Lizingo (finansinės nuomos) požymiai. Vadovaujantis CK 6.567 straipsnyje pateikta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, galima išskirti tokius finansinio lizingo požymius. daiktą xxxxx turėdamas tikslą perduoti jį lizingo sąlygomis konkrečiam xxxxxxx gavėjui. Xxxxxxx davėjas įgyja daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį savo nuosavybėn, tačiau turėdamas tikslą perduoti tą daiktą xxxxxxx gavėjo išimtiniam valdymui ir naudojimui. Daikto savininku tampa lizingo davėjas. Taip pasireiškia lizingo davėjo finansavimo funkcija, t. y. finansavimo paslaugos, nes lizingo davėjas finansuoja daikto įsigijimą iš pardavėjo, x. x. xxxxxxx gavėjo investicinį sprendimą. Kad lizingo davėjas įgyja daiktą, turėdamas tikslą perduoti šį daiktą xxxxxxx gavėjui, turi žinoti pardavėjas, nes, nepaisant to, kad jo ir lizingo gavėjo teisiniai pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai nesieja (išskyrus, kai sudaroma trišalė pirkimo-pardavimo sutartis), lizingo gavėjas, minėta, jam turės teisę pareikšti visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarties (CK 6.573 str.). Pranešimas apie lizingo sutartį yra svarbus ir dėl to, kad pagal bendrąją taisyklę pardavėjas perduoda daiktą tiesiogiai lizingo gavėjui (CK 6.570 str.). Apie tai, kad daiktas perkamas lizingo tikslais nurodoma paprastai pirkimo-pardavimo sutartyje. Ši lizingo davėjo pareiga yra, nepaisant, pardavėją ir lizingo dalyką parenka lizingo davėjas ar lizingo gavėjas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lizingo sutarties fakto atskleidimas numatytas ir 1988 m. Otavos konvencijos 1 straipsnio 2 dalies (b) punkte ir UNIDROIT Modelinio lizingo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies (a) punkte. straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybės netaikymo lizingo davėjui už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą taisyklė netaikoma.
