IKIPREKYBINIŲ PIRKIMŲ TIKSLAS. 2017 m. Europos parlamentas priėmė ES Sąvartynų direktyvos pataisą, kurioje atsirado teiginys apie medžiagų, energijos ir ūkinei veiklai reikalingos erdvės išteklių atgavimą iš sąvartynų. Šia direktyva, kurią dar turės patvirtinti ES valstybių vadovų taryba, ES šalys narės yra įpareigotos iki 2025 metų pabaigos GIS pagrindu sukurti duomenų bazes apie visų sąvartynų buvimo vietas ir juose sukauptus išteklius. Tokiam įvertinimui labai praverstų sąvartynų kasybos ir išteklių atgavimo galimybių vertinimui reikalingo universalaus modelio sukūrimas, nes dėl įvairių aplinkybių toli gražu ne kiekvienas sąvartynas galėtų būti laikomas kaip turintis sąlyginai didelį sukauptų išteklių potencialą. Panašaus modelio efektyviai veikiančios programinės įrangos pavidale tarptautinėje rinkoje dar nėra, nors pastaroji iš esmės yra užpildyta įvairiomis būvio ciklo vertinimo programomis, skirtomis įvairioms veiklos rūšims, įskaitant ir atliekų tvarkymą.
IKIPREKYBINIŲ PIRKIMŲ TIKSLAS. Afrikinis kiaulių maras (AKM) – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga, atnešanti milžiniškus nuostolius Europos gyvulininkystės sektoriui. Vakcinų nuo AKM nėra, todėl pagrindinė AKM prevencijos priemonė – fizinių ir biologinių saugumo priemonių taikymas kiaulių laikymo vietose. AKM likvidavimo ir kontrolės sėkmė priklauso nuo greito ligos identifikavimo, židinių nustatymo bei virusu užkrėstų kiaulių likvidavimo. AKM kontrolei labai didelę reikšmę turi šernų, kurie gali pernešti virusą į neužkrėstas teritorijas, populiacijos dydžio ir geografinio pasiskirstymo įvertinimas. Laukinių šernų populiacijos dydžio reguliavimas yra labai efektyvi priemonė, siekiant sustabdyti AKM plitimą. Vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, laukiniams žvėrims apskaityti taikoma apie vienuolika skirtingų apskaitos metodų, kurie paremti eigulių numanymo pateikiamais duomenis, pėdsakų skaičiavimais, stebėjimais prie šėryklų, išvarymais iš miško kvartalų, aviastebėjimais, ir kitais metodais. Visų metodų patikimumas nurodomas su didesne ar mažesne paklaida, apskaitų organizavimui ir vykdymui, pagal kiekvieną metodą reikalingi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, rezultatus įtakoja žmogiškasis faktorius (apskaitas vykdančių asmenų skirtingas profesionalumas, atsakingumas, galimi interesai). Populiacijų duomenis renka skirtingos kvalifikacijos, išsilavinimo ir patirties subjektai - medžiotojai, miškininkai, saugomų teritorijų darbuotojai. Šernai yra vieni menkiausiai Lietuvos mokslininkų tyrinėti laukiniai gyvūnai, todėl trūksta esminių žinių apie šių gyvūnų elgseną, migracijos kelius ir pan. Todėl šiuo metu taikomi laukinių šernų apskaitos metodai yra nepakankamai patikimi ir ekonomiškai pagrįsti. Vertinant šiuolaikinių technologijų pažangos lygį, darytina išvada, kad laukinių gyvūnų apskaitai reikalingi tobulesni ir modernesni apskaitos metodai, kurių pagalba vienu metu galima aprėpti didelius monitoringo plotus. Pasaulinė biologinės įvairovės, medžiojamosios faunos inventorizavimo ir jos geografinio pasiskirstymo, gyvenamųjų arealų identifikavimo tyrimų patirtis rodo, kad moderniųjų technologijų, tame tarpe – itin aukštos rezoliucijos vaizdų, termografijos (terminės fotografijos), infraraudonojo spektro vaizdų, hiperspektrinių vaizdų spektrometrijos metodų, distancinių tyrimų metodų, integravimas į medžiojamosios faunos tyrimus bei jų intentorizacijos procesą gali duoti itin tikslius bei, kas svarbiausia, erdviškai lokalizuotus rezultatu...
IKIPREKYBINIŲ PIRKIMŲ TIKSLAS. Šiuo metu viešasis transportas žmonėms su regos negalia yra vienintelė galimybė savarankiškai judėti, nes tikriausiai dar negreitai neregiai ir silpnaregiai galės įgyti teisę vairuoti nuosavą automobilį. Deja, regos negalią turintiems asmenims viešasis transportas Vilniaus mieste, o ir kituose šalies miestuose bei rajonuose dar nėra pilnai pritaikytas. Viešajame transporte neregiai ir silpnaregiai susiduria su tokiomis pagrindinėmis problemomis: sunkiai įskaitomos elektroninės transporto priemonių švieslentės, sunkiai įskaitomas tekstas komposteriuose autobusuose ir troleibusuose, sunkiai įžiūrimi stotelėse pateikiami viešojo transporto tvarkaraščiai, viešajame transporte orientuotis visai nematantiems žmonėms beveik neįmanoma be pašalinių pagalbos. Didžiausia problema – visiškai nematantis asmuo negali identifikuoti sustojime sustojusio viešojo transporto priemonės maršruto numerio.