LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA
NUTARIMAS
DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL AB „KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA“ (KLASCO) VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 IR 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS
2011 m. birželio 30 d. Nr. 1S-125 Vilnius
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2011 m. birželio
30 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl AB
„Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 ir 5 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė :
(1) Konkurencijos taryba 2011-03-09 gavo Towmar Smit Baltic, UAB (toliau vadinama – Pareiškėjas) pareiškimą dėl galimo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) Konkurencijos įstatymo 9 ir 5 straipsnių pažeidimo (galutinis pareiškimas Konkurencijos taryboje gautas 2011-06-02).
(2) Pareiškėjas nurodė, kad KLASCO užsiima krovos ir su ja susijusių paslaugų teikimu Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (toliau – Klaipėdos uostas). Pareiškėjas nurodė, jog KLASCO grupė valdo daugiausiai krantinių ir įvairių terminalų šiame uoste. Terminalų paslaugos paprastai įvardijamos tiesiog uosto krovos paslaugomis (angl. stevedoring services). KLASCO teikia ne tik krovos ir su ja susijusias paslaugas, valdo krantines ir terminalus, bet taip pat vykdo ūkinę veiklą buksyravimo (vilkimo) paslaugų rinkoje Klaipėdos uoste ir teikia laivų agentavimo paslaugas. Buksyravimo paslaugos teikiamos per KLASCO filialą „Klasco Towage Assistance“, o laivų agentavimo paslaugos – per dukterinę bendrovę UAB „Euroga“. Buksyravimo (vilkimo) paslaugų rinkoje veikia ir Pareiškėjas. Anot Pareiškėjo, KLASCO draudžia kai kuriems laivybos agentams samdyti Pareiškėjo vilkikus, jeigu laivas švartuojasi prie KLASCO krantinių ir naudojasi terminalų paslaugomis. KLASCO įvairiais būdais stengiasi priversti laivybos agentus ir laivų savininkus (operatorius) naudotis būtent KLASCO vilkikais ir nepirkti paslaugų iš Pareiškėjo (pvz., mažinant kainą už terminalų paslaugas, grasinant uždelsti krovinių iškrovimą, suteikiant įvairias nuolaidas už krovos paslaugas).
(3) Pareiškėjas nurodė, jog KLASCO užima dominuojančią padėtį terminalų paslaugų rinkoje Klaipėdos uoste ir gali daryti vienpusę lemiamą įtaką šioje rinkoje. Anot Pareiškėjo, KLASCO krova sudaro apie trečdalį (1/3) visos Klaipėdos uosto krovos, o šio ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai valdomuose terminaluose kraunami kroviniai sudaro pagrindinę dalį visoje krovinių struktūroje Klaipėdos uoste. Be to, KLASCO grupė valdo daugiau negu trečdalį visų krantinių ir terminalų, kuriuose teikiamos buksyravimo paslaugos.
(4) Pareiškėjas taip pat nurodė, jog KLASCO (ir jos grupė) viešai įvardija save kaip lyderę, akcentuoja nuolatinį pozicijų išlaikymą rinkoje Klaipėdos uoste, taip pat tai, kad užima trečdalį visos Klaipėdos uosto paslaugų rinkos, o ne tik konkrečios jos dalies.
(5) Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog KLASCO grupės valdomos įvairios krantinės ir terminalai laikytini esmine uosto dalimi ir būtini konkrečioms paslaugoms teikti. Šie turimi ištekliai suteikia absoliutų pranašumą KLASCO. Anot Pareiškėjo, buksyravimo (vilkimo) paslaugų teikimo atžvilgiu galimybė teikti paslaugas laivams, kurie naudojasi atitinkamų terminalų paslaugomis, yra itin reikšminga ir svarbi. Jeigu buksyravimo (vilkimo) paslaugas teikiantis ūkio subjektas neturi galimybės teikti paslaugų prie terminalų, jis iš esmės yra išstumiamas iš rinkos.
(6) Pareiškėjas nurodė, jog „Achemos grupė“ (jai priklauso KLASCO1) viešai pateikė informaciją apie planus statyti naujus terminalus Klaipėdos uoste, o tai neabejotinai tik dar labiau sustiprintų KLASCO ir jos grupės padėtį atitinkamose rinkose ateityje. Taip pat „Achemos grupė“ save viešai pristato kaip trečią pagal apyvartos dydį įmonę Lietuvoje, kas, anot Pareiškėjo, rodo gerą KLASCO finansinę būklę ir finansavimo galimybes.
(7) Taigi, anot Pareiškėjo, KLASCO yra pagrindinis krovos paslaugas teikiantis ūkio subjektas Klaipėdos uoste tiek pagal valdomas krantines ir terminalus, tiek pagal krovos apimtis ir savo ekonominę svarbą visam uostui.
(8) Anot Pareiškėjo, KLASCO ne tik galimai piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, bet galimai yra sudariusi atitinkamus susitarimus ar įgyvendina suderintus veiksmus su laivybos agentu UAB „Jūrų agentūra Forsa“. Uosto laivų vilkikų (buksyravimo) paslaugas užsako arba įsigyja laivų savininkai arba operatoriai tiesiogiai arba per laivybos agentus. Šie agentai veikia kaip tarpininkai ir laivų savininkams padeda iš esmės visais klausimais, susijusiais su jų veikla uoste (locmano, švartavimo, krovos, laivų remonto ir t.t.). Šiuo tikslu agentai laivų savininkams ir jų vardu sudaro paslaugų sutartis su uoste paslaugas teikiančiais ūkio subjektais. Kaip nurodo pats Pareiškėjas, šiuo metu Klaipėdos uosto teritorijoje veikia apie 90 laivybos agentų (pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos pateikiamus duomenis tokiai veiklai reikiamus atestatus turi apie 70 ūkio subjektų2). Anot Pareiškėjo, esant normalios konkurencijos sąlygoms, laivų savininkai, o ne agentai sprendžia, ar paslaugų teikėjas jiems priimtinas – praktikoje agentai pateikia esamų paslaugų teikėjų sąrašą ir laivo savininkas turi teisę tokį sąrašą koreguoti. Pareiškėjo teigimu, KLASCO yra galimai nustačiusi nekonkuravimo ir išimtinumo reikalavimus laivybos agentui UAB „Jūrų agentūra Forsa“, kadangi ši bendrovė iš esmės visas buksyravimo paslaugas savo klientams siūlo pirkti tik iš KLASCO. Pareiškėjas nurodė atvejus, kai laivo savininkai (operatoriai) buvo priversti atsisakyti naudotis Pareiškėjo paslaugomis, ir samdyti KLASCO vilkikus dėl KLASCO ir laivybos agento UAB „Jūrų agentūra Forsa“ spaudimo ar panašaus elgesio, o tai, anot Pareiškėjo, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į galimą horizontalų susitarimą, kadangi KLASCO įmonių grupei priklauso ir viena iš laivų agentavimo paslaugas teikiančių bendrovių UAB „Euroga“. Vis dėlto, Pareiškėjas nurodė, kad jam nėra žinomi įrodymai, kurie galėtų pagrįsti draudžiamo horizontalaus susitarimo egzistavimą.
(9) Pareiškėjas 2011-04-04 raštu papildė savo 2011-03-09 pareiškimą. Prie šio rašto pridedamas elektroninis susirašinėjimas tarp laivų agentų ir laivų savininkų (operatorių) apie laivų atplaukimą į tam tikrą terminalą Klaipėdos uoste, apie tokių laivų ketinimą naudotis laivus buksyruojančių kompanijų paslaugomis. Pateiktame susirašinėjime nematyti, į kurį tiksliai terminalą atplaukia tam tikras konkretus laivas, nors jam agentas UAB „Jūrų agentūra Forsa“ ir siūlo KLASCO dukterinės įmonės buksyravimo paslaugas. Tik viename susirašinėjime nurodyta, kad laivas atplaukia į prie krantinės Nr. 4 esantį KLASCO valdomą grūdų terminalą. Tačiau iš susirašinėjimo epizodo nematyti jokio KLASCO ar jos dukterinės įmonės UAB „Euroga“ spaudimo, jog laivas būtinai rinktųsi tik KLASCO buksyravimo paslaugas, kad laivas nebus aptarnaujamas terminale ar bus vilkinamas jo aptarnavimas, jei bus pasirinktos Pareiškėjo paslaugos. Susirašinėjime pateikiamas pasiūlymas laivui, o vėliau laivo atstovas Pareiškėjo atstovui praneša, kad buksyravimo paslaugas pirks iš KLASCO dukterinės įmonės.
(10) Kaip priedai pridedami ir keli 2000 m. vykusio susirašinėjimo epizodai. Šiuose epizoduose yra tam tikrų užuominų, jog KLASCO gali kliudyti sklandžiai laivui pasinaudoti jos valdomo terminalo paslaugomis, jei šis rinksis kitą buksyravimo paslaugas teikiančią bendrovę nei KLASCO.
(11) Klaipėdos uoste laivų buksyravimo paslaugas teikia keletas ūkio subjektų: KLASCO (per savo filialą „Klasco towage assistance“), Pareiškėjas ir UAB „Vakarų laivų remontas“. Šios įmonės turi savo vilkikus (nuosavus arba išsinuomotus). Pagal gautą informaciją, KLASCO turi 3 vilkikus, kurie teikia paslaugas Klaipėdos uoste, o Pareiškėjas 4. UAB „Vakarų laivų remontas“
1 xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxx.xx/xx/xxxx-xxxxxxxx/xxxxxxxxx/#xxxxx; prisijungimo laikas: 2011-05-12.
2 xxxx://xxx.xxx.xx/xx/xxxx-xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxx-xxxxxx-xxxxxxxxxx-0x0x.xxxx; prisijungimo laikas: 2011-06-27
savo vilkikais daugiausia naudojasi savo laivų remonto dirbtuvių teritorijoje. Ši įmonė, reikalui esant, dar perka paslaugas ir iš KLASCO ir (arba) Pareiškėjo.
(12) Konkurencijos taryba taip pat gavo informacijos iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija). Uosto direkcija 2011-05-09 raštu nurodė, kad, vadovaujantis 1996-05-16 Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu Nr. 1-1340, uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo ir disponuoja Uosto direkcija. Klaipėdos uoste registruotos 156 krantinės, kuriomis naudojasi ir krovos darbus vykdo uosto žemę besinuomojančios privačios krovos kompanijos.
(13) Uosto direkcija pateikė informaciją apie bendrąjį kiekvienos iš Klaipėdos uoste jas nuomojančių krovos kompanijų krantinių ilgį. KLASCO šiuo metu valdo krantines, kurių bendras ilgis yra 4673,39 m. Taip pat šiame priede matyti, kad be KLASCO, krantines dar nuomojasi kitos 9 krovos kompanijos. Bendras krantinių ilgis, kurį savo veiklai naudoja KLASCO, sudaro 38,69 proc. Uosto direkcija prie rašto taip pat pateikė 2 priedą, kuriame nurodyta, kiek kokia krovos įmonė turi terminalų Klaipėdos uoste. Iš priedo matyti, kad KLASCO iš viso turi 6 terminalus, 5 iš jų yra visiškai pakeičiami kitų krovos bendrovių turimais terminalais (pavyzdžiui, be KLASCO dar
4 krovos bendrovės turi birių krovinių terminalus Klaipėdos uoste). Iš visų KLASCO turimų terminalų, tik grūdų terminalo neturi kitos krovos kompanijos. KLASCO valdomi terminalai sudaro apie 18 proc. Klaipėdos uosto terminalų. 2010 m. KLASCO perkrovė apie 32 proc. bendros Klaipėdos uosto krovos. Uosto direkcijos duomenimis, Klaipėdos uosto teritorijoje komercinę ir ūkinę veiklą vykdo 33 krovos terminalai. Anot Uosto direkcijos, uoste nėra vienos išsiskiriančios kompanijos, kuri valdytų specifinį ar kokiais išskirtiniais parametrais išsiskiriantį krovos terminalą ir perkrautų išskirtinį krovinį, kurio negalėtų krauti kita uoste savo veiklą vykdanti krovos kompanija.
(00) 0000-00-00 bei 2011-06-02 Pareiškėjas papildė savo pirminį kreipimąsi ir pateikė papildomos informacijos dėl, jo manymu, KLASCO ir UAB „Jūrų agentūra Forsa“ vykdomo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo. Raštu pateiktas 2011 m. balandžio-gegužės mėnesiais vykusio atvejo aprašymas, kai laivo savininkas (operatorius) tariamai buvo priverstas atsisakyti naudotis Pareiškėjo paslaugomis ir samdyti KLASCO vilkikus dėl UAB
„Jūrų agentūra Forsa“ spaudimo.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o ja :
(15) Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia ūkio subjektams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje išvardytas tik pavyzdinis piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų sąrašas.
(16) Kaip nurodyta šio nutarimo aprašomojoje dalyje, Pareiškėjo pateiktoje informacijoje nepateikta duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti KLASCO ar jos dukterinę įmonę UAB „Euroga“ atlikus veiksmus (spaudimą), jog į Klaipėdos uostą atplaukęs laivas privalo rinktis būtinai tik KLASCO dukterinės įmonės buksyravimo paslaugas; kad laivas nebus aptarnaujamas terminale, ar bus vilkinamas jo aptarnavimas, jei bus pasirinktos Pareiškėjo paslaugos. Taigi, Pareiškėjo teiginiai dėl KLASCO veiksmų iš esmės neparemti patikimais faktiniais duomenimis.
(17) Konkurencijos taryba taip pat neturi pagrindo vertinti 2000 m. vykusio susirašinėjimo dėl buksyravimo paslaugų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams, kadangi remiantis tuo metu galiojusia Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies redakcija (1999-03-23 įstatymas Nr. VIII-1099), ūkio subjektai už šio įstatymo pažeidimus galėjo būti patraukti atsakomybėn ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui
– nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Pareiškėjo pateiktoje medžiagoje yra informacija apie du atskirus susirašinėjimo epizodus: aukščiau minėtą 2000 m. vykusį susirašinėjimą bei informacija apie 2009 m. vykusį susirašinėjimą, iš kurios dėl aukščiau nurodytų priežasčių nėra pagrindo pagrįstai įtarti galimo KLASCO įvykdyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo. Tuo tarpu Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad KLASCO analogišką veiklą galėjo tęsti po 2000
metų. Taigi, Pareiškėjo pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, jog 2000 m. vykusiame susirašinėjime nurodyti KLASCO veiksmai būtų tęstinio pobūdžio, o 2000 x. xxxxxxxx susirašinėjimo epizode KLASCO veiksmų atžvilgiu yra suėjęs tuometinės Konkurencijos įstatymo redakcijos 40 straipsnio 3 dalyje nurodytas 3 (trejų) metų senaties terminas (suėjęs 2003 m.).
(18) Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimui konstatuoti yra reikalinga nustatyti: 1) kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje ir 2) piktnaudžiauja šia dominuojančia padėtimi. Šiuo atveju nėra būtinybės nustatyti tikslaus atitinkamos rinkos apibrėžimo bei detaliai įvertinti nagrinėjamo ūkio subjekto padėtį toje rinkoje, kadangi nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad KLASCO galėjo piktnaudžiauti tariama dominuojančia padėtimi pažeisdamas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį. Tokios nuomonės laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-11 sprendime administracinėje byloje Nr. A556- 1555/2008, kuriame jis konstatavo, jog Konkurencijos tarybai nustačius, jog „sutartį su pareiškėju atsisakyta sudaryti objektyviais pagrindais, nebetenka prasmės apibrėžti atitinkamą rinką, spręsti, ar atitinkamų asmenų padėtis toje rinkoje yra dominuojanti. Visi šie veiksmai <...> būtų pertekliniai, neracionalūs <...>“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjo pateiktoje informacijoje taip pat nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad KLASCO galėtų užimti dominuojančią padėtį tam tikroje atitinkamoje rinkoje.
(19) Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog KLASCO galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį. Todėl nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu, nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl KLASCO veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams.
(20) Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra numatytas draudimas ūkio subjektams sudaryti bet kokius susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant susitarimus nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangą ar investicijas. Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, pradėti tyrimą dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų gali esant pakankamam pagrindui įtarti galimą pažeidimą. Taigi, nagrinėjant klausimą dėl KLASCO ir UAB „Jūrų agentūra Forsa“ galimai sudaryto draudžiamo susitarimo, vertintina, ar pareiškėjo Towmar Smit Baltic, UAB pateikta informacija sudaro pagrindą įtarti minėtų ūkio subjektų veiksmų derinimą ar kitu būdu sudarytą susitarimą, kuris riboja ar gali riboti konkurenciją.
(21) Išnagrinėjus Pareiškėjo pateiktą informaciją, darytina išvada, kad ji nesudaro pakankamo pagrindo įtarti galimą draudžiamą susitarimą tarp KLASCO (ar tai pačiai grupei priskiriamos UAB „Euroga“) ir UAB „Jūrų agentūra Forsa“.
(22) Kaip matyti iš pareiškime išdėstytų aplinkybių visumos, pagrindinė Pareiškėjo keliama problema yra tai, kad laivybos agentas UAB „Jūrų agentūra Forsa“ iš esmės visas buksyravimo paslaugas savo klientams – laivų savininkams (operatoriams) – siūlo pirkti tik iš KLASCO, arba netgi galimai draudžia jas pirkti iš kitų ūkio subjektų. Pareiškėjas teigia, kad tai leidžia manyti esant išimtinumo susitarimą tarp šių ūkio subjektų dėl buksyravimo paslaugų pirkimo tik iš KLASCO filialo „Klasco Towage Assistance“.
(23) Vertinant tokius Pareiškėjo argumentus, visų pirma pastebėtina, kad Konkurencijos tarybai nebuvo pateikti įrodymai, kurie galėtų patvirtinti faktą, jog UAB „Jūrų agentūra Forsa“ visiems ar daugumai jos aptarnaujamų laivų savininkų (operatorių) siūlo pirkti buksyravimo paslaugas išimtinai tik iš KLASCO. Kita vertus, net jeigu tokia aplinkybė būtų nustatyta, tai savaime nesudarytų pagrindo įtarti, kad tokia situacija yra susiklosčiusi būtent dėl išimtinio susitarimo, o ne dėl savarankiško UAB „Jūrų agentūra Forsa“ elgesio, kurį gali nulemti įvairūs veiksniai ir rinkoje esančios sąlygos. Antra, net ir pasitvirtinus Pareiškėjo prielaidoms dėl išimtinio susitarimo, toks susitarimas negalėtų būti vertinamas kaip reikšminga apimtimi ribojantis ar galintis riboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Pareiškėjas išsamiai nepaaiškino (nepateikė įrodymų), kokiu būdu galimai KLASCO ir laivybos agento UAB „Jūrų agentūra Forsa“ sudarytas susitarimas galėtų neleistinai riboti konkurenciją, atsižvelgiant į paties Pareiškėjo rašte nurodytą aplinkybę, kad šiuo metu Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje veikia apie 90 laivybos agentų. (Kaip jau buvo minėta,
Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis atitinkamus atestatus turi apie 70 ūkio subjektų, tačiau bet kuriuo atveju tai nekeičia aplinkybės, kad Klaipėdos jūrų uoste veikia didelis skaičius laivybos agentavimo veikla užsiimančių bendrovių). Nors Pareiškėjo kreipimesi teigiama, kad laivybos agentai yra itin svarbūs paslaugų teikimo procese, ir UAB „Jūrų agentūra Forsa“ bei UAB „Euroga“ aptarnauja didžiąją dalį laivų, kurie švartuojasi KLASCO valdomose krantinėse ir naudojasi terminalais (nors tai patvirtinančių duomenų Pareiškėjas nepateikė), visgi, tai nepaneigia aplinkybės, kad Pareiškėjas turi galimybę laisvai naudotis kitų laivybos agentų paslaugomis. Be kita ko, Pareiškėjui išlieka galimybė buksyravimo paslaugas laivams teikti ir be agentų tarpininkavimo. Taigi, išimtinumo įsipareigojimas (jeigu jis egzistuotų nagrinėjamu atveju) pagal turimus duomenis negalėtų būti vertinamas kaip neleistinu būdu ribojantis ar galintis riboti konkurenciją. Juo labiau, kad Pareiškėjas pats savo 2011-05-27 rašte nurodė, kad jis nėra susidūręs su tuo, kad kiti laivybos agentai darytų spaudimą laivų savininkams (operatoriams) ir iš esmės draustų jiems pirkti buksyravimo paslaugas iš Towmar Smit Baltic, UAB, o tai reiškia, kad Pareiškėjas iš esmės nesusiduria su reikšmingomis laisvos konkurencijos kliūtimis laivų savininkams (operatoriams) renkantis, iš ko pirkti laivų buksyravimo paslaugas.
(24) Taip pat pastebėtina, kad Pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie galimą draudžiamą horizontalų susitarimą, nepateikdamas jokių su tuo susijusių įrodymų.
(25) Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Towmar Smit Baltic, UAB pateikti duomenys neleidžia pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimo, pasireiškiančio galimu KLASCO ir UAB „Jūrų agentūra Forsa“ draudžiamu susitarimu.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu, Konkurencijos taryba n u t a r i a :
Atsisakyti pradėti tyrimą dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir 5 straipsnio reikalavimams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Tarybos narė,
pavaduojanti Pirmininką Xxxxxx Xxxxxxx