KROVINIŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 24
PATVIRTINTA
AB „Lietuvos draudimas“ Draudimo rizikos vertinimo komiteto 2015-12-15 sprendimu Nr. 174
KROVINIŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 24
(2015-12-15 redakcija, galioja nuo 2016-01-04)
I DALIS BENDROSIOS SĄLYGOS
1. Bendrosios sąvokos
1.1. Draudikas – AB „Lietuvos draudimas“.
1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.
1.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi įsipareigoja mokėti draudikui draudimo įmokas. Draudikas draudimo sutartimi įsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartį sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo sutartį (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti draudimo sutarties priedai.
1.4. Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudi- mo sutarties dalis. Taisykles sudaro:
1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;
1.4.2. II dalis Draudimo sąlygos;
1.4.3. III dalis Draudimo apsaugos papildomos sąlygos;
Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų sąlygų bus taiko- mos draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime.
1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartį (toliau – Prašymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, kuriuo išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutartį su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikai.
1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.
1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu sudarytą draudimo sutartį. Trečiuoju xxxxxxx nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiai; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkį vedantis asmuo.
1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atstovai.
1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsau- gos papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudžiamojo įvykio metu patirtus nuostolius.
1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
1.13. Besąlyginė išskaita (frančizė) – suma, kuria kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papil- domose sąlygose.
1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.
1.15. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti drau- dimo išmoką.
1.16. Nedraudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje ir/ar įstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.
1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to pa- tirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudžiamųjų įvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant į draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama kitaip.
1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.
1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė įranga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė įranga, elektroniniai duome- nų apdorojimo įrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių).
2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos
2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas turi teisę:
2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;
2.1.2. pateikti Prašymą.
2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo:
2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jį apie jas informuoti;
2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;
2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudi- mo sumas, draudimo objektus bei draudžiamuosius įvykius), sudarytas su kitais draudikais;
2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (įvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.
2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę:
2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai įvertinti;
2.3.2. apžiūrėti (įvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti;
2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, nenurodydamas priežasčių.
2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas privalo:
2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir įteikti jų kopiją;
2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenį ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko par- eiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.
2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:
2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;
2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus įstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nu- statytas išimtis);
2.5.3. įstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo sutartį;
2.5.4. draudžiamojo įvykio atveju, reikalauti, kad draudikas įstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;
2.5.5. įstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą;
2.5.6. susipažinti su draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisin- gus, netikslius savo asmens duomenis ar pareikšti teisiškai pagrįstą nesutikimą kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:
2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo įgaliotam atstovui įvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nustatytų sąlygų;
2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo įgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudimo riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartį ar jos galiojimo metu ir tai nuro- dė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja įstatymai;
2.6.3. laiku mokėti draudimo įmokas;
2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Drau- dimo apsaugos papildomose sąlygose;
2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudi- mo sumas, draudimo objektus bei draudžiamuosius įvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;
2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.
2.6.7. Atsitikus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo:
a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį;
b) apie draudžiamąjį įvykį, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar au- toįvykį – policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);
c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie drau- džiamąjį įvykį ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio įvykio aplinkybes, o draudikui paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokį įvykį bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;
d) pateikti draudikui visus su įvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus;
e) padėti draudikui įgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą informaciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenį.
2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudi- kui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.
2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, per- skaičiuoti draudimo įmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.
2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:
2.8.1. Išduoti Draudėjo prašomus dokumentus, jeigu Draudėjas yra sumokėjęs atlyginimą už dokumentų iš- davimą, t. y. 0,87 Eur. Dokumentai šiuo atveju – tai: draudimo taisyklių, draudimo sutarties, draudimo liudijimo, prašymo sudaryti draudimo sutartį arba kitų dokumentų nuorašai;
2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai;
2.8.3. įstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.
2.9. Jei įvykis yra pripažintas draudžiamuoju, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
2.10. Naudos gavėjas turi teisę:
2.10.1. gauti informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą;
2.10.2. draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.
2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nu- statant draudimo išmokos dydį.
2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.
3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
3.1. Draudimo sutartį sudaro draudikas ir draudėjas.
3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketini- mą sudaryti draudimo sutartį. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.
3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus į draudėjo pateiktą ir rizikos įvertini- mo metu gautą (jeigu rizikos įvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.
3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.
3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildo- mų sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatos.
4. Draudimo įmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir jų nesilaikymo padariniai
4.1. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai įvertinti.
4.2. Draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.
4.3. Draudimo įmoką mokant grynaisiais pinigais, draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu draudimo įmoka moka- ma naudojantis banko pavedimu, tiesioginio debeto ar automatinio lėšų nurašymo iš draudėjo banko sąskaitos būdu, draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma:
4.3.1. data, kai kredito įstaiga (bankas) įrašo lėšas į draudiko sąskaitą, jeigu draudėjo ir draudiko kredito įstaiga yra ta pati;
4.3.2. data, kai draudiko kredito įstaiga (bankas) pagal mokėjimo nurodymą gauna lėšas iš draudėjo kredito įstaigos, jeigu draudėjo ir draudiko kredito įstaigos yra skirtingos.
4.3.3 Tiesioginio debeto sutarties, sutikimo e-sąskaitos gavimui ar sutikimo bankui automatiškai nurašyti lėšas iš draudėjo banko sąskaitos pasirašymas nelaikomas įmokos sumokėjimu. Mokant aukščiau nu- rodytais būdais draudėjas privalo užtikrinti, kad sąskaitoje, nuo kurios nurašoma draudimo įmoka ar jos
dalis, būtų pakankamai lėšų mokėjimui įvykdyti.Sumokėjus (nurašius) ne visą įmoką ar jos dalį, kaip tai numatyta draudimo sutartyje, laikoma, kad draudimo įmoka nesumokėta, o pervesta pinigų suma grąžinama draudėjui.
4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo įmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties įsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo drau- dėjui nesumokėjus draudimo įmoks ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu draudikas neprivalės mokėti draudimo išmokos.
4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties įsi- galiojimu (nurodytas įmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties įsiga- liojimu), draudimo sutartis neįsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos įsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo įmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos įsigaliojimo dienos, draudimo sutartis įsigalioja kitą dieną po draudimo įmokos sumokėjimo.
4.6. Jeigu neįmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo įmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė drau- dimo įmoka.
4.6.1. Galutinė draudimo įmokos suma kiekvienam įmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties galiojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusį draudimo laikotarpį.
4.6.2. Papildomą draudimo įmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo įmokos ir minimalios avansinės draudimo įmokos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais. Minimali avansinė draudimo įmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.
5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos.
Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartį, tvarka
5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas draudimo liudijime.
5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atve- jus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo įmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties įsigaliojimas nurodytas Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.5. punkte.
5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartį, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratę- siamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalį apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.
5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos įsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:
5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės įvykti draudžiamajam įvykiui arba draudimo rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju įvykiu (draudimo objektas žuvo dėl prie- žasčių, nesusijusių su draudžiamuoju įvykiu ir kt.), draudikas turi teisę į draudimo įmokos dalį, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį raštu įspėja kitą šalį apie draudimo sutarties nutraukimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę į draudimo įmokos dalį, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlai- das (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo įmokos sumos, bet ne mažiau kaip 45 Eur). Jei drau- dimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti neįmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;
5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminį pažeidimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartį, draudėjui draudimo įmokos yra negrąžinamos;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartį, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo įmokos.
5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:
5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties įsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Draudikas šiuo atveju turi teisę į iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokas, tarp jų ir draudimo įmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;
5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę į dalį draudimo įmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;
5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;
5.7.4. kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.
6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams įstatymų numatyta tvarka.
6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.
6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartį Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.
7. Draudimo išmoka
7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.
7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartį drau- dimo įmokos, kurių mokėjimo terminas draudžiamojo įvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.
7.4. Jeigu draudžiamojo įvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažesnė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo įmokomis, neatsi- žvelgus į jų mokėjimo terminus.
7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrįs nuostolio dydį;
7.6.2. jei draudėjui dėl įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama baudžiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;
7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų numatytais atvejais.
7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš asmens, atsakingo už šios žalos padarymą.
7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patį nuostolį pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartį, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdį yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).
7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus įstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turi- mus reikalavimo teisės pagrindimo įrodymus.
7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:
7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3,
2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;
7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų nustatytais atvejais.
7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:
7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nurodyto reikalavimo;
7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už pa- darytą žalą, arba šios teisės nebegalima įgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės;
7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys neįvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nurodytos pareigos;
7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys neįvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nurodytą pareigą, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai pranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;
7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų nustatytais atvejais.
7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat šiais atvejais:
7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudžiamojo įvykio;
7.13.2. jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;
7.13.4. jeigu draudžiamasiss įvykis įvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;
7.13.5. jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba naudos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, įskaitant kompiuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;
7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų numatytais atvejais.
8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respu- blikos teismuose.
8.2. Draudėjas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų. 8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusi- tarė kitaip.
9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė
9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
10. Pranešimai
10.1. Bet koks pranešimas, kurį viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra įgalioti šiuos pranešimus priimti.
10.2. Pranešimas, išsiųstas laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu draudimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai įteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Pranešimas yra laikomas tinkamai įteiktu praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
10.3. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto įstaigos, turinčios tam teisę.
10.4. Draudėjas turi teisę pasirinkti dokumentų gavimo būdą: atvykus į bet kurį draudiko padalinį arba prisijungus prie draudiko savitarnos sistemos „Savas LD“, dokumentai draudėjui išduodami nemokamai. Nepasirinkus ne- mokamo dokumentų gavimo būdo dokumentų atsiuntimas paštu draudėjui kainuoja 0,87 Eur .Dokumentai – tai sąskaitos, draudimo sutartys (draudimo liudijimai), informavimas apie laiku nesumokėtą (-as) draudimo įmoką (-as), informavimas apie draudimo sutarties nutraukimą dėl nesumokėtų įmokų, pasiūlymas atnaujinti besibai- giančią ar pasibaigusią draudimo sutartį ir pažymos apie žalos atlyginimo atvejus arba jų nebuvimą.
AB „Lietuvos draudimas“
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
II DALIS DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudimo sąvokos
1.1. Krovinys – pervežamas turtas (įskaitant krovinio pakuotę), pakrautas į šio turto pervežimui pritaikytą transporto priemonę ar priemones. Toje pačioje transporto priemonėje esantys kroviniai, siunčiami pagal skirtingus važta- raščius, yra laikomi vienu kroviniu.
1.2. Krovinio pakuotė – mažmeninei prekybai naudojama pakuotė, iš kurios išpakuotas ar išpiltas krovinys gali būti tiesiogiai naudojamas pagal paskirtį. Pakuote nelaikomos krovinio paruošimo vežimui priemonės.
1.3. Paruošimo vežimui priemonės – dėžės, paletės, padėklai, konteineriai, sutvirtinimo rėmai, pertvaros, krovinį juosiančios lanksčios apsaugos ar kita įranga, skirta apsaugoti krovinį nuo sugadinimo pervežimo metu, stam- binti prekių vienetus siekiant optimizuoti pervežimą ar apsaugoti aplinką nuo krovinio poveikio.
1.4. Draudimo teritorija – teritorija, kurioje vežamas krovinys yra apdraustas draudimo sutarties sąlygomis.
1.5. CMR Konvencija – 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija, įskaitant 1978 m. liepos 5 d. protokolą.
1.6. ATP susitarimas – 1970 m. rugsėjo 1 d. susitarimas dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabeni- mo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių.
1.7. Greitai gendantys kroviniai – kroviniai, kuriems taikomos ATP susitarimo nuostatos, ir kiti kroviniai, kurių vežimo metu turi būti palaikoma tam tikra apibrėžta temperatūra.
1.8. Pavojingi kroviniai – kroviniai, kurie dėl savo cheminių ar fizikinių savybių gali sukelti pavojų žmonių sveikatai, aplinkai ar turtui ir kuriems suteikti identifikavimo numeriai yra įrašyti į Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą bei išvardyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose pavojingų krovinių vežimą.
1.9. Palaidi kroviniai – nesupakuoti vienarūšiai skysti ar kieti birūs kroviniai, kurie yra beriami ar pilami tiesiai į trans- porto priemonę.
1.10. Negabaritiniai kroviniai – kroviniai, kurių aukštis, plotis ar ilgis yra didesni už juos vežančios transporto priemo- nės ribas.
1.11. Elektronika – kompiuteriai ar jų komponentai, kompiuteriniai periferiniai įrenginiai, vaizdo ar garso technika, skaitmeniniai fotoaparatai, nuotolinės komunikacijos įrenginiai, atminties kortelės, informacijos nešikliai ar kiti įrenginiai, kurių esminę vertę sudaro elektroninės detalės.
1.12. Lengvai dūžtantys kroviniai – marmurinės ar akmeninės plokštės, porcelianas, krištolas, emaliuoti daiktai, sti- klas ar gaminiai, kurių sudėtyje yra stiklo, optikos gaminiai, kiaušiniai ar keramikiniai daiktai.
1.13. Bendrųjų saugios veiklos reikalavimų nesilaikymas – priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas, specialių gabenimo sąlygų reikalaujančių krovinių vežimas nesilaikant tokių krovinių vežimą reglamentuojančių norminių aktų, krovinio sumaišymas su kito tipo kroviniu ar atsargomis, bet kuriuos veiksmus su kroviniu atliekančių asmenų, įskaitant, bet neapsiribojant, krovinį vežančios transporto priemonės valdytojus, neblaivumas ar kitoks apsvaigimas (remiantis tos valstybės, kurioje buvo nustatytas neblaivumo faktas, norminiais aktais), krovinio palikimas be priežiūros, krovinio atidavimas neteisėtam gavėjui ar tyčia sukelta žala.
1.14. Priešgaisrinės saugos reikalavimai – reikalavimai, išdėstyti Bendrosiose priešgaisrinės saugos taisyklėse, ki- tuose galiojančiuose standartuose, technologinėse sąlygose, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatacijos taisy- klėse ar kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose.
1.15. Krovinio palikimas be priežiūros – krovinį vežančios transporto priemonės palikimas be vairuotojo ar kito už krovinio saugumą atsakingo asmens ne degalinėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, siuntėjo ar gavėjo įmonių teritorijoje, vandens uosto teritorijoje (tik vandens transporto atveju), oro uosto teritorijoje (tik oro transporto atveju) ar geležinkelio stoties teritorijoje (tik geležinkelių transporto atveju) arba krovinio palikimas be vairuotojo ar kito oficialiai už krovinio saugumą atsakingo asmens degalinėje ar nesaugomoje automobilių stovėjimo aikš- telėje ilgesniam kaip 1 valandos laikotarpiui.
1.16. Transporto priemonės netinkamumas eksploatacijai – galiojančio dokumento, patvirtinančio transporto prie- monės tinkamą techninę būklę, neturėjimas, Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklėse apibrėžtų privalomų reikalavimų transporto priemonei nesilaikymas (tik kelių transporto atveju), transporto priemonės gamintojo eksploatacinių reikalavimų nesilaikymas, transporto priemonės netinkamumas gabenti tam tikro tipo krovinį arba krovinio sugadinimą galintys įtakoti išoriškai pastebimi transporto priemonės pažeidimai. Laivai yra taip pat netinkami eksploatacijai, jei jie neatitinka Londono draudikų instituto Klasės sąlygos „Institute Classification Clause CL. 354 1/1/2001“ ar draudiko draudėjui nurodytų kitų panašių sąlygų.
1.17. Krovinio vidinė savybė – krovinio savybė sugesti ar prarasti savo vertę, nepaisant protingų atsargumo priemo- nių, kurių imasi už krovinio vežimą ar pakavimą atsakingas asmuo.
1.18. Vienas draudžiamasis įvykis – įvykis arba keletas įvykių, kurių metu patirti nuostoliai yra atlyginami pagal drau- dimo sutarties sąlygas ir kuriuos lėmė ta pati priežastis tuo pačiu laiku toje pačioje vietoje.
1.19. Žala – apdraustojo krovinio staigus, netikėtas ir nenumatytas sugadinimas arba dalinis ar visiškas praradi- mas ir dėl to patirtos išlaidos. Ši sąvoka neapima bet kurių netiesioginių nuostolių (negautų pajamų, finansinių nuostolių dėl konjunktūros, kainų, palūkanų normos ar valiutos kurso pasikeitimo ar kt.), išskyrus netiesioginius nuostolius, susijusius su Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 6.1.1-6.1.3 punktuose nurodytomis sumomis, jei draudėjas ir draudikas susitaria šias sumas įtraukti į draudimo sumą.
1.20. Krovinio dalinis praradimas (krovinio trūkumas) – krovinio dalies praradimas, kai krovinio vietų skaičius ar kiekis pristatomas mažesnis, nei buvo priimta vežti.
1.21. Krovinio visiškas praradimas – krovinio sunaikinimas ar esminis jo sugadinimas, dėl kurio krovinio remontas ekonomiškai nepagrįstas ar neįmanomas, arba krovinys yra dingęs, nežinant jo buvimo vietos.
1.22. Krovinio sugadinimas – bet koks krovinio ar jo dalies fizinės būklės pokytis, dėl kurio sumažėja krovinio ar jo dalies vertė.
1.23. Gaisras – ugnies išplitimas transporto priemonėje ar saugojimo vietoje ar smilkimas, kurio metu ugnis ar išsi- skyrusi dėl smilkimo aukšta temperatūra sugadina krovinį.
1.24. Sprogimas – kietų, skystų ar dujinių medžiagų staigus tūrio padidėjimas, kurio metu pasireiškia didelės jėgos oro banga.
1.25. Gamtinės jėgos – audra, potvynis, liūtis, kruša, žaibo įtrenkimas, sniego slėgis, grunto suslūgimas, žemės nuošliauža ar ugnikalnio išsiveržimas.
1.26. Audra – stiprus vėjas (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), kai ardomi silpnesni pastatai, lūžta medžių šakos, išjudi- nami lengvesni daiktai.
1.27. Potvynis – staigus vandens upėse arba ežeruose kilimas, dėl kurio gali būti pragraužtos dambos, apsemtos žemesnės miestų, gyvenviečių dalys, žemės ūkio kultūrų pasėlių plotai, automobilių kelių ruožai arba apgadinti dideli pramonės ar transporto objektai.
1.28. Liūtis – trumpalaikis intensyvus lietus, kai per 1 val. ir trumpesnį laiką iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.
1.29. Kruša – 10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų krituliai, kurie iškrinta ne žiemos metu per keletą ar kelio- lika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote.
1.30. Žaibo įtrenkimas – tiesioginis žaibo kanalo kontaktas su apdraustuoju kroviniu, kai juo prateka žaibo srovė.
1.31. Sniego slėgis – gamtos reiškinys, kai dėl nebūdingo tai vietovei smarkaus snigimo, per 12 val. ir trumpesnį laikotarpį iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau, todėl susidaręs sniego sluoksnis savo svoriu gali sulaužyti ar kitaip sugadinti krovinį.
1.32. Grunto suslūgimas – vietovės taško absoliučios altitudės sumažėjimas dėl lietaus, podirvio vandens ir cheminių procesų dirvoje veikimo.
1.33. Transporto priemonės avarija – transporto priemonės susidūrimas su išoriniais objektais, apsivertimas, pa- skendimas, užplaukimas ant seklumos, transporto priemonės kritimas ar kurio nors daikto užkritimas ant jos, nuvažiavimas nuo kelio ar bėgių.
1.34. Vagystė – krovinio trūkumas esant įsilaužimo pėdsakams į transporto priemonę (praplėštas tentas, nuplėšta plomba, pažeistas transporto priemonės korpusas ar padaryti kiti transporto priemonės apgadinimai, kai per pažeidimo vietą galima buvo išimti trūkstamą krovinį), konteinerį (nuplėšta plomba ar pažeistas korpusas, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį), dėžę (pažeistas korpusas, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį) ar saugojimo vietą (pažeisti langai, sienos, vartų ar durų spyna, tvora ar kiti apsaugos elementai, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį), kai krovinio trūkumo faktas ir kiekis yra užfiksuotas krovinio vežimą reglamentuojančius norminius aktus atitinkančiomis pastabomis važta- raščiuose ar konosamentuose. Kelių transporto atveju krovinį vežant be perkrovimų, kai yra įsilaužimo pėdsakai į dėžę, bet nėra įsilaužimo pėdsakų į krovinį vežančią transporto priemonę, krovinio trūkumas nėra laikomas vagyste. Kai yra įsilaužimo pėdsakai į krovinio saugojimo vietą, tačiau nėra įsilaužimo pėdsakų į saugojimo vietoje esantį sandėlį, kuriame buvo sukrautas krovinys, arba nėra įsilaužimo pėdsakų į transporto priemonę, kurioje buvo sukrautas krovinys, toks krovinio trūkumas nėra laikomas vagyste.
1.35. Plėšimas – krovinio arba jo dalies pagrobimas, kai krovinį gabenančios transporto priemonės valdytojo atžvilgiu panaudojama prievarta, jam priešinantis prieš krovinio atėmimą arba, kai jis krovinį atiduoda ar leidžia atimti, nes jam grasoma prievartos veiksmais, keliančiais pavojų jo sveikatai ar gyvybei.
1.36. Teroristinis aktas – veiksmas, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, jėgos ar prievartos veiksmus ar grasinimus tokiais veiksmais, atitinkantis visus Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 1.36.1-1.36.3 punktuose apibrėžtus požymius:
1.36.1. tokį veiksmą įvykdo asmuo ar grupė asmenų, veikiantys savarankiškai arba bet kurios organizacijos ar vyriausybės vardu;
1.36.2. toks veiksmas įvykdomas dėl politinių, religinių, ideologinių ar etninių paskatų;
1.36.3. tokiu veiksmu siekiama įbauginti ar įtakoti valstybės ar savivaldybių valdžios institucijas, bet kurias organizacijas, visuomenę ar tam tikrą visuomenės dalį.
1.37. Perkrovimas – prieš krovinio išvykimą iš išsiuntimo vietos numatytas iki 30 parų trunkantis krovinio perkėlimas iš vienos transporto priemonės į kitą, vykdomas tiesiogiai arba su tarpiniu sandėliavimu. Perkrovimas prasideda, kai nuimamos krovinio tvirtinimo priemonės, jei krovinys buvo tvirtinamas, ir krovinys iškeliamas iš jį vežusios transporto priemonės įrengimais ar rankomis, ir baigiasi, kai krovinys padedamas ant kitos krovinio vežimui skirtos transporto priemonės konstrukcinės dalies arba krovinys baigiamas tvirtinti, jei krovinys yra tvirtinamas.
1.38. Tarpinis sandėliavimas – perkrovimo metu vykdomas krovinio saugojimas uždaroje ar aptvertoje patalpoje ar teritorijoje, kuris prasideda, kai iš krovinį atvežusios transporto priemonės ar keltuvo įrengimais ar rankomis iškeltas krovinys padedamas ant žemės saugojimo vietoje ir baigiasi, kai krovinys pasibaigus saugojimui pade- damas ant krovinio vežimui skirtos transporto priemonės ar keltuvo, skirtų krovinį išvežti iš saugojimo patalpos ar teritorijos, konstrukcinės dalies arba krovinys baigiamas tvirtinti prie šio keltuvo ar transporto priemonės, jei krovinys yra tvirtinamas.
1.39. Pakrovimas – veiksmas, kai krovinys pakeliamas nuo žemės įrengimais ar rankomis, toliau iki 50 metrų atstumu vežamas ar nešamas į transporto priemonę, kuri bus naudojama krovinio vežimui. Pakrovimas baigiasi, kai 9 viršijamas 50 metrų atstumas krovinio vežimo ar nešimo į transporto priemonę, kuri bus naudojama krovinio vežimui, metu, arba, jeigu šis atstumas nebuvo viršytas, kai krovinys padedamas ant krovinio vežimui skirtos transporto priemonės konstrukcinės dalies arba krovinys baigiamas tvirtinti, jei krovinys yra tvirtinamas.
1.40. Iškrovimas – veiksmas, kai pašalinamas tvirtinimas, jei krovinys buvo tvirtinamas, krovinys iškeliamas iš jį ve- žusios transporto priemonės įrengimais ar rankomis ir toliau iki 50 metrų atstumą vežamas ar nešamas į pa- skirties ar saugojimo vietą. Iškrovimas baigiasi, kai viršijamas 50 metrų atstumas krovinio vežimo ar nešimo iš jį vežusios transporto priemonės į paskirties ar saugojimo vietą metu, arba, jeigu šis atstumas nebuvo viršytas, kai krovinys padedamas ant žemės paskirties ar saugojimo vietoje.
1.41. Tvirtinimas – pakrovimo ar perkrovimo metu atliekamas krovinio pririšimas ar prikabinimas prie jį vešiančios transporto priemonės siekiant išvengti žalos.
1.42. Kombinuotas pervežimas – krovinio vežimas, kai jo metu yra vykdomas perkrovimas iš vienos transporto prie- monės į kitą.
1.43. Nekombinuotas pervežimas – krovinio vežimas, kai krovinys neperkrautas pervežamas iš išsiuntimo į paskirties vietą ta pačia transporto priemone.
1.44. Vienkartinė krovinio draudimo sutartis – konkrečiai apibrėžto krovinio vežimo iš išsiuntimo į paskirties vietą, draudimo sutartis.
1.45. Ilgalaikė krovinių draudimo sutartis – krovinių, pradėtų vežti per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį draudimo sutartyje apibrėžtomis sąlygomis, draudimo sutartis.
1.46. Būtinosios žalos mažinimo išlaidos – tikslingos, minimalios, mokėjimo dokumentais ar kitais draudikui priimti- nais įrodymais pagrįstos krovinio žalai sumažinti ar žalos dydžiui įvertinti skirtos išlaidos arba išlaidos, draudėjo patirtos laikantis draudiko nurodymų draudžiamojo įvykio metu, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti. Ši sąvoka neapima išlaidų, susijusių su oro, vandens ar dirvožemio užteršimu, draudžiamojo įvykio vietos sutvar- kymu, krovinio sunaikinimu ar kita draudimo sutartimi apdraustų išlaidų.
1.47. Planuojama krovinių apyvarta – draudėjo įvertinimu pagrįsta ir prieš draudimo sutarties įsigaliojimo pradžią su draudiku sutarta arba draudimo sutarties galiojimo metu patikslinta per apibrėžtą ilgalaikės krovinių draudimo sutarties laikotarpį planuojamų pradėti vežti apdraustųjų krovinių verčių suma, į krovinių vertę įskaitant Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 6.1.1-6.1.3 punkte nurodytas sumas, jei dėl šių sumų įtraukimo į draudimo vertę draudėjas ir draudikas susitarė prieš draudimo sutarties įsigaliojimo pradžią.
1.48. Faktinė krovinių apyvarta – reali per apibrėžtą ilgalaikės krovinių draudimo sutarties laikotarpį pradėtų vežti krovinių verčių suma, į krovinių vertę įskaitant Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 6.1.1-6.1.3 punkte nurody- tas sumas, jei dėl šių sumų įtraukimo į draudimo vertę draudėjas ir draudikas susitarė prieš draudimo sutarties įsigaliojimo pradžią.
1.49. Krovinio vertė – krovinio pardavimo kaina išsiuntimo vietoje ir išsiuntimo metu, kuri negali būti didesnė už analogiško krovinio vidutinę rinkos vertę išsiuntimo vietoje ir išsiuntimo metu, arba, jeigu krovinio pardavimo kainos išsiuntimo vietoje ir išsiuntimo metu nėra, analogiško krovinio vidutinė rinkos vertė išsiuntimo vietoje ir išsiuntimo metu.
1.50. Vidutinė rinkos vertė – pinigų suma, už kurią gali būti parduotas analogiškas krovinys, sudarius tiesioginį san- dorį tarp norinčių tokį krovinį parduoti bei pirkti asmenų ir tinkamai pateikus rinkai, jei abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nelemiant kitoms su tokiu sandoriu tiesiogiai nesusijusioms aplinkybėms. Tais atve- jais, kai analogiškų krovinių pasiūla yra menka, vidutine rinkos verte laikomas asmenų, turinčių teisę vertinti tokį turtą, oficialus įvertinimas.
1.51. Maksimalus draudimo laikotarpio draudiko atsakomybės limitas – ilgalaikėse krovinių draudimo sutartyse mak- simali draudimo išmokų suma, kurią draudikas gali išmokėti draudėjui dėl visų apdraustiesiems kroviniams atsi- tikusių draudžiamųjų įvykių per draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį ir Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“
5.5.2 punkte apibrėžtą laikotarpį.
1.52. Maksimalus vieno įvykio draudiko atsakomybės limitas – ilgalaikėse krovinių draudimo sutartyse maksimali draudimo išmokų suma, kurią draudikas gali išmokėti draudėjui dėl kiekvieno apdraustiesiems kroviniams atsi- tikusio draudžiamojo įvykio, iš šios sumos išskaičiavus besąlyginę išskaitą.
2. Draudimo objektas
2.1. Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su draudimo liudijime išvardytų tipų kroviniais. Naudos gavėjas privalo turėti teisėtą draudimo interesą į apdraustuosius krovinius.
2.2. Draudimo sutartimi draudžiamas atskiras krovinys vienkartine krovinio draudimo sutartimi arba faktinė krovinių apyvarta per draudimo liudijime apibrėžtą draudimo apsaugos laikotarpį ilgalaike krovinių draudimo sutartimi. Ilgalaikės krovinių draudimo sutarties atveju kroviniai, kurie buvo pradėti vežti faktinei krovinių apyvartai nuo draudimo sutarties galiojimo pradžios iki konkretaus krovinio išsiuntimo mėnesio pirmosios dienos, viršijus pla- nuojamą krovinių apyvartą, draudžiami pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 6.5 punkto nuostatas.
2.3. Draudimo objektas nėra turtiniai interesai, susiję su paruošimo vežimui priemonių, tauriųjų metalų ar jų gaminių, brangakmenių, meno kūrinių, antikvarinių vertybių, pinigų, vertybinių popierių, dokumentų, bet kurių kosminių aparatų, jų paleidimo įrangos ar jų dalių, palaikų, pašto siuntų, donoro organų, ginklų, radioaktyviųjų medžiagų, programinės įrangos, žmonių ar įstatymų draudžiamų krovinių vežimu.
2.4. Jei draudėjas ir draudikas nesusitaria kitaip, draudimo objektas nėra turtiniai interesai, susiję su ant denio vežamais kroviniais, išskyrus konteineriuose gabenamus krovinius, nesavaeige vandens transporto priemo- ne gabenamais kroviniais, lengvai dūžtančiais kroviniais, greitai gendančiais kroviniais, pavojingais kroviniais, elektronika, lengvaisiais automobiliais, cementu, žuvų miltais, spiritu, alkoholiniais gėrimais (įskaitant, bet tuo neapsiribojant, alų, sidrą ir kitus silpnus alkoholinius gėrimus), tabaku ar jo gaminiais, gyvais gyvūnais.
2.5. Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 2.3 ir 2.4 punktų nuostatos galioja netgi tuo atveju, kai draudimo objektas draudimo polise yra apibrėžtas kaip visų rūšių kroviniai ar visų rūšių kroviniai su išvardytomis krovinių tipų išimtimis.
2.6. Jei draudėjas ir draudikas nesusitaria kitaip, draudimo objektas nėra kroviniai, kai krovinio išsiuntimo ar paskir- ties vieta ar krovinio vežimo maršruto tarpinis etapas yra Italijos Respublikos teritorijoje į pietus nuo 41°50’ Šiau- rės platumos lygiagretės, Juodkalnijos Respublikoje, Kosovo Provincijoje, Albanijos Respublikoje, Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Armėnijos Respublikoje, Azerbaidžano Respublikoje, Gruzijoje (įskai- tant, bet neapsiribojant, Abchaziją ir Pietų Osetijos Respubliką), Rusijos Šiaurės Kaukazo regione (Stavropolio Krašte, Karačai Čerkesijos Respublikoje, Kabardino Balkarijos Respublikoje, Ingušijos Respublikoje, Šiaurės Osetijos Respublikoje, Čečėnijos Respublikoje, Dagestano Respublikoje), Turkmėnistane, Uzbekistano Respu- blikoje, Kirgizijos Respublikoje, Tadžikistano Respublikoje, Afganistano Islamo Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikoje, Irano Islamo Respublikoje, Irako Respublikoje, Kuveito Valstybėje, Saudo Arabijos Karalystėje, Jordanijos Hašimitų Karalystėje, Sirijos Arabų Respublikoje, Izraelio valstybėje (įskaitant, bet neapsiribojant, Palestinos teritoriją), Indijos Respublikoje, Šri Lankos Demokratinėje Socialistinėje Respublikoje, Nepalo Ka- ralystėje, Butano Karalystėje, Bangladešo Liaudies Respublikoje, Kambodžos Karalystėje, Laoso Liaudies Demokratinėje Respublikoje, Afrikoje, Kubos Respublikoje, Haičio Respublikoje, Filipinų Respublikoje, Indo- nezijos Respublikoje, Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje, į pietus nuo JAV esančių Šiaurės ar Pietų Amerikos žemynų valstybių kontinentinėje dalyje. Šiame Taisyklių punkte išvardyti draudimo objekto apribojimai galioja ir tuomet, kai draudimo liudijime draudimo teritorija yra apibrėžta nurodant daugiau kaip vieną valstybę apimantį regioną, arba Italijos Respublikos ar Rusijos Federacijos atveju nurodant vieną valstybę.
3. Draudžiamieji įvykiai
3.1. Krovinys ar kroviniai apdraudžiami vienu iš Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 3.2 ar 3.3 punktuose apibrėžtų draudimo apsaugos variantų, kuris yra pažymimas draudimo liudijime. Kartu taip pat apdraudžiamos būtinosios žalos mažinimo išlaidos. Draudėjo ir draudiko susitarimu draudimo sutarčiai gali būti taikomos Taisyklių III dalyje išvardytos konkrečios draudimo apsaugos papildomos sąlygos ar sąlyga, tačiau tik tuo atveju, kai šių draudimo apsaugos papildomų sąlygų ar sąlygos taikymas yra pažymėtas draudimo liudijime.
3.2. A draudimo apsaugos variantu (visų rizikų draudimu) krovinys apdraudžiamas nuo visų žalų, išskyrus atvejus, api- brėžtus Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 4 straipsnyje „Nedraudžiamieji įvykiai“ ar kituose Taisyklių punktuose.
3.3. B draudimo apsaugos variantu (pagrindinių rizikų draudimu) krovinys apdraudžiamas nuo žalų, atsitikusių dėl:
3.3.1. vagystės ar plėšimo;
3.3.2. gamtinių jėgų;
3.3.3. gaisro ar sprogimo;
3.3.4. transporto priemonės avarijos;
3.3.5. krovinio ar jo dalies nukritimo į transporto priemonę, ant žemės ar į vandenį pakrovimo, perkrovimo ar iškrovimo metu.
3.3.6. Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 3.3.1-3.3.5 punktuose nurodytų rizikų, kai krovinys iškraunamas, laikinai sandėliuojamas ar pakraunamas uoste, sandėlyje, geležinkelio stotyje ar kitoje sandėliavimo vietoje, į kurią krovinys atvežamas atsitikus draudžiamajam įvykiui, kai tolesnis krovinio vežimas į pa- skirties vietą dėl šio draudžaimojo įvykio yra laikinai sustabdytas.
3.4. Draudėjo ir draudiko susitarimu atskiriems kroviniams, maršrutams ar transporto priemonėms gali būti taikomi skirtingi draudimo apsaugos variantai.
4. Nedraudžiamieji įvykiai
4.1. Draudimo išmoka pagal bet kurį ar visus draudimo apsaugos variantus nemokama, jei apdraustasis krovinys patyrė žalą dėl bet kurio iš šių įvykių ar priežasčių (nedraudžiamieji įvykiai):
4.1.1. krovinio siuntėjo, krovinio gavėjo, savininko, vežėjo, ekspeditoriaus, sandėlio operatoriaus ar bet kurių asmenų, kuriems šiame punkte išvardyti asmenys pavedė atlikti su kroviniu susijusius veiksmus, ben- drųjų saugios veiklos reikalavimų nesilaikymo;
4.1.2. bet kurių įvykių, atsitikusių prieš draudimo apsaugos kroviniui įsigaliojimo pradžią;
4.1.3. natūralaus svorio ar tūrio sumažėjimo, defektų ar vidinių savybių;
4.1.4. rūdžių, oksidacijos, pelėsio ar spalvos praradimo, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad tai atsirado dėl „B“ draudimo apsaugos variante išvardytų įvykių ar priežasčių;
4.1.5. kirmėlių, lervų, vabzdžių, graužikų ar mikroorganizmų poveikio;
4.1.6. krovinio trūkumo, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad jis atsirado dėl „B“ draudimo apsaugos vari- ante išvardytų įvykių ar priežasčių;
4.1.7. netinkamo krovinio sukrovimo į transporto priemonę, paruošimo vežimui priemonių naudojimo ar pa- rinkimo, netinkamo ar nepakankamo įpakavimo ar tvirtinimo, nepakankamo krovinio atšaldymo prieš pakrovimą;
4.1.8. krovinį vežančios transporto priemonės ar konteinerio netinkamumo eksploatacijai;
4.1.9. temperatūros poveikio, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad jis atsirado dėl „B“ draudimo apsaugos variante išvardytų įvykių ar dėl techniškai tvarkingos klimatą palaikančios įrangos, kurioje įrengtas tem- peratūrą nuolat įrašinėjantis įtaisas, gedimo, su sąlyga, kad šis gedimas įvyko krovinio vežimo metu ir klimatą palaikanti įranga dėl gedimo neveikė ilgiau kaip 6 valandas;
4.1.10. krovinio vėlavimo, net jei vėlavimo priežastis yra apdraustoji rizika;
4.1.11. krovinio siuntėjo, krovinio gavėjo, savininko, krovinio vežimui skirtos transporto priemonės savininko ar nuomotojo, vežėjo, ekspeditoriaus, sandėlio operatoriaus ar bet kurių asmenų, kuriems šiame punkte išvardyti asmenys pavedė atlikti su kroviniu susijusius veiksmus, bankroto, nemokumo ar finansinių įsipareigojimų nevykdymo;
4.1.12. karo ar jam prilygstančių įvykių, nepriklausomai nuo to, ar karo padėtis paskelbta, pilietinio karo, karinių mokymų ar pratybų, revoliucijos, sukilimo, maišto ar dėl to kylančios pilietinės nesantaikos, priešiškų veiksmų, sukeltų kariaujančios pusės ar priešinantis jai, paliktų minų, torpedų, bombų ar kitų ginklų, jei draudėjas ir draudikas nesusitaria kitaip;
4.1.13. streiko, lokauto, darbo jėgos neramumų, riaušių, pilietinio judėjimo ar bet kurių mokėjimų, susijusių su šiomis rizikomis, jei draudėjas ir draudikas nesusitaria kitaip;
4.2. Nepriklausomai nuo Taisyklių III dalies draudimo apsaugos papildomų sąlygų Nr.24-1 „Karo rizikos draudimas“ ar Nr.24-2 „Streikų rizikos draudimas“ taikymo ar netaikymo, draudimo išmoka nemokama, jeigu krovinys patyrė žalą dėl bet kurio iš šių įvykių ar priežasčių (nedraudžiamieji ivykiai):
4.2.1. dėl radioaktyvumo, toksiškumo, sprogumo ar kitų radioaktyviųjų medžiagų savybių atsiradusio poveikio;
4.2.2. atomine ar branduoline skilimo ar jungimosi ar kita panašia reakcija pagrįsto ginklo panaudojimo;
4.2.3. bet kurio cheminio, biologinio, biocheminio ar elektromagnetinio ginklo panaudojimo;
4.2.4. teroristinio akto;
4.2.5. bet kurių žalų perkrovimo metu valstybėje, kurioje vyksta pilietinis karas, karas ar jam prilygstantys įvykiai, nepriklausomai nuo to, ar karo padėtis paskelbta.
4.3. Neatlyginamos bet kurios žalos, kilusios todėl, kad draudėjas sąmoningai arba tyčia nesiėmė protingų priemo- nių draudžiamojo įvykio metu ar po jo gelbėti krovinį, užtikrinti jo apsaugą ir neleisti, kad jis toliau būtų gadina- mas.
5. Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis ir draudimo teritorija
5.1. Draudimo apsauga galioja tik tiems kroviniams, kurie yra vežami draudimo liudijime išvardytose valstybėse ar teritorijose draudimo liudijime išvardytais transporto priemonių tipais.
5.2. Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis apibrėžiamas nurodant jo pradžios ir pabaigos datą ir laiką Lietuvos Respublikos laiku.
5.3. Bet kuris krovinys, kuris iš krovinio išsiuntimo vietos buvo pradėtas vežti prieš draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio pradžią, yra neapdraustas.
5.4. Vienkartinėse krovinio draudimo sutartyse draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis reiškia laiko tarpą, per kurį atsitikusios žalos kroviniui, pradėtam gabenti šio laikotarpio metu, gali būti atlyginamos. Draudikas neatlygina vienkartinių krovinio draudimo sutarčių žalų, patirtų pasibaigus draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui.
5.5. Ilgalaikėse krovinių draudimo sutartyse draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis reiškia laiko tarpą, per kurį prasidėję krovinių vežimai yra draudžiami šiame Taisyklių punkte ir Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 5.5.1-
5.5.2 punktuose apibrėžtomis sąlygomis. Ilgalaikių krovinių draudimo sutarčių žalas dėl draudžiamųjų įvykių draudikas gali atlyginti tik tuo atveju, kai sugadinamas ar visiškai ar dalinai prarandamas krovinys, kurio veži- mas prasidėjo draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio metu ir yra bent viena iš šių aplinkybių:
5.5.1. draudžiamasis įvykis atsitiko draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio metu.
5.5.2. draudžiamasis įvykis atsitiko pasibaigus draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui, bet ne vėliau kaip praėjus 30 parų nuo krovinio išvykimo, ir krovinio vežimas prasidėjo ne vėliau kaip praėjus 7 paroms po draudiko draudėjui pateikto informacinio pranešimo, kuriuo draudikas informuoja draudėją, kad il- galaikė krovinių draudimo sutartis nebus pratęsiama kitam draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui. Tokį pranešimą draudikas turi teisę atsiųsti draudėjui ne anksčiau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki draudimo apsaugos laikotarpio pabaigos datos.
5.6. Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 5.7 – 5.11 punktai apibrėžia maksimalią draudimo apimtį, tačiau draudimo apsauga gali negalioti, jei yra bet kuri iš Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygų“ 5.1, 5.3-5.5 punktuose apibrėžtų aplinkybių.
5.7. Jei Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 5.4-5.6 punktai nenustato kitaip, nekombinuoto pervežimo atveju draudiminė apsauga konkrečiam kroviniui pradeda galioti, kai krovinys pradedamas vežti iš išsiuntimo vietos, tęsiama įprasto pervežimo metu ir baigiasi, kai krovinys yra iškraunamas paskirties vietoje ar bet kurioje kitoje vietoje, išskyrus Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 3.3.6 punkte numatytą atvejį, arba yra Taisyklių II dalies
„Draudimo sąlygos“ 5.9 punkte nurodyta aplinkybė.
5.8. Jei Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 5.4-5.6 punktai nenustato kitaip, kombinuoto pervežimo atveju draudi- minė apsauga konkrečiam kroviniui pradeda galioti, kai krovinys pradedamas vežti iš išsiuntimo vietos, tęsiama įprasto pervežimo metu (išskyrus perkrovimų metu, jei draudimo liudijime nenurodyta kitaip) ir baigiasi, kai krovinys iškraunamas paskirties vietoje, tolimesnio ilgalaikio saugojimo vietoje, paskirstymo ribotoje geografi- nėje teritorijoje vietoje ar penktoje paeiliui perkrovimo vietoje arba yra Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 5.9 punkte nurodyta aplinkybė.
5.9. Jei krovinį vežanti transporto priemonė atvyksta į paskirties vietą ar netoli jos ir nėra iškraunama, draudimo apsauga šiam kroviniui pasibaigia praėjus 10 parų nuo jūrinio laivo atvykimo ar 2 paroms nuo vidaus vandenų, oro, geležinkelio ar kelių transporto priemonės atvykimo.
5.10. Už papildomą draudimo įmoką draudėjo ir draudiko susitarimu draudimo apsauga, apibrėžta Taisyklių II dalies
„Draudimo sąlygos“ 5.7 ar 5.8 punktuose, gali prasidėti nuo pakrovimo pradžios momento ar apimti krovinio draudimą perkrovimo metu.
5.11. Jei draudėjas ir draudikas susitaria ir draudimo liudijime pažymima, kad kombinuoto pervežimo atveju galioja draudimo apsauga perkrovimo metu, krovinys tarpinio sandėliavimo metu draudžiamas tik Taisyklių draudimo apsaugos varianto „B“ (pagrindinių rizikų draudimas) sąlygomis, nepriklausomai nuo draudėjo pasirinkto draudi- mo apsaugos pervežimo metu varianto. Krovinio perkrovimo operacijos trukmė negali viršyti 30 parų, skaičiuo- jant nuo tos paros, kai krovinį vežusi transporto priemonė atvyksta į perkrovimo uosto teritoriją (oro ar vandens transporto atveju), geležinkelio stoties, kurioje bus vykdomas perkrovimas, teritoriją ar sandėlio, kuriame bus vykdomas perkrovimas, teritoriją (kelių transporto atveju). Jei per šį laikotarpį krovinys neperkraunamas, drau- dimo apsauga konkrečiam kroviniui sustabdoma ir atnaujinama tik gavus raštišką draudiko sutikimą.
5.12. Jei įsigaliojus vienkartinei krovinio draudimo sutarčiai ir prasidėjus krovinio vežimui, keičiama krovinio paskirties vieta, draudimo apsauga nutrūksta ir atsinaujina nuo to momento, kai apie tokį pasikeitimą raštiškai informuo- jamas draudikas, gaunamas jo raštiškas sutikimas tokiam pakeitimui vykdyti ir sumokama draudiko nustatyta papildoma draudimo įmoka (jei draudikas ją nustato).
5.13. Jei krovinys vežamas į kelias paskirties vietas ir tai numatyta draudimo sutartyje, iškrovus krovinio dalį draudimo sutartis lieka galioti tik neiškrautai ir toliau vežamai apdraustojo krovinio daliai.
5.14. Draudėjo ir draudiko susitarimu vienkartine krovinio draudimo sutartimi krovinys gali būti iki 14 parų laikotarpiui ap- draudžiamas eksponavimo parodoje metu Taisyklių draudimo apsaugos varianto „B“ (pagrindinių rizikų draudimas) sąlygomis, tačiau tik tuo atveju, jei kartu su eksponavimo rizika bus draudžiama įprasta krovinio vežimo rizika.
6. Xxxxxxxx xxxx. Nevisiškas draudimas.
6.1. Draudimo vertė yra lygi visų apdraustųjų krovinių vertei. Draudėjui ir draudikui susitarus, draudimo vertė gali būti didinama šiomis sumomis, kurios bendrai negali viršyti 20 procentų krovinio vertės:
6.1.1. xxxxxxxx vežimo į paskirties vietą užmokestis;
6.1.2. krovinio draudimo išlaidos;
6.1.3. su krovinio pardavimu susijęs pelnas, lygus 10% krovinio vertės.
6.2. Draudimo suma gali būti lygi visai draudimo vertei arba, nevisiško draudimo atveju, jos daliai. Nevisiško draudimo atveju draudimo išmoka apskaičiuojama Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygų“ 6.4-6.6 punktuose nustatytu būdu.
6.3. Ilgalaikėse krovinių draudimo sutartyse draudėjas ir draudikas susitaria dėl maksimalaus draudimo laikotarpio draudiko atsakomybės limito ir maksimalus vieno įvykio draudiko atsakomybės limito.
6.4. Vienkartinės krovinio draudimo sutarties atveju, jei draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę, tai, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas atlygina draudėjui tik tą dalį jo patirtų nuostolių, kuri yra proporcinga draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
6.5. Ilgalaikės krovinių draudimo sutarties atveju, jei draudimo vertė (faktinė krovinių apyvarta), apskaičiuota drau- džiamojo įvykio mėnesio pirmąją dieną, draudimo sumą (planuojamą krovinių apyvartą) viršija daugiau kaip 30 procentų, tai, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas draudėjui atlygina tik tą dalį jo patirtų nuostolių, kuri yra proporcinga draudimo sumos (planuojamos krovinių apyvartos) ir draudimo vertės (faktinės krovinių apyvartos), apskaičiuotos draudžiamojo įvykio mėnesio pirmąją dieną, santykiui.
6.6. Jei ilgalaikėje krovinių draudimo sutartyje konkretaus krovinio draudimo vertė yra didesnė už maksimalų vieno įvykio draudiko atsakomybės limitą, tai, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas atlygina draudėjui tik tą dalį jo patirtų nuostolių, kuri yra proporcinga maksimalaus vieno įvykio draudiko atsakomybės limito ir konkretaus krovinio draudimo vertės santykiui.
7. Draudimo įmokos apskaičiavimas
7.1. Prieš ilgalaikės krovinių draudimo sutarties įsigaliojimo pradžią draudėjas privalo sumokėti minimalią avansinę draudimo įmoką. Ji apskaičiuojama draudėjo pasirinktą draudimo sumą (planuojamą krovinių apyvartą) daugi- nant iš draudiko nustatyto draudimo tarifo.
7.2. Ilgalaikės krovinių draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėjus, kad draudimo vertė (faktinė krovinių apyvarta) gali viršyti draudimo sumą (planuojamą krovinių apyvartą), draudėjas apie tai privalo nedelsdamas pranešti draudikui ir sumokėti draudimo įmoką už pasirinktą papildomą draudimo sumą (planuojamą krovinių apyvartą) pagal prieš draudimo sutarties įsigaliojimo pradžią nustatytą draudimo tarifą. Kitu atveju draudimo išmoka gali būti mokama Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 6.5 punkto nustatyta tvarka.
8. Rizikos pasikeitimo atvejai
8.1. Esminių aplinkybių, lemiančių draudimo rizikos padidejimą, pasikeitimo atvejai yra šie:
8.1.1. draudimo liudijime nurodyto krovinio apibūdinimo, vežimo teritorijos, krovinio gavėjo, vežėjo ar ekspe- ditoriaus, transporto priemonės pasikeitimas, papildomų perkrovimų vykdymas;
8.1.2. aplinkybių, apie kurias draudikas papildomai raštu kreipėsi į draudėją prašydamas suteikti informaciją, pasikeitimas;
8.1.3. esminių neramumų, susijusių su rizikomis, apibrėžtomis Taisyklių III dalies papildomose sąlygose Nr.24-1 „Karo rizikos draudimas“, Nr.24-2 „Streikų rizikos draudimas“ ar kitose streikų ar karo rizikas į draudimo apsaugą įtraukiančiose sąlygose, atsiradimas.
9. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
9.1. Papildomai be pareigų, nurodytų Taisyklių I dalyje „Bendrosios sąlygos“, draudėjas draudimo sutarties galiojimo metu privalo:
9.1.1. pervežant krovinius samdytu transportu iš ekspeditoriaus ar vežėjo kelių transportu reikalauti, kad jis būtų apsidraudęs civilinės atsakomybės dėl krovinio sugadinimo ar dalinio ar visiško praradimo draudi- mu, ir pervežimo ar ekspedijavimo sutartyse, apimančiose daugiau kaip tris krovinio vežimus, reikalauti šio draudimo liudijimo kopijos ir ją išsaugoti archyve.
9.1.2. ilgalaikės krovinių draudimo sutarties atveju kas mėnesį sekti draudimo vertę (faktinę krovinių apyvartą) ir paaiškėjus, kad ji gali viršyti draudimo sumą (planuojamą krovinių apyvartą), iš karto apie tai pranešti draudikui ir sumokėti draudimo įmoką už pasirinktą papildomą draudimo sumą (planuojamą krovinių apyvartą).
9.1.3. suteikti galimybę draudikui patikrinti buhalterinius draudėjo įrašus, susijusius su krovinių vežimu.
9.2. Papildomai draudėjas, jo darbuotojai ir vežėjai ar ekspeditoriai nuostolio atveju privalo:
9.2.1. imtis visų tikslingų priemonių nuostoliui išvengti ar jį sumažinti;
9.2.2. laiku pareikšti pretenzijas už padarytą žalą atsakingiems asmenims;
9.2.3. informuoti draudiką apie gautą nuostolio atlyginimą ir, jei nuostolį draudikas atlygino, per 14 parų grą- žinti draudimo išmoką draudikui;
9.2.4. kartu su krovinio gavėju, krovinio siuntėju ar vežėju surašyti įvykio protokolą;
9.2.5. pareikalauti iš krovinio vežėjų, saugotojų, muitinės ar kitų kompetentingų tarnybų atstovų raštiškai pa- tvirtinti žalą kroviniui;
9.2.6. jei atsiimant krovinį iš vežėjo, krovinys yra pažeistas arba jo trūksta, teisės aktų nustatyta tvarka įrašyti atitinkamas pastabas krovinio važtaraštyje, konosamente, atsakingam asmeniui pareikšti pretenziją;
9.2.7. draudikui pareikalavus, sudaryti sąlygas apžiūrėti krovinį.
9.3. Draudimo išmokai gauti, draudėjas privalo pateikti draudikui visus dokumentus ir kitus įrodymus, būtinus žalos ir konkretaus krovinio draudimo sumos dydžiui, žalos atsiradimo aplinkybėms ir priežastims nustatyti:
9.3.1. pretenzijos apskaičiavimą;
9.3.2. krovinio prekinę sąskaitą-faktūrą;
9.3.3. važtaraščius, konosamentus, užsakymą pervežimui ar krovinio pervežimo sutartį;
9.3.4. žalos dydį įrodančius dokumentus;
9.3.5. susirašinėjimą su krovinio siuntėju, kai nustatomas krovinio trūkumas, vežėjais, ekspeditoriais ar sau- gotojais dėl žalos atsiradimo priežasčių, dydžio ir aplinkybių bei draudėjo pretenziją jiems (pareikštą kaip tai numato atitinkamos krovinių vežimo taisyklės) už žalą kroviniui;
9.3.6. kompetentingų tarnybų pažymas;
9.3.7. Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, kai krovinį vežė draudėjo tiesiogiai samdytas vežėjas kelių transportu, arba ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, kai draudėjas samdė ekspeditorių;
9.3.8. ilgalaikės krovinių draudimo sutarties atveju faktinės krovinių apyvartos nuo draudimo sutarties galioji- mo pradžios iki draudžiamojo įvykio mėnesio pirmosios dienos apskaičiavimą;
9.3.9. kitus draudiko pareikalautus pateikti dokumentus, kurie gali būti svarbūs žalos priežastims, dydžiui bei draudiko atsakomybei įvertinti.
9.4. Ilgalaikės krovinių draudimo sutarties galiojimo metu draudikas neprivalo draudėjui siųsti jokių pranešimų ar paraginimų apskaičiuoti faktinę krovinių apyvartą.
9.5. Jei ilgalaikės krovinių draudimo sutarties atveju draudėjas atsitikus draudžiamajam įvykiui draudiko neinformuo- ja apie draudimo vertę (faktinę krovinių apyvartą), apskaičiuotą draudžiamojo įvykio mėnesio pirmąją dieną, draudikas turi teisę sustabdyti draudimo išmokos mokėjimą, kol draudėjas pateiks šiuos duomenis.
9.6. Xxxxxxxx, kurių imasi draudėjas ar draudikas, kad išgelbėtų, apsaugotų ar atgautų apdraustą krovinį, negali būti laikomi atleidimu nuo įsipareigojimų, atsisakymu nuo pretenzijų ar kitu bet kurios šalies teisių apribojimu.
9.7. Draudikas turi teisę draudimo sutartį nutraukus draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinti draudimo įmoką už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavęs draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 25 proc. nuo grąžintinos draudėjui įmokos, bet ne mažiau kaip 1 minimalaus gyvenimo lygį (MGL), patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo).
10. Nuostolio nustatymas
10.1. Nuostolio atlyginimas neturi duoti materialinės naudos krovinio siuntėjui, krovinio gavėjui, vežėjui, ekspeditoriui, bet kuriam asmeniui, į kurio priežiūrą perduodamas krovinys, ar kitiems asmenims, reiškiantiems pretenziją dėl krovinio.
10.2. Nuostolių atlyginimui pagal krovinių draudimo sutartį gauti, draudėjas ar naudos gavėjas privalo turėti draudimo interesą į apdraustąjį turtą nuostolio atsiradimo momentu.
10.3. Jei atsitikus draudžiamajam įvykiui paaiškėja, kad draudėjas ar naudos gavėjas akivaizdžiai nepatyrė Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 6.1.1-6.1.3 punktuose apibrėžtų finansinių nuostolių, draudimo išmoka yra suma- žinama šių finansinių nuostolių dydžiu.
10.4. Tuo atveju, kai krovinį sudaro dvi ar daugiau komplektuojančių dalių, draudikas atlygina tik sugadintos ar pra- rastos krovinio dalies vertę, neatsižvelgdamas į tos dalies kaip komplektą sudarančio komponento ypatingą vertę.
10.5. Gavęs pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, draudikas ar jo atstovas gali atvykti į draudimo vietą, surašyti turto sugadinimo aktą ir užfiksuoti draudžiamojo įvykio metu padarytą žalą.
10.6. Pagrįstas žalos dydis nustatomas vadovaujantis draudiko surinktais, draudėjo, su krovinio vežimu susijusių asmenų, draudiko įgaliotų atstovų (avarinių komisarų) ir draudžiamąjįį įvykį užregistravusių ir ištyrusių kompe- tentingų valstybės tarnybų pateiktais dokumentais.
11. Draudimo išmokos mokėjimas
11.1. Draudimo išmoka už kiekvieną draudžiamąjį įvykį negali viršyti draudimo sumos vienkartinėse krovinio draudi- mo sutartyse ir maksimalaus vieno įvykio draudiko atsakomybės limito ilgalaikėse krovinių draudimo sutartyse, išskaičiavus besąlyginę išskaitą.
11.2. Draudiko išmokėtų draudimo išmokų suma pagal ilgalaikę krovinių draudimo sutartį negali viršyti maksimalaus draudimo laikotarpio draudiko atsakomybės limito. Bet kuriuo ilgalaikės krovinių draudimo sutarties galiojimo momentu galioja tokio dydžio maksimalus draudimo laikotarpio draudiko atsakomybės limitas, kuris lieka iš draudimo liudijime nurodyto maksimalaus draudimo laikotarpio draudiko atsakomybės limito atėmus pagal šią draudimo sutartį išmokėtas draudimo išmokas.
11.3. Draudikas atlygina draudėjo būtinąsias žalos mažinimo išlaidas.
11.4. Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 6.1.1-6.1.3 punktuose apibrėžti finansiniai nuostoliai atlyginami proporcin- gai krovinio žalos ir prieš draudžiamąjį įvykį buvusios viso krovinio vertės santykiui.
11.5. Draudikas draudimo išmoką gali sumažinti pretenzijos už žalą atsakingam asmeniui dydžiu, jei draudėjas be draudiko pritarimo atsisakė savo reikalavimo teisės arba ją įgyvendinti tapo negalima dėl draudėjo kaltės arba draudėjas krovinį vežti patikėjo ekspeditoriui ar vežėjui, neapsidraudusiems civilinės atsakomybės dėl krovinio sugadinimo ar dalinio ar visiško praradimo draudimu, dėl ko nepavyko įgyvendinti subrogacijos.
AB „Lietuvos draudimas“
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
III DALIS
DRAUDIMO APSAUGOS PAPILDOMOS SĄLYGOS PAPILDOMA SĄLYGA NR. 24-1
„KARO RIZIKOS DRAUDIMAS“
1.1. Jei draudimo apsaugos papildomos sąlygos Nr. 24-1 „Karo rizikos draudimas“ taikymas yra nurodytas draudimo liudijime, krovinį vežant jūrų ar oro transportu krovinys papildomai apdraudžiamas dėl žalų, sukeltų karo ar jam prilygstančių įvykių, nepriklausomai nuo to, ar karo padėtis paskelbta, pilietinio karo, karinių mokymų ar pratybų, revoliucijos, sukilimo, maišto ar dėl to kylančios pilietinės nesantaikos, priešiškų veiksmų, sukeltų kariaujančios pusės ar priešinantis jai, paliktų minų, torpedų, bombų ar kitų ginklų.
PAPILDOMA SĄLYGA NR. 24-2
„STREIKŲ RIZIKOS DRAUDIMAS“
1.1. Jei draudimo apsaugos papildomos sąlygos Nr. 24-2 „Streikų rizikos draudimas“ taikymas yra nurodytas draudi- mo liudijime, krovinį vežant jūrų ar oro transportu krovinys papildomai apdraudžiamas dėl žalų, sukeltų streikų, lokautų, darbo jėgos neramumų, riaušių ar pilietinio judėjimo.