Muzikos reiškinių ir kontekstų pažinimas. Šiame koncentre tikslinga su mokiniais aptarti ir panagrinėti muzikos socialinių funkcijų įvairovę, pateikiant įvairių pavyzdžių. Muzikos antropologas Xxxxxx Xxxxxxxx išskiria net 10 tokių muzikos funkcijų: (1) emocinės išraiškos, (2) estetinio pasigėrėjimo; (3) pramoginė, (4) komunikacinė, (5) simbolinės reprezentacijos, (6) fizinio atsako, (7) socialinių normų laikymosi užtikrinimo, (8) socialinių institucijų ir religinių ritualų patvirtinimo, (9) kultūros tęstinumo ir stabilumo; (10) visuomenės integravimo. Pažymėtina, kad įvairios muzikos rūšys šias funkcijas atlieka ligi šiol (pvz., akademinė ir pramoginė muzika, valstybių himnai, kino filmų ir teatro muzika, reperių dvikovos ir chorų karai, religinių apeigų muzika, folkloro ansambliai, mėgėjų orkestrai ir kt.). Su 9–10 ir I–II gimnazijos klasių mokiniais pravartu nuodugniau paanalizuoti Vakarų muzikos istorinius stilius (antikos ir viduramžių muzika, renesansas, barokas, klasicizmas, romantizmas), aptarti būdingiausius jų bruožus ir asmenybes, pasiklausyti šiuos stilius reprezentuojančių kūrinių ir juos paanalizuoti. Pažintis su istoriniais muzikos stiliais tačiau neturėtų virsti vien muzikos istorijos disciplina. Būtina ieškoti gilesnių sąsajų su kultūros istorija, literatūra, kitais menais. Tai padės muzikos istorijos reiškinius mokiniams pateikti aktualiai, patraukliai, skatins vertingas pažintines diskusijas. Atsižvelgiant į tai, jog Vakarų muzikoje tradiciškai dominavo vien vyrai, ypatingo aktualumo įgauna tema „Moterys muzikoje“. Akademinė muzikos istorija šią temą buvo linkusi nustumti į paraštes, tačiau šiandien ši tema tampa vėl aktuali. Iš ryškiausią pėdsaką muzikos istorijoje palikusių moterų minėtinos: Xxxxx (Antikinės Graikijos poetė ir dainų kūrėja), Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxx (vėlyvųjų viduramžių kompozitorė mistikė), Xxxx Xxx (XVI a. indų poetė ir religinių dainų kūrėja), Xxxxxx Xxxxxx (XX a. Pietų Afrikos dainininkė ir dainų kūrėja, geros valios ambasadorė, pilietinių teisių aktyvistė). Esant galimybei, galima nagrinėti ir kitas aktualias ir jaunimui įdomias temas – šiuolaikinės populiariosios, elektroninės ir alternatyvios muzikos kryptis (ambient, indie rock, free jazz, World fusion). Šiame kontekste pravartu su mokiniais panagrinėti elektroninių instrumentų atsiradimą, jų raidą (termenvoksas, Marteno bangos, trauteniumas, mūgo sintezatorius, skaitmeniniai sintezatoriai), paminėti kai kuriuos žymesnius kūrėjus (Xxxx Xxxxxx, Xxxxxxxx, Xxxx-Xxxxxx Xxxxx, Xxxxx Xxxxxxx), aptarti elektronin...
Muzikos reiškinių ir kontekstų pažinimas. Muzikos pažinimas ir vertinimas apima muzikos kūrinių klausymąsi ir jų nagrinėjimą įvairiais aspektais, asmeninio estetinio santykio su muzika suvokimu, kūrinių ir muzikos reiškinių (kūrinių, žanrų ir stilių, kultūrų ir subkultūrų, asmenybių) bei jų kontekstų (sociokultūrinių, istorinių) plėtojimą ir nagrinėjimą, aplinkos muzikinio gyvenimo stebėjimą ir sąsajas su mokinių asmenine patirtimi bei pasirinkimais. Muzikos pažinimas ją klausant, analizuojant ir vertinant papildo muzikavimo ir muzikos kūrybos veiklas asmeninio estetinio santykio su muzika suvokimu. Muzikos pažinimas ir vertinimas leidžia pažinti sukauptas istorijos bėgyje muzikinės kultūros vertybes, kurios yra būtinas kiekvieno asmens kultūros komponentas, išprususio muzikos klausytojo savastis. Muzikos kūrėjo – atlikėjo – klausytojo vaidmenų perpratimas įgalina įgyti visybišką muzikinę patirtį. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: • Nagrinėja kūrinio muzikinės kalbos ir formos ypatybes (C1). • Kūrinio meninį įspūdį sieja su jo muzikinėmis savybėmis skirtingomis perspektyvomis, reflektuja savo estetinę patirtį (C2). • Tyrinėja muzikos kūrinio kontekstus, paskirtį, integracines sąsajas, komentuoja muzikinių stilių ir kultūrų įvairovę (C3).