APIBENDRINIMAS. Mokymo programai įgyvendinti naudojama mokomoji medžiaga, patalpos ir techninės priemonės Mokymo programai įgyvendinti reikalingos: Pastabos
APIBENDRINIMAS. Apibendrinant, investiciniu laikotarpiu pastebimas aukštas intervencijų tinkamumas socialinės ir ekonominės raidos kontekste. Pusė pagrindinių rodiklių, atspindinčių prioriteto intervencijų sritis, pasižymėjo nepakankama pažanga arba netgi prastėjančia situacija – pavyzdžiui, energijos suvartojimas namų ūkiuose bei išmetamo anglies dioksido kiekis iš namų ūkių transporto veiklos pastarąjį dešimtmetį augo, o viešuoju transportu keliaujančių keleivių skaičius mažėjo. Visgi, šiuos pokyčius dažnai lėmė išoriniai veiksniai – tiek auganti šalies ekonomika ir augantis resursų (įskaitant energiją) suvartojimas, tiek COVID- 19 pandemija bei jos suvaldymo priemonės. Taip pat, nors pusės pagrindinių šio prioriteto rodiklių atveju pastebimos teigiamos tendencijos, kurių buvo siekiama ir įgyvendinant intervencijas, dalies jų pažanga buvo nepakankama, lyginant su ES vidurkiu. Galiausiai, VP 4 prioriteto intervencijos yra tikslingos bei atitinka 2014–2020 m. laikotarpiu išskirtus esminius klimato kaitos suvaldymo bei AIE plėtros siekius tarptautiniuose įsipareigojimuose, o sutvarkyta teisinė bazė sudarė sąlygas efektyviau bei tiksliau siekti užsibrėžtų tikslų.
APIBENDRINIMAS. Švedijos ir Estijos patirties analizė leidžia daryti kelias vertinimui aktualias išvadas:
APIBENDRINIMAS. Plėtros plane išnagrinėtos įvairios galimybės modernizuoti AB „Šiaulių energija“ (Bendrovė) valdomas ir eksploatuojamas CŠT sistemas siekiant, kad jos atitiktų planuojamos reikalavimus Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje (ES) 2023/1791 nurodytiems reikalavimams 2035 metams, kad CŠT sistemos būtų efektyvios centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir atitiktų šiuos kriterijus: ⮚ nuo 2035 m. sausio 1 d. – sistema, kurioje bent 50 proc. suvartojamos energijos sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, 50 proc. – atliekinė šiluma arba 50 proc. – atsinaujinančiųjų išteklių energija ir atliekinė šiluma, arba sistema, kurioje bendra atsinaujinančiųjų išteklių energijos, atliekinės šilumos arba didelio naudingumo kogeneracijos dalis yra bent 80 proc. ir, be to, bendra atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba atliekinės šilumos dalis yra bent 35 proc.; ⮚ efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje maksimalus išmetamas ŠESD kiekis vienam vartotojams patiektam šilumos ar vėsumos vienetui nuo 2035 m. sausio 1 d.: 100 gCO2/kWh. Taršos rodiklis jau nuo 2025 m. sausio 1 d. turėtų siekti 200 gCO2/kWh, o nuo 2026 m. sausio 1 d. 150 gCO2/kWh.