Duomenų tyryba ir informacija. Ugdytis įgūdžius apdoroti duomenis ir informaciją: problemos (uždavinio) analizė, situacijos vertinimas, duomenų rinkimas, kaupimas, rūšiavimas, rikiavimas, grupavimas, informacijos paieška, tvarkymas, turinio kokybės ir patikimumo vertinimas. Dažnai tai vadinama duomenų raštingumu, arba, akademiškiau, duomenų tyryba ar net duomenų mokslu. Duomenimis laikoma visi stebimi, renkami ir kaupiami artefaktai, skirti kuriai nors problemai spręsti. Tvarkydami, apdorodami duomenis kuriame informaciją. Šiuolaikiniame pasaulyje duomenys yra didelė vertybė, remiantis jais sprendžiamos įvairiausios realaus gyvenimo problemos. Duomenų svarbą lėmė spartus technologinių priemonių ir metodų tobulėjimas, patogios, visiems prieinamos technologijos, kurios leidžia automatizuoti duomenų rinkimą, kaupimą, rūšiavimą, apdorojimą. Milžiniški duomenų srautai renkami kasdien sveikatos, švietimo, prekybos, laisvalaikio ir kitose srityse, apdorojami realiu laiku, pateikiami sprendimai, įgalinantys kurti naujas paslaugas ir produktus. Duomenų mokslas, duomenų tyryba glaudžiai siejasi su neuroniniais tinklais ir dirbtiniu intelektu.
Duomenų tyryba ir informacija. C1. Nagrinėja duomenų, informacijos pavyzdžius, išmano ir vartoja šių sričių sąvokas.
Duomenų tyryba ir informacija. C1. Pateikia duomenų pavyzdžių.
Duomenų tyryba ir informacija. C1. Tyrinėja įvairaus tipo duomenų kodavimą kompiuteriuose. Duomenų ir informacijos vaizdavimas kompiuteriuose. Mokiniai prašomi prisiminti informacijos (ir duomenų) rūšis: tekstinę, vaizdinę (grafinę), garsinę, skaitmeninę, vaizdo įrašų (animacijos). Mokytojas kelia klausimą, kaip šie duomenys „patenka“ į kompiuterį. Mokiniai supažindinami su informacijos vaizdavimu ir kodavimu skaitmeniniuose įrenginiuose. Galima aptarti įvairius duomenų kodavimo būdus pateikiant pavyzdžių, sprendžiant konkrečias užduotis. Mokiniai skatinami toliau gilintis į duomenų kodavimą dvejetainiais skaičiais, palyginti su dešimtaine sistema, keisti vieną sistemą kita.
Duomenų tyryba ir informacija. C1.1. Mokytojo padedamas aptaria duomenų kodavimą kompiuteriuose. C1.2. Susipažįsta su informacijos vaizdavimu ir kodavimu kompiuteriuose. C1.3. Tyrinėja įvairaus tipo duomenų kodavimą kompiuteriuose. C1.4. Diskutuoja apie informacijos kodavimą dvejetainiais skaičiais. Verčia skaičius iš dvejetainės į dešimtainę sistemą ir atgal.
Duomenų tyryba ir informacija. C1. Pateikia pavyzdžių ir aptaria skaitmeninių technologijų darbą su duomenimis ir informacija. Skaitmeninės technologijos kasdieniame gyvenime. Mokytojas organizuoja kokią nors veiklą, kurioje reikėtų naudoti duomenis ir informaciją (pvz., aptariama, kaip organizuoti gimtadienio iškylą: kiek bus vaikų, kiek kokio maisto reikės pirkti, kaip planuoti ir pasiruošti pirkinių sąrašą, kaip sužinoti orų prognozę ir pan.). Visa tai - duomenys ir informacija. Mokiniai skatinami patys įvardyti duomenis, apibūdinti, pateikti informaciją, apibendrinti. Svarbi praktinė veikla ir mokinių pastabumas: kiek mokiniai atranda iš praktinės veiklos, kiek patys aptaria, tiek ir gerai. Mokytojas turėtų organizuoti keletą skirtingų veiklų, kad mokiniai galėtų pateikti kuo įvairesnių pavyzdžių. Toliau mokytojas turėtų aptarti pavyzdžius, kai skaitmeninių technologijų naudojimas kasdienėje veikloje palengvina darbą su duomenimis ir informacija (pvz., jei norime suskaičiuoti produktus, jų rūšis ir kainas parduotuvėje, neapsieisime be kompiuterio). Mokinių prašoma pateikti pavyzdžių iš jų aplinkos, ypač - kai naudojamos skaitmeninės technologijos. Mokytojas rūpinasi taisyklingu terminų vartojimu (duomenys, duomenų apdorojimas, informacija, slaptažodis, simbolis, kodas, kodavimas, šifravimas ir pan.).
Duomenų tyryba ir informacija. C1.1. Pateikia pavyzdžių apie informacijos ir duomenų laikymą (saugojimą) kompiuteryje. C1.2. Paaiškina failų ir aplankų hierarchinę sistemą, parenka prasmingus vardus. C1.3. Apibūdina duomenų ir informacijos organizavimą kompiuteryje. C1.4. Sistemina duomenis, kuria hierarchines duomenų struktūras įvairiems Pasiekimų lygiai Skiria bito ir baito sąvokas, paaiškina, kad informacija koduojama dvejetainiais skaičiais. Lygina laikmenų talpas, diskutuoja apie skaitmeninio turinio kodavimą ir koduoto turinio užimamą vietą kompiuteryje. Aptaria kodavimą kompiuteriuose dvejetainiais skaičiais, taiko informacijos matavimo vienetus. duomenims ir informacijai laikyti (saugoti). Tyrinėja informacijos kodavimą kompiuteriuose: įrašo failus įvairiais formatais, analizuoja užimtą atmintį.
Duomenų tyryba ir informacija. C1. Apibūdina duomenų ir informacijos organizavimą kompiuteryje. Duomenų kodavimas dvejetainiais skaičiais. Mokytojas aptaria duomenų kodavimą, pateikia įvairių kodavimo pavyzdžių. Supažindinama su dvejetaine sistema (prieš tai išanalizavus dešimtainės sistemos sandaros principus), mokiniams siūloma spręsti daug praktinių užduočių.
Duomenų tyryba ir informacija. C2. Aptaria dirbtinio intelekto, neuroninių tinklų teikiamus privalumus ir galimus pavojus. Pažintis su dirbtiniu intelektu, neuroniniais tinklais. Mokytojas pristato dirbtinio intelekto esmę ir pagrindinius konceptus, pateikia paprastų pavyzdžių (Tiuringo testas, kalbos atpažinimas, vertimo sistemos, autonomiškai valdomos mašinos, savaime besimokančios sistemos, virtualūs konsultantai ir kt.) . Mokiniams siūloma pasirinkti su dirbtiniu intelektu susijusių pavyzdžių iš aplinkos, juos nagrinėti ir aptarti. Mokiniai skatinami įžvelgti duomenų ir dirbtinio intelekto sąsajas, aptarti didžiųjų duomenų pagrindinius aspektus. Mokytojas pristato neuroninių tinklų sampratą ir aptaria su mokiniais taikomumą, parenka paprastų pavyzdžių.
Duomenų tyryba ir informacija. C2.1. Pateikia dirbtinio intelekto pavyzdžių. Pateikia rikiavimo, paieškos, glaudinimo algoritmų pavyzdžių, paaiškina kriptografinės sistemos sąvoką. C2.2. Susipažįsta su dirbtiniu intelektu, neuroniniais tinklais. Išbando keletą rikiavimo, paieškos, glaudinimo algoritmų. Šifruoja duomenis naudodamas pasirinktą kriptografinę sistemą. C2.3. Aptaria dirbtinio intelekto, neuroninių tinklų teikiamus privalumus ir galimus pavojus. Tyrinėja duomenų rikiavimo, paieškos, glaudinimo algoritmus, kriptografines sistemas. C2.4. Diskutuoja pasirinkta dirbtinio intelekto tema apie tendencijas, naudojamas technologijas, galimus patobulinimus. Spręsdamas uždavinius taiko tinkamus rikiavimo ir paieškos algoritmus. Kuria sistemą galinčią šifruoti arba glaudinti pateiktus duomenis.