ERGO visų rizikų transporto priemonių kasko draudimas


ERGO Insurance SE Lietuvos filialas


ERGO visų rizikų transporto priemonių kasko draudimas

Galioja nuo 2019 03 01


Apdrausti – reiškia suprasti

Norėtume atkreipti dėmesj j draudimo sutarties sudarymo ypatumus. Taip pat priminti, kad draudimo sutartis yra tiek ERGO, tiek ir Jūsų jsipa- reigojimas. Todėl siekdami abipusio supratimo ir norėdami užtikrinti pa- togų ir saugų transporto priemonių kasko draudimo vartojimą, norėtu- me šioje dalyje pateikti svarbios ir neatsiejamos nuo sutarties sudarymo informacijos.


Kodėl Jums naudinga draustis

„ERGO visų rizikų kasko“ draudimu?

„Visų rizikų kasko“ draudimas suteikia transporto priemonės apsaugą nuo visų netikėtų ir nenumatytų jvykių, kurių metu sugadinama, sunaikinama ar pavagiama transporto priemonė, išskyrus tuos atvejus, kurie draudimo taisyklėse yra jvardyti kaip nedraudžiamieji. Dažniausiai automobilis su- gadinamas eismo jvykio ar vagystės metu, tačiau yra daug ir kitokių jvy- kių, kuriuos numatyti yra labai sunku ar netgi nejmanoma. Jei draudžiatės ne „Visų rizikų kasko“ draudimu (kai išvardijami konkretūs draudžiamieji jvykiai), galimi atvejai, kai draudimo apsauga nebus suteikta, nors jvykis draudimo taisyklėse ir nebuvo jvardytas kaip nedraudžiamasis. Pasirinkę

„ERGO visų rizikų kasko“ draudimą, Jūs apdrausite savo transporto prie- monę nuo jvairiausių atsitikimų, kurių metu gali būti patiriama nuostolių dėl transporto priemonės sugadinimo ar vagystės.


Susipažinimas su draudimo taisyklėmis ir draudimo teikiama apsauga

Pageidaujant turėti visavertę draudimo apsaugą, būtina suprasti, nuo ko norėtumėte apdrausti savo transporto priemonę ir tuo pačiu apsaugoti savo finansinę padėtj netikėto jvykio atveju. Automobilis gali būti suga- dintas ne tik eismo jvykio ar vagystės metu, bet ir jam stovint kieme ar automobilių saugojimo aikštelėje, ar gaisro metu. Šios taisyklės yra pa- rengtos „Visų rizikų“ draudimo principu ir pritaikytos apsaugoti Jūsų fi- nansinj stabilumą Jūsų transporto priemonės sugadinimo atveju, jvykus atskirų dalių ar paties automobilio vagystei bei prireikus skubios pagalbos kelyje, kai transporto priemone nejmanoma tęsti kelionės dėl gedimo ar bet kurio kito jvykio, išskyrus atsitikimus, nurodytus transporto priemo- nių draudimo taisyklių dalyse „Nedraudžiamieji jvykiai“ (3) bei „Draudimo išmokos nemokėjimo priežastys“ (4). Daugeliu atvejų be jokio papildomo mokesčio suteiksime Jums galimybę pasinaudoti pakaitiniu automobiliu, kol Jūsų automobilis bus remontuojamas. Maksimalaus pakaitinio auto- mobilio suteikimo laiko vieno draudžiamojo jvykio atveju ribos yra 15 arba 21 diena, priklausomai nuo nuomos termino draudimo sutartyje.


Kokia informacija būtina sudarant sutartj ir kas nuo jos priklauso?

Draudimo apsauga suteikiama atsižvelgus j Jūsų pateiktą informaciją apie automobilj, jo saugos sistemas (signalizaciją), vairuotojų, kurie nau- dojasi Jūsų automobiliu, vairavimo patirtj bei automobiliu atliekamą vei- klą (pvz., automobilis naudojamas asmeniniais tikslais ar verslui vykdyti (pvz., nuomai, taksi ir kt.). ERGO konsultantai, turėdami šią informaciją, gali Jums pasiūlyti geriausiai Jūsų poreikius atitinkančią draudimo ap- saugą. Jūsų pateiktos informacijos tikslumas padės sudaryti tokią drau- dimo sutartj, kuri garantuos tinkamo dydžio ir apimties pagalbą jvykus draudžiamajam jvykiui.

Draudimo sutarties informacija

Draudimo sutartyje yra nurodoma, koks automobilis ir nuo kokių jvykių yra apdraustas, kuriam laikotarpiui ir kokioje teritorijoje suteikiama drau- dimo apsauga. Sudarę draudimo sutartj mes rūpinamės, kad Jus pasiektų informacija apie atidėtus draudimo jmokos mokėjimo terminus, drau- dimo sutarties pabaigą bei kitas ERGO teikiamas draudimo paslaugas ir akcijas, apie tai pranešdami Jums raštu. Todėl labai svarbu, kad kontak- tai – Jūsų adresas, telefonas – sutartyje būtų nurodyti teisingai. Šiais re- kvizitais naudojamasi Jus informuojant apie Jūsų patirtos žalos dėl trans- porto priemonės sugadinimo ar vagystės kompensavimą.


Įvykių registravimas, konsultavimas ir pagalba

Automobilio sugadinimas ar vagystė nėra jprasta situacija, todėl dažnai ieškoma draugų ir pažjstamų pagalbos ar patarimo. Tokią pagalbą ir kon- sultaciją Jums suteiks ERGO darbuotojai, budintys 24 valandas per parą, su kuriais susisieksite paskambinę telefonu 1887. Jūsų jvykis bus užregis- truotas, suteikta informacija, kaip elgtis atsitikus nelaimei, iškviesta pa- galbos kelyje tarnyba, suteiktas pakaitinis automobilis. Apie draudžiamąjj jvykj galite pranešti ir savitarnos svetainėje xxxx.xxxx.xx.


Išskaitos dydžiai. Kodėl jie nustatomi?

Draudžiant lengvuosius automobilius, dažniausiai taikoma 100 Eur arba 150 Eur dydžio išskaita automobilio sugadinimo atveju bei 5 proc. arba 10 proc. dydžio vagystės atveju. Tokia suma arba žalos dalimi Jūs patys da- lyvaujate kiekvienos žalos atveju. Ilgametė ERGO patirtis ir jvykių admi- nistravimo praktika leidžia teigti, kad tokio dydžio išskaitos leidžia ženkliai sumažinus draudimo jmoką už priimtiną kainą jsigyti „Visų rizikų kasko“ draudimo apsaugą bei sukaupti didesnę nuolaidą pratęsiant draudimo sutartj.


Kaip atlyginama Jūsų patirta žala dėl automobilio sugadinimo, vagystės ar gedimo?

Jei automobilis sugadinamas, atlyginamos jo remonto išlaidos. Dažniausiai ERGO klientai automobilius remontuoja ERGO partnerių servi- suose, nes tai suteikia galimybę greičiau nustatyti remonto apimtj ir atlik- ti kokybišką remontą. Automobilio vagystės atveju atlyginamos išlaidos, reikalingos tokiam pat automobiliui jsigyti. Automobiliui sugedus kelyje, nedelsdami organizuosime techninę pagalbą, apmokėsime Jūsų tolimes- nę kelionę ar viešbučio išlaidas. Visais numatytais atvejais suteiksime ne- mokamą pakaitinj automobilj. Išsami žalos nustatymo ir išmokų apskai- čiavimo tvarka yra nurodyta „Žalos nustatymo tvarkos“ (6) ir „Draudimo išmokų apskaičiavimo“ (7) dalyse.


Ar tinkamai vykdoma sutartis?

Draudimo sutartis yra ERGO ir Jūsų susitarimas, kuris abi šalis jpareigoja tinkamai vykdyti savo pareigas, aprašytas skiltyse „Draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos draudimo sutarties galiojimo metu“ (15) bei „Draudėjo pareigos draudžiamojo jvykio atveju“ (5). Pagrindiniai draudimo bendro- vės jsipareigojimai yra paprasti – kuo greičiau ir kuo teisingiau atlyginti žalą, tačiau ERGO, siekdama būti patikimu Jūsų finansinio saugumo ga- rantu, vykdo ir kitus verslo etikos jsipareigojimus: informuoja apie atidė- tų jmokų mokėjimo terminus, primena apie besibaigiančią sutartj, taip pat primena dėl trūkstamų nepateiktų dokumentų, reikalingų mokant išmoką.


ERGO Insurance SE Lietuvos filialas


Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030

Galioja nuo 2019 03 01


1. Draudžiamieji jvykiai

2. Draudimo galiojimo teritorija

3. Nedraudžiamieji jvykiai

4. Draudimo išmokos nemokėjimo priežastys

5. Draudėjo pareigos draudžiamojo jvykio atveju

6. Žalos nustatymo tvarka

7. Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka

8. Draudimo išmokos mokėjimo terminai

9. Draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartj forma ir turinys

10. Draudimo objektas

11. Draudimo sumų, jmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir pasekmės dėl jų nesilaikymo

12. Draudimo sutarties galiojimo terminai

13. Dvigubas draudimas, draudimas padidintomis ir sumažintomis sumomis

14. Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos

15. Draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos draudimo sutarties galiojimo metu

16. Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos.

17. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka

18. Atsakomybė už draudimo taisyklių pažeidimus

19. Xxxxxxxxx xxxx asmens naudai

20. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka

21. Xxxxxxxxxx draudimo taisyklių sąvokos


1. Draudžiamieji jvykiai

1.1. Transporto priemonių „Visų rizikų kasko“ draudimas (išskyrus Nedraudžiamuosius jvykius, nurodytus šių taisyklių 3. punkte ir Draudimo išmokos nemokėjimo pagrindus, nurodytus šių taisyklių 4. punkte), susi- jęs su apdraustos transporto priemonės sugadinimu ar sunaikinimu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo, taip pat jei apdrausta transporto priemonė (jos da- lis (-ys)) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu. Transporto priemonėje neserijiniu būdu stacionariai jrengta papildoma jranga, kuriai žala buvo padaryta dėl šiame punkte nurodyto draudžiamojo jvykio, yra apdrausta tik tokiu atveju, jei draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė draudimo liudijime. Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka ir dy- dis nurodyti šių taisyklių 7.1 punkte.

1.2. Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kai vairuojant ap- draustą transporto priemonę buvo sužaloti ar žuvo apdraustieji asmenys. Draudimo apsauga taip pat galioja dėl nelaimingų atsitikimų (nejgalumo, mirties, laikino nejgalumo, kaulų lūžių atveju) apdraustiesiems jlipant j ir išlipant iš apdraustos transporto priemonės. Apdraustieji asmenys ap- draudžiami pagal vieną iš šių dviejų sistemų – „Bendrąją sistemą“ arba

„Vietų sistemą“. Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka ir dydis nurodyti šių taisyklių 7.2 punkte.

1.3. Pagalbos kelyje draudimas. Jeigu draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė draudimo liudijime, apdraudžiamos draudėjo išlaidos, susijusios su:

1.3.1. neatidėliotina pagalba jvykio vietoje:

a) pagalba transporto priemonei sugedus ar kelyje jvykus transporto priemonės apgadinimui:

tuo atveju, kai kelionės tęsimas transporto priemone keltų pavojų kitiems eismo dalyviams, sukeltų didesnius transporto priemonės gedimus ar tęsti kelionę dėl gedimų ar apgadinimo būtų nejmano- ma, draudikas organizuoja techninės pagalbos automobilio atvyki- mą ir apmoka išlaidas, susijusias su transporto priemonės remontu jvykio vietoje; transporto priemonės užklimpimas (sniege, purve ar smėlyje), kuris jvyko kelių eismui skirtose teritorijose, laikomas nea- tidėliotinos pagalbos jvykiu;

b) degalų pristatymu:

tuo atveju, kai transporto priemonei netikėtai pasibaigė degalai, ap- mokamos degalų pristatymo išlaidos (jskaitant ir išlaidas už degalus iki 5 litrų);

c) transporto priemonės transportavimu po gedimo:

jei transporto priemonės negalima paruošti tolimesnei eksploataci- jai jvykio vietoje, draudikas organizuoja transporto priemonės vien- kartinj transportavimą iš jvykio vietos iki artimiausios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės ar draudėjo gy- venamosios vietos, jskaitant ir bagažą bei ne verslo tikslais vežamą krovinj, ir apmoka transportavimo išlaidas;

d) transporto priemonės transportavimu po eismo jvykio:

jei transporto priemonė eismo jvykio metu apgadinama taip, kad to- limesnis tokios transporto priemonės eksploatavimas keltų pavojų eismo dalyviams ar eksploatavimas nėra jmanomas, draudikas or- ganizuoja transporto priemonės vienkartinj transportavimą iš jvy- kio vietos iki artimiausios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos, jskaitant ir bagažą bei ne verslo tikslais vežamą krovinj, ir apmoka transporta- vimo išlaidas;

e) transporto priemonės transportavimu dėl vairuotojo sveikatos sutrikimo:

jei dėl pablogėjusios vairuotojo sveikatos ar mirties j jvykio vietą yra iškviesta greitoji medicininė pagalba ir tolimesnis tokios transporto priemonės vairavimas keltų pavojų eismo dalyviams ar vairuotojas išvežtas j ligoninę suteikti jam medicininę pagalbą, draudikas or- ganizuoja transporto priemonės vienkartinj transportavimą iš jvy- kio vietos iki draudėjo nurodytos vietos ar jo gyvenamosios vietos, jskaitant ir bagažą, bei ne verslo tikslais vežamą krovinj, ir apmoka transportavimo išlaidas;

Transporto priemonės transportavimas, nurodytas c, d, e punktuose, gali būti atliekamas ir nedalyvaujant transporto priemonės vairuoto- jui pagalbos kelyje suteikimo vietoje, jei pastarasis perduoda trans- porto priemonės raktus transportavimą atliekančiam asmeniui.


ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Adresas Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius. Įmonės kodas 302912288. PVM kodas LT100007345010. Telefonai: 1887, (0 0) 000 0000. Faksas (0 0) 000 0000. El. paštas xxxx@xxxx.xx. Tinklalapio adresas xxx.xxxx.xx. Duomenys kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre, VĮ Registrų centras, Vilniaus filialas.

Filialo steigėjas ER GO Insurance SE. Įmonės kodas 10017013. PVM kodas EE100295906. Adresas A. H. Tammsaare 47, Talinas 11316, Estijos Respublika. Duomenys kaupiami ir saugomi Harju apskrities teismo registrų skyriuje.

1.3.2. kelionės pratęsimu ar grjžimu atgal:

jei dėl staigaus ir netikėto gedimo ar apgadinimo tos transporto prie- monės, kuria draudėjas ar apdrausti asmenys pradėjo kelionę, nejma- noma suremontuoti arba ji pavagiama, draudikas organizuoja draudėjo ar apdraustųjų asmenų kelionę atgal iki draudėjo ar apdraustų asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos arba tolimesnę kelionę iki numatytos vietos ir kelionę atgal nuo numatytos vietos iki nuolatinės gyvenamo- sios vietos ir apmoka kelionės išlaidas;

1.3.3. nakvyne:

jei dėl staigaus ir netikėto gedimo ar apgadinimo tos transporto prie- monės, kuria draudėjas ar apdrausti asmenys pradėjo kelionę ir dar nėra nuvykę iki numatytos vietos, nejmanoma suremontuoti arba ji pa- vagiama, draudėjui pageidaujant, draudikas padeda draudėjui surasti vietą nakvynei ir apmoka vienos nakvynės išlaidas;

Jeigu draudėjas ar apdrausti asmenys pasinaudojo kelionės pratęsimo ar grjžimo atgal paslauga, draudikas nakvynės išlaidų neapmoka.

1.3.4. prarastų transporto priemonės raktelių paslauga:

jeigu kelionės metu draudėjas ar apdrausti asmenys prarado apdraus- tos transporto priemonės raktelius, draudikas organizuoja transporto priemonės savininko turimų atsarginių raktelių, esančių jo nurodytoje vietoje, atsiuntimą ir apmoka persiuntimo išlaidas;

1.3.5. pagalba remontuojant automobilj;

jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonę reikia remontuoti, draudikas padeda surasti transporto priemonių remonto paslaugas tei- kiančią bendrovę. Už draudiko pasiūlytų transporto priemonių remon- to paslaugas teikiančios bendrovės pasirinkimą atsako draudėjas. Už atliktų darbų kokybę atsako transporto priemonių remonto paslaugas teikianti bendrovė;

1.3.6. pakaitinio automobiliu suteikimu:

jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonė yra remontuoja- ma su draudiku suderintoje transporto priemonių remonto paslaugas teikiančioje bendrovėje, draudikas apmoka pakaitinio automobilio nuomos išlaidas. Pakaitinis automobilis suteikiamas atsižvelgus j re- montuojamos transporto priemonės klasę (dydj), bet ne aukštesnę nei kompaktinės klasės;

1.3.7. xxxxxxx / nuvykimu j autoservisą:

jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonė yra remontuojama su draudiku suderintoje transporto priemonių remonto paslaugas tei- kiančioje bendrovėje, draudikas apmoka draudėjo išlaidas dėl parvy- kimo j gyvenamąją vietą iš transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės bei išlaidas dėl nuvykimo atsiimti suremontuo- tos transporto priemonės;

1.3.8. Pagalbos kelyje draudimo paslaugos suteikiamos ir su tuo su- sijusios išlaidos atlyginamos draudėjui, apdraustos transporto priemo- nės vairuotojui ir kartu keliavusiems keleiviams.

1.4. „Mobilusis kasko“ draudimas: draudžiamuoju jvykiu šiose taisy- klėse laikomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs toks kelių eismo jvykis, kurio metu buvo sugadinta ar sunaikinta transporto priemonė, nenurodyta draudimo sutartyje ir nuosavybės teise nepriklau- santi draudėjui (jskaitant ir jungtinės nuosavybės atvejj), bet teisėtu pa- grindu laikinai perduota vairuoti draudėjui (draudimo išmoka nustatoma atsižvelgiant j 7.4 punkto sąlygas).


1.5. Transporto priemonės laikinosios nuomos draudimas

Jei apdrausta transporto priemonė dėl šių taisyklių 1.1. straipsnyje išvar- dytų draudžiamųjų jvykių negali būti laikinai eksploatuojama, draudikas apmoka ne aukštesnės kaip tos pačios transporto priemonės klasės / gru- pės laikinąją transporto priemonės nuomą.


1.6. „Atsakingasis kasko“ draudimas

Suteikiama draudimo apsauga, viršijanti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suteikiamos draudimo ap- saugos apimtj. Pagal šias taisykles draudimo apsauga suteikiama tiems jvykiams, kurie pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomy- bės privalomąjj draudimą laikomi nedraudžiamaisiais (pavyzdžiui: žala padaryta užsidegus transporto priemonei, žala dėl transporto priemonės durų atidarymo, jei tai jvyksta ne eismo jvykio metu ir pan.).

2. Draudimo galiojimo teritorija

2.1. Transporto priemonių „Visų rizikų kasko“, keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, „Mobiliojo kasko“ apsauga galioja geografinėje Europos teritorijoje.

2.2. Pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja vienoje iš toliau nurody- tų teritorijų:

2.2.1. Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2.2.2. geografinėje Europos teritorijoje.


3. Nedraudžiamieji jvykiai

3.1. Nedraudžiamaisiais jvykiais, už kuriuos draudimo jmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi tie jvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui:

3.1.1. kai transporto priemonė naudojama atlikti tokius veiksmus, kurių atlikimui ji nėra pritaikyta, arba naudojama nesilaikant transpor- to priemonės eksploatavimo taisyklių;

3.1.2. jei jvykio metu transporto priemonė buvo techniškai netvar- kinga. Ši išlyga netaikoma, kuomet nėra priežastinio ryšio tarp drau- džiamojo jvykio ir apdraustos transporto priemonės techninės būklės;

3.1.3. kaip pasekmė gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemo- nėje dėl jos eksploatavimo, išskyrus pagalbos kelyje atvejus;

3.1.4. dėl darbo režimo ar darbo saugumo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pažeidimo;

3.1.5. dėl gaisro, kai apdraustoje transporto priemonėje arba šalia jos buvo naudojamas atviros ugnies šaltinis bei kiti prietaisai, kuriuos yra draudžiama naudoti pagal transporto priemonės eksploatacijos taisykles;

3.1.6. kai specialiosios paskirties transporto priemonė, kurios pa- grindinė paskirtis yra specialiąja jranga atlikti specialiąsias funkcijas, atlieka šias funkcijas (pavyzdžiui: autokranas, autokopėčios, autobokš- telis, gaisrinis automobilis, miškovežis ir pan.);

3.1.7. kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skir- tose teritorijose, taip pat transporto priemonės naudojimas ant užša- lusių vandens telkinių;

3.1.8. kai transporto priemonė dalyvauja bet kokiuose važiavimuo- se, kuriuose siekiama kuo didesnio greičio, kliūčių jveikimo ir / arba rei- kalaujama ypatingo vairavimo meno, taip pat kai transporto priemonė naudojama mokymui vairuoti;

3.1.9. kai transporto priemonė valdoma neteisėto valdytojo, išsky- rus tuos atvejus, kai transporto priemonė apgadinama vagystės ar plė- šimo metu;

3.1.10. apdraustos transporto priemonės valdytojui neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės arba neturint teisės vai- ruoti transporto priemonę;

3.1.11. kai transporto priemonė buvo valdoma neblaivaus, apsvaigu- sio nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų valdytojo, taip pat kai pastarasis vartojo alkoholj ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo jvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigi- mo patikrinimo; šių taisyklių prasme neblaivumas ir apsvaigimas su- prantamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

3.1.12. kai transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, nepakluso kelių policijos ar kitų kompetentingų institucijų pareigūnų reikalavimams;

3.1.13. dėl transporto priemonės savininko ir / ar valdytojo pavojingo ir chuliganiško vairavimo; šių taisyklių prasme pavojingas ir chuliganiš- kas vairavimas suprantamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustaty- ta tvarka;

3.1.14. xxx xxxxxx organizuojamas tyčia ar transporto priemonė nau- dojama nusikalstamiems veiksmams atlikti;

3.1.15. dėl žemės drebėjimo, radiacijos, branduolinės energijos poveikio;

3.1.16. bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos, tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygotos arba susijusios su toliau šiame punkte nurodytais jvykiais, neatsižvelgiant j tai, kad žalos, nuostolių, išlaidų atsiradimui ar jų dy- džiui galėjo turėti jtakos kitos priežastys ir aplinkybės:

a) karas, invazija, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio pobūdžio veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas,

ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus nera- mumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudoji- mo mastą, taip pat streikas, lokautas, valdžios ar valdžios institucijų nurodymai ir / ar veiksmai;

b) bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai (terorizmas).

Pagal šią išlygą taip pat neatlyginama žala, nuostoliai arba išlaidos, tie- siogiai ar netiesiogiai sukelti arba susiję su reagavimu, kelio užkirtimu ar nuslopinimu a) ir b) papunkčiuose nurodytų veiksmų ir jvykių ar bet kokiu kitu būdu susiję su šio punkto a) ir b) papunkčiuose nurodytais veiksmais ir / arba jvykiais.


3.2. Transporto priemonių „Visų rizikų kasko“ draudimas

3.2.1. Be šių taisyklių 3.1 punkte išvardytų nedraudžiamųjų jvykių, transporto priemonių „Visų rizikų kasko“ draudimas taip pat neatlygina:

3.2.1.1. žalos transporto priemonės elektros instaliacijai, atsiradu- sios dėl trumpojo jungimo joje;

3.2.1.2. žalos dėl medžiagos, iš kurios padaryta transporto prie- monė, savaiminių jskilimų ar trūkimų arba detalės (-ių) funkcijos (-ų) praradimo, senėjimo ar korozijos (pavyzdžiui: lingių išsitiesinimo, lonžeronų jtrūkimo, stiklo jskilimo, surūdijimo ir pan.);

3.2.1.3. žalos transporto priemonės dalims, atskirtoms nuo trans- porto priemonės (nesukomplektuotoms su ja), išskyrus šių taisyklių

7.1.9.6 c) punkto nurodytą atvejj;

3.2.1.4. žalos dėl transporto priemonės ar jos dalių vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai arba nejjungtos ir / ar neveikiančios ir / ar nesumontuotos saugos sistemos (signalizacijos), numatytos draudimo sutartyje;

3.2.1.5. žalos dėl transporto priemonės ar jos dalių vagystės, jei draudikui nepateikiami visi transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai ar saugos sistemos (signalizacijos) val- dymo pultai;

3.2.1.6. žalos dėl transporto priemonės pasisavinimo, jvykdyto pa- ties draudėjo ar jo jgalioto asmens arba kitų asmenų, kurie su trans- porto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo jgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone;

3.2.1.7. žalos, atsiradusios dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo su- gadinimo arba sunaikinimo valstybės valdžios institucijų nurodymu;

3.2.1.8. žalos, atsiradusios dėl to, kad apdraustą transporto prie- monę apgadina ja vežamas krovinys (kroviniu nėra laikoma nesta- cionari jranga). Šis punktas netaikomas, jei nėra galimybės objekty- viai nustatyti, kokia žalos dalis padaryta transporto priemonei dėl krovinio poveikio ir kokia žalos dalis buvo padaryta dėl poveikio iš išorės. Taip pat šis punktas netaikomas, jeigu krovinio padaryta žala apdraustai transporto priemonei atsiranda dėl kitų eismo dalyvių (išskyrus apdraustos transporto priemonės vairuotoją) kaltės, atitin- kamų institucijų pripažintų jvykio kaltininkais;

3.2.1.9. žalos, atsiradusios dėl krovinio pakrovimo j ar iškrovimo iš apdraustos transporto priemonės;

3.2.1.10. žalos, atsiradusios transporto priemonę pakraunant ar iš- kraunant, kai siekiama ją transportuoti sausumos, vandens ar oro transportu;

3.2.1.11. žalos dėl transporto priemonės salono dalių ar jrangos su- gadinimo, kurj padaro apdraustos transporto priemonės valdytojas, keleiviai ar naminiai gyvūnai;

3.2.1.12. už transporto priemonės pakeitimus, pagerinimus, už re- montą dėl susidėvėjimo, vertės ar išvaizdos pabloginimo bei galin- gumo sumažėjimo, pervežimo, skubaus detalių pristatymo išlaidų ir išlaidų dėl transporto priemonės prastovų bei degalų sąnaudų iri išlaidų transporto priemonės skysčiams, kurie buvo pakeisti (išleisti) dėl atliekamo remonto technologijos, bet ne dėl tiesioginio drau- džiamojo jvykio poveikio. Draudikas taip pat neapmoka baudų, ku- rias dėl draudžiamojo jvykio turėjo sumokėti draudėjas;

3.2.1.13. papildomų išlaidų, kurios susidaro tarpininkaujant (atsto- vaujant) transporto priemonių remonto paslaugas teikiančiai (-ioms) bendrovei (-ėms) dėl transporto priemonės remonto;

3.2.1.14. žalos dėl transporto priemonės nestacionarios jrangos, jei žala buvo padaryta ne eismo jvykio metu ar buvo sugadinta (sunai- kinta) tik ši nestacionari jranga.

3.3. Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų:

3.3.1. Be šių taisyklių 3.1 punkte išvardintų nedraudžiamųjų jvykių, keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų neapima:

3.3.1.1. nelaimingų atsitikimų dėl psichikos ar sąmonės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną. Tačiau draudimo apsauga galioja, jei šiame punk- te išvardinti sutrikimai ar traukuliai atsirado dėl nelaimingo atsitiki- mo, kuris pagal šias taisykles laikomas draudžiamuoju jvykiu;

3.3.1.2. nelaimingų atsitikimų, kuriuos patyrė apdraustasis asmuo sąmoningai darydamas ar rengdamasis padaryti nusikaltimą;

3.3.1.3. nelaimingų atsitikimų, kuriuos patyrė apdraustieji asme- nys dėl prieš juos jvykdytos nusikalstamos veikos;

3.3.1.4. nelaimingų atsitikimų kelionėse, kurios rengiamos, vykdo- mos ar tęsiamos, apie tai nežinant jgaliotiesiems naudotis transpor- to priemone asmenims ar prieš jų valią;

3.3.1.5. infekcinių susirgimų, išskyrus tų, kurių sukėlėjai patenka j organizmą susižeidus draudžiamojo jvykio, numatyto šiose taisy- klėse, metu. Nežymūs odos ir gleivinės sužeidimai (nubrozdinimai, jbrėžimai) nelaikomi draudžiamaisiais jvykiais, nors per juos tuoj pat ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka j organizmą. Pasiutligės ir stabligės atveju šis apribojimas negalioja. Infekcijoms, sukeltoms gydymo metu, taikytinas šių taisyklių 3.3.1.6 punktas;

3.3.1.6. sveikatos sutrikimų dėl gydymo ar operacijų, kurias ap- draustasis atlieka sau ar leidžia atlikti. Jeigu operacija ar gydymas (spindulinis, fizioterapinis ar medikamentinis) buvo būtinas dėl ne- laimingo atsitikimo, tuomet tai vertinama kaip draudžiamasis jvykis;

3.3.1.7. pilvo ertmės ar pilvo apatinės dalies pažeidimų (trūkio, išvaržos);

3.3.1.8. tarpslankstelinių diskų pakenkimų ar išvaržų, degeneraci- nių pokyčių sąnariuose, insultų, infarktų ir kitų kraujotakos sutrikimų;

3.3.1.9. patologinių sutrikimų dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje) nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasties.


3.4. Pagalbos kelyje draudimas:

3.4.1. Be šių taisyklių 3.1 punkte išvardintų nedraudžiamųjų jvykių, Pagalbos kelyje draudimas taip pat neatlygina tokių išlaidų:

3.4.1.1. kurios atsiranda be draudiko ar jo jgalioto atstovo pasam- dytų jmonių tiesioginio dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai draudėjas dėl sveikatos būklės negalėjo kreiptis j draudiką iš jvykio vietos;

3.4.1.2. dėl jvykio, kurj sąlygoja pasikartojantis transporto priemo- nės gedimas (-ai) eksploatuojant transporto priemonę nepašalinus (nesuremontavus) techninės priežasties, dėl kurios jau buvo suteikta pagalbos kelyje paslauga.


3.5. „Atsakingasis kasko“ draudimas

3.5.1. Be šių taisyklių 3.1 punkte išvardintų nedraudžiamųjų jvykių,

„Atsakingasis kasko“ draudimas taip pat neatlygina:

3.5.1.1. žalos, kuri atlygintina pagal transporto priemonių valdyto- jų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartj;

3.5.1.2. žalos kartu važiavusiems tiems asmenims, kurie yra trans- porto priemonės bendrasavininkiai, teisėti valdytojai ar šeimos nariai;

3.5.1.3. žalos, patiriamos netekus grynųjų pinigų, bižuterijos, juve- lyrinių bei meno dirbinių, vertybinių popierių, dokumentų, filatelijos, numizmatikos ar panašių rinkinių arba daiktų;

3.5.1.4. žalos dėl draudimo sutartyje nurodytos transporto prie- monės sugadinimo, sunaikinimo arba netekimo ar ja gabenamų daiktų sugadinimo, sunaikinimo arba netekimo;

3.5.1.5. žalos dėl apdrausta transporto priemone velkamos (buksy- ruojamos) transporto priemonės sugadinimo, sunaikinimo ar neteki- mo, joje esančių asmenų sužalojimo ar ja gabenamų daiktų sugadi- nimo, sunaikinimo ar netekimo;

3.5.1.6. žalos dėl transporto priemonės valdytojo sutartinių jsipa- reigojimų nejvykdymo arba netinkamo vykdymo;

3.5.1.7. dėl gamtinei aplinkai padaryto poveikio kylančios žalos žmonėms (jų sveikatai ar gyvybei) arba daiktams, jeigu poveikj sąly- goja pervežamas pavojingas krovinys.

4. Kitos draudimo išmokos nemokėjimo priežastys

4.1. Jeigu draudėjas nevykdo šių taisyklių 5.1.1 punkte nustatytos par- eigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgęs j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia, ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudžiamąjj jvykj draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

4.2. Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti:

4.2.1. jei draudėjas nevykdė 5.1.2–5.1.13, 5.2–5.4, 7.1.7 punktuose numatytų pareigų ar nesilaikė sutartos tvarkos. Sprendimą dėl drau- dimo išmokos sumažinimo priima draudikas, motyvuotai paaiškinęs priežastis, ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutartj turintiems teisę j draudimo išmokas;

4.2.2. žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei toje transporto priemonėje buvo palikti tos transporto priemonės dokumentai; šiuo atveju draudimo išmoka mažinama 50 proc.;

4.2.3. nelaimingo atsitikimo sukeltiems sveikatos sutrikimams ar jų pasekmėms jtakos turėjo ligos ar negalavimai; šiuo atveju draudimo išmoka mažinama 50 proc.;

4.2.4. jei draudėjas transporto priemonę remontuoja ar planuoja remontuoti draudėjo pasirinktoje transporto priemonių remonto pas- laugas teikiančioje bendrovėje, kai draudimo sutartyje numatyta, kad automobilio remontas turi būti atliekamas draudiko rekomenduotoje transporto priemonių remonto paslaugas teikiančioje bendrovėje; šiuo atveju draudimo išmoka gali būti mažinama 20 proc.

4.3. Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jeigu:

4.3.1. draudžiamasis jvykis atsitiko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveiki- mas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);

4.3.2. draudėjas gavo visą žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl žalos, padarytos transporto priemonei, ar iš kito draudiko;

4.3.3. draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, at- sisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, kurią atlygo draudikas, arba jeigu pasinaudoti šia teise tapo nejma- noma dėl draudėjo kaltės. Jei draudimo išmoka buvo išmokėta ir dėl šiame punkte nurodytų draudėjo veiksmų draudikui tapo nejmanoma pasinaudoti reikalavimo teise, asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, draudikas turi teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti gautą draudimo iš- moką ar atitinkamą jos dalj;

4.3.4. draudėjas ar jo jgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisin- gą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjj jvykj.


5. Draudėjo pareigos draudžiamojo jvykio atveju

5.1. Atsitikus draudžiamajam jvykiui, draudėjas privalo:

5.1.1. apie kiekvieną draudžiamąjj jvykj per 7 kalendorines dienas draudimo sutartyje nurodytais kontaktais (telefonu, elektroniniu paštu ar raštu) informuoti draudiką; apie apdraustos transporto priemonės vagystę draudikui būtina pranešti per 48 valandas. Pranešimo laikotar- pis pradedamas skaičiuoti nuo momento, kada draudėjas ar jo atstovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie draudžiamąjj jvykj;

5.1.2. draudėjas, siekdamas gauti pagalbos kelyje draudimo išlaidų atlyginimą, jvykus draudžiamajam jvykiui, privalo iš jvykio vietos ne- delsdamas informuoti draudiką ar jo jgaliotą atstovą draudimo sutar- tyje arba pagalbos kelyje draudimo kortelėje, išduodamoje kartu su draudimo liudijimu, nurodytais telefonais bei vykdyti draudiko ar jo jgalioto atstovo nurodymus (nurodytais telefonais draudikas yra pasie- kiamas bet kuriuo paros metu);

5.1.3. apie kiekvieną draudžiamąjj jvykj nedelsdamas pranešti poli- cijai, jei:

- eismo jvykio metu buvo sužeistas (-i) ar žuvo žmogus (-nės);

- eismo jvykio metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, o šių asmenų eismo jvykio vietoje nėra; ši sąlyga nėra taikoma, kai trans- porto priemonė buvo sugadinta / sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais, o padaryta žala yra mažesnė nei 1 500 Eur;

- su eismo jvykiu susiję dalyviai nesutaria dėl eismo jvykio aplinky- bių (pavyzdžiui, nesutariama, kuris vairuotojas yra kaltas dėl eismo jvykio);

- transporto priemonė buvo sugadinta / sunaikinta dėl materialių objektų užkritimo ant jos ir padaryta žala yra didesnė kaip 1 500 Eur;

- transporto priemonė buvo sugadinta / sunaikinta nežinomų tre- čiųjų asmenų (išskyrus vagystės ar plėšimo atvejj), o padaryta žala yra didesnė kaip 1 500 Eur;

- transporto priemonė buvo sugadinta / sunaikinta dėl kelio defek- to (duobė, kelio paviršiuje esantys požeminių komunikacijų elemen- tai ir pan.), o žala yra didesnė kaip 1 500 Eur;

- pavagiama ar plėšimo būdu užvaldoma apdrausta transporto priemonė ar jos dalys;

- to reikalauja jvykio valstybėje galiojantys teisės aktai;

Taip pat priklausomai nuo jvykio pobūdžio draudėjas privalo nedels- damas pranešti kitai kompetentingai institucijai (pavyzdžiui: gaisro atveju – priešgaisrinės apsaugos tarnybai; sužalojimo, mirties atve- ju – medicinos jstaigai ir pan.), o jos protokolą ar pažymą pateikti draudikui.

5.1.4. nepalikti eismo jvykio vietos iki policijos ar kitų kompetentingų institucijų atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

5.1.5. pateikti draudikui teisingas žalos transporto priemonei atsira- dimo aplinkybes;

5.1.6. užpildyti ir pateikti draudikui eismo jvykio deklaraciją tais atvejais, kai ji pagal jvykio vietos teisės aktus privalo būti pildoma;

5.1.7. imtis jam prieinamų protingų priemonių, dėl kurių būtų iš- vengta žalos arba ji būtų sumažinta, ir laikytis draudiko nurodymų, jei tokie buvo duoti;

5.1.8. stengtis, kad kaip galima greičiau būtų paruošiami draudikui reikalingi pranešimai bei išvados;

5.1.9. leisti draudikui atlikti žalos priežasties ir dydžio tyrimus, su- teikti draudikui visą jvykio tyrimui reikalingą informaciją ir pateikti draudiko reikalaujamus dokumentus;

5.1.10. jei dėl draudžiamojo jvykio būtų pradėtas policijos ar kitų kom- petentingų institucijų tyrimas, apie tai nedelsdamas pranešti draudikui draudimo sutartyje nurodytu telefonu, elektroniniu paštu ar raštu;

5.1.11. jei iškeliama byla teisme, perleisti bylos vedimą draudikui, o draudiko paskirtam advokatui suteikti jgaliojimus ir visą reikiamą informaciją;

5.1.12. atsitikus draudžiamajam jvykiui, kurio atveju numatoma draudimo išmoka pagal keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, jei tai jmanoma, nedelsiant iškviesti gydytoją, o apie jvykj pranešti draudikui, vykdyti gydytojo nurodymus ir imtis kitų priemonių siekiant sumažinti nelaimingo atsitikimo pasekmes;

5.1.13. suteikti galimybę draudiko jpareigotam gydytojui apžiūrėti apdraustąjj.

5.2. Prieš remontuodamas transporto priemonę ar kitaip ją panaudo- damas, draudėjas privalo iš anksto gauti draudiko nurodymus bei pateikti transporto priemonės remonto sąmatas; draudėjas taip pat privalo suda- ryti draudikui galimybę apžiūrėti sugadintą ir / ar sunaikintą transporto priemonę.

5.3. Jei nelaimingas atsitikimas baigėsi mirtimi, apie tai būtina pranešti draudimo sutartyje nurodytu telefonu, elektroniniu paštu ar raštu draudi- kui per 3 kalendorines dienas (72 valandas), net jeigu apie patj nelaimingą atsitikimą jau buvo pranešta. Draudikas turi teisę reikalauti, kad skrodimą atliktų jo paskirtas gydytojas.

5.4. Draudėjas neturi teisės be išankstinio rašytinio draudiko sutikimo pilnai ar dalinai pripažinti ar patenkinti žalos atlyginimo reikalavimų.


6. Žalos nustatymo tvarka

6.1. Gavęs pranešimą apie draudžiamąjj jvykj, draudikas ar jo atsto- vas raštu arba žodžiu (kai apie jvykj pranešama telefonu) pateikia drau- dėjui arba asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką, klausimus apie jvykio aplinkybes. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, raštu papildytų pateiktas

draudžiamojo jvykio aplinkybes, jeigu pateiktos pirminės aplinkybės, draudiko nuomone, nėra pakankamai išsamios.

6.2. Draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, priva- lo raštu arba žodžiu (kai apie jvykj pranešama telefonu) išsamiai atsakyti j draudiko pateiktus klausimus, susijusius su jvykiu, o atsakymus pateikti draudikui.

6.3. Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka draudžiamojo jvykio tyrimą, kurio metu gali būti apklausiami jvykio liudininkai, apžiūrima jvy- kio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo, medicininės ekspertizės jstaigos, taip pat organizacijos, kuriose sudaromi psichoneurologinių, toksikologinių, narkologinių jskaitų sąrašai, taip pat kitokios organizacijos, jmonės ar jstaigos. Prireikus draudikas daro nuo- traukas, atlieka ekspertizes, specialių žinių reikalaujančius tyrimus jvykiui iširti.

6.4 Žalos dydj nustato draudikas ar draudiko paskirtas asmuo. Tam reikalingus dokumentus privalo pristatyti draudėjas, jei nesusitariama kitaip.

6.5 Draudiko ar draudiko paskirto asmens išvados yra privalomos draudėjui, jei nėra jrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties.

6.6. Draudikas apmoka jo paskirto tyrimo išlaidas. Draudėjas sumoka tyrimo išlaidas, viršijančias draudiko paskirto tyrimo apimtj. Asmenų, at- liekančių ar atlikusių tyrimą veiksmai nepanaikina ir nepakeičia draudėjo pareigų pagal šių draudimo taisyklių 5 punktą.

Išlaidos, reikalingos transporto priemonės ar jos dalių vertei, kuri buvo draudžiamojo jvykio metu, atkurti, laikomos pagrjstomis tik tokiu atve- ju, jei šių išlaidų dokumentai yra sudaryti transporto priemonių remonto darbus atliekančios ir transporto priemonės dalimis prekiaujančios (-ių) bendrovės (-ių) ar 6.4–6.6 punktuose numatyta tvarka.


7. Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka

7.1. Transporto priemonių „Visų rizikų kasko“ draudimas:

Atsižvelgiant j draudimo sutartyje numatytą transporto priemonės re- monto vietos pasirinkimą, remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal drau- diko rekomenduotos transporto priemonių remonto paslaugas teikian- čios bendrovės būtinas remonto išlaidas arba pagal draudėjo pasirinktos transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės būtinas ir su draudiku suderintas remonto išlaidas, patvirtintas apmokėjimo doku- mentais. Tuo atveju, jei apmokėjimo dokumentai nepateikiami, remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal draudiko numatytus remonto darbų jkai- nius, keičiamų detalių ir sunaudotų remontui medžiagų vertę.

Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, keičiamų detalių (jskaitant detales, būtinas keisti dėl atliekamo remonto technologijos, nors šios detalės neturėjo tiesioginio draudžiamojo jvykio poveikio) rinkos vertė, dažymo darbų ir dažymo medžiagų vertė. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal keičiamų detalių rinkos vertes (jvertinant trans- porto priemonės dalių nusidėvėjimą, jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip) ir vidutinius darbų jkainius, atitinkančius technologijos lygj, vado- vaujantis gamyklos gamintojos rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės gali būti remontuojamos, todėl neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nu- matytu būdu. Dėl transporto priemonės remonto būdo, sugadintos de- talės (-ų) remonto ar keitimo sprendžia draudikas ar draudiko paskirtas asmuo.

7.1.1. Jei draudimo sutartis sudaryta draudimo „rinkos verte“ drau- dimo apsaugos variantu, žalos dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustato- mas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą trans- porto priemonę ar jos detalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvykio. Atlyginamos apskaičiuotos būtinos remonto išlaidos atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvykio.

Tuo atveju, jei draudėjas atsisako remontuoti savo transporto priemo- nę ir nesutinka su draudiko apskaičiuotomis būtinomis remonto išlai- domis, draudikas pateikia draudėjui transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) konkretų (-ius) pasiūlymą (-us) dėl transporto priemonės remonto atstatant ją j tokią pat būklę, kokia buvo prieš jvykstant draudžiamajam jvykiui, bei išmoka išmoką, vadovaudamasis minėtu (-ais) konkrečiu (-iais) remonto pasiūlymu (-ais).

Žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę

vertę po draudžiamojo jvykio. Transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai ją remontuoti ekonomiškai netikslinga, o remontuoti ekonomiškai netikslinga tada, kai būtinos remonto išlaidos yra lygios ar didesnės kaip 75 procentai transporto priemonės rinkos vertės iki draudžiamojo jvykio. Po draudžiamojo jvykio likusios apgadintos ar senos transporto priemonės detalės paliekamos draudėjui. Jų vertė atskaitoma iš drau- dimo išmokos. Abipusiu šalių sutarimu likutinė vertė gali būti nusta- toma atsižvelgiant j transporto priemonės rinkos vertę, numatomo remonto apimtj bei jo sudėtingumą po draudžiamojo jvykio.

Vagystės ar plėšimo atveju draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias tokiai transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo liudijime nuro- dytos draudimo sumos.

Jeigu transporto priemonės vagystės ar sunaikinimo atveju draudėjas (ar naudos gavėjas) nesutinka su draudiko ar nepriklausomo vertintojo atliktu pavogtos ar sunaikintos transporto priemonės rinkos vertės nu- statymu draudžiamojo jvykio dieną, draudikas turi teisę dėl apdraustos transporto priemonės vagystės ar sunaikinimo patirtą nuostolj drau- dėjui kompensuoti, perleisdamas jo nuosavybėn analogiškos vertės apdraustajai transporto priemonei draudžiamojo jvykio dieną (vertę koreguojant pagal draudimo sutartyje numatytas išskaitų ir kitų drau- dėjui tenkančių mokėjimų sumas) tos pačios markės ir modelio trans- porto priemonę.

7.1.2. Jei draudimo sutartis sudaryta draudimo „nauja verte“ drau- dimo apsaugos variantu, žala dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti ekonomiškai tikslinga, ir atlyginimo dydis nustato- mas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą trans- porto priemonę ar jos detalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvykio, detalėms netaikant nusidėvėjimo. Atlyginamos apskaičiuotos būtinos remonto išlaidos atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvykio.

Žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės naujos neeksploatuotos transpor- to priemonės vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po draudžiamojo jvykio.

Transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai ją remontuoti ekonomiš- kai netikslinga, o remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios ar didesnės kaip 75 procentai naujos ne- eksploatuotos transporto priemonės vertės iki draudžiamojo jvykio. Po draudžiamojo jvykio likusios apgadintos ar senos transporto prie- monės detalės paliekamos draudėjui. Jų vertė atskaitoma iš draudimo išmokos. Abipusiu šalių sutarimu likutinė vertė gali būti nustatoma atsižvelgiant j transporto priemonės rinkos vertę, numatomo remonto apimtj bei jo sudėtingumą po draudžiamojo jvykio.

Vagystės ar plėšimo atveju draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias naujos neeksploatuotos transporto priemonės vertei. Draudimo išmo- ka negali viršyti draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos.

7.1.3. Draudimo išmoka, jskaitant pridėtinės vertės mokestj (PVM), yra mokama, jeigu yra tenkinamos abi šios sąlygos:

- transporto priemonė yra faktiškai suremontuota ir už remonto paslaugas yra sumokėtas PVM;

- draudėjas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus neturi teisės j PVM atskaitą.

7.1.4. Atvejai, kai draudimo išmoka mokama tik atlikus remontą ir pateikus transporto priemonės remonto apmokėjimo dokumentus bei patvirtinus remonto faktą:

- kai buvo sugadintas tik transporto priemonės stiklas;

- kai buvo sugadinta (-os) tik transporto priemonės padanga (-os);

- kai buvo sugadintos detalės, kurias būtina keisti dėl atliekamo remonto technologijos, nors šios detalės neturėjo tiesioginio drau- džiamojo jvykio poveikio;

- transporto priemonės dalių vagystės atveju.

7.1.5. Tuo atveju, kai transporto priemonės remontas po draudžia- mojo jvykio yra ekonomiškai tikslingas, bet draudėjas atsisako re- montuoti savo transporto priemonę ir nesutinka su draudiko apskai- čiuotomis būtinomis remonto išlaidomis, draudikas pateikia draudėjui transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) konkretų (-čius) pasiūlymą (-us) dėl transporto priemonės remonto atstatant ją j tokią pat būklę, kokia buvo prieš jvykstant draudžiama-

jam jvykiui, bei išmoka išmoką vadovaudamasis minėtu (-ais) konkrečiu (-iais) remonto pasiūlymu (-ais).

Jeigu transporto priemonės vagystės ar sunaikinimo atveju draudėjas (ar naudos gavėjas) nesutinka su draudiko ar nepriklausomo vertintojo atliktu pavogtos ar sunaikintos transporto priemonės rinkos vertės nu- statymu draudžiamojo jvykio dieną, draudikas turi teisę dėl apdraustos transporto priemonės vagystės ar sunaikinimo patirtą nuostolj draudė- jui kompensuoti, perleisdamas jo nuosavybėn analogiškos apdrausta- jai transporto priemonei vertės draudžiamojo jvykio dieną (vertę kore- guojant pagal draudimo sutartyje numatytas išskaitų ir kitų draudėjui tenkančių mokėjimų sumas) tos pačios markės ir modelio transporto priemonę.

7.1.6. Jei draudimo išmoka mokama pagal išankstinę transporto priemonės remonto sąmatą (numatomas remonto išlaidas), draudimo apsauga sugadintų dalių atžvilgiu bus suteikiama tik atskirai suderinus su draudiku. Prieš suteikdamas draudimo apsaugą draudėjas privalo pateikti draudikui suremontuotą transporto priemonę apžiūrai.

7.1.7. Jei draudžiamasis jvykis atsitiko už Lietuvos Respublikos te- ritorijos ribų, transporto priemonės remonto kitoje valstybėje išlaidos

atlyginamos tokios, kurios buvo būtinos atlikti, kad būtų užtikrintas saugus eismas, prieš tai suderinus remonto apimtis ir sąlygas su drau- diku ir gavus iš jo rašytinj patvirtinimą. Jeigu remonto išlaidos nevirši- ja 1 500 Eur, transporto priemonės remontas gali būti atliekamas be išankstinio raštiško suderinimo su draudiku, jei draudėjas prieš atlie- kant transporto priemonės remonto darbus padarė jos sugadinimų nuotraukas.

7.1.8. Jei po draudžiamojo jvykio remontuojant transporto prie- monę pažeistos dėvėtos detalės pakeičiamos naujomis originaliomis gamyklos gamintojos detalėmis, tai draudikas atskaičiuoja nusidėvė- jimą. Detalių (išskyrus transporto priemonės padangas), kurios patiria natūralų nusidėvėjimą ir aplinkos poveikj, proporcingą transporto prie- monės ridai ir amžiui, nusidėvėjimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant j Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir transporto priemonių vertinimo instrukciją pagal šiame punkte pateiktą lentelę. Padangų nusidėvėjimo laipsnis nustatomas pagal galiojančią kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto prie- monių vertinimo instrukciją.



Transporto priemonių amžius metais

Detalių nusidėvėjimo laipsnis, proc.

Lengviesiems ir hibridiniams automobiliams (pagal variklio darbo tūrj, cm3); elektromobiliams

Autobusams, krovininiams automobiliams ir jų priekaboms (puspriekabėms), specialiesiems automobiliams ir jų priekaboms (puspriekabėms)


Gyvenamosioms priekaboms, gyvenamiesiems automobiliams, motociklams

iki 1.000

nuo 1.001

iki 2.000

daugiau kaip 2.000 ir visi elektromobiliai

Iki 1 metų

0

0

0

0

0

1

0

0

0

0

0

2

0

0

0

0

0

3

0

0

0

0

0

4

10

8

6

10

5

5

18

15

12

15

10

6

26

22

18

20

15

7

34

29

24

25

20

8

42

37

31

30

25

9

53

43

37

35

30

10

59

49

43

40

35

11

65

55

50

45

40

12

70

61

56

50

45

13

70

67

62

55

50

14

70

70

67

60

50

15

70

70

70

65

50

Daugiau kaip 15

70

70

70

70

50


Jeigu draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė draudimo liudijime, pažeistoms dėvėtoms detalėms (išskyrus transpor- to priemonės padangas), pakeičiant jas naujomis originaliomis gamyklos gamintojos detalėmis, yra netaikomas detalių nusidėvėjimo laipsnis. Šiuo atveju draudimo išmoka mokama, kai draudėjas pateikia transporto prie- monės remonto apmokėjimo dokumentus.

7.1.9. Draudimo liudijime gali būti nustatytas toks išskaitos dydis, koks galioja kiekvienai transporto priemonei ir kiekvienam draudžia- majam jvykiui, išskyrus šiuos atvejus:

7.1.9.1. jei draudžiamasis jvykis atsitiko ne dėl draudėjo kaltės ir draudikas jgyja atgręžtinio reikalavimo teisę tam draudžiamojo jvy- kio kaltininkui, kurio duomenys draudikui yra žinomi (išskyrus išskai- tą, numatytą vagystės atveju). Jei draudžiamasis jvykis atsitiko dėl abipusės draudžiamojo jvykio dalyvių kaltės, išskaita taikoma pro- porcingai draudėjo kaltės dydžiui;

7.1.9.2. nurodytus šių taisyklių 7.1.9.6 punkte;

7.1.9.3. vieną kartą per draudimo metus dėl transporto priemonės kėbulo sugadinimo, kai remontas po draudžiamojo jvykio technolo- giškai galimas ir atliekamas bedažio lyginimo metodu;

7.1.9.4. draudimo sutartyje gali būti nurodomi individualūs išskaitų taikymo atvejai;

7.1.9.5. tuo atveju, kai draudžiamojo jvykio metu transporto prie- monę vairavusio asmens vairavimo stažas (tos kategorijos transpor- to priemonės, dėl kurios sudaroma draudimo sutartis) yra mažesnis nei numatyta draudimo sutartyje, išskaita didinama tris kartus, ta- čiau ne mažiau kaip 50 proc. žalos dydžio;

7.1.9.6. atvejai, kai jvykus draudžiamajam jvykiui draudimo išmoka vieno jvykio atveju negali viršyti:

a) 150 Eur apdraustos transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (jskaitant jų rėmelj) vagystės ar sunaikinimo atveju;

b) 600 Eur transporto priemonėje neserijiniu būdu stacionariai jrengtos papildomos jrangos sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo atveju, jei dėl jos apdraudimo nebuvo atskirai susitarta ir nurodyta draudimo liudijime; transporto priemonės visiško sunaikinimo ar va- gystės atveju žala, padaryta šiai jrangai, nustatoma vertinant trans- porto rinkos vertę iki jvykio, atskirai neišskiriant šios jrangos;

c) 600 Eur transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dang- čio) raktelių, spynelių, saugos sistemų kodų ar pačių saugos sistemų keitimo, jei transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dang- čio) rakteliai buvo pavogti iš transporto priemonės valdytojo gyve- namosios vietos jsilaužus j ją arba panaudojus prievartą prieš teisėtą valdytoją. Vagystės ar prievartos atvejis šiose taisyklėse numatytais terminais turi būti registruotas teisėsaugos institucijose;

d) 150 Eur transporto priemonės dokumentų ar vairuotojo pažymė- jimo vagystės atveju. Atlyginamos šių dokumentų gamybos išlaidos tais atvejais, kai transporto priemonės dokumentai ar vairuotojo pa- žymėjimas būna pavogti iš transporto priemonės valdytojo (nebuvo apdraustoje transporto priemonėje) ir šis faktas buvo registruotas teisėsaugos institucijose;

e) 150 Eur transporto priemonėje sumontuotos vaiko (-ų) saugos kėdutės (-čių) sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo atveju;

f) 5 % draudimo išmokos dydžio, bet ne daugiau kaip 3.000 Eur (iki 150 Eur nėra taikomas procentinis išmokos dydžio apribojimas) ap- draustos transporto priemonės iškėlimo iš jvykio vietos ir krovimo j kitą transporto priemonę atveju bei būtinos transporto priemonės vienkartinio transportavimo išlaidos iš autoavarijos vietos iki ar- timiausios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos; Draudikas apmoka didesnes transportavimo išlaidas tuo atveju, jei šios išlaidos padė- jo sumažinti nuostolių dydj dėl transporto priemonės apgadinimo (sugadinimo) draudžiamojo jvykio metu ir jei jų dydis buvo iš anksto raštu suderintas su draudiku;

Tuo atveju, kai draudžiamojo jvykio metu buvo sugadinta tik velkan- čioji transporto priemonė, o velkamoji (priekaba) transporto priemo- nė nebuvo sugadinta, velkamosios (priekabos) transporto priemonės vienkartinio transportavimo išlaidos apmokamos tokia pat apimtimi, kaip ir velkančiosios transporto priemonės.

g) 150 Eur papildomos vienkartinio transportavimo išlaidos iki transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės, jei draudėjui buvo suteikta pagalbos kelyje paslauga „transporto prie- monės transportavimas“ (1.3.1 c punktas) ir transporto priemonė buvo nugabenta ne j transporto priemonių remonto paslaugas tei- kiančią bendrovę;

h) 150 Eur transporto priemonės saugojimo iki 10 (dešimties) kalen- dorinių dienų laikotarpiui, jeigu transporto priemonė iki jos paruo- šimo eksploatacijai arba iki jos nugabenimo j transporto priemonių remonto paslaugas teikiančią bendrovę turi būti saugoma;

i) 150 Eur panaudoto gesintuvo ir / ar pirmosios pagalbos rinkinio, buvusių apdraustoje ar pagalbą suteikusioje transporto priemonėje;

j) 150 Eur už pagalbą suteikusios transporto priemonės salono va- lymą, jeigu salonas buvo suteptas transportuojant draudžiamojo jvykio metu sužeistus apdraustuosius asmenis;

k) 600 Eur dėl transporto priemonės nestacionarios jrangos sugadi- nimo, jeigu ši jranga sugadinama ar sunaikinama tik dėl kelių eismo jvykio ir jeigu šio jvykio metu buvo sugadintos kitos apdraustosios transporto priemonės dalys. Nestacionarios jrangos žalos dydis ap- skaičiuojamas pagal šios jrangos remonto ar jsigijimo sąskaitas, ne- viršijant jos rinkos vertės jvykio dieną;

l) 150 Eur padangos (-ų) remontui, kai remontuojama padanga ne- pakeičiama nauja (kita).

7.1.10. Atgauta transporto priemonė

Paaiškėjus pavogtos transporto priemonės buvimo vietai, draudėjas privalo apie tai nedelsdamas draudimo sutartyje nurodytu telefonu, elektroniniu paštu ar raštu pranešti draudikui.

Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, prilygstančią apdraustos transporto priemonės vertei, jgyja šios transporto priemonės savininko teises.

Jeigu draudėjas turi teisėtą galimybę atgauti pavogtą transporto prie- monę po to, kai už ją gavo draudimo išmoką, jis privalo grąžinti draudi- mo išmoką arba perleisti transporto priemonę draudikui. Gavęs drau- diko raštišką reikalavimą, draudėjas per 14 kalendorinių dienų privalo pasirinkti, ar grąžinti draudimo išmoką draudikui, ar draudikui perleisti atgautą transporto priemonę. Praėjus šiam terminui draudikas jgauna teisę susigrąžinti išmoką ar transportą priemonę, už kurią buvo išmo- kėta draudimo išmoka.

7.2. Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų: Atvejai, dėl kurių mokama draudimo išmoka:

7.2.1. mirtis – apdraustojo mirtis dėl autojvykio metu patirto kūno sužalojimo per vienerius metus nuo nelaimingo atsitikimo datos;

7.2.2. laikinas nejgalumas – trumpalaikis sveikatos būklės pablogė- jimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažė-

jimas, kai dėl nelaimingo atsitikimo yra sutrikdomos asmens fizinės funkcijos, nurodytas šių taisyklių priedo Nr. 1 lentejėje 3;

7.2.3. kaulų lūžiai – apdraustojo kaulo (-ų) lūžis (-iai), jvykęs (-ę) dėl išorinio poveikio j jo kūną ir pagrjstas (-i) objektyviais instrumentiniais tyrimais (rentgeno, kompiuterinio tomografo ar magnetinio rezonanso tyrimo nuotraukomis);

7.2.4. nejgalumas – apdraustojo patirtas sužalojimas, kuris išliko praėjus ne mažiau kaip 12 mėn. po nelaimingo atsitikimo dienos ir yra patvirtintas medicininiais dokumentais, išduotais ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui nuo nelaimingo atsitiki- mo datos:

7.2.4.1. draudimo išmokos dydis yra išreiškiamas procentais nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos, atsižvelgiant j siste- mą („Bendroji sistema“ ar „Vietų sistema“), nurodytą liudijime, nej- galumo atveju ir apskaičiuojamas vadovaujantis šių taisyklių priedo Nr.1 lentelėje 3 tam sužalojimui nustatyta procentine dalimi;

7.2.4.2. nukentėjusio darbingumo lygio sumažėjimas (netekimas), kai Nejgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba kita atitinkamas teises turinti institucija terminuotai ar pastoviai nustato nukentėjusiam asmeniui nejgalumo lygj, negali būti laikomas draudimo išmokos dydžio ap- skaičiavimo (nustatymo) pagrindu.

7.2.3. Medicinines išlaidas, būtinas nejgalumo lygiui nustatyti ir rei- kalavimo teisei j draudimo išmoką pagrjsti, apmoka draudikas.

7.3. Pagalbos kelyje draudimas

7.3.1. Jeigu draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė draudimo sutartyje, apdraudžiamos draudėjo išlaidos, susiju- sios su:

7.3.1.1. neatidėliotina pagalba jvykio vietoje:

a) pagalba transporto priemonei sugedus ar kelyje jvykus transporto priemonės apgadinimui:

- jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudi- mo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 300 Eur (jskaitant keičiamas techni- nės pagalbos automobilyje esančias jprastines detales);

- jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje drau- dimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka negali viršyti 300 Eur (jskai- tant keičiamas techninės pagalbos automobilyje esančias jprastines detales).b) degalų pristatymu:

- jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudi- mo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoka negali viršyti 180 Eur (jskaitant iki 5 litrų degalų kainą);

- jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje drau- dimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka negali viršyti 300 Eur (jskai- tant iki 5 litrų degalų kainą);

c) transporto priemonės transportavimu po gedimo:

- jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudi- mo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, transpor- tavimas vykdomas iki artimiausios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos;

- jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje drau- dimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka negali viršyti 1 500 Eur;

d) transporto priemonės transportavimu po eismo jvykio:

- jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudi- mo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, transpor- tavimas vykdomas iki artimiausios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos;

Tuo atveju, kai draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje, draudimo išmoka negali viršyti 1 500 Eur.

e) transporto priemonės transportavimu dėl sveikatos sutrikimo:

- jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudi- mo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, transporta- vimas vykdomas Lietuvoje iki draudėjo nurodytos ar jo gyvenamo- sios vietos;

Tuo atveju, kai draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje, draudimo išmoka negali viršyti 1 500 Eur.

7.3.1.2. kelionės pratęsimu ir grjžimu atgal:

- jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudi- mo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoka negali viršyti 100 Eur;

- jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje drau- dimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka negali viršyti 150 Eur vie- nam asmeniui, o visa išmoka negali viršyti 750 Eur;

7.3.1.3. nakvyne:

- jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudi- mo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoka negali viršyti 60 Eur vienam asmeniui, o visa išmoka negali viršyti 300 Eur;

- jei draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje drau- dimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka negali viršyti 120 Eur vie- nam asmeniui, o visa išmoka negali viršyti 600 Eur;

7.3.1.4. prarastų transporto priemonės raktelių paslauga:

- jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudi- mo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoka negali viršyti 30 Eur;

- jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje drau- dimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka negali viršyti 60 Eur;

7.3.1.5. xxxxxxxx / nuvykimas j / iš autoservisą (-o) :

- jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonė yra remontuo- jama su draudiku suderintoje transporto priemonių remonto pas- laugas teikiančioje bendrovėje, draudikas apmoka draudėjo išlaidas dėl parvykimo j gyvenamąją vietą iš transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės bei išlaidas dėl nuvykimo atsiimti suremontuotos transporto priemonės. Jeigu draudimo liudijime nu- matyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai draudimo išmoka negali viršyti 30 Eur;

- jei draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje, tai draudimo išmoka negali viršyti 60 Eur;

7.3.1.6. pakaitinio automobilio suteikimas:

pakaitinis automobilis yra suteikiamas draudėjui per 24 val. nuo transporto priemonės pristatymo j remonto paslaugas teikiančią bendrovę, jei draudžiamasis jvykis atitinka visas šias sąlygas:

- jeigu po draudžiamojo jvykio (jskaitant tiek pagalbos kelyje, tiek transporto priemonės „Visų rizikų kasko“ draudimo draudžiamuo- sius jvykius) transporto priemonė, atsižvelgiant j būtinus gamyklos gamintojos rekomenduojamus laiko normatyvus, kėbulo atstatymo darbų technologiją bei keičiamų detalių pristatymą (iki 24 val.) re- montuojama ilgiau kaip 24 val. su draudiku suderintoje transporto priemonių remonto paslaugas teikiančioje bendrovėje;

- pakaitinis automobilis suteikiamas apdraustos transporto prie- monės remonto (gedimo šalinimo) laikotarpiui, kai draudėjas negali naudotis apdrausta transporto priemone. Pakaitinio automobilio terminas suteikiamas atsižvelgiant j remonto trukmę, būtinus ga- myklos gamintojos rekomenduojamus laiko normatyvus bei kėbulo atstatymo darbų technologiją; priklausomai nuo draudimo liudijime nurodyto pakaitinio automobilio suteikimo termino, laikotarpis gali būti suteikiamas iki 15 dienų neviršijant 500 Eur sumos arba iki 21 dienos neviršijant 800 Eur sumos už visą pakaitinio automobilio nuo- mos laikotarpj;

- suteikiant pakaitinj automobilj Lietuvoje draudėjas sumoka 100 Eur užstatą automobilių nuomos bendrovei grynais ar palikus kreditinės kortelės duomenis, kuris grąžinamas draudėjui jvykdžius šio automobilio nuomos sutartj; tuo atveju, jei pakaitinis automobilis suteikiamas draudėjui ne Lietuvoje, užstato dydis priklauso nuo šias paslaugas teikiančios jmonės automobilio nuomos sąlygų;

- pakaitinis automobilis transporto priemonės gedimo atveju su- teikiamas po transportavimo suteikus gedimo paslaugą ( 1.3.1 c);

- pakaitinio automobilio suteikimą organizuoja draudikas, drau- dėjui kreipusis draudimo sutartyje arba pagalbos kelyje draudimo kortelėje, išduodamoje kartu su draudimo liudijimu, nurodytais telefonais;

- pakaitinj automobilj iš nuomos punkto ar nurodytos draudiko vie- tos, sudarydamas nuomos sutartj, pasiima ir pasinaudojęs pristato pats draudėjas. Draudikas nėra atsakingas už pakaitiniam automo- biliui padarytą žalą bei kitas draudėjo patirtas išlaidas dėl šio auto- mobilio eksploatavimo.

7.4. „Mobilusis kasko“ draudimas:

7.4.1. Draudimo išmoka taikant 300 Eur išskaitą (neatsižvelgiant j eismo jvykio kaltininką) dėl transporto priemonės sugadinimo, sunaiki- nimo eismo jvykio metu negali viršyti 1 500 Eur ir mokama jei draudžia- masis jvykis atitinka visas šias sąlygas:

- draudėjas yra fizinis asmuo;

- lengvasis automobilis nuosavybės teise priklauso kitam fiziniam asmeniui (ne draudėjui), tačiau draudėjui buvo teisėtu pagrindu lai- kinai perduotas vairuoti;

- draudėjui teisėtu pagrindu laikinai perduotas vairuoti lengvasis automobilis nėra apdraustas Sausumos transporto priemonių drau- dimu pagal kitą draudimo sutartj, sudarytą su bet kuria draudimo paslaugas teikiančia bendrove;

- eismo jvykio metu buvo padaryta žala trečiųjų asmenų transpor- to priemonei, sveikatai ar gyvybei;

- eismo jvykio metu draudėjas, yra sudaręs transporto priemonių

„Visų rizikų kasko“ draudimo su pagalbos kelyje (Pagalbos kelyje draudimas gali būti individuali galiojanti sutartis) ir keleivių draudi- mu nuo nelaimingų atsitikimų sutartj pagal šias draudimo taisykles.

7.4.2. Šiam draudžiamajam jvykiui yra taikomos visos šių taisyklių nuostatos.

7.5. Transporto priemonės laikinosios nuomos draudimas

Draudikas apmoka atitinkamos klasės / grupės transporto priemonės nuomos išlaidas. Transporto priemonės nuomos terminas suteikiamas atsižvelgiant j remonto trukmę, būtinus gamyklos gamintojos rekomen- duojamus laiko normatyvus bei kėbulo atstatymo darbų technologiją, priklausomai nuo draudimo liudijime nurodyto nuomos suteikimo termi- no. Nuomos laikotarpis gali būti iki 15 ar iki 21 dienos neviršijant 100 Eur už vieną parą, atsižvelgiant j draudimo sutartyje nurodytą laikotarpj. Transporto priemonės laikinos nuomos išlaidos – tai būtina tam tikra pi- nigų suma už transporto priemonės nuomą (išlaidos degalams, kitiems skysčiams, kitos eksploatacinės išlaidos ar išlaidos už draudimo apsaugą nėra apmokamos), kuri jrodoma pateikiant transporto priemonės nuo- mos jmonės apmokėtą sąskaitą. Draudikas nėra atsakingas už laikinos nuomos transporto priemonei padarytą žalą.

7.6. „Atsakingasis kasko“ draudimas

Draudikas apmoka išlaidas draudžiamojo jvykio metu nukentėjusiam tre- čiajam asmeniui dėl žalos šiam asmeniui, jo turtui ir (ar) dėl neturtinės žalos tuo atveju, jei ši žala viršija transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suteikiamos draudimo apsaugos apimtj. Šia sutartimi draudimo apsauga nėra suteikiama tiems jvykiams, kurie pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės priva- lomąjj draudimą laikomi nedraudžiamaisiais.

Draudimo išmoka apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta tvarka.

7.7. Draudėjo turėtos būtinosios išlaidos mažinant žalą ar vykdant draudiko nurodymus, neatsižvelgiant j tai, kad atitinkamos priemonės nėra davusios teigiamo rezultato, atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir transporto priemonės rinkos vertės santykiui (nevisiškas draudi- mas), nepaisant to, kad šios išlaidos kartu su žalos transporto priemonei dydžiu viršija draudimo sumą.


8. Draudimo išmokos mokėjimo terminai

8.1. Draudimo išmoka fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per septynias dienas, o juridiniam asmeniui – ne vėliau kaip per pen- kiolika dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei drau- dimo išmokos dydj išmokama teisės aktuose numatyta tvarka. Jei jvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo iš- mokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavimu draudikas privalo išmokėti

sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Mokant draudimo išmoką, išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo jmokos.

8.2. Draudikas gali atidėti draudimo išmokos mokėjimą tol, kol nesibai- gia administracinis ar teisminis procesas dėl draudžiamojo jvykio, pradė- tas prieš draudėją ar asmenj, turintj teisę gauti draudimo išmoką.

8.3. Draudikas neturi teisės:

- išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, nejsitikinęs draudžiamojo jvykio buvimu;

- atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.


9. Draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartj forma ir turinys

9.1. Draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti pateikia- mas žodžiu. Draudikui pareikalavus, draudėjas prašymą sudaryti draudi- mo sutartj pateikia raštu.

9.2. Prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti pateikiamas per at- stovą. Draudikas turi teisę pareikalauti pateikti dokumentus, patvirtinan- čius atstovo jgaliojimus.

9.3. Draudėjas atsako už sudarant draudimo sutartj raštu ar žodžiu pa- teikiamų duomenų teisingumą. Sudarius draudimo sutartj raštu pateiktas prašymas laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi. Jeigu po drau- dimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai jvertinti, draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jtakos drau- džiamajam jvykiui.


10. Draudimo objektas

10.1. Priklausomai nuo draudimo sutarties turinio, transporto priemonių draudimo objektu gali būti šie turtiniai interesai:

10.1.1. susiję su apdraustos transporto priemonės valdymu, naudoji- mu, disponavimu arba su teisėtu pagrindu laikinai perduotos draudėjui transporto priemonės vairavimu;

10.1.2. susiję su nelaimingais atsitikimais dėl apdraustos transporto priemonės valdymo, naudojimo, disponavimo;

10.1.3. susiję su apdraustos transporto priemonės valdymu, kurio metu padaroma žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui.


11. Draudimo sumų, jmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė

ir pasekmės dėl jų nesilaikymo

11.1. Xxxxxxxx xxxx

11.1.1. transporto priemonė apdraudžiama vienu iš šių draudimo ap- saugos variantų – „rinkos verte“ arba „nauja verte“, parenkant drau- dimo jvykių variantą – „Visos rizikos“, „Susidūrimas su kita transporto priemone ar su gyvūnais“, „Visos rizikos“ išskyrus eismo jvykj“;

11.1.2. apdraustųjų sveikata bei gyvybė draudžiama draudėjo pasi- rinktomis draudimo sumomis nuo mirties, nejgalumo, laikino nejgalu- mo ar kūno sužalojimo;

11.1.3. pagalbos kelyje draudimo suma nustatoma sutarties šalių susitarimu;

11.1.4. transporto priemonės laikinos nuomos draudimo suma nusta- toma sutarties šalių susitarimu;

11.1.5. „Atsakingojo kasko“ draudimo suma nustatoma sutarties ša- lių susitarimu;

11.1.6. išmokėjus draudimo išmoką dėl nuostolių, prilyginamų drau- dimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos visai draudimo sumai, numatytai drau- dimo sutartyje. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką dėl transporto priemonės sunaikinimo, vagystės ar plėšimo, draudiko prievolės pasi- baigia pagal visas draudimo sutarties dalis.

11.2. Draudimo jmoka apskaičiuojama draudžiant:

11.2.1. transporto priemonių „Visų rizikų kasko“, Pagalbos kelyje, Laikinosios nuomos ar „Atsakingojo kasko“ draudimu pagal draudėjo prašyme nurodytos transporto priemonės tipą, markę, modelj, vari- klio darbo tūrj, keliamąją galią, draudimo laikotarpj, galiojimo terito- riją, draudimo sumas bei kitus duomenis ir aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikos jvertinimui ir draudimo jmokos apskaičiavimui;

11.2.2. keleivius nuo nelaimingų atsitikimų – pagal draudėjo prašyme nurodytą draudimo laikotarpj, galiojimo teritoriją, draudimo sumas bei kitus duomenis ir aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikos jvertini- mui ir draudimo jmokos apskaičiavimui;

11.3. Draudimo sutarties jsigaliojimo ir jmokos mokėjimo tvarka:

11.3.1. Visais atvejais draudimo sutarties jsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimu, t. y. draudimo su- tartis jsigalioja tik po to, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo sutartyje numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta sutarties sudarymo dieną, ar sutartyje yra numatytas vėlesnis visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimo terminas:

11.3.1.1. jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta draudimo sutarties sudary- mo dieną, o draudėjas tinkamai jvykdo prievolę mokėti draudimo jmoką (t. y. nurodytu terminu ir sutartu mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką), tai draudimo sutartis jsigalioja nuo sutar- tyje nurodyto numatomo draudimo laikotarpio pradžios dienos ir va- landos, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvykiams;

11.3.1.2. jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta vėliau nei draudimo sutarties sudarymo dieną, o draudėjas tinkamai jvykdo prievolę mokėti drau- dimo jmoką (t. y. nurodytu terminu ir mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką), tai draudimo sutartis jsigalioja nuo draudi- mo jmokos sumokėjimo momento, o draudimo apsauga yra taikoma ir tiems draudžiamiesiems jvykiams, apie kuriuos draudimo sutarties šalys nežinojo sudarydamos draudimo sutartj, bet kurie jvyko laiko- tarpiu nuo sutartyje nurodytos numatomos draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos iki sutarties jsigaliojimo momento (t. y. draudimo apsauga yra taikoma retroaktyviai);

11.3.1.3. jei draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką pra- leidęs draudimo sutartyje numatytą jmokos sumokėjimo terminą, tai neatsižvelgiant j tai, ar draudimo jmoka privalėjo būti sumokėta sutarties sudarymo dieną, ar sutartyje buvo numatytas vėlesnis jos sumokėjimo terminas, draudimo sutartis jsigalioja tik kitą dieną po draudimo jmokos sumokėjimo dienos, 00 valandų, o draudimo ap- sauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvykiams;

11.3.1.4. visais šių taisyklių 11.3.1 punkte numatytais atvejais drau- dimo apsauga pradedama taikyti ne anksčiau nei draudimo sutarty- je nurodyta numatomo draudimo laikotarpio pradžia.

11.3.2. Draudėjas gali pasirinkti draudimo jmokos mokėjimo perio- diškumo būdą – mokėti metinę draudimo jmoką iš karto arba dalimis. Draudimo jmokos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.

11.3.3. Jeigu sutarta metinę draudimo jmoką mokėti dalimis, tai:

a) po pirmosios draudimo jmokos dalies visos kitos jmokos laikomos atidėtomis draudimo jmokos dalimis, nes jų mokėjimas atidedamas iki sutartyje numatyto mokėjimo termino;

b) draudikas gali nedelsdamas pareikalauti sumokėti atidėtas eina- mųjų draudimo metų jmokų dalis, jeigu draudėjas delsia visiškai ar iš dalies sumokėti kurią nors jmokos dalj; draudikas vienašališkai iš- siunčia draudėjui pranešimą apie draudimo jmokos mokėjimo būdo pakeitimą, kuris tampa privalomas draudėjui.

11.4. Jei draudėjas draudimo sutartyje numatytu terminu nesumoka atidėtos draudimo jmokos ar jos dalies, draudikas praneša draudėjui raštu, kad po 15 dienų nuo pranešimo apie nesumokėtą jmoką išsiunti- mo draudimo apsauga bus sustabdyta, o po 30 dienų nuo šio praneši- mo išsiuntimo – draudimo sutartis pasibaigs. Jeigu draudėjas sumoka draudimo jmoką laikotarpiu nuo draudimo apsaugos sustabdymo iki jos pasibaigimo, draudimo apsauga atnaujinama kitą dieną po jmokos su- mokėjimo nuo 00 val. Jei draudžiamasis jvykis jvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, tai draudikas nemoka draudimo išmokos. Ši taisyklių sąlyga netaikoma nesumokėjus visos ar pirmos draudimo jmokos, kadan-

gi visais atvejais draudimo sutarties jsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimu.

11.5. Draudimo jmokos mokėjimo pagrindas yra draudiko surašytas ofi- cialus dokumentas – draudimo liudijimas, jmokų sąskaita arba ją atitin- kantis dokumentas.

11.6. Draudimo jmoka mokama draudimo jmonei grynaisiais pinigais arba naudojantis banko ar pašto paslaugomis.

11.7. Draudimo jmoka ir draudimo suma draudimo liudijime gali būti nurodoma nacionaline ir / ar užsienio valiuta. Draudimo jmokos ir išmo- kos gali būti mokamos nacionaline ir / ar užsienio valiuta, jeigu tai ne- prieštarauja Lietuvos Respublikos jstatymams. Metinė draudimo jmoka perskaičiuojama j nacionalinę valiutą sutarties sudarymo dienos oficialiu valiutos kursu.


12. Draudimo sutarties galiojimo terminai

12.1. Transporto priemonių draudimo sutartis sudaroma draudimo liudi- jime nurodytam laikotarpiui.

12.2. Transporto priemonių „Visų rizikų kasko“ draudimo sutarties „nau- jos vertės“ draudimo varianto apsauga gali galioti ne ilgiau kaip du pir- muosius draudimo metus. Jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nėra pasibaigęs po šių dviejų draudimo metų, automatiškai pradeda ga- lioti draudimas „rinkos verte“.

12.3. Atskirame draudiko rašte gali būti nurodoma, kad draudikas sutei- kia draudėjui laikinąją draudimo apsaugą, kol nėra baigtas rizikos jverti- nimas arba nėra galutinai susitarta dėl draudimo jmokos dydžio. Laikinoji draudimo apsauga pasibaigia nuo to momento, kai draudikas nustato draudimo riziką ir kai šalys susitaria dėl draudimo jmokos dydžio arba nuo momento, nurodyto draudiko rašte. Laikinosios draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu taikomos visos šių taisyklių nuostatos, reglamen- tuojančios draudėjo ir draudiko statusą bei draudimo apsaugos apimtj. Nesudarius draudimo sutarties, laikinoji draudimo apsauga yra laiko- ma negaliojančia nuo pat pirmos jos suteikimo dienos ir draudikas nėra jpareigotas mokėti draudimo išmokas už jvykius, atsitikusius laikinosios draudimo apsaugos laikotarpiu.

12.4. Draudėjui mirus, iš draudimo sutarties atsiradusios draudėjo teisės ir pareigos pereina jo jpėdiniams (teisių perėmėjams), jei tai jmanoma pa- gal sutarties prigimtj, jstatymus ir turinj.

12.5. Pardavus apdraustą transporto priemonę arba kitokiu pagrindu pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, taip pat išperka- mosios ar veiklos nuomos atveju pasikeitus nuomininkui, teisės ir parei- gos pagal draudimo sutartj pereina naujajam transporto priemonės savi- ninkui, jeigu buvęs arba naujasis transporto priemonės savininkas raštu pranešė draudikui apie nuosavybės teisės perėjimą per 48 valandas nuo transporto priemonės savininko pasikeitimo momento, o draudikas turė- jo galimybę jvertinti naujojo transporto priemonės savininko draudimo riziką. Nepranešus draudikui apie transporto priemonės pardavimą arba savininko, nuomininko (išperkamosios ar veiklos nuomos atveju) pasikei- timą, draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos.

12.6. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką transporto priemonės su- naikinimo, vagystės ar plėšimo atveju, draudimo sutartis pasibaigia neat- sižvelgiant j draudimo sutartyje nurodytą laikotarpj, t. y draudiko prievo- lės, esant tokiam atvejui, pasibaigia.

12.7. Draudimo sutartis pasibaigia 11.4 punkte apibrėžtomis sąlygomis.


13. Dvigubas draudimas, draudimas padidintomis ir sumažintomis sumomis

13.1. Jei tas pats ar kitas draudėjas sudarė kelias tos pačios transporto priemonės draudimo sutartis (dvigubas draudimas), tai draudimo išmoka mokama proporcingai sudarytų draudimo sutarčių draudimo sumoms, kad bendra draudimo išmoka neviršytų viso žalos dydžio.

13.2. Nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma virši- ja apdraustos transporto priemonės vertę draudimo sutarties sudarymo dieną, draudimo sutartis negalioja tai draudimo sumos daliai, kuri viršija draudimo vertę. Tačiau išmokėta draudimo vertę viršijanti draudimo iš- moka negali būti išieškota. Jeigu draudimo jmokos mokamos periodiškai ir nustatoma, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma viršija apdraustos transporto priemonės vertę draudimo sutarties sudarymo dieną, bet visa draudimo jmoka dar nėra sumokėta, likusi mokėti draudi-

mo jmokos dalis sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimo dydžiui.

13.3. Nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma yra mažesnė už apdraustos transporto priemonės rinkos vertę draudimo su- tarties sudarymo dieną, jvykus draudžiamajam jvykiui draudimo išmoka yra apskaičiuojama sumažinant ją pagal draudimo sumos ir transporto priemonės rinkos vertės, buvusios sudarant draudimo sutartj, santykj.


14. Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos

14.1. Draudikas turi teisę reikalauti iš asmens, ketinančio sudaryti drau- dimo sutartj, pateikti reikalingą informaciją apie pageidaujamą apdraus- ti transporto priemonę, jeigu ši informacija susijusi su draudimo rizikos vertinimu.

14.2. Draudikas privalo sudaryti sąlygas draudėjui susipažinti su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis ir išduoti draudimo liudijimą bei draudimo rūšies taisyklių kopiją.

14.3. Draudėjas, prašydamas sudaryti draudimo sutartj, privalo pateikti teisingus duomenis draudimo jmokoms apskaičiuoti bei sudaryti galimy- bę draudikui apdraudžiamos transporto priemonė apžiūrai.

14.4. Draudikas turi teisę nedrausti rizikų, kurios, jo nuožiūra, yra nepa- geidaujamos draudimo jmonei.

14.5. Draudikas turi teisę fotografuoti draudžiamą transporto priemonę.


15. Draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos draudimo sutarties galiojimo metu

15.1. Draudikas privalo:

15.1.1. atsitikus draudžiamajam jvykiui šiose taisyklėse numatytais terminais mokėti draudimo išmokas;

15.1.2. draudėjui raštu pareikalavus ir apmokėjus išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinan- čius dokumentus;

15.1.3. neskelbti gautos vykdant draudimo sutartj informacijos apie draudėją ar kitus asmenis ir jų turtinę padėtj, išskyrus jstatymų nusta- tytais atvejais.

15.2. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina šios išmokos dydžio reikalavimo teisė, kurią draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, turi asmeniui, atsakingam už žalos padarymą; draudi- kui ši teisė nepereina draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju.

15.3. Draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, privalo perduoti draudikui visus dokumentus ir jrodymus, taip pat pranešti jam visą informaciją, kuri reikalinga jgyvendinti perėjusią draudikui reikalavi- mo teisę.

15.4. Draudėjas privalo:

15.4.1. laiku mokėti draudimo jmokas ar jos dalis;

15.4.2. suteikti draudikui informaciją apie pasikeitusius apdraustos transporto priemonės duomenis, taip pat informaciją apie sudarytas ar ketinamas sudaryti tų pačių transporto priemonių draudimo sutartis;

15.4.3. nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 48 valandas, raštu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą. Draudikas, at- sižvelgęs j naujai atsiradusias aplinkybes, turi teisę reikalauti pakeis- ti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo jmoką. Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo jmokos, draudikas turi teisę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Jei draudėjas nustatytu terminu nepranešė draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, tai draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartj ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo jmokos. Tačiau draudikas neturi teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartj, jeigu išnyko aplinkybės, galėjusios sukelti draudimo rizikos padidėjimą;

15.4.4. transporto priemonės rakto (-ų), degimo arba durų (bagažinės dangčio) spynelių dingimo atveju pakeisti naujais visus raktų komplek- tus bei degimo ir durų, bagažinės dangčio spyneles. Saugos sistemų pulto (-ų) dingimo atveju turi būti keičiami saugos sistemų kodai, o jei to techniškai nėra galimybės atlikti, draudėjas privalo pakeisti saugos sistemą. Atskirais atvejais draudikas turi teisę nustatyti individualius reikalavimus, kurie raštu pranešami draudėjui.

15.5. Jeigu transporto priemonių draudimo liudijime, be draudėjo, yra nurodomi ir kiti asmenys, tai visos šių taisyklių bei draudimo sutarties nuostatos, kuriose minimas draudėjas, atitinkamai taikomos ir tiems asmenims.


16. Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos

16.1. Visi draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai atliekami išrašant draudimo sutarties priedus. Pakeitimai ir papildymai jsigalioja nuo priede prie draudimo sutarties nurodytos datos.

16.2. Visi draudikui skirti raštai, pranešimai ir paaiškinimai išdėstomi raš- tu valstybine kalba ir adresuojami draudiko centrinei būstinei arba siun- čiami registruotu laišku transporto priemonių draudimo liudijime nurody- tais adresais. Draudimo tarpininkai nėra jgalioti priimti šiuos pranešimus arba paaiškinimus.

16.3. Draudimo sutartis ar apsauga atskirų draudimo objektų atveju gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos galiojimo terminą, jeigu po sutar- ties jsigaliojimo išnyko galimybės jvykti draudžiamajam jvykiui arba drau- džiamoji rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu ir kt.). Šiuo atveju draudikas turi teisę j tą dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.

16.4. Jeigu draudimo sutartis ar apsauga atskirų draudimo objektų atve- ju nutraukiama draudėjo iniciatyva, sumokėta draudikui draudimo jmoka draudėjui negrąžinama. Draudikas turi teisę draudėjui grąžinti draudimo jmokos dalj, proporcingą likusiam nepanaudotam draudimo sutarties ga- liojimo laikui, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlai- das bei pagal tą sutartj išmokėtas draudimo išmokas. Draudimo sutar- ties sudarymo ir vykdymo išlaidos sudaro 10 procentų metinės draudimo jmokos.

16.5. Draudimo sutartis ar apsauga atskirų draudimo objektų atveju gali būti nutraukta visa arba tik atskira jos dalis (transporto priemonių „Visų rizikų kasko“ draudimas, laikinos nuomos, keleivių draudimas nuo nelai- mingų atsitikimų, pagalbos kelyje draudimas), atsižvelgiant j 16.4 punkto sąlygas. Tai turi būti padaryta raštu, pagal galimybes registruotu laišku, o adresatą šis laiškas turi pasiekti ne vėliau nei dieną prieš draudimo sutar- ties nutraukimo dieną.

16.6. Draudimo sutarčiai nejsigaliojus, atsižvelgiant j 11.3.1 punkte nu- rodytas sąlygas, draudikas neprivalo apie draudimo sutarties negaliojimą specialiai pranešti draudėjui.


17. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka

17.1. Draudikas, ketinantis perleisti savo teises ir pareigas pagal draudi- mo sutartis kitam ar kitiems draudikams, privalo apie šj ketinimą paskelbti 2 (dviejuose) dienraščiuose, kurie platinami visoje Lietuvos Respublikoje. Po paskelbimo dienraščiuose draudikas apie savo ketinimą prieš du mė- nesius asmeniškai raštu privalo informuoti draudėją. Skelbimuose dien- raščiuose ir rašytinėje informacijoje draudėjui draudikas privalo nurodyti terminą (ne trumpesnj kaip du mėnesiai), per kurj draudėjas turi teisę pa- reikšti savo prieštaravimą raštu draudikui dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj.

17.2. Pasibaigus 2 mėnesių jspėjimo terminui, draudikas privalo kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo.

17.3. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudi- mo sutartj kitam ar kitiems draudikams tik gavęs Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos leidimą.

Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai.“

17.4. Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo sutar- tis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartj per vieną mėnesj nuo teisių ir pareigų perleidimo. Šiuo atveju draudikas turi teisę j tą dalj drau- dimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui (pro rata temporis).

18. Atsakomybė už draudimo taisyklių pažeidimus

18.1. Draudimo sutarties šalys, pažeidusios draudimo sutarties sąlygas, atsako jstatymų nustatyta tvarka.

18.2. Draudėjas ar draudikas laikomi pažeidusiais draudimo sutarties są- lygas tik nustačius jų kaltę.

18.3. Draudėjas laikomas atsakingu už draudimo sutarties pažeidimą ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo jgalioti asmenys (transpor- to priemonės teisėtas valdytojas, naudotojas ir pan.) ar kiti asmenys, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėję teisę naudotis transporto priemone.


19. Xxxxxxxxx xxxx asmens naudai

Jeigu draudimo sutartis sudaryta kito asmens naudai, draudėjas neturi teisės be kito asmens sutikimo disponuoti teisėmis pagal draudimo sutar- tj: gauti draudimo išmoką, perduoti jo teises kitiems asmenims. Draudimo išmoka kitam asmeniui, bet ne draudėjui, mokama, jeigu tai numatyta draudimo sutartyje. Tik gavus raštišką draudimo sutartyje nurodyto nau- dos gavėjo sutikimą, draudimo išmoka mokama draudėjui.


20. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka

20.1. Visi nesutarimai, kylantys tarp draudėjo ir draudiko dėl draudimo sutarties sudarymo, vykdymo ar pasibaigimo, sprendžiami tarpusavio susitarimu.

20.2. Nepavykus išspręsti nesutarimų derybomis, ginčas tarp draudėjo ir draudiko sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose pagal Lietuvos Respublikos jstatymus.


21. Xxxxxxxxxx draudimo taisyklių sąvokos

21.1. Apdraustieji asmenys – turintys teisę naudotis transporto priemo- ne keleiviai (jskaitant vairuoją), jvykio metu buvę toje transporto prie- monėje, kuri nurodyta draudimo liudijime, ir apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų.

21.2. Bedažis jmušimų lyginimas – tai metodas, leidžiantis išlyginti kė- bulo jmušimus (jlenkimus), nenaudojant glaistymo ir dažymo, išsaugant originalius transporto priemonės kėbulo dažus.

21.3. „Bendroji sistema“ – keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų variantas, kai draudimo suma transporto priemonėje esantiems kelei- viams kiekvienam asmeniui dalijama proporcingai lygiomis dalimis.

„Vietų sistema“ – keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų variantas, kai vienoda draudimo suma apdraudžiama kiekviena transporto priemo- nėje jrengta sėdima vieta. Jeigu draudžiamojo jvykio metu apdraustoje transporto priemonėje buvo daugiau keleivių, negu tai numatyta gamy- klos gamintojos normatyvuose, draudimo išmoka, tenkanti nukentėju- siam keleiviui, yra mažinama proporcingai gamyklos gamintojos jrengtų sėdimų vietų ir faktiškai automobilyje buvusių keleivių skaičiaus santykiu.

21.4. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.

21.5. Draudikas – ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą.

21.6. Draudimo taisyklės – draudiko parengtos standartinės draudimo sutarties sąlygos, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis.

21.7. Draudimo sutartis – sutartis, kuria draudikas jsipareigoja už nu- statytą draudimo jmoką (premiją) sumokėti draudimo išmoką draudėjui arba tam trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudžia- masis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, rašytinis prašymas sudaryti draudimo sutartj (jei jis buvo pateiktas), draudimo liu- dijimas, draudimo sutarties sąlygos, priedai.

21.8. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.

21.9. Draudžiamasis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

21.10. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirti- nantis draudimo sutarties sudarymą.

21.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba ta pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka,

kurios neviršydamas draudikas atlygina draudžiamojo jvykio (draudžia- mųjų jvykių) metu patirtą žalą.

21.12. Draudimas „Rinkos verte“ – tai draudimo apsaugos variantas, kai draudikas atlygina dokumentais patvirtintas atlikto arba numatomo re- monto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba tokiai jos dalių rin- kos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu, atkurti, atsižvelgiant j jų nuvertėjimą, nurodytą šiose taisyklėse. Vagystės, plėšimo ar sunaikini- mo atveju draudikas atlygina nuostolius, prilygstančius tokiai transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu, tačiau ne didesnius nei draudimo suma.

21.13. Draudimas „Nauja verte“ – tai toks draudimo apsaugos variantas, kai draudikas atlygina dokumentais patvirtintas atlikto arba numatomo remonto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių naujai vertei atkurti, nejvertinant dalių nuvertėjimo. Vagystės, plėšimo atveju draudikas atlygina nuostolius, prilygstančius naujos neeksploatuotos transporto priemonės vertei, kuri nekinta visą draudimo sutarties galioji- mo laikotarpj, tačiau ne ilgiau negu dvejus pirmuosius draudimo metus.

21.14. Draudimo jvykių variantai:

„Visos rizikos“: draudžiamuoju jvykiu laikomas bet koks staiga ir neti- kėtai jvykęs jvykis, kai dėl išorės jėgų poveikio transporto priemonė su- gadinama, sunaikinama ar pavagiama, išskyrus Taisyklėse nurodytus nedraudžiamuosius jvykius.

„Susidūrimas su kita transporto priemone arba gyvūnais“: draudžia- muoju jvykiu laikomas tik tas eismo jvykis, kuriame dalyvauja daugiau nei viena judanti transporto priemonė, o už jvykj atsakingas yra drau- dėjas (apdraustos transporto priemonės teisėtas valdytojas) arba su- sidūrimas su naminiais ar laukiniais gyvūnais. Visi kiti jvykiai laikomi neapdraustais: t. y., transporto priemonės ar jos detalių vagystė, trans- porto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas kitomis aplinkybėmis ir pan.

„Visos rizikos“ išskyrus eismo jvykj“: draudimo apsauga galioja drau- džiamiesiems jvykiams, išskyrus eismo jvykj.

21.15. Draudimo metai – draudimo sutarties galiojimo laikotarpis, lygus 12 (dvylikai) kalendorinių mėnesių.

21.16. Draudimo teritorija – geografinė teritorija, kurioje atsitikusiam draudžiamajam jvykiui galioja draudimo apsauga.

21.17. Draudiko rekomenduota transporto priemonių remonto paslaugas teikianti bendrovė – transporto priemonių remonto paslaugas atliekanti jmonė, turinti sutartinius jsipareigojimus draudikui dėl transporto prie- monių remonto ir atstovavimo sąlygų.

21.18. Draudėjo pasirinkta transporto priemonių remonto paslaugas tei- kianti bendrovė – Lietuvoje registruota ir transporto priemonių remonto paslaugas atliekanti jmonė, kurios valandiniai remonto jkainiai atitinka vidutinius jkainius Lietuvoje, atsižvelgiant j automobilio amžių bei trans- porto priemonės markę.

21.19. Eismo jvykis – jvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo stati- niai ar bet koks kitas jvykio vietoje esantis turtas.

21.20. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas nebėginių transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio konstrukciją sudaro žemės sankasa, pagrindas, kelio danga ir papildomi kelio statiniai.

21.21. Gaisras – ugnis, atsiradusi ne jai skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo draudėjo, ir galinti plisti savaime.

21.22. Išskaita – pinigų suma, kurią kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju apmoka pats draudėjas. Draudiko atsakomybė kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus išskaitą. Išskaita gali būti iš- reikšta pinigų suma ir / arba procentais nuo nuostolio dydžio.

21.23. Nedraudžiamasis jvykis – draudimo sutartyje ir / ar jstatymuo- se nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.

21.24. Nejgalumas – ilgalaikis ir nuolatinis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas, kai dėl nelaimingo atsitikimo yra sutrikdomos asmens fizinės ir / ar psichinės funkcijos arba jų netenkama. Nejgalumas ir draudimo išmokos dydis nu- statomas šiose taisyklėse numatyta tvarka.

21.25. Nejgalumo lygis – asmens fizinių ir / ar psichinių funkcijų sutrikimo ir / ar netekimo dydis, nustatytas šių taisyklių numatyta tvarka.

21.26. Nelaimingas atsitikimas – atvejis, kai apdraustojo kūnas staiga ir ne dėl jo valios paveikiamas iš išorės ir padaroma žala jo sveikatai arba atimama gyvybė.

21.27. Numatomas draudimo laikotarpis – laikotarpis, nurodytas drau- dimo liudijime. Jei draudimo liudijime nenurodyta kitaip, numatomas draudimo laikotarpis yra 12 (dvylika) kalendorinių mėnesių. Tuo atveju, kai draudėjas tinkamai jvykdo pareigą sumokėti visą ar pirmą draudimo jmoką, numatomas draudimo laikotarpis sutampa su draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu.

21.28. Pagalba kelyje – jvykis, kai draudėjas ar teisėtas transporto prie- monės valdytojas, pradėjęs kelionę iš nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl apdraustos transporto priemonės techninio gedimo, apgadinimo ar kitų jvykių, nurodytų šių taisyklių 1.3 punkte, negali toliau tęsti numatytos kelionės. Transporto priemonės apgadinimas pagalbos kelyje draudimo atveju yra suprantamas kaip staigus ir betarpiškas mechaninės jėgos po- veikis apdraustai transporto priemonei, dėl kurio nebegalima toliau sau- giai naudoti transporto priemonės.

21.29. Rizikos padidėjimas po draudimo sutarties sudarymo yra tuomet, kai dėl pasikeitusių transporto priemonės eksploatavimo sąlygų ar aplin- kybių (pavyzdžiui: transporto priemonės naudojimas taksi, pavėžėjimo paslaugoms, inkasacijai, nuomai ar panašioms paslaugoms teikti, drau- dimo sutartyje numatytų transporto priemonę vairuojančių asmenų gru- pės vairuotojų stažo sumažėjimas) arba techninių charakteristikų pasikei- čia draudimo rizika ar dėl kitų priežasčių pasikeičia kuri nors ta aplinkybė, kurią nurodė prašyme sudaryti draudimo sutartj draudėjas (pvz.: trans- porto priemonės rakto (-ų) dingimas, papildomų raktų pasigaminimas, transporto priemonės sergėjimo sistemos pulto (-ų) dingimas, degimo arba durų (bagažinės dangčio) spynelių vagystė ar sugadinimas, trans- porto priemonės dokumentų dingimas, transporto priemonės išregistra- vimas iš valstybinio registro ir panašūs atvejai).

21.30. Techniškai netvarkinga transporto priemonė - transporto priemonė laikoma techniškai netvarkinga, kuomet draudžiama ją eksploatuoti pa- gal kelių eismo taisykles (Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklėse nu- matyti „Motorinių transporto priemonių techninės būklės reikalavimai“).

21.31. Teroristiniai aktai (terorizmas) – reiškia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimą panaudo- jant arba grasinant panaudoti jėgą (pavyzdžiui: sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan.), siekiant politinių, re- liginių, ideologinių ar etninių tikslų, tame tarpe ir turint tikslą paveikti ar jbauginti vyriausybę ir / ar visuomenę ar jos dalj.

21.32. Transporto priemonė – gamyklos gamintojos sukomplektuota se- rijiniu būdu pagaminta sausumos (išskyrus geležinkelio transporto prie- mones) transporto priemonė su jai išduotu valstybinio numerio ženklu. Elektromobilis – transporto priemonė, varoma vienu ar daugiau elektriniu varikliu. Elektra saugoma baterijose arba kituose jrenginiuose. Transporto priemonė, kuri kartu su elektriniais naudoja ir vidaus degimo variklius, va- dinama hibridine.

21.33. Transporto priemonės dokumentai – tokie dokumentai, kurie pa- tvirtina automobilio tapatumą ir liudija teisėto valdymo faktą (pavyzdžiui: registracijos liudijimas, transporto priemonės jsigijimą liudijantys ir pana- šūs dokumentai).

21.34. Transporto priemonės eksploatavimo taisyklės – gamyklos ga- mintojos instrukcija (taisyklės) dėl transporto priemonės valdymo ir eksploatavimo.

21.35. Transporto priemonės ar jos dalių vagystė – svetimo turto pagro- bimas; transporto priemonės plėšimas – svetimo turto pagrobimas, pa- naudojant fizinj smurtą ar grasinimus tuoj pat jj panaudoti arba kitaip at- imant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Šių taisyklių prasme nei vagyste, nei plėšimu nėra laikomi ir pagal šias taisykles nėra apdrau- džiami atvejai (rizika) dėl transporto priemonės pasisavinimo, jvykdyto paties draudėjo ar jo jgalioto asmens arba kitų asmenų, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia jgijusių teisę naudotis apdrausta transporto priemone.

21.36. Transporto priemonės papildoma jranga – transporto priemonėje neserijiniu būdu (ne gamyklos gamintojos) stacionariai jrengta ir sukom- plektuota papildoma jranga: garso, vaizdo, telekomunikacinė aparatūra, lengvo lydinio ratlankiai, tempimo kablys, papildomi žibintai, slenksčiai, lankai, kitos transporto priemonės apdailos dalys bei aksesuarai, saugos sistema.

21.37. Transporto priemonės nestacionari jranga – transporto priemonės išorėje mobiliai sumontuota jranga transporto priemonės funkcionalu- mui pagerinti: bagažinė ir jos tvirtinimo elementai, dviračių laikikliai ir jų tvirtinimo elementai, sporto inventoriaus (pvz., slidžių, banglentės) laiki- kliai. Dviračio (-čių) pervežimo metu dviratis (-čiai) taip pat laikomas ne- stacionaria jranga.

21.38. Transporto priemonės stiklas – transporto priemonės priekinis, ga- linis ar šoninis stiklas, stoglangis, veidrodžio stiklas, žibinto stiklas (jskai- tant ir jo korpusą, jei technologiškai stiklas neišmotuojamas). Transporto priemonės panoraminis (stiklinis) stogas nelaikomas transporto priemo- nės stiklu.

21.39. Sprogimas yra dujų ar garų plėtimusi pagrjstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas.


Generalinis direktorius Xxxxx Xxxxxxxx


Valdybos pirmininkas Xxxxxx Xxxxxxx

Priedas Nr. 1 prie Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030

Lentelė Nr. 1. Sužalojimai nejgalumo atveju


Straipsnio (punkto) Nr.

Sužalojimas

Procentinė dalis (%)

Centrinė nervų sistema


1.

Liekamieji reiškiniai po galvos ir nugaros smegenų traumos:


1.1.

Viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija); labai ryškūs smegenų žievės, smegenėlių funkcijos pažeidimai; silpnaprotystė; sąmonės sutrikimas; dubens organų funkcijos sutrikimas

100

1.2.

Apatinių galūnių paralyžius su dubens organų funkcijos sutrikimu

70

1.3.

Vienos kūno pusės paralyžius; 2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos labai stiprus sumažėjimas; labai ryškus koordinacijos sutrikimas; labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų); silpnaprotystė; epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj

50

1.4.

2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos stiprus sumažėjimas; ryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; koordinacijos sutrikimas; stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; dubens organų funkcijos sutrikimas; ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų); epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj

40

1.5.

Vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija); kalbos sutrikimai; ryškus koordinacijos sutrikimas; galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos bei jutimų sumažėjimas; vidutinio dažnumo (5–10 kartų per metus) epilepsijos priepuoliai; Parkinsono sindromas

30

1.6.

Koordinacijos ir judesių sutrikimas; kalbos sutrikimai; neryškūs kognityviniai sutrikimai; nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; reti (3–4 per metus) epilepsijos priepuoliai

15

1.7.

Ryški veido asimetrija; autonominiai (vegetaciniai) simptomai; smegenų žievės ir kalbos sutrikimai, vazomotoriniai sutrikimai; pavieniai (1–2 per metus) epilepsijos priepuoliai

7

1. straipsnio pastabos:

1) liekamieji reiškiniai yra priskiriami tam tikrai grupei, kai nustatomi ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai;

2) jeigu dėl to paties išorinio poveikio apdraustasis patyrė bent vieną sužalojimą, numatytą šios lentelės 1.1.–1.7. punktuose, ir bent vieną liemens ir / ar galūnių kaulų sužalojimą, numatytą šios lentelės 44.–87. straipsniuose ir jiems priskirtuose punktuose, draudimo išmoka dėl sužalojimų, numatytų šios lentelės 44.–87. straipsniuose ir jiems priskirtuose punktuose, nėra mokama.

Galviniai ir periferiniai nervai


2.

Trauminiai galvinių nervų sužalojimai:

Pastaba: draudimo išmoka yra mokama esant nEuropatijos klinikai nepriklausomai nuo pažeistų nervų skaičiaus.


2.1.

Vienpusis

5

2.2.

Dvipusis

10

3.

Kaklo ir peties, juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas

Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu yra judesių, jėgos, jutimo, raumenų sunykimas ir odos trofikos sutrikimas.

10

4.

Periferinių nervų vientisumo pažeidimas:

Pastaba: draudimo išmoka yra mokama esant nEuropatijos klinikai. Jeigu toje pačioje galūnėje sužalota keletas nervų, draudimo išmoka yra mokama tik dėl vieno nervo sužalojimo. Jeigu sužalojama kairiarankių apdraustųjų kairė ranka, o dešiniarankių – dešinė, draudimo išmoka yra didinama 10 %.


4.1.

Nervų sužalojimas dilbio, riešo, blauzdos, čiurnos srityse

5

4.2.

Nervų sužalojimas žasto, alkūnės, šlaunies, kelio srityse

10

Regos organai


5.

Vienos akies akomodacijos paralyžius

10

6.

Žymus akipločio sumažėjimas; regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas

Draudimo išmokos dydis priklauso nuo regėjimo lauko ploto bei srities sumažėjimo

10–20

7.

Regos sumažėjimas, kai dėl traumos buvo implantuotas dirbtinis lęšiukas, lęšis (abiejose akyse):

0,4

0,3–0,1

mažiau nei 0,1


10

20

25

8.

Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis uždaryti akies plyšj

Draudimo išmokos dydis priklauso nuo voko nudribimo laipsnio.

5–10

9.

Pulsuojantis vienos akies išverstakumas (egzoftalmas)

20

10.

Regos organų sužalojimo pasekmės:

obuolio dislokacija, ašarų kanalo pažeidimas, žvairumas, tinklainės atšokimas (dėl tiesioginio akies sužalojimo)

10

11.

Potrauminės akies ligos (išskyrus konjuktyvitą); kraujo išsiliejimas; rainelės defektas; vyzdžio formos pakitimai; lęšiuko dislokacija

Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 10. ir 11.

straipsniuose, draudimo išmoka dėl šios lentelės 11. straipsnyje numatytų sužalojimų nėra mokama.

5

12.

Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akim netekimas

100

13.

Visiškas regėjimo netekimas viena akimi

45

14.

Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo

Pastaba: regėjimo aštrumas apskaičiuojamas kiekvienai akiai atskirai vadovaujantis žemiau pateikiama lentele.


Regėjimo aštrumas


Iki traumos

Po traumos

Procentai (%)

Iki traumos

Po traumos

Procentai (%)

1,0

0,7

0,6

0,5

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

1

3

5

7

10

15

20

30

45

0,6

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

1

3

10

15

20

30

0,9

0,7 – 0,6

0,5

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

1

3

5

10

15

20

30

45

0,5

0,4–0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

1

5

10

15

25

0,4

0,3–0,2

0,1

<0,1

0,0

2

7

10

20

0,8

0,6 – 0,5

0,4 – 0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

2

7

15

20

30

45

0,3

0,1

<0,1

0,0

5

10

20

0,2

0,1

<0,1

0,0

5

10

20

0,7

0,5 – 0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

2

7

15

20

25

40

0,1

<0,1

0,0

10

20

<0,1

0,0

10

14. straipsnio pastabos:

1) visiškas aklumas – kai regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,01 iki šviesos jutimo (2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų);

2) jeigu sužalotos akies regėjimo aštrumas, buvęs iki nelaimingo atsitikimo dienos, nėra žinomas, yra laikoma, kad jis yra toks pat, kaip ir nesužalotos akies;

3) sumažėjus abiejų akių regėjimo aštrumui, kiekviena akis yra vertinama atskirai.


Straipsnio (punkto) Nr.

Sužalojimas

Procentinė dalis (%)

Klausos organai


15.

Smarkūs vestibiulinės funkcijos sutrikimai:

daugkartiniai, besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetacinėmis reakcijomis, nedrąsi eisena

30

16.

Viso ausies kaušelio netekimas

20

17.

Klausos susilpnėjimas viena ausimi

Pastaba: vertinamos audiogramos, impedansometrijos duomenys, kalbos girdimumas.


17.1.

Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant – nuo 1 iki 3 metrų atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30–50 db)

5

17.2.

Šnabždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60–80 db)

10

18.

Visiškas kurtumas viena ausimi

(visai negirdi šnekančiojo, audiogramoje – mažiau kaip 91 db)

15

19.

Visiškas kurtumas abiejomis ausimis

60

Kvėpavimo sistema

20.

Nosies kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių netekimas

30

21.

Nosies sparnelių ir galiuko netekimas

15

22.

Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas

10

23.

Kvėpavimo nosimi sutrikimas

Draudimo išmokos dydis priklauso nuo sutrikimo laipsnio ir pusių (jvertinamas rinimonometru, norma – iškvėpimas ir jkvėpimas 380 – 400 ml/sek.):

a) stiprus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba žymus abipusis (mažiau kaip 200 ml/sek.);

b) visiškas abipusis (0 ml/sek.)


5

10

24.

Uoslės ir skonio netekimas

15

25.

Uoslės netekimas

10

26.

Potrauminiai lėtiniai veido daubų uždegimai

2

27.

Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas:


27.1.

Nuolat jkištas tracheostominis vamzdelis

40

27.2.

Disfonija

10

27.3.

Afonija

30

27.4.

Artikuliacijos sutrikimas

15

28.

Kvėpavimo organų pažeidimo atvejis, dėl kurio yra:


28.1.

I laipsnio kvėpavimo nepakankamumas

10

Straipsnio (punkto) Nr.

Sužalojimas

Procentinė dalis (%)

28.2.

II laipsnio kvėpavimo nepakankamumas

40

28.3.

III laipsnio kvėpavimo nepakankamumas

60

29.

Krūtinės ląstos deformacijos po šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių esant stipriam kvėpavimo judesių apribojimui

10

28. ir 29. straipsnių pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš šios lentelės 28.1., 28.2. ir 28.3. punktuose numatytų sužalojimų ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 29. straipsnyje, draudimo išmoka, numatyta dėl 29. straipsnyje numatyto sužalojimo, nėra mokama.

Širdies ir kraujagyslių sistema


30.

Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas dėl širdies ar magistralinių kraujagyslių sužalojimo:

(vertinami širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo požymiai pagal NYHA klasifikaciją, EKG, fizinio krūvio mėginius, ultragarsinj tyrimą, ilgalaikj EKG ir AKS sekimą)


30.1.

I laipsnio širdies nepakankamumas, kai yra šie nedideli objektyviai nustatomi požymiai: pulso padažnėjimas, dusulys po fizinio krūvio, patinimai

15

30.2.

II laipsnio širdies nepakankamumas, kai yra šie dideli objektyviai nustatomi požymiai: stiprus dusulys fizinio krūvio metu, ritmo sutrikimai, stazės reiškiniai plaučiuose ir kepenyse, nuolatinis patinimas, ascitas, kaklo venų išburkimas

40

30.3.

III laipsnio širdies nepakankamumas, kai yra šie labai dideli objektyviai nustatomi požymiai: kvėpavimo ritmo sutrikimas, ritmo sutrikimai, stazė plaučiuose, atsikosėjimas krauju, skystis krūtinplėvės ar širdiplėvės ertmėse, ascitas, nuolatinis patinimas

70

31.

Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimo:


31.1.

Nedidelis – patinimai, pulsacijos susilpnėjimas

5

31.2.

Didelis – patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas

10

31.3.

Labai didelis – patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai

15

30. ir 31. straipsnių pastaba: širdies ir kraujagyslių sistemos sužalojimo atveju liekamųjų reiškinių priskyrimas tam tikrai grupei galimas tada, kai yra nustatomi ne mažiau kaip 2 tai grupei būdingi požymiai.

Virškinimo organai


32.

Kramtymo sutrikimas dėl veido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio traumų:


32.1.

Žymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas

7

32.2.

Labai didelis sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija

25

33.

Apatinio žandikaulio netekimas:

Pastaba: žandikaulio netekimo atveju draudimo išmoka dėl sužalojimų, numatytų šios lentelės 32.1. ir 32.2. punktuose, nėra mokama.


33.1.

Dalies žandikaulio

15

33.2.

Viso žandikaulio

50

34.

Liežuvio netekimas:


34.1.

Iki vidurinio trečdalio

15

34.2.

Nuo viduriniojo trečdalio ir daugiau

30

34.3.

Visiškas netekimas

50

35.

Žymus burnos ertmės susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas

15

36.

Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo:

Pastaba: susiaurėjimas turi būti patvirtintas objektyviais tyrimo metodais.


36.1.

Sunkiai ryjamas minkštas maistas

10

36.2.

Sunkiai ryjamas skystas maistas

30

36.3.

Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma)

80

37.

Liekamieji reiškiniai po trauminio virškinimo trakto organų sužalojimo:


37.1.

Išmatų nelaikymas

40

37.2.

Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas

15

37.3.

Dirbtinė išeinamoji anga

30

37.4.

Kasos endokrininės funkcijos sutrikimas

30

37.5.

Kasos egzokrininės funkcijos sutrikimas

5

37.6.

Kepenų II laipsnio nepakankamumas

45

37.7.

Kepenų III laipsnio nepakankamumas

80

38.

Trauminis virškinimo trakto organų sužalojimas, dėl kurio pašalinta:


38.1.

Kepenų dalis ar tulžies pūslė

15

38.2.

Blužnis

15

38.3.

Dalis skrandžio ar dalis kasos ar dalis žarnyno

25

38.4.

Visas skrandis

40

37. ir 38. straipsnių pastabos:

1) jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė trauminį vidaus organų pažeidimą laikino neįgalumo atveju, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 38.1.–38.4. punktuose, draudimo išmoka dėl trauminio vidaus organų pažeidimo, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, nėra mokama;

2) jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 38.1.–38.4. punktuose, ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų

šios lentelės 37.1.–37.7. punktuose, draudimo išmoka dėl šios lentelės 37.1.–37.7. punktuose numatytų sužalojimų nėra mokama.

Šlapimo ir lytinė sistema


39.

Inksto pašalinimas

Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė sužalojimą, nustatytą šios lentelės 39. straipsnyje, ir trauminį vidaus organų pažeidimą laikino neįgalumo atveju, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, draudimo išmoka dėl trauminio vidaus organų pažeidimo, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, nėra mokama.

25

Straipsnio (punkto) Nr.

Sužalojimas

Procentinė dalis (%)

40.

Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai:


40.1.

Inkstų funkcijos sutrikimas:

a) II laipsnio nepakankamumas;

b) III laipsnio nepakankamumas

Pastaba: patyrus sužalojimą, numatytą šios lentelės 39. straipsnyje, ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 40.1. punkte, draudimo išmoka dėl sužalojimo, numatyto šios lentelės 39. straipsnyje, nėra mokama.


40

80

40.2.

Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas Draudimo išmokos dydis priklauso nuo susiaurėjimo bei tūrio sumažėjimo laipsnio

10–25

40.3.

Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose

30

41.

Lyties organų sužalojimo pasekmės:


41.1.

Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė

15

41.2.

Pašalinta dalis vyro varpos

25

41.3.

Pašalinta visa vyro varpa

40

41.4.

Pašalintos abi kiaušidės arba abu kiaušintakiai, arba gimda: kai moters amžius iki 50 metų;

kai moters amžius virš 50 metų


40

20

Minkštųjų audinių sužalojimai


42.

Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių labai ryškūs, trikdantys mimiką randai (išliekantys po plastinės operacijos) nuo nudegimo, nušalimo ar sužalojimo

10

43.

Liemens ir galūnių odos hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius randai, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę:


43.1.

Užima mažiau kaip 1 % ploto

1

43.2.

Užima 1–2 % ploto

2

43.3.

Užima 3–4 % ploto

4

43.4.

Užima 5–10 % ploto

5

43.5.

Užima daugiau kaip 10 % ploto

8

43.6.

Užima daugiau kaip 15 % ploto

10

42. ir 43. straipsnių pastabos:

1) fizinio asmens delnas atitinka 1 % kūno paviršiaus ploto;

2) randai vertinami praėjus nuo nelaimingo atsitikimo dienos ne mažiau kaip vieneriems metams;

3) draudikui išmokėjus bent vieną iš šios lentelės 43.1.–43.6. punktuose nurodytų draudimo išmokų, apdraustasis praranda reikalavimo teisę į išlaidų dėl plastinių operacijų, išskyrus plastines operacijas kosmetiniams defektams ar subjaurojimams veido ar kaklo srityje pašalinti, kompensavimą.

Liemens ir galūnių kaulų sužalojimas

Stuburas

44.

Stuburo funkcijos pažeidimai po stuburo traumos:


44.1.

Sužalojimai ir jiems nustatytos procentinės dalys yra pateikiamos šios lentelės 1. ir 3. straipsniuose


Pečių lankas, peties sąnarys

45.

Peties sąnario nejudrumas po žastikaulio galvos rezekcijos

40

46.

Peties sąnario nejudrumas

30

47.

Peties sąnario ribotas judrumas

10

Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka yra didinama 10 %. Pečių lanko ir peties sąnario funkcijos yra vertinamos pagal C. R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Ranka

48.

Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas

75

49.

Rankos netekimas po egzartikuliacijos peties sąnaryje arba bigė vidurinėje žasto dalyje

70

50.

Rankos netekimas – bigė žasto apatiniame trečdalyje

65

51.

Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje

65

52.

Dilbio netekimas žemiau alkūnės sąnario

60

Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka yra didinama 10 %. Rankos funkcijos yra vertinamos pagal

C. R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Alkūnės sąnarys

53.

Alkūnės sąnario nejudrumas

20

54.

Alkūnės sąnario ribotas judrumas

7

Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka yra didinama 10 %. Alkūnės sąnario funkcijos yra vertinamos pagal C. R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Riešo sąnarys, plaštaka

55.

Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių

55

56.

Riešo sąnario nejudrumas

20

57.

Riešo sąnario ribotas judrumas

5

58.

Plaštakos funkcijos sutrikimas

Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 4.1. ir 4.2. punktuose, ir sužalojimą, numatytą 58. straipsnyje, draudimo išmokos dėl sužalojimų, numatytų šios lentelės 4.1. ir 4.2. punktuose, nėra mokamos.

5–25

Straipsnio (punkto) Nr.

Sužalojimas

Procentinė dalis (%)

Pastaba: jeigu sužalojama kairiarankių apdraustųjų kairė ranka, o dešiniarankių – dešinė, draudimo išmoka yra didinama 10 %. Riešo sąnario ir plaštakos funkcijos yra vertinamos pagal C. R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Plaštakos pirštai

59.

Pirmasis (nykštys) pirštas:


59.1.

Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis

5

59.2.

Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis

8

59.3.

Dalinai amputuotas pamatinis pirštakaulis

15

59.4.

Piršto netekimas

20

59.5.

Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi

25

60.

Nykščio sąnario nejudrumas

5

61.

Nykščio delninio piršto sąnario nejudrumas

10

Pastaba: jeigu sužalojama kairiarankių apdraustųjų kairė ranka, o dešiniarankių – dešinė, draudimo išmoka yra didinama 10 %.

62.

Antrasis (smilius) pirštas:


62.1.

Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis

4

62.2.

Pilnai amputuotas vidurinis pirštakaulis

8

62.3.

Pamatinio pirštakaulio amputacija

10

62.4.

Piršto netekimas

12

62.5.

Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi

15

62.6.

Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno piršto sąnario ankilozė

4

62.7.

Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė

8

Pastaba: jeigu sužalojama kairiarankių apdraustųjų kairė ranka, o dešiniarankių – dešinė, draudimo išmoka yra didinama 10 %.

63.

Trečiasis (didysis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai:


63.1.

Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis

2

63.2.

Bigė viduriniojo arba pamatinio pirštakaulio

5

63.3.

Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi

15

63.4.

Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė

1

63.5.

Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus padėtyje arba dviejų, tai pat trijų piršto sąnarių ankilozė

3

64.

Dviejų vienos rankos pirštų netekimas:


64.1.

Pirmojo ir antrojo pirštų

35

64.2.

Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5)

25

64.3.

Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5)

15

64.4.

Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5)

10

65.

Trijų vienos rankos pirštų netekimas:


65.1.

Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5)

40

65.2.

Pirmojo, trečio ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5)

35

65.3.

Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5)

30

65.4.

Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5)

25

66.

Keturių vienos rankos pirštų netekimas

40

Pastaba: kitais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka yra apskaičiuojama sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atvejais.

67.

Visų vienos plaštakos pirštų netekimas

45

Pastaba: jeigu sužalojama kairiarankių apdraustųjų kairė ranka, o dešiniarankių – dešinė, draudimo išmoka yra didinama 10 %. Plaštakos pirštų funkcijos yra vertinamos pagal C. R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Koja

68.

Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje:

70

68.1.

Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje, kai iki traumos koja buvo vienintelė

90

69.

Xxxxxxxx bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje

60

70.

Kojos funkcijos sutrikimas dėl kojos sutrumpėjimo daugiau kaip 2,5 cm

5

71.

Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje:

50

71.1.

Vienintelės kojos blauzdos netekimas

80

72.

Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje

45

Pastaba: kojos funkcijos yra vertinamos pagal C. R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Klubo sąnarys

73.

Klubo sąnario nejudrumas

35

74.

Klubo sąnario ribotas judrumas

8

Pastaba: klubo sąnario funkcijos yra vertinamos pagal C. R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Kelio sąnarys

75.

Sąnario nejudrumas

30

76.

Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo

8

77.

Riboti kelio sąnario judesiai

5

Pastaba: kelio sąnario funkcijos yra vertinamos pagal C. R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Čiurnos sąnarys, pėda

78.

Čiurnos sąnario nejudrumas

20

79.

Riboti čiurnos sąnario judesiai

5

Straipsnio (punkto) Nr.

Sužalojimas

Procentinė dalis (%)

80.

Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais

40

81.

Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje

30

82.

Pėdos funkcijos sutrikimas dėl deformacijos, nesuaugusio lūžimo

Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 4.1. ir 4.2. punktuose, ir sužalojimą, numatytą šios lentelės 82. straipsnyje, draudimo išmokos dėl sužalojimų, numatytų šios lentelės 4.1. ir

4.2. punktuose, nėra mokamos.

15

Pastaba: čiurnos sąnario ir pėdos funkcijos yra vertinamos pagal C. R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Pėdos pirštai

83.

Visų pėdos pirštų netekimas dėl pėdų pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje

20

84.

Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi

15

85.

Pirmojo piršto netekimas dėl pėdos piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje

5

86.

Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas

2

87.

Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas:


87.1.

Dėl egzartikuliacijos pėdos piršto sąnaryje arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu

2

87.2.

Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi

5

87.3.

Piršto funkcijos sutrikimas dėl sąnarių nejudrumo

1

Pastaba: šios lentelės 83.–87. straipsniuose ir jiems priskirtuose punktuose nenumatytais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka yra apskaičiuojama sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atveju. Pėdos pirštų funkcijos yra vertinamos pagal C. R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Kiti funkcijos sutrikimai


88.

Kalbos netekimas

50

Lentelė Nr. 2. Sužalojimai kaulų lūžių atveju


Straipsnio (punkto) Nr.

Sužalojimas

Procentinė dalis (%)

1. Kaukolė:


1.1.

Kaukolės skliauto kaulai

10

1.2.

Kaukolės pamato kaulai

15

1.3.

Kaukolės skliauto ir pamato kaulai

20

2. Veido kaulai:


2.1.

Skruostakaulio, viršutinio žandikaulio, akiduobės

7

2.2.

Apatinio žandikaulio

6

2.3.

Nosies kaulų

3

2.4.

Gerklų, skydinės kremzlės, poliežuvinio kaulo

4

2 straipsnio pastabos:

1) žandikaulio danties alveolės lūžis nelaikomas žandikaulio lūžiu;

2) draudimo išmoka dėl pakartotinio žandikaulio lūžio abiejose pusėse draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu nėra mokama.

3. Dantų trauminis pažeidimas (netekus viso nuolatinio danties vainiko ir / arba šaknies), visiškas išnirimas:


3.1.

Netekus 1 danties

4

3.2.

Netekus nuo 2 iki 3 dantų

8

3.3.

Netekus nuo 4 iki 5 dantų

10

3.4.

Netekus 6 ir daugiau dantų

12

3. straipsnio pastabos:

1) protezų ar tiltų lūžio atveju draudimo išmoka nėra mokama, išskyrus atraminių dantų netekimo atvejį;

2) netekus parodontozės, ėduonies ar kitos dantų patologijos pažeisto danties draudimo išmoka yra mažinama 50 %;

3) dantų išnirimo atvejais draudimo išmoka nepriklausomai nuo išnirusių dantų skaičiaus yra 2 %;

4) dėl pieninių dantų draudimo išmoka yra mokama tik jų netekimo atveju, o draudimo išmoka yra 2 % nepriklausomai nuo netektų dantų skaičiaus, jeigu trauminis pažeidimas atsitiko vaikui iki 5 metų amžiaus;

5) kitais šios lentelės 3.1.–3.4. punktuose nenurodytais nuolatinių dantų trauminio pažeidimo atvejais (danties ar jo šaknies lūžimas, danties išnirimas, įmušimas į

alveolę, ne mažiau kaip 1/4 danties vainiko nuskėlimas) procentinė dalis, taikoma draudimo išmokos apskaičiavimui, yra 2 % už vieną traumuotą dantį.

4. Stuburas:


4.1.

Kaklinės, krūtininės, juosmeninės dalies slankstelio kūno arba lanko

Pastaba: lūžus 3 ar daugiau slankstelių, draudimo išmoka negali viršyti 25 % draudimo sumos, nustatytos kaulų lūžių atveju.

12

4.2.

Slankstelio skersinės, juosmeninės ar keterinės ataugų

Pastaba: lūžus 3 ar daugiau slankstelių ataugų, draudimo išmoka negali viršyti 8 % draudimo sumos, nustatytos kaulų lūžių atveju.

3

4.3.

Kryžkaulio

10

4.4.

Uodegikaulio

3

Straipsnio (punkto) Nr.

Sužalojimas

Procentinė dalis (%)

5. Krūtinkaulis ir šonkaulis:


5.1.

Krūtinkaulio

5

5.2.

Šonkaulių (iki 2)

3

5.3.

Šonkaulių (3 ir daugiau)

4

5.4.

Šonkaulių lūžimas (3 ir daugiau) abiejose krūtinės ląstos pusėse

6

6. Ranka:


6.1.

Mentės, raktikaulio

5

6.2.

Žastikaulio gumburėlio

4

6.3.

Žastikaulio artimojo galo lūžiai

9

6.4.

Žastikaulio kūno

10

6.5.

Žastikaulio tolimojo galo lūžiai

8

6.6.

Dilbio vieno kaulo

5

6.7.

Dilbio vieno kaulo tolimojo galo ir kito kaulo ylinės ataugos

7

6.8.

Dilbio dviejų kaulų lūžiai

10

6.9.

Dilbio kaulo ataugos lūžimas

2

6.10.

Riešo kaulų (išskyrus laivelio)

3

6.11.

Laivelio

5

6.12.

Delnakaulių

Draudimo išmoka yra mokama dėl kiekvieno kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 6% draudimo sumos, nustatytos kaulų lūžių atveju

3

6.13.

Nykščio (pamatinio pirštakaulio)

3

6.14.

Nykščio (naginio pirštakaulio)

2

6.15.

Rankos pirštų (pamatinio, vidurinio pirštakaulio)

Draudimo išmoka yra apskaičiuojama dėl kiekvieno piršto kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 4 % draudimo sumos, nustatytos kaulų lūžių atveju

2

6.16.

Rankos pirštų (naginio pirštakaulio)

Draudimo išmoka yra apskaičiuojama dėl kiekvieno kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 2 % draudimo sumos, nustatytos kaulų lūžių atveju

1

6. straipsnio pastaba: vieno rankos piršto kelių pirštakaulių lūžis yra vertinamas kaip vienas lūžis, o draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį (punktą), numatantį didžiausią procentinę dalį.

7. Dubens kaulai (dubenkaulis, klubakaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis):


7.1.

Gūžduobės lūžis

12

7.2.

Sąvaržos plyšimas ir kaulų lūžis

13

7.3.

Dviejų ir daugiau kaulų lūžis

8

7.4.

Vienos sąvaržos plyšimas

7

7.5.

Vieno kaulo lūžis

5

8. Koja:


8.1.

Šlaunikaulio gūbrių

8

8.2.

Šlaunikaulio galvos ir (arba) kaklo

14

8.3.

Šlaunikaulio kūno

10

8.4.

Šlaunikaulio arba blauzdikaulio intrasąnariniai lūžis

10

8.5.

Girnelės

8

8.6.

Blauzdikaulio (išskyrus užpakalinio krašto ir vidinės kulkšnies)

8

8.7.

Blauzdikaulio užpakalinio krašto, vidinės kulkšnies

5

8.8.

Šeivikaulio, išorinės kulkšnies

5

8.9.

Blauzdikaulio ir šeivikaulio

10

8.10.

Blauzdikaulio ir šeivikaulio su sindesmozės plyšimu

12

8.11.

Kulnakaulio, šokikaulio

7

8.12.

Kitų čiurnos ir pėdos kaulų (padikaulių)

Draudimo išmoka yra apskaičiuojama dėl kiekvieno kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 8 % draudimo sumos, nustatytos kaulų lūžių atveju

4

8.13.

Pėdos II–V pirštakaulių

Draudimo išmoka yra apskaičiuojama dėl kiekvieno kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 3 % draudimo sumos, nustatytos kaulų lūžių atveju

1

8.14.

Didžiojo kojos piršto

2

8.15.

Sezamoidiniai kaulai

1

8 straipsnio pastaba: vieno kojos piršto kelių pirštakaulių lūžis yra vertinamas kaip vienas lūžis.

9. Kita:


9.1.

Kaulo jskilimas, avulsiniai, impresiniai, stres lūžiai

1

Straipsnio (punkto) Nr.

Sužalojimas

Procentinė dalis (%)

9.2.

Atvirų kaulų lūžių atveju arba jeigu lūžgaliams sutvirtinti buvo atlikta osteosintezės operacija (sutvirtinimas metaline plokštele, vinimis, viela ar iš išorės fiksacijos aparatu) draudimo išmoka dėl to kaulo lūžio yra didinama 30 %. Pakartotinio atviro to paties kaulo lūžio atveju draudimo išmoka nėra didinama, o pakartotinės osteosintezės operacijos dėl to paties kaulo lūžio atveju draudimo išmoka nėra mokama. Atviro kaulo lūžio atveju draudimo išmoka už lūžio vietoje atsiradusią žaizdą nėra mokama.


9.3.

Jeigu dėl sąnario lūžio ūmiu traumos periodu teko implantuoti dirbtinj sąnarj, draudimo išmoka yra didinama 15 %.


9. straipsnio pastabos:

1) vieno kaulo lūžis keliose vietose dėl to paties išorinio poveikio vertinamas kaip vienas lūžis;

2) įvykus pakartotiniam to paties kaulo lūžiui kaulinio rumbo ar metalinės konstrukcijos sutvirtinimo vietoje, draudimo išmoka dėl to kaulo lūžio yra mažinama 50 %.


Lentelė Nr. 3. Sužalojimai laikino nejgalumo atveju


Straipsnio (punkto) Nr.

Sužalojimas

Procentinė dalis (%)

1. Galvos ir stuburo smegenų traumos:


1.1.

Galvos smegenų kraujosruva (hematoma)

10

1.2.

Galvos smegenų kraujosruva su kaukolės ertmės atvėrimu

18

1.3.

Galvos smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas ne trumpiau kaip 3 dienas stacionare ir po to ambulatoriškai, jeigu bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės

6

1.4.

Galvos smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų arba stacionare iki 2 dienų ir po to ambulatoriškai, jeigu abiem šiame punkte minėtais atvejais bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės

4

1.5.

Galvos smegenų sumušimas (kontūzija)

8

1.6.

Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas stacionare

5

1.7.

Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas ambulatoriškai

4

1.8.

Stuburo smegenų sumušimas (kontūzija)

7

1.9.

Galvos ir stuburo smegenų suspaudimas

15

1. straipsnio pastabos:

1) galvos ir / ar stuburo smegenų trauma pagrindžiama diagnoze, nustatyta gydytojo specialisto (nEurologo arba nEurochirurgo), ne trumpesniu kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės trunkančiu ambulatoriniu gydymu, kurio metu apdraustasis buvo nedarbingas, arba ne trumpesniu kaip vienos dienos gydymu stacionare ir po to taikomu ambulatoriniu gydymu, kurio metu apdraustasis buvo nedarbingas dėl šiame punkte nurodytos traumos ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės;

2) jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė kelis galvos ir / ar stuburo smegenų sužalojimus, draudimo išmoka yra mokama pagal punktą, numatantį didžiausią procentinę dalį;

3) pirmoji ir paskutinioji gydymo stacionare diena yra laikoma viena diena.

2. Sąnarių (kaulų) išnirimas:


2.1.

Peties, alkūnės, klubo, apatinio žandikaulio, raktikaulio petinio galo, raktikaulio krūtinkaulio galo, kelio sąnarių išnirimas

5

2.2.

Peties, alkūnės, klubo, kelio, apatinio žandikaulio, raktikaulio petinio galo, raktikaulio krūtinkaulio galo, kelio sąnarių išnirimas, jeigu dėl to buvo taikomas operacinis gydymas

7

2.3.

Riešo, čiurnos sąnarių išnirimas

3

2.4.

Riešo, čiurnos sąnarių išnirimas, jeigu dėl to buvo taikomas operacinis gydymas

5

2.5.

Pirštakaulių išnirimas

1

2.6.

Pirštakaulių išnirimas su sausgyslių / raiščių vientisumo arba kapsulės pažeidimu

2

2.7.

Girnelės išnirimas (girnelės raiščių plyšimas)

2

2.8.

Stuburo kaklinės dalies slankstelio išnirimas

5

2.9.

Stuburo kaklinės dalies dviejų ar daugiau slankstelių išnirimas

7

2. straipsnio pastabos:

1) kaulų (sąnarių) išnirimas (panirimas) turi būti atstatytas gydymo įstaigoje, pagrįstas radiologiniu tyrimu ir ne trumpesniu kaip 14 dienų iš eilės gydymo laikotarpiu;

2) vieno piršto kelių pirštakaulių išnirimas yra vertinamas kaip vienas išnirimas;

3) sąnarių (kaulų) panirimo atveju draudimo išmoka yra mažinama 50 %;

4) kai šios lentelės 2.1.–2.9. punktuose nustatyti sveikatos sužalojimai atsirado galūnėse su degeneraciniais pokyčiais, draudimo išmoka yra mažinama 50 %.

3. Raiščių, raumenų, sausgyslių, meniskų plyšimas:


3.1.

Kelio sąnario meniskų plyšimas

2

3.2.

Kelio sąnario meniskų ir šoninių ir / ar kryžminių raiščių plyšimas

3

3.3.

Plaštakos, pėdos pirštų sausgyslių / raiščių / raumenų plyšimas

1

3.4.

Plaštakos, pėdos pirštų sausgyslių / raiščių / raumenų plyšimas, jeigu buvo taikytas operacinis gydymas

2

3.5.

Plaštakos, riešo, pėdos, čiurnos, sausgyslių / raiščių / raumenų plyšimas

2

3.6.

Plaštakos, riešo, pėdos, čiurnos sausgyslių / raiščių / raumenų plyšimas, jeigu buvo taikytas operacinis gydymas

3

3.7.

Peties, alkūnės, klubo sąnario sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas

5

3.8.

Peties, alkūnės, klubo sąnario sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas, jeigu buvo taikytas operacinis gydymas

6

3.9.

Achilo sausgyslės plyšimas

4

3.10.

Achilo sausgyslės plyšimas, jeigu buvo taikytas operacinis gydymas

7

Straipsnio (punkto) Nr.

Sužalojimas

Procentinė dalis (%)

3. straipsnio pastabos:

1) jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė abiejų to paties kelio meniskų plyšimą, draudimo išmoka yra mokama tik dėl vieno menisko plyšimo;

2) draudimo išmokos dydis dėl šios lentelės 3.1. punkte numatyto sužalojimo negali viršyti 1 MGL, išskyrus atvejus, kai šios lentelės 3.1. punkte numatytas sužalojimas atsirado antros ar vėlesnės iš eilės draudimo sutarties, sudarančios nepertraukiamą draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį, metu;

3) meniskų plyšimas (įplyšimas) yra pagrindžiamas taikytu operaciniu gydymu arba magnetinio rezonanso tyrimu;

4) peties, alkūnės, klubo ir kelio sąnario raiščių, sausgyslių plyšimas (įplyšimas) yra pagrindžiamas magnetinio rezonanso tyrimu arba operaciniu gydymu;

5) raumenų plyšimas (įplyšimas) yra pagrindžiamas ultragarso tyrimu;

6) riešo, čiurnos sąnarių raiščių plyšimas (įplyšimas) yra pagrindžiamas objektyviais radiologiniais tyrimais ir ne trumpesniu kaip 14 dienų iš eilės gydymo laikotarpiu, kurio metu buvo taikyta imobilizacija, arba operaciniu gydymu;

7) dalinio raiščių, sausgyslių, raumenų plyšimo atvejais ir tais atvejais, kai šios lentelės 3.1.–3.10. punktuose nustatyti sužalojimai atsirado galūnėse su degeneraciniais pokyčiais, draudimo išmoka yra mažinama 50 %;

8) fizinio asmens gyvenime plyšus to paties sąnario vidinei struktūrai (meniskui, raiščiui, sausgyslei ar / ir raumeniui) antrą kartą, draudimo išmoka dėl menisko,

raiščio, sausgyslės ar raumens plyšimo yra mažinama 50 %, o kiekvieno paskesnio plyšimo atveju draudimo išmoka nėra mokama.

4. Trauminiai vidaus organų ir minkštųjų audinių pažeidimai:


4.1.

Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti

6

4.2.

Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj plEuritą, poodinę emfizemą

2

4.3.

Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj plEuritą (kai šių būklių gydymui buvo būtina chirurginė intervencija)

4

4.4.

Akies kiaurinis sužalojimas

5

4.5.

Akies ragenos kiaurinis sužalojimas

2

4.6.

Junginės, ragenos erozijos su svetimkūniais, kai apdraustasis buvo gydomas ambulatoriškai daugiau kaip 6 dienas

1

4.7.

Trauminis vienos ausies būgnelio plyšimas, nesusilpninęs klausos

3

4.8.

Minkštųjų audinių pažeidimai, 3 cm ir didesni, dėl kurių reikėjo siūti audinius; veido ir kaklo srities minkštųjų audinių pažeidimai, 1 cm ir didesni

2

4.9.

Minkštųjų audinių sužalojimai, sukėlę audinių vientisumo pažeidimus, mažesnius nei 3 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius

1

4.10.

Piršto žaizda su nago nuplėšimu, kai nagas nuplyšo dėl tiesioginio išorinės jėgos poveikio nelaimingo atsitikimo momentu

1

4.11.

Durtiniai sužalojimai, kai dėl vieno sužalojimo yra pažeidžiama oda, poodžio ir raumenų sluoksniai

1

4.12.

Daugybiniai kąstiniai sužalojimai su minkštųjų audinių defektais, kai yra pažeidžiama daugiau negu viena kūno vieta, o vienas sužalojimas apima 0,25 % ir daugiau kūno paviršiaus

5

4.13.

Minkštųjų audinių sužalojimai, sukėlę daugybines hematomas (kraujo išsiliejimus), trauminiai antkaulio, antkrumplio uždegimai, potrauminis osteomielitas, flegmona, abscesas (kuriuos reikia atverti ar punktuoti), hemartrozė (jeigu sąnarj reikėjo punktuoti)

Pastaba: daugybinių hematomų (kraujo išsiliejimų) atveju draudimo išmoka yra mokama, jeigu nesirezorbavusios kraujosruvos

išlieka po traumos praėjus daugiau kaip 3 savaitėms, kiekvienos iš jų plotas viršija 5 cm2, o jų skaičius yra ne mažesnis negu 3.

3

4.14.

Gilūs odos nubrozdinimai (siekiantys spenelinj sluoksnj ir giliau), kurie lokalizuojasi skirtingose kūno vietose

Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu odos nubrozdinimai siekia spenelinį sluoksnį ir giliau, lokalizuojasi skirtingose anatominėse struktūrose, bent vieno iš jų plotas yra ne mažesnis negu 2 % kūno paviršiaus ploto, o asmuo buvo nedarbingas daugiau nei 6 dienas.

2

4.15.

Trauminis, posthemoraginis, anafilaksinis šokas, riebalinė embolija

6

5. Apsinuodijimas, kai apdraustasis buvo gydytas stacionare:


5.1.

Nuo 3 iki 6 dienų

2

5.2.

Nuo 7 iki 15 dienų

4

5.3.

Daugiau kaip 15 dienų

7

5. straipsnio pastaba: apsinuodijimas – tai atsitiktinis bakterinės kilmės ūmus vidutinio ar sunkaus laipsnio apsinuodijimas maisto produktais, vaistais, cheminėmis medžiagomis, dujomis, garais, nuodingaisiais augalais ar grybais, išskyrus apsinuodijimus dėl alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei stipriai veikiančių vaistų vartojimą ar apsinuodijimus, susijusius su tyčiniu susižalojimu, savižudybe ar bandymu nusižudyti.

6. Terminiai ir cheminiai nudegimai, nušalimai:


6.1.

II ° nudegimai, ne mažesni kaip 1 % kūno paviršiaus ploto

3

6.2.

II ° nudegimai, ne mažesni kaip 5 % kūno paviršiaus ploto

5

6.3.

III ° nudegimai iki 2 % kūno paviršiaus ploto

4

6.4.

III ° nudegimai, ne mažesni kaip 2 % kūno paviršiaus ploto

6

6.5.

III ° akių nudegimai

4

6.6.

Platus I ° nudegimas, sukėlęs nudegiminę ligą

5

6.7.

III ° nušalimai, ne mažesni kaip 2 % kūno paviršiaus ploto

5

6. straipsnio pastaba: kūno paviršiaus ploto 1 % yra lygus apdraustojo plaštakos delninio paviršiaus (delno ir pirštų kartu) plotui.

7. Nėštumo netekimas


7.1.

Draudimo išmoka yra mokama, jeigu nėštumo netekimas atsirado dėl išorinio poveikio, o nėštumo trukmė buvo ilgesnė kaip 22 savaitės

20

Lentelė Nr. 4. Išmokų dėl mirties apskaičiavimas:


Straipsnio (punkto) Nr.

Sužalojimas

Procentinė dalis (%)

1

Mirtis dėl draudžiamojo jvykio

100

1 straipsnio pastaba: taikant procentinės dalies apskaičiavimą atsižvelgiamą į draudimo sistemą (Bendroji sistema ar Vietų sistema)

Document Metadata

Filed: March 29th, 2010