Išorinės struktūros raidos preliminarūs sprendiniai. Klaipėdos miestas toliau plėtojamas kaip metropolinis pajūrio regiono centras. - Regione galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais yra formuojama policentrinė urbanistinė struktūra kuriant intensyviais funkciniais ryšiais susietą miesto ir jo jtakos regiono centrų sistemą (plėtojami Palangos ir Kretingos miestai, Klaipėdos rajono lokalinis centras – Gargždai, kiti seniūnijų centrai: Priekulė, Kretingalė; stabilizuojant Klaipėdos periferinės zonos jtaką). - Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, pietinėje Klaipėdos miesto pusėje, gali būti plėtojamos funkciniais ir fiziniais ryšiais su Klaipėdos miestu (pagrinde uosto teritorija) susietos gamybinės teritorijos ir logistikos terminalai. - Įvertinama artimo priemiesčio (miesto periferinės arba priemiesčio zonos) jtaka Klaipėdos miesto struktūriniams paraleliniams ryšiams su rytiniu perimetru (Klaipėdos rajono vakarinis frontas), kuriame gyvena ir Klaipėdos miesto „dienos gyventojais“ tampa papildomai apie 16000 žmonių iš priemiesčių, kuriuose šiuo metu yra geresnės ekonominės sąlygos asmeniniam būstui. - Numatomos galimybės miesto ribų praplėtimui jūros akvatorijos sąskaita ir Klaipėdos rajono teritorijų sąskaita šiauriniame ir pietiniame miesto ribų ruožuose, kurie turi tiesioginj ryšj su planuojama miesto urbanistinės struktūros raida. - Pagal realias fizines ir urbanistines sąsajas su periferine zona (tame tarpe ir Neringos savivaldybės šiaurinė dalis), jvertintos ir identifikuotos tikslesnės Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono bendrų interesų zonos ribos, kuriose vyksta patys ryškiausi, konkretūs ir integralūs miesto ir betarpiško priemiesčio procesai ne tik struktūrinėje, bet ir socialinėje-ūkinėje plotmėje.
