PRIEVOLIŲ TEISĖ II
PRIEVOLIŲ TEISĖ II
(Xxxxxxxx Xxxxxxx)
Paskaitos tema: Pirkimo-pardavimo sutartis (dalyko programos 1 tema) Planuojamas laikas: 2013-09-04 (3 val.), 2013-09-11 (4 val.), 2013-09-17 (3 val.)
Pagrindiniai klausimai:
1. Pirkimo-pardavimo sutarčių teisės teisinio reguliavimo šaltiniai (bendras apibūdinimas)
2. Pirkimo-pardavimo sutarties kaip sandorio apibūdinimas (principai, bendras apibūdinimas):
a. Samprata, apibūdinimas pagal rūšis ir teisinis reguliavimas
i. Sutartį kvalifikuojantys požymiai
ii. Apibūdinimas pagal rūšis.
b. Sutarties šalių apibūdinimas
c. Esminės sąlygos:
i. Dalykas;
ii. Kaina – esminė sąlyga ar ne?;
iii. Kitos sąlygos.
d. Sutarties forma:
i. Bendros taisyklės;
ii. Specialios taisyklės
e. Pirkimo-pardavimo sutartinių teisinių santykių reguliavimas:
i. CK – bendrosios normos ir singuliarinės;
ii. Kiti įstatymai.
3. Pirkimo-pardavimo sutarties šalių pagrindinės ir šalutinės pareigos:
a. Pardavėjo pagrindinės pareigos:
i. Pareiga perduoti daiktą ir nuosavybės teisę;
ii. Pareiga perduoti daiktą, atitinkantį jam keliamiems reikalavimams;
iii. Daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika ir jos paskirstymas
b. Pardavėjo šalutinės pareigos
c. Pirkėjo pagrindinės pareigos:
i. Pareiga sumokėti kainą;
ii. Pareiga priimti daiktą.
d. Pirkėjo šalutinės pareigos.
e. Daiktų kokybės patikrinimas (CK 6.328 str., 6.337 str.).
4. Pardavėjo ir pirkėjo teisių, šalims pažeidus pareigas, gynimo būdai
a. Pardavėjo teisių gynimo būdai;
b. Pirkėjo teisių gynimo būdai.
5. 1980 m. JT konvencijos (Vienos konvencijos) dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių bendras apibūdinimas.
6. Bendrosios Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisės kūrimo tendencijos (Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios Europos pirkimo-pardavimo teisės (KOM (2011) 635) bendras apibūdinimas)
Literatūra:
X. Xxxxxxx. Pirkimo-pardavimo sutartis (paskaitos tezės (santrauka) (1-78 p.) (prieiga xxxx://xxx.xx.xx/xx/x.xxxxxxx). Taip pat galima skaityti: Civilinė teisė. Prievolių teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2004 (p. 275-297).
Teismų praktika nurodyta Prievolių teisės II pratybų (seminarų) 1 temos užduočių plane.
Papildomai rekomenduojama: SCHLECHTRIEM, Xxxxx; XXXXXXXXX, Ingebord. Commentary on the UN Convention on the International Sale of Goods (CISG). Second ed., Oxford University Press, 2005 (p. 23-62) (kopija pateikiama).
Papildomai apie pirkimo-pardavimo sutartis galima skaityti BAR, Ch., et. al. Principles, Definitions and Model Rules of European Private Law. Draft Common Frame of Reference. Vol. 2 Book IV), Munich: Sellier, European Law Publishers, 2009, p. 1207-1354.
Kontroliniai klausimai:
1. Kuo skiriasi pirkimo-pardavimo sutartis nuo mainų, dovanojimo, rentos, rangos sutarčių?
2. Ar gali būti pagal pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė perduodama ne pirkėjui, o trečiajam asmeniui?
3. Ar kaina yra esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga?
4. Ar pardavėju gali būti ne daikto savininkas?
5. Ar privalo pirkėjas patikrinti daiktų atitikimą keliamiems reikalavimams prieš juos priimant?
6. Per kokį terminą pirkėjas privalo pareikšti pardavėjui reikalavimus ir ieškinį dėl daikto kokybės trūkumų ir per kokį terminą dėl neatitikimo kitiems reikalavimams?
7. Ar pardavėjas atsakys už daikto kokybės trūkumus, kuriuos jis žinojo, bet ir pirkėjas galėjo žinoti apie juos, jeigu būtų patikrinęs jų kokybę juos priimdamas?
8. Ar kuo nors skiriasi pirkėjo teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, kai pardavėjas sutartimi įsipareigojo suteikti daiktų kokybės garantiją, ir kai sutartimi tokios garantijos nesuteikė?
Naujausios LAT pozicijos temos klausimais Sutarties kvalifikavimo klausimas:
„[...] vertinant šalių sudarytą sutartį, iš kurios vykdymo kilo ginčas, ir kurios pagrindu pardavėjas įsipareigojo ne tik parduoti rezervinio maitinimo įrangą, bet ir atlikti įrangos paleidimo, derinimo ir perdavimo darbus, įrangą aptarnaujančių asmenų apmokymą, taikytina teisės norma, įtvirtinta CK 6.645 str. 4 d.: jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Nagrinėjamu atveju įrangos paleidimo ir derinimo darbų kaina buvo nedidelė, palyginus su perkamos įrangos kaina, todėl teismai tinkamai kvalifikavo šalių sudarytą sutartį kaip pirkimo-pardavimo, o ne kaip rangos. Tiek pirkėjas, tiek pardavėjas pažeidė sutarties sąlygas - pirkėjas pavėluotai atsiskaitė už dalį įrangos, nepagrįstai atsisakė mokėti pagal sutartį sulygtą kainą, o pardavėjas pažeidė įrangos pristatymo terminą - todėl teismai pagrįstai priteisė nesumokėtą prekės kainą ir atitinkamą delspinigių sumą, atsižvelgdami ir į ieškovo (pardavėjo) sutarties įvykdymo termino pažeidimą [...]“ (LAT CBS 2010 m. gegužės mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010, kat. 36.1; 45.1; 52.1).
Sutarties teisinės registracijos reikšmė (transporto priemonės pirkimo-pardavimo atveju)
„[...} nei CK, nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos, todėl transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė pardavė automobilį trečiajam asmeniui, pažeidimo metu nebuvo jo savininkė ir teisėta valdytoja, jai pareikštas reikalavimas atlyginti automobilio saugojimo išlaidas negalėjo būti tenkinamas, o teismai nepagrįstai sprendė, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai privaloma registracija, kurios neatlikęs asmuo netenka teisės remtis nuosavybės teisės perleidimo ir savininko pasikeitimo faktu [...]“ (LAT CBS 2011 m. vasario mėn. 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-54/2011, kat. 33; 35.3.6; 35.5) (šiuo klausimai taip pat žr. LAT CBS nutartis: 2010 m. gruodžio mėn. 7 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-502/2010, kat. 33; 35.3.6; 35.5; 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-495/2010, kat. 33; 35.3.6; 35.5; 2010 m. lapkričio mėn. 11 d. nutartį c. b. Nr. 3K-7- 309/2010, kat. 33; 35.3.6; 35.5).
Pardavėjo pareiga garantuoti nuosavybės teisę į daiktus / teisiniai padariniai, kai daiktą parduoda ne daikto savininkas
„[...] daikto pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktą, bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos, t.y. bet kokios trečiųjų asmenų daiktinės, prievolinės ar intelektinės nuosavybės teisės. Nagrinėjamu atveju sudarant vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį ir perduodant daiktą pirkėjui, jau buvo pareikštos trečiųjų asmenų daiktinės teisės į sutarties dalyką. Bylą nagrinėję teismai išvadą apie tai, kad atsakovui ginčo vilkikas nepriklausė nuosavybės teise, grindė bylos įrodymų visumos analize, o ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kiekvieno rašytinio įrodymo, nereiškia, jog bylos medžiaga nebuvo tiriama ir vertinama [...]“ (LAT CBS 2011 m. lapkričio mėn. 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3- 462/2011, kat. 114.8.2).
Teisiniai padariniai, pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktus
„[...] Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys - įsipareigojimas perduoti tinkamus daiktus, atitinkančius sutartyje įtvirtintus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, kad daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas
pardavėjas. Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka; termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Šioje normoje nurodytos neigiamos pasekmės pirkėjui atsiranda tik tuo atveju, jeigu pardavėjas įrodo esant CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, be to, jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad perduodami daiktai neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ( CK 6.348 straipsnio 3 dalis).
CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pirkėjo teisių gynimo būdo esmė yra ta, kad pirkėjas gali naudoti daiktus pagal paskirtį, tačiau jų kaina pardavimo metu dėl neaptartų trūkumų viršijo rinkos vertę; taikant šį teisių gynimo būdą turi būti nustatyta, kokia kaina pardavimo metu buvo ,,atitinkama", t. y. adekvati prekių kokybei ir tokios kokybės prekių rinkos vertei.
Specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų - nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai), o tik po to sprendžiama dėl atsakomybės mažinimo pagrindų ir apimties (CK 6.259 straipsnis) [...]“ (LAT CBS 2009 m. liepos mėn. 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-182/2009, kat. 44.5.1).
„[...] ieškovui parduotų prekių pakuotėse nurodytos kokybės neatitiktis tikrovei pripažintina esmine, nes žymuo CE ant pakuočių buvo naudojamas neteisėtai, deklaruotos prekių savybės skyrėsi nuo tikrųjų, toks savybių skirtumas laikytinas reikšmingu bei sudaro pagrindą išvada, jog ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš pirkimo– pardavimo sutarties, nes įsigijo prekes, neatitikusias nurodytų jų savybių, ir negalėjo jų realizuoti. Toks netinkamos kokybės daiktų pardavimas atitinka CK 6.217 str. 2 d. 1 p. nurodytą kriterijų ir vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą vienašališkai atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.), kurią teismai pagrįstai sumažino, atsižvelgdami į atsakovui grąžintos produkcijos kiekį [...]“ (LAT CBS 2011 m. gruodžio mėn. 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-531/2011, kat. 42.11.1).
[...] parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų turi įrodyti pirkėjas. Pirkėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 2, 4 p.). Sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, ar nukentėjusios šalies lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Nagrinėjamu atveju teismų išvada, kad sutarties pažeidimas - netinkamos kokybės prekių perdavimas - yra esminis, buvo padaryta apsiribojus teiginiu, jog ieškovas tikėjosi, kad gaminys turės ant jo pakuotės nurodytas savybes, tačiau neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių pagal CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus. Teismai nesiaiškino, kokią įtaką ieškovo interesams turėjo sutarties pažeidimas, ar ieškovas pardavė prekes, ar patyrė neigiamų turtinių praradimų, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui bei netinkamai išsprendė restitucijos taikymo klausimą [...]“ (LAT CBS 2010 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-569/2010, kat. 42.11.1; 45.1).
[...] pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Jeigu pardavėjas savo atsakomybę dėl netinkamos perduoto daikto kokybės neigia remdamasis CK 6.327 str. 5 d. nuostata, būtent jam tenka pareiga įrodyti CK 6.348 str. 2 d. nustatytas bei jo atsakomybę šalinančias aplinkybes (jog daikto trūkumai atsirado po jo perdavimo pirkėjui, dėl pirkėjo netinkamo naudojimosi daiktu, trečiųjų asmenų kaltės, nenugalimos jėgos ir t.t.), taip pat kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodamas daiktas neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek teismo atliktos ekspertizės išvadose konstatuota, kad name įsiveisęs pelėsinis grybas užkrėtė namo grindis ir sienas, ir mediena, kuri buvo naudota namo statybai, jau buvo užkrėsta naminiu grybu. Kadangi pardavėjas yra atsakingas už daikto trūkumus, buvusius nuosavybės teisės perdavimo momentu, o namo perdavimo metu šis jau buvo užkrėstas naminiu grybu, todėl atsakovas yra atsakingas už netinkamą perduoto daikto kokybę ir privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius [...]“.
LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį [...]“ (LAT CBS 2010 m. gruodžio mėn. 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-530/2010, kat. 44.5.1).
Pareiga mokėti kainą ir jos nevykdymo teisiniai padariniai / taip pat teisių gynimo būdų tarpusavio santykis
„[...] tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl PVM sąskaitos–faktūros turinio, atsižvelgiant į PVM sąskaitos– faktūros civilinę teisinę reikšmę, t.y. pripažinus, jog PVM sąskaita–faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, patvirtinantis bei įforminantis jau įvykusį nekilnojamojo daikto pardavimą, bet savaime nesantis sutartimi, šio dokumento turinio nustatymas sietinas su sutarties sąlygų aiškinimu. Fakto, ar į parduodamo turto kainą buvo įskaičiuotas PVM, nustatymas nereiškia sutarties kainos pakeitimo. Pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitaria dėl tam tikros nustatytos pinigų sumos (kainos), kurią pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui, o tai, kad gavus šią sumą pardavėjui gali atsirasti tam tikros prievolės tretiesiems asmenims, neturi įtakos parduodamo daikto
vertės piniginei išraiškai, nes sudarydamos sutartį, šalys gali įvertinti tokias aplinkybes ir nustatyti atitinkamą daikto kainą [...]“ (LAT CBS 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-484/2009, kat. 42.8).
„[...] Nors CK 6.345 str. 1 d. sisteminio teisės normų dėstymo CK būdu priskirtina specialiosioms normoms, įskaitant ir jos santykį su CK 6.217–6.220 str., tačiau ši nuostata negali būti aiškinama ir taikoma atskirtai nuo kitų teisės normų ir jose išreikštų sutartinių santykių reguliavimo principų. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, jog ieškovas praleido terminą sumokėti už akcijas atsakovui, negali būti pripažįstama esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str.), kuris suteiktų teisę atsakovui nutraukti šalių sudarytą sutartį, kadangi atsakovas beveik dvejus metus toleravo tokią situaciją, kai ieškovas nebuvo atsiskaitęs už akcijų pirkimą, nors šią pareigą turėjo vykdyti jau nuo akcijų perėmimo momento [...]“ (LAT CBS 2009 m. birželio mėn. 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-287/2009, kat. 42.11.1).
„[...] LAT pažymėjo, kad ieškovas savo pažeistas teises pagrįstai gynė prašydamas nutraukti sutartį dėl jos esminio pažeidimo, nes prašymas sumokėti visą kainą ar vienašališkai nutraukti sutartį yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai ir ieškovas turėjo teisę pasirinkti vieną iš jų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atsakovui per nustatytus terminus nesumokėjus pinigų, ieškovo interesai buvo iš esmės suvaržyti, o sumokėta 50 000 litų suma, palyginti su ta, kurią reikėjo sumokėti, buvo per maža, taigi ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 1, 2 d.) [...]“ (LAT CBS 2009 m. kovo mėn. 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3- 31/2009, kat. 42.11.1; 45.6).
„[...] reikalavimas priteisti pardavėjui iš pirkėjo nesumokėtą parduoto daikto kainos dalį reiškia reikalavimą įpareigoti pirkėją įvykdyti sutartinę prievolę natūra. Toks reikalavimas atitinka pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytą civilinių teisių gynybos būdą, kai yra pažeidžiama atitinkama pirkėjo pareiga (CK 6.314 str. 5 d., 6.344 str. 1 d., 6.345 str. 3 d.), ir negali būti laikomas reikalavimu taikyti civilinę atsakomybę sutartinę prievolę pažeidusiai šaliai. [...] dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra teismai negalėjo taikyti CK 6.259 str., nustatančio civilinės atsakomybės sumažinimą, kai konstatuojama kreditoriaus kaltė, bei mažinti iš atsakovų priteistiną buto kainos dalį. Būtent reikalavimą dėl palūkanų priteisimo teismai turėjo kvalifikuoti kaip reikalavimą taikyti atsakovams sutartinę civilinę atsakomybę, ir įvertinę jo pagrįstumą, spręsti dėl galimybės mažinti skolininko atsakomybę [...] (LAT CBS 2012 m. balandžio mėn. 25 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7- 39/2012, kat. 42.9; 44.5.1).
Pareiga perduoti daiktą nustatytu terminu ir to neįvykdymo teisiniai padariniai
„[...] Jeigu termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas, pirkėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį (CK
6.217 straipsnio 2 dalis). CK 6.319 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai pirkėjas turi interesą, kad pardavėjas perduotų daiktą tiksliai nustatytu laiku, t. y. kai griežtas termino laikymasis turi esminę reikšmę. Pirkėjo intereso sutarčiai praradimas turi būti suprantamas ne tik tais atvejais, kai daiktų perdavimo tikslus konkretus terminas aiškiai nurodytas sutartyje, bet būtina, kad tai būtų matyti iš sutarties turinio, jog pirkėjui nustatyto daiktų perdavimo termino laikymasis turi esminę reikšmę. Esant sąlygai dėl daiktų perdavimo pareigos įvykdymo tiksliai nustatytu laiku, yra apribojama pardavėjo teisė perduoti daiktus tiek anksčiau nustatyto laiko, tiek ir pasibaigus jam.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sutartyje nustatytas konkretus jos įvykdymo terminas; sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad sutarties pakeitimai galimi dvišaliu raštišku abiejų šalių susitarimu; atsakovas, gavęs 2011
m. birželio 15 d. gamintojo pranešimą, kad užsakymas laiku nebus įvykdytas, nepasinaudojo teise inicijuoti sutarties pakeitimą; tokia teise nepasinaudojo ir ieškovė; atsakovas aktyviai nebendradarbiavo su ieškove – ji žinojo tik faktą, kad sutartyje nustatytu terminu automobilis nebus pristatytas. Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad šalys žodžiu tarėsi dėl sutarties įvykdymo per 2011 m. liepos mėn., tačiau pagal šalių sutarties nuostatas toks susitarimas turėjo būti sudaromas raštu. Bylos duomenimis, ieškovė prarado interesą laukti automobilio, kai apskritai buvo neaiškus jo pristatymo terminas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog atsakovas iš esmės pažeidė sutarties sąlygas ir šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti faktinį ir teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnis). Atsakovo nurodomos priežastys, lėmusios termino praleidimą, galėtų būti pagrindas šalių susitarimu nustatyti kitą sutarties įvykdymo terminą, tačiau, taip nesusitarus, neleidžia sutarties įvykdymo termino traktuoti kitaip. Aplinkybė, kad vėliau ieškovė pranešė apie sutikimą pirkti automobilį, jei būtų atlyginti nuostoliai, nepagrindžia termino praleidimo nereikšmingumo, priešingai, apeliacinės instancijos teismo pagrįstai vertintina kaip pasiūlymas pirkti kitą automobilį (LAT CBS 2013 m. liepos 2 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3- 364/2013, kat. 42.10).
Kitos teismų praktikos nutartys nurodomos seminarų užduotyse prie pirkimo-pardavimo sutarties temos.