PROJEKTO INFORMACIJOS MODELIO PROGRESIJA. Statinio informacinio modelio išvystymo lygis susideda ir atskirų komponentų LOG ir LOI detalumo, kurių ribos nustatomos BIM įgyvendinimo plane remiantis projektui keliamais tikslais ir reikalavimais. Kiekvienas elementas nuosekliai apsvarstomas ir visuomet parenkamas logiškas ir funkcionalus sprendimas brandumui numatyti – visuomet įvertinama perteklinio detalumo rizika. Kiekviena projekto disciplina vysto savo disciplinos modelį (-ius) nuosekliai didinant informacijos (tiek LOG, tiek LOI) apimtį iš žemesnio į aukštesnį lygį per visus projekto (modelio) vystymo etapus, dirbdama savo disciplinos viduje su nuolat augančiu (informacijos prasme) modeliu (2 pav.). 100 200 300 350 400 500 LOG Paviršiaus Paviršiaus reljefo forma patikslinta (papildyta geodeziniais matavimais ar paviršiaus lūžio linijos) Pridedami geologinių tyrimų duomenys ir pagalbiniai paviršiai reljefo Paviršiaus Nacionalinės apytikslė reljefo forma LOI atskaitos taško forma. Gali būti pagal - koordinatės naudojami geodezinius atviros prieigos matavimus duomenys Pereinant iš vieno sutarto projekto etapo į kitą, disciplinos modelis yra „užrakinamas“, su atitinkančiu etapui skaitmeninio modelio išbaigtumo statusu. Šis informacijos lygis yra pradinis informacijos kiekio atskaitos taškas kito etapo skaitmeninio modelio rengimui. Skaitmeninio modelio elementų grafinės ir negrafinės informacijos detalumą nustato projekto BIM vadovas, paruošdamas modelio atsakomybių ar elementų detalumo matricą MIDP (angl. Master Information Delivery Plan). Šiame plane aprašoma, kokiu etapu, kokia disciplina, už kokius modelio elementus yra atsakinga bei koks kiekvieno elemento grafinis ir negrafinis detalumas nustatomas skirtinguose projekto etapuose.
