TECHNINĖ SPECIFIKACIJA 47. Atliekant supaprastinus pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninė specifikacija rengiama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio nuostatomis. Tačiau rengiant techninę specifikaciją mažos vertės pirkimams turi būti užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymasis.
48. Kiekviena perkama prekė, paslauga ar darbai turi būti aprašyti aiškiai ir nedviprasmiškai, aprašymas negali diskriminuoti tiekėjų bei turi užtikrinti jų konkurenciją.
49. Techninė specifikacija nustatoma nurodant standartą, techninį reglamentą ar normatyvą arba nurodant pirkimo objekto funkcines savybes, ar apibūdinant norimą rezultatą arba šių būdų deriniu. Šios savybės bei reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o DSC įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.
50. Rengiant techninę specifikaciją, nurodomos pirkimo objekto arba pirkimo objekto panaudojimo tikslo ir sąlygų savybės (pvz., našumas, matmenys, energijos suvartojimas, norima gauti nauda naudojant pirkimo objektą ir pan.) ir reikalavimų šioms savybėms reikšmės. Reikšmės nurodomos ribiniais dydžiais („ne daugiau kaip ....“, „ne mažiau kaip ....“) arba reikšmių diapazonais („nuo ... iki ...“). Tik pagrįstais atvejais reikšmės gali būti nurodomos tiksliai („turi būti lygu ...“).
51. Jeigu kartu su paslaugomis perkamos prekės ir (ar) darbai, su prekėmis – paslaugos, darbai, o su darbais – prekės, paslaugos, techninėje specifikacijoje atitinkamai nustatomi reikalavimai ir kartu perkamoms prekėms, darbams ar paslaugoms.
52. Jei leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, nurodomi minimalūs reikalavimai, kuriuos šie pasiūlymai turi atitikti. Alternatyvūs pasiūlymai negali būti priimami, vertinant mažiausios kainos kriterijumi.
53. Rengiant techninę specifikaciją, negalima nurodyti konkrečios prekės, gamintojo ar tiekimo šaltinio, gamybos proceso, prekės ženklo, patento, kilmės šalies, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto. Šiuo atveju privaloma nurodyti, kad savo savybėmis lygiaverčiai pirkimo objektai yra priimtini, įrašant žodžius „arba lygiavertis”.
54. Techninė specifikacija gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Pirkimo dokumentuose galima nustatyti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, gamybos būdui ar pagrindinėms naudojamoms medžiagoms (maisto produktai neapdoroti kenksmingomis medžiagomis, tam tikra naudojamų medžiagų dalis pagaminta iš perdirbtų žaliavų, energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių) arba tam tikrų produktų grupių arba paslaugų poveikiui aplinkai. DSC, nustatydama reikalavimus, gali remtis standartais ar ekologiniais ženklais. Šiuo atveju ji nurodo standartuose ar ekologiniuose ženkluose keliamus reikalavimus pirkimo objekto savybėms ir kaip atitikimą šiems reikalavimams priima oficialių institucijų išduotus dokumentus ar gamintojo patvirtinimą.
55. Teisės aktuose nustatytiems prekių, darbų ar paslaugų atitikimui privalomiesiems techniniams reikalavimams gali būti paprašyta pateikti oficialių institucijų išduotus dokumentus (jei tokie išduodami).
56. Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama pateikti tiekėjo tiekiamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas ar paprašyti tiekėjo leidimo apžiūrėti pirkimo objektą.
Nuomininkas turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Sutartyje ir teisės aktuose Nuomininkas neturi teisės subnuomoti turto (ar jo dalies) ar suteikti tretiesiems asmenims kokių nors kitų teisių naudotis turtu (ar jo dalimi). Nuomininkas taip pat neturi teisės perleisti visų ar dalies savo teisių ir (ar) pareigų, kylančių iš Sutarties, įkeisti turto nuomos teisės ar perduoti jos kaip turtinio įnašo kuriam nors trečiajam asmeniui ar kitaip suvaržyti Sutartyje nustatytų turto nuomos teisių.
Force Majeure 10.1. Nė viena Pirkimo sutarties Šalis nėra laikoma pažeidusia Pirkimo sutartḭ arba nevykdančia savo ḭsipareigojimų pagal Pirkimo sutartḭ, jei ḭsipareigojimus vykdyti jai trukdo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, atsiradusios po Pirkimo sutarties ḭsigaliojimo dienos.
10.2. Jei kuri nors Pirkimo sutarties Šalis mano, kad atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių ji negali vykdyti savo ḭsipareigojimų, ji nedelsdama informuoja apie tai kitą Šalḭ, pranešdama apie aplinkybių pobūdḭ, galimą trukmę ir tikėtiną poveikḭ.
10.3. Jei nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės trunka ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, tuomet bet kuri Pirkimo sutarties Šalis turi teisę nutraukti Pirkimo sutartḭ ḭspėdama apie tai kitą Šalḭ prieš 5 (penkias) kalendorines dienas. Jei pasibaigus šiam 5 (penkių) dienų laikotarpiui nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės vis dar yra, Pirkimo sutartis nutraukiama ir pagal Pirkimo sutarties sąlygas Šalys atleidžiamos nuo tolesnio Pirkimo sutarties vykdymo.
Draudikas turi teisę 11.5.1. reikalauti iš Draudėjo dokumentų, patvirtinančių Apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją bei kitas draudimo rizikai turinčias reikšmės aplinkybes, kiek tai susiję su draudimo sutarties vykdymu;
11.5.2. Draudėjui paprašius pakeisti draudimo sutarties sąlygas, pareikalauti užpildyti ir pateikti Draudikui Apdraudžiamojo asmens anketą, susipažinti su Apdraustojo (-ųjų) sveikatos duomenimis, esančiais sveikatos priežiūros įstaigose, patikrinti Apdraustojo (-ųjų) sveikatą Draudiko nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje ir pateikti Draudikui duomenis apie tikrinimo rezultatus;
11.5.3. savarankiškai tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes;
11.5.4. jei dėl draudžiamojo įvykio iškelta administracinė ar baudžiamoji byla, sustabdyti draudimo išmokos mokėjimą iki šios bylos užbaigimo;
11.5.5. sumažinti draudimo išmoką, jei:
11.5.5.1. Apdraustojo mirtis įvyko Apdraustajam apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių, toksinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba pavartojus stipriai veikiančius vaistus be atitinkamo gydytojo paskyrimo, ir toks apsvaigimas arba vartojimas sudarė prielaidas įvykio atsiradimui;
11.5.5.2. kitais taisyklių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytais atvejais.
11.5.6. vienašališkai didinti draudimo rizikos mokesčius, kai draudimo rizika padidėja dėl to, kad Apdraustasis tyčia sukelia sau ligą;
11.5.7. vienašališkai keisti nustatytos draudimo įmokos dydį tik tuo atveju, kai šis keitimas yra susijęs su pakitusiais statistiniais duomenimis apie draudžiamuosius įvykius ir draudimo išmokas. Vienašališkai keisti draudimo įmokos dydį šiame punkte nustatytais pagrindais galima tik tuo atveju, jei šis keitimas nėra esminis. Apie draudimo įmokos pakeitimą Draudikas privalo informuoti Draudėją raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomo pakeitimo dienos, nurodydamas draudimo įmokos kitimo priežastis. Draudėjui nesutinkant su Draudiko ketinimu pakeisti draudimo įmokos dydį ir apie tai raštu pranešus Draudikui iki numatomo pakeitimo dienos, draudimo sutartis yra nutraukiama taisyklių 13.4 punkte nustatyta tvarka. Jeigu Draudėjas iki numatomo pakeitimo dienos nesikreipia į Draudiką dėl draudimo sutarties sąlygų pakeitimo arba nenutraukia draudimo sutarties, laikoma, kad jis sutinka su draudimo įmokos pakeitimu.
11.5.8. perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui ar draudikams.
11.5.9. papildyti ir/ar pakeisti taisyklių, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis, atskirus punktus:
11.5.9.1. jeigu Draudėjo, Apdraustojo ir Naudos gavėjo interesai dėl to nenukenčia;
11.5.9.2. pasikeitus teisės normoms, kuriomis vadovaujantis buvo sudarytos taisyklės arba kurios tiesiogiai susijusios su draudimo sutartimi, taip pat atsiradus naujoms teisės normoms. Apie taisyklių pakeitimus Draudikas praneša Draudėjui raštu ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius iki numatomų taisyklių pakeitimų įsigaliojimo dienos. Jeigu Draudėjas nesutinka su numatomais taisyklių pakeitimais, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartį taisyklių 13.4 punkte nustatyta tvarka. Jeigu Draudėjas iki numatomų taisyklių pakeitimų įsigaliojimo dienos nesikreipia į Draudiką raštu dėl draudimo sutarties nutraukimo laikoma, kad jis sutinka su taisyklių pakeitimais.
NENUGALIMA JĖGA (FORCE MAJEURE) 10.1. Šalys neatsako už įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymą, jeigu įrodo, kad tai buvo sąlygota nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.212 straipsnyje.
10.2. Šalis, kurios įsipareigojimų vykdymui trukdo susidariusios nenugalimos jėgos aplinkybės, privalo apie tai nedelsdama (bet ne vėliau kaip 3 dienas) informuoti kitą Šalį bei nurodyti terminą, iki kurio, jos nuomone, sutartinių prievolių vykdymas atidedamas.
10.3. Nė viena sutarties šalis nėra laikoma pažeidusi sutartį arba nevykdanti savo įsipareigojimų pagal ją, jei įsipareigojimus vykdyti jai trukdo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, atsiradusios po konkurso nugalėtojo paskelbimo ar po sutarties įsigaliojimo dienos.
10.4. Nenugalimos jėgos aplinkybių sąvoka apibrėžiama ir šalių teisės, pareigos ir atsakomybė esant šioms aplinkybėms reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei „Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse“ (1996 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“).
10.5. Jei kuri nors sutarties šalis mano, kad atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių ji negali vykdyti savo įsipareigojimų, ji nedelsdama informuoja apie tai kitą šalį, pranešdama apie aplinkybių pobūdį, galimą trukmę ir tikėtiną poveikį. Jei Pirkėjas raštu nenurodo kitaip, Teikėjas toliau vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį tiek, kiek įmanoma, ir ieško alternatyvių būdų savo įsipareigojimams, kurių vykdyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės netrukdo, vykdyti.
10.6. Teikėjas nenaudoja alternatyvių būdų, dėl kurių gali atsirasti papildomų išlaidų, jei Pirkėjas nenurodo jam to daryti.
10.7. Jei nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės trunka ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, tuomet, nepaisant sutarties įvykdymo termino pratęsimo, kuris dėl minėtųjų aplinkybių gali būti Tiekėjui suteiktas, bet kuri sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį įspėdama apie tai kitą šalį prieš 10 kalendorinių dienų. Jei pasibaigus šiam 10 dienų laikotarpiui nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės vis dar yra, sutartis nutraukiama ir pagal sutarties sąlygas šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo.
Nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure) 6.1. Šalis nėra laikoma atsakinga už bet kokių įsipareigojimų pagal šią Sutartį neįvykdymą ar dalinį neįvykdymą, jeigu Šalis įrodo, kad tai įvyko dėl nenugalimų aplinkybių, kurių Šalys negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti, išvengti ar pašalinti jokiomis priemonėmis, pvz.: Vyriausybės sprendimai ir kiti aktai, kurie turėjo poveikį Šalių veiklai, politiniai neramumai, streikai, paskelbti ir nepaskelbti karai, kiti ginkluoti susirėmimai, gaisrai, potvyniai, kitos stichinės nelaimės. Nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomos aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 str. ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840. Nustatydamos nenugalimos jėgos aplinkybes Šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“. Esant nenugalimos jėgos aplinkybėms Sutarties Šalys Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka yra atleidžiamos nuo atsakomybės už Sutartyje numatytų prievolių neįvykdymą, dalinį neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, o įsipareigojimų vykdymo terminas pratęsiamas.
6.2. Šalis, prašanti ją atleisti nuo atsakomybės, privalo pranešti kitai Šaliai raštu apie nenugalimos jėgos aplinkybes nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo, pateikdama įrodymus, kad ji ėmėsi visų pagrįstų atsargumo priemonių ir dėjo visas pastangas, kad sumažintų išlaidas ar neigiamas pasekmes, taip pat pranešti galimą įsipareigojimų įvykdymo terminą. Pranešimo taip pat reikalaujama, kai išnyksta įsipareigojimų nevykdymo pagrindas.
6.3. Pagrindas atleisti Šalį nuo atsakomybės atsiranda nuo nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo momento arba, jeigu laiku nebuvo pateiktas pranešimas, nuo pranešimo pateikimo momento. Jeigu Šalis laiku neišsiunčia pranešimo arba neinformuoja, ji privalo kompensuoti kitai Šaliai žalą, kurią ši patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo arba dėl to, kad nebuvo jokio pranešimo.
Pirkimo sutarčiai taikytina teisė ir ginčų sprendimas 8.1. Šalys susitaria, kad visi Pagrindinėje sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise.
8.2. Visus Užsakovo ir Tiekėjo ginčus, kylančius iš Pagrindinės sutarties ar su ja susijusius, Xxxxx sprendžia derybomis. Ginčo pradžia laikoma rašto, pateikto paštu, faksu ar asmeniškai Pagrindinės sutarties Šalių Pagrindinėje sutartyje nurodytais adresais, kuriame išdėstoma ginčo esmė, ḭteikimo data.
8.3. Jei ginčo negalima išspręsti derybomis per maksimalų 20 (dvidešimties) darbo dienų laikotarpḭ nuo dienos, kai ginčas buvo pateiktas sprendimui, ginčas perduodamas spręsti Lietuvos Respublikos teismui.
Draudėjas turi teisę 11.2.1. sumokėjęs mokestį, numatytą taisyklių Priede Nr. 1, gauti draudimo liudijimo, rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį bei kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymą, nuorašus;
11.2.2. nutraukti draudimo sutartį šiose taisyklėse numatyta tvarka;
11.2.3. Draudikui sutikus, perleisti savo teises ir pareigas, kylančias iš draudimo sutarties;
11.2.4. prievolės įvykdymui įkeisti iš draudimo sutarties atsirandančias turtines teises į draudimo išmoką;
11.2.5. Draudikui ir neatšaukiamam Naudos gavėjui raštu sutikus, pakeisti draudimo sutarties sąlygas: draudimo sutarties terminą, draudimo sumas, Apdraustąjį ir kt.;
11.2.6. xxxxx informaciją, susijusią su draudimo sutarties vykdymu;
11.2.7. Draudėjas turi ir kitas teises, numatytas šiose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Nuosavybės teisė Savininkas: LIETUVOS RESPUBLIKA, a.k. 111105555 Daiktas: žemės sklypas Nr. 4400-2147-0670, aprašytas p. 2.1. Įregistravimo pagrindas: 2011-03-01 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 20VĮ-339 Įrašas galioja: Nuo 2011-03-16
INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS 17.1. TIEKĖJAS užtikrina, kad Paslaugų teikimas ir TIEKĖJO vykdomi jsipareigojimai pagal šią Sutartj nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų Intelektinės nuosavybės teisių.
17.2. TIEKĖJAS užtikrina žalos atlyginimą CPO dėl visų reikalavimų (jskaitant bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato paslaugoms), atsirandančių ar patirtų dėl bet kokių Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar tariamo jų pažeidimo (jskaitant gynybą tariamo pažeidimo atveju), išskyrus tuos atvejus, kai žala tiesiogiai atsirado dėl to, kad CPO tinkamai nevykdė savo prievolių.
17.3. TIEKĖJAS nedelsdamas praneša CPO apie tai, kad TIEKĖJUI pateikiamas ieškinys ar bet koks kitas reikalavimas dėl bet kokios Intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar tariamo pažeidimo, kuris gali turėti jtakos pagal šią Sutartj tiekiamų Paslaugų prieinamumui.
17.4. CPO nedelsdama praneša TIEKĖJUI apie tai, kad CPO pateikiamas bet koks ieškinys ar bet koks kitas reikalavimas, susijęs su pagal šią Preliminariąją sutartj tiekiamomis Paslaugomis.
17.5. CPO TIEKĖJO prašymu suteikia TIEKĖJUI visapusišką pagrjstą pagalbą ginčijant bet kokj pateiktą ieškinj ar reikalavimą, susijusj su pagal šią Preliminariąją sutartj tiekiamomis Paslaugomis. Tokiu atveju TIEKĖJAS atlygina visas CPO atitinkamai patirtas išlaidas (jskaitant bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato paslaugoms).
17.6. Siekiant išvengti Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, TIEKĖJAS gali savo sąskaita atlikti vieną iš šių veiksmų:
17.6.1. Per protingą laikotarpj pakeisti bet kurią ar visas Xxxxxxxxx vadovaujantis 3.8 p. nuostatomis, siekiant išvengti pažeidimo ar tariamo pažeidimo;
17.6.2. Gauti leidimą iš Intelektinės nuosavybės teisių turėtojo naudotis Paslaugomis sąlygomis, kurios pagrjstai priimtinos CPO.
17.7. Tuo atveju, kai modifikavimas ar pakeitimas pagal 17.6.1 p. nejmanomas tam, kad būtų išvengta pažeidimo, arba TIEKĖJAS negavo leidimo iš Intelektinės nuosavybės teisių turėtojo pagal 17.6.2 p., CPO turi teisę išimti atitinkamą Paslaugą iš Katalogo.
17.8. CPO užtikrina, kad TIEKĖJAS, naudodamas tiesiogiai ar netiesiogiai CPO jam suteiktas priemones (programas, katalogus), nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų Intelektinės nuosavybės teisių j tas priemones.
