Lizingo dalykas. CK 6.568 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lizingo sutarties dalyku, kaip ir paprastos nuomos sutarties dalyku (CK 6.477 str. 2 d.), gali būti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, apibūdinti pagal individualius požymius. Lizingo dalykui, kaip ir paprastos nuomos dalykui, būdingi tie patys bendrieji bruožai, todėl aptarsime tik išimtis. CK 6.568 straipsnio 1 dalyje numatytas apribojimas, kad lizingo dalyku negali būti žemė ir gamtos ištekliai. Tai įstatymo numatyta išimtis daiktų, kurių nuoma yra draudžiama (CK 6.477 str. 2 d.). Toks apribojimas susijęs su nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvų netaikymu minėtiems objektams. Daikto, kuris nuomojamas lizingo būdu, amortizacija (nusidėvėjimas) yra vienas iš esminių kriterijų, atskiriant dvi lizingo formas – finansinį lizingą ir veiklos lizingą. Be to, lizingo sutarties termino nustatymas siejamas su daikto nusidėvėjimo skaičiavimu. Kita vertus, lizingo, kaip ir nuomos, dalyku negali būti tie daiktai, kurie išimti iš civilinės apyvartos. 11 EuGH, C-89/91, Slg. 1993, I-139. Pažymėtina, kad UNIDROIT Modelinio lizingo įstatymo 2 straipsnio 1 pastraipoje nurodoma, kad turtas, kuris gali būti lizinguojamas, apima bet kokį objektą (nuosavybę), galintį būti naudojamu prekyboje, versle, tarp jų nekilnojamąjį turtą, kapitalo turtą, įrenginius, specialiai gaminamą turtą, būsimą turtą ir kt. Todėl svarstytina, ar Lietuvos įstatymų leidėjui nereiktų atsisakyti ribojimų, numatytų CK 6.568 straipsnyje.
