NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

2019 M. KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS, KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS IR

UAB „EPSO-G“

Įmonės kodas 302826889 Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius

TURINYS

PUSLAPIS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3

KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS:

KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 8

KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA 9

KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS 10

KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 11

KONSOLIDUOTŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 12

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 59

Finansinės ataskaitos patvirtintos 2020 m. balandžio 15 d.

Xxxxxxxx Xxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxxxx Xxxxxxx

Vyriausiasis finansininkas

UAB „Deloitte Lietuva“ Jogailos g. 4

LT-01116 Vilnius Lietuva

Xxxxxxxxx asmens k.: 111525235

PVM mok. k.: LT115252314

Duomenys kaupiami ir

saugomi Juridinių asmenų registre

Tel.: x000 0 000 0000

xxx.xxxxxxxx.xx

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

UAB „EPSO-G“ akcininkui:

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito Nuomonė

Mes atlikome UAB „EPSO-G“ (toliau – Bendrovė) atskirųjų finansinių ataskaitų bei Bendrovės ir jos patronuojamųjų jmonių (toliau – Grupė) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (toliau kartu su atskirosiomis finansinėmis ataskaitomis – Finansinės ataskaitos), kurias sudaro Bendrovės ir Grupės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos ir aiškinamasis raštas, jskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos Finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės ir Grupės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtj ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už Finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito jstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito jstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito jrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrjsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio Finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant j Finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių Finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame.


Pagrindinis audito dalykas:	Mūsų auditoriaus atsakas j šj pagrindinj audito dalyką:
Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas (Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos)
Žr. Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.23 pastabą Grupė ilgalaikj materialųjj turtą („IMT“) apskaito perkainota verte. Per metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d., Grupė atliko elektros bei gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių (toliau – PSO) IMT vertinimą ir nenustatė reikšmingų skirtumų nuo IMT balansinės vertės, kuri 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 523 938 tūkst. EUR. Grupės vadovybė nustato PSO IMT vertę taikant pajamų metodą, pagal kurj prognozuojami būsimi	Mes jvertinome pagrindinių kontrolės priemonių, kurias vadovybė jdiegė IMT vertinimo proceso metu, modelj ir jgyvendinimą, jskaitant šias sritis: - prielaidų pagrjstumas, - biudžeto sudarymas, - pareigų atskyrimas, - pagrindinių jvesties duomenų nustatymas vertinimo modelyje, ir - vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atliekamas vertinimo rezultatų peržiūra, kvestionavimas ir patvirtinimas.

Deloitte yra vadinamos Deloitte Touche Tohmatsu Limited, Jungtinės Karalystės ribotos atsakomybės bendrovės, ir grupei priklausančios bendrovės narės („DTTL“). Kiekviena DTTL narė yra atskiras ir nepriklausomas juridinis asmuo. Daugiau informacijos apie DTTL ir jos bendroves nares galite rasti čia xxxx://xxx0.xxxxxxxx.xxx/xx/xx/xxxxx/xxxxx-xxxxxxxx/xxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxxx.xxxx

Member of Deloitte Touche Tohmatsu Limited

grynųjų pinigų srautai, gauti iš PSO veiklos, ir diskontuoja juos taikant atitinkamą diskonto normą. Todėl vadovybė privalo priimti reikšmingus sprendimus, vertinant šias svarbias sritis:

- būtinas kapitalinių investicijų lygis, siekiant išlaikyti esamą elektros energijos bei gamtinių dujų perdavimo sistemos tinklų lygj;

- reguliavimo institucijos (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) patvirtintas esamas investicijų grąžos lygis ir su tuo susiję būsimi reguliavimo pokyčiai,

- diskonto normos, kuri yra atitinkamo PSO vidutinė svertinė kapitalo kaina, nustatymas,

- metinio augimo tempo nustatymas ir taikymas neribotam laikui, ir

- dabartinės reguliavimo aplinkos vertinimas ir numatomi pokyčiai šioje srityje ‒ visų pirma, praktinis ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) reguliavimo modelio taikymas elektros energijos perdavimo tarifų prognozavimui.

Grupė atliko vidinj vertinimą be išorės vertinimo ekspertų pagalbos.

Mes manome, kad IMT vertinimas yra pagrindinis audito dalykas, atsižvelgiant j vertinamo turto balansinę vertę ir reikšmingus sprendimus, susijusius su prielaidomis ir apskaitiniais jvertinimais, kuriuos vadovybė naudoja atlikdama vertinimą.

Mes pasitelkėme mūsų vidaus vertinimo specialistus, kurie padėjo mums formuoti nepriklausomą nuomonę dėl vadovybės atlikto IMT vertinimo. Kartu su jais mes atlikome šias procedūras:

- jvertinome pasirinktos IMT vertinimo metodikos tinkamumą ir jos taikymą,

- jvertinome pagrindines prielaidas ir jvesties duomenis, naudojamus vertinant IMT, daugiausia dėmesio skiriant kritinėms sritims, tokioms kaip tarifai ir veiklos maržos, kapitalinės investicijos, diskonto norma, galutinė vertė,

- peržiūrėjome matematinj modelio tikslumą, ir

- aptarėme su vadovybe tam tikrus vertinimo metodikos aspektus, taip pat būsimus reguliavimo aplinkos pokyčius. Ypač reikšminga vertinimo sritis buvo kapitalinių investicijų, reikalingų siekiant istorinės ir LRAIC reguliuojamo turto verčių konvergencijos, lygis, taip pat šios konvergencijos jgyvendinimo terminas.

Mūsų nepriklausomą požiūrj naudojome kaip pagrindą jvertinti, ar nėra jokių klaidų ar vadovybės šališkumo požymių vadovybei nustatant IMT vertę.

Mes taip pat jvertinome atlikto vertinimo jautrumą ir su vertės nustatymu susijusius atskleidimus, pateiktus Finansinėse ataskaitose.

16-ojo TFAS „Nuoma“ taikymas pirmą kartą (Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos)

Žr. Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.1(a), 5-ą ir 21-ą pastabas

Grupė pritaikė 16-ąjj TFAS „Nuoma“ 2019 m. sausio 1 d.

16-asis TFAS jvedė naują nuomos apskaitos modelj, pagal kurj nuomininkai privalo balanse pripažinti naudojimo teise valdomą turtą ir iš nuomos atsirandantj nuomos jsipareigojimą. Grupė pritaikė 16-ąjj TFAS, naudodamos modifikuotą retrospektyvų būdą ir nekeisdamos lyginamosios informacijos. Dėl šios priežasties 2019 m. sausio 1 d. Grupė pripažino 8 454 tūkst. EUR naudojimo teise valdomą turtą ir susijusius nuomos jsipareigojimus.

Norint nustatyti naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos jsipareigojimus, reikalingas reikšmingas sprendimas. Prielaidos ir jverčiai apima vertinimą, ar sutartis apima nuomą, nuomos termino ir nuomos mokėjimo jvertinimą bei tinkamų

diskonto normų nustatymą. Ypač reikšmingas

Mūsų audito metodas apėmė pagrindinių prielaidų nustatymo metodikos ir atitikties 16-ojo TFAS reikalavimams jvertinimą. Mes taip pat:

- Supratome Grupės procesą nustatant nuomos sutartis arba sutartis, kurios apima nuomą;

- Įvertinome Grupės naudojamų nuomos duomenų bazių išsamumą;

- Imties būdu peržiūrėjome sutarčių duomenis ir ar jie teisingai buvo jtraukti j turto ir jsipareigojimų, susijusių su nuomos sutartimis, skaičiavimą;

- Imties būdu peržiūrėjome naudojant rinkos duomenis apskaičiuotas diskonto normas (papildomoms skolinimosi palūkanų normoms);

- Imties pagrindu perskaičiavome naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos jsipareigojimus bei palyginome su Grupės atliktais skaičiavimais;

Grupės sprendimas buvo jtraukti žemės nuomos mokesčio mokėjimus j 16-ojo TFAS apimtj.

Mes manome, kad 16-ojo TFAS taikymas pirmą kartą yra reikšmingas audito dalykas, atsižvelgiant j reikšmingumą Grupės finansinei būklei bei naudotas prielaidas.

- Detaliai peržiūrėjome žemės nuomos mokesčio mokėjimais paremtus nuomos jsipareigojimų skaičiavimus ir apskaitą;

- Įtraukėme mūsų TFAS apskaitos ir finansinės atskaitomybės specialistus, kad jie padėtų mums jvertinti, ar mokami žemės nuomos mokesčiai patenka j 16- ojo TFAS apimtj;

- Taip pat jvertinome Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastabose pateiktos informacijos tinkamumą.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Grupės metiniame pranešime, jskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, ir Socialinės atskaitomybės ataskaitoje, tačiau ji neapima Finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie Finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant Finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai Finansinėse ataskaitose, ar mūsų žinioms pagrjstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu, remdamiesi atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šj faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome jvertinti, ar Grupės metiniame pranešime, jskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų Finansines ataskaitas bei ar Grupės metinis pranešimas, jskaitant Xxxxxxxxx valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrjsta Finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Grupės metiniame pranešime, jskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų Finansinių ataskaitų duomenis; ir

• Grupės metinis pranešimas, jskaitant Xxxxxxxxx valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis Lietuvos Respublikos jmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės jstatymo bei Lietuvos Respublikos jmonių finansinės atskaitomybės jstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad Socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šj faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už Finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už Finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina Finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama Finansines ataskaitas, vadovybė privalo jvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir/ar Grupę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už Finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar Finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrjstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės jtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis Finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatėme ir jvertinome Finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką j tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito jrodymų mūsų nuomonei pagrjsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės veiksmingumą.

• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrjstumą.

• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais jrodymais, egzistuoja su jvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ar Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesj j susijusius atskleidimus Finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrjstos audito jrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi jvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Xxxxxxxx ar Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertinome bendrą Finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinj, jskaitant atskleidimus, ir tai, ar Finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir jvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

• Surinkome pakankamų tinkamų audito jrodymų apie jmonių finansinę informaciją ar verslo veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų audito nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtj ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, jskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrjstai vertinami, kaip turintys jtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio Finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal jstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrjstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Akcininko sprendimu 2018 m. spalio 29 d. buvome pirmą kartą paskirti atlikti Bendrovės ir Grupės Finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Bendrovės ir Grupės Finansinių ataskaitų auditą 2019 m. birželio 19 d. akcininko sprendimu buvo pratęstas vieneriems metams, ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra 2 metai. Taip pat akcininko sprendimu mūsų paskyrimas gali būti pratęstas ir tretiems metams.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir jsitikinimu, Bendrovei ir Grupei suteiktos paslaugos atitinka taikomų jstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpj nesuteikėme kitų nei Finansinių ataskaitų auditas paslaugų, išskyrus Finansinių ataskaitų vertimo ir mokymų TFAS temomis paslaugas.

Audito, kurj atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Xxxxxxx Xxxxx.

UAB „Deloitte Lietuva“

Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001275

Xxxxxxx Xxxxx

Atestuotas auditorius

Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000604

Vilnius, Lietuvos Respublika

2020 m. balandžio 15 d.

UAB „EPSO-G“

Įmonės kodas 302826889 Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 2019 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

GRUPĖ BENDROVĖ

		2019–12- 31	2018-12-31	2019–12- 31	2018-12-31
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	3	7 910	8 867	-	1
Materialusis turtas	4	525 899	509 821	19	29
Naudojimo teise valdomas turtas	5	9 378	-	276	-
Investicijos j dukterines, asocijuotas jmones	6		-	321 192	318 042
Atidėto pelno mokesčio turtas	23	11 692	7 717	412	51
Po vienerių metų gautinos sumos	10	4	998	-	-

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas 7		1 984	2 693	- -
Ilgalaikio turto iš viso 565 052 540 535 321 899 318 123 Trumpalaikis turtas
Atsargos	9	2 695	3 883	-	-
Išankstiniai apmokėjimai		1 486	880	81	8
Prekybos gautinos sumos	10	24 752	26 288	38	54
Kitos gautinos sumos	11	66 954	69 660	7 585	12 903
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis		3	2 045	-	-
Kitas finansinis turtas	12	45 121	31 440	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	13	13 470	9 913	12 346	8 669
Trumpalaikio turto iš viso		154 481	144 109	20 050	21 634
Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti	9	13	19	-	-
XXXXX IŠ VISO		719 546	684 663	341 949	339 757
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas Įstatinis kapitalas	14	22 483	22 483	22 483	22 483
Perkainojimo rezervas	15	475	216	-	-
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas	16	51	639	-	-
Xxxxxxxxxxxx rezervas	16	16 522	16 522	2 248	2 248
Xxxx rezervai	16	22 572	61 776	50	50
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		122 131	72 663	154 542	150 022
Nuosavas kapitalas, tenkantis patronuojančios jmonės akcininkams		184 234	174 299	179 323	174 803
Nekontroliuojanti dalis		9 727	9 574	-	-
Nuosavo kapitalo iš viso		193 961	183 873	179 323	174 803
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai jsipareigojimai Ilgalaikės paskolos	19	134 202	154 605	2 560	5 120
Ilgalaikiai finansiniai jsipareigojimai kuriems skaičiuojamos	20	148 609	156 574	148 609	156 574
palūkanos Nuomos jsipareigojimai	21	7 736	599	210	-
Perkrovų valdymo jplaukų ilgalaikė jsipareigojimo dalis	8	34 672	10 832	-	-
Xxxxx ilgalaikės mokėtinos sumos ir jsipareigojimai	22	6 878	2 391	-	-
Ilgalaikių jsipareigojimų iš viso		332 097	325 001	151 379	161 694
Trumpalaikiai jsipareigojimai Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	19	30 403	34 761	2 560	2 560
Trumpalaikės paskolos	19	-	6 889	-	-
Ilgalaikių finansinių jsipareigojimų kuriems skaičiuojamos	20	7 965	-	7 965	-
palūkanos einamųjų metų dalis Nuomos jsipareigojimų einamųjų metų dalis	21	1 209	221	66	-
Prekybos skolos	24	33 797	28 132	49	31
Gauti išankstiniai apmokėjimai	25	19 441	11 028	-	-
Pelno mokesčio jsipareigojimas		1 116	24	-	-
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir jsipareigojimai	26	99 557	94 734	607	669
Trumpalaikių jsipareigojimų iš viso		193 488	175 789	11 247	3 260
Įsipareigojimų iš viso		525 585	500 790	000 000	000 954
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		719 546	684 663	341 949	339 757
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Perkrovų valdymo jplaukų nepanaudotų lėšų likučio ilgalaikė dalis

bendrąsias pajamas

8 8 185 10 439 - -

UAB „EPSO-G“

Įmonės kodas 302826889 Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2019 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pasta- GRUPĖ BENDROVĖ

bos 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

Pajamos

27	184 675	169 758	- -
27	53 685	53 924	- -
27 12 460		22 109	230	296
250 820		245 791	230	296
	165	42	-	2 353
27	(134 946)	(118 993)	-	-
27	(11 336)	(10 418)	-	-
3,4,5,27	(31 667)	(38 550)	(77)	(18)
	(27 827)	(25 709)	(1 477)	(1 365)
	(7 541)	(6 964)	-	-
	(2 886)	(2 571)	(29)	(49)
	(109)	(1 036)	-	-
4	(239)	(88 670)	-	-
	-	-	-	(26 090)

Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų

pajamos

Kitos pardavimo pajamos Pardavimo pajamų iš viso

Kitos veiklos pajamos

Veiklos sąnaudos

Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų sąnaudos

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų sąnaudos

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos Remontų ir priežiūros sąnaudos Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo, perleidimo (sąnaudos), pelnas

IMT vertės sumažėjimo sąnaudos/atstatymas

(jskaitant ir IMT neigiamą perkainojimą) Investicijų vertės sumažėjimas

Kitos sąnaudos		(18 659)	(25 260)	(452)	(579)
Veiklos sąnaudų iš viso		(235 210)	(318 171)	(2 035)	(28 101)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		15 775	(72 338)	(1 805)	(25 452)
Finansinė veikla
Finansinės veiklos pajamos	2.23, 28	225	13 449	7 712	40 538
Finansinės veiklos sąnaudos	28	(2 488)	(2 791)	(999)	(1 156)
Finansinės veiklos iš viso		(2 263)	10 658	6 713	39 382
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		13 512	(61 680)	4 908	13 930
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	23	(6 034)	(3 272)		-
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	23	3 925	17 232	362	386
Pelno mokesčio iš viso		(2 109)	13 960	362	386
Grynasis pelnas (nuostoliai)		11 403	(47 720)	5 270	14 316
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos j pelną (nuostolius) ateityje Pelnas (nuostolis) dėl IMT ir IFT perkainojimo	15,16	(318)	(5 289)	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio jtaka	23	48	793	-	-
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos j pelną (nuostolius) ateityje, iš viso		(270)	(4 496)	-	-

Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso	11 133	(52 216)	5 270	14 316
Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini:
Patronuojančios jmonės akcininkams	10 953	(00 000)	0 000	00 000
Nekontroliuojančiai daliai	450	(1 664)	-	-
	11 403	(00 000)	0 000	00 000
Bendrosios pajamos priskirtinos:
Patronuojančios jmonės akcininkams	10 690	(00 000)	0 000	00 000
Nekontroliuojančiai daliai	443	(1 776)	-	-
	11 133	(00 000)	0 000	00 000

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupės akcininkams

bos

GRUPĖ Pasta-

Įstatinis

kapitalas

Perkaino- jimo rezervas

Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo

Privalo- masis rezervas

Kiti rezervai

Nepaskir- stytasis pelnas

Tarpinė suma

Nekontro- liuojanti dalis

Iš viso

rezervas

22 483

5 246

639

16 682

61 198

117 758

224 006

12 241

236 247

(4 384)

(46 056)

(50 440)

(1 776)

(52 216)

( 603)

603

Likutis 2018 m. sausio 1 d. Bendrosios pajamos Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir

Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) iš viso	-	(4 987)		-		-	- (45 453) (50 440) (1 776)		(52 216)
Pervesta j nepaskirstytąjj pelną		-	( 43)	-	-		-	43	-	-	-
Pervesta j rezervus		-	-	-	(160)		578	(418)	-	-	-
Dividendai	17	-	-	-	-		-	(682)	(682)	( 941)	(1 623)
TFAS 15 taikymo jtaka		-	-	-	-		-	1 415	1 415	50	1 465
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.		22 483	216	639	16 522		61 776	72 663	174 299	9 574	183 873
Likutis 2019 m. sausio 1 d. Bendrosios pajamos Ataskaitinio laikotarpio		22 483 -	216 324	639 (588)	16 522 -		61 776 -	72 663 10 937	174 299 10 673	9 574 443	183 873 11 116

nurašytos sumos

bendrosios pajamos (sąnaudos) Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir

15 - (77) - - - 77 - (2) (2)

nurašytos sumos

Laikotarpio bendrosios pajamos

- 247 (588) - - 11 014 10 673 441 11 114

(sąnaudos) iš viso

Pervesta j nepaskirstytąjj pelną

Pervesta j rezervus - - - - (39 204) 39 204 - - - Dividendai 17 - - - - (750) (750) (276) (1 026)

Dalies dukterinėje jmonėje

- 12 - - 12 (12) -

pasikeitimas

Likutis 2019 m. gruodžio 31 d. 22 483 475 51 16 522 22 572 122 131 184 234 9 727 193 961

BENDROVĖ

Įstatinis

kapitalas

Privalo- masis

Kiti rezervai

Nepaskirsty- tasis pelnas

Iš viso

rezervas

Likutis 2018 m. sausio 1 d. Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos	22 483 -	2 248 -	- -	136 438 14 316		161 169 14 316
(sąnaudos) Dividendai	-	-	-	(682)		(682)
Pervesta j rezervus	-	-	50	(50)		-
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	22 483	2 248	50	150 022		174 803
Likutis 2019 m. sausio 1 d. Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos	22 483 -	2 248 -	50 -		150 022 5 270		174 803 5 270
(sąnaudos) Dividendai	-	-	-		(750)		(750)
Pervesta j rezervus	-	-	-		-		-
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	22 483	2 248	50		154 542		179 323

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

Pasta- GRUPĖ BENDROVĖ

bos 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

Grynasis pelnas (nuostoliai) 11 403 (00 000) 0 000 00 000

Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 3,4,5 31 667 38 550 77 18

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas/vertės sumažėjimas 4,15 239 88 667 - - Gautinų sumų vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas) (236) (3 066) - - Pelno mokesčio sąnaudos 23 2 109 (13 950) (362) (386) Atidėtųjų pajamų (amortizacija) / pajamų korekcija 661 (125) - -

Finansinio turto vertės sumažėjimas - - - 26 090

(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo

138 976 - -

Beviltiškos skolos - 2 426 - -

Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:

Palūkanų pajamos (27) (35) (18)

Palūkanų sąnaudos 2 429 2 769 999 1 156

Dividendų pajamos (174) (130) (7 677) (27 238)

Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos) 8 (13 270) - (13 282) Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:

(2 304)	(2 660)	399	(428)
1 015	(800)	(73)	1
14 571	22 163	54	409

Pirkėjų jsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas

Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir

gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) Kito finansinio turto pasikeitimas		(7 139)	(6 946)		-		-
(Sumokėtas) pelno mokestis		(3 891)	(6 163)		-		-
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (jsigijimas)		50 496 (62 675)	62 159 (43 483)		(1 348) (4)		638 (3)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas		193	69				-
Dukterinių jmonių (jsigijimas) / perleidimas		-	-		(3 150)		-
(Suteiktos) / susigrąžintos paskolos		-	(30)		4 936		(12 517)
Gautos dotacijos	18	21 789	32 456		-		-
Gautos perkrovų valdymo jplaukos	8	27 366	12 208		-		-
Gautos palūkanos		-	22		35		12
Xxxxx dividendai		174	130		7 677		27 238
Kiti investicinės veiklos srautai		2 713	-		-		-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai Finansinės veiklos pinigų srautai Gautos paskolos	19	(10 440) 10 000	1 372 20 000		9 494 -		14 730 -
Sugrąžintos paskolos	19	(34 761)	(34 531)		(2 560)		(2 560)
Nuomos mokėjimai	21	(1 149)	(443)		(63)		-
Sąskaitų likučio perviršis (overdraftas)		(6 889)	(42 298)				(2 321)
Sumokėtos palūkanos		(2 674)	(2 842)		(1 096)		(1 149)
Išmokėti dividendai		(1 026)	(1 587)		(750)		(682)
Kiti finansinės veiklos pinigų srautai		-	8				-
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(36 499)	(61 693)		(4 469)		(6 712)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		3 557		1 838		3 677		8 656
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	13	9 913		8 075		8 669		13
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	13	13 470		9 913		12 346		8 669

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

1. Bendroji informacija

UAB „EPSO-G“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje jregistruota uždaroji akcinė bendrovė. Buveinės adresas – Gedimino pr. 20, LT- 01103, Vilnius, Lietuva. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, 2012 m. liepos 25 d. jregistruotas Juridinių asmenų registre, jmonės kodas 302826889.

EPSO-G yra patronuojanti bendrovė, atsakinga už grupės jmonių veiklą užtikrinant nepertraukiamą, stabilų elektros energijos perdavimą aukštos jtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei užtikrinant šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat prekybos organizavimą gamtinių dujų ir biokuro biržose.

EPSO-G teikia valdymo paslaugas dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms. Teikiamos valdymo paslaugos yra orientuotos j EPSO-G grupės jmonių veiklos efektyvumo didinimą, išteklių panaudojimo optimizavimą ir vieningų veiklos standartų diegimą. Šios paslaugos teikiamos pagal viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis.

2019 ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės jstatinis kapitalas buvo lygus 22 482 695 Eur. Įstatinis kapitalas 2019 ir 2018 m. gruodžio 31 d. buvo padalintas j 0,29 Eur nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos pilnai apmokėtos.

Bendrovės akcininkas 2019 m. gruodžio 31 d. 2018 m. gruodžio 31 d.

Akcinis kapitalas (eurais) Proc. Akcinis kapitalas (eurais) Proc.

Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos

22 482 695 100 22 482 695 100

Xxxxxxxxx vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2020 m. balandžio 15d. Bendrovės akcininkas turi jstatyminę teisę

nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas.

2019 m. gruodžio 31 d. EPSO-G grupėje dirbo 993 darbuotojai (2018 m. gruodžio 31 d. – 1 005 darbuotojai), Bendrovėje – 25 darbuotojai

(2018 m. gruodžio 31 d. – 22 darbuotojai).

EPSO-G grupę (toliau – Grupė) sudaro Bendrovė, žemiau nurodytos tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamos dukterinės, asocijuotos

ir bendrai valdomos jmonės:

Nuosavybės dalis, (proc.)

Įmonė Įmonės buveinės adresas

2019 m.

gruodžio 31 d.

DUKTERINĖS ĮMONĖS

2018 m.

gruodžio 31 d.

Pagrindinė veikla

Lietuva

LITGRID AB Viršuliškių skg. 99B, Vilnius,

AB „Amber Grid“ Savanorių pr. 28, Vilnius,

Lietuva

Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius

97,5 97,5

96,6 96,6 Gamtinių dujų perdavimo sistemos

operatorius

Prekybos energijos ištekliais (biokuro

BALTPOOL UAB Žalgirio g. 90, Vilnius, Lietuva 67,0 67,0

UAB „TETAS“

produktais) biržoje operatorius, VIAP lėšų

administratorius

Transformatorinių pastočių, skirstymo

(iki 2019-11-29 valdoma per LITGRID AB)

Senamiesčio g. 102B,

Panevėžys, Lietuva

100 97,5

punktų, elektros linijų projektavimo, statybos, rekonstrukcijos ir techninės priežiūros paslaugos

UAB „Litgrid Power Link Service“ (valdoma per LITGRID AB)

UAB GET Baltic

A. Juozapavičiaus g. 13,

Vilnius, Lietuva

Xxxxxxxxx Xxxxx x. 18A, Vilnius,

Aukštos jtampos nuolatinės srovės jungčių

0 97.5 valdymas ir eksploatavimas. Likviduota ir

išregistruota nuo 2019-12-19.

Prekybos gamtinių dujų biržoje

(valdoma per AB „Amber Grid“)

Lietuva 96,6 96.6

organizavimas

Duomenų logistikos centras,

ASOCIJUOTOS IR BENDRAI VALDOMOS ĮMONĖS

Žvejų g. 14, Vilnius, Lietuva 20 20 Informacinių technologijų paslaugų teikimas

UAB

LitPol Link Sp.z.o.o

Warszawska 165, 05-520, Konstancin-Jeziorna Varšuva, Lenkijos Respublika

Bendrų užduočių tarpsisteminės jungties Lietuva – Lenkija valdymas, plėtra, bendradarbiavimas ir koordinavimas.

Likviduojama

2019 m. lapkričio 29 d. Bendrovė pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartj iš dukterinės bendrovės LITGRID AB jsigijo UAB „TETAS“ 100 proc. akcijų paketą už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą kainą - 3,15 mln. Eur. Iki šio sandorio Bendrovė netiesiogiai (per LITGRID AB) valdė 97,5 proc. UAB „TETAS“ akcijų.

2019 m. gruodžio 19 d. UAB „Litgrid Power Link Service“ buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. LITGRID AB

tęsia likviduotos bendrovės veiklą.

2019 m. birželio 19 d. Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai „PSE“ ir „Litgrid“, vieninteliai dukterinės jmonės „LitPol Link“ akcininkai, kuriems priklauso po 50 proc. jmonės akcijų, priėmė sprendimą likviduoti jmonę. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. investicijos j "LitPol Link" Sp.z.o.o. jsigijimo vertė sudarė – 295 tūkst. Eur, kuriai 100% buvo apskaitytas vertės sumažėjimas.

2019 m. balandžio 9 d. Grupės bendrovė LITGRID AB ir energetikos jmonių grupė „Lietuvos energija“ (šiuo metu UAB „Ignitis grupė“) atnaujino UAB Duomenų logistikos centras (toliau - DLC), teikiančio duomenų perdavimo bei duomenų centrų paslaugas, akcijų pardavimą. Numatyta, kad LITGRID parduos savo valdomus 20,36 proc. akcijų, o UAB „Ignitis grupė“ perleis turimus 79,64 proc. DLC akcijų. Dėl Grupės vykdomų aktyvių veiksmų siekiant parduoti DLC akcijas ir tikėtino pardavimo per 12 mėn., investicija j minėtą jmonę apskaityta trumpalaikio turto straipsnyje „Kitas finansinis turtas“ (12 pastaba).

Investicijos j dukterines ir asocijuotas jmones detaliau aprašytos 6-oje pastaboje.

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2019 m.

gruodžio 31 d. :

2.1 Rengimo pagrindas

Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d., yra parengtos pagal Tarptautinius

finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos jsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikj materialųjj turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir jvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinj turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas.

Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės jmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas:

2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Grupė ir Xxxxxxxx pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK: 16-asis TFAS „Nuoma“ (taikomas 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams). Naujajame standarte

pateikti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir informacijos atskleidimo principai nuomininko ir nuomotojo apskaitoje.

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

Nuomininko apskaitoje

- pateiktas vienas nuomos apskaitos modelis, nuomos sandorius apskaitant finansinės būklės ataskaitoje. Nuomininkas pripažjsta naudojimo teise valdomą turtą, atspindintj jo teisę naudoti valdomą turtą, ir nuomos jsipareigojimą, atspindintj jo prievolę mokėti nuomos mokėjimus;

- trumpalaikei nuomai (kai nuomos terminas iki 12 mėnesių) ir mažos vertės turto nuomai gali būti taikomos pripažinimo išimtys. Išimties taikymo atveju nuomos mokėjimai pripažjstami nuomos sąnaudomis tiesiniu metodu per nuomos laikotarpj.

2019 m. sausio 1 d. Grupė ir Xxxxxxxx pirmą kartą pritaikė 16-ąjj TFAS ir jo pakeitimus, taikydama modifikuotą retrospektyvų būdą, kai naudojimo teise valdomas turtas ir jsipareigojimai buvo pripažinti lygiomis sumomis, nekoreguojant nuosavybės likučių. 16-ojo TFAS taikymo pirmą kartą jtaka finansinės būklės ataskaitai 2019 m. sausio 1 d., skaičiavimai, atskleidimai ir jtaka 2019 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms pateikti šio aiškinamojo rašto 5. ir .21.. pastabose.

Grupės ir Bendrovės pasirinktos 16 – ojo TFAS taikymo nuostatos:

- finansinės būklės ataskaitoje pripažjstamas turtas ir jsipareigojimai visų rūšių nuomai ir nuomos sandoriams, išskyrus

turto vertė yra nedidelė – iki 4 000 Eur. Šiais išimčių atvejais Grupė ir Bendrovė, kaip ir anksčiau veiklos nuomos sąnaudas pripažins tiesiniu metodu per nuomos laikotarpj;

- naudojimo teise valdomam turtui priskiriami tik nuomos komponentai, ne nuomos komponentai apskaitomi sąnaudose;

- nuomos jsipareigojimų dabartinei vertei apskaičiuoti taikoma papildomo skolinimosi palūkanų norma, atitinkanti trumpalaikio skolinimosi (iki 5 metų) ir ilgalaikio skolinimosi (10 metų) palūkanų normą, už kurią Grupė ir Xxxxxxxx galėtų pasiskolinti rinkoje.

Nuomotojo apskaitoje

Iš esmės perkelti 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai, dėl šios priežasties nuomotojas ir toliau turi skirstyti nuomą j veiklos nuomą ir finansinę nuomą bei apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

TFAAK 23-iasis aiškinimas „Neapibrėžtumas dėl pelno mokesčio traktavimo“ (taikomas 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams). 12-asis TAS nurodo, kaip turi būti apskaitomas ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis, tačiau nenurodo, kaip turi būti apskaityti pelno mokesčio apskaičiavimo neapibrėžtumo efektai (toliau – neapibrėžtumai). Šiuo aiškinimu patikslinama, kaip turi būti taikomi 12-ajame TAS numatyti pripažinimo ir vertinimo reikalavimai, jeigu egzistuoja neapibrėžtumas dėl pelno mokesčio traktavimo. Neapibrėžtumas gali būti susijęs su apmokestinamuoju pelnu arba nuostoliu, mokesčių baze, nepanaudotų mokesčių nuostoliu, nepanaudotų mokesčių kreditu ar mokesčių tarifu.

Ūkio subjektas turi nustatyti, ar neapibrėžtumai dėl mokesčio traktavimo turi būti vertinami kiekvienas atskirai ar kartu su vienu arba daugiau kitų neapibrėžtumų dėl mokesčio traktavimo, atsižvelgiant j tai, kuris būdas padės ūkio subjektui geriau jvertinti neapibrėžtumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas turi vadovautis prielaida, kad mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimą bus išsamiai susipažinęs su visa susijusia informacija. Jei ūkio subjektas nusprendžia, kad mokesčių administratoriaus pritarimas mažai tikėtinas ūkio subjekto mokesčio neapibrėžtumo traktavimui, subjektas pelno mokesčio apskaičiavimui turi taikyti labiausiai tikėtiną sumą arba numatomą vertę, atsižvelgiant j tai, kuris metodas padės ūkio subjektui geriau jvertinti neapibrėžtumo išnykimo tikimybę.

Ūkio subjektas turi atskleisti faktų ir aplinkybių pasikeitimo ar naujos informacijos poveikj, kuris turi jtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams jvertinimams, kaip apskaitinio jvertinimo pasikeitimą. Faktų ir aplinkybių pasikeitimų ar naujos informacijos, dėl kurių gali būti iš naujo jvertinamas sprendimas ar apskaitinis jvertinimas, pavyzdžiai apima, tačiau tuo neapsiriboja, mokesčių administratoriaus patikrinimus ar veiksmus, mokesčių administratoriaus nustatytų taisyklių pakeitimus arba mokesčių administratoriaus teisės atlikti mokesčio traktavimo patikrinimą ar pakartotinj patikrinimą galiojimo pasibaigimą. Mokesčių administratoriaus pritarimo ar nepritarimo dėl mokesčio traktavimo nebuvimas, pats savaime, neturėtų būti laikomas faktų ir aplinkybių pasikeitimu ar nauja informacija, turinčia jtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams jvertinimams. Bendrovės ir Grupės vertinimu, šio aiškinimo taikymas pirmą kartą neturėjo reikšmingos jtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms ir atskleidimams, nes nebuvo reikšmingų pelno mokesčio traktavimo neaiškumų.

9-ojo TFAS pataisos ”Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis leidžiama amortizuota savikaina vertinti tam tikrus finansinius instrumentus - paskolas ir skolos vertybinius popierius, kurie gali būti iš anksto apmokami verte, žemesne už amortizuotą savikainą, pavyzdžiui, tikrąja verte arba verte, kuri apima pagrjstą skolininkui mokėtiną kompensaciją, lygią rinkos palūkanų normos padidėjimo per likusj priemonės galiojimo laikotarpj poveikio dabartinei vertei. Be to, standartas papildytas išvadomis, patvirtinančiomis 9-ajame TFAS pateiktus nurodymus, kad tam tikrų amortizuota savikaina vertinamų finansinių jsipareigojimų sąlygų pakeitimai ar mainai, dėl kurių pripažinimas nenutraukiamas ir toliau pripažjstami pelnu ar nuostoliais. Todėl ataskaitas teikiantys ūkio subjektai daugeliu atveju negalės patikslinti faktinių palūkanų normos už likusj paskolos galiojimo laikotarpj vien tam, kad išvengtų poveikio pelnui ar nuostoliams. 9-ojo TFAS pataisos neturės jtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Grupė ir Bendrovė neturi paskolų ir skolos vertybinių popierių, kurie gali būti iš anksto apmokami verte, žemesne už amortizuotą savikainą.

28-ojo TAS pataisos „Ilgalaikės investicijos asocijuotosiose ir bendrosiose jmonėse“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis patikslinama, kad ūkio subjektai turi taikyti 9-ąjj TFAS, jskaitant nuvertėjimo reikalavimus, ilgalaikių investicijų j asocijuotąsias ar bendrąsias jmones, daliai - grynosioms investicijoms, kurioms netaikomas nuosavybės metodas. 28-ojo TAS pataisos neturėjo jtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai – 3-iojo TFAS, 11-ojo TFAS, 12-ojo TAS ir 23-ojo TAS pataisos (2015–2017 m. ciklo) (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau). Patobulinimai turėjo jtakos šiems standartams:

3-ojo TFAS patobulinime patikslinta, kad jsigyjantis ūkio subjektas turi iš naujo jvertinti jo anksčiau turėtą bendros veiklos dalj tuomet, kai jis jgyja verslo kontrolę; 11-ajame TFAS dabar nurodoma, kad investuotojas neturi iš naujo jvertinti savo anksčiau turėtos dalies tuomet, kai jis jgyja bendros veiklos bendrą kontrolę.

12-ojo TAS patobulinimais paaiškinta, kad ūkio subjektas pripažjsta visas su dividendais susijusias pelno mokesčio pasekmes, jeigu jis pripažino sandorius ar jvykius, dėl kurių buvo gautas susijęs paskirstytinas pelnas.

23-ojo TAS patobulinimuose paaiškinta, kad konkretaus turto finansavimui specialiai pasiskolintos lėšos, kai turtas iš esmės yra užbaigtas ar parengtas pardavimui, tokių negrąžintų tikslinių paskolų likutis priskiriamas j bendrąsias kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas.

Grupės ir Bendrovės vertinimu, minėtų standartų patobulinimų taikymas pirmą kartą neturėjo jtakos finansinėms ataskaitoms.

19-ojo TAS pataisos „Plano pakeitimas, sumažinimas arba jvykdymas“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019

m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis patikslinama, kad esant pensijų plano ar nustatytųjų išmokų pasikeitimams, jsipareigojimas turi būti apskaičiuotas pagal atnaujintas prielaidas, nustatyta plano keitimo einamųjų paslaugų savikaina ir grynosios palūkanos, priskirtinos likusiems po plano pasikeitimo ataskaitiniams laikotarpiui. Ši pataisa neturėjo reikšmingos jtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

b) Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar nejsigalioję, kurių Bendrovė ir Grupė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

Koncepcinės finansinės atskaitomybės tvarkos pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Koncepcinėje tvarkoje pateikiamas išsamus sąvokų rinkinys, kuris naudojamas rengiant finansines ataskaitas, leidžiant standartus, rengiant apskaitos politikas. Į persvarstytą Koncepcinę tvarką jtrauktas naujas skyrius apie vertinimą, pateiktos finansinių veiklos rezultatų teikimo gairės, patikslintos apibrėžtys. TASV taip pat išleido atskirą pridedamąjj dokumentą

„Nuorodų j TFAS standartų konceptualią sistemą pakeitimai“, kuriame pateikti susijusių standartų pakeitimai, siekiant atnaujinti nuorodas j persvarstytą Konceptualią sistemą. Jis taip pat skirtas palengvinti jmonėms perėjimą prie persvarstytos Konceptualios sistemos, kai tokios jmonės rengia apskaitos politiką remdamosi Konceptualia sistema ir kai konkrečiam atvejui negali būti pritaikytas nė vienas TFAS. Jeigu apskaitos politika rengiama, remiantis Konceptualia sistema, jos turėtų būti laikomasi 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančiais metiniais laikotarpiais.

„Reikšmingumo apibrėžimas“ – 1-ojo TAS ir 8-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis patikslintas reikšmingumo apibrėžimas ir nurodoma, kaip jj reikėtų taikyti – j apibrėžimą jtrauktos gairės, kurios iki šiol atsispindėjo kituose TFAS, patikslinti prie apibrėžimo pateikti paaiškinimai. Pataisomis užtikrinama, kad reikšmingumo apibrėžimas būtų nuosekliai taikomas visuose TFAS. Informacija laikytina reikšminga, jeigu galima pagrjstai tikėtis, kad jos nepateikimas ar iškraipymas turės poveikj finansinių ataskaitų pagrindinių naudotojų sprendimams, priimamiems tų finansinių ataskaitų, kuriose pateikiama konkretaus ataskaitas teikiančio ūkio subjekto finansinė informacija, pagrindu. Šiuo metu Xxxxxxxx ir Grupė vertina, kokios jtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

„Palūkanų normų lyginamųjų indeksų reforma“ – 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šias pataisas paskatino palūkanų normų lyginamųjų indeksų, tokių kaip LIBOR ir kitų tarpbankinių palūkanų normų (toliau – TPN), pakeitimas alternatyvia lyginamąja norma. Palūkanų normų lyginamųjų indeksų reformos pakeitimai:

- jtakoja specifinius apsidraudimų apskaitos reikalavimus: ūkio subjektas gali daryti prielaidą, kad palūkanų lyginamoji norma, kuria pagrjsti apdraustojo objekto, apsidraudimo priemonės ar apdraustosios rizikos pinigų srautai, dėl reformos nesikeičia;

- privalomi visiems apsidraudimų sandoriams, tiesiogiai jtakojamiems palūkanų normos lyginamųjų indeksų reformos;

- lengvatos netaikomos aplinkybėmis, atsiradusiomis dėl reformos (jeigu apsidraudimo sandoriai daugiau neatitinka apsidraudimų apskaitos reikalavimų dėl priežasčių, nesusijusių su pakeitimais), reikalaujama nutraukti apsidraudimų apskaitą;

- reikalaujama papildomų atskleidimų apie reformos ir pakeitimų jtaką apsidraudimo sandoriams.

- Grupės ir Bendrovė vertinimu, šie pakeitimai neturės reikšmingos jtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė ir Bendrovė neturi

apsidraudimo sandorių.

c) Standartai, aiškinimai ir jų pataisos, kurie dar nėra patvirtinti Europos Sąjungoje ir kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

14-asis TFAS „Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Standarto jsigaliojimas atidėtas, kol bus parengta galutinė jo redakcija). Šiuo standartu bus leidžiama pirmą kartą TFAS taikantiems ūkio subjektams sumas, susijusias su tarifo reguliavimu, pripažinti pagal jų taikytus nacionalinius standartus (GAAP).

pateikti atskirai nuo kitų straipsnių. Grupei ir Bendrovei neaktualios šio standarto naujos nuostatos, nes perėjimas prie TFAS jvykęs

ankstesniais laikotarpiais.

10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos - „Turto pardavimas ar jnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios jmonės ar bendrosios jmonės“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems datą, kurią nustatys TASV, arba vėliau). Šiose pataisose aptariamas neatitikimas tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar jnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotosios jmonės arba bendrosios jmonės. Šių pataisų esmė, kad visa sandorio suma pripažjstama pelnu ar nuostoliu tuomet, kai sandoris apima verslą. Sandorio suma pripažjstama iš dalies - pelnu ar nuostoliu tuomet, kai sandoris apima turto pardavimą, kuris nėra verslas, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai jmonei. Bendrovės ir Grupės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos jtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

17-asis TFAS „Draudimo sutartys“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau).17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis investuotojams buvo sunku palyginti draudimo jmonių ir ūkio subjektų, turinčių draudimo sutarčių, finansinius veiklos rezultatus. 17-asis TFAS – tai bendras standartas, nustatantis pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo reikalavimus visoms draudimo sutarčių rūšims, jskaitant draudikų turimas perdraudimo sutartis. Standartas reikalauja, kad panašūs principai būtų taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo elementais. Šiuo metu Xxxxxxxx ir Grupė vertina, kokios jtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

3-iojo TFAS pataisos „Verslo apibrėžimas“ (taikomos verslo jsigijimams, jvykusiems nuo metinio laikotarpio, prasidedančio 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios). Pataisomis patikslinamas verslo apibrėžimas, siekiant išspręsti sunkumus, kylančius nustatant, a buvo jsigytas verslas, ar turto grupė. Pakeistame verslo apibrėžime akcentuoja, kad verslo tikslas yra tiekti prekes ir teikti paslaugas, kai ankstesnėje Standarto redakcijoje buvo akcentuojama grąža dividendų forma, mažesni kaštai ir kita ekonominė nauda investuotojui ir kitiems dalyviams. Pakeitime TASV pateikė papildomas gaires dėl verslo apibrėžimo.

2.2 Konsolidavimo principai

Dukterinės jmonės

Tai jmonės, kur Xxxxxxxx turi galią valdyti ūkio subjektą, j kurj investuojama (t.y. turi galiojančių teisių, kurios jai šiuo metu suteikia galimybę vadovauti svarbiai veiklai), gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, j kurj investuojama ir gali naudotis savo galia valdyti ūkio subjektą, j kurj investuojama, kad paveiktų investuotojo grąžos dydj.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima EPSO-G ir jos dukterines jmones. Dukterinių jmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokj patj ataskaitinj laikotarpj kaip ir patronuojančios jmonės finansinės ataskaitos.

Dukterinės jmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės jmonių yra eliminuojami.

Verslo jungimai

Verslo jungimams, jvykusiems tarp bendro pavaldumo jmonių, nėra taikomas 3-iasis TFAS „Verslo jungimai“. Verslo jungimo sandoriai tarp bendro pavaldumo ūkio subjektų yra apskaityti taikant dalyvavimo (kontrolės) sujungimo (angl. pooling of interest) (kitaip: buvusių apskaitinių verčių) metodą. Grupė nepripažjsta turto bei jsipareigojimų jų tikrosiomis vertėmis jsigijimo dieną, o apjungia jsigytą turtą bei jsipareigojimus balansinėmis vertėmis. Prestižas neatsiranda, o skirtumas tarp sumokėto atlygio ar perleisto grynojo turto apskaitinės vertės bei gauto atlygio ar jsigyto grynojo turto apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

Kitiems verslo jungimams apskaityti yra taikomas jsigijimo metodas. Įsigijimo savikaina yra tikroji vertė, kurią sudaro mainais suteikto turto, išleistų nuosavybės priemonių, gautų ar prisiimtų jsipareigojimų tikroji vertė mainų dieną. Su jsigijimu susijusios išlaidos pripažjstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai yra patiriamos, išskyrus atvejus, kai tokios išlaidos reikšmingos. Įsigyjamojoje jmonėje identifikuojamas jsigytas turtas, jsipareigojimai ir neapibrėžtieji jsipareigojimai, atitinkantys 3 TFAS „Verslo jungimai“ pateiktus pripažinimo kriterijus. Jie yra pripažjstami jų tikrosiomis vertėmis jsigijimo dieną.

Perleisto atlygio ir nekontroliuojančios dalies jsigyjamame ūkio subjekte sumos bei anksčiau turėtos nuosavybės dalies jsigyjamame ūkio subjekte tikrosios vertės perviršis lyginant su jsigyto identifikuojamo grynojo turto tikrąja verte yra pripažjstamas prestižu. Jeigu bendra perleisto atlygio, pripažintos nekontroliuojančios dalies ir anksčiau turėtos nuosavybės dalies suma yra mažesnė už jsigytos dukterinės jmonės grynojo turto tikrąją vertę (perkant pigiau nei rinkos kaina), skirtumas pripažjstamas

Nekontroliuojanti dalis jgytoje jmonėje pirminio pripažinimo metu yra jvertinama kaip apskaityto grynojo turto, jsipareigojimų ir neapibrėžtųjų jsipareigojimų tikrosios vertės proporcinga dalis, tenkanti nekontroliuojančiai daliai.

Nuosavybės dalies dukterinėse jmonėse pasikeitimas, neturintis jtakos kontrolės pasikeitimui.

Sandoriai su nekontroliuojančios dalies akcininkais, dėl kurių kontrolė neprarandama, apskaitomi kaip sandoriai, kurie pripažjstami nuosavo kapitalo dalyje, t. y. kaip sandoriai su akcininkais. Skirtumas tarp sumokėto atlygio tikrosios vertės ir jsigytos dukterinės jmonės atitinkamos grynojo turto dalies balansinės vertės apskaitomas nuosavame kapitale. Vykdant perleidimo nekontroliuojančiai daliai sandorius, pelnas ar nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavo kapitalo dalyje.

Investicijos j asocijuotas ir bendrai valdomas jmones

Asocijuota jmonė – tai tokia jmonė, kuriai Grupė ar Xxxxxxxx daro reikšmingą jtaką, tačiau nekontroliuoja. Reikšminga jtaka – tai galimybė dalyvauti priimant ūkio subjekto, j kurj investuojama, finansinės ir veiklos politikos sprendimus, nekontroliuojant ar bendrai nekontroliuojant šios politikos. Ji paprastai susijusi su nuosavybės dalimi nuo 20 iki 50 proc.

Bendrai valdoma jmonė yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojama vykdoma ekonominė veikla ir su veikla susijusiems strateginiams finansiniams ir veiklos sprendimams priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, (dalininkų) sutikimas.

Asocijuotos ir bendrai valdomos jmonės Grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomos taikant nuosavybės metodą. Taikant nuosavybės metodą investicija j asocijuotą ir bendrai valdomą jmonę pradžioje yra apskaitoma savikaina, o po to apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama po jsigijimo datos jvykusiais Grupės grynojo turto asocijuotoje ir bendrai valdomoje jmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokj investicijų vertės sumažėjimą.

Grupei tenkanti jsigytos asocijuotos ir bendrai valdomos jmonės pelno ar nuostolių dalis po jsigijimo pripažjstama pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje, o Grupei tenkanti kitų bendrųjų pajamų pasikeitimų dalis po jsigijimo pripažjstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų j asocijuotas jmones apskaitinė vertė.

Prestižas, susijęs su investicijomis j asocijuotas ir bendrai valdomas jmones, yra jtraukiamas j investicijos balansinę vertę ir vertinamas dėl vertės sumažėjimo kaip investicijos dalis.

Asocijuotos ar bendrai valdomos jmonės nuostoliai, viršijantys Grupės dalj joje, jskaitant bet kurias kitas gautinas sumas neužtikrintas turtu, nėra pripažjstami, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prisiima teisinius arba konstruktyvius jsipareigojimus arba padaro mokėjimus asocijuotos ar bendrai valdomos jmonės vardu.

Nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės ir jos asocijuotų ir bendrai valdomų jmonių yra eliminuojamas iki Grupės turimos investicijos dalies asocijuotoje ir bendrai valdomoje jmonėje. Nerealizuotas nuostolis taip pat eliminuojamas, jeigu sandoris nėra perleisto turto vertės sumažėjimo jrodymas.

Jeigu Grupės dalis asocijuotoje ar bendrai valdomoje jmonėje sumažėja, tačiau reikšminga jtaka yra išlaikoma, tik proporcinga praradimui dalis sumų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojama j pelną (nuostolius).

Pelnas ir nuostoliai, atsiradę iš dalies asocijuotoje jmonėje sumažėjimo, yra pripažjstami bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.3 Investicijos j dukterines, asocijuotas i bendrai valdomas jmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos j dukterines jmones patronuojančios jmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos jsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios jmonės finansinės būklės ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

Investicijos j asocijuotas ir bendrai valdomas jmones patronuojančios jmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos jsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios jmonės finansinės būklės ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

2.4 Parduoti laikomas turtas ir nutraukta veikla

Ilgalaikj turtą ir perleidžiamo turto grupes Grupė klasifikuoja kaip skirtas parduoti, jei jų balansinė vertė bus atgaunama daugiausiai iš pardavimo, o ne toliau jj naudojant. Toks ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti, yra jvertinamos mažesne iš jų balansinės vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas.

Klasifikavimo j skirtą parduoti turtą kriterijai laikomi jgyvendintais tik tada, kai labai tikėtina, kad pardavimas jvyks, o turtas ar perleidžiamo turto grupė gali būti nedelsiant parduota esamos būklės. Pardavimui jvykdyti reikalingi veiksmai turėtų parodyti, kad nėra tikėtina, jog pardavimas gali būti nutrauktas. Vadovybė turi būti jsipareigojusi atlikti tikėtiną pardavimą per vienerius metus nuo perkėlimo datos. Turtas ir jsipareigojimai, klasifikuojami kaip skirti parduoti, pateikiami finansinės būklės ataskaitoje atskirai

2.5 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.

Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnj. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnj. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnj. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo j nepaskirstytąjj pelną, jvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikj. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas j nepaskirstytąjj pelną.

Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą jtraukiamos palūkanų ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto jsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojamas toks turtas, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Skolinimosi išlaidos, kurios priskiriamos ilgo parengimo turto jsigijimui, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Skolinimosi išlaidos pradedamos kapitalizuoti tada, kai patiriamos išlaidos ilgo parengimo turtui pasigaminti arba jsigyti (sumokamas avansas arba apmokami darbai pagal pasirašytą aktą apie atliktus darbus ir jų vertę) ir baigiamos kapitalizuoti, kai iš esmės baigta visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui (pasirašomas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Nustatant kapitalizuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms jsigyjant ilgo parengimo turtą, taikoma kapitalizacijos norma.

Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikj turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami

nebaigtos statybos balanso straipsnyje.

Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto jsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus jrengimus ir jrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažjstamas jsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažjstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Xxxxxxxx gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai jvertinta.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas jsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę, nebaigtą statybą ir jstatyminius servitutus, nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per jvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Grupė ir Xxxxxxxx peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdj. Įvertinimo pakeitimo jtaka, jei tokia yra, pripažjstama perspektyviai.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto jvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės	Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)
Pastatai	20 - 75
Statiniai ir jrenginiai	18 - 70
Mašinos ir jrengimai	5 - 35
Transporto priemonės	4 - 10
Kitas materialusis turtas	3 - 10
Nematerialusis turtas	3 - 4

Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažjstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ar Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai jvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažjstamos sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

2.6 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikj materialųjj ir nematerialųjj turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė jvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima jvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, jvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, j kurią nebuvo atsižvelgta jvertinant būsimuosius pinigų srautus.

Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) jvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažjstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažjstamas per pelno (nuostolių) straipsnj iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio.

2.7 Naudojimo teise valdomas turtas

Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurj Grupė ir Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Grupė ir Xxxxxxxx pripažjsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, jskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą.

Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas

Nuomos pradžios datą Grupė ir Xxxxxxxx naudojimo teise valdomą turtą vertina jsigijimo savikaina, kurią sudaro: nuomos jsipareigojimų pirminio vertinimo dabartinė vertė, patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą, atėmus bet kokias nuomos paskatas.

Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupė ir Xxxxxxxx naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp jsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos jsipareigojimo pakartotinio vertinimo.

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos.

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus: Žemė* 99 metai

Pastatai nuo 2 iki 8 metų

Transporto priemonės nuo 2 iki 4 metų

Kitas ilgalaikis materialusis turtas nuo 2 iki 3 metų

*Grupė žemės nuomos sutartims, sudarytoms ne aukciono būdu su savivaldybėmis taiko portfelio metodą – atitinkamos Grupės jmonės sutarčių rinkinys dėl panašių kriterijų apskaitomas kaip viena sutartis. Nežiūrint j likusj žemės nuomos sutarties terminą, pagal teisės aktų reikalavimus sutartys privalo būti tęsiamos, kol žemės sklypuose egzistuoja Grupės jmonių jrenginiai. Vertinant Grupės jmonių infrastruktūros turto generuojamą srautą (turto atsiperkamosios vertės skaičiavimui), prognozuojamas begalinis

srautas, nes dėl vykdomų rekonstrukcijos ir remonto darbų turtas gali būti eksploatuojamas ilgiau nei taikomi pirminiai

nusidėvėjimo normatyvai. Dėl šios priežasties žemės nuomai taikomas iš esmės begalinis normatyvas, atitinkantis pirminj sutarties terminą – 99 metus.

2.8 Finansinis turtas

Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“ finansinis turtas yra skirstomas j žemiau nurodytas 3 naujas

kategorijas:

- finansinj turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;

- finansinj turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažjstant kitomis

bendrosiomis pajamomis; ir

- finansinj turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažjstant pelnu ar

nuostoliais.

Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkrečių verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi jtakos vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Grupė ir Xxxxxxxx gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelj savo finansiniam turtui valdyti.

Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Grupė ir Xxxxxxxx vykdo siekdama verslo modelio tikslų.

Grupė ir Xxxxxxxx pripažjsta finansinj turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažjstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą.

Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Xxxxxxxx finansinj turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, j kurias nejtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažjstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto jvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto jsigijimo.

Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės

sutarties.

Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažjstamas pelnu

arba nuostoliais.

Atsižvelgiant j verslo modelj, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia:

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina

Grupės ir Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant j verslo modelj, kurio tikslas – laikyti finansinj turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų jplaukomis.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas:

- kuris yra laikomas verslo modelyje, kurio tikslas yra laikyti finansinj turtą, kad būtų surinkti sutartiniai pinigų srautai; ir

- kurio sutartinėmis sąlygomis konkrečiomis dienomis atsiranda pinigų srautai, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai už pagrindinę mokėtiną sumą.

Jos pripažjstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažjstamos ilgalaikiu turtu. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos jsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažjstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas

Grupė turėjo nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos pasirinko klasifikuoti kaip apskaitomus tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas (anksčiau klasifikuoti kaip galimo parduoti finansinio turto straipsnyje).

Faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno

(nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas.

Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų jplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgiant j visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinj mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdama j tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant jtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir, kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpj galima patikimai jvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai jvertinti nejmanoma, Grupė ir Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpj.

Tikėtini kredito nuostoliai

Grupės ir Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Xxxxxxxx turi gauti pagal sutartj, ir visų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Grupė ir Xxxxxxxx apskaičiuoja atsižvelgiant j visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpj, jskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus.

Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinj kredito nuostolių vidurkj, nustatytą atsižvelgiant j atitinkamą jsipareigojimų nejvykdymo

riziką (tikimybę).

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų jsipareigojimų nejvykdymo jvykių per laikotarpj nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos.

Grupė ir Xxxxxxxx tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius pripažjsta prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrjstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota j ateitj nei j pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.

Tikėtini kredito nuostoliai pripažjstami atsižvelgiant j individualiai arba bendrai jvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrjsta bei patvirtinta informaciją, jskaitant j ateitj orientuotą informaciją.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant individualųjj vertinimą. Vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant j galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, jskaitant j ateitj orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu jgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažjstama gautinų sumų pripažinimo

momentu.

Išduodant paskolą jvertinami ir apskaitomi 12 mėnesių tikėtini kredito nuostoliai. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, koreguojamas 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutis atsižvelgiant j vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, apskaitomi visi paskolos galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai. Vėliausias momentas, kai pripažjstami visi išduotai paskolai tenkantys tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę jmoką, arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų jrodymų, apskaitomi visi išduotai paskolai tenkantys tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, neatsižvelgiant j jmokų vėlavimo apmokėti ilgiau nei per 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos jvykus vienam arba daugiau jvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos jrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos jvykius:

a) dideli skolininko finansiniai sunkumai;

b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė jmoka;

c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais;

d) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;

e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka;

f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai.

Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli jvykiai, kurie gali jvykti vienu metu arba vienas po kito

per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpj.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Xxxxxxxx nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės j sutartyje numatytus finansinio turto

pinigų srautus.

Vertinant ar Grupė ir Xxxxxxxx išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama j gavėjo gebėjimą parduoti šj turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Grupė ir Xxxxxxxx kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Grupė ir Xxxxxxxx kontrolę išlaikė.

Grupė ir Xxxxxxxx nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:

- baigiasi teisės j finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

- Grupė ir Xxxxxxxx išlaiko teisę j pinigų srautus, bet prisiima jsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo

sutartj per trumpą laiką; arba

- Grupė ir Xxxxxxxx perleidžia savo teisę gauti pinigines jplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:

- jei Grupė ir Xxxxxxxx neišlaikė kontrolės, ji nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažjstamos atskirai turtu arba jsipareigojimais;

- Jei Grupė ir Xxxxxxxx išlaikė kontrolę, ji toliau pripažjsta finansinj turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinj turtą

2.9 Atsargos

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos jsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba jsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima jsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas j dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Atsargų, išskyrus gamtines dujas, savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Gamtinių dujų likučio savikaina nustatoma pagal svertinj vidurkj. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.10 Prekybos skolos ir kiti finansiniai jsipareigojimai, paskolos

Finansiniai jsipareigojimai, paskolos

Finansiniai jsipareigojimai, jskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais finansiniai jsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažjstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansiniai jsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis jrodo, kad jsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdj buvo ilgalaikis.

Finansinių jsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio jsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis jsipareigojamas pakeičiamas kitu jsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo jsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio jsipareigojimo nutraukimu ir naujo jsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių jsipareigojimų verčių pripažjstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra jsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, jsigytas iš tiekėjų jprastinės veiklos metu.

Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai jsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai jsipareigojimai.

2.11 Dividendų paskirstymas

Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažjstamas jsipareigojimu Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.

2.12 Užsienio valiuta

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose kiekvienos Grupės jmonės finansiniai veiklos rezultatai bei finansinė būklė yra pateikti eurais, kurie yra Bendrovės ir jos dukterinių jmonių funkcinė valiuta bei Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Visa finansinė informacija, pateikta eurais, yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio, jeigu nenurodyta kitaip. Kadangi šiose ataskaitose sumos yra suapvalintos iki tūkstančių eurų, tai dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami j funkcinę valiutą pagal valiutų keitimo kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną arba vertinimo (jeigu straipsniai iš naujo vertinami) dieną. Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius turto bei jsipareigojimų likučius pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitoje.

2.13 Dotacijos

Dotacijos yra pripažjstamos apskaitoje, kai yra pakankamas užtikrinimas, kad Grupės jmonės atitiks dotacijų skyrimo sąlygas ir

tokia dotacija bus gauta.

Dotacijos, susijusios su turtu

Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui jsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šios dotacijos yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažjstamos mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas per atitinkamo ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpj.

Strateginių projektų rengimui ir jgyvendinimui Grupei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos ir perkrovų valdymo jplaukų dalis, panaudota su VERT suderintoms investicijoms finansuoti, apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu.

Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto jsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai jsipareigojimai iki tokio turto

jsigijimo momento.

Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija

jsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti jrodymai, kad finansavimas bus gautas.

Dotacijos, susijusios su pajamomis

Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažjstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinj laikotarpj patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Šios dotacijos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje, mažinant susijusias išlaidas.

2.14 Xxxxxxxxxxx

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl jvykio praeityje Grupė ir Xxxxxxxx turi teisinj ar konstruktyvų jsipareigojimą, ir tikėtina, kad jam jvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir jsipareigojimo suma gali būti patikimai jvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant j konkrečią jsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpj, siekiant atspindėti praėjusj laiką. Toks didėjimas pripažjstamas kaip skolinimosi išlaidos.

Atidėjiniai servitutams apskaitomi tada, kai Grupė arba Bendrovė turi teisinj jsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam vykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir jsipareigojimo suma gali būti patikimai jvertinta. Su atidėjiniais servitutams susijusios išlaidos yra pripažjstamos ilgalaikiu nematerialiuoju turtu, atsižvelgiant j kompensuojamas

mokesčius), atsižvelgiant j konkrečią jsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusio laiko tarpą, yra apskaitomas kaip finansinės sąnaudos.

Išmokos už kompensacijas žemės savininkams apskaitomos, mažinant atidėjinius, o atidėjinių perskaičiavimas dėl prielaidų

pasikeitimo – atitinkamai kaip nematerialiojo turto vertės pokytis (3 pastaba).

2.15 Išmokos darbuotojams Socialinio draudimo jmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo jmokas j Valstybinj socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų jmokų planą ir vadovaujantis šalies jstatymų reikalavimais. Nustatytų jmokų planas – tai planas, pagal kurj Bendrovė ir Grupė moka nustatyto dydžio jmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus jsipareigojimo ir toliau mokėti šias jmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo jmokos pripažjstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

Kintama atlygio dalis

Bendrovė ir Grupė pripažjsta kintamos atlygio dalies jsipareigojimą ir sąnaudas, remiantis iš anksto apibrėžtais Grupės ir Bendrovės bei darbuotojų tikslų pasiekimo rezultatais. Grupė ir Bendrovė kintamos atlygio dalies jsipareigojimus ir sąnaudas pripažjsta tuomet, kai turi sutartinj jsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų jsipareigojimą.

Išeitinės išmokos darbuotojams

Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus priklauso vienkartinė išmoka. Išmokų darbuotojams jsipareigojimas pripažjstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams jsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais jvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos jsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant jvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus j susijusio jsipareigojimo terminą.

2.16 Nuomos apskaita

Grupė ir Xxxxxxxx kaip nuomininkas

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Grupė ir Xxxxxxxx būsimuosius nuomos mokėjimus tiek pagal finansinės, tiek pagal veiklos nuomos sutartis pripažjsta nuomos jsipareigojimais diskontuota verte, vadovaujantis žemiau pateiktais apskaitos principais.

Nuomos jsipareigojimo pirminis vertinimas

Nuomos jsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė. Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, jvertinant už kokias palūkanas Grupė ir Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto jsigijimui.

Pradžios datą nuomos mokesčiai, jtraukti j nuomos jsipareigojimo vertinimą, apima:

- fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;

- kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;

- sumas, kurias Grupė ir Xxxxxxxx turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;

- pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrjstai žinoma, kad Xxxxxxxx ta pasirinkimo teise pasinaudos;

- baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpj Grupė ir Bendrovė pasinaudos pasirinkimo

teise nutraukti nuomą.

Nuomos jsipareigojimo vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupės ir Bendrovės nuomos jsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:

- padidinus jsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;

- sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;

- pakartotinai atlikus jsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių

Nuomos jsipareigojimo palūkanos kiekvienu laikotarpiu per nuomos laikotarpj yra suma, dėl kurios susidaro pastovi periodinė palūkanų norma likusiai nuomos jsipareigojimo sumai. Periodinė palūkanų norma yra diskonto norma, arba, jei taikoma, peržiūrėta diskonto norma.

Nuomos jsipareigojimo pakartotinis vertinimas

Po pirminio pripažinimo, pakartotinai jvertinamas nuomos jsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta j nuomos mokesčių pakeitimus. Grupė ir Xxxxxxxx dėl nuomos jsipareigojimo pakartotinio jvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinta iki nulio ir dar sumažinamas nuomos jsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio jvertinimo sumą Grupė ir Xxxxxxxx pripažjsta pelnu arba nuostoliais.

Peržiūrėta diskonto norma

Grupė ir Xxxxxxxx pakartotinai jvertina nuomos jsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą, jeigu pasikeičia nuomos laikotarpis. Grupė ir Xxxxxxxx apskaičiuoja peržiūrėtus nuomos mokesčius remdamasi peržiūrėtu nuomos laikotarpiu arba kai pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas, atsižvelgiant j jvykius ir aplinkybes, pasirinkimo teisės pirkti kontekste.

Pasikeitus nuomos laikotarpiui ar pasikeitus pasirinkimo teisės pirkti vertinimui, Grupė ir Xxxxxxxx nustato peržiūrėtą diskonto normą kaip nuomininko papildomo skolinimosi palūkanų normą pakartotinio jvertinimo datą.

Nepakeista diskonto norma

Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius likusiam nuomos laikotarpiui remdamasi peržiūrėtais sutartyje numatytais mokėjimais.

Diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, Bendrovė naudoja nepakeistą diskonto normą, nebent nuomos mokesčiai pasikeičia dėl kintamųjų palūkanų normų pasikeitimo. Tokiu atveju Xxxxxxxx naudoja peržiūrėtą diskonto normą, kuri parodo palūkanų normos pokyčius.

Nuomos pakeitimai

Grupė ir Xxxxxxxx nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu jvykdomos abi šios sąlygos:

- dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo turto objektų;

- atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos koregavimus siekiant atsižvelgti j konkrečios sutarties aplinkybes.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo jsigaliojimo datą Grupė ir Xxxxxxxx:

- paskirsto atlygj pakeistoje sutartyje;

- nustato pakeistos nuomos terminą, ir

- pakartotinai jvertina nuomos jsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Grupė ir Bendrovė apskaito nuomos jsipareigojimo koregavimą:

- sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta j visišką ar dalinj nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokj pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Grupė ir Xxxxxxxx pripažjsta pelnu arba nuostoliais;

- atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.

Grupė ir Xxxxxxxx nuomos jsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų jsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos jsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos jsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Grupė ir Xxxxxxxx kaip nuomotojas

Nuomos sutartys, pagal kurias Grupė ir Xxxxxxxx neperduoda iš esmės visos nuomojamo turto nuosavybei būdingos rizika ir naudos, priskiriamos veiklos nuomai. Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažjstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpj. Pirminės tiesioginės išlaidos, kurios patiriamos dėl derybų ir nuomos organizavimo, turi būti jskaičiuojamos j išnuomoto turto balansinę vertę ir pripažjstamos nuomos laikotarpio sąnaudomis tuo pačiu pagrindu, kaip ir pagal nuomos sutartj gaunamos pajamos. Neapibrėžtosios jmokos pripažjstamos pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos uždirbamos.

2.17 Pajamų pripažinimas Pajamos iš sutarčių su klientais

Pajamos yra pripažjstamos pagal vieningą principą, kuris grindžiamas penkių žingsniu modeliu, taikomu visus sutartims su klientais. Paslaugų teikimo pajamas Grupė ir Xxxxxxxx pripažjsta ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jvykdo veiklos jsipareigojimą, t.y. paslaugų kontrolė perduodama klientui. Ši kontrolė gali būti perduodama laikui bėgant arba tam tikru nustatytu metu. Tam tikrų paslaugų sutarčių atveju pajamos pripažjstamos remiantis iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos suteikta faktine paslauga kaip visų teiktinų paslaugų dalimi, nes naudą iš teikiamų paslaugų klientas gauna ir ja naudojasi vienu metu. Pripažindama pajamas Grupė ir Xxxxxxxx atsižvelgia j sutarčių su klientais sąlygas ir j visus svarbius faktus bei aplinkybes, jskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdj, sumą, laiką ir neapibrėžtumą.

Pajamos iš elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų

Pajamos iš elektros energijos perdavimo ir galios rezervavimo paslaugų, prekybos reguliavimo bei balansavimo energija pripažjstamos per laikotarpj, kuriuo paslaugų kontrolė perduodama klientui. Pajamos pripažjstamos ir apmokamos kas mėnesj, remiantis faktiniu elektros energijos perdavimo teikimu.

Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinei energetikos kontrolės tarybai (toliau – VERT) nustatant perdavimo paslaugos

viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato paslaugos teikėjas, neviršydamas Komisijos patvirtintų ribų

Prekyba reguliavimo bei balansavimo elektros energija vyksta tik dėl pagrindinės Grupės atsakomybės išlaikyti elektros tinklo balansą, o ne prekiauti elektros energija jprastomis komercinėmis sąlygomis.

Galios rezervavimo paslauga teikiama ją jsigijus iš elektros energijos tiekėjų pagal galios rezervavimo sutartis su elektros energiją gaminančiomis bendrovėmis, o vėliau teikiant šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Komisijos nustatytą tarifą. Grupė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas. Pajamos pripažjstamos laikui bėgant, t.y. kas mėnesj.

Sandorio kaina yra nustatytas jkainis, nuolaidos ar kintamos dalys nėra taikomos. Finansavimo komponento nėra.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugos (VIAP). VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos jgaliota institucija.

Grupė VIAP pajamomis pripažjsta:

- Grupei atlikus elektros energijos gamybos jrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimą prie perdavimo tinklų, kai šie darbai finansuojami VIAP lėšomis;

- Grupei suteikus elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimo paslaugas, kurios kompensuojamos VIAP lėšomis. Pajamos pripažjstamos kas mėnesj. Sandorio kaina yra kompensacijos už nuostolius, patirtus balansavimo veikloje, suma; nuolaidos ar kintamos dalys nėra taikomos. Finansavimo komponento nėra. Grupė tokias pajamas apskaito taip pat, kaip balansavimo / reguliavimo pajamas;

Pajamos už gamtinių dujų perdavimo ir susijusias paslaugas

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą pripažjstamos kas mėnesj, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.

Prekyba balansavimo gamtinėmis dujomis vyksta tik dėl pagrindinės Grupės atsakomybės išlaikyti gamtinių dujų tinklo balansą, o ne prekiauti gamtinėmis dujomis jprastomis komercinėmis sąlygomis. Sandorio kaina yra nustatytas jkainis; nuolaidos ar kintamos dalys nėra taikomos. Finansavimo komponento nėra.

Gamtinių dujų techninio balansavimo pajamos yra susiję su dujų atsargų pokyčiais dujotiekyje ir tokių atsargų pardavimas pirkėjui yra pripažjstamas pajamomis tada, kai dujų nuosavybė perduodama pirkėjui.

Pajamos iš naujų vartotojų ar gamintojų prijungimo prie elektros energijos ar dujų perdavimo tinklo

Grupė gautus mokesčius už naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą prie elektros ir dujų perdavimo tinklo bei elektros ir dujų jrenginių perkėlimą ar pajėgumų išplėtimą (rekonstravimą), pripažjsta pajamomis iš karto, kai yra prijungiamas naujas vartotojas, gamintojas, ar atliekamas jrenginių iškėlimas. Prijungimas laikomas atskiru jsipareigojimo jvykdymu, jei:

- naujo vartotojo ar gamintojo ateityje mokama elektros energijos ar gamtinių dujų kaina už Bendrovės/Grupės teikiamas

- prijungtas naujas vartotojas nesinaudoja Grupės teikiamomis elektros ir dujų perdavimo bei susijusiomis paslaugomis;

- užsakovo prašymu atlikti elektros jrenginių perkėlimo darbai dėl jo vykdomų statybos – plėtros darbų, nekeičia elektros perdavimo ir susijusių paslaugų apimčių.

Tačiau jei prijungimo ir perdavimo paslaugos nėra atskiri jsipareigojimų jvykdymai, prijungimo paslauga pripažjstama per laikotarpj, siejamą su persiuntimo paslaugos teikimo laikotarpiu, kurio trukmę riboja susijusio ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpis.

SGDT ir VIAP administravimo pajamos

Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGDT) jstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Grupė vykdo SGDT lėšų administratoriaus funkcijas. SGDT lėšų administravimas vykdomas vadovaujantis Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintu Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties jrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu.

Grupė, rinkdama ir administruodama SGDT lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Grupei nesukuria pajamų/pelno jprastinės veiklos metu, išskyrus SGDT lėšų dalj, skirtą SGDT lėšų administravimo sąnaudoms padengti, laikomą Grupės pajamomis. Iš SGDT lėšų mokėtojų surenkamos ir SGDT lėšų gavėjams (SGDT projekto jgyvendinimo Grupei arba SGDT operatoriui) pervedamos SGDT lėšos nelaikomos Grupės pajamomis/sąnaudomis, bet apskaitomos kaip kitos gautinos/kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas. Pajamos pripažjstamos kas mėnesj, nes administravimo mokestis yra fiksuotas.

Analogiškai, kaip SGDT atveju, Grupė vykdydama VIAP veiklą veikia kaip lėšų administratorius Komisijos/valstybės vardu ir ši veikla Grupei nesukuria pajamų/pelno jmonės jprastinės veiklos metu. Taip pat yra priimtas atitinkamas LR Vyriausybės nutarimas, numatantis, kad Grupė veikia kaip administratorius ir Grupė bei Komisija turi atskiras sistemas šiems sandoriams apskaityti bei juos kontroliuoti.

Grupė pajamomis pripažjsta tik aukščiau išvardintas VIAP pajamas, o skirtumą tarp gautų ir išmokėtų administruojamų VIAP lėšų atvaizduoja gautinose (mokėtinose) sumose.

Sandorio kaina yra nustatytas jkainis; nuolaidos ar kintamos dalys nėra taikomos. Finansavimo komponento nėra. Ilgalaikių statybos projektų ir remonto paslaugų pajamos

Grupės jmonės vykdomų individualių ir ilgalaikių sutarčių/projektų su klientais, kai sutarties galutinio baigtumo rezultatas gali būti patikimai jvertintas, pajamos pripažjstamos pagal darbų jvykdymo lygio metodą. Darbų jvykdymo lygis nustatomas pagal proporciją tarp faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų sutarties išlaidų. Tikėtinas pelningumo pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai tokie pokyčiai nustatomi. Projektai reguliariai peržiūrimi ir nustačius, pelningumo pokytj, apskaitomi atitinkami atidėjiniai. Nuostolis, kuris tikėtina, kad bus patirtas pabaigus projektą, pripažjstamas tuo laikotarpiu, kai buvo nustatytas.

Jeigu nebaigtų vykdyti sutarčių rezultato nejmanoma patikimai jvertinti, pajamos yra pripažjstamos tik tiek, kiek yra patirta sąnaudų ir yra tikėtina, kad jos bus susigrąžintos.

Jeigu vykdomos sutarties rezultatai gali būti patikimai jvertinti ir tikėtina, kad sutartis bus pelninga, sutarties pajamos pripažjstamos per visą sutarties laikotarpj.

Sandorio kaina yra sutartyje aiškiai nurodyta kaina, nuolaidos ar kintamos dalys nėra taikomos. Finansavimo komponento nėra. Prekybos biržoje organizavimo pajamos

Grupės jmonės veikia kaip tarpininkai prekybos energetikos ištekliais biržose, todėl biržos dalyvių sumokėtos ir gautos sumos nepripažjstamos biržos operatoriaus pajamomis. Pajamomis yra pripažjstamos sumos gautos už Grupės jmonės teikiamas paslaugas, organizuojant prekybą biržose pagal nustatytus paslaugų jkainius: registracijos, narystės, administravimo mokesčiai (jkainiai).

Kitos pajamos

Pajamos iš nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų pardavimo ir nuomos yra pripažjstamas Grupės ir Bendrovės kitomis pajamomis.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažjstamos kaupimo principu, atsižvelgiant j skolos likutj ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanos apskaitomos pinigų srautų ataskaitoje kaip investicinės veiklos pinigų srautai.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažjstamos, kai atsiranda teisė gauti dividendus.

2.18 Perkrovų valdymo jplaukos/jsipareigojimai

Perkrovų valdymo jplaukos atsiranda formuojantis skirtingoms elektros rinkos kainoms Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo. Biržos operatorius (Nord Pool AS) dėl kainų skirtumų skirtingose prekybos zonose gautas jplaukas lygiomis dalimis paskirsto tarpsistemines jungtis eksploatuojančių šalių perdavimo sistemų operatoriams.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 „Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003“ nustato, kad perkrovų pajamos gali būti naudojamos:

a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti; b) išlaikyti ar išplėsti tinklų pralaidumą investicijomis j tinklą, visų pirma investicijomis j naujas jungiamąsias linijas; c) jeigu pajamų negalima veiksmingai panaudoti a) ir (arba) b) punktuose nustatytiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, j kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką.

Priklausomai nuo ES Reglamente numatytos paskirties, perkrovų valdymo jplaukos pripažjstamos:

a) pajamomis, kompensuojančiomis sąnaudas, patirtas užtikrinant pasinaudojimą paskirstytuoju jungčių pralaidumu, kai tarpsisteminė jungtis neplanuotai atsijungia. Kai jungties pajėgumai jau yra suprekiauti elektros biržoje (t.y. jie jau yra paskirstyti) ir linija atsijungia, liniją valdantys operatoriai užtikrina, kad rinkos dalyviai pasinaudotų suprekiautais pajėgumais. Tokiu atveju, operatoriai patiria kaštus, kurie susidaro dėl kainų skirtumo tarp operatorių suprekiautos elektros energijos kainos ir Grupės pirktos/parduotos reguliavimo ir/ar balansavimo elektros energijos kainos. Pajamos fiksuojamos laikotarpiu, kuriuo patiriamos susijusios sąnaudos.

b) Įsipareigojimu, apskaitomu kaip turto dotacijos, kai jplaukos yra numatomos panaudoti ar naudojamos jungčių pralaidumo išlaikymui ar išplėtimui finansuoti. Finansinėse ataskaitose perkrovų valdymo jplaukos apskaitomos remiantis dotacijų apskaitos principais - t. y. pradžioje perkrovų jplaukos pripažjstamos kaip trumpalaikiai ir ilgalaikiai jsipareigojimai, jas naudojant suderintų investicijų finansavimui - apskaitomos mažinant atitinkamo turto vertę, o vėliau pripažjstamos pajamomis mažinant susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas per turto naudingo tarnavimo laikotarpj.

c) kai jplaukos yra naudojamos tarifo sumažinimui, pajamos yra pripažjstamos tuo laikotarpiu, kuriuo Bendrovė gauna

mažiau pajamų dėl mažesnių tarifų.

Nuo 2019 m. gegužės mėn. sukauptų perkrovų valdymo lėšų sąskaita prijungta prie UAB „EPSO-G“ grupės sąskaitos ir naudojama dukterinės jmonės veiklos finansavimui, kol nėra poreikio finansuoti investicijas.

2.19 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamas). Pelno mokestis pripažjstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje, išskyrus tą jo dalj, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažjstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.

Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusj finansinių ataskaitų datą. 2019 metais ir 2018 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpj išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Grupė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Grupė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos.

Grupės jmonės, vadovaudamosi teisės aktų nuostatomis, perleidžia mokestinius nuostolius kitoms grupės jmonėms už atlygj, lygų

15% nuo mokestinio nuostolio sumos.

Grupės jmonės turi teisę naudotis mokesčių lengvatomis investicijoms j reikalavimus atitinkantj turtą. Grupė tokias lengvatas apskaito kaip mokestinius kreditus, o tai reiškia, kad lengvatos sumažina mokėtinų mokesčių sumas ir einamųjų metų mokesčio sąnaudas.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių jsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir jsipareigojimai yra pripažjstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir jsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių jsipareigojimai yra pripažjstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjj pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažjstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjj pelną. Toks turtas ir jsipareigojimai yra nepripažjstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar jsipareigojimai nedaro jtakos nei apmokestinamajam, nei finansiniam pelnui.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjj pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir jsipareigojimai yra jvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir jsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal jstatymą jgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių jsipareigojimu.

2.20 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti jsipareigojimai nėra pripažjstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažjstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.21 Pobalansiniai jvykiai

Pobalansiniai jvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtj finansinių ataskaitų datą (koreguojantys jvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai jvykiai, kurie nėra koreguojantys jvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų jtaka yra reikšminga.

2.22 Xxxxxxxxxx užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir jsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.23 Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai ir prielaidos

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir jvertinimus, kurie jtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, jsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir jsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, buvo tokie:

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas/vertės sumažėjimo patikrinimas

Grupės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais. Kiekvienų metų pabaigoje Grupė peržiūri ilgalaikj materialųjj turtą, nustatydama turto atsiperkamąją vertę, tokiu būdu jvertindama ar šio turto vertė nėra sumažėjusi. Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama pagal ilgalaikio materialaus turto generuojamą būsimųjų pinigų srautą, diskontuotą iki dabartinės vertės.

LITGRID AB

LITGRID AB paskutinj kartą perkainojo ilgalaikj materialųjj turtą pagal atliktą ilgalaikio materialiojo turto vertinimą 2018 m. gruodžio 31 d. būklei. Vertinimas buvo atliktas LITGRID AB ir Grupės vidiniais resursais, vadovaujantis vertinimo rezultatais turto vertė buvo sumažinta 56,3 mln. Eur.

dabartinė vertė. Turto vertinimas 2019 m. gruodžio 31 d. būklei atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygj, atliktas Grupės vidiniais resursais, naudojant žemiau nurodytas pagrindines prielaidas ir principus apskaičiuojant grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinę vertę:

- turtas vertintas kaip verslas, eliminuojant veiklą, susijusią su perdavimo tinklo plėtra ( kaip nesusijusią su vertinamu esamu turtu) - investicijas j plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams;

- Apskaičiuoti 2020-2036 m. pinigų srautai iš jmonės veiklos;

- 2020-2036 m. srautai sumažinti suteiktų paskolų ir gautų palūkanų ir dividendų pinigų srautais bei pelno mokesčiu nuo finansinės veiklos;

- Apskaičiuoti diskontuoti koreguoti 2020-2036 m. pinigų srautai;

- Įvertinta apskaičiuota diskontuota tęstinumo vertė (po 2036 m.) pagal žemiau nurodytas prielaidas;

- Eliminuotos ilgalaikio nematerialaus turto, nebaigtos statybos (išskyrus plėtros projektų), naudojimo teise valdomo turto

vertės;

- Įvertinta apyvartinio kapitalo vertė.

Diskontuotos tęstinumo vertės apskaičiavimo prielaidos:

- Ilgu laikotarpiu perkrovų jplaukos dėl tarpsisteminių pralaidumų didinimo ir rinkų sujungimo turėtų konverguoti j 0, o investicijos turėtų palaikyti būsimą turto būklę (t.y. sutapti su nusidėvėjimo sąnaudomis); pinigų srautą turėtų generuoti tik investicijų grąža nuo reguliuojamo turto vertės, nereguliuojamos veiklos pajamos, apskaičiuotas normalizuotas pinigų srautas turto vertę 2036 m. pabaigai padauginus iš investicijų grąžos normos ir atėmus pelno mokestj bei pridėjus kitas nereguliuojamas pajamas, po apmokestinimo pelno mokesčiu;

- Apskaičiuota kapitalizuota vertė normalizuotą pinigų srautą padalinus iš diskonto normos, normalizuoto pinigų srauto augimo

norma prilyginta 0;

- Kapitalizuota vertė diskontuota j 2019 m.

Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Grupės apskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 3,79

proc.

Atlikus ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės patikrinimą 2019 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuotas rezultatas – grynoji būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė lygi 306 811 tūkst. Eur, kuri yra 638 tūkst. Eur didesnė už ilgalaikio materialaus turto balansinę vertę. Apskaičiuotos tikrosios vertės ir turto balansinės vertės skirtumas sudaro 0,2 proc. Grupė, atlikusi žemiau pateiktų pagrindinių vertinimo prielaidų jautrumą, nekoregavo balansinės turto vertės ir vertina ją kaip atitinkančią rinkos vertei.

Turto vertinimo rezultato jautrumas diskonto normos, perkrovų jplaukų bei LRAIC modeliu optimizuoto turto vertės dydžiui pateiktas lentelėse:

Diskonto normos pokytis (ir investicijų grąžos normos nuo 2027 m.) , proc.	Turto vertė, tūkst. Eur
-1,0%	321 748
-0,5%	314 035
0,0%	306 811
0,5%	299 936
1,0%	293 328
Perkrovų jplaukų dalis, proc. nuo prognozės	Turto vertė, tūkst. Eur
0%	318 846
25%	309 879
50%	301 710
100%	306 811
125%	316 496
LRAIC optimizuoto turto vertė, proc. nuo prognozės	Turto vertė, tūkst. Eur
80%	300 350
90%	303 580
100%	306 811
110%	310 042
120%	313 273

AB Amber Grid

AB Xxxxx Xxxx xxxxxxxxx kartą perkainojo ilgalaikj materialųjj turtą pagal atliktą ilgalaikio materialiojo turto vertinimą 2018 m. gruodžio 31 d. būklei. Vertinimas buvo atliktas AB Amber Grid ir Grupės vidiniais resursais, vadovaujantis vertinimo rezultatais turto vertė buvo sumažinta 37,7 mln. Eur.

Per 2019 m. nebuvo reguliavimo sprendimų, galinčių reikšmingai jtakoti turto vertę. 2019 m. gruodžio 31 d. turto vertė jvertinta pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė. Turto vertinimas 2019 m. gruodžio 31 d. būklei atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygj, atliktas Grupės vidiniais resursais, apskaičiuojant grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartine verte, naudojant žemiau nurodytas pagrindines prielaidas:

		mažesnė turto tikroji vertė Kuo aukštesnė investicijų grąžos
3,38%/3,72%	2,88% - 4,22%	norma, tuo aukštesnė turto tikroji
		vertė
		Kuo aukštesnė investicijų grąžos
4,32%	-	norma, tuo aukštesnė turto tikroji
		vertė

Pagrindinės prielaidos Naudotos reikšmės Reikšmių ribos Taikytų prielaidų jtaka vertei Diskonto norma, po mokesčių 3,67% 3,17% - 4,17% Kuo aukštesnė diskonto norma, tuo

Investicijų grąžos norma 2019- 2025 m. reguliavimo periodui

Investicijų grąžos norma po

2025 m.

- Vertės skaičiavime naudoti diskontuoti 2020-2025 m. prognozuojami pinigų srautai ir jvertintas diskontuotas tęstinumo vertės srautas po 2025 m.;

- Dėl veiklos efektyvumo susidaręs 2019 m. Amber Grid pelnas, viršijantis nustatytą investicijų grąžą, bus dalinai ateityje grąžinamas sistemos naudotojams (sumažinant paslaugų kainą);

- 2020 x. xxxxxxx 3,38 proc. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) nustatyta investicijų grąža, kuri, VERT atnaujinus Investicijų grąžos normos nustatymo metodiką (toliau – WACC metodika), padidės iki 3,72 proc.;

Atlikus ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės patikrinimą 2019 m. gruodžio 31 d., Grupė nustatė, kad diskontuota būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė lygi 199 038 tūkst. Eur, kuri yra 0,3 proc. didesnė už ilgalaikio materialaus turto balansinę vertę. Grupės vertinimu, turto balansinė vertė atitinka rinkos vertę ir vertės korekcijų neatlikti.

Diskonto normos dydis ir VKEKK nustatoma turto grąžos norma labiausiai jtakoja Amber Grid turto atsiperkamąją vertę.

Grupė atliko turto vertinimo rezultato jautrumo analizę šioms pagrindinėms taikytoms prielaidoms, jas keičiant, o kitus

kintamuosius laikant pastoviais:

Jautrumas diskonto normos pokyčiui procentiniais punktais:

Diskonto normos pokytis Vertinamo ilgalaikio materialiojo turto vertė pagal

pajamų metodą

Įtaka pelnui prieš mokesčius

+0,5% 194 374 (4 664)

-0,5% 203 515 4 477

Grupės nuomone diskonto norma gali pasikeisti, pasikeitus rodiklių, sudarančių WACC (vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai) dydžiui. WACC dydis jautrus bendriems pokyčiams ekonomikoje ir finansų sektoriuje. Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad artimiausiais metais tokie pokyčiai galėtų jvykti, todėl prielaidų (rodiklių svyravimo) neapibrėžtumas minimalus. Ilguoju laikotarpiu, Grupės vertinimu, šis neapibrėžtumas išliks, nors kiekvienų metų pabaigoje bus atliekama WACC prielaidų tikslinimas.

Jautrumas investicijų grąžos pokyčiui procentiniais punktais 2021 - 2025 metais:

Investicijų grąžos pokytis

Vertinamo ilgalaikio materialiojo turto vertė pagal

2021 -2025 metais	pajamų metodą
+0,6%	202 093	3 055
-0,5%	195 850	(3 188)

Įtaka pelnui prieš mokesčius

Investicijų grąžą 2019-2023 m. kainų reguliavimo periodui nustato VERT, vadovaudamasi WACC metodikos nuostatomis. Kiekvienais metais VERT tikslins WACC dydj.

Diskontuojant pinigų srautus po 2025 m. buvo suvienodinta prognozuojama investicijų grąža ir diskonto norma, todėl investicijų grąžos jautrumo pokyčio priežastys yra tos pačios kaip ir aukščiau nurodytosios diskonto normos pokyčio jautrumo priežastys.

Investicijų j dukterines jmones vertės sumažėjimo patikrinimas

Nors Bendrovės dukterinių jmonių LITGRID ir Amber Grid akcijomis prekiaujama Vertybinių popierių biržoje Nasdaq OMX, Bendrovės vadovybės vertinimu, ši rinka nėra aktyvi, atspindi tik mažumos (2,5-3,5 proc.) akcijų kainą, todėl biržos skelbiama akcijų kaina negali būti naudojama nustatant Bendrovės valdomų dukterinių jmonių akcijų paketo rinkos vertę.

Bendrovės vertinimu, investicijų j LIGRID ir Amber Grid akcijas tikroji vertė gali būti patikimai apskaičiuota kaip dukterinės bendrovės viso turto ir visų jsipareigojimų, jvertintų tikrąja verte, skirtumas, atspindintis grynojo turto tikrąją vertę. Dukterinių bendrovių apie 90 proc. turto sudaro ilgalaikis materialus turtas, kurio vertė apskaičiuota pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Šios aplinkybės patvirtina, kad listinguojamų dukterinių bendrovių grynojo turto vertė atitinka tikrąją vertę.

2018 m. gruodžio 31 d. reikšmingai sumažinus LITGRID ilgalaikio materialiojo turto vertę dėl reguliuojamos kainodaros pokyčių buvo apskaičiuotas ir apskaitytas investicijos j LITGRID AB akcijas 26 090 tūkst. Eur vertės sumažėjimas. EPSO-G investicijos vertė taip pat buvo nustatyta balansinės vertės metodu, apskaičiavus grynojo turto vertę (po ilgalaikio turto vertės koregavimo).

2019 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota LITGRID grynojo turto vertė, tenkanti Bendrovės nuosavybei sudarė 191 829 tūkst. Eur, tai yra 704 tūkst. Eur viršijo investicijos vertę. Bendrovės sprendimu investicijos vertė nebuvo koreguota dėl ilgalaikio materialaus turto, vertinimo prielaidų jautrumo turto vertei, kuri reikšmingai jtakoja grynojo turto vertę.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. investicijos vertė j Amber Grid akcijų paketą nebuvo koreguota, nes apskaičiuota grynojo turto tikroji vertė viršijo investicijos jsigijimo vertę.

2019 m. lapkričio 29 d. TETAS 100% akcijų paketo pirkimo sandorio kaina buvo nustatyta nepriklausomų vertintojų. Nustatant TETAS vertę buvo naudotas pajamų metodas, diskontuojant laisvą pinigų srautą. Vertės apskaičiavimui buvo naudoti 2019-2023 m. prognoziniai pinigų srautai ir tęstinis pinigų srautas. Xxxxxxxx, atlikusi analizę nustatė, kad faktinis 2019 m. antro pusmečio ir 2020

m. pradžios laisvas srautas viršija prognozinj, naudotą vertinime, 2020 m. biudžete patvirtintas (pagrjstas pasirašytomis sutartimis)

srautas viršija prognozinj, todėl Xxxxxxxxx vertinimu, investicija j TETAS 2019 m. gruodžio 31 d. nenuvertėjusi.

LITGRID AB pirkimo kainos priedo ir atidėto jsipareigojimo korekcijos vertinimas

Įgyvendinant 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB, elektros energetikos jstatymo reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą Nr. 826 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo ir valstybės turto investavimo“, kuriuo nurodė Energetikos ministerijai jsteigti uždarąją akcinę bendrovę ir priimti visus reikalingus sprendimus, kad „Lietuvos energija“, UAB (buvusi UAB „Visagino atominė elektrinė“, nuo 2019 m. UAB „Ignitis grupė“, toliau – Ignitis grupė) valdomos LITGRID AB akcijos būtų atlygintinai perduotos naujai jsteigtai uždarajai akcinei bendrovei UAB

„EPSO-G“, atsižvelgiant j nepriklausomų vertintojų nustatytą akcijų rinkos vertę.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2012 m. liepos 10 d. raštu Nr. (11.2-13)3-2428 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo jgyvendinimo“ jpareigojo Ignitis grupę užtikrinti, kad būtų priimti visi LITGRID AB atskyrimui reikalingi sprendimai. 2012 m. rugsėjo mėn. buvo sudaryta tarp Ignitis grupė ir Bendrovės elektros perdavimo sistemos operatorės LITGRID AB akcijų pardavimo sutartis. Šia sutartimi 97,5 proc. LITGRID AB akcijų Ignitis grupė jvertinta rinkos verte pardavė Xxxxxxxxx.

2012 m. rugsėjo mėn. buvo atliktas LITGRID AB akcijų nepriklausomas vertinimas. LITGRID AB akcijų pirkimo pardavimo sutartyje nustatyta akcijų pardavimo kaina lygi nepriklausomų vertintojų nustatytai rinkos vertei, kuri sudarė 217 215 tūkst. Eur, bei, atsižvelgiant j neapibrėžtumus dėl būsimų reguliuojamos veiklos paslaugų kainų nustatymo principų pasikeitimų, numatytam galutinės kainos priedui. Atsižvelgiant j nepriklausomo vertinimo rezultatus, naudotas vertinimo prielaidas bei neapibrėžtumus dėl būsimų reguliuojamos veiklos paslaugų kainų nustatymo principų pasikeitimų, kurių jgyvendinimą numato 2012 m. sausio 17 d. priimto Lietuvos Respublikos Elektros energetikos jstatymo naujosios nuostatos, LITGRID AB akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje yra numatytas galutinės kainos priedas, kurio realizavimas susietas su galimu reguliavimo aplinkos pasikeitimu ateityje.

Priedo skaičiavimas yra paremtas būsimos 2015-2018 m. investicijų grąžos skaičiavimo prielaidomis. Aukščiau aprašytose LITGRID AB turto vertinimo prielaidose yra jtraukta tiek LRV nutarimu nustatyto RAB priedo investicijų grąža, tiek 2011-2013 m. investicijų grąžos viršpelnio korekcija. Pagal sutartj „Galutinės kainos priedas nustatomas atsižvelgiant j LITGRID AB reguliuojamos veiklos paslaugų kainų nustatymo principų esminius pakeitimus“. Vadovybės vertinimu, yra jvykę keletas esminių pasikeitimų nustatant tarifus:

1) Komisija atliko 2011-2013 m. patikrinimus, kurių metu nustatė, kad Litgrid viršijo leistiną pajamų lygj, ko pasėkoje buvo

sumažintas elektros energijos perdavimo tarifas 2014-2017 m. ir taip sumažėjo grąža naujajam akcininkui – EPSO-G.

2) Komisija retrospektyviai už 2016 m. nustatė reguliuojamo turto vertę istorinių kaštų metodu ir pažymėjo, kad planuoja tokius pat principus taikyti iki naujo reguliavimo periodo 2021 m. Reguliacinio turto bazė 2016-2020 m. bus skaičiuojama naudojant istorinių kaštų metodą. Pasikeitęs reguliacinės turto bazės skaičiavimo metodas sumažina akcininkų grąžą.

3) Nepriklausomas vertintojas nustatydamas Litgrid akcijų paketo kaina j vertinimą nejtraukė naujų strateginių projektų (jungtys su Lenkija ir Švedija). Investicijos nebuvo jtraukto nei skaičiuojant pinigų srautus, nei j reguliuojamą turtą. EPSO- G nuomone, turi būti laikomasi tų pačių principų tiek nustatant preliminarią kainą, tiek galutinj kainos priedą. Todėl j reguliacinio turto dydj neturi būti jtraukiami strateginiai projektai, kurių kaštai buvo patirti, kai Litgrid jau buvo valdoma EPSO-G.

Bendrovė visus argumentus traktuoja kaip reikšmingus ir yra suskaičiavusi neigiamą kainos priedą – 27 075 tūkst. Eur. Ignitis grupė nesutinka su pateiktais argumentais ir skaičiavimu, todėl šiuo metu vyksta diskusijos, siekiant išspręsti šj klausimą. EPSO-G vadovybe nusprendė situaciją jvertinti konservatyviai ir j galutinio kainos priedo skaičiavimą 2018 m. gruodžio 31 d. data jtraukti, tik 1 ir 2 argumentus t.y. argumentus, kurių pagrjstumą patvirtina Komisijos pateikti raštai. Vadovybės vertinimu, kainos priedas yra neigiamas, o suma turi būti tarp 17 961 tūkst. Eur ir 27 075 tūkst. Eur.

Atsižvelgdama j šias prielaidas, Bendrovė atliko kainos priedo konservatyvų jvertinimą ir nustatė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. kainos priedo vertė pakito ir yra lygi 17 961 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d. 4 679 tūkst. Eur) ir buvo apskaityta mažinant už akcijas mokėtiną sumą, apskaitytą balanso Kitų ilgalaikių mokėtinų sumų ir jsipareigojimų eilutėje. Pokytis apskaitytas pelno (nuostolių) ataskaitoje prie finansinės veiklos.

Kaip nurodyta pobalansinių jvykių pastaboje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 1 d. protokoliniu sprendimu „Dėl valstybės kontroliuojamų UAB „EPSO-G“ ir UAB „Ignitis grupė“ finansinio tvarumo užtikrinimo“ pritarė Finansų ministerijos ir Energetikos ministerijos atstovų nuostatoms, kad tikslinga UAB „EPSO-G“ skolą refinansuoti naudojantis kredito jstaigų paskolomis, UAB „EPSO-G“ ir UAB „Ignitis grupė“ sudarytų susitarimą dėl UAB „EPSO-G“ skolos grąžinimo prieš sutartyje nustatytą terminą (prognozuojamas terminas - 2020 m.). Sprendžiant UAB „EPSO-G“ skolos išankstinio grąžinimo sąlygas turėtų būti susitarta ir LITGRID akcijų kainos priedo dydžio. Bendrovė ir UAB „Ignitis grupė“ iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo datos nebuvo susitarę dėl skolos grąžinimo sąlygų ir dėl LITGRID akcijų kainos priedo dydžio, atitinkamai 2019 m. gruodžio 31 d. nepasikeitė jsipareigojimo už akcijas vertė. Xxxxxxxx, remdamasi aukščiau minėtais argumentais vertina, kad akcijų kainos priedas turėtų būti pripažintas visa 27 075 tūkst. Eur suma, papildomai fiksuojant 9 114 tūkst. Eur jsipareigojimo už akcijas sumažėjimą ir finansinės veiklos pajamas.

Dėl jsipareigojimą už akcijas reikšmingumo ir skaidrumo Bendrovė pergrupavo šj jsipareigojimą finansinės būklės ataskaitoje iš Kitų ilgalaikių mokėtinų sumų ir jsipareigojimų straipsnio j Finansinių jsipareigojimų, kuriems skaičiuojamos palūkanos straipsnio ilgalaikę ir trumpalaikę dalis. Įsipareigojimo judėjimas pateiktas 20 pastaboje.

Nuomos pripažinimo pagal 16-ąjj TFAS vertinimai

Nustatymas, ar sutartis yra nuoma

Sudėtingiausi Grupės vertinimai buvo susiję dėl žemės nuomos pripažinimu pagal 16-ojo TFAS nuostatas. Grupė, atlikusi analizę nustatė, kad žemės nuomos sutartys, sudarytos ne aukciono būdu su savivaldybėmis, patenka j 16-ojo TFAS apimtj.

Nuomos laikotarpio vertinimas

Grupė ir Xxxxxxxx nuomos laikotarpj nustato kaip neatšaukiamą, apimantj laikotarpius, kuriems taikoma pasirinkimo teisė pratęsti nuomą, jei yra pagrjstai žinoma, kad ta pasirinkimo teise bus pasinaudota, arba laikotarpius, kuriems taikoma pasirinkimo teisė nutraukti nuomą, jei yra pagrjstai žinoma, kad ta pasirinkimo teise nebus pasinaudota. Grupė priima sprendimą, apsvarstomi visi svarbūs veiksniai, kurie sukuria ekonominę paskatą pasinaudoti pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudoti pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Po pradinio jvertinimo Grupė ir Xxxxxxxx iš naujo jvertina, ar ji pagrjstai žino, kad pasinaudos pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą, kai jvyksta reikšmingas jvykis arba reikšmingai pasikeičia Grupės ir Bendrovės kontroliuojamos aplinkybės.

Grupė žemės nuomos sutartims nustatė pirminj sutarties 99 metų laikotarpj, siedama jj su žemėje jrengto ilgalaikio turto naudojimo laikotarpiu (jskaitant tarnavimo laikotarpio pratęsimą po rekonstrukcijų).

Grupė ir Bendrovė jtraukė patalpų ir kito materialaus turto, kurių neatšaukiamas nuomos laikotarpis yra trumpesnis, nuomos pratęsimo laikotarpj. Grupė paprastai pasinaudoja pasirinkimo teise pratęsti tokias nuomos sutartis.

Transporto priemonių nuomos pratęsimo laikotarpis nėra jtraukiamas j nuomos laikotarpj, nes Grupė paprastai nuomojasi transporto priemones ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui, todėl pasirinkimo teise nebus pasinaudota.

Atidėjiniai servitutų kompensacijoms

2017 m. lapkričio 1 d. jsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos jstatymo pakeitimai, kuriais numatytas servitutų, nustatomų operatoriui nepriklausančios žemės sklypuose jrengiant elektros tinklus, atlygintinumas. Šiame jstatyme numatyta, kad tiesiant perdavimo tinklus ar jrengiant kitus elektros jrenginius, bus mokamos vienkartinės kompensacijos nuostoliams už jstatyminių servitutų nustatymą atlyginti. 2018 m. liepos 31 d. jsigaliojo kompensacijų apskaičiavimo metodika, nustatanti kompensacijų išmokėjimo sąlygas. 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė pripažino 2 300 tūkst. Eur nematerialųjj turtą ir atidėjinius, kurie jvertinti remiantis turima informacija apie naudojamus servitutus ir tikėtiną kompensacijų dydj. Kompensacijų dydis buvo apskaitytas diskontuota verte, pritaikyta diskonto norma – 2,24%.

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė, remdamasi turima informacija apie išmokėtas kompensacijas už servitutus per 2019 metus ir perskaičiavusi ateinančių laikotarpių kompensacijų dydj, atliko nematerialaus turto ir susijusio atidėjinio koregavimą 700 tūkst. Eur.

Koronaviruso COVID-19 jtaka

Kaip nurodyta pobalansinių jvykių pastaboje, dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos Lietuvoje koronaviruso (COVID- 19) plitimo grėsmės, Grupė ir Bendrovė peržiūrėjo veiklos tęstinumo užtikrinimo, prevencines priemones, atliko analizę dėl galimos jtakos pajamoms, likvidumui ar kredito rizikai bei numatė priemones joms valdyti.

2.24 Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė – tai kaina, kuri būtų gauta pardavus turtą arba kuri būtų sumokėta perdavus jsipareigojimą jprasto tarp rinkos dalyvių jvykusio sandorio metu nustatymo dieną. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar jsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba: pagrindinėje turto ar jsipareigojimų rinkoje, ar jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar jsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje.

Pagrindinė ar pati palankiausia rinka turi būti Grupei ir Bendrovei prieinama.

Turto ar jsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar

jsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų.

Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant j rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą

efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jj kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai.

Grupė ir Xxxxxxxx naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių rinkose stebimų duomenų ir kuo mažiau rinkose nestebimų duomenų. Visas turtas ir jsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis:

1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba jsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;

2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai rinkose stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;

3 lygis – vertinimo metodikos, kuriose rinkose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.

Turtą ir jsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažjstami pakartotinai, Grupė ir Bendrovė pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Vertinimus atlieka vadovybė kiekvieną ataskaitinę dieną. Siekdama atskleisti informaciją apie tikrąją vertę Grupė ir Xxxxxxxx nustatė turto ir jsipareigojimų klases pagal turto ir jsipareigojimų pobūdj, ypatybes bei riziką ir anksčiau apibūdintą tikrosios vertės hierarchijos lygj.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose Grupė ir Xxxxxxxx neturėjo reikšmingo pakartotinai arba vieną kartą tikrąja verte jvertinto turto ar jsipareigojimų, išskyrus finansinj turtą, kurio tikrosios vertės pasikeitimas apskaitomas per kitas bendrąsias pajamas (7 pastaba) ir ilgalaikj materialųjj turtą (4 pastaba).

Turtą ir jsipareigojimus, kurių tikroji vertė atskleidžiama finansinėse ataskaitose, sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei paskolos. Vadovybė jvertino, kad paskolų tikroji vertė 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apytikriai lygi jų balansinei vertei, kadangi už jas buvo mokamos kintamos palūkanų normos, o kito minėto finansinio turto ir jsipareigojimų tikroji vertė apytiksliai prilygsta jų apskaitinei vertei daugiausiai dėl šių priemonių trumpalaikio termino 2019

m. ir 2018 m. gruodžio 31 d.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Grupė Prestižas

Patentai ir licencijos

Programinė jranga

Kitas nematerialusis

Įstatyminiai

servitutai* Iš viso

turtas

Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	-	325	4 325	24	-	4 674
Įsigijimai	61	-	3 286	-	2 300	5 647
Nurašymai	-	-	(8)	-	-	(8)
Perklasifikavimas iš IMT	-	-	(93)	-	-	(93)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	110	(110)	-	-	-
Amortizacija	-	( 165)	(1 172)	(16)	-	(1 353)
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	61	270	6 228	8	2 300	8 867
2018 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė	61	550	9 359	31	2 300	12 301
Sukaupta amortizacija		( 280)	(3 131)	( 23)	-	(3 434)
Likutinė vertė	61	270	6 228	8	2 300	8 867
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	61	270	6 228	8	2 300	8 867
Įsigijimai	-	185	1 538	117	-	1 840
Nurašymai	-	-	-	-	(700)	(700)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	38	(146)	108	-	-
Amortizacija	-	(212)	(1 862)	(23)	-	(2 097)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	61	281	5 758	210	1 600	7 910
2019 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė	61	773	10 751	256	1 600	13 441
Sukaupta amortizacija	-	(492)	(4 993)	(46)		(5 531)
Likutinė vertė	61	281	5 758	210	1 600	7 910

* Grupė nematerialiojo turto grupėje „Įstatyminiai servitutai“ pripažino žemės sklypų savininkams mokėtinas kompensacijas už teisę servituto pagrindais naudoti jų žemės sklypus, kuriuose jrengti elektros tinklai ir jrenginiai. 2018 m. gruodžio 31 d. buvo pripažinta 2 300 tūkst. Eur nematerialaus turto ir atidėjinių, kurie jvertinti turima ir prognozuojama informacija apie naudojamus servitutus ir tikėtiną kompensacijų dydj. Kompensacijų dydis buvo apskaitytas diskontuota verte, taikant 2,24% diskonto normą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra neribotas, todėl šis turtas neamortizuojamas.

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė peržiūrėjo pagrindines atidėjinio apskaičiavimo prielaidas: tikėtiną kompensacijų išmokėjimo laiką, besikreipiančių savininkų kiekj, kompensacijų sumas. Pasekmėje atliktas nematerialaus turto ir susijusio atidėjinio koregavimas 700 tūkst. Eur.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Xxxxxxxx neturėjo ilgalaikio nematerialaus turto.

4. Ilgalaikis materialusis turtas

Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	priemonės	ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
659	16 408	573 124	2 595	11 438	16 214	620 438
-	17	1 148	683	853	24 064	26 765
-	-	-	-	-	2 017	2 017
( 14)	( 394)	(93 388)	-	(160)	-	(93 956)
-				(18)		( 18)
-	(13)	(1 115)	-	(8)	-	(1 136)
-	-	-	-	(131)	-	(131)
-	-	-	-	-	93	93
-	335	15 377	-	1 842	(17 554)	-
-	-	-	-	-	(7 054)	(7 054)
-	(816)	(32 692)	(596)	(3 093)	-	(37 197)
645	15 537	462 454	2 682	10 723	17 780	509 821
645	15 878	462 754	3 767	11 828	17 780	512 652
-	(341)	(300)	(1 085)	(1 105)	-	(2 831)
645	15 537	462 454	2 682	10 723	17 780	509 821
645	15 537	462 454	2 682	10 723	17 780	509 821
-	-	511	270	773	63 716	65 270
-	-	-	-	-	(449)	(449)
-	391	-	-	-	(239)	152
-	-	(163)	(3)	(1)	-	( 167)
-	(25)	(344)	-	(2)	-	(371)
-	-	(156)	-	125	5	(26)
-	8 226	28 574	-	3 689	(40 489)	-
-	-	-	(1 194)	-	-	(1 194)
-	-	-	-	-	(18 665)	(18 665)
-	(754)	(24 327)	(396)	(2 995)	-	(28 472)
645	23 000	000 000	1 359	12 312	21 659	525 899
645	24 470	491 176	2 840	16 412	21 898	557 441
-	(1 095)	(24 627)	(1 481)	(4 100)	-	(31 303)
-	-	-	-	-	(239)	(239)
645	23 000	000 000	1 359	12 312	21 659	525 899

Grupė

Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. Įsigijimai

Išankstiniai apmokėjimai už IMT

Perkainojimas Pardavimai Nurašymai

Perklasifikavimas j (iš) atsargas (ų) Perklasifikavimas j INT

Perklasifikavimas tarp grupių Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu

Nusidėvėjimas

Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31

2018 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė

Sukauptas nusidėvėjimas Likutinė vertė

Transporto

Kitas materialus

Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31

Įsigijimai

Išankstiniai apmokėjimai už IMT Perkainojimas/vertės sumažėjimas Pardavimai

Nurašymai

Perklasifikavimas j (iš) atsargas (ų) Perklasifikavimas tarp grupių Perklasifikavimas j naudojimo teise

valdomą turtą

Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu

turtu

Nusidėvėjimas

Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31

2019 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė

Sukauptas nusidėvėjimas Sukauptas vertės sumažėjimas

Likutinė vertė

Grupės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte. Grupė paskutinj kartą turtą perkainojo 2018 m. gruodžio 31 d., dėl reguliuojamos kainodaros pokyčių turto vertė koreguota, sumažinant 94 mln. Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. Grupė atliko turto vertės patikrinimą, naudodama diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą (pajamų metodas). Vertinime taikytos prielaidos nurodytos 2.23 pastaboje. 2019 m. nebuvo reguliavimo sprendimų, galinčių reikšmingai jtakoti turto vertę, todėl 2019 m. gruodžio 31 d. turto vertė nebuvo koreguota. Turto vertinimas 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. būklei atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygj.

Grupės 2019 m. kapitalizuotos palūkanos j ilgalaikj materialųjj turtą atitinkančius kriterijus sudarė 138 tūkst. EUR, taikyta palūkanų

norma – 0,9 proc. (2018 m. kapitalizuotos palūkanos buvo 71 tūkst. EUR, taikyta palūkanų norma – 0,93 proc.).

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė atliko nebaigtos statybos projektų inventorizaciją ir nustatė, kad dalis projektų, tikėtina nebus

vykdomi, todėl buvo suformuotas nebaigtos statybos vertės sumažėjimas.

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė buvo sudariusi sutarčių dėl ilgalaikio turto jsigijimo, kuris nėra pripažintas šiose finansinėse ataskaitose už 213,4 mln. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 100,6 mln. eurų). 2019 m. ilgalaikio turto jsipareigojimo sumoje 106 mln. Eur sudarė jsipareigojimai Lietuvos – Lenkijos dujotiekio (GIPL) rangovams ir jrangos tiekėjams, kurių 44,85% dalis numatoma finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis.

Nurašymus daugiausia sudarė turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metu, nurašymai.

Bendrovė	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Iš viso
Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	44		44
Įsigijimai	3		3
Nusidėvėjimas	(18)		(18)
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	29		29
2018 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė	71		71
Sukauptas nusidėvėjimas	(42)		(42)
Likutinė vertė	29		29
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	29		29
Įsigijimai	4		4
Nusidėvėjimas	(14)		(14)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	19		19
2019 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė	75		75
Sukauptas nusidėvėjimas	(56)		(56)
Likutinė vertė	19		19

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės kitą ilgalaikj materialųjj turtą sudarė kompiuterinė technika ir baldai.

5. Naudojimo teise valdomas turtas

Bendrovė yra sudariusi patalpų, transporto priemonių, kito turto nuomos sutartis, Grupė – patalpų, transporto priemonių, valstybinės žemės ir kito turto nuomos sutartis. Transporto priemonių nuomos sutartys sudaromos 3-4 metams, patalpos 5-8 metams, jvertinus pratęsimo galimybę, kitas materialusis turtas – 2-3 metams, žemės nuomos sutartys sudaromos 99 metams su pratęsimo galimybe. Kaip aprašyta šio aiškinamojo rašto 2.1 pastaboje, Grupė ir Bendrovė taiko 16-ojo TFAS išimtis trumpalaikei nuomai, mažos vertės turtui, naudojimo teise turtu nepripažjsta ne nuomos komponentų.

Grupė Žemė Pastatai

Transporto

priemonės

Kitas materialusis

Iš viso

				turtas
Pripažinta 2019 m. sausio 1 d.	5 743	1 210	1 363	138	8 454
Įsigijimai	-	601	97	160	858
Nurašymai	-	(30)	-	-	(30)
Perklasifikavimas iš IMT (lizingo sutartys)	-	-	1 194	-	1 194
Nusidėvėjimas	(58)	(361)	(630)	(49)	(1 098)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	5 685	1 420	2 024	249	9 378
Įsigijimo vertė	5 743	1 781	2 654	298	10 476
Sukauptas nusidėvėjimas	(58)	(361)	(630)	(49)	(1 098)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	5 685	1 420	2 024	249	9 378
Xxxxxxxx
Xxxxxxxxxx 2019 m. sausio 1 d.	-	255	2	-	257
Įsigijimai	-	-	81	-	81
Nusidėvėjimas	-	(43)	(19)	-	(62)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	-	212	64	-	276
Įsigijimo vertė		255	81	-	336
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(43)	(17)	-	(60)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	-	212	64	-	276

Grupė ir Xxxxxxxx neturėjo nuomos sutarčių su kintamaisiais mokėjimais, nejtrauktais j nuomos jsipareigojimų vertę.

Grupės trumpalaikės nuomos (iki 12 mėnesių) ir mažos vertės (iki 4 000 Eur) turto nuomos mokėjimus, apskaitytus sąnaudose, 2019

m. sudarė 1 381 tūkst. Eur (Bendrovės - 33 tūkst. Eur).

Grupės palūkanos, apskaičiuotos nuo nuomos jsipareigojimų, atspindėtos finansinės veiklos sąnaudose 2019 m. sudarė 123 tūkst. Eur (Bendrovės - 2 tūkst. Eur).

Grupė 2019 m. atliko 1 258 tūkst. Eur nuomos mokėjimų (vertės dengimas) (Bendrovė - 95 tūkst. Eur).

6. Investicijos j dukterines, asocijuotas ir bendrai valdomas jmones

Bendrovės investicijos j dukterines jmones

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo akcijų šiose Grupės jmonėse:

Įsigijimo vertė Vertės

Apskaitinė vertė Dalyvavimas (akcijų

Grupės jmonės

sumažėjimas

proc.)

LITGRID AB	217 215	26 090	191 125	97,5
AB „Amber Grid“	126 529	-	126 529	96,6
BALTPOOL UAB	388	-	388	67,0
UAB „TETAS“	3 150	-	3 150	100,0
Iš viso	347 282	26 090	321 192

Bendrovė pagal 2019 m. lapkričio 29 d. UAB „TETAS“ 100 proc. akcijų pirkimo – pardavimo sutartj, sudarytą su patronuojamąja jmone LITGRID AB jsigijo TETAS akcijų paketą. TETAS 400 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (1 Eur nominalios vertės) buvo jsigytos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą kainą – 3 150 tūkst. Eur, ją sumokant akcijų jsigijimo datą.

Kaip nurodyta 2.23 pastaboje, Xxxxxxxx atliko dukterinių bendrovių vertinimus dėl vertės sumažėjimo suformavimo / koregavimo. Pagal vertinimo rezultatus, nebuvo atlikta vertės sumažėjimo koregavimų ar papildomų apskaitymų.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo akcijų šiose Grupės jmonėse:

Įsigijimo vertė Vertės

Apskaitinė vertė Dalyvavimas (akcijų

Grupės jmonės

sumažėjimas

proc.)

LITGRID AB	217 215	26 090	191 125	97,5
AB „Amber Grid“	126 529	-	126 529	96,6
BALTPOOL UAB	388		388	67,0
Iš viso	344 132	26 090	318 042

Grupės jmonių, kuriose apskaitoma nekontroliuojama dalis, apibendrinta finansinės būklės ataskaita 2019 m. ir 2018 m. gruodžio

31 d.

			trumpalaikio turto			ilgalaikio turto
LITGRID 2019 m. gruodžio 31 d.	25 505	54 971	(29 466)	351 864	125 656	226 208	196 742
2018 m. gruodžio 31 d.	25 934	57 813	(00 000)	000 000	000 000	227 716	195 837
Xxxxx Xxxx 0000 m. gruodžio 31 d.	28 094	45 192	(17 098)	209 215	53 945	155 270	138 172
2018 m. gruodžio 31 d.	28 299	48 015	(00 000)	000 000	00 000	000 000	131 596
TETAS 2019 m. gruodžio 31 d.	4 200	5 974	(1 774)	4 197	1 908	2 289	515
2018 m. gruodžio 31 d.	6 996	6 548	448	2 794	2 855	(61)	387
Baltpool 2019 m. gruodžio 31 d.	67 426	66 912	514	211	131	80	594
2018 m. gruodžio 31 d.	65 134	64 553	581	39	12	27	608
GET Baltic
2019 m. gruodžio 31 d.	19 059	19 378	(000)	000	000	000	000
2018 m. gruodžio 31 d.	11 200	11 321	(121)	443	-	443	322

Įmonės pavadinimas

Trumpalaikis turtas ir jsipareigojimai Ilgalaikis turtas ir jsipareigojimai

Grynasis turtas

Metai

Turtas Įsipareigojimai Iš viso grynojo

Grupės jmonių, kuriose apskaitoma nekontroliuojama dalis, apibendrinta bendrųjų pajamų ataskaita už 2019 m. ir 2018 m.

Įmonės pavadinimas

Pelnas prieš

Kitos

Pelno mokesčio

Viso grynųjų

Bendrosios pajamos

Nekontroliuojamai daliai

Metai Pajamos apmokestinimą

bendrosios pajamos

(sąnaudos) nauda

bendrųjų pajamų

tenkančios nekontroliuojamai daliai

išmokėti dividendai

LITGRID 2019 m. gruodžio 31 d.	185 291	4 524	(709)	(288)	3 527	88	(193)
2018 m. gruodžio 31 d.	171 949	(44 932)	(5 289)	7 635	(42 586)	(1 065)	(66)
Xxxxx Xxxx 0000 m. gruodžio 31 d.	54 217	13 834	-	(2 031)	11 803	404	(179)
2018 m. gruodžio 31 d.	54 290	(26 011)	-	4 419	(21 592)	(738)	(694)
TETAS 2019 m. gruodžio 31 d.	14 779	(175)	391	(88)	128	2	-
2018 m. gruodžio 31 d.	21 243	(147)	-	(14)	(161)	(4)	-
Baltpool 2019 m. gruodžio 31 d.	975	108	-	(15)	93	31	(36)
2018 m. gruodžio 31 d.	903	217	-	(37)	180	59	(53)
GET Baltic
2019 m. gruodžio 31 d.	595	37	-	(2)	35	1	-
2018 m. gruodžio 31 d.	379	(16)	-	-	(16)	(1)	-

Grupės jmonių, kuriose apskaitoma nekontroliuojama dalis, apibendrinta pinigų srautų ataskaita už 2019 m. ir 2018 m.

Įmonės pavadinimas

Grynieji pagrindinės Grynieji investicinės Grynieji finansinės

Grynasis pinigų srautų

Pinigai ir pinigų

Metai

veiklos srautai

padidėjimas (sumažėjimas)

ekvivalentai metų pradžioje

ekvivalentai metų

pabaigoje

LITGRID 2019 m. gruodžio 31 d.	24 071	6 458	(30 896)	(367)	397	30
2018 m. gruodžio 31 d.	24 306	13 482	(37 825)	(37)	434	397
Xxxxx Xxxx 0000 m. gruodžio 31 d.	26 925	(12 542)	(14 246)	163	34	197
2018 m. gruodžio 31 d.	23 306	(12 221)	(17 777)	(6 692)	6 726	34
TETAS 2019 m. gruodžio 31 d.	676	(821)	327	182	4	186
2018 m. gruodžio 31 d.	1 704	(942)	(760)	2	2	4
Baltpool 2019 m. gruodžio 31 d.	311	(33)	(150)	128	547	675
2018 m. gruodžio 31 d.	12 298	(19)	(12 372)	(93)	640	547
GET Baltic
2019 m. gruodžio 31 d.	000	(000)	00	00	0	00
2018 m. gruodžio 31 d.	53	(91)	28	(10)	18	8

Kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 1 pastaboje Bendrovės netiesiogiai valdytos (per LITGRID) UAB „Litgrid Power Link Service“ 174 tūkst. Eur jstatinis kapitalas 2019 m. spalio 14 d. buvo anuliuotas, 165 tūkst. Eur piniginių lėšų likutis buvo išmokėtas LITGRID, kuri tęsia likviduotos bendrovės veiklą. 2019 m. gruodžio 19 d. UAB „Litgrid Power Link Service“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Investicijos j asocijuotas ir bendrai valdomas jmones

Kaip aprašyta 1 pastaboje 2019 m. balandžio 9 d. Grupė ir energetikos jmonių grupė UAB „Ignitis grupė“ (buvusi „Lietuvos energija“ UAB) atnaujino Duomenų logistikos centro (toliau - DLC), teikiančio duomenų perdavimo bei duomenų centrų paslaugas, akcijų pardavimą. Numatyta, kad Grupė parduos savo valdomus 20,36 proc. akcijų, o UAB „Ignitis grupė“ perleis turimus 79,64 proc. DLC akcijų. Dėl Grupės vykdomų aktyvių veiksmų siekiant parduoti asocijuotos jmonės akcijas ir tikėtino pardavimo per 12 mėnesių, investicija j minėtą jmonę apskaityta trumpalaikio turto straipsnyje „Kitas finansinis turtas“ (12 pastaba).

ir 2018 m. gruodžio 31 d. investicijų j "LitPol Link" Sp.z.o.o. jsigijimo vertė sudarė 295 tūkst. Eur, kuriai 100% buvo apskaitytas vertės sumažėjimas.

Asocijuotos jmonės ir bendrai valdomos jmonės finansinė būklė 2019 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2019 metus:

Pardavimo Grynasis pelnas

Turtas Įsipareigojimai pajamos (nuostoliai)

UAB Duomenų logistikos centras	9 082	3 653	3 764	610
"LitPol Link" Sp.z.o.o.	-	-	-	-

Asocijuotos jmonės ir bendrai valdomos jmonės finansinė būklė 2018 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2018 metus:

Pardavimo Grynasis pelnas

Turtas Įsipareigojimai pajamos (nuostoliai)

UAB Duomenų logistikos centras	6 007	785	3 818	622
"LitPol Link" Sp.z.o.o.	111	1	-	-

7. Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas

Grupės finansinj turtą, vertinamą tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas sudarė investicijos j akcijos:

TSO Holding (2 proc.) Nord Pool Holding (2 proc.)

2019 m. 2018 m.

Apskaitinė vertė sausio 1 d. 2 693 2 693

Vertės koregavimas (709) -

Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 1 984 2 693

Grupė kartu su kitais Šiaurės ir Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriais (PSO) per valdymo bendrovę valdo Europos elektros

biržos ir rinkų susiejimo operatorius. Grupė turi 2 proc. minėtoje operatorių valdymo bendrovėje

2018 m. valdymo bendrovė Nord Pool Holding AS vykdė aktyvius veiksmus, organizuojant elektros biržos operatorės Nord Pool AS akcijų pardavimą. Grupės 2018 m. gruodžio 31 d. jvertinta valdomų akcijų vertė atitiko 2 693 tūkst. Eur, nustatyta pagal valdymo bendrovės pateiktą informaciją apie parduodamo operatoriaus vertinimo rezultatus.

2019 m. vyko restruktūrizacija Nord Pool grupėje, kurios pasėkoje Grupė jgijo 2 proc., pilnai kontroliuojančioje Nord Pool Holding AS

su elektros biržos ir rinkų susiejimo operatoriais. 2020 m. sausio 15 d. Grupė kartu su kitais TSO Holding akcininkais pardavė

66 proc. Nord Pool Holding AS akcijų Euronext. Remiantis Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta kaina, Grupė atliko TSO Holding akcijų vertės koregavimą iki 1 984 tūkst. Eur, koregavimo rezultatą apskaitė kitose bendrose pajamose. Vertinimas atitiko antrą tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygj, kai vertė nustatyta jvykusio sandorio pagrindu.

8. Perkrovų valdymo jplaukos

2019 m. ir 2018 m. perkrovų valdymo jplaukų judėjimas:

Grupė

	2019	2018
Perkrovų valdymo jplaukos laikotarpio pradžioje	15 754	6 564
Gautos perkrovų valdymo jplaukos per periodą	27 366	12 940
Panaudota ilgalaikiam materialiam turtui finansuoti	(3 787)	(2 939)

(198)	(811)
39 135	15 754
26 487	393
8 185	10 439
4 463	4 922

Perkrovų valdymo jplaukos panaudotos atsijungimų nuostoliams kompensuoti per periodą

Perkrovų valdymo jplaukos laikotarpio pabaigoje Perkrovų valdymo jplaukų dalis laikinai panaudota veiklai finansuoti

Nepanaudota perkrovų valdymo jplaukų dalis apskaityta

ilgalaikiame turte

Nepanaudota perkrovų valdymo jplaukų dalis apskaityta

trumpalaikiame turte

Perkrovų valdymo jplaukų gavimo ir panaudojimo principai aprašyti 2.18 pastaboje. 2019 m. gruodžio 31 d. nepanaudotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr.714/2009 nurodytas paskirtis jplaukų likutis sudarė 39 135 tūkst. Eur. Perkrovų jplaukų likutis esmine dalimi bus panaudotas investicijoms su VERT suderintiems projektams, jskaitant sinchronizacijos projektų

finansavimui iki 2025 m. Tik 0,2 – 1 mln. Eur perkrovų valdymo jplaukų kasmet bus panaudota kompensuoti nuostoliams, atsiradusiems dėl tarpsisteminių jungčių atsijungimo ir užtikrinimo pasinaudojimą suprekiautais pajėgumais.

Kaip nurodyta, šio aiškinamojo rašto 2.18Error! Reference source not found. xxxxxxxxx, skirtumas tarp perkrovų jplaukų likučio trumpalaikiuose jsipareigojimuose ir trumpalaikiame turte susidarė dėl lėšų laikino panaudojimo Bendrovės veiklai finansuoti.

Grupė

Įsipareigojimų dalis	2019-12-31	2018-12-31
Perkrovų valdymo jplaukų jsipareigojimo ilgalaikė dalis	34 672	10 832

Perkrovų valdymo jplaukų jsipareigojimo trumpalaikė

4 463 4 922

dalis

Iš viso: 39 135 15 754

9. Atsargos ir skirtas parduoti ilgalaikis turtas

Grupė

Medžiagos, atsarginės dalys ir kitos atsargos bei turtas,	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
skirtas parduoti	1 684	2 042
Gamtinės dujos	1 651	2 444
Turtas, skirtas parduoti	13	19
Atimti: vertės sumažėjimas	(640)	(603)
Apskaitinė vertė	2 708	3 902

Grupės atsargos, apskaitytos grynąja galimo realizavimo verte, jsigijimo vertė 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 684 tūkst. Eur (2018 m.

gruodžio 31 d. – 992 tūkst. Eur), sąnaudose per metus pripažinta atsargų savikaina sudarė 14 573 tūkst. Xxx (2018 m. gruodžio 31 d.

– 21 173 tūkst. Eur).

Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2019 ir 2018 metais:

Grupė

2019 m. 2018 m.

Apskaitinė vertė sausio 1 d. 603 722

Vertės sumažėjimo pasikeitimas 37 (119)

Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 640 603

Vertės sumažėjimo sąnaudos buvo jtrauktos j kitas sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

10. Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautinas sumas sudaro: Grupė Bendrovė

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Po vienerių metų gautinos sumos	4	998	-	-
Trumpalaikės prekybos gautinos sumos
Xxxxxxxx sumos už elektros energijos perdavimą	16 096	18 513	-	-
Xxxxxxxx sumos už gamtinių dujų perdavimą ir tranzitą	5 524	6 076	-	-
Xxxxxxxx sumos už rangos darbus ir kitas paslaugas	2 530	4 221	-	-
Kitos prekybos gautinos sumos	989	1 349	38	54

Atimti: prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas (387) (3 871) - -

Trumpalaikių prekybos gautinų sumų apskaitinė vertė 24 752 26 288 38 54

Po vienerių metų gautinos sumos

2019 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautiną 4 tūkst. Eur sumą sudarė Grupės sumokėtas depozitas pagal patalpų nuomos sutartj.

2018 m. gruodžio 31 d. Grupės ilgalaikę iš pirkėjų gautiną 998 tūkst. eurų sumą sudarė gautina suma už UAB „Intergas“ prijungimo jmoką, kuri turėjo būti sumokėta iki 2021 m. gruodžio 31 d., jsipareigojimo vykdymo užtikrinimui buvo gauta banko garantija. Nuo 2019 m. prie UAB „Intergas“ prijungus AB „Orlen Lietuva“ ir pradėjus jai skirstyti gamtines dujas, 2019 metais reikšmingai padidėjo per Grupės ir UAB „Intergas“ sistemų sujungimo tašką perduodamas dujų kiekis ir užsakomi pajėgumai, lyginant su pirminėje prijungimo sutartyje jsipareigotais minimaliais parametrais.

Atsiradus šioms naujoms aplinkybėms, 2019 m. balandžio 3 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas su UAB „Intergas“, pagal

kurj Grupė sumažino gautiną sumą už prijungimo jmoką bei grąžino gautą banko garantiją.

Trumpalaikės prekybos gautinos sumos / Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas (tikėtini kredito nuostoliai)

Dėl Grupės sudaromų sandorių specifikos su stambiais klientais prekybos gautinos sumos vertinamos individualiai. Grupės vadovybė sprendimus dėl individualaus vertinimo priimama, atsižvelgiant galimybę gauti informaciją apie konkretų skolininką ir skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą.

2019 m. Grupė dėl gautų apmokėjimų atstatė 981 tūkst. Eur ir 2 820 tūkst. Eur beviltiškomis pripažintų nurašytų, ankstesniais laikotarpiais pripažintų abejotinų skolų. Grupė 2019 m. papildomai pripažino 317 tūkst. Eur abejotinų skolų, taikant individualų vertinimą.

Bendrovė nebuvo pripažinusi abejotinų skolų.

Prekybos gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

Prekybos gautinų sumų, kurioms nelaikomos nuvertėjusiomis, senėjimo analizė:

Grupė Bendrovė

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Nepradelsta	23 906	25 862	38	54
iki 30 dienų	566	365	-	-
30-60 dienų	149	-	-	-
60-90 dienų	70	6	-	-
daugiau nei 90 dienų 61 55 - -
Iš viso	24 752	26 288	38	54
11. Kitos gautinos sumos

Grupė Bendrovė

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Gautinos administruojamos VIAP lėšos	47 042	51 003	-	-
Gautinos administruojamos SGDT lėšos	16 020	14 942	-	-
Iš biudžeto gautinas PVM	3	3	-	-
Gautinos dotacijos	2 754	1 715	-	-
Pergrupavimas su avansu gautomis dotacijomis*	1 168	-	-
Kitos sukauptos pajamos	541	493	-	-
Paskolos dukterinėms jmonėms	-	150	7 581	12 517
Kitos gautinos sumos	617	1 377	4	386
Atimti: kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas (23) (23) - -
Apskaitinė vertė	66 954	69 660	7 585	12 903

Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

*Grupė 2018 m. avansu gautas dotacijas GIPL projekto vykdymui buvo atspindėjusi kitose gautinose sumose, mažindama šio straipsnio likutj. Grupė 2019 m. atliko šio straipsnio pergrupavimą, iškeliant nurodytą sumą j gautus išankstinius apmokėjimus (25 pastaba).

Grupės pagrindinę kitų gautinų sumų vertės dalj ir gautinų sumų pradelsimus sudarė gautinos VIAP ir SGDT lėšos. 2019 m. gruodžio 31 d. pradelstos VIAP lėšos sudarė 35 411 tūkst. Eur, pradelstos SGDT lėšos - 4 701 tūkst. Eur. Grupė, veikdama kaip administruojantis asmuo, renkant VIAP ir SGDT lėšas, nepatiria kredito rizikos, todėl šioms pradelstoms sumoms neformuojamas vertės sumažėjimas.

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su Grupės jmonėmis apyvartinių lėšų subalansavimui buvo sudariusi tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartis. Suteiktoms paskoloms taikomos kintamos palūkanos, palūkanų norma susieta su 3 ir 6 mėn. EURIBOR kintama dalimi.

Kitų gautinų sumų, kurioms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas, senėjimo analizė:

Grupė Bendrovė

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Nepradelsta	24 246	31 763	7 585	12 903
iki 30 dienų	3 113	18 191	-	-
30-60 dienų	1 630	16 606	-	-
60-90 dienų	263	1 865	-	-
daugiau nei 90 dienų 37 703 1 235 - -
Iš viso	66 954	69 660	7 585	12 903
12. Kitas finansinis turtas

Grupė

2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Administruojamos VIAP lėšos	14 172	6 998
Administruojamos SGDT lėšos	4	56
Deponuotos lėšos garantijoms ir depozitai	1 619	1 769
Perkrovų valdymo jplaukų nepanaudotos lėšos	4 463	4 922
Finansinis turtas, skirtas parduoti	752	752

Biržos dalyvių pinigai 24 111 16 943

Apskaitinė vertė 45 121 31 440

Biržos dalyvių lėšas sudaro iš jų gauti piniginiai užstatai, užtikrinantys galimybę dalyvauti biržos prekyboje. Dėl šių piniginių lėšų trumpalaikio disponavimo galimybių ir naudojimo tik atsiskaitymams už biržos jsigytus produktus, jos nepriskiriamos pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsniui.

Pagal teisės aktų reikalavimus pinigai, skirti išmokėti SGDT ir VIAP lėšų gavėjams, laikomi atskirai nuo kitų Grupės pinigų ir pinigų ekvivalentų ir gali būti naudojami tik SGDT ir VIAP lėšų mokėjimams.

Perkrovų valdymo jplaukų lėšų trumpalaikė dalis, kaip nurodyta 8 pastaboje, numatoma panaudoti ES reglamente numatytiems tikslams per 12 mėnesių).

Kaip aprašyta 6 pastaboje, finansinj turtą, skirtą parduoti sudaro Duomenų logistikos centras, UAB 20,36 proc. akcijų paketo vertė.

Kito finansinio turto tikroji vertė 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. buvo artima apskaitinei vertei.

13. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupė Bendrovė

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Pinigai banke 13 470 9 913 12 346 8 669

Apskaitinė vertė 13 470 9 913 12 346 8 669

Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė yra lygi jų nominaliai ir apskaitinei vertei.

14. Įstatinis kapitalas

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės jstatinis kapitalas buvo lygus 22 482 694,57 eurų ir buvo padalintas j

77 526 533 nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos vertė 0,29 euro. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

Kapitalo valdymas

Kapitalą sudaro visas finansinės būklės ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių jstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos jstatinio kapitalo. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šj reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui.

Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, išleisti naują akcijų emisiją ar parduoti dalj turto. Pasikeitimų kapitalo valdymo tiksluose, lyginant su praėjusiais metais, nebuvo.

15. Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas − tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Pagal Lietuvos Respublikos jstatymus iš perkainojimo rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas. Tačiau rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti.

		mokestis	pelno mokestj
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	6 173	(927)	5 246
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(706)	107	(599)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(55)	9	(46)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimas	(5 158)	773	(4 385)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	254	(38)	216
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(87)	13	(74)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(3)	-	(3)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimas	381	(57)	324
Perkainojimo rezervo mažumos dalies pasikeitimas	12	-	12
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	557	(82)	475
16. Privalomasis ir kiti rezervai

Grupė Perkainojimo rezervas Atidėtasis pelno

Atėmus atidėtąjj

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jj privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip

5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. jstatinio kapitalo. Jis gali būti naudojamas tik būsimiems nuostoliams dengti. 2019 m. gruodžio 31 d. šis rezervas buvo pilnai suformuotas.

Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas

Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas - tai finansinio turto, kurio tikrosios vertės pasikeitimas apskaitomas per kitas bendrąsias pajamas, vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus finansinj turtą. Pagal Lietuvos Respublikos jstatymus iš šio rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas ir negali būti mažinami nuostoliai.

Grupė perkainojo 2 proc. turimų TSO Holding AS akcijų, kuri kontroliuoja elektros ir rinkos susiejimo biržos operatorius, pagal

jvykusio sandorio kainą (plačiau aprašyta 7 pastaboje).

Grupė

Finansinio turto perkainojimo rezervas

Atidėtasis pelno

mokestis

Atėmus atidėtąjj pelno mokestj

be mažumos dalies

Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	752	(113)	639
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	752	(113)	639
Finansinio turto perkainavimas	(692)	104	(588)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	60	(9)	51

Kiti rezervai

Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną.

2018 m. balandžio 24 d. jvykusio UAB „EPSO-G“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu iš nepaskirstyto pelno j kitus

rezervus buvo perkelti 50 tūkst. Eur.

17. Dividendai

2019 m. balandžio 30 d. jvykusio UAB „EPSO-G“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 750 tūkst. Eur

dividendų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė nutarimą Nr. 1116, kuriame numatoma, kad už 2016–2021 finansinius

metus UAB „EPSO-G“ dividendams skirs 0,5 procento paskirstytino pelno. Ši nuostata taikoma, jeigu atitinkamais finansiniais

išskyrus ateinančių laikotarpių pajamas, atidėtojo pelno mokesčio jsipareigojimus ir dotacijas, viršija UAB „EPSO-G“ nuosavo kapitalo dydj.

18. Dotacijos

Dotacijas sudaro dotacijos, skirtos jsigyti ilgalaikj turtą ir kompensuoti sąnaudas. Per 2019 m. ir 2018 m. dotacijų judėjimą sudarė:

Grupė

Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	22
Gautos dotacijos	24 283
Perkrovų pajamos	2 939
Perkelta j ilgalaikj materialųjj turtą	(27 204)
Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui	(40)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	0
Gautos dotacijos	15 175
Gautinos dotacijos	(133)
Perkrovų pajamos	3 787
Perkelta j ilgalaikj turtą	(18 665)
Panaudota sąnaudų kompensavimui	(164)
Gautos dotacijos avansu	6 614
Perkelta j gautų išankstinių apmokėjimų jsipareigojimus	(6 614)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	0

19. Paskolos

Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:

Ilgalaikės paskolos

Grupė Bendrovė

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Banko paskolos 134 202 154 605 2 560 5 120

Trumpalaikės paskolos

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 30 403 34 761 2 560 2 560

Banko sąskaitos perviršis - 6 889 - -

Iš viso paskolų 164 605 196 255 5 120 7 680

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai

Grupė Bendrovė

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Tarp 1 ir 2 metų	22 959	30 403	2 560	2 560
Nuo 2 iki 5 metų	70 056	73 932	-	2 560
Po 5 metų	41 187 50 270 - -
Iš viso	134 202 154 605 2 560 5 120

Grupė ir Bendrovė 2019m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. jkeitimų neturėjo.

Paskolų sutartyse numatytos finansinės ir nefinansinės sąlygos, kurių atskiros Grupės jmonės jsipareigojusios laikytis. Grupės

jmonės 2019 m. ir 2018 m. šiuos jsipareigojimus vykdė.

Grupės paskolos su fiksuota palūkanų norma 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 33 proc., likusios paskolos susietos su 3 ir 6

mėn. EURIBOR kintama dalimi (Bendrovės – su 12 mėn. EURIBOR kintam dalimi).

Grupės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,75 proc. (2018 m. gruodžio 31 d. – 0,77 proc.),

Bendrovės - 0,52 proc. (2018 m. gruodžio 31 d. – 0,52 proc.).

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės nepanaudotų paskolų ir overdraftų likutis buvo 20 000 tūkst. Xxx (2018 m. gruodžio 31 d.

- 18 511 tūkst. Eur).

Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2019 m. ir 2018 m. suderinimas:

Išperkamoji nuoma /

Grupė	Pinigai	Paskolos	Nuomos jsipareigojimai	Iš viso
Grynoji skola 2018 m. gruodžio 31 d.	9 913	(196 255)	(820)	(187 162)
Įsigijimas		(10 000)	(9 264)	(19 264)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas)	3 557	-	-	3 557
Overdraft'o pasikeitimas	-	6 889	-	6 889
Grąžinta paskola	-	34 611	-	34 611
Nuomos mokėjimai			1 139	1 139
Grynoji skola 2019 m. gruodžio 31 d.	13 470	(164 755)	(8 945)	(160 230)
Bendrovė	Pinigai	Paskolos	Išperkamoji nuoma / Nuomos jsipareigojimai	Iš viso
Grynoji skola 2018 m. gruodžio 31 d.	8 669	(7 680)	-	989
Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas)	3 677	-	-	3 677
Įsigijimai	-	-	(338)	(338)
Nuomos mokėjimai	-	-	62	62
Grąžinta paskola	-	2 560	-	2 560
Grynoji skola 2019 m. gruodžio 31 d.	12 346	(5 120)	(276)	6 950

20. Finansiniai jsipareigojimai, kuriems skaičiuojamos palūkanos

Grupė Bendrovė

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Ilgalaikė dalis
Mokėtina suma už LITGRID AB akcijas	148 609	156 574	148 609	156 574
Trumpalaikė dalis
Mokėtina suma už LITGRID AB akcijas	7 965	-	7 965	-
Iš viso finansinių jsipareigojimų	156 574	156 574	156 574	156 574
Ilgalaikės jsipareigojimų dalies grąžinimo terminai
Tarp 1 ir 2 metų	14 481 7 965 14 481 7 965
Nuo 2 iki 3 metų	134 128 14 481 134 128 14 481
Nuo 3 iki 5 metų	- 134 128 - 134 128

Grupė ir Bendrovė dėl skolos „Lietuvos energija“ UAB (dabar UAB „Ignitis grupė“) už LITGRID akcijas reikšmingumo, finansinės būklės ataskaitoje išskyrė j atskirą straipsnj ir dėl informacijos palyginamumo pergrupavo praėjusio laikotarpio duomenis. Pagal 2012 m. rugsėjo 27 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartj UAB „Ignitis grupė“ neapmokėta LITGRID akcijų kainos dalis, esant konservatyviam Bendrovės akcijų priedo dydžio vertinimui, aprašytam 2.23 pastaboje, 2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 156 574 tūkst. Eur. Sukauptos palūkanos 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 185 tūkst. Eur (2018 m. gruodžio 31 d. – 283 tūkst. Eur) ir yra apskaitytos kitose trumpalaikėse mokėtinose skolose ir jsipareigojimuose.

21. Nuomos jsipareigojimai

Grupės ir Bendrovės nuomos jsipareigojimai ir jų judėjimas 2019 m.:

Grupė Bendrovė

Nuomos jsipareigojimų apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje*	820	-
Nuomos jsipareigojimų pripažinimas pirmą kartą pagal 16 TFAS 2019-01-01	8 453	257
Sudarytos nuomos sutartys	841	81
Nutrauktos nuomos sutartys	(30)	-
Apskaičiuotos palūkanos	123	2
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)	(1 262)	(64)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje 2019-12-31	8 945	276
Ilgalaikiai nuomos jsipareigojimai	7 736	210
Trumpalaikiai nuomos mokėjimai	1 209	66

*Laikotarpio pradžioje nuomos jsipareigojimus sudarė jsipareigojimai pagal išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis.

Būsimieji nuomos mokėjimai pagal neatšaukiamas nuomos sutartis:

Xxxxx Xxxxxxxx

	2019–12-31	2019-01-01	2019–12-31	2019-01-01
Nuomos jsipareigojimai iš viso:.	8 945	9 273	276	257
Einamųjų metų dalis	1 209	974	66	45
Ilgalaikiai jsipareigojimai, kurių padengimo terminai:	7 736	8 299	210	212
Tarp 1 ir 2 metų	1 044	1 290	66	42
Tarp 2 ir 3 metų	623	695	58	42
Tarp 3 ir 5 metų	466	696	86	85
Virš 5 metų	5 603	5 618	-	43

22. Xxxxx ilgalaikės mokėtinos sumos ir jsipareigojimai

Grupė

2019 m.		2018 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų prijungimo	801	609
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms	714	664
Garantiniai atidėjiniai	4	6
Atidėjiniai servitutų jsipareigojimams	650	1 100
Avansu gautos dotacijos	4 686	-

Kita 23 12

Apskaitinė vertė 6 878 2 391

Atidėjinius pensijų išmokoms sudaro apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos jstatymus mokėtinos sumos (2.15 pastaba).

Kaip paaiškinta 3-oje pastaboje, 2019 m. gruodžio 31 d. Grupė, remdamasi turima informacija apie išmokėtas kompensacijas už servitutus per 2019 metus ir perskaičiavusi ateinančių laikotarpių kompensacijų dydj, atliko nematerialaus turto ir susijusio atidėjinio koregavimą 700 tūkst. Eur. Iš jų atidėjinių servitutų jsipareigojimams ilgalaikė dalis sumažinta 450 tūkst. Eur, likusi po koregavimų ilgalaikė dalis sudarė 650 tūkst. Eur.

Avansu gautas dotacijas sudaro piniginės lėšos gautos Sinchronizacijos programai jgyvendinti iš CEF (Connecting Europe Facility)

fondo. Išlaidas, kurioms finansuoti buvo gauta dotacija, planuojama patirti 2021 m. I ketvirtj.

23. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:

Grupė Bendrovė

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis 6 034 3 272 - -

Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos) (3 925) (17 232) (362) (386)

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos

(pajamos)

2 109 (13 960) (362) (386)

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir jsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra

pateikiamas žemiau:

Grupė Atidėtojo pelno mokesčio turtas	IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas)	Gautinų sumų vertės sumažėjimas	Sukauptos sąnaudos/ pajamos	Nusidėvėjimo normatyvų skirtumai	Kita	Viso
2017 m. gruodžio 31 d.	16 582	25 143	1 428	-	2 830	45 983
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	8 517	3 813	1 173	-	(600)	12 903
Atidėtojo pelno mokesčio turtas				-

sudengtas su atidėtojo pelno

mokesčio jsipareigojimu (24 641) - -

- (24 641)

Pripažinta kitų bendrųjų pajamų

straipsnyje

793 - - - (26) 767

2018 m. gruodžio 31 d. 1 251	28 956	2 601	-		2 204		35 012
pelno mokesčio jsipareigojimu 3 121	(3 558)	33	153		(34)		(285)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje (119)	(410)	4 146	4		227		3 848
Atidėtojo pelno mokesčio turtas sudengtas su atidėtojo pelno
mokesčio jsipareigojimu	-	(24 901)	-	-	-	(24 901)
2019 m. gruodžio 31 d.	4 253	87	6 780	157	2 397	13 674
Atidėtojo pelno mokesčio	IMT perkainojimas (vertės	Nusidėvėjimo	Mokesčių lengvata
jsipareigojimai	padidėjimas)	normų skirtumai	jsigyjant IMT	Kita		Viso
2017 m. gruodžio 31 d.	(24 710)	(26 743)	(1 828)	( 280)		(53 561)
Pripažinta pelno (nuostolių)
straipsnyje	-	1 440	146	3		1 589
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
sudengtas su atidėtojo pelno
mokesčio jsipareigojimu	24 641	-	-	-		24 641
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų
straipsnyje	36	-	-	-		36
2018 m. gruodžio 31 d.	(33)	(25 303)	(1 682)	( 277)		(27 295)
Perklasifikavimas su atidėtojo
pelno mokesčio jsipareigojimu	(117)	402	-	-		285
Pripažinta pelno (nuostolių)
straipsnyje	13	-	138	(72)		79
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
sudengtas su atidėtojo pelno
mokesčio jsipareigojimu	-	24 901	-	-		24 901
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	48	-	-	-		48
2019 m. gruodžio 31 d.	(89)	-	(1 544)	(349)		(1 982)

Perklasifikavimas su atidėtojo

Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2018 m. gruodžio 31 d. 7 717

Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2019 m. gruodžio 31 d. 11 692

Pagal Pelno mokesčio jstatymo nuostatas, jsigaliojusias 2009 m. sausio 1 d., investicijoms j Įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantj ilgalaikj turtą gali būti taikoma pelno mokesčio lengvata. Grupė apskaičiuodama 2019 m. ir 2019 m. pelno mokestj pasinaudojo minėta lengvata ir susimažino 2019 m. pelno mokesčio sąnaudas bendra 218 tūkst. eurų suma (2018 m. – 1 653 tūkst. eurų suma).

2019 m. Bendrovė patyrė 2 600 tūkst. Eur. mokestinių nuostolių (2018 m. – 2 533 tūkst. Eur.). Mokestinius nuostolius Bendrovė perleidžia Grupės jmonėms už atlygj (15 proc.). 2019 m. EPSO-G gautas atlygis už LITGRID perleistus 2018 m. mokestinius nuostolius sudarė 380 tūkst. Eur.

Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant jstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestj:

Xxxxx Xxxxxxxx

	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	13 512	(00 000)	0 000	00 000
Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą	2 000	(0 000)	000	0 000
Investicijų lengvatos jtaka	(218)	(517)	-	-
Nepripažintas atidėtojo pelno mokestis nuo mokestinių nuostolių	-	6	-	6
Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų jtaka	196	(798)	(1 098)	(2 482)
Praėjusių metų koregavimas	105	(1 381)	-	-
Mokestinio nuostolio perdavimo jtaka		(2 006)	-

2 109	(13 960)		(362)		(386)
(48)	(793)		-		-

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolj) Bendrųjų pajamų ataskaitoje

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per kitas bendrąsias pajamas

24. Prekybos skolos

Grupė Bendrovė

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Skolos už elektros energiją	11 837	11 587	- -
Skolos už gamtines dujas	3 830	1 561	- -
Skolos už rangos darbus, paslaugas	7 236	7 269	- -
Skolos už ilgalaikj materialųjj turtą ir atsargas	10 729	7 704	- -

Kitos prekybos mokėtinos sumos 165 11 49 31

Apskaitinė vertė 33 797 28 132 49 31

Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

25. Gauti išankstiniai apmokėjimai

Grupė

2019 m. 2018m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Gauti išankstiniai apmokėjimai iš biržos dalyvių	15 672	10 087
Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų	628	712
Kitos avansu gautos sumos	45 229
Pergrupuota iš kitų gautinų sumų avansu gautos dotacijos*	1 168 -
Avansu gautos dotacijos	1 928 -
Apskaitinė vertė	19 441 11 028

*Kaip paaiškinta 25 pastaboje, 2018 m. avansu gautas dotacijas GIPL projekto vykdymui buvo atspindėtos kitose gautinose sumose,

Grupė 2019 m. atliko avansu gautų dotacijų pergrupavimąj gautus išankstinius apmokėjimus.

Kaip nurodyta 12 pastaboje, biržų dalyviai prieš jvykstant prekybai avansu perveda lėšas, kuriomis vėliau jskaitoma jsigytiems produktams jskaityti arba grąžinami.

Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų prijungimą prie elektros tinklų. Šie avansai bus pripažinti pajamomis kuomet bus suteiktos prijungimo paslaugos.

Avansu gautas dotacijas sudaro piniginės lėšos gautos iš CEF (Connecting Europe Facility) fondo, kurios bus panaudotos patirtoms išlaidoms finansuoti 2020 m.

26. Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir jsipareigojimai

Grupė Bendrovė

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Mokėtinos administruojamos VIXX xxxxx	00 000	0 000	-	-
Mokėtinos administruojamos SGDT lėšos	13 562	12 311	-	-
Sukauptos administruojamos SGDT lėšos	2 461	2 684	-	-
Su darbo santykiais susiję jsipareigojimai	1 629	1660	305	303
Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos	2 149	1 922	99	67
Mokėtinas PVM	1 268	2 297	-	2
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis	966	965	-	-
Mokėtini dividendai	552	556	-	-
Mokėtinos palūkanos	000	000	000	283
Sukauptos kitos sąnaudos	2 458	47 911	18	14
Įsipareigojimų jvykdymo garantija/gauti depozitai	5 468	7 517	-	-
Atidėjiniai servitutų jsipareigojimams	511	1 200	-	-
Perkrovų valdymo jplaukos	4 463	4 922	-	-
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai jsipareigojimai 2 604 975 - -
Apskaitinė vertė	99 557	94 734	607	669

Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra apskaitomos tuomet, kai gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojams išrašoma PVM sąskaita faktūra. Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra priskiriamos mokėtinų SGD terminalo lėšų sąskaitai tuomet, kai AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Litgas“ išrašo AB „Amber Grid“ PVM sąskaitą faktūrą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomai dedamajai prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

Grupės ir Bendrovės jsipareigojimų jvykdymo garantijas sudaro gauti depozitai, tame tarpe ir už prekybą biržoje.

Trumpalaikių kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

27. Pajamos pagal sutartis su klientais, paslaugų pirkimai ir veiklos kitos sąnaudos

Elektros energijos, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pardavimo pajamas, kitas pardavimo pajamas sudarė:

Grupė Bendrovė

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

Pajamos iš sutarčių su klientais

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pardavimai	184 675	169 758	-	-
Gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pardavimai	53 685	53 924	-	-
Kitos pardavimo pajamos*	12 460	22 109	230	296
Kitos veiklos pajamos** 165 42 - 2 353
Iš viso	250 985	245 833	230	2 649

*2019 m. ir 2018 m. Grupės kitas pardavimų pajamas sudarė rangos paslaugų, turto nuomos, SGDT ir VIAP lėšų administravimo pajamos, biržų veiklos organizavimo pajamas. Bendrovėje kitas pardavimo pajamos apėmė valdymo paslaugų teikimą.

**2019 m. ir 2018 m. Grupės kitos veiklos pajamas sudarė pajamų dotacijos, delspinigių pajamos iš rangos sutarčių vykdymo, Bendrovės - ankstesnių laikotarpių mokestinio nuostolio perleidimo Grupės jmonėms nauda.

Elektros energijos, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudas:

Grupė

	2019	2018
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos	134 946	118 993
Gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos	11 336	10 418
Iš viso	146 282	129 411

Veiklos kitos sąnaudos

Grupė Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(31 667)	(38 550)	(77)	(18)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos	(27 827)	(25 709)	(1 477)	(1 365)
Remontų ir priežiūros sąnaudos	(7 541)	(6 964)	-	-
Mokesčiai ir privalomi mokėjimai	(5 338)	(5 003)	(11)	(23)
Telekomunikacijų ir informacinių technologijų sąnaudos	(2 886)	(2 571)	(29)	(49)
Subrangos darbai ir medžiagos	(2 766)	(11 289)	-	-
Transporto sąnaudos	(2 473)	(2 376)	(46)	(72)
Patalpų sąnaudos	(1 471)	(1 336)	(52)	(94)
Turto vertės sumažėjimų ir nurašymų sąnaudos	(112)	(89 094)	-	(26 090)
Kitos sąnaudos	(6 847)	(5 868)	(343)	(390)
Iš viso	(88 928)	(188 760)	(2 035)	(28 101)
28. Finansinė veikla
Grupė Bendrovė
	2019	2018	2019	2018
Dividendų pajamos	174	130	7 677	27 238
Palūkanų pajamos	-	-	35	-
Kitos finansinės veiklos pajamos*	51	13 319	-	13 300
Palūkanų sąnaudos	(2 429)	(2 749)	(982)	(1 156)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos	(59)	(42)	(17)	-
Finansinės veiklos rezultatas	(0 000)	00 000	0 000	39 382

*2018 m. Grupės ir Bendrovės kitos finansinės veiklos pajamose buvo atspindėta LITGRID akcijų kainos priedo koregavimo 13 282

tūkst. Xxx jtaka, kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 2.23 pastaboje

29. Sandoriai tarp susijusių šalių

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. patronuojanti Grupės ir Bendrovės šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslais Lietuvos Respublika neapima centrinių ir vietinių valdžios institucijų. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su akcininku, dukterinėmis jmonėmis (Bendrovės sandoriuose), visomis valstybės kontroliuojamomis, ar reikšmingai jtakojamomis jmonėmis (tokių jmonių sąrašas skelbiamas xxxxx://xxx.xxxx.xx/xxxx-xxxxxx/xxx-xxxxxxx ir sandoriai atskleidžiami tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. Eur ) bei vadovybe ir jų šeimų nariais.

Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal rinkos sąlygas, pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo jstatymo reikalavimų.

2019 m. Grupės sandoriai ir 2019 m. gruodžio 31 d. likučiai su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys

Ignitis grupės jmonės:

UAB „Ignitis grupė“

AB Energijos skirstymo operatorius UAB Ignitis

AB Ignitis gamyba

UAB Ignitis grupės paslaugų

centras

UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė UAB Kauno kogeneracinė jėgainė UAB Transporto valdymas

UAB Energetikos paslaugų ir rangos

organizacija

UAB Duomenų logistikos centras Kitos valstybės valdomos jmonės: AB Lietuvos geležinkeliai

VĮ Ignalinos atominė elektrinė AB Klaipėdos nafta

VĮ Geoterma

Pirkimai

(išmokos)*

Pardavimai

(jplaukos)*

Mokėtinos

sumos*

Gautinos sumos*

Finansinės

veiklos

-	-	156 759	66	-	937
52 462	218 891	7 478	24 915	-	2
60 706	45 918	4 937	4 205	-	-
112 242	28 628	26 479	2 643	-	-
-	263	-	26	-	-
-	264	35	-	-	-
-	279	-	281	-	-
589	-	101	-	-	-
989	90	240	-	-	6
178	253	34	21	81	-
-	593	2	23	-	- -
178	1 705	41	181	-	-
67 724	-	10 156	-	-	-
-	-	-	110	-	-

pajamos

Finansinės

veiklos

sąnaudos

Kitos valstybės valdomos jmonės	148	93	150	4	-	-
Iš viso	295 216	296 977	206 412	32 475	81	945

* Pirkimų ir pardavimų, mokėtinos ir gautinos sumos apima apyvartas ir likučius su VIAP ir SGDT lėšomis.

2018 m. Grupės sandoriai ir 2018 m. gruodžio 31 d. likučiai su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys

Ignitis grupės jmonės:

UAB „Ignitis grupė“

AB Energijos skirstymo operatorius UAB Ignitis

AB Ignitis gamyba

UAB Ignitis grupės paslaugų

centras UAB Litgas

UAB Kauno kogeneracinė jėgainė

UAB Transporto valdymas UAB NT valdos

UAB Energetikos paslaugų ir rangos

organizacija

UAB Duomenų logistikos centras Kitos valstybės valdomos jmonės: AB Lietuvos geležinkeliai

VĮ Ignalinos atominė elektrinė AB Klaipėdos nafta

VĮ Geoterma

Pirkimai

(išmokos)*

Pardavimai

(jplaukos)*

Mokėtinos

sumos*

Gautinos sumos*

Finansinės

veiklos

-	-	156 856	-	-	1 102
51 797	263 385	3 106	33 987	-	22
8 610	45 106	2 453	3 612	-	-
118 772	31 332	11 714	2 928	-	-
116	268	-	27	-	-
31 379	861	2 604	105	-	-
-	-	609	-	-	-
750	-	23	-	-	-
781	-	3	-	-	-
2 260	-	271	-	-	-
185 -	295 - 758	35 - -	27 - 98	62 - -	- - -
162	2 174	25	216	-	-
63 008 -	- -	9 707 -	110	- -	- -

pajamos

Finansinės

veiklos

sąnaudos

Kitos valstybės valdomos jmonės	43	1 024	143	148	-	-
Iš viso	277 863	347 203	187 549	41 258	62	1 124

* Pirkimų ir pardavimų, mokėtinos ir gautinos sumos apima apyvartas ir likučius su VIAP ir SGDT lėšomis.

Mokėtinos	Gautinos	Suteiktos
sumos	sumos	paskolos

2019 m. Bendrovės sandoriai ir 2019 m. gruodžio 31 d. likučiai su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys

Finansinės

veiklos

pajamos

Finansinės

veiklos

sąnaudos

Pirkimai Pardavimai

UAB „Ignitis grupė“	-	937	156 759	67	-	- -
Litgrid AB	2 574	-	-	16	-	- 113
AB Xxxxx Xxxx	5 053	-	-	21	6 272	- 103
UAB „Tetas“	13	-	-	1	1 129	- 8
UAB „Baltpool“	72	-	-	-	-	- 6
UAB „GET Baltic“	-	-	-	-	180	- -
UAB „Transporto valdymas“	-	-	3	-	-	40	-


Iš viso	7 712*	937		156 762		105	7 581		40		230

* Nurodytose sumose jtrauktos paskelbtų ir išmokėtų dividendų sumos – 7 677 tūkst. Eur

2018 m. Bendrovės sandoriai ir 2018 m. gruodžio 31 d. likučiai su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys

Finansinės

veiklos

Finansinės

veiklos

Mokėtinos

sumos

Gautinos sumos

Suteiktos Pirkimai Pardavimai

paskolos

pajamos sąnaudos

UAB „Ignitis grupė“
(buvusi Lietuvos	-	1 102	156 856			- -
energija, UAB)
Litgrid AB	7 542	-	-	27	12 517	- 143
AB Amber Grid	19 606		-	23	-	- 124
UAB „Tetas“			-	2	-	- 12
UAB „Baltpool“	109		-	2 -		-	17
Iš viso	27 257*	1 102	156 856	54 12 517		-	296

*Dividendų suma – 27 238 tūkst. Eur.

Grupė Bendrovė

Išmokos vadovybei 2019-12-31 2018-12-31* 2019-12-31 2018-12-31*

Xxxxxxx, susijusios su darbo santykiais	2 249	2 000	000	000
Iš jų: Išeitinės kompensacijos	70	45	-	-

Vadovų skaičius (vidutinis sąrašinis) 23 29 5 5

*2018 m. gruodžio 31 d. duomenys apie išmokas vadovybei dėl palyginamumo su 2019 m. duomenimis, pateikti, indeksavus pagal teisės aktų reikalavimus 2019 01 01 taikytu 1,289 koeficientu.

Per 2019 m. ir 2018 m. Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai/departamentų direktoriai. 2019 m. kolegialių valdymo organų nariams išmokos sudarė 134 tūkst. Eur (2018 m. dvylika mėnesių – 148 tūkst. Eur).

30. Finansinės rizikos valdymas

Grupė ir Xxxxxxxx, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupės jmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės finansinius rezultatus, jtaką. Grupė ir Bendrovė vadovaujasi UAB „EPSO-G“ valdybos patvirtinta UAB „EPSO-G“ grupės jmonių iždo ir finansinių rizikų valdymo politika (toliau – Rizikų politika).

Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės būklės ataskaitoje)

Grupė Bendrovė

Finansinis turtas 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Prekybos gautinos sumos	24 752	26 288	38	54
Kitos gautinos sumos	66 954	69 657	7 585	12 903
Kitas finansinis turtas	53 306	31 333	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 13 470 9 877 12 346 8 669
Finansinis turtas amortizuota savikaina	158 482	137 527	19 969	21 626
Kitas finansinis turtas Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte kitomis bendromis pajamomis	1 984	2 693	-	-
Finansinis turtas iš viso:	160 466	140 220	19 969	21 626

Grupė Bendrovė

Finansiniai jsipareigojimai 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Įsipareigojimas už LITGRID AB jsigijimą	156 574	156 574	156 574	156 574
Paskolos	164 605	208 772	5 120	7 680
Išperkamosios nuomos jsipareigojimai	8 945	820	276	-
Prekybos skolos	33 797	27 665	49	31
Kitos mokėtinos sumos ir jsipareigojimai 16 999 59 857 167 81
Iš viso	380 920	453 688	162 186	164 366
Kredito rizika

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

Grupė Bendrovė

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Finansinis turtas amortizuota savikaina* 81 244 102 555 19 269 21 626

*Maksimali Grupės kredito rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų (išskyrus SGD terminalo ir VIAP gautinas lėšas), kitų gautinų sumų, pinigų ir trumpalaikių investicijų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius. Gautinos administruojamos VIAP ir SGDT lėšos iš Kitų gautinų sumų nėra jtrauktos skaičiuojant kredito riziką. Grupė, negaudama šių lėšų, nuostolių nepatirtų, nes nėra lėšų gavėja, o tik administratorė.

Grupė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 81 proc. (2018 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 77 proc.) visų Grupės prekybos gautinų sumų (finansinio turto). Didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ mokėtinos sumos 2019

m. gruodžio 31 d. sudarė 50 proc. (2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 54 proc.) visų Grupės prekybos gautinų sumų (finansinio turto).

Kredito rizika yra valdoma reguliariai atliekant priežiūros procedūras (individualią skolininkų priežiūrą, pirkėjų stebėjimą ir analizę, siekiant numatyti galimas jų mokumo problemas ateityje ir kt.). Grupės bendrovės yra patvirtinusios pirkėjų skolų valdymo reglamentą, kuriame nurodyti konkretūs veiksmai, terminai, kuriuos reikalinga vykdyti mažinant pirkėjų jsiskolinimą.

Bendrovė patiria riziką laikant lėšas bankų sąskaitose. Grupė ir Bendrovė laisvas lėšas investuoja tik j mažai rizikingas pinigų rinkos ir skolos vertybinių popierių priemones, t. y. terminuotus indėlius, patikimų finansinių institucijų obligacijas, vyriausybių vertybinius popierius. Prioritetinis investavimo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. Lėšos investuojamos tik j finansinių institucijų ir valstybių, turinčių ne žemesnj nei A- pagal Fitch Ratings agentūrą (arba kitų reitingo agentūrų atitikmenj) ilgalaikio skolinimosi kredito reitingą, skolos finansines priemones. Žemiau pateiktoje lentelėje

nurodyti bankų reitingai, kuriuose Grupė ir Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (13 pastaba) ir kitą finansinj turtą (12 pastaba):

Luminor* AA*

Swedbank* AA-

SEB* AA-

OP Corporate Bank A+

* Reitingai pateikti apie motininius bankus 2019 m. gruodžio 31 d. būklei.

Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų jmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų.

Grupės ir Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų jsisenėjimo analizė pateikta 10 ir 11 pastabose. Likvidumo rizika

Grupės politika yra veiklos finansavimo užtikrinimas, t. y., kad Grupės jmonės visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams jsipareigojimams jvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Grupės jmonių grynųjų pinigų srautų prognozes.

Grupės pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 2019 metais yra teigiami, dėl to likvidumo rizika yra nedidelė. Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai jsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai jsipareigojimai)) rodikliai 2019 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,8 ir 0,8 (2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,8 ir 0,8). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2019 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,88 ir 1,8 (2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 6,6 ir 6,6).

Likvidumo rizika valdoma nuolat atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Bendrovės pinigų srautų prognozes. Likvidumas bus užtikrintas Bendrovės mokumą užtikrinančiais sprendimais – planuojamais gauti dividendais. EPSO–G grupės likvidumo rizika valdoma atliekant paskolų restruktūrizavimą.

Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Grupės ir Bendrovės finansinių jsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių jsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant j anksčiausias datas, kada Grupė ir Bendrovė turės padengti šiuos jsipareigojimus. Įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo jtaka yra nereikšminga.

Grupė iki 3 mėn. Nuo 4 mėn. iki

Per antrus -

Po penkių metų

vienerių metų penktus metus

2019 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	68 464	2 860	497	-
Paskolos	7 738	30 339	95 846	42 304
Kiti finansiniai jsipareigojimai	-	8 703	151 430
2018 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	42 858	1 230	599	-
Paskolos	8 427	49 412	107217	68 645
Kiti finansiniai jsipareigojimai	-	1 034	157 334

Bendrovė iki 3 mėn. Nuo 4 mėn. iki

Per antrus -

Po penkių metų

vienerių metų penktus metus

2019 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	68	588	-	-
Paskolos	7	2 572	2 566	-
Kiti finansiniai jsipareigojimai	-	8 703	151 430	-
2018 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	307	532	-	-
Paskolos	10	2 584	5 147	-
Kiti finansiniai jsipareigojimai	-	1 034	157 334

Rinkos rizika

a) Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Grupė turi ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų bei overdraftą, kurių palūkanos susijusios su EURIBOR. Jeigu

palūkanų norma padidėtų/sumažėtų 0,1 procentiniu punktu, 2019 m. gruodžio 31 d. Grupės paskolų palūkanų jtaka pelnui prieš mokesčius būtų 251 tūkst. eurų (2018 m. 337 tūkst. Eur).

b) Dujų pirkimo kainos svyravimo rizika

Grupė patiria riziką, susijusią su gamtinių dujų pirkimo kainos pokyčiais. Pokyčius jtakoja jvairūs svyravimai tarptautinėse rinkose. Grupė 2019 m. nesiėmė jokių veiksmų gamtinių dujų kainos svyravimo rizikai sumažinti.

31. Finansinio turto ir jsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir jsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos. Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir jsipareigojimams jvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos:

- Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, terminuotų indėlių, pinigų ir pinigų ekvivalentų, trumpalaikių paskolų, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).

- Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).

32. Neapibrėžtieji jsipareigojimai Teisminiai nagrinėjimai

LITGRID AB grupės teisminiai nagrinėjimai

2016 m. gegužės 13 d. gautas AB “Achema” ieškinys atsakovams LITGRID AB ir UAB „TETAS“, kuriuo prašoma atlyginti 2 326 964,40 EUR nuostolių, atsiradusių dėl elektros energijos pertrūkio AB „Achema“ amoniako ceche. 2017-02-17 priimta nutartis dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 1 759 864,34 Eur negautų pajamų. 2017 m. kovo 9 d. byloje paskirta ekspertizė, byla sustabdyta. Gautas 2017- 09-22 Teismo ekspertizės aktas. Teismo paskirtos ekspertizės išvados yra nepalankios Bendrovei, tačiau teismo posėdžio metu apklausti ekspertai patvirtino, kad elektros energijos pertrūkis AB „Achema“ amoniako ceche atsirado iš dalies dėl pačios jmonės kaltės.

2019-04-01 priimtas teismo sprendimas, kuriuo AB „Achema“ ieškinys atmestas. AB „Achema“ teismo sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui. LITGRID AB pateikė atsiliepimą j apeliacinj skundą. Bylos nagrinėjimas perduotas j apeliacinę instanciją.

Prognozė: Xxxxxxx atnaujintas bylos nagrinėjimas, palikti suformuotą atidėjimą 567 100,06 Eur reikalavimo sumai.

2017 m. rugsėjo 3 d. Bendrovė kreipėsi j Vilniaus apygardos administracinj teismą ir apskundė VPT ir LVPA priimtus administracinius aktus dėl 2014 – 2015 m. Bendrovės vykdyto „110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičių VE statyba“ pirkimo, kurio objektas yra dalinai finansuojamas ES investicijomis. Artėjant pirkimo sutarties vykdymo pabaigai, LVPA užsakymu VPT atliko vertinimą ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. pateikė vertinimo išvadą, kurioje nustatė, kad LITGRID netinkamai jvertino laimėjusio tiekėjo UAB „TETAS“ nurodytą nejprastai mažą kainą ir pažeidė racionalaus lėšų naudojimo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Atitinkamai, po Išvados pateikimo, 2017 m. rugpjūčio 24 d. LVPA priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad LITGRID padarė viešųjų pirkimų pažeidimus ir skyrė 25 proc. dydžio nuo tinkamų finansuoti projekto lėšų arba 486 927,25 Eur finansinę sankciją (ES fondų lėšos mažinamos 243 463,62 EUR). Bendrovė nesutiko su VPT išvada bei LVPA sprendimu ir apskundė juos teismui, prašydama juos panaikinti ir sustabdyti jų galiojimą (tame tarpe uždrausti LVPA išskaityti sprendime apskaičiuotą finansinę sankciją iš Bendrovės teikiamų prašymų pagal susijusj projektą). Teismas priėmė skundą, tačiau atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nesustabdė Xxxxxxxxx atžvilgiu priimtų administracinių aktų galiojimo. LVPA ir VPT nesutiko su skundu, pateikė savo atsiliepimus teismui. 2018

m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą skundą atmesti. Pateiktas apeliacinis skundas. Bylos baigtis: 2019-12-18 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Bendrovės apeliacinj skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris Bendrovei yra nepalankus., vyksta bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme.

AB „Amber Grid“ teisiniai ginčai

Amber Grid dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – SGD terminalo lėšos) priteisimo iš AB „Achema“ yra pradėjusi dvi civilines bylas. Amber Grid veikia tik kaip SGD terminalo lėšų administratorius ir SGD terminalo lėšas perveda jų gavėjams tik tuomet, kai surenka iš pirkėjų, todėl dėl ginčytinų sumų kredito rizikos nepatiria.

Taip pat, teismuose yra nagrinėjama byla dėl Amber Grid pirkimų komisijos sprendimų GIPL projekto rangos darbų pirkimo metu teisėtumo. 2020-02-29 Vilniaus apygardos teismas paskelbė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino ieškinj, tačiau pirkimo rezultatų nepakeitė. Šiuo metu bylos šalys byloje yra pateikusios apeliacinius skundus.

BALTPOOL UAB teisminiai nagrinėjimai

BALTPOOL, pateikdama ieškinius bei pareiškimus dėl teismo jsakymų išdavimo, 2019 m. inicijavo naujus aktyvius teisminius ginčus dėl VIAP lėšų skolos priteisimo iš VIAP lėšų skolininkų: AB „Achema“, AB „Orlen Lietuva“, AB „Lifosa“, UAB „Dainavos elektra“ ir UAB

„Dirbtinis pluoštas“. Teismo jsakymais pradėtos vykdomosios bylos, 2019 m. priverstinis vykdymas nebuvo baigtas ir bus tęsiamas

2020 m.

2019 m. išliko/ buvos sustabdytos žemiau nurodytos civilinės bylos dėl VIAP lėšų priteisimo iš skolininkų AB „Achema“, AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“, kurias, kaip pradinis ieškovas, yra inicijavęs LITGRID AB, iki 2015-10-01 VIAP lėšų surinkimo iš prie perdavimo tinklo prijungtų asmenų funkciją vykdęs elektros perdavimo sistemos operatorius. 2015-10-01 VIAP lėšų surinkimo iš prie perdavimo tinklo prijungtų asmenų funkciją pavedus vykdyti BALPOOL, perėmė LITGRID AB teises ir pareigas j prie perdavimo

tinklo prijungtų asmenų sukauptas VIAP lėšų skolų sumas ir pateikė teismui prašymus dėl ieškovo pakeitimo, perkeliant LITGRID

AB turėtas ieškovo teises ir pareigas BALTPOOL.

Iš aukščiau nurodytų VIAP lėšų skolininkų išieškotos sumos yra/ būtų jskaitomos VIAP lėšų biudžetą, todėl aukščiau minėti teisminiai ginčai jtakos BALTPOOL finansinei būklei neturės.

33. Pobalansiniai jvykiai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 1 d. protokoliniu sprendimu „Dėl valstybės kontroliuojamų UAB „EPSO-G“ ir UAB

„Ignitis grupė“ finansinio tvarumo užtikrinimo“ pritarė Finansų ministerijos ir Energetikos ministerijos atstovų nuostatoms, kad tikslinga UAB „EPSO-G“ skolą refinansuoti naudojantis kredito jstaigų paskolomis, UAB „EPSO-G“ ir UAB „Ignitis grupė“ sudarytų susitarimą dėl UAB „EPSO-G“ skolos grąžinimo prieš sutartyje nustatytą terminą. Sprendžiant UAB „EPSO-G“ skolos išankstinio grąžinimo sąlygas turėtų būti susitarta ir LITGRID akcijų kainos priedo dydžio. Bendrovė ir UAB „Ignitis grupė“ iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo datos nebuvo susitarę dėl skolos grąžinimo sąlygų ir dėl LITGRID akcijų kainos priedo dydžio,

Atsižvelgiant j tai, kad paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija Lietuvoje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, Grupėje ir Bendrovėje peržiūrėtos ir planuojamos naujos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės: paskirti atsakingi darbuotojai už situacijos stebėjimą bei informacijos teikimą Grupės jmonių vadovybei, identifikuoti kritines funkcijas atliekantys ir pagrindines sistemas administruojantys padaliniai ir darbuotojai, taikomos papildomos organizacinės priemonės sistemų valdymo centruose, suplanuotos techninės ir pavadavimo priemonės, jei virusas išplis.

Grupėje taip pat peržiūrimi ekstremalių situacijų valdymo planai, rengiami papildomi dokumentai bei jgyvendinimo priemonės – kritinių veiklų sąrašai, priemonių, reikalingų, kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų sąrašai bei kiti dokumentai ir priemonės.

Grupės pajamos dėl pandemijos sukelto efekto 2020 metais gali mažėti dėl sumažėjusių elektros energijos ir gamtinių dujų vartojimo kiekių. Tačiau karantino metu vykstantys ribojimai elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo paslaugų kiekių reikšmingai neturėtų jtakoti. Be to, ilguoju laikotarpiu kainų reguliavimo mechanizmas numato, kad kalendoriniais metais negautos pajamos bus kompensuojamos ateities laikotarpiuose. Operatyvinė informacija nerodo pajėgumų užsakymų mažėjimo.

Grupė neprognozuoja likvidumo ar kredito rizikos problemų. Pagrindiniai klientai yra didelės jmonės, kurios dažnu atveju taip pat yra reguliuojamos ir/ar priskiriamos prie nerizikingų bendrovių sąrašo. Grupės jmonės rizikingų bendrovių atžvilgiu yra sudarę kreditų draudimo sutartis, elektros disbalanso rinkos dalyviai yra pateikę nustatyto dydžio Banko garantijas arba sumokėję depozitus. Ataskaitų sudarymo momentu atsiskaitymai vyko jprastai, tačiau Grupė imsis priemonių dėl sustiprintos mokėjimų kontrolės.

Trumpalaikis skolinimasis Grupės jmonėms užtikrintas EPSO-G grupės mastu. Bendrovė turi pakankamą trumpalaikio skolinimosi limitą (overdraftą), kuris užtikrina einamąjj mokumą. Su komerciniais ir instituciniais bankais yra palaikoma nuolatinė komunikacija. Grupės rangovai ir toliau vykdo pradėtus projektus. Projektai vykdomi lauko sąlygomis, mažomis darbuotojų grupėmis, todėl priežasčių stabdymui nėra. Reikalingų medžiagų tiekimas nėra sustojęs.

Grupė veikia viename iš strateginių ir saugiausių valstybės sektorių. Grupės bendrovės teikiamos paslaugos yra būtinos ir veikia

reguliuojamos monopolijos principu.

2020 m. sausio 15 d. „Litgrid“ kartu su kitais Nord Pool Holding AS akcininkais - Šiaurės ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriais (PSO) per bendrą kontroliuojamą bendrovę TSO HOLDING AS pardavė 66 proc. „Nord Pool Holding AS“ akcijų Euronext.

34. Audito jmonės suteiktos paslaugos

Per 2019 m. audito jmonė suteikė EPSO-G nedraudžiamų ne audito paslaugų už 4 950 Eur (be PVM) – Grupės darbuotojų mokymus tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų temomis. Paslaugos buvo jsigytos vadovaujantis UAB „EPSO-G“ jmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito jmonės ar bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti jmonė, politikos nuostatomis.

2018 metais audito jmonė nei Grupei, nei Bendrovei nesuteikė jokių kitų paslaugų.

*****

UAB „EPSO-G“ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

VALDYBOS PIRMININKO KREIPIMASIS

Gerbiamieji,

2019-ieji tapo dar vienais kryptingos veiklos metais jgyvendinant sinchronizacijos ir regioninės dujų rinkos integracijos projektus, užtikrinant patikimą ir stabilią energijos perdavimo ir mainų infrastruktūros veiklą bei plėtrą vis efektyviau strategijoje keliamų tikslų siekiančioje ir tų pačių vertybių – Profesionalumo, Bendradarbiavimo, Pažangos - vienijamoje EPSO-G jmonių grupėje.

Tuo pat metu vyko svarbūs darbai jgyvendinant naująjj EPSO-G korporatyvinio valdymo modelj, supaprastinant grupės jmonių valdymo struktūrą, taip sudarant galimybę tiesiogiai valdymo bendrovei pavaldžioms grupės jmonėms koncentruotis j jų pagrindinę veiklą – sinchronizaciją su Europos tinklais ir rangos darbus.

Per ataskaitinj laikotarpj, EPSO-G valdymo bendrovė, kartu su vienintelio akcininko teises jgyvendinančia Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, supaprastino organizacinę grupės valdymo struktūrą, panaikino stebėtojų tarybą ir priežiūros funkcijomis sustiprino jmonių valdybas.

Dėl to grupės jmonių valdybos tapo labiau jgalintos, joms suteikta daugiau teisių ir pareigų, o grupės valdymo struktūra tapo efektyvesnė. Atitinkamai, grupės mastu veikiantys Audito bei Atlygio ir skyrimo komitetai tapo atskaitingi naujai suformuotai valdymo bendrovės valdybai, kurioje, laikantis tarptautinės gerosios valdysenos praktikos, daugumą sudaro nepriklausomi nariai ir du vienintelio akcininko deleguoti atstovai.

Valdybai pradėjus naują ketverių metų kadenciją, 2019 m. suformuoti naujos sudėties Audito bei Atlygio ir skyrimo komitetai. Kiekviename iš jų dirba nepriklausomas ir energetikos ministerijos deleguotas valdybos narys, o komiteto darbui pirmininkauja viešame konkurse atrinktas išorinis atitinkamos srities ekspertas/-ė.

Be to, jsteigtas naujas Inovacijų ir plėtros komitetas. Jo svarbiausia funkcija - teikti išvadas, rekomendacijas ar pasiūlymus valdybai dėl inovacijų skatinimo, plėtros ir EPSO-G grupės veiklos efektyvumo didinimo. Siekiame inovatyviais sprendimais prisidėti jmonių, grupės ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje keliamų tikslų jgyvendinimo.

Didžiuojamės, kad išlaikant grupės strateginių pasirinkimų tęstinumą ir valdysenos kokybę, už kolegialių organų darbą, jų narių atrankos procesą, kompetenciją bei jsitraukimą, EPSO-G skirtas aukščiausias galimas jvertinimas „A+“. Tai rodo 2018/2019 m. (VVĮ) valdysenos praktikos rodiklis, kurj skaičiuoja Valdymo koordinavimo centro Stebėsenos ir programų agentūra (SIPA).

Toks jvertinimas jkvepia ir tuo pat metu jpareigoja būti geresniais, nei buvome vakar. Jau turime beveik visas gerąją valdysenos praktiką reglamentuojančias politikas, išskyrus atitikties, kurios priėmimas ir jgyvendinimas numatytas 2020 m. Tai tik pusė darbo – mums svarbu, kad priimtų dokumentų nuostatos taptų visų grupės jmonių organizacinės kultūros dalimi. Dėl to, 2019 m. visose grupės jmonėse buvo jvertinta politikose numatytų nuostatų jgyvendinimo pažanga ir valdybose aptarti veiksmai tolimesniam jų jgyvendinimo efektyvumui didinti.

Taip pat privalome matyti, kad šiandien energetikos sektorius keičiasi greičiau, nei kada nors iki šiol – tai atsinaujinančioji energetika, tai lėtinančių klimato kaitą priemonių paieška, tai technologinė pažanga, tai socialiai atsakinga plėtra, be kurios tvari jmonių veiklą šiandien ir ateityje tampa sunkiai jsivaizduojama.

Visa tai diktuoja labai aiškią mūsų veiklos dienotvarkę. Strateginiame lygmenyje jau esame nusprendę ir pradėję darbus 2020 metais paruošti bei visoms suinteresuotoms šalims pristatyti EPSO-G grupės veiklos strategiją iki 2030 metų. Strateginius pasirinkimus privalome daryti dabar, kad tinkamai pasiruoštume naujam veiklos etapui po šaliai svarbių strateginių projektų jgyvendinimo 2025 m., taip prasmingai prisidėdami prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje keliamų tikslų jgyvendinimo.

EPSO-G grupės jmonėse darnumo tema nėra naujiena. Mūsų tikslas pakelti ją j strateginj pasirinkimų ir pamatuojamų tikslų lygmenj. Ambicingų darnumo tikslų, apimančių socialines, ekonomines bei aplinkosaugines temas, galėsime pasiekti tik koordinuotomis visos grupės jmonių pastangomis, stipriausiam efektui pasireiškiant per vidutinj ir ilgąjj veiklos laikotarpj. Atsižvelgiant j šj inertiškumo aspektą, itin pasireiškiantj klimato kaitos poveikio mažinimo srityje, turime nedelsiant imtis labai tikslingų ir koordinuotų iniciatyvų su ambicingais tikslais ir pažangą matuojančiais rodikliais.

Darnumą suprantame kaip neatskiriamą organizacinę visos grupės verslo kultūros ir kiekvieno grupės darbuotojo elgseną ilgalaikėje perspektyvoje, nuosekliai formuojant EPSO-G grupės identitetą arba paprastai tariant – EPSO-G DNR.

Esu tikras, kad, baigiantis 2020-iesiems metams, ir vėl galėsime džiaugtis Grupės veiklos rezultatais - toliau sėkmingai jgyvendinamais strateginiais projektais, naujomis veiklomis ir stiprėjančia valdysena bei augančiu pasitikėjimu visuomenės, verslo bei visų kitų interesų turėtojų akyse.

Pagarbiai

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx, EPSO-G valdybos pirmininkas

GENERALINIO DIREKTORIAUS KREIPIMASIS

Gerbiami akcininkai, partneriai, darbuotojai ir visi interesų turėtojai,

Didžiuojuosi pristatydamas konsoliduotus EPSO-G valdymo bendrovės ir jmonių grupės 2019 m. veiklos rezultatus. Jie rodo – strateginių sinchronizacijos ir dujų rinkų integracijos projektai iš planų virto konkrečiais darbais ir yra kryptingai jgyvendinami. Dirbame patikimai ir stabiliai. Skaidrumo ir atskaitingumo srityje tapome lyderiu tarp valstybės kapitalo jmonių.

2019 m. uždirbome daugiau pajamų ir dirbome pelningai. Pajamų augimui teigiamos jtakos turėjo dėl augusios šalies ekonomikos toliau didėjęs elektros energijos vartojimas pramonės sektoriuje. Tačiau reikšmingi oro temperatūros nuokrypiai nuo standartinės klimato normos mažino elektros energijos paklausą paslaugų sektoriuje ir namų ūkiuose.

Šiltesnių nei jprasta orų jtaką energijos paklausai, o tuo pačiu ir grupės jmonių pajamoms, amortizavo padidėjusi gamtinių dujų perdavimo paslaugų apimtis Lietuvoje ir rekordinis dujų tranzitas Latvijos kryptimi. Tai akivaizdžiai išryškino savalaikių ir j ateitj orientuotų investicijų naudą Lietuvos ir viso regiono rinkos dalyviams.

Vykdydami kasdienius darbus visi galime didžiuotis per ataskaitinj laikotarpj pasiekta reikšminga pažanga jgyvendinant šalies žmonėms ir verslui svarbius strateginius projektus.

Per ataskaitinj laikotarpj pasirašyta prisijungimo sutartis kad atlikę ENTSO-E techninių priemonių kataloge nurodytus šalies energetikos tinklo atnaujinimo ir sustiprinimo darbus su Europa pradėtume dirbti vienu dažniu 2025 metais. Užsitikrinome maksimalų Europos Sąjungos finansavimą pirmajame darbų etape numatytiems Lietuvos elektros perdavimo tinklo stiprinimo bei atnaujinimo projektams. Aktyviai dirbame dėl tokio pat investicijų finansavimo intensyvumo antrajame darbų etape ruošiantis jūrinio kabelio su Lenkija „Harmony Link“ tiesimo pradžiai.

Priimtas jstatymas, kuris su sinchronizacija susijusiems infrastruktūros projektams suteikė valstybinės svarbos projekto statusą. Parengtas konkrečių veiksmų ir priemonių planas, kurių pagrindu sinchronizacijos projektai yra jgyvendinami.

Atliktas dalies Lietuvos elektros sistemos ir generatorių izoliuoto darbo bandymas. Jo metu patikrintos tarptautinių jungčių galimybės veikti kartu dažnio valdymo palaikymo režimu kartu su generatoriais. Taip pat išbandėme, kaip išskirtos sistemos dalys veikia su sinchroniškai su likusia Lietuvos energetikos sistemos dalimi, patikrintos generatorių techninės galimybės reguliuoti dažnj ir likti stabiliems esant savarankiško darbo režimui ar atsiradus trikdžiams.

Pradėjome eksploatuoti du naujus galingiausius transformatorius Vilniaus pastotėje. Jie užtikrina patikimą reikiamos galios perdavimą Vilniaus regiono gyventojams ir verslui. Iš Ignalinos atominės elektrinės transformatorių pastotės j Elektrėnus perkeltas itin galingas valdomas šuntinis reaktorius. Jis nebedalyvaus tarpsisteminių galios srautų su Baltarusijos sistema valdyme.

Sėkmingai užbaigtas pirmasis iš Vyriausybės patvirtintų Lietuvos sinchronizacijos su Europos elektros tinklais strateginių projektų - Bitėnų transformatorių pastotė išplėsta j skirstyklą. Netrukus bus užbaigtas naujos linijos Bitėnai-Pagėgiai statybos darbai ir toliau bus tęsiamas Vakarų Lietuvos energijos perdavimo infrastruktūros modernizavimas – linijų Darbėnai-Bitėnai bei Bitėnai-Kruonio HAE statyba. Tai itin svarbu ruošiantis naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybai.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad išplėsta Bitėnų transformatorių pastotė sukuria tinkamas sąlygas vėjo elektrinių plėtrai

regione bei esamų vėjo jėgainių parkų generacijos integracijai j Lietuvos energetikos sistemą.

Reikšmingus pokyčius stebėjome ir gamtinių dujų sektoriuje – 2019-aisias itin akivaizdžiai išryškėjo savalaikių ir j ateitj orientuotų investicijų nauda ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono rinkos dalyviams. Dėl itin palankių gamtinių dujų, o ypač SGD kainų tarptautinėje rinkoje, gamtinių dujų srautas Latvijos kryptimi išaugo 2,6 karto iki beveik iki beveik 6 teravatvalandžių (TWh) Per šj laikotarpj dujų srautas j Latviją ir Estiją sudarė penktadalj (20 proc.) viso jleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams.

Tai turėjo teigiamos jtakos ir prekybai - GET Baltic biržos prekybos apyvarta per 2019 m. išaugo daugiau nei du su puse

karto iki 2,9 TWh. Tai didžiausia metų prekybos apyvarta nuo pat GET Baltic veiklos pradžios. Planuojame, kad 2020

m. pradžioje GET Baltic pradėjus veiklą Suomijoje, de facto Baltijos šalių rinkos apyvarta padidės daugiau nei ketvirtadaliu.

Dėl gerai išplėtotos Lietuvos perdavimo infrastruktūros, leidžiančios importuoti dujas iš skirtingų tiekimo šaltinių, 2019

m. vykusio dujotiekio remonto Baltarusijoje Lietuvos vartotojai net nepajuto. Pabaigus GIPL jungties su Lenkija

statybas, pranešimai apie šio ruožo remontą taps technine informacija, o ne naujiena.

Vartotojams palankios tendencijos 2019 m. formavosi ne tik dujų, bet ir biokuro rinkoje – biokuro kainai „Baltpool“ biržoje sumažėjus trečdaliu, šildymo sezonas buvo palankiausias centralizuotą šilumą naudojantiems gyventojams per pastaruosius keletą metų. Itin pozityvu, kad centralizuotos šilumos gamintojai, išnaudodami biokuro rinkos teikiamas galimybes, vis daugiau dėmesio skiria kainų rizikai valdyti. Rinkos dalyvių aktyvumas sudarė prielaidas mums sumažinti prekybos jkainius 2020-iesiems metams.

Visa tai akivaizdžiai rodo – apgalvotos ir savalaikės investicijos j jungtis su Vakarais bei vis geriau funkcionuojanti energijos mainų rinka kuria sąlygas konkurencijai. Dėl to laimi šalies gyventojai ir šalies ūkis. Tai ir yra EPSO-G grupės jmonių darbo vertė ir prasmė.

Neabejotinai turime kuo didžiuotis. Taip pat turime ir pamoką, kurią privalome išmokti – kiekvienas projektas prasideda nuo viešųjų pirkimų. Čia smulkmenų nėra.

2019 m. pabaigoje užbaigę pirkimo procedūras, 2020-aisiais planuojame nutiesti beveik du trečdalius jungties su Lenkija vamzdyno Lietuvoje, t. y. 100 kilometrų iš 165 km. nuo Jauniūnų iki Alytaus. Per metus bus jrengta daugiau kaip 10 čiaupų aikštelių ir vykdomi sudėtingi horizontalūs kryptiniai gręžimai tiesiant dujotiekio atkarpas po didžiausiomis Lietuvos upėmis Nerimi ir Nemunu. Siekdami laiku jgyvendinti projektą itin daug dėmesio skiriame planavimui, darbuotojų saugai, projekto valdymo kokybei ir atskaitomybei už jau atliktus darbus.

Užtikrintai žvelgdamas j ambicingus 2020-ųjų tikslus ir dėkodamas kiekvienam grupės darbuotojui, akcininkui, valdybos ir komitetų nariams už bendradarbiavimą: kviečiu, kad ir ką bedarytume, visų pirma vadovautis mūsų vertybėmis. - Profesionalumu, Bendradarbiavimu, Pažanga - kuriant šalies energetikos ateitj.

Xxxxxxxx Xxxxx, EPSO-G generalinis direktorius

EPSO-G TRUMPAI

7 029 km – Tiek aukštos jtampos elektros perdavimo linijų prižiūri „Litgrid“.

2 114 km – Tiek sudaro „Amber Grid“ eksploatuojamų vamzdynų ilgis.

10 TWh – Tiek elektros perduota Lietuvos gyventojams ir verslui.

23 TWh – Tiek gamtinių dujų perduota Lietuvos gyventojams ir verslui.

30 proc. – Tiek dėl išaugusios konkurencijos atpigo biokuras „Baltpool“ biržoje.

17 proc. - Tiek dėl šiltesnių orų ir pigesnio biokuro atpigo centrinis šildymas šalies gyventojams.

2,6 karto – Tiek per metus išaugo prekybos dujomis apimtis GET Baltic biržoje

98 proc. – Tiek „Litpol Link“ ir „NordBalt“ jungtys buvo prieinamos Lietuvos vartotojams.

100 proc. – Tiek laiko gamtinės dujos buvo tiekiamos sistemos vartotojams.

A+ - Taip jvertintas EPSO-G grupės valdysenos skaidrumas ir atskaitingumas

Pajamos, tūkst. Eur	250 985	245 833	5 152	2,1%
EBITDA, tūkst. Eur	47 554	55 306	-7 752	-14,0%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	11 403	-47 720	59 123	-123,9%
Nuosavo kapitalo grąža (ROE)1, proc.	6,0%	-22,5%
Darbuotojų skaičius	992	1005	-13	-1,3%
Perduotas elektros energijos kiekis, GWh	10 277	10 491	-214	-2,0%
Transportuotas dujų kiekis, GWh	23 530	22 320	1 210	5,4%
Gamtinių dujų biržos apyvarta, GWh	2 858	1 084	1 774	163,6%
Energijos išteklių biržoje parduotas 432		430	2	0,4%

Svarbiausi EPSO-G grupės veiklos rodikliai:

2019 m. 2018 m.

Pokytis

+/- Proc.

biokuro kiekis, tne

1) Nuosavo kapitalo grąža = Grynasis pelnas/(Nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje+Nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje)

2019 METŲ EPSO-G IR ĮMONIŲ GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

Konsoliduotas EPSO-G valdymo bendrovės ir jmonių grupės pranešimas parengtas už 12 mėnesių laikotarpj, pasibaigusj 2019 m. gruodžio 31 d.

1. Bendroji informacija apie EPSO-G įmonių grupę

Bendrovės pavadinimas	UAB „EPSO-G“
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2012-07-25, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	302826889
Buveinės adresas	Gedimino per. 20, LT-01103 Vilnius
Adresas korespondencijai	Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius
Telefonas	x000 000 00000
El. paštas	xxxx@xxxxx.xx
Interneto tinklapis	xxx.xxxxx.xx
Įstatinis kapitalas	22 482 695 Eur
Vienintelis akcininkas	Lietuvos Respublika, kurios turtines ir neturtines teises jgyvendina LR energetikos ministerija

EPSO-G yra 100 proc. valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų jmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO- G“ akcininko teises ir pareigas jgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Svarbiausia 993 kvalifikuotus darbuotojus turinčios EPSO-G grupės veikla yra užtikrinti nepertraukiamą, stabilų elektros energijos perdavimą aukštos jtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei efektyvų šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą. Grupei priklausančios bendrovės taip pat valdo ir plėtoja biokuro, gamtinių dujų bei medienos prekybos platformas, skirtas užtikrinti sąlygas skaidriai konkurencijai energijos išteklių ir apvaliosios medienos rinkoje.

Visų EPSO-G grupei priklausančių jmonių pareiga – efektyviai ir numatytu laiku jgyvendinti akcininko lūkesčių laiške iškeltus valstybei svarbius energijos perdavimo ir mainų infrastruktūros plėtros projektus prisidedant prie Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytų tikslų jgyvendinimo, taip kuriant tvarią ilgalaikę vertę akcininkui Lietuvos valstybei, žmonėms ir šalies ūkiui.

2019 m. gruodžio 31 d. „EPSO-G“ grupę (toliau – EPSO-G grupė arba Grupė) sudarė valdymo bendrovė UAB „EPSO-G“

(toliau – EPSO-G arba Bendrovė), keturios tiesiogiai kontroliuojamos grupės jmonės (LITGRID AB (toliau – „Litgrid“), AB

„Xxxxx Xxxx“ (toliau – „Amber Grid“), BALTPOOL UAB (toliau – „Baltpool“), UAB „TETAS“ (toliau „Tetas“ ) ir netiesiogiai

kontroliuojama UAB GET Baltic (toliau – GET Baltic)). EPSO-G jmonių grupės struktūra 2019 m. gruodžio 31 d:

Pavadinimas LITGRID AB AB „Amber Grid“ BALTPOOL UAB UAB „TETAS“ UAB GET Baltic

KONSOLIDUOTAS PRANEŠIMAS UŽ DVYLIKOS MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ

PASIBAIGUSĮ 2019 M. GRUODŽIO 31 D. (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Teisinė forma Akcinė bendrovė Akcinė bendrovė Uždaroji akcinė bendrovė Uždaroji akcinė bendrovė Uždaroji akcinė bendrovė

Įregistravimo data

ir vieta

2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

2013-06-11, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

2009-12-10, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

2005-12-08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

2012-09-13, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

Įmonės kodas 302564383 303090867 302464881 300513148 302861178

Buveinės adresas Viršuliškių skg. 99B, LT-

05131, Vilnius

Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius

Žalgirio g. 90, LT-09303, Vilnius

Senamiesčio g. 102B, LT- 35116, Panevėžys

Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius

Telefonas x000 0 000 0000 x000 0 000 0000 x000 0 000 0000 x000 00 000 000 x000 0 000 0000

Faksas x000 0 000 0000 x000 0 000 0000 x000 00 000 000 x000 0 000 0000

El. paštas xxxx@xxxxxxx.xx xxxx@xxxxxxxxx.xx xxxx@xxxxxxxx.xx xxxx@xxxxx.xx xxxx@xxxxxxxxx.xx

Interneto tinklapis xxx.xxxxxxx.xx xxx.xxxxxxxxx.xx xxx.xxxxxxxx.xx xxx.xxxxx.xx xxx.xxxxxxxxx.xx

Specializuotos

transformatorinių

Veiklos pobūdis

Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius

Gamtinių dujų perdavimo

sistemos operatorius

Energijos išteklių ir medienos biržos operatorius, VIAP lėšų administratorius

pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir jrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas

Gamtinių dujų biržos

operatorius

EPSO-G valdoma

akcijų dalis

97,5 proc. 96,6 proc. 67,0 proc. 100,0 proc. 96,6 proc.

1.1. EPSO-G grupė

Energijos perdavimo ir mainų jmonių grupės valdymo bendrovė EPSO-G jsteigta 2012 m. liepos 25 d., jgyvendinant Lietuvos Respublikai iš Europos Sąjungos teisės kylančius privalomus III energetinio paketo reikalavimus dėl energijos gamybos ir skirstymo bei perdavimo veiklų atskyrimo. Pradžioje Bendrovė veikė kaip finansinis holdingas, kurio pagrindinė funkcija buvo konsoliduoti grupės jmonių finansinius rezultatus.

Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, LR Vyriausybės bei tiesioginio akcijų valdytojo, Lietuvos energetikos ministerijos, sprendimais, 2015-2016 m. nutarta iš esmės pertvarkyti EPSO-G j aktyvią valdymo bendrovę, kuri tiesiogiai dalyvauja patronuojamų bendrovių valdyme, vykdo jų veiklos priežiūrą bei kontrolę, atlieka kitas savarankiškas su Grupės integruotu valdymu susijusias funkcijas.

Vadovaujantis LR Vyriausybės ir LR energetikos ministerijos sprendimais, 2015 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro jsakymu Nr. 1-212 buvo patvirtintos „Valstybės valdomų energetikos sektoriaus jmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės“, kurios jtvirtino naują Grupės korporatyvinio valdymo modelj ir pagrindines funkcijas.

2019 m. gruodžio 31 d. EPSO-G grupę sudarė valdymo bendrovė, elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūras valdantys perdavimo sistemų operatoriai, gamtinių dujų, biokuro bei medienos biržas valdantys rinkos operatoriai bei infrastruktūros priežiūros paslaugas teikiančios jmonės:

1.2. EPSO-G valdymo bendrovė

EPSO-G, UAB yra valdymo bendrovė, kuriai vienintelio akcininko – LR energetikos ministerijos - keliamas tikslas yra kurti pažangią, efektyviai valdomą, ilgalaikę naudą akcininkams teikiančią energijos perdavimo ir biržų operatorių grupę, užtikrinančią strateginių Lietuvos energetikos interesų jgyvendinimą ir prisidedančią prie šalies konkurencingumo didinimo bei visuomenės gerovės kūrimo.

Įgyvendindama Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje ( toliau tekste NENS), pagal akcininko lūkesčių laiške nubrėžtas veiklos kryptis valdymo bendrovė nustato Grupės ir ją sudarančių bendrovių strateginius tikslus ir uždavinius, prižiūri jų jgyvendinimą, identifikuoja ir valdo veiklos rizikas bei taiko priemones Grupės jmonių veiklos efektyvumui didinti.

Valdymo bendrovė taip pat nustato gerąją verslo praktiką atitinkančias veiklos taisykles, koordinuoja Grupei priklausančių jmonių veiklą audito, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, socialinės atsakomybės, inovacijų, komunikacijos bei kitose veiklos skaidrumą ir atskaitingumą didinančiose srityse, taip kurdama tvarią ilgalaikę vertę Lietuvos žmonėms ir verslui.

Vienoda geroji EPSO-G grupės jmonių valdysenos praktika yra jgyvendinama remiantis Korporatyvinio valdymo politika, prie kurios yra prisijungusios grupės bendrovės ir valdymo bendrovės nominuotiems atstovams tiesiogiai dalyvaujant patronuojamų jmonių valdybų darbe.

EPSO-G valdymo bendrovė priežiūros bei kontrolės funkcijas vykdo šiomis priemonėmis:

• priimdama visuotinio EPSO-G akcininkų susirinkimo kompetencijai priskiriamus sprendimus patronuojamose

Grupės bendrovėse, taip užtikrinant veiklos krypčių, tikslų, uždavinių ir priemonių sąsajas;

• nominuodama valdymo bendrovės atstovus j Grupės jmonių valdybas, taip užtikrindama kryptingą akcininko iškeltų tikslų jgyvendinimą, derinant patronuojamų grupės jmonių veiklos strategijas su Grupės strategijos kryptimis;

• organizuodama ir vykdydama Audito komiteto darbą, taip užtikrindama priimamų sprendimų skaidrumą,

kontrolę ir atskaitingumą Grupėje;

• organizuodama ir vykdydama Atlygio ir skyrimo komiteto darbą, taip užtikrindama vienodus skyrimo ir atlygio mokėjimo principus Grupėje;

• vykdydama centralizuotą Grupės mastu veikiantj vidaus auditą, kuris yra tiesiogiai atskaitingas audito

komitetui bei Bendrovės valdybai ir nėra pavaldus Bendrovių administracijai;

• priimdama svarbias sritis reglamentuojančias veiklos politikas, taip diegdama gerąją tvarios plėtros praktiką Grupėje;

• parengdama tipinius, standartizuotus dokumentų projektus, kurie suvienodina Grupės bendrovių veiklą;

• jgyvendindama funkcinj veiklos sričių kuravimą Grupėje;

• teikdama konsultacines paslaugas Grupės jmonėms.

EPSO-G valdymo bendrovės uždaviniai, funkcijos ir veikla juos jgyvendinant:

EPSO-G

uždaviniai

Projektai / Funkcijos

Veikla

Strateginių projektų valdymas

Sinchronizacija

▪ Strateginių projektų jgyvendinimo kontrolė

▪ Interesų atstovavimas LT ir tarptautinėse

institucijose

▪ Veiksmų koregavimas dėl rezultato ir

integruotumo užtikrinimas

▪ Viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo užtikrinimas

GIPL

Įmonių valdymas

Kompetentingas akcininko interesų atstovavimas Grupės jmonių valdymo organuose

▪ Grupės strategija ir bendri tikslai, jgyvendinantys akcininko lūkesčius

▪ Integruotos, vienodais principais pagrjstos finansų ir verslo valdymo praktikos (vieningos grupės politikos)

▪ Gerųjų verslo praktikų diegimas

Tikslų nustatymas ir integravimas

▪ Įmonių veiklos planų derinimas ir tvirtinimas

▪ Metinių tikslų nustatymas valdybose,

suderinamumo užtikrinimas

Galimybių identifikavimas ir

plėtros jgalinimas

▪ Keliami ambicingi tikslai, kuriamos naujos

veiklos, naujų jmonių jsigijimai

Efektyvumo užtikrinimas

▪ Įmonių grupės veiklos efektyvumo

jvertinimas ir optimizavimo priemonių numatymas ir jgyvendinimas

▪ Biudžeto uždaviniai ir veiklos sąnaudų kontrolė

▪ Vienodas, brandus ir su rinka palyginamas

atlygio valdymas

Veiklos kontrolė

▪ Centralizuota audito funkcija

▪ Veiklos planų jgyvendinimo priežiūra

▪ Metinių rezultatų jvertinimas valdybose

Rizikų valdymas

▪ Rizikų valdymo priemonių nustatymo ir

valdymo kontrolė

Atskaitingumo

užtikrinimas

Atskaitomybė akcininkui

▪ Atskaitomybė pagal lūkesčių laiško

reikalavimus

▪ Kokybiška ir greita informacija apie grupės jmonių būklę

▪ Kokybiška ir greita informacija apie projektų būklę

▪ Formalioji ir neformalioji komunikacija

Santykių su interesų turėtojais

valdymas

▪ Interesų turėtojų grupių identifikavimas

▪ Interesų turėtojų lūkesčių nustatymas

▪ Komunikacijos strategijos ir funkcinės lyderystės rizikų valdymui užtikrinimas

▪ Komunikacija

Pirkimų kriterijai, kontrolė

▪ Dalyvavimas pirkimų komisijose

▪ Esminių sutarčių sąlygų analizė, vertinimas ir tvirtinimas valdybose

Veiklos ir elgsenos modelių

nustatymas

▪ Bendros vertybės, politikos ir tvarkos,

kuriomis vadovaujasi visos grupės jmonės

Skaidrumas

▪ Atskaitomybės suinteresuotosioms šalims užtikrinimas

▪ Korupcijos prevencijos užtikrinimas

Sinergijų užtikrinimas

Finansų valdymas

▪ Bendras iždo valdymas

Veiklų valdymas

▪ Bendri pirkimai

▪ Paslaugos grupės jmonėms

▪ Dalijimasis žiniomis (angl. know-how)

▪ Inovacijų paieška ir jgyvendinimas

Klientai

EPSO-G klientas – tai Grupės akcininkas ir Grupės jmonės. Kokybiškiems, lemiamą jtaką valdomų bendrovių veiklai darantiems valdymo sprendimams, efektyviai veiklos kontrolei bei konsultavimui užtikrinti yra būtini aukštos kvalifikacijos specialistai ir gera valdymo bendrovės dalykinė reputacija.

Išsami informacija apie EPSO-G valdymo bendrovės veiklą 2019 m. yra pateikta šio tarpinio pranešimo 7 ame skirsnyje

„Valdysenos ataskaita“.

1.4 LITGRID

„Litgrid“ yra elektros perdavimo sistemos operatorius, kuris užtikrina patikimą elektros energijos perdavimą bei elektros energijos balansą, valdo ir eksploatuoja aukštos jtampos elektros perdavimo tinklą ir nuolatinės srovės jungtis

„LitPol Link“ bei „NordBalt“. Bendrovė rūpinasi perdavimo tinklo ir elektros energijos rinkos plėtra, koordinuoja elektros srautus ir palaiko stabilų šalies energetikos sistemos darbą.

„Litgrid“ jgyvendina strateginius elektros energetikos projektus – sinchroninio sujungimo su kontinentinės Europos tinklais ir ruošiasi asinchroniniam darbui su vieninga jungtine elektros energetikos sinchronine zona IPS / UPS (angl. Interconnected Power System / Unified Power System), t. y. zona, kurioje šiuo metu dirba Lietuvos elektros energetikos sistema.

Bendrovės misija - patikimas ir kokybiškos elektros energijos perdavimas Europos rinkoje, kuriantis vertę visuomenei.

Lietuvoje „Litgrid“ prižiūri 6 946 kilometrų aukštos jtampos (000-000-000 kV tinklų) linijų bei 236 transformatorines pastotes ir skirstyklas.

„Litgrid“ teikiamos paslaugos:

• elektros energijos perdavimas aukštosios jtampos (110 ir 330 kV) elektros jrenginiais;

• sisteminės paslaugos patikimam sistemos darbui palaikyti;

• prekyba balansavimo ir reguliavimo elektros energija užtikrinant gamybos ir vartojimo balansą;

• viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinj energetinj saugumą.

• aukštos jtampos nuolatinės srovės jungčių techninės priežiūros, eksploatacijos ir valdymo.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus klientai:

• skirstomųjų tinklų operatorius ESO AB;

• elektros energijos vartotojai, kurių elektros jrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui;

• prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai.

2019 m. 2018 m.

Pokytis

+/- Proc.

Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai. Svarbiausi „Litgrid“ grupės finansiniai rodikliai:

Pajamos, tūkst. Eur	194 274	190 641	3 633	1,9%
EBITDA1, tūkst. Eur	24 512	32 335	-7 823	-24,2%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	4 610	-39 361	43 971	+111,7%
Turtas, tūkst. Eur	377 369	366 267	11 102	3,0%
Darbuotojų skaičius2	290	267	23	8,6%

1) EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos –finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos (jskaitant ir ilgalaikio materialiojo turto neigiamą perkainojimą) + turto nurašymo sąnaudos

2) „Litgrid“ bendrovės darbuotojų skaičius.

1.2. AMBER GRID

„Amber Grid“ yra gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius atsakingas už gamtinių dujų perdavimą ir magistralinių dujotiekių eksploatavimą, saugią ir patikimą dujų perdavimo sistemos veiklą bei plėtrą, taip pat administruoja Kilmės garantijų registrą.

Bendrovės misija yra efektyviai ir patikimai vykdyti dujų perdavimą, sudarant palankias sąlygas konkurencijai dujų rinkoje ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

„Amber Grid“ valdomą perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos jrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas priskirtas perdavimo sistemai.

Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gamtinių dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos SGD terminalu, Lietuvos skirstymo sistemų operatorių skirstymo sistemomis ir tiesiogiai prie perdavimo sistemos prijungtomis vartotojų sistemomis.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė eksploatavo 68 (2018 m. – 68) dujų skirstymo stotis (DSS), 3 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS).

Eksploatuojamų vamzdynų ilgis sudarė 2 115 km (2018 m. – 2 115 km), skersmuo – nuo 100 iki 1 220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.

Gamtinių dujų perdavimo sistema Lietuvoje.

Paslaugos

„Amber Grid“ sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja gamtines dujas j Latviją ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritj.

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

• gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;

• gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;

• suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties jrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir nuo 2016 m. paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrjstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;

• nuo 2019 m. birželio 1 d. Xxxxxxxx pradėjo administruoti žaliųjų dujų kilmės garantijų registrą.

Klientai

„Amber Grid“ klientai yra didelės Lietuvos pramonės jmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, elektros, centralizuotos šilumos gamybos jmonės. Taip pat Baltijos ir trečiųjų šalių energetikos, gamtinių dujų tiekimo jmonės, kurioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos. 2019 m. gruodžio 31 d. „Amber Grid“ paslaugomis naudojosi 105 sistemos naudotojai, (2018 m. – 105 sistemos naudotojai).

GET Baltic

100 proc. GET Baltic jstatinio kapitalo valdo „Amber Grid“. GET Baltic yra licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė, turinti registruoto duomenų teikimo subjekto statusą (RRM) suteiktą ACER agentūros. Bendrovė administruoja elektroninę prekybos sistemą, kurioje yra vykdoma prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais gamtinių dujų produktais, prekybos aikštelėse esančiose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kurdama gamtinių dujų prekybai pritaikytus sprendimus Bendrovė siekia didinti didmeninės gamtinių dujų rinkos likvidumą, konkurencingumą ir skaidrumą Baltijos šalyse ir Suomijoje.

2019 m. sausio 1 d. jsigaliojo LR teisės aktų pakeitimai, kurie jpareigojo didžiuosius reguliuojamus energijos gamintojus ne mažiau kaip pusę dujų poreikio jsigyti GET Baltic biržoje. Reguliuojamiems energijos gamintojams tapus konkurencingos ir atviros gamtinių dujų rinkos dalyviais, 2019 m. biržos dalyvių aktyvumas ir apyvarta, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, GET Baltic biržoje reikšmingai išaugo.

Siekiant sukurti palankesnes sąlygas Baltijos šalių ir Suomijos dujų biržos dalyviams prekiauti trumpalaikių ir ilgalaikių sandorių rinkose, 2019 m. GET Baltic pasirašė bendradarbiavimo sutartj su Lenkijos kliringo namais IRGiT. Bendradarbiavimo tikslas yra sukurti optimalų, Europinius standartus atitinkantj, užstatų valdymo ir atsiskaitymo modelj bei rizikos valdymo sistemą GET Baltic administruojamoms trumpalaikių ir ilgalaikių gamtinių dujų sandorių rinkoms.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. GET Baltic išplėtus veiklos geografines ribas, t.y. jsteigus prekybos aikštelę Suomijoje ir pradėjus teikti susietųjų pajėgumų paskirstymo paslaugą Suomijos perdavimo sistemos operatoriui Gasgrid Finland Oy, pradėtos kurti palankesnės sąlygos kainų konvergencijai regione bei palengvinta tarpvalstybinė prekyba tarp Suomijos ir Baltijos šalių gamtinių dujų rinkų.

GET Baltic biržos veikla 2019 m. metais:

• prekybos apyvarta padidėjo iki 2,9 TWh. Tai didžiausia metų prekybos apyvarta nuo pat GET Baltic veiklos pradžios. Palyginti su 2018 m., prekybos apyvarta išaugo daugiau kaip du su puse karto (2018 m. – 1,1 TWh);

• sudaryti 9 045 sandoriai. Palyginti su 2018 m., sandorių skaičius išaugo beveik tris kartus (2018 m. 3122 sandoriai);

• aktyviai biržos veikloje 2019 m. dalyvavo, t.y. teikė pavedimus ir sudarė sandorius 32 dalyviai, arba vidutiniškai 24 dalyviai per mėnesj. 2018 m. per mėnesj vidutiniškai prekybą vykdė 16 dalyvių;

• sudarius pirmuosius sandorius ilgalaikių sandorių rinkoje, 2019 m. pradėtas skaičiuoti ir skelbti Baltijos šalių mėnesinių sandorių rinkos dujų kainų indeksas (BGMI);

• ruošiantis naujos rinkos atvėrimui - prekybai Suomijos prekybos aikštelėje - nuo 2020 m. sausio 1 d.

užregistruoti 22 biržos dalyviai, iš jų 17 naujų biržos dalyvių.

Svarbiausi „Amber Grid“ grupės finansiniai rodikliai:

2019 m. 2018 m.

Pokytis

+/- Proc.

Pajamos, tūkst. Eur	54 756	54 562	194	0,4%
EBITDA1, tūkst. Eur	24 343	24 636	-293	-1,2%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	11 838	-21 608	33 446	-154,8%
Turtas, tūkst. Eur	256 129	245 705	10 424	4,2%
Darbuotojų skaičius	323	334	-11	-3,3%

1.3. BALTPOOL

„Baltpool“ yra energijos išteklių ir prekybos mediena biržos operatorius, kuris organizuoja prekybą, t.y. sudaro vienodas sąlygas rinkos dalyviams jsigyti biokuro ir medienos konkurencijos sąlygomis, taip užtikrinant didžiausią naudą vartotojams ir grąžą valstybei.

Taip pat, nuo 2018 m. „Baltpool“ organizuoja j centralizuotus tinklus tiekiamos šilumos aukcionus ir vykdo elektroninės medienos pardavimo sistemos administratoriaus funkcijas.

Bendrovei keliamas tikslas – sudaryti vienodas sąlygas rinkos dalyviams jsigyti biokuro ir medienos konkurencijos sąlygomis ir taip sudaryti sąlygas formuotis pasiūlos ir paklausos santykj atspindinčioms kainoms.

2019 m. „Baltpool” prekybą biokuru vykdė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje. „Baltpool“, partneriams Suomijoje, biokuro biržai „Finbex“, teikia sistemos nuomos ir priežiūros paslaugas.

Bendrovės pagrindiniai klientai pagal vykdomas veiklas:

• Biokuro biržos veikloje klientai yra biokuro pirkėjai (centralizuotos šilumos tiekimo jmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir kitos jmonės, savo veikloje naudojančios biržoje prekiaujamos biokuro produktus) ir biokuro tiekėjai (medienos granulių ir skiedrų gamintojai bei tiekėjai);

• Medienos aukcionų organizavimo veikloje klientai yra medienos pardavėjai – Valstybinių miškų urėdija ir jos teritoriniai padaliniai. Medienos pirkėjai – jmonės, savo veikloje naudojančios medienos produktus: nuo medienos apdirbimo jmonių iki biokuro tiekimo jmonių.

• Šilumos aukcionų organizavimo veikloje svarbiausi klientai yra šilumos tiekimo jmonės, kurios jpareigotos joms reikalingą šilumos kiekj iš nepriklausomų šilumos tiekėjų supirkti šilumos aukcionuose ir nepriklausomi šilumos tiekėjai, kurie yra prijungti prie šilumos tiekimo sistemų ir parduoda šilumą aukcione.

• VIAP lėšų administravimo veiklos klientai yra elektros energijos vartotojai, kurie pagal galiojantj teisinj reguliavimą privalo mokėti VIAP lėšas už savo suvartotą elektros energiją. Iš elektros energijos vartotojų, prijungtų prie skirstomojo tinklo, VIAP lėšos yra surenkamos per skirstomojo tinklo operatorių. Vartotojai, prijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus valdomų tinklų, VIAP lėšas administratoriui perveda tiesiogiai. Bendrovės klientais taip pat yra energetikos jmonės, teisės aktų nustatyta tvarka teikiančios viešuosius interesus atitinkančias paslaugas: elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, teikiančių elektros energijos gamybos, kuri yra būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, paslaugas ir kitas paslaugas, nustatytas Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraše.

2019 m. „Baltpool“ biokuro biržoje Lietuvoje:

• 2019 m. gruodžio 31 d. užregistruoti 393 dalyviai: 123 pirkėjų ir 293 pardavėjas;

• Per 2019 m. prisijungė 65 nauji dalyviai: 16 pirkėjai ir 51 pardavėjas;

• sudarytų sandorių skaičius mažėjo nuo 5 783 iki 5 254, tačiau jie buvo didesni. Todėl medienos skiedros prekybos apimtys beveik nepakito, t. y. 432 tūkst. tne.

• 2019 metais vidutinė svertinė sudarytų sandorių kaina: medienos skiedros – 143,40 Eur/tne, medienos

granulių - 347,62 Eur/tne, kuro durpių – 107,27 Eur/tne.

• Per 2019 metus BWCS SPOT LT indeksas svyravo nuo 180,22 Eur/tne iki 112,67 Eur/tne iki metų pabaigoje fiksuotos 116,33 Eur/tne kainos;

2019 m. „Baltpool“ biokuro biržoje Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir Danijoje:

• prisijungė 14 naujų dalyvių iš Latvijos: 4 pirkėjai ir 11 pardavėjų. 2019 m. gruodžio 31 d. biržoje buvo registruoti

26 pirkėjai ir 49 pardavėjai iš Latvijos;

• prisijungė 8 nauji dalyviai iš Estijos. 2019 m. gruodžio 31 d. biržoje buvo užsiregistravę trys pirkėjai ir septyni pardavėjai iš Estijos;

• 2019 m. prisijungė du nauji dalyviai iš Lenkijos: vienas pirkėjas bei vienas pardavėjas;

• Danijos karalystėje veikiančioje biokuro biržoje „Biomass Pool“, kuri sukurta naudojant „Baltpool“ prekybos

platformos sistemą, 2019 m. buvo sudaryti devyni sandoriai, kurių bendra vertė siekė beveik 1,475 mln. Eur.

2019 m. „Baltpool“ šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje:

• registruoti 56 dalyviai, iš kurių 13 turi teisę šilumos aukcione parduoti ir pirkti šilumą;

• pateikta 728 pavedimai parduoti šilumą. Siūlomas parduoti šilumos kiekis buvo 6,327 GWh.;

• šilumos aukcionuose supirktas šilumos kiekis buvo 4,683 GWh už 2,68 ct/kWh vidutinę svertinę kainą.

„Baltpool“ šilumos duomenų valdymo sistemos administravimo darbus pradėjo vykdyti nuo 2018 m. gegužės, todėl duomenys nėra palyginti su atitinkamu metiniu laikotarpiu.

2019 m. „Baltpool“ elektroninėje medienos pardavimo sistemoje:

• jvyko 892 aukcionai, arba 103 proc. daugiau nei pernai;

• sudaryta 45 proc. daugiau sandorių, palyginti su 2018 m., kurių kiekis sudarė 2 139 972 m3;

• sandorių vertė sumažėjo 2 proc. iki 73 148 455 Eur.;

• aktyvių pirkėjų skaičius padidėjo 2 proc. iki 361;

• 2019 metų gruodžio mėnesj „Baltpool Timber Spot Lithuania“ kainų indekso vertė sumažėjo 36,9 proc. iki 29,99 Eur/m3, palyginti su 47,53 Eur/m3 tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

VIAP:

LR Vyriausybės 2012-11-07 nutarimu Nr. 1338 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriaus paskyrimo“ Bendrovė paskirta jgyvendinti specialųjj jpareigojimą

– vykdyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (toliau – VIAP) lėšų

administratoriaus funkcijas.

Vykdydama šią funkciją, „Baltpool“ teisės aktų nustatyta tvarka surenka, išmoka ir administruoja VIAP lėšas.

VIAP lėšų administravimo funkcijos vykdymo sąnaudos teisės aktų nustatyta tvarka kompensuojamos ne iš valstybės, o iš VIAP lėšų biudžeto.

Nuo 2019 m. balandžio 1 d. pradėta taikyti VIAP kainos diferencijavimo sistema, kuri bus taikoma iki 2028 m. gruodžio 31 d. Daug elektros energijos naudojantys ūkio subjektai, sudarę sutartj su VIAP lėšų administratoriaus funkcijas vykdančia „Baltpool“ ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus, galės susigrąžinti 85 procentus per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos VIAP kainos dalies, skirtos skatinti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą. Susigrąžintas VIAP lėšas elektros energijos vartotojai galės panaudoti energijos efektyvumo didinimo priemonių diegimui.

Sutartis dėl VIAP kainos dalies grąžinimo iki 2019 m. liepos 1 d. buvo sudarytos su 39 elektros energijai imlioje ūkio šakoje veiklą vykdančiais subjektais, kurie turės teisę susigrąžinti per 2019 m. sumokėtos VIAP kainos dalj. Prie VIAP diferencijavimo veiklos 2020 m. prisijungė daugiau elektros energiją intensyviai vartojančių jmonių: sutartis dėl 2020

m. sumokėtos VIAP kainos dalies grąžinimo jau sudarė 9 jmonės ir dar 7 jmonės yra pateikusios tokius prašymus.

Svarbiausi „Baltpool“ veiklos rodikliai:

2019 m. 2018 m.

Pokytis

+/- Proc.

Pajamos, tūkst. Eur	975	903	72	8,0%
EBITDA1, tūkst. Eur	168	232	-64	-27,6%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	93	180	-87	-48,3%
Turtas, tūkst. Eur	67 637	65 174	2 463	3,8%
Darbuotojų skaičius	17	11	6	54,5%

TETAS

UAB „Tetas“ pagrindinė veikla - inžinerinių tinklų t. y. elektros jrenginių iki 400 kV jtampos statyba ir remontas. Taip pat bendrovė vykdo statybos darbus – stato ir montuoja statybines konstrukcijas, montuoja elektros energijos tiekimo ir skirstymo jrenginius, tiesia elektros tinklus, vykdo statinių elektros inžinerinių sistemų jrengimo darbus.

Nuo 2019 m. „Tetas“ vykdo optinių ryšių kabelių inžinerinės infrastruktūros jrengimo darbus, bei pradėjo teikti

fotovoltinių saulės jėgainių projektavimo paslaugas ir jrengimo darbus.

Bendrovėje yra suformuotas projektavimo paslaugas teikiantis padalinys, užtikrinantis aukštos intelektinės ir pridėtinės vertės paslaugų teikimą. Taip pat bendrovė rinkai teikia unikalias elektros jrenginių bandymo ir diagnostikos paslaugas.

Bendrovė 2019 m. pradėjo teikti rangos darbų paslaugas Vokietijos rinkai. Per 2019 m. „Tetas“ pajamos iš užsienio rinkų sudarė 20 proc. visų pajamų. Tai leido jgyti darbo organizavimo patirties Vokietijoje, išsaugoti darbo vietas, o taip pat labiau diversifikuoti pajamų krepšelio struktūrą, t.y : didžiausio bendrovės kliento ESO dalis pajamose 2019 m. gruodžio pabaigoje sumažėjo iki 37 proc. nuo 90 proc. 2018 metais.

Įgyvendinti svarbūs projektai

2019 m. skirstomojo ir elektros perdavimo tinklo operatoriams „Tetas“ teikė elektros tinklo priežiūros paslaugos, atliko skirstomojo ir elektros perdavimo tinklo pastočių rekonstravimo darbus:

• Rekonstruota 35/10 kV Ežerėlio transformatorių pastotė: atlikti rekonstravimo darbai, vykdytas jrangos

tiekimas, atliktos projektavimo paslaugos. Įgyvendinti darbų vertė siekė per 2,2 mln. eurų.

• Atlikti dalis rekonstravimo darbų Vilniaus trečiosios elektrinės 110 kV skirstykloje.

• Rekonstruota Rašės transformatorių pastotė.

• Pradėti ir vykdomi darbai Ignalinos AE 330/110/10 kV transformatorių pastotėje, Jurbarko 330/110/10 kV transformatorių pastotėje, Kauno 330/110/10 kV transformatorių pastotėje, Stiklo TP, Aleksoto TP, Cukraus TP, Odos TP, skirstomajame punkte SP935 Kaune.

Svarbiausi „Tetas“ veiklos rodikliai:

2019 m. 2018 m.

Pokytis

+/- Proc.

Pajamos, tūkst. Eur	14 779	21 243	-6 464	-30,4%
EBITDA1, tūkst. Eur	947	462	485	105,0%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	-204	-161	-43	26,7%
Turtas, tūkst. Eur	8 397	9 790	-1 393	-14,2%
Darbuotojų skaičius	338	369	-31	-8,4%

2. Misija, vizija, vertybės

Įgyvendindami akcininko laiške valdymo bendrovei EPSO-G keliamus tikslus, kuriame pažangią, skaidrią, efektyviai valdomą ir ilgalaikę naudą akcininkams teikiančią ateities energetikos jmonių grupę, užtikrinančią energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvią energijos perdavimo sistemų ir rinkų platformų veiklą bei suteikiančią galimybę regiono vartotojams laisvai keistis energija ir gauti ją konkurencinga kaina visada, kai to reikia.

EPSO-G grupės kuriama vertė – saugi, tvari ir konkurencinga energetikos rinka. Saugi – energija perduodama saugiai ir patikimai.

Tvari – galimybė laisvai keistis energija ir gauti ją geriausia kaina, visada, kai to reikia.

Konkurencinga – atvira rinkos dalyviams rinktis.

EPSO-G vizija – efektyviai tarptautinėje erdvėje veikianti ateities energetikos grupė.

EPSO-G misija – užtikrinti bei kurti saugią, tvarią ir atvirą energetikos rinką, didinančią šalies ūkio konkurencingumą ir visuomenės gerovę.

Misijos jgyvendinimas, vizijos siekimas ir visa EPSO-G grupės veikla yra grindžiama pamatinėmis žmogiškosiomis ir profesinėmis vertybėmis: profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga.

EPSO-G vertybės:

Profesionalumas - siekiame, kad kiekvienas darbuotojas grupėje būtų pripažintas ir galėtų augti kaip savo srities profesionalas. Suprantame profesinių žinių, praktinės patirties ir nuolatinio mokymosi svarbą grupės rezultatams ir veiklos tęstinumui užtikrinti.

Bendradarbiavimas - akcentuojame nuoširdų ir konstruktyvų bendradarbiavimą tarpusavyje, sudarantj sąlygas darniai siekti užsibrėžtų tikslų.

Pažanga - atvirumas naujoms veiklos praktikoms ir idėjoms skatina kurti, atsinaujinti, jgyvendinti prasmingus pokyčius

2019 m. buvo tęsiamas vienodų EPSO-G vertybių, lyderystės principų ir jas atitinkančių elgsenų diegimo procesas grupės jmonėse. Vertybinių elgsenų laikymasis yra integruotas j kasmetinio vadovų ir darbuotojų veiklos vertinimo sistemą ir susietas su kintamos atlygio dalies dydžiu.

2.1. VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA

2019 m. EPSO-G grupės jmonės dirbo pagal keturis NENS prioritetus. Tai energetinis saugumas, atsinaujinančių energijos išteklių proveržis ir tausus energijos vartojimas, konkurencingumas bei inovatyvių energetikos technologijų kūrimas ir eksportas.

NENS akcentuojama elektros rinkos integracijos ir subalansuotos elektros energetikos sistemos veikimo, galių adekvatumo užtikrinimo, tinklo išlaikymo kaštų mažinimo ir efektyvesnio esamos infrastruktūros išnaudojimo svarba. Šie akcentai atsispindėjo EPSO-G grupės jmonių strateginėse veiklos kryptyse 2019 metais.

2019 m. EPSO-G jmonių grupės veiklai jtakos turėjo bendros šalies ekonomikos augimo tendencija, per ataskaitinj laikotarpj reikšmingi oro temperatūros nuokrypiai nuo standartinės klimato normos bei dėl itin palankios dujų kainos SGD rinkoje, išaugęs dujų vartojimas Lietuvoje ir jų tranzitas Latvijos kryptimi.

Pajamų augimui teigiamos jtakos turėjo didėjusi elektros energijos perdavimo paklausa pramonės sektoriuje. Tačiau namų ūkių ir paslaugų sektoriuje elektros vartojimas, palyginti su 2018 m., buvo mažesnis.

Šiltesnių nei jprasta orų jtaką energijos perdavimo paslaugų paklausai, o tuo pačiu ir EPSO-G grupės jmonių pajamoms, amortizavo padidėjusi gamtinių dujų transportavimo paslaugų apimtis Lietuvoje bei rekordinis dujų tranzitas Latvijos kryptimi, nes 2019-ieji buvo itin palankių dujų kainų pasaulinėje ir regiono rinkoje metai.

Tai lėmė žymiai išaugusi suskystintų gamtinių dujų (SGD) pasiūla, dėl šiltų orų ir kitų priežasčių mažiau augusi dujų paklausa. Šios tendencijos prisidėjo prie to, kad per 2019 m. padidėjo dujų vartojimas Lietuvoje, per Lietuvą j kitas Baltijos šalis vamzdynais transportuota daugiausia dujų per visą bendrovės veiklos istoriją – palyginti su 2018 m., dujų perdavimas j Baltijos šalis augo daugiau nei du kartus, o dujų srautas j Latviją ir Estiją sudarė penktadalj viso jleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams.

Tai turėjo teigiamos jtakos prekybai - GET Baltic biržos prekybos apyvarta per 2019 m. išaugo daugiau nei du su puse karto ir buvo didžiausia metų prekybos apyvarta nuo GET Baltic veiklos pradžios. Planuojama, kad 2020 m. pradžioje pradėjus veiklą Suomijoje, de facto Baltijos šalių rinkos apyvarta padidės daugiau nei ketvirtadaliu.

Vartotojams palankios tendencijos formavosi ir biokuro rinkoje – per 2019 m. biokuro kainai „Baltpool“ biržoje sumažėjus trečdaliu, šildymo sezonas buvo palankiausias centralizuotą šilumą naudojantiems gyventojams per pastaruosius keletą metų. Itin pozityvu, kad centralizuotos šilumos gamintojai, išnaudodami biokuro rinkos teikiamas

galimybes, vis daugiau dėmesio skiria kainų rizikai valdyti. Rinkos dalyvių aktyvumas sudarė prielaidas sumažinti prekybos jkainius 2020-iesiems metams.

Prognozuojama, kad bendras elektros energijos suvartojimas dešimties metų perspektyvoje nuo 12,11 TWh augs vidutiniškai po 2 proc. per metus iki 14,63 TWh 2028 metais. Elektros energijos vartojimui didžiausios jtakos turės bendros ekonomikos tendencijos, didėjantis elektros energijos sunaudojimo efektyvumas, elektra varomų automobilių ir šilumos siurblių skaičius bei suvartojamas elektros energijos kiekis.

Nors patikimai prieinama vietine generacija yra nepakankama tam, kad užsitikrintų didžiausią sistemos poreikj, tai kompensuos patikimos tarpsisteminės jungtys. Lietuva kol kas liks importuojančia šalimi: po 2028 m., integravus 700 MW jūrinių vėjo elektrinių generaciją bei vykstant kitų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, planuojama, kad 2030

x. xxx pasiektas NENS keliamas tikslas – vietine generacija bus pasigaminama apie 70 proc. elektros energijos poreikio.

Dujų rinkoje Baltijos šalių regione artimiausioje perspektyvoje svarbiausi pokyčiai yra susiję su Suomijos dujų rinkos integracija su Baltijos šalių regiono rinka. Nuo 2020 m. pradėjo veikti „Balticonnector“ dujotiekių jungtis tarp Suomijos ir Estijos, baigta Suomijos dujų rinkos liberalizacija, integruota Suomijos dujų prekyba regioninėje GET Baltic dujų biržoje. Regioninės rinkos plėtrai teigiamos jtakos taip pat turės 2021 m. pabaigoje pradėsianti veikti dujotiekio su Lenkija jungtis GIPL.

Numatoma, jog regioninė dujų rinka vystysis palaipsniui. Dėl bendros dujų rinkos nuo 2020 m. susitarė Latvija ir Estija, kurios kartu su Suomija nuo 2020 m. suformuos bendrą tarifų zoną. Lietuva toliau dalyvauja diskusijose su regiono partneriais, siekiant visų šalių dalyvavimo bendroje dujų rinkoje visoms šalims naudingomis sąlygomis.

Prognozuojama, kad kovos su klimato kaita kontekste, griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas, mažins gamtinių dujų vartojimą energetinėms reikmėms Lietuvoje.

Tačiau dėl ribotų pasirinkimo alternatyvų kai kuriose pramonės šakose, transporto sektoriaus segmentuose bei dėl konkurencingumo teikiant balansavimo, rezervavimo paslaugas šilumos ir elektros energijos sektoriuose, gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenj, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo j atmosferą tikslų. Tuo pačiu dujos transportuojamos vamzdynais keisis – vis didesnę dalj turėtų sudaryti „žalios“ dujos: biometanas ir dujos, pagamintos žalios elektros energijos konversijos procese – vandenilis bei sintetinis metanas.

NENS Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais ženkliai prisidės prie Energetikos sąjungos, Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir 2030 m. ES energetikos ir klimato politikos tikslų jgyvendinimo. Jais siekiama padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalj (jskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime: 2020 m. iki 30 proc., 2030 m. – 45 proc., o nuo 2050 m. – 80 proc.

Numatoma, kad Lietuvos, kaip ir ES, energetikos sektoriuje dujos išliks svarbiu energijos ištekliu pereinamuoju j mažai anglies dioksido j aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką laikotarpiu. 2020–2030 m. dujų poreikis šalyje sieks apie 20 TWh, iš jų daugiau kaip 50 proc. sudarys dujų kaip žaliavos poreikis trąšų gamybos pramonėje.

2019 m. pabaigoje Europos Komisija pristatė Europos žaliąjj susitarimą (angl. European Green Deal) – ambicingą projektą, kuris padėtų Europos piliečiams ir jmonėms pasinaudoti perėjimu prie tvarumo ir ekologijos. Priemonės, pateiktos kartu su pradiniu pagrindinių politikos krypčių planu, apima plataus masto išmetamųjų teršalų mažinimą, investicijas j pažangius mokslinius tyrimus ir inovacijas, natūralios Europos aplinkos išsaugojimą. Žaliajame susitarime iškeltas tikslas, kad 2030 m. lyginant su 1990 m. ES šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimas bus sumažintas 55 proc., o 2050 m. būtų pasiektas klimatui neutralus lygis.

2019 m. jvyko pirmasis technologiškai neutralus elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių aukcionas. Laimėtojui, plėtosiančiam vėjo jėgainių parko projektą, paskirtas 0,3 TWh metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis, taikant 0 Eur/MWh kainos priedą. Tokie rezultatai rodo didėjantj investuotojų pasitikėjimą ir aiškią atsinaujinančių energijos išteklių konkurencingumo didėjimo tendenciją. Atsižvelgiant j ambicingus Lietuvos

tikslus AEI srityje 2030 metams, EPSO-G grupei tai reiškia poreikj skirti itin didelj dėmesj tinklų pasirengimo AEI

integracijai klausimams.

Pirmąkart, kaip ir kitose ES valstybėse, 2019 m. parengtas ir patvirtintas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (toliau – NEKS) veiksmų planas 2021 – 2030 metams. Jame jtraukti šalies jsipareigojimai bei tikslai dėl klimato kaitos mažinimo, didele dalimi liečiantys ir energetikos sektorių.

NEKS plane numatytos penkios svarbiausios kryptys, kuriomis siekiama mažinti poveikj klimatui: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas, mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas. Šiame plane keliami jsipareigojimai bei tikslai bus aktualūs 2020 m. rengiant naująją EPSO-G grupės strategiją iki 2030 m.

Svarbus veiksnys skatinant investicijas j patikimos ir konkurencingos vietinės energijos gamybos plėtrą ir elektros energetikos sistemos adekvatumo užtikrinimą bus kuriamas ilgalaikis pajėgumų mechanizmas, kuris padės užtikrinti patikimą Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą ir pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygj po 2025 metų.

2.2. Reguliacinė aplinka

EPSO-G grupės jmonių vykdomos elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo veiklos bei energijos išteklių ir dujų rinkų operatorių veiklos yra licencijuojamos. Licencijos suteikia išskirtines teises teikti perdavimo ir rinkų operatorių paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

EPSO-G jmonių grupei priklausantys elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai yra vieninteliai Lietuvoje, galintys teikti šias paslaugas. Jie veikia natūralios monopolijos sąlygomis, todėl jų vykdomų veiklų kainos yra valstybės reguliuojamos. EPSO-G grupei priklausančių energijos išteklių ir dujų rinkos operatorių nustatomi prekybos biržose jkainiai yra derinami su reguliuojančia institucija.

Reguliavimo funkciją ir licencijuojamos veiklos vykdymo priežiūrą Lietuvoje atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri nuo 2019 m. liepos 1 d. po reorganizacijos ir sujungimo su Valstybine energetikos inspekcija pakeitė institucijos pavadinimą -„Valstybinė energetikos reguliavimo taryba“ (toliau – Taryba arba VERT).

Nuo reguliuojančios institucijos priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso reguliuojamų EPSO-G grupės jmonių finansiniai rezultatai, skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms elektros ir dujų perdavimo sistemų patikimumui užtikrinti, taip pat galimybės strateginius projektus finansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis.

Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos reguliuojamos nustatant viršutines kainų ir (ar) pajamų ribas. Leidžiamą pajamų lygj sudaro pagrjstos būtinosios sąnaudos, jskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Konkrečias paslaugų kainas, neviršijančias nustatytų viršutinių ribų, nustato paslaugų teikėjai.

Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo periodui, jos gali būti koreguojamos kai yra vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos, reikšmingų pokyčių, jskaitant paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių, nuo bendrovės nepriklausančių veiksnių. Elektros energijos perdavimo kainų viršutinės ribos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, gamtinių dujų - vieną kartą per metus.

2018 m. pabaigoje buvo pakoreguota elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba 2019 metams, o gamtinių dujų perdavimo pajamų lygio ir kainos viršutinė riba buvo nustatyta naujajam 2019-2023 m. reguliavimo periodui.

2019 m. galiojo didesnės elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos nei ankstesniais metais - vidutinė elektros energijos perdavimo kaina - 0,658 ct/kWh buvo 6,3 proc. didesnė, palyginti su 2018 m. Tai lėmė objektyvios priežastys – servitutų kompensacijos, auto-transformatorių perkėlimo sąnaudos bei išaugus energijos kainai, didėjantys pirkimo kaštai savoms reikmėms ir sąnaudoms technologiniuose jrenginiuose padengti. O vidutinė ilgalaikių gamtinių dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams - 1,17 Eur/MWh buvo 3,5 proc. didesnė, palyginti su 2018 metais. Dėl veiklos efektyvumo didinimo, modernių tinklo priežiūros technologijų taikymo bei išankstinio dalies

leidžiamųjų pajamų lygmens priskyrimo trumpalaikėms paslaugoms, vidutinė ilgalaikių perdavimo paslaugų kaina 2019

m. nesiekia Komisijos nustatytos ribos.

2019 m. jgyvendinant 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamento (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC), nuostatas, Taryba, anksčiau nei jprastai, 2019 m. birželio 10 d. nustatė „Amber Grid“ gamtinių dujų transportavimo gamtinių dujų perdavimo sistema paslaugų pajamų viršutinę ribą, galiosiančią nuo 2020 m. sausio 1 d. – 36,1 mln. eurų per metus.

„Amber Grid“, neviršijant šio pajamų lygio, nustatė konkrečias gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas, jsigaliosiančias nuo 2020 m. sausio 1 d., kurias 2019 m. spalio 10 d. patvirtino Taryba. 2020 m. taikoma vidutinė perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams (vertinant ilgalaikes ir trumpalaikes paslaugas), palyginus su 2019 metais taikoma vidutine kaina, vidutiniškai sumažėjo kiek daugiau nei 16 proc. – iki 1,22 Eur/MWh.

2019 m. spalio 2 d. Taryba patvirtino 0,814 ct/kWh elektros energijos perdavimo aukštos jtampos tinklais paslaugos kainos viršutinę ribą, kuri jsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 dienos. Neviršinat šios ribos bei atsižvelgiant j Tarybos 2019

m. spalio 18 d. sprendimą dėl elektros energijos sisteminių paslaugų kainos, „Litgrid“ nustatė elektros energijos perdavimo paslaugų kainas ir jų taikymo tvarką, kurią, kaip numatyta teisės aktuose, 2019 m. spalio 31 d. paskelbė Taryba.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta vidutinė elektros energijos perdavimo paslaugos kaina padidėjo beveik 24 proc. iki 0,814 ct/kWh. Šiam padidėjimui didžiausią jtaką turėjo tai, kad 2019 m. „Litgrid“ leidžiamų pajamų dydis buvo mažinamas nustatytu investicijų grąžos pajamų viršijimo dydžiu už ankstesnius laikotarpius.

Sisteminių paslaugų kaina nuo 2020 m. sausio 1 d. didėjo beveik 28 proc. – iki 0,785 ct/kWh. Esminės priežastys, lėmusios šios kainos pokytj, yra sąnaudos, reikalingos užtikrinti elektros energetikos sistemos izoliuotą darbą visus metus, taip pat ankstesniu laikotarpiu „Litgrid“ faktiškai patirtos, bet ankstesniu laikotarpiu nejvertintos kainoje, Lietuvos elektrinės 7 bloko išlaikymo ir konservavimo sąnaudos bei Lietuvos elektrinės 7-8 blokų išlaikymo ir konservavimo sąnaudos, skirtos Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymui atlikti.

Atsižvelgdama j „Baltpool“ faktines ankstesnių metų veiklos sąnaudas ir planuojamas trejų metų prekybos apimtis, 2019 m. spalio 30 d. VERT suderino naują prekybos biokuro biržoje jkainj – 0,48 Eur/tne. Palyginus su anksčiau galiojusiu jkainiu, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. galiojantis naujasis jkainis yra 21,3 proc. mažesnis. Tai labiausiai lėmė „Baltpool“ 2017– 2018 m. uždirbtos pajamos vykdant aktyvią prekybą biokuro biržoje, todėl ši suma grąžinama mažinant paslaugų kainą biržos dalyviams.

3. STRATEGINIAI TIKSLAI

3.1. Strategijos kryptys

2019 m. EPSO-G grupės strateginės kryptys nesikeitė - buvo tęsiamas 2018 m. atnaujintos strategijos tikslų jgyvendinimas, telkiant dėmesj keturioms veiklos kryptims. Tai regioninės veiklos vystymas ir strateginių projektų sėkmės užtikrinimas, tvarus jmonių grupės augimas ir ilgalaikė nauda akcininkams, efektyvi veikla ir inovacijos bei kuriančios ir pažangos organizacijos sukūrimas.

3.2. Strategijos tikslai ir jų įgyvendinimas

EPSO-G strateginės kryptys atitinka vienintelio akcininko – energetikos ministerijos - lūkesčių laiške suformuluotus tikslus. Laiške nurodyti jmonių grupės veiklos vertinimo rodikliai, atskaitomybė bei akcininkui svarbios užduotys. Akcininko lūkesčių laiškas yra skelbiamas EPSO-G tinklalapyje „Tikslai ir atskaitomybė“ skiltyje.

Strateginių projektų jgyvendinimas

EPSO-G grupė elektros ir gamtinių dujų sektoriuje jgyvendina strateginius energetikos projektus, nuo kurių sėkmės

priklauso Lietuvos ir Baltijos regiono energetikos bei geopolitinė perspektyva bei verslo konkurencingumas.

Siekiant svarbiausio tikslo - integracijos j bendrą Europos energetikos sistemą, elektros ir gamtinių dujų sektoriuose jgyvendinami reikšmingi projektai:

• Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais - pagrindinis tikslas yra iki 2025 m. pritaikyti Europos sąjungos teisinę bazę elektros rinkos, elektros sistemos valdymo ir plėtros srityse, bei eliminuoti politizuojamą ir diskriminuojančią sistemos valdymo praktiką. Baltijos šalių sinchroninis darbas su KET yra svarbus politiniais ir techniniais aspektais: sistemos valdymas pagal nediskriminuojančius, su kitais PSO suderintus principus, atitinkančius ES trečiojo energetikos dokumentų paketo reikalavimus; lygiavertės konkurencijos su trečiosiomis šalimis elektros rinkoje galimybės; sąlygos prekiauti ir užsitikrinti elektros energijos rezervus bendroje Europos rinkoje; decentralizuotas, pagal elektrinių technologines galimybes vykdomas dažnio reguliavimas, kuris užtikrins didesnj Baltijos šalių EES savarankiškumą.

• Dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos statyba (GIPL) - tai gamtinių dujų infrastruktūra, sujungsianti Lenkijos bei Lietuvos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bei Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemas su Europos Sąjungos (ES) sistema. Gamtinės dujos jungtimi galės tekėti abiem kryptimis. GIPL dujotiekis drieksis nuo Jauniūnų dujų kompresorių stoties (DKS) Širvintų rajone iki Holovčycių DKS Lenkijos pusėje. Planuojama jungtj tarp Lenkijos ir Lietuvos nutiesti iki 2021 m. pabaigos.

Abu projektus Europos Komisija yra pripažinusi Europai svarbiais projektais (angl. Projects of Common Interest, PCI).

Išsami informacija apie šiuos projektus bei jų jgyvendinimo pažangą pateikta 3.4 skyriuje „Reikšmingų infrastruktūros projektų santrauka“.

Rinkų plėtra

Bendra Baltijos šalių dujų rinka yra strateginis Lietuvos interesas. Tai svarbu siekiant mažinti su iki šiol stebėtu mažėjančiu dujų perdavimo infrastruktūros naudojimo lygiu susijusią riziką.

2019 m. buvo tęsiamos derybos dėl specialių Lietuvos dalyvavimo bendroje rinkoje sąlygų pagal formulę „3+1“ bei Lietuvos jsitraukimo j bendrą Baltijos šalių ir Suomijos rinką. Lietuva kryptingai siekia integracijos j bendrą Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinką, tačiau nuosekliai laikosi pozicijos, kad integracija turi vykti visoms šalims naudingomis sąlygomis. Bendrą rinkos vystymo veiksmų plano projektą, galiosiantj nuo 2020 metų, dėl prisijungimo prie bendros Latvijos-Estijos-Suomijos rinkos nuo 2022 metų, planuojama parengti pirmąjj 2020 m. ketvirtj.

2019 m. kovo mėn. buvo paskelbta vieša konsultacija dėl Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų kainų nustatymo metodikos (pagal 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamento (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC), reikalavimus), kur viešai paskelbtas Lietuvos pasiūlymas siekiant integracijos: i)taikyti nulinę kainą dujų jungtyje su Latvija (tiek iš Lietuvos, tiek iš Latvijos pusės). ii) dujų jleidimo taške pasienyje su Baltarusija kainas suvienodinti su regioninių partnerių Latvijos, Estijos ir Suomijos numatoma taikyti dujų jleidimo kaina. iii) taikyti 75 proc. nuolaidą kainai Klaipėdos SGD terminalo dujų jleidimo taške. Nors šis Lietuvos siūlymas buvo teigiamai jvertintas ES Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), FINESLAT atstovai informavo, kad dėl per trumpų terminų nemato susijungimo galimybės per nulinės kainos taikymą LT-LV taške nuo 2020 m. Atsižvelgiant j tai, buvo nustatytos gamtinių dujų perdavimo kainos 2020 m. netaikant nulinio tarifo LT-LV taške, Tačiau, prisitaikant prie zonos, buvo nuspręsta taikyti vienodus tarifus jėjimo j LT taškuose su BY ir su LV, o, siekiant sudaryti kuo geresnes sąlygas rinkos dalyviams pasinaudoti SGD terminalu, o taip pat didinti konkurencinj spaudimą dujų rinkos kainoms, Klaipėdos jėjimo taške taikyti 75 proc. nuolaidą.

„Xxxxx Xxxx“ patronuojamos GET Baltic gamtinių dujų birža de facto tapo regionine, kai kartu su Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriais jgyvendino pirmąjj inovatyvų sprendimą - prekybos modelj, kuriuo buvo integruotos nacionalinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos gamtinių dujų rinkos.

2019 m. GET Baltic aktyviai veikė, siekiant jgyvendinti strategijoje numatytą dar vieną gamtinių dujų rinkai svarbų žingsnj - plėsti veiklos geografines ribas j kitas Šiaurės Europos šalis ir nuo 2020 m. sausio 1 d. jsteigti naują prekybos aikštelę Suomijoje, taip prisidedant prie didesnės Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkų integracijos.

Atlikusi reikiamus parengiamuosius darbus, 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose veikianti regioninė dujų birža GET Baltic pradėjo veiklą Suomijoje, tapdama viena regionine prekybos platforma Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos dalyviams.

Suomijos dujų rinkos dalyviams suteikta galimybė prekiauti trumpalaikių ir ilgalaikių sandorių rinkose, taip pat pasinaudoti netiesioginių pajėgumų paskirstymo modeliu, kuris veikia kaip integruotos prekybos modelis. Tai prisidės prie kainų konvergencijos regione bei palengvins tarpvalstybinę prekybą tarp Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkų. Per 2019 metus taip pat atlikti elektroninės prekybos sistemos pakeitimai, pritaikant ją veikimui bendroje Latvijos ir Estijos zonoje nuo 2020 m. sausio 1 d.

„Baltpool“, tapusi Lietuvos biokuro prekybos centru, užtikrinančiu biokuro tiekimo stabilumą konkurencine kaina, jtraukiančiu j tiekimo grandinę ir smulkiuosius biokuro tiekėjus, taip skatinančiu tvarią biokuro rinkos plėtrą, adaptavusi prie konkrečios šalies poreikių rinkos platformą ir jau pradėjusi veiklą regioninėje rinkoje - sukūrusi visas sąlygas naudotis biržos platforma paslaugomis Latvijos, Danijos, Estijos ir Suomijos rinkos dalyviams, tęsia geografinę plėtrą ir pristato biržos galimybes ir naudas Švedijos ir Lenkijos suinteresuotoms šalims.

2019 m. „Baltpool“ aikštelėje užsiregistravo du Lenkijos biržos dalyviai (Enea Trading Sp.z o.o. ir ECCO WOOD SP.Z O.O.

) bei Švedijos jmonė Xxxxx, nusprendusi xxxxxxx xxxxxxxxxxxx jmonės Danijos padalinj - Ekman Denmark ApS, kuris

užsiima aktyvia prekyba.

Pradėti vykdyti šilumos aukcionai ir prekyba apvaliąją mediena. Sukurtas ir pradėtas skelbti medienos skiedrų kainų indeksas BALTPOOL WOOD CHIPS SPOT LITHUANIA (BWCS Lithuania), skirtas rinkos dalyviams objektyviai jvertinti esamą situaciją rinkoje ir stebėti biokuro kainos pokyčius bei tendencijas. Indekso reikšmė jau tapo patogia priemone dvišalių kontraktų ir jmonių vidaus sandorių kainodarai, rinkos tyrimams ir kt. Šia linkme žengiama ir medienos rinkoje.

Efektyvios ir kokybiškos paslaugos

Didžiausią naudą Lietuvos energijos vartotojams energijos perdavimo sistemos operatoriai suteikia sukurdami palankias sąlygas energijos perdavimui j rinką iš jvairių šaltinių. Tinkamos infrastruktūros ir aiškių pasinaudojimo ja taisyklių sukūrimas atveria vartotojams galimybę paprastai ir patogiai keistis energija.

Atsižvelgiant j tai, keliamas tikslas sukurti veikiančias harmonizuotas pasinaudojimo gamtinių dujų perdavimo sistema sąlygas Baltijos šalyse 2020 m., elektros sektoriuje užtikrinti tarpsisteminių jungčių prieinamumą (be trečiųjų šalių poveikio) ≥ 90 proc.. Taip pat, norint užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą, bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis, siekiama, sukurti galios rinkos mechanizmus, kurie skatintų subalansuotas investicijas j patikimai prieinamos vietinės generacijos vystymą ir (ar) esamos išlaikymą.

Kaip nurodyta aukščiau, „Amber Grid“, siekdamas regioninės rinkos integracijos, nustatė gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas, sudarančias palankias sąlygas rinkos dalyviams pasinaudoti SGD terminalu - 2020 metams patvirtinta 75 proc. nuolaida perdavimo paslaugų kainai Klaipėdos jleidimo taške. Taip pat, siekiant didinti pasinaudojimo perdavimo sistema paprastumą ir lankstumą bei skatinti regioninės dujų rinkos vystymąsi, perdavimo paslaugų kainas jleidimo taškuose buvo harmonizuotos su jleidimo kainomis kaimyninėje tarifų zonoje, apimsiančioje Latviją, Estiją ir Suomiją, be to jleidimo taškuose ir išleidimo taške su Latvija 2020 m. taikomi žemesni trumpalaikių paslaugų kainų daugikliai, palyginti su taikomais 2019 metais.

Atlikus elektros energijos jungties su Švedija „Nord Balt“ movų keitimo remonto darbus, 2019 m. ši jungtis veikė stabiliai ir 2019 metais buvo užtikrintas 97,6 proc. prieinamumas rinkai. Jungties su Lenkija „LitPol Link“ prieinamumas buvo 97,9 proc.,, palyginti su 95 proc. keliamu tiksliniu rodikliu.

Elektros perdavimo sistemos operatorius vertina Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą.

Atsižvelgiant j šio vertinimo rezultatus, Lietuvoje jgyvendinamas projektas, kurio tikslas - sukurti ir taikyti pajėgumų mechanizmą, kuris užtikrintų skaidrią, technologiškai neutralią ir konkurencija pagrjstą sistemą, kurios pagalba valstybė skatintų nepertraukiamai prieinamos, lanksčios ir greitai aktyvuojamos elektros energijos gamybos, kaupimo ir reguliavimo apkrova pajėgumus, būtinus užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą šalyje po 2025 m.

Šio projekto apimtyje 2019 m. parengta Ilgalaikio pajėgumų mechanizmo sukūrimo Lietuvoje koncepcija, kuri turėtų tapti pagrindu kuriant pajėgumų mechanizmą Lietuvoje. 2019 m. gruodžio mėn. LRV pritarė koncepciją jgyvendinantiems Elektros energetikos jstatymo pakeitimams; jstatymo pakeitimų projektas bus svarstomas LRS 2020 m. pirmą pusmetj. Planuojama, kad pirmasis pajėgumų mechanizmo aukcionas jvyks antrą 2020 m. pusmetj.

Tvarus augimas ir ilgalaikė nauda

Tvaraus jmonių grupės augimo ir ilgalaikės naudos akcininkams užtikrinimo kryptyje numatytas finansinis tikslas - nuosavo kapitalo grąžos rodiklis. Jis parodo kaip efektyviai EPSO-G grupės veikloje naudojamas akcininkų investuotas kapitalas.

EPSO-G grupės finansinis tikslas suformuotas atsižvelgiant j tai, kad grupės veikla tiesiogiai priklauso nuo reguliavimo principų bei valstybės interesus užtikrinančių strateginių infrastruktūros projektų jgyvendinimo.

Siekiama, kad EPSO-G vidutinė nuosavo kapitalo grąža būtų didesnė nei Lietuvos vyriausybės keliamas tikslas 2019- 2021 m. laikotarpiui – 5,7 procento. Šis rodiklis yra mažesnis, palyginti su praėjusiam trijų metų laikotarpiui nustatyta 8,8 proc. grąža. Tokiam sprendimui didžiausios jtakos turėjo Tarybos taikomi reguliavimo principai, kuriais siekiama nustatyti būtinosiomis sąnaudomis, taip pat ir investicijų grąža, pagrjstas kainas vartotojams ir kurti sąlygas

Efektyvus veiklos ir procesų valdymas

Efektyvus ir vienodais principais pagrjstas veiklos ir finansų valdymas Grupės lygiu užtikrinamas diegiant vienodas veiklos ir finansų valdymo praktikas. Įgyvendinant gerosios valdysenos sistemą, Grupėje taikoma korporatyvinio valdymo politika. Tai vienas svarbiausių grupės dokumentų, jtvirtinantis bendrą gerosios valdysenos praktiką, kuri remiasi bendradarbiavimu bei sprendimų priėmimo procesų aiškumu ir skaidrumu.

EPSO-G dokumentai, nustatantys pagrindinius integruoto veiklos ir finansų valdymo principus jmonių grupėje, kiti dokumentai arba jų santraukos skelbiami EPSO-G internetinėje svetainėje: xxx.xxxxx.xx „Veiklos politikos“ skiltyje.

Siekiant didinti valdymo bendrovės kuriamą vertę Grupės bendrovėms ir akcininkui, nustačius prioritetines funkcines sritis ir paskyrus Grupės ir bendrovių funkcinių sričių kuratorius, Grupėje tęsiamas funkcinio kuravimo modelio jgyvendinimas.

Svarbu pažymėti, kad nuo 2019 m. EPSO-G grupėje skiriamas padidintas dėmesys inovatyviems sprendimams, kurie prisideda prie Grupės veiklos efektyvumo didinimo bei iššūkių, susijusių su veiklos aplinkos pokyčiais, suvaldymo. 2019

m. pabaigoje nuspręsta jkurti Inovacijų ir plėtros komitetą - patariamąjj EPSO-G valdybos organą, veikiantj grupės mastu, kuris teiks išvadas, nuomones, rekomendacijas ar pasiūlymus valdybai dėl inovacijų skatinimo, plėtros, grupės veiklos efektyvumo didinimo. Inovatyviais sprendimais bus siekiama prisidėti prie Grupės, bendrovių, o taip pat Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos jgyvendinimo.

2019 m. inicijuotas projektas, kurio apimtyje bus analizuojami 2020-2050 metų Lietuvos elektros energetikos sistemos raidos ir elektros rinkos scenarijai pagal nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus bei jvertintos jgyvendinimo galimybės, taip pat atliekama Power to Gas (P2G) ir vandenilio technologijų pritaikymo Lietuvoje galimybių analizė.

Siekiant efektyviai ir tvariai vykdyti grupei iš Energijos vartojimo efektyvumo jstatymo kylančius energijos vartojimo efektyvumo Lietuvoje didinimo tikslus, 2017 m. spalj EPSO-G grupės jmonės ir Energetikos ministerija pasirašė susitarimą dėl veiksmų ir priemonių, padėsiančių šalies vartotojams sutaupyti 269 GWh (0,27 TWh) energijos. 2018 m. buvo jvertinta, kad Grupės jmonėms nustatyti sutaupymai yra pasiekti, todėl analizuojamos galimos energijos vartojimo efektyvumo kryptys nuo 2020 m.

Efektyvus ir saugus technologinio turto ir investicijų valdymas

EPSO-G grupės tikslas technologinj turtą bei investicijas valdyti efektyviai ir racionaliai. Grupės jmonėse, valdančiose technologinj turtą – „Amber Grid“ ir „Litgrid“ taikoma bendrai sutartus vienodus turto valdymo principus nustatanti Grupės Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika. Politikoje taip pat nustatyti investicijų vertinimo principai bei numatyta, kad visiems investicijų projektams privalo būti parengti kaštų naudos analize paremti pagrindimai.

Efektyvus ir saugus technologinio turto ir investicijų valdymas

EPSO-G grupės tikslas technologinj turtą bei investicijas valdyti efektyviai ir racionaliai. Grupės jmonėse, valdančiose technologinj turtą – „Amber Grid“ ir „Litgrid“ taikoma bendrai sutartus turto valdymo principus nustatanti Grupės Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika. 2018-2019 m. gamtinių dujų ir elektros perdavimo sistemos operatoriai jdiegė turto valdymo sistemą, leidžiančią sistemiškai kaupti informaciją apie turtą ir jo būklę sukuriant skaitmeninę duomenų bazę. Siekiama, kad technologinio turto valdymas būtų grjstas duomenų ir rizikos vertinimu, gerąja turto valdymo praktika bei atitiktų ISO 55000 standarto reikalavimus.

Greitai reaguojanti j besikeičiančią aplinką jmonių grupė ir energetikos kompetencijų centras

Greitas, kokybiškas sprendimų priėmimas ir reagavimas j besikeičiančią aplinką – tai, kas lemia užsibrėžtų strateginių tikslų jgyvendinimo sėkmę. EPSO-G grupės jmonėse dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, sukaupta tarptautinių projektų jgyvendinimo praktinė patirtis.

EPSO-G grupėje žmogiškųjų išteklių valdymo strategija ataskaitiniu laikotarpiu buvo nukreipta j kompetencijų išlaikymą, vystymą ir naujų pritraukimą.

2019 m. buvo tęsiamas kompetencijų vertinimo modelio diegimas EPSO-G valdymo bendrovėje ir kitose Grupės jmonėse: surengtos strateginės kompetencijų modeliavimo sesijos „Litgrid“, „Amber Grid“, „Tetas“, parengti šių jmonių kompetencijų modeliai. Taip pat siekiant nustatyti aiškias Grupės darbuotojų profesinės kompetencijos augimo kryptis ir sritis parengtas Grupės mokymų politikos projektas.

Skaidri, patikima ir darnaus vystymosi principų besilaikanti organizacija

Aukščiausių profesinės etikos standartų laikymasis, nuolatinis visuomenės informavimas apie vykdomus strateginius projektus, rinkos tendencijas, teikiamas paslaugas, finansinius rezultatus - rodikliai, parodantys, kad organizacija yra atskaitinga, atvira ir patikima.

Tam Grupėje vadovaujamasi EPSO-G grupės jmonių skaidrumo ir komunikacijos politika, akcentuojanti atskaitingumą interesų turėtojams. Grupės komunikacijos strategijoje pasiskirstyta atsakomybėmis ir numatytas komunikacijos periodiškumas, turinys bei atsakingi asmenys.

EPSO-G – energetikos jmonių grupė didelę reikšmę teikia atsakomybei visuomenei ir aplinkai, kurioje veikiama, todėl nuolatos vertina vykdomų veiklų poveikj aplinkai, taikomos taršos prevencijos priemonės, ne tik racionaliai naudojant būtinuosius materialinius išteklius, bet ir ugdant darbuotojų kompetencijas bei atsakingą požiūrj j savo darbą, aplinkos apsaugą ir skatina dalintis sukaupta patirtimi tarp Grupės jmonių. EPSO-G 2019 m. Valdymo koordinavimo centro Stebėsenos ir programų agentūros (SIPA) gerojo valdymo indekse pagal atskaitingumo dimensiją EPSO-G pelnė aukščiausią „A+“ jvertinimą ir buvo pripažinta lydere skaidrumo kategorijoje tarp valstybės valdomų jmonių. Vadovaujamasi patvirtinta Socialinės atsakomybės politika, kuria remiantis periodiškai rengiamos ir viešai skelbiamos Grupės socialinės atsakomybės pažangos ataskaitos.

Siekiant užtikrinti korporacinės socialinės atsakomybės sistemą, 2019 m. dėmesys skirtas sukurtos kontrolės sistemos analizei ir jvertinimui bei atitikties valdymo modelio sukūrimui.

3.3 Veiklos ir finansiniai tikslai

Remiantis akcininko lūkesčių laiške nurodytomis ir strategijoje patvirtintomis kryptimis, EPSO-G valdyba valdymo bendrovei iškėlė šiuos 2019 m. veiklos tikslus.

Už nustatytų tikslų jgyvendinimą EPSO-G generalinis direktorius yra atskaitingas valdybai. Bendrovei keliami veiklos

finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs EPSO-G generalinio direktoriaus tikslams.

Valdymo bendrovės valdyba kiekvienais metais atlieka tikslų pasiekimo jvertinimą. Jo rezultatas lemia kintamos atlygio dalies dydj, neviršijantj atlygio politikoje nustatytos proporcijos.

2019 m. EPSO-G centralizuoto vidaus audito padalinys atliko visų Grupės jmonių 2018 m. veiklos tikslų jgyvendinimo patikimumo jvertinimą. Išvados buvo pateiktos tikrintų jmonių vadovybei bei valdyboms, taip pat EPSO-G valdybai bei Audito komitetui.

EPSO-G valdymo bendrovei iškelti tikslai, valdybos vertinimu, 2019 m. buvo jvykdyti 92,5 proc. EPSO-G 2020 m. veiklos tikslai:

3.4 Reikšmingų infrastruktūros projektų santrauka

Elektros energetikos sistemos parengimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais

Baltijos šalių sinchronizacija elektros perdavimo tinklais yra strateginis Lietuvos energetinio saugumo projektas, kurj jgyvendinus, Baltijos šalys atsijungs nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos ir prisijungs prie kontinentinės Europos elektros tinklų sistemos.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje yra jtvirtinta, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas turi būti jgyvendintas iki 2025 metų.

Jo jgyvendinimui itin svarbus nacionalinių ir tarptautinių interesų supratimas, suderinimas bei koordinavimas.

Sinchroniškas darbas su kontinentinės Europos elektros tinklais užtikrins:

• energetikos sistemų patikimą darbą ir saugų elektros perdavimą;

• tarpusavyje derinamus veiksmus prižiūrint jrenginius ir planuojant tinklo plėtrą;

• bendras energetikos sistemų valdymo taisykles ‒ tinklų kodeksus, kurie vienodai bus taikomi visose Europos Sąjungos valstybėse;

• elektros prieinamumą iš Vakarų Europos energetikos sistemų. Svarbūs jvykiai per ataskaitinj laikotarpj:

• 2019 m. gegužės 29 d. jsigaliojo prisijungimo prie Europos elektros tinklų sutartis - trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir palaikančių šalių ENTSO-E elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartj ir gavo technines prisijungimo sąlygas, kurias jgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi iki 2025

m. Prisijungimo sutartis apibrėžia šalių teises ir pareigas užtikrinant, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai atitiks keliamus reikalavimus ir prisiimtus jsipareigojimus. Sutartis bus jgyvendinama pagal prisijungimo sąlygų katalogą. Tai 409 punktų techninių ir praktinių veiklos standartų bei rodiklių sąvadas, kuriuos jgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija prisijungs ir dirbs vienu dažniu su žemyninės Europos elektros tinklais. Pasirašymo metu Lietuvos elektros energetikos sistema atitiko apie 40 proc. (169) iš prisijungimo priemonių kataloge nurodytų priemonių.

• 2019 m. gegužę atliktas dalies Lietuvos elektros sistemos ir generatorių izoliuoto darbo bandymas. Jo metu patikrintos jungčių galimybės veikti kartu dažnio valdymo palaikymo režimu kartu su generatoriais. Pagal suplanuotą scenarijų j savarankiškas „salas“ buvo išskirta Kauno termofikacinė elektrinė, dalis Mažeikių elektrinės, Kauno HE, Kruonio HAE, Lietuvos elektrinės 9 blokas ir nuolatinės srovės keitikliai „Nord Balt“ ir

„LitPol Link“. Šias zonas atjungus nuo BRELL sistemos išbandytos generatorių galimybės kartu su nuolatinės srovės keitikliais valdyti izoliuotos sistemos dalies dažnj. Likusi – didžioji dalis – Lietuvos energetikos sistemos funkcionavo BRELL žiede, o išskirtosios dalys su ja sklandžiai sinchronizuotos.

• 2019 m. birželio 13 dieną Xxxxxx priėmė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu jstatymą bei susijusius teisės aktus. Juose numatomos pagrindinės sinchronizacijos proceso organizavimo bei jgyvendinimo sąlygos. Įstatymas taip pat numato, kad sinchronizacijos projektui ir su juo susijusiems infrastruktūros projektams bus suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas. Tai leis sparčiau vykdyti teritorijų planavimo procedūras su sinchronizacija susijusiuose projektuose, nustatyti servitutus bei operatyviai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Kompetentingos institucijos jpareigojamos su sinchronizacija susijusiems projektams išduoti leidimus, suderinti projektus bei atlikti kitas procedūras per trumpesnj laiką.

• 2019 m. birželio 20 d. Pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais jgyvendinimo. Susitarimu patvirtintas tęstinis trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos politinis jsipareigojimas strateginiam Baltijos šalių energetinio saugumo projektui. Sutarta, kad, projekto jgyvendinimas bus prižiūrimas ir koordinuojamas aukščiausiu politiniu ir techniniu lygiu, siekiant kryptingai ir sutartais terminais atlikti numatytus būtinus darbus iki 2025 metų. Politiniame susitarime numatyta, kad Europos Komisijos vadovaujama BEMIP aukšto lygio grupė prižiūrės, kaip vyksta projekto praktinis jgyvendinimas ir užtikrins, kad būtų laikomasi sutarto darbų kalendoriaus, jgyvendinant prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sutarties projektus.

• 2019 m. rugsėjj LRV pritarė Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais veiksmų ir priemonių planui. Jis parengtas jgyvendinant birželj Seimo priimtą sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais jstatymą ir numato konkrečius veiksmus bei priemones, kurių pagrindu bus jgyvendintas sinchronizacijos projektas. Plane numatyti 65 veiksmai ir priemonės, bei 14 sinchronizacijos projektų. Projektų sąrašas skelbiamas:

xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/0xxxx000x0x000x00x00x0000x00000x

Investicijos:

Bendra sinchronizacijos su KET projekto investicijų vertė, trims Baltijos šalims - iki 1 650 mln. Eurų. Šis projektas yra jtrauktas j Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų sąrašą. Planuojama, kad projektas bus jgyvendinamas atskirais finansavimo etapais.

• Bendra trijų Baltijos šalių pirmojo finansavimo etapo investicijų vertė siekia 432,55 mln. eurų, iš jų 167 mln. eurų - Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui. 2019 m. pirmajam investicijų

etapui ES Lietuvai skyrė 125 mln. eurų, arba 75 proc. reikiamos sumos iš Europos tinklų infrastruktūros priemonės.

• Bendra trijų Baltijos šalių antrojo finansavimo etapo investicijų vertė siekia 1 220 mln. eurų. Šio darbų etapo investicijų vertė yra didžiausia dėl numatomos jūrinės jungties „Harmony link“ statybos ir numatomų pastatyti po tris sinchroninius kompensatorius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Yra siekiama, kad antrajame projekto jgyvendinimo etape 75 proc. reikiamos sumos, t.y. 915 mln. eurų, būtų finansuojama iš Europos tinklų infrastruktūros priemonės.

Valstybinės svarbos projektų jgyvendinimo pažanga

2019 m. ruošiant Lietuvos energetikos tinklus sinchroniniam darbui su KET, buvo jgyvendinti ir vykdomi kiti elektros

perdavimo mazgų pertvarkymo darbai bei inicijuoti naujų projektų parengiamieji darbai:

• „Litgrid“ jgyvendino 330 kV Bitėnų skirstymo punkto pertvarkymo j transformatorių pastotę projektą, tai pirmasis projektas, prisidedantis prie sinchronizacijos su KET. Projektui skirta 1,482 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, o bendra projekto vertė – 3,1 mln. Eur.

• „Litgrid“ 2020 m. pradžioje užbaigs antrą sinchronizacijos projektą – bus užbaigta naujos 110 kV perdavimo linijos, jungiančios Pagėgius ir Bitėnus, statyba.

• „Litgrid“ vykdo 330 kV elektros perdavimo oro linijos nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus rekonstrukcijos projektą. Vykdant rekonstrukcijos darbus esamoje oro linijoje bus sumontuota papildoma elektros grandis. Šis projektas reikalingas siekiant užtikrinti patikimą elektros tiekimą sparčiai augančio Vilniaus miesto gyventojams ir verslui. Rangos sutartis pasirašyta su viešo pirkimo laimėtoju, UAB „Žilinkis ir Co.“ Sutarties vertė 17,99 mln. eurų be PVM. Rekonstrukcijos darbus numatoma baigti 2020 metų pabaigoje. Šiam projektui iš ES struktūrinių fondų skirta finansuoti iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

• „Litgrid“ jgyvendina Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo ir paruošimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema projektą, kurio metu bus rekonstruotos dvi 330 kV transformatorių pastotės Ignalinoje ir Utenoje, o valdomas 330 kV šuntinis reaktorius iš Ignalinos pastotės bus perkeltas j 330 kV skirstyklą Elektrėnuose. Taip pat bus demontuota galingiausia 750 kV aukštos jtampos linija, jungianti Ignalinos AE pastotę su Baltarusija. Šiam valstybei svarbiam ekonominiam projektui iš ES struktūrinių fondų skirta 10,8 mln. eurų, tai yra finansuojama 45 proc. projektų vertės. Projekto metu bus jdiegta pažangi infrastruktūra, kuri užtikrins patikimą elektros energijos perdavimą ir aukštesnę paslaugų kokybę tiek esamiems, tieks naujiems elektros tinklo naudotojams Visagino ir Utenos rajono savivaldybėse. Numatyta, kad elektros perdavimo sistemos mazgo rekonstrukcija Šiaurės rytų Lietuvoje truks ketverius metus ir bus užbaigta 2021 m. Visa projekto vertė 23,9 mln. eurų be PVM, o projektą jgyvendina ūkio subjektų grupė AB „Kauno tiltai“, ABB OY ir ABB AS.

• 2019 m. pasirašytos sutartys dėl 330 kV elektros perdavimo linijų Vilnius-Neris, Kruonio HAE-Bitėnai, Darbėnai- Bitėnai ir 330 kV Darbėnų ir Mūšos skirstyklų teritorijų planavimo dokumentų ir PAV vertinimo ataskaitų parengimo.

Sinchronizacijos programą sudarančių ypatingos valstybinės svarbos projektų jgyvendinimo statusas:

„Harmony Link“ jungtis

Techninis Baltijos šalių sistemų sinchronizavimo scenarijus numato, kad sinchronizacija su KET vyks pasinaudojant

esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos („LitPol Link“) nutiesiant naują jūrinj kabelj tarp šių valstybių. Šj scenarijų 2018

m. rugsėjo 14 d. patvirtino Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė Tinklų sinchronizavimo procesą prižiūri Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninė grupė, o projektą „Harmony Link“ jgyvendins „PSE“ ir „Litgrid“.

2018 m. gruodžio 21 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai susitarė dėl naujos jūrinės jungties projekto jgyvendinimo. „Litgrid“ ir „PSE“ vadovai pasirašė susitarimą, kuriuo jsipareigoja pradėti naujo Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos jtampos nuolatinės srovės kabelio tiesimo projekto parengiamojo etapo darbus. 2019 m. gruodžio 4 d. pasirašyta sutartis dėl 10 mln. eurų „Harmony Link“ parengiamiesiems darbams: trasos parinkimo studijai, jūros dugno tyrimams, jungties techninių specifikacijų parengimui bei teritorijų planavimo darbams.

2019 m. gruodžio 20 d. sudaryta sutartis dėl Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ specialiojo teritorijų planavimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo paslaugų.

„Harmony Link“ techninės charakteristikos: Planuojamas jungties galingumas 700 MW, ilgis - apie 450 km. Galutinis sprendimas dėl investavimo turėtų būti priimtas 2020 m. – 2021 m.

Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos

Šiuo projektu siekiama integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas j bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. „Amber Grid“ jgyvendina dujotiekio projekto dalj Lietuvos teritorijoje, o Lenkijos Respublikos teritorijoje - Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A.

Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) - tai gamtinių dujų infrastruktūra, sujungsianti Lenkijos ir Lietuvos, o tuo pačiu Baltijos šalių bei Suomijos perdavimo sistemas su Europos Sąjungos (ES) sistema.

Europos Komisija GIPL projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo. „Amber Grid“ GIPL projektą jgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A.

GIPL projekto tikslai:

• integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas j bendrą ES dujų rinką,

• diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius,

• padidinti dujų tiekimo saugumą.

Bendras planuojamo dujotiekio ilgis bus 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje – 165 km. Pastačius dujotiekių jungtj bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi

– iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų ir Suomijos rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

GIPL projekto nauda:

• integruos Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas j bendrą ES dujų rinką,

• sukurs prieigą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, kelių bei sandorio šalių ir padidins dujų rinkos konkurencingumą,

• padidins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą – sukuriant tiek papildomus dujų perdavimo pajėgumus, tiek galimybes taikyti ES šalių solidarumo mechanizmus ekstremalios situacijos atveju,

• sudarys sąlygas lanksčiau ir efektyviau panaudoti Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalus ir perdavimo tinklus,

• padidins dujų prekybos likvidumą Lenkijos ir Baltijos šalių prekybos zonose, sustiprins jų regioninj vaidmenj.

Svarbūs jvykiai per ataskaitinj laikotarpj:

• 2019 m. liepos 25 d. Xxxxxxxx pasirašė sutartj su Lenkijos bendrove Izostal S.A. dėl tarpvalstybinės dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybai reikalingų vamzdžių jsigijimo. Numatoma sutarties vertė – 26,4 mln. eurų (be PVM).

• 2019 m. gruodžio 23 d. „Xxxxx Xxxx“ pasirašė sutartj su viešame konkurse ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu UAB „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ jmonių konsorciumu dėl dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL statybos darbų. Pasirašytas 79,85 mln. eurų (be PVM) vertės sandoris leido pradėti šio visam regionui svarbaus projekto darbus 2020 m. sausio mėnesj.

Investicijos:

GIPL projektas finansuojamas „Amber Grid“ bei GAZ-SYSTEM S.A. nuosavomis ir skolintomis lėšomis, ES finansinės paramos pagal Europos Komisijos transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) programą bei Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija pagal tarpvalstybinj sąnaudų paskirstymo sprendimą, padengdamos dalj GIPL investicijų Lenkijos teritorijoje. Numatoma, kad 500 mln. eurų vertės GIPL projekto investicijos Lietuvos pusėje dėl didelės konkurencijos pirkimų konkurse bus 22 mln. eurų mažesnė, palyginti su pradžioje planuotais 136 mln. eurų.

Daugiau informacijos apie GIPL projektą, jo eigą ir naujienas galima rasti projekto interneto tinklapyje

(xxx.xxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxx/xxxxxxxxxx-xxxxxxx-xxxx-xxxxxxxx-xx-xxxxxxxx-xxxx).

Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas

Projektu siekiama padidinti dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnj infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių dujų rinkų integraciją. Taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla. Projekto vykdytojai – „Amber

Grid“ ir Latvijos perdavimo sistemos operatorius AS „Conexus Baltic Grid“.

Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos galimybių studija ir kaštų naudos analizė, kurioje jvertinta regiono rinkos dujų paklausa ir srautų modeliavimas, parodė, kad regiono dujų poreikio ir tiekimo saugumo užtikrinimui, po to, kai bus sukurta kita regiono dujų perdavimo infrastruktūra, t. y. nutiestos dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos (Balticconnector) bei Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) ir kita, tarp Lietuvos ir Latvijos bus reikalingi didesni perdavimo pajėgumai – iki 130,47 GWh per parą Latvijos kryptimi ir iki 119,5 GWh per parą Lietuvos kryptimi.

Jungties pajėgumams padidinti, Lietuvos teritorijoje numatoma padidinti Kiemėnų dujų apskaitos stoties pajėgumus ir pertvarkyti dujotiekj prie Panevėžio kompresorių stoties. Latvijos teritorijoje reikės rekonstruoti dalj magistralinių dujotiekių pietinėje, centrinėje ir vakarinėje šalies dalyse, siekiant padidinti maksimalų projektinj slėgj dujotiekiuose iki 50 bar, ir jrengti naują kompresorių stotj šalia Inčukalnio požeminės dujų saugyklos. Projektą numatoma jgyvendinti iki 2023 m. pabaigos.

Investicijos:

Planuojama projekto investicijų suma – 10,2 mln. Eur, iš jų, Lietuvos teritorijoje – 4,7 mln. Eur.

Svarbūs jvykiai per ataskaitinj laikotarpj:

2019 m. gegužės pabaigoje VERT pritarė dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimo projekto Lietuvos investicijų daliai (4,7 mln. eurų), ir Lietuvos bei Latvijos reguliavimo institucijos priėmė sprendimą dėl projekto tarpvalstybinių kaštų paskirstymo.

2019 m. gruodžio 20 d. XXXX, Xxxxxxxx ir „Conexus Baltic Grid“ pasirašė sutartj dėl Lietuvos-Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimo projekto statybos darbų finansavimo. Bendros investicijos šiam projektui sudarys 10,2 mln. Xxxx, o ES parama iš CEF – iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, t.y. Lietuvos daliai tai sudarys iki 2,1 mln. eurų.

3.5. Perdavimo tinklo plėtra

Gerbdamos interesų turėtojų teisę iš anksto jvertinti artimoje aplinkoje plėtojamų projektų poveikj jų ekonominiams ir socialiniams interesams, EPSO-G grupės bendrovės, kurios yra perdavimo sistemų operatoriai, periodiškai atnaujina ir skelbia dešimties metų tinklo plėtros planus.

3.5.1. Elektros energijos perdavimo tinklų plėtros planas

2019 m. „Litgrid“ atnaujino ir 2020 m sausio 28 d. suderino su VERT „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros planą 2019–2028 m.“ Jis grindžiamas esama ir numatoma pasiūla bei paklausa ir reikalavimais tiekimo saugumui ir patikimumui užtikrinti.

Plano tikslas - jvertinus esamą elektros energetikos sistemos būklę ir nutarimus, ilgalaikėje perspektyvoje numatyti galimus elektros energijos ir galios poreikių, generuojančių galių ir generavimo pasikeitimus, numatyti perdavimo tinklo plėtros ir atstatymo apimtis, jvertinti investicijų poreikj ir kt.

Plane jvertinti šalies perdavimo sistemos artimiausią dešimtmetj laukiantys iššūkiai: išvystyti ir pritaikyti energetikos sistemą sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais bei jgyvendinti NENS keliamą tikslą – integruojant atsinaujinančius išteklius užtikrinti, kad 2030 m. šalyje pagaminta elektros energija tenkintų 70 proc. poreikio.

Dešimties metų tinklo plėtros plane numatoma, kad :

• planuojamos investicijos sieks 1 063 mln. Eur. Pabrėžtina, kad tai neturės žymios jtakos perdavimo dalies

elektros tarife augimui;

• prognozuojama, kad bendras elektros energijos suvartojimas nuo 12,11 TWh augs vidutiniškai po 2 proc. per metus iki 14,63 TWh 2028 metais, o galutinis vartojimas – iki 13,54 TWh. Nuo 1 999 MW didės ir didžiausia sistemos pareikalaujama galia, kuri gali pasiekti 2 364 MW.

• Elektros energijos vartojimui didžiausios jtakos turės bendros ekonomikos tendencijos, didėjantis elektros energijos sunaudojimo efektyvumas, elektra varomų automobilių ir šilumos siurblių skaičius bei suvartojamas elektros energijos kiekis.

• konstatuojama, kad nors patikimai prieinama vietine generacija yra nepakankama tam, kad užsitikrintų didžiausią sistemos poreikj, tai kompensuos patikimos tarpsisteminės jungtys. Lietuva kol kas liks importuojančia šalimi: po 2028 m., integravus 700 MW jūrinių vėjo elektrinių generaciją bei vykstant kitų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, planuojama, kad 2030 m. bus pasiektas NENS keliamas tikslas – vietine generacija bus pasigaminama apie 70 proc. elektros energijos poreikio.

Parengtas planas yra skelbiamas išoriniame tinklalapyje (xxxx://xxx.XXXXXXX .eu/index.php/tinklo-pletra/lietuvos- elektros-perdavimo-tinklu-10-metu-pletros-planas-/3850).

3.5.2 Gamtinių dujų perdavimo tinklo plėtros planas

2019 m. pasikeitus Energetikos jmonių investicijų vertinimo ir derinimo VERT tvarkai, dešimties metų dujų perdavimo tinklo plėtros ir investicijų planas yra atnaujinimas kas du metus. Todėl „Amber Grid“ 2018–2027 m. plėtros planas bus atnaujinamas 2020 metais.

2018–2027 dešimtmečiame plane numatytos dujų perdavimo sistemos plėtros investicijos, kuriomis siekiama Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginių gamtinių dujų sektoriaus tikslų – diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, skatinti konkurencingumą, integruoti Baltijos šalių dujų rinkas j bendrą Europos dujų rinką, bei plėtoti bendrą Baltijos šalių regioninę dujų rinką.

2018–2027 m. plane numatoma investicijų vertė j dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausią dešimtmetj sudarys 211,45 mln. eurų.

Prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetj Lietuvoje suvartojamų dujų kiekiai sumažės, tačiau tuo pat metu numatomi didėjantys tarpvalstybiniai dujų srautai j kitas Baltijos šalis, bei atsiras galimybė transportuoti dujas naujomis kryptimis – dujotiekiu tarp Lenkijos ir Lietuvos.

2018–2027 m. tinklo plėtros plane numatyta jgyvendinti šiuos strateginius dujų infrastruktūros projektus:

• iki 2021 metų pabaigos kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM numatoma pastatyti dujotiekių jungtj tarp Lenkijos ir Lietuvos. Šio projekto tikslas – integruoti Baltijos šalių dujų rinkas j bendrą Europos dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą;

• kartu su Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Conexus Baltic Grid“ planuojama jgyvendinti dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimo projektą. Šiuo projektu siekiama sudaryti prielaidas didesnei Baltijos šalių dujų rinkų integracijai, užtikrinti gamtinių dujų sistemos darbo saugumą ir patikimumą.

Šie projektai aktualūs regioninės dujų rinkos formavimo procesams Rytų Baltijos regione, nes sudarys galimybę perduoti dujas ir kitų regiono valstybių dujų rinkų dalyviams.

Be strateginių infrastruktūros projektų, plane numatytos perdavimo sistemos plėtros, atstatymo bei modernizavimo investicijos, kurios leis užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą, patikimumą, esamų perdavimo sistemos pajėgumų pakankamumą, pažangios gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros diegimą, tame skaičiuje pasinaudojant Europos struktūrinių fondų teikiamos paramos lėšomis.

Dešimties metų „Xxxxx Xxxx“ tinklo plėtros planas parengtas atsižvelgiant j valstybės strateginių dokumentų nuostatas, dujų rinkos dalyvių poreikius, tiekimo patikimumo bei efektyvaus perdavimo sistemos veikimo užtikrinimą, bendrovės strategiją, bendrovės aplinkos apsaugos politiką ir teisės aktų reikalavimus.

Kviečiame susipažinti su „Amber Grid“ plėtros planu:

xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/Xxxxxxx%X0%X0%00xxx%X0%X0%00XXX%0000%00x_%00(0000- 2027%20m)%20tinklo%20pl%C4%97tros%20planas.pdf

4. VEIKLOS APŽVALGA

4.1. Svarbūs ataskaitinio laikotarpio įvykiai

Sausis

2019 m. sausio 1 d. jsigaliojo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintos elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos. Tai turi jtakos EPSO-G grupės jmonių veiklai. Vidutinė reguliuojama elektros energijos perdavimo kaina padidėjo 6,3 proc. iki 0,658 ct/kWh. Vidutinė ilgalaikių gamtinių dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams padidėjo 3,5 proc. iki 1,17 Eur/MWh.

2019 m. sausio 1 d. jsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kurie jpareigojo didžiuosius reguliuojamus energijos gamintojus ne mažiau kaip pusę dujų poreikio jsigyti EPSO-G grupei priklausančioje GET Baltic prekybos dujomis biržoje.

2019 m. sausio 15 d. Vyriausybė EPSO-G jmonių grupei patvirtino siektiną 5,7 proc. nuosavybės grąžos rodiklj 2019– 2021 metų laikotarpiui. Sprendimui didžiausios jtakos turėjo VERT taikomi reguliavimo principai, kuriais siekiama nustatyti būtinosiomis sąnaudomis, taip pat ir investicijų grąža, pagrjstas kainas vartotojams ir kurti sąlygas didesniam šalies ūkio konkurencingumui.

2019 m. sausio 23 d. Europos Komisija skyrė 75 proc. finansavimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais pirmajam etapui.

Vasario mėn.

2019 m. vasario 27 d. „Xxxxx Xxxx“ ir EPSO-G valdymo bendrovė sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi naudojantis jmonių grupės bendros sąskaitos paslauga sutartj. Ji sudaro galimybę efektyviau panaudoti laikinai laisvas grupės lėšas ir sukuria alternatyvą trumpalaikiam skolinimusi iš kredito institucijų.

Kovo mėn.

2019 m. kovo 15 d. „Xxxxx Xxxx“ užbaigė vidaus ir tarptautinių dujų srautų valdymui reikšmingo dujų perdavimo sistemos objekto modernizavimo projektą. Investicijos j trejus metus trukusj Panevėžio kompresorių stoties atnaujinimą siekė 5,6 mln. eurų be PVM. Pusė lėšų pritraukta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

2019 m. kovo 20 d. „Litgrid“ ir UAB „Žilinskis ir Co“ pasirašė jungties su Lenkija „LitPol Link“ išplėtimo projektavimo ir statybos darbų rangos sutartj. Sutarties suma siekia 26,2 mln. Eur. Darbai turi būti baigti iki 2020 m. pabaigos.

Balandžio mėn.

2019 m. balandžio 1 d. Naujos kadencijos EPSO-G valdyba pirmininku išrinko nepriklausomą narj Xxxxxxxx Xxxxxxx. 2019 m. balandžio 9 d. „Litgrid“ ir energetikos jmonių grupė „Ignitis“ ( buvusi „Lietuvos energija“) atnaujino Duomenų

logistikos centro (DLC), teikiančio duomenų perdavimo bei duomenų centrų paslaugas, akcijų pardavimą. Numatyta, kad „Litgrid“ parduos savo valdomus 20,36 proc. akcijų, o „Lietuvos energija“ perleis turimus 79,64 proc. DLC akcijų.

Gegužės mėn.

2019 m. gegužės 9 d. „Xxxxx Xxxx“ pradėjo tarptautinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga atkarpų, siekiančių Lietuvos–Latvijos pasienj, rekonstravimo darbus. Dėl dujotiekio rekonstravimo darbų pasirašyta sutartis su viešąjj konkursą laimėjusia rangovų jmone „MT Group“. Bendra projekto vertė siekia 8,1 mln. eurų (be PVM), pusę lėšų skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Numatyta, kad dujotiekio rekonstravimo darbai truks iki 2019 m. pabaigos. Šiuo dujotiekiu dujos perduodamos j ir iš Latvijos Inčiukalnio dujų saugyklos, taip pat tiekiamos Baltijos šalių ir Lietuvos poreikiams.

2019 m. gegužės 19 d. „Litgrid“ atliko dalies Lietuvos elektros sistemos ir generatorių izoliuoto darbo bandymą. Jo metu patikrintos tarptautinių jungčių galimybės veikti kartu dažnio valdymo palaikymo režimu kartu su generatoriais. Taip pat išbandyta, kaip išskirtos sistemos dalys veikia su sinchroniškai su likusia Lietuvos energetikos sistemos dalimi, patikrintos generatorių techninės galimybės reguliuoti dažnj ir likti stabiliems esant savarankiško darbo režimui ar atsiradus trikdžiams.

2019 m. gegužės 28 d. „Amber Grid“ modernizavo dvi dujų skirstymo stotis Alytuje ir Jonavoje. Projektų vertė – 4 mln. Eur (be PVM), pusė lėšų skirta iš ES struktūrinių fondų. Stotyse sumontuota pažangi technologinė jranga. Per modernizuotą Jonavos dujų skirstymo stotj dalis dujų tiekiama ir didžiausiai dujų vartotojai Lietuvoje – trąšų jmonei

„Achema“.

2019 m. gegužės 29 d. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartj ir technines prisijungimo sąlygas, kurias jgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi.

Birželio mėn.

2019 m. birželio 1 d. Skatinant žaliųjų dujų gamybą Lietuvoje, „Amber Grid“ verslui pradėjo teikti dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijas. Tai numatyta gegužę pasirašytame Energetikos ministro jsakyme. Nacionalinio žaliųjų dujų kilmės garantijų registro administravimo funkciją atliekantis „Amber Grid“ teikia kilmės garantijas dujų, iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams, bei administruoja jų perleidimą tiekėjams ar galutiniams vartotojams, kurie savo veikloje naudoja žaliąsias dujas.

2019 m. birželio 6 d. „Xxxxx Xxxx“ pateikė paraišką Inovacijų ir tinklų programų vykdomajai jstaigai (INEA) prie Europos

2019 m. birželio 10 d. VERT nustatė „Amber Grid“ reguliuojamos veiklos, teikiant gamtinių dujų transportavimo gamtinių dujų perdavimo sistema paslaugas, pajamų viršutinę ribą, galiosiančią nuo 2020 m. sausio 1 d. Nustatyta nuo 2020 m. sausio 1 d. galiosianti reguliuojamos veiklos pajamų viršutinė riba – 36,1 mln. eurų per metus.

2019 m. birželio 13 d. LR Seimas priėmė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu jstatymą bei susijusius teisės aktus.

2019 m. birželio 13 d. Veiklą vykdanti Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, GET Baltic pranešė, kad numato nuo 2020 m. sausio 1 d. jsteigti naują prekybos aikštelę Suomijoje, taip prisidedant prie didesnės Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkų integracijos.

2019 m. birželio 25 d. „Xxxxx Xxxx“ valdyba priėmė sprendimą dėl GIPL statybai reikalingų plieninių vamzdžių pirkimo sutarties sudarymo su Lenkijos bendrove Izostal S.A. Sutarties vertė – 26,4 mln. eurų (be PVM).

2019 m birželio 20 d. Pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais jgyvendinimo. Juo jtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini jgyvendinti kertiniai projektai iki pat 2025 m., kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos.

2019 m. birželio 27 d. „Litgrid“ generalinis direktorius Xxxxxx Xxxxxxxxx paskirtas j naują kadenciją pradedančią Europos perdavimo sistemos operatorius vienijančios organizacijos ENTSO-E valdybą. Ši organizacija vienija 43 perdavimo sistemos operatorius iš 36 šalių. Valdybą sudaro vienuolika narių ir pirmininkas, jie skiriami dvejų metų laikotarpiui.

Liepa

2019 liepos 2 d. Vieninteliai bendrovės „LitPol Link“ akcininkai - Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai

„PSE“ ir „Litgrid“- pranešė, kad 2019 m. birželio 20 d. nusprendė likviduoti šią bendrovę. Konstatuota, kad Bendrovės misija - pastatyti pirmąją Lenkijos-Lietuvos jungtj buvo sėkmingai jvykdyta – ji sklandžiai veikia nuo 2016 m. Todėl, remdamiesi turima gera bendradarbiavimo patirtimi, statant antrąją jungtj - povandeninj kabelj „Harmony Link“ „PSE“ ir „Litgrid“ nusprendė dirbti tiesiogiai.

2019 m. liepos 10 d. „Amber Grid“ neatlygintinai perdavė EPSO-G grupės jmonei „Litgrid“ dalj „Amber Grid“ iki 2020 m. pabaigos planuojamų pasiekti energijos sutaupymų kiekio (30 875,5 MWh). Dėl sandorio gauta EPSO-G grupės audito komiteto nuomonė, kad sandoris atitinka rinkos sąlygas, yra sąžiningas ir pagrjstas visų jos akcininkų atžvilgiu.

2019 m. liepos 23 d. Neeiliniame „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime pritarta Bendrovės valdybos sprendimui dėl dujotiekių jungties GIPL statybai reikalingų vamzdžių pirkimo sutarties sudarymo su konkurso laimėtoju

– Lenkijos bendrove „Izostal“ S.A. Sutartis, kurios vertė 26,4 mln. eurų (be PVM) pasirašyta liepos 25 d.

Rugpjūtis

2019 m. rugpjūčio 6 d. „Xxxxx Xxxx“ valdyba priėmė sprendimą dėl tarptautinės dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL rangos darbų pirkimo sutarties sudarymo su bendrovėmis, sudarančiomis ūkio subjektų grupę, „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“. Sutarties vertė – 79,85 mln. Eur (be PVM). Sprendimui pritarta rugpjūčio 28 d. vykusiame

„Xxxxx Xxxx“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Rugsėjis

2019 m. rugsėjo 16 d. „GET Baltic“ ir Lenkijos prekių kliringo namų IRGiT vadovai pasirašė konsultavimo paslaugų sutartj.

Lenkijos bendrovė konsultuos Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų biržą „GET Baltic“ rizikos valdymo bei užstatų ir atsiskaitymo modelio sukūrimo klausimais. IRGiT yra antrinė Lenkijos elektros ir dujų biržos operatorės TGE bendrovė. Abi jos priklauso jmonių grupei WSE.

2019 m. rugsėjo 19 d. Kuriant sąlygas žaliųjų dujų plėtrai Lietuvoje, „Amber Grid“ prisijungė prie europinės asociacijos, vystančios Europos atsinaujinančių dujų kilmės garantijų tarpvalstybinę mainų sistemą – ERGaR (European Renewable Gas Registry). Asociacijoje, kartu su kitų valstybių kilmės garantijų registrais, perdavimo ar skirstymo sistemų operatoriais ir atsinaujinančių dujų rinkos dalyviais, numatoma sukurti vieningą europinę sistemą, užtikrinsiančią aiškias ir bendras žaliųjų dujų kilmės garantijų mainų tarp Europos Sąjungos valstybių taisykles.

Spalio mėn.

2019 m spalio 2 d. Europos Sąjungos valstybės pritarė Europos Komisijos pasiūlymui skirti finansavimą ES Bendro intereso projektų sąrašo projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) dviem EPSO-G grupės jmonių vykdomiems projektams.

Iš EITP 10 mln. eurų parama skirta naujo jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ parengiamiesiems

darbams - jungties per Baltijos jūrą galimybių studijai. Šj projektą, kartu su Lenkijos partneriais, jgyvendina "Litgrid".

Iš EITP taip pat skirta 4,88 mln. eurų parama Lietuvos-Latvijos dujotiekio plėtros darbams. Šj projektą, kartu su Latvijos partneriais, jgyvendina "Amber Grid". Padidinus dujų perdavimo pajėgumus tarp Lietuvos ir Latvijos, bus sudarytos geresnės sąlygos rinkai naudotis Klaipėdos SGD terminalu, Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla, o nuo 2022 m. ir GIPL jungtimi.

2019 m. spalio 10 d. VERT patvirtino „Amber Grid“ valdybos 2019 m. rugsėjo 23 d. nustatytas gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas, jsigaliosiančias nuo 2020 m. sausio 1 d.

2019 m. spalio 28 d. „Xxxxx Xxxx“ generalinis direktorius Xxxxxxx Xxxxx atsistatydino užimamų pareigų. „Xxxxx Xxxx“ valdyba laikinuoju bendrovės generaliniu direktoriumi paskyrė jmonės valdybos pirmininką Nemuną Biknių. Kol X. Xxxxxxx eis bendrovės administracijos vadovo pareigas, jo veikla priežiūros funkciją vykdančioje „Amber Grid“ valdyboje sustabdyta. Valdybos pirmininko pareigas pradėjo eiti bedrovės valdybos narys, EPSO-G finansų direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx.

2019 m. spalio 29 d. „Xxxxx Xxxx“ valdyba nusprendė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą dėl pritarimo esminėms dujų jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos darbų sandorio sąlygoms. Taip nuspręsta atsižvelgiant j Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytas pastabas.

2019 m. spalio 30 d. Atsižvelgdama j „Baltpool“ faktines pernai metų veiklos sąnaudas ir planuojamas trejų metų prekybos apimtis, VERT suderino naują prekybos biokuro biržoje jkainj – 0,48 Eur/tne. Palyginus su buvusia kaina, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. galiojantis naujasis prekybos jkainis yra 21,3 proc. mažesnis.

2019 m. spalio 31 d. VERT paskelbė „Litgrid“ valdybos 2019 m. spalio 18 d. sprendimu patvirtintas elektros energijos perdavimo paslaugų kainas ir jų taikymo tvarką Teisės aktų registre. Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta vidutinė elektros energijos perdavimo paslaugos kaina – 0,814 ct/kWh, sisteminių paslaugų kaina – 0,785 ct/kWh. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2019 m. spalio 31 d. taip pat nustatė naudojimosi jungiamųjų linijų paslaugomis kainą

– 5,87 Eur/MWh, kuri bus taikoma nuo 2020 m. sausio 1 d.

Lapkričio mėn.

2019 m. lapkričio 11 d. Vienintelis EPSO-G akcininkas - Energetikos ministerija – trečiuoju nepriklausomu bendrovės valdybos nariu paskyrė finansininką Xxxx Xxxxxx. Šiuo paskyrimu baigta formuoti gerąją valdysenos praktiką atitinkanti EPSO-G valdyba.

2019 m. lapkričio 26 d. Vienintelis EPSO-G akcininkas – Energetikos ministerija – patvirtino atnaujintas EPSO-G atlygio gaires. Jos jsigaliojo nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Pokyčiai yra susiję su atlygiu nepriklausomiems valdymo bendrovės EPSO-G ir grupės jmonių valdybų bei komitetų nariams – numatyta mokėti fiksuotą, o ne valandinj atlygj. Šie pokyčiai atspindi Valdymo koordinavimo centro (SIPA) rekomendacijas, jog valandinio atlygio sistema skatina perteklinę administracinę naštą bei sukuria neefektyvią ir perteklinę kolegialaus organo narių kontrolę. Kaip ir iki šiol, vienintelio akcininko ar EPSO-G nominuotiems valdybos nariams grupės bendrovėse atlygis nėra mokamas.

2019 m. lapkričio 27 d. Daug dėmesio skiriant veiklos skaidrumui ir atskaitingumui, EPSO-G pripažinta lyderiu skaidrumo kategorijoje, o valdysenos kokybė pelnė „A“ jvertinimą.

2019 m. lapkričio 28 d. „Amber Grid“ atnaujino naudojimosi perdavimo sistema taisykles, kurios nuo 2020 m. sausio 1

d. metų pradžios atvers galimybę sistemos naudotojams paprasčiau naudotis Klaipėdos SGD terminalu, plačiau taikyti

pasirašyti elektroniniu būdu. Taip siekiama sukurti lankstesnes naudojimosi gamtinių dujų perdavimo sistemos paslaugomis sąlygas.

2019 m. lapkričio 29 d. Nuspręsta, kad valdymo bendrovė EPSO-G tiesiogiai valdys 100 proc. rangos darbų bendrovės

„Tetas“ akcijų, po to kai tam pritarė EPSO-G ir patronuojamos „Litgrid“ bendrovės akcininkai. Šio pokyčio tikslas - supaprastinti valstybės kontroliuojamos grupės jmonių valdymo struktūrą ir paversti ją efektyvesne. Tarp dviejų EPSO- G grupės jmonių sudaryto sandorio vertė 3,15 mln. eurų. Vertė nustatyta atsižvelgiant j nepriklausomą turto jvertinimą, kurj atliko „ERNST & YOUNG BALTIC“.

2019 m. lapkričio 29 d. EPSO-G valdybos sprendimu sudarytas Inovacijų ir plėtros komitetas. Naujai jsteigtas komitetas dirba kaip patariamasis EPSO-G valdybos organas, taip pat kaip ir audito ar atlygio ir skyrimo komitetas. Jis veikia grupės mastu, t. y. teiks išvadas, nuomones, rekomendacijas ar pasiūlymus valdybai dėl inovacijų skatinimo, plėtros, grupės veiklos efektyvumo didinimo.

Gruodis

2019 m. gruodžio 4 d. „Litgrid“ ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorių PSE pasirašė sutartj dėl 10 mln. eurų ES paramos jūrinės elektros jungties „Harmony Link“. Lietuvai šia sutartimi skirta 4 mln. eurų.

2019 m. gruodžio 20 d. „Litgrid“ pradėjo darbą naujajame sistemos valdymo ir duomenų saugos centre, kuris užtikrins stabilų ir saugų šalies energetikos sistemos darbą bei energijos perdavimo srautų valdymą, o taip pat aukštesnj fizinės ir kibernetinės saugos lygj.

2019 m. gruodžio 23 d. Akcininkų susirinkimui pritarus esminėms sandorio sąlygoms, „Xxxxx Xxxx“ pasirašė sutartj su viešame konkurse ekonomiškai naudingesnj pasiūlymą pateikusiu UAB „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ jmonių konsorciumu dėl dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL statybos darbų. Pasirašyto sandorio vertė - 79,85 mln. Eur (be PVM).

2019 m. gruodžio 30. Pakeistas valdymo bendrovės EPSO-G registracijos adresas atitinkantis faktinę bendrovės veiklos vykdymo vietą, t. y. Gedimino pr. 20, Vilnius, LT-01103. Iki tol EPSO-G buveinė buvo registruota tuo pačiu adresu, kaip ir patronuojama Litgrid bendrovė (A. Xxxxxxxxxxxxxx g. 13), kuri pradėjo darbą naujajame sistemos valdymo ir duomenų saugos centre Vilniuje Viršuliškių skersgatvyje 99B.

2019 m. gruodžio 30. „Litgrid“ pasirašė sutartj su valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrine jmone „Ignitis gamyba“, taip pat su Kauno termofikacijos elektrine, „Panevėžio energija“ ir „Orlen Lietuva“ dėl izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo. Tokios paslaugos reikia, kad Lietuvos energetikos sistema būtų ištisus metus pasiruošusi dirbti izoliuotai, jeigu dėl politinių arba techninių priežasčių būtų atskirta (arba atsiskirtų) nuo IPS/UPS sinchroninės zonos. „Litgrid“ izoliuoto darbo bandymų 2020 m. atlikti neplanuoja. Paslaugos kaina be dujų saugumo dedamosios 2020 metais bus 34,6 mln. eurų. Galutinė suma priklausys nuo to, ar paslauga bus aktyvuojama ir kiek kartų per metus.

2019 m. gruodžio 30. „Litgrid“ gruodžio 30 dieną pasirašė 25 mėnesių trukmės sutartj su tarptautine bendrove „FTI France“ („Compass Lexecon“), kuri ruošiantis pirmajam technologiškai neutraliam galios aukcionui Lietuvoje, parengs pajėgumų rinką Lietuvoje reglamentuosiančius dokumentus ir sprendimus – metodikas, techninius IT sprendimus bei reglamentus.

4.2. Veiklos rodikliai

EPSO-G grupės jmonių veiklai 2019 m. jtakos teigiamos jtakos turėjo toliau augusi šalies ekonomika. Dėl to elektros energijos vartojimas pramonės sektoriuje didėjo. Tačiau reikšmingi oro temperatūros nuokrypiai nuo standartinės klimato normos mažino energijos paklausą paslaugų sektoriuje ir namų ūkiuose. Dėl to, bendras elektros energijos perdavimas buvo kiek mažesnis, palyginti su 2018 m.

Šiltesnių nei jprasta orų jtaką EPSO-G grupės jmonių 2019 m. pajamoms atsvėrė padidėjusi gamtinių dujų perdavimo paslaugų paklausa Lietuvoje, ypač trąšų sektoriuje, dėl itin palankių dujų kainų išaugęs tranzitas Latvijos kryptimi bei didesnės prekybos apyvartos gamtinių dujų bei biokuro biržose.

Document Metadata

Table of Contents

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Document Metadata