Algoritmai ir programavimas. Įžvelgia algoritmų, programų naudą, atpažįsta ir vartoja pagrindines sąvokas.
Algoritmai ir programavimas. Įvardija, kaip kas daroma, nusako žingsniais ar komandomis.
Algoritmai ir programavimas. Įvardija, kaip kas daroma, nusako žingsniais ar komandomis. Komandos samprata. Mokytojas skatina sprendžiančius uždavinius mokinius nusakyti atliekamus žingsnius, padeda vartoti technologijų sąvokas ir taisyklingus terminus. Mokiniai mokomi įvardyti ar pavaizduoti, kokius žingsnius reikia atlikti norint gauti tam tikrą rezultatą (pvz., kaip padaryti nuotrauką skaitmeniniu įrenginiu, kaip sudaryti veiksmažodžių grandinę rašinėliui rašyti, kaip pagaminti patiekalą, kaip sudėti ir atimti skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, kaip pasitikrinti sudėtį atimtimi, o atimtį – sudėtimi).
Algoritmai ir programavimas. Pateikia ir apibūdina algoritmo, programos pavyzdžius iš aplinkos. Algoritmo samprata. Mokytojas pateikia praktinių užduočių ir apibūdina konkrečias komandų sekas, aptaria taisykles. Mokiniams primenamos paprasčiausios judėjimo komandas (pvz., priekin, atgal, aukštyn, žemyn), posūkio komandos (pvz.: kairėn, dešinėn), aptariama pasirinkimo komanda (JEI-TAI), iš komandų sudaromos sekos.
Algoritmai ir programavimas. B1.1. Pateikia pavyzdžių apie kompiuterių taikymą realaus gyvenimo problemoms spręsti. B1.2. Xxxxxx, kad kompiuteriai tinka įvairioms problemoms spręsti, palengvina žmogaus darbą. Pateikia pavyzdžių iš savo aplinkos B1.3. Aptaria kompiuterių taikymą problemoms spręsti, sprendimų automatizavimą, pagrindžia pavyzdžiais. B1.4. Diskutuoja apie kompiuterių ir kompiuterinių technologijų taikymą įvairioms problemoms spręsti. Paaiškina automatizavimo svarbą ir galimybes, aptaria naujausias technologijas
B2.1. Padedamas naudojasi programavimo aplinka, randa nurodytas komandas, atpažįsta rezultatus.
B2.2. Padedamas atlieka nurodytus veiksmus programavimo aplinkoje, randa reikiamas komandas, atpažįsta rezultatus, vykdo pateiktą programą B2.2. Orientuojasi programavimo aplinkoje, randa reikiamas komandas, atpažįsta rezultatus, paaiškina programos vykdymo eigą.
Algoritmai ir programavimas. B1.1. Pateikia įvairios paskirties programų pavyzdžių.
B1.2. Pateikia programų taikymo pavyzdžių įvairiuose mokomuosiuose dalykuose.
B1.3. Aptaria algoritmų ir programų kūrimo tikslus, duomenų ir programų sąveiką, integralumą. B1.4. Diskutuoja apie programų kūrimo tikslus, duomenų ir programų sąveiką, integralumą.
B2.1. Padedamas naudojasi programavimo kalbos konstrukcijomis, atkartoja mokytojo veiksmus aplinkoje. B2.2. Užrašo kelių eilučių algoritmus naudodamas programavimo konstrukcijas ir padedamas naudojasi programavimo aplinka.
Algoritmai ir programavimas. Veiklos tema
Algoritmai ir programavimas. Aptaria kompiuterių taikymą problemoms spręsti, sprendimų automatizavimą, pagrindžia pavyzdžiais. Kompiuteris ir problemų sprendimas. Mokytojas papasakoja ir pateikia pavyzdžių, kaip žmonija sprendė problemas be kompiuterio ir kokią svarbią reikšmę suteikė kompiuteris. Mokiniai skatinami rasti ir aptarti pavyzdžius iš kompiuterių istorijos. Organizuojama diskusija ar aptarimas apie kompiuterių atsiradimą ir jų panaudojimą problemoms spręsti.
Algoritmai ir programavimas. Aptaria algoritmų ir programų kūrimo tikslus, duomenų ir programų sąveiką, integralumą. Kompiuterių raida, algoritmai ir programos. Mokytojas organizuoja praktinę veiklą iš kompiuterių istorijos, pavyzdžiui, surengti aiškinamąją kompiuterių raidos parodą ar parengti plakatą. Mokiniai prašomi išsamiau aptarti problemų sprendimo automatizavimo svarbą ir kompiuterinių technologijų vaidmenį. Mokytojas siūlo mokiniams peržiūrėti vaizdinės medžiagos (pavyzdžiui, apie Tiuringo mašiną), parengia aptarimo planą. Mokytojas trumpai pristato algoritmų ištakas, susieja su matematikos temomis, pateikia įdomios medžiagos apie algoritmus informatikoje. Aptariami algoritmų ir programų skirtumai, nagrinėjami pavyzdžiai. Mokiniai supažindinami klasikinių algoritmų pavyzdžiais (Euklido, paieškos algoritmai), mokomi skaityti algoritmus.
Algoritmai ir programavimas. Atpažįsta realaus gyvenimo problemas, kurių sprendimus galima automatizuoti, įvardija sprendžiamų uždavinių formulavimo problemiškumą (daugiaprasmiškumą, netikslumą).