PANEVĖŽIO LOPŠELIO-DARŽELIO ,,GINTARĖLIS“ IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA ,,GINTARĖLYJE GYVENSIM, GĖRIO DAIGELIUS PURENSIM“

PANEVĖŽIO LOPŠELIO-DARŽELIO ,,GINTARĖLIS“

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

,,GINTARĖLYJE GYVENSIM,

GĖRIO DAIGELIUS PURENSIM“

PANEVĖŽYS

2019 m.

TURINYS

TURINYS.........................................................................................................................................2

BENDROSIOS NUOSTATOS...................................................................................................3
1. Mokyklos savitumas...............................................................................................................3
2. Ugdančiosios aplinkos pristatymas ikimokyklinio ugdymo programoje...............................4
3. Aktualūs tėvų ir vietos bendruomenės poreikiai....................................................................5
4. Vaikų poreikių ir ikimokyklinio ugdymo programos sąsajos................................................5
5. Mokyklos teikiamų paslaugų, personalo ir ikimokyklinio ugdymo programos sąsajos.........8
6. Regiono savitumas..................................................................................................................9
7. Ikimokyklinio ugdymo programos ir strateginių dokumentų atskleidžiančių šiuolaikinį požiūrį į vaiką ir jo ugdymą sąsajos........................................................................................10
8. Xxxxx ugdymo, grindžiamo pasirinkta filosofine kryptimi, psichologine bei pedagogine teorija ypatumai.......................................................................................................................11
XXXXXXXXXXXXX XXXXXX XXXXXXXXX.............................................................................13
TIKSLAI IR UŽDAVINIAI.......................................................................................................14
UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS...................................................................15
1. Ugdymo(si) programos metodai ir priemonės........................................................................41
2. Ikimokyklinio ugdymo(si) organizavimo formos samprata...................................................43
UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS......................................................................43
NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI..............................................46

BENDROSIOS NUOSTATOS

Švietimo teikėjo pavadinimas: Panevėžio lopšelis-darželis „Gintarėlis“

Teisinė forma: biudžetinė įstaiga

Priklausomybė: savivaldybės įstaiga

Grupė: neformaliojo vaikų švietimo ikimokyklinio ugdymo mokykla

Tipas: lopšelis-darželis

Adresas: Katedros g. 11, LT- 36235 Panevėžys, telefono Nr. – (8 45) 43 10 67, el. pašto adresas

xxxxxxxxxxxxxxxxxxx@xxxxx.xxx

Mokyklos programa atnaujinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos seimo 2013 m. gruodžio 23 d. Švietimo strategija 2013–2022 patvirtinta nutarimu Nr. XII-745, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinto ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu (2016 m.), švietimo ir mokslo ministerijos ikimokyklinio ugdymo programų kriterijais (2017 m.). Programa grindžiama kitais svarbiausiais ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiais ES, valstybinio ir vietinės savivaldos strateginiais dokumentais. Pasikeitus teisės aktams, keičiasi ir programos atitinkami punktai (dalys).

Mokyklos savitumas

Lopšelis-darželis ,,Gintarėlis“ – neformaliojo vaikų švietimo ikimokyklinio ugdymo šešių grupių mokykla. Švietimo teikėjo savitumas – ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas taikant katalikiškos ugdymosi sampratos elementus. Jos etoso privalumai: nedidelė mokyklos bendruomenė. Mokykloje laikomasi lygių galimybių principo. Didžiausia vertybė – vaikas ir jo ugdymas, orientuotas į krikščioniškosios moralės nuostatas. Siekiamybė – bendras vaiko, pedagogo ir šeimos poreikių suderinamumas. Xxxxxxx, patyręs, turintis reikalingą išsilavinimą ir nuolat keliantis savo kvalifikaciją pedagogų kolektyvas, darbštus ir energingas vadovas. Mokykla atvira pokyčiams, organizuojama tradicinių ir netradicinių renginių darželio vaikams ir bendruomenei; dalyvaujama projektuose. Nuo 1990 m. mokykloje tęsiamos ir puoselėjamos katalikiškos tradicijos, dvasinės vertybės, dorinio ugdymo pagrindai. Lopšelis-darželis ,,Gintarėlis” turi savo himną, emblemą, vėliavą, kurių autoriai ikimokyklinio ugdymo mokykloje dirbantys darbuotojai.

Lopšelis-darželis sėkmingai plėtoja savo veiklą sveikos gyvensenos, ekologinėje srityje, įsijungiant į šių krypčių vietinės ar respublikinės reikšmės projektus. Mokyklos pedagogai yra respublikinės ikimokyklinių įstaigų asociacijos ,,Sveikatos želmenėliai“ nariai. Mokykla priklauso nacionalinei katalikiškų mokyklų asociacijai ir sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui.

Lopšelis-darželis yra strategiškai patogioje geografinėje vietoje. Netoli miesto centras, mokyklą supa katalikiškos krypties įstaigos: Vyskupija, Vyskupo Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx gimnazija, Panevėžio Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx paslaugų ir verslo mokykla, vienuolynai, Caritas. Arti Kristaus Karaliaus katedra, VšĮ Šv. Juozapo globos namai. Visa tai padeda tęsti pasirinktą katalikišką kryptį, integruojant ją į bendrąją ugdymo programą. Lopšelio-darželio aplinka unikali savo slėniu. Daug erdvės judėjimui, aplinka švari ir izoliuota nuo triukšmo. Gamtos prieglobstyje geros sąlygos vaikų pažintinei veiklai. Vaikai turi galimybę stebėti žydinčius medžius ir krūmus: jų bręstančias sėklas ir nokinamus vaisius, natūralią pievą ir joje esančius gyvius. Aplinkos neteršia judrios gatvės, pramonės objektai.

Lopšelyje-darželyje visos dienos eigoje sureguliuotas kiemo apšvietimas, kas garantuoja 2 kartus dienoje (esant palankioms oro sąlygoms) būti vaikams gryname ore, kur vyksta reguliarūs pasivaikščiojimai lauke, gamtos stebėjimai, laisvi žaidimai bei organizuota ugdomoji veikla.

Ugdančiosios aplinkos pristatymas ikimokyklinio ugdymo programoje

Aplinka. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos tiek išorinė, tiek vidinė aplinka turi būti estetiška ir funkcionali, kurti jaukumą, artimą namų aplinkai, bei skatinti įvairių vaiko gabumų skleidimąsi. Lopšelio-darželio aplinka turi įtakos ugdytinių fizinei raidai bei dvasinei brandai, emocinei savijautai, ugdymosi motyvacijai, bendravimo ir bendradarbiavimo poreikių įgyvendinimui. Aplinka turi užtikrinti emocinį vaikų saugumą, garantuojant sąlygas ugdymuisi, darbui, bendravimui, kūrybai.

Lopšelyje-darželyje ,,Gintarėlis“ pedagogas modeliuodamas, keisdamas, turtindamas aplinką orientuojasi į vaiko amžių, jo poreikius, galimybes, ugdymo(si) tikslus bei uždavinius. Aplinka – viena iš svarbiausių ugdymosi sąlygų ugdytiniui. Mokykloje ugdymo(si) aplinka yra:

Lengvai tvarkoma, keičiama, nuolat atnaujinama.
Laiduojanti gerą vaiko savijautą (priartinta prie namų aplinkos)
Saugi, atitinkanti sanitarinius–higieninius reikalavimus.
Skatinanti aktyviai veikti ir padedanti atsipalaiduoti.
Skatinanti vaiko savarankiškumą.
Padedanti aktyviai bendrauti.
Estetiška ir funkcionali.
Pritaikyta specialiųjų bei ypatingų gabumų vaikams.

Grupės aplinkoje žaislai ir ugdymo priemonės išdėliojamos vaiko lygyje, lengvai pasiekiamos ir turi savo vietas. Erdvėse (kampeliuose) sukurtos sąlygos įvairiai vaikų veiklai. Grupėse siūloma palikti ir išlaikyti erdves, kurios netrukdytų vaiko judėjimui. Rekomenduotinos ir poilsio ar maldos zonos, padedančios vaikui atsipalaiduoti, nusiraminti po triukšmingos veiklos ar kitais atvejais. Pageidautina, kad šis kampelis būtų labiau atitolęs nuo triukšmingų veiklos erdvių, aprūpintas minkštais patogiais baldais ar pagalvėlėmis, atitvertas širmelėmis. Grupėje rekomenduotinas ir naujienų kampelis, kuris sudomintų vaikus, ar nukreiptų juos naujai veiklai. Mokyklos ugdymo programa numato, kad visos grupės erdvės būtų funkcionalios ir maksimaliai išnaudotos.

Programoje numatomas dėmesys dažnesniam įprastinės aplinkos keitimui. Tai laikinas ar dalinis apsikeitimas grupių patalpomis, žaislais, baldais. Xxxxxxxxxxx išvykos už mokyklos ribų, plečiant ugdytinių akiratį, mažinant socialinę atskirtį, žadinant aktyvumą.

Aktualūs tėvų ir vietos bendruomenės poreikiai

Lopšelis-darželis ,,Gintarėlis“ įsikūręs netoli miesto centro, ramioje dvasingoje aplinkoje, Kristaus Karaliaus katedros papėdėje. Mokyklą lankančių vaikų tėveliai – šeimos, ne tik iš aplinkinio mikrorajono, bet ir iš tolimesnių vietovių, netgi iš Panevėžio rajono.

Ikimokyklinio ugdymo mokykla turi senas ir gilias ugdymo tradicijas. Nuo 1990 m. tęsiant katalikiško ugdymo kryptį, į programą integruojami dvasinio ugdymo sambūriai visai bendruomenei.

Tėvų poreikiai susiję su vaiko ugdymu. Jiems labai svarbu, kad būtų sudarytos geros visapusiško ugdymo (si) sąlygos, kad būtų tenkinami specialieji ir išskirtinių gebėjimų turinčių vaikų poreikiai, teikiama specialistų pagalba. Visiems tėvams svarbu ikimokyklinio ugdymo mokyklos aplinkos saugumas, pasitikėjimas ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikėju, vaiko poreikių tenkinimas.

Įprastas mokyklos darbo laikas – 10,8 val. Atsižvelgus į tėvų darbo laiko specifiką ir galimus jų pageidavimus, darbo dienos trukmė (rytinis arba vakarinis darbo valandų laikas) gali būti prailgintas įsteigiant prailgintos dienos budinčią grupę.

Vaikų poreikių ir ikimokyklinio ugdymo programos sąsajos

Kiekvienas vaikas – unikali asmenybė, turinti savo gebėjimus, poreikius, lūkesčius, kuriuos ugdymo procese tenkiname. Kiekvienas vaikas yra skirtingas ir svarbiausias, kuriam sudarytos sąlygos augti ir tobulėti, būti vertinamam kaip asmenybė. Šiuo laikmečiu auginame Alfa kartos vaikus, kuriuos ugdant labai svarbu tobulinti ne tik pedagogų asmenines, profesines savybes, bet ir visą ugdomąjį procesą. Alfa kartos vaikai – nenustygstantys vietoje, priklausomi nuo skaitmeninių technologijų, reikalaujantys kur kas daugiau pagarbos sau nei kitos kartos, bet kartu ir linkę eksperimentuoti, gebantys vienu metu daryti keletą darbų ir kaupti didelį kiekį informacijos. Tai visiškai technologiškai raštinga karta. Pastebėta, jog vaikus ypač žavi kompiuterinė veikla, ugdomieji žaidimai, kurių metu atsiskleidė ypatingos vaikų pastangos įveikti kliūtį. Lopšelyje-darželyje ,,Gintarėlis“ vaikai xxxxxx ir ugdosi laisvo pasirinkimo sąlygomis (vaikas renkasi ugdymo(si) veiklą, priemones ir kt.). Įgyta vaiko patirtis neabejotinai turės įtakos, kaip jis elgsis suaugęs. Kiekvieno vaiko patirtis vis kitokia, nes tam turi įtakos prigimtis ir aplinka. Pedagogo užduotis – padėti visapusiškai atsiskleisti vaiko asmenybės savybėms.

Ikimokyklinio ugdymo mokykloje grupės komplektuojamos atsižvelgiant į vaikų amžių, ko padarinyje ir ugdymo programoje pirmiausia orientuojamasi į svarbiausius atitinkamo amžiaus tarpsnio vaikų poreikius bei gebėjimus. Juos trumpai pateikiame programoje.

1–2 m. amžiaus vaikų pagrindinis poreikis – tyrinėjimas, savarankiškumas, nepriklausomybė, todėl būna aktyvūs, visur lipa, siekia, ima, meta, griebia, taip įvairiais būdais tyrinėja aplinką. Šio amžiaus vaikai pradeda reikšti savo stiprias emocijas, todėl mokami saugaus jausmų valdymų ar raiškos. 1–2 m vaikai reaguoja į muzikos garsus, balso intonacijas, judesius bei išraiškingą mimiką. Skambant muzikai ploja, trepsi, tūpčioja, barškina, stuksena daiktu.

2–3 m. amžiaus vaikams dar labai trūksta savarankiškumo, nors šio amžiaus vaikai viską bando daryti patys ir trokšta būti savarankiškais. Šio amžiaus vaiko emocinės būsenos ir nuotaikos labai kontrastingos, greitai keičiasi. Vystantis vaizduotei, turi įvairių baimių. Xxxxxx jau supranta savo jausmus, geba juos pavadinti. Bet kitų jausmus dažnai tapatina su savaisiais. Šiame amžiuje vaikai išgyvena pasitikėjimo – nepasitikėjimo krizę. Sėkmingas jos įveikimas labai priklauso nuo šio amžiaus vaikams parodyto dėmesio, saugios ir artimos namams aplinkos. 2–3 m. vaikai išmoksta dainuoti atskirus skiemenis atitinkama intonacija, atlieka judesius pagal kontrastingą muziką. Sugeba atlikti elementarius ritminius judesius.

3–4 m. vaikai yra labai energingi, bet dėmesį sukaupia neilgam, dažnai keičia veiklą. Vaikai smalsūs, dažnai užduoda klausimą ,,Kas čia?“. Šio amžiaus vaikai gali trykšti džiaugsmu, meile ir tuo pat metu gali būti grubūs. Vaikai stengiasi susigaudyti juos supančiame pasaulyje, bet jiems dar sunku atskirti fantaziją nuo tikrovės. Šio amžiaus vaikai lengvai prisitaiko prie pokyčių aplinkoje. Auklėtoja dažnai tampa pirmuoju, šeimai nepriklausančiu, asmeniu prie kurio vaikas prisiriša. Vaikai aktyviai bendrauja su vienmečiais, bando dalintis žaislais. Domisi daiktais, jų paskirtimi. Vaikų veikla įgauna tikslingą poveikį. Šio amžiaus vaikai mėgsta daug kalbėti, klausinėti. Kalba suprantamai, bet daro daug klaidų. Neretai jie garsiai šnekasi su savimi žaisdami, vartoja daug mažybinių žodžių. Vaikai išmoksta ir deklamuoja trumpus vieno posmo eilėraščius. Šio amžiaus vaikai jau nori viską daryti patys: plautis rankas, rengtis, autis ir panašiai, nors tai jiems ne visada sekasi. Nepavykus, prašo pagalbos. Mėgsta piešti kreidelėmis, pieštukais, flomasteriais, tapo teptukais. Geba kirpti žirklėmis tiesiomis linijomis. Stato statinius iš kaladėlių, smėlio. Vaikai susidomėję klausosi dainų, emocingai jas suvokia. Skiria skirtingo aukštumo tembro garsus. Sugeba išlaikyti dainavimą intonaciją. Atlieka ritmiškus judesius pagal muziką.

4–5 m. vaikai geba paprašyti pagalbos iš suaugusiųjų, vaikų ir draugų. Jie turi poreikį bendrauti, mokosi laikytis taisyklių, bet aklai nepaklūsta joms. Xxxxx sutarimo su suaugusiais ir vaikais. Bando būti paslaugūs, siūlydami savo pagalbą kitiems. Iškilus konfliktinei situacijai, siekia save apginti, pateisinti. Šio amžiaus vaikai dar palyginti trumpai gali sutelkti dėmesį, bet susidomėję gali susikaupti ir ilgesnį laiką. Vaikai geba apibendrinti vieną ar kitą veiklą, žaidimo situaciją. Šio amžiaus vaikai turi daug energijos, gali be pertrūkio mankštintis. Mėgsta važinėti dviračiais, paspirtukais, žiemą – rogutėmis ar slidėmis, žaisti judrius, sportinius žaidimus. Vaikai mėgsta bendrauti ir žaisti grupelėmis su bendraamžiais, bet dažniausiai renkasi tos pačios lyties draugus. Jiems patinka žaisti, bet žaisdami nori laimėti, todėl neretai keičia taisykles savo naudai. Šio amžiaus vaikams jau pavyksta ilgiau susikaupti. Ugdytiniai nesunkiai prisitaiko prie darželio dienotvarkės. Supranta ateities įvykių laiką. Vaikams patinka žinojimas ir veiklos nuoseklumas visos dienos eigoje. Ugdytiniai savimi rūpinasi savarankiškai (prausiasi, rengiasi, tvarkosi). Vaikai atlieka įpareigojimus ir pavestas užduotis. Vaikai domisi grožine, pažintine literatūra, TV laidomis, kompiuteriniais žaidimais. Taip pat domisi nežinomų žodžių reikšmėmis, įvairiais simboliais (skaičiais, raidėmis), noriai klausosi pasakų, mokosi eilėraščių. Vaikai domisi praeities ir ateities įvykiais, bando juos palyginti. Ugdytiniai geba grupuoti, klasifikuoti, lyginti daiktus pagal vieną savybę. Vaikai yra labai smalsūs, dažnai klausinėja, mėgsta eksperimentuoti, tyrinėti daiktus. Šiame amžiuje vaikai geba reaguoti į meninį kūrinių turinį (dainos, iliustracijos, pasakos), skiria pagrindinių muzikos instrumentų garsus, įsimena dainas ir jų melodijas, gali ritmiškai judėti. Piešia ir tapo naudodami įvairias priemones. Bando įsiminti eilėraščius ir dainas. Kerpa žirklėmis nesudėtingas figūras. Nori būti savarankiškais, o nepasisekus kreipiasi pagalbos į vyresniuosius. Vaikai emocingai reaguoja į muziką, skiria kontrastingas muzikinių kūrinių nuotaikas (linksmą, ramią), atpažįsta girdėtas dainas, pjeses, pasakas, žino jų pavadinimus. Skiria muzikos instrumentų tembrą, prisiderina prie auklėtojos balso. Noriai dainuoja savarankiškai. Geba ritmingai judėti orientuodamiesi į muziką, jos tempą, dinamiką.

Programoje siekiama tenkinti vaikų smalsumą, jų domėjimąsi bei poreikį lyginti senąsias ir dabarties tradicijas. Gretinant praeitį ir dabartį stengiamasi išlaikyti balansą. Senąsias tautos tradicijas ir vertybes papildo naujosios technologijos: kompiuteriniai žaidimai, šviesos stalai, interaktyvios grindys, vaizdo ir garso įrašai ir kt.

Siekiant tenkinti specialiuosius kalbinius vaikų poreikius, į ugdymo programą integruojamas logopedo darbas.

Numatomos individualiosios programos specialiųjų poreikių vaikams. Papildomą pagalbą, esant poreikiui, tiektina dvikalbiams vaikams ir jų šeimų nariams, atvykusiems iš kitų šalių ir neturintiems lietuvių kalbos įgūdžių. Planuojant veiklas į programą integruojamas kalbinių įgūdžių skatinimo projektas ankstyvojo amžiaus grupėse.

Siekiant ugdymo darnos programoje stengiamasis sudaryti sąlygas ne tik specialiųjų poreikių vaikams, bet atsižvelgti ir į gabiųjų vaikų meninius ar kitokius gebėjimus, o taip pat ir į kiekvieno vaiko individualius poreikius, kurie numatomi savaitinės veiklos planuose specialioje skiltyje. Susidarius didesnei vaikų grupelei ir esant poreikiui bei tėvų pageidavimui, programa numato galimybę sudaryti papildomas sąlygas tokių vaikų ugdymui (pvz. šokių, dainavimo, meno būreliuose).

Tam tikra vieta programoje skiriama vaikų ugdymui, atitinkant regioninius poreikius. Tai, pirmiausia, arčiau mokyklos ar miesto centre esančių žymesnių vietovių bei objektų lankymas. Svarbiu akcentu regioniniams poreikiams plėtoti yra čia pat esanti Kristaus Karaliaus katedra ir Vyskupo Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx gimnazija, kas palengvina tarpusavio bendradarbiavimą bei katalikiško ugdymo integraciją mokykloje. Labdaringos krikščioniškos socialinės tarnystės tradicijas papildo bendradarbiavimas su čia pat įsikūrusiais Šv. Juozapo globos namais, su Vyskupijos Carito organizacija bei Kristaus Karaliaus katedros jaunimu.

1.5. Mokyklos teikiamų paslaugų, personalo ir ikimokyklinio ugdymo

programos sąsajos

Atsižvelgiant į vaikų, šeimos poreikius ir susitarimą su bendruomene, o taip pat į įstaigoje turimų specialistų sąstatą, lopšelio-darželio ,,Gintarėlis“ bendruomenė orientuota į bendrąsias ugdymo paslaugas. Jas teikia kvalifikuotas brandus, patyręs, turintis reikalingą išsilavinimą ir nuolat keliantis savo kvalifikaciją pedagogų kolektyvas, gebantis įgytas žinias pritaikyti ugdymo procese, dalyvaujantis respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose bei jų veiklą koreguojantys mokyklos direktorius ir direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Mokykloje teikiama parama specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikams, turintiems kalbos sutrikimų. Lopšelyje-darželyje veikia Vaiko gerovės komisija (lopšelio-darželio ,,Gintarėlis“ direktoriaus įsakymas 2017 m. rugsėjo 1 d. Nr. V-58). Jos funkcijas kuruoja šios komisijos pirmininkas – logopedas. Kiti pedagogai ir specialistai, pagal kompetenciją rūpinasi ugdytinių poreikiais ir gerove, pagal situaciją sprendžia ir vertina iškylančias problemas.

Organizuojant smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos programą, sukuriant vaikams saugią vaiko asmenybės augimui, brandai ir ugdymuisi palankią aplinką mokykloje, kurioje vaikai jaučiasi gerbiami, priimti, saugūs, jų nuomonė ir siūlymai yra išklausomi ir vertinami ikimokyklinio amžiaus grupėse įgyvendinama ,,Gyvenimo įgūdžių programa“ (2004 m.) ir Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa (2006 m.).

Orientuojantis į papildomą mokyklos katalikiškojo ugdymo kryptį ugdytiniai gali dalyvauti gegužės ir spalio mėnesiais organizuojamose religinio turinio rytinėse valandėlėse bei dalyvauti kalendorinėse liturginėse šventėse.

Vaikų muzikiniu ugdymu bei šventinių renginių organizavimu rūpinasi ir teikia šios krypties ugdymo paslaugas mokykloje, meninio ugdymo mokytojas, turintis atitinkamą kvalifikaciją. Esant pageidavimui, planuojama toliau teikti ir papildomas meninio ugdymo paslaugas mokykloje (steigiant šokių, dainavimo, teatrinio meno ar dailės studijos grupes), ieškant specialistų pagal kasmetinį poreikį.

Atliepiant paslaugų plėtojimo šiuolaikiškumo galimybes, mokyklos programoje praplėstos galimybės naujųjų technologijų taikymui. Išaugo galimybės skleisti inovatyvių mokymo(si) metodų ir IKT diegimo mokykloje idėjas ir naujoves. Tuo tikslu sukaupta nemažai informacinės komunikacinės technologijų medžiagos (ugdomieji žaidimai, garso bei vaizdo įrašai atskiroms temoms, įsigytas projektorius skaidrių ar filmų demonstravimui ir kt.). Vykdant stebėjimus, tyrinėjimus, eksperimentus pagal norimą ugdyti sritį numatytas ir kitų technologijų integravimas: mikroskopų, techninių žaislų, kitos įrangos.

Regiono savitumas

Programoje sudaroma galimybė pasinaudoti regioniniais ypatumais, lankytis regioninės reikšmės objektuose, svarbesnėse ir įdomesnėse vietose, išryškinant regiono svarbą vaiko ugdymui. Siekiant sudominti vaikus ir praplėsti jų žinias, ugdant vaikus pagal programoje numatytas sritis yra pedagogams ir vaikams sudarytos galimybės ugdytis už įstaigos ribų:

administracinės paskirties patalpose: švietimo skyriuje, savivaldybėje.
aplankyti artimesnes mokyklas, darželius, dalyvauti jų renginiuose (parodose, šventėse, spektakliuose, sporto varžybose).

organizuoti atvirų durų savaites tarp ugdymo mokyklų, mikrorajono gyventojams.
dalyvauti miesto renginiuose: miesto gimtadienyje, vaikų ginimo šventės, Žemės dienos minėjimo, Lietuvos įstojimo į NATO, sporto šventėse ir kt.;
aplankyti geografinius, istorinius, kultūrinius, socialinius regionus: kraštotyros muziejų, Xxxxxxxxxx xxxxxxxx ir kitas vietoves.
saugant tautinį identitetą, rekomenduotina aplankyti Upytės linų muziejų, Burbiškių dvarą, Ramygalos gatvėje esančius malūnus, senąsias miesto kapines;
puoselėjant tautos tradicijas, mokykloje minimos ir švenčiamos tautinės, religinės šventės: vasario 16 – oji, sausio 13 - oji, Vėlinės, Joninės, Sekminės, Šv. Velykos, Šv. Kalėdos ir kt.
tęsiant katalikiškojo ugdymo tradicijas, lankomasi Kristaus Karaliaus katedroje, dalyvaujama liturginėse šventėse, eksponuojami darbeliai. Lankomos kitos Panevėžio miesto ar rajono bažnyčios, gėrimasi didinga architektūra, ieškoma dvasinės atgaivos, vykstama į Šiluvos atlaidus;
puoselėjant tautinį identitetą ugdyme, švenčių metu atsispindi Aukštaitijos regiono tarmė, tautodailė, tautosaka, tradicijos, valgiai;
plečiant ekologines, gamtosaugines temas, vaikams siūloma pasigrožėti Senvage ir Nevėžio upės gamtovaizdžiais; apsilankyti miesto parkuose, gamtos mokykloje, aktyviai įsijungti į siūlomus projektus.
ugdant vaikų pilietiškumo ir visuomeninio aktyvumo pradus, siūloma apsilankyti: Pajuostės Karaliaus Mindaugo husarų batalione, gaisrinėje, policijoje, karių kapinėse, sporto manieže ir pan.
skatinant vaikų kultūrinį identitetą, lankytis su vaikais Panevėžio miesto bendruomenės rūmuose, teatruose, bibliotekose, muziejuose, dalyvauti jų renginiuose, parodose, šventėse.

puoselėjant regiono kultūros tradicijas ugdymo mokykloje pratęsti: miesto dienas, Kaziuko mugę, Užgavėnes, Atvelykio šventę ir kt.

Ikimokyklinio ugdymo programos ir strateginių dokumentų atskleidžiančių šiuolaikinį požiūrį į vaiką ir jo ugdymą sąsajos

Remiantis Jungtine Vaiko Teisių konvencija, kurią 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, įstaigos ugdymo programa orientuota į teiginius, nukreiptus į vaikų saugumą bei kitas teisines garantijas. Pavyzdžiui 12 str. kalbama, jog vaikas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, į kurią turi būti atsižvelgiama bet kurioje veikloje, susijusioje su vaiku. Tai reikštų, jog ikimokyklinukas turi teisę būti išklausytu, dalyvauti diskusijose ir išsakyti savo nuomonę, kuriant grupės taisykles, aiškinantis iškilusią konfliktinę situaciją, motyvuoti pasirenkamą veiklą ir panašiai. 24 str. valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę į kuo geriausią sveikatą ir jos apsauga. Vadovaujantis šio straipsnio teiginiu, į mokyklos programą įtraukiama nemažai su sveikata susijusių ugdymo temų. Garantuojama vaiko teisė į poilsį, judėjimą, sveiką maistą bei gryną orą. Remiantis šio straipsnio trečia dalimi, kur teigiama, jog ,,Valstybės dalyvės įsipareigoja imtis reikalingų ir veiksmingų priemonių, siekdamos panaikinti tradicinius įpročius, kenkiančius vaikų sveikatai“, taip pat 33 straipsnio teiginiu ,,apie vaikų teisę ir apsaugą nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo“ mokyklos ugdymo programa taipgi orientuojama šia kryptimi. Iš tiesų, vaikai nuo mažų dienų tiek šeimoje, tiek žiniasklaidoje susiduria su žalingų įpročių tendencijomis visuomenėje, kas ir įpareigoja į programą įtraukti prevencines ugdymo temas, susijusias su tabako, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Programoje siekiama užtikrinti 28 ir 29 straipsniuose deklaruojamą vaiko teisę į švietimą ir jo keliamus tikslus; ,,kuo visapusiškiau ugdyti asmenybę, talentą ir protinius bei fizinius sugebėjimus. Vaiko mokymas ir lavinimas turi jam padėti pasiruošti aktyviam suaugusiojo gyvenimui laisvoje visuomenėje ir išsiugdyti pagarbą tėvams, savo kultūrinei tapatybei, kalbai ir vertybėms, o taip pat ir kitų asmenų kultūrinėms tradicijoms ir vertybėms.

Valstybinės švietimo strategijos 2013–2020 metų nuostatose kviečiama ,,padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę bei socialinę kompetenciją ir būti savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą.“ Viename iš punktų teigiama, jog ,,įgyvendindamas šią misiją, švietimas turi padėti Lietuvos valstybei ir visuomenei pasiekti strateginių tikslų; išsaugoti tautinę tapatybę. Ikimokyklinė institucija yra viena iš švietimo grandžių, todėl manome, jog mūsų programa taip pat nukreipta į šių tikslų įgyvendinimą. Minėti argumentai atsispindi ir mokyklos ugdymo programoje. Programa orientuota į laisvą humanistinės krypties ugdymą. Ypatingas dėmesys ugdymo programoje skiriamas kultūrinių, tautinių, dorinių vertybių puoselėjimui. Vaikai turi galimybę perimti ir tęsti tautos tradicijas, integruojamas į bendrąsias programines nuostatas. Pedagogas gali lanksčiai koreguoti ugdymo turinį ir metodus, perteikiant krikščioniškąsias vertybes. Kūrybiškai žvelgiant į programoje siūlomas temas, kviečiama atsiliepti į šio amžiaus vaikų poreikius. Tikslingai pirmenybė tiektina santykių ugdymui, fundamentiniu pagrindu imant žmogiškąsias vertybes: meilę, tikėjimą, pasitikėjimą vienų kitais, nuoširdų bendradarbiavimą ir pagalbą, gailestingumą, užuojautą ir pan. (trumpai apie Lietuvos ir regiono įstatymų integravimą programoje).

Valstybinės švietimo strategijos 2013–2020 metų nuostatuose konstatuojama, jog ,,išplečiamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos. Ikimokyklinis ugdymas visų pirma atveriamas socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams“. Ypatingas dėmesys ugdymo programoje skiriamas kultūrinių, tautinių, dorinių vertybių puoselėjimui, katalikiškų tradicijų išlaikymui. Vaikai turi galimybę perimti ir tęsti tiek tautos, tiek krikščioniškąsias tradicijas, integruojamas į bendrąsias programines nuostatas. Taip pat galvojama apie papildomas psichologo konsultacijas rizikos šeimos nariams.

Vaikų ugdymo, grindžiamo pasirinkta filosofine kryptimi, psichologine bei pedagogine teorija ypatumai

Siekdami padėti vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos pozityvaus bendravimo su suaugusiais ir vaikais, kūrybiškumo, aplinkos ir savo šalies pažinimo, lopšelio-darželio ,,Gintarėlis“ darbo grupė, pasitelkusi visos bendruomenės pasiūlymus ir lūkesčius, atnaujino savitą mokyklos ugdymo programą ,,Gintarėlyje gyvensim, gėrio daigelius purensim“. Programa apima vaikų ugdymą nuo vienerių iki šešerių metų. Lopšelyje-darželyje veikia ankstyvojo, ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus grupės. Grupės komplektuojamos vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 1-290 patvirtinta „Vaikų priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklų grupes ugdytis pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas tvarkos aprašo, patvirtinto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-424 pakeitimu.

Ugdymo programos misija – užtikrinti Valstybės bei savivaldybės deleguotų funkcijų įgyvendinimą mokykloje, ugdant ankstyvojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiką. Siekti sudaryti palankias sąlygas kiekvieno ugdytinio visapusiškai prigimtinių gebėjimų ir polinkių sklaidai, katalikiškų vertybių puoselėjimui su labdaringos krikščioniškos socialinės tarnystės pagrindais. Laiduoti saugią, dvasingą, artimą namams aplinką, užtikrinant ugdymo turinio kaitą, atitinkančią šiuolaikinius ugdymo tikslus, sėkmingai taikant naujausias informacines technologijas.

Ugdymo programa remiasi keliomis filosofinių teorijų kryptimis, šiuolaikiškai integruodama pasirinktas idėjas. Viena iš jų – humanistinės krypties idėjos. Pirmuoju šių laikų humanistinės krypties pedagogų yra laikomas A.S. Xxxxxx. Humanistinės krypties metodai mūsų programoje svarbūs tuo, jog remiantis Maslovo žodžiais, vaikas gali išreikšti save. Čia pakanka vietos vaiko kūrybiškumui, smalsumui bei savarankiškumui skleistis. Remiantis šia filosofija, programoje pažinimas neatskiriamas nuo vaiko jausmų ir emocijų. Aplinkoje vaikas gali veikti ramiai pasirinkdamas veiklą ir nejausdamas baimės. Humaniškumas reiškiasi kasdieniniame gyvenime tada, kai vaikai yra imlūs, spontaniški, nuoširdūs, laimingi ir nejaučia baimės. Viena svarbiausių humanistinio ugdymo formų yra ,,atvirasis ugdymas“^¹. Svarbiausiais šio ugdymo kriterijais savo programoje laikome tai: ugdyme naudojama integruota medžiaga; aplinka suskirstyta į ugdymosi erdves; vaikų veikla vyksta grupelėmis; veiklos laikas naudojamas lanksčiai, atsižvelgiant į ugdytinių poreikius; mokytojo vaidmenyje tinkamų ugdymosi sąlygų sudarymas, inspiruojant veiklą, bet vengiant tiesioginio vadovavimo, autoritarizmo. Humanistinės filosofijos požiūris glaudžiai siejasi su egzistencialistine kryptimi. Joje mums labiausiai priimtina tai, jog ugdytinis ir ugdytojas mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiauti. Atsižvelgiant į ugdytinio individualybę, vaikas skatinamas kelti egzistencinius klausimus: kas aš esu, koks aš esu, koks mano santykis su kitais ir panašiai. Kalbant apie progresivystinę ir perenialistinę filosofines kryptis (nors šios filosofijos atrodytų tarsi prieštarauja viena kitai), norisi akcentuoti, jog mūsų programa tarp jų norėtų išlaikyti pusiausvyrą. Nesutikdami su teiginiu, jog perianelistinėje kryptyje ugdymo pamatas tik žinios, neneigiame, jog jos visgi reikalingos. Svarbesniu šios srities pagrindu laikome vertybes ir jų formavimąsi ikimokykliniame amžiuje. Tačiau norime pažymėti, jog mūsų programa visgi yra didesnė progresivystinės krypties šalininkė, nes manome, jog ugdymo turinyje pirmąją vietą turėtų užimti ne konkrečios žinios ir žinojimas, o ugdytinio gebėjimas spręsti problemas, aktyvūs ugdymo metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą. Mokytojas gi – ne visažinis specialistas, o sumanus ugdymo proceso organizatorius.^² Vadovaujantis Olporto filosofija, kiekvieno žmogaus elgesį motyvuoja tiek poreikis prisitaikyti prie aplinkos, tiek augti ir siekti savęs realizacijos. Biologinių vystymosi veiksnių neneigė Sulivanas, tačiau pirmumą teikė socialiniams faktoriams. Jis teigė, jog jei aplinkinis pasaulis gerai elgiasi su vaiku, tai vaikas į tai reaguos pozityviai. Xxxxx remiantis pastarąja teorija, mes vėlgi turime įsipareigoti vaiko ugdymą organizuoti taip, kad ugdytinis jaustųsi saugiai. Nuo ankstyvos vaikystės vaikas įtraukiamas į įvairaus pobūdžio socialinius santykius. Jam tenka prisitaikyti prie aplinkos, išmokti elgtis taip, kaip elgiasi kiti jį supantys žmonės. X. Xxxxxxxxxx (2003) pateikia tokį apibrėžimą: ,,Socializacija vaikystėje – tai procesas ir rezultatas, kai aktyviomis vaiko pastangomis įsisavinama socialinė patirtis, kurią jis perima aktyviai sąveikaudamas su socialine aplinka, iš pradžių tik ja domėdamasis, vėliau ją stebėdamas, o dar vėliau tiesiogiai sąveikaudamas su ja“^³ Socializacijos procesas ikimokykliniame amžiuje itin svarbus. Šiame amžiuje vaiko vystymasis priklauso nuo aplinkos sąlygų, viso jo gyvenimo bei auklėjimo organizavimo. Besiformuojanti asmenybė imli visuomenėje vyraujančioms nuostatoms bei vertybėms

Xxxxxxxxx prie psichologinio ir pedagoginio požiūrio į vaiką, mums taip pat svarbu daugelis vaiko pažinimo, kalbos ir asmenybės vystymosi aspektų. Į kai kuriuos jų norėtume atkreipti dėmesį ir ugdymo programoje. Augančio ir bręstančio vaiko intelektinės veiklos pokyčių apibūdinimas yra šveicarų psichologo X. Xxxxxx nuopelnas. Piaget teorijos padeda mums suprasti ikimokyklinuko pažinimo vystymosi stadijas, geriau suvokti, kaip vaikai perima patirtį ir įtraukia ją į savo labai subjektyvią pasaulio sampratą; kaip nuosekliai vystosi moralinės vaiko vertybės, kaip vystosi vaizduotė, loginis mąstymas; kaip ugdomi klasifikavimo, apibendrinimo sugebėjimai, kaip vaikas perima simbolių sistemas. Apie vaiko pažinimo vystymąsi nemažai rašė Xxxxxxxx, Xxxxxxxxx. Jie teigė, jog išmokus kalbėti, pakinta vaiko pažinimo vystymasis. Tam padeda simbolių sistemos. Vygotskis pabrėžė, jog pažinimo plėtotei ypač svarbi yra vaiko socialinė aplinka. Mes taip pat laikomės šios nuomonės, rengdami įstaigos programą. Autorius išryškina vaiko pažinimo plėtros galimybes: 1) koks vaiko sugebėjimas spręsti problemas be suaugusiojo pagalbos; 2) ką vaikas gali nuveikti vadovaujamas suaugusiojo.^⁴ Mums tai vėlgi labai svarbu, nes norint sėkmingai ugdyti vaiką, privalome žinoti jo artimiausios plėtros sritį. Tačiau pažinimas tai tik viena vaiko besiformuojančios asmenybės dalių. O juk asmenybėje telpa visi mūsų charakterio bruožai, gebėjimai, motyvai, požiūriai, įsitikinimai, temperamentas ir t.t. Plačiausiai besivystančios asmenybės teoriją pateikė Xxxxxxxxx. Jis aprašė asmenybės vystymosi kelyje išryškėjančias krizes. Kai kurios išgyvenamos jau ikimokykliniame amžiuje. Ankstyvosios vaikystės krizę jis įvardino: autonomija – gėda. Šiuo metu vaikas nori viską daryti pats. Vaikas tyrinėja aplinką ir bando savo galimybes. Nuo to, kaip ugdytojai vaikui leidžia kontroliuoti savo veiksmus, priklausys ar vaikas taps savarankišku, ar viskuo abejojančiu, nepasitikinčiu ir besigėdijančiu. Sekančią maždaug 6 m. vaikų amžiaus krizę Xxxxxxxxx įvardija: vaiko iniciatyvumas – kaltė. Vaikai, kurių savarankiški poelgiai ir iniciatyva yra palaikomi, skatinama kūryba, neišjuokiamos fantazijos, šią krizę išsprendžia teigiamai ir tampa iniciatyvūs. Šie keli pavyzdžiai mums įrodo, kaip svarbu išvengti klaidų vaiko ugdyme jau ikimokykliniame amžiuje. O tam gali pasitarnauti tinkamai paruošta ugdymo programa, atsižvelgianti į filosofinių krypčių idėjas, psichologų ir pedagogų teorijas bei konkrečius siūlymus.

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

Lopšelyje-darželyje ,,Gintarėlis“ vaikų ugdymas(is) grindžiamas vadovaujantis šiais pagrindiniais ugdymo principais:

Humaniškumo – Vaiko gerovės užtikrinimas. Pripažinti vaiko kaip savarankiškos asmenybės vertingumą, individualumą, siekti suprasti jį, atsižvelgti į jo poreikius, interesus, tėvų lūkesčius, garantuoti jam teisę gyventi pagal prigimtį ir asmeninę patirtį;
Demokratiškumo ir visapusiškumo – siekti visapusiškos partnerystės plėtojimo, iniciatyvų derinimo. Demokratiška vaiko ir suaugusio sąveika, kai aktyvus vaikas ir ugdytojas; orientuojamasi į vaiką kaip asmenybę, užtikrinant jo pasirinkimo laisvę veikloje, ugdant atsakomybę už save ir savo veiksmus, nepažeidžiant kitų šalia esančių interesų.
Tęstinumo, dermės ir integracijos – siekti katalikiško ugdymo integracijos į bendrą ugdymo procesą; tęsti šeimos ir jau turimas mokyklos pozityvaus vaiko ugdymo tradicijas; derinti vaikų, tėvų ir pedagogų interesus ir poreikius; siekti darnaus perėjimo nuo ugdymo(si) šeimoje prie ugdymo ikimokyklinio ugdymo mokykloje, integruojant ugdymo metodus, kryptis ir derinant socialinę patirtį ir įgūdžius.
Atsinaujinimo – ieškoti inovatyvių ugdymo(si) metodų ir būdų, taikyti juos ugdymo procese; skatinti IKT diegimo naujoves, sudarant palankias sąlygas vaiko kūrybinei raiškai ir iniciatyvai, pozityvioms emocijoms.
Individualizavimo – ugdyme vadovautis kiekvieno vaiko asmenybės pažinimu, ugdymo(si) poreikių pripažinimu, numatant veiklas ir sudarant sąlygas kiekvienam vaikui ugdytis ir tobulėti; padėti vaikui jaustis visaverte asmenybe, atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius, interesus, galimybes, juos išryškinti bei atskleisti;

Tautiškumo bei dvasingumo principas – padėti vaikui perimti tautos kultūros tradicijas papročius, siejant tai su bendra ugdymo kultūra, išlaikant harmoniją su bendrosiomis katalikiškomis vertybėmis ir integruojant tai į kasdieninį vaiko gyvenimą.

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Tikslas – spartėjant pasaulio globalizacijai, atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius ir pažintinius poreikius, lengviau prisitaikyti nuolat kintančioje aplinkoje, tačiau išsaugant kultūrines, religines, socialines tautos vertybes.

Uždaviniai:

Plėsti vaiko pažintinius interesus skirtingose srityse, išgyvenant pažinimo džiaugsmą, pajuntant pasaulio materialiąją ir dvasinę įvairovę bei grožį.
Puoselėti vaiko gebėjimus ir įgūdžius, atsižvelgiant į skirtingus jo poreikius ankstyvajame ir ikimokykliniame amžiuje.
Formuoti taisyklingą vaiko požiūrį į savo sveikatą ir jos saugojimą.
Ugdyti bendravimo gebėjimus, laiduojant harmoningą socialinę integraciją tikslingai pritaikytoje aplinkoje.
Plėtoti bendradarbiavimą, siekiant veiksmingo, maksimaliai atitinkančio daugumos bendruomenės poreikius, ugdymo.
Skiepyti meilę ir pagarbą tautai, plėtojant vaiko emocinę, socialinę, kultūrinę patirtį, pratinant vaiką realiai gyventi artimiausioje aplinkoje.
Padėti vaikui ir šeimai pažinti ir perimti tautos kultūros pagrindus, laikantis dorinių normų katalikiškos moralės sampratoje.
Skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, meninį jautrumą, ugdant gebėjimą išreikšti savo patirtį pozityvios raiškos būdais.

UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

Ugdymosi turinys – tai ką siūlys vaikas ir ką siūlysime vaikui, kad jis ugdytųsi numatytas vertybes, gebėjimus, įgytų būtiną gyvenimišką patirtį.

Lopšelio-darželio ,,Gintarėlis“ ugdymo programos turinys orientuotas į ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą. Programa remiasi ir kitų autorių individualių programų tematika bei sukaupta gerąja patirtimi, atitinkant mokykloje sukurtos programos lūkesčius. Xxx X. Xxxxxxxxxx ,,Humanistinio vaikų ugdymo programa“, L. Bulotaitės ,,Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa“, kitų prevencinių programų tūriniu. Atsižvelgiant į mokyklos specifiškumą, lopšelio-darželio ,,Gintarėlis“ ugdymo programoje ,,Gintarėlyje gyvensim, gėrio daigelius purensim“ toliau integruojamas ir katalikiškas ugdymas, atspindintis per 30 metų sukauptas tradicijas, dirbant šia kryptimi.

Lopšelio-darželio ,,Gintarėlis“ ikimokyklinio ugdymo programoje numatytas ugdymo turinys – orientyras, nevaržantis mokytojo, leidžiantis jam kūrybingai organizuoti savo veiklą, ją vertinti ir koreguoti, kreipiant dėmesį į kiekvieno vaiko amžių, jo patirtį, vaiko bei grupės individualumą. Lopšelio-darželio ,,Gintarėlis“ ugdymo(si) programoje suteikiama galimybė papildomai projektinei veikla, į kurią įtraukiami sveikatingumo, ekologijos, socialinės paskirties, individualūs teminiai grupių projektai.

Mokyklos ugdymo programa orientuojasi į ugdymo turinio modelį atsižvelgiant iš vaiko perspektyvos – vaikas pripažįstamas kaip savo poreikius, interesus bei patirtį turinti individualybė, gebanti autentiškai mokytis ir kaupti patirtį dialoginėje sąveikoje su mokytoju ir kitais vaikais. Kiekvieno vaiko ugdymosi pažangai būdingi tie patys žingsniai, tačiau dėl kiekvieno vaiko gyvenimo patirties ir ugdymosi stiliaus skirtybių to paties amžiaus vaikų pasiekimai gali skirtis. Orientuojamasi į vaiko vertybinių nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo visuminį ugdymąsi.

Kiekvienas vaikas sėkmingai ugdosi pagal savo galias, jeigu sulaukia reikiamos paramos ir palaikymo.

Kai kurios programos sritys orientuotos į mokyklos aplinkos ypatumus. Planavimas nukreiptas į ugdymo turinio ir metodų kaitą, individualizuojant ugdymą, jo turinį orientuojant į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų gebėjimų plėtojimą. Planavimas remiasi mokytojų, vaikų, tėvų šaltinių idėjomis, sumanymais. Veikla gali vykti, ne tik grupėje, bet gali plėtotis darželyje ir net už jo ribų.

Kitų specialistų dalyvavimas planuojant ir vykdant ugdymo turinį. Pasirinktas ugdomosios veiklos sritis grupėse sistemingai papildo kiti įstaigoje dirbantys specialistai: logopedas, meninio ugdymo mokytojas. Jie stengiasi integruoti savo veiklos specifiką į bendrą ugdymo turinį. Taip pat šie pedagogai dalyvauja ugdymo turinio vertinime, fiksuojant ugdytinių pažangą jų kuruojamose srityse.

Prie mokyklos ugdymo programos sukauptas muzikinių kūrinių priedas Nr.1 ir grožinės literatūros kūrinių priedas Nr.2 sistemingai papildomas. Prie atnaujintos ugdymo programos pradėtas kaupti priedas Nr. 3, kuriame talpinami vaizdo ir garso įrašai, kitos IKT naujovės, reikalingos ikimokyklinuko ugdymo procesui tobulinti.

Sveikas ir fiziškai aktyvus
XXXXXX	Xxxxxxxxxxxx gyvenimo įgūdžiai
NUOSTATA	Noriai ugdosi sveikam kasdieniniam gyvenimui reikalingus įgūdžius
GEBĖJIMAI	Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Valgo ir geria savarankiškai, kartais padedant suaugusiam, naudoja šaukštą, šakutę, šaukštelį. Sako ar rodo, ko nori ar nenori valgyti. Prižiūrint ar talkinant suaugusiam plauna, šluosto rankas, rengiasi drabužius, aunasi batus. Prašosi į tualetą. Paprašytas deda artimos aplinkos daiktus į vietą.	Savarankiškai valgo, žino savo vietą prie stalo. Stalo įrankius laiko vyraujančioje rankoje, valgo iš savo lėkštės. Gerai sukramto maistą. Naudojasi servetėle. Pasako, ko nori ir ko nenori valgyti. Nustumia lėkštę su maistu, kurio nenori. Pats pasiprašo ir nueina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko. Pats stengiasi nusirengti, apsirengti, apsiauti batukus, jei reikia prašo pagalbos. Tvarko savo drabužius. Plauna rankas ir prausia veidą muilu, netaško vandens. Šluosto rankas ir veidą rankšluosčiu, kurį pakabina prie savo ženkliuko. Aplinkoje pažįsta pavojingus daiktus (ugnis, degtukai, peilis, adata, vaistai ir pan.) Sudeda daiktus, žaislus į jiems skirtas vietas.	Valgydamas nekalba, neužsiima pašaliniais darbais, nežaidžia. Taisyklingai naudojasi šaukštu, šakute. Pavalgęs padėkoja. Taisyklingai sėdi prie stalo. Padeda suaugusiajam serviruoti stalą. Šiek tiek padedant apsirengia ir nusirengia. Rengiantis laikosi eiliškumo. Savarankiškai prausiasi, šluostosi rankšluosčiu. Priminus, šukuojasi plaukus šukomis. Savarankiškai naudojasi tualetu. Čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną. Priminus sudėlioja žaislus į jiems skirtas vietas. Atrenka žmogaus sveikatai pavojingus daiktus, įvardina juose slypintį pavojų. Pasako kaip elgtis su pavojingais daiktais (degtukais, vaistais ir pan.) Pasako, kaip elgtis gatvėje. (neišdykauti, laikytis rankos, nebėgti į gatvę).	Plaunasi rankas po tualeto, prieš valgį, prausiasi, tvarkosi apie save, susitvarko, tvarkingai susilanksto, susideda drabužius, tvarko žaidimų vietą, žaislus ir daiktus padeda į jiems skirtas vietas. Savarankiškai nusirengia, apsirengia, nusiauna, apsiauna. Plauna daržoves ir vaisius, įvardina naudą žmogaus sveikatai, nurodo kelis sveiko maisto produktųs. Pasako mažiau naudingus žmogaus sveikatai produktus. Rūpinasi savo asmenine higiena, sveikata. Sėdi taisyklingai, vaikšto tiesiai, pasitempęs, nesikuprina. Dalyvaudamas veikloje, žaisdamas laikosi saugaus elgesio taisyklių. Valgo tvarkingai, pasako, jog maistas reikalingas, kad augtume, būtume sveiki. Naudoja stalo įrankius ir juos pritaiko tinkamiems patiekalams. Padeda suaugusiajam serviruoti stalą. Saugiai elgiasi kelyje, gatvėje, grupėje, lauko aikštelėje. Bendraudamas su nepažįstamais žmonėmis laikosi saugaus atstumo, nesiartina prie svetimų gyvūnų (šuns, arklio). Skiria ir pritaiko aprangą šiltomis ir šaltomis oro sąlygomis.
XXXXXX	Xxxxxxx aktyvumas
NUOSTATA	Noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus
GEBĖJIMAI	Xxxx, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Eina į priekį, bėga, ropoja, įveikia kliūtis keturpėsčia, atsitupia, šokinėja, atsispiria kojomis, prilaikomas, lipa laiptais, lipa pristatomuoju žingsniu. Spiria, meta, xxxxxx, gaudo kamuolį, išlaiko pusiausvyrą. Žaidžia su sudominusiais daiktais (glosto, purto, mojuoja, stuksena, gniaužo, ima dviem pirštais, veria), juos ima iš viršaus, apačios, pasuka riešą, perima daiktus iš vienos rankos į kitą, ploja rankomis.	Šoka ant abiejų ar ant vienos kojos. Bėga keisdamas kryptį, greitį. Ėjimą kaitalioja su bėgimu. Išgirdęs sutartą signalą, apsisuka ir bėga į kitą pusę. Savarankiškai lipa laiptais aukštyn, žemyn pristatomuoju žingsniu. Abiem kojom pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją. Atlieka koordinuotus judesius aktyvaus judėjimo metu. Geriau derina akies-rankos, rankų ir kojų judesius. Veria ant virvutės įvairaus dydžio daiktus. Xxxxxx, mėto, gaudo, spiria kamuolį. Kerpa, plėšo popierių, lipdo, konstruoja, perlenkia popieriaus lapą 2-3 kartus.	Eina, bėga vienas paskui kitą, po du ir išsisklaidžius, po signalo keičia kryptį. Eina atbulomis. Šokinėja abiem kojom judant pirmyn ir ant vienos kojos. Atsigula ant nugaros ir „mina dviratį“. Šliaužia grindimis, suoliuku. Eina gimnastikos suoleliu, išlaiko pusiausvyrą. Laipioja kopėtėlėmis aukštyn ir žemyn pristatomuoju žingsniu. Šokinėja nuo paaukštinimo. Xxxxxx, sviedinį vienas kitam ir pro vartus. Mėto sviedinį į viršų ir bando jį sugauti. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Kerpa tiesiai, taisyklingai laikydamas žirkles. Piešia, lipdo, aplikuoja, mėgstamą žaislą. Pieštuką laiko tarp nykščio ir kitų pirštų, dviem pirštais gnybia, plešia popierių, ima daiktus ir kūrybinę-statybinę medžiagą kočioja tarp delnų. Žaidžia aktyviuosius, judriuosius žaidimus. Vieną ant kito dėlioja daiktus. Bando atsegti ir užsisegti sagas. Ant siūlo suveria karolius. Žaidžia pirštų žaidimus. Dėlioja mozaikas, dėliones.	Eina, bėga per kliūtis, linijas, pristatydamas pėdą prie pėdos, pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius, atlikdamas judesius rankomis, judėdamas vingiais. Šokinėja ant vienos kojos, abiem kojomis, šokinėja per virvutę, pašoka, siekdamas daikto, laipioja lauko įrengimais sustoja po du, į ratą, į eilę, voromis. Meta kamuolį vienas kitam, sugauna, mėto į horizontalų ir vertikalų taikinį, meta į žemę, po to sugauna, nušoka nuo paaukštinimo ant žemės, atlieka įvairius judesius, greitai, vikriai bėgioja išsisukinėdamas, spiria kamuolį ,stovi ant vienos kojos, važiuoja dviračiu ar paspirtuku plačiu ir siauru xxxxxxx, ratu. Žaidžia komandinius, judriuosius, ramius žaidimus. Žaidžia estafetes, gaudynes, slėpynes. Rašymo priemonę laiko taisyklingai, kerpa žirklėmis įvairias formas ir linijas. Veria ant virvelės smulkius daiktus.
Savimi pasitikintis, empatiškas, puoselėjantis dvasines vertybes
SRITIS	Emocijų suvokimas ir raiška
NUOSTATA	Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais
GEBĖJIMAI	Atpažįsta bei įvardija savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atliepia kito jausmus (užjaučia, padeda)
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Savo nuotaiką reiškia mimika, kūno judesiu ir garsu. Įvairiai reaguoja į kitą vaiką, jo emociją - apkabina, glosto, pastumia, duoda žaislą, kartu žaidžia. Vartant knygeles, žiūrint paveikslėlius, kalba, judesiu, veido mimika reiškia sukeltą emociją (džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį). Išsiskiriant ar susitinkant su tėvais reiškia skirtingas emocijas. Suaugusiojo paskatintas guodžia liūdintį.	Savo emocijas reiškia mimika, kalba, judesiais. Savo emocijas įvardina žodžiais: „aš piktas“, „man liūdna“, „aš džiaugiuosi“, „man skauda“, „aš galvoju“, „laukiu“, „noriu“, „reikia“. Parodo simbolį, atitinkantį jo nuotaiką. Išgyvenant įvairias emocijas, keičia balso intonaciją. Valdo savo emocijas bendraudamas su bendraamžiais ir suaugusiaisiais žaidimo, veiklos, išvykų metu. Laikosi bendrų grupės tinkamo elgesio taisyklių. Paguodžia, paglosto verkiantį draugą, džiaugiasi bendra veikla ir rezultatu.	Nusako savo savijautą švenčiant gimimo dieną (buvo linksma), susipykus su draugu (liūdna), paskatintam suaugusiojo ir pan. Stovėdamas prieš veidrodį, paprašytas, gali nutaisyti linksmą, liūdną, piktą veido išraišką. Pavadina pagrindines emocijas (liūdnas, linksmas, piktas, sunerimęs, susimąstęs). Nuotaikų veideliais pažymi savo nuotaiką. Žaidžia žaidimus, stebi ir įvardina savo bei draugų elgesį ir jausmus. Žiūri paveikslėlius, juose suranda ir įvardina žmonių nuotaiką. Pasakoja, ką teko patirti matomiems veikėjams. Vartydamas knygeles, tapatina knygelėse pasakojamas istorijas su savo asmeniniais išgyvenimais. Atpažįsta suaugusiųjų ir bendraamžių reiškiamas emocijas per mimiką, intonaciją, kūno kalbą. Žaidimuose imituoja žmonių nuotaikas. Teisingai reaguoja į bendraamžio ar suaugusiojo emocinę būseną - paguodžia, užjaučia, kartu džiaugiasi, liūdi ir pan.	Apibūdina savo ir draugų nuotaiką, emocijas, gerą ar blogą elgesį. Nusako girdėtame, matytame kūrinėlyje personažų nuotaikas, emocijas. Samprotauja apie blogo elgesio pasekmes. Skirtingose situacijose išgyvena skirtingas emocijas ir jas išreiškia mimika, balsu, veiksmais, poza. Pavadina pagrindines emocijas: linksmas, liūdnas, piktas, susirūpinęs, pasimetęs, įsiutęs ir pan. Pradeda kalbėtis apie jausmus su kitais, paklausia kodėl pyksta, kodėl verkia. Pastebi nuliūdusį ar atstumtą bendraamžį, kviečia į bendrą veiklą. Skiria suaugusiojo emocijas iš mimikos, balso, kūno kalbos.
SRITIS	Savireguliacija ir savikontrolė
NUOSTATA	Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį
GEBĖJIMAI	Laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, taikiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito), įsiaudrinęs geba nusiraminti
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Reaguoja į besirūpinančio suaugusiojo pagalbą emocijomis, mimika, kūno kalba. Išsigandęs, supykęs, pasimetęs valdo savo emocijas – padedamas suaugusiojo nusiramina, susivaldo, laikosi gero elgesio taisyklių. Savo kalboje vartoja pasisveikinimą, atsisveikinimą ir padėkojimą („laba diena“, „viso gero“, „ačiū“ ir jų atitikmenis).	Laikosi rimties bažnyčioje, maldos metu, teatre, koncerte, kine ir kitose viešose vietose. Kontroliuoja savo elgesį jam priimtinose ar nepriimtinose situacijose. Savo interesų gynimą ir konfliktus sprendžia įvairiais būdais (tariasi, prašo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, naudoja jėgą). Žaidžia kartu su kitais vaikais, priima jų siūlymus ir reiškia savo pageidavimus. Moka paprašyti bei atsiprašyti. Draugiškai dalinasi žaislais. Pasako koks elgesys yra nepriimtinas. Reaguoja į suaugusiojo balso intonaciją, mimiką, kūno kalbą. Girdi, supranta ir vykdo suaugusiojo prašymus bei pageidavimus.	Žaidybinėje veikloje laikosi bendrų susitarimų ir žaidimo taisyklių. Kasdieninėje veikloje stebi suaugusįjį ir seka jo pavyzdžiu. Kartu su suaugusiuoju kuria grupės elgesio taisykles. Laikosi grupės taisyklių, pastebi, jeigu bendraamžiai jų nesilaiko. Pasako, kada pyksta. Tariasi dėl norimo daikto ar žaislo. Priminus suaugusiajam ir padedant bendraamžiams sutvarko žaislus, su kuriais žaidė, padeda daiktus į vietas. Sugeba valdyti savo emocijas įvairiose situacijos paprašytas suaugusiojo. Žino tinkamo elgesio taisykles ir jomis vadovaujasi. Analizuoja paveikslėlius, rūšiuoja juos pagal nurodytą požymį (išvaizdą, elgseną, formą, spalvą, emociją, garsus ir pan.).	Savarankiškai ar suaugusiajam priminus, laikosi susitarimo, grupės taisyklių, saugaus eismo taisyklių, tinkamo elgesio taisyklių. Primena kitiems apie tinkamą elgesį. Kilus problemai, siūlo sprendimo būdus, ieško kompromisų su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Sudrausmina bendraamžius ar draugus. Tariasi dėl vaidmenų žaidime. Susijaudinęs, supykęs randa nusiraminimo būdą (pabūna vienas miegamajame, piešia, meldžiasi), veiklos ir žaidimų metu su bendraamžiais randa taikius sprendimo kelius siekiant rezultato.
XXXXXX	Xxxxxxxx ir savigarba
NUOSTATA	Save vertina teigiamai
GEBĖJIMAI	Xxxxxxxx savo asmens tapatumą („aš esu, buvau, būsiu“), pasako, kad yra berniukas/mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Reaguoja į kvietimą vardu. Xxxxxxx, rodo save nuotraukose, atpažįsta veidrodyje. Priskiria save grupei. Žino kelias kūno dalis (kojos, rankos, pilvas, galva, akys, burna, nosis, ausys, plaukai) ir paprašytas jas rodo. Teigiamai reaguoja į pagyrimus, paskatinimus, džiaugiasi savo atliktu darbu.	Apie save kalba pirmuoju asmeniu ,,Aš“. Stebi, tyrinėja savo kūną, pavadina jo dalis, paaiškina kūno dalių paskirtį pagal savo supratimą. Pasako savo vardą, kiek metų, jis - berniukas, ar mergaitė, Atpažįsta ir skiria savo asmeninius daiktus, saugo juos. Pasako kuo domisi, ką mėgsta veikti, kokius žaislus turi. Žiūrėdamas šeimos nuotrauką, pasako kur ir koks šeimos narys yra, pasakoja apie juos. Žaidimuose atsispindi šeimos gyvenimo modelis (mama, tėtis, vaikai, tarpusavio santykiai, bendravimas). Apibūdina mergaičių ir berniukų aprangą, pomėgius, darbus. Didžiuojasi savo atliktu darbu, jam priklausančiu daiktu ar augintiniu. Džiaugiasi, jaučiasi svarbus turėdamas draugų, giriamas, skatinamas, įvertintas.	Apie save kalba pirmu asmeniu. Pasako savo vardą, pavardę, kiek metų, jis - berniukas, ar mergaitė. Pasakoja apie save ir savo šeimą. Stebi, tyrinėja savo kūną, pavadina jo dalis. Dėlioja žmogaus figūrą iš dėlionių, ieško žmogaus kūno dalių paveikslėliuose, jas įvardina. Skiria savo asmeninius daiktus ir juos saugo. Klasifikuoja mergaitėms ir berniukams būdingą aprangą, rūšiuoja pagal metų laikus, pritaiko tinkamus aksesuarus (karoliai, kaklaraištis, varlytė, žiedas, lankelis, karūna ir pan.) Išvardina šeimos narių vardus, jų atliekamas veiklas (profesijas). Imituoja suaugusiųjų veiklą, kuria žaidybines situacijas. Kuria žaidimo aplinką, tariasi dėl vaidmenų, lyderiauja. Pasitiki savimi, savo sugebėjimais, dalyvauja kasdieninėje, gyvenimiškoje veikloje (namų ruošos darbai, rūpinimasis augintiniais, darbai sode, kieme, pagalba vyresniajam, aplinkosauginės veiklos).	Papasakoja apie save, savo šeimą, artimus žmones, išvardindamas elgesio, būdo savybes, profesijas, priklausymą šeimai (senelis, močiutė, brolis, sesė, anūkas, anūkė, krikšto mama, krikšto tėtis), pasako savo tautybę. Turi geriausią draugą ar draugę, įvardina jį/ją vardu. Įvardina save berniuku ar mergaite, nusako, kas bus suaugęs vyras-moteris, mama-tėtis). Pasakoja apie praeitį, dabartį, ateitį. Įvardina savo gerą ar blogą elgesį, reaguoja į suaugusiojo pastabas savo emocijomis, elgsena. Skiria save iš kitų vaikų nuotraukose, atpažįsta save ankstesnėse nuotraukose, filmuotoje medžiagoje, atsiliepia kviečiamas vardu ar pavarde, tapatina save su darželio grupe. Įvardina priskirtas pareigas šeimoje, grupėje.
SRITIS	Problemų sprendimas
NUOSTATA	Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniams iššūkiams bei sunkumams įveikti
GEBĖJIMAI	Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, padeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Mokosi kopijuodamas bendraamžius. Xxxxx sunkumui kartoja nepasisekusį veiksmą, ieško kitų būdų: reiškia nepasitenkinimą, meta pradėtą veiksmą, prašo suaugusiojo pagalbos.	Kasdieninėje veikloje, žaidimų metu, bendraujant su bendraamžiais ar suaugusiaisiais atranda išeitį iš įvairių gyvenimiškų situacijų (pats pasiima, paprašo, susitaria, dalinasi, keičiasi). Savarankiškai ieško sprendimo būdų įvairiose situacijose. Domisi naujais žaislais, nauja veikla. Kartoja nepasisekusią veiklą iki siekiamo rezultato. Žaisdamas su bendraamžiais planuoja, siūlo ir priima jų pagalbą. Negalėdamas pasiekti norimo rezultato, paprašo suaugusiojo pagalbos.	Dalijasi, kuria bendras taisykles, žaidžia, sprendžia situacijas. Su suaugusiuoju analizuoja įvykį – jo priežastis ir pasekmes. Įvardina, kas padeda įveikti nesėkmes, pasiekti norimą rezultatą. Drąsiai išsako savo nuomonę, pasiūlymus, norus. Norėdamas įveikti sunkumus, tariasi su suaugusiuoju.	Žino keletą būdų, kaip susirasti draugų, kaip elgtis, kad kitiems su juo būtų gera draugauti. Tariasi su bendraamžiais, kaip išspręsti iškilusį sunkumą. Xxxxxxxxxxx, kartoja tą patį siekdamas tikslo arba prašo suaugusiojo pagalbos. Žaidžia žaidimus, kuriuose laukia iššūkiai (kopia sienele, dėlioja dėliones, išbando naujus įrenginius, sudėtingus, naujus, neįprastus žaidimus).
Bendraujantis, puoselėjantis šeimos vertybes
SRITIS	Santykiai su suaugusiaisiais
NUOSTATA	Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais
GEBĖJIMAI	Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdienėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Pasitiki juo besirūpinančiu suaugusiu, žaidžia su juo, talkina veikloje, reaguoja į suaugusiojo mimikas, kūno kalbą ir atsižvelgia į tai. Bijo ar vengia nežinios ( nepažįstamų žmonių, nežinomos aplinkos, neįprastų žaislų).	Su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki, kalbasi apie savo jausmus, patiki jam savo paslaptis, atsižvelgia į jo nuomonę, rodo simpatiją, prieraišumą. Dalyvauja bendroje veikloje su suaugusiais, žaidžia, veikia šalia jų. Kopijuoja suaugusiųjų elgesį, kalbą, veiklą, santykius. Su nepažįstamais nebendrauja, neprisileidžia prie savęs. Pagalbos kreipiasi į jam patikimą suaugusįjį.	Atlieka nesudėtingus buities darbus grupėje: išdalina lėkštes, stalo įrankius, sušluoja šiukšles, valo dulkes, plauna žaislus, palaisto augalus. Pavalgius nusineša indus. Savarankiškai plauna, pjausto vaisius, daržoves, juos ragauja. Laikosi higienos įgūdžių (susišukuoja, paprašo suaugusiojo supinti plaukus, plaunasi rankas, pasideda savo drabužius į vietą, savarankiškai pučia nosį, kosėdamas ar čiaudėdamas prisidengia burną ir pan.). Žaidybinėje veikloje mėgdžioja kasdieninius buities darbus. Bendrauja su suaugusiais, išsako savo norus, pasako kas atsitiko. Bendrauja su tėveliais, pasakoja, ką veikė darželyje. Kai šalia yra jam pažįstamas, patikimas žmogus, drąsiai jaučiasi ir bendrauja su svetimu žmogumi, dalyvauja su juo veikloje. Pasako, kad negalima eiti su svetimais žmonėmis, imti iš jų saldumynus ir atidaryti svetimiems žmonėms duris. Siūlo problemos sprendimo būda, kai reikia, prašo suaugusiojo pagalbos.	Pasakoja suaugusiajam apie tai, kaip praleido laiką namuose, svečiuose, išvykose, darželyje. Įvardija, kodėl negalima bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir kaip reikia elgtis, kai nepažįstamas žmogus kviečia eiti kartu ar siūlo vaišių. Bendrauja su į grupę atėjusiais svečiais, aprodo savo žaislus, žaidimų vietas. Priima suaugusiojo pasiūlymus ir dalyvauja bendroje veikloje, inicijuoja pats veiklą, į kurią įtraukia suaugusįjį. Drąsiai išsako savo nuomonę suaugusiajam ir bendraamžiams, žino ko nori ir kaip tai galima pasiekti, aktyviai reiškia emocijas. Taiko tinkamo elgesio taisykles kasdieninėje veikloje. Kontroliuoja bendrų susitarimų, pažadų laikymąsi su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
SRITIS	Santykiai su bendraamžiais
NUOSTATA	Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais
GEBĖJIMAI	Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalinasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Simpatizuoja bendraamžiams, žaidžia su jais, atkartoja draugo veiksmus, kartoja savo šeimos modelį (šventės, bendravimas tarp suaugusiųjų, rūpinimasis vienas kitu, elgesys prie stalo, svečiuose), bendrauja žodžiu ir kūno kalba. Duoda, atima žaislą, sušeria.	Randa bendrus žaidimo draugus, susipykęs susitaiko, žaidžia kartu su kitais. Dalinasi žaislu tik su savo draugu, tapatina save su savo daiktu ar žaislu. Xxxx savo teises į jam priklausančius daiktus. Paprašo žaislo, tariasi dėl žaislo, žaidžia su juo. Įsitraukia į bendro žaidimo epizodus skirtinguose veiklos kampeliuose.	Stebi žaidžiančius draugus, kviečia žaisti kartu, dalijasi su draugais, bendrauja vienas su kitu. Pasirenka žaidimui vieną ar kelis draugus. Kartu su draugais dalyvauja kasdieninėse veiklose, sprendžia iškilusias problemas, kartu ieško tinkamo sprendimo būdų. Siekdamas rasti kompromisą, įsitraukia į derybų procesą su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.	Tariasi su draugais dėl žaidimo vietos, siužeto, taisyklių. Kartu žaidžia, kuria, veikia, fantazuoja su vienu ar grupe vaikų. Turi grupėje bent vieną geriausią draugą. Sugalvoja pats žaidimą ir pakviečia kitus žaisti, pasiprašo pas kitus vaikus į žaidimą. Dalinasi žaislais, jei žaislas vienetinis, išlaukia savo eilės. Planuoja žaidybine veiklą su bendraamžiais į priekį ir pasirūpina priemonėmis tam žaidimui (pvz.: atsineša žaislą iš namų, sukuria grupėje). Kuria žaidimų, grupės taisykles ir susitarimus kartu su kitais bendraamžiais ar suaugusiuoju.
SRITIS	Sakytinė kalba
NUOSTATA	Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba
GEBĖJIMAI	Xxxxxxxx ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Klauso pasakų, dainelių, eilėraščių, pirštukų žaidimų, juos kartoja, papildo mimika, gestais, varto knygas, kartoja garsiažodžius (mūūū, beee, au-au, miau). Reaguoja į pasakojimo ar skaitomo kūrinio intonaciją. Atsako į užduotą trumpą klausimą judesiu ar žodžiu. Inscenizuoja pažįstamą personažą (paukštelį, kiškutį, saulutę, drugelį, bitutę, mešką ir pan.)	Kalba trumpais 3-4 žodžių sakiniais. Xxxxx, pasakoja apie tai, ką matė ir mato, girdėjo ir girdi, vartodamas žinomus ir naujai išgirstus žodžius. Domisi naujų žodžių reikšmėmis. Deklamuoja trumpus eilėraščius, perpasakoja trumpas pasakas, papildydamas savo mintimis. Klausosi aplinkinių sekamų pasakų. Reaguoja į tai, kas yra sakoma. Kalbantis, bendraujant, suranda spalvas, formas, augalus, gyvūnus, daiktus aplinkoje, juos pavadina. Kalboje vartoja būdvardžius, derina juos su daiktavardžiais. Atsako į suaugusiojo pateiktus klausimus. Pats užduoda jam reikšmingus klausimus.	Xxxxxxxx skaitomų literatūrinių kūrinių, tekstų juos atpasakoja. Dalyvauja pokalbyje, diskusijoje, atsako į pateiktus klausimus. Pasakoja ką girdėjo. Klausosi auklėtojos skaitomų eilėraštukų, atsako į klausimus. Mena mįsles, sako patarles. Atpažįsta kai kurias raides. Deklamuoja trumpus eilėraščius. Deklamuoja savo kūrybos eilėraštuką. Žaidžia buitinius žaidimus. Paaiškina ko nori. Pasakoja apie darželį. Žiūri paveikslėlius, juos komentuoja, derina skaitvardį su daiktavardžiu. Kalbėdamas vartoja esamąjį ir būtąjį laiką. Pasako ką nupiešė. Pasakoja apie save. Komentuoja atliekamus veiksmus. Garsiai planuoja savo ketinimus, žaisdamas kalba. Kalba trumpais sakiniais, užduoda klausimus. Sako žodžius: „ačiū“, „prašau“, „labas rytas“, „laba diena“, „viso gero“ ir pan. Atpasakoja iliustracijas, apibūdina, daiktus. Žiūri, komentuoja nuotraukas, paveikslėlius. ,,Skaito“ knygas.	Deklamuoja eilėraščius, mena mįsles, kartoja patarles ir priežodžius. Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria eilėraščius, įvairias istorijas, mėgdžioja personažus ir jų kalbą. Pasakoja knygelės turinį - apie tai kas vyksta, įvardija bent tris pagrindinius veikėjus. Pasakoja ką mėgsta, ką veikia, ko nori, ko tikisi. Apibūdina pagrindines švenčiamas šventes šeimoje bei darželyje, įvardija pagrindinius tų švenčių akcentus. Pasakoja apie matytą spektaklį, filmą, animacinį filmuką, jo eigą. Klausosi įvairaus turinio tekstų apie aplinką, įvairius įvykius, reiškinius, daiktus gyvai ir įrašų. Žaidžia garsais ir žodžiais, kuria naujus žodžius. Kalboje vartoja apibendrinamuosius žodžius (transporto priemonės, indai, baldai, drabužiai, žaislai ir pan.), vaizdingus posakius, palyginimus. Vartoja kalboje daugumą kalbos dalių; būdvardžius, daiktavardžius, veiksmažodžius, prieveiksmius, prielinksnius, sinonimus, antonimus. Išgirsta žodžio pirmą, paskutinį garsą. Varto įvairią literatūrą, stebi vaizdines priemones. Pasakoja apie tai, kas vyksta Lietuvoje.
SRITIS	Rašytinė kalba
NUOSTATA	Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu
GEBĖJIMAI	Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Nori „skaityti“ mėgstamiausias knygeles, vaidina skaitantį (pats liečia pirštu paveikslėlius, taria trumpinius: miau, au, be ir kt.). Įvairiomis rašymo priemonėmis (flomasteriu, paprastu ir spalvotu pieštuku, šratinuku, kreidelėmis, akvareliniais dažais) popieriaus lape spontaniškai brauko neryškias linijas. Sieja paveikslėlį su esančiu daiktu.	„Skaito“ knygelių paveikslėlius, vaidina „rašantįjį“ įvairiomis rašymo priemonėmis. Didelį dėmesį kreipia, kad knygelė būtų skaitoma po kelis kartus, nekeičiant teksto. Randa, pastebi jų artimoje aplinkoje esančius simbolius, aiškinasi jų reikšmę. Piešia matytus, patirtus įspūdžius, pasakoja. Džiaugiasi savo keverzonėmis ir jomis išreiškia savo mintis, jas įvardina žodžiais. Domisi raidėmis ir jas „naudoti“ savo žaidybinėje, kūrybinėje veikloje.	Varto žurnalą, knygą, bukletą ar skrajutę, imituoja, kad skaito. „Skaitydamas“ atkartoja skaitytos knygos turinį. Nupiešęs piešinį „pasirašo“, nukopijuoja savo vardą. Xxxxx savo vardo raidės grupės aplinkoje, knygose. Kopijuoja rašto ženklus. „Rašo“ xxx xxxxxx, xxxxxx, lapo ir pan. Deda paveikslėlių sekas iš 5-6 paveikslėlių, kuria istoriją. Naudodamas geometrines figūras (apskritimas, trikampis, keturkampis) piešia žmones, gyvūnus.	Kopijuoja raides, žodžius, pastebi žodžius, prasidedančius ta pačia raide, kopijuoja bei užsirašo savo vardą spausdintinėmis raidėmis, sugalvoja pavadinimą savo sukurtai knygutei, vardija žinomas raides, piešia ženklus. Rašo įvairiomis rašymo priemonėmis Priskiria garsą grafiniam vaizdui. Dėlioja raidžių – žodžių, žodžių-daiktų korteles. Kuria rankų darbo knygeles, jas iliustruoja. Deda paveikslėlių sekas iš 6-8 paveikslėlių, kuria istoriją. Pažįsta ir skiria kai kurias abėcėlės raides. Randa žodžius prasidedančius ta pačia raide. Kompiuteriu rašo raides.
Smalsus, iniciatyvus, tyrinėjantis supančią aplinką
SRITIS	Aplinkos pažinimas
XXXXXXXX	Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja
GEBĖJIMAI	Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Atpažįsta artimą aplinką, edukacines erdves, rodo kur ką veikia. Skiria pagal simbolį tik jam priklausantį daiktą, rodo ką su juo veikia. Stebi supančią aplinką, domisi gamtos reiškiniais (lietus, sniegas, griaustinis), naujai atsiradusiu žaislu, daiktu, augalu, gyvūnu, juos pavadina, mėgdžioja. Daiktus atpažįsta per pojūčius – regos, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo. Naudojasi kasdienio būtinumo daiktais (nosinė, šaukštas, šukos, naktipuodis).	Stebi ir pavadina augalus, gyvūnus, daiktus, esančius artimiausioje aplinkoje. Pasako bent 2-3 jų išvaizdos panašumus ir skirtumus. Sodina, prižiūri, puoselėja augalus, rūpinasi augintiniais. Įvardina mūsų kraštui būdingus gamtos reiškinius (lietus, sniegas, pūga, vėjas, griaustinis, vaivorykštė). Naudojasi asmeninėmis higienos priemonėmis. Pasako savo vardą, įvardija savo šeimos narius, jų vardus, pasakoja apie jų darbus. Orientuojasi grupės, darželio aplinkoje.	Žiūri nuotraukas, paveikslėlius su skirtingais orais, paros dalimis, metų laikais, juos įvardina. Ieško paveikslėlių atitinkančių oro sąlygas. Įvardina gamtos reiškinius (lietus, sniegas, vėjas, vaivorykštė, pūga, šlapdriba, rūkas). Žino gamtos reiškinių svarbą gyvajai gamtai. Liečia, tyrinėja įvairią gamtinę medžiagą, ją rūšiuoja, skaičiuoja, atpažįsta, pavadina. Pasako metų laikų pavadinimus. Atrenka mergaičių ir berniukų drabužėlius, rūšiuoja pagal metų laikus. Įsimena, pavadina darželio patalpas. Sugrupuoja ir pavadina medžius (eglė, klevas, ąžuolas, pušis, beržas). Pasako miesto, kuriame gyvena pavadinimą. Pasakoja apie savo šeimą, namus, gyvenamąją aplinką. Varto knygutes, aiškinasi, pakartoja, apibūdina žvėrelius pagal išorinius požymius. Pastebi jų išskirtinius bruožus (kailis, uodega, nagai, spalva ir pan.) Žiūri filmus apie gamtą, gyvūnus, paveikslėlius knygose, nuotraukas, patys aiškina, ką mato, klausia. Paveikslėlių pagalba kuria artimiausios aplinkos siužetą. Varto knygas, ieško augalų paveikslėlių, juos pavadina, stebi augalus grupėje, juos aptaria, klasifikuoja, tyrinėja per mikroskopą, dėlioja augalų vystymosi seką. Kartu su auklėtoja gamina daržovių, vaisių salotas. Gamina Lietuvos vėliavą. Įvardija šviesoforo spalvas, įsimena, ką reiškia. Žaidžia su kortelių žaidimais: „Metų laikai“, „Gyvūnai“, „Paukščiai“, „Profesijos“ ir kt.	Knygose, plakatuose atpažįsta ir pavadina gyvūnus, skiria naminius ir laukinius gyvūnus bei jų jauniklius, pasako jų gyvenamąją vietą. Ieško informacijos apie gyvūnus ir augalus, jų gyvenseną bei priežiūrą knygose, enciklopedijose, IKT . Grupuoja, lygina augalus pagal vieną savybę. Gali išvardinti keletą augalų pavadinimų. Žino bent vieną vaistingą augalą. Rūpinasi augalais – sėja, persodina, laisto, ravi, skina vaisius. Apibūdina daržoves (morka, bulvė, burokėlis, kopūstas, agurkas, svogūnas ir pan.), vaisius (obuolys, kriaušė, slyva, apelsinas, mandarinas ir pan.), uogas (braškė, vyšnia, avietė, žemuogė, pomidoras, arbūzas, melionas ir pan.), pasako jų pavadinimus. Pasako keleto paukščių pavadinimus (gandras, balandis, varna, žvirblis, zylė, genys, sniegena, antis, gulbė), išvardina kūno dalis, apibūdina gyvenamą vietą. Dalyvauja pokalbiuose apie orą, gamtos reiškinius, dangaus kūnus, metų laikus, įvardina metų laikų požymius. Domisi aplinka, stebi kaip auga augalai, kaip elgiasi gyvūnai atitinkamu metų laiku. Atlieka paprastus bandymus, tyrinėja iš kokių medžiagų padaryti daiktai, kur jie naudojami. Siūlo idėjas ką būtų galima dar tyrinėti. Nusako daikto pagaminimo seką, pvz. iš avių gaunama vilna, suvejami siūlai, numezgamos pirštinės. Įvardija buityje naudojamus prietaisus, jais naudojasi. Rūšiuoja atliekas, žino konteinerių spalvas. Pažįsta Lietuvos vėliavą ir herbą. Pasako savo miesto ir gatvės pavadinimus. Įvardina gimtojo miesto įžymias vietas (Panevėžyje – Senvagė, Laisvės aikštė, Kristaus Karaliaus katedra, Xxxxx Xxxxxxxx dramos teatras ir pan.) Pasako kuo norėtų būti užaugęs, kuo ši profesija ypatinga, kas jai būdinga.
SRITIS	Skaičiavimas ir matavimas
NUOSTATA	Nusiteikęs pasaulį pažinti skaičiuodamas ir matuodamas
GEBĖJIMAI	Geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, vartoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Žaidžia, dėlioja figūras pagal pasirinktą vieną požymį- spalvą, išvaizdą, didėjančia ar mažėjančia tvarka, suranda tai formai skirtą vietą. Gestais, mimika rodo (daug, vienas, du, nėra.) Paprašius rodo pirštukais kiek metų. Lygina daiktus- judesiu parodo storumą, aukštumą.	Statydamas, konstruodamas, grupuodamas atsižvelgia į daikto dydį, formą ir spalvą. Atpažįsta ir atrenka apskritos (skritulio), keturkampės (keturkampio), trikampės (trikampio) formos daiktus. Pasako ir parodo pagrindines spalvas (raudona, geltona, žalia, mėlyna, juoda, oranžinė), randa šių spalvų daiktus savo aplinkoje. Rikiuoja daiktus į eilę nuo didžiausio iki mažiausio, nuo storiausio iki ploniausio, nuo sunkiausio iki lengviausio ir atgal. Skiria sąvokas mažai ir daug. Padalina daiktus po lygiai. Eksperimentuoja su įvairių formų ir dydžių daiktais, kaladėlėmis, kai iš jų yra statoma. Dėlioja paveikslėlių sekas iš 3-4 paveikslėlių, dėliones.	Dėlioja korteles su daiktais, lygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupėje. Paprašytas, bendraamžiams padalina daiktus po lygiai (po du, po tris). Randa dvi korteles, kuriose pavaizduota po tiek pat daiktų. Paveikslėlyje randa visus vienos formos daiktus. Žaisdamas vartoja sąvokas „pirmas“, „antras“. Skirsto, dėlioja daiktus pagal dydį, spalvą, formą, ieško jų paveikslėliuose ir aplinkoje, juos skaičiuoja. Kasdienėje aplinkoje pasitaikančius daiktus dėlioja nuo mažiausio iki didžiausio ir atvirkščiai. Nusako matomo objekto vietą erdvėje aukštai-žemai. Varto knygeles, ieško paveikslėlių, atrenka daiktus pagal požymius, įvardina jų savybes (aukštesnis-žemesnis, lengvesnis–sunkesnis, storesnis–plonesnis). Randa reikiamą dėlionės detalę. Kasdienėje aplinkoje pasitaikančius daiktus lygina pagal ilgį, aukštį, masę, storį juos dedant vieną prie kito, kilnojant. Konstruoja, grupuoja atsižvelgiant į daikto formą (apskritos, kvadratinės, keturkampės, trikampės formos). Dėlioja ir kuria kompozicijas iš popierinių figūrų (trikampis, apskritimas, kvadratas, stačiakampis). Dėlioja priešingybių paveikslėlius (aukštai-žemai, ant-po ir pan.). Parodo, kur jo kūno priekis, nugara, kairė, dešinė pusės. Paprašytas paeina žingsnį į priekį, atgal, į kairę, į dešinę. Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu.	Skaičiuoja, grupuoja daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Lygina daiktus pagal ilgį, storį, aukštį, vartoja žodžius; ilgesnis, trumpesnis, siauresnis, platesnis. Orientuojasi plokščioje erdvėje, aukštai, žemai. Knygas „skaito“ iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Pasako ir nurodo kryptį: kairė, dešinė pusė, priešais mane, už manęs. Skiria kūno priekį ir nugarą, dešinę ir kairę puses. Padalina daiktus į grupes, po lygiai, pusiau, į dvi, keturias dalis. Pradeda daiktų skaičių sieti su skaitmenimis ir skaičių simboliais nuo 0 iki 10. Atpažįsta ir atrenka apskritos ir keturkampės formos daiktus, įvardina plokštumos ir erdvės figūras: skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą. Įvardina pagrindines spalvas: geltoną, mėlyną, raudoną, juodą, baltą, pasako kaip išgauti kitas spalvas ir atspalvius (žalia, violetinė, oranžinė, rožinė, alyvinė, ruda). Kalbėdamas apie spalvas vartoja sąvokas vienspalvis, dvispalvis. Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius. Skaičiuoja bent iki 10. Dėlioja daiktus ir atsako į klausimus: Kiek iš viso, kiek daugiau, kiek mažiau? Sudėlioja nuo mažiausio iki didžiausio ir atvirkščiai, vartoja žodžius daugiau, mažiau, po lygiai. Dėlioja skaičių, formų, spalvų, daiktų sekas, papildo jas 1-2 elementais. Suvokti praeitį, dabartį, ateitį.
SRITIS	Iniciatyvumas ir atkaklumas
NUOSTATA	Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais
GEBĖJIMAI	Savo iniciatyva pagal pomėgius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją plėtoja, geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Eina pats ar laikydamasis prie pasirinkto daikto, žaidžia atlikdamas įvairius veiksmus (siekia, liečia, baksnoja, judina, tampo, gaudo, sūpuoja). Kartoja suaugusiojo rodomus, patikusius ar sudominusius veiksmus. Po kurio laiko atkartoja išmoktus judesius, veiksmus, juos jungia į vieną seką. Protestuoja - negalėdamas įveikti kliūties, meta veiklą, verkia, pyksta.	Susitelkia veikdamas, žaisdamas ir trumpam išlaiko dėmesį (apie 10 min.). Kopijuoja suaugusiojo rodomus veiksmus. Piešia pasirinkdamas įvairias menines raiškos priemones (pieštukai, flomasteriai, akvarelė, guašas, kreidelės) . Žaidžia savo pasirinktus žaidimus. Xxxxx ir mėgdžioja draugus bei suaugusiuosius, taip mokydamasis naujų veiksmų. Stengiasi iki galo sudėti dėlionę, sukonstruoti norimą daiktą. Domisi nauja veikla ir aktyviai joje dalyvauja. Pats keičia veiklą. Xxxxxxx savo norus, sako „ne“. Kreipiasi pagalbos į suaugusįjį, kai pats nepajėgia susidoroti su iškilusiais sunkumais.	Domisi nauja informacija bei veikla. Savarankiškai ar suaugusiojo paskatintas pasirenka veiklą. Ilgesį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ar su draugais. Xxxxxxx nuo pasirinktos veiklos prie suaugusiojo pasiūlytos veiklos. Bando pats įveikti kliūtis veikloje, nepavykus kreipiasi pagalbos į suaugusįjį. Dalijasi, kuria bendras taisykles, žaidžia, sprendžia situacijas. Rodo iniciatyvą vadovauti sugalvotam žaidimui ir buria kitus vaikus. Sugalvoja būdus, kaip pasiekti neprieinamą daiktą.	Pats pasirenka veiklą, išlaiko dėmesį ilgesnį laiką žaisdamas vienas ar su draugais. Inicijuoja žaidimus, siūlo savo sprendimus, derina veiksmus su bendraamžiais. Pats bando įveikti kliūtis savo veikloje, bet nepasisekus, kreipiasi pagalbos į bendraamžius, o tik vėliau į suaugusįjį. Suaugusiajam pakvietus, įsitraukia į jo pasiūlytą veiklą arba ne argumentuodamas savo sprendimą. Siekia savarankiškumo, bet laukia ir iš suaugusiojo paskatinimo, padrąsinimo.
SRITIS	Tyrinėjimas
NUOSTATA	Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja
GEBĖJIMAI	Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Žaidžia su žaislais, daiktais- tyrinėja juos. Griauna, stato - procesą kartoja kelis kartus, domisi kas atsitiko. Stebi kas vyksta aplinkui (augalo augimas, vandens savybės, gamtos laikų pokyčiai, pan.) rodo judesiais kas vyksta. Ieško paslėpto daikto, žaidžia slėpynių.	Tyrinėja jį supančia aplinką, pastebi jos pasikeitimus, domisi kas ir iš ko yra padaryta, kas ir kodėl taip vyksta. Tyrinėja jį supantį pasaulį bandydamas pats – xxxxxxx, laužo, trina, stebi, brauko, maigo, kapsto ir pan. Daiktus atpažįsta per pojūčius – regos, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo. Surenka, rūšiuoja ir sudėlioja daiktus tam tikra tvarka, įvairiais būdais žaidžia su medžiagomis. Stiprina tvarkos jausmą, t. y. grupuoja paprastus daiktus, padeda juos į jų vietą. Su suaugusiojo pagalba, išsiaiškina nepažįstamų daiktų, medžiagų savybes, jų pritaikymo galimybes.	Žaidimui panaudoja įvairius daiktus iš artimos aplinkos. Pasako, kur šie daiktai naudojami ir kam. Analizuoja, grupuoja ir klasifikuoja daiktus pagal nurodytas savybes ar jų požymius. Žaidžia žaidimą „Stebuklingas maišelis“: liečia daiktus, nusako požymius (kietas, minkštas, švelnus ar šiurkštus). Žaidžia žaidimus: „Atspėk, ką valgai“ ir kt. Ieško atsakymų į probleminį klausimą „Kodėl?“. Atlieka eksperimentus: „Plaukia-skęsta“. Tyrinėja daiktus ant šviesos stalo. Išbando magneto galimybes. Tyrinėja aplinką padidinamosios lūpos pagalba. Skanauja įvairaus skonio arbatas, vandenį, nusako jų savybes. Atlikdamas bandymus, pasako kas vyksta ir kodėl. Vadovaujasi saugaus elgesio taisyklėmis.	Stebi ir analizuoja gamtos reiškinius – lietus, sniegas, vėjas, pūga, žaibas, audra, potvynis, rūkas, vaivorykštė, kruša, aptaria kokį poveikį sukelia mūsų aplinkai. Ieško informacijos, kokį poveikį dangaus kūnai turi žemės planetai. Stebi, tyrinėja augalų gyvavimo etapus nuo sėklos iki vaisiaus. Stebėdamas aplinką, pasako akivaizdžius daiktų, gyvūnų, augalų grupių panašumus ir skirtumus, juos aptaria. Įvairiais būdais tyrinėja augalus, aplinką, medžiagas. Samprotauja apie daiktų panaudojimą, jų veikimą, bando paaiškinti kokios jų savybės padaro juos tinkamus naudojimui. Pasako keletą žydinčių augalų pavadinimų, pasako kaip jais reikia rūpintis. Dalyvauja bandymuose ir su suaugusiojo pagalba bando patys tai daryti. Paaiškina, kad su nežinomais daiktais reikia elgtis atsargiai. Pats pasirenka žaidimui ar kitai veiklai reikalingus daiktus, medžiagas. Aptaria ir pristato bandymų, stebėjimų rezultatus, mokosi juos pavaizduoti vizualiai.
Kūrybiškas, individualus, turintis motyvaciją tobulėti
SRITIS	Meninė raiška
NUOSTATA	Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje
GEBĖJIMAI	Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Žaidžia su žaisliukais pirštukų, kykavimo žaidimus, atkartoja suaugusio parodytus veiksmus, jausmus. Tapo pirštukais, teptukais ant įvairaus paviršiaus. Žaidžia su kinetiniu smėliu, smėliu ir kitomis kūrybinėmis-statybinėmis medžiagomis, džiaugiasi paliekamu „pėdsaku“, kartoja pavykusį veiksmą. Susidomėjęs klausosi meninio ugdymo mokytojos, grupės pedagogo, vaikų, muzikos atlikėjų atliekamos muzikos ir įrašų. Emocingai juos suvokia (šypsosi, džiaugiasi, ploja rankom, trepsi, sėdėdamas sūpuoja kojas ar pan.). Klausosi muzikos, atliekamos natūraliais (akmenėliais, pagaliukais), autentiškais (birbyne, molinukais, švilpynėmis) ir klasikiniais (smuiku, akordeonu, fortepijonu) instrumentais, liaudies ir profesionalių kompozitorių sukurtos muzikos. Klausosi gamtos, aplinkos garsų. Kai kuriuos mėgdžioja. Muziką atkuria kūno judesiais (siūbavimu, žygiavimu), garsais (stuksenimu, plojimu, trepsėjimu). Spontaniškai žaidžia balso intonacijomis. Suaugusiojo dainavimą palydi ritminiais judesiais. Spontaniškai stuksena lauko akmenėliais, medinėmis lazdelėmis, groja barškučiais, žvangučiais, muša būgneliais, trikampėliais. Eina, bėga rateliu, sukasi, tupiasi, stojasi pagal muzikos pobūdį. Džiaugiasi tarpusavio bendravimu. Reaguoja į suaugusiojo judesius, bando juos atkartoti.	Žaisdami drauge, reiškia įvairias emocijas, pasakoja ką daro, ką mato, kas atsitinka. Įsijaučia į veikėjus, siužetą, improvizuoja, reiškia emocijas, kokios tuo metu kyla. Žaidžia- vaidina trumpas scenas pagal literatūrinius, muzikinius siužetus. Kuria pačių išgalvotas istorijas ir jas vaidina. Žaidžia stalo teatrą. Kartoja matytus veiksmus, judesius. Piešia įvairiomis meninės raiškos priemonėmis, įvairia technika. Eksperimentuoja maišydamas spalvas ir atranda naujus atspalvius. Pasakoja apie savo piešinį, lipdinį ar kitą darbelį, išreiškia savo potyrius, emocijas. Džiaugiasi dailės priemonių paliekamais pėdsakais ir patiriamais jutimais, kartoja ir pratęsia įdomią patirtį. Savo ,,keverzonėse” įžvelgia daiktus ir įvykius. Kuria iš įvairios gamtinės medžiagos. Susidomėjęs klausosi meninio ugdymo mokytojo, grupės pedagogo, vaikų, muzikos atlikėjų atliekamos muzikos ir įrašų. Klausosi muzikos, atliekamos natūraliais (akmenėliais, pagaliukais), autentiškais (birbyne, molinukais, švilpynėmis) ir klasikiniais (smuiku, akordeonu, fortepijonu) instrumentais, liaudies ir profesionalių kompozitorių sukurtos muzikos. Klausosi gamtos, aplinkos garsų, kai kuriuos mėgdžioja, atvaizduoja. Muziką atkuria kūno judesiais (siūbavimu, žygiavimu), garsais (stuksenimu, plojimu, trepsėjimu). Skiria tempą (lėtas – greitas), dinamiką (tyliai – garsiai), tembrą (storai – plonai, aukštai- žemai), nuotaiką (linksma, liūdna, iškilminga). Emocingai juos suvokia (šypsosi, džiaugiasi, ploja rankom, trepsi, sėdėdamas sūpuoja kojas ar pan.). Kai kuriuos juos įvardina. Dainuoja 1 posmo (2 – 4 garsų) daineles be instrumentinio pritarimo ir 2 posmų daineles su instrumentiniu pritarimu. Dainavimą palydi ritminiais judesiais rodant suaugusiajam. Spontaniškai stuksena lauko akmenėliais, medinėmis lazdelėmis, groja barškučiais, žvangučiais, muša būgneliais, trikampėliais. Atlieka ritminius pratimus įvairiais muzikos instrumentais dainuojant, grojant meninio ugdymo mokytojui, seka dirigento judesius, stengiasi kartu pradėti ir pabaigti kūrinį. Kai kurie vaikai jaučia ritmą. Atpažįsta vaikiškus instrumentus (būgnelį, dūdelę), kai kuriuos klasikinius instrumentus (pianiną, smuikelį, akordeoną ar pan.), kai kuriuos įvardina. Eina, bėga rateliu, sukasi į abi puses po vieną ir poromis pagal muzikos pobūdį. Su suaugusiojo pagalba sudaro ratą, keičia rato kryptį, jį mažina ir didina. Šoka sukamuosius lietuvių liaudies ratelius, seka, kartoja suaugusiojo judesius. Šokdami džiaugiasi tarpusavio bendravimu. Šokdami improvizuoja dviejų - keturių natūralių judesių seką, išreikšdami aplinkos vaizdus. Žaidžia muzikinius žaidimus. Mokosi būti žaidimo vedančiuoju, pagrindiniu personažu, perteikia jo emocijas.	Žaidžia teatrą, mėgdžioja pasakų herojus, improvizuoja. Xxxxxx, judesiu, balsu bando atkurti įsivaizduojamą elgesį ir kalbą. Kuria dialogą tarp veikėjų. Atkuria matytų situacijų fragmentus panaudodami aplinkoje esančius daiktus. Sau priskiria vaidmenį. Piešia įvairiomis meninės raiškos priemonėmis, įvairia technika. Eksperimentuoja maišydamas spalvas ir atranda naujus atspalvius. Kuria iš įvairios gamtinės medžiagos, buitinių atliekų. Reiškia savo emocijas spalva, forma, linija. Modeliuoja įvairius objektus iš kūrybinių-statybinių medžiagų (plastilinas, modelinas, molis, kinetinis smėlis ir pan.) Klausosi meninio ugdymo mokytojos, grupės pedagogo, vaikų, muzikos atlikėjų atliekamos muzikos ir įrašų. Klausosi muzikos, atliekamos natūraliais (akmenėliais, pagaliukais), autentiškais (birbyne, molinukais, švilpynėmis) ir klasikiniais (smuiku, akordeonu, fortepijonu) instrumentais, liaudies ir profesionalių kompozitorių sukurtos muzikos. Klausosi gamtos, aplinkos garsų, kai kuriuos mėgdžioja, atvaizduoja. Muziką atkuria kūno judesiais (siūbavimu, žygiavimu), garsais (stuksenimu, plojimu, trepsėjimu). Įvardina muzikos nuotaiką, muzikinius ir nemuzikinius garsus, išsako žodžiais kilusius įspūdžius, atsako į mokytojo užduodamus muzikinius klausimus. Skiria tempą (lėtas – greitas), dinamiką (tyliai – garsiai), tembrą (storai – plonai, aukštai- žemai), nuotaiką (linksma, liūdna, iškilminga), muzikinius žanrus (daina, ratelis, šokis, maršas, lopšinė, polka), kai kuriuos įvardina. Dainuoja 1 posmo vienbalses dainas be instrumentinio pritarimo ir 2 – 3 posmų su instrumentiniu pritarimu. Dainavimą palydi ritminiais judesiais rodant suaugusiajam. Gieda giesmeles, jas atlieka ramiai, susikaupę. Stuksena lauko akmenėliais, medinėmis lazdelėmis, groja barškučiais, žvangučiais, muša būgneliais, trikampėliais. Dainuojant atlieka ritminius pratimus įvairiais muzikos instrumentais ir grojant pedagogui, seka dirigento judesius, stengiasi kartu pradėti ir pabaigti kūrinį. Jaučia ritmą. Atpažįsta vaikiškus instrumentus (būgnelį, dūdelę), kai kuriuos klasikinius instrumentus (pianiną, smuikelį, akordeoną ar pan.), kai kuriuos įvardina. Spontaniškai kuria trumpus ritminius motyvus instrumentais, ploja, trepsi, stuksena, taiko judesius ramaus, judraus pobūdžio muzikai. Eina, bėga rateliu, sukasi į abi puses po vieną ir poromis pagal muzikos pobūdį, atskiras dalis atlieka skirtingu tempu, sudaro savarankiškai ratą, keičia rato kryptį, jį mažina ir didina. Šoka sukamuosius lietuvių liaudies ratelius, originalios kūrybos šokius su skirtingo tempo dalimis. Šokdami džiaugiasi tarpusavio bendravimu. Šokdami improvizuoja keturių - penkių natūralių judesių seką, išreikšdami aplinkos vaizdus. Žaidžia muzikinius žaidimus. Tampa žaidimo vedančiuoju, pagrindiniu personažu, perteikia jo emocijas.	Vaidina stalo lėlių teatre, keisdamas balso intonaciją išreiškia savo jausmus pamėgdžiodamas pasirinktą personažą. Vaidina siužetus, kuria monologus, dialogus. Vaidindamas atkartoja matytus siužetus, vaizdus, kopijuojamą suaugusiųjų elgseną. Panaudodamas įvairią mišrią techniką kuria ornamentus. Kuria paveikslus, kompozicijas iš gamtinės medžiagos, buitinių atliekų ir kitų daiktų. Konstruoja, lipdo, piešia, spauduoja įvairiomis priemonėmis nesudėtingas formas. Eksperimentuoja dailės medžiagomis, atrasdamas spalvų, linijų, formų įvairovę, turi mėgstamas spalvas. Ornamentus pakartoja pasirinktomis piešimo priemonėmis. Bando išreikšti ir pritaikyti metų ar paros laikui būdingiausią spalvą. Kuria grupinius darbus. Susikuria ištisą žaidimo aplinką, panaudodamas daiktus, drabužius, aplinkos reikmenis. Įdėmiai klausosi meninio ugdymo mokytojos, grupės pedagogo, vaikų, muzikos atlikėjų atliekamos muzikos ir įrašų. Klausosi muzikos, atliekamos natūraliais (akmenėliais, pagaliukais), autentiškais (birbyne, molinukais, švilpynėmis) ir klasikiniais (smuiku, akordeonu, fortepijonu) instrumentais, liaudies ir profesionalių kompozitorių sukurtos muzikos. Klausosi gamtos, aplinkos garsų ir juos mėgdžioja, atvaizduoja. Muziką atkuria kūno judesiais (siūbavimu, žygiavimu), garsais (stuksenimu, plojimu, trepsėjimu). Įvardina muzikos nuotaiką, muzikinius ir nemuzikinius garsus, išsako žodžiais, piešdamas kilusius įspūdžius, atsako į mokytojo užduodamus muzikinius klausimus. Skiria tempą (lėtas – greitas), dinamiką (tyliai – garsiai), tembrą (storai – plonai, aukštai- žemai), nuotaiką (linksma, liūdna, iškilminga), muzikinius žanrus (daina, ratelis, šokis, maršas, lopšinė, polka), juos įvardina. Dainuoja 2 posmų vienbalses dainas be instrumentinio pritarimo ir 3 – 4 posmų su instrumentiniu pritarimu. Dainavimą palydi ritminiais judesiais. Gieda giesmeles, jas atlieka ramiai, susikaupę. Ritmiškai stuksena lauko akmenėliais, medinėmis lazdelėmis, groja barškučiais, žvangučiais, muša būgneliais, trikampėliais. Dainuojant atlieka ritminius pratimus įvairiais muzikos instrumentais ir grojant pedagogui, seka dirigento judesius, kartu pradeda ir pabaigia kūrinį. Jaučia ritmą. Atpažįsta ir įvardina vaikiškus instrumentus (būgnelį, dūdelę), kai kuriuos klasikinius instrumentus (pianiną, smuikelį, akordeoną ar pan.). Kuria ritminius motyvus instrumentais, ploja, trepsi, stuksena, taiko judesius ramaus, judraus pobūdžio muzikai, inscenizuoja dainą, ratelį. Eina, bėga rateliu, sukasi į abi puses po vieną ir poromis pagal muzikos pobūdį, atskiras dalis atlieka skirtingu tempu, sudaro savarankiškai ratą, keičia rato kryptį, jį mažina ir didina. Šoka sukamuosius lietuvių liaudies ratelius, originalios kūrybos šokius su skirtingo tempo dalimis. Šokdami džiaugiasi tarpusavio bendravimu. Šokdami improvizuoja penkių – šešių natūralių judesių seką, išreikšdamas aplinkos vaizdus. Tyrinėja judesių grakštumą, plastiškumą. Žaidžia muzikinius žaidimus. Tampa žaidimo vedančiuoju, pagrindiniu personažu, perteikia jo emocijas.
SRITIS	Estetinis suvokimas
NUOSTATA	Domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla
GEBĖJIMAI	Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučiasi, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Suklūsta, linguoja, šoka, krykštauja išgirdęs patinkančią melodiją, dainelę, pamatęs patinkantį vaizdą. Varto knygas apžiūrinėdamas spalvingas iliustracijas, nustemba, džiaugiasi pamatytu vaizdu. Stebi gamtą, žavisi ja. Pastebėjęs patinkantį objektą, reiškia teigiamas emocijas, liečia, tyrinėja.	Xxxxxx jau girdėtus ir naujus muzikos kūrinius, šokius, xxxxxxxx. Įvardina kas patiko ar nepatiko muzikos kūrinyje, dainoje, šokyje, spektaklyje. Džiaugiasi ne tik savo, bet ir draugo kūriniu. Reiškia emocijas klausydamas muzikos, dainos, stebėdamas šokį, vaidinimą. Emocingai reaguoja į dainų ir aplinkos garsus. Rūpinasi savo išvaizda, saugo savo drabužius, stengiasi gražiai atrodyti ir būti pastebėtas bendraamžių ir suaugusiųjų.	Padeda atnaujinti grupės aplinką, ją puošti. Pasakoja patirtus įspūdžius. Džiaugiasi menine veikla, nori šokti, dainuoti, vaidinti. Keliais žodžiais ar sakiniais pasako savo pojūčius klausantis muzikos kūrinio, pasakojimo, pasakos, stebint filmą, vaidinimą. Reaguoja į perteikiamo siužeto nuotaiką. Pastebi gamtos grožį, girdi aplinkos garsus, visa tai įvardina.	Kuria grupės aplinkos estetiką, puošia ją. Aptaria savo kūrinį išsakydamas savo jausmus, emocijas. Pasidžiaugia savo ir draugų meniniais darbais. Šoka naujus šokius, dainuoja dainas, pasako savo nuomonę apie juos. Didžiuojasi, džiaugiasi savo apranga, išvaizda. Sako komplimentus. Pastebi grožį gamtoje. Girdėtus muzikos kūrinius apibūdina savo išgyventais jausmais. Papasakoja matyto spektaklio įspūdžius. Džiaugiasi pavykusia menine veikla ir nori ją tęsti bei dalyvauti ateityje.
SRITIS	Kūrybiškumas
NUOSTATA	Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą
GEBĖJIMAI	Savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Spontaniškai įvairiomis priemonėmis piešia, brauko ant įvairių paviršių. Xxxxxxx atsiradusį naują daiktą, pritaiko jį žaidimuose., Xxxxxxxx išgirdęs naują garsą, jį savaip interpretuoja ir mėgdžioja.	Xxxxxxx, mėgdžioja ką prisimena, kaip daro suaugusieji ar kiti vaikai. Vaizduoja gamtos reiškinius. Kurdamas labiau mėgaujasi procesu, o ne rezultatu. Jei rezultatas nedomina, nebaigęs žaidimo nueina pas kitą draugą, suaugusįjį. Įsivaizduoja gyvūnus, augalus, daiktus, apie kuriuos jam pasakojama, skaitoma. Tyrinėja, eksperimentuoja, derina įvairias medžiagas, buities daiktus, baldus ir sukuria naujus objektus. Dailės priemonėmis reiškia savo meninius įspūdžius. Improvizuoja, kuria netikėtas, naujas, istorijas. Įžvelgia naujas įprastų daiktų savybes. Sugalvoja įdomių idėjų, skirtingų veikimo būdų.	Išradingai, neįprastai naudoja įvairias medžiagas, priemones. Tapytą darbelį papildo realiomis medžiagomis (audiniu, džiovintais augalais ir kt.). Kuria ornamentus ant sniego, smėlio, didelių lapų ir pan. Eksperimentuoja ant balto ir spalvoto (sauso ir šlapio), įvairaus formato, dydžio popieriaus pirštu, teptuku, šiaudeliu, trintuku, kamšteliu ir kt. Eksperimentuoja dailės priemonėmis atrasdamas spalvas. Konstruoja iš gamtinės medžiagos, buitinių atliekų. Aplikuoja iš skirtingo šiurkštumo, storumo, įvairių spalvų popieriaus, buityje nereikalingų laikraščių, tapetų, folijos ir kt. Žaisdamas persikūnija į įvairius veikėjus, sugalvoja nebūtų personažų. Pasakodamas apie šeimą, save, prikuria nebūtų įvykių, nutikimų. Sumanęs tampa bet kokiu personažu, vaizduoja jų judėjimą. Kūrybiškai pritaiko artimoje aplinkoje esančius daiktus žaidybinėje veikloje.	Išradingai naudoja įvairias medžiagas, priemones ne pagal paskirtį. Lengvai sugalvoja kaip įgyvendinti savo sumanymą. Savitai suvokia ir vaizduoja pasaulį. Inicijuoja naujas veiklas. Kuria vaidmeninius žaidimus, pasirinkdamas įvairių profesijų atstovų vaidmenis. Išbando įvairius piešimo būdus, atlieka įvairius eksperimentus. Fantazuoja, kuria istorijas, pasakas. Klausinėja, aiškinasi apie jam nežinomą naują daiktą, kūrinį, žodį. Kuria fantastinius klausimus ar atsakymus. Pasiūlo netikėtus, neįprastus problemos sprendimo kelius. Xxxxxxxx projektus naudojasi įvairiomis medžiagomis ir priemonėmis. Kuria įvairias kūno improvizacijas šokiui, vaidinimui.
SRITIS	Mokėjimas mokytis
NUOSTATA	Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ką išmoko
GEBĖJIMAI	Xxxxxx žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą
MOKINIŲ VEIKSENOS	1-2 m.	2-3 m.	3-4 m.	4-5 m.
	Atliek įvairius veiksmus: traukia, ridena, stumia, meta, įdeda - stebi kas vyksta. Tą patį veiksmą atlieka kelis kartus, su tuo pačiu daiktu atlieka skirtingus veiksmus. Domisi, mėgdžioja, bando atkartoti kitų veiksmus.	Domisi kas kaip veikia. Atidžiai stebi veiklą ir bando pakartoti veiksmus. Pasakoja ką veikė, ką išmoko, naujo sužinojo. Dažnai užduoda ir reikalauja atsakymų į klausimus ,,Kas čia?“ ir ,,Kodėl?". Atkartoja suaugusiojo, bendraamžių veido išraišką, girdimus aplinkos garsus, matomus veiksmus. Ieško veiklos, suteiksiančios naujus pojūčius. Žaidžia su daiktais, žaislais, naudodamas ne pagal jų paskirtį. Konstruoja, siekdamas tik jam žinomo rezultato. Didžiuojasi tuo ką padarė, kas pavyko, ko išmoko.	Imasi iniciatyvos įgyvendinant žaidimų idėjas. Žaidžia kūrybiškai. Mėgdžioja suaugusiojo kalbą, veiksmus. Domisi profesijomis. Įvardina, kuo norėtų būti užaugęs. Domisi aplinka – klausinėja. Taiko įvairius informacijos paieškos metodus: knygų vartymas, aplinkos tyrinėjimas, klausinėjimas. Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas. Įvardina ką gali padaryti pats ir ko norėtų išmokti. „Skaito“ knygelių, žurnalų, laikraščių iliustracijas. Xxxxxxxx mėgstamą knygą ir apie ją pasakoja kitiems. Girdimus gamtos ir aplinkos garsus susieja su jų skleidėju (pypia mašina, loja šuo, cypia stabdžiai, zvimbia bitė, karksi varna ir pan.)	Siūlo žaidimų ir veiklos idėjas, pasako ką veikė, ką išmoko. Pasako, ką nori išmokti, ko nežino ar dėl ko abejoja. Tyrinėja aplinką. Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau, spėlioja, kas atsitiks „jeigu“. Mokosi skaičiuoti, rašyti, skaityti. Užduoda klausimus. Piešiant, lipdant, konstruojant, žaidžiant įsitraukia į mokymąsi. Drąsiai ieško atsakymų į klausymus, rodo iniciatyvą iškeldamas spręsdamas problemas. Kuria savo ateities profesijos viziją – kuo užaugęs bus, domisi, ką reikia mokėti norint būti pasirinktu specialistu. Ieško atsakymų į rūpimus klausimus vaikiškose knygose, enciklopedijose, internete, klausinėja suaugusiųjų.

4.1. Ugdymo(si) programos metodai ir priemonės

Ugdymo(si) būdus bei metodus pedagogai gali laisvai rinktis, lanksčiai, kūrybiškai taikyti siūlomą ugdymo turinį: planuoti veiklą, parinkti ugdomąją medžiagą ir pan. Taikomi ugdymo metodai nėra statiški. Jie gali būti papildomi ir atnaujinami atsižvelgiant į vaikų norus, sumanymus, pateiktas idėjas, vietos, šeimos rekomendacijas, pedagogų gerąją patirtį.

Įgyvendinant ikimokyklinio ugdymo(si) programą vartojami šie metodai:

Žaidybinis metodas – skatina vaikų teigiamas emocijas, padeda formuotis socialiniams įgūdžiams, natūraliu būdu sukoncentruoti dėmesį į ugdomąją veiklą;

Vaizdinis metodas – nukreiptas į vaizdinių formavimą apie vaikus supančio pasaulio objektus ir reiškinius.

Praktinis metodas – vaikams padeda per veiklą pažinti ir suprasti juos supančią aplinką.

Žodinis metodas (pasakojimas, pokalbis) - suteikia galimybę perduoti informaciją;

Kūrybinis metodas – sudaro sąlygas vaikams reikšti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimo būdų.

Eksperimentinis metodas – tai ugdymas atrandant. Jis leidžia ugdytiniams jaustis saugiai, padeda geriau suprasti ir kontroliuoti kintančias aplinkybes, tenkina lankstumo besimainančiame pasaulyje reikmes.

Projektinis metodas – kurio taikymas padeda formuoti įvairesnį ugdymo procesą, atsižvelgiant į platesnį grupės ar mokyklos poreikį.

Priemonės. Lopšelio-darželio ,,Gintarėlis“ ugdomoji aplinka aprūpinta įvairiomis priemonėmis, skatinančiomis vaiko aktyvumą, norą pažinti, stebėti, kurti, tyrinėti, ieškoti, atrasti, bendrauti ir bendradarbiauti. Erdvės vaikų veiklai ir priemonės išdėstytos orientuojantis vaikų interesus, žadina savaiminį veiklos pasirinkimą bei perėjimą nuo vienos veiklos rūšies prie kitos. Ugdymo(si) priemonės – tikslingos, veiksmingos, ekologiškos, įvairios ir keičiamos pagal galimybę. Lopšelyje-darželyje ,,Gintarėlis“ yra šios ugdymo(si) priemonės: vaizdinės ugdymo (si) priemonės (žemėlapiai, plakatai, tautinio, religinio, gamtosauginio, meninio turinio atributika ir kt.); priemonės pažintinei veiklai (žmonių buities, profesijų atributai, žaislai, transporto priemonės, įrankių rinkiniai, eismo ženklai, gyvūnų, paukščių figūrėlės ir kt.); kalbos ugdymui (enciklopedijos, paveikslai, žurnalai, vaikiškos knygelės, pratybos, pasakų įrašai ir kt.); žaidimų ir kūrybos priemonės bei medžiagos – žaidimai ir žaislai socialinių įgūdžių raidai (siužetiniai, konstrukciniai, techniniai žaislai, šviesos stalai ir kt.); priemonės meniniam ugdymui (tapymui, lipdymui, muzikavimui, vaidybai, instrumentai, ir kt.), judesiui (kamuoliai, šokdynės, lankai, sportinis inventorius ir kt.); įranga (interaktyvios grindys, šviesos stalai, magnetinės lentos, širmos, kilimėliai, kilimai, pagalvėlės, sekcijos, lentynos, spintelės, smėlio stalai ir kt.); informacinės priemonės (kompiuteriniai didaktiniai žaidimai, mokomoji programinė, techninė įranga, metodinė medžiaga, informacinės ir vaizdinės priemonės). Visos priemonės, žaislai, knygos ir kiti išdėstyti taip, kad vaikams būtų prieinami, skatintų smalsumą, norą žaisti, veikti, ieškoti, tirti, atrasti, pažinti.

Ugdančiosios aplinkos priemonėmis siekiama nepažeisti HN reikalavimų. Orientuojamasi į saugius ir estetiškus, funkcionalius ir žadinančius vaikų kūrybines galias žaislus bei kitas ugdymo priemones. Pedagogams siūloma taikyti ugdomajame procese kuo įvairesnius metodus ir priemones, kas žadintų ugdytinių mąstymą, mokytų saugumo įvairiose situacijose, motyvuotų veiklai. Skatintinas dažnesnis siurprizinių momentų, naujų technologijų taikymas, įvairūs eksperimentai.

4.2. Ikimokyklinio ugdymo(si) organizavimo formos samprata

Ugdymo programoje numatoma pagrindinė vaikų ugdymo(si) forma – įvairi vaikų veikla. Veikloje gali dalyvauti visa grupė, jos dalis, maža grupelė ar vienas vaikas. Rytinę ugdomąją veiklą auklėtojai siūloma pradėti bet kuria pasirinkta forma, rekomenduojamas ir įprastas ,,rytinukas“ apjungiantis veiklai visą grupę. Tuo metu vaikai gali būti kviečiami bendravimui, maldai ar meditacijai susikaupiant dienos veiklai, knygelių skaitymo valandėlei ir panašiai. Vėliau vaikai nukreipiami konkretesnei ugdomajai veiklai pagal jų norus ir pageidavimus. Veiklos būdai ir formos gali būti patys įvairiausi: žaidimai, kūrybiniai darbeliai, diskusijos, eksperimentai ir t.t. Taip pat gali vykti laisvai pasirinkta savarankiška vaiko veikla, žaidimai ar individuali veikla su specialistais (logopedu, meninio ugdymo mokytoju) ir panašiai.

UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Vaiko pasiekimų vertinimas – neatsiejama kokybiško ugdymo(si) proceso dalis, nuolatinis informacijos apie vaiko, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą atskirais amžiaus tarpsniais kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas. Bendros vertinimo suvestinės vykdomos pagal ugdymosi pažangą nusakančių pasiekimų žingsnius (ŠMM ,,Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“ 2016 m. Vertinimas atliekamas pusmečiais, du kartus per mokslo metus – gruodžio ir gegužės mėnesiais. Tai ne standartas, o siekiamybė. Taikant pasiekimų aprašą vadovaujamasi nuostata, kad kiekvieno vaiko pažanga priklauso nuo jo individualių galių ir ugdytojų profesionalumo.

Vertinimo paskirtis - pažinti vaiką, jo individualumą, gebėjimų lygį bei jo patirtį (kaip kinta vaiko gebėjimai per tam tikrą laiko tarpą), numatyti vaiko ugdymo(si) perspektyvas, pritaikyti ugdymo(si) procesą vaikų grupės ir kiekvieno vaiko poreikiams bei galimybėms. Mokykloje vertinimas planuojamas, numatant ką, kokiu tikslu ir kaip bus vertinama; vertinimas yra nenutrūkstamas, lankstus, turintis grįžtamąjį ryšį.

Lopšelio-darželio ,,Gintarėlis“ ikimokyklinio ugdymo programa siekiame atliepti ugdytinių poreikius, interesus ir pagal galimybes garantuoti kiekvieno vaiko sėkmę. Mokyklos ugdytinių vertinimas yra neformalus, orientuotas į ugdymo sritis, vaiko amžių ir individualią raidą. Mokslo metų gruodžio ir gegužės mėnesiais atliekamas bendras ugdytinių pažangos vertinimas. Vaiko pasiekimai vertinami pagal ikimokyklinio ugdymo vaikų pasiekimų aprašą. Vadovaujamasi šiais vertinimo kriterijais:

Ugdymo(si) pasiekimų vertinimas yra visuminis. Jis vyksta nuolat, kad vaikas kiekvieną kartą neliktų nepastebėtas, o tėvai gautų aiškią ir savalaikę informaciją apie vaiką.
Vaikas vertinamas pagal atskirų ugdymo sričių pasiekimus, atsižvelgiant į vaiko raidos sritis – kasdieniai gyvenimo įgūdžiai, fizinis aktyvumas, emocijų suvokimas ir raiška, savireguliacija ir savikontrolė, savivoka ir savigarba, santykiai su suaugusiaisiais, santykiai su bendraamžiais, sakytinė kalba, rašytinė kalba, aplinkos pažinimas, skaičiavimas ir matavimas, meninė raiška, estetinis suvokimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, problemų sprendimas, iniciatyvumas ir atkaklumas, mokėjimas mokytis.
Vertinant atsižvelgiama į vaiko vertybinių nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo visuminį ugdymąsi.
Ugdymo pasiekimų vertinimo metodai ir būdai: stebėjimas, pokalbiai su vaiku natūralioje kasdieninėje aplinkoje, vaiko veiklos ir kūrybos produktų analizė, vaiko kalbos bei veiklos garso bei vaizdo įrašai, esant poreikiui atskiros ugdymo srities tyrimai, pokalbiai su vaiko tėvais.
Rugsėjo mėnesį, naujai atvykę vaikai stebimi natūralioje kasdienėje aplinkoje, niekur to nefiksuojant renkami faktai apie jų poreikius, gebėjimus, pomėgius, vaiko individualumą. Numatomi metų ugdymo tikslai ir uždaviniai.
Pirminis ugdymo pasiekimų ir pažangos vertinimas vyksta gruodžio mėnesį, antrinis – gegužės. Prireikus atliekami tarpiniai vaikų pasiekimų vertinimai.
Vaiko meninės raiškos (muzika, šokis) pasiekimų ir pažangos vertinimas pildomas bendradarbiaujant pedagogui ir meninio ugdymo mokytojui kartu.
Ugdymo pasiekimų vertinimo rezultatai fiksuojami: elektroniniame dienyne ir vaiko pasiekimo aplankale.
Ugdymo pasiekimų vertinimo pateikimo formos: lapai, grafiškai atsispindintys kiekvieno vaiko pažangą; pokalbiai su tėvais, pedagogais, administracija.
Vertinimo medžiaga kaupiama individualiuose vaikų pasiekimų aplankuose. Juose kaupiami vaiko veiklos pėdsakai: dailės, kūrybiniai darbeliai, žodiniai pasakojimai, samprotavimai, rašytinės kalbos pavyzdžiai, pedagogų ar kitų ugdytojų atsiliepimai apie vaiko daromą pažangą, nuotraukos, kitas įvairių formų vaiko veiklos fiksavimas.
Vertinant vaiko pasiekimus laikomasi vertinimo pateikimo etikos bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
Ugdymo pasiekimų vertinimo rezultatų panaudojimas: vaikų pažinimui, veiklos planavimui, ugdymo proceso individualizavimui, tėvų individualiai informacijai.
Vertinimo rezultatai aptariami individualiai pokalbiuose su tėvais, su mokyklos administracija, metodinės grupės sueigose, vaiko gerovės komisijos posėdžiuose.
Mokytojų tarybos posėdžiuose pedagogai pateikia bendrą informaciją apie grupės pasiekimus, siejant juos su grupės ugdymo tikslais ir uždaviniais, bei numatant ateities perspektyvą ir žingsnius.

Ugdymo pasiekimų vertinimo vykdytojai ir dalyviai: vaikai, tėvai, pedagogai. Trišalio vertinimo esmė – sutampa ar skiriasi pedagogų, vaikų ir jų tėvų vertinimai.

6. NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa. 2006.

2. Asmens duomenų apsaugos įstatymas. 2018-05-25

2. Xxxxxxxxx X.Xxxxxxxxxxxx vaikų ugdymo programa. 1998.

3. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. 2014.

4. Xxxxxxx X. Programa: Kūno, proto ir jausmų darna – mokinio sveikatos ugdymo(si) pagrindas, mokymo medžiaga prieiga intern. xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxxxx_xxxxxxxx

5.Bulotaitė V. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija mokykloje. Metodinė medžiaga. 1999.

6. Bulotaitë L., Xxxxxxxxxxxx V. Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa. 2004.

7.Bulotaitė X., Xxxxxxxxxxxx V., Xxxxxxxxxxxx O., Xxxxxxxxxxxx D. Gyvenimo įgūdžių ugdymas. 2004.

8. Demokratiškos pedagogikos principai. Danų autorių straipsnių rinkinys kuriančiam pedagogui. 2005.

10. Xxxxxxxxx X. Xxxxxxxx X., Xxxxxxxxxxx X., Xxxxxxxxx Z., Xxxxxxxxxx X.. Neišplėtotos kalbos ugdymas. 2001.

14.Gražienė V. G. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Eksperimentinė programa pedagogams ir tėvams. 1991.

15. Xxxxxxxxx X. Xxxxxxxxxxxx I., Baranauskienė V., Burneikienė I., Makarovienė M., 18.Varkalevičienė X. Sutrikusios raidos vaikų ikimokyklinio ugdymo gairės. 2003.

19. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodikos projektas. 2005.

24. Ikimokyklinio ugdymo įstaigą reglamentuojantys teisės aktai. 2001.

25. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas. 2011.

26. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas Nr. 157-7969 (2010 m.)

27.Lietuvos švietimo klasifikacija. Vilnius: ŠMM 1999.G. Xxxxxxxxxxxxx. Jakie korzyści osiągają dzieci poprzez realizację programu z profilaktyki zagrożeń społecznych? Prieiga per internetą: xxxx://xxx.xxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxx.xxx?xx_xxxxxxxxx00&xxxxxx0

28. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. 2015.

29. Xxxxxxxxxxxx X. Ankstyvojo ugdymo vadovas. 2001.

30. Xxxxxxxxxxxx X. Užsienio valstybių ikimokyklinio ugdymo programų modeliai. 1999.

32.Xxxxxxxxxxxx X, Xxxxxxxxxxxxx X. Įveikiame kartu. Vaikų žalingų įpročių prevencija. 2006.

33. Xxxxxxxxxxxx X. Knyga auklėtojai. II dalis. 1995.

34. Xxxxxxxxxxx X., Xxxxxxxxxxx G.. Katalikų tikyba darželyje. 1996.

35. Xxxxxx Xx Xxx. Tėvo atskleidimas vaikams. Praktinė pedagogika 4-7 m. vaikams. 1993.

36. Poškuviene. Sveikatos ugdymo įvadas. 2004.

37. Pretsej M.A. (Xxxxxxx Xxxxxxxx-Xxxxxxxxxx). Amjenas. Vaiko teisės lopšelyje.

38. Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. Metodinės rekomendacijos. 2014

39. Xxxxxxxxxx X. Xxxxxxxxxx Xx.X. Pedagogika ir demokratija. 1999.

43. Vaiko teisės. 2001.

44. Vaiko gėrovės koncepcija (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V – 579)

45. Xxxxxxxxxxxx X.. Ugdymas ir vertybės. 2005.

46. Xxxxxxxxxxx X. Raidos psichologija. 1996

48. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. 2005.

49. Ikimokyklinio ugdymo metodinių rekomendacijų elektroninė versija. 2005.

50. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programa

51. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas 2016, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.

52. Ikimokyklinio ugdymo kokybė. Švietimo problemos analizė. ŠMM, 2012, rugsėjis Nr. 13 (77), ISSN 1822-4156.8.

53. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo dermė. Tyrimo ataskaita. 2012. Prieiga internetu: xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxx/xxx000/xxx00/xxx0/00_0xxx.

54. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vadybos kokybės vertinimas. Tyrimo ataskaita. 2009.

55. Ikimokyklinis ugdymas: ką apie jo poveikį vaiko raidai sako tyrimų duomenys? Švietimo problemos analizė. ŠMM, 2011, birželis Nr. 4 (54), ISSN 1822-4156.

56. Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2012 m. Prieiga internetu:

xxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxxxxxx.xxx

57. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. ISAK-3219 „Dėl Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcijos patvirtinimo

58. Smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo Panevėžio miesto mokyklose tvarkos aprašu. 2018 m.

1 N. L. Gage, D. C. Berliner . Pedagoginė psichologija., V. 1994

2 Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti., V., 2006

3 X. Xxxxxxxxxx. Socializacija ir ugdymas vaikystėje. – V., 2003. P.77

4⁴ N.L. Gage, D. C. Berliner. Pedagoginė psichologija., V. 1994

Document Metadata

Table of Contents

PANEVĖŽIO LOPŠELIO-DARŽELIO ,,GINTARĖLIS“ IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA ,,GINTARĖLYJE GYVENSIM, GĖRIO DAIGELIUS PURENSIM“

Document Metadata