LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR INDIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR INDIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
S U S I T A R I M A S
DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR APSAUGOS
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Indijos Respublikos Vyriausybė, toliau – Susitariančiosios Šalys,
siekdamos stiprinti ekonominį bendradarbiavimą abiem valstybėms naudingomis sąlygomis;
pasiryžusios sukurti palankias sąlygas investicijoms, kurias vienos Susitariančiosios Šalies investuotojai atlieka kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje;
pripažindamos, kad tokių investicijų skatinimas ir apsauga skatins privataus verslo iniciatyvą ir kels abiejų šalių gerovę,
s u s i t a r ė:
1 straipsnis Apibrėžtys
Šiame Susitarime:
1. Sąvoka „investicija“ reiškia bet kokios rūšies turtą, kurį vienos Susitariančiosios Šalies investuotojas investuoja, sukuria arba įsigyja kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, įskaitant tokios investicijos formos pakeitimus, jei investicija buvo atlikta laikantis kitos Susitariančiosios Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų, ir visų pirma, bet ne išimtinai, apima:
i) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, hipoteką, teisę į skolininko turtą, įkeitimą bei panašias teises;
ii) akcijas, obligacijas ir kitas dalyvavimo juridinio asmens veikloje formas;
iii) piniginius reikalavimus ar reikalavimus atlikti bet kokius ekonominę vertę pagal sutartį turinčius veiksmus;
iv) intelektinės nuosavybės teises, dalykinę reputaciją, techninius procesus ir komercinę patirtį vadovaujantis atitinkamais konkrečios Susitariančiosios Šalies įstatymais;
v) įstatymų ir sutarties suteiktą teisę verstis ekonomine ir komercine veikla, įskaitant koncesijas žvalgyti gamtos išteklius ir juos išgauti ar eksploatuoti.
2. Sąvoka „investuotojas“ reiškia bet kurį Susitariančiosios Šalies fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuris investavo kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje vadovaudamasis jos nacionalinės teisės aktais:
i) sąvoka „fizinis asmuo“ reiškia:
Lietuvai – asmenis, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus;
Indijai – asmenis, kurie yra Indijos piliečiai pagal Indijoje galiojančius teisės aktus;
ii) sąvoka „juridinis asmuo“ visų pirma, bet ne išimtinai, reiškia įmonę, bendrovę, korporaciją arba asociaciją, sudarytą arba įsteigtą pagal tos Susitariančiosios Šalies teisės aktus ir besiverčiančią pagrindiniu verslu tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje.
3. Sąvoka „pajamos“ reiškia visas iš investicijos gautas lėšas, įskaitant visų pirma, bet ne išimtinai, pelną, turto vertės padidėjimo pajamas, palūkanas, dividendus, autoriaus honorarus ir atlyginimus.
4. Sąvoka „teritorija“ reiškia:
i) Lietuvai – Lietuvos Respublikos suverenitetui priklausančią teritoriją ir kitas sritis, kuriose Lietuvos Respublika įgyvendina savo suverenias teises ar jurisdikciją pagal savo teisės aktus ir tarptautinę teisę;
ii) Indijai – Indijos Respublikos teritoriją, jos teritorinius vandenis, oro erdvę ir jūrų zonas, įskaitant išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą, kuriuose Indijos Respublika turi suverenitetą, įgyvendina suverenias teises ar išimtinę jurisdikciją pagal savo galiojančius teisės aktus, 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir tarptautinę teisę.
5. Sąvoka „įstatymai ir kiti teisės aktai“ abiem Susitariančiosioms Šalims reiškia įstatymus ir kitus teisės aktus, galiojančius jų valstybės teritorijoje.
2 straipsnis Susitarimo taikymo sritis
Šis Susitarimas taikomas visoms vienos iš Susitariančiųjų Šalių investuotojų investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kurios buvo priimtos pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos ir jam įsigaliojus, tačiau šis Susitarimas netaikomas jokiam ginčui dėl investicijos, kuris kilo ar galėjo kilti iki šio Susitarimo įsigaliojimo, ir netaikomas jokiam reikalavimui, kuris buvo įvykdytas iki šio Susitarimo įsigaliojimo.
3 straipsnis
Investicijų skatinimas ir apsauga
1. Viena Susitariančioji Šalis skatina kitos Susitariančiosios Šalies investuotojus investuoti jos teritorijoje, sudaro kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams palankias sąlygas investuoti ir pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus priima tokias investicijas.
2. Viena Susitariančioji Šalis nediskriminuodama taiko visoms investicijoms, kurias atlieka kitos Susitariančiosios Šalies investuotojai, nešališką ir vienodą režimą, visišką jų apsaugą ir saugumą.
4 straipsnis
Nacionalinis režimas ir palankiausias nacionalinis režimas
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms taiko ne mažiau palankų režimą, negu tas, kurį ji taiko savo ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojų investicijoms.
2. Be to, kiekviena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams, taip pat, kiek tai susiję su pajamomis iš jų investicijų, taiko ne mažiau palankų režimą, negu tas, kurį ji taiko bet kurios trečiosios valstybės investuotojams.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos neturi būti aiškinamos taip, kad įpareigotų vieną Susitariančiąją Šalį taikyti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams palankesnį režimą, lengvatas ar privilegijas, kurios bet kurios trečiosios valstybės investuotojams taikomos dėl:
a) bet kokios esamos ar būsimos muitų sąjungos, bendros rinkos, laisvosios prekybos zonos ar kitokio regioninio ekonominio bendradarbiavimo arba panašių tarptautinių susitarimų, kuriuos yra pasirašiusi arba gali pasirašyti kuri nors Susitariančioji Šalis, arba
b) esamų ar būsimų susitarimų, susijusių su dvigubo apmokestinimo išvengimu ar bet kurių kitų su apmokestinimu susijusių dalykų.
51 straipsnis Ekspropriacija
1. Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje negali būti nacionalizuojamos, eksproprijuojamos arba joms negali būti taikomos kitos priemonės, kurių poveikis prilygsta nacionalizacijos ar ekspropriacijos poveikiui (toliau
– „ekspropriacija“), išskyrus atvejus, kai tokia ekspropriacija vykdoma visuomeniniais tikslais
nediskriminaciniu pagrindu, vadovaujantis įstatymais ir suteikiant neatidėliotiną, adekvačią ir veiksmingą kompensaciją. Tokia kompensacija lygi eksproprijuotos investicijos rinkos vertei prieš pat ekspropriacijos atlikimo momentą arba prieš tai, kai apie numatomą ekspropriaciją tapo viešai žinoma, atsižvelgiant į tai, kas įvyko anksčiau; ji turi būti išmokama nepagrįstai neatidėliojant, ją turi būti galima veiksmingai realizuoti ir laisvai pervesti. Į kompensaciją įskaičiuojamos palūkanos pagal LIBOR palūkanų normą, skaičiuojamos nuo ekspropriacijos dienos iki galutinio išmokėjimo dienos.
2. Pagal ekspropriaciją atliekančios Susitariančiosios Šalies teisę ekspropriacijos paveiktas investuotojas turi teisę į tai, kad tos Susitariančiosios Šalies teismo arba kita nepriklausoma institucija peržiūrėtų jo atvejį ir įvertintų jo investiciją vadovaujantis šioje dalyje nustatytais principais. Ekspropriaciją atliekanti Susitariančioji Šalis deda visas pastangas siekdama užtikrinti, kad minėta peržiūra būtų atlikta nedelsiant.
3. Kai Susitariančioji Šalis eksproprijuoja turtą juridinio asmens, kuris yra įkurtas arba įsteigtas bet kurioje jos pačios teritorijos dalyje pagal galiojančią teisę ir kurio akcijos priklauso kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams arba tie investuotojai kitokia forma dalyvauja to juridinio asmens veikloje, ji užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrinta teisinga ir sąžininga kompensacija už investicijas tų kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų, kuriems priklauso tos akcijos arba kurie kitokia forma dalyvauja to juridinio asmens veikloje.
6 straipsnis Nuostolių kompensavimas
Vienos Susitariančiosios Šalies investuotojams, kurie patiria nuostolių kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje dėl karo, ginkluoto konflikto, nepaprastosios padėties ar visuomenės neramumų, pastaroji Susitariančioji Šalis restitucijos, apdraudimo, kompensavimo ar kitokio atsiskaitymo atžvilgiu taiko ne mažiau palankų režimą, negu tas, kurį ta Susitariančioji Šalis taiko savo arba bet kurios kitos trečiosios valstybės investuotojams. Kompensacija arba restitucija bet kuriuo atveju yra neatidėliotinai išmokama, yra pakankama ir veiksminga, o dėl to mokami mokėjimai yra laisvai pervedami.
7 straipsnis Pervedimai
1. Viena Susitariančioji Šalis leidžia kitos Susitariančiosios Šalies investuotojui laisvai pervesti visas su investicijomis jos teritorijoje susijusias lėšas nepagrįstai neatidėliojant ir nediskriminuojant, įskaitant:
a) kapitalą ir papildomas sumas investicijoms išlaikyti ar plėtoti;
b) pajamas;
c) įplaukas, gautas visiškai ar iš dalies likvidavus investiciją;
d) lėšas, skirtas mokėti už su investicija tiesiogiai susijusias paskolas;
e) kompensaciją pagal 5 ir 6 straipsnius;
f) Susitariančiosios Šalies fizinių asmenų, kurių darbas susijęs su investicijomis kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, darbo užmokestį.
2. Nepažeidžiant muitų sąjungos, bendros rinkos, laisvosios prekybos zonos ar kitokios formos regioninio ekonominio bendradarbiavimo arba panašių tarptautinių susitarimų, kuriuos yra pasirašiusi arba kurių narė yra kuri nors Susitariančioji Šalis, nustatytų priemonių, pervedimai be pagrindo neatidėliojant atliekami valiuta, kuria buvo atlikta pradinė investicija, ar, investuotojui sutikus, bet kuria laisvai konvertuojama valiuta pagal pervedimo dieną galiojantį valiutos keitimo rinkos kursą.
Šiame straipsnyje vartojamas terminas „ekspropriacija“ aiškinamas pagal priedą, kuriame pateikiamas šio straipsnio aiškinimas.
8 straipsnis Subrogacija
Jeigu Susitariančioji Šalis arba jos paskirta agentūra garantuoja nekomercinės rizikos kompensavimą kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje bet kurių jos investuotojų investicijos atžvilgiu ir sumokėjo tiems investuotojams, kurie pateikė reikalavimus vadovaudamiesi šiuo Susitarimu, kita Susitariančioji Šalis sutinka, kad pirmoji Susitariančioji Šalis arba jos paskirta agentūra turėtų teisę naudotis dėl subrogacijos įgytomis investuotojų teisėmis ir ginti iš jų kylančius reikalavimus. Subrogacijos būdu įgytos teisės ar reikalavimai neturi būti didesni už originalias tokių investuotojų teises ar reikalavimus.
9 straipsnis
Susitariančiosios Šalies ir investuotojo ginčų sprendimas
1. Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo ginčai dėl pastarojo investicijos pagal šį Susitarimą sprendžiami, kiek įmanoma, taikiai ginčo šalių derybomis. Investuotojas apie kilusį ginčą raštu praneša Susitariančiajai Šaliai, kurios teritorijoje atlikta investicija.
2. Jei ginčo neįmanoma išspręsti taikiai per šešis mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto rašytinio pranešimo dienos, investuotojas gali nuspręsti perduoti spręsti ginčą:
A) Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo atlikta investicija, atitinkamiems teismams, kompetentingiems specializuotiems teismams arba administracinėms institucijoms, arba
B) tarptautiniam taikintojui vadovaujantis Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) sutaikinimo taisyklėmis, arba
C) arbitražui remiantis toliau nurodytais principais:
i) jei investuotojo Xxxxxxxxxxxxxxx Xxxxx ir kita Xxxxxxxxxxxxxxx Xxxxx yra 1965 m. Konvencijos dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo (ICSID) šalys, o investuotojas duoda rašytinį sutikimą perduoti spręsti ginčą ICSID, tas ginčas perduodamas ICSID, arba
ii) jei kuri nors Susitariančioji Šalis nėra minėtos Konvencijos šalis, ginčas gali būti sprendžiamas pagal ICSID taisykles, kuriomis reglamentuojamas papildomas sutaikinimo administravimo, arbitražo ir faktų nustatymo procedūrų palengvinimas, arba
iii) bet kuri ginčo šalis gali perduoti spręsti ginčą ad hoc arbitražo teismui pagal 1976
m. Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos arbitražo taisykles atitinkamai pagal šiuos pakeitimus:
a) paskiriančioji institucija pagal taisyklių 7 straipsnį yra Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba kitas pagal vyresnumą teisėjas, kuris nėra nė vienos Susitariančiosios Šalies pilietis;
b) trečiasis arbitras nėra nė vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis;
c) ginčo šalys savo atitinkamus arbitrus paskiria per du mėnesius.
3. Investuotojo priimtas sprendimas pasirinkti vieną ar kitą ginčo perdavimo būdą pagal šio straipsnio 2 dalies A, B arba C punktus yra galutinis.
4. Arbitražo sprendimai yra galutiniai ir privalomi ginčo šalims. Abi Susitariančiosios Šalys nedelsdamos vykdo šiuos sprendimus, pripažintus pagal atitinkamos Susitariančiosios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, ir imasi priemonių šiuos sprendimus veiksmingai įgyvendinti savo teritorijoje.
10 straipsnis
Ginčų tarp Susitariančiųjų Šalių sprendimas
1. Bet koks ginčas tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo, kiek įmanoma, sprendžiamas diplomatiniais kanalais.
2. Jeigu Susitariančiosios Šalys negali susitarti per šešis mėnesius nuo ginčo pradžios dienos, bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu ginčas perduodamas spręsti arbitražo teismui.
3. Arbitražo teismas kiekvienu atveju sudaromas taip: per du mėnesius nuo dienos, kai viena Susitariančioji Šalis gauna kitos Susitariančiosios Šalies prašymą ginčą spręsti arbitražo tvarka, kiekviena Susitariančioji Šalis paskiria po vieną arbitrą. Paskirtieji du arbitrai per kitus du mėnesius kartu išrenka trečią arbitrą, kuris yra trečios valstybės pilietis. Kai trečiąjį arbitrą patvirtina dvi Susitariančiosios Šalys, jis paskiriamas arbitražo teismo pirmininku.
4. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį arbitražo teismas nebuvo sudarytas ir jei nėra jokio kito susitarimo, bet kuri Susitariančioji Šalis gali prašyti Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininką atlikti būtinus paskyrimus. Jeigu pirmininkas yra bet kurios Susitariančiosios Šalies valstybės pilietis arba dėl kitų priežasčių negali atlikti nurodytos funkcijos, teisė atlikti būtinus paskyrimus suteikiama pirmininko pavaduotojui. Jeigu pirmininko pavaduotojas yra bet kurios Susitariančiosios Šalies pilietis arba jis taip pat negali atlikti nurodytos funkcijos, būtiną paskyrimą atlikti prašoma kito pagal vyresnumą Tarptautinio Teisingumo Teismo nario, kuris nėra Susitariančiosios Šalies pilietis.
5. Arbitražo teismas nustato savo darbo tvarką. Arbitražo teismas savo sprendimą priima balsų dauguma. Sprendimai yra galutiniai ir privalomi abiem Susitariančiosioms Šalims.
6. Xxx Xxxxxxxxxxxxxxxxx Xxxxx apmoka išlaidas, susijusias su jų paskirto arbitro veikla arbitražo teisme ir su jų atstovavimu nagrinėjant ginčą arbitraže; išlaidas, susijusias su arbitražo teismo pirmininko veikla, ir kitas išlaidas abi Susitariančiosios Šalys dengia po lygiai. Tačiau arbitražo teismas gali nuspręsti, kad didesnę išlaidų dalį padengia viena Susitariančioji Šalis, ir toks sprendimas privalomas abiem Susitariančiosioms Šalims.
11 straipsnis
Personalo atvykimas ir laikinas apsigyvenimas
Susitariančioji Šalis, laikydamasi savo teisės aktų, kurie taikomi atvykstantiems ir laikinai apsigyvenantiems ne piliečiams, leidžia kitos Susitariančiosios Šalies fiziniams asmenims ir kitos Susitariančiosios Šalies įmonių įdarbintam personalui, kurių tikslas yra vykdyti su investicijomis susijusią veiklą, atvykti ir pasilikti jos teritorijoje.
12 straipsnis
Privilegijų nesuteikimas
1. Susitariančioji Šalis gali neleisti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojui ir tokio investuotojo investicijoms naudotis šio Susitarimo privilegijomis, jei toks investuotojas priklauso šalies, kuri nėra Susitariančioji Šalis, asmenims arba jį kontroliuoja tokie asmenys, o neleidžiančioji Susitariančioji Šalis:
a) nepalaiko diplomatinių santykių su ta šalimi, kuri nėra Susitariančioji Šalis, arba
b) imasi arba ir toliau taiko tai šaliai, kuri nėra Susitariančioji Šalis, priemones, kuriomis draudžiami sandoriai su tokiu investuotoju arba kurios būtų pažeistos arba apeitos leidus investuotojui ar jo investicijoms naudotis šio Susitarimo privilegijomis.
2. Susitariančioji Šalis gali neleisti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojui, kuris yra tos Susitariančiosios Šalies juridinis asmuo, ir tokio investuotojo investicijoms naudotis šio Susitarimo privilegijomis, jei juridinis asmuo nesiverčia pagrindiniu verslu kitos
Susitariančiosios Šalies teritorijoje, priklauso arba jį kontroliuoja šalies, kuri nėra Susitariančioji Šalis, asmenys arba neleidžiančios Susitariančiosios Šalies asmenys.
13 straipsnis Išlygos dėl saugumo
Nė viena šio Susitarimo nuostata nedraudžia priimančiajai Susitariančiajai Šaliai imtis priemonių pagal jos bendrai ir pagrįstai nediskriminuojamai taikomus teisės aktus, siekiant apsaugoti savo pagrindinius saugumo interesus arba susiklosčius nepaprastajai padėčiai.
14 straipsnis Kitų normų taikymas
Jeigu vienos Susitariančiosios Šalies teisės aktų nuostatose arba įsipareigojimuose pagal tarptautinę teisę, kurie Susitariančiosioms Šalims galioja dabar ar kurie bus prisiimti vėliau papildomai prie šio Susitarimo, yra bendrų arba specialių normų, pagal kurias kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms leidžiama taikyti palankesnį režimą, negu šio Susitarimo nustatytas režimas, tos normos turi viršenybę šio Susitarimo atžvilgiu tiek, kiek jomis nustatomas palankesnis režimas.
15 straipsnis Konsultacijos
Vienos Susitariančiosios Šalies prašymu kita Susitariančioji Šalis nedelsdama sutinka surengti konsultacijas dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo.
16 straipsnis Pakeitimai
Šis Susitarimas gali būti bet kada keičiamas taip, kaip Susitariančiosios Šalys susitaria raštu. Pakeitimai įsigalioja tą dieną, kai Susitariančiosios Šalys raštu praneša viena kitai, kad atliktos visos atitinkamos vidaus teisės procedūros, būtinos jiems įsigalioti.
17 straipsnis Priedas ir išnašos
Šio Susitarimo 5 straipsnyje nurodytas priedas ir išnašos yra sudėtinė šio Susitarimo
dalis.
18 straipsnis
Įsigaliojimas, galiojimo trukmė ir nutraukimas
1. Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Susitariančiosios Šalys raštu praneša viena kitai, kad atliktos visos atitinkamos vidaus teisės procedūros, būtinos šiam Susitarimui įsigalioti.
2. Šis Susitarimas galioja penkiolika (15) metų. Pasibaigus šiam laikotarpiui Susitarimas ir toliau galioja, nebent kuri nors Susitariančioji Šalis raštu praneša kitai Susitariančiajai Šaliai apie savo ketinimą nutraukti šį Susitarimą. Susitarimas netenka galios praėjus vieniems metams nuo tos dienos, kai gaunamas toks rašytinis pranešimas.
3. Nepaisant šio Susitarimo nutraukimo pagal šio straipsnio 2 dalį, iki Susitarimo nutraukimo dienos atliktoms ar įgytoms investicijoms šio Susitarimo nuostatos lieka galioti penkiolika (15) metų nuo šio Susitarimo nutraukimo dienos.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti savo atitinkamų vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.
Pasirašyta 2011 m. kovo 11 d. Vilniuje dviem egzemplioriais lietuvių, hindi ir anglų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.
Kilus nesutarimų, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu | Indijos Respublikos Vyriausybės vardu |
PRIEDAS
5 straipsnyje (Ekspropriacija) vartojamo termino „ekspropriacija“ aiškinimas
1. Be to, kad ekspropriacijos priemonė apima tiesioginę ekspropriaciją arba nacionalizaciją oficialiai perduodant nuosavybės teisę ar dėl negrąžinamo konfiskavimo, ji yra priemonė ar priemonių rinkinys, kurių tyčia imasi Susitariančioji Šalis norėdama sukurti sąlygas, kai investuotojo investicija gali būti padaryta iš esmės neproduktyvi ir negalinti duoti pajamų be oficialaus nuosavybės teisės perdavimo ar negrąžinamo konfiskavimo.
2. Norint nustatyti, ar konkrečiu atveju Susitariančiosios Šalies taikoma priemonė ar priemonių rinkinys yra 1 punkte apibūdintos priemonės, reikia atlikti atskirą faktais pagrįstą tyrimą, kuriuo, be visų kitų veiksnių, būtų atsižvelgta ir į:
i) priemonės ar priemonių rinkinio ekonominį poveikį; tačiau vien tik tai, kad Susitariančiosios Šalies taikoma priemonė ar priemonių rinkinys daro neigiamą poveikį ekonominei investicijos vertei, nereiškia, kad įvyko ekspropriacija ar nacionalizacija;
ii) tai, kiek priemonės taikymo sritis arba taikymas yra diskriminuojantis Susitariančiosios Šalies, investuotojo arba įmonės atžvilgiu;
iii) tai, kiek priemonės arba priemonių rinkinys trukdo aiškiems, protingiems ir investicijomis pagrįstiems lūkesčiams;
iv) priemonių ar priemonių rinkinio pobūdį ir tikslą; ar jų tikrai imamasi dėl visuomenės intereso ir ar tarp jų ir tikslo eksproprijuoti yra pagrįstas ryšys.
3. Išskyrus retus atvejus, Susitariančiosios Šalies vykdomi nediskriminuojantys reguliavimo veiksmai, parengti ir taikomi siekiant ginti teisėtus visuomeninės gerovės interesus, įskaitant interesus sveikatos, saugumo ir aplinkos srityse, nėra ekspropriacija ar nacionalizacija.
4. Susitariančiosios Šalies teismo institucijų veiksmai ir sprendimai, visuomenės intereso tikslais parengti, taikomi arba paskelbti, įskaitant skirtus klausimams sveikatos, saugumo ir aplinkos srityse spręsti, nėra ekspropriacija ar nacionalizacija.