LIETUVOS SENTIKIŲ BAŽNYČIOS STATUTAS

LIETUVOS SENTIKIŲ BAŽNYČIOS STATUTAS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 LIETUVOS SENTIKIŲ BAŽNYČIOS STATUTAS

1.1.Lietuvos sentikių bažnyčios Statutas (toliau- Bažnyčios Statutas arba Statutas) – tai pagrindinis fundamentinis kanoninės teisės dokumentas, kuriuo remiantis organizuojama Lietuvos sentikių bažnyčios (toliau- Bažnyčia) bei jos organų struktūra ir veikla, nustatomos vidaus gyvenimo taisyklės Bažnyčiai priklausančiose sentikių religinėse bendruomenėse (toliau - Bendruomenės) ir santykiai tarp Bendruomenių ir Bažnyčios institucijų, apibrėžiama jų kompetencija, nustatoma bendradarbiavimo tvarka ir principai tarp Bažnyčios ir Lietuvos valstybės (toliau- Valstybė) institucijų, bei kitų šalių sentikių ir juos vienijančių struktūrų.

1.2. Šis Statutas yra privalomas visoms Bendruomenėms, jų vadovams , nariams ir parapijiečiams, Dvasiniams tėvams ir einantiems Dvasinio tėvo pareigas asmenims , visiems Bažnyčios organams ir institucijoms.

2 Trumpa Sentikių bažnyčios Lietuvoje istorija.

Krikščionių Pravoslavų tikėjimas atkeliavo į Rusiją X amžiuje iš Bizantijos. 988 metais, valdant Kijevo kunigaikščiui Vladimirui, Rusija priėmė krikštą. XVII amžiuje patriarchas Xxxxxxx pradėjo Rusijos Pravoslavų Bažnyčios reformą. Dalis dvasinių Bažnyčios vadovų ir pasauliečių nepriėmė reformos. Rusijos Pravoslavų Bažnyčia skilo. Mūsų senoji, nepriėmusi naujovių ir išlikusi nepalaužta Bažnyčia, laikui bėgant, buvo pradėta vadinti Sentikių arba Senųjų Pravoslavų Pomorų Bažnyčia. Ji yra ikireforminės Rusijos Pravoslavų Bažnyčios dvasinė paveldėtoja ir faktinė teisių perėmėja.

Antrojoje XVII amžiaus pusėje pirmieji sentikiai - emigrantai iš Rusijos, apsigyveno Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Pirmieji sentikių maldos namai dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo pastatyti 1710 metais Puščios (Girelės) kaime (dabar Rokiškio rajonas). Laikui bėgant Lietuvos teritorijoje susikūrė ir kitos sentikių pomorų bendruomenės. 1922 m. gegužės 6 d. visuotiniame sentikių suvažiavime Kaune pirmą kartą išrinkta Lietuvos sentikių Centro taryba, vienijusi visas be išimties sentikių pomorų bendruomenes Lietuvoje. 1923 m. gegužės 20 d. pasirodė Ministerių kabineto patvirtintos „Lietuvos sentikių organizacijos santykiams su Lietuvos

Vyriausybe normuoti laikinosios taisyklės (Vyriausybės žin., 1923 m., Nr.132), kuriomis Lietuvos valstybė įteisino Lietuvos sentikių bažnyčios autonomiją ir Lietuvos sentikių Centro tarybą pripažino aukščiausiąja Lietuvos sentikių bažnyčios institucija. 1925 metų spalio 15-17 d. Sentikių Bažnyčios Suvažiavime, vykusiame Vilniaus Sviato-Pokrovskaja cerkvėje, išrinkta Sentikių bažnyčios Aukščiausioji Taryba. Šiame suvažiavime buvo priimtas Sentikių Bažnyčios Statutas. Ši Vilniaus sentikių cerkvė yra istorinė Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos būstinė. Lietuvos valstybė pripažįsta Sentikių Bažnyčią, kaip tradicinę Lietuvos sentikių religinę bendriją.

3 LIETUVOS SENTIKIŲ BAŽNYČIA

3.1. Lietuvos sentikių bažnyčia yra sentikių religinė bendrija, kurią sudaro tradicinės Lietuvos sentikių religinės bendruomenės, suvienytos pomorų sentikybės bendrų tradicijų, kanonų ir tikėjimo pagrindu, besilaikančios Bažnyčios Statuto ir Soborų bei Aukščiausiosios tarybos nutarimų.

3.2. Bažnyčios pavadinimas:

Lietuvių kalba: Lietuvos sentikių bažnyčia

Rusų kalba: Древлеправославная Поморская Церковь Литвы

Anglų kalba: Old Believers‘ Church of Lithuania

3.3. Pagal Lietuvos įstatymus Bažnyčia turi viešojo juridinio asmens statusą, apskritą antspaudą, gali turėti sąskaitas Lietuvos ir užsienio bankuose.

3.4. Aukščiausiasis bažnytinės valdžios organas yra Lietuvos sentikių bažnyčios Soboras.

3.5. Bažnyčios teises ir pareigas įgyvendina ir jos interesams atstovauja vykdomoji – valdymo institucija – Bažnyčios Aukščiausioji taryba ir jos Pirmininkas, kuris tuo pačiu yra ir Bažnyčios vadovas.

Į Bažnyčios vadovybės sudėtį taip pat įeina Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos pirmininko pavaduotojas ir Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos sekretorius.

3.6. Lietuvos sentikių bažnyčia, remdamasi kanoniniais ir istoriniais Senosios Pravoslavų pomorų konfesijos ypatumais, neturi tripakopės dvasinės hierarchijos, bet pagal savo tradicijas ir tikėjimą yra vieninga ir nedaloma.

3.7. Bažnyčios mokymo pagrindą sudaro Šventasis Raštas, Šventųjų Apaštalų ir Šventųjų Tėvų taisyklės, Šventųjų Visuotinių ir Vietinių Soborų nutarimai, tarp jų ir tie, kurie išdėstyti Kormčiaja knygoje (kanoninių taisyklių knygoje).

3.8. Bažnyčioje galioja Pomorų (bepopių) pamaldų statutas. Bažnyčia pripažįsta visus Kristaus Bažnyčios Sakramentus, neatmesdama nė vieno, bet praktiškai prireikus teikia svarbiausius sielos išganymui: Krikšto sakramentą ir Atgailos sakramentą (išpažintį). Bažnyčia pripažįsta ir atlieka santuokos apeigas.

3.9. Savo veiklą Bažnyčia organizuoja savarankiškai, vadovaudamasi tradicijomis, kanonais ir Bažnyčios Statutu. Bažnyčia neatlieka Valstybės funkcijų, o Valstybė neatlieka Bažnyčios funkcijų.

Bažnyčios ir Valstybės santykiai grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija,

įstatymais, sutartimis ir susitarimais tarp Bažnyčios ir Valstybės.

3.10. Bažnyčia, atstovaujama Bažnyčios vadovo – Aukščiausiosios tarybos pirmininko, esant Aukščiausiosios tarybos pritarimui, turi teisę sudaryti su Valstybe sutartis ir susitarimus, papildomai reguliuojančius Bažnyčios ir Valstybės santykius, taip pat Lietuvos sentikių religinės bendrijos ir Bendruomenių būklę Valstybėje.

3.11. Bažnyčios tikslai ir uždaviniai:

3.11.1 Skleisti ir stiprinti Senąjį Pravoslavų Kristaus tikėjimą.

3.11.2 Laikyti pamaldas, teikti Bažnyčios sakramentus ir atlikti bažnytines apeigas pagal Senuosius Pravoslavų kanonus.

3.11.3 Studijuoti Šventąjį Raštą, Šventąsias Tradicijas, kanonus ir Bažnyčios istoriją, platinti atitinkamą literatūrą.

3.11.4 Vienyti ir telkti visus Lietuvos sentikius, saugoti Bažnyčios vienybę.

3.11.5 Saugoti ir stiprinti dvasinį ir kultūrinį istorinį sentikybės paveldą.

3.11.6 Diegti dvasinį parapijiečių ugdymą ir mokymą.

3.11.7 Skatinti ir stiprinti sentikybėje Kristaus tikėjimą, meilę Dievui ir krikščioniškąją santarvę.

3.11.8 Steigti prieglaudas pagyvenusiems ir nedarbingiems žmonėms.

3.11.9 Turėti kitus tikslus ir uždavinius, išplaukiančius iš Šventosios tradicijos, kanonų ir Bažnyčios istorijos.

3.12. Bažnyčios teisės ir pareigos:

3.12.1 Bažnyčia turi teisę laisvai vykdyti savo veiklą, atsižvelgdama į jai būdingą institucinę struktūrą, savarankiškai organizuoti vidaus gyvenimą, vadovaudamasi kanonais, Statutu, Soboro nutarimais ir kitomis lokalinėmis teisės normomis.

3.12.2 Laisvai atlikti pamaldas ir bažnytines apeigas cerkvėse, maldos namuose ir aplink juos, parapijiečių būstuose, kitose patalpose, kapinėse ir kitose viešose vietose, jeigu šios apeigos netrikdo įstatymų nustatytos tvarkos.

3.12.3 Įstatymų nustatyta tvarka steigti dvasines mokyklas, mokyklas klerui (bažnytinių apeigų dalyviams) ir vaikams, kitas švietimo ir kultūros įstaigas, vykdyti labdaringą veiklą, steigti atitinkamas įstaigas ir organizacijas, gauti finansinę ir kitokią paramą iš Valstybės ir savivaldybių biudžetų.

3.12.4 Steigti, reorganizuoti ir likviduoti Bendruomenes, įmones, įstaigas ir organizacijas, turinčias juridinio asmens statusą ir skirtas Bažnyčios poreikiams tenkinti.

3.12.5 Turėti spaudos organą, internetinį tinklalapį, paskyras socialiniuose tinkluose, vykdyti leidybos, gamybinę – ūkinę veiklą, steigti labdaros fondus, asociacijas ir kitas organizacijas.

3.12.6 Bažnyčia turi teisę į savarankišką tarptautinį bendradarbiavimą ir kontaktus, teisę dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, vykdyti informacijos mainus, gauti religinius reikmenis, literatūrą, labdarą iš kitų valstybių, tarptautinių organizacijų ir privačių asmenų.

3.12.7 Palaikyti ryšius su kitomis tradicinėmis konfesijomis Lietuvoje ir užsienyje, išskyrus bendravimą malda.

3.12.8 Bažnyčia privalo visomis jėgomis siekti minėtų tikslų ir uždavinių, gerbti Bendruomenių ir parapijiečių teises, rūpintis cerkvių, kapinių, Bažnyčios kilnojamojo ir nekilnojamojo turto būkle.

3.12.9 Bažnyčia turi gerbti ir laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

3.13. Bažnyčios turtas

3.13.1 Bažnyčia ir į jos sudėtį įeinančios Bendruomenės nuosavybės teise gali turėti cerkves, maldos namus, gyvenamuosius namus, kitus pastatus ir statinius,

gamybinius, socialinius ir labdaros objektus, žemės sklypus bei kitą Bažnyčios ir Bendruomenių veiklai reikalingą turtą.

3.13.2 Bažnyčia valdo, naudojasi ir disponuoja turtu, nepriklausomai nuo to, ar šis turtas yra registruotas Bažnyčios, Aukščiausiosios tarybos ar Bendruomenių, bei kitų sentikių religinių organizacijų vardu.

3.13.3 Aukščiausiosios tarybos ir Bendruomenių įsteigtų (įregistruotų) bet kokių juridinių asmenų (fondai, viešosios įstaigos, asociacijos, mažosios bendrijos ir pan.) veikla negali prieštarauti Statuto nuostatoms, o gaunamos pajamos turi būti naudojamos Bažnyčios reikmėms. Juos likviduojant, kaip ir nutraukus veiklą Bendruomenei (ar pasitraukus iš Bažnyčios sudėties), visas turtas (kilnojamasis ir nekilnojamasis, pinigai ir vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir neturtinės vertybės, ir kt.) lieka Bažnyčiai ir jis perduodamas pagal Aktą, kurį pasirašo likvidatorius ir Aukščiausiosios tarybos įgaliotas atstovas.

3.14. Bažnyčios nuosavybę sudaro:

3.14.1 Nekilnojamasis, kilnojamasis ir kitoks Bažnyčios turtas.

3.14.2 Valstybinių, visuomeninių organizacijų, savivaldybės institucijų, įmonių ir privačių asmenų aukos.

3.14.3 Lėšos, gaunamos iš Bažnyčios gamybinės ir ūkinės veiklos.

3.14.4 Lėšos (aukos), gaunamos iš pamaldų knygų, religinės literatūros ir bažnytinių reikmenų pardavimo.

3.14.5 Gautas turtas pagal testamentus ir dovanos.

3.14.6 Kitos įplaukos, lėšos ir turtas, kurių gavimas neprieštarauja Bažnyčios Statutui ir Lietuvos valstybės įstatymams.

3.15. Bažnyčia, jos Aukščiausioji taryba, o jos sutikimu ir Bendruomenės, gali būti labdaros ir paramos gavėjomis ir teikėjomis.

4 SOBORAS

4.1. Soboras yra aukščiausias bažnytinės valdžios organas Lietuvos sentikių bažnyčioje.

4.2. Soboras – tai visų tradicinių sentikių religinių bendruomenių, įrašytų į Bažnyčios Bendruomenių registrą, delegatų ir Bendruomenių Dvasinių tėvų, taip pat einančių Dvasinio tėvo pareigas asmenų, Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos ir

Dvasinio teismo, bei Revizijos komisijos bažnytinis susirinkimas ( toliau – Soboro dalyviai).

4.3. Pagrindinis Soboro uždavinys – vieningų kanoninių Bažnyčios taisyklių ir tradicijų laikymosi užtikrinimas visose Bendruomenėse, Bažnyčios vienybės stiprinimas ir bažnytinio (sakralinio), bei istorinio paveldo išsaugojimas.

4.4. Soboras turi teisinę galią, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Soboro dalyvių.

Soboro nutarimai (sprendimai) yra laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkusių Soboro dalyvių.

4.5. Jeigu Sobore dalyvauja mažiau kaip pusė Soboro dalyvių, Bažnyčios Aukščiausioji taryba per artimiausius 6 mėnesius vėl sušaukia Soborą. Pakartotiniame Sobore galioja tik neįvykusio Soboro dienotvarkė, o nutarimai (sprendimai) priimami dalyvaujančiųjų asmenų balsų dauguma.

4.6. Eilinį Soborą sušaukia Bažnyčios Aukščiausioji taryba ne rečiau kaip vieną kartą per 7 metus.

4.7. Neeilinį arba Ypatingąjį Soborą taip pat sušaukia Bažnyčios Aukščiausioji taryba:

4.7.1 pareikalavus Bažnyčios vadovui – Aukščiausiosios tarybos pirmininkui;

4.7.2 pareikalavus ne mažiau kaip 2/3 Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos narių;

4.7.3 pareikalavus daugiau kaip pusei Bendruomenių (kai sprendimai priimami nustatyta tvarka Bendruomenės narių visuotiniuose susirinkimuose).

4.8. Soboras pradedamas ir užbaigiamas Soborinėmis pamaldomis.

4.9. Soborą pradeda Bažnyčios vadovas – Aukščiausiosios tarybos pirmininkas arba jo pavaduotojas, arba kitas Aukščiausiosios tarybos įgaliotas jos narys.

4.10. Balsavimo teisę turi visi Sobore dalyvaujantys asmenys, Soboro dieną turintys Soboro dalyvio statusą.

4.11. Soboro darbui iš Soboro narių renkamas darbo Prezidiumas: pirmininkas, sekretorius ir Prezidiumo nariai, o taip pat Soboro mandatinė ir balsų skaičiavimo komisijos, o prireikus – sekretoriatas.

4.12. Soboras tvirtina darbotvarkę ir darbo reglamentą.

4.13. Bendruomenių delegatų kvotos nustatomos išplėstiniame priešsoboriniame Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos posėdyje, kurį sušaukia Bažnyčios vadovas – Aukščiausiosios tarybos pirmininkas ar, jo pavedimu/jam nesant, Aukščiausiosios tarybos pirmininko pavaduotojas.

4.14. Kiekvienas Soboro dalyvis turi tik vieną balsą ir savo balsavimo teisės negali perduoti kitam asmeniui (įgaliotiniam).

4.15. Sobore gali dalyvauti svečio teisėmis (be balsavimo teisės) Aukščiausiosios tarybos, Bažnyčios vadovo – Aukščiausiosios tarybos pirmininko, ir/ar Priešsoborinės komisijos pakviesti atitinkamų valstybės institucijų atstovai bei užsienio sentikių centrų ir bendruomenių atstovai, taip pat kiti kviestieji asmenys (toliau- Svečiai).

4.16. Soboras turi teisę spręsti visus Bažnyčios veiklos klausimus (įskaitant, bet neapsiribojant, priklausančius Aukščiausiosios tarybos, Dvasinio teismo, kitų Bažnyčios institucijų ir Bendruomenių kompetencijai ir visais klausimais priimti nutarimus (sprendimus), privalomus visiems Bažnyčios organams ir institucijoms, Dvasiniams tėvams ir einantiems Dvasinio tėvo pareigas asmenims, visoms Bendruomenėms, jų nariams ir parapijiečiams.

4.17. Soboras turi teisę aiškinti Bažnyčios Statutą ir priimti galutinius sprendimus ginčuose dėl Bendruomenių narių visuotinių susirinkimų sprendimų, Aukščiausiosios tarybos ir Dvasinio teismo nutarimų (sprendimų).

4.18. Soboras gali spręsti visus dogmatinio ir kanoninio pobūdžio klausimus, tačiau net Soboras neturi teisės atsisakyti sentikių pomorų Bažnyčios struktūros: negali panaikinti Soboro, kaip aukščiausiojo bažnytinės valdžios organo, Aukščiausiosios tarybos, kaip bažnyčios vykdomosios kolegialios valdymo institucijos, Bendruomenių, kaip Bažnyčios vietinių padalinių, negali padalyti ar likviduoti Bažnyčios (bendrijos) ir atsisakyti sentikystės (pomorų) tradicijų, tarp jų - tripakopės hierarchijos nebuvimo.

4.19. Priimti deklaracijas ir rezoliucijas Bažnyčios vardu ir jos kompetencijos klausimais.

4.20. Tik Soboras turi teisę:

4.20.1 išklausyti, svarstyti ir tvirtinti Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos, Dvasinio teismo ir Bažnyčios Revizijos komisijos ataskaitas;

4.20.2 priimti, keisti ir papildyti Bažnyčios Statutą;

4.20.3 aiškinti Bažnyčios mokymą, remdamasis Šventuoju Raštu, Bažnyčios kanonais, Šventųjų Apaštalų ir Šventųjų Tėvų taisyklėmis;

4.20.4 aiškinti Šventųjų Visuotinių ir Vietinių Soborų sprendimus;

4.20.5 rinkti Bažnyčios Aukščiausiąją tarybą ir Bažnyčios vadovą – Aukščiausiosios tarybos pirmininką, Bažnyčios Dvasinį teismą ir jo Pirmininką, bei Revizijos komisiją;

4.20.6 Rinkti Bažnyčios Dvasinį teismą ir jos pirmininką, tai pat revizijos komisiją;

4.20.7 nustatyti Bendruomenėms jų teikiamos kasmetinės paramos, skirtos Bažnyčios valdymo institucijų funkcijų vykdymo užtikrinimui, tvarką ir dydį;

4.20.8 nagrinėti skundus dėl Aukščiausiosios tarybos ir Dvasinio teismo nutarimų (sprendimų) ir priimti galutinius sprendimus.

4.21. Visi Soboro nutarimai (sprendimai) įsigalioja nuo jų priėmimo momento, jeigu juose, taip pat šiame Statute, nėra nustatyta kitaip.

4.22. Soboro protokolą ne vėliau kaip per 20 dienų, skaičiuojant nuo kitos dienos po Soboro pabaigos, pasirašo Soboro pirmininkas ir sekretorius.

4.23. Laikotarpiu tarp Soborų Bažnyčiai vadovauja Soboro išrinkta Bažnyčios Aukščiausioji taryba ir Bažnyčios vadovas – Aukščiausiosios tarybos pirmininkas.

5 BAŽNYČIOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

5.1. Lietuvos sentikių Bažnyčios Aukščiausioji taryba – Bažnyčios kolegiali valdymo institucija (Bažnyčios vykdomasis organas, religinis centras), kuri vadovauja Bažnyčiai laikotarpiu tarp Soborų ir įgyvendina Soboro teises ir pareigas bei Soboro priimtus sprendimus, sprendžia visus Bažnyčios organizacinius ir ūkinius klausimus, išskyrus tuos, kurie priskirti išimtinei Soboro kompetencijai.

Bažnyčios Aukščiausioji taryba turi juridinio asmens statusą, apskritą antspaudą ir sąskaitas bankuose.

5.2. Bažnyčios Aukščiausioji taryba yra visų iki šiol Lietuvoje veikusių Sentikių bažnyčios valdymo institucijų (Centro tarybos, Aukščiausiųjų tarybų ) teisių perėmėja.

5.3. Bažnyčios Aukščiausios tarybos pavadinimas lietuvių kalba: Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba, sutrumpintai – Bažnyčios Aukščiausioji taryba (LSBAT).

Rusų kalba: Высший совет Древлеправославной Поморской Церкви Литвы, sutrumpintai - Высший совет Церкви (ВСЦ ).

Anglų kalba : The Supreme Council of the Chuch.

5.4. Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos (toliau- Aukščiausioji taryba) narius ir Bažnyčios vadovą – Aukščiausiosios tarybos pirmininką renka Soboras 7 metų laikotarpiui paprasta balsų dauguma iš Soboro dalyvių (asmenų, turinčių balsavimo teisę Sobore): išrenkama ne mažiau kaip 12 ir ne daugiau kaip 17 narių, ir iki 3 kandidatų į Aukščiausiosios tarybos narius.

Aukščiausiosios tarybos narių ir Bažnyčios vadovo – Aukščiausiosios tarybos pirmininko kadencijų skaičius neribotas.

5.5. Bažnyčios vadovu – Aukščiausiosios tarybos pirmininku negali būti asmuo, kuris pagal sentikių pomorų tradicijas neturi teisės eiti tokių pareigų.

Naujai išrinktas Bažnyčios vadovas – Aukščiausiosios tarybos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo Soboro pabaigos momento, jeigu Soboras nenusprendžia kitaip.

5.6. Po rinkimų, savo pirmajame posėdyje Aukščiausioji taryba savo kadencijos laikotarpiui iš savo narių renka Pirmininko pavaduotoją, Aukščiausiosios tarybos sekretorių ir iždininką.

5.7. Aukščiausiosios tarybos pirmininko pavaduotojas sprendžia einamuosius klausimus, pavaduoja Bažnyčios vadovą – Aukščiausiosios tarybos pirmininką jam nesant, vykdo kitus Bažnyčios vadovo – Aukščiausiosios tarybos pirmininko pavedimus.

5.8. Aukščiausiosios tarybos sekretorius (toliau- Sekretorius) atsako už deramą Bažnyčios ir Aukščiausiosios tarybos dokumentų parengimą, jų apskaitą, tvarkymą ir

laikymą, archyvo tvarkymą ir saugojimą, dokumentų paskelbimą Bendruomenėms, vykdo kitus Bažnyčios vadovo – Aukščiausiosios tarybos pirmininko pavedimus.

5.9. Aukščiausiosios tarybos iždininkas atsako už Aukščiausiosios tarybos piniginių lėšų apskaitą ir saugojimą.

5.10. Aukščiausioji taryba gali nustatyti Pirmininko pavaduotojo, Sekretoriaus ir iždininko kompetencijas, patvirtindama atitinkamus jų darbo reglamentus (taisykles).

5.11. Aukščiausiosios tarybos posėdžius sušaukia Bažnyčios vadovas – Aukščiausiosios tarybos pirmininkas arba jo pavaduotojas ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

5.12. Aukščiausiosios tarybos posėdis turi teisinę galią, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 asmenų, įeinančių į Aukščiausiosios tarybos sudėtį.

Aukščiausiosios tarybos posėdyje nutarimai (sprendimai) priimami posėdyje dalyvaujančių ir balsavimo teisę turinčių asmenų paprasta balsų dauguma, o nutarimams (sprendimams) klausimais, numatytais šio Statuto 5.16.1, 5.16.3, 5.16.5,

5.16.6 punktuose, reikalinga kvalifikuota dalyvaujančiųjų posėdyje asmenų balsų dauguma (ne mažiau kaip 2/3 balsų).

Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, Pirmininko balsas yra sprendžiamasis.

5.13. Aukščiausiosios tarybos nutarimai (sprendimai) įsigalioja nuo jų priėmimo momento, jeigu juose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi visoms Bažnyčios institucijoms, Bendruomenėms, jų nariams ir parapijiečiams.

5.14. Aukščiausiosios tarybos nutarimai ( sprendimai) gali būti skundžiami Soborui, kurio sprendimas yra galutinis. Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos posėdžiai protokoluojami, o protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

5.15.  Aukščiausiosios tarybos teisės ir pareigos:

5.15.1 Aukščiausioji taryba organizuoja Bažnyčios veiklą laikotarpiu tarp Soborų ir naudojasi visais Bažnyčios įgaliojimais, išskyrus klausimus, priskirtus išimtinei Soboro kompetencijai;

5.15.2 kontroliuoja, kaip Bendruomenės vykdo Soborų, Aukščiausiosios tarybos sprendimus ir Statutą, koordinuoja ir kontroliuoja Bendruomenių veiklą;

5.15.3 aktyviai dalyvauja Sentikių tarptautinės valdymo institucijos veikloje;

5.15.4 palaiko broliškus krikščioniškus santykius su sentikių ponomorų bažnytiniais užsienio centrais, gerbia kitas religines konfesijas, prireikus bendrauja su jomis, palaiko reikiamus ryšius su Valstybės ir savivaldybių institucijomis;

5.15.5 diegia ir stiprina Kristaus tikėjimą ir Krikščioniškąją santarvę;

5.15.6 skatina Šventojo Rašto, Bažnyčios istorijos studijas, leidžia ir platina atitinkamo pobūdžio literatūrą;

5.15.7 rūpinasi klero ir Dvasinių tėvų rengimu;

5.15.8 rūpinasi derama cerkvių priežiūra, padeda jas išsaugoti ir statyti;

5.15.9 duoda sutikimus (arba atsisako duoti sutikimą) Bendruomenėms dėl jų nekilnojamojo turto (cerkvės, žemės ir pan.) pirkimo, pardavimo, nuomos, panaudos, įkeitimo (hipotekos), laidavimo, paskolų, dovanojimo ir kitų nekilnojamojo turto įsigijimo ar perleidimo sandorių sudarymo, taip pat dėl didelės istorinės ar sakralinės vertės Bažnyčios sakralinių apeiginių reikmenų (pvz., aukščiausio meistrystės lygio ikonografų bažnytiniai kanoniniai kūriniai (ikonos, ikonėlės), metaliniai kryžiai, sukurti prieš 50 ir daugiau metų, rankraštinės ir spausdintos liturginės knygos, išleistos iki 1915 metų, ir kt.) įsigijimo ar perleidimo;

5.15.10 teikia pagalbą ir paramą dėl pamaldų atlikimo Bendruomenėse, neturinčiose Dvasinio tėvo;

5.15.11 rūpinasi prieglaudų vienišiems, pagyvenusiems ir nedarbingiems asmenims organizavimu, bei teikia paramą vaikams našlaičiams ir beturčiams;

5.15.12 gilinasi į Bendruomenių reikmes ir poreikius, nagrinėja Bendruomenių, jų pirmininkų ar tarybų, Dvasinių tėvų ar Bendruomenės narių ir parapijiečių laiškus, skundus, prašymus, žodžiu arba raštu pateikia atsakymus;

5.15.13 nagrinėja konfliktus ir nesutarimus Bendruomenėse ir tarp Bendruomenių, imasi priemonių jų sutaikinimui, teisingumo, tvarkos ir krikščioniškosios santarvės atkūrimui, gali pareikalauti sušaukti Bendruomenės visuotinį narių susirinkimą ir įpareigoti Bendruomenę apsvarstyti ir priimti sprendimus Aukščiausiosios tarybos pasiūlytais darbotvarkės klausimais, arba inicijuoti Bendruomenės narių visuotinio susirinkimo sušaukimą ir sprendimų priėmimą;

5.15.14 esant pagrindui, teikia pasiūlymus Dvasiniam teismui dėl poveikio priemonių taikymo Bendruomenės tarybos pirmininkui, Dvasiniam tėvui (taip pat

einančiam Dvasinio tėvo pareigas asmeniui) ar bet kuriam Bažnyčiai priklausančiam sentikiui padarius kanoninius nusižengimus ar sistemingai pažeidinėjant Bažnyčios Statutą;

5.15.15 veda Bendruomenių, jų tarybų pirmininkų ir Dvasinių tėvų (einančių Dvasinio tėvo pareigas asmenų) registrą (toliau - Bažnyčios registras). Po Bendruomenės ar Bendruomenės tarybos pirmininko patvirtinimo ir įrašymo (išbraukimo) į/iš Bažnyčios registrą(o), Bažnyčios kompetentinga vadovybė, t.y. Aukščiausiosios tarybos pirmininkas - Bažnyčios vadovas, jo pavaduotojas ar Aukščiausiosios tarybos sekretorius pateikia Teisingumo ministerijai pranešimą ir reikalingus dokumentus dėl Bendruomenės juridinio asmens teisių įforminimo ar kitų į valstybės Registrą įtraukiamų duomenų, tarp jų ir dėl Bažnyčios vadovo – Aukščiausiosios tarybos pirmininko duomenų, įrašymo ar pakeitimo.

Nei viena naujai susikūrusi (atsikūrusi) sentikių religinė bendruomenė negali būti laikoma tradicine, jeigu ji neatitinka nors vieno tradiciškumo požymio, įvardinto šiame Statute.

5.15.16 Aukščiausioji taryba tvarko gaunamą ir siunčiamą dokumentaciją, užtikrina materialinių vertybių ir archyvo dokumentų saugumą, talkina Dvasiniam teismui ir tvarko jo raštvedybą, teikia finansinę paramą;

5.15.17 aprūpina Bendruomenes spaudiniais, konsultuoja ir padeda įsigyti tinkamus apeiginius sakralinius reikmenis, tarp jų – ikonas;

5.15.18 suformuoja ir patvirtina Bendruomenių regioninius centrus, nustato jų veiklos gaires (jie neturi Bažnyčios valdymo organo statuso ir yra sudaromi pagalbos neskaitlingoms Bendruomenėms tikslais), o jų veiklos koordinavimui gali būti priskirtas Aukščiausiosios tarybos narys;

5.15.19 Išduoda atitinkamus pažymėjimus Bažnyčios vadovui – Aukščiausiosios tarybos pirmininkui, jo pavaduotojui, Aukščiausiosios tarybos sekretoriui, nariams, Dvasinio teismo pirmininkui ir nariams, Revizijos komisijos pirmininkui ir nariams, Bažnyčios ikonų tapytojui, taip pat po įrašymo į Bažnyčios registrą - Bendruomenių Dvasiniams tėvams ir einantiems Dvasinio tėvo pareigas asmenims, bei Bendruomenių tarybų pirmininkams;

5.15.20 Aukščiausioji taryba gali turėti ir kitas teises bei pareigas, reikalingas Bažnyčios tikslams pasiekti, jeigu tai neprieštarauja šiam Statutui.

5.16. Tik Aukščiausioji taryba:

5.16.1 gali sustabdyti Aukščiausiosios tarybos nario įgaliojimus iki sprendimo priėmimo artimiausiame Sobore, jeigu Aukščiausiosios tarybos narys, nevykdo Soboro ir Aukščiausiosios tarybos sprendimų, nesilaiko šio Statuto, ar nedalyvauja Aukščiausiosios tarybos veikloje (be pateisinamos priežasties yra praleidęs visus posėdžius, įvykusius per vienerius metus), o prieš tai buvo įspėtas Xxxxxxxxxxxxxxx tarybos posėdyje, apie įspėjimą įrašant į posėdžio protokolą;

5.16.2 sustabdžius Xxxxxxxxxxxxxxx tarybos nario įgaliojimus ar jam negalint vykdyti šių pareigų dėl kitų kokių nors priežasčių, Aukščiausiosios tarybos nutarimu į Aukščiausiosios tarybos narius patvirtinamas Sobore išrinktas kandidatas, kuris turi Aukščiausiosios tarybos nario įgaliojimus iki Aukščiausiosios tarybos kadencijos pabaigos;

5.16.3 nustačius esminius Bažnyčios Statuto pažeidimus, gali pripažinti negaliojančiais Bendruomenių narių visuotinių susirinkimų sprendimus;

5.16.4 leidžia Bažnyčios lokalinius norminius aktus (nutarimus, sprendimus, nurodymus, reikalavimus ir kt. ), neprieštaraujančius šiam Statutui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

5.16.5 nustato Bendruomenių reorganizavimo, likvidavimo ir pasitraukimo iš Bažnyčios sudėties sąlygas ir tvarką, priima sprendimus dėl iširusių ir nevykdančių veiklos Bendruomenių reorganizavimo (sujungimo ar prijungimo) bei likvidavimo, ar administravimo, ir atitinkamai paskiria Įgaliotą komisiją, likvidatorių, ar administratorių;

5.16.6 remdamasi šiuo Statutu sprendžia klausimus dėl Bendruomenės pašalinimo iš Bažnyčios sudėties, taip pat priima nutarimus (sprendimus) dėl Bendruomenės narių visuotinio susirinkimo sprendimo išstoti iš Bažnyčios sudėties, ar prašymo priimti į Bažnyčios sudėtį patvirtinimo, ar atsisakymo patvirtinti;

5.16.7 nustato Dvasinių tėvų (taip pat einančių Dvasinio tėvo pareigas asmenų) tarnystės teritorines ribas (regionus), Bendruomenei neprieštaraujant, juos perkelia tarnystei iš vienos Bendruomenės į kitą;

5.16.8 Priešsoboriniame posėdyje nustato Soboro laiką ir vietą, Bendruomenių atstovavimo kvotą, renka Priešsoborinę komisiją, kuri organizuoja ir surengia Soborą, parengia Soboro darbotvarkę, dokumentų projektus ir sprendžia kitus organizacinius klausimus;

5.16.9 Ne vėliau kaip per 20 dienų po rinkiminio Soboro perduoda reikalus naujai išrinktai Aukščiausiajai tarybai.

6 BAŽNYČIOS VADOVAS– AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS

6.1. Bažnyčios (kaip juridinio asmens) vadovas, kuris tuo pačiu yra ir Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos pirmininkas, (toliau – Bažnyčios vadovas - Aukščiausiosios tarybos pirmininkas arba Bažnyčios vadovas, Pirmininkas), turi vienasmenio Bažnyčios valdymo organo statusą ir veikia pagal šiame Statute nustatytą kompetenciją. Bažnyčios vadovo pareigybė yra administracinė.

6.2. Bažnyčios vadovas – Aukščiausiosios tarybos pirmininkas:

6.2.1 vadovauja Bažnyčiai ir jos Aukščiausiajai tarybai, šaukia Aukščiausiosios tarybos posėdžius (tarp jų ir priešsoborinį - išplėstinį), teikia siūlymus dėl darbotvarkės, rūpinasi Bažnyčios organizaciniais, ūkiniais-finansiniais reikalais, o laikotarpiu tarp Aukščiausiosios tarybos posėdžių, sprendžia Aukščiausiosios tarybos kompetencijos klausimus, jeigu jie nepriskirti Soboro ar Aukščiausiosios tarybos išimtinei kompetencijai.

6.2.2 savo veikloje vadovaujasi šiuo Statutu, Soboro ir Aukščiausiosios tarybos nutarimais ir sprendimais, kitais lokaliniais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

6.2.3 turi teisę teikti Aukščiausiajai tarybai prašymą sušaukti Neeilinį arba Ypatingąjį Soborą svarbiausiais Bažnyčiai klausimais (taip pat ir priklausančiais išimtinei Soboro kompetencijai), taip pat ir tuo atveju, jeigu pageidauja atsistatydinti iš užimamų pareigų;

6.2.4 tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių Bažnyčios vadovas - Aukščiausiosios tarybos pirmininkas nebegali eiti savo pareigų (pvz. dėl mirties ar sveikatos būklės, ir pan.), tačiau iki eilinio Soboro yra ne daugiau kaip 1 metai, per šį

laikotarpį Bažnyčios vadovo - Aukščiausiosios tarybos pirmininko pareigas vykdo jo pavaduotojas;

6.2.5 priima ir atleidžia iš pareigų Bažnyčios personalą, sudaro civilines sutartis su asmenimis, teikiančiais Bažnyčiai paslaugas, nustato jiems atlygius ir atsiskaitymo tvarką;

6.2.6 be atskiro įgaliojimo atstovauja Bažnyčiai, Aukščiausiajai tarybai ir Bendruomenėms Valstybės valdžios ir valdymo institucijose, savivaldybėse, teismuose ir kitose įstaigose, ir viešosiose bei privačiose organizacijose, taip pat ir užsienyje, išduoda įgaliojimus atstovauti Bažnyčiai ir Aukščiausiajai tarybai, taip pat į Bažnyčios sudėtį įeinančioms Bendruomenėms, gali pasirašyti visas sutartis ir šiame Statute nustatyta tvarka sudaryti visus sandorius Bažnyčios ir jos institucijų vardu ir interesais;

6.2.7 turi teisę vizituoti Bendruomenes, dalyvauti jų narių visuotiniuose susirinkimuose ir kituose renginiuose, prižiūrėti Statuto ir kitų Bažnyčios lokalinių teisės aktų laikymąsi, savo kompetencijos ribose duoti privalomus nurodymus Bendruomenių tarybų pirmininkams, suteikti ir atšaukti suteiktus įgaliojimus, teikti Aukščiausiajai tarybai svarstyti klausimus, susijusius su Bendruomenių (ar jų pirmininkų) padarytais Statuto pažeidimais;

6.2.8 Bažnyčios vadovas gali turėti kitas teises ir pareigas, susijusias su Bažnyčios veikla ir jos interesais, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui.

6.2.9 Atleistas iš pareigų ir/ar neperrinktas Aukščiausiosios tarybos pirmininkas - Bažnyčios vadovas, ne vėliau kaip per 20 dienų perduoda savo teisių ir pareigų perėmėjui Bažnyčios ir jos Aukščiausiosios tarybos antspaudą bei dokumentus.

7 XXXXXXXX TEISMAS

7.1. Bažnytinių kanonų, tikybos, religinių ir dorovinių klausimų sprendimui Soboras iš palaimintųjų Dvasinių tėvų renka Dvasinį teismą ir jo Pirmininką 7 metams. Kadencijų skaičius neribotas. Dvasinį teismą sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 5 asmenys. Soboras gali išrinkti iki 3 kandidatų į Dvasinio teismo narius.

7.2. Dvasinio teismo pirmininkas pagal savo pareigas (be atskirų rinkimų) yra ir Aukščiausiosios tarybos narys.

7.3. Dvasinio teismo nariai bei kandidatai į narius tuo pat metu gali būti renkami ir į

Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos narius.

7.4.Savo veikloje Dvasinis teismas vadovaujasi Šventuoju Raštu, Šventųjų Apaštalų ir Šventųjų Tėvų taisyklėmis, Šventųjų Visuotinių ir Vietinių Soborų nutarimais, taip pat ir išdėstytais Kormčiaja knygoje, Lietuvos sentikių bažnyčios Soborų nutarimais, šiuo Statutu.

7.5. Dvasinis teismas veikia prie Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos, kuri teikia jai organizacinę ir kitokią reikiamą paramą (suteikia patalpas posėdžiams, aprūpina raštinės reikmenimis, organizuoja gaunamų ir siunčiamų dokumentų registraciją, priimtų nutarimų išsiuntimą ir paskelbimą, dokumentų laikymą ir archyvavimą ir kt.). Išlaidas, susijusias su Dvasinio teismo veikla, apmoka Bažnyčios Aukščiausioji taryba.

7.6. Bylas, kurias turi nagrinėti Dvasinis teismas, paprastai, parengia ir jam perduoda Bažnyčios Aukščiausioji taryba. Suinteresuoti asmenys prašymus ir skundus, adresuotus Dvasiniam teismui, gali pateikti jam betarpiškai arba per Bažnyčios Aukščiausiąją tarybą.

7.7. Dvasinio teismo pirmininkas šaukia posėdžius ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą metuose, tačiau gavus skundų ar Dvasinio teismo kompetencijai priskirtų prašymų, jie turi būti išnagrinėti Dvasinio teismo posėdyje ir priimti sprendimai ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo (prašymo) gavimo dienos.

7.8. Dvasinio teismo posėdžiai turi teisinę galią, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė Dvasinio teismo sudėties. Dvasinio teismo posėdžius veda jo pirmininkas, o jam nesant, - kitas Dvasinio teismo narys, išrinktas posėdžio pirmininkaujančiu.

7.9. Dvasinio teismo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 1/2 posėdyje dalyvaujančių asmenų, įeinančių į Dvasinio teismo sudėtį, išskyrus tuos atvejus, kai sprendžiami šio Statuto 7.14.4 ir 7.14.5 punktuose nurodyti klausimai, ir tokiems sprendimams priimti reikalinga bent 2/3 Dvasinio teismo posėdyje dalyvaujančiųjų asmenų, įeinančių į Dvasinio teismo sudėtį, balsų daugumos.

7.10. Dvasinio teismo nariai, kurie nesutinka su Dvasinio teismo sprendimu, gali pažymėti protokole savo ypatingą nuomonę ir turi teisę pateikti ginčytiną klausimą artimiausiam Soborui.

7.11. Dvasinio teismo posėdyje be balsavimo teisės gali dalyvauti Bažnyčios vadovas

– Aukščiausiosios tarybos Pirmininkas. Kiti asmenys iš Bažnyčios vadovybės bei Dvasiniai tėvai, kurie nėra Dvasinio teismo nariai, dalyvauja pagal kvietimą.

7.12. Dvasinio teismo kompetencijos ribose priimti nutarimai (sprendimai) yra privalomi kiekvienam Dvasiniam tėvui ir einančiam Dvasinio tėvo pareigas asmeniui, o taip pat kiekvienam sentikiui, priklausančiam Bažnyčiai.

7.13. Dvasinio teismo nutarimus (sprendimus) gali atšaukti (pakeisti, panaikinti) pats Xxxxxxxx teismas arba Soboras.

7.14. Dvasinio teismo teisės ir pareigos:

7.14.1 Dvasinis teismas tikrina kandidatų į Dvasinius tėvus pasirengimą, jų dorovinį ir kanoninį tinkamumą, gali tarpininkauti arba prieštarauti jų palaiminimui Dvasiniais tėvais.

7.14.2 Dvasinis teismas nagrinėja ikonų tapytojų prašymus gauti Bažnyčios ikonų tapytojo statusą, vertina jų kanoninį tinkamumą ir suteikia palaiminimą, bei teikia Aukščiausiajai tarybai tvirtinti.

7.14.3 Dvasinis teismas kontroliuoja, kad Dvasiniai tėvai ir einantys Dvasinio tėvo pareigas asmenys griežtai laikytųsi bažnytinių apeigų reikalavimų ir dorovės normų, nagrinėja Bendruomenių, jų narių ir parapijiečių skundus bei pareiškimus, susijusius su šiais klausimais.

7.14.4 Dvasiniam tėvui ar einančiam Dvasinio tėvo pareigas asmeniui pažeidus bažnytinių kanonų taisykles ir padarius kitus esminius Statuto pažeidimus, Dvasinis teismas taiko atitinkamas poveikio priemones ir gali net laikinai ar visam laikui atimti kanonines teises į dvasinę tarnystę (ekskomunikuoti).

Esminiais Statuto pažeidimais, kurie gali užtraukti ekskomunikaciją, paprastai, laikytini Statuto pažeidimai, keliantys grėsmę Bažnyčios tradiciškumui, tęstinumui ir vientisumui, tačiau Dvasinis teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, jo įvykdymo priežastis, pažeidėjo elgesį ir požiūrį į padarytą pažeidimą, bei kitas svarbias aplinkybes, gali taikyti aukščiausią bausmę – ekskomunikaciją ir kitais atvejais.

Tais pačiais pagrindais ir tvarka gali būti atskirtas nuo Bažnyčios bet kuris jai priklausantis sentikis.

7.14.5 Dvasinis teismas turi teisę kreiptis į Aukščiausiąją tarybą, kad pastaroji priimtų sprendimą dėl atskiros Bendruomenės pašalinimo iš Bažnyčios sudėties, jeigu ji nepaisant Dvasinio teismo nevienkartinių pastangų (įtikinėjimų) pažeidinėja Statutą, kanonines taisykles ir Bažnyčios tradicijas, ir tai kelia grėsmę Bažnyčios tradiciškumui, tęstinumui ir vientisumui.

7.14.6 Dvasinis teismas gali turėti kitas teises ir pareigas, priklausančias jo kompetencijai, kurias numato Soboro nutarimai (sprendimai), Aukščiausiosios tarybos nutarimai (sprendimai), ar paties Dvasinio teismo patvirtintas Dvasinio teismo reglamentas, neprieštaraujantis Statutui.

7.14.7 Dvasinis teismas neturi teisės spręsti klausimų, priklausančių Soboro, Aukščiausiosios tarybos, Bažnyčios vadovo – Aukščiausiosios tarybos Pirminiko arba Revizijos komisijos kompetencijai ir jokia kita Bažnyčios institucija, išskyrus Soborą, neturi įgaliojimų spręsti klausimus, priskirtus Dvasinio teismo kompetencijai.

8 REVIZIJOS KOMISIJA

8.1.Bažnyčios Revizijos komisiją iš 3 (trijų) asmenų renka Soboras Aukščiausiosios tarybos kadencijai. Kadencijų skaičius neribojamas. Į Revizijos komisijos sudėtį išrinkti asmenys dalyvauja Sobore su balsavimo teise (automatiškai yra Soboro dalyviai).

8.2. Revizijos komisija savo pirmajame posėdyje iš komisijos narių išrenka savo pirmininką.

8.3. Revizijos komisija tikrina Bažnyčios, Aukščiausiosios tarybos ir kitų Bažnyčios institucijų finansinę ir ūkinę veiklą ir yra atskaitinga Soborui.

8.4. Revizijos komisija, Aukščiausiosios tarybos ar Bažnyčios vadovo pavedimu, turi teisę atlikti Bendruomenių ir jų ūkinių vienetų finansinės - ūkinės veiklos patikrinimą. Išlaidas, susijusias su Revizijos komisijos veikla, apmoka Aukščiausioji taryba.

9 SENTIKIŲ RELIGINĖ BENDRUOMENĖ

9.1. Sentikių religinė bendruomenė (toliau vadinama „Bendruomenė“) – yra Lietuvos sentikių Bažnyčios, kaip Lietuvos tradicinės religinės bendrijos, sudėtinė dalis, jos vietinis kanoninis padalinys, sentikių pomorų tikėjimą išpažįstančių

asmenų, siekiančių patenkinti savo dvasinius (religinius) - dorovinius poreikius ir

įgyvendinti sentikių religijos tikslus, susivienijimas tam tikroje vietovėje.

9.2. Bendruomenė yra viešasis juridinis asmuo, turi sąskaitas bankuose ir apskritą antspaudą.

9.3. Bendruomenės steigimas

9.3.1 Bendruomenė gali būti steigiama Lietuvos teritorijoje, vietovėse, kuriose natūraliai susiklostė sentikybę (sentikiai pomorai) išpažįstančių žmonių siekis visuomeniškai (individualiai ir kolektyviai) tenkinti savo religinius poreikius (paprastai vietovėse, kur yra išlikusios sentikių cerkvės ar kapinės ir nėra kitų veikiančių sentikių religinių bendruomenių).

9.3.2 Bendruomenės steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 15 asmenų (toliau - Steigėjai), išpažįstančių sentikybę (sentikiai pomorai) ir pripažįstančių Bažnyčios vienybę, bei jos Statutą, turinčių ryšį su vietove, kurioje bus Bendruomenės buveinė (toje vietovėje - kaime, miestelyje, mieste ar rajone - Steigėjas gyvena ar yra gimęs, krikštytas toje cerkvėje, tose kapinėse palaidoti Steigėjo artimieji ir pan.), pasirengusių aktyviai dalyvauti Bendruomenės veikloje ir ją išlaikyti.

9.3.3 Bendruomenės steigėjas ir narys gali būti tik pilnametis fizinis asmuo, nepriklausantis kitai Bendruomenei ar kitai konfesijai (kitai religinei bendrijai).

9.3.4 Steigėjai, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo steigiamojo visuotinio susirinkimo, apie ketinimą steigti tradicinę sentikių religinę bendruomenę raštu turi pranešti Bažnyčios Aukščiausiajai tarybai, kuri išnagrinėja bendruomenės steigimo galimybes ir jos tradiciškumo požymius ir per savo atstovą informuoja Xxxxxxxxx apie Bažnyčios poziciją.

9.3.5 Pranešime apie ketinimą steigti tradicinę sentikių religinę bendruomenę turi būti nurodyta Aukščiausiosios tarybos nustatyti duomenys.

9.3.6 Į bendruomenės steigiamąjį susirinkimą kviečiamas Aukščiausiosios tarybos atstovas, kuris supažindina Steigėjus su Statuto nuostatomis, Bažnyčios pozicija dėl bendruomenės steigimo, talkina jiems sudarant bendruomenės steigimo dokumentus.

9.3.7 Bendruomenė laikoma įsteigta, o Steigėjai tampa Bendruomenės nariais nuo tos dienos, kai Aukščiausioji taryba ją pripažįsta ir įregistruoja Bažnyčios registre.

9.3.8 Naujai įsteigta bendruomenė gali būti neregistruojama Bažnyčios registre, jeigu ji nelaiko savęs Bažnyčios dalimi, nepripažįsta Bažnyčios institucijų, nesilaiko Statuto ir neatitinka nors vieno Statute nurodyto požymio, apibrėžiančio bendruomenės tradiciškumą.

Aukščiausiosios tarybos sprendimas atsisakyti įrašyti bendruomenę į Bažnyčios registrą turi būti motyvuotas, ir jis gali būti skundžiamas Soborui, kurio sprendimas galutinis.

9.3.9 Bendruomenės pavadinimas negali klaidinti visuomenės dėl panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus ir savo struktūra turi atitikti kitų Lietuvos sentikių bažnyčios Bendruomenių pavadinimų struktūrą.

9.3.10 Steigiamojo susirinkimo sprendimas dėl bendruomenės įsteigimo bus laikomas priimtu, jeigu už tai balsuos bent 2/3 dalyvaujančių Steigėjų, bet ne mažiau kaip 15 asmenų. Steigiamajame susirinkime visi sprendimai priimami kvalifikuota Steigėjų balsų dauguma (2/3 balsų) atviru balsavimu, kur kiekvienas Steigėjas turi vieną balsą. Gali būti nustatomas reikalingas didesnis balsų skaičius ( pvz.3/4 ir pan.). Balsavimas pagal įgaliojimą negalimas.

9.3.11 Bendruomenė savo veikloje, paprastai, vadovaujasi Bažnyčios Statutu, kaip pagrindiniu Bendruomenės veiklos dokumentu, tačiau Steigėjų daugumai pageidaujant, gali būti priimti Bendruomenės Įstatai, neprieštaraujantys Bažnyčios Statuto nuostatoms.

9.3.12 Steigiamajame susirinkime nustatoma Bendruomenės organizacinė struktūra, kur aukščiausias organas yra Bendruomenės narių visuotinis susirinkimas (toliau- Visuotinis susirinkimas), ir išrenkami Bendruomenės taryba (kolegialus valdymo organas), jos Pirmininkas, Xxxxxxxx tėvas ar einantis Dvasinio tėvo pareigas asmuo, bei Revizijos komisija (Revizorius).

9.3.13 Bendruomenės taryba, jos Pirmininkas, Revizijos komisija (Revizorius) ir einantis Dvasinio tėvo pareigas asmuo, renkami 5 metų kadencijai, kuriai pasibaigus, pasibaigia ir šias pareigas užimančių asmenų įgaliojimai. Kadencijų skaičius

neribojamas. Tik išrinktam Dvasiniam tėvui nenustatoma kadencijos trukmė ir kadencijų skaičius.

9.3.14 Steigiamojo susirinkimo protokolas pasirašomas visų Steigėjų ir perduodamas Aukščiausiajai tarybai kartu su kitais nustatytais dokumentais (bendruomenės narių sąrašu, buveinės adresu ir prašymu pripažinti naujai įsteigtą bendruomenę, ją įregistruoti į Bažnyčios registrą, bei pateikti kompetentingoms Valstybės institucijoms prašymą, nustatyta tvarka, įforminti juridinio asmens teises).

9.4 Sentikių religinės bendruomenės tradiciškumas

Sentikių religinės bendruomenės tradiciškumas nustatomas pagal šiuos požymius:

9.4.1 Kristaus tikėjimo sentikybės (sentikių pomorų) išpažinimas.

9.4.2 Šventųjų Apaštalų ir Šventųjų Tėvų taisyklių laikymasis, Visuotinių ir Vietinių Soborų nutarimų vykdymas.

9.4.3 Bažnyčios Soborų nutarimų (sprendimų) laikymasis.

9.4.4 Bažnyčios Statuto, Aukščiausiosios tarybos ir Dvasinio teismo nutarimų (sprendimų) laikymasis ir vykdymas.

9.4.5 Priklausymas vienai ir vieningai Lietuvos sentikių bažnyčiai, paklusimas jos nustatytai institucinei tvarkai.

9.4.6 Bendruomenės įrašymas į Lietuvos sentikių bažnyčios Religinių bendruomenių registrą.

9.5. Bendruomenės tikslai yra:

9.5.1 Bendruomenės narių ir parapijiečių religinių, religinio švietimo, dorovinių poreikių tenkinimas;

9.5.2 Kristaus tikėjimo sentikybės, meilės Dievui ir krikščioniškosios santarvės stiprinimas, tradicijų tęstinumas;

9.5.3 jaunimo auklėjimas krikščioniškąja dvasia, bažnytinio raštingumo ugdymas, parama vaikams našlaičiams ir beturčiams;

9.5.4 rūpinimasis pagyvenusiais ir neįgaliais, vienišais Bendruomenės nariais ir parapijiečiais.

9.5.5 Kiti Bendruomenės tikslai, neprieštaraujantys Bažnyčios tikslams ir uždaviniams.

9.6. Bendruomenės teisės ir pareigos Bendruomenė turi teisę:

9.6.1 vykdyti savo veiklą, atsižvelgdama į Bendruomenei ir Bažnyčiai būdingą institucinę struktūrą, savarankiškai organizuoti vidaus gyvenimą, vadovaudamasi Bažnyčios kanonais, šiuo Statutu, Soboro ir Aukščiausiosios tarybos nutarimais ir kitais Bažnyčios nurodymais;

9.6.2 Laisvai atlikti pamaldas ir bažnytines apeigas cerkvėse, maldos namuose ir aplink juos, parapijiečių prašymu - jų būstuose, kitose patalpose, kapinėse ir kitose viešose vietose, jeigu šios apeigos netrikdo įstatymų nustatytos tvarkos;

9.6.3 tikinčiųjų prašymu religinės apeigos gali būti atliekamos sveikatos ir socialinio aprūpinimo įstaigose, laisvės atėmimo vietose, kariuomenėje ir kitose viešosiose įstaigose, apeigų bei kulto ceremonijų laiką ir kitas sąlygas suderinus su šių įstaigų vadovybe;

9.6.4 įstatymų nustatyta tvarka ir esant Aukščiausiosios tarybos pritarimui steigti dvasines mokyklas, mokyklas klerui ir vaikams, kitas bažnytines švietimo ir kultūros, bei socialines įstaigas, steigti kitas įstaigas ir organizacijas, skirtas Bendruomenės ir Bažnyčios poreikių tenkinimui, nustatyta tvarka gauti finansinę ir kitokią paramą iš Valstybės ir savivaldybių biudžetų;

9.6.5 šio Statuto nustatyta tvarka reorganizuotis susijungiant arba prisijungiant prie kitos tradicinės sentikių religinės bendruomenės, priimti sprendimą dėl likvidacijos;

9.6.6 skelbtis Bažnyčios internetiniame tinklalapyje, naudotis kitomis Bažnyčios informavimo priemonėmis, vykdyti leidybos ir kitą gamybinę-ūkinę veiklą Bendruomenės ir Bažnyčios interesais;

9.6.7 nustatyta tvarka rinkti savo įgaliotus atstovus į Soborą, teikti siūlymus sušaukti Soborus ir pasitarimus, dalyvauti konferencijose ir kituose Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos renginiuose;

9.6.8 Bažnyčios Aukščiausiajai tarybai sutikus, aukoti savo lėšas ir savo turtą kitoms Bažnyčiai priklausančioms Bendruomenėms ir pačiai Bažnyčiai, bei jos Aukščiausiajai tarybai;

9.6.9 palaikyti ryšį su Bažnyčios Aukščiausiąja taryba, kitomis tradicinėmis Lietuvos ir užsienio sentikių religinėmis bendruomenėmis, vietos savivaldybės institucijomis;

Bendruomenė privalo:

9.6.10 rūpintis cerkvės ir kito nuosavo ar patikėto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto išlaikymu, įskaitant ikonų, pamaldų knygų, kitų sakralinių bažnytinių apeiginių reikmenų bei kito Bažnyčios turto išsaugojimą;

9.6.11 tvarkyti ir prižiūrėti sentikių kapines;

9.6.12 laikytis Šventųjų Apaštalų ir Šventųjų Tėvų taisyklių, bažnytinių kanonų;

9.6.13 vykdyti Soborų, Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos ir Dvasinio Teismo sprendimus ir nutarimus, laikytis Bažnyčios Statuto, savo įstatų (jeigu Bendruomenė juos turi);

9.6.14 gerbti ir laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų;

9.6.15 Bendruomenė turi siekti Bažnyčios iškeltų tikslų ir uždavinių, gerbti parapijiečių ir kitų tradicinių sentikių religinių bendruomenių teises, padėti joms įgyvendinti savo pareigas;

9.6.16 Bendruomenė gali turėti ir kitas teises bei pareigas, kurios reikalingos jos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, jeigu tai neprieštarauja Bažnyčios Statutui.

9.7. Bendruomenės nuosavybę sudaro:

9.7.1 cerkvės, maldos namai, gyvenamieji namai ir kiti pastatai bei statiniai, gamybiniai, socialiniai ir labdaros objektai, bažnytinės sakralinės vertybės ir apeiginiai reikmenys, kitas Bendruomenės veiklai reikalingas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.

Šį turtą Bendruomenė gali valdyti, naudoti ir juo disponuoti atskirai arba kartu su Bažnyčia ar Aukščiausiąja taryba, ir tik Bažnyčios interesais, laikydamasi šio Statuto ir Lietuvos Respublikos įstatymų;

9.7.2 įvairaus pobūdžio aukos (parapijiečių, kitų asmenų ir organizacijų aukos, rinkliavos pamaldų metu ir kt.);

9.7.3 lėšos (aukos), gautos iš žvakių, bažnytinių reikmenų, religinės literatūros (pamaldų knygų) platinimo, taip pat lėšos, gautos iš gamybinės ir ūkinės veiklos;

9.7.4 Bendruomenės narių ir parapijiečių parama (nario mokesčiai ir kt.), turtas gautas pagal testamentus, aukojimo ar dovanojimo sandorius;

9.7.5 kitos įplaukos, lėšos ir turtas, neprieštaraujančios šiam Statutui, Bendruomenės ir Bažnyčios veiklos tikslams ir interesams.

9.7.6 bet kokie Bendruomenės turto pagerinimai (cerkvės, maldos namų ir kitų pastatų bei statinių pastatymas ar rekonstrukcija, remontas ir pan.), nepriklausomai kieno jėgomis ir lėšomis jie buvo padaryti, taip pat įdėtos investicijos ir lėšos, panaudotos Bendruomenės veiklai, priklauso Bendruomenei (Bažnyčiai) ir negali būti kompensuojamos jokiais atvejais. Kitokie susitarimai negalioja.

9.7.7 Nekilnojamojo turto (cerkvės, žemės ir pan.) pirkimo, pardavimo, nuomos, panaudos, įkeitimo (hipotekos), laidavimo, paskolų, dovanojimo ir kiti nekilnojamojo turto įsigijimo ar perleidimo sandoriai bus laikomi teisėtais tik tuomet, kai sandorio sudarymui duos rašytinį sutikimą Aukščiausioji taryba.

Tokia pačia tvarka gali būti įsigyjami (perkami) ar perleidžiami (parduodami, dovanojami ir pan.) didelės istorinės ar sakralinės vertės Bažnyčios sakraliniai apeiginiai reikmenys (pvz., aukščiausio meistrystės lygio ikonografų bažnytiniai kanoniniai kūriniai (ikonos, ikonėlės), sukurti prieš 50 ir daugiau metų, itin vertingi metaliniai kryžiai, rankraštinės ir spausdintos liturginės knygos, išleistos iki 1915 metų, ir kt.).

9.8. Visuotinis bendruomenės narių susirinkimas

9.8.1 Aukščiausiasis Bendruomenės organas yra Visuotinis bendruomenės narių susirinkimas (toliau - Visuotinis susirinkimas, Susirinkimas).

9.8.2 Eilinį Visuotinį susirinkimą, paprastai, sušaukia Bendruomenės Taryba, ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Susirinkimas turi teisinę galią, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Bendruomenės narių. Sprendimai Visuotiniame susirinkime priimami atviru balsavimu, dalyvaujančiųjų Bendruomenės narių paprasta balsų dauguma, išskyrus šiame Statute nurodytus klausimus, kai sprendimų priėmimui reikalinga kvalifikuota balsų dauguma (ne mažiau 2/3 ar 3/4).

9.8.3 Neeilinis Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:

9.8.3.1 Visuotinio susirinkimo išrinktų Bendruomenės tarybos narių skaičius lieka mažesnis negu 2/3 arba tampa mažesnis už šiame Statute nustatytą minimalų skaičių;

9.8.3.2 atsistatydina, atšaukiamas ar negali toliau eiti pareigų (dėl ligos, pasibaigus kadencijai ir pan.) Visuotinio susirinkimo išrinktas Bendruomenės tarybos pirmininkas (toliau- Tarybos pirmininkas), tarybos nariai ar Revizijos komisija (Revizorius);

9.8.3.3 to reikalauja Tarybos pirmininkas, daugiau nei ½ Bendruomenės tarybos narių arba ne mažiau 2/3 Bendruomenės narių, arba Aukščiausioji taryba, ar Bažnyčios vadovas (toliau- Susirinkimo iniciatoriai).

9.8.4 Neeilinį Visuotinį susirinkimą ne vėliau kaip per dviejų mėnesių laikotarpį nuo Susirinkimo iniciatorių prašymo gavimo dienos, sušaukia Bendruomenės taryba, o jai to nepadarius - Susirinkimo iniciatoriai.

9.8.5 Apie šaukiamą Visuotinį susirinkimą nustatytoje vietoje (pvz. cerkvės ir sentikių kapinių skelbimų lentose ir pan.) pakabinamas skelbimas, kuriame nurodoma dienotvarkė ir susirinkimo data, laikas ir vieta. Esant reikalui, gali būti skelbiama papildomai (pvz. vietiniame laikraštyje, pranešimai siunčiami Bendruomenės nariams ir pan.).

9.8.6 Visuotinį susirinkimą pradeda Tarybos pirmininkas arba kitas Bendruomenės tarybos narys, ar Xxxxxxxxxxx iniciatorius.

Susirinkimo vedimui renkamas Susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, o, esant reikalui, gali būti renkamas Susirinkimo darbo prezidiumas.

Balsavimo rezultatams nustatyti išrenkamas balsų skaičiuotojas arba balsų skaičiavimo komisija.

9.8.7 Balsavimas Visuotiniame susirinkime yra atviras ir tiesioginis. Balsavimas pagal įgaliojimą negalimas.

9.8.8 Susirinkime svarstomi klausimai ir priimami sprendimai protokoluojami, o protokolą pasirašo Susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokole nurodomas Susirinkime dalyvavusių Bendruomenės narių skaičius, įvardijami kiti dalyvavę asmenys, Susirinkimo darbotvarkė, balsavimo rezultatai, priimti sprendimai ir pridedamas dalyvavusių Bendruomenės narių sąrašas su jų parašais.

Tik Visuotinis susirinkimas:

9.8.9 priima sprendimą savo veikloje vadovautis Bažnyčios Statutu ir nepriimti Bendruomenės įstatų arba, pageidaujant daugumai dalyvaujančiųjų Bendruomenės narių, priimti Įstatus, atitinkančius Statuto nuostatas;

9.8.10 xxxxx ir xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx tarybą, jos Pirmininką, Dvasinį tėvą ar einantį Dvasinio tėvo pareigas asmenį, ir Revizijos komisiją (Revizorių);

9.8.11 Visuotinis susirinkimas išklauso ataskaitas apie Bendruomenės tarybos ir Revizijos komisijos (Revizoriaus) darbą;

9.8.12 nustato Bendruomenės nariams privalomą Bendruomenės nario mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką;

9.8.13 ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančiųjų Bendruomenės narių balsais, priima nutarimą laikinai ar visam laikui suspenduoti (atimti) Bendruomenės nario teisę balsuoti Visuotiniame susirinkime;

9.8.14 priima sprendimus dėl Bendruomenės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (taip pat ir bažnytinių sakralinių apeiginių reikmenų) įsigijimo (pirkimo) ir perleidimo (pardavimo, dovanojimo ir t.t.) šio Statuto 9.7.7 punkte nustatyta tvarka;

9.8.15 Aukščiausiosios tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis priima nutarimus dėl Bendruomenės reorganizavimo ir likvidavimo;

9.8.16 Aukščiausiosios tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, ne mažiau kaip 3/4 visų Bendruomenės narių balsais priima sprendimus dėl atsiskyrimo nuo Bažnyčios;

9.8.17 priima nutarimą prašyti Bažnyčios Aukščiausiąją tarybą sušaukti neeilinį Soborą;

9.8.18 renka savo įgaliotus atstovus (delegatus) į Bažnyčios Soborą.

9.8.19 Visuotinis susirinkimas turi teisę nagrinėti ir kitus Bendruomenės kompetencijai priskirtus klausimus.

9.9. Bendruomenės taryba

9.9.1 Bendruomenės taryba (toliau- Taryba) yra kolegialus vykdomasis valdymo organas, kuris valdo Bendruomenę tarp Susirinkimų, įgyvendina Visuotinio susirinkimo, Aukščiausiosios tarybos ir Soboro sprendimus, laikosi Bažnyčios Statuto ir Bendruomenės Įstatų (jeigu Bendruomenė juos turi).

9.9.2 Taryba, kurią sudaro nuo 3 iki 15 asmenų, renkama Visuotiniame susirinkime 5 metams, kadencijų skaičius neribotas.

Neskaitlingose Bendruomenėse (30 ir mažiau narių) turi būti sudaroma Taryba mažiausiai iš 3 asmenų.

Visuotiniame susirinkime išrinkti Tarybos pirmininkas ir Xxxxxxxx tėvas, ar einantis Dvasinio tėvo pareigas asmuo (be atskirų rinkimų) įeina į Tarybos sudėtį.

9.9.3 Tarybos narių skaičius papildomas, kai lieka mažiau kaip 2/3 Visuotinio susirinkimo išrinktų narių.

9.9.4 Tarybos posėdis turi teisinę galią, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visos Tarybos sudėties. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Posėdis protokoluojamas, protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

9.9.5 Pirmajame po rinkiminio Susirinkimo Tarybos posėdyje iš Tarybos narių Tarybos kadencijai (5 metams) renkami Tarybos pirmininko pavaduotojas, sekretorius ir iždininkas. Neskaitlingose Bendruomenėse gali būti renkamas tik iždininkas.

9.9.6 Tarybos posėdžius, ne rečiau kaip vieną kartą metuose, sušaukia Tarybos pirmininkas. Jis taip pat privalo sušaukti Tarybos posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį, kai to reikalauja ne mažiau, kaip 2/3 Bendruomenės narių, ar ne mažiau kaip ½ Tarybos narių, arba Aukščiausioji taryba, ar Bažnyčios vadovas. Jeigu Tarybos pirmininkas nevykdo teisėto reikalavimo ir nesušaukia Tarybos posėdžio, jį gali sušaukti posėdžio iniciatorius.

Bendruomenės tarybos teisės ir pareigos:

9.9.7 rūpintis Bendruomenės narių ir parapijiečių dvasiniais (religiniais) poreikiais ir siekti, kad Bendruomenė turėtų tinkamai kanonizuotą Dvasinį tėvą, sudaryti jam sąlygas atlikti pamaldas ir kitas religines apeigas;

9.9.8 priimti sprendimus dėl parapijiečių prašymų pripažinti juos Bendruomenės nariais;

9.9.9 saugoti ir taupiai naudoti pinigines lėšas, tinkamai tvarkyti jų apskaitą, šalinti Revizijos komisijos (Revizoriaus) aptiktus trūkumus ir atsižvelgti į pateiktas pastabas;

9.9.10 išlaikyti ir prižiūrėti cerkvę, maldos namus ir kitą Bendruomenės turtą, ne rečiau kaip du kartus per savo kadenciją atlikti inventorizaciją (privalomai- prieš ataskaitinį-rinkiminį Visuotinį susirinkimą) ir sudaryti viso turto Apyrašą, kurio patvirtinta kopija turi būti pateikta Aukščiausiajai tarybai;

9.9.11 vykdyti atsiskaitymus su valstybinėmis, komercinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis;

9.9.12 kontroliuoti krikštynų, santuokos, išpažinties ir laidojimo įrašų registracijos knygas, užtikrinti tinkamą jų vedimą ir saugojimą, nustatyta tvarka įforminti atliktas santuokos apeigas;

9.9.13 šio Statuto nustatyta tvarka įsigyti reikalingus bažnytinius sakralinius apeiginius reikmenis ir medžiagas žvakių gamybai;

9.9.14 tvarkyti gaunamos ir siunčiamos dokumentacijos apskaitą, nagrinėti raštus, skundus ir pasiūlymus;

9.9.15 nustatyta tvarka sudaryti sutartis su Bendruomenės tarnautojais ir paslaugų teikėjais, bei mokėti jiems atlyginimą;

9.9.16 turėti kitas teises ir vykdyti kitas Bendruomenės pareigas, jeigu jos nepriskirtos Visuotinio susirinkimo išimtinei kompetencijai.

9.10. Bendruomenės tarybos pirmininkas

9.10.1 Bendruomenės tarybos pirmininkas yra xxxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx valdymo organo vadovas, jo kandidatūra negali prieštarauti Bažnyčios kanonams ir sentikių (pomorų) tradicijoms.

9.10.2 Bendruomenės tarybos pirmininką (toliau-Tarybos pirmininką) renka Visuotinis susirinkimas iš Bendruomenės narių tarpo Tarybos kadencijai (5 metams), kuris turi būti tvirtinamas Aukščiausiojoje taryboje ir įtraukiamas į Bažnyčios registrą. Tarybos Pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo jo patvirtinimo Aukščiausiojoje taryboje dienos.

9.10.3 Tarybos pirmininkui, iš karto po jo patvirtinimo Aukščiausiojoje taryboje, išduodamas nustatytos formos pažymėjimas.

9.10.4 Tarybos pirmininkas, Aukščiausiosios tarybos sutikimu, gali vadovauti ir kitoms Bendruomenėms.

Bendruomenės tarybos pirmininkas:

9.10.5 organizuoja kasdieninę Bendruomenės veiklą, atsako už Bendruomenės tarybos posėdžių ir Visuotinių susirinkimų savalaikį sušaukimą, jų priimamų sprendimų ir nutarimų atitikimą Bažnyčios Statutui, Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos nutarimams, bei Bendruomenės ir Bažnyčios institucijų priimtų sprendimų vykdymą, yra atsakingas už Bendruomenės narių registrą (apskaitą), Bendruomenės turto saugą, savalaikę inventorizaciją, Apyrašo sudarymą ir jo pateikimą

Aukščiausiajai tarybai, Bendruomenės antspaudo ir dokumentų išsaugojimą bei savalaikį perdavimą naujai išrinktam ir patvirtintam Bendruomenės tarybos pirmininkui;

9.10.6 Tarybos vardu pasirašo aktus, sutartis, siunčiamus dokumentus, atstovauja Bendruomenės interesams Valstybės ir savivaldybių institucijose, teismuose ir kitose organizacijose.

9.10.7 priima ir užregistruoja visus gaunamus kreipimusis, pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, teikia juos Bendruomenės tarybai svarstyti ir Tarybos sprendimu pateikia atsakymus;

9.10.8 palaiko ryšį su Bažnyčios Aukščiausiąja taryba ir jos, ar Bažnyčios vadovo, kvietimu dalyvauja pasitarimuose, posėdžiuose bei kituose renginiuose;

9.10.9 kuo skubiau (ne vėliau kaip per 5 dienas) praneša Aukščiausiajai tarybai apie Bendruomenės tarybos pirmininko, Tarybos narių ir Dvasinio tėvo ar einančio Dvasinio tėvo pareigas asmens atšaukimą ar įgaliojimų pasibaigimą kitais pagrindais, taip pat naujų asmenų išrinkimą į nurodytas pareigas ir pateikia reikalingus dokumentus Aukščiausiosios tarybos nustatyta tvarka;

9.10.10 Tarybos pirmininkas, baigęs savo kadenciją ir neperrinktas naujam terminui, ar dėl kokių nors kitų priežasčių netekęs savo įgaliojimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo naujo Tarybos pirmininko patvirtinimo Aukščiausiojoje taryboje dienos, privalo jam perduoti Bendruomenės antspaudą, kasą, Visuotinių susirinkimų ir Tarybos posėdžių protokolus, kitą dokumentaciją (taip pat ir buhalterinę), bei visą turtą pagal Apyrašą (taip pat ir sakralinius apeiginius reikmenis), ir kitus reikalus.

Jeigu buvęs Bendruomenės pirmininkas nevykdo (netinkamai vykdo) šios prievolės ir dėl to atsiranda žala (nuostoliai) Bendruomenei, Bažnyčiai ar tretiesiems asmenims, jis turi prisiimti šią atsakomybę.

9.11. Bendruomenės administratorius

9.11.1 Jeigu Bendruomenė yra neveikli daugiau kaip vienerius metus, t.y. nešaukiami Visuotiniai susirinkimai, nevyksta Tarybos posėdžiai, ar pasibaigusi Tarybos arba jos Pirmininko kadencija ir nešaukiamas rinkiminis Visuotinis susirinkimas, nevyksta pamaldos, nebeatliekamos kitos apeigos, nebėra galimybės atkurti normalią

Bendruomenės veiklą, Aukščiausiosios tarybos nutarimu gali būti nustatomas Bendruomenės administravimas ir skiriamas administratorius.

9.11.2 Bendruomenės administratorius tiesiogiai pavaldus Aukščiausiajai tarybai ir Bažnyčios vadovui, veikia pagal Bažnyčios vadovo išduotą įgaliojimą ir yra jiems tiesiogiai atskaitingas.

9.12. Bažnyčios tarnai

9.12.1 Bažnyčios tarnai yra: Dvasiniai tėvai ir Dvasinio tėvo pareigas einantys asmenys, taip pat klirikai – dalyvaujantys bažnytinėse pamaldose, kaip psalmių skaitovai, giedotojai, chorvedžiai, statutininkai, kanonininkai, ponomarai ir varpininkai.

9.12.2 Bažnyčios tarnai yra ir nustatyta tvarka palaiminti bei patvirtinti Bažnyčios ikonų tapytojai.

9.13. Bendruomenės Xxxxxxxx tėvas

9.13.1 Dvasiniu tėvu yra renkamas iš klero narių tarpo vyriškos lyties asmuo, atitinkantis bažnytinius kanoninius reikalavimus ir taisykles.

9.13.2 Dvasinį tėvą renka (neribotam laikui) ir atšaukia Visuotinis susirinkimas. Visuotinio susirinkimo protokolas pateikiamas Bažnyčios Aukščiausiajai tarybai.

9.13.3 Xxxxxxxx tėvas, negali pradėti savo tarnystės, kol negavo deramai kanoniškai palaimintų Dvasinių tėvų palaiminimo. Palaiminimas tarnystei, suteikiamas Bendruomenės cerkvėje. Patį palaiminimą atlieka laiminamojo Dvasinis tėvas, kiti, nemažiau dvejų, Dvasiniai tėvai dalyvaujantys savo liudijimu ir sutikimu.

9.13.4 Dvasinio tėvo teisės ir pareigos apima maldą, bažnytinių krikšto ir atgailos sakramentų teikimą, santuokos, laidojimo ir kitų apeigų atlikimą, vadovavimą pamaldoms ir klerui. Dvasinis tėvas turi teisę dalyvauti Sobore (su teise balsuoti) bei bei pagal kvietimą Dvasinio teismo posėdžiuose (be teisės balsuoti).

9.13.5 Xxxxxxxx tėvas xxxxxx už:

- religinę ir dorovinę tvarką Bendruomenėje;

- griežtą Bažnytinių pamaldų statuto laikymąsi ir vykdymą;

- klero parengimą ir dvasinį ugdymą;

- parūpinimą visko, kas reikalinga pamaldoms atlikti pagal Bažnytinių pamaldų statuto reikalavimus;

- kartu su Bendruomenės taryba atsako už bažnytinių pamaldų knygų, ikonų parūpinimą nustatyta tvarka, jų būklę bei saugą;

- už teikiamus krikšto ir atgailos sakramentus;

- už santuokos, laidojimo ir kitų apeigų tinkamą atlikimą;

- cerkvės priešgaisrinę ir kitą saugą pamaldoms pasibaigus.

9.13.6 Xxxxxxxx tėvas turi teisę atlikti bažnytines pamaldas ne cerkvėje.

9.13.7 Dvasiniam tėvui pažeidus Bažnyčios kanonus ar Šventųjų Apaštalų ir Šventųjų Tėvų taisykles, ar atlikus veiksmus, prieštaraujančius kitiems Bažnyčios dvasiniams įstatymams ar Bažnyčios Statutui, kai Dvasinio tėvo vidinės nuostatos neatitinka Bažnyčios tikslų ir interesų, Bendruomenės taryba privalo sušaukti Visuotinį susirinkimą, kuris priima sprendimą dėl tolimesnės Dvasinio tėvo tarnystės galimybių Bendruomenėje. Visuotinio susirinkimo protokolas per tris darbo dienas perduodamas Aukščiausiajai tarybai.

9.13.8 Dvasiniam tėvui pažeidus bažnytinių kanonų taisykles ir padarius kitus esminius Statuto pažeidimus, taip, kaip numatyta Statuto 7.14.4 punkte, Dvasinis teismas taiko atitinkamas poveikio priemones ir gali net laikinai ar visam laikui atimti iš Dvasinio tėvo jam suteiktas kanonines teises į dvasinę tarnystę (ekskomunikuoti).

9.13.9 Dvasinio tėvo neturinti Bendruomenė Visuotiniame susirinkime trejų metų kadencijai išrenka asmenį, eisiantį Dvasinio tėvo pareigas, kuriam palaiminimą tarnystei suteikia jo Xxxxxxxx tėvas.

9.13.10 Bendruomenėse, kuriose nėra galimybės išrinkti Dvasinį tėvą ar einantį Dvasinio tėvo pareigas asmenį, Visuotinio susirinkimo sutikimu, gali tarnauti Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos priskirtas kitos Bendruomenės Xxxxxxxx tėvas ar Dvasinio tėvo pareigas einantis asmuo.

9.13.11 Einantis Dvasinio tėvo pareigas:

- renkamas Visuotiniame susirinkime Bendruomenės tarybos kadencijai;

- pradeda eiti Dvasinio tėvo pareigas nuo tos dienos, kai jį patvirtina Xxxxxxxxxxxxx taryba;

- gali atlikti išpažinties, krikšto, santuokos apeigas tik turėdamas savo Dvasinio tėvo leidimą (palaiminimą);

- negali duoti nurodymo kitam asmeniui vesti pamaldas;

9.13.12. Einantis Dvasinio tėvo pareigas asmuo turi kitas teises, pareigas ir atsakomybę, kaip numatyta Statuto 9.13 punkte Dvasiniam tėvui, išskyrus Statuto

9.13.11 punkte nurodytas išimtis;

9.13.13 Einantis Dvasinio tėvo pareigas asmuo, šiose pareigose tarnavęs ne trumpiau kaip du metus ir neturintis nusižengimų, gali būti nustatyta tvarka palaimintas Dvasiniu tėvu.

9.14. Kleras

9.14.1 Klerą sudaro gerai nusimanantys apie bažnytinius reikalus krikščionys (sentikiai) – klirikai (psalmių skaitovai, giedotojai, chorvedžiai, statutininkai, kanonininkai, ponomarai ir varpininkai), kuriems Bendruomenės Xxxxxxxx tėvas ar Dvasinio tėvo pareigas einantis asmuo suteikia leidimą ir palaiminimą dalyvauti apeigose, atsižvelgdamas į jų elgseną ir dorovingą gyvenseną (be Dvasinio tėvo ar jo pareigas einančio asmens palaiminimo niekas negali dalyvauti klere).

9.14.2 Klerui (klirikams) vadovauja Xxxxxxxx tėvas ar Dvasinio tėvo pareigas einantis asmuo, kurio patvarkymai yra privalomi visiems klirikams.

9.15. Bendruomenės iždininkas

9.15.1 Bendruomenės iždininkas (toliau-Iždininkas) renkamas Bendruomenės tarybos posėdyje iš Tarybos narių.

9.15.2 Iždininkas xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx tarybai ir Tarybos pirmininkui.

9.15.3 Bendruomenės taryba privalo sudaryti su išrinktu Iždininku materialinės atsakomybės sutartį.

9.15.4 Iždininkas yra asmeniškai atsakingas už deramą lėšų ir pardavimui pateiktų prekių apskaitą, jų laikymą ir saugojimą, Bendruomenės tarybos nustatyta tvarka pateikia Tarybai ir jos Pirmininkui pajamų ir išlaidų ataskaitą.

9.15.5 Iždininkas privalo priimti pinigines lėšas iš visų bažnytinių pajamų šaltinių, atlikti kasos operacijas, kontroliuoti, kad visos pajamos ir išlaidos būtų įforminamos per kasą.

9.15.6 Iždininkas užtikrina, kad būtų tvarkoma griežta pajamų ir išlaidų dokumentacijos apskaita.

9.15.7 Pinigines lėšas Iždininkas išmoka tik Bendruomenės tarybos pirmininko arba Tarybos sprendimu.

9.15.8 Iždininkas turi dalyvauti Revizijos komisijos (Revizoriaus) atliekamose inventorizacijose ir patikrinimuose.

9.15.9 Iždininkui griežtai draudžiama be Bendruomenės tarybos sprendimo ar Bendruomenės pirmininko nurodymo perduoti kasą kitam asmeniui.

9.16. Revizijos komisija (Revizorius)

9.16.1 Revizijos komisiją, kurią sudaro trys asmenys, renka Visuotinis susirinkimas iš Bendruomenės narių Bendruomenės tarybos kadencijai. Revizijos komisija yra pavaldi ir atskaitinga Visuotiniam susirinkimui. Neskaitlingose Bendruomenėse gali būti renkama ne Revizijos komisija, o Revizorius.

9.16.2 Revizijos komisija (Revizorius):

- tikrina Bendruomenės lėšų ir turto apskaitos teisingumą;

- per pirmus kadencijos metus turi atlikti Bendruomenės turto, taip pat bažnytinių vertybių inventorizaciją ir sudaryti viso turto Apyrašą ;

- prieš ataskaitinį rinkiminį Susirinkimą privalo atlikti visų Bendruomenės pajamų ir išlaidų reviziją, bei patikslinti turto Apyrašą, ir surašyti atitinkamą Aktą;

- apie rezultatus turi pranešti Bendruomenės Tarybai ir jos pirmininkui, o revizijos aktą pateikti tvirtinti Visuotiniam surinkimui;

- privalo atlikti visų Bendruomenės pajamų ir išlaidų reviziją bei turto inventorizaciją Aukščiausiosios tarybos ar Bažnyčios vadovo reikalavimu, per jų nustatytą terminą, ir jiems pateikti Revizijos ir /ar Inventorizacijos aktą.

9.17. Parapijiečiai ir Bendruomenės nariai, jų teisės ir pareigos

9.17.1 Tikintieji (sentikiai), tenkinantys Bendruomenėje savo religinius (dvasinius) poreikius, pagal išgales talkinantys Bendruomenei, yra laikomi Bendruomenės parapijiečiais (toliau- Parapijietis).

9.17.2 Pilnametis Parapijietis, norintis tapti Bendruomenės nariu, Bendruomenės tarybai pateikia prašymą, kuris išnagrinėjamas artimiausiame Tarybos posėdyje, bet

ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Bendruomenės taryba sprendimą dėl narystės priima bendra tvarka, atsižvelgdama į Dvasinio tėvo ar einančio Dvasinio tėvo pareigas asmens nuomonę. Parapijietis tampa Bendruomenės nariu iškart po tokio sprendimo priėmimo.

Parapijietis gali pateikti prašymą dėl narystės (įstojimo ar pasitraukimo iš narių) Bendruomenėje ir Visuotiniam susirinkimui, kuriam priėmus sprendimą tenkinti prašymą, pareiškėjas laikomas Bendruomenės nariu (ar netekusiu narystės asmeniu).

9.17.3 Tas pats parapijietis vienu metu negali būti dviejų Bendruomenių narys ar priklausyti kitai konfesijai (religinei bendrijai).

Bendruomenės narys turi teisę:

9.17.4 dalyvauti Visuotiniame susirinkime su teise balsuoti;

9.17.5 gauti moralinę ir materialinę paramą;

9.17.6 atskleisti Bendruomenės vykdomųjų (valdymo) organų darbo trūkumus ir siekti jų pašalinimo;

9.17.7 teikti prašymus, skundus, pasiūlymus Bendruomenės tarybos pirmininkui, Bendruomenės tarybai, Visuotiniam susirinkimui arba Aukščiausiajai tarybai;

9.17.8 Bendruomenės narys, dėl kokių nors priežasčių nusprendęs nebedalyvauti Bendruomenės aktyvioje veikloje (pasitraukti iš Bendruomenės narių), gali pateikti raštišką pranešimą Bendruomenės tarybos pirmininkui, kuris turi iškelti šį klausimą artimiausiame Bendruomenės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Nuo Bendruomenės tarybos sprendimo priėmimo momento laikoma, kad prašymą pateikęs Bendruomenės narys yra netekęs Bendruomenės nario statuso ir turi būti išbraukiamas iš Bendruomenės narių sąrašo.

9.17.9 Buvęs Bendruomenės narys, šio Statuto 9.17.2 p. nustatyta tvarka, visuomet gali sugrįžti į Bendruomenę.

Bendruomenės narys privalo:

9.17.10 dalyvauti bažnytinėse apeigose, Bendruomenės susirinkimuose ir kolektyviniuose darbuose;

9.17.11 laikytis krikščioniško gyvenimo priesakų šeimos buityje ir visuomenėje;

9.17.12 saugoti ir puoselėti sentikybės tradicijas, gerbti Bažnyčią ir jos institucijas, susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie gali suardyti Bažnyčios vienybę ar pažeisti kanonus ir šį Statutą;

9.17.13 rūpintis cerkvės, kito bažnytinio turto būkle ir išsaugojimu, taip pat Bendruomenės ir jai tarnaujančių asmenų materialiniu išlaikymu;

9.17.14 kasmet mokėti nario mokesčius (teikti finansinę ir kitokią paramą Bendruomenei), kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Visuotinis susirinkimas.

9.18. Bendruomenės reorganizavimas ir likvidavimas

9.18.1 Bendruomenė gali būti reorganizuojama sujungiant arba prijungiant prie kitos sentikių tradicinės religinės Bendruomenės. Bendruomenės veikla gali būti nutraukiama ją likvidavus.

9.18.2 Bendruomenių reorganizavimo ir likvidavimo tvarką bei sąlygas nustato Bažnyčios Aukščiausioji taryba, o Visuotinis susirinkimas dėl Bendruomenės reorganizavimo ar likvidavimo priima sprendimą ir pateikia jį tvirtinti Aukščiausiajai tarybai.

9.18.3 Visuotinis susirinkimas, Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmęs sprendimą dėl Bendruomenės reorganizavimo ar likvidavimo, pagal Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos rekomendacijas atitinkamai skiria įgaliotą komisiją ar likvidatorių, nurodo turto perėmėjus iš kitų įeinančių į Bažnyčios sudėtį tradicinių Bendruomenių tarpo ir išsprendžia kitus organizacinius klausimus. Jeigu dėl kokių nors priežasčių Visuotinis susirinkimas to nepadaro, ar priimti sprendimai prieštarauja šiam Statutui, ar pažeidžia Bendruomenių bei Bažnyčios teises ir teisėtus interesus, visus procedūrinius ir organizacinius klausimus išsprendžia Bažnyčios Aukščiausioji taryba.

9.18.4 Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos sprendimu gali būti reorganizuojamos (sujungimo ar prijungimo būdu) bei likviduojamos iširusios ar neveikiančios sentikių bendruomenės, paskiriama įgaliota komisija ar likvidatorius, ir nustatoma individuali reorganizavimo ar likvidavimo tvarka bei sąlygos.

9.18.5 Bendruomenės tarybos pirmininkas atsako už Visuotinio susirinkimo sprendimų dėl Bendruomenės reorganizavimo ar likvidavimo procedūrų tinkamą vykdymą.

9.19. Bendruomenės pasitraukimas ar pašalinimas iš Bažnyčios sudėties

9.19.1 Bendruomenės pasitraukimo ar pašalinimo iš Bažnyčios sudėties tvarką ir sąlygas nustato Aukščiausioji taryba.

9.19.2 Bendruomenė, Aukščiausiosios tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali išeiti iš Bažnyčios sudėties, Visuotiniame susirinkime priimdama sprendimą 3/4 balsų iš visų Bendruomenės narių skaičiaus.

9.19.3 Jeigu Bendruomenė, nepaisydama Aukščiausiosios tarybos ir kitų Bažnyčios organų perspėjimo ir pastangų, ir toliau elgiasi netradiciškai (nepripažįsta ar pažeidinėja Statutą, Bažnyčios kanonus, nevykdo Bažnyčios institucijų sprendimų, kelia nesantarvę sentikių Bendruomenėse ir sudaro grėsmę Bažnyčios vienybei ir vientisumui, bei pan.), Aukščiausiosios tarybos nutarimu gali būti pašalinta iš Bažnyčios sudėties. Toks nutarimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos, tačiau gali būti skundžiamas artimiausiam Soborui, kurios sprendimas galutinis.

9.19.4 Tuo atveju, jeigu Bendruomenė išeina iš Bažnyčios sudėties (arba yra pašalinama), jos nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (taip pat ir sakraliniai apeiginiai reikmenys), bei finansinės lėšos perduodami Bažnyčios Aukščiausiajai tarybai (jos įgaliotam asmeniui) pagal aktą, ir vėliau bus paskirstomi kitoms Bendruomenėms, esančioms Bažnyčios sudėtyje.

9.19.5 Bendruomenės sprendimai ir visa reorganizavimo, likvidavimo ar išstojimo/pašalinimo iš Bažnyčios sudėties nustatyta dokumentacija, nedelsiant turi būti perduodama Bažnyčios Aukščiausiajai tarybai, kuri tvirtina (ar atsisako tvirtinti) Bendruomenės sprendimus ir nustatyta tvarka inicijuoja duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre.

10 BAIGIAMOJI DALIS

10.1. Bažnyčios, Aukščiausiosios tarybos, Bendruomenių veiklos klausimai, nenumatyti šiame Statute, sprendžiami Soborų nutarimais ir Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos nutarimais (sprendimais).

10.2. Bendruomenių Įstatai, prieštaraujantys arba neatitinkantys Bažnyčios Statuto naujos redakcijos, turi būti peržiūrėti, atitinkamai pakeisti ir patvirtinti Visuotiniame susirinkime per vienerius metus nuo Bažnyčios Statuto šios redakcijos priėmimo Sobore dienos.

Tais atvejais, kai Bendruomenės Įstatai neatitinka ar prieštarauja šiam Statutui, taikomos Statuto nuostatos, kurios turi viršenybę prieš bet kokius Bendruomenių lokalinius aktus ir sprendimus.

10.3. Statutas priimtas Sentikių bažnyčios Sobore, vykusiame Vilniaus Sviato- Pokrovskaja cerkvėje 1925 metų spalio 15-17 dienomis. Visos vėlesnės Statuto redakcijos (pakeitimai ir papildymai) yra 1925 metų Sentikių bažnyčios Statute nurodytų Bažnyčios teisių ir pareigų tęstinumo patvirtinimas:

- nauja Statuto redakcija priimta 1990 metų lapkričio 22 d. Bažnyčios Aukščiausiosios sentikių tarybos ir Dvasinės Komisijos posėdyje Vilniuje;

- nauja Statuto redakcija priimta 1995 metų rugsėjo 3 d. Bažnyčios Aukščiausiosios sentikių tarybos posėdyje Vilniuje;

- Statutas pakeistas ir papildytas 1997 metų lapkričio 15 d. Bažnyčios Aukščiausiosios sentikių tarybos posėdyje Vilniuje;

- Statutas pakeistas ir papildytas 2000 metų gruodžio 10 d. Bažnyčios Aukščiausiosios Sentikių tarybos posėdyje Vilniuje;

- nauja Statuto redakcija priimta 2001 metų gegužės mėn. 19 d. Bažnyčios Sobore Vilniuje;

- nauja Statuto redakcija priimta 2002 metų vasario mėn. 28 d. Neeiliniame Vienijančiame Bažnyčios Sobore Vilniuje;

- Statutas su pakeitimais patvirtintas 2003 metų rugpjūčio 12 d. Neeiliniame Lietuvos sentikių Bažnyčios Sobore Vilniuje;

- Bažnyčios Statuto pakeitimai ir papildymai patvirtinti 2004 metų rugpjūčio 31 d. Ypatingajame Bažnyčios Sobore Vilniuje;

- Statuto pataisyta redakcija priimta ir patvirtinta 2007 metų vasario 16 d.

Sobore Vilniuje;

- Statutas pakeistas ir patvirtintas 2012 metų gegužės 1 d. Sobore Zarasuose;

- Statuto nauja redakcija priimta ir patvirtinta 2017 metų gegužės 1 d. Sobore Kaune ir įsigalioja sekančią dieną po Soboro, jeigu Soboro nutarime nenustatytas kitas įsigaliojimo terminas. Įsigaliojus šiam Statutui, netenka galios ankstesnės Statuto redakcijos ir nuostatos.

- Šis Statutas surašytas ir priimtas rusų ir lietuvių kalbomis, ir abu egzemplioriai laikomi originaliais dokumentais, turinčiais vienodą teisinę galią.

Soboro prezidiumo pirmininkas

Dvasinis tėvas x.Xxxxxxxx Xxxxxxx

Soboro sekretorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxx