Vamzdžių jungimas Pavyzdžių Nuostatos

Vamzdžių jungimas. Plieninių vamzdžių montavimas moviniu (srieginiu) sujungimo būdu Plieninių vamzdžių montavimas suvirinimo būdu
Vamzdžių jungimas. Vamzdžiai tarpusavyje jungiami juos suvirinant, jungtymis (sreigiant), fan šais. Prieš virinant visi vamzdžiai ir armatūra turi būti teisingai paruošti ir sustatyti. Vamzdžių galai turi būti stačiai nupjauti, švarūs ir su nuožulomis. Trišakiai, atsišakojimai ir kitos fasoninės detalės turi būti su “švelniais” perėjimais ir pastatytos taip, kad nesumažintų nurodyto pagrindinio vamzdžio ar atsišakojimo kiaurymės skersmens. Visų suvirinimo siūlių metalas turi pilnai susilydyti su vamzdžių metalu. Siūlėse neturi būti šlakų ir nuodegų, jų storis negali būti mažesnis už vamzdžio sienelės storį. Suvirinimo elektrodai turi būti sausi ir švarūs. Lankinio suvirinimo elektrodai negali būti naudojami jei jų dengiamasis sluoksnis pažeistas ar suiręs. Suvirinimo elektrodo tipas turi būti toks, kokį rekomenduoja gamintojai suvirinimo klasei ir tipui. Sriegiant vamzdžius jų tarpusavio jungimui naudojamos ketaus ar plieno sriegin ės jungtys (alkūnės, trišakiai ir kt.). Srieginių sujungimų sandarinimui naudojami linai ir sandarinimo mastika tinkanti tokio tipo darbamas. Sandarinimui naudoti medžiagas turinčias asbesto ir švino draudžiama. Jungtymis dažniausiai jungiami plieniniai cinkuoti vamzdžiai (naudojamos ketaus cinkuotos sreiginės jungtys), jeigu jų jungimui nenurodytas kitas jungimo būdas. Jungiant flanšais sandarinimui naudojamos kaščiui atsparios tarpines (Tmax=130oC). Asbocementines ir gumines tarpines naudoti draud žiama. Tam tinkamų techninių charakteristikų karščiui atsparios gumos tarpinės gali būti naudojamos sandarinimui kai terpės temperatūra Tmax≤80oC arba Pmax≤0,5 MPa (5 bar.). Vamzdynų sujungimų sandarumą ir stiprumą būtina patikrinti atliekant hidraulinį bandymą.
Vamzdžių jungimas. ▪ Vamzdžiai tarpusavyje jungiami juos suvirinant, jungtimis (sreigiant), flanšais. ▪ Suvirinimo bei kontrolės procedūroms turi būti paruošti suvirinimo procedūrų aprašai. Suvirinimo procedūrų aprašų bendrieji reikalavimai apibrėžti standartais LST EN ISO 15607, LST EN ISO 15609, LST EN ISO 15610, LST EN ISO 15614 ▪ Prieš virinant visi vamzdžiai ir armatūra turi būti teisingai paruošti ir sustatyti. Vamzdžių galai turi būti stačiai nupjauti, švarūs ir su nuožulomis. Suvirinimo praėjimų kiekis turi būti toks, koks reikalingas pagal slėgį, kuris bus tame vamzdyne. Trišakiai, atsišakojimai ir kitos fasoninės dalys turi būti su švelniais perėjimais, suvirinimo siūlė neturi mažinti nurodyto pagrindinio vamzdžio atsišakojimo kiaurymės skersmens. ▪ Visų suvirinimo siūlių metalas turi pilnai susilydyti su vamzdžių metalu, siūlėse neturi būti šlakų ir nuodegų, jų storis negali būti mažesnis už vamzdžio sienelės storį. Suvirinimo elektrodai turi būti sausi ir švarūs. Lankinio suvirinimo elektrodai negali būti naudojami, jei jų dengiamasis sluoksnis pažeistas ar suiręs. Suvirinimo elektrodo tipas turi būti toks, kokį rekomenduoja gamintojai suvirinimo klasei ir tipui. ▪ Siūlių suvirinimo kontrolė atliekama tokiais būdais: - išorinio apžiūrėjimo ir matavimo – 100 %; - hidraulinio bandymo; - kitais būdais, jeigu tai papildomai bus nurodyta procedūrų aprašuose (SPA). ▪ Sriegiant vamzdžius jų tarpusavio jungimui naudojamos ketaus ar plieno srieginės jungtys (alkūnės, trišakiai ir kt.). ▪ Srieginių sujungimų sandarinimui naudojami linai ir sandarinimo mastika tinkanti tokio tipo darbamas. ▪ Sandarinimui naudoti medžiagas turinčias asbesto ir švino draudžiama. ▪ Srieginės jungtys turi atitikti LST EN 10226-1. ▪ Jungiant flanšais sandarinimui naudojamos kaščiui atsparios tarpinės (Tmaks.=90ºC). ▪ Asbocementines ir gumines tarpines naudoti draudžiama. ▪ Flanšinių jungtys turi atitikti LST EN 1092-1. ▪ Suvirintų ir kitokių vamzdynų sujungimų sandarumą ir stiprumą būtina patikrinti atliekant hidraulinį bandymą.

Related to Vamzdžių jungimas

  • DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuoja- ma nuostolio dydžio, atsižvelgiant j pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę). 9.1.1. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuo- jama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj; 9.1.2. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj. Ši nuostata negalioja: - kai namų turtas apdraustas pagal draudėjo užpildytą draudžiamo turto sąrašą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 a punkte) ir buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo vertė prieš pat draudiminj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą; - kai namų turtas apdraustas draudimo sumą apskaičiuojant pagal nuolat gyvenamo pastato (patalpų) plotą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktuose); - kai pastatų draudimo suma buvo ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomen- duota pastatų (patalpų) atkūrimo vertė (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.6.3 punkte). 9.1.3. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskai- čiuojama proporcingai draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui; 9.1.4. Kai pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktus apdraustas gyvenamajame name/bute esantis namų turtas, sunaikintas ar sugadintas, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, tačiau negali viršyti Taisyklių 1 priede „Draudimo išmokos apribojimai (% nuo draudimo sumos) daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal būsto (gyvenamojo namo ar buto) plotą“ nustatytos dalies. Nustatyta maksimali už atskirą namų turto daiktų grupę išmokama dalis apskaičiuojama nuo draudimo sutartyje nu- rodytos ir pagal pastato (buto) plotą apskaičiuotos draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nuostoliai atlyginami iki sunaikinto, pavogto ar sugadinto namų turto daikto vertės netaikant išmo- kos apribojimų, kai namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą.

  • Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija. 7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.

  • NENUGALIMOS JĖGOS APLINKYBĖS 12.1. Šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės dėl ypatingų ir neišvengiamų aplinkybių – nenugalimos jėgos (force majeure), nustatytos ir jas patyrusios Šalies įrodytos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, jeigu Šalis nedelsiant pranešė kitai Šaliai apie aplinkybes bei jų poveikį įsipareigojimų vykdymui. 12.2. Nenugalimos jėgos aplinkybių sąvoka apibrėžiama ir Šalių teisės, pareigos ir atsakomybė esant šioms aplinkybėms reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnyje bei „Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse“ (1996 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“). 12.3. Jei kuri nors Pirkimo sutarties Šalis mano, kad atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių ji negali vykdyti savo įsipareigojimų, ji nedelsdama (ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo ar sužinojimo apie jų atsiradimą) informuoja apie tai kitą Šalį, pranešdama apie aplinkybių pobūdį, galimą trukmę ir tikėtiną poveikį. Jei UŽSAKOVAS raštu nenurodo kitaip, TIEKĖJAS toliau vykdo savo įsipareigojimus pagal Pirkimo sutartį tiek, kiek įmanoma, ir ieško alternatyvių būdų savo įsipareigojimams, kurių vykdyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės netrukdo, vykdyti. 12.4. TIEKĖJAS patvirtina, kad jis nežino apie nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure), kurių Pirkimo sutarties Šalys negali numatyti ar išvengti, nei kaip nors pašalinti ir dėl kurių visiškai ar iš dalies būtų neįmanoma vykdyti Pirkimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų. 12.5. Jeigu Pirkimo sutarties Šalis, kurią paveikė nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure), ėmėsi visų pagrįstų atsargos priemonių ir dėjo visas pastangas, kad sumažintų su tuo susijusias išlaidas, panaudojo visas reikiamas priemones, kad ši Pirkimo sutartis būtų tinkamai įvykdyta, Pirkimo sutarties Šalies nesugebėjimas įvykdyti Pirkimo sutartyje numatytų įsipareigojimų nebus traktuojamas kaip Pirkimo sutarties pažeidimas ar Pirkimo sutarties įsipareigojimų nevykdymas. Pagrindas atleisti Pirkimo sutarties Šalį nuo atsakomybės atsiranda nuo nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure) atsiradimo momento arba, jeigu apie ją nėra laiku pranešta, nuo pranešimo momento. Laiku nepranešusi apie nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure), įsipareigojimų nevykdanti Šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų buvę išvengta, atlyginimą. 12.6. Jei nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės trunka ilgiau kaip 180 (vienas šimtas aštuoniasdešimt) kalendorinių dienų, tuomet, nepaisant Pirkimo sutarties įvykdymo termino pratęsimo, kuris dėl minėtųjų aplinkybių gali būti TIEKĖJUI suteiktas, bet kuri Pirkimo sutarties Šalis turi teisę nutraukti Pirkimo sutartį įspėdama apie tai kitą Šalį prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Jei pasibaigus šiam 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų laikotarpiui nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės vis dar yra, Pirkimo sutartis nutraukiama ir pagal Pirkimo sutarties sąlygas Šalys atleidžiamos nuo tolesnio Pirkimo sutarties vykdymo.

  • NEDRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI 4.1. Draudimo apsauga neapima šių atvejų: 4.1.1. kai teisinė pagalba teikiama dėl ieškinio, pateikto dėl Apdraustojo transporto priemonės saugojimo, nuomos ar naudojimo, įskaitant kelių eismo taisyklių pažeidimus, arba atsiradus vairuotojo civilinės atsakomybės aplinkybėms; 4.1.2. kai teisinė pagalba teikiama dėl ieškinio, pateikto dėl žalos, padarytos Apdraustajam priklausančio arba jo prižiūrimo gyvūno, arba jei tas gyvūnas priklauso asmeniui, už kurį Apdraustasis yra teisiškai atsakingas; 4.1.3. Xxx Xxxxxxxxxxxx yra sudaręs sutartį su teisinės pagalbos tiekėju (advokatu arba advokato padėjėju) dėl teisinių paslaugų suteikimo arba yra sumokėjęs už tokias teisines paslaugas prieš gaudamas rašytinį Draudiko patvirtinimą; 4.1.4. kai Apdraustasis nebuvo kreipęsis nemokamos teisinės pagalbos, o tokia galimybė pagal vietos įstatymus yra; 4.1.5. kai juridines paslaugas suteikė atstovas, neturintis atitinkamos kvalifikacijos nagrinėti teisinį klausimą arba jei Apdraustajam teisme atstovavo atitinkamos kvalifikacijos neturintis atstovas ir Apdraustasis apie tai žinojo; 4.1.6. kai teisinė pagalba teikiama dėl administracinio akto apskundimo; 4.1.7. kai teisinė pagalba teikiama dėl Apdraustojo gynybos baudžiamojoje byloje, jei kaltinimas yra pateiktas už dėl tyčios, pavyzdžiui, vairavimą išgėrus, sukčiavimo, klastojimo ir kt., jei Apdraustasis buvo pripažintas kaltu; 4.1.8. kai teisinė pagalba teikiama dėl teismo sprendimo vykdymo; 4.1.9. kai teisinė pagalba teikiama dėl nemokumo ar bankroto; 4.1.10. arbitražo išlaidų; 4.1.11. teismo proceso išlaidų (kitos šalies atstovavimo išlaidos ir kt.), kurias pagal sprendimą arba šalių susitarimu turi apmokėti Apdraustasis; 4.1.12. išlaidų už teismo eksperto išvados gavimą; 4.1.13. išlaidų už pranešimą dėl pažeidimo, nusikalstamos veikos ir ikiteisminio tyrimo; 4.1.14. išlaidų dėl Apdraustojo ar jo atstovo neatvykimo į teismą, teismo nutarimo nesilaikymo bei išlaidų, patirtų sąmoningai vilkinant teismo procesą, taip pat išlaidų dėl didelio aplaidumo ar dėl kitų priežasčių padidėjusių išlaidų.

  • Draudimo sutarčiai taikoma teisė 9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

  • BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 12.1. Sutartis įsigalioja tik ją pasirašius abiejų Šalių įgaliotiems atstovams ir galioja iki visiško ir pilno Šalių įsipareigojimų, numatytų joje, įvykdymo, jeigu nėra nutraukiama anksčiau joje nustatytais pagrindais ir tvarka. 12.2. Yra šie Sutarties priedai, kurie yra neatsiejama Sutarties dalis: 12.2.1. Priedas Nr. 1 – Tiekėjo pasiūlymo/-ų kopija/-os; 12.3. Jeigu paaiškėtų neatitikimų ar prieštaravimų tarp šios Sutarties teksto ir Sutarties priedų, Sutarties tekstas turės viršenybę priedo Nr. 2 atžvilgiu, o Priedas Nr. 1 turės viršenybę Sutarties teksto atžvilgiu. 12.4. Sutartis gali būti pakeista ar papildyta atskiru raštišku Šalių susitarimu. Esminės Sutarties sąlygos (perkamų prekių ir susijusių paslaugų specifikacija, Sutarties kaina) negali būti keičiamos. 12.5. Sutartis sudaryta dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai Šaliai. 12.6. Paskirti Šalių atstovai taip pat yra atsakingi už Sutarties vykdymo priežiūrą, įskaitant prekių pristatymo, įdiegimo, parengimo naudoti ir perdavimo-priėmimo organizavimą ir kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, savalaikį sąskaitų-faktūrų pateikimą, patvirtinimą bei mokėjimų atlikimo organizavimą. 12.7. Visi pranešimai, prašymai ir kitas susirašinėjimas pagal šią Sutartį turi būti pateikti raštu lietuvių kalba ir įteikti asmeniškai arba per kurjerį, arba nusiųsti registruotu laišku, elektroniniu laišku ar faksu su patvirtinimu apie įteikimą, žemiau nurodytais Šalių adresais (jeigu raštu nenumatyta kitaip). 12.8. Visi pranešimai, prašymai ir kitas susirašinėjimas laikomas tinkamai įteiktu nurodytais adresais faktinę jo gavimo arba įteikimo dieną remiantis gavimą ar pristatymą patvirtinančio rašto data arba kitu gavimą patvirtinančiu įrodymu. Pirkėjas Pardavėjas

  • Intelektinė nuosavybė 13.1. Visi rezultatai ir su jais susijusios teisės, įgytos vykdant Sutartį, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, išskyrus asmenines neturtines teises į intelektinės veiklos rezultatus, yra Užsakovo nuosavybė, pereinanti Užsakovui nuo Paslaugų rezultato perdavimo (perdavimo–priėmimo akto pasirašymo) momento be jokių apribojimų, kurią Užsakovas gali bet kokia forma ar būdu naudoti, skelbti, perleisti ar perduoti be atskiro Paslaugų teikėjo sutikimo tretiesiems asmenims. 13.2. Bet kokie su Sutartimi susiję dokumentai, išskyrus pačią Sutartį, yra Užsakovo nuosavybė ir, Paslaugų teikėjui baigus vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį, Užsakovo reikalavimu turi būti grąžinti (kartu su visomis jų kopijomis) Užsakovui. 13.3. Paslaugų teikėjas garantuoja nuostolių atlyginimą Užsakovui dėl bet kokių reikalavimų, kylančių dėl autorių teisių, patentų, licencijų, brėžinių, modelių naudojimo, išskyrus atvejus, kai toks pažeidimas atsiranda dėl Užsakovo kaltės.

  • Nedraudžiamieji jvykiai 3.1. Nedraudžiamaisiais jvykiais mes su Jumis susitariame laikyti ne- laimingus atsitikimus: 3.1.1. patirtus Bendrųjų susitarimų dalyje nurodytais atvejais; 3.1.2. patirtus dėl osteosintezės konstrukcijų pašalinimo, jų lūži- mo ir/ar išnirimo, sąnarių protezų lūžimo ir/ar išnirimo; 3.1.3. pasikartojančius kaulų (sąnarių) išnirimus (panirimus); 3.1.4. patirtus dėl infekcijų sukėlėjų ar kitų sukėlėjų, patekusių j or- ganizmą ne dėl išorinio poveikio j apdraustojo kūną arba per nedide- lius odos ar gleivinės pažeidimus (nubrozdinimus, jbrėžimus), išsky- rus pasiutligės, stabligės sukėlėjus ir atvejus, kai infekcijų sukėlėjai pateko dėl nelaimingo atsitikimo atliekamos operacijos ar taikomo gydymo (spindulinio, fizioterapinio ar medikamentinio) metu; 3.1.5. pilvo ir/ar pilvo ertmės išvaržas; 3.1.6. patologinius kaulų lūžius, tarpslankstelinių diskų pakenki- mus ar išvaržas, degeneracinius pokyčius sąnariuose; 3.1.7. patirtus dėl psichikos ar sąmonės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną, jeigu šie traukuliai atsirado ne dėl išorinio poveikio j apdraus- tojo kūną; 3.1.8. patirtus dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje) nepriklauso- mai nuo jų atsiradimo priežasties; 3.1.9. patirtus dėl lėtinių, jgimtų ar degeneracinių ligų; 3.1.10. patirtus dėl gydymo (spindulinio, fizioterapinio ar medika- mentinio) ar operacijų, kurias apdraustasis tiesiogiai sau atliko ar leido atlikti kitiems asmenims, jeigu gydymas ar operacija nebuvo būtini dėl nelaimingo atsitikimo; 3.1.11. patirtus valdant ar naudojant bet kokias oro transporto priemones su motoru ar be jo, motorinius aeroplanus, lengvuosius lėktuvus, kosminius laivus bei kitas sklandymo ar skraidymo ore priemones, išskyrus atvejus, kai apdraustasis, keliaudamas iš vienos vietovės j kitą, naudojasi viešajam transportui priskiriama oro trans- porto priemone ir nėra jos jgulos narys; 3.1.12. patirtus dėl trečiųjų asmenų veiksmų, jeigu neblaivus ir/ar apsvaigęs nuo narkotikų, stipriai veikiančių vaistų, toksinių, psicho- tropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apdraustasis savo vei- kimu iššaukia minėtus veiksmus.

  • Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • PASIŪLYMŲ GALIOJIMO UŽTIKRINIMAS 6.1. Perkančioji organizacija nereikalauja pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.