REIKALAVIMŲ PASKIRTIS
UAB „INVL ASSET MANAGEMENT“ KLIENTŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ PORTFELIO VERTĖS, VALDYMO IR SĖKMĖS MOKESČIŲ SKAIČIAVIMO
REIKALAVIMAI
Aktuali redakcija nuo 2018-10-29
REIKALAVIMŲ PASKIRTIS
1. Klientų finansinių priemonių portfelio vertės, valdymo ir sėkmės mokesčių skaičiavimo reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato detalią UAB „INVL Asset Management“ (toliau – Bendrovė) valdomų Finansinių priemonių portfelių ir juos sudarančių Finansinių priemonių vertės nustatymo tvarką, valdymo mokesčių skaičiavimo principus, priežiūrą ir kontrolę.
2. Reikalavimų tikslas – užtikrinti Bendrovės valdomų Finansinių priemonių portfelių vertės ir valdymo mokesčių skaičiavimo skaidrumą, teisingumą, garantuoti tinkamą vertės ir Valdymo mokesčių skaičiavimo kontrolės atlikimo kokybę ir kontrolės rezultatų įgyvendinimo efektyvumą.
3. Reikalavimai parengti vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, 2018 m. birželio 20 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-111 patvirtintomis Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklėmis, 2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/565 ir kitais teisės aktais.
SAVOKOS
4. Finansinės priemonės – perleidžiamieji vertybiniai popieriai, terminuoti indėliai, pinigų rinkos priemonės, išvestinės investicinės priemonės ir kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos, į kuriuos investuojamas turtas.
5. Finansinių priemonių portfelis (toliau – Portfelis) – konkretaus Bendrovės Kliento valdomo Finansinių priemonių portfelis.
6. Klientas – Bendrovės klientas, su kuriuo sudaryta Finansinių priemonių portfelio formavimo ar valdymo sutartis.
7. Portfelio valdytojas – Investicijų valdymo departamento darbuotojas, turintis Lietuvos banko išduotą finansų maklerio licenciją, atitinkamą kvalifikaciją, darbo patirtį ir Xxxxxxxxx paskirtas teikti Portfelio valdymo ar formavimo paslaugas.
8. Sėkmės mokestis – tai mokestis, skaičiuojamas nuo kliento Portfelį sudarančių nuosavybės vertybinių popierių prieaugio per tam tikrą laikotarpį arba nuo bendro Kliento Portfelio prieaugio per tam tikrą laikotarpį.
9. Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba už kurią gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
10. Valdymo mokestis – tai mokestis, skaičiuojamas nuo Kliento Portfelio vertės tam tikro laikotarpio paskutinę dieną.
11. Vertinimo diena – skaičiavimo atlikimo diena, naudojant skaičiavimo atlikimo dienos duomenis (rinkų, kuriose prekiaujama priemonėmis, uždarymo metu nustatytas kainas, bankų pateiktus ir kitus naujausius priemonių įvertinimo duomenis).
12. Uždarymo rinkos kaina – reguliuojamos rinkos paskelbta paskutinė prekybos sesijos uždarymo kaina.
13. Kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos turi būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių portfelio valdymo ar formavimo sutartyje, Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Vertybinių popierių įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
BENDROSIOS NUOSTATOS
14. Reikalavimais vadovaujasi Portfelio formavimo ir valdymo paslaugas vykdantys Bendrovės darbuotojai. Reikalavimai taip pat taikomi Bendrovės ir Kliento sutartiniams santykiams, kiek tai susiję su Portfelio vertės, valdymo ir sėkmės mokesčių skaičiavimu, jei ir kiek finansinių priemonių portfelio formavimo ar valdymo sutartyje nėra nustatyta kitaip.
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ PORTFELIO VERTĖS NUSTATYMAS
15. Kliento Portfelio vertė skaičiuojama dviejų skaičių po kablelio tikslumu ir apvalinama pagal matematines apvalinimo taisykles.
16. Portfelio vertė skaičiuojama:
16.1. Nelyginėmis savaitės dienomis Klientams pagal Finansinių priemonių portfelio valdymo sutartis;
16.2. Kalendorinio mėnesio paskutinę darbo dieną Klientams pagal Finansinių priemonių portfelio formavimo sutartis;
16.3. Kiekvieną darbo dieną Klientams, kurių Finansinių priemonių portfelių vertės yra skelbiamos viešai.
17. Portfelio vertė yra lygi Portfelį sudarančių Finansinių priemonių Tikrųjų verčių ir pinigų likučio vertės eurais sumai. Atskirais atvejais ši suma gali būti mažinama įsipareigojimais trečiosioms šalims,
18. Portfelio vertės skaičiavimas yra grindžiamas jų Tikrąja verte, už kurią labiausiai tikėtina šias Finansines priemones parduoti.
19. Finansinės priemonės (ar jų dalis) nėra įskaitomos į Portfelio vertę tik tada, kai:
19.1. įgyvendinamos teisės į šias Finansines priemones (ar jos dalį);
19.2. kai baigiasi teisių galiojimo laikas arba kai šios teisės perduodamos.
20. Finansinių priemonių, denominuotų užsienio valiuta, vertė nustatoma pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų tos valiutos ir euro kursą, galiojantį Vertinimo dieną.
21. Finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose Tikroji vertė nustatoma pagal Vertinimo dieną viešai paskelbtą Uždarymo rinkos kainą, išskyrus atvejus, kai:
21.1. per paskutinę prekybos sesiją Finansinė priemonė nebuvo kotiruojama; tuo atveju Tikrosios vertės nustatymui naudojama paskutinė žinoma, tačiau ne daugiau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų buvusi Uždarymo rinkos kaina, jei nuo paskutinės prekybos dienos neįvyko įvykių, dėl kurių dabartinė rinkos kaina yra reikšmingai mažesnė ar didesnė nei paskutinė žinoma;
21.2. Finansinė priemonė nebuvo kotiruojama daugiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki Vertinimo dienos arba buvo kotiruojama rečiau nei du kartus per paskutines penkias darbo dienas; tuo atveju jos vertė nustatoma taip, kaip Finansinių priemonių, kuriomis reguliuojamose rinkose neprekiaujama, vertė. Jei minėta situacija pasikartoja kelis kartus, turi būti įsitikinta, ar tolesnis tokių priemonių priskyrimas prie priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, yra pagrįstas ir ar jų vertė neturėtų būti nuolat nustatoma kaip priemonių, kuriomis reguliuojamose rinkose neprekiaujama, vertė.
21.3. dėl tam tikrų priežasčių Portfelių valdytojas ir Klientas yra atskiru raštišku susitarimu susitarę kitaip.
21.4. Jeigu įmonės akcijos nebėra įtrauktos į reguliuojamos rinkos sąrašą, įmonei yra iškelta bankroto procedūra arba yra didelė tikimybė, jog tokia procedūra gali būti pradėta, įmonė dalyvauja reorganizavimo procedūroje ar įmonės akcijų prekyba yra sustabdyta, tuomet Portfelio valdytojas vertindamas šios akcijos vertę gali vadovautis konservatyvumo principais.
22. Nustatant Finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama daugiau nei vienoje reguliuojamoje rinkoje, vertę, renkamasi ta rinka, kurioje vertinama Finansinė priemonė buvo įsigyta.
PRIEMONIŲ, KURIOMIS REGULIUOJAMUOSE RINKOSE NEPREKIAUJAMA, VERTINIMAS
23. Priemonės, kuriomis reguliuojamose rinkose neprekiaujama, vertinamos tokia tvarka:
23.1. nuosavybės VP:
23.1.2. jei nėra atlikta šių Reikalavimų 23.1.1 punkte numatyto vertinimo ar netenkinamos minėto punkto sąlygos, vertinama atsižvelgiant į panašios bendrovės pelno (prieš apmokestinimą), tenkančio vienai akcijai (naudojant vidutinį svertinį paprastųjų akcijų skaičių, buvusį apyvartoje tam tikrą periodą), santykį, padaugintą iš vertinamos bendrovės pelno, tenkančio vienai akcijai:
tikroji kaina = P/E × EPS, kur:
P/E – panašios bendrovės vienos akcijos rinkos kaina, padalyta iš pelno, tenkančio vienai akcijai; EPS – vertinamos bendrovės paskutinių 12 mėnesių pelnas, tenkantis vienai akcijai;
23.1.3. jei dėl tam tikrų priežasčių negalima pasinaudoti šių Reikalavimų 23.1.1 ir 23.1.2 punktuose pateiktais metodais, vertinama pagal tikėtiną pardavimo kainą, nustatytą pagal modelį, kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas;
23.2. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės:
23.2.3. kitais atvejais, jei taip gaunamas tikslesnis šių priemonių vertinimas nei pagal šių Reikalavimų
23.2.1 ir 23.2.2 punktus, skolos vertybiniai popieriai vertinami šiais būdais:
23.2.3.1. priemonės, turinčios ilgesnį kaip vienerių metų išpirkimo terminą, vertinamos pagal šią formulę:
n
∑
S
i
⎛
Y
⎞
Pi
i =1
⎜1 + ⎟ H
K = ⎝
100 ⎠ ,
kur:
K – visa priemonės vertė (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui eurų);
Si – i–asis pinigų srautas priemonės nominaliosios vertės šimtui eurų (atkarpos išmoka arba išpirkimo metu mokama suma);
Y – priemonės pelningumas (procentais), įvertintas pagal rinkos duomenis;
H – atkarpos išmokų skaičius per metus (jei priemonės neturi atkarpų, laikoma, kad šis skaičius sutampa su įprastiniu kitų priemonių atkarpos išmokų skaičiumi);
n – iki priemonės išpirkimo likusių atkarpos išmokų skaičius (jei priemonės neturi atkarpų, – sąlygiškas atkarpos išmokų skaičius);
Pi – atkarpos periodų skaičius iki i–ojo pinigų srauto mokėjimo dienos (gali būti trupmena). Jeigu priemonė turi nestandartinių atkarpos periodų, skaičiuojama, kiek būtų atkarpos periodų, jeigu visi periodai būtų standartiniai;
23.2.3.2. priemonės, turinčios ne ilgesnį kaip vienerių metų išpirkimo terminą, vertinamos pagal šią formulę:
Si
1 + Y ×
K = 100
d 360 ,
kur:
K – visa priemonės vertė (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui eurų);
Si – i–asis pinigų srautas priemonės nominaliosios vertės šimtui eurų (atkarpos išmoka arba išpirkimo metu mokama suma);
Y – priemonės pelningumas (procentais), įvertintas pagal rinkos duomenis; d – dienų skaičius iki išpirkimo dienos (atkarpos mokėjimo dienos);
23.2.3.3. sukauptu palūkanų metodu (amortizuojant vertybinių popierių vertę);
23.2.3.4. pagal tikėtiną pardavimo kainą, nustatytą pagal modelį, kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas;
23.3. išvestinės Finansinės priemonės vertė nustatoma pagal paskutinę analogiško anksčiau sudaryto sandorio rinkos vertę, jei per laikotarpį nuo sandorio sudarymo dienos iki vertinimo dienos nebuvo didelio ekonominių aplinkybių pasikeitimo. Jei minėta sąlyga netenkinama – vertinama pagal tikėtiną pardavimo kainą, nustatytą pagal modelį, kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas;
23.4. kolektyvinio investavimo subjektų vienetai (akcijos) vertinami pagal paskutinę viešai paskelbtą išpirkimo kainą;
23.5. terminuoti indėliai bankuose vertinami pagal nominalią vertę;
23.6. grynieji pinigai ir lėšos kredito įstaigose vertinami pagal nominalią vertę;
24. kitos Finansinės priemonės vertinamos pagal labiausiai tikėtiną pardavimo kainą, nustatytą pagal modelį, kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas.
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ĮSIGIJIMO (PARDAVIMO) SĄNAUDŲ PADENGIMAS
25. Bendrovė Finansinių priemonių įsigijimo (pardavimo) sąnaudas padengia iš Portfelio lėšų.
26. Įsigyjant kolektyvinio investavimo subjektų vienetus (akcijas) arba skolos vertybinius popierius įsigijimo sąnaudos gali būti įskaičiuotos į šių vienetų (akcijų) kainą ir išreikštos per pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą.
MOKESČIŲ UŽ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ PORTFELIO VALDYMĄ SKAIČIAVIMAS
27. Mokesčius Bendrovei už Kliento Portfelio valdymą gali sudaryti:
27.1. Valdymo mokestis;
27.2. Sėkmės mokestis.
28. Mokestis už Portfelio valdymą bei jo dydis yra nustatomas Finansinių priemonių portfelio formavimo ar valdymo sutartyje.
29. Mokesčiai Bendrovei už Portfelio valdymą apskaičiuojami Portfelio valdytojo kiekvieno mokesčio skaičiavimo laikotarpio pradžioje už praėjusį skaičiavimo laikotarpį.
30. Jeigu Klientas mažina Portfelio dydį, išimdamas dalį piniginių lėšų ar Finansines priemones iš Portfelio:
30.1. nuo išimamos sumos yra paskaičiuojamas mokestis: V= (S x T x d) / N, kur:
S – išimama suma;
T – Valdymo mokesčio tarifas (jeigu portfelį sudaro skirtingos Finansinių priemonių rūšių, kurioms taikomi skirtingi Valdymo mokesčio tarifai, tuomet šiems Portfeliams taikomas tarifas paskaičiuojamas kaip svertinis tarifų vidurkis pagal praėjusio laikotarpio Portfelyje buvusių skirtingų Finansinių priemonių rūšių proporciją) taikomas sutartyje nurodytam mokesčio skaičiavimo periodui;
d – dienų skaičius nuo paskutinės Valdymo mokesčio skaičiavimo dienos iki išvedimo dienos; N – dienų skaičius Valdymo mokesčio skaičiavimo laikotarpyje.
30.2. atvejai, kuriais Valdymo mokestis neskaičiuojamas/nenurašomas:
30.2.1. Klientas moka minimalų fiksuotą Valdymo mokestį;
30.2.2. Klientas išveda pinigus, gautus už Bendrovės valdomus kolektyvinio investavimo subjektus, kai jiems netaikomi Portfelio valdymo mokesčiai;
30.2.3. kai paskaičiuota Valdymo mokesčio suma yra mažiau nei 3 eurai.
31. Jeigu Klientas padidina Portfelio dydį, įnešdamas pinigines lėšas ar finansines priemones:
31.1. paskaičiuojamas Valdymo mokestis iki Portfelio papildymo pagal valdytų dienų skaičių. Paskaičiuota suma pridedama prie laikotarpio pabaigoje paskaičiuoto Valdymo mokesčio už likusį laikotarpį po Portfelio papildymo;
31.2. atvejai, kuriais Valdymo mokestis atskirai neskaičiuojamas:
31.2.1. portfelis yra papildomas pirmoje mokesčio skaičiavimo laikotarpio pusėje;
31.2.2. įnešama suma sudaro ne daugiau nei penktadalį Portfelio vertės arba yra mažesnė nei 10 000 eurų.
32. Portfelio Valdymo mokestis yra apskaičiuojamas nuo Portfelio vertės kalendorinio ketvirčio paskutinę darbo dieną arba kito mokestinio laikotarpio, numatyto Finansinių priemonių portfelio formavimo ar valdymo sutarties (toliau – Sutartis) specialiojoje dalyje, pabaigoje.
33. Valdymo mokesčio suma yra apskaičiuojama pagal formulę: M = x*g, kur:
M – valdymo mokesčio suma;
x – Portfelio Valdymo mokesčio dydis procentais; g – Portfelio vertė.
34. Sėkmės mokestis skaičiuojamas nuo viso Portfelio arba nuosavybės vertybinių popierių Portfelyje vertės (toliau – Vertė) padidėjimo.
35. Vertės padidėjimas apskaičiuojamas iš Vertės ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atėmus prieš tai buvusią aukščiausią fiksuotą Vertę bet kurio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nuo Sutarties su Klientu pasirašymo dienos, įvertinus Portfelio padidinimą papildomais Kliento įnašais ir/arba jo sumažinimą. Jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nustatyta Xxxxx yra didesnė už prieš tai buvusią aukščiausią fiksuotą Vertę bet kurio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nuo Sutarties pasirašymo dienos (įvertinant portfelio padidinimą papildomais kliento įnašais ir/arba sumažinimą), ši Vertė yra laikoma nauja aukščiausia fiksuota Verte.
36. Sėkmės mokestis neskaičiuojamas tol, kol Vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nėra didesnė už prieš tai buvusią aukščiausią fiksuotą Vertę.
37. Sėkmės mokestis ir (ar) Valdymo mokestis yra mokamas Sutarties specialiojoje dalyje nustatytu periodiškumu. Atlyginimas Bendrovei pagal Sutartį apskaičiuojamas per 10 darbo dienų nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir sumokamas iki kito ataskaitinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinės darbo dienos. Portfelio valdytojas, apskaičiavęs Bendrovei mokėtiną atlyginimą, pateikia informaciją Finansų padaliniui, kuris išrašo sąskaitą ir ją pateikia Klientui Sutartyje nurodytu būdu.
38. Atlyginimas Bendrovei yra nuskaitomas nuo Kliento sąskaitos, jeigu kito ataskaitinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinės darbo dienos nėra gautas rašytinis Kliento prašymas leisti Bendrovei priskaičiuotą atlyginimą sumokėti pačiam Klientui ir (arba) Klientas nesumoka atitinkamos sumos į Bendrovės nurodytą sąskaitą. Minėti veiksmai netaikomi, jeigu Sutartyje sutarta, kad atlyginimą Xxxxxxxxx visada sumoka pats Xxxxxxxx.
39. Atlyginimo Bendrovei apskaičiavimo kontrolę vykdo Finansų padalinys, vadovaudamasis Finansinių priemonių portfelio paslaugos administravimo reikalavimais.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Už Reikalavimų peržiūrėjimą ne rečiau kaip vieną kartą per metus ir, esant poreikiui, atnaujinimą atsako Investicijų valdymo padalinio vadovas arba jo paskirtas asmuo.