We use cookies on our site to analyze traffic, enhance your experience, and provide you with tailored content.

For more information visit our privacy policy.

DUJŲ APSKAITA Pavyzdžių Nuostatos

DUJŲ APSKAITA. 42. Dujų kiekio matavimo vienetas yra viena kilovatvalandė (kWh). 43. Dujų kiekis skaičiuojamas kilovatvalandėmis, esant norminėms sąlygoms (slėgis 1,01325 barų ir temperatūra 0°C). 44. Pirkėjo per ataskaitinį laikotarpį iš Pardavėjo nupirktu dujų kiekiu pripažįstamas pagal šios Sutarties reikalavimus Pirkėjui per šį laikotarpį patiektas dujų kiekis. 45. Per ataskaitinį laikotarpį Pirkėjo nupirktas dujų kiekis tarp Šalių suderinamas ne vėliau kaip 5-ą po ataskaitinio laikotarpio einančio laikotarpio darbo dieną. Pažymą apie per ataskaitinį laikotarpį nupirktą dujų kiekį Pirkėjas pateikia ne vėliau kaip 5-ą po ataskaitinio laikotarpio einančio laikotarpio darbo dieną. 46. Pažyma pateikiama faksimiliniu ryšiu (elektroniniu paštu) arba kitu Šalims priimtinu 47. Pirkėjas pažymoje nurodo per ataskaitinį laikotarpį iš Pardavėjo nupirktą dujų kiekį, išreikštą kilovatvalandėmis.
DUJŲ APSKAITA. 16.1. PSO vykdo perduodamų dujų apskaitą, kuria fiksuojami perduodamų dujų kiekio, slėgio, temperatūros ir kokybės parametrai. 16.2. Dujų kiekio, slėgio, temperatūros ir kokybės parametrų matavimas yra atliekamas atsiskaitymo už perdavimo paslaugas tikslais. 16.3. Kiekviena apskaitos vieta, kuri gali sutapti arba nesutapti su pristatymo vieta, turi apibrėžtą tašką, kuriame matuojami dujų kiekio, slėgio, temperatūros ir kokybės (pasirinktinai) parametrai. 16.4. Dujų matavimo vienetai: 16.4.1. Dujų apskaitai PSO naudoja šias dujų matavimo vienetų rūšis: 16.4.1.1. tūrio vienetus; 16.4.1.2. energijos vienetus. 16.4.2. Atsiskaitymui už perdavimo paslaugas dujų kiekis apskaitomas energijos vienetais. 16.4.3. Dujų kiekio (tūrio) matavimo vienetas yra kubinis metras (m3), konvertuotas į normines sąlygas, kai dujų absoliutinis slėgis yra lygus 1,01325 barų ir temperatūra yra lygi 0 oC. Perskaičiavimui į normines sąlygas taikomas Lietuvos standartas LST EN ISO 13443:2005 „Gamtinės dujos. Norminės sąlygos ISO 13443:1996, įskaitant pataisą 1:1997“.
DUJŲ APSKAITA. 154. PSO vykdo perduodamų dujų apskaitą, kuria fiksuojami perduodamų dujų kiekio, slėgio, temperatūros ir kokybės parametrai. 155. Dujų kiekio, slėgio, temperatūros ir kokybės parametrų matavimas yra atliekamas atsiskaitymo už perdavimo paslaugas tikslais. 156. Kiekviena apskaitos vieta, kuri gali sutapti arba nesutapti su pristatymo vieta, turi apibrėžtą tašką, kuriame matuojami dujų kiekio, slėgio, temperatūros ir kokybės (pasirinktinai) parametrai. 157. Dujų matavimo vienetai: 157.1. Dujų apskaitai PSO naudoja šias dujų matavimo vienetų rūšis: 157.1.1. tūrio vienetus; 157.1.2. energijos vienetus. 157.2. Atsiskaitymui už perdavimo paslaugas dujų kiekis apskaitomas energijos vienetais. 157.3. Dujų kiekio (tūrio) matavimo vienetas yra kubinis metras (m3), konvertuotas į normines sąlygas, kai dujų absoliutinis slėgis yra lygus 1,01325 barų ir temperatūra yra lygi 0 oC. Perskaičiavimui į normines sąlygas taikomas Lietuvos standartas LST EN ISO 13443:2005 „Gamtinės dujos. Norminės sąlygos ISO 13443:1996, įskaitant pataisą 1:1997“. 157.4. Dujų energijos vienetas – kilovatvalandė (kWh). 157.5. Dujų kiekio energijos vertė kilovatvalandėmis (kWh) apskaičiuojama kubinius metrus norminėmis sąlygomis dauginant iš viršutinės šilumingumo vertės, išreikštos kWh / m3. 157.6. PSO kiekvieną parą apskaičiuoja kiekvienam perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taško vidutinę viršutinę šilumingumo vertę. 157.7. Įleidimo (priėmimo) ir išleidimo (pristatymo) vietose pagal apskaitos vietose nustatytus tūrio ir energijos vienetus yra skaičiuojami šie dujų kiekiai: 157.7.1. valandinis kiekis; 157.7.2. paros maksimalus valandinis kiekis (MVK); 157.7.3. paros kiekis, išreiškiamas kaip tos paros valandinių dujų kiekių suma; 157.7.4. mėnesinis kiekis, išreiškiamas kaip to mėnesio parų dujų kiekių suma; 157.7.5. metinis kiekis, išreiškiamas kaip tų metų mėnesių dujų kiekių suma. 158. PSO užtikrina, kad faktiniai dujų kiekiai įleidimo ir išleidimo taškuose yra nustatomi remiantis Taisyklių XI SKYRIUS nurodytais priskyrimų nustatymo principais. 159. Apskaitos skirtinguose įleidimo ir išleidimo taškuose tvarka: 159.1. Apskaita įleidimo ir išleidimo iš / į gretimų perdavimo sistemų (-as) taškuose, įleidimo iš SGD terminalo taške atliekama pagal gretimų PSO ar tarp PSO ir SGD terminalo operatoriaus sudarytas bendradarbiavimo sutartis, kuriose nurodomi, kokie dujų kiekio bei kokybės matavimo metodai ir suderinti konversijos koeficientai yra naudojami, kokios yra matavimų patikrinimo taisyk...
DUJŲ APSKAITA. 10.1. Dujų kiekio (tūrio) matavimo vienetas yra kubinis metras (m3) esant teisės aktų nustatytoms norminėms Dujų sąlygoms. Dujų kiekio energijos vertė skaičiuojama megavatvalandėmis (MWh). Atsiskaitymui už patiektas Dujas Dujų kiekis apskaitomas energijos vienetais (MWh arba kWh). 10.2. Dujų kiekio matavimo ir nustatymo atvejai bei gairės pateikiami aktualios redakcijos Gamtinių dujų apskaitos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1-245 „Dėl Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Tiekimo taisyklėse.
DUJŲ APSKAITA. 12.1. Dujų kiekio matavimo vienetas yra kubinis metras (m3). 12.2. Dujų kiekis skaičiuojamas kubiniais metrais norminėmis sąlygomis, kai dujų absoliutinis slėgis P = 1,01325 barų ir temperatūra T = 20°C, atitinkamai dujų kiekio energijos vertė skaičiuojama kilovatvalandėmis (kWh). 12.3. Kai PSO perduoda dujas į dujų pristatymo vietą, nuo kurios prasideda Sistemos naudotojo vartotojo gamtinių dujų sistema: 12.3.1. Dujų apskaitos sistemos (matavimo priemonės) įrengiamos ir eksploatuojamos pagal teisės aktų, norminių dokumentų bei jų gamintojų reikalavimus. 12.3.2. Didžiausias ir mažiausias leistinas dujų apskaitos sistemos (-ų) (matavimo priemonės (-ių)) dujų srautas (debitas) norminėmis sąlygomis (Qmax ir Qmin) ir dujų slėgis konkrečioje Sistemos naudotojo dujų pristatymo vietose nurodomas Sutarties 1 priede. 12.3.3. Dujų srautas negali viršyti dujų apskaitos sistemos (matavimo priemonės), leistinos matavimo ribos Qmax ar būti mažesnis už Qmin. 12.3.4. Dujų apskaitos sistemos (matavimo priemonės) turi būti užplombuotos, kad nebūtų galima daryti įtakos jų darbui, nenuėmus plombų. 12.3.5. Pastebėjus dujų apskaitos sistemos (matavimo priemonės) gedimą, išderinimą ir kai yra atliekama jos metrologinė patikra, dujų kiekis skaičiuojamas nuo dujų apskaitos sistemos (matavimo priemonės) gedimo, išderinimo pradžios iki gedimo pašalinimo bei suderinimo dienos, ar kol atliekama metrologinė patikra, pagal paskutinių 3 parų vidutinį dujų suvartojimą, arba skaičiuojamas kitu būdu, Sutarties šalims susitarus. 12.3.6. Jei dėl Sistemos naudotojo kaltės vartojamų dujų srautas nesiekia Sutarties 1 priede nurodytos mažiausios leistinos dujų srauto ribos Qmin, jis skaičiuojamas pagal Sutarties 1 priede nurodytą mažiausią leistiną dujų srautą Qmin. 12.3.7. Į šias pristatymo vietas Sistemos naudotojui perduodamas dujų kiekis nustatomas pagal dujų apskaitos sistemų (matavimo priemonių) rodmenis. Pagal dujų apskaitos sistemų (matavimo priemonių) rodmenis, dujų kiekį per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuoja ir Sistemos naudotojui pateikia PSO. Dujų kiekis per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuojamas sumuojant Sistemos naudotojo per kiekvieną ataskaitinio laikotarpio parą suvartotą dujų kiekį. 12.3.8. Per ataskaitinį laikotarpį Sistemos naudotojui perduotas šioje pristatymo vietoje dujų kiekis suderinamas 1- ąją po ataskaitinio laikotarpio darbo dieną. Perduotų gamtinių dujų aktą apie suvartotą pristatymo vietoje dujų kiekį per ataskaitinį laikotarpį Sistemos naudotojui pateikia PSO. Pe...
DUJŲ APSKAITA. 15.1. PSO vykdo perduodamų dujų apskaitą, kuria fiksuojami perduodamų dujų kiekio, slėgio, temperatūros ir kokybės parametrai. 15.2. Dujų kiekio, slėgio, temperatūros ir kokybės parametrų matavimas yra atliekamas atsiskaitymo už perdavimo paslaugas tikslais. 15.3. Kiekviena apskaitos vieta, kuri gali sutapti arba nesutapti su pristatymo vieta, turi apibrėžtą tašką, kuriame matuojami dujų kiekio, slėgio, temperatūros ir kokybės (pasirinktinai) parametrai.

Related to DUJŲ APSKAITA

  • Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija. 7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.

  • Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • Bendrieji reikalavimai Įrengiant šilumos punktus ypatingas dėmesys turi būti skirtas: - aptarnaujančio personalo ir įrangos saugumui; - patikimumui ir eksploatacijos paprastumui; - lengvai kontrolei, aptarnavimui ir remontui; - įrangos priežiūros ir remonto paprastumui; - paprastai eksploatacijai. Šilumos punktuose: - turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai; - turi būti iki 50 ir 220V įtampos kištukiniai lizdai; - turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas; - durys iš šilumos punkto turi atsidaryti į išorę; - patalpos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 10ºC ir ne aukštesnė kaip 28ºC; - oro apykaita ne mažesnė kaip 0,5 h-1; - santykinė drėgmė neviršytų 75 %; - patalpoje esančios prieduobės turi būti uždengtos. Įranga montavimui turi būti tiekiama pilnai sukomplektuota. Prie siuntos pridedamas kiekvienos prekės techninis aprašymas. Prekių siuntos be techninių aprašymų nepriimamos. Šilumos punkto įrangos montavimą gali vykdyti montuotojai turintys kvalifikacijos pažymėjimus šios rūšies darbams atlikti. Prieš pradedant montavimo darbus, šilumos punkte turi būti padaryta: - patalpų apdaila; - įrengtas apšvietimas; - sumontuota drenažo sistema; - sumontuotos tvirtinimo detalės. Visi atlikti darbai turi būti įforminti atitinkamais aktais.

  • TIEKĖJŲ KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI 3.1 Tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiuos minimalius kvalifikacijos reikalavimus:

  • BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 12.1. Sutartis įsigalioja tik ją pasirašius abiejų Šalių įgaliotiems atstovams ir galioja iki visiško ir pilno Šalių įsipareigojimų, numatytų joje, įvykdymo, jeigu nėra nutraukiama anksčiau joje nustatytais pagrindais ir tvarka. 12.2. Yra šie Sutarties priedai, kurie yra neatsiejama Sutarties dalis: 12.2.1. Priedas Nr. 1 – Tiekėjo pasiūlymo/-ų kopija/-os; 12.3. Jeigu paaiškėtų neatitikimų ar prieštaravimų tarp šios Sutarties teksto ir Sutarties priedų, Sutarties tekstas turės viršenybę priedo Nr. 2 atžvilgiu, o Priedas Nr. 1 turės viršenybę Sutarties teksto atžvilgiu. 12.4. Sutartis gali būti pakeista ar papildyta atskiru raštišku Šalių susitarimu. Esminės Sutarties sąlygos (perkamų prekių ir susijusių paslaugų specifikacija, Sutarties kaina) negali būti keičiamos. 12.5. Sutartis sudaryta dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai Šaliai. 12.6. Paskirti Šalių atstovai taip pat yra atsakingi už Sutarties vykdymo priežiūrą, įskaitant prekių pristatymo, įdiegimo, parengimo naudoti ir perdavimo-priėmimo organizavimą ir kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, savalaikį sąskaitų-faktūrų pateikimą, patvirtinimą bei mokėjimų atlikimo organizavimą. 12.7. Visi pranešimai, prašymai ir kitas susirašinėjimas pagal šią Sutartį turi būti pateikti raštu lietuvių kalba ir įteikti asmeniškai arba per kurjerį, arba nusiųsti registruotu laišku, elektroniniu laišku ar faksu su patvirtinimu apie įteikimą, žemiau nurodytais Šalių adresais (jeigu raštu nenumatyta kitaip). 12.8. Visi pranešimai, prašymai ir kitas susirašinėjimas laikomas tinkamai įteiktu nurodytais adresais faktinę jo gavimo arba įteikimo dieną remiantis gavimą ar pristatymą patvirtinančio rašto data arba kitu gavimą patvirtinančiu įrodymu. Pirkėjas Pardavėjas

  • PRETENZIJŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA 12.1. Teikėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. 12.2. Teikėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzija turi būti pateikta faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus teikėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui. 12.3. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas teikėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. 12.4. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po dešimties (1)) dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams dienos. 12.5. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per penkias (5) darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą. 12.6. Teikėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris (3) darbo dienas faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais. 12.7. Jeigu dėl teikėjo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau teikėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia teikėjams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis. 12.8. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl teikėjo prašymo ar ieškinio, nedelsdama informuoja suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus.

  • Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • Nedraudžiamieji jvykiai 7.1. Nedraudžiamaisiais jvykiais, dėl kurių Draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, yra laikomi: 7.1.1. Šių taisyklių Bendrojoje dalyje nurodyti Nedraudžiamieji jvy- kiai; 7.1.2. nelaimingi atsitikimai dėl lėtinių, jgimtų ar degeneracinių ligų, psichikos ar sąmonės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, jei tokie sutrikimai buvo Draudžiamojo jvykio priežastimi arba turėjo jam jtakos. Draudimo apsauga galioja, jei čia išvardinti sutrikimai ar traukuliai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, kuris pagal šias Taisykles laikomas Draudžiamuoju jvykiu; 7.1.3. nelaimingi atsitikimai, kurie atsitinka, kai Apdraustasis: a) naudojasi oro transporto priemonėmis be motoro, motoriniais aeroplanais, lengvaisiais lėktuvais, kosminiais laivais; b) valdo oro transporto priemonę, yra jos jgulos narys arba naudoja ją vykdydamas profesines pareigas; 7.1.4. sveikatos sutrikimai dėl paties Apdraustojo sau pasiskirto gydymo ar sau atliktų operacijų. Jeigu operacija ar gydymas (spin- dulinis, fizioterapinis ar medikamentinis) buvo būtini dėl nelaimingo atsitikimo, tuomet tai vertinama kaip Draudžiamasis jvykis; 7.1.5. infekcijos, išskyrus tas, kurių sukėlėjai patenka j organizmą susižeidus Draudžiamojo jvykio, numatyto šiose taisyklėse, metu. Nedideli odos ir gleivinės sužeidimai (nubrozdinimai, jbrėžimai) ne- laikomi Draudžiamaisiais jvykiais, nors per juos tiesiogiai ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka j organizmą. Pasiutligės, stabligės atve- jais šis apribojimas negalioja. Infekcijoms, sukeltoms gydymo metu, yra taikomas šių taisyklių 7.1.4. punktas; 7.1.6. nelaimingi atsitikimai, kuriems atsitikti turėjo jtakos alkoho- lio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų kitų toksinių ar psicho- tropinių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų vartojimas. Draudikas taip pat nemoka draudimo išmokos, kai Apdraustasis vartojo alko- holj ar kitas svaigiąsias medžiagas po nelaimingo atsitikimo iki gy- dytojo apžiūros arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Šių Taisyklių prasme neblaivumas ir apsvaigimas suprantamas pagal Lietuvos teisės aktų nustatytą tvarką; 7.1.7. pilvo ir pilvo ertmės išvaržos; 7.1.8. patologiniai kaulų lūžiai, tarpslankstelinių diskų pakenkimai ir išvaržos, degeneraciniai pokyčiai sąnariuose; 7.1.9. sveikatos sutrikimai dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje), nepriklausomai nuo jų priežasties; 7.1.10. pasikartojantys kaulų (sąnarių) išnirimai (panirimai); 7.1.11. teismui pripažinus Apdraustąjj nežinia kur esančiu; 7.1.12. nelaimingi atsitikimai, kai medicininiai dokumentai nepa- tvirtina, kad jie atsitiko Draudimo apsaugos galiojimo metu; 7.1.13. nelaimingo atsitikimo pasekmės, nenurodytos šių taisyklių II skyriuje; 7.1.14. nelaimingi atsitikimai, atsiradę valstybėje, kurioje Apdraustasis dirba fizinj darbą (statybos, žemės ūkio, miško tvarky- mo, medienos, metalo apdorojimo, krovinių ir/ar keleivių pervežimo sausumos, oro ar vandens transportu, fizinės saugos, sandėliavimo ir/ar krovos, mechanizmų remonto, kelių ir/ar tiltų tiesimo ir panašų fizinj darbą). 7.2. Pagal šj Taisyklių skyrių nedraudžiami tie psichikos ligų ir sutriki- mų turintys asmenys, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra (t.y. asme- nys, kuriems kasdieniniame gyvenime reikalinga kitų pagalba), išsky- rus atvejus, kad nustatyta liga neturėjo jtakos Draudžiamajam jvykiui. 7.3. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją suma- žinti, jeigu: 7.3.1. Apdraustasis neleidžia arba trukdo susipažinti su Apdraustojo medicinine dokumentacija ir / arba patikrinti jo sveika- tą; 7.3.2. Apdraustasis, važiuodamas motorine transporto priemone su jrengtais saugos diržais kaip vairuotojas ar keleivis, nebuvo užsi- segęs saugos diržų, jeigu toks reikalavimas nustatytas atitinkamos šalies kelių eismo taisyklėse arba kitose teisės aktuose; 7.3.3. Apdraustasis vairavo motorinę transporto priemonę, netu- rėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę ar nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir dėl to Apdraustasis patyrė nelaimingą atsitikimą.

  • DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS 22.1. Mokama pasirinkta ir draudimo sutartyje (polise) draudimo variante nurodyta draudimo suma už kiekvieną nedarbingumo dieną, pradedant mokėti nuo pirmos nedarbingumo dienos. 1. Nedaugiau kaip už 30 nedarbingumo dienų per su- tarties galiojimo laikotarpį dėl to paties kūno sužalo- jimo (traumos). 2. Ne daugiau kaip už 180 nedarbingumo dienų per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį dėl visų drau- džiamųjų įvykių. 1. Už nedarbingumą, trunkantį trumpiau nei tris dienas iš eilės.

  • PIRKIMO DOKUMENTŲ PAAIŠKINIMAI, PATIKSLINIMAI, PAKEITIMAI 7.1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų paklausimai ir atsakymai vieni kitiems, atliekant viešųjų pirkimų procedūras, turi būti lietuvių kalba. Perkančioji organizacija visus gautus klausimus ir visus atsakymus į juos, visus kitus pirkimo sąlygų paaiškinimus ir patikslinimus skelbs CVP IS, kur yra skelbiami visi šio pirkimo dokumentai. 7.2. Bet kokia informacija, pirkimo sąlygų paaiškinimai, pranešimai ar kitas Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo susirašinėjimas yra vykdomas tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis. 7.3. Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną tiekėjo rašytinį prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas, jeigu prašymas gautas ne vėliau nei prieš 5 (penkias) darbo dienas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. 7.4. Perkančioji organizacija į gautą prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas atsako ne ilgiau nei per 3 (tris) darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Perkančioji organizacija, CVP IS susirašinėjimo priemonėmis atsakydama tiekėjui, kartu CVP IS susirašinėjimo priemonėmis siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas. Atsakymas siunčiamas taip, kad prie pirkimo CVP IS prisijungę tiekėjai jį gautų ne vėliau nei likus 2 (dviem) darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. 7.5. Jei Perkančioji organizacija nespėja parengti atsakymo į prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas ir CVP IS susirašinėjimo priemonėmis išsiųsti jo prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams ir paskelbti CVP IS ne vėliau nei likus 2 (dviem) darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą pratęsia protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į paaiškinimus. Apie pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą Perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis praneša prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams, pranešimą apie tai patalpina CVP IS, ten pat, kur skelbiami ir pirkimo dokumentai, bei paskelbia skelbimą apie pirkimo skelbimo patikslinimą – pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą. 7.6. Nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, Perkančioji organizacija savo iniciatyva turi teisę paaiškinti (patikslinti) pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija tokius paaiškinimus (patikslinimus) CVP IS susirašinėjimo priemonėmis išsiunčia visiems prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams ir patalpina CVP IS ne vėliau nei likus 2 (dviem) darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. 7.7. Jeigu Perkančioji organizacija negali pirkimo sąlygų paaiškinimų (patikslinimų) pateikti taip, kad visi prie pirkimo CVP IS prisijungę tiekėjai juos gautų ne vėliau nei likus 2 (dviem) darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą pratęsia protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ir tinkamai parengti pasiūlymus. Apie pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą Perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis praneša prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams, pranešimą apie tai patalpina CVP IS, ten pat, kur skelbiami ir pirkimo dokumentai, bei paskelbia skelbimą apie pirkimo skelbimo patikslinimą – pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą. Paskelbus skelbimą apie pirkimo skelbimo patikslinimą, Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų paaiškinimus (patikslinimus) CVP IS susirašinėjimo priemonėmis išsiunčia visiems prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams ir patalpina CVP IS, ten pat, kur skelbiami ir pirkimo dokumentai. 7.8. Tuo atveju, kai patikslinant pirkimo sąlygas, reikia patikslinti ir pirkimo skelbimą, Perkančioji organizacija atitinkamai patikslina skelbimą apie pirkimą ir paskelbia skelbimą apie pirkimo skelbimo patikslinimą ir, jei reikia, pratęsia pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Apie pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą Perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis praneša prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams, pranešimą apie tai patalpina CVP IS, ten pat, kur skelbiami ir pirkimo dokumentai, bei paskelbia skelbimą apie pirkimo skelbimo patikslinimą. Paskelbus skelbimą apie pirkimo sąlygų patikslinimą, Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų pirkimo sąlygų patikslinimus CVP IS susirašinėjimo priemonėmis išsiunčia visiems prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams ir patalpina CVP IS, ten pat, kur skelbiami ir pirkimo dokumentai. 7.9. Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų prašymus paaiškinti pirkimo sąlygas, paaiškindama ar patikslindama pirkimo dokumentus, garantuoja užtikrinti tiekėjų anonimiškumą, t. y. užtikrina, kad tiekėjas nesužinotų kitų pirkimo procedūrose dalyvaujančių tiekėjų pavadinimų ir kitų rekvizitų. 7.10. Perkančioji organizacija susitikimų su tiekėjais dėl pirkimo dokumentų paaiškinimų nerengs.