AUSTRIJOS RESPUBLIKOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SUTARTIS
AUSTRIJOS RESPUBLIKOS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SUTARTIS
DĖL PAJAMŲ BEI XXXXXXXX DVIGUBO APMOKESTINIMO IŠVENGIMO
Austrijos Respublika ir Lietuvos Respublika, siekdamos sudaryti Sutartj dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo,
s u s i t a r ė:
1 straipsnis
ASMENYS, KURIEMS TAIKOMA SUTARTIS
Ši Sutartis taikoma asmenims, kurie yra vienos arba abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentai.
2 straipsnis
MOKESČIAI, KURIEMS TAIKOMA SUTARTIS
1. Ši Sutartis taikoma pajamų ir kapitalo mokesčiams, kuriuos ima Susitariančioji Valstybė arba jos politiniai padaliniai ar vietos valdžia, nesvarbu, kokiu būdu jie imami.
2. Pajamų ir kapitalo mokesčiais laikomi visi mokesčiai, kurie imami nuo visų pajamų, viso kapitalo arba nuo pajamų arba kapitalo dalies, jskaitant mokesčius nuo turto vertės padidėjimo pajamų, gaunamų iš kilnojamojo arba nekilnojamojo turto perleidimo, taip pat mokesčiai nuo kapitalo vertės padidėjimo.
3. Šiuo metu galiojantys mokesčiai, kuriems taikoma Sutartis, yra šie:
a) Austrijoje:
1. pajamų mokestis (die Einkommensteuer);
2. pelno mokestis (die Korperschaftsteuer);
3. žemės mokestis (die Grundsteuer);
4. žemės ūkio ir miškininkystės jmonių mokestis (die Abgabe von land- und forstwirtschaftlichen Betrieben);
5. statybinių sklypų žemės vertės mokestis (die Abgabe vom Bodenwert bei unbebauten Grundstücken);
(toliau vadinama - „Austrijos mokestis“);
b) Lietuvoje:
1. pelno mokestis;
2. pajamų mokestis;
3. palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą;
4. nekilnojamojo turto mokestis; (toliau vadinama – „Lietuvos mokestis“).
4. Sutartis taip pat taikoma bet kokiems identiškiems arba iš esmės panašiems mokesčiams, pradėtiems imti po Sutarties pasirašymo dienos papildomai arba vietoj buvusių mokesčių. Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys vieni kitiems praneša apie bet kokius esminius jų atitinkamų mokesčių jstatymų pakeitimus.
3 straipsnis BENDRI APIBRĖŽIMAI
1. Šioje Sutartyje, jeigu kontekstas nereikalauja kitaip:
a) terminas „Austrija“ - tai Austrijos Respublika;
b) terminas „Lietuva“ – tai Lietuvos Respublika, o vartojant geografine prasme – Lietuvos Respublikos teritorija ir bet kuri kita su Lietuvos Respublikos teritorine jūra besiribojanti teritorija, kurioje pagal Lietuvos Respublikos jstatymus ir tarptautinę teisę Lietuva gali naudotis savo teisėmis j jūros dugną ir jo gruntą bei jų gamtos išteklius;
c) terminai „Susitariančioji Valstybė“ ir „kita Susitariančioji Valstybė“ – tai Austrija arba Lietuva, kaip reikalauja kontekstas;
d) terminas „asmuo“ apima fizinj asmenj, kompaniją ir bet kurią kitą asmenų organizaciją;
e) terminas „kompanija“ – tai bet kuri korporacinė organizacija arba bet kuris subjektas, kuris mokesčių tikslais laikomas korporacine organizacija;
f) terminai „Susitariančiosios Valstybės jmonė“ ir „kitos Susitariančiosios Valstybės jmonė“ – tai atitinkamai jmonė, kurią organizuoja Susitariančiosios Valstybės rezidentas, ir jmonė, kurią organizuoja kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas;
g) terminas „tarptautinis gabenimas“ – tai gabenimas laivu ar orlaiviu, kurj vykdo Susitariančiosios Valstybės jmonė, išskyrus atvejus, kai laivas arba orlaivis kursuoja tik tarp vietovių, esančių kitoje Susitariančiojoje Valstybėje;
h) terminas „kompetentingas asmuo“:
i) Austrijoje: finansų federalinis ministras arba jo jgaliotas atstovas;
ii) Lietuvoje: finansų ministras arba jo jgaliotas atstovas;
i) terminas „nacionalinis subjektas“:
i) fizinis asmuo, turintis Susitariančiosios Valstybės pilietybę;
ii) juridinis asmuo, bendrija, asociacija ar kitas subjektas, jgijęs tokj statusą pagal Susitariančiosios Valstybės galiojančius jstatymus.
2. Susitariančiajai Valstybei kuriuo nors metu taikant šią Sutartj, bet kuris joje neapibrėžtas terminas, jei kontekstas nereikalauja kitaip, turi tokią reikšmę, kokią jis tuo metu turi pagal tos Valstybės jstatymus mokesčių, kuriems taikoma ši Sutartis, atžvilgiu; bet kokia termino reikšmė pagal taikomus tos Valstybės mokesčių jstatymus turi viršenybę prieš reikšmę, kuri šiam terminui suteikiama pagal kitus tos Valstybės jstatymus.
4 straipsnis REZIDENTAS
1. Šioje Sutartyje terminas „Susitariančiosios Valstybės rezidentas“ – tai bet kuris asmuo, kuriam pagal tos Valstybės jstatymus nuolatinės gyvenamosios vietos, buvimo vietos, vadovybės buvimo vietos, jmonės registravimo vietos arba kuriuo nors kitu panašiu pagrindu joje nustatyta prievolė mokėti mokestj; terminas taip pat apima tą Valstybę ir bet kurj jos politinj padalinj arba vietos valdžią. Tačiau šis terminas neapima asmens, kuriam toje Valstybėje nustatyta prievolė mokėti mokestj tik todėl, kad toje Valstybėje turi pajamų šaltinj arba kapitalo.
2. Jei pagal 1 dalies nuostatas fizinis asmuo yra abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentas, jo statusas nustatomas taip:
a) jis laikomas rezidentu tik tos Valstybės, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą; jei jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą abiejose Valstybėse, jis laikomas rezidentu tik tos Valstybės, su kuria jo asmeniniai ir ekonominiai ryšiai yra glaudesni (gyvybinių interesų centras);
b) jei negalima nustatyti, kurioje Valstybėje yra jo gyvybinių interesų centras, arba jei nė vienoje iš Valstybių jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jis laikomas rezidentu tik tos Valstybės, kurioje jis paprastai gyvena;
c) jei jis paprastai gyvena abiejose Valstybėse arba negyvena nė vienoje iš jų, jis laikomas rezidentu tik tos Valstybės, kurios nacionalinis subjektas jis yra;
d) jei jis yra abiejų Valstybių arba nėra nė vienos jų nacionalinis subjektas, Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys klausimą sprendžia abipusiu susitarimu.
3. Jei dėl 1 dalies nuostatų asmuo, išskyrus fizinj asmenj, yra abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentas, Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys stengiasi šj klausimą išspręsti abipusiu susitarimu ir nustatyti Sutarties taikymo šiam asmeniui būdą. Jei tokio susitarimo nėra, šios Sutarties tikslais asmuo nelaikomas nė vienos Susitariančiosios Valstybės rezidentu ir negali naudotis šioje Sutartyje numatytomis lengvatomis.
5 straipsnis NUOLATINĖ BUVEINĖ
1. Šioje Sutartyje terminas „nuolatinė buveinė“ – tai nuolatinė komercinės-ūkinės veiklos vieta, per kurią vykdoma visa jmonės komercinė-ūkinė veikla arba jos dalis.
2. Terminas „nuolatinė buveinė“ pirmiausia apima:
a) vadovybės buvimo vietą;
b) filialą;
c) jstaigą;
d) gamyklą;
e) dirbtuvę, ir
f) kasyklą, naftos arba dujų gręžinj, karjerą arba kitą gamtos išteklių gavybos vietą.
3. Statybos aikštelė, statybos, surinkimo ar instaliavimo objektas arba su tuo susijusi priežiūros veikla tik tada yra nuolatinė buveinė, jei tokia aikštelė, objektas arba veikla trunka ilgesnj kaip devynių mėnesių laikotarpj.
4. Nepaisant šio straipsnio ankstesnių nuostatų, laikoma, kad terminas „nuolatinė buveinė“ neapima:
a) patalpų, kurios skirtos tik sandėliuoti, eksponuoti arba pristatyti jmonei priklausančius gaminius arba prekes, naudojimo;
b) jmonei priklausančių gaminių arba prekių atsargų, skirtų tik sandėliuoti, eksponuoti arba pristatyti, laikymo;
c) jmonei priklausančių gaminių arba prekių atsargų, skirtų tik perdirbti kitoje jmonėje, laikymo;
d) nuolatinės komercinės-ūkinės veiklos vietos, naudojamos tik jsigyti jmonei reikalingų gaminių arba prekių arba rinkti jai reikalingą informaciją, laikymo;
e) nuolatinės komercinės-ūkinės veiklos vietos, naudojamos tik bet kuriai kitai parengiamojo arba pagalbinio pobūdžio jmonei skirtai veiklai vykdyti, laikymo;
f) nuolatinės komercinė-ūkinės veiklos vietos, naudojamos tik bet kuriam šios dalies a – e punktuose išvardytos veiklos deriniui, laikymo, jei visa tokios komercinės-ūkinės veiklos vietos veikla, sąlygojama tokio derinio, yra parengiamojo arba pagalbinio pobūdžio.
5. Nepaisant 1 ir 2 dalių nuostatų, kai asmuo, išskyrus tokj, kuris turi nepriklausomo agento statusą ir kuriam taikoma 6 dalis, veikia jmonės vardu ir turi Susitariančiojoje Valstybėje jgaliojimus jmonės vardu sudaryti sutartis ir paprastai tais jgaliojimais naudojasi, laikoma, kad ta jmonė toje Valstybėje turi nuolatinę buveinę bet kuriai veiklai, kurią toks asmuo atlieka tai jmonei, jei tokio asmens veikla neapsiriboja 4 dalyje nurodyta veikla, kurią vykdant per nuolatinę komercinės-ūkinės veiklos vietą, pagal tų dalių nuostatas ši nuolatinė komercinės–ūkinės veiklos vieta netaptų nuolatine buveine.
6. Nelaikoma, kad jmonė Susitariančiojoje Valstybėje turi nuolatinę buveinę, jei ji toje Valstybėje vykdo komercinę-ūkinę veiklą per brokerj, komisionierių arba bet kurj kitą nepriklausomo agento statusą turintj agentą, jei tokia šių asmenų veikla yra jų jprastinė komercinė–ūkinė veikla. Tačiau kai toks agentas veikia vien tik arba beveik vien tik tos jmonės vardu ir kai sąlygos tarp agento ir jmonės skiriasi nuo tų, kurios būtų sudarytos tarp nepriklausomų asmenų, pagal šią dalj toks agentas nelaikomas nepriklausomą statusą turinčiu agentu.
7. Tai, kad kompanija, Susitariančiosios Valstybės rezidentė, kontroliuoja arba yra kontroliuojama kitos kompanijos, kuri yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentė arba kuri vykdo komercinę-ūkinę veiklą (per nuolatinę buveinę arba kitaip) toje kitoje Valstybėje, savaime dar nereiškia, kad viena šių kompanijų yra kitos nuolatinė buveinė.
6 straipsnis
PAJAMOS IŠ NEKILNOJAMOJO TURTO
1. Pajamos, kurias Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna iš kitoje Susitariančiojoje Valstybėje esančio nekilnojamojo turto (jskaitant pajamas iš žemės arba miškų ūkio), gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.
2. Terminas „nekilnojamasis turtas“ turi tokią reikšmę, kokią jis turi pagal tos Susitariančiosios Valstybės, kurioje minimas nekilnojamasis turtas yra, jstatymus. Šios Sutarties nuostatos dėl nekilnojamojo turto taip pat taikomos ir turtui, papildančiam nekilnojamąjj turtą, gyvuliams ir žemės bei miško ūkyje naudojamai jrangai, teisėms, kurioms taikomos jstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teises j žemę, nuostatos, bet kokiam opcionui arba panašiai teisei jsigyti nekilnojamąjj turtą, nekilnojamojo turto uzufruktui ir teisėms j kintamas arba pastovias išmokas kaip atlyginimą už mineralinių telkinių, šaltinių ir kitų gamtos išteklių eksploatavimą arba už teisę juos eksploatuoti; laivai, valtys ir orlaiviai nelaikomi nekilnojamuoju turtu.
3. 1 dalies nuostatos taikomos pajamoms, gaunamoms tiesiogiai naudojant, nuomojant arba bet kuriuo kitu būdu naudojant nekilnojamąjj turtą, taip pat pajamoms iš nekilnojamojo turto perleidimo.
4. Kai nuosavybės teisė j akcijas arba kitos korporacinės teisės kompanijoje suteikia tokių akcijų arba korporacinių teisių savininkui teisę j kompanijos turimą nekilnojamąjj turtą, pajamos, gaunamos tiesiogiai naudojant, nuomojant arba kokiu kitu būdu naudojantis tokia teise, gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje nekilnojamasis turtas yra.
5. 1, 3 ir 4 dalių nuostatos taip pat taikomos pajamoms, gaunamoms iš jmonės nekilnojamojo turto, ir pajamoms iš nekilnojamojo turto, naudojamo savarankiškoms individualioms paslaugoms teikti.
7 straipsnis
KOMERCINĖS-ŪKINĖS VEIKLOS PELNAS
1. Susitariančiosios Valstybės jmonės pelnas apmokestinamas tik toje Valstybėje, jei jmonė nevykdo komercinės-ūkinės veiklos kitoje Susitariančiojoje Valstybėje per ten esančią nuolatinę buveinę. Jei jmonė komercinę-ūkinę veiklą vykdo minėtu būdu, jmonės pelnas gali būti apmokestinamas kitoje Valstybėje, bet tik tiek, kiek jo priskiriama tai nuolatinei buveinei.
2. Atsižvelgiant j 3 dalies nuostatas, kai Susitariančiosios Valstybės jmonė vykdo komercinę- ūkinę veiklą kitoje Susitariančiojoje Valstybėje per ten esančią nuolatinę buveinę, kiekvienoje Susitariančiojoje Valstybėje tai nuolatinei buveinei priskiriamas toks pelnas, kokj ji galėtų gauti, jei būtų atskira ir savarankiška jmonė, besiverčianti tokia pat arba panašia veikla tokiomis pat arba panašiomis sąlygomis, ir veiktų visiškai nepriklausomai nuo jmonės, kurios nuolatinė buveinė ji yra.
3. Nustatant nuolatinės buveinės pelną, leidžiama atimti su nuolatine buveine susijusias išlaidas, jskaitant valdymo ir bendras administravimo išlaidas, patirtas toje Valstybėje, kurioje nuolatinė buveinė yra, arba kitur.
4. Jei Susitariančiojoje Valstybėje jprasta nustatyti nuolatinei buveinei priskiriamą pelną proporcingai paskirstant visą jmonės pelną tarp jvairių jos padalinių, 2 dalies nuostatos netrukdo tai Susitariančiajai Valstybei nustatyti apmokestinamąjj pelną tokiu jprastu proporcingo paskirstymo būdu; tačiau taikomas proporcingo paskirstymo metodas turi būti toks, kad jo rezultatai neprieštarautų šiame straipsnyje išdėstytiems principams.
5. Nuolatinei buveinei nepriskiriamas joks pelnas, jei ta nuolatinė buveinė tik perka jmonei gaminius arba prekes.
6. Taikant ankstesnes šio straipsnio dalis, nuolatinei buveinei priskiriamas pelnas kasmet nustatomas tuo pačiu metodu, jei neatsiranda svarios ir pakankamos priežasties daryti kitaip.
7. Kai pelnas apima pajamas, kurios atskirai aptariamos kituose šios Sutarties straipsniuose, šio straipsnio nuostatos neturi jtakos kitų straipsnių nuostatoms.
8. Šiame straipsnyje terminas „pelnas“ apima pelną, kurj gauna anoniminis partneris dalyvaudamas pagal Austrijos teisę sukurtoje anoniminėje bendrijoje (stille Gesellschaft).
8 straipsnis LAIVININKYSTĖ IR ORO TRANSPORTAS
1. Susitariančiosios Valstybės jmonės pelnas, gaunamas tarptautiniam gabenimui naudojant laivus arba orlaivius, apmokestinamas tik toje Valstybėje.
2. 1 dalies nuostatos taip pat taikomos pelnui, gaunamam dalyvaujant pule, bendroje komercinėje-ūkinėje veikloje arba tarptautinėje agentūroje.
9 straipsnis SUSIJUSIOS ĮMONĖS
1. Tuo atveju, kai:
a) Susitariančiosios Valstybės jmonė tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja kitos Susitariančiosios Valstybės jmonės valdyme, kontrolėje arba kapitale, arba
b) tie patys asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja vienos Susitariančiosios Valstybės jmonės ir kitos Susitariančiosios Valstybės jmonės valdyme, kontrolėje arba kapitale,
ir kiekvienu atveju tų dviejų jmonių tarpusavio komerciniuose arba finansiniuose santykiuose sudaromos arba nustatomos sąlygos, besiskiriančios nuo tų, kurios būtų tarp nepriklausomų jmonių, tada bet koks pelnas, kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienai iš tų jmonių, bet dėl tokių sąlygų jai nepriskiriamas, gali būti jskaičiuojamas j tos jmonės pelną ir atitinkamai apmokestinamas.
2. Kai Susitariančioji Valstybė jskaičiuoja j tos Valstybės jmonės pelną – ir atitinkamai apmokestina – pelną, kuris buvo apmokestintas kaip kitos Susitariančiosios Valstybės jmonės pelnas toje kitoje Valstybėje, ir taip jskaičiuotas pelnas yra pelnas, kuris būtų priskirtas pirmiau minėtos Valstybės jmonei, jei tarp tų dviejų jmonių būtų sudarytos tokios sąlygos, kokios yra tarp nepriklausomų jmonių, tada ta kita Valstybė atitinkamai koreguoja joje imamo tokio pelno mokesčio sumą. Nustatant, kaip šią sumą reikia koreguoti, atsižvelgiama j kitas šios Sutarties nuostatas, o prireikus Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys vieni su kitais konsultuojasi.
10 straipsnis DIVIDENDAI
1. Dividendai, kuriuos kompanija, Susitariančiosios Valstybės rezidentė, moka kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinami toje kitoje Valstybėje.
2. Tačiau tokie dividendai taip pat gali būti apmokestinami toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentė yra dividendus mokanti kompanija, ir pagal tos Valstybės jstatymus, bet jei faktiškasis dividendų savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali būti didesnis kaip:
a) 5 procentai bendros dividendų sumos, jeigu faktiškasis savininkas yra kompanija (išskyrus bendriją), kuri dividendus mokančioje kompanijoje tiesiogiai turi ne mažiau kaip 25 procentus kapitalo;
b) 15 procentų bendros dividendų sumos visais kitais atvejais.
Ši dalis neturi jtakos kompanijos pelno, iš kurio mokami dividendai, apmokestinimui.
3. Šiame straipsnyje terminas „dividendai“ – tai pajamos iš akcijų, „jouissance“ akcijų arba
„jouissance“ teisių, kasybos akcijų, steigėjo akcijų arba kitų dalyvavimo pelne teisių, kurios nėra skoliniai reikalavimai, taip pat pajamos iš kitų korporacinių teisių, kurios pagal Valstybės, kurios rezidentė yra pelną skirstanti kompanija, jstatymus yra apmokestinamos kaip pajamos iš akcijų.
4. 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, jei faktiškasis dividendų savininkas, būdamas Susitariančiosios Valstybės rezidentas, vykdo komercinę-ūkinę veiklą kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentė yra dividendus mokanti kompanija, per joje esančią nuolatinę buveinę arba toje kitoje Valstybėje teikia savarankiškas individualias paslaugas iš joje esančios nuolatinės bazės, o holdingas, už kurj mokami dividendai, yra faktiškai susijęs su tokia nuolatine buveine arba nuolatine baze. Tokiu atveju taikomos atitinkamai 7 straipsnio arba 14 straipsnio nuostatos.
5. Kai kompanija, kuri yra Susitariančiosios Valstybės rezidentė, gauna pelno arba pajamų iš kitos Susitariančiosios Valstybės, ta kita Valstybė negali apmokestinti kompanijos mokamų dividendų jokiu mokesčiu, išskyrus atvejus, kai tokie dividendai yra mokami tos kitos Valstybės rezidentui arba kai holdingas, už kurj yra mokami dividendai, yra efektyviai susijęs su toje kitoje Valstybėje esančia nuolatine buveine arba nuolatine baze; taip pat negali apmokestinti kompanijos nepaskirstyto pelno mokesčiu, taikomu kompanijos nepaskirstytam pelnui, netgi tuo atveju, kai mokamus dividendus arba nepaskirstytą pelną, visą arba jo dalj, sudaro pelnas arba pajamos, susidarantys toje kitoje Valstybėje.
11 straipsnis PALŪKANOS
1. Palūkanos, susidarančios Susitariančiojoje Valstybėje ir mokamos kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.
2. Tačiau tokios palūkanos taip pat gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje jos susidaro, ir pagal tos Valstybės jstatymus, bet jei faktiškasis palūkanų savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali būti didesnis kaip 10 procentų bendros palūkanų sumos.
3. Nepaisant 2 dalies nuostatų,
a) palūkanos, susidarančios Susitariančiojoje Valstybėje, kurias gauna ir kurių faktiškasis savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės Vyriausybė, jskaitant jos politinius padalinius ir vietos valdžią, centrinis bankas arba finansinė institucija, nuosavybės teise visiškai priklausanti tai Vyriausybei, arba palūkanos, gaunamos iš paskolų, kurioms garantiją suteikė ta Vyriausybė, atleidžiamos nuo mokesčio pirmiau minėtoje Valstybėje;
b) Susitariančiojoje Valstybėje susidarančios palūkanos apmokestinamos tik kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, jeigu:
i) gavėjas yra tos kitos Valstybės rezidentas,
ii) toks gavėjas yra tos kitos Valstybės jmonė bei palūkanų faktiškasis savininkas,
iii) palūkanos mokamos dėl jsiskolinimo, atsiradusio tai jmonei pardavus kreditan bet kokią prekę arba pramoninę, komercinę arba mokslinę jrangą pirmiau minėtos Valstybės jmonei, išskyrus atvejus, kai pardavimas arba jsiskolinimas yra tarp susijusių asmenų.
4. Šiame straipsnyje terminas „palūkanos“ – tai pajamos iš bet kokios rūšies skolinių reikalavimų, nesvarbu, ar jos apsaugotos jkaitu ar ne, ypač pajamos iš vyriausybės vertybinių popierių ir iš obligacijų arba skolinių jsipareigojimų, jskaitant su tokiais vertybiniais popieriais, obligacijomis arba skoliniais jsipareigojimais susijusias premijas ir laimėjimus. Sankcijos už pavėluotus mokėjimus pagal šj straipsnj nelaikomos palūkanomis.
5. 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, jei faktiškasis palūkanų savininkas, būdamas Susitariančiosios Valstybės rezidentas, vykdo komercinę-ūkinę veiklą kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje susidaro palūkanos, per joje esančią nuolatinę buveinę arba toje kitoje Valstybėje teikia savarankiškas individualias paslaugas iš joje esančios nuolatinės bazės, o skolinis reikalavimas, už kurj mokamos palūkanos, yra faktiškai susijęs su tokia nuolatine buveine arba nuolatine baze. Tokiu atveju taikomos atitinkamai 7 straipsnio arba 14 straipsnio nuostatos.
6. Laikoma, kad palūkanos susidaro Susitariančiojoje Valstybėje, kai jų mokėtojas yra tos Valstybės rezidentas. Tačiau kai palūkanas mokantis asmuo, nesvarbu, ar jis yra Susitariančiosios Valstybės rezidentas ar ne, turi Susitariančiojoje Valstybėje nuolatinę buveinę arba nuolatinę bazę, dėl kurių atsirado jsiskolinimas, už kurj mokamos palūkanos, ir tokios palūkanos priskiriamos tai nuolatinei buveinei arba nuolatinei bazei, tada laikoma, kad tokios palūkanos susidaro Valstybėje, kurioje toji nuolatinė buveinė arba nuolatinė bazė yra.
7. Jei dėl ypatingų santykių tarp mokėtojo ir faktiškojo savininko arba tarp jų abiejų ir kokio nors kito asmens palūkanų suma, tenkanti skoliniam reikalavimui, už kurj jos mokamos, yra didesnė už sumą, dėl kurios mokėtojas ir faktiškasis savininkas būtų susitarę, jei tokių santykių nebūtų, tai šio straipsnio nuostatos taikomos tik pastarajai sumai. Tokiu atveju išmokų perviršis lieka apmokestinamas pagal kiekvienos Susitariančiosios Valstybės jstatymus, atsižvelgiant j kitas šios Sutarties nuostatas.
12 straipsnis HONORARAS
1. Honoraras, susidarantis Susitariančiojoje Valstybėje ir mokamas kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinamas toje kitoje Valstybėje.
2. Tačiau toks honoraras taip pat gali būti apmokestinamas toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje jis susidaro, ir pagal tos Valstybės jstatymus, bet jei faktiškasis honoraro savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali būti didesnis kaip:
a) 5 procentai bendros honoraro sumos, mokamos už naudojimąsi pramonine, komercine arba moksline jranga;
b) 10 procentų bendros honoraro sumos visais kitais atvejais.
3. Šiame straipsnyje terminas „honoraras“ – tai bet kokios rūšies išmoka, gaunama kaip atlygis už naudojimąsi arba teisę naudotis literatūros, meno ar mokslo kūrinio, jskaitant kino filmus ir filmus arba jrašus juostose radijo ar televizijos transliacijoms, autorių teisėmis, bet kokiu patentu, prekių ženklu, dizainu ar modeliu, planu, slapta formule ar procesu arba už naudojimąsi arba teisę naudotis pramonine, komercine arba moksline jranga, arba už informaciją apie pramoninę, komercinę ar mokslinę patirtj.
4. 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, jei faktiškasis honoraro savininkas, būdamas Susitariančiosios Valstybės rezidentas, vykdo komercinę-ūkinę veiklą kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje susidaro honoraras, per joje esančią nuolatinę buveinę arba toje kitoje Valstybėje teikia savarankiškas individualias paslaugas iš joje esančios nuolatinės bazės, o teisė arba turtas, už kuriuos mokamas honoraras, yra faktiškai susiję su tokia nuolatine buveine arba nuolatine baze. Tokiu atveju taikomos atitinkamai 7 straipsnio arba 14 straipsnio nuostatos.
5. Laikoma, kad honoraras susidaro Susitariančiojoje Valstybėje, kai jo mokėtojas yra tos Valstybės rezidentas. Tačiau kai honorarą mokantis asmuo, nesvarbu, ar jis yra Susitariančiosios Valstybės rezidentas ar ne, turi Susitariančiojoje Valstybėje nuolatinę buveinę arba nuolatinę bazę, dėl kurios atsirado jsipareigojimas mokėti honorarą, ir toks honoraras priskiriamas tai nuolatinei buveinei arba nuolatinei bazei, tada laikoma, kad toks honoraras susidaro Valstybėje, kurioje toji nuolatinė buveinė arba nuolatinė bazė yra.
6. Jei dėl ypatingų santykių tarp mokėtojo ir faktiškojo savininko arba tarp jų abiejų ir kokio nors kito asmens honoraro suma, tenkanti naudojimui, teisei arba informacijai, už kuriuos jis mokamas, yra didesnė už sumą, dėl kurios mokėtojas ir faktiškasis savininkas būtų susitarę, jei tokių santykių nebūtų, tai šio straipsnio nuostatos taikomos tik pastarajai sumai. Tokiu atveju išmokų perviršis lieka apmokestinamas pagal kiekvienos Susitariančiosios Valstybės jstatymus, atsižvelgiant j kitas šios Sutarties nuostatas.
13 straipsnis
TURTO VERTĖS PADIDĖJIMO PAJAMOS
1. Turto vertės padidėjimo pajamos arba pajamos, kurias Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna iš 6 straipsnyje nurodyto ir kitoje Susitariančiojoje Valstybėje esančio nekilnojamojo turto perleidimo arba iš kompanijos, kurios aktyvų didžiąją dalj sudaro toks turtas, akcijų perleidimo, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.
2. Turto vertės padidėjimo pajamos, gaunamos perleidus kilnojamąjj turtą, sudarantj nuolatinės buveinės, kurią Susitariančiosios Valstybės jmonė turi kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, komercinei- ūkinei veiklai naudojamo turto dalj, arba kilnojamąjj turtą, priskiriamą nuolatinei bazei, kurią Susitariančiosios Valstybės rezidentas turi kitoje Susitariančiojoje Valstybėje savarankiškų individualių paslaugų teikimui, jskaitant tokias turto vertės padidėjimo pajamas, gaunamas perleidus tokią nuolatinę buveinę (atskirai arba kartu su visa jmone) arba tokią nuolatinę bazę, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.
3. Turto vertės padidėjimo pajamos, kurias Susitariančios Valstybės jmonė, gauna iš šios jmonės tarptautiniams gabenimams naudojamų laivų arba orlaivių perleidimo, arba iš su tokių laivų arba orlaivių naudojimu susijusio kilnojamojo turto perleidimo, apmokestinamos tik toje Valstybėje.
4. Turto vertės padidėjimo pajamos, gaunamos iš bet kurio kito turto, išskyrus 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą turtą, perleidimo, apmokestinamos tik toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentas yra turtą perleidęs asmuo.
14 straipsnis SAVARANKIŠKOS INDIVIDUALIOS PASLAUGOS
1. Pajamos, kurias fizinis asmuo, Susitariančiosios Valstybės rezidentas, gauna teikdamas profesines paslaugas arba vykdydamas kitokią savarankiško pobūdžio veiklą, apmokestinamos tik toje Valstybėje, jei jis neturi nuolatinės bazės, kurią gali reguliariai naudoti kitoje Susitariančiojoje Valstybėje savo veiklai vykdyti. Jei jis tokią nuolatinę bazę turi, pajamos gali būti apmokestinamos kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, tačiau tik tiek, kiek jų priskiriama tai nuolatinei bazei. Tuo tikslu, jei fizinis asmuo, kuris yra Susitariančiosios Valstybės rezidentas, kitoje Susitariančiojoje Valstybėje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tam tikrais fiskaliniais metais, ištisai arba su pertraukomis išbūna ilgiau kaip 183 dienas, laikoma, kad jis turi nuolatinę bazę, kurią gali reguliariai naudoti toje kitoje Valstybėje, o pajamos, gaunamos iš pirmiau minėtos veiklos toje kitoje Valstybėje, priskiriamos tai nuolatinei bazei.
2. Xxxxxxxx „profesinės paslaugos“ pirmiausia apima savarankišką mokslinę, literatūrinę, meninę, auklėjamąją arba mokomąją veiklą, taip pat savarankišką gydytojų, teisininkų, inžinierių, architektų, stomatologų ir buhalterių veiklą.
15 straipsnis
SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJUSI VEIKLA
1. Atsižvelgiant j 16, 18 ir 19 straipsnių nuostatas, algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai, kuriuos Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna už samdomąjj darbą, apmokestinami tik toje Valstybėje, jeigu samdomasis darbas nėra atliekamas kitoje Susitariančiojoje Valstybėje. Jei samdomasis darbas atliekamas kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, už jj gaunamas atlyginimas gali būti apmokestinamas toje kitoje Valstybėje.
2. Nepaisant 1 dalies nuostatų, atlyginimas, kurj Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna už kitoje Susitariančiojoje Valstybėje atliekamą samdomąjj darbą, apmokestinamas tik pirmiau minėtoje Valstybėje, jei:
a) gavėjas kitoje Valstybėje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tam tikrais fiskaliniais metais, ištisai arba su pertraukomis išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas, ir
b) atlyginimą moka darbdavys, kuris nėra kitos Valstybės rezidentas, arba atlyginimas mokamas jo vardu, ir
c) atlyginimas nėra priskiriamas nuolatinei buveinei arba nuolatinei bazei, kurią darbdavys turi kitoje Valstybėje.
3. Nepaisant šio straipsnio ankstesnių nuostatų, atlyginimas už samdomąjj darbą, atliekamą laive arba orlaivyje, kurj tarptautiniam gabenimui naudoja Susitariančiosios Valstybės jmonė, gali būti apmokestinamas toje Valstybėje.
16 straipsnis DIREKTORIŲ ATLYGINIMAI
Direktorių atlyginimai ir kitos panašios išmokos, kurias Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna kaip kompanijos, kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentės, direktorių valdybos arba bet kokio kito panašaus jos organo narys, gali būti apmokestinami toje kitoje Valstybėje.
17 straipsnis MENININKAI IR SPORTININKAI
1. Nepaisant 7, 14 ir 15 straipsnių nuostatų, pajamos, kurias Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna kaip atlikėjas, pavyzdžiui, teatro, kino, radijo arba televizijos meno darbuotojas arba muzikantas, arba kaip sportininkas už tokią savo individualią veiklą kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.
2. Jei pajamos iš individualios atlikėjo arba sportininko vykdomos tokios veiklos priskiriamos ne pačiam atlikėjui arba sportininkui, bet kitam asmeniui, tai tos pajamos, nepaisant 7, 14 ir 15 straipsnių nuostatų, gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje atlikėjas arba sportininkas šią veiklą vykdo.
3. 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pajamoms, gaunamoms už atlikėjo arba sportininko veiklą Susitariančiojoje Valstybėje, jei jo vizitas j tą Valstybę visiškai arba didžiąja dalimi finansuojamas iš vienos arba abiejų Susitariančiųjų Valstybių arba jų politinių padalinių ar vietos valdžios viešųjų fondų. Tokiu atveju pajamos apmokestinamos tik toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentas yra atlikėjas arba sportininkas.
18 straipsnis PENSIJOS
Atsižvelgiant j 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, pensijos ir kiti panašūs atlyginimai, mokami Susitariančiosios Valstybės rezidentui už praeityje dirbtą samdomąjj darbą, apmokestinami tik toje Valstybėje.
19 straipsnis VALSTYBĖS TARNYBA
1. a) Algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai, išskyrus pensiją, kuriuos Susitariančioji Valstybė arba jos politinis padalinys ar vietos valdžia moka fiziniam asmeniui už tarnybą tai Valstybei arba padaliniui ar valdžiai, apmokestinami tik toje Valstybėje.
b) Tačiau tokios algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai apmokestinami tik kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, jei tarnyba atliekama toje Valstybėje ir fizinis asmuo yra tos Valstybės rezidentas, kuris:
i) yra tos Valstybės pilietis; arba
ii) tapo tos Valstybės rezidentu ne tik dėl atliekamos tarnybos.
2. a) Bet kokia pensija, kurią fiziniam asmeniui moka Susitariančioji Valstybė arba jos politinis padalinys ar vietos valdžia arba kuri mokama iš jų sukurtų fondų už tarnybą tai Valstybei arba padaliniui ar valdžiai, apmokestinama tik toje Valstybėje.
b) Tačiau tokia pensija apmokestinama tik kitoje Susitariančioje Valstybėje, jei fizinis asmuo yra tos Valstybės rezidentas ir nacionalinis subjektas.
3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos atlyginimams, mokamiems Austrijos Užsienio prekybos jgaliotiniui Lietuvoje bei Austrijos Užsienio prekybos jgaliotinio personalo nariams.
4. 15, 16, 17 ir 18 straipsnių nuostatos taikomos algoms, darbo užmokesčiui ir kitam panašiam atlyginimui bei pensijoms, mokamiems už darbą, susijusj su Susitariančiosios Valstybės arba jos politinio vieneto ar vietos valdžios vykdoma komercine-ūkine veikla.
20 straipsnis STUDENTAI
Išmokos, kurias savo pragyvenimui, mokymuisi arba praktiniam tobulinimuisi gauna studentas, mokinys ar praktikantas, kuris yra arba prieš pat atvykdamas j Susitariančiąją Valstybę buvo kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas ir kuris pirmiau minėtoje Valstybėje yra tik mokymosi arba praktinio tobulinimosi tikslais, nėra apmokestinamos pirmiau minėtoje Valstybėje, jei tos išmokos gaunamos iš šaltinių, esančių už tos Valstybės ribų.
21 straipsnis
VEIKLA KONTINENTINIAME ŠELFE
1. Šio straipsnio nuostatos taikomos nepaisant šios Sutarties 4–20 straipsnių nuostatų.
2. Šiame straipsnyje terminas „veikla kontinentiniame šelfe“ – tai Susitariančiosios Valstybės kontinentiniame šelfe vykdoma veikla, susijusi su toje Valstybėje esančio jūros dugno ir grunto bei jų gamtos išteklių žvalgymu arba eksploatavimu.
3. Asmuo, kuris yra Susitariančiosios Valstybės rezidentas ir vykdo veiklą kitos Susitariančiosios Valstybės kontinentiniame šelfe, atsižvelgiant j 4 dalj, laikomas vykdančiu komercinę-ūkinę veiklą toje kitoje Valstybėje per joje esančią nuolatinę buveinę arba nuolatinę bazę.
4. 3 dalies nuostatos netaikomos, kai veikla kontinentiniame šelfe bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai arba su pertraukomis trunka ne ilgiau kaip 30 dienų. Šios dalies tikslams:
a) laikoma, kad veikla kontinentiniame šelfe, kurią vykdo asmuo, susijęs su kitu asmeniu, yra vykdoma to kito asmens, jei tokia veikla yra iš esmės tokia pati kaip ta, kurią vykdo pirmiau minėtas asmuo, išskyrus tą veiklos dalj, kuri vykdoma tuo pačiu metu, kaip ir jo paties veikla;
b) laikoma, kad asmuo yra susijęs su kitu asmeniu, jei vieną jų tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kitas arba jei juos abu tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiasis asmuo arba tretieji asmenys.
5. Algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai, kuriuos Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna už samdomąjj darbą, susijusj su kitos Susitariančiosios Valstybės kontinentiniame šelfe vykdoma veikla, gali būti apmokestinami toje kitoje Valstybėje, bet tik ta dalis, kuri gaunama už darbą, atliekamą tos kitos Valstybės kontinentiniame šelfe. Tačiau tokie atlyginimai apmokestinami tik pirmiau minėtoje Valstybėje, jei samdomasis darbas atliekamas darbdaviui, kuris nėra tos kitos Valstybės rezidentas, ir toks darbas bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai arba su pertraukomis trunka ne ilgiau kaip 30 dienų.
6. Turto vertės padidėjimo pajamos, kurias Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna, perleisdamas:
a) žvalgymo arba eksploatavimo teises; arba
b) kitoje Susitariančiojoje Valstybėje esantj turtą, kurio naudojimas susijęs su tos kitos Valstybės kontinentiniame šelfe vykdoma veikla; arba
c) akcijas, kurių vertę arba didesniąją jų vertės dalj tiesiogiai arba netiesiogiai sudaro tokios teisės arba toks turtas arba tokios teisės ir toks turtas kartu paėmus;
gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.
Šioje dalyje terminas „žvalgymo arba eksploatavimo teisės“ – tai teisės j aktyvus, sukurtus vykdant veiklą kitos Susitariančiosios Valstybės kontinentiniame šelfe, arba j tokių aktyvų dalj, arba j naudą iš jų.
22 straipsnis KITOS PAJAMOS
1. Susitariančiosios Valstybės rezidento pajamų rūšys, nesvarbu, kur susidarančios, ir neaptartos šios Sutarties ankstesniuose straipsniuose, apmokestinamos tik toje Valstybėje.
2. 1 dalies nuostatos netaikomos pajamoms, išskyrus pajamas iš 6 straipsnio 2 dalyje apibrėžto nekilnojamojo turto, jei tokių pajamų gavėjas, būdamas Susitariančiosios Valstybės rezidentas, vykdo komercinę-ūkinę veiklą kitoje Susitariančiojoje Valstybėje per joje esančią nuolatinę buveinę arba toje kitoje Valstybėje teikia savarankiškas individualias paslaugas iš joje esančios nuolatinės bazės, o teisė arba turtas, už kuriuos gaunamos pajamos, yra faktiškai susiję su ta nuolatine buveine arba nuolatine baze. Tokiu atveju taikomos atitinkamai 7 straipsnio arba 14 straipsnio nuostatos.
23 straipsnis KAPITALAS
1. Kapitalas, sudarytas iš 6 straipsnyje nurodyto nekilnojamojo turto, priklausančio Susitariančiosios Valstybės rezidentui ir esančio kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, gali būti apmokestinamas toje kitoje Valstybėje.
2. Kapitalas, sudarytas iš kilnojamojo turto, sudarančio nuolatinės buveinės, kurią Susitariančiosios Valstybės jmonė turi kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, komercinei-ūkinei veiklai naudojamo turto dalj, arba iš kilnojamojo turto, priskiriamo nuolatinei bazei, kurią Susitariančiosios Valstybės rezidentas turi kitoje Susitariančiojoje Valstybėje savarankiškų individualių paslaugų teikimui, gali būti apmokestinamas toje kitoje Valstybėje.
3. Kapitalas, sudarytas iš laivų ir orlaivių, kuriuos Susitariančiosios Valstybės jmonė naudoja tarptautiniam gabenimui, ir kapitalas, sudarytas iš kilnojamojo turto, susijusio su tokių laivų arba orlaivių naudojimu, apmokestinamas tik toje Valstybėje.
4. Visos kitos Susitariančiosios Valstybės rezidento kapitalo dalys apmokestinamos tik toje Valstybėje.
24 straipsnis
DVIGUBO APMOKESTINIMO PANAIKINIMAS
1. Austrijos rezidento atveju dvigubas apmokestinimas panaikinamas tokiu būdu:
a) Kai Austrijos rezidentas gauna pajamų arba turi kapitalo, kurie remiantis šios Sutarties nuostatomis gali būti apmokestinami Lietuvoje, Austrija, atsižvelgdama j b - e punktų nuostatas, atleidžia tokias pajamas arba kapitalą nuo mokesčio.
b) Kai Austrijos rezidentas gauna pajamų rūšių, kurios pagal 10, 11 ir 12 straipsnių nuostatas gali būti apmokestinamos Lietuvoje, Austrija leidžia iš to rezidento pajamų mokesčio atimti sumą, lygią Lietuvoje sumokėtam mokesčiui. Tačiau ta atimama suma neturi būti didesnė už tą prieš atėmimą apskaičiuoto mokesčio dalj, kuri yra priskiriama tokioms Lietuvoje gautoms pajamų rūšims;
c) Xxx pagal šios Sutarties nuostatas Austrijos rezidento gautos pajamos arba turimas kapitalas yra atleidžiamas nuo mokesčio Austrijoje, nepaisant to Austrija, apskaičiuodama mokesčio dydj likusioms to rezidento pajamoms arba kapitalui, gali atsižvelgti j neapmokestinamas pajamas arba kapitalą;
d) Pajamos, kurias gauna Austrijos rezidentas ir kurios, Austrijos manymu, pagal šią Sutartj turi būti apmokestinamos Lietuvoje, gali vis dėlto būti apmokestintos Austrijoje, jeigu po abipusio susitarimo procedūros Lietuva atleidžia tas pajamas nuo pagal šią Sutartj taikomo mokesčio;
e) Jei kompanija, Austrijos rezidentė, gauna dividendus iš kompanijos, kuri yra Lietuvos rezidentė ir kurioje jai priklauso ne mažiau kaip 10 procentų akcinio kapitalo, Austrija neapmokestina tokių dividendų pagal sąlygas, kurios yra nustatytos bendrai taikomose Austrijos jstatymų nuostatose dėl tarptautinės holdingo privilegijos.
2. Lietuvos rezidento atveju dvigubas apmokestinimas panaikinamas tokiu būdu:
a) Kai Lietuvos rezidentas gauna pajamų arba turi kapitalo, kurie remiantis šia Sutartimi gali būti apmokestinami Austrijoje, Lietuva, jei jos vidaus jstatymai nenumato palankesnio apmokestinimo, leidžia:
i) iš to rezidento pajamų mokesčio atimti sumą, lygią Austrijoje sumokėtam tokių pajamų mokesčiui;
ii) iš to rezidento kapitalo mokesčio atimti sumą, lygią Austrijoje sumokėtam tokio kapitalo mokesčiui.
Tačiau bet kuriuo atveju ta atimama suma neturi būti didesnė už tą prieš atėmimą apskaičiuoto Lietuvos pajamų mokesčio arba kapitalo mokesčio dalj, kuri yra priskiriama atitinkamai pajamoms arba kapitalui, kurie gali būti apmokestinami Austrijoje.
b) Jei kompanija, Lietuvos rezidentė, gauna dividendus iš kompanijos, kuri yra Austrijos rezidentė ir kurioje jai priklauso mažiausiai 10 procentų akcijų, turinčių visas balsavimo teises, a punkto tikslams Austrijoje mokamas mokestis apima ne tik mokestj, mokamą nuo dividendų, bet ir mokestj, mokamą nuo tos kompanijos pelno, iš kurio mokami dividendai.
25 straipsnis NEDISKRIMINAVIMAS
1. Susitariančiosios Valstybės nacionalinių subjektų bet koks apmokestinimas arba bet kokie su juo susiję reikalavimai kitoje Susitariančiojoje Valstybėje esant tokioms pat aplinkybėms, ypač rezidavimo požiūriu, neturi būti kitokie arba didesni už tos kitos Valstybės nacionalinių subjektų esamą arba galimą apmokestinimą ir su juo susijusius reikalavimus. Nepaisant 1 straipsnio nuostatų, ši nuostata taip pat taikoma asmenims, kurie nėra vienos arba abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentai.
2. Nuolatinės buveinės, kurią Susitariančiosios Valstybės jmonė turi kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, apmokestinimas toje kitoje Valstybėje neturi būti mažiau palankus negu tos kitos Valstybės tą pačią veiklą vykdančių jmonių apmokestinimas. Ši nuostata neturi būti aiškinama kaip jpareigojanti Susitariančiąją Valstybę apmokestinant teikti kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentams kokias nors asmenines nuolaidas, lengvatas arba sumažinimus, kokie yra teikiami jos rezidentams dėl jų civilinio statuso arba šeimyninių aplinkybių.
3. Išskyrus atvejus, kai taikomos 9 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 7 dalies arba 12 straipsnio 6 dalies nuostatos, palūkanos, honoraras ir kitos išmokos, kuriuos Susitariančiosios Valstybės jmonė moka kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, nustatant tokios jmonės apmokestinamąjj pelną atimami tokiomis pat sąlygomis, kaip ir mokami pirmiau minėtos Valstybės rezidentui. Taip pat bet kokios Susitariančiosios Valstybės jmonės skolos kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, nustatant tokios jmonės apmokestinamąjj kapitalą, atimamos tokiomis pat sąlygomis, kaip ir skolos pirmiau minėtos Valstybės rezidentui.
4. Susitariančiosios Valstybės jmonių, kurių visas kapitalas arba jo dalis priklauso vienam arba daugiau kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentų arba yra jų tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamas, bet koks apmokestinimas arba bet kokie su juo susiję reikalavimai pirmiau minėtoje Valstybėje neturi būti kitokie arba didesni už pirmiau minėtos Valstybės kitų panašių jmonių esamą arba galimą apmokestinimą ir su juo susijusius reikalavimus.
5. Nepaisant 2 straipsnio nuostatų, šio straipsnio nuostatos taikomos visų rūšių ir tipų mokesčiams.
26 straipsnis
ABIPUSIO SUSITARIMO PROCEDŪRA
1. Kai asmuo mano, kad dėl vienos arba abiejų Susitariančiųjų Valstybių veiksmų jis yra arba bus apmokestinamas nesilaikant šios Sutarties nuostatų, jis gali, nepriklausomai nuo tų Valstybių vidaus jstatymuose numatytų teisės gynimo priemonių, šiuo klausimu kreiptis j Susitariančiosios Valstybės, kurios rezidentas jis yra, arba, jei jo atvejui taikoma 25 straipsnio 1 dalis, - j Susitariančiosios Valstybės, kurios nacionalinis subjektas jis yra, kompetentingą asmenj. Pareiškimas turi būti pateikiamas per trejus metus, skaičiuojant nuo pirmojo pranešimo apie veiksmus, dėl kurių atsiranda Sutarties nuostatų neatitinkantis apmokestinimas.
2. Jei kompetentingas asmuo mano, kad protestas pagrjstas, ir jei jis pats negali rasti patenkinamo sprendimo, jis stengiasi šj klausimą išspręsti abipusiu susitarimu su kitos Susitariančiosios Valstybės kompetentingu asmeniu taip, kad būtų išvengta Sutarties neatitinkančio apmokestinimo. Bet koks pasiektas susitarimas vykdomas nepaisant Susitariančiųjų Valstybių vidaus jstatymuose nustatytų laiko apribojimų.
3. Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys abipusiu susitarimu stengiasi išspręsti bet kokius sunkumus arba abejones, kylančius aiškinant arba taikant Sutartj. Jie taip pat gali kartu konsultuotis, kaip panaikinti dvigubą apmokestinimą Sutartyje nenumatytais atvejais.
4. Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys, siekdami susitarti pagal ankstesnes šio straipsnio dalis, gali vieni su kitais palaikyti tiesioginj ryšj, jskaitant per iš jų pačių arba jų atstovų sudarytą jungtinę komisiją.
27 straipsnis KEITIMASIS INFORMACIJA
1. Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys keičiasi tokia informacija, kuri yra būtina jgyvendinant šios Sutarties nuostatas arba Susitariančiųjų Valstybių vidaus jstatymų, susijusių su mokesčiais, kuriems taikoma Sutartis, nuostatas, tiek, kiek jose numatytas apmokestinimas neprieštarauja Sutarčiai. Keitimasis informacija neapsiriboja 1 straipsniu. Bet kokia Susitariančiosios Valstybės gauta informacija laikoma slapta tokia pat tvarka, kaip ir informacija, gauta pagal tos Valstybės vidaus jstatymus, ir atskleidžiama tik asmenims arba institucijoms (jskaitant teismus ir administravimo institucijas), dalyvaujantiems mokesčių, kuriems taikoma Sutartis, apskaičiavime arba rinkime, išieškojime arba su jais susijusiame teisminiame persekiojime arba ginčų nagrinėjime. Tokie asmenys arba institucijos šią informaciją naudoja tik tokiems tikslams. Jie gali tokią informaciją atskleisti viešuose teismo posėdžiuose arba teismo sprendimuose.
2. 1 dalies nuostatos jokiu būdu neturi būti aiškinamos kaip jpareigojančios Susitariančiąją Valstybę:
a) vykdyti administracines priemones, kurios neatitinka bet kurios iš Susitariančiųjų Valstybių jstatymų ir administravimo praktikos;
b) teikti informaciją, kurios negalima teikti pagal bet kurios iš Susitariančiųjų Valstybių jstatymus arba jprastą administravimo tvarką;
c) teikti informaciją, kuri atskleistų kokią nors prekybos, komercinės-ūkinės veiklos, pramoninę, komercinę arba profesinę paslaptj arba prekybos procesą, arba informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai (ordre public).
28 straipsnis
XXXXXXXXXXXŲ ATSTOVYBIŲ BEI KONSULINIŲ ĮSTAIGŲ NARIAI
Ši Sutartis neturi jtakos mokestinėms privilegijoms, suteikiamoms diplomatinių atstovybių arba konsulinių jstaigų nariams pagal bendrąsias tarptautinės teisės normas arba specialių susitarimų nuostatas.
29 straipsnis
ĮSIGALIOJIMAS
1. Susitariančiosios Valstybės praneša viena kitai apie konstitucinių reikalavimų, būtinų šiai Sutarčiai jsigalioti, užbaigimą.
2. Sutartis jsigalioja vėlesniojo iš pranešimų, nurodytų 1 dalyje, dieną ir jos nuostatos abiejose Susitariančiosiose Valstybėse pradedamos taikyti:
a) mokesčiams, išskaitomiems prie šaltinio – apmokestinant pajamas, gaunamas kalendorinių metų, einančių iškart po tų metų, kuriais jsigalioja Sutartis, sausio pirmą dieną arba po jos;
b) kitiems pajamų mokesčiams ir kapitalo mokesčiams – imant mokesčius už bet kuriuos fiskalinius metus, prasidedančius kalendorinių metų, einančių iškart po tų metų, kuriais jsigalioja Sutartis, sausio pirmą dieną arba po jos.
30 straipsnis NUTRAUKIMAS
Ši Sutartis galioja tol, kol jos nenutraukia viena iš Susitariančiųjų Valstybių. Bet kuri Susitariančioji Valstybė gali Sutartj nutraukti, diplomatiniais kanalais perduodama raštišką pranešimą apie nutraukimą mažiausiai prieš šešis mėnesius iki bet kurių kalendorinių metų pabaigos. Tokiu atveju Sutartis nebetaikoma abiejose Susitariančiosiose Valstybėse:
a) mokesčiams, išskaitomiems prie šaltinio – apmokestinant pajamas, gaunamas kalendorinių metų, einančių iškart po tų metų, kuriais pranešimas buvo perduotas, sausio pirmą dieną arba po jos;
b) kitiems pajamų mokesčiams ir kapitalo mokesčiams – imant mokesčius už bet kuriuos fiskalinius metus, prasidedančius kalendorinių metų, einančių iškart po tų metų, kuriais pranešimas buvo perduotas, sausio pirmą dieną arba po jos.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai jgalioti asmenys pasirašė šią Sutartj.
Sudaryta dviem egzemplioriais 2005 m. balandžio mėn. 6 d. Vienoje vokiečių, lietuvių ir anglų kalbomis, visi trys tekstai yra autentiški. Skirtingai aiškinant tekstą, pirmenybė teikiama tekstui anglų kalba.
Austrijos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos vardu
Xxxxxx Xxxxxx Xxxxx Xxxxxxxxxxxx