Užsakovas UAB "VERKIŲ BŪSTAS“, ATEITIES G. 10, VILNIUS
Užsakovas UAB "VERKIŲ BŪSTAS“, ATEITIES G. 10, VILNIUS
Projekto Nr. PLP-19-020-TDP
Projekto pavadinimas
DAUGIABUČIO NAMO ŽALIŲJŲ EŽERŲ G. 11, VILNIUJE ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTAS
Statinio paskirtis
GYVENAMOSIOS PASKIRTIES (TRIJŲ IR DAUGIAU BUTŲ (DAUGIABUČIAI) PASTATAI (6.3.)
Statinio kategorija YPATINGAS
Statybos rūšis PAPRASTASIS REMONTAS
Projekto dalis
PASIRENGIMO STATYBAI IR STATYBOS DARBŲ ORGANIZAVIMO
Projekto dalies Nr. PLP-19-020-TDP-SO
Projekto rengimo etapas TECHNINIS DARBO PROJEKTAS
Laisvės pr. 77B, Vilnius 06122 Tel. 0000 00000
el.x. xxxxxxx@xxxxxxxxxxxxxxxxx.xx
PROJEKTO VADOVAS XXXXXX XXXXXXXXXXXXX
Atest. Nr. 30365
Vilnius, 2019
PROJEKTO DALIES SUDĖTIES ŽINIARAŠTIS
Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis | |||
Eil. Nr. | Pavadinimas | Lapų | Puslapis |
1. | Projekto dalies sudėties žiniaraštis | 1 | 1 |
2. | Aiškinamasis raštas | 17 | 2 |
3. | Statybvietės planas, M1:500 | 1 | 19 |
Laida | Išleidimo data | Laidos statusas ir išleidimo priežastis (jei taikoma) | |||||
Atestato Nr. | Laisvės pr. 77B, Vilnius 06122 Tel. 0000 00000 | Kompleksas: Daugiabučio namo Žaliųjų ežerų g. 11, Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) projektas | |||||
Objektas: Daugiabutis gyvenamasis namas | |||||||
30365 | SPV | X. Xxxxxxxxxxxxx | 2019 | ||||
SO projekto dalies sudėtis | Laida | ||||||
0 | |||||||
LT | Statytojas/Užsakovas: UAB "Verkių būstas“, Ateities g. 10, Vilnius | Žymuo: PLP-19-020-TDP-SO.T | Lapas | Lapų | |||
1 | 1 | ||||||
PASIRENGIMO STATYBAI IR STATYBOS DARBŲ ORGANIZAVIMO DALIS
Aiškinamasis raštas Bendros žinios
Daugiabučio namo Žaliųjų ežerų g. 11, Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatyti sprendiniai tiesiogiai susiję su energijos taupymu ir šilumos išsaugojimu. Projekto sprendiniai nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.
Projekto rengimo pagrindas:
- Techninė užduotis.
- Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas.
Projektuojamo statinio (statinių grupės) statybos vieta (geografinė vieta) Modernizuojamas daugiabutis gyvenamasis namas Žaliųjų ežerų g. 11, Vilnius. Reljefas
Remontuojant pastatą esamas gamtinis karkasas nesikeis.
Statybos rūšis
Statinio paprastasis remontas – atnaujinamas esamas statinys.
Statinio paskirtis
Gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai)
Statinio kategorija
Ypatingas
Projektiniai sprendiniai
Pastate numatomi šie darbai:
1. Fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą.
2. Stogo šiltinimas.
3. Nepakeistų langų ir balkonų durų keitimas.
4. Lauko durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus.
5. Inžinerinių sistemų pertvarkymas.
Laida | Išleidimo data | Laidos statusas ir išleidimo priežastis (jei taikoma) | |||||
Atestato Nr. | Laisvės pr. 77B, Vilnius 06122 Tel. 0000 00000 | Kompleksas: Daugiabučio namo Žaliųjų ežerų g. 11, Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) projektas | |||||
Objektas: Daugiabutis gyvenamasis namas | |||||||
30365 | SPV | X. Xxxxxxxxxxxxx | 2019 | ||||
Aiškinamsis raštas | Laida | ||||||
0 | |||||||
LT | Statytojas/Užsakovas: UAB "Verkių būstas“, Ateities g. 10, Vilnius | Žymuo: XXX-00-000-XXX-XX.XX | Lapas | Lapų | |||
1 | 17 | ||||||
Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo projekto dalis parengta vadovaujantis:
▪ STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“;
▪ STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“;
▪ STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“;
▪ 2008 m. sausio 15 d. LR Aplinkos ministro įsakymas Nr. A1-22/D1-34 „Dėl darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo”;
▪ DT 5-00 „Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje”;
▪ LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas liepos 1 diena Nr. IX-1672 2003.07.01
▪ Atliekų tvarkymo taisyklės.
Klimatologiniai duomenys:
Pagal RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ duomenis, Vilniuje klimatinės sąlygos yra tokios:
1. | Vidutinė metinė oro temperatūra | 5,7 | °C |
2. | Santykinis metinis oro drėgnumas | 80 | % |
3. | Vidutinis metinis kritulių kiekis | 664 | mm |
4. | Maksimalus paros kritulių kiekis (absoliutus maksimumas) | 75 | mm |
5. | Vidutinis metinis vėjo greitis | 3,6 | mm/s |
6. | Skaičiuojamasis vėjo greitis prie žemės paviršiaus (H=10 m), galimas vieną kartą per 50 metų | 20 | m/s |
7. | Vyraujančių stipriausių vėjų kryptys: | sausio mėn. – iš P, PR, PV, V liepos mėn. – iš V, ŠV, P, Š, PV | m/s |
Esamos būklės įvertinimas
Daugiabutis 8 – ių aukštų, su rūsiu pastatytas 1984m. pagal tipinį projektą. Modernizuojamame daugiabutyje -89 butai. Daugiabučio gyvenamojo namo atitvarų konstrukcijų fizinė – techninė būklė įvertinama vadovaujantis apžiūros metu nustatytais daugiabučių namų fizinės būklės ir vizualinių namo apžiūrų rezultatais. Projektas privalo būti parengtas ir statinio atnaujinimo darbai privalo būti atlikti taip, kad būtu pasiekta energetinio naudingumo C klasė.
Pamatai ir nuogrindos :
Pamatai betono blokų, nešiltinti. Nuogrinda vietomis išsikraipiusi, atitrūkusi nuo pagrindų, kai kur jos nėra.
Darbų apimtis: išorinių sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (cokolio) atitraukimą (išskyrus keitimą naujais) ir nuogrindos sutvarkymą. Cokolio apšiltinimas numatomas šilumos izoliacijos plokštėmis (XPS300* 160mm, 0,035 W/(m2·K).), apdaila akmens masės plytelės.
Cokolį šiltinti atkasant pamatus 1.20 m žemiau žemės lygio sutvarkant pamatų įtrukimus bei kitus defektus, įrengiant hidroizoliaciją, apšiltinant cokolio požeminę ir antžeminę dalis sertifikuota apšiltinimo sistema, įrengiant cokolio ir pirmo aukšto ribose atsparią mechaniniams pažeidimams apdailą. Išlyginamojo sluoksnio įrengimas tvirtinant dvigubą tinklelį. Papildomas langų angų armavimas. Izoliavus pamatus įrengiama nuogrinda. Cokolio šilumos perdavimo kooficientas turi būti ne didesnis kaip U=0,20 W/(m2·K).
Pastaba: Xxxxx apšiltinimo darbus atliekama sienų pažeistų konstrukcijų defektų pašalinimo darbai, sienų plovimo darbai. Termoizoliacijos sluoksnio storis priklauso nuo šiltinimo medžiagų šilumos laidumo koeficiento.
• Stogas – sutapdintas, dengtas rulonine prilydoma danga, lietaus nuvedimas vidinis, konstrukcija nešiltinta.
Neįrengta stogo apsauginė tvorelė. Stogo šiluminės savybės (U=0,85 W/K·m2) netenkina STR 2.01.01(6):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimų.
• Butų langai ir balkonų durys – didžioji dalis senų butų langų ir balkono durų yra pakeista PVC profilio su stiklo paketais. Likusi dalis langų – seni, nesandarūs, patiriami dideli šilumos nuostoliai. Nepakeistų langų šiluminės savybės netenkina STR 2.01.01(6):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimų.
• Lodžijų laikančios kosntrukcijos – laikančių konstrukcijų betonas išrupėjęs, matosi armatūra. Dalis lodžijų įstiklinta, vyrauja seno tipo mediniai rėmai ir PVC konstrukcijos. Balkonų aptvarai susidėvėję, skirtingų medžiagų, spalvų, įstiklinimų sudalinimai skirtingi. Balkonų įstiklinimai ir tvorelės yra nesuderinti, ne pagal vieningą projektą. Įstiklinimai nusidėvėję , skirtingų spalvų ir sudalinimų.
• Langai ir lauko durys laiptinėse ir kitose bendrojo naudojimo patalpose – laiptinių lauko durys neatnaujintos, tambūrų durys senos, medinės ir nesandarios. Rūsyje ir laiptinėse langai seni mediniai, susidėvėję ir išsikraipę, nesandarūs. Rūsio ir laiptinės langų, lauko ir tambūrų durų šiluminiai parametrai netenkina STR 2.01.01(6):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimų.
• Vėdinimo inžinerinė sistema – natūrali. Gyvenami kambariai vėdinami per atidaromus langus ir varstomas duris. Sanitariniai mazgai ir virtuvės vėdinamos per natūralios ventiliacijos kanalus (šachtas). Ventiliacijos kanalai nevalyti, išvadaų ant stogo kaminėliai apgriuvę, nepakankama trauka. Būtinas kanalų valymas ir dezinfekavimas, išvesties kaminėlių ant stogo skardinimas, jei reikalinga – pakėlimas.
• Išorinės sienos (fasadinės) – pastato konstrukcijos tipas-plytų mūras. Sienų šiluminė varža netenkina šiuolaikinių statybos normų reikalavimų. Išorinių sienų šilumos perdavimo koeficientas esamas
- 1,27 W/mK. Kai kuriose sienose plytos ištrupėję ir suskilinėję. Numatoma atlikti sienų apšiltinimą įrengiant ventiliuojamą fasadą. Apšiltinimo medžiaga-mineralinė vata. Sienų ir cokolio šilumos perdavimo kooficientas ne didesnis kaip U=0,20 W/(m2·K). Apdaila akmens masės plytelės.
• Fasadinių sienų apšiltinimas mineralinės vatos plokštėmis 180mm storio 0,037 W/(m2·K)ir priešvėjinėmis mineralinėmis plokštėmis 30mm storio, kai 0,033 W/(m2·K). Apdailai parenkamos akmens masės plytelės.
• Įstiklintuose balkonuose šiltinimas iš išorės plokštėmis (EPS 70N)-80mm storio , tinkuojant armuotu plonasluoksniu dekoratyviniu tinku.
Perdangos apačios šiltinimo darbai :
• Balkoninių perdangų apačios 1-2aukštuose (butai Nr.2/3/4/5/6/7/9/10/11/12/13);
• Virš įėjimų perdenginių apačia tarp ašių „3-4“,“1-2“;
• Virš įėjimo į rūsio patalpas, anstatas apšiltinamas tarp ašių “1-2“;
Darbų apimtis: Numatomi darbai-sienos paviršiaus įvertinimas ir paruošimas. Langų angų kur reikia mažinimas (Rūsyje pakeliant lango apačią nuo žemės paviršiaus), bendro naudojimo balkonuose lango angos siaurinimas atsižvelgiant į apšiltinimo sluoksnį. Demontavimas senų įstiklinimų, grotų, angų uždengimų.
Parenkama išorinių ventiliuojamų sienų I-IV kategorijos atsparumo smūgiams sistema pagal normatyvus. Dujų vamzdyno ant išorinės pastato sienos perkėlimas. Vėliavos laikiklio, įvairių ženklinimų, šiluminio punkto ir signalizacijos daviklių, dūmptraukio vamzdžio ir kt. ant fasadų esamų sumontuotų įrenginių nuėmimas ir atstatymas po fasadų šiltinimo darbų. Atvirų laidų, kabelių, paklotų ant sienų, įvedimas į laidadėžes ar apsauginius šarvus. Kondicionieriai , jai tokie būtų statybos rangos metu permontuojami ant stogo, arba vidaus balkone.
Angokraščiuose lašiklių įrengimas. Balkonuose išlyginamojo sluoksnio įrengimas tvirtinant tinklelį. Kampų papildomas armavimas. Paviršiaus gruntavimas, apdailinio sluoksnio įrengimas (sienų šiltinimo sistema įrengiant tinkuojamą fasadą). Įrengiant apdailinį sluoksnį vadovautis suderintu spalviniu sprendiniu.
Įėjimo stogelio prie pagrindinio įėjimo šiltinimas ir apdailinamas fibrocementinėmis plokštėmis, numatant stogelio apskardinimą, laštakių įrengimą, vidinę įlają, lietvamzdį (vizualiai lietvamzdis pradęsiamas iki stogelio viršaus).
Greta namo esantys inžineriniai tinklai: vandentiekio, buitinių nuotekų, elektros, elektroninių ryšių, dujų tinklai. Saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai - teritorija nesaugoma.
Statybos sklype esamų pastatų, inžinerinių tinklų griovimas, perkėlimas ar atstatymas: Vykdant pastato modernizavimo darbus visus esamus inžinerinių sistemų įrenginius perkelti ant formuojamų išorės atitvarų.
Trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimai
Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra:
- statinių esamos techninės būklės nepabloginimas;
- galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves;
- galimybė naudotis inžineriniais tinklais;
- patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas;
- gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas;
- apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės;
- apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos šsaugojimas; želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas.
1. Pasirengimas statybai
Iki statybos darbų pradžios turi būti parengta ir atitinkamai suderinta reikiamos apimties projektinė dokumentacija bei gautas statybą leidžiantis dokumentas.
Iki pagrindinių darbų pradžios būtina atlikti sekančius paruošiamuosius darbus:
▪ Įrengti laikinas buitines patalpas;
▪ Pagal statybos plane nurodytą kontūrą aptverti statybos aikštelę laikina tvora;
▪ Paruošti laikinas sandėliavimo vietas;
▪ Įrengti įėjimų į pastatą apsauginius stogelius;
▪ Iškabinti informacinius, įspėjamuosius ir draudžiamuosius ženklus;
▪ Prieš pradedant darbus reikia nustatyti ir patikrinti žemėje esančias komunikacijas ir numatyti jų reikiamą apsaugą bei aiškiai pažymėti;
▪ Atliekant statybos darbus, kai veikia labai pavojingi rizikos veiksniai, Rangovas tiems darbams būtinai turi parengti technologijos projektą ar technologines korteles. Jei tokio pobūdžio yra tik dalis darbų, technologinės kortelės rengiamos tik tai darbų daliai.
Užsakovas (Statytojas), vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatų 10 punkto reikalavimais, turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie statybos pradžią.
Užsakovas (Statytojas), vadovaujantis Statybos įstatymo, paskelbti LR statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ apie rangovo pasamdymą, taip pat pagrindinių statybos sričių vadovų (statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos specialiųjų darbų vadovų,
statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovų) pasamdymą ar paskyrimą per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo.
Darbų pradžia: Rangovas turi įteikti Statinio techninės priežiūros vadovui raštišką pranešimą apie numatomus pradėti statybos darbus. Darbai negali būti pradėti tol, kol nebus gautas jo raštiškas pritarimas.
Iki darbų pradžios turi būti parengta ir atitinkamai suderinta reikiamos apimties projektinė dokumentacija, gautas leidimas statybai ir techninio prižiūrėtojo spaudu bei parašu patvirtinti brėžiniai ir techninės specifikacijos. Rangovinė organizacija privalo parengti technologinį projektą. Rangovas darbų metu gali koreguoti arba dalinai keisti statybos organizavimo aprašyme priimtus sprendimus, jei tai nepakenks darbų kokybei bei nepažeis darbo saugos reikalavimų.
Prieš statybos darbų pradžią statybos teritorijoje rangovas(-ai) ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą - leidimą DT 5-00 (1 priedas), kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą.
Iki pagrindinių darbų pradžios būtina:
nustatyti ir patikrinti žemėje esančias komunikacijas ir numatyti jų reikiamą apsaugą bei aiškiai pažymėti, gauti leidimus kasinėjimams ir aptvėrimams.
inžinerinių tinklų iškėlimo atveju, Valstybinės statinių statybos inspekcijoje iforminti leidimą vykdyti inžinerinių tinklų iškėlimo darbus, gauti technines sąlygas atitinkamose miesto ūkio įmonėse.
Užsakovas (Statytojas) arba darbų vadovas, tuo atveju jei statybvietėje darbų trukmė numatoma ilgesnė kaip 30 darbo dienų ir vienu metu dirbs daugiau kaip 20 darbuotojų, turi parengti saugos ir sveikatos darbe priemonių planą. Be tokio plano negalima pradėti statybvietės įrengimo darbų.
Žymint statybos koordinačių tinklą vietovėje, naudojami statybvietės rajono geodeziniai taškai. Pagal jų koordinates ir koordinačių tinklo viršūnes nustatomi poliniai ilgiai ir kampai. Vietovėje teodolitu ir juosta surandami reikiami taškai.
Darbų eigoje už tvarkomos teritorijos ribų išardytos arba apgadintos esamos dangos turi būti pilnai atstatytos pagal pirminę padėtį. Visi esami medžiai išsaugoti.
Vykdant visus darbus, būtina vadovautis galiojančiais normatyviniais dokumentais, teisiniais aktais bei projektu.
Statybos geodezinė kontrolė (periodiškumas, tvarka, ataskaitos).
Vykdoma vadovaujantis STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. Statinio statybos vadovas privalo:
▪ užsakyti (statytojui (užsakovui) pavedus) nustatyta tvarka atlikti pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas, leisti užpilti gruntu minėtus tinklus bei komunikacijas tik po to, kai yra atlikti jų geodeziniai matavimai ir padarytos geodezinės nuotraukos (žaibosauga).
Statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), vykdydamas Reglamento VII skyriaus 1 skirsnyje nustatytas jo pareigas ir naudodamasis Reglamento VII skyriaus 5 skirsnyje suteiktomis teisėmis, vykdo statinio statybos techninę priežiūrą šia tvarka:
- Statinio statybos techninis prižiūrėtojas dalyvauja vykdant geodezinių koordinačių, reperių, raudonųjų linijų nužymėjimą ir įtvirtinimą statybvietėje, kartu su geodezijos tarnyba patikrina, priima ir įformina aktais bei schemomis pastatų, priestatų, nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų geodezines nuotraukas;
Žurnalo III skyriuje pateikiamas statinio, jo dalių ir konstrukcijų bei inžinerinių tinklų pagrindinių geodezinių kontrolinių nuotraukų rekomenduojamas sąrašas.
Visos statinio geodezinės kontrolinės nuotraukos registruojamos formoje F-15, o formoje F-16 pateikti geodezinių kontrolinių nuotraukų blankai. Geodezines kontrolines nuotraukas registruoja geodezininkas kartu su statinio statybos vadovu (bendrųjų ar specialiųjų statinio statybos darbų vadovu – kai pildomi papildomi Žurnalai). Registruojant nurodoma schemų, nuotraukų pavadinimai, atlikimo data, atitiktis statinio projektui ir rasti nukrypimai.
1. Statinio, jo dalių ir konstrukcijų bei inžinerinių tinklų rekomenduojamų pagrindinių geodezinių kontrolinių nuotraukų sąrašas:
1. elektros kabeliai (žaibosauga);
2. Takų nužymėjimas.
Pagrindiniai darbai
Atlikus išvardintus paruošiamuosius darbus, pradedami pagrindiniai remonto darbai, kuriuos siūloma vykdyti sekančia tvarka:
- keičiami seni mediniai pastato langai bei durys;
- inžinerinių sistemų remontas;
- parapeto pakėlimas apsaugine stogo tvorele;
- atliekami stogo remonto darbai - gerai išvalomas esamas stogo paviršius, nuimamos antenos
(suderinus su pastato administracija), formuojami reikalingi stogo nuolydžiai, atliekami stogo apšiltinimo darbai, įrengiama nauja 2 sluoksnių danga, sutvarkomi atskiri stogo elementai (vėdinimo kaminėliai, parapetas);
- išvalomi, dezinfekuojami ventiliacijos kanalai, šachtos;
- atliekami visų išorės sienų apšiltinimo darbai;
- atliekama fasadų apdaila;
- atliekami fasadų (palangių, stogelių) ir stogo (parapetų) apsakardinimo darbai;
- atliekami cokolio apšiltinimo darbai;
- įrengiama cokolio apdaila;
- įrengiama nauja nuogrinda;
- sutvarkoma teritorija (išardomas laikinas apsauginis tinklas, išardomi pastoliai, išardomas laikinas aptvėrimas, išvežamos statybinės šiukšlės ir t.t.).
Atliekamų darbų eiliškumas gali būti ir kitoks, priklausomai nuo metų laikų, oro sąlygų ir kitų veiksnių. Kai kurie darbai gali vyktu lygiagrečiai, kurie neturi jokios įtakos vieni kitiems (šildymo sistemos modernizavimas ir lauko darbai).
Baigiamieji darbai.
- Teritorijos po statybos darbų tvarkymas;
- Šiūkšlių išvežimas;
- Inžinierinių tinklų bandymas.
Darbų atlikimo grafikas.
Kadangi nėra aiškus būsimo užsakovo su Rangovu susitarimo sąlygos bei sutartiniai grafikai, todėl pateikiamos preliminarus grafikas, o siūlomas darbų eiliškumas anksčiau aprašytas.
Darbų specifika:
1. Darbai šiltuoju metų laiku:
• Galimi visi numatytieji statybos darbai.
2. Darbai šaltuoju metų laiku.
Padidėjusi rizika pasitemti, peršalti, pargriūti ir susižaloti, nuolatos mažinama valant kelius, takus ir darbo vietas. Žiemos metu šios vietos barstomos, valomos nuo sniego ir ledo. Žiemos metu papildomai išduodamos pirštinės, žieminė avalynė ir žieminės striukės. Galimai visi vidaus darbai, saugotis apsnigtų
konstrukcijų (prieš darbų atlikimą privaloma sniegą valyti kiekvieną dieną). Darbų vykdymas žiemos laikotarpiu:
• Vykdant žemės darbus žiemos laikotarpiu privaloma neleisti peršalti gruntui ir ribojimas atviras vandens nuvedimas.
• Pertraukų metu gruntas uždengiamas apšiltinimo sluoksniu arba atliekamas pašildymas. Statybos metu atliekami temperatūros ir grunto sistemingi stebėjimai. Stebėjimo rezultatai užfiksuojami darbų žurnale.
• Šaltuoju metų sezonų draudžiama atlikti šiuos darbus: keisti langus ir lauko duris, rekonstruoti šildymo sistemą, ir šilumos punktą, atlikti sienų ar cokolio apdailą (šlapias procesas) ir kiti darbai.
2. Geologinės ir hidrogeologinė sąlygos
Atliekant modernizavimo darbus, kurie susiję su energijos taupymu ir šilumos išsaugojimu, geologiniai tyrimai neatliekami.
Gamybinės ir ūkinės veiklos sustabdymo sąlygos.
Daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo darbai bus atliekami šiltuoju metu arba iškart jam pasibaigus. Rangovas turi suderinti darbų atlikimo grafiką su daugiabučio gyvenamojo namo administracija.
Kad statybinės mašinos kuo mažiau trukdytų gyventojų poilsį, darbus ir pan. visas medžiagas, reikalingas atskiriems darbo barams atlikti, siūloma atvežti vienu metu ir laikinai sandėliuoti numatytose vietose pagal medžiagų gamintojų nurodymus. Sutarus su gyventojais laiką statybos darbuotojai atliks darbus butuose, pateks į laiptines arba rūsio patalpas. Prieš išvažiuojant iš statybvietės į gatvę, automobilių ratai privalo būti išplauti.
Norint sandėliuoti ar įrengti laikinas buitines patalpas, bei tiesti lauko laikinus inžinerinius tinklus privaloma gauti Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos raštišką sutikimą.
3. Reikalavimai statybos įrangai ir transporto priemonėms.
Visi statybos mechanizmai turi būti tvarkingi. Tepalų ir degalų nutekėjimas ir patekimas į gruntą kategoriškai draudžiamas. Taip pat draudžiama naudoti kitas medžiagas, kenksmingas aplinkai.
Visa įranga, technika, priedai ir statybos metodai turi tenkinti Lietuvos Respublikos darbo saugos reikalavimus.
Statybos aprūpinimas elektra:
Statybos aprūpinimui elektra siūloma pasijungti nuo magistralinių elektros tinklų per įvadinį elektros skydą. Nuo magistralinių tinklų iki vartotojų nutiesiami elektros tiekimo linijos, kurios baigiasi skirstomaisiais skydais.
Statybos aprūpinimas vendentiekiu ir buitinių nuotekų įrengimas
Geriamas vanduo statybos metu bus perkamas plastikinėse talpose, atvežamas ir laikomas buitinėse patalpose. Lauke bus pastatytas biotualetas..
4. Statybos metu naudojamos transporto ir kt. priemonės:
1. Savivarčiai - talpa 12 m3;
2. Matavimo įranga - Nivelyras, gulščiukai;
3. Pjaustymo įranga.
4. Automobilinis bokštelis - keliamoji galia 200 kg, kėlimo aukštis 14,60 m;
5. Betono siurblys arba betono maišyklė - iki 68 barų darbinis slėgis, našumas iki 18 m3/h;
6. Statybinis keltuvas H=15 m, Q=300 kg. 1 vnt.;
7. Perforatorius 3 vnt.;
8. Grunto tankintuvas (rankinis) 1 vnt.;
9. Kompaktinis ekskavatorius mažos kaušo talpos 1 vnt.;
10. Kiti smulkesni mechanizmai.
Inventoriniai pastoliai. Renkantis pastolius statybai reikia įvertinti šias sąlygas: darbų apimtį ir pobūdį; darbų atlikimo vietą ir laiką; pagalbinį techninių priemonių naudojimą; numatomas apkrovas;
darbuotojų, dirbančių vienu metu ant pastolių, skaičių; darbo vietos plotį ir aukštį; medžiagas, laikomas ant pastolių; pastolių pritvirtinimą, tvirtinimo tipą ir skaičių; medžiagų kritimo pavojų.
Technologiniame projekte turi būti nurodomas inventorinių pastolių tipas, keliamoji galia ir gamintojas. Pastolių montavimą ir išmontavimą turi atlikti specialiai apmokyti darbininkai, turintys teisę šiems darbams atlikti. Surenkami inventoriniai pastoliai turi būti išbandyti ir turėti atitinkamus sertifikatus. Pastoliai turi būti surenkami pagal projektinę schemą ir patikimai pritvirtinti prie pastato laikančiųjų konstrukcijų. Prieš pradedant montuoti pastolius, reikia įsitikinti, kad gruntas ir pagrindas, ant kurio surenkami pastoliai, yra tvirtas ir patikimas. Ant minkšto ir ką tik supilto grunto pastoliai turi būti montuojami naudojant papildomą atraminę plokštę. Draudžiama atrėmimui naudoti plytas ir blokelius. Pritvirtinimas turi atlaikyti tempimo ir spaudimo jėgas, kurios veiks naudojantis pastoliais. Tvirtinimo kronšteinai neturi išsikišti į judėjimo zoną. Pastoliai statomi tokia eilės tvarka ir tokiu būdu, kad juos statantis darbuotojas būtų saugus. Aptvarai statomi, kai galima nukristi iš daugiau kaip 2 m aukščio ant apačioje esančio pagrindo. Vidiniai aptvarai ant pastolių pakloto statomi tuomet, kai atstumas tarp pastato ir pastolių pagrindo didesnis kaip 30 cm. Kiekvieną dieną prieš atliekant darbus, atsakingas darbuotojas turi apžiūrėti ir patikrinti jų tvirtinimo vietas, atrėmimus ir pastolių būklę. Pastolių dalis su trūkumais reikia nedelsliant pašalinti. Darbininkai dirbantys ant pastolių turi būti aprūpinti apsauginiais diržais. Diržų prikabinimas prie pastolių konstrukcijų turi būti patikimas.
Kiti reikalavimai:
• specialūs reikalavimai neįprastų statybos darbų technologijai nekeliami;
• specifinių statybos darbų technologijos projekto ekspertizė nereikalinga.
5. Bendrieji statybos darbų statybvietėje saugos, sveikatos, higienos reikalavimai ir sąlygos.
Visais darbo saugos klausimais būtina vadovautis DT 5-00 saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje bei kitais veikiančiais darbo saugos dokumentais. Ypatinga dėmesį būtina atkreipti į tai, kad:
▪ pašaliniai asmenys nepatektų į statybos aikštelę bei darbų vykdymo zoną;
▪ pavojingos zonos būtų pažymėtos įspėjamaisiais ir draudžiamaisiais ženklais, o darbo vietos būtų gerai apšviestos;
▪ keliamų gaminių prikabinimas bei perkėlimas būtų atliekamas patikrinta ir išbandyta įranga;
▪ kėlimo mechanizmai nebūtų perkrauti;
▪ gaminiai nebūtų perkeliami virš zonų už statybos aikštelės ribų (už tvoros), o taip pat virš zonų kur yra žmonės;
▪ nebūtų žmonių po keliamosiomis konstrukcijomis, medžiagomis ir zonose, kur jos gali nukristi;
▪ nebūtų paliktos pakabintos konstrukcijos darbo pertraukų metu;
▪ darbininkai būtų aprūpinti specialia apranga ir individualios apsaugos priemonėmis pagal SDTB-13 „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai“;
▪ dirbantieji ant stogo darbininkai būtų aprūpinti apsauginiais diržais;
▪ tiršto rūko, lijundros ar perkūnijos metu, taip pat esant vėjui stipresniam kaip 15 m/s, darbai ant stogo būtų sustabdyti;
▪ objekte būtų vaistinėlė su vaistais, tvarsčių rinkinys ir kitos pirmos pagalbos priemonės;
▪ visi elektriniai mechanizmai ir įrankiai būtų įžeminti;
▪ esamos laiptinės ir praėjimai nebūtų užkrauti statybinėmis medžiagomis;
▪ iki statybos pradžios būtų parengtas rangovo darbų vykdymo (technologinis) projektas;
▪ būtų paskirtas darbuotojas, atsakingas už darbo saugos priemonių įvykdymą.
Statybos aikštelėje prie buitinių patalpų ir atskiruose pastato aukštuose, kur vyksta statybos darbai, gerai prieinamuose vietose būtina įrengti priešgaisrinius postus (skydai su gesintuvais ir ir kitu priešgaisriniu inventoriumi).
Asmeninės apsaugos ir sveikatos priemonės.
Apsauginis šalmas. Darbuotojai dirbantys statybvietėje ar ją lankantis, turi būti aprūpinti statybiniais šalmais, atitinkančiais Lietuvos standarto LST EN 397 reikalavimus. Kiekvienas šalmas turi
būti gamintojo paženklintas :nurodytas šalmo tipas, pagaminimo metai ir metų ketvirtis, Europos standarto žymuo, gamintojo pavadinimas arba identifikacinis ženklas, CE žyma ir šalmo dydis;
Pirštinės. Pirštinės turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 388 reikalavimus. Kiekvienas darbuotojas privalo dėvėti jo plaštakos dydį atitinkančias pirštines;
Apsauginiai darbo drabužiai. Apsauginiai darbo drabužiai turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 340 reikalavimus;
Profesinė avalinė. Profesinė avalynė turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 346 reikalavimus;
Įspėjamieji saugos ir sveikatos ženklai
Statybvietė paženklinta saugos ir sveikatos ženklais, tam kad darbuotojai suvoktų saugos ir sveikatos darbo vietoje riziką ir galėtų jos išvengti. Ženklai išdėlioti ten kur pavojingų vietų negalima pakankamai apriboti techninėmis ir kolektyvinėmis priemonėmis.
Pagrindiniai naudojami ženklai:
▪ Draudžiamieji;
▪ Įspėjamieji;
▪ Įpareigojamieji;
▪ Evakuaciniai;
▪ Gaisrinių saugos priemonių;
▪ Informaciniai.
Šie ženklai naudojami tam, kad darbuotojas suvoktų saugos ir sveikatos darbo vietoje riziką ir galėtų jos išvengti. Tam, kad darbuotojai nepatektų į pavojingas zonas naudojamos apsauginės tvorelės ir/arba „STOP“ juosta.
Mobiliais telefonais naudojasi statybos vadovas, vykdytojai, meistrai, ir kt. Taip užtikrinamas efektyvesnis darbas. Atsitikus nelaimei, greičiau informuojami darbuotojai, vadovai, bei specialiosios tarnybos.
Statybvietėje dirbantieji atlieka kėlimo, laikymo, nešimo, stūmimo ir kt. darbus. Padidėjusi rizika pasitempti, pargriūti ir susižaloti, nuolatos mažinama valant kelius, takus ir darbo vietas. Žiemos metu šios vietos barstomos, valomos nuo sniego ir ledo.
Tamsiu paros metu keliai, takai ir darbo vietos, kur nepakankamas natūralus apšvietimas, apšviečiamos hologeniniais šviestuvais.
Objekte naudojami draudžiamieji ženklai:
▪ Rūkyti draudžiama;
▪ Pašaliniams įeiti draudžiama. Objekte naudojami įspėjamieji ženklai:
▪ Įspėjamasis apie elektros srovės pavojų;
▪ Įspėjimas apie degiąją medžiagą;
▪ Įspėjimas apie bendro pobūdžio pavojų;
▪ Įspėjimas apie pakeltą krovinį;
▪ Įspėjimas apie pavojų nukristi.
Objekte naudojami įpareigojamieji ženklai:
▪ Būtina dėvėti apsauginį šalmą;
▪ Būtina dėvėti apsauginius batus;
▪ Būtina prisirišti apsauginėmis priemonėmis.
Vietose esančiose 1,3 m ir aukščiau, įrengiami aptvarai. Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu.
Asmeninių saugos priemonių naudojimas
Visi dirbantieji aprūpinami plaštaka apsaugančiomis pirštinėmis ir batais su nepersmeigiamu padu ir apsaugine nosele. Žiemos metu papildomai išduodamos pirštinės, žieminė avalynė ir žieminės striukės.
Suvirintojai mūvi pirštines apsaugančias nuo terminių pavojų. Dėvi apsauginę xxxxx prijuostę ir kostiumą iš sunkiai degios medžiagos. Avi specialius botus. Naudojasi specialiais apsauginiais skydeliai saugančiais veidą ir akis.
Krovinių kėlimo rankomis darbai paskirstomi atsižvelgiant į krovinio ir darbo vietos pobūdį, darbuotojų fizines galimybes, amžių ir kitus veiksnius.
Siekiant kėlimo metu išvengti rizikos, kroviniai turi būti tinkamai įpakuoti. Jie kraunami tik tam parinktose ir įrengtose vietose.
Darbuotojams nuolat dirbantiems kėlimo darbus rankomis, daromos papildomos pertraukos. Jie aprūpinti apsaugine avalyne, dėvi pirštines. Darbuotojai instruktuojami kaip saugiai atlikti krovinių kėlimo rankomis darbus, kad būtų visiškai išvengta grėsmės saugai bei sveikatai. Jie mokami, kaip taisyklingai atlikti kėlimo darbusis ir naudoti pagalbines technines priemones.
Rankomis keliami svoriai negali būti sunkesni nei 25kg.
Keliamo gaminio masė | Max.7,5kg | Max. 0,6kg | Max. 25kg | >25kg |
Gaminio plotis Suėmimo vietoje | 40-75mm | 75-115mm | Keliama 2 Rankomis | Keliama kitais Tam skirtais įrenginiais |
Darbo metu nuolat keliamų gaminių leidžiama masė kilogramais
Amžius, metais | moterys | vyrai |
15 - 17 | 10 | 15 |
18 - 39 | 15 | 25 |
Virš 40 | 10 | 20 |
Gamtosaugos priemonės
Bendruoju atveju pasiruošimo statybai metu nuo galimų pažeidimų apsaugomi medžiai, esantys arti kelių, statinių. Ant kamienų dedamos 2 – 2,5 m aukščio lentos ir suveržiamos viela.
Jei rengiant darbuotojų buitines patalpas nėra galimybės prisijungti prie buitinės kanalizacijos tinklų, statybvietėje įrengiami nusodinimo šuliniai, o nuotekos ir atliekos iš jų išvežamos.
Oro apsaugos nuo užterštumo reikalavimai:
Siekiant kuo mažiau užteršti orą reikia:
▪ vengti atviros ugnies kaitinant bitumą, vandenį;
▪ naudoti mažiau nuodingų medžiagų;
▪ valyti ir laistyti privažiavimo kelius bei aikšteles;
▪ atliekant tam tikrus darbus (valant ir svidinant grindis, valant fasadus smėliasvaidėmis ir pan.), stengtis mažinti dulkėtumą;
▪ mašinų variklius sureguliuoti taip, kad išmetamų dujų kiekis neviršytų leidžiamųjų normų;
▪ išjungti nedirbančių mašinų variklius.
Gamtos apsaugos išsaugojimo priemonės:
Pagrindiniai reikalavimai:
▪ Jokiais būdais negalima išvežti ar sunaikinti augalinio sluoksnio. Jis kaupiamas saugioje vietoje ir pabaigus visus darbus panaudojamas gerbūvio darbams;
▪ Visos cheminės medžiagos, dažai yra sandėliuojami tik tam skirtuose uždaruose sandėliuose taip, kad neišsipiltų ir neišbėgtų;
▪ Visos atvežtos medžiagos laikomos tik tam skirtose vietose.
▪ Visi, teritorijoje esantys medžiai, turi būti aptverti ir surišti, kad juos nesugadinti;
Darbo su kranais saugos reikalavimai
Atliekant krovinio kėlimo darbus, krano veikimo zoną aptveriama „stop“ juosta ir pažymima
įspėjamaisiais ženklais. Tokiose zonose pašaliniams asmenims būti draudžiama.
Kranų naudojimas atvirame ore turi būti nutrauktas:
▪ esant vėjo greičiui 15 m/s ir daugiau;
▪ perkūnijos metu, esant plikšalai, rūkui, blogam matomumui;
Kranais keliami tik tie kroviniai, kurių masė ne didesnė už krano keliamąją galią, bei nepažeidžiant gamintojo numatyto krano darbo rėžimo.
Ant kėlimo mechanizmų privalo būti aiškiai numatomoje vietoje nurodytas didžiausias leistinas apkrovos dydis – keliamoji galia.
6. Principiniai nurodymai ir sprendiniai gaisro ar kitos avarijos statybvietėje atveju.
Darbininkai (sargai ir kt.), pastebėję gaisrą, privalo:
- Nedelsiant pranešti apie gaisrą priešgaisrinei tarnybai bendru pagalbos telefonu 112;
- Nedelsiant informuoti padaliniui vadovaujantį darbuotoją;
- Perspėti padalinyje dirbančius žmones, organizuoti jų bei turto evakuaciją;
- Gesinti gaisrą turimomis priemonėmis, kol neatvyks priešgaisrinė tarnyba.
Padaliniui vadovaujantys darbuotojai privalo:
- Įsitikinti, ar iškviesti ugniagesiai, jei ne - nedelsiant juos iškviesti;
- Apie įvykį informuoti bendrovės statybos vadovą bei saugos ir sveikatos koordinatorių;
- Informuoti kitus asmenis / įmones, kurių veiklai / poilsiui / gyvenimo sąlygoms gaisras gali padaryti
žalos;
- Vadovauti evakuojant žmones ir gesinant gaisrą, kol atvyks ugniagesiai;
- Sutikti ugniagesius (arba tam skirti asmenį, gerai pažįstantį padalinį ir žinantį priešgaisrinių vandens
telkinių vietas);
- Prireikus iškviesti dujų ūkio, greitosios pagalbos ir kitas tarnybas. Kreiptis tu pačiu bendru pagalbos telefonu 112;
- Sustabdyti darbus padalinyje, kol nebus užgesintas gaisras;
- Prireikus nutraukti elektros tiekimą, išjungti šilumos, oro tiekimo sistemas ir kt.;
- Vadovauti gaisrą gesinantiems padalinio darbuotojams;
- Imtis priemonių, kad gaisrą gesinantys asmenys būtų apsaugoti nuo galinčių griūti konstrukcijų, apsinuodijimų ir apdegimų;
- Organizuoti galinčių perkaisti pastatų konstrukcijų aušinimą;
- Atvykusius ugniagesius informuoti apie gaisro kilimo bei plitimo aplinkybes;
- Jei reikia, padėti ugniagesiams transportuoti gaisro gesinimo medžiagas.
7. Pagrindiniai transporto bei pesčiųjų keliai, būtini kelių ženklai.
Privažiuoti prie pastato naudojami esami keliai. Statybvietės keliai, patekę į pavojingą zoną, turi būti pažymėti specialiais ženklais, o eismas kontroliuojamas. Mažiausias atstumas nuo kelio iki medžiagų laikymo aikštelės – 1 m, iki statybos aikštelės aptvaro – 1,5 m. Jei kelias yra šalia iškasos, mažiausias atstumas nuo važiuojamosios dalies iki iškasos šlaito pado priklauso nuo iškasos gylio ir natūralaus grunto šlaito koeficiento.
8. Būtinos pirmosios pagalbos priemonės.
Darbdavys turi užtikrinti, kad bet kuriuo metu galėtų būti suteikta pirmoji pagalba. Darbuotojai turi būti apmokyti suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam.
Darbuotojas, kuris įvykus nelaimingam atsitikimui buvo sužeistas arba staigiai susirgo, turi būti nedelsiant nugabentas į medicinos įstaigą.
Pirmosios pagalbos patalpos numatomos darbų vadovo vagonėlyje. Patalpose turi būti pagrindinė pirmosios pagalbos įranga bei priemonės. Į tokias patalpas turi būti lengvai patenkama su neštuvais. Šios patalpos turi būti paženklintos, kaip nustatyta Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatuose, ir nurodytos kelrodžiais.
Pirmosios pagalbos priemonės turi būti visose vietose, kuriose jos reikalingos pagal darbo sąlygas. Jų laikymo vietos turi būti pažymėtos, gerai matomos ir lengvai pasiekiamos. Matomose vietose turi būti aiškiai nurodyti gelbėjimo tarnybų (greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės ir avarinės dujų tarnybos) telefono numeriai ir adresai.
Pirmosios pagalbos rinkinys: Statybvietėje turi būti pirmosios pagalbos rinkinys, sukomplektuotas pagal sveikatos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymo Nr. V – 450 1 priedą. Pirmosios pagalbos rinkinio sudėtis pateikta žemiau esančioje lentelėje:
Medicinos ir kitų pagalbos priemonių pavadinimas | Skaičius Vnt. | Paskirtis |
1. Didelis sterilus tvarstis, 10 cm x12 cm | 2 | |
2. Karpomas pirmosios pagalbos pleistras, 10 cm x 6 cm | 8 | |
3. Lipnus pleistras, 2.5 cm x 5 m | 1 | Tvarsčiui pritvirtinti |
4. Neaustinės medžiagos servetėlė, 20 cm x 5 m | 10 | |
5. Palaikomasis trikampio formos tvarstis | 1 | Pažeistai viršutinei galūnei parišti |
6. Palaikomasis tvarstis, 6 cm x 4 m | 3 | |
7. Palaikomasis tvarstis, 8 cm x 4 m | 3 | |
8. Pirmosios pagalbos žirklės | 1 | |
9. Pirmosios pagalbos pleistro juostelės | 20 | |
10. Plastikinis maišelis, 30 cm x 40 cm | 2 | |
11. Sterilus akių tvarstis | 2 | |
12. Sterilus nudegimų tvarstis, 40 cm x 40 cm | 1 | |
13. Sterilus nudegimų tvarstis, 60 cm x 80 cm | 1 | |
14. Sterilus žaizdų tvarstis, 10 cm x 10 cm | 6 | |
15. Speciali antklodė, ne mažesnė kaip 140 cm x 200 cm | 1 | Nukentėjusiam paguldyti ir (ar) apkloti |
16.Tinklinis cilindrinis galūnių tvarstis, 4 m | 1 | |
17. Vidutinio dydžio sterilus tvarstis, 8 cm x 10 cm | 3 | |
18. Vienkartinės medicininės nesterilios pirštinės | 4 | |
19. Amoniako 10% tirpalas, 50 ml | 1 | |
20. Žaizdų dezinfekavimo tirpalas (oktenidino dihidrochloridas), 250 ml | 1 | Žaizdoms dezinfekuoti |
21. Natrio chlorido 0,9% sterilus tirpalas, 200 ml | 1 | Pažeistoms akims ir žaizdoms plauti |
22. Pirmosios pagalbos teikimo aprašymas arba pirmosios pagalbos teikimo atmintinė | 1 | |
23. Rinkinio aprašas | 1 | Tvirtinamas ant dėžutės/ spintelės durelių/dangtelio vidinės pusės |
9. Medžiagų ir konstrukcijų galimos sandėliavimo zonos, atskiriant kenksmingų ir pavojingų medžiagų
sandėliavimo vietą.
Apšiltinimo ir apdailos medžiagos sandėliuojamos laikinai įrengtose sandėliavimo vietose.
Į objekto teritoriją atvežti gaminiai, iškraunami į įrengtas krovinių sandėliavimo aikšteles.
Gaminiai sandėliuojami pagal gaminių sandėliavimo schemas.
Norint sandėliuoti statybines medžiagas kitiems savininkams priklausiančioje žemėje rangovinė organizacija privalo gauti raštišką sutikimą.
Medžiagos, dirbiniai, gaminiai bei įrenginiai turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus, turėti atitikties sertifikatus arba atitikties deklaracijas ir atitikti techninėse specifikacijose nurodytiems reikalavimams.
Nenaudotinos degios ir degimą palaikančios medžiagos. Visos į statybvietę pateikiamos medžiagos turi būti gamintojo įpakavime su etiketėmis ir dokumentais, patvirtinančiais tapatybę.
Sandėlių ir statybinių sandėliavimo aikštelių išdėstymas turi užtikrinti mažiausią statybinių mašinų, mechanizmų ir darbininkų judėjimą statybos aikštelėje, mažiausią pakrovimo ir iškrovimo operacijų skaičių, patogų privažiavimą, saugias darbo sąlygas.
Išdėstant sandėlius laikomasi tokių reikalavimų:
Uždari ir atviri sandėliai pageidaujama, kad būtų kuo arčiau darbo vietų;
Ruloninės ir apšiltinimo medžiagos turi būti laikomos kiek galima arčiau kranų pastatymo vietų;
Medžiagas sandėliuoti pagal medžiagų gamintojų rekomendacijas. Vykdant darbus, draudžiama medžiagas ir konstrukcijas laikinai arba pastoviai sandėliuoti laiptinėse, koridoriuose ir praėjimuose.
Sandėliuoti gruntą ir medžiagas virš esamų veikiančių inžinerinių tinklų draudžiama. Prie esamų inžinerinių tinklų žemės darbai vykdomi rankiniu būdu.
Gervės tvirtinimo būdai, o taip pat laikino metalinio tinklo tvirtinimo būdas konkretizuojamas rangovo technologiniame projekte.
10. Žemės darbai, kasant tranšėjas
Objekto statybos vietos paruošiamieji darbai
1. Teritorijose, kur yra esamos požeminės komunikacijos, o ypač elektros, kontrolės kabeliai, rangovui reikėtų imtis visų atsargumo priemonių dirbant su žemės kasimo įrenginiais. Tose zonose, kur pavojus pažeisti tokius įrenginius yra realus, kasimo darbus reikia atlikti rankiniu būdu. Žemės kasimo mašinų panaudojimas tokiose zonose, kur tie įrenginiai veikia, galimas tik leidus tų komunikacijų šeimininkams.
2. Prieš pradedant žemės kasimo darbus, Užsakovas turi pateikti Rangovui kasinėjimo zonos topografinę nuotrauką su joje pažymėtais požeminiais inžineriniais tinklais. Rangovas turi juos reikiamoje vietoje atsikasti ir įsitikinti toponuotraukos tikslumu.
3. Vykdant kasimo darbus šalia požeminių įrenginių, pamatų, šulinių, kanalų, komunikacijų ir kelių, juos reikia sutvirtinti atitinkamomis palaikančiosiomis laikinosiomis konstrukcijomis arba įrengti klojinius (įtvarus).
4. Tuo atveju, kai rangovas, atlikdamas požeminius darbus, susiduria su projekto brėžiniuose nenurodytais įrenginiais arba komunikacijomis, jis privalo nedelsiant informuoti statybos techninę priežiūrą, dėl minėtų įrenginių dispozicijos ir jų nurodytais būdais apsaugoti, išlaikyti arba pašalinti minėtus įrenginius arba komunikacijas. Tik tada leidžiama tęsti darbus toje zonoje.
5. Visos žemės darbų zonos turi būti aptvertos ir įrengti įspėjimo ženklai, informuojantys apie tai, jog netoliese yra pavojaus zona.
6. Pažeminant gruntinius vandenis būtina numatyti priemones, apsaugančias nuo grunto išpurenimo ir užtikrinančias stabilumą.
7. Gruntinio vandens pažeminimas arba pamatų duobės apsauga nuo paviršinio vandens turi užtikrinti pamatų duobės stabilumą ir neleisti pagrindo gruntui dugne išmirkti, šlaitams nuslinkti ir pan.
8. Kasant gruntą rankomis, darbininkai turi dirbti saugiam atstume (darbininkų darbo zonos neturi kirstis), kad nesužalotų vienas kito naudojamais įrankiais.
9. Vykdant mechanizuotus žemės paruošimo ir statybos darbus reikia ypatingai stebėti tas darbų vietas, kur tikėtinos grunto nuošliaužos bei nuogriuvos. Pavojingos vietos turi būti atitvertos ir pažymėtos atitinkamais įspėjamais užrašais. Dirbti tokiose vietose leidžiama tik po kasdieninės darbų vadovo apžiūros.
10. Tankinat gruntą (savaeigiais, prikabinamais volais, pneumatinėmis vibravimo plokštėmis ar kt.), reikia laikytis šių reikalavimų:
• veikiant plokštei negalima vibruojančios dalies liesti rankomis. Darbo pertraukų metu bei pereinant darbininkams iš vienos darbo vietos į kitą, vibravimo plokštė turi būti išjungta;
• dirbant su kilnojamais vibruojančiais įrankiais, įrenginiais būtina dėvėti apsaugančias nuo vibracijos pirštines ir avalynę, darbo metu kas 50 min. daryti 5 – 10 min. pertraukas, kurių metu pasivaikščioti, pamankštinti rankas ir kojas, trumpinti darbo laiką;
• pneumatinio įrankio žarnas darbo metu tempti ir lenkti draudžiama. Neleistina, kad jos liestųsi su lynais, elektros kabeliais ir suvirinimo elektra įrankių laidais, kuriuose yra įtampa, taip pat su deguonies, acetileno ir kitų dujų žarnomis. Žarnos išdėstomos taip, kad per jas nevažinėtų transportas ir nevaikščiotų žmonės;
• pernešant, kilnojami pneumatiniai įrankiai, įrenginiai laikomi už rankenos; žarna turi būti suvyniota į
žiedą. Draudžiama pernešti įrankį laikant už žarnos;
• tankinimo mašinai važiuojant kietu pagrindu, vibravimo plokštė turi būti išjungta;
• tankinant volais, atstumas tarp volų turi būti ne mažesnis kaip 2 m;
• tankinant gruntą nereversiniais volais, neturinčiais atbulinio vaizdo veidrodžių, draudžiama važiuoti atbuline eiga.
11. Naudojant darbui elektrinius vibratorius reikia laikytis saugaus darbo su elektriniais kilnojamais įrankiais taisyklių reikalavimų.
11. Pamainų skaičius, hidraulinių ar kt. bandymų trukmė, būtinos technologinės pertraukos, statybos ribojimas ar dalinis konservavimas.
Visus darbus planuojama vykdyti dirbant vieną pamainą per parą.
Sumontavus šildymo sistemą, bus atliekamas vamzdynų praplovimas ir hidraulinis bei šiluminis išbandymas - trukmė 30min.
Būtinos technologinės pertraukos yra numatytos g/b konstrukcijų (panduso) įrengimui. Objekte nenumatytas statybos ribojimas ar dalinis konservavimas.
12. Statinio statybos techninės priežiūros organizavimo ir vykdymo tvarka (reikalavimai statinio statybos techninės priežiūros grupės sudėčiai ir kvalifikacijai, statinio statybos techninės priežiūros periodiškumas ir darbo apimtis)
Bendrąją (bendrųjų statybos darbų) techninę priežiūrą gali atlikti vienas statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) arba jo vadovaujama priežiūros grupė.
Specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą gali atlikti vienas specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas arba jo vadovaujama priežiūros grupė.
Neatestuoti atitinkamų statybos sričių specialistai privalo turėti aukštesnįjį statybos išsilavinimą ar kitą techninį išsilavinimą (specialųjį vidurinį). Jie dirba kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo (bendrosios ar specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo) pagalbininkai ir atsiskaito jam. Statytojui (užsakovui) atsiskaito tik statinio statybos techninis prižiūrėtojas.
Statinio statybos techninės priežiūros grupės sudėtis nustatoma sudarant techninės priežiūros sutartį Statybos reglamentais nustatyta tvarka. Minimalus techninių prižiūrėtojų skaičius nurodomas viešųjų pirkimų dokumentuose.
Statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), vykdydamas Reglamentais nustatytas jo pareigas ir naudodamasis Reglamento suteiktomis teisėmis, vykdo statinio statybos techninę priežiūrą.
PASTATŲ STATYBOS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA | |||
EIL. NR. | PAVADINIMAS | MINIMALUS VALANDŲ SKAIČIUS | PASTABOS |
1 | Projekto nagrinėjimas (1000 m2 pastato ploto) | 80 | |
2 | Pastato pamatai (pastato perimetrui tenkančio 100 m ilgio pamatų) | 23 | tranšėjų iškasimas, grunto sutankinimas ir pasluoksnio statybos techninė priežiūra, pamatų paruošimo hidroizoliacijai, apšiltinimo darbai, pamatų apžiūra prieš užpilant gruntą |
3 | 100 m ilgio lauko vandentiekio, nuotekų šalinimo šilumos tiekimo tinklai (valandos skaičiuojamos kiekvienam tinklui atskirai) | 4 | |
4 | Bandymai (vienai inžinerinei sistemai) | 8 | |
5 | Stogas (1000 m2) | 36 | |
6 | Fasadai ir langai 1000 m2 | 64 | |
7 | Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinė sistema (1000 m3 pastato tūrio) | 52 | Specialieji statybos darbai |
8 | Elektros inžinerinė sistema (1000 m3 pastato tūrio) | 48 | |
9 | Nuotekų šalinimo inžinerinė sistema (1000 m3 pastato tūrio) | 28 | |
10 | Apdailos darbai (1000 m2) | 42 | |
11 | Statybos sklypo tvarkymas (1000 m2) | 40 | |
12 | Dokumentacijos tvarkymas (paslėpti darbai, statybos produktų atitikties dokumentų, statybos žurnalų tvarkymas, aktų pasirašymas) | 12 | 12 val. skirta vienam mėnesiui; valandas reikia dauginti iš statybų trukmės (mėnesiais) |
13 | Geodezinės nuotraukos tikrinimas (1000 m3 pastato tūrio) | 12 | |
14 | Užbaigimo komisija | 24 | |
Techninis prižiūrėtojas privalo būti statybvietėje pradedant kiekvieną naują statybos darbų technologinį procesą ir jo metu ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.
13. Atliekų ir statybinių šiukšlių galimos sandėliavimo zonos.
Statybos atliekos turi būti tvarkomos LR atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Statybos proceso metu statybos atliekos turi būti rūšiuojamos į:
▪ tinkamas naudoti atliekas (betonas, keramikos, medienos, metalo gaminių, termoizoliacinės medžiagos ir kitos nedegios medžiagos);
▪ tinkamas perdirbti atliekas, kurios pristatomos į perdirbimo gamyklas;
▪ netinkamas naudoti ir perdirbti atliekas (statybinės šiukšlės, kenksmingomis medžiagomis užteršta tara ir pakuotė), pagal sutartis išvežamos į sąvartynus.
Statybinės atliekos iki jų išvežimo ar panaudojimo kaupiamos ir saugomos aptvertoje statybos teritorijoje, konteineriuose, uždarose talpose ar tvarkingose krūvose, jei jos neteršia aplinkos. Statybos atliekų turėtojas nusprendžia, kaip ir į kurią tvarkymo vietą bus gabenamos atliekos (tai gali atlikti ir specialios įmonės) ir atsako už jų tvarkingą pakrovimą ir pristatymą į sąvartas.
Statytojas, baigęs statybą, statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai pateikia dokumentus apie netinkamų perdirbti ar panaudoti atliekų pristatymą į sąvartas.
Mesti statybines atliekas be latakų ar kitų priemonių leidžiama iš nedidesnio kaip 3 m aukščio.
Visas statybines šiūkšles nuo stogo galima nuleisti tik apsauginių vamzdžiu į numatytą konteinerį, kuris turi būti pastatytas su nedidesniu nei 5 laipsniai nuolydžių.
Visos statybinės atliekos nuleidžiamos žemyn polietileniniu vamzdynu arba konteineriuose nuleidžiamos statybinių keltuvu, iš karto pakraunamos į autotransportą ir išvežamos į perdirbimo vietą, prieš tai sudarius sutartį su atliekas utilizuojančia įmone, kuri turi atitinkamą sertifikatą. Statybinio laužo važtaraščiai turi būti išsaugoti iki tol kol pastatas bus priduotas valstybinei komisijai. Statybvietėje turi būti rūšiuojamos susidarančios perdirbimui tinkamos atliekos ir pakartotinam naudojimui tinkamos konstrukcijos (medžiagos), rūšiuojamos kitos atliekos – antrinės žaliavos, pavojingos atliekos.
Medžiagos, kurios po to bus pakartotinai panaudotos, sukraunamos į lopšius, surūšiuojamos ir susandėliuojamos. O statybinės šiukšlės metamos tam skirtose vietose į šiukšlių konteinerius.
Pavojingos medžiagos turi būti identifikuojamos ir deklaruojamos. Saugomos ir vežamos jos turi būti supakuotos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Pakuotės ar konteineriai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juose esančios pavojingos atliekos negalėtų išsibarstyti ar kitaip patekti į aplinką. Visi saugomų ar vežamų pavojingų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti tam tikra forma.
Vežant pavojingas atliekas, būtina turėti pavojingų atliekų lydraštį, kuris pridedamas kaip priedas prie krovinio važtaraščio, nurodyto krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. Rugpjūčio 8 d. Įsakymu Nr. 300.
Visos atliekos, atsiradusios griovimo darbų metu turi būti išvežtos pagal savo rūšis: betonas – į
betono smulkinimo, metalas – į metalo supirkimo punktą, mediena – į medienos perdirbimo gamyklą.
Statinių, kurių konstrukcijose yra asbesto, griovimo, remonto, konstrukcijų ar asbesto pašalinimo darbai turi būti vykdomi pagal Darbo su asbestu nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-184/V-546
„Dėl Darbo su asbestu nuostatų patvirtinimo“. Tokių statinių, griovimo, remonto, konstrukcijų ar asbesto pašalinimo darbus gali vykdyti įmonės, atitinkančios Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-199 „Dėl Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, aprašo tvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.“.
Asbesto turinčios statybinės atliekos statybvietėje gali būti laikinai laikomos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo jų susidarymo, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos.“.
Asbesto turinčios statybinės atliekos tvarkomos laikantis pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Atliekų tvarkymo taisyklėse, taip pat laikantis šių reikalavimų:
- asbesto turinčios statybinės atliekos statybvietėje turi būti surenkamos atskirai nuo kitų statybinių atliekų;
- birios (asbesto plaušelius išskiriančios) statybvietėje susidariusios asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti sudrėkinamos ir pakuojamos į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.). Supakuotos asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti ženklinamos pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus;
- asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti perduodamos asbesto ar asbesto turinčias statybines atliekas šalinančioms įmonėms.
- Asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti šalinamos pagal Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse nustatytus reikalavimus.
Planuojamos statybinės atliekos
(Atleikų sąrašo skyrius Nr.17 - Statybinės ir griovimo atliekos ("Atliekų tvarkymo taisyklės"))
Esamo pastato griovimo darbai | Atliekos | Atliekų saugojimas objekte | Numatomi atliekų tvarkymo būdai | ||||
Pavadinim as | Kiekis, t | Agregatinis būvis (kietas, skystas, pasta) | Kodas pagal atliekų sąrašą | Pavojingu mas | Laikymo sąlygos | ||
Betono gaminiai | 30,0 | K | 17 01 01 | Nepavo- jingos | Sandėliuojama konteineryje | Sutrupinama ir panaudojama pagrindams po dangomis įrengti | |
Medis | 3,0 | K | 17 02 01 | Nepavo- jingos | Sandėliuojama vietoje | Naudojamos kaip malkos | |
Stiklas | 8,0 | K | 17 02 02 | Nepavo- jingos | Sandėliuojama vietoje | Antrinis panaudojimas | |
Geležis ir plienas | 9,0 | K | 17 04 05 | Nepavo- jingos | Sandėliuojama vietoje | Pristatoma į antrinių žaliavų surinkimo įmonę | |
Mišrios statybinės ir griovimo atliekos | 2,0 | K | 17 09 04 | Nepavo- jingos | Sandėliuojama konteineryje | Nuvežama ir priduodama į sąvartyną | |
Bituminės medžiagos | 2,5 | K | 17 03 02 | Nepavo- jingos | Sandėliuojama vietoje | Nuvežama ir priduodama į sąvartyną | |
17.8
Valstybinės žemės plotas laikinai naudoti statybos metu. Planuojamas naudotis teritorijos plotas - 1845,0 kv. m.
d500
Saugi evakuacijos vieta su informacine lentele
d400
CB
145.04
144.90
211
3d100
d200
1
121
2 2132
d150
d200
d500
1212
Statybvietės aptvėrimas
204 2
203A
1
112303B
2
2
3
201
1
1v1.v1.144.85
2023
d100
d150
d100
d200
15.1
1435.19 A
1121
144.8
2 3 2 216
d400
2 215 1
1
d150
d150
144.88
144.96
25.0
8.0
144.80
18.7
1 CB
1
3d100
145.39
145.25
145.22 Statybvietės aptv2ėr3imas
d200
d500
2 14
d100
12.0
1 CB
d150
2 13
d150
d400
cok. 145.38
1464.7.05
144.52
1 145.06
d500
2 3 144.97
2
CB
5.1
1
144.96
144.34
1
d400
2 3 CB
145.08
144.99
d150
d200
CB
11
8.0
PP 5702
d100
144.42
pln d76/140 pln d76/140
143.80
Rūkymo
vieta
30.9
144.80
144.42
2 3 3
Statybvietės aptvėrimas
1
2 4 3
d200
1
pln d89/160 pln d89/160
144.21
d150
12
2
3
1
2 113
d150
1
d150
8MG
d150
d150
144.31
142.44
143.73
Statybvietės aptvėrimas
46.9
SO DALIES SUTARTINIAI
ŽYMĖJIMAI:
Medžiagų sandėliavimo aikštelė
143.03
Statybos metu planuojamas statybos darbams
naudojamo transporto judėjimas
13.1
d150
144.7
142.61
Pėsčiųjų patekimas į pastatą
10.3
Statybvietės aptvėrimas
144.16
Priešgaisrinis postas
CB
14.3
7.4
142.19
CB
4.3
142.15
Ratų plovimo postas
Sargas Laikinas apšvietimas. Kabelis nutiesiamas ant
papildomų atramų
7.8
Biotualetas
A Med. punktas (vaistinėlė). Darbų vadovo vagonėlis
Apsauginis stogelis
PASTABOS: 1. Iki pastato pagrindinių statybos darbų pradžios būtina atlikti sekančius paruošiamuosius darbus:
- įrengti laikiną statybos aikštelės aptvėrimą;
- įrengti laikinas buitines patalpas ir laikinus inžinerinius tinklus;
- įrengti laikinus įvažiavimus į statybos aikštelę.
2. Statybos metu neturi būti pažeisti esami funkcionuojantys inžineriniai tinklai. Sandėliuoti gruntą ir medžiagas virš esamų inžinerinių tinklų griežtai draudžiama.
3. Visi statybos mechanizmai turi būti tvarkingi. Tepalų ir degalų nutekėjimas ir patekimas į gruntą kategoriškai
draudžiamas. Taip pat draudžiama naudoti kitas medžiagas, kenksmingas gamtos aplinkai.
4. Iš statybos aikštelės išvažiuojančio autotransporto ir mechanizmų ratai turi būti nuplaunami vandeniu.
5. Statybos eigoje už tvarkomos teritorijos ribų išardytos arba apgadintos esamos dangos turi būti pilnai atstatytos pagal pirminę padėtį.
6. Tikslų medžiagų sandėliavimo, atvėžimo į statybos aikštelę, darbų eiliškumą, paruošia Rangovinė organizacija technologiniame projekte, suderinus su Užsakovu. Ji gali koreguoti arba dalinai keisti statybos organizavimo aprašyme priimtus sprendimus, jei tai nepakenks darbų kokybei ir nepažeis darbo saugos reikalavimų.
1. laikinas statybvietės aptvėrimas
2. inventoriniai pastoliai
3. atliekų konteineriai
4. informacinis stendas
5. laikinasis statybos vadovų
pastatas (med. punktas)
6. laikinos pasitarimų patalpos
7. laikinos darbininkų buitinės patalpos
8. geriamas vanduo talpose
9. kėlimo įrangos vieta
10. grunto sandėliavimo zona
Laida
30365
Data
SPV
X. Xxxxxxxxxxxxx
Laisvės pr. 77B, Vilnius 06122 Tel. 0000 00000
el.p. xxxx@xxxxxxxxxxxxxxxxx.xx
2019
Bylos šifras
Statybvietės planas, M 1:500
Laida 0
Lapas Lapų
7. Už darbų saugą statybos aikštelėje atsakingas Rangovas sutaręs su Užsakovu.
8. Atliekų utilizavimo klausimą sprendžia Rangovas.
11. augalinio grunto zona
Stadija: TDP
PLP-19-002-TDP-SO.B-1
1 1