Priedai

Priedai

1 priedas

1P1P m. kOvO 1 d. LietuvOs sutartis su Latvija dėl paskOlOs Latvijai 5 mln. marki ir dėl naudOjimOsi LiepOjOs uOstu

Lietuvos Vyriausybė, atstovaujant jos jgaliotiniams: Ministeriui Xxxxxxxxxxx

M. Sle evičiui, Prekybos ir Xxxxxxxx Ministeriui X. Xxxxxx, Finansц Ministerijos Val- dytojui V. Xxxxxxxxxx, Susisiekimo Ministerijos Valdytojui X. Xxxxxxxxxx, Krašto Ap- saugos Ministeriui X. Xxxxxxxx ir Latvijos Vyriausybė, atstovaujant jos jgaliotiniui Latvijos Ministeriui Xxxxxxxxxxx X. Xxxxxxxx, sudarė šią sutartj:

1. Lietuvos Vyriausybė u tikrina išmokėjimą penkiц milijonц vokiečiц markiц (Ob-Ost) paskolos, kurią Latvijos vyriausybė yra u traukusi 1919 m. vasario 28 d. Lietuvos Prekybos ir Pramonės Banke.

2. Latvijos Vyriausybė pasi ada priimti siunčiamas Lietuvos Vyriausybės j Lie- pojaus uostą prekes ir karo med iagą neribotame kieky. Lietuvos vyriausybė gali vykdyti iškrovimą savo priemonėmis ir turi teisės savo prekiц aprangai pasiцsti j Liepojц reikiamц ginkluotц pajėgц.

3. Lietuvos Vyriausybė turi teisės jsigyti arba išsinuomoti Liepojaus uoste san- dėlius arba jiems vietas ir ant jsigytц arba išnuomotц šiam reikalui emės sklypц statyti patalpas, krante šiose patalpose savo prekes ir karo med iagą ir saugoti jas savo ginkluota jėga.

Tose vietose, kur krantas arba uosto sandėliai yra Latvijos valstybės turtas, Latvijos vyriausybė pasi ada suteikti Lietuvos Vyriausybei naudojimuisi reikiamus kranto plotus arba sandėlius u mokesnj, kuris tose vietose yra laikomas bendrai priimtu.

4. Atėjusioms j Xxxxxxxxx uostą ir skirtoms Lietuvos Vyriausybei prekėms ir karo med iagai perve ti Latvijos Vyriausybė pasi ada duoti Lietuvos Vyriausybei u tenkamai riedmenц ir kitokiц transporto priemoniц, atsi velgiant j kiekj, kurj ji pati turės.

5. Prekėms ir karo med iagai iš Liepojaus j Lietuvą ir atvirkščiai perve ti Lie- tuvos Vyriausybė turi teisės naudotis savo traukiniais ir kitomis transporto priemo- nėmis.

6. Ateinančioms Lietuvos Vyriausybei j Liepojц prekėms ir karo med iagai apsaugoti Lietuvos Vyriausybė turi teisės vietoje ir arti šiц prekiц ir med iagos trans- porto keliu laikyti reikiamas ginkluotas pajėgas.

7. Lietuvos ginkluotoms pajėgoms, iki jos yra Latvijos teritorijoje, taikomi ben- dri šio krašto kariški nuostatai, kiek šie nuostatai nesiaurina teikiamц Lietuvos vy- riausybei šia sutartimi teisiц.

Latvijos vyriausybė aprūpina esamas Latvijos teritorijoje Lietuvos kariuome- nės dalis reikiamu proviantu nustatytomis Latvijoje intendantūros kainomis.

8. Visos tranzitu j Lietuvą pro Liepojaus uostą ve amos per Latvijos teritoriją arba priklausančiu Latvijai pajūriu prekės atleid iamos nuo visц muito rinkliavц.

9. Tokiomis pat sąlygomis Lietuvos vyriausybė turi teisės jve ti per Liepojaus uostą prekes, eksportuojamas iš Lietuvos.

10. Šioji sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos ligi galutino susitariančiц šaliц tarptautiniц santykiц sutvarkymo Taikos konferencijoje.

11. Lietuvos ir Latvijos vyriausybės veikia sutartinai kovoje su bolševikais.

12. Šioji sutartis turi būti susitariančiц šaliц vyriausybiц ratifikuota per dvi savaites nuo jos pasirašymo dienos.

Vieną šios sutarties egzemplioriц gauna Latvijos, antrą – Lietuvos Vyriausybės.

Šioji sutartis pasirašyta Kaune, 1919 m. kovo 1 d.

Lietuvos Ministeris Pirmininkas (pas.) M. Sle evičius

Prekybos ir Pramonės Ministeris (pas.) X. Xxxxxx

Finansц Ministerijos Valdytojas (pas.) X. Xxxxxxxxx

Susisiekimo Ministerijos Valdytojas (pas.) X. Xxxxxxxxxx

Krašto Apsaugos Ministeris (pas.) X. Xxxxxxx

Latvijos Ministeris Pirmininkas

X. Xxxxxxx

2 priedas

JOniŠkėliO apskr. kOmitetO 1P1P m. kOvO 22 d. atsiŠaukimas (kalba netaisyta)

Piliečiai!

Joniškėlio Apskričio k-tas šiuo praneša visiems gyventojams, kad nei bolševikц tvarkos, nei jц raudonosios armijos mūsц apskrityje nebėra. Visa vald ia Joniškėlio apskrityje vėl grj ta j rankas Apskričio k-to, išrinkto visц gyventojц, be luomo, skir- tumo, Linkuvos suva iavime 27 d. Lapkričio mėn. 1918 m.

Visuose valsčiuose tuojaus privalo imtis darbo valsčiц k-tai – demokratiniu būdu išrinkti visц gyventojц (senojo sąstato) ir tvarkyti apylinkės gyvenimą sulig nurodymц Apskričio k-to.

Apskr. k-tas kreipiasi j visus gyventojus prašydamas susilaikyti ramiai ir dabo- ti tvarkos, kad bolševikais sugriautas gyvenimas būtц greičiau privestas prie norma- lio bėgio ir sykiu pabrė ia, kad laikas begalo sunkus, kad gelbėjimui krašto nuo bado ir netvarkos reikalingas nepaprastas jtempimas ir subūrimas visц pajėgц.

Neprikl. Lietuvos v-bės atstatymo darbui turi būt patrauktos visos gyvosios krašto pajėgos.

Bolševikц vald ia ir jos raud. armija, ištuštino mūsц kraštą, ir išve ė duoną, kuri buvo skyriama biednцjц aprūpinimui ir tuo pačiu jiems parodė, kad jiems ne- rūpi biednūjц reikalai, bet rūpi svetimo turto prisigrobti, krašte padaryti badą ir savo kyšenes prisikrauti. Dabar, jus jau gerai pamatėte prie ko veda bolševikц tvar- ka. Jiems rūpėjo sukelti pilietinj karą, padaryti skerdynes, sugriauti visą Lietuvos gyvenimą.

Pranešdamas apie tai, Joniškėlio Apskr. k-tas skelbia, kad visi jsakymai bolše- vikц vald ios išleisti, pradedant nuo sausio mėn. iki šiai dienai skaitomi neteisėtais ir neveikiančiais, nes tai nebuvo tikra vald ia. Tai buvo vald ios u grobimai su pagal- ba svetimos pajiegos, Rusijos raudonarmiečiц plėšikц, ir pabrė ia, kad visi gyvento- jai yra lygus ir turi lygц balsą krašto tvarkime.

Apskričio k-tas tikisi, kad visi gyventojai supras momento svarbuma, padės savo vald iai vesti kraštą prie tvarkos ir gerovės ir visi kaip vienas stos j Lietuvos gynėjц eiles.

Te gyvuoja Laisva Nepriklausoma Lietuva! Šalin bolševikц tvarka ir piliečiц karas!

Joniškėlio Apskr. k-to vice Pirmininkas

Xxxxx Xxxxxxx Xxxxxxxxxx 1919 m. kovo 22 d. u sekretoriц

X. Xxxxxxxxxxxx

S priedas

LietuvOs valstybės prezidentO A. SmetOnOs 1P1P m. rugsėjO 11 d. raŠtas JO Ekscelencijai Vyriausiajam kariuOmenės vadui GenerOlui Žukauskui

(kalba netaisyta)

Paskutiniai mūsц narsios kariuomenės mūšiai su priešininku, kurie nuo rug- pjūčio 26 d. š. m. ėjo visu Dauguvos frontu 120-ties kilometrц platumo, Tamstai, Ponas Generolai vadovaujant, pasibaigė visišku mūsц laimėjimu.

Imtynės buvo toli gra u nelygios. Мūsц jauna kariuomenė kovėsi su priešinin- ku, kurio pajėgos buvo daug didesnės ir apystovos joms gintis patogesnės. Priešinin- kas turėjo u ėmęs pozicijas, apsaugotas gamtos kliūtimis – tankūs miškai, e erц tin- klai, kalnai ir pelkės – ir dirbtinėmis kliūtimis – sunkiai jveikiamos dygliuotц gele ies vietц tvoros ir puikiai jtaisyti seni kasimai, rusц palikti ir paskui dar pagerinti; gi mū- siškiц pusėje buvo tik u versti seni vokiečiц kasimai. Tačiau drąsus Tamstos kovos planas ir išmintingi Tamstos paliepimai mūšiams einant padarė tai, kad mūsц kar y- giai per savaitę laimėjo emės plotą beveik lygц 3000 kvadratiniц kilometrц, numetė priešininką u Dauguvos ir tvirtomis kojomis sustojo prieš Daugpilio miestą.

Smarkiausiame šautuvц, kulkosvaid iц ir artilerijos ugnies sukūryje Tamsta pats vedei mūšin Tamstai jtikėtą kariuomenę, drauge su kareiviais ir karininkais

pirmose eilėse puldavai priešininką smarkiomis atakomis, nepaisydamas aplinkui lakstančios mirties.

Rugpjūčio Dauguvos mūšis yra mūsц ginklo papuošimas, mūsц Tautos garbė ir didelis Tėvynės laimėjimas. Toje kovoje vėl apsireiškė narsi Lietuviц kareivio dva- sia, kuria kvėpavo Lietuva gindama save Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kęstučio ir Vytauto metu.

Visa Lietuva dėkinga Tamstai, Ponai Generolai ir visiems savo sūnums – Dau- guvos narsuoliams, kurie, Tamstos vedami, išvadavo Tėvц emę ir jos gyventojus iš rusц bolševikц jungo.

Did iuodamasis mūsц jaunos kariuomenės ygiais, tariu Tamstai gilios padė- kos odj ir prašau pasakyti Tamstos vedamiems Dauguvos kar ygiams –karinin- kams ir kareiviams širdingą ačiū, mano tariamą Lietuviц Xxxxxx vardu.

Gi u rugpjūčio Dauguvos mūšj enklinu Tamstą, Ponai Generolai, trečiojo ir antrojo laipsnio Lietuvos karKygio kryKiumi.

X. Xxxxxxx Valstybės Prezidentas

LietuvOs TaikOs Sutartis su Rusija

4 priedas

Lietuva iš vienos šalies ir Rusija iš antrosios, būdamos tvirtai pasiry usios teise ir teisingumu pagrjsti patvarius pamatus ateities savitarpio santykiams, kurie abiem valstybėm ir jц gyventojams suteiktц visą rimties ir gero kaimynц sugyvenimo labą, nusprendė tam tikslui pradėti tarybas ir paskyrė savo jgaliotiniais:

Lietuvos Demokratinė Respublika – Xxxx Xxxxxxxxxxx,

Xxxxx Xxxxx,

Xxxxxx Xxxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxx ir Xxxxxxx Xxxxxxxxx

ir

Rusijos Federacinė Socialistinė Tarybц Respublika – Xxxxxx Xxxxx, Abraomo sūnц,

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx, Xxxxxxx sūnц, ir Xxxxxxx Xxxxxxxxx, Xxxxxxx xxxx.

Pa ymėtieji jgaliotiniai, viens kitam pateikę savo jgaliojimus ir pripa inę juos esant sustatytus tinkama forma ir reikiama tvarka, susitarė dėl šiц dalykц:

Straipsnis I.

Remdamasi Rusijos Federacinės Socialistinės Tarybц Respublikos paskelbtąja visц tautц teise laisvai apsispręsti ligi joms visiškai atsiskiriant nuo valstybės, kurios

sudėtyje jos yra, Rusija be atodairц pripa jsta Lietuvos Valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripa inimo einančiomis juridinėmis sėkmėmis ir gera valia visiems am iams atsisako nuo visц Rusijos suvereniteto teisiц, kuriц ji yra turėjusi Lietuviц tautos ir jos teritorijos at vilgiu.

Kad Lietuva buvo kuomet priklausiusi Rusijai, tas faktas neu deda Lietuviц tautai ir jos teritorijai jokiц pareigц Rusijos link.

Straipsnis II. Valstybės siena tarp Lietuvos ir Rusijos eina:

Prasidėdama nuo tos vietos, kur Gorodniankos upė jteka j Bobro upę, tolumo 2 varstai j rytus nuo Čarnalaso kaimo Gorodniankos upe tarp Chmelnikц– Chmelevkos ir Levkц–Olšos kaimц; nuo ten sausuma j Veselavo kaimo pietц šoną; nuo ten bevard iu Kamenos upės intaku iki tos vietos, kur tasis intakas jteka j minė- xxxx Xxxxxxx upę tolumo apie varstą nuo Veselavo kaimo. Toliau Kamenos upės tėkme aukštyn tolumo apie varstą; nuo ten sausuma ma daug valsčiaus valdybos link kaime Nerastnaja ligi pat bevard io Sidros upės intako versmiц; toliau tuo inta- ku iki jo santako su Sidra tolumo apie varstą nuo Siderkos kaimo; nuo ten Sidros (Siderkos, Sidriankos) tėkme tarp Šeštakц ir Siderkos kaimц, pro Sidros miestelj, tarp Jurašiц ir Ogorodnikц kaimц pro Beniašiц kaimą, pro Litvinkos kaimą, tarp Zveranц ir Timanц, iki Lovčikц kaimo; nuo ten sausuma j Valkušiц kaimo pietц šoną; toliau j aukštumą, kurioj stovi trigonometrinis punktas (108,0) tolumu apie varstą j pietus nuo Navodielц kaimo; toliau j Tolčiц sodybц šiaurės šoną tolumo ma daug varstas j šiaurę nuo jц; nuo ten j Dubavosios kaimo pietц šoną; toliau Induros upe, pro Luškiц kaimą, pro Induros miestelj, pro Prokapavičiц kaimą, pro Bieliavo kaimą; toliau Lašos upe pro Babrauninkц kaimą ir toliau šita upe iki jos santako su Svisločim. Toliau Svisločies upe iki jos santakos su Nemunu; nuo ten Nemunu ligi Ber ūnos (Berezinos) upės iočiц, Ber ūnos, Isločies ir Volo inkos upė- mis, Volo ino miesto vakarц šonu, Brilkц, Burlokц (Burmokц) ir Polikščiauščiznos kaimц šiaurės šonu; nuo ten j šiaurės rytus Mielašiц ir Gintauščiznos (Men ikauš- čiznos) kaimц rytц šonu tolumo apie varstą nuo jц; toliau j šiaurės rytus j Cholchlo miesto vakarц šoną tolumo apie varstą nuo jo; toliau Suchanarovščiznos kaimo va- karц šonu tolumo apie varstą nuo jo. Nuo ten siena pasuka j šiaurės rytus j Berezov- cц kaimo vakarц šoną toluma nuo jo apie vieną varstą; toliau j šiaurės rytus Vaskan- čiц kaimo vakarц šonu; nuo ten Lialkovščiznos kaimo vakarц šonu tolumo apie vieną varstą nuo jo; nuo ten pasuka j šiaurę, j Kuliauščiznos kaimo vakarц šoną ir nuo ten j šiaurę tarp Dreniц ir Žerlokц kaimц; nuo ten j šiaurės vakarus Garavinos kaimo rytц šonu ir Adomavičiц kaimo vakarц šonu; toliau j Mislevičiц kaimo rytц šoną; toliau Michovščiznos kaimo rytц šonu j Molodečno stotj, kurią perkerta taip, kad gele inkelio Vilniaus–Molodečnos–Lydos linija lieka Lietuvos teritorijoje, o ge- le inkelio Vileikos–Molodečnos– Minsko linija Rusijos teritorijoje; nuo ten Buchov- kos upe iki jos santako su Uša; ta upe iki Ušos kaimo; nuo ten pasuka j šiaurės rytus ir eina sausuma Slobodkos, Dolgosios, Prentos kaimц vakarц šonu, nuo ten Naro- čies upe ir prie Čeremščicos kaimo tolumo apie varstą nuo jo pasuka j šiaurę ir eina Bliados e ero rytц šonu; tolumo apie varstą nuo jo eina j šiaurę per Miastros e erą ir išėjusi iš šio e ero sausuma tarp Pikolčiц kaimo iš vakarц šono ir Minčiakiц kaimo

iš rytц šono; toliau j šiaurę ir Voločako kaimo vakarц šonu tolumo apie varstą nuo jo; nuo ten j šiaurę per Med iolo e erą j Pšegrodo kaimo vakarц šoną tolumo ma - daug vienas varstas nuo jo; nuo ten j Med iolos upės versmes ir ta upele iki jos santaka su Dysna; nuo ten siena eina sausuma j šiaurės rytus j Baravosios kaimo vakarц šoną tolumo ma daug varstas nuo jo; toliau j šiaurės rytus per Mykoliškiц e erą; toliau Niščiankos upe iki Oziraičiц e ero paralelės, j Repiščios vienasėd io vakarц šoną, j Zamošies vakarц šoną, Žalvos e erą, Žalvos upe per Drivėtц e erą j Ceno (Cno) ir Nesvi os e erą; toliau j šiaurę per Niedriavo e erą ir nuo šio e ero Drujos upe ligi ji perkerta Kauno gubernijos sieną ir toliau j Dauguvos upę ties Šaf- ranavo palivarku.

Pastebėjimas 1: Lietuvos siena su Lenkais ir Lietuvos siena su Latviais bus nu- statyta susitarus su šiomis valstybėmis.

Pastebėjimas 2: Valstybės sieną tarp abiejц susitariančiц šaliц turi gamtoje iš- vesti ir pasienio enklus pastatyti tam tikrą komisiją iš lygaus abiejц šaliц atstovц skaičiaus. Vesdama ir nustatydama sieną, minėtoji komisija vaduojasi etnografijos ir ekonomijos ypatybėmis, laikydamasi kiek galėdama gamtos teikiamosios sienos; gyvenamieji punktai turi, kiek tai galima, ištisi jeina vienos kurios valstybės sudėtin. Tais atvejais, kai siena vedama e erais, upėmis ir perkasais, ji eina e erц, upiц ir perkasц viduriu, jei šia sutartimi nėra kitaip sulygta.

Pastebėjimas 3: Šiame straipsnyje siena nubrė ta raudona linija pridedamaja- me emėlapyje.

Jei emėlapis nesutinka su tekstu, sprend iamos reikšmės turi tekstas. Pastebėjimas 4: Iš pasienio upiц ir e erц yra draud iama dirbtinai nuleisti van-

duo, jeigu per tat gali nuslūgti vidutinis vandens paviršis.

Toms upėms ir e erams laivц plaukiojimo ir vejojimo tvarką ir sąlygas nusta- to tam tikras sutarimas; vejojimo būdas tėra leid iamas tiktai tas, kurs nenaikina

uvц apsto.

Priedas (Žemėlapis)

Straipsnis III.

Pasieniц saugojimo sąlygos, taipo pat muitiniц ir kiti su tuo surišti klausimai bus sutvarkyti atskirц susitariančiц šaliц sutarimu po to, kai skiriančios Lietuvą ir Rusiją okupuotosios vietos bus atvaduotos iš okupacijos.

Straipsnis IV. Abi susitariančios šalys apsiima:

1. Neleisti savo teritorijoje kurtis ir būti vyriausybėms, organizacijoms arba grupėms, kurios statosi sau tikslą ginklu kovoti prieš antrą susitariančią šalj. Taipo pat neleisti savo teritorijoje kalbinti ir mobilizuoti mones j tц vyriausybiц, organi- zacijц arba grupiц kariuomenės eiles ir turėti buveinę jц atstovybėms arba valdinin- kams.

2. U drausti toms valstybėms, kurios su antra susitariančia šalim faktinai yra

karo padėtyje, taipo pat organizacijoms ir grupėms, kurios statosi sau tikslą ginklu kovoti prieš antrą susitariančią šalj, – ve ti j savo uostus ir per savo teritoriją visa tai, kas gali būti sunaudota prieš antrą susitariančią šalj, kaip antai: ginkluotas pajėgas, karo turtą, karo technikos ir artilerijos, intendantūros, in inerijos ir oro lakiojamą med iagą.

Straipsnis V.

Valstybėms pripa inus nuolatinj Lietuvos neitralitetą, Rusija iš savo šalies ap- siima tą neitralitetą saugoti ir dalyvauti garantijose tam neitralitetui išlaikyti.

Straipsnis VI.

Asmens, kurie šios sutarties ratifikavimo dieną gyvena Lietuvos teritorijos sieno- se ir kurie patys arba jц tėvai nuolatos gyveno Lietuvoj arba buvo jrašyti j sod iц, miestц arba luomц bendruomenes Lietuvos teritorijoje, taipo pat asmens, kurie prieš 1914-tus metus išgyveno Lietuvoje ne ma iau kaip paskutinę dešimtj metц, turėdami nuolatinj darbą, išėmus buvusius civilinius bei kariuomenės tarnautojus, kilimo ne iš Lietuvos, su jц šeimynomis, – tuo pačiu pripa jstami Lietuvos Valstybės piliečiais.

Tos pačios kategorijos asmens, kurie šią sutartj ratifikuojant gyvena trečios valsty- bės teritorijoje, bet nėra tenai naturalizavęsi, lygiu būdu pripa jstami Lietuvos piliečiais. Tačiau asmens, sukakę 18 metц ir gyveną Lietuvos teritorijoje, turi teisę per vienus metus nuo šios sutarties ratifikavimo dienos pareikšti norj išlaikyti (optuoti)

Rusijos pilietybę, jц pilietybe seka jц vaikai, nesukakę 18 metц, ir xxxx, jeigu tarp vyro ir monos nėra kitokio susitarimo.

Tokiu pat būdu asmens, kurie gyvena Rusijos teritorijoje ir kuriems yra pritai- komos šio straipsnio pirmos dalies sąlygos, tuo pat laiko tarpu ir tomis pačiomis sąlygomis gali optuoti Lietuvos pilietybę.

Padariusieji optacijos pareiškimą, taip pat tie, kurie seka jц pilietybę, išlaiko savo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto teises, eidami esamais jstatymais tos valsty- bės, kur jie gyvena, bet privalo per vienus metus nuo savo pareiškimo dienos apleisti jos teritoriją; jie turi teisę visą savo turtą likviduoti arba išsive ti su savim.

Pastebėjimas 1: Asmenims, kurie gyvena Kaukaze ir Azijos Rusijoje, šiame straipsnyje nurodytieji terminai tiek pareiškimui paduoti, tiek išva iuoti, pratęsiami dar vieniems metams.

Pastebėjimas 2: Optantц teisėmis, šiame straipsnyje pa ymėtomis, naudojasi ir tie piliečiai, kurie ligi pasaulinio karo ir jo metu gyveno vienos šalies teritorijoje, o šią sutartj ratifikuojant gyvena antrosios teritorijoje.

Tremtiniai savo turtui, kurio jie negalėjo išsive ti, eidami tremtiniц grą inimo 1920 metц bir elio 30 dienos sutartimi, turi tц pačiц teisiц, kurios yra numatytos šiame straipsnyje optantams, bet tik tiek, kiek jie išrodys, kad tas turtas priklauso jiems ir prieš jiems išva iuojant buvo faktinai jц valdomas.

Straipsnis VII.

Abiejц susitariančiц šaliц tremtiniai, kurie nori sugrj ti savo tėvynėn, grą ina- mi tėvynėn, kiek galima, trumpiausiu laiku.

Grą inimo tvarką ir sąlygas bendrai nustato susitariančiц šaliц vyriausybės.

Straipsnis VIII.

Ir viena ir antra susitariančios šalys atsisako nuo bet kokiц atsiskaitymц, kurie pareina dėl to, kad Lietuva kuomet buvo priklausiusi buvusiai Rusijos Imperijai, ir pripa jsta, kad visokio vardo valstybės turtas, kuris yra vienos ir antros šalies terito- rijoje, sudaro visišką atatinkamos valstybės nuosavybę. Jeigu tuo būdu Lietuvai pri- klausąs turtas po 1914 metц rugpjūčio 1 dienos yra trečios valstybės išve tas iš jos teritorijos, tai jo reikalavimo teisė atitenka Lietuvos Valstybei.

Lietuvos Valstybei atitenka visi Rusijos i do reikalavimai iš turtц, kurie yra Lietuvos Valstybės sienose, taip pat ir visi reikalavimai iš Lietuvos piliečiц, bet tik tiek, kiek jie neatlyginami priešpriešiniais atskaitytinais reikalavimais.

Pastebėjimas: Lietuvos Vyriausybei neatitenka teisė reikalauti iš ma a emiц valstiečiц jц skolц buvusiam Rusijos Valstiečiц Žemės Bankui arba kitiems dabar nacionalizuotiems Rusijos emės bankams, taipo pat ir teisė reikalauti skolц, u - trauktц dvarц emėms iš buvusio Rusijos Bajorц Žemės Banko ir kitц dabar nacio- nalizuotц Rusijos emės bankц, kai tos dvarц emės tenka ma a emiams bei be e- miams valstiečiams, ir toji teisė skaitoma panaikinta.

Dokumentus ir aktus, kurie išrodo šio straipsnio nurodytas teises, Rusijos Vy- riausybė perduoda Lietuvos Vyriausybei, kiek jie yra faktinėje Rusijos Vyriausybės

inioje. Jeigu tatai negali būti išpildyta per metus nuo šios sutarties ratifikavimo dienos, tai tie dokumentai ir aktai pripa jstami uvę.

Straipsnis IX.

1. Rusijos Vyriausybė savo lėšomis sugrą ina Lietuvon ir perduoda Lietuvos Vy- riausybei bibliotekas, archyvus, muziejus, dailės kūrinius, mokslo vadovėlius bei jnagius, dokumentus ir kitokj mokyklц, mokslo, vald ios, tikybos, visuomenės ir luomo jstaigц turtą, jei pa ymėti daiktai buvo išve ti iš Lietuvos pasaulinio 1914–1917 metц karo laiku ir faktinai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybės arba visuomenės jstaigц inioje.

Archyvus, bibliotekas, muziejus, dailės kūrinius ir dokumentus, kurie turi Lie- tuvai ymios mokslo, dailės arba istorijos reikšmės ir kurie buvo išve ti iš Lietuvos j Rusiją prieš pasaulinj 1914–1917 metц karą. Rusijos Vyriausybė sutinka sugrą inti Lietuvai, kiek tц dalykц išskyrimas nepadarys ymios alos Rusijos archyvams, bib- liotekoms, muziejams, paveikslц galerijoms, kur jie yra sudėti.

To išskyrimo klausimai bus sprendKiami tam tikros mišrios komisijos, iš lygaus abiejц susitariančiц šaliц nariц skaičiaus.

2. Rusijos Vyriausybė sugrą ina savo lėšomis ir perduoda Lietuvos Vyriausy- bei visas pasaulinio 1914–1917 metц karo laiku išve tas iš Lietuvos teismц bei val- d ios bylas, teismц bei vald ios archyvus, tame skaičiuje jaunesniцjц ir vyresniцjц notarц archyvus, ipotekos skyriц archyvus, visц tikybiniц vadybц archyvus, mata- vimo, emės tvarkymo, miškц, gele inkeliц, plentц, paštц-telegrafц ir kitц jstaigц archyvus bei planus, Vilniaus Karo Apygardos štabo topografinio skyriaus planus, brė inius, emėlapius ir apskritai visą med iagą, kiek ji liečia Lietuvos Valstybės teritoriją, Valstiečiц ir Bajorц Bankц vietiniц skyriц archyvus. Valstybės Banko sky- riц ir visц kitц kredito, kooperacijos, savitarpinio draudimo jstaigц archyvus, taipo pat privatiniц Lietuvos jstaigц archyvus ir bylas, kiek visi pa ymėtieji daiktai fakti- nai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybės arba Rusijos visuomenės jstaigц inioje.

3. Rusijos Vyriausybė savo lėšomis sugrą ina ir atiduoda Lietuvos Vyriausybei per- duoti, kam priklauso, visokius turto dokumentus, kaip antai: pirkimo ir u statymo aktus, nuomos sutartis, visokios rūšies piniginius jsi adėjimus ir t. t., tame skaičiuje knygas, po- pierius ir dokumentus, kurie yra reikalingi atsiskaitymams atlikti, ir apskritai dokumentus, kurie turi reikšmės Lietuvos piliečiц turto bei teisės santykiams išspręsti ir kurie yra išve ti iš Lietuvos pasaulinio 1914–1917 metц karo laiku, kiek jie faktinai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybės arba visuomenės jstaigц inioje. Jeigu jie nebus sugrą inti per dvejus metus nuo šios sutarties ratifikavimo dienos, tai tie dokumentai bus skaitomi uvę.

4. Dėl centraliniц jstaigц archyvц daliц, kurios liečia Lietuvos teritoriją ir turi būti išskirtos, reikalingas atskiras susitarimas: tam tikslui bus paskirta mišri komisija iš lygaus abiejц susitariančiц šaliц nariц skaičiaus.

Straipsnis X.

1. Rusijos Vyriausybė savo lėšomis sugrą ina ir atiduoda Lietuvos Vyriausybei perduoti, kam priklauso, pasaulinio 1914–1917 metц karo laiku išve tą visuomenės, labdarybės, kultūros bei švietimo jstaigц turtą, taipo pat ba nyčiц ir visц tikybц mal- dos namц varpus bei mantą, kiek visi pa ymėtieji daiktai faktinai yra arba atsiras Rusijos Vald ios arba visuomenės jstaigц inioje.

2. a) Kai dėl taupomцjц kasц indėliц, depozito, u ustato ir kitц sumц, sudė- tц buvusiose Rusijos Vald ios ir teismц jstaigose, kiek tie indėliai ir sumos priklauso Lietuvos piliečiams, ir b) kai dėl visokio vardo indėliц ir sumц, sudėtц Valstybės Banko Skyriuose ir nacionalizuotose bei likviduotose privatinėse kredito jstaigose ir jц skyriuose, kiek tie indėliai ir sumos priklauso Lietuvos piliečiams, – tai Rusijos Vyriausybė apsiima Lietuvos piliečiams pripa inti visas tas teises, kurias savo laiku ji buvo pripa inusi visiems Rusijos piliečiams, ir todėl tad leid ia Lietuvos piliečiams, kurie dėl okupacijos tada negalėjo pasinaudoti tomis savo teisėmis, pasinaudoti jo- mis dabar ir gauti savo pretenzijoms atlyginimą tais popieriniais pinigц enklais, kurie yra vartojami Rusijos Respublikoje pretenzijц patenkinimo metu, ir kuriц su- ma atskaitoma popierinio rublio kursu, kurs buvo vidaus pinigц rinkoje tuo metu, kai Lietuva radosi ištisai okupuota, t. y. 1915 metц rugsėjo mėn. 1 dieną.

Vertenybėms ir turtams, kurie buvo laikomi arba tebelaikomi bankц rūmuose ir jц seifuose, kiek tos vertenybės ir turtai priklauso Lietuvos piliečiams, pritaikomi tie patys dėsniai, kurie yra išdėti šio punkto pimojoj daly.

Šiame straipsnyje pa ymėtos sumos, vertenybės ir turtai atiduodami Lietuvos Vyriausybei perduoti kam priklauso.

3. Rusijos Vyriausybė savo lėšomis sugrą ina ir perduoda Lietuvos Vyriausy- bei kapitalus, kurie buvo skiriami stipendijoms Lietuvos mokyklose ir Lietuvos pilie- čiams Rusijos mokyklose.

4. Kai dėl apmokėjimo Lietuvoj esančiц apyvartoje Rusijos piniginiц enklц, vertybės popieriц, valstybiniц arba valstybės laiduotц, taip pat privatiniц, išleistц tц draugijц ir jstaigц, kuriц jmonės yra Rusijos Vyriausybės nacionalizuotos, lygiai ir kai dėl Lietuvos piliečiц reikalavimц iš Rusijos i do ir iš nacionalizuotц jstaigц, – tai Rusija apsiima pripa inti Lietuvai ir Lietuvos piliečiams visas tas lengvenybes, teises ir privilegijas, kurios tiesioginai ir netiesioginai jos yra arba bus suteiktos kuriai nors trečiai šaliai arba jos piliečiams, draugijoms ir jstaigoms.

Jei savininkai pasirodys nebeturj vertybės popieriц ir turto dokumentц, tai Ru- sijos Vyriausybė pareiškia sutinkanti, šj straipsnio punktą vykdydama, pripa inti vertybės ir kt. popieriц savininkais tuos, kurie pateiks pakankamц išrodymц, kad jiems priklausantieji poperiai buvo išve ti karo metu.

Straipsnis XI.

1. Rusijos Vyriausybė sugrą ina Lietuvos Vyriausybei perduoti, kam priklau- so, pasaulinio 1914–1917 metц karo laikц išve tą Lietuvos piliečiц turtą arba turtą bendroviц, kompanijц ir akcijц draugijц, kuriц akcijц arba pajц dauguma priklausė Lietuvos piliečiams tuo metu, kai buvo Rusijos Vyriausybės išleisti atitinkamieji na- cionalizacijos dekretai, kiek tas turtas faktinai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybės

inioje.

Pastebėjimas: Tas punktas neliečia kapitalц, indėliц ir vertenybiц, kurios buvo Valstybės Banke arba privatiniuose bankuose, kredito jstaigose ir taupomose kasose Lietuvos teritorijoje.

2. Kai dėl išve tц j Rusiją pasaulinio 1914–1915 metц karo laikmečiu gele in- keliц, telegrafo ir telefono susisiekimo priemoniц, taipo pat kai dėl gele inkeliц dirb- tuviц jtaisymц, – tai Rusija sutinka atlyginti Lietuvai tokią jц dalj, kuri atitinka vie- tiniams Lietuvos Valstybės reikalams, atskaitant sulig bendru ekonominio gyvenimo tonaus nupuolimu.

Tiksliai nustatyti minėto atlyginimo dyd iui tuojau, šią sutartj ratifikavus, su- daroma mišri komisija iš lygaus abiejц susitariančiц šaliц nariц skaičiaus.

Pastebėjimas: Gele inkeliц ir telegrafo bei telefonц susisiekimo priemonės, taip pat gele inkeliц dirbtuviц jtaisymai, kurie pareina okupuotai Lietuvos teritorijai, gali būti atlyginami tiktai atvadavus ją iš okupacijos.

3. Straipsniuose VIII, IX, X ir šiame XI nurodytoms sąlygoms vykdyti Rusijos Vyriausybė apsiima Lietuvos Vyriausybei duoti visas reikiamas tam tikslui informa- cijas ir inias ir teikti visokios pagalbos suieškoti grą inamam turtui, archyvams, dokumentams ir kt. Tiksliau sureguliuoti klausimams, kurie kyla dėl tц dalykц, pa- vedama ypatingai mišriai komisijai iš lygaus abiejц susitariančiц šaliц nariц skai- čiaus.

Straipsnis XII.

Rusijos Vyriausybė, turėdama omenyje, kad Lietuva pasaulinio karo metu bu- vo beveik visa nuniokota ir kad Lietuvos piliečiai net negali atsistatyti savo ūkio, tarp kita ko savo sugriautц ir sudegintц trobesiц dėl Lietuvos giriц sunaikinimo pa- reiškia sutinkanti:

1. Nukelti nuo Lietuvos atsakomybę u Rusijos skolas ir visokius kitokius jsi a- dėjimus, tame skaičiuje u tuos, kurie randas iš poperiniц pinigц, i do enklц, jsi a- dėjimц, serijц ir Rusijos i diniц liudymц išleidimo, u Rusijos Valstybės vidaus ir u sieniц paskolas, u garantijas visokioms jstaigoms bei jmonėms ir u jц laiduotas paskolas ir kt.; visos panašios Rusijos kreditoriц pretenzijos, kuriц dalis pareitц mo- kėti Lietuvai, turi būti nukreiptos tiktai prieš Rusiją.

2. Artimiausiose prie Lietuvos sienц vietose ir, kiek galima, arčiau prie plukdo- mцjц upiц ir gele inkeliц duoti Lietuvos Vyriausybei teisę kirsti miško iš šimto tūks-

tančiц dešimtiniц ploto, nuolatos pateikiant per dvidešimt metц vieną po kito miško kertamuosius plotus einant Rusijos miškц ūkio planais. Tolimesnėsės kirtimo sąly- gos pavedamos nustatyti mišriai komisijai iš lygaus abiejц susitariančiц šaliц nariц skaičiaus.

3. Išduoti Lietuvos Vyriausybei tris milijonus rubliц aukso per pusantro mėne- sio nuo šios sutarties ratifikavimo dienos.

Straipsnis XIII.

1. Susitariančios šalys, šią sutartj ratifikavusios, sutinka kiek galima greičiau pradėti tarybas dėl prekybos ir tranzito sutarties.

2. Prekybos sutarties pamatan turi būti padėtas did iausio palankumo principas.

3. Tranzito sutarties pamatan turi būti padėti šie principai:

a) prekės, kurios eina tranzitu per vienos kūrios susitariančios šalies teritoriją, neturi būti apdedamos jokiais muitais nei mokesniais;

b) ve amieji tarifai tranzito prekėms neturi būti aukštesni u ve amuosius ta- rifus tokioms pat vietinėms prekėms.

Pastebėjimas: Ligi nusistatys normalės sąlygos, savitarpiai Lietuvos ir Rusijos tranzito santykiai yra tvarkomi tais pačiais principais. Kitas tranzito sąlygas nor- muoja atskiri laikini sutarimai.

4. Lietuvos ir Rusijos prekybos laivynai, vienas ir antras, naudojasi susitarian- čiц šaliц uostais vienodomis teisėmis.

5. Mirus vienos susitariančios šalies piliečiui antrosios šalies teritorijoje, pasilikęs turtas visas perduodamas valstybės, kuriai priklausė palikimo savininkas, konsulo ar- ba atatinkamo atstovo inion, idant jis pasielgtц eidamas savo krašto jstatymais.

Straipsnis XIV.

Šią sutartj ratifikavusios abi susitariančios šalys tuojau sueina j diplomatinius ir konsulinius santykius.

Šią sutartj ratifikavusios šalys eis daryti konsulinės konvencijos.

Straipsnis XV.

Ratifikavusios šią sutartj Lietuvos Vyriausybė atleid ia Rusijos piliečiams ir optuojantiems Rusijos pilietybę, o Rusijos Vyriausybė – Lietuvos piliečiams ir optuo- jantiems Lietuvos pilietybę, tiek civiliniams, tiek kariniams, visц politiniц ir discipli- niniц bylц bausmes. Jeigu tц bylц reikalц dar nėra padaryta nusprendimo, tai jos panaikinamos.

Nesinaudoją amnestija asmens, aukščiau nurodytus nusikalstamus darbus pa- darę jau šią sutartj ratifikavus.

Asmens, kriminaliniu teismu nuteisti u nusikaltimus, kuriems nėra amnesti- jos, sugrj ta tėvynėn atlikę bausmę. Jei tos rūšies bylц reikalц nebus nusprendimo per metus nuo dienos, kada kaltinamasis buvo pašauktas tieson, tai po to laiko jisai perduodamas jo krašto vyriausybei su visa bylos medKiaga.

Tuo pačiu ygiu abi susitariančios šalys atleid ia ir saviems piliečiams baus- mes u darbus, padarytus prieš šios sutarties ratifikavimą antrosios šalies naudai.

Straipsnis XVI.

Šią sutartj svarstydamos, abi susitariančios šalys turėjo omenyje tai, kad jos viena su antra niekuomet nėra buvusios karo padėtyje ir kad Lietuva, būdama karo

ygiц rajone pasaulinio 1914–1917 metц karo laiku, ypatingai yra dėl to karo nu- kentėjusi. Todėl visos šios sutarties sąlygos nieku būdu negali būti precedentu kuriai trečiai šaliai.

Kita vertus, jeigu vienos susitariančios šalies bus duota trečiai šaliai, arba jos piliečiams ypatingц lengvenybiц, teisiц ir privilegijц, tai jos be ypatingo susitarimo tenka ir antrajai šaliai arba jos piliečiams.

Pastebėjimas: Tačiau susitariančios šalys nepareikš pretenzijц dėl privilegijц, kuriц viena susitariančiц šaliц pateiks trečiai šaliai, susirišusiai su ja muitц arba kita kuria sąjunga.

Straipsnis XVII.

Viešosios ir privatinės teisės klausimus, kylančius tarp susitariančiц šaliц pilie- čiц, taipo pat kai kuriuos atskirus klausimus, kylančius tarp abiejц valstybiц arba tarp valstybiц ir antrosios šalies piliečiц, reguliuoja ypatinga komisija iš lygaus abie- jц šaliц nariц skaičiaus, kuri yra steigiama tuojau šią sutartj ratifikavus ir kurios sąstatą, teises ir pareigas nustato instrukcija, abiejц susitariančiц šaliц sutarta.

Straipsnis XVIII.

Ši sutartis yra surašyta lietuviц ir rusц kalbomis. Jos aiškinimui abu tekstu yra skaitomi autentiniais.

Straipsnis XIX. Ši sutartis turi būti ratifikuota.

Ratifikuojamais sutarties raštais turi būti susimainyta Maskvoje.

Visur, kur šioje sutartyje minimas sutarties ratifikavimo momentas, reikia su- prasti laikas, kai susitariančios šalys sumaino ratifikuojamaisiais raštais.

Visa tai paliūdydami abiejц šaliц jgaliotiniai savo rankomis tą sutartj pasirašė ir savo antspaudais patvirtino.

Originalo du egzemplioriai sustatyti ir pasirašyti Maskvos mieste tūkstantis devyni šimtai dvidešimtцjц metц liepos mėnesio dvyliktą dieną.

X. Xxxxxxxxxxxx X. Noффe

X. Xxxxxx

X. Xxxxxxxxxxx X. Мархлeвский

X. Xxxxxxxxxxx

X. Xxxxxxxxxx X. О6oлeнский

Ratifikuota 1920. VIII. 6. Цgijusi galios 1920. X. 14.

Цregistruota Tautц Sąjungoje 1921. III. 8 d. Nr. 94.

5 priedas

Šiauli miestO ir apskrities kOmendantO karin. A. BirOntO 1P1P m. rugpjūčiO 6 d. atsiŠaukimas „LietuvOs piliečiai!!!“

Sunkiuose laikuose mums lemta gyventi. Vienos valstybės griūva ir vietoje jц tve- riasi naujos. Ir mūsц brangi Lietuva, šimtus metц slegiama ir draskoma, pradėjo tverti N e p r i k l a u s o m ą v a l s t y b ę. Ir iš tikrцjц: jei tos ma utės tautos, kaip serbai, juodkalniai, suomiai, estai ir kitos šeimininkauja savo namuose pačios, tuo labiau t r i j ц m i l i j o n ц t a u t a, kuri netamsesnė u aukščiau minėtas tautas, turi teisę gyventi ir rūpintis savo reikalais. Kasmet mums atseina laimė tverti naują valstybę, inoma, prita- riant ir padedant Santarvės valstybėms, grie ia dantis tie, kuriems reikia atsisakyti nuo taip gard ios L i e t u v o s duonos: grie ia dantis vokiečiai ir rusai.

Norėdami ilgiaus naudotis L i e t u v o s gėrybėmis, tie atėjūnai pina mums visokias pinkles, kad supainiojus ir pra ud ius mus. Atsikraustę iš svetur ka in ko- kie „kolčakai“ ima sauvališkai šeimininkauti ir suved ioti L i e t u v o s p i l i e č i u

s. Jie kviečia savanorius j savo plėšikц bandas! L i e t u v o s p i l i e č i a i! argi Jūs dristumėt prisirašyti prie tц plėšikц, argi jūs patys eitumėte plėšti savo brolius?! Žinokite, jei atsirastц panašūs išgamos, bus skaitomi jie plėšikais ir persekiojami vi- sur ir visada, kaipo plėšikai. I š d r j s ę – g i p r i s i r a š y t i b u s b e t e i s m o s u š a u d o m i.

Be to, jsakau L i e t u v o s p i l i e č i a m s neturėti nieko bendro su minėtais atėjūnais. Nieko jiems neduoti ir nepadėti. Tegu iš jūsц ima spėka, tada jie patys u tai atsakys!

Šiauliai, rugpjūčio mėn. 6 d. 1919 m.

Miesto ir apskrities komendantas karininkas B i r o n t a s

SaugOk nuO rusO!

6 priedas

A t s i Š a u k i m a s i r j s a k y m a s visiems vOkieči kariuOmenės daliniams LietuvOje ir LatvijOje

Visas pasaulis iūri j mus kaipo rusц draugus, patriotus arba paprastai tik avantiūristus.

Mums geistinas ir naudingas pirmas pavadinimas. Lai iūri j mus kaip atnau- jintojus nors ir Rusijos. M e s g i t u r i m t o k i a i s i r p a s i r o d y t i. Taipogi turim savo kelią liuosu laikyti ir mūsц ingsniц tikslas turi mums būti aiškus.

K ą m u m s a p e i n a R u s i j a. Tik su pagalba jos kvailц moniц, su pagalba rusц kiauliц mes galėsim atnaujinti Vokietiją, mūs mielą kaizeriц Vokietiją, prijungus Lietuvą, Latviją ir dėl sienц apsaugos.

U t a t m e s t u r i m r ū p i n t i s:

1) kad nei vienas rusas neu imtц atsakomingos vietos – bet tik paslaptai;

2) palaikyti pas rusus nuomonę, kad lietuviai ir latviai neduos jiems Rusijon praeiti, bet nori juos visai sunaikinti;

3) stengtis patikrinti rusus, kad tik jėga jie galės prasimušti j Rusiją.

Vienu od iu, m e s t u r i m r u s u s t a i p s u p a i n i o t, k a d j i e t i k m ū s ц t i k s l a m s a t a t i k t ц ir juos paskui prieš lietuvius, xxxxxxx ir igaunius pilnai išnaudoti.

Iš tikrцjц gi lietuviai su mielu noru duoda rusams liuosą kelią, kad jie Rusijon eitц ir po vadovybe generolo Xxxxxxxx prieš bolševikus kovotц. M e s g i t u r i m j i e m s p r i e š g i n i u s d a l y k u s p a r o d y t i.

B e r m o n t a s s l a p t a i r s u m u m i s s u s i t a r ė d u o t i m u m s p a g a l b ą.

Šitą jsakymą reikia slaptai laikyti, kad visai jo neskaitytц rusai

von Kromzendorf Generalio štabo hauptmanas

7 priedas

VOkieči laivynO kapitOnO SiewertO 1P1P m. spaliO 10 d. atsiŠaukimas laivynO kareiviams

Kareiviai! Jūs būvote mūsy vald ios blogai aprėdyti! Jūsy teisingi reikalavi- mai, kuriuos jūs kovodami u vokietybę iškariavote, vald ios nebuvo išklausyti. Jums sugr¿ us, nebus leista pradėti ar gauti darbo fabrikuose, nes Jūs šionai prieš bolševikus kovojote, kurie vienos dvasios su spartakiešiais, agitatoriais, ¿gijusiais

¿tekmės darbininkuose. Reishswehras pervirš turi moniy, kurie geriau kaip Jūs turėjo progos išnaudoti padėt¿ ir aprūpinti savo ateit¿. Apart to, 800 000 belaisviy gr¿ ta atgal Vokietijon ir dar labiau padidins bedarbę. Be galo tęsiantys angliaka- siy streikai taipogi suma ins darbo galimybes. Xxxxxx ir elgetystė laukia Jūsy su- gr¿ us Vokietijon!

Antantė grasina, jeigu mes čionai pasiliksim, Vokietijai paskelbs naujas repre- sijas. Mat, vienas taikos sutarties straipsnis duoda jiems teisės tai daryti. O taikos sutarties knygoje tokiц straipsniц daug yra. Antantė būtinai nori sunaikinti Vokieti- ją. Nors mes dabar ir nusileisim, tai ji kiekvieną valandą, net minutę, suras daugybę tokiц paragrafц, kuriuos išpildyt vis tiek nebegalima bus, bet mus panašiomis repre- sijomis grasins. Kas daryti? Vienas iš dviejц: ar mes kaip avys duosime save piauti, ar mes mėginsim ne iūrint visц grasinimц Antantės ir mūsц kvailц vald ios prašy- mц, kuri niekuomet negalėjo nujausti ateities ir tik tuomet suprasdavo momento svarbumą, jam jau esant; elgsimės savistoviai ir, jei bus Dievo lemta, sutversim savo tėvynei naują ateitj! Lengvai to neatsieksime. Ištisus mėnesius mes galime būti at- skirti nuo mūsц namц. Sunkios valandos mūs laukia, bet kad ką nors did io pasiek- ti, tai reikia ir daug atlikti: kas mano tai padaryti nebegalės, tas tegu grj ta j Vokie-

tiją. Bet tie, kas čionai lieka, lai ino, kad u davinys, kuriam jisai atsidavęs, yra didis ir svarbus pasaulio istorijos. Tik jtempus visas kūno ir dvasios bei moralines jėgas, galima pasiekti šito tikslo. Ateis laikas, kada Vokietijoje mums atsiklaupę ačiū sakys, u tai ką mes čionai iškentėjome ir atsiprašys u tai, kad šitą pasilikimą taip be galo apsunkino

U tikrumą pas. Siewert

pas. Wagner Laivyno kapitonas

Gen.štabo hauptmanas

8 priedas

Generalio štabo stovykla 10. 10. 19

III priedas prie sutarties, padarytos tarp Gele inės divizijos, vokiečiц legionц ir t. t. iš vienos pusės ir Vakarц Rusijos armijos Vyr. vadц iš kitos pusės, spalio 6 d. 1919 m.

1. Šiuomi tvirtinamos Gele inės Divizijos vokiečiц teisės gauti emės apsigyve- nimui, jgytos prieš stojimą j minėtas formacijas (sutartis su Laikina Latviц vald ia iš 9 ir 24. XII. 18 m. kariavusio su bolševikais 1 mėnesj pilietybės teisiц jgijimo), teisė gauti emės 80 margц iš dvarц, prie tam, trečia dalis turi būti tinkama apdirbimui.

2. Be to, kiekvienas jeinantis Gele . Diviz., vokiečiц legiono ir t. t. sąstatan, iškariavusis 6 mėnesius nuo šios sutarties padarymo dienos, jgija teisės gauti dar 20 margц emės: išbuvusieji 12 mėn. – 50 margц, 18 mėn. – 90 margц, o 24 mėn. – 140 margц.

3. Kiekvienas kariaujantis iš savo vyriausybės gauna tam tikrą raštą, liudijan- tj, kad nurodytos 1 ir 2 punktuose teisės emės gauti bei apsigyventi jam tvirtina- mos. Šitas liudymas kartu yra jstojimo aktas jo savininko j rusц pavaldiniц sąjungą.

4. Pa ymėta 2 punkte emė apsigyvenimui atleid iama kiekvienam u pusę tos kainos, kuri buvo liepos mėn. 1914 m.

5. Liudymai gauti emės apsigyvenimui gali būti perduodami kitiems, bet tik su inia Centralinės dalinimo jstaigos (punktas 6).

6. Gele inė Divizija drauge su Vokiečiц legionu pasiry us jsteigti Centralinę dalinimo jstaigą, kuri šitą emę dalimis periminės ir iūrės, kad būtц išvengti netei- sėti reikalavimai. Šita Centralinė jstaiga apsiima tą emę perduoti kolonistams, bet turi iūrėti, kad vienose rankose neatsidurtц du liudymai arba nebūtц sudaromi dvarai, didesni kaip 140 margц emės.

A. B. pas. Xxxxxx

Gener. štabo hauptmanas

9 priedas

RusijOs Šiaurės-Vakar srities Vyriausybės 1P1P m. spaliO 12 d. atsiŠaukimas j BermOndtO rinktinės rus karininkus ir kareivius

Piliečiai karininkai ir kareiviai! Jūs girdėjote Vyriausiojo fronto vado gen. Judeničiaus kreipimąsi j Jus! Jūs skaitėte Vyriausiojo vado jsakymą, kuriuo jis pulkininką Bermondtą paskelbia tėvynės išdaviku, o visus Tėvynei ištikimus sū- nus šaukia j Narvos frontą, ten, kur dabar vyksta puolimas prieš pikčiausius tėvynės priešus – bolševikus. Ц Jus kreipiasi Rusijos Šiaurės-Vakarц srities vy- riausybė. Palikite vokiečiц eiles ir eikite pas mus, vadovaujant vyresniajam kari- ninkui, kaip tai jsakė mūsц Vyriausiasis vadas. Jūs matote aiškią Tėvynės išda- vystę. Xxxxxxxxxx gavo jsakymą ygiuoti padėti Narvos frontui, jis jsakymo ne- jvykdė. Ma a to, jis sudavė smūgj Rygai ir latviц kariuomenei, veikiančiai su mumis sąjungoje prieš bolševikus. Jūs inote, kuo ši išdavystė gresia mūsц fron- tui? Pergalingai pradėtas puolimas gali sustoti, latviц kariuomenė atsimes nuo kovos prieš bolševikus, estц kariuomenė eina padėti Latvijai, mūsц u nugaris susilpnės ir mes vėl turėsime laukti geresniц dienц. Gi bolševikai atsikvėps, su- kaups jėgas ir vėl pradės siautėti, lieti kraują ir kankinti sukilusius gyventojus. Ar Jūs to norite? Ne, vyriausybė tikisi, jog Jūs neleisite taip piktd iugiškai trium- fuoti tautos valios ir laisvės budeliams. Vyriausybė tikisi, jog Jūs atliksite savo šventą pareigą ir, visi kaip vienas mogus, atsiliepsite j savo Vyriausiojo vado šaukimą. Xxxxxx, j Narvos frontą! Pirmyn be svyravimц! Tegu triumfuoja Jūsц gele inė valia eiti pagalbon tėvynei išvaduoti; nepasiduokite jkalbinėjimams ir pa xxxxx ir netikėkite Tėvynės priešams. Drąsiai stokite j garbės, laisvės ir lai- mės kelią sau ir nelaimingai iškamuotai Rusijos Žemei! Ц Jus iūri būsimoji Rusi- ja, j Jus maldaujamai tiesiamos kalėjimuose, kareivinėse ir rūsiuose u darytц kankiniц rankos. Ц Jus atkreipti mirštančiц moterц ir vaikц vilgsniai. Gelbėkite juos. Tėvynė Jums bus dėkinga. Ji pasirūpins ir Xxxxx ir Xxxx vaikais, ir Xxx u si- tarnausite tėvynės gelbėtojц didingą ir garbingą vardą. Xxxxxx, j Narvos frontą! Jus šaukia vyriausybė, kurios vėliavoje pa ymėta „Žemė ir laisvė“.

Nuorašas tikras:

Žemutinės – Kurliandijos karinės apygardos poručikas Kivelitas

10 priedas

1919. X. 30

Sutartis

Tarp atstovц Lietuviц vald ios: pagalbininko Kr. Aps. ministro karininko Xxx- xxx, gen. štabo plk. Kleščinsko, majoro Xxxxxxx, jgaliotinio u sienio reikalц ministe- rijos x. Xxxxxxxxxxxx – iš vienos pusės, ir atstovц vokiečiц vald ios Generalinio štabo kpt. xxx Xxxxx (Generalkomando 6 Res. Kor.), Generalinio štabo kapitono xxx Xxxxxx-

ben (Generalkomando 6 Res. korps.), Generalinio štabo kpt. xxx Xxxxxxxx (Frei- korps xxx Xxxxx) ir atstovo vokiečiц Generalinio jgaliotinio Kaune Wolf iš kt. pusės, – padaryta sekanti sutartis:

1. Vokiečiams evakuacija palengvinti sutarta nustatyti sekanti neitrali zona:

a) Vakarц siena, kuri nuo lapkričio 2 d. 8 valandos priešpiet neturi būti vokiečiц kariuomenės per engta: folvarkas Ladviliški (10 km j rytus nuo Joniš- kio) – Remd iūny – Minelgi – Ligumy – Stačiūny – Aukštolki – Venkeliški – Javgelaicy – Davgielaicy – Šavliany – Šidlovo – Dumšiški (2 km j šiaurės vakarus nuo Raseiniц) – Er vilko – Sokoliny, tokiu būdu kelias Javgelaicie – Dovgielaicie

– Šavliany gali būti vok. kariuomenės naudojamas. Visi šie miesteliai lieka vokie- čiц kariuomenei.

b) Rytц siena, kuri nuo š. m. XI. 2 d. 8 val. prieš piet negali būti per engta j vakarus lietuviц kariuomenės: Kruki – Pašvitinys – Vilnaicy – Vismonty – Zajaziory – Saduny – Korčmy – Ilgocie – Ziniany – Varnėnai – Daviocy – Kunigiški – Loginie – Dvorališki (3 km j pietц rytus nuo Raseiniц) – Berzinia (10 km j šiaurės vakarus nuo Smalininkц). Visi šie miesteliai lieka lietuviц kariuomenei.

2. Toliau taipogi nustatomos demarkacinės linijos:

a) 3 km j vakarus kelio Pošuny – Šiauliai. Ši demarkacijos linija negali būti per engta liet. kariuomenės j rytus – vokiečiц kariuomenės j vakarus,

b) 3 km j pietus gele inkelio Šiauliai–Muravjovo. Ši demarkac. linija negali būti per engta liet. kariuomenės j šiaurę, o vokiečiц – j pietus.

3. Lietuviц vald ia jsteigs Raseiniuose Lietuviц komendantūrą, bet kariuome- nės ten negabens. Jei galima, lietuviц komendantu bus kita ypata, vietoj to, kuris ligi šiolei ten veikė.

4. Nustatytos linijos neliečia atskirus kareivius be ginklц.

5. Kad lietuviц vald ia norės siцsti atskirus būrius j vakarus nuo vok. u imtos zonos, tai apie pergabenimą privalo pranešti vokiečiц Vyriausiam karo vadui ma-

iausiai 24 valandomis anksčiau.

6. Lietuviц vald ia jsteigs Radviliškio stoties komendantūrą, kurios ko- mendantas bus kartu ir susisiekimo karininku xxx Xxxxxx savanoriц korpuso. Vokiečiц Vyr. kariuomenės vadas komandiruos taipogi vieną vok. susisiekimo karininką prie artimiausio prieš Radviliškj esančio lietuviц štabo. Šitie abu ka- rininkai turės u davinj visus kylančius Radviliškio srity nesusipratimus išrišti ir pašalinti.

7. Iš pusės kariškos vald ios Lietuviц vald iai leid iama pradėti gel kelio judėji- mą, koks jis buvo ligi š. m. X. 1 d. Vokiečiц kariuomenės u laikyti garve iai grą inami.

8. Visi mūšiuose paimti nelaisvėn kareiviai ir milicininkai bus š. m. XI. 2 d. 12 val. pietц ant Radviliškio stoties apmainyti. Trūkstantieji tiekimo daiktai, kuriц u- vimą galima bus jrodyti, bus grą inami iš abejц pusiц. Šiuose mūšiuose j vok. arba liet. rankas patekę ginklai bus apmainomi.

9. Ištyrimui nu udymц Šimaičiuose š. m. XI. 2 d. 4 val. po xxxx xxxxxxxxx maišyta ištyrimo komisija, susidedanti iš 2 vok. ir 2 liet. xxxxxxxxx arba valdinin- kц. Komisija nustatys rezultatus ištyrimo protokole, abejц pusiц pasirašytame. Sulig rezultatц ištyrimo komisijos jtariami kaltininkai bus perduoti lietuviц val- d iai.

10. Lietuviц vald ios civiliц jstaigц veikimas vokiečiц kariškos vald ios nekliu- domas.

Pasirašė:

U Vyriausią vok. kariuom. xxxx xxx Xxxxx

Hauptmann im Gen. Stab,

Für. xxx Xxxxxxxxx, Hauptmann Adv. VI. Res. korps, Xxx Xxxxxxxx, Hauptmann im Gen. Stab Freikorps

V. Diebitsch,

Für. den deutschen Generalbevollmächtigen Xxxx, KAM padėjėjas xxxxx. Merkis

Gen. štabo plk. Xxxxxxxxxxx Xxx. Balbach

U sienio reikalц Ministerijos Xxxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

11 priedas

VOkieči vyriausybės atsiŠaukimas

j BaltijOs pajūry esančią vOkieči kariuOmenę,

1P1P x. xxxxxxxxX 2 x. xxxxxx j laikraŠčiO „Berliner Tageblatt“ Nr. 520

Paskutinis vokiečiц vyriausybės odis kariuomenėm Baltijos pajūry: Vokiečiц vyriausybė priversta paskelbė prieš Baltijos pajūry esančias kariuo-

menes, kurios ligi šios dienos nenori evakuoti svetimąjj kraštą, grie čiausiц priemo- niц: kiekvienas, kuris nepereis iki XI. 11 d. vokiečiц sieną, bus paskelbtas dezertyru ir praradusiu savo vokiečiц valstybės piliečio teises.

Vokiečiц vyriausybė ino, kad buvo vartota smerktiniausiц klaidinimц (melц) sulaikyti Baltijos pajūry esančiom kariuomenėm nuo grj imo namo ir privilioti dar daugiau kariškiц. Jiem sakė, kad vokiečiц vyriausybė, santarvės reikalavimц verčia- ma, turinti parodyti, lyg stengtцsi ji visomis priemonėmis evakuoti Latviц kraštą ir Lietuvą, tačiau faktinai ji visai sutinkanti su darbais, kuriц daro Gele inė divizija ir panašios formacijos… Tai yra melas! Yra tik viena vokiečiц vyriausybės politika Ry- tц klausimais, ir štai: Lauk iš Baltijos pajūrio! Viską kita ji skaito piktadaringa avan- tiūros politika, kuri jau dabar privedė visą vokiečiц tautą prie blogiausiц pavojц ir nuolat stengiasi padaryti vis naujц begaliniц sunkumц ir pavojц. Dėl to ji griebėsi paskutiniц neatstojamц priemoniц, kad pa adintц prie susipratimo paskutinę va- landą suklaidintuosius ir suviliotuosius: skelbdama kiekvieną dezertyru ir kuo vei- kiausiai ištyrus, praradusiu savo vokiečiц valstybės piliečio teises, kuris vėliausiai ligi XI. 11 d. nesugrjš j vokiečiц kraštą. Tai reiškia, kad kiekvienas, kuris atsisako grj ti, nustoja visц savo maitinimo pretenzijц vokiečiц krašte. Jis negauna jokiц ka- riškio teisiц, nei invalido pašalpos, nei senatvės pašalpos ir jis neturi jokiц pretenzijц gauti paramos, jei jj su eis arba jis apsirgs. Jei tada jis nori grj ti j vokiečiц kraštą, jis laikomas svetimo krašto piliečiu ir bus nubaustas, kaip dezertyras. U sienyje jis pa-

liekamas svetimos valstybės priemonėm ir jokia vyriausybė nesirūpina juo. Taip pat jo dabartinė arba būsimoji mona ir vaikai jau nebėra daugiau vokiečiai ir nebus vokiečiai, jie taip pat praranda teisę tikėtis kokios nors pašalpos iš vokiečiц.

Tai vokiečiц vyriausybė duoda dar kartą kuo grie čiausiai apsvarstyti tiems, kurie yra Baltijos pajūry arba nori j Baltijos pajūrj eiti ir nepaiso tц liūdnц vaizdц, kuriц jц darbai gamina tėvynei ir jiems patiems. Arčiau, negu jūs manote, yra tas momentas, kada jūs sunkią šiaurės iemą būsite palikti be prive imo amunicijos, be tvarstomosios med iagos, be pagalbos tц kraštц jniršusiц gyventojц pagie ai.

Dar kartą, kol nejvyko blogiausiai: Lauk iš Baltijos pajūrio! Atgal j tėvynę!

12 priedas

LaikinOsiOs LietuvOs Vyriausybės GeneraliniO =galiOtiniO Vilniuje XxxxxxxX XxxxxxxxxX X. BiržiŠkOs 1P1P m. sausiO 2 d. prOtestas Lenk kariuOmenės Vadui Vilniuje

1918 m. gruod io 31 d., iš prad iц laikraščiuose, paskiau ir tam tikruose atsi- šaukimuose Vilniuje paskelbta, jog gen. Wejtko esąs paskirtas Lietuvos karo apskri- ties vadu. 1919 m. sausio 1 d. apie 5 val. popiet ginkluotas jaunimas u ėmė Vilniaus miesto gatves. Tą pat ir sekančią dieną ginkluotieji jaunikliai daro gatvėse kratas, atiminėja iš praeiviц ginklus ir veda tikrą kovą su darbininkais ties Varnц gat. Sau- sio 2 d. pasirodė gen. Mokrzeckio paskelbimas, jog jis esąs Vilniaus komendantas ir jvedęs Vilniuje nepaprastą stovj. Ta pat dieną lenkц spaudoje paaiškinta, jog Vil- niaus gatviц u ėmimas esąs padarytas lenkц karo pajėgц.

Kadangi 1) Lietuvos ir Vilniaus vald ia, tat ir krašto apsauga priklauso Laikinajai Lietuvos Vyriausybei, 2) Vilniaus miestas lenkц kariuomenės tapo apimtas be šios Vy- riausybės sutikimo, 3) apėmusi gatves kariuomenė ne tik neveikia Lietuvos karo pajėgц valstybinės vyresnybės vedama, bet ir savinasi svetimos valstybės enklus (erelj prie ke- purės), 4) stoja prieš Lietuvos gyventojц dalj, tariant Darbininkц Tarybon susimetusius darbininkus, tad Laikinoji Lietuvos Vyriausybė pavedė man, jos Generaliniam Цgalioti- niui Vilniuje, pareikšti Lenkц kariuomenės Vadui Vilniuje grie čiausią protestą prieš jo prisisavinimą vyriausybės teisiц ir jsikišimą j vidujinius Lietuvos reikalus, kas gresia jai naminiu karu ir suirute. Laikinosios Lietuvos Vyriausybės Generalinis Цgaliotinis Vilniu- je Švietimo Ministeris X. Bir iška. Vilnius, sausio mėn. 2 d. 1919 m.

1S priedas

Konvensija tarp Rusijos karinės vadovybės ir Gietuvos Valstybės, sudaryta 1920 m. rugpjūčio 6 d. Kauno mieste jgaliotinio Rusijos vardu Revoliucinės karinės Tarybos IV armijos xxxxx X. Me laukio ir Lietuvos vardu Krašto apsaugos ministro

K. Žuko dėl evakuacijos Lietuvos teritorijos, kuri rusц kariuomenės buvo u imta 1920 m. liepos 12 d. susitarimu.

1. Visa rusц kariuomenės u imta teritorija pradedama evakuoti tuoj po kon- vencijos pasirašymo. Evakuacija vyks tokia tvarka.

2. Visa minėta teritorija evakuacijos tikslu skirstoma j 3 zonas:

a) šiaurinė – su Švenčioniц miestu,

b) vidurinė – su Vilniaus miestu ir

c) pietinė – su Lydos ir Gardino miestais.

Šiaurės zona apima Pastoviц, Švenčionėliц, Pabradės gele inkelio stotis.

Vidurinė zona apima Vilniaus–Varėnos, Vilniaus–Indrupės ir Vilniaus–Jašiūnц gele inkelio stotis.

Pietinė zona apima visą likusią teritoriją.

Pastaba. Tikslios sienos nustatomos vėliausiai per tris dienas po konvencijos pasirašymo.

3. Šiaurinėje ir vidurinėje zonose evakuacija prasidės tuojau po konvencijos pasirašymo ir baigiama šiaurinėje per tris dienas, o vidurinėje ne vėliau kaip šiц metц rugsėjo 1 d. Pietinės zonos evakuacijos prad ia ir pabaiga nustatoma atskiru Lietuvos ir Rusijos kariniц vadovybiц susitarimu.

4. Pasirašius konvenciją, tuojau sudaroma mišri komisija perduoti ir priimti evakuojamai teritorijai.

5. Be armijos jstaigц, evakuojamas tiktai Rusijos valstybei priklausantis turtas.

Pastaba. Bet kurie nesusipratimai, kylantieji ryšium su evakuacija, pagal šj punktą, sprend iami mišriц komisijц.

6. Evakuacijai pagreitinti Lietuvos vyriausybė išskiria 1 garve j ir 60 prekiniц vagonц mainais u šiaurinėje zonoje gaunamą siaurojo gele inkelio turtą.

7. Nepriklausomai nuo taikos sutarties tarp Lietuvos ir Rusijos ratifikavi- mo termino rusц karinė vadovybė jsipareigoja ją taikyti laikinai u imtoje terito- rijoje.

IV armijos revoliucinės karinės tarybos narys

I. MeKlauk Krašto apsaugos ministras plk ltn. X. Xxxxx

14 priedas

KraŠtO apsaugOs ministrO ir l. e. Vyr. kariuOmenės vadO p. plk. ltn. K. ŽukO 1P20 m. rugpjūčiO 2P d. jsakymas Nr. 416

Lietuvos kariuomenė, sunkiai besidarbuodama Tėvynės gerovei, galutinai jau paliuosavo mūsц bočiц ir prabočiц sostinę Vilniц. Gedimino kalne, kaip keli šimtai metц atgal, vėl plevesuoja Lietuvos vėliava. Kiekvieno, mylinčio Tėvynę, lietuvio širdis šiandien d iaugsmo kupina.

Ir aš skubinuosi pirmiausiai pasidalinti tuo dKiaugsmu su J u m i s, k a r K y- g i a i, nes jei šiandieną Lietuva ėmė gyventi nepriklausomai nuo svetimšaliц, jei nei rusas, nei lenkas, nei vokietys, nei kitas kas nebegali kištis j mūsц Tėvynės reikalus, tai daugiausia ačiū reikia tarti mūsц narsiai kariuomenei. Ir tą nuoširdц ačiū tariu

Jums.

Tardamas ačiū, esu tikras, kad Jūs, tiek darbo padėję Lietuvos nepriklausomy-

bę iškovodami, jstengsite tąją nepriklausomybę u laikyti, jstengsite Vilniaus dau- giau jau niekam ir niekados nebeatiduoti.

Valio, Lietuva su sostine Vilniumi!

Te ant visados plevesuoja tautinė mūsц vėliava Gedimino kalne. Valio, mūsц narsioji kariuomenė!

Krašto Apsaugos Ministras ir l. e. Vyr. kariuomenės

xxxx x. xxx. ltn. X. Xxxxx

15 priedas

SteigiamOjO SeimO 1P20 m. rugsėjO 25 d. I sesijOs NepaprastOjO pOsėdžiO dalyvi atsiŠaukimas j LietuvOs piliečius Tėvynei ginti

Piliečiai!

Lenkai, Lietuvos dvarininkц vedami, puola mūsц emę, plėšia mūsц so- d ius, miestus, lieja mūsц moniц kraują; jau priėję Nemuną, vis xxxxx Xxxxxxxx ver iasi.

Negelbėjo mūsц vald ios taikingumas, negelbėjo mūsц pasiūlymas nekovoti, nelieti kraujo, bet lietuviц–lenkц ginčą pavesti išrišti Tautц Sąjungai.

Nesitaikė su mumis lenkц vald ia, neklausė ir Tautц Sąjungos, netaikė ir nesi- taiko, nes jai rūpi tik vienas dalykas: u kovoti ir pavergti mus, sunkią ranką ant mūsц u dėti.

Platūs mūsц laukai, derlingos dirvos, tankūs miškai, Lenkuos gi ma a gerai dirbamos emės, ma a miškц, daug moniц, nebeu tenka duonos.

Todėl ver iasi jie mus pavergti, kad mūs emes lenkais apgyvendintц, ver iasi jie mus pavergti, kad mus sumind iojus, j plačiąją jūrą išeitц, su viso pasaulio pre- kybos ryšiais susirištц; ver iasi jie mus pavergti, kad iš mus arklius, xxxxxxxx, duoną rekvizuoti, nes jц begaliniai karai su kaimynais ištuštino jц kraštą, nes jie savo duo- na kariuomenės nejstengia išlaikyti.

Ver iasi jie mus pavergti, nes juos veda mūsц dvarininkai, o šie gerai numano, kad jei bus Lietuva nepriklausoma, tai praras jie savo dvarus, dvarц emė monėms bus išdalinta, tai am inai jie ant mūsц savo galybės nustos.

Mūsц vald ia darė, daro ir darys visa, kad ir dabar dar taiką su lenkais pada- rytц, bet mes neturime u leisti lenkams savo emės mind ioti ir terioti.

Ne, mes to neleisime! Mes ginsime savo emę nuo lenkц u grobimo bei koloni- zacijos, nes jei neapginsime, tai suvargsime, elgetomis tapsime, tai eisime j svetimus kraštus svetimiems turtц krautц, sunkiuos darbuos vargtц.

Ginkime savo ramius gyventojus nuo lenkц kariuomenės skerdyniц, ginkime mūsц moteris nuo išniekinimц.

Ginkime savo sodKius ir miestus nuo lenkц kariuomenės plėšimц, ginkime sa-

vo aruodus, nes jei neapginsime, tai mus laukia dar didesni vargai, kaip jvairiц oku- pacijц laikais.

Ginkimės nuo svetimos, mūsц dvarininkц vedamos, kariuomenės, nes jei ne- ginsime, tai dvarininkai pas mus viršц paims, tai mes niekad negalėsime emės re- formos padaryti, tai dvarai dvarininkц rankose liks arba bus išdalinti lenkц legioni- ninkams.

Ginkimės nuo jц, nes jie neša dvasios vergiją visam kraštui, neša pra ūtj vi- soms tautoms, Lietuvoj gyvenančioms.

Ginkimės nuo lenkц puolimo kas kuo galėdamas: stodami j šauliц būrius, gin- kimės, duodami kariuomenei laikyti, ginklams pirkti savo turtą: aukso, jvairiц bran- genybiц, parūpindami kareiviams marškiniц, pirštiniц, šiltц rūbц, pildami j vald ios sandėlius grūdus, jvairaus maisto.

Kiekvienas padoras jaunuolis, sveikas vyras, turi sėst j savo irgą ir karan joti arba miškuos, krūmuos susitelkus, sekti kiekvieną lenko u puoliko ingsnj ir kautis su jais, kautis, kol nei vieno ginkluoto lenko mūsц emėj neliks. Мūsц gar- binga narsi kariuomenė savo krūtinėmis gina tėvц emę, guldo savo galvas, bet jos pajėgos be visuomenės paspirties neištesi atsispirti lenkц ligionams.

Kas pasigailės savo turto mūsц kariuomenei laikyti, kas vergiškai pabijos gin- klo tvertis, tas teatmena, kad atėjęs lenkas tą turtą atims, kad jis mus mind ios, niekins, kad mūsц vyrus mobilizuos, savo kariuomenėn išvarys.

Jei neliesime krauju savo kraštą, savo laisvę gindami, tai liesime jj u lenkц ir mūsц dvarininkц reikalus.

Šiandien mes turim pasidaryti amKinai laisvi, nepriklausomi, turime savo tur- tą apginti arba am inai svetimiems vergauti, jiems turtą krauti.

Tegyvuoja nepriklausoma, pačiц moniц valdoma Lietuvą! Kaunas, 1920 09 25 Steigiamasis Seimas

16 priedas

SteigiamOjO SeimO 1P21 m. liepOs mėn. 16 d. priimtas

„=statymas Suvalk frOntO atsitikim tardymO kOmisijai sudaryti“

1 §. Ištyrimui Suvalkц fronto 1920 m. rugsėjo mėnesio atsitikimц sudaroma komisija iš trijц nariц, Steigiamojo Seimo skiriamц. Jei komisija ras reikalingu, ji gali išplėsti tardymą j armijos vadovybę, j armijos aprūpinimą, j armijos sanitarijos stovj ir kitas krašto gynimo jstaigas.

2 §. Komisijai leid iama kviesti j bendradarbius dalykц inovus, vykdomos vald ios ir teismц valdininkus.

3 §. Komisija gali reikalauti iš valdKios ir teismц jstaigц visц reikalingц iniц, tц jstaigц atstovц parodymц, paaiškinimц, rašto dokumentц, neišskiriant slaptц, xxxxxxx xxxxxxxxxx, daryti kratą.

4 §. Tuose atsitikimuose, kada komisija ras reikalingu, kad kaltininkai būtц patraukti tieson, komisija suKino su atatinkamais teismo organais betarpiai.

5 §. Komisija gali pavesti daryti tardymą atskiriems savo nariams arba pa- kviestiems bendradarbiams (2 §).

6 §. Komisija apie tardymo pasekmes daro pranešimus Steigiamajam Sei-

mui.

X. Xxxxxxxxxxx

E. Respublikos Prezidento Pareigas Steigiamojo Seimo Pirmininkas

D-ras X. Xxxxxxx Ministeris Pirmininkas

Kaunas, 1921 m. liepos mėn. 16 d.

17 priedas

Suvalk sutartis su Lenkija =gijusi galiOs 1P20. X. 10.

=registruOta Taut SąjungOje 1P22. I. 1P d. Nr. 221.

Suvalky sutartis

Lietuvos Vyriausybės Delegacija, –

Gen. ltn. Xxxxxxxx Xxxxxx ir xxxxxxx Xxxxxxxxxxx Xxxxxxx, Lietuvos Vyriau- sybės Vadovybės atstovai, ir Xxxxxxx Xxxxxxx, Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxx ir Xxxxxxx Xxx-

iška, U sienio Reikalц Ministerijos atstovai, – ir Lenkц Vyriausybės Delegacija, – xxxxxxxxxxx Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxx, Lenkц Vyriausios Vadovybės atstovas, ir Xxx- xxxx Xxxxxxxxxxx, U sienio Reikalц Ministerijos atstovas, xxxxxxxxx Xxxxxxx konfe- rencijon 30 d. rugsėjo – 7 d. spaliц mėn. 1920 metais ir apsimainiusios jgaliojimais, kurie vienos ir kitos pusės pripa inti pakankami ir tinkamoje formoje sustatyti, pa- darė šitokią sutartj:

Straipsnis 1.

Dėl demarkacijos linijos.

a) Nustatoma šitokia demarkacijos linija tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuome- niц, kuri betgi neikiek dar nesprend ia vienos ar kitos pusės teritoriniц teisiц:

Nuo Rytц Prūsц sienos ligi Juodosios Ančios ir Nemuno upiц santakos – liniją, kurią yra nustačiusi Aukščiausioji Taryba 1919 m. gruod io 8 d. nutarimu; toliau Nemuno tėkme ligi jtekant jin Gravės upeliui; toliau Gravės upeliu ligi perkertant Merkinės–Ratnyčios plentą; toliau tiesia linija ligi Skroblio upelio jtakos Merkio upėn; toliau Merkio upe ligi Dere incos upelio jtakos j ją, paliekant Salavarčiц kaimą lietu- viц pusėj, o Maledubno – lenkц pusėj; toliau Dere nicos upeliu, perkertant Vilniaus–

Varėnos gele inkelj ma daug du kilometru j šiaurės rytus nuo Varėnos stoties; to- liau keliu per Bartelius, Kinčius, Naujadvarj, Eišiškę, Paditvę, Gorodenką ir Bastūnц stotj, paliekant visą tą kelią ir Bastūnц stotj lenkц vyriausybės rankose.

b) Aukščiau pa ymėta linija visu jos ilgumu, karo veiksmams tarp Lietuvos ir Lenkц kariuomeniц sustojant, kaip kad numato šios sutarties Antrasis Straipsnis, jokiu pretekstu niekur negali būt pereinama nei vienos, nei kitos susitariusiц pusiц kariuomeniц. Toji linija betgi neturi būt kliūtis vietos gyventojams, apdirbant savo, tos linijos perkertamus, laukus.

c) Demarkacijos linijos nuskyrimas vietoje, buv. Suvalkц Gubernijoj, tose jos dalyse, kur tatai numatoma Aukščiausiosios Tarybos 1919 m. gruod io 8 d. nutari- mu, pavedama Aukščiausios Tarybos Kontrolės komisijai.

Straipsnis 2.

Dėl karo veiksmц sustabdymo.

a) Patvirtindamos ir papildydamos dalinius ir laikinius karo veiksmц sustab- dymus tarp Lietuvos ir Lenkц kariuomeniц, kurie jau buvo priimti šios konferencijos bėgyje, abi susitariančios pusės prisiima sustabdyti visus karo ygius visu šios sutar- ties Pirmojo Straipsnio (a) punktu nutartos demarkacijos linijos ilgumu nuo Rytц Prūsц sienos ligi meridiano, kuris eina per Paturčiц kaimą, ma daug devyni kilo- metrai j šiauriц vakarus nuo Eišiškės.

b) Demarkacijos linijos ruo e nuo Paturčiц kaimo meridiano ligi Bastūnц sto- ties imtinai, karo veiksmai tarp Lietuvos ir Lenkц kariuomeniц sustabdoma Sovietц kariuomenei pasišalinus j rytus nuo Vilniaus–Lydos gele inkelio linijos.

c) Dėl klausimц apie karo veiksmц sustabdymą ir demarkacijos linijos nusta- tymą tarp Lietuvos ir Lenkц kariuomeniц apylinkėse j rytus nuo Bastūnц stoties meridiano, tai šitie klausimai bus išspręsti tam tikra sutartimi, pasišalinus iš tenai Sovietц kariuomenei. Jeigu šitokios sutarties nepavyktц padaryti, tai abi pusi pasilie- ka sau teisę kreiptis Tautц Sąjungon tiems klausimams išspręsti.

Straipsnis 3.

Dėl Varėnos stoties.

a) Lenkц Vyriausybė apsiima be kliūčiц leisti per Varėnos stotj iš Vilniaus Aly- taus linkui ir atgal visus lietuviц traukinius, išskyrus traukinius su kariuomene ir karo med iaga, ir garantuoja, jog lietuviц traukiniai ras Varėnos stotyje visas tekni- kos apystovas ir pagalbos, kuri reikalinga tinkamam ir liuosam traukiniц judėjimui vienon ir kiton pusėn.

b) Kaipo išimtj, Lenkц vyriausybė sutinka be kliūčiц praleisti per Varėnos stotj iš Alytaus Vilniaus linkui nedaugiau, kai septynis traukinius su kariuomene ir karo kroviniais tąja sąlyga, kad j dieną eis ne daugiau kai du tokiu traukiniu ir jie eis per Varėnos stotj tarp septintos ir septynioliktos valandos lenkц laiku.

c) Prie iūra, ar grie tai pildoma Antrojo Straipsnio a) ir b) punktц nutarimai pavedama Tautц Sąjungos kontrolės komisijai.

Straipsnis 4.

Dėl belaisviц apsimainymo.

Abi susitariusi pusi konstatuoja abipusj principinj sutikimą pradėti visц iš ki- tos pusės paimtцjц belaisviц mainus. Belaisviц mainц tvarka ir laikas bus nustatyti skyrium.

Straipsnis 5.

Dėl sutarties laiko etc.

Šioji sutartis pradeda veikti 1920 m. spaliц 10 d. 12 valandą, neliesdama vie- nok jau jvykinto iki šiam laikui karo veiksmц sustabdymo ir galioja ligi galutino visц Lietuvos ir Lenkц ginčijamц teritoriniц klausimц išsprendimo.

Šią sutartj sustabdydamos abi pusi naudojosi Vokiečiц Gen. štabo emlapiu 1:100 000 maštabu.

Šioji sutartis sustatyta dviem vienodai galiojančiais egzemplioriais, lietuviц ir lenkц kalbomis, ir pasirašyta Suvalkuose 1920 metais spaliц 7 d.

Lietuviц delegacija: Gen. leit. M. Xxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxx BirKiška Xxxxxxx Xxxxxxx

Lenkц delegacija:

X. Xxxxxxxxxx, pulkownik

J. Lukasiewic

18 priedas

LietuvOs vyriausybės jgaliOtiniO Vilniuje Ig. JOnynO 1P20 x. xxxxxX 17 d. praneŠimas spaudai,

kaip gen. L. XxxxxXxxxxX vadOvaujama LenkijOs kariuOmenė užgrObė Vilni

„Penktadienj, spalio mėnesio 8 d. vakare liko aišku, kad Vilniaus ilgiau savo rankose negalėsim laikyti, kadangi laukiamoji karo paskirtis negalėjo laiku atvykti Vilniaus ginti.

Naktj dėl tamsos kovц ir jokiц svarbesniц jvykiц nebuvo; kovos teprasidėjo rytojaus dieną 5 val. rytą. Jos vyko gele inkelio linijos kryptim. Matyt, jц tikslas buvo atkirsti susisiekimą. Pusiau aštuntą val. išva iavo iš Vilniaus traukiniu genera- linis štabas ir pasiliko tik divizijos štabas su gen. Xxxxxxxx prieky. Šeštadienj 11 val. baigiantis gen. Xxxxxxxx pasakė man, kad mūsц dalys iš kovos traukiasi ir kad jis apleid ia Vilniц. Tada, man nurod ius, ryšio karininkas prie misijц pil. Liormanas nuėjo j Xxxxx atstovą, kapitoną Xxxx, pakviesti prancūzц misijon, kur ruošiaus, kaip

vyriausybė buvo man jsakius, deleguoti Laikinąją Lietuvos vald ią Vilniuje. Tuo pat metu jsakiau milicijai, kad neatidedant išlipintц jau paruoštąjj atsišaukimą j Vil- niaus visuomenę apie vald ios delegavimą Xxxxxxxx atstovams ir apie tai, kad misi- jos yra paskyrusios pulkininką Reboulj Vilniaus laikinuoju gubernatoriumi. Мūsц kariuomenės dalys, pasilikusios Vilniuje, ir mūsц milicija, anot to skelbimo, perėjo j Antantės tiesioginę inią ir buvo laikoma Antantės ginkluotąja milicija tvarkai lai- kyti. Atsišaukimas buvo pasirašytas mano, kaip vyriausiojo vyriausybės jgaliotinio. Apačioj po mūsц atsišaukimo buvo jdėtas laikinojo Vilniaus gubernatoriaus pulki- ninko Reboulio jsakymas Nr. 1, kuriuo Vilniuje jvedama apsiausties padėtis, drau- d iami susirinkimai ir manifestacijos Vilniaus gatvėse ir aikštėse.

Nuvykęs j Prancūzц misiją, radau tik pulk. Wardą, pulk. Reboulj ir kapitoną Pa- dowanj. Kapitonas Xxxx, gyvenęs kad ir toj pat gatvėj, bet tolokai, nebuvo atėjęs. Lietu- vos vyriausybės vardu jteikiau p. Rebouliui, kaip designuotam laikinajam gubernato- riui, raštą apie vald ios delegavimą ir prašiau saugoti Lietuvos piliečiц gyvybę ir turtą ir rūpintis dar pasilikusiomis jstaigomis. Be to, pareiškiau, kad vald ią deleguoja be teisės perdeleguoti (perduoti) ją kitam, be Lietuvos vyriausybės inios ir sutikimo, t. y., kad jokia vyriausybė, paėmusi jėga Vilniц, negali skaitytis teisėta krašto vyriausybė.

Pulkininkas Xxxxxxxx, kaip gubernatorius, buvo jau paruošęs kareiviams ir mi- licininkams taisykles, kuriomis jie privalėjo vadovautis.

Цdomu pa ymėti, kad taisyklėse, kad išvengus kraujo liejimo miesto gatvėse, buvo jsakyta nešauti j ygiuojančią j Vilniц l i e t u v i ц i r g u d ц k a r i u o m e- n ę. Мan paprašius paaiškinti, kodėl instrukcijose pavartoti tokie keisti terminai, kada visi gerai ino, kad j Xxxxxx ver ias tikroji lenkц kariuomenė, buvo gauta atsa- kymas, kad lenkц vyriausybė ne kartą yra pareiškusi Antantės vyriausybėms nesiц- sianti savo kariuomenės j Vilniц, kad Suvalkuose yra padaryta sutartis tarp Lietu- vos ir Lenkц ir kad, šiais dėsniais remdamasis, jis negaljs laikytis puolančios kariuo- menės Lenkц kariuomene.

Цsakymas mano milicijai išlipinti atsišaukimus ne visur jvykdytas. Pasirodė tau- tybiц skirtumц. Vilniuje buvo mūsц vadovautasi tautц lygybės principais, buvo steng- tasi j valstybės kūrimo darbą jtraukti visus tinkamus piliečius be tikybos ir tautybės skirtumo ir, deja, pasirodė, kad šis principas gyvenimo realybėje pasiliko kaip bibli- jos grūdas, mestas j akmenuotą dirvą. Мilicininkai lenkai, kaip mano buvo pastebė- ta, pirmieji mus apleido ir duotuosius jiems išlipinti skelbimus paslėpė. Tvirtybę iš- laikė lietuviai ir ydai, kurie ėjo savo pareigas iki paskutinės valandos.

Xxxxxx, pasirod ius skelbimams, jaučiama buvo ypatingo ūpo, esamo visada prieš laukiamą audrą. Žmoniц buvo pilnos gatvės, visi vaikščiojo nervingi, sujudinti, laukdami ka ko nepaprasto; mūsц kareiviai, vaikščiodami sargybos po 3 mones, dabojo tvarkos.

Apie 1 val. ėmė traukti per Vilniц mūsц kariuomenės dalys. Priekyje ėjo gur- guolės, paskui jas ygiavo kuopos. Ėjo eilėmis, tvarkingai. Мatyti buvo nuilsimo. Nei vienas kareivis nebuvo pasitraukęs iš eilės ir nei vienas nebuvo padaręs gyventojams nei ma iausios skriaudos.

Norėdamas susipa inti plačiau su miestu, paprašiau pulkininką Xxxxx, kad paskolintц man savo automobilj. Мano prašymą Anglц misijos pirmininkas sutiko labai maloniai ir aš apie 2½ val. išva iavau stoties link. Visur buvo matyt tokio pat ūpo, kaip ir Jurgio gatvėje. Artinantis prie inomos Vilniuje prekyvietės Halės, pasi-

girdo šaudymц. Publika, daugiausia ydai, prad ioj ėmė dairytis, o paskui leidos bėgti. Мūsц automobilis pasuko j tą pusę, iš kur buvo šaudoma, ir ėmė va iuoti Arkliц gatve, kur daug gra iц aukštц namц. Šaudymas pasidarė tankus: buvo šau- doma iš viršaus, iš abiejц pusiц sutartinai ir taikoma j automobilj. Be to, šūviц buvo girdėti iš visц pusiц, Aušros Vartц gatvėje ir apsupančiose ją aikštėse. Priva iavęs Xxxxxx Xxxxxx, pamačiau einančias mūsц kariuomenės kuopas.

Kai kurie mūsц kareiviai ėmė taip pat šaudyti. Pastebėjęs vartuose kariuome- nės majorą N., prašiau jsakyti nešaudyti. Мūsц dalys buvo sustabdytos ir surikiuo- tos. Šaudymas nutilo, ir mūsц dalys ramiai nuėjo per miestą. Daugiau Lietuvos ka- riuomenės per miestą nebeėjo.

Pusantros valandos praslinkus, pasirodė Vilniaus ir Xxxxxx gatviц kertėje, ties mūsц komendantūra, lenkц raitelis. Pasigirdo iš mūsц komendantūros švilpukas, kad mūsц kareiviai ir milicininkai rinktцs j komendantūrą. Xxxxxx išvaizda vienu metu pasikeitė. Žydai išsislapstė; jц vietoje gatvėse pasirodė lenkц, kurie ir apsupo kareivj, šaukdami „tegyvuoja Lenkija!“ Kai kurie atnešė gėliц ir jdavė kareiviui. Tuojau po to šaligatviais ėmė slinkti lenkц partizanai, driskiai, pa iūrėt, su šautuvais ranko- se, kuopelėmis po 7–10 moniц. Jц tarpe buvo pastebėta daug buvusiц Lietuvos tarnyboje milicininkц, lenkiškai kalbančiц. Kai kurie turėjo rankiniц granatц. Visi traukė mūsц komendantūros link. Jц vienas, prisiartinęs prie komendantūros durц ir pamatęs duryse stovintj mūsц viršininką, šovė j jj iš revolverio, bet nepataikė. Tai buvo lyg signalas. Tuojau po to jvairiuose miesto punktuose pasigirdo šūviц. Parti- zanц būrys iš 30–40 moniц xxxxxx Xxxxxx ir „Bristol“ viešbučius, lyg ko ieškodami, bet nieko neradę, išsiskirstė. Kiek laiko praėjus, iš Xxxxxx viešbučio langц buvo pra- dėta šaudyti j misijц butą, kuris buvo priešais. Prasidėjus šaudymams, visi misijц nariai išėjo j gatvę, pora prancūzц karin. stovėjo komendantūros sargyboje. Staiga j stovinčius vidugatvėj misijц narius buvo pradėta šaudyti iš kulkosvaid iц iš Lukiš- kiц aikštės pusės, bet kulkos prašvilpė viršuje galvц. Мatomai, kulkosvaid iai buvo paslėpti namuose, nes gatvėse nebuvo jц matyti.

Greitai po to Xxxxxx gatve atvyko raiteliц būrys ir apsistojo ties komendantūra. Pulkininkas Reboulis Antantės misijц vardu pareiškė jц vadui, kad esantieji komen- dantūroje kareiviai ir milicininkai yra laikomi Antantės misijц inioje ir globoje, ir prašė susilaikyti nuo ekscesц. Tai buvo pa adėta, bet galutinas atsakymas turėjo būti duotas tik Lenkц armijos vado. Šiuo laiku minia Jurgio ir Vilniaus gatviц kertėj buvo pasilikusi jau keletos šimtц moniц. Pasibaigus kalbėt p. Rebouliui su lenkц karininku, minia ėmė šaukti: „tegyvuoja Lenkija!“, „tegyvuoja Prancūzija!“ Ka koks senis, pras- tai apsirėdęs, sušuko: „tegyvuoja Anglija!“ – minia lyg paraliKuota nutilo ir senio šauks- mas pasiliko be atgarsio. Lyg šiam nemaloniam jspūd iui išsklaidyti minios vadai, vienas ponas ma daug 40–50 m. am iaus, pilnas, raudonas, juodai apsitaisęs (lyg tai būtц daktaras) ir kitas, pilkai apsitaisęs, rodosi gerais naminiais drabu iais, apsupo pulk. Reboulj ir apie 30 kartц iškėlė j orą. Мisijos ėmė grj ti j savo būstinę. Tai pastebė- ję, vadai keliskart pakėlė pulk. Wardą ir kap. Salą be jokio entuziazmo lyg nemalonц jsakymą vykdydami. Tuo pat metu minia lyg ko sujudo: keli nešė j lietuviц ligoninę sunkiai su eistąjj komendantūros kareivj, kuris buvo u silikęs savo sargyboje.

Sutemai stojus, jvairiose ydц apgyventose vietose buvo girdėti riksmц. Prasi- dėjo plėšimai. Plėšė ir kareiviai, ir partizanai. Ц misijas ėmė plaukti moniц su skun-

dais. Ėjo ydai. Krikščioniц nebuvo matyti. Pulk. Xxxxxxxx sudarė ryšj su lenkц ko- manda, pranešinėjo apie skundus ir prašė plėšimus sustabdyti.

Vakare 10 val. misijц atstovai kalbėjosi su gen. Želigovskio štabu.

Lietuvos vyriausybės vardu Xxxxxxxx atstovai pareiškė gen. Xxxxxxxxxxxx pro- testą prieš jsiver imą j Xxxxxx, ne iūrint Lenkц vyriausybės pasi adėjimц ir padary- tц sutarčiц. Kadangi Xxxxxxxx atstovai savo rankose neturi gana jėgц, jie priversti nusilenkti ir išva iuoti iš Vilniaus. Atstovai pareikalavo, kad leistц išeiti su ginklais rankose pasilikusiems komendantūros kareiviams ir milicininkams, vyriausybės ir ministerijц atstovams su šeimynomis ir turtu drauge su misijomis. Ц tai buvo atsaky- ta, kad gen. Xxxxxxxxxxx vald ia sutinkanti išleisti kareivius ir milicininkus rytoj 10 val. rytą, bet reikalaujanti, kad vyriausybės bei ministerijц atstovai ir valdininkai apleistц Xxxxxx ne vėliau 12 val. tą pat dieną. Sekmadienj iš ryto pulk. Reboulis pa- siuntė Xxxxxxxxxxxx notą, kad jo reikalavimas nejvykdomas, nes nėra susisiekimo prie- moniц ir nėra galimybės dėl adresц trūkumo net pranešt valdininkams.

Atsakymo notoje Xxxxxxxxxxx pareikalavo, kad vyriausybės jgaliotinis ir vyres- nieji valdininkai, skaičiuje 12 moniц, apleistц Vilniц sekmadienj, spalio mėn. 10 d. 14 val. Jiems tai atsisakius jvykdyti, visai būsią internuoti. Dėl pasilikusiц Vilniuje Lietu- vos valdininkц ir jц šeimynц, tai jц klausimas būsiąs rišamas, iūrint aplinkybiц, ta- čiau Želigovskio vyriausybė pasiliekanti sau teises juos internuoti kiekvienu atveju.

Sekmadienj, spalio mėn. 10 dieną 10 val. ryto išėjo mūsц komendantūros ka- reiviai ir milicininkai su ginklais rankose, prancūzц karininkui vadovaujant, 2 val. po xxxx xxxxxxxxx ties misijomis, kaip buvo jsakyta, vyriausias vyriausybės jgaliotinis ir aukštesnieji Lietuvos valdininkai. Jiems palydėti susirinko minia, susidedanti iš visц tautц moniц. Pa adėtasai sunkusis automobilis pusvaland iu pavėlavo. Jo be- laukiant, teko pasiklausyti jvairiц kalbц. Цdomu pabrė ti, kad jokiц priekaištц Lietu- vos vald iai nebuvo daroma, be vieno, kad Lietuvos vyriausybė lygiu būdu priimi- nėjo tarnybon ydus ir lenkus ir kad dėl to daug lenkц pasiliko be vietц. Pusiau trečią valandą po piet buvo paduotas sunkusis automobilis ir mes, dvylika moniц, prancūzц ir lenkц karininkц lydimi, su prancūzц vėliava apleidom Vilniц. Mus nu- ve ė j priekines lenkц linijas, ties Vokės upe. Iš ten ėjom patys.

Xxxxx Xxxxxxx Vyriausias vyriausybės jgaliotinis Vilniuje ir atvaduotuose iš okupacijos kraštuose“.

E. RespublikOs PrezidentO p. SteigiamOjO SeimO PirmininkO

19 priedas

A. StulginskiO ir KraŠtO ApsaugOs MinistrO plk. ltn. K. ŽukO jsakymas

„Neprietelingas mūsц kaimynas iš pietц, veidmainingai prisidengdamas ge- nerolo Želigovskio vardu, jsiver ęs j mūsц kraštą u ėmė mūsц sostinę Vilniц, griebė- si visц priemoniц, kad, išplėšus mūsц turtą ir laimę, galutinai pavergtц visą Lietuvos

tautą ir tokiu būdu u duotц mirtiną smūgj Nepriklausomos Lietuvos valstybės gy- vavimui.

Bet narsi mūsц kariuomenė drąsiai stojo j kovą su skaičium didesniu priešu ir, atkakliai gindama savo tėvц emę, mūsц visц laisvę, parodė daug nepaprasto kar-

ygiškumo, daug pasišventimo, sulaikydama ir atstumdama atgal jsiver usius j mū- sц karšto gilumą iaurius lenkц kariuomenės pulkus; ji privertė tokiu būdu priešą skaitytis su Lietuvos karine pajega, kaip su Kariuomenės Vadovybės sumanumu, taip lygiai ir su narsiais jvykdintais atskirц Lietuvos kariuomenės daliц ygiais: ko- vos ties Vilniumi, Giedraičiais, Širvintais aiškiai parodė, kad Lietuvos kariuomenėje dar tebegyvuoja narsioji senц bočiц Gedimino, Vytauto dvasia.

Lietuvos visuomenė, ankštais ryšiais susijusi su savo broliais fronte, padeda ir padės vald iai padaryti viską, kad gyvenimo sąlygas karo lauke kiek galint paleng- vintц. Pastaromis dienomis Lietuvos piliečiai buvo ypatingai savo akis nukreipę fronto pusėn; Lietuvos kariuomenė sunkias pareigas garbingai eidama saviškiц neapvylė, u duodama priešui pasikėsinusiam ygiuoti gilyn j Lietuvą, tinkamą smūgj, priver- tė jj atsitraukti j seniau u imtas pozicijas.

Garbė mūsц kariuomenei, garbė xxxxxx Xxxxxx!“

E. Respublikos Prezidento p. Steigiamojo Seimo Pirmininkas

X. Xxxxxxxxxxx Krašto Apsaugos Ministras plk. ltn. X. Xxxxx

KarO paliaub prOtOkOlas

20 priedas

Xxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxxxx, Lenkц vald ios prie Tautц Sąjungos Militarinės kontrolės komisijos atstovas, turėdamas Lenkц vyriausybės jgaliojimą jos vardu pa- sirašyti kiekvieną militarinės ar politinės rūšies aktą sąryšy su Tautц Sąjungos nuta- rimц pildymu, gavęs iš generolo Želigovskio pasi adėjimą pildyti šiame protokole surašytas sąlygas ir iš Lenkц vald ios garantiją, kad tos sąlygos generolo Želigovskio bus pildomos.

Iš vienos pusės

Ir Xxxxx Xxxxxxx, Lietuvos vald ios prie Tautц Sąjungos Militarinės kontrolės komisijos atstovas ir ponas xxxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx, generalinio Lietu- vos kariuomenės štabo viršininkas, jgalioti Lietuvos vald ios jos vardu pasirašyti šj dokumentą,

iš antros pusės

Priima sekantj tekstą, darantj galą karo veiksmams tarp Lietuvos kariuomenės ir kariuomenės generolo Xxxxxxxxxxx:

Patariant Tautц Sąjungos kontrolės komisijai

1) karo veiksmai tarp Lietuvos kariuomenės ir kariuomenės generolo Xxxxxxx- skio pasibaigs 1920 m. lapkričio 30 d. 24 val.

2) Tuojau karo veiksmams pasibaigus karo belaisviai bus pavesti Militarinei kontrolės komisijai.

Tarp dvejц kariuomeniц bus nustatyta neitralinė zona, nelaukiant kol kontro- lės komisija išves tos zonos sienas, pryšakinės abiejц pusiц kariuomenės dalys liks dabar jц laikomose vietose.

Šito protokolo buvo surašyti trys egzemplioriai Vienas Tautц Sąjungos Militarinės kontrolės komisijai Vienas Lenkц vyriausybei

Vienas Lietuvos vyriausybei

Visi trys buvo kontrasignuoti Tautц Sąjungos Militarinei kontrolės komisijai Šis protokolas surašytas Kauno stoty Tautц Sąjungos Militarinės komisijos trau-

kiny 1920 m. lapkričio 29 d. 11 val., esant aukščiau paminėtiems delegatams ir mili- tarinei kontrolės komisijai. Delegatц ir komisijos matytas, perkontroliuotas, patvir- tintas.

Lietuvos delegatai: X. Xxxxxxx (parašas)

X. Xxxxxxxxxxx (parašas) Lenkц delegatas X. Xxxxxxxxxxx (parašas) Tautц Sąjungos Militarinė kontrolės komisija:

S. Lassitch (parašas) Major Xxxxxx (parašas) Colonel Xxxxxxxxx (parašas)

Antspaudas Tautц Sąjungos kontrolės komisija

Vertimo originalui atatinka vyr. ltn. X. Xxxxxx (parašas)

21 priedas

Nuorašas

Lietuvi ir Lenk valdžiOms NOta

(IŠ Taut SąjungOs Militarinės kOntrOlės kOmisijOs)

Sulig 1920 m. lapkričio 29 d. protokolo 3 paragrafo turinio Tautц Sąjungos karinė kontrolės komisija tiksliai pravedė sekančius rube ius neitralės zonos, kuri turi būti Lietuviц armijos ir Želigovslio daliц nustatyta:

1) Iš Lietuviц pusės:

Linija eina per: Jakiance – Strelciški – Kalance – Spengliniki – kol. Panašiški – Žuklėje – Solovjiški – Spindzie – Stravka – Štarejnia – Dovgirdiški – Chovščyzna – Novo Pole – 218 – Kacieliški – 229 – 189 – Seibutany – Mlynek – Gele inkelio tiltas ant upės Bra ola (kairysis krantas) – Amerynis – Podolesie – kairysis krantas Vilijos iki Valeikiški – Viciūnai – Daubariškiai – U ušiliai – Posieki – Rimučiai – Šniponys – Akmeniai – Antanava – Kiemelie – Uličany – Pajuod iai – Juodiškis – vakarц ir

šiaurės krantas Giedraičiц e ero – Jančury – Mezance – šiaurės krantas e ero Osvie iki Olka – šiaurės krantas e ero Baluoša – Labejšiški – Janiški;

2) Iš Lenkц pusės:

Linija eina per: Dekšnie – Mosty – stotis Rudziški – Obale – Jeleniovo – 178 – kelias nuo aukštumos 178 j Stary Mlyn – Gaj – Sejmany (j šiaurę nuo aukštumos 171) – Olsoki (palei aukštumą 201) – Kniazovščizna – Donity – Miciūny – Lodziany

– Jateliūny – Brazola – Surmance – dešinysis krantas Vilijos iki Podvorzance – Pa- kalnie – Siberovka – Plekiški – Javuniuny – Birki – Kvakšy – Migucie – Nugany – Naruniški – Burkile – Jakubance – Svindariški – Kiejdaniele – Pokirny – Mejrance – Podubinki – Maciejeva – Orniany.

(Vokiškas vakarц linijos emėlapis 1:100 000).

Šie rube iai iš kiekvienos pusės reiškia pačią paskutinę sargybц liniją.

Pozicijц linijos pakeitimas, sekantis iš aukščiau nurodytц rube iц, turi būti u baigtas iki 1920 m. gruod io mėn. 3 d. 12 val. ir pranešimas apie išpildymą priva- lo būti prisiцstas komisijon per abiejц vald iц atstovus gruod io 4 d.

Kaunas Nuorašui atatinka:

1920. XII. 1 vyr. ltn. X. Xxxxxx (parašas)