IP psichoterapijos ir analizės mokymo programos reglamentas













IP psichoterapijos ir analizės mokymo programos reglamentas

















Vilnius

2024


























  1. Bendroji dalis

    1. Viešoji įstaiga INDIVIDUALIOSIOS PSICHOLOGIJOS INSTITUTAS (toliau tekste - institutas), įsteigta ir veikia vadovaudamasi savo Įstatais, Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

    2. Instituto pagrindinė veikla – tęstinių kursų forma skleisti ir gilinti individualiosios psichologijos (toliau IP) žinias. Nuoseklūs IP psichoterapijos ir analizės mokymai yra viena iš institute vykdomų programų, skirtų specialistams kaip neformalios podiplominės studijos. Nuoseklių psichoterapijos ir analizės mokymo programų kūrimui ir vykdymui Institutas turi teisę pritraukti socialinius partnerius, turinčius atitinkamą kompetenciją.

    3. Kuriant ir įgyvendinant psichoterapijos ir analizės mokymo programą bei vystant jos plėtrą Lietuvoje, IPI glaudžiai bendradarbiauja su IPPAA (Individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės asociacija):

      1. Dalinasi profesinėmis žiniomis ir patirtimi, keičiasi informacija;

      2. IPPAA, IPI kvietimu dalyvauja mokymo programos kūrime ir įgyvendinime, apie tai aptariant atskiruose susitarimuose ar pasirašant partnerystės / bendradarbiavimo sutartis;

      3. IPPAA teikia rekomendacijas dėl mokymo programos kokybės gerinimo;

      4. Atstovauja ir gina IPPAA mokymo programos interesus LR ir ES institucijose.

    4. Reglamentas parengtas vadovaujantis LR VŠĮ įstatymu, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymu, psichologų veiklą reglamentuojančiais dokumentais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokymo, tobulinimo ir ugdymo veiklą.

    5. Reglamentas pateikia bendras nuostatas, kaip kuriama mokymo programa ir vykdomos nuoseklios psichoterapijos ir analizės studijos. Reglamentas yra privalomas visa apimtimi ir tiesiogiai taikomas, kuriant ir įgyvendinat programą.

    6. Kiekvienas programos dalyvis, dalyvaujantis savanorystės ar darbo sutarties pagrindais, privalo vadovautis Reglamento nuostatomis.

  2. Programos vizija, misija, tikslas

    1. Individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės programos vizija – sukurti gyvybingą psichoterapijos specialistų grupę, nuolat praktikuojančią bei vystančią individualiosios psichologijos teoriją ir perduodančią ją ateities kartoms.

    2. Individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės programos misija – praturtinti Lietuvos psichoterapijos specialistų bendruomenę unikalia Xxxxxxx Xxxxxxx sukurta individualiosios psichologijos teorija bei praktika. Šalia kitų psichoterapijos formų Lietuvos žmonėms suteikti galimybę gauti šį, pasaulyje pripažintą gelmių psichologija grindžiamą, gydymą.

    3. Individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės programos tikslas – teoriškai ir praktiškai parengti individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės specialistus savarankiškam individualiam darbui su klientais / pacientais, taikant IP teoriją ir metodus.

  3. Sąvokos

    1. IPI dalininkų susirinkimas (toliau tekste – DS) – aukščiausias IPI valdymo organas.

    2. Socialinis partneris – įstaiga, visuomeninė organizacija ar asociacija, sutartiniais pagrindais dalyvaujanti mokymo programos kūrime, organizavime, vykdyme, kontroliavime ar vertinime.

    3. Kuratorius – IPPA programos ir Mokymo komiteto vadovas.

    4. Mokymo komitetas (toliau tekste – MK) – kuratoriaus inicijuotas savanoriškas ir kolegialus veiklos organas, atsakingas už IPPA programos kūrimą ir jos įgyvendinimą.

    5. Mokymo komiteto narys – išmanantis IP teoriją ir turintis patirties dėstytojas ar supervizorius, kuratoriaus kvietimu dalyvaujantis MK veikloje.

    6. Mokantysis analitikas – Individualiosios psichologijos psichoterapeutas, analitikas, kandidatas į IP analitikus arba kitos gilumine psichologija grindžiamos psichoterapijos mokyklos patyręs analitikas, kuris MK kvietimu šioje programoje atlieka ilgalaikes mokomąsias analizes.

    7. Supervizorius – ilgalaikę patirtį turintis IP psichoterapeutas ar analitikas, MK kvietimu teikiantis profesinę priežiūrą individualiai ir/arba grupėje.

    8. Dėstytojas – savo srities profesionalas, turintis reikalavimus atitinkančią kvalifikaciją, kuratoriaus kvietimu perteikiantis klausytojams numatytos programos akademinį bei praktinį turinį.

    9. Xxxxxxxx – mokymo programos klausytojas, baigęs teorinį kursą ir ir išsilaikęs tarpinius egzaminus, kuratoriaus kvietimu dalyvaujantis mokymo programos įgyvendinime.

    10. Programos klausytojas (toliau tekste – klausytojas) – asmuo, kuris mokosi IPPA programoje, laikosi bendrųjų ir sutartyje aptartų reikalvimų.

  4. Mokymo komitetas

    1. Kuratorius formuoja ir vadovauja MK. Kuratorius, bendradarbiaudamas su IPI direktoriumi, užtikrina sklandų ir nuoseklų mokymosi procesą ir jo įgyvendinimo administravimą.

Kuratoriaus funkcijos:

      1. Formuoja MK komandą ir organizuoja jos darbą;

      2. Organizuoja mokymo programos klausytojų atranką, atrankos pokalbių pravedimą, nustato pokalbių įkainius;

      3. Organizuoja ir koordinuoja IPPA studijų procesą;

      4. Organizuoja rašto darbų gynimo, vertinimo ir saugojimo procedūrų įgyvendinimą;

      5. Planuoja ir organizuoja programos viešinimo įgyvendinimą;

      6. Sprendžia mokymo procese kylančias problemas, susijusias su programos įgyvendinimu, klausytojų mokymosi sunkumais ir jų individualiomis problemomis;

      7. Ruošia programos vykdymo ataskaitas ir pristato DS nustatytais terminais arba pagal Dalininkų prašymą;

      8. Formuoja arba deleguoja užduotis MK nariams;

      9. Inicijuoja savalaikį reglamento keitimą ar tobulinimą.

    1. Mokymo komitetas – kuratoriaus suformuota kolegiali darbo grupė, skirta IPPA programos kūrimui, koregavimui ir įgyvendinimo priežiūrai.

    2. MK sudaro 7 nariai. MK nariu gali tapti IP dėstytojas, supervizorius, IP bendruomenės narys, IPPA asociacijos narys ir kitos srities specialistas, kurio kompetencija reikalinga programos kūrimui ir įgyvendinimui. Kandidatas Į MK narius turi atitikti šio reglamento reikalavimus.

MK funkcijos:

      1. Vadovaujant kuratoriui, MK kuria IPPA programos strategiją, ruošia jos įgyvendinimo veiksmų planus;

      2. Formuoja, koreguoja ir tobulina mokymo programą bei užtikrina kokybišką jos turinį, atitinkantį individualiosios psichologijos teoriją;

      3. Ruošia rašto darbų rengimo, gynimo, vertinimo ir saugojimo procedūras;

      4. Bendradarbiaujant su kuratoriumi, MK planuoja programos viešinimo, sklaidos priemonių ir būdų parinkimą, pristatant programą tikslinei visuomenės grupei bei supažindinant visuomenę su unikalia A. Adlerio individualiąja psichologija;

      5. Analizuoja rinką ir formuoja mokytojų – analitikų, supervizorių, dėstytojų komandą mokymo programos vykdymui;

      6. Reglamentuoja supervizorių darbinę veiklą, teikia supervizoriams profesinę pagalbą ir atlieka jų veiklos priežiūrą;

      7. Vykdo savalaikį reglamento tobulinimą ir keitimą.

      8. MK formuoja supervizorių sąrašą, kurį tvirtina kuratorius.

Supervizorių funkcijos:

        1. Moko klausytojus psichoterapinio ir analizės darbo metodų ir ugdo jų praktinio darbo įgūdžius;

        2. Reguliariai (kartą per du mėnesius) organizuoja susirinkimus, kuriuose aptaria programos klausytojų pažangą, sunkumus ir pasirengimą dirbti savarankiškai, formuoja klausytojams individualius papildomus reikalavimus (dažnesnės, daugiau supervizijų ir pan.);

        3. Supervizorius asmeniškai su klausytoju aptaria jo progresą ir jam keliamus reikalavimus, ugdymo kryptis ir užduotis;

        4. Pristato (raštiškai) klausytojo vertinimą ir progresą MK prieš antrą tarpinį ir galutinį egzaminus.

        5. Organizuoja ir dalyvauja supervizorių intervizinėse grupėse, kuriose dalinasi žiniomis, idėjomis, įžvalgomis, aptaria sunkias situacijas ir supervizijų kokybės gerinimo galimybes.

    1. MK sprendimai priimami balsų dauguma, apie tai registruojant susirinkimo protokole. Balsuojami MK sprendimai gali būti priimami, kai dalyvauja du trečdaliai MK narių.

    2. MK sprendimu į MK veiklą gali būti įtraukti tutoriai, kurie savo kompetencijos ribose prisideda prie bendros veiklos, atlikdami jiems pavestas užduotis.

    3. MK narys turi teisę sustabdyti savo įgaliojimus, apie tai raštiškai informuodamas kuratorių prieš 2 mėn. iki atsistatydinimo dienos. Atsistatydinantis MK narys įsipareigoja perduoti kuruojamus darbus abiem šalims priimtinu laiku.

  1. Klausytojų priėmimo sąlygos

    1. . Programoje gali dalyvauti specialistai, turintys universitetinį išsilavinimą:

      1. Psichologo magistro laipsnį ar jį atitinkantį išsilavinimą;

      2. Sveikatos mokslų magistro laipsnį ir gydytojo profesinę kvalifikaciją;

      3. Socialinio darbuotojo bakalauro ir magistro laipsnį.

    2. Klausytojams būtinas gebėjimas savarankiškai skaityti psichologinę literatūrą anglų arba vokiečių kalbomis.

    3. Kandidatai, pretenduojantys dalyvauti programoje, turi pateikti skenuotus dokumentus elektroniniu paštu: xxxx@xxx.xx. Laukiami šie dokumentai:

      1. Priėmimo prašymas, Gyvenimo aprašymas (CV), trumpa autobiografija (2 - 4 psl. laisva forma), motyvacinis laiškas;

      2. Mokslų baigimo dokumentų kopija;

      3. Kandidatui sutikus, pateikiama paso arba asmens tapatybės kortelės kopija;

      4. Nuotrauka.

    4. Pretendentas, pateikęs dokumentus,  dalyvauja dviejuose individualiuose pokalbiuose su mokytojais – analitikais. Kuratorius pateikia pretendentui mokytojų – analitikų sąrašą ir nustatytą susitikimo kainą. Numatyta pokalbio trukmė iki 1,5 valandos.

    5. Mokytojas – analitikas po pokalbio pateikia MK rekomendacijas dėl kandidato dalyvavimo mokymo programoje.

    6. MK priima galutinį sprendimą dėl priėmimo ir informuoja kandidatą. Neigiami atsakymai nekomentuojami, taip pat nepriimamos pretenzijos, susijusios su šiuo sprendimu.

    7. Informacija apie dokumentų teikimo laikus, priėmimo sąlygas bei programą skelbiama IPI internetiniame puslapyje (xxxxx://xxx.xx/).

  2. Mokymo programa

Programos turinys perteikiamas teorinio ir praktinio mokymo formomis.

    1. Teorinis mokymas. Teorinis mokymas remiasi nuostata, jog profesionalus IP psichoterapeutas ir/ar analitikas turi plačias bei išsamias Xxxxxxx Xxxxxxx Individualiosios psichologijos, o taip pat pagrindinių psichoanalitinių teorijų žinias apie žmogaus raidą, psichikos, psichosomatinius sutrikimus bei apie psichoterapinio gydymo procesą ir geba kritiškai bei analitiškai šias žinias vertinti.

Teorinis mokymas vyksta kiekvieną sesiją paskaitų (video ir gyvai), teorinių-praktinių seminarų, literatūros aptarimų ir referatų pristatymų formomis.

      1. Teorinės paskaitos. Teorijos paskaitose dėstytojas pristato ir paaiškina pagrindinę sesijos temą, parodo šios temos reikšmę profesiniame ir istoriniame kontekste, apžvelgia įvairias teorines sampratas bei įvairių autorių požiūrius. Paskaitos gali vykti mišriu formatu: nuotoliu, kaip video įrašas ir gyvai. Paskaitų video įrašai dalyviams prieinami visą mokymosi laikotarpį.

      2. Teoriniai – praktiniai seminarai. Teorija įtvirtinama teorinių – praktinių seminarų, kurie vyksta gyvai sesijose, metu. Jų tikslas - nagrinėti pagrindinę sesijos temą, siejant ją su praktiniu žmogaus pažinimu bei praktiniu psichoterapiniu darbu. Aptariami dėstytojo pateikti arba iš profesinės literatūros cituojami psichoterapijos atvejai, individualiai arba grupelėse atliekamos praktinės užduotys, vyksta diskusijos, psichoterapijos įgūdžių pratybos. Dirbant su realiais atvejais, galioja etikos ir konfidencialumo reikalavimai.

      3. Profesinės literatūros analizavimas. Profesinės literatūros aptarimo tikslas – nuodugnus Xxxxxxx Xxxxxxx, individualiosios psichologijos ir kitų psichoanalitinių mokyklų autorių tekstų nagrinėjimas, požiūrių įvairovės suvokimas, analitinio mąstymo ugdymas, savarankiško darbo įgūdžių formavimas, mokymasis diskusijoje dalintis įžvalgomis, integruoti požiūrius, priimti kitų matymą. Nagrinėjama literatūra nėra tiesiogiai susijusi su sesijos tema. Literatūros seminarus visą mokymosi laikotarpį veda tie patys dėstytojai arba tutoriai. Literatūros sąrašą teikia MK. Literatūros aptarimo seminarai gali vykti gyvai arba nuotoliu.

      4. Referatai. Referatų rengimas ir pristatymas – tai savarankiškas klausytojų darbas, skirtas nagrinėti konkretų teorinį klausimą mokslinės diskusijos pagrindu. Taip ugdomi dalyvių įgūdžiai analizuoti, sisteminti ir apibendrinti informaciją, kelti klausimus diskusijoms, dalintis žiniomis su bendramoksliais. Dėstytojas siūlo referato temas ir rekomenduoja literatūrą. Tai gali būti sesijos temos papildymas, ar naujas temos aspektas. Referatų pristatymas vyksta gyvai arba nuotoliu. Kiekvienas dalyvis privalo mokymosi metu paruošti ne mažiau nei 2 teorinius referatus. Klausytojas, baigęs programą, pateikia institutui dėstytojų parašais patvirtintą referatų pristatymo protokolą (priedas 1).

    1. Praktinis mokymas. Praktinis mokymas remiasi nuostata, kad kompleksiniai psichoterapinio ir analitinio darbo įgūdžiai, kaip terapinis kontaktas, refleksija, empatija, analizė, identifikacija ir kt., įgyjami per patyrimą. Praktinis mokymas vyksta kiekvieną sesiją ir ne sesijų metu. Praktinio mokymo formos: savęs pažinimas grupėje, mokomoji analizė, kūdikių stebėjimas ir aptarimas, kazuistiniai-techniniai seminarai, individualios ir grupinės supervizijos, psichoterapinis darbas su profesine priežiūra, intervizijų grupės, psichoterapijos atvejų aprašai.

      1. Kūdikių stebėjimas. Kūdikių stebėjimas – tai praktinio mokymosi elementas, teikiantis emocinį patyrimą, padedantį reflektuoti savo ankstyvąsias asmenines patirtis,  bei praturtinantis supratimą apie ankstyvąją raidą. Po įvadinio seminaro dalyviai savarankiškai randa šeimą, kurioje yra ne vyresnis nei 2 savaičių kūdikis ir, tėvams raštiškai sutinkus, vienus metus atliekama stebėjimo praktika. Kūdikis stebimas kartą per dvi savaites 1 val. natūralioje aplinkoje. Kūdikio stebėjimo patirtis aprašoma ir aptariama pogrupiuose specialių seminarų metu. Seminarai vyksta gyvai sesijose. Pasibaigus stebėjimo etapui, klausytojas apibendrina savo stebėjimus, refleksijas, išgyventas emocijas ir gautą patyrimą, pateikdamas dėstytojui vertinimui Kūdikių stebėjimo ataskaitą ir pristatydamas savo patyrimą kurso klausytojams. Kūdikių stebėjimo atvejo aprašymo gairės pateiktos priede 2.

      2. Kazuistiniai – techniniai seminarai. Kazuistiniai – techniniai seminarai – viena iš profesinės priežiūros formų, skirta konkrečių techninių psichoterapijos ir analizės klausimų aptarimui grupėje, nagrinėjant dalyvių psichoterapijos atvejus. Jie vyksta gyvų sesijų metu antrajame bei trečiajame mokymosi etapuose (po pirmojo tarpinio egzamino), kai klausytojai pradeda psichoterapinį darbą. Kazuistinius-techninius seminarus veda sesijos dėstytojas arba kitas instituto supervizorius.

Atvejį pateikusiam klausytojui užskaitoma individualios supervizijos valanda. Aptarime dalyvauja visa grupė, atvejai pristatomi anonimiškai, saugant psichoterapijos pacientų paslaptį.

      1. Savęs pažinimas. Savęs pažinimas yra šios mokymo programos branduolys. Psichoterapeutų rengimas Institute remiasi nuostata, jog psichodinaminė ir analitinė psichoterapija iš psichoterapeuto reikalauja įžvalgaus savo vidinės psichodinamikos bei problemų suvokimo. Tik įvaldęs savirefleksiją, psichoterapeutas gali jautriai suprasti ir reaguoti į kito žmogaus problemas. Savęs pažinimas vyksta individualiai mokomojoje analizėje bei grupėje. 

        1. Asmeninė mokomoji analizė. Asmeninę analizę atlieka IP ar kitų giluminių krypčių analitikai, registruoti Lietuvos Psichoterapijos asociacijos Psichoterapeutų sąvade (xxxx://xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxxxxxxx-xxxxxxx/). Klausytojas pats renkasi asmeninį mokytoją – analitiką, tariasi dėl mokomosios analizės laiko ir kainos.

Mokomoji analizė – tai asmeninė mokomoji analizė, kuri trunka ne mažiau nei 250 val., iš kurių ne mažiau nei 2/3 vyksta 2 kartus per savaitę. Pageidautina, kad mokomoji analizė vyktų su tuo pačiu mokytoju – analitiku. Dėl subjektyvių arba objektyvių priežasčių galima tartis dėl mokančiojo analitiko pakeitimo, pateikiant prašymą kuratoriui. Analizės valandos su skirtingais mokytojais – analitikais sumuojamos tik tuomet, jei su vienu analitiku klausytojas dirbo ne mažiau nei 50 valandų. Antrą kartą keičiant mokytoją – analitiką, būtina tai aptarti su MK, pristatant keitimo priežastis ir motyvus.

Mokomoji analizė vyksta konfidencialiai. Institutas gauna tik vieną informaciją – analitiko raštišką patvirtinimą apie mokomosios analizės trukmę valandomis. Į programos baigimo pažymėjimą įtraukiamos realiai dirbtos valandos (ne mažiau 250 val.).

Mokomąją analizę rekomenduojama pradėti, pasibaigus darbui Savęs pažinimo grupėje.

        1. Savęs pažinimas grupėje. Savęs pažinimas grupėje – tai praktinis grupinės psichoterapijos patyrimas, skirtas savo elgesio modelių, interakcijų, reakcijų ir sąveikų pažinimui. Šis darbas vyksta gyvai sesijų metu mažose grupėse su atskirais vedančiaisiais ir didžiosiose grupėse. Savęs pažinimas grupėje vadovaujasi konfidencialumo taisyklėmis. Institutas gauna iš vedančiųjų tik informaciją apie dalyvių lankomumą.

      1. Supervizijos (profesinė priežiūra). Supervizijos - tai individuali ar grupinė profesinės priežiūros forma, privaloma klausytojams, pradėjus dirbti su pacientais. Klausytojas viena ar kita forma turi supervizuoti visus mokomuosius psichoterapinio darbo atvejus kas 4-6 terapijos valandas ir pildyti supervizijų lankomumo protokolą, kurį, patvirtintą supervizorių parašais, pateikia institutui, baigęs programą. (Priedas 3)

        1. Individualios supervizijos (individuali profesinė priežiūra). Individualiose supervizijose klausytojai savo psichoterapinio darbo patirtį aptaria individualiai su pasirinktu IP supervizoriumi. Supervizijų tikslas – išmokti rinkti psichoterapiniam gydymui svarbią informaciją, ją sisteminti, sieti, analizuoti, reflektuoti ir terapiškai panaudoti savo kontraperkėlimą, kelti psichodinamines susirgimo hipotezes, savarankiškai dirbti su psichoterapeutu ar analitiku, taikant psichoanalitiniu mokslu pagrįstas teorijas ir metodus.

Klausytojas pasirenka supervizorių iš MK pateikto sąrašo. Rekomenduojama supervizuotis pas keletą IP supervizorių. Supervizijų medžiaga apie pacientus yra konfidenciali. Individualios supervizijos vyksta ne sesijų metu.

        1. Grupinės supervizijos (grupinė profesinė priežiūra). Grupinėse supervizijose klausytojai pristato vieną tęstinio darbo atvejį. Užsiėmimuose mokosi aprašyti ir analizuoti atvejus pagal pateiktą planą (Priedas 4). Grupinio darbo tikslas – suteikti galimybę dalyviams stebėti ir grupėje reflektuoti ilgalaikius terapinius procesus. Grupinės supervizijos vyksta pogrupiuose ne daugiau 8 dalyvių. Grupių supervizorius skiria MK. Grupinės supervizijos vyksta sesijų metu gyvai arba online.

      1. Intervizijos (savitarpio profesinė priežiūra). Intervizija yra profesinis konsultavimosi metodas, reiškiantis „matymą iš vidaus“. Tai – atvejo analizė be išorinio supervizoriaus. Intervizijų tikslas – ugdyti klausytojų gebėjimą dirbti kolegialiai, kurti bendradarbiavimo atmosferą, dalintis žiniomis, idėjomis, drauge formuluoti gilumines analitines įžvalgas, remtis grupės sukaupta patirtimi ir žiniomis. Klausytojas pats yra atsakingas už įsijungimą į intervizijų grupės darbą. Intervizijų grupės darbą turi pradėti antrame mokymosi etape.

Intervizijų grupę gali sudaryti 4 – 8 nariai. Bendras intervizijų skaičius turi būti ne mažesnis nei 20 akademinių valandų. Intervizijų grupės darbą lydi tutorius. Grupė turi savarankiškai organizuoti reguliarius susitikimus, pildyti protokolus (priedas Nr.5) ir informaciją siųsti grupę lydinčiam tutoriui. Intervizijų grupių nariai privalo laikytis etikos principų, saugoti savo grupės narių ir klientų konfidencialumą.

      1. Psichoterapijos atvejų aprašai. Psichoterapijos atvejų aprašai – tai praktinis darbas raštu, kurio tikslas išmokti nuosekliai ir diferencijuotai pateikti informaciją apie pacientą, jo sutrikimą, psichodinaminę ar analitinę sutrikimo ir terapijos sampratą bei prognozę. Šis darbas lavina diagnostinius įgūdžius, moko matyti atvejo visumą ir išskirti esminę, pasąmoninę, su sutrikimu susijusią informaciją, pagal menamą prognozę parengti optimalų gydymo planą. Psichoterapijos atvejo aprašymą klausytojas ruošia savarankiškai, jį aptaria su savo supervizoriais, koreguoja, kol aprašas atitinka programos reikalavimus.

Per 2 ir 3 mokymosi etapus dalyvis turi pagal programos reikalavimus (priedas 3) aprašyti 10 psichoterapijos atvejų. Aprašymų atitikimą programos reikalavimams patvirtina supervizoriai.

Du pirmieji aprašai gali iš dalies atitikti programos reikalavimus (1 – 4 punktai ir TLK diagnozė). Du iš 8 pilnų aprašų (1 – 7 punktai arba 1 – 8 punktai) turi būti patvirtinti dviejų supervizorių. Vienas iš šių dviejų aprašų ginamas per antrąjį tarpinį egzaminą.

Aprašai rengiami ne sesijų metu.

    1. Programos vykdymo laikotarpiu MK turi teisę koreguoti iki 30% programos turinio. Programos koregavimas negali prieštarauti programos tikslams ir individualiosios psichologijos paradigmos koncepcijai bei žeisti programoje dalyvaujančių klausytojų interesus ir sutartyje numatytas sąlygas.

    2. Mokymo programa yra IPI intelektinė nuosavybė ir negali būti kopijuojama, perduodama ar dėstoma kitose programose be IPI MK sutikimo.

  1. Mokymosi programos etapai

    1. Pirmas etapas. Pirmą etapą sudaro 12 sesijų. Vyksta bendrosios teorinės paskaitos, nagrinėjama profesinė literatūra, klausytojai turi kūdikių stebėjimo praktikumą bei dirba savęs pažinimo grupėse. Šiame etape ugdomi savirefleksijos ir savistabos įgūdžiai, kaupiamos teorinės žinios. Etapas baigiamas pirmuoju tarpiniu egzaminu.

    2. Antras etapas.  Antrą etapą sudaro 18 sesijų (13 – 30). Antrame etape vyksta specializuoti seminarai, techniniai – kazuistiniai seminarai, grupinės supervizijos, literatūros studijos, individualios supervizijos bei intervizijų grupės. Šiame etape klausytojai pradeda asmeninę mokomąją analizę, pradeda su asmenine priežiūra dirbti su pacientais, mokosi nagrinėti ir aprašinėti atvejus. Atvejo aprašymo rekomendacijos pateiktos priede 3.

Antrasis etapas baigiamas antruoju tarpiniu egzaminu, kurio metu klausytojas xxxx xxxx aprašytą psichoterapijos atvejį.

    1. Trečias etapas. Baigiamojo darbo rašymas.

Etapas baigiamas baigiamuoju egzaminu – rašto darbu, pristatant psichoterapinį ar analizės atvejį (žr. 9 skyrius).

  1. Tarpiniai žinių patikrinimai

    1. Pirmas tarpinis žinių patikrinimas. Pirmasis tarpinis žinių patikrinimas vyksta po pirmų 12 sesijų, pasibaigus pirmam teoriniam etapui. Egzaminą laikyti turi teisę klausytojai, kurie dalyvavo užsiėmimuose ne mažiau nei 80% .

      1. Žinių patikrinimą atlieka MK sudaryta komisija, kurią sudaro du komisijos nariai. Klausytojui pateikiamas testas ir vyksta pusiau struktūruotas pokalbis.

      2. Komisijos nariai MK pateikia tarpinio egzamino išvadas.

      3. MK priima sprendimą dėl tolimesnių klausytojo studijų ir apie tai informuoja klausytoją.

    2. Antras tarpinis žinių patikrinimas. Antrasis tarpinis žinių patikrinimas vyksta po 30 sesijos, pasibaigus mokymosi etapui.

      1. Klausytojas privalo pateikti dokumentus, įrodančius keliamų reikalavimų patvirtinimą:

        1. Sėkmingai išlaikytas pirmas tarpinis egzaminas;

        2. Dalyvavimas teoriniuose ir praktiniuose seminaruose (30 sesijų) – ne mažiau 80% (skaičiuojamas realus dalyvavimo laikas);

        3. Informacija apie asmeninę mokomąją analizę;

        4. Informacija apie individualias supervizijas;

        5. Informacija apie supervizuojamą darbą su pacientais; 

        6. Parengtų teorinių referatų skaičius – ne mažiau 2;

        7. Dalyvavimas intervizijų grupėje ne mažiau 80%;

        8. Pateikta 10 psichodinaminės diagnostikos atvejų aprašų, iš kurių du patvirtinti dviejų supervizorių.

      2. Remiantis supervizorių susirinkimo vertinimu, MK (nedalyvaujant studento asmeninės terapijos terapeutui) gali nuspręsti:

        1. Leisti klausytojui dalyvauti tarpiniame atsiskaityme ir rengti baigiamąjį̨ analizės rašto darbą̨;

        2. Rekomenduoti klausytojui pakartoti mokslo etapą tame pačiame lygyje su naujai sudaryta grupe;

        3. Nerekomenduoti klausytojui tęsti mokymosi šioje programoje ir neleisti rengti baigiamojo rašto darbo. Tokiu atveju, klausytojui išduodama pažyma apie išklausytas valandas.

      3. Klausytojas, nesutikdamas su MK sprendimu, turi teisę šį sprendimą̨ apskųsti DS.

      4. Klausytojas egzaminavimo komisijai pristato vieną atvejį, patvirtintą dviejų supervizorių.

      5. Žinių patikrinimą atlieka MK sudaryta dviejų narių komisija. Egzaminas vyksta pusiau struktūruota pokalbio forma.

      6. Komisija MK pateikia tarpinio egzamino išvadas.

      7. MK priima sprendimą dėl galimybės rašyti baigiamąjį darbą ir MK išvadas pristato klausytojui.

      8. Klausytojai, kurie iki nustatytos datos nebus įvykdę keliamų reikalavimų, antrąjį egzaminą galės laikyti, įvykdę keliamus reikalavimus ir pateikę prašymą MK. Gavusi klausytojo prašymą, MK nustato naują datą. Klausytojas, laikantis papildomą egzaminą, moka 30% didesnį mokestį už egzaminą.

  2. Baigiamasis individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės egzaminas

    1. Klausytojas nusprendęs laikyti egzaminą, gali pasirinkti laikyti individualiosios psichologijos psichoterapijos ar analizės egzaminą. Tiek psichoterapijos, tiek analizės egzaminui klausytojas turi būti:

      1. Išlaikęs du tarpinius egzaminus;

      2. Baigęs asmeninę mokomąją analizę – ne mažiau 250 val.;

      3. Individualių supervizijų skaičius turi būti ne mažesnis nei100 val.;

      4. Praktinio (supervizuoto)  darbo su pacientais valandų skaičius – ne mažesnis nei 400 val.

    2. Individualiosios psichologijos analizės egzaminas.

Analizės egzaminui papildomi reikalavimai:

      1. Iš supervizuotų  400 darbo su pacientais valandų turi būti bent dvi tęstinės analizės, iš kurių viena ne mažiau nei 100 val. trukmės;

      2. Baigiamajam egzaminui, kurio trukmė 60 min. ir kuris vyksta žodžiu, klausytojas pristato 20 – 25 puslapių apimties vieno paciento psichoanalizės aprašymą pagal nustatytą formą.

    1. Individualiosios psichologijos psichoterapijos egzaminas.

Psichoterapijos egzaminui papildomi reikalavimai:

      1. Iš supervizuotų  400 darbo su pacientais valandų turi būti:

        1. Dvi suaugusiųjų psichoterapijos mažiausiai 50 val. trukmės.

      2. Baigiamajam egzaminui, kurio trukmė 60 min. ir kuris vyksta žodžiu, klausytojas pristato 10-15 puslapių apimties vienos psichoterapijos aprašymą pagal nustatytą formą.

    1. Egzaminui aprašomas ir pristatomas individualiosios psichologijos psichoterapijos ar analizės atvejis turi būti nuo pradžios lydimas profesinės priežiūros, t. y. kas 4-6 susitikimus klausytojas darbą su pacientu turi aptarti supervizijose.

    2. Darbo rašymo bėgyje klausytojas gali pagal savo poreikį supervizuotis individualiai arba grupėje pas IPI pripažintus supervizorius.

    3. Parašytas darbas teikiamas MK, kuri skiria du recenzentus darbo įvertinimui. Recenzentai savo išvadas pristato MK sprendimo priėmimui. Gali būti nuspręsta:

      1. Darbą taisyti;

      2. Rašyti iš naujo;

      3. Leisti ginti.

    4. MK skiria egzamino laikymo datą. Kuratorius organizuoja egzamino laikymą. Egzaminavimo komisiją sudaro mokytojai – analitikai ir supervizoriai. Egzamino metu žodžiu aptariami baigiamojo darbo turinio ir teoriniai aspektai, atsižvelgiant į psichodinamiką, perkėlimą ir kontraperkėlimą.

    5. Egzamino komisija reziumuoja ir praneša sprendimą klausytojui.

    6. Į baigimo pažymėjimą įtraukiamos praktinio mokymo valandos, todėl absolventų galutinis mokymosi valandų skaičius individualiai skiriasi.

  1. Studijų apmokėjimo tvarka

    1. Studijos finansuojamos iš klausytojų lėšų.

    2. Mokestis už studijas mokamas dalimis prieš kiekvieną sesiją, pervedant į IPI sąskaitą.

    3. Atrankos pokalbiai, rašto darbų gynimai, individualios supervizijos bei asmeninė mokomoji analizė apmokama atskirai pagal MK patvirtintas kainas arba atskirą susitarimą.

  2. Baigiamoji dalis

    1. Reglamentas galioja nuo patvirtinimo dienos.

    2. Reglamentas keičiamas ar koreguojamas MK susirinkimo sprendimu ir tvirtinamas DS.

    3. Visi nenumatyti ir Reglamente neaprašyti klausimai sprendžiami MK.



























Priedas 1

Priedas 2

Kūdikio stebėjimas

(atvejo aprašymo gairės/rekomendacijos)



Stebėtojas (vardas, pavardė).............................................................................



Stebėjimo pradžia ...................

Stebėjimo pabaiga ...................



  1. Šeima ir kūdikis. Pirmasis kontaktas.

  • Xxxx susiradote šeimą, kaip kontaktavote iki susitikimo, kiek laiko iki kūdikio gimimo įvyko pirmas susitikimas?

  • Šeima: duomenys apie narius (sudėtis, amžius, išsilavinimas, profesija), gyvenimo būdo ypatumai, gyvenamoji aplinka, pirmasis jūsų įspūdis.

  • Šeimos lūkesčiai, jausmai susiję su kūdikio laukimu/gimimu.

  • Jūsų jausmai (kaip buvote sutiktas/a), lūkesčiai, nuogąstavimai, prielaidos ir pirminės hipotezės.

  1. Kūdikio raida ir tarpasmeniniai procesai šeimoje

  • Kaip vyko kūdikio raida? Kokias kūdikio raidos sritis bei aplinkybes laikytumėt svarbiausiais ar kritiniais jūsų stebėtu atveju? Kas atkreipė ypatingą jūsų dėmesį (maitinimas/oralinis elgesys; švaros priežiūra ir rutina – maudymas, sauskelnių keitimas, puodukas; motorinis ir kognityvinis elgesys; miegas ir nuovargis; atsiskyrimo reakcijos; reakcijos į svetimus žmones; agresija ir autoagresija; reakcija į frustracijas, skausmą; mamos asmenybė; svarbūs įvykiai šeimoje; tėčio dalyvavimas ir asmenybė; kūdikio išskirtiniai bruožai ir pan.)

  • Kaip šio konkretaus kūdikio stebėjimas praturtino Jūsų žinias apie kūdikio raidą (kognityvinę, socialinę)?

  • Kaip vyko/vyksta kūdikio ir jo artimiausių žmonių tarpasmeninės sąveikos (kaip/ar mama/tėtis atpažįsta, atsiliepia į kūdikio fizinius ir emocinius poreikius, empatija, emocinė dermė; mamų gebėjimas įsivaizduoti/suprasti vaiko vidines būsenas)?

  • Kaip santykiai su artimiausiais žmonėmis siejasi su vidinėmis kūdikio savęs ir kitų reprezentacijomis – ar/iš ko tai galime matyti (kaip interpersonaliniai procesai siejasi su intrapsichiniais – ar yra tarpasmeninių sunkumų, kurie atsispindi kūdikio psichologinėje savasties raidoje)?

  1. Stebėjimo patyrimo įprasminimas

  • Ką pati/pats sau sužinojote supratote apie vaikų, mamų ir tėvų vidinį pasaulį?

  • Teorinės refleksijos. Kokia/ios paradigmos ar idėjos padėjo geriau suprasti tai, kas vyko tarp kūdikio ir jo šeimos narių? Kaip galėtumėt glaustai reziumuoti stebėtus svarbiausius įvykius vienos ar kitos teorijos kontekste?

  • Asmeninis patyrimas. Jūsų intensyviausios ir sunkiausios situacijos, problemos ir jas lydinčios jūsų asmeninės patirtys bei jausmai stebėjimo metu. Xxxx reagavote, kaip reflektavote/laikėtės tose situacijose? Kas jūsų viduje padėjo ar trukdė su tuo susidoroti?



Būtų gerai, kad rašant bent kai kuriuos teiginius paremtumėt savo stebėjimo protokolų ištraukomis, iliustruojančiomis jūsų samprotavimus ar vertinimus.





























Priedas 3

PRIEDAS 4

Psichoterapijos atvejo aprašymo planas 2023



Terapeutė su profesine priežiūra laisva forma rengia konfidencialų terapijos atvejo aprašymą pagal čia pateiktą struktūrą. Galutinį rezultatą su data ir parašu teikia supervizorės patvirtinimui. Aprašyme turėtų būti tik ta informacija, kuri susijusi su psichikos sutrikimo ir jo priežasčių supratimu ir atitinkamu gydymu. Aprašymo apimtis paprastai turėtų būti dviejų-trijų puslapių.

  1. Aktualūs sociodemografiniai duomenys

• Suaugusiems: amžius, dabartinis darbas, įgyta profesija, išsilavinimas, šeiminė padėtis, vaikų skaičius, gyvenimo sąlygos;

• Jaunimui: amžius, informacija apie gyvenimo situaciją, mokyklos tipą, brolių ir seserų skaičių, darbo vietą, tėvų ar pagrindinių globėjų amžių ir profesiją.



  1. Simptomai ir psichinė būsena

  • Paciento išsakomi simptomai su informacija apie jų trukmę, sunkumą ir progresavimą (pagal šiuos simptomus rašysite TLK-10 diagnozę 6-tame skyriuje);

  • Jei informatyvu (ryški apeliacija, kančia, hiperbolizavimas, neigimas), galima cituoti paciento žodžius.

  • Kai yra depresijos požymiai, klausiame apie suicido riziką, kuri būtų kontraindikacija psichoterapijai.

  • Paciento asmeninis sprendimas eiti į terapiją arba kitų rekomendacija, siuntimas. Kodėl atėjo būtent dabar – koks akstinas?

  • Simptomatiką žadinančios gyvenimo situacijos, biografiniai pokyčiai vykę daugmaž simptomų atsiradimo laiku; jų poveikis emocinei būsenai, socialiniams santykiams.

  • Jei yra ilga ligos istorija su daug epizodų, pakanka trumpai paminėti, kada diagnozuoti ar pastebėti pirmieji požymiai.



  • Kontakto, bendravimo ir išvaizdos ypatumai ar sutrikimai;

  • Gyvai pavaizduoti įspūdį, kurį daro pacientas.

  • Išvaizda, elgsena, savęs pateikimas. Pranešimai, neatitikimai.

  • Refleksijos gebėjimai, supratimas apie psichoterapiją.

  • Kokį santykį terapeutui,-ei siūlo pacientas (koks perkėlimas)? Kokia santykio scena susiklosto ir vyksta susitikimų metu?

  • Terapeuto,-ės kontraperkėlimo jausmai ir įspūdžiai, kurie nusako terapijai palankią ar nepalankią situaciją.

  • Trumpai išvardinami pastebėti sutrikimai: mąstymo turinio - kliedesiai, haliucinacijos: klausos, regos, kūno. Sąmonės sutrikimai: susiaurėjusi, drumsta. Orientacija : laike, vietoje, savyje, situacijoje. Dėmesys, atmintis: pagava, koncentracija, įsiminimas. Afektai/jausmų gyvenimas. Savasties arba savo Aš sutrikimai: minčių pasisavinimas ar primetimas. Kritiškumas ligos atžvilgiu. Savęs žalojimas, nepasitikėjimas, baimės. Visada paminėti ar yra suicido rizika.



• Psichodiagnostinio testavimo rezultatai, jei toks buvo atliktas.



  1. Kiti skundai

• Somatiniai sutrikimai (įskaitant medžiagų vartojimą);

• Dabar vartojami psichofarmakologiniai vaistai;

• Psichoterapinis, psichosomatinis ar psichiatrinis gydymas iki dabartinio kreipimosi.



  1. Gydymui svarbi informacija apie gyvenimo istoriją – anamnezė

Anamnezę renkate iš paciento pasakojimo, tai jo subjektyvūs atsiminimai, įspūdžiai, interpretacijos, bet ne patikrinti faktai. Jūs paciento gyvenimo istoriją aprašote nuosekliai, kur prasminga – cituojate pacientą. Surikiuojate įvykius laike, kad matytųsi patyrimų, konfliktų, sužeidimų seka, sąsajos. Reikšmingi yra tie įvykiai, asmenys ar informacija, kurie atspindi dabartinio sutrikimo formavimąsi. Nereikia rašyti visko, ką papasakojo pacientas. Tai Jūsų perdirbtas, abstrahuotas, susistemintas paciento anamnezės pateikimas.



  • Šeimos anamnezė: tėvų amžius gimstant pacientui, jų šeimyninė padėtis, gyvenimo sąlygos, profesijos. Brolių-seserų eilė, amžiaus skirtumas nuo paciento. Kiti vaikystėje kartu gyvenę asmenys. Xxxxxxxx somatiniai ir psichiniai sutrikimai šeimoje.

Tais atvejais, kai tai informatyvu ir svarbu sutrikimų supratimui renkame perinatalinę anamnezę - reikšmingiausi tėvų ir senelių gyvenimo istorijos momentai, santykių konsteliacijos, situacija prieš gimimą, pokyčiai po gimimo.

  • Psichinės raidos anamnezė

Ankstyvosios vaikystės artimieji , kaip juos apibūdina pacientas iš vaikystės pozicijos, kaip išgyveno santykį su kiekvienu iš jų. Konfliktai arba koalicijos šeimoje. Į kokią santykių situaciją vaikas gimė? Tinka rašyti „savo mamą apibūdina kaip...“, „ savo tėvą matė kaip...“, „šalia sesers jautėsi...“

Psichinė raida: kūdikystės ypatumai: probleminis nėštumas ir gimdymas, susirgimai, atsiskyrimai, bazinių poreikių patenkinimas; ankstyvoji vaikystė: trianguliacija, autonomijos bandymai. Slenkstinės situacijos – darželio ir mokyklos pradžia, įstaigų keitimai, brendimas, sutrikimai/klaidos/problemos. Miego ar valgymo sutrikimai, nagų kramtymas, nykščio čiulpimas, šlapinimasis/tuštinimasis. Traumuojančios situacijos ir konfliktai. Psichosomatika, kūno ligos.

Kokį save matė vaikystėje pacientas? Vaikystės sapnai, ankstyvieji prisiminimai.

Seksualinė raida: pirmieji seksualiniai pojūčiai, paaiškinimai, paauglystės krizės, seksualumas šeimoje, pirmieji seksualiniai kontaktai. Xxxxxxxx, menopauzė.

Artimi santykiai , trumpa partnerio charakteristika. Bendros nuostatos partnerystės, seksualumo atžvilgiu, pasitenkinimas savo lyties vaidmeniu.

Sociopsichologinė raida: Draugystės, prieraišumas darželyje, kieme, mokykloje. Mokykliniai pasiekimai ir subjektyvus mokyklos išgyvenimas , motyvai renkantis profesiją, profesinis tapsmas, problemos darbo vietoje, pasitenkinimas dabartine situacija, norai, planai.



  1. Psichodinaminės hipotezės

  • Anamnezėje nurodėte išorinius įvykius ar disfunkcinius santykius, kurie laike yra artimi simptomatikos atsiradimui ir gali būti susiję. Čia rašysite apie intrapsichinius tų įvykių ar santykių padarinius, kas formavosi arba nesiformavo paciento viduje. Kaip pradinis vidinis pasaulis keitėsi gyvenimo bėgyje, integravo arba ne kitus reikšmingus patyrimus.

  • Jei anamnezėje buvo minimi veiksniai, kurie trukdė asmenybės struktūros formavimuisi (OPD), čia aprašote kaip ir kokie struktūriniai deficitai ar ypatumai susiformavo. Kokios buvo rastos įveikos bei kompensacijos?

  • Kokius nepakeliamus jausmus išgyveno pacientas ir kokios gynybos pasitarnavo nuo jų apsiginti?

  • Anamnezėje aprašytus įvykius priskirsite neurotiniam (intrapsichiniam/inter­personaliniam) konfliktui, kurį dabartiniai gyvenimo įvykiai aktualizuoja. Dėl ko dabar dekompensuoja pacientas?

  • Aprašykite ryšį (sąsają) nuo ankstyvosios raidos problemų iki aktualios simptomatikos, kaip mėginimo spręsti konfliktinę situaciją.

  • Koks susiformavo gyvenimo stilius (šeimos konsteliacija, menkavertiškumo jausmo įveikos ir kompensacijos, trukdžiai vystyti bendrystės jausmą, privati logika, galutinio tikslo fikcija, saugojimosi tendencijos, neurotinės aranžuotės) ir kaip, kur, dėl ko sustojo gyvenimo judėjimas?



  1. Diagnozė kreipimosi metu

• TLK-10 diagnozė (-ės)

• Psichodinaminė diagnozė – vienu sakiniu suformuluojate psichodinamikos hipotezėse aprašyto sutrikimo esmę.

Kas yra sutrikimo pagrindas – dėl kokio ankstyvos vaikystės patyrimo susiformavo paciento psichiniai sunkumai? Kokie struktūriniai sutrikimai ryškiausi? Kokie neurotiniai konfliktai ryškiausi? Kokį aktualų vidinį konfliktą nurodo simptomatika ?



  1. Gydymo planas ir prognozė

• Konkrečių terapijos tikslų aprašymas;

• Individualus sutrikimo gydymo planas, pagrindžiant konkrečiu atveju planuojamus gydymo būdus ir metodus: sesijų skaičius ir dažnumas, kokiais žingsniais bus judama link tikslo, kokie intrapsichiniai pokyčiai turi būti pasiekti, kad galima būtų pereiti prie kitų sutrikimo aspektų ir vyktų sėkminga terapija. Kokie numanomi sunkumai ir kaip jie bus įveikiami?

• Prognozė atsižvelgiant į motyvaciją, gebėjimą prisitaikyti, asmeninius resursus, vidines ir išorines kliūtis pokyčiams.

Geros prognozės kriterijai-

Dalinis sveikumas: kurių sričių sutrikimas nepalietė, kur paciento santykis su realybe adekvatus? Kokius gyvenimo uždavinius sprendžia sėkmingai?

Lankstumas : ar pacientas pajėgus šiai terapinei formai? Gynybos - ar apie viską galima kelti klausimus? Atlaikys regresiją?

Patikimumas: nepraleidžia sesijų, derinasi, informuoja.

Refleksija: domisi vidiniu pasauliu, priima neatitikimus, nori judėti į priekį, o ne „grįžti į gerus laikus“, nori dalyvauti savęs atskleidime, o ne „būti pagydytas“.



  1. Terapijos eiga

Kai aprašomas terapinis atvejis trunka ilgiau nei 20 val.

• Xxxxxxx iki šiol vykusio terapinio proceso aprašymas, simptomų pokyčiai ir rezultatai, susiję su terapijos tikslų pasiekimu arba nepasiekimu;

  • Svarbi nauja informacija apie pacientą;

• Būtinybės tęsti terapiją pagrindimas.



​





































PRIEDAS 5



INDIVIDUALIOSIOS PSICHOTERAPIJOS IR ANLAIZĖS INTERVIZIJŲ GRUPĖS PROTOKOLAS



Data:


Trukmė:


Dalyviai:


Atvejį pristatė:


Nagrinėto atvejo aprašymas:

Koks nagrinėto atvejo klausimas? Jeigu atveji aprašomas pagal planą, kuri atvejo plano dalis kėlė daugiausiai neaiškumų, diskusijų? 1-2 sakiniais apibendrinama, kokį aiškumą, suvokimą davė intervizijos dalyvių atspindėjimas, įžvalgos, pamatymai.

Rekomenduojami šaltiniai:

Geresniam atvejo supratimui, kokią literatūrą, filmą, muzikinius kūrinius ir panašiai rekomendavo intervizijų dalyviai.





Protokolą pildė: ___________________________ __________________

(Xxxxxx, pavardė) (Parašas)




Kita intervizijos data:





















Document Metadata

Filed: April 4th, 2024