Pareiga apdrausti daiktus. CK 6.316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartyje šalys gali susitarti dėl daiktų, esančių sutarties dalyku, draudimo. Taigi, ši papildoma pareiga gali būti nustatoma tiek pardavėjui, tiek pirkėjui. Tai spręsti paliekama pačioms šalims. Jeigu šalys sutartyje numato vadovautis tarptautinės prekybos papročiais (pvz., Incoterms taisyklėmis), tokiu atveju draudimo pareigos vykdymo klausimai sprendžiami pagal minėtas taisykles, priklausomai nuo to, kokias bazines sąlygas šalys pasirinko. Pavyzdžiui, jeigu šalys pasirinko tarptautinio pirkimo-pardavimo sutartyje numatė bazines CIF (angl. Cost Insurance Freight) sąlygas arba CIP (angl. Carriage and Insurance paid to) tai sąlygose arba/ir sutartyje numatytose ribose draudimo pareiga tenka pardavėjui, jeigu šalys nesusitarė kitaip. CK 6.316 straipsnio 2 dalyje numatyti teisiniai padariniai, kai šalis, kuriai pagal sutartį tenka pareiga apdrausti daiktus, esančius sutarties dalykus, šios pareigos nevykdo. Tokiu atveju kita šalis turi teisę pati apdrausti daiktus ir pareikalauti atlyginti draudimo išlaidas arba nutraukti sutartį. Abu teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, o pasirinkimo teisė priklauso šaliai, kuri pagal sutartį neturėjo pareigos apdrausti daiktų.
