LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

XXXXXXXX XXXXXXXXXXX

V kursas, 2 grupė

VU IR LSMU V KURSO ODONTOLOGIJOS STUDENTŲ POŽIŪRIS IR ŽINIOS APIE SMURTĄ PRIEŠ VAIKUS IR NEPRIEŽIŪRĄ

Magistro studijų „Odontologija” baigiamasis darbas

Darbo vadovas(ė)

Prof. xx. Xxxxxx Xxxxxxxxxx

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

VU IR LSMU V KURSO ODONTOLOGIJOS STUDENTŲ POŽIŪRIS IR ŽINIOS APIE SMURTĄ PRIEŠ VAIKUS IR NEPRIEŽIŪRĄ

Magistro studijų „Odontologija“ baigiamasis darbas

Darbą atliko magistrantas............................................................................................

(parašas)

.................Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx, V kursas, 2 grupė.....................

(vardas xxxxxxx, kursas, grupė)

20....m. ..............................

(mėnuo, diena)

Darbo vadovas .......................................................................................................

(parašas)

................................Prof. xx. Xxxxxx Xxxxxxxxxx....................................

(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ................................

(mėnuo, diena)

MOKSLO TIRIAMOJO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO RECENZIJOS VERTINIMO FORMA

Įvertinimas: ...............................................................................................................................

Recenzentas: ..............................................................................................................................

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...........................................

Darbo apimtis........psl., literatūros sąraše yra ....šaltinių, darbe yra .....lentelių,… paveikslų,

.........priedų.

Eil. Nr.	BMD dalys	BMD struktūrinių ir metodinių reikalavimų vertinimo kriterijai	Įvertinimas* (nuo 1 iki 10)
1	Santrauka	Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus? Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę?
2	Įvadas	Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
3	Tikslas uždaviniai	Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota hipotezė, tikslas ir uždaviniai? Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję?
4	Literatūros apžvalga	Ar tinkamai ir pakankamai išanalizuoti ir susisteminti aktualiausi, susiję su nagrinėjama tema, Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
5	Medžiaga ir metodai	Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti: - aprašyta tyrimo seka, vieta, aktualios datos, - aprašytas tyrimas, stengiantis išvengti sisteminių klaidų (tyrimo tipas, vertintojų skaičius ir panašiai), - sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės atrankos kriterijai; - aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.); - aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį.
6	Rezultatai	Ar tinkamai pateikti tyrimų rezultatai: - išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius: - lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus ir ar lentelėse, paveiksluose ir tekste nesikartoja informacija; - tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė ir nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas.

7	Rezultatų aptarimas	Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas: - gautų rezultatų santykis ir interpretacija su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis; - Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
8	Išvados	Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius ir yra pagrįstos tik analizuojama medžiaga? Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? Pasiūlymai ir praktinės rekomendacijos (neprivalomi).
9	Literatūros sąrašas	Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus ir ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos? Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
10	Bendri reikalavimai	Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? Ar yra tinkama darbo apimtis, struktūra, kalba, apipavidalinimas bei teksto kokybė? Ar neviršytas plagiato kiekis darbe >20% (nevertinama)?
		*Galutinis įvertinimas (1 – 10 punktų įvertinimo vidurkis)

Recenzento pastabos:

(recenzento vardas, xxxxxxx) (recenzento parašas)

TURINYS

1.LITERATŪROS APŽVALGA 12

1.1. Smurto prieš vaiką formos, sąvokos ir apibrėžimai 12

1.2. Smurtas prieš vaikus ir nepriežiūra pasaulyje ir Lietuvoje 13

1.3. Fizinis smurtas 14

1.3.1. Fizinio smurto požymiai 15

1.3.2. Fizinio smurto rizikos veiksniai 16

1.3.3. Fizinio smurto diagnostika 17

1.3.4. Fizinio smurto pasekmės 18

1.4. Seksualinis smurtas 18

1.4.1. Seksualinio smurto anamnezės rinkimas 19

1.5. Psichologinis smurtas 19

1.6. Vaiko nepriežiūra 20

1.7. Odontologo vaidmuo 21

1.8. Teisiniai smurto prieš vaiką aspektai 21

2. MEDŽIAGA IR METODAI 23

2.1. Tyrimo planavimas 23

2.2. Tyrimo objektas 23

2.3. Tyrimo priemonė 23

2.4. Statistinė duomenų analizė 24

3. REZULTATAI 25

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika 25

3.2. Studentų žinios ir požiūris apie smurtą prieš vaiką ir nepriežiūrą 26

3.3. Poreikis mokytis apie smurto prieš vaikus atpažinimą, pranešimą ir valdymą 40

3.4. Studentų žinios ir gebėjimas atpažinti smurtą prieš vaiką ir nepriežiūrą 43

4. REZULTATŲ APTARIMAS 48

PADĖKA 52

INTERESŲ KONFLIKTAS 52

IŠVADOS 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 54

LITERATŪRA 55

PRIEDAI 61

SANTRUMPOS

LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas VU – Vilniaus Universitetas

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

UNICEF - Suvienytųjų Nacijų Organizacijos pagalba vaikams (angl. United Nations International Children's Emergency Fund)

KPI-D - ėduonies pažeisti, plombuoti ir išrauti nuolatiniai dantys kpi-d – ėduonies pažeisti, plombuoti ir išrauti pieniniai dantys

n – tiriamųjų imties dydis p – reikšmingumo lygmuo

VU IR LSMU V KURSO ODONTOLOGIJOS STUDENTŲ POŽIŪRIS IR ŽINIOS APIE SMURTĄ PRIEŠ VAIKUS IR NEPRIEŽIŪRĄ

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Smurto prieš vaikus atvejų nustatymas kelia visuotinį susirūpinimą visame pasaulyje. Tai turi rimtas pasekmes visam gyvenimui. Patiriamas smurtas vaikui gali sukelti įvairių trumpalaikių ar ilgalaikių neigiamų pasekmių, todėl turime apsaugoti pagrindines vaiko teises. Dėl savo darbo specifikos ir artimo kontakto su pacientu odontologai turi išskirtines galimybes atpažinti smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą. Šio tyrimo tikslas

– sužinoti V kurso odontologijos studentų požiūrį ir įvertinti žinias apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą.

Medžiaga ir metodai. Buvo atliktas tyrimas apie LSMU ir VU studentų žinias ir požiūrį apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą. Apklausoje dalyvavo 153 LSMU ir VU V kurso odontologijos studentai. Iš viso tyrime dalyvavo 115 (75,2%) LSMU ir 38 (24,8%) VU studentai. Anoniminę anketą sudarė 19 klausimų apie studentų požiūrį ir žinias apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą. Klausimynas buvo paruoštas remiantis mokslinėmis publikacijomis. Atlikta statistinė duomenų analizė. Kokybinių požymių pasiskirstymui ir tarpusavio ryšio nustatymui naudotas neparametrinis Chi-kvadrato (χ2) testas (p<0,05).

Rezultatai. Nustatyta, kad studentų žinių lygis apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą yra patenkinamas. 97 (63,4%) studentai nurodė, kad universitete nesimokė apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą ir dauguma 142 (92,8%) mano, kad universitete reikėtų skirti daugiau dėmesio šiai temai. Daugiau kaip pusė respondentų 98 (64,1%) teigė, kad jų žinios apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą yra nepakankamos, 148 (96,7%) studentai mano, kad jiems reikėtų papildomų žinių. 135 (88,2%) apklaustieji teigia, kad odontologai gali nustatyti smurto prieš vaikus atvejus, tačiau yra neužtikrinti diagnozei patvirtinti 130 (85,0%) bei jiems trūksta žinių apie pranešimo eigą 117 (76,5%), todėl nepraneša apie įtariamus atvejus. V kurso VU ir LSMU studentų žinios žymiai nesiskyrė. Lietuviai studentai turi daugiau žinių negu užsienio studentai.

Išvados. Daugiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių studentų mano, kad neturi pakankamai žinių, jų noras įgyti daugiau žinių labai didelis, todėl ši tema turėtų būti įtraukta į studijų programą. Universitetuose turėtų būti skiriama daugiau dėmesio odontologijos studentų švietimui apie smurto požymius ir simptomus, galimus rizikos veiksnius, dokumentavimo ir pranešimo apie šiuos atvejus eigą.

Raktiniai žodžiai: netinkamas elgesys su vaikais, smurtas prieš vaikus, nepriežiūra, odontologijos studentas, klinikiniai požymiai burnoje.

VU AND LSMU 5TH YEAR DENTAL STUDENTS’ ATTITUDES AND KNOWLEDGE ABOUT CHILD ABUSE AND NEGLECT

Relevance of the problem and aim of the work. The identification of cases of violence against children is a matter of global concern because of the serious lifelong consequences. The violence experienced by a child can have a range of short- or long-term negative consequences, and we must protect the fundamental rights of the child. Dentists, due to the nature of their work and their close contact with patients, are in a unique position to identify child abuse and neglect. The aim of this work is to find out 5th year dental students’ attitudes and assess knowledge about child abuse and neglect.

Materials and the methods. A study was conducted on the knowledge and attitudes of LSMU and VU students about child abuse and neglect. 153 fifth-year dental students of LSMU and VU participated in the survey. A total of 115 (75.2%) LSMU and 38 (24.8%) VU students took part in the study. The anonymous questionnaire consisted of 19 questions about students’ attitudes and knowledge about child abuse and neglect. The questionnaire was based on scientific publications. Statistical analysis of the data was performed. Non-parametric Chi-square (χ2) test (p<0.05) was used to determine the distribution of qualitative attributes and correlations.

Results. The level of students' knowledge about child abuse and neglect was found to be satisfactory. 97 (63,4%) students indicated that they did not learn about child abuse and neglect at university and the majority of students 142 (92,8%) think, that more attention should be paid to this topic at university. More than half of the respondents 98 (64.1%) stated, that their knowledge about child abuse and neglect is insufficient, 148 (96.7%) students believe, that they would need additional knowledge. 135 (88,2%) respondents said that dentists can diagnose cases of child abuse, but are not equipped to confirm the diagnosis 130 (85,0%) and lack knowledge about the reporting process 117 (76,5%), and therefore do not report suspected cases. There was no significant difference in the knowledge of VU and LSMU fifth-year dental students. Lithuanian students have more knowledge than foreign students.

Conclusions. More than half of the students surveyed believe, that they do not have enough knowledge, their desire to acquire more knowledge is very high, therefore this topic should be included in the study programme. Universities should pay more attention to educating dental students about the signs and symptoms of child abuse, possible risk factors, and the process of documenting and reporting these cases.

Key words: child maltreatment, child abuse, neglect, dental student, oral manifestation.

ĮVADAS

Smurtas prieš vaikus yra viena iš problemų, kuriai reikia skirti ypatingą dėmesį. Netinkamas elgesys su vaikais, apimantis visų rūšių smurtą ir nepriežiūrą, yra didelė visuomenės sveikatos problema ir vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, lemiančių vėlesnį sergamumą, sutrikusią vaiko raidą ir psichikos sutrikimus [1]. Smurtas prieš vaiką gali sukelti fizinių ar emocinių pasekmių, kurios išlieka visą gyvenimą [2].

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje teigiama, kad netinkamas elgesys su vaikais yra laikomas žmogaus teisių pažeidimu [3]. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20 straipsniu, kiekvienas vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo smurto [4].

Nustatyta nemažai rizikos veiksnių, galinčių padidinti smurto prieš vaiką ir nepriežiūros atsiradimo tikimybę, įskaitant vaiko amžių ir specialius sveikatos priežiūros poreikius ar negalią [5]. Vaikai turintys lūpos ar gomurio nesuaugimus, Dauno sindromą [6], elgesio sutrikimų, taip pat esant neplanuotam nėštumui ar priešlaikiniam gimimui [7], dažniau patiria smurtą. Veiksniai susiję su šeima, tokie kaip tėvų alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas [8], jaunas tėvų amžius, vaikystėje patirtas smurtas, psichikos sutrikimai, daugiavaikė šeima, didina smurto riziką [7].

Vaikai patiria įvairių rūšių smurtą, kurio požymiai gali būti matomi burnoje ir veido srityje, todėl sveikatos priežiūros specialistai, taip pat odontologai, turi žinoti, kaip įvertinti ir spręsti šias problemas. Įvairius smurto požymius galima pastebėti apžiūros metu arba vaikai gali patys prisipažinti apie patiriamą smurtą ir nepriežiūrą. Svarbu, kad gydytojas būtų budrus ir mokėtų atpažinti smurto ir nepriežiūros požymius bei simptomus ir žinotų, kaip į tai reaguoti [9].

Nepriežiūra ir smurtas prieš vaikus susiję ir su burnos sveikata. Vaikai, kurie patiria smurtą, turi žymiai daugiau negydytų, ėduonies pažeistų dantų [10, 11] bei kitų burnos ligų, kurios gali sukelti skausmą, diskomfortą, riboti kasdienę vaiko veiklą [12].

Vis dėlto neretai gydytojai odontologai patiria sunkumų nustatydami smurtą prieš vaikus ir pranešdami apie šiuos atvejus. Atlikti tyrimai rodo, kad gydytojai odontologai vis dar nepakankamai praneša apie įtariamus smurto atvejus [13, 14]. Dauguma odontologų nepraneša apie įtariamus atvejus dėl žinių trūkumo, šeimos smurto prieš vaiką baimės bei dėl neužtikrintumo diagnozei patvirtinti [15]. Tačiau sveikatos priežiūros specialistai, taip pat ir gydytojai odontologai yra įpareigoti pranešti apie įtariamus smurto ir nepriežiūros atvejus atitinkamoms socialinėms tarnyboms ar teisėsaugos institucijoms.

Tyrimo tikslas: sužinoti V kurso odontologijos studentų požiūrį ir įvertinti žinias apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Sužinoti ir įvertinti studentų požiūrį apie smurtą prieš vaikus ir jų nepriežiūrą.

2. Sužinoti ir įvertinti studentų žinias apie smurtą prieš vaikus ir jų nepriežiūrą.

3. Palyginti LSMU ir VU odontologijos studentų požiūrį ir žinias apie smurtą prieš vaikus ir jų nepriežiūrą.

4. Palyginti lietuvių ir užsienio kalba studijuojančių studentų žinias ir požiūrį apie smurtą prieš vaikus ir jų nepriežiūrą.

Xxxxxxxx: studentų žinios apie smurtą prieš vaikus ir jų nepriežiūrą yra pakankamos.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Smurto prieš vaiką formos, sąvokos ir apibrėžimai

Teisinėje ir mokslinėje literatūroje pateikiama daug smurto prieš vaikus apibrėžimų, tačiau nėra vieningos nuomonės dėl absoliutaus apibrėžimo. Tam įtakos gali turėti visuomenė ir jos požiūris, kultūriniai vaikų auklėjimo skirtumai, politika bei religiniai įsitikinimai. Tačiau apibrėžimai yra svarbūs, jie suteikia bendrą pagrindą įstatyminėms ir teisinėms intervencijoms, statistinės informacijos rinkimui.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO, angl. WHO – World Health Organization) smurtą prieš vaikus ir jų nepriežiūrą apibrėžia kaip „visų formų fizinį ir emocinį netinkamą elgesį, seksualinę prievartą, nepriežiūrą, aplaidumą ir išnaudojimą, dėl kurių daroma reali ar potenciali žala vaiko sveikatai, vystymuisi ar orumui“ [16].

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsniu, vaiku yra laikomas „žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip“ [4].

Smurtas prieš vaiką – „veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis“ [4].

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsniu, skiriamos 4 smurto prieš vaiką formos:

1) fizinis smurtas – „tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas“;

2) psichologinis smurtas – „tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas“;

3) seksualinis smurtas – „tyčinės nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai

žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, padaromos vaikui, taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija, vaiko išnaudojimas pornografijai ar disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę ir kitos vaiko seksualinio išnaudojimo formos“;

4) nepriežiūra – „tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai“ [4].

1.2. Smurtas prieš vaikus ir nepriežiūra pasaulyje ir Lietuvoje

Smurtas prieš vaikus ir nepriežiūra yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema [1], kelianti grėsmę pagrindinėms vaikų teisėms [4], turinti rimtų pasekmių visam gyvenimui [17] su kuria, be išimčių, susiduria visos šalys [2]. Vis labiau pabrėžiama netinkamo elgesio su vaikais nustatymo, dokumentavimo ir pranešimo apie šiuos atvejus svarba [18]. Daugelyje šalių vis dar trūksta duomenų apie smurtą prieš vaikus, kadangi sunku ištirti netinkamo elgesio su vaikais atvejus. Dabartiniai duomenys labai skiriasi priklausomai nuo šalies ir taikomų tyrimų metodų, naudojamų netinkamo elgesio su vaikais apibrėžimų, tiriamo netinkamo elgesio su vaikais rūšies, bei apklausų, kuriose prašoma smurtą patiriančių vaikų, tėvų ar globėjų pateikti savianalizę, imties ir kokybės [17].

Xxxxxx ir bendraautorių atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad pasaulyje pusė 2-17 metų amžiaus vaikų kasmet patiria smurtą [19]. PSO duomenimis 120 mln. mergaičių yra patyrusios seksualinę prievartą iki 20 metų amžiaus, o 1 iš 5 moterų ir 1 iš 13 vyrų nurodo, kad vaikystėje patyrė seksualinę prievartą [17]. 2017 m. Suvienytųjų Nacijų Organizacijos pagalbos vaikams (UNICEF, angl. United Nations Children’s Fund) ataskaitoje nurodoma, kad beveik trys iš keturių 2-4 metų amžiaus vaikų, nuolat patiria fizines bausmes ir (arba) psichologinį smurtą iš artimiausių asmenų – tėvų ar globėjų [20].

Xxxxx ir bendraautorių tyrime buvo nustatyta, kad seksualinės prievartos paplitimas skiriasi tarp moterų (14-20%) ir vyrų (6-14%), o fizinės prievartos paplitimas skirtingas įvairiuose žemynuose, Europos šalyse šis rodiklis siekia 12-27%, tuo tarpu Afrikoje net 51-60% [18]. Xxxxx ir kt. tyrime buvo nustatyta, kad fizinį smurtą dažniau patiria mergaitės [2], kitų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad fizinį smurtą dažniau patiria berniukai [21, 22].

Lietuvos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2020 metų ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vaikai dažniausiai patyrė fizinį smurtą (53% atvejų), šiek tiek rečiau –

nepriežiūrą (34% atvejų). 2018 metais registruoti 4845 smurto atvejai. 2019 metais stebimas padidėjęs smurto atvejų skaičius, kuris siekė 5469 atvejus. Per 2020 metus užfiksuoti 2841 galimo smurto atvejai (1 pav.) [23].

1 pav. Galimo smurto atvejų ir galimai nukentėjusių vaikų skaičius 2018–2020 m. [23].

Daugiausiai smurto atvejų buvo užfiksuota 10-14 metų amžiaus grupėje. 2018-2020 metų duomenimis visų galimo smurto prieš vaikus atvejų metu daugiausiai smurtavo artimiausi vaikui asmenys, t. y. tėvai, vienas iš tėvų, globėjai (rūpintojai), seneliai ir kt. [23].

1.3. Fizinis smurtas

Vien JAV kiekvienais metais vaikų teisių apsaugos tarnybos gauna daugiau kaip 2 mln. pranešimų apie įtariamą netinkamą elgesį su vaikais, iš kurių 16,5% atvejų susiję su fiziniu smurtu [24]. Tuo tarpu Lietuvoje 2019 m. ir 2020 m. Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ataskaitos duomenimis iš visų galimų smurtavimo atvejų fizinis smurtas atitinkamai apėmė 65 proc. ir 53 proc. [23, 25]. Įvairių tyrimų duomenimis nustatyta, kad veido, galvos ir kaklo sužalojimus patiria daugiau negu pusė smurtą patiriančių vaikų [26, 27]. Viename iš atliktų tyrimų tarp 0-18 metų vaikų, smurto požymiai vyravo galvos ir kaklo srityje (41.6%), o veido srities sužalojimai iš visų kūno sužalojimų sudarė 35,8% ir atitinkamai 98,6% visų galvos ir kaklo srities sužalojimų [2]. Panašūs rezultatai xxxxx Xxxxx ir bendraautorių atliktame tyrime, kuriame galvos, veido ir kaklo sužalojimai buvo nustatyti 46,34% atvejų, iš kurių 33,2% apėmė veido sritį, o 27,8% galvos ir veido sritį. Šio tyrimo metu nustatytos trys pagrindinės veido sritys, kuriose dažniausiai buvo aptinkami smurto požymiai, apėmė akis (31,4%), burną (30,8%) ir nosį (19,0%) (2 pav.) [21].

2 pav. Veido pažeidimų dažnumo išsidėstymas [21].

1.3.1. Fizinio smurto požymiai

Manoma, kad burnos sritis dėl bendravimo bei mitybos funkcijų gali būti laikoma pagrindiniu fizinio smurto objektu [28]. Burnos sužalojimai gali būti padaromi įvairiais valgymo įrankiais, priverstinai maitinant iš buteliuko, rankomis, pirštais, karštais skysčiais ar ėsdinančiomis medžiagomis [9]. Viename iš tyrimų buvo nustatyta, kad dažniausiai sužalojimai padaromi bukais daiktais [2]. Fizinio smurto atveju galimi sumušimai, nudegimai ar įplėštinės žaizdos liežuvio, lūpų, skruostų gleivinės, minkštojo ir kietojo gomurio, dantenų, alveolinės ataugos gleivinės ar pasaitėlių srityje [9]; dantų skilimai, padėties pokyčiai ar avulsija [2, 21]; veido kaulų ir žandikaulių lūžiai [9]. Dantų traumos atveju gali įvykti pulpos nekrozė, kas lemia danties spalvos pokyčius [29].

Reikėtų skirti netyčinius ir atsitiktinius sužalojimus nuo smurto požymių, įvertinus ar anamnezė, susižalojimo laikas ir būdas, atitinka matomus požymius ir vaiko raidą. Daugybiniai sužalojimai, sužalojimai esantys įvairiose gijimo stadijose, ar požymiai neatitinkantys susižalojimo istorijos, turėtų kelti įtarimą dėl smurto prieš vaiką [9].

Sumušimai yra dažniausi ir lengviausiai pastebimi sužalojimai, atsiradę dėl fizinio smurto [30]. Dažniausios pradedančių vaikščioti ir vaikščiojančių vaikų netyčinių susižalojimų vietos apima kelius ir žemiau kelių esančias sritis, taip pat dauguma įprastų sumušimų būna ant kaulinių iškilumų, tokiose vietose kaip kakta. Kūdikių ir mažų vaikų sumušimai yra glaudžiai susiję su judrumu, todėl bet kokie sumušimai, nustatyti nevaikštančiam kūdikiui, turi būti atidžiai įvertinti dėl galimo smurtavimo [31]. Xxxxxx ir kt. 2020 metais remiantis anksčiau atliktu tyrimu pateikė „TEN-4- FACESp“ taisyklę fizinio smurto nustatymui esant sumušimams atitinkamose srityse. Fizinis smurtas gali būti įtariamas, jeigu atitinka šiuos kriterijus: „T: torso“ – liemuo, „E: ear“ – ausis, „N: neck“ –

xxxxxx ir „4“ – jaunesniems nei 4 metų amžiaus vaikams sumušimai stebimi liemens, ausų ir kaklo srityje ir įvairiose srityse jaunesniems nei 4 mėnesių kūdikiams, bei apima FACESp (angl. frenulum, angle of jaw, cheeks (fleshy), eyelids, subconjunctivae and patterned) – pasaitėlį, apatinio žandikaulio kampą, skruostus, akių vokus, akies junginę ir gali būti būdingas raštas [30, 32]. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad 81 proc. atvejų smurtą patyrusių vaikų sumušimai buvo stebimi kaklo, liemens ir ausų srityje [30]. Tačiau su atsirandančiomis hematomomis siejama ir daugybė ligų, įskaitant koaguliopatijas ir vaskulitus, uždegiminius sutrikimus, onkologines ligas, pigmentacijos sutrikimus, todėl gali prireikti atlikti papildomus tyrimus bei diferencijuoti nuo kitų susirgimų. Įvairūs įgimti odos pažeidimai, odos melanocitozė, hemangiomos ar apgamai gali būti panašūs į hematomas, tačiau šiuo atveju atskirti padeda tai, kad hematomos išnyksta per kelias dienas ar savaites [31, 33].

Stebimos ūmios arba užgijusios įkandimo žymės taip pat gali rodyti apie vaiko patiriamą smurtą. Įkandimo žymės gali būti atsiradusios tiek fizinio smurto, tiek seksualinio smurto metu [9]. Įkandimo žymėms būdingos elipsės ar kiaušinio formos ekchimozės, įbrėžimai ar plėštinės žaizdos. Įkandimo žymės gali turėti centrinę ekchimozės sritį, kurią sukelia teigiamas spaudimas, atsirandantis sukandus dantimis ir pažeidus smulkias kraujagysles, arba neigiamas spaudimas, atsirandantis dėl siurbimo ir liežuvio stūmimo [34]. Reikėtų atkreipti dėmesį į pažeidimo dydį, dantų atspaudų ypatumus žaizdos viduje, žaizdos vietą, dūrio žymių buvimą, lanko formą ir atstumą tarp ilčių, kadangi šie požymiai gali padėti atpažinti smurtautoją [31]. Vertinant įkandimo žymę, reikėtų atkreipti dėmesį į tarpiltinį atstumą, jeigu jis didesnis nei 3.0 cm., tai turėtų kelti įtarimus, kad įkandimo žymė yra padaryta suaugusio asmens. Dokumentuojant įkandimo žymes svarbu atlikti nuotraukas kartu su žymekliu, pavyzdžiui, liniuote [34].

1.3.2. Fizinio smurto rizikos veiksniai

Fizinį smurtą patiria įvairaus amžiaus, etninių ir socialinių bei ekonominių grupių vaikai [35]. Manoma, kad jaunesnio amžiaus vaikai dažniau patiria smurtą, nes jie yra labiau priklausomi nuo tėvų ar globėjų, praleidžia su jais daugiau laiko, palyginus su vyresniais vaikais [5]. Lietuvos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2020 metų ataskaitos duomenimis, Lietuvoje paaugliai dažniau patiria fizinę prievartą [23]. Lyginant pagal lytį, berniukai dažniau patirią fizinį smurtą nei mergaitės [21, 22, 31]. Prie kūdikių smurto rizikos veiksnių priskiriamas motinos rūkymas, daugiavaikė šeima (daugiau nei 2 broliai/seserys), mažas kūdikio gimimo svoris [36]. Taip pat fizinio smurto rizikos veiksniais yra laikomi vaiko emociniai ir (arba) elgesio sutrikimai, lėtinės ligos, fizinė negalia, vystymosi sutrikimai, priešlaikinis gimimas, nepageidaujamas vaikas arba esant neplanuotam nėštumui [7]. Nustatyta, kad vaikai su negalia dažniau patiria smurtą, bei xxxxxxxxx, kad sužalojimai dažniau būna netipiškose vietose, kas apsunkina diagnostiką [33]. Tėvų

piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis ir (arba) alkoholiu, jaunas amžius, vaikystėje patirtas smurtas, depresija ar kiti psichikos sutrikimai, žinių trūkumas apie vaiko vystymąsi arba normalaus vaiko elgesio nesuvokimas gali paskatinti fizinio smurto atsiradimą [7].

1.3.3. Fizinio smurto diagnostika

Nustatyti fizinį smurtą gali būti sunku, nes dažniausiai be smurtautojo ir vaiko, nebūna kitų liudininkų, taip pat smurtautojai retai prisipažįsta dėl savo veiksmų, o nukentėję vaikai dažnai būna nekalbūs arba per daug išsigandę, kad atskleistų, jog patyrė smurtą. Be to, sužalojimai gali būti ir nespecifiniai [31].

Keliuose tyrimuose nustatyta, kad sumušimai, turintys tam tikrą raštą ar formą gali padėti diagnozuoti smurtą prieš vaiką [37, 38]. Dėl spaudimo ar suduoto smūgio neretai gali būti pažeidžiamos kraujagyslės, todėl ant odos gali likti rankos ar daikto atspaudas [37]. Svarbu stebimus sužalojimus dokumentuoti nurodant vietą, dydį, formą ir kitas sužalojimo detales [31]. Galimi sužalojimai neįprastose vietose, pavyzdžiui, ausies kaušelio, užpakalinės ausies dalies, ties plaukų augimo linija už ausies, kurie siejami su fiziniu smurtu [31, 39]. Paaugliams gali būti stebimos žymės ant rankų, dilbių ar kitose galūnių vietose, kai jie bando gintis nuo smurtautojo. Šie sužalojimai gali būti dokumentuojami aprašant arba fotografuojant [31].

Įtariamo smurtavimo nustatymas ir pranešimas apie pagrįstus smurtavimo įtarimus gali būti viena iš sudėtingiausių gydytojo pareigų. Tačiau ankstyvas atpažinimas ir intervencija siekiant apsaugoti skriaudžiamus vaikus gali sustabdyti smurtą ir užtikrinti vaiko saugumą, o kai kuriais atvejais net išgelbėti vaiko gyvybę [31]. Tai ypač aktualu kūdikiams ir mažamečiams vaikams, kuriems galima didžiausia gyvybei pavojingų sužalojimų rizika [40]. Nedidelių, tačiau įtartinų sužalojimų pastebėjimas suteikia galimybę anksti atpažinti smurtavimą prieš vaiką [33]. Tačiau gydytojai kartais nepakankamai įvertina matomus nedidelius sužalojimus arba priskiria juos atsitiktinėms traumoms, pačių vaikų susižalojimams ar ligoms, tokiu atveju gydytojai abejoja dėl esamo smurto, todėl nepraneša apie savo įtarimus vaiko teisių apsaugos tarnyboms [31].

Kruopščiai ir išsamiai užfiksuota istorija yra svarbus medicininės anamnezės elementas. Galima paprašyti tėvų ar globėjų išsamiai aprašyti įvykius, susijusius su sužalojimais. Geriausia leisti tėvams ar globėjams pasakoti be gydytojo užduodamų klausimų ir interpretacijų, kurios gali turėti įtakos. Smurto atvejais dažniausiai nenurodomas tikslus laikas. Jei nepateikiama traumos istorija, gydytojas gali konkrečiai paklausti, ar vaikas galėjo patirti kokią nors traumą. Svarbu dokumentuose užfiksuoti nurodytos traumos aprašymą, simptomų pradžią ir progresavimą bei vaiko raidos galimybes [31].

1.3.4. Fizinio smurto pasekmės

Kalbant apie smurtą prieš vaikus, keliami svarbūs klausimai dėl fizinių, psichologinių ir socialinių trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių [2]. Suaugusieji, kurie nurodė, kad vaikystėje patyrė fizinį smurtą, suaugę dažniau praneša apie įvairias lėtines sveikatos problemas. Nuo fizinio smurto nukentėjusiems paaugliams būdingas dažnesnis depresijos, elgesio sutrikimų, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis bei rūkymo paplitimas. Vaikams, patyrusiems fizinį smurtą galvos srityje, būdingi neurologiniai sutrikimai, įskaitant regos ir klausos sutrikimus, epilepsiją, cerebrinį paralyžių, raidos ir pažintinių funkcijų sutrikimus. Vaikams gali pasireikšti elgesio sutrikimai, agresyvus elgesys, depresija, blogi mokymosi rezultatai bei sutrikusios kognityvinės funkcijos [31]. Fry ir bendraautorių atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad visų rūšių smurtas turi įtakos mokymosi rezultatams [41].

1.4. Seksualinis smurtas

Seksualinio smurto atveju matomi burnos sužalojimai ar infekcijos pasireiškia retai [9]. Dažniausiai seksualinio smurto požymių nelieka arba jie greitai išnyksta [42]. Labiausiai tikėtina, kad vaikas patyrė seksualinį smurtą tuo atveju, jei jaunesnių nei 10 metų vaikų stebimas seksualizuotas elgesys, dėl seksualinio smurto pakitęs psichologinis elgesys ar yra nustatomos lytiniu keliu plintančios infekcijos [42]. Žmogaus papilomos virusas gali būti perduodamas lytiniu būdu, tačiau taip pat ir vertikalios transmisijos būdu nuo motinos kūdikiui gimdymo metu arba horizontalios transmisijos būdu per kontaktą [43], todėl reikėtų diferencijuoti. Taip pat seksualinio smurto požymiai gali būti nepaaiškinamas gomurio sužalojimas, matomos petechijos, eritemos ypač kietojo ir minkštojo gomurio sandūroje [44]. Įtarus seksualinę prievartą, apie tai turėtų būti pranešta vaiko teisių apsaugos tarnyboms ir (arba) teisėsaugos institucijoms [9].

Jaunesnių nei 10 metų vaikų patirtą seksualinį smurtą gali rodyti vaiko elgesio pokyčiai, tokie kaip neįprastas domėjimasis šia tema, seksualinės žinios, kurios neatitinka vaiko amžiaus, agresyvus elgesys, kūno demonstravimas kitiems. Taip pat būdingi ir nespecifiniai vaiko emociniai ir elgesio požymiai. Gali atsirasti nepasitikėjimas, fizinio kontakto bei artumo baimė, priešinimasis fizinei apžiūrai [42].

Xxxxxx, kad vaikai, patyrę seksualinį smurtą vaikystėje, yra labiau pažeidžiami bei jiems galimi sunkūs potrauminio streso sutrikimai. Nuo seksualinio smurto nukentėję vaikai dažniau susiduria su emocijų valdymo, tarpasmeninių santykių bei savęs suvokimo sutrikimais [45].

1.4.1. Seksualinio smurto anamnezės rinkimas

Esant įtarimams apie vaiko patiriamą seksualinį smurtą, gydytojas turėtų nuspręsti, ar tikslinga su vaiku apie tai pakalbėti, atsižvelgdamas į vaiko esamą būklę. Jeigu pacientas pats noriai ima pasakoti ar bent kažkiek užsimena apie patirtą smurtą, tokiu atveju gydytojui tikslinga surinkti informaciją apie vaiko patirtą seksualinį smurtą siekiant apsaugoti nuo tolimesnių sužalojimų bei gresiančio pavojaus gyvybei. Tačiau, jeigu gydytojas pastebi, kad vaikas labai neramus, nepasitiki gydytoju ar žino, kad neturi kompetencijos su mažu vaiku bendrauti seksualinio smurto tema, tokiu atveju gali būti padaryta dar didesnė žala vaikui, todėl šiais atvejais būtų netikslinga vaiko klausti apie patirtą smurtą [42].

Renkant anamnezę pokalbio su vaiku metu labai svarbu gydytojui stengtis neparodyti, kad ši žinia jį šokiravo, labai svarbu vaiką palaikyti, aktyviai jo klausytis, pagirti, paaiškinti, kad supranta jo emocinę būseną. Suprantamais žodžiais vaikui reikėtų paaiškinti, kas vyks toliau, kokių veiksmų bus imtasi [42].

1.5. Psichologinis smurtas

Dar viena iš smurto prieš vaikus rūšių yra psichologinis smurtas. Nuolatinis vaiko menkinimas, jo amžiaus neatitinkančių reikalavimų kėlimas, ignoravimas, socialinė vaiko izoliacija yra priskiriami prie vaiko psichologinio smurto. Neretai vizito metu gydytojas gali pastebėti tam tikrą vaiko ir tėvų bendravimo pobūdį, iš kurio galima spręsti apie vaiko patiriamą psichologinį smurtą. Nors dažniausiai tėvai šalia gydytojo stengiasi neparodyti, kad netinkamai elgiasi su vaiku, gydytojas gali pastebėti psichologinio smurto riziką didinančius elgesio ypatumus. Jeigu tėvai nuolat kaltina vaiką, jį kritikuoja, menkina, žemina, neigia vaiko patiriamas psichologines problemas arba dėl jų kaltina patį vaiką, riboja vaiko poreikius, tokiu atveju gydytojas galėtų įtarti apie vaiko patiriamą psichologinį smurtą. Kartais apie patiriamą smurtą papasakoja ir vaikai, tačiau jie dažniau slepia kaip su jais elgiasi tėvai ar globėjai [42].

Netinkamas elgesys su vaikais, ypač psichologinis smurtas ir nepriežiūra, yra susijęs su daugeliu ilgalaikių neigiamų sveikatos ir raidos padarinių. Psichologinis smurtas gali būti siejamas su nerimu, depresija, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimais, agresyviu elgesiu. Norint spręsti šias problemas, reikia skirti daugiau dėmesio prevencijos ir ankstyvosios intervencijos strategijoms, ypač susijusioms su netinkamu psichologiniu elgesiu [46].

1.6. Vaiko nepriežiūra

Profesorius Xxxxxxx Xxxxxxx, vaikų odontologas, savo paskaitomis ir mokslinėmis publikacijomis pakeitęs odontologų požiūrį į jų, kaip gydytojų, vaidmenį atpažįstant ir sprendžiant smurto prieš vaikus bei nepriežiūros problemą. Jis teigė, kad nepriežiūra – tai „nuolatinis pagrindinių vaiko fizinių ir (arba) psichologinių poreikių netenkinimas, galintis sukelti rimtą žalą vaiko sveikatai ar raidai“ [47]. Vaiko nepriežiūra gali pasireikšti tuo, kad vienas iš tėvų ar globėjų nesuteikia tinkamo maisto, drabužių ir pastogės, neapsaugo vaiko nuo fizinės ir emocinės žalos ar pavojaus, neužtikrina tinkamos priežiūros arba neužtikrina galimybės gauti tinkamą medicininę ar odontologinę priežiūrą ar gydymą [47].

Kaip apibrėžia Amerikos vaikų odontologijos akademija (angl. American Academy of Pediatric Dentistry), dantų nepriežiūra – tai „sąmoningas tėvų ar globėjų neveikimas, kai, nepaisant tinkamų galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nesikreipiama į gydytoją ir nesiimama tolesnių veiksmų, būtinų užtikrinti burnos sveikatą, būtiną tinkamam funkcionavimui ir apsaugai nuo skausmo bei infekcijos“ [48].

Duda ir bendraautoriai nustatė, kad vaikai, kurie patiria smurtą, turi žymiai daugiau negydytų ėduonies pažeistų nuolatinių dantų bei prarastų pieninių dantų, nei vaikai nepatiriantys smurto [10]. Taip pat nustatyta, kad ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų nuolatinių dantų indekso (KPI-D) vidurkis yra žymiai didesnis tarp vaikų, patiriančių smurtą [10, 11]. Xxxxxxxxxxx ir bendraautorių atliktame tyrime buvo nustatyta, kad vaikams, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, beveik dvigubai didesnė pieninių dantų kpi-d indekso reikšmė, negu kontrolinėje grupėje, bei dažnesnės negydomo ėduonies pasekmės, tokios kaip aktyvios fistulės, dažniau patiriamos dantų traumos, prastesnė burnos higiena [11]. Nepriežiūrą patiriančių vaikų burnos sveikata yra žymiai prastesnė ir stebimas didesnis ėduonies paplitimas [10, 49, 50].

Dantų ėduonis, apydančio ligos ir kitos burnos ligos gali sukelti skausmą ir (arba) diskomfortą, gėdijimąsi, kognityvinės raidos sutrikimus, sumažėjusią savivertę bei gali riboti kasdienę vaiko veiklą [51]. Šios pasekmės gali neigiamai paveikti mokymąsi, bendravimą, mitybą ir kitą veiklą, būtiną normaliam vaiko augimui ir vystymuisi [9, 10].

Xxxxxxxx ir bendraautorių atliktos literatūros apžvalgos metu buvo nustatyti pagrindiniai požymiai, kurie padėtų įtarti vaiko nepriežiūrą, jie suskirstyti į tris pagrindines grupes: 1) vaiko klinikinė anamnezė ir požymiai burnoje; 2) socialiniai veiksniai; 3) tėvų savybės [51]. Praleidžiami keli vizitai iš eilės; ėduonies pažeisti dantys; pasireiškiantys burnos ir veido skausmai, kurie nėra gydomi, nors prieš tai tėvai buvo informuoti sveikatos priežiūros specialisto; ankstyvas vaikystės ėduonis; bakterinės apnašos, apimančios daugiau nei du trečdalius dantų vainikų bei savaiminis dantenų kraujavimas turėtų kelti gydytojui susirūpinimą [12, 51]. Įrodyta, kad tėvai turi didelę įtaką

vaikų burnos sveikatai. Jie atsakingi ne tik už tai, kad vaikas lankytųsi pas odontologą, bet ir už kasdienių įpročių, užtikrinančių gerą burnos sveikatą, mokymą ir palaikymą [52]. Todėl kilus įtarimui dėl vaiko nepriežiūros, odontologas turėtų atsižvelgti į tėvų požiūrį bei burnos sveikatą [51].

Neretai pirmą kartą apžiūrai atvestiems vaikams nustatomas sunkus ankstyvosios vaikystės ėduonis, dar vadinamas „buteliuko ėduonimi“. Sprendžiant, ar reikia apie tokius atvejus pranešti vaikų teisių apsaugos tarnyboms, reikia atskirti globėjus, turinčius pakankamai žinių ir sąmoningai nesikreipiančius dėl dantų priežiūros, nuo globėjų, neturinčių žinių ar nesuvokiančių, kad vaikui reikia dantų priežiūros. Vaiko nepriežiūra gali būti įtariama tokiu atveju, jei odontologas įspėja tėvus apie vaiko ligos pobūdį ir mastą, gydymo reikalingumą, tačiau nesiimama jokių veiksmų. Taip pat įvertinant reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko socialines, emocines bei medicinines galimybes [9].

1.7. Odontologo vaidmuo

Kaip jau minėta anksčiau, daugiau kaip pusė smurto prieš vaikus atvejų susiję su burnos, galvos ir veido traumomis, todėl gydytojai odontologai vieni pirmųjų gali pastebėti smurtą prieš vaiką ir pranešti apie tai atitinkamoms institucijoms. Odontologų gebėjimas įtarti ir diagnozuoti smurtą yra labai svarbus. Xxxx ir kt. tyrimo rezultatai rodo didelį skirtumą tarp specialistų, kurie gali įtarti smurtą, ir specialistų, kurie praneša apie smurto atvejus atitinkamoms institucijoms [53]. Hajeri ir bendraautorių tyrime nustatyta, kad 55% odontologų negalėjo išsiaiškinti įtartinų atvejų ir nustatyti prievartos požymių, nes neturi žinių šioje srityje ir nežino, kaip apie tokius atvejus pranešti [15].

Hajeri ir bendraautorių atliktame tyrime buvo nustatyti trys pagrindiniai veiksniai, kurie, anot gydytojų, turėjo įtakos jų sprendimui nepranešti apie įtariamą smurtą prieš vaiką: šeimos smurto prieš vaiką baimė (59,6%), žinių trūkumas apie pranešimo eigą (60,2%) bei neužtikrintumas diagnozei patvirtinti (54,9%) [15]. Xxxxxxx ir bendraautorių atliktame kokybiniame tyrime apklausti odontologai išreiškė nuomonę, kad dabartinis profesinis švietimas ir mokymas yra nepakankamas dantų nepriežiūros tema. Todėl reikia daugiau dėmesio skirti specialistų mokymams, susijusiems su smurtu prieš vaiką ir nepriežiūra, kurie suteiktų daugiau informacijos ir kompetencijos šia tema [50].

1.8. Teisiniai smurto prieš vaiką aspektai

Xxxxxxx-Xxxxx ir bendraautorių atliktame tarptautiniame tyrime buvo nagrinėjamos teisinės ir etinės pereigos pranešti apie smurto prieš vaikus atvejus keturiose skirtingose šalyse (Kroatijoje, Italijoje, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje) ir paaiškėjo, kad pasekmės už nepraneštą smurtą skirtingose šalyse yra įvairios – nuo piniginių baudų iki laisvės atėmimo iki 3 metų. Todėl svarbu įvesti tarptautinę, vieningą ir tikslią politiką, susijusią su pranešimu apie smurtą prieš vaikus ir

nepriežiūrą. Tokia politika padėtų sustiprinti vaikų apsaugą visame pasaulyje [54]. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsniu, „asmens sveikatos priežiūros darbuotojai, turintys duomenų apie smurtą prieš vaiką, privalo nedelsdami apie tai informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių“. 35 straipsnio 3 dalyje sakoma, kad „asmuo, žinantis apie daromą ar padarytą sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešęs apie tai policijai ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui, atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka“ [4].

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo planavimas

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2021 m. lapkričio 12d. iki 2021 m. gruodžio 15d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) odontologijos fakultete ir Vilniaus universiteto (VU) odontologijos institute. Tyrimas patvirtintas LSMU Bioetikos centro (BEC-OF-07) (Priedas Nr. 1).

Tyrimo instrumentas – anketa, paruošta lietuvių ir anglų kalbomis, sudaryta iš 19 klausimų, kuria siekiama išsiaiškinti LSMU ir VU V kurso odontologijos studentų žinias ir požiūrį apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą. Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrinamas, nes anketa yra anoniminė, tiriamųjų vardai, pavardės bei kiti asmeniniai duomenys nėra identifikuojami. Tiriamųjų dalyvavimas tyrime yra savanoriškas, studentai užpildydami anketą sutiko dalyvauti tyrime. Prieš sutikdami atsakyti į klausimus, studentai buvo supažindinti su tyrimu, glaustai paaiškintas tyrimo tikslas, uždaviniai, kaip ir kam bus naudojami tyrimo metu surinkti duomenys, pagrindiniai dalyvavimo apklausoje principai bei bendra klausimyno pildymo instrukcija.

Prieš pateikiant klausimyną visiems studentams, buvo atliktas pilotinis tyrimas, kuriuo siekiama patikrinti anketos patikimumą. Į bandomąjį tyrimą buvo įtraukti 5 lietuvių kalba ir 5 anglų kalba studijuojantys studentai, įvertinti studentų pastebėjimai dėl klausimyno. Atsižvelgiant į studentų pastabas, klausimynas nežymiai pakoreguotas. Pilotiniame tyrime dalyvavę studentai buvo įtraukti ir į bendrą tyrimą.

2.2. Tyrimo objektas

Tyrimo dalyviai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto ir Vilniaus universiteto odontologijos instituto V kurso studentai. Tyrimo metu LSMU Odontologijos fakultete V kurse lietuvių kalba studijavo 88 studentai, o anglų kalba – 38 studentai, Vilniaus universiteto odontologijos institute atitinkamai 29 studentai lietuvių kalba ir 9 anglų kalba. Iš viso tyrimo metu V kurse vientisųjų odontologijos studijų programoje mokėsi 164 studentai. Tyrime dalyvauti buvo pakviesti visi V kurso odontologijos studentai, studijuojantys lietuvių ir anglų kalbomis. Iš viso tyrimo metu buvo užpildyti 153 klausimynai (atsako dažnis – 93,3%).

2.3. Tyrimo priemonė

Klausimynas sudarytas savarankiškai, remiantis mokslinėmis publikacijomis [12, 14, 55–62]

(Priedas Nr. 2; Priedas Nr. 3).

Anketa sudaryta iš keturių dalių:

1) Pirmoji dalis sudaryta iš 2 klausimų, apimanti demografinius aspektus, t. y. tiriamųjų lytis ir mokymosi įstaiga.

2) Antroje klausimyno dalyje pateikti 9 klausimai, kur buvo klausiama apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą, smurto požymius ir simptomus bei nuomonė apie tokių situacijų valdymo strategijas. Šioje klausimyno dalyje buvo pateikti 2 klausimai, kuriuose atsakymai pateikiami pagal Likerto skalę, studentai galėjo pažymėti „visiškai nesutinku“, „nesutinku“,

„nežinau“, „sutinku“ arba „visiškai sutinku“. Klausimų teiginių atsakymai „visiškai sutinku“ ir „sutinku“ buvo sujungti kaip „sutinku“, bei „visiškai nesutinku“ ir „nesutinku“ sujungti kaip „nesutinku“. Kiti klausimai pateikti su keliais arba vienu atsakymo pasirinkimu.

3) Trečioje klausimyno dalyje pateikti 5 klausimai apie poreikį mokytis apie smurto prieš vaikus atpažinimą, pranešimą ir valdymą.

4) Ketvirtoje dalyje pateikiamas vienas klausimas ir dvi klinikinės situacijos, kuriomis siekiama sužinoti studentų nuomonę ir gebėjimą atpažinti smurtą prieš vaiką ir nepriežiūrą. Xxxxxxxx pateikti teiginiai, kuriuos studentas patvirtina arba paneigia pasirinkdamas

„sutinku“, „nesutinku“, „nežinau“. Klinikinės situacijos pateiktos su nuotraukomis, pagal kurias įvertinamas studentų gebėjimas tam tikrose situacijose atpažinti smurtą ir vaiko nepriežiūrą. Studentai vertindami klinikines situacijas, turėjo nuspręsti, ar matomose nuotraukose galima įtarti smurtą ir jeigu taip, kokio tipo smurtą įtartų. Nuotraukų naudojimui klausimyne buvo gauti mokslinių publikacijų autorių leidimai, kuriuose šios nuotraukos buvo publikuotos [51, 63].

2.4. Statistinė duomenų analizė

Tyrimo metu surinktų duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS (angl. Statistical Package for Social Sciences for Windows; Čikaga, JAV) 28.0.0.0 versijos duomenų analizės paketą. Kokybiniai kintamieji pateikiami reikšmių dažniu (n) ir santykiniu dažniu (procentais) bendroje imtyje. Kokybinių požymių pasiskirstymui ir šių požymių tarpusavio ryšio nustatymui buvo naudotas neparametrinis Chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Skirtumas tarp dviejų kintamųjų laikytas statistiškai reikšmingas, jei apskaičiuotoji P reikšmė buvo mažesnė nei slenkstinė (jei p<0,05).

3. REZULTATAI

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika

Iš viso tyrime dalyvavo 153 respondentai, iš kurių 115 (75,2%) LSMU studentai ir 38 (24,8%) VU studentai (3 pav.).

24,8%

75,2%

LSMU VU

3 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal mokymosi įstaigą.

Atlikus tyrime dalyvavusių studentų lyčių ir mokymosi įstaigų charakteristikų palyginimus pastebėta, kad abiejose įstaigose moterų yra žymiai daugiau nei vyrų. Iš LSMU tyrime dalyvavo 89 (77,4%) moterys ir 26 (22,6%) vyrai, atitinkamai VU 24 (63,2%) moterys ir 14 (36,8%) vyrų (4 pav.). Atskirose mokymosi įstaigose moterų ir vyrų pasiskirstymas reikšmingai nesiskyrė.

100,0%

80,0%

60,0%

40,0%

20,0%

0,0%

77,4%

63,2%

36,8%

22,6%

LSMU VU

moteris vyras

4 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal mokymosi įstaigą ir lytį.

LSMU ir VU odontologijos fakultete studijos vykdomos lietuvių ir anglų kalbomis, todėl buvo nuspręsta palyginti lietuvių ir užsienio studentų nuomonę apie savo žinias ir požiūrį, susijusį su smurtu prieš vaikus ir nepriežiūra. Iš 153 apklaustų studentų, tyrime dalyvavo 109 (71,2%) lietuviai ir 44 (28,8%) užsienio studentai (5 pav.).

28,8%

71,2%

lietuviai stud.

užsienio stud.

5 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal studijų kalbą.

100,0%

80,0%

60,0%

40,0%

20,0%

0,0%

80,7%*

lietuviai stud.

užsienio stud.

moterys vyrai

Respondentai taip pat buvo suporuoti pagal lytį ir studijų kalbą. Tyrime dalyvavo 88 (80,7%) moterys ir 21 (19,3%) vyrų, studijuojančių lietuvių kalba, bei 25 (56,8%) moterų ir 19 (43,2%) vyrų, studijuojančių anglų kalba. Reikšmingai daugiau tyrime dalyvavo vyrų, studijuojančių anglų kalba ir moterų, studijuojančių lietuvių kalba (p=0,002) (6 pav.).

		56,8% 43,2%*

		19,3%

* - p < 0,05, lyginant tarp skirtingomis kalbomis besimokančių studentų

6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal studijų kalbą ir lytį.

3.2. Studentų žinios ir požiūris apie smurtą prieš vaiką ir nepriežiūrą

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokie rizikos veiksniai, studentų nuomone, gali turėti įtakos vaikų smurto ir nepriežiūros atsiradimui. Dauguma studentų mano, kad vaiko negalia (fizinė/psichinė negalia) 108 (70,6%), nepageidaujamas nėštumas 117 (76,5%) bei žemas socialinis ir ekonominis lygis 137 (89,5%) yra rizikos veiksniai. Daugiau negu pusė studentų pažymėjo atsakymą „nesutinku“, kad jauniausias vaikas šeimoje 95 (62,1%), vaikas, turintis tik vieną iš tėvų 88 (57,5%) bei vidutinis/aukštas socialinis ir ekonominis lygis 92 (60,1%) gali būti rizikos veiksniais, turinčiais įtakos vaikų smurto ir nepriežiūros atsiradimui (Lentelė Nr. 1).

Lentelė Nr. 1. LSMU ir VU studentų nuomonė apie rizikos veiksnius, turinčius įtakos vaikų smurto ir nepriežiūros atsiradimui.

Rizikos veiksnys	Nuomonė	LSMU n=115(100%)		VU n=38(100%)		Iš viso n=153(100%)		P reikšmė
Rizikos veiksnys	Nuomonė	n	%	n	%	n	%	P reikšmė
Vaikas su negalia (fizinė/psichinė negalia)	Sutinku	78	67,8%	30	78,9%	108	70,6%	0,300
	Nežinau	8	7,0%	3	7,9%	11	7,2%
	Nesutinku	29	25,2%	5	13,2%	34	22,2%
Vaikas, turintis sveikatos problemų	Sutinku	59	51,3%	25	65,8	84	54,9%	0,267
	Nežinau	17	14,8%	3	7,9%	20	13,1%
	Nesutinku	39	33,9%	10	26,3%	49	32,0%
Jauniausias vaikas šeimoje	Sutinku	15	13,0%	8	21,1%	23	15,0%	0,446
	Nežinau	26	22,6%	9	23,7%	35	22,9%
	Nesutinku	74	64,3%	21	55,3%	95	62,1%
Nepageidaujamas nėštumas	Sutinku	84	73,0%	33	86,8%	117	76,5%	0,234
	Nežinau	14	12,2%	2	5,3%	16	10,5%
	Nesutinku	17	14,8%	3	7,9%	20	13,1%
Xxxxxx, gyvenantis šeimoje su patėviu/pamote	Sutinku	61	53,0%	25	65,8%	86	56,2%	0,368
	Nežinau	26	22,6%	7	18,4%	33	21,6%
	Nesutinku	28	24,3%	6	15,8%	34	22,2%
Vaikas, turintis tik vieną iš tėvų	Sutinku	19	16,5%	8	21,1%	27	17,6%	0,169
	Nežinau	25	21,7%	13	34,2%	38	24,8%
	Nesutinku	71	61,7%	17	44,7%	88	57,5%
Vaikai, gyvenantys daugiavaikėje šeimoje	Sutinku	50	43,5%	22	57,9%	72	47,1%	0,188
	Nežinau	27	23,5%	9	23,7%	36	23,5%
	Nesutinku	38	33,0%	7	18,4%	45	29,4%
Žemas socialinis ir ekonominis lygis	Sutinku	102	88,7%	35	92,1%	137	89,5%	0,109
	Nežinau	4	3,5%	3	7,9%	7	4,6%
	Nesutinku	9	7,8%	0	0,0%	9	5,9%
Vidutinis/aukštas socialinis ir ekonominis lygis	Sutinku	14	12,2%	6	15,8%	20	13,1%	0,791
	Nežinau	32	27,8%	9	23,7%	41	26,8%
	Nesutinku	69	60,0%	23	60,5%	92	60,1%

Įvertinus lietuvių ir anglų kalbomis besimokančių studentų nuomonę apie rizikos veiksnius, turinčius įtakos smurto atsiradimui, daugiausiai studentų, besimokančių tiek lietuvių kalba 101 (92,7%), tiek anglų kalba 36 (81,8%) mano, kad žemas socialinis ir ekonominis lygis gali būti rizikos veiksnys, turintis įtakos vaikų smurto ir nepriežiūros atsiradimui. Reikšmingai daugiau lietuvių kalba studijuojančių studentų pažymėjo atsakymą „nesutinku“, kad vaikai, gyvenantys daugiavaikėje šeimoje (p=0,005) ir vidutinis/aukštas socialinis ir ekonominis lygis (p=0,022) gali būti rizikos

veiksniai, turintys įtakos vaikų smurto ir nepriežiūros atsiradimui. Reikšmingai daugiau užsienio studentų mano, kad vaikai, gyvenantys daugiavaikėje šeimoje, gali būti rizikos veiksnys (p=0,005). (Lentelė Nr. 2).

Rizikos veiksnys	Nuomonė	Lietuviai stud. n=109(100%)		Užsienio stud. n=44(100%)		Iš viso n=153(100%)		P reikšmė
Rizikos veiksnys	Nuomonė	n	%	n	%	n	%	P reikšmė
Vaikas su negalia (fizinė/psichinė negalia)	Sutinku	76	69,7%	32	72,7%	108	70,6%	0,267
	Nežinau	6	5,5%	5	11,4%	11	7,2%
	Nesutinku	27	24,8%	7	15,9%	34	22,2%
Vaikas, turintis sveikatos problemų	Sutinku	61	56,0%	23	52,3%	84	54,9%	0,916
	Nežinau	14	12,8%	6	13,6%	20	13,1%
	Nesutinku	34	31,2%	15	34,1%	49	32,0%
Jauniausias vaikas šeimoje	Sutinku	15	13,8%	8	18,2%	23	15,0%	0,752
	Nežinau	26	23,9%	9	20,5%	35	22,9%
	Nesutinku	68	62,4%	27	61,4%	95	62,1%
Nepageidaujamas nėštumas	Sutinku	86	78,9%	31	70,5%	117	76,5%	0,455
	Nežinau	11	10,1%	5	11,4%	16	10,5%
	Nesutinku	12	11,0%	8	18,2%	20	13,1%
Xxxxxx, gyvenantis šeimoje su patėviu/pamote	Sutinku	65	59,6%	21	47,7%	86	56,2%	0,380
	Nežinau	21	19,3%	12	27,3%	33	21,6%
	Nesutinku	23	21,1%	11	25,0%	34	22,2%
Vaikas, turintis tik vieną iš tėvų	Sutinku	20	18,3%	7	15,9%	27	17,6%	0,829
	Nežinau	28	25,7%	10	22,7%	38	24,8%
	Nesutinku	61	56,0%	27	61,4%	88	57,5%
Vaikai, gyvenantys daugiavaikėje šeimoje	Sutinku	44	40,4%	28	63,6%*	72	47,1%	0,005
	Nežinau	25	22,9%	11	25,0%	36	23,5%
	Nesutinku	40	36,7%*	5	11,4%	45	29,4%
Žemas socialinis ir ekonominis lygis	Sutinku	101	92,7%	36	81,8%	137	89,5%	0,114
	Nežinau	4	3,7%	3	6,8%	7	4,6%
	Nesutinku	4	3,7%	5	11,4%	9	5,9%
Vidutinis/aukštas socialinis ir ekonominis lygis	Sutinku	11	10,1%	9	13,1%	20	13,1%	0,022
	Nežinau	25	22,9%	16	36,4%	41	26,8%
	Nesutinku	73	67,0%*	19	43,2%	92	60,1%

Lentelė Nr. 2. Lietuvių ir užsienio studentų nuomonė apie rizikos veiksnius, turinčius įtakos vaikų smurto ir nepriežiūros atsiradimui.

* - p < 0,05, lyginant tarp skirtingomis kalbomis besimokančių studentų

Atliekant tyrimą buvo siekiama sužinoti, kokius požymius ir simptomus studentai sieja su fiziniu smurtu. Daugiausiai VU studentų mano, kad apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos/šakos/simfizės lūžis 35 (92,1%) bei dantų lūžiai/dislokacija/išmušimas/patologinis paslankumas 35 (92,1%) gali būti siejami su fiziniu smurtu. Daugiausiai LSMU studentų 101 (87,8%) teigė, kad sumušimai už ausų yra fizinio smurto išraiška. Mažiausiai studentų (15 (39,5%) VU ir 42 (36,5%) LSMU) pasirinko liežuvio/lūpų pasaitėlio įplėšimus, kaip galimą fizinio smurto požymį. Reikšmingai daugiau LSMU studentų sieja įkandimo žymes su fiziniu smurtu (p=0,027) (7 pav.).

Dantų lūžiai/dislokacija/išmušimas/patologinis paslankumas

Apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos/šakos/simfizės lūžis

92,1%

82,6%

78,3%

92,1%

Sumušimai už ausų

Nosies lūžis/užsikimšusios šnervės

89,5%

87,8%

89,5%

80,9%

65,8%

Lūpų įplėšimai/nudegimai 71,3%

Įkandimo žymės

42,1%

62,6%*

Liežuvio/lūpų pasaitėlio įplėšimai

39,5%

36,5%

0,0%

20,0%

LSMU

40,0% 60,0% 80,0% 100,0%

* - p < 0,05, lyginant tarp skirtingų mokymosi įstaigų

7 pav. LSMU ir VU studentų žinios apie fizinio smurto požymius ir simptomus.

Palyginus studentų žinias apie fizinio smurto požymius ir simptomus tarp lietuvių ir anglų kalbomis besimokančių studentų nustatyta, kad reikšmingai daugiau lietuvių kalba studijuojančių studentų mano, kad dantų lūžiai/dislokacija/išmušimas/patologinis paslankumas (p<0,001) ir apatinio žandikaulio sąnarinės ataugo/šakos/simfizės lūžis (p=0,006) gali būti siejami su fiziniu smurtu (8 pav.).

Dantų lūžiai/dislokacija/išmušimas/patologinis paslankumas

68,2%

Sumušimai už ausų

91,7%*

84,1%

89,9%

Apatinio žandikaulio sąnarinės 68,2%

ataugos/šakos/simfizės lūžis 87,2%*

Nosies lūžis/užsikimšusios šnervės

77,3%

85,3%

Lūpų įplėšimai/nudegimai

Įkandimo žymės

63,6%

72,5%

65,9%

54,1%

Liežuvio/lūpų pasaitėlio įplėšimai

0,0%

užsienio stud.

20,0%

38,6%

36,7%

40,0% 60,0% 80,0% 100,0%

lietuviai stud.

* - p < 0,05, lyginant tarp skirtingomis kalbomis besimokančių studentų

8 pav. Studentų, studijuojančių lietuvių ir anglų kalbomis, žinios apie fizinio smurto požymius ir simptomus.

Žinių apie fizinio smurto požymius ir simptomus rezultatai tarp lyčių reikšmingai nesiskyrė. (9 pav.).

Sumušimai už ausų

Dantų lūžiai/dislokacija/išmušimas/patologinis paslankumas

Nosies lūžis/užsikimšusios šnervės

Apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos/šakos/simfizės lūžis

Lūpų įplėšimai/nudegimai

Įkandimo žymės

87,5%

88,5%

77,5%

87,6%

77,5%

85,0%

80,0%

82,3%

67,5%

70,8%

60,0%

56,6%

40,0%

Liežuvio/lūpų pasaitėlio įplėšimai 36,3%

0,0%

vyrai

20,0%

40,0% 60,0% 80,0% 100,0%

moterys

9 pav. Vyrų ir moterų žinios apie fizinio smurto požymius ir simptomus.

Seksualinis smurtas taip pat yra viena iš smurto prieš vaikus rūšių, todėl tyrimo metu įvertinta, kokius požymius ir simptomus studentai sieja su šia smurto rūšimi. Daugiausiai studentai mano, kad fizinio kontakto baimė (110 (95,7%) LSMU ir 37 (97,4%) VU) ir sifilio požymiai burnoje (97

(84,3%) LSMU ir 35 (92,1%) VU) gali būti seksualinio smurto požymiai (10 pav.).

Fizinio kontakto baimė

Sifilio požymiai burnoje Minkštojo ir kietojo gomurio susijungimo srityje

eritemos

Karpos burnoje

Herpetinė infekcija

97,4%

95,7%

92,1%

84,3%

78,9%

69,6%

63,5% 78,9%

65,8%

61,7%

0,0%

20,0% 40,0%

LSMU

60,0% 80,0% 100,0%

10 pav. LSMU ir VU studentų žinios apie seksualinio smurto požymius ir simptomus.

Įvertinus lietuvių ir anglų kalbomis besimokančių studentų nuomonę apie seksualinio smurto požymius ir simptomus, nustatyta, kad reikšmingai daugiau lietuvių kalba studijuojančių studentų mano, kad sifilio požymiai burnoje gali būti seksualinio smurto požymis (p<0,001) (11 pav.).

Sifilio požymiai burnoje

59,1%

Fizinio kontakto baimė

97,2%*

95,5%

96,3%

Minkštojo ir kietojo gomurio susijungimo srityje 63,6%

eritemos 75,2%

Karpos burnoje 61,4%

69,7%

Herpetinė infekcija 59,1%

64,2%

0,0%

užsienio stud.

20,0%

40,0% 60,0% 80,0% 100,0%

lietuviai stud.

* - p < 0,05, lyginant tarp skirtingomis kalbomis besimokančių studentų

11 pav. Studentų, studijuojančių lietuvių ir anglų kalbomis, žinios apie seksualinio smurto požymius ir simptomus.

Analizuojant duomenis pastebėta, kad dauguma vyrų 37 (92,5%) ir moterų 110 (97,3%) mano, kad su seksualiniu smurtu gali būti susijusi fizinio kontakto baimė. Reikšmingai daugiau moterų 82 (72,6%) mano, kad karpos burnoje gali būti seksualinio smurto požymis (p=0,020) (12 pav.)

Fizinio kontakto baimė

92,5%

97,3%

Sifilio požymiai burnoje

Minkštojo ir kietojo gomurio susijungimo srityje eritemos

Karpos burnoje

77,5%

89,4%

67,5%

73,5%

52,5%

72,6%*

Herpetinė infekcija

57,5%

0,0% 20,0% 40,0% 60,0%

64,6%

80,0% 100,0%

vyrai moterys

*- p < 0,05, lyginant tarp lyčių

12 pav. Vyrų ir moterų žinios apie seksualinio smurto požymius ir simptomus.

Tyrimo metu taip pat siekėme įvertinti, kokius požymius ir simptomus studentai sieja su emociniu/psichologiniu smurtu prieš vaiką. Mažiausiai studentai sieja vėluojantį vaiko vystymąsi (52 (45,2%) LSMU ir 17 (44,7%) VU). VU buvo reikšmingai daugiau studentų, manančių, kad savaiminiai susižalojimai gali būti siejami su emociniu/psichologiniu smurtu (p=0,029) (13 pav.).

Vaikas stengiasi išvengti bet kokio kontakto

Savaiminiai susižalojimai

72,2%

Išreikštas nervingumas

89,5%

91,3%

89,5%*

89,5%

Agresyvumas Savigarbos trūkumas

Pasyvumas

87,8%

84,2%

80,9%

84,2%

83,5%

81,6%

79,1%

Vėluojantis vystymasis

0,0% 20,0% 40,0%

44,7%

45,2%

60,0%

80,0% 100,0%

VU LSMU

* - p < 0,05, lyginant tarp skirtingų mokymosi įstaigų

13 pav. LSMU ir VU studentų žinios apie emocinio/psichologinio smurto požymius ir simptomus.

Įvertinus rezultatus nustatėme, kad lietuvių ir anglų kalbomis besimokančių studentų nuomonė apie emocinio/psichologinio smurto požymius ir simptomus reikšmingai nesiskyrė. Pastebėta, kad daugiausiai lietuvių kalba 97 (89,0%) ir anglų kalba 42 (95,5%) studijuojantys studentai emocinį/psichologinį smurtą sieja su požymiu, kai vaikas stengiasi išvengti bet kokio kontakto (14 pav.).

Vaikas stengiasi išvengti bet kokio kontakto

Išreikštas nervingumas Savigarbos trūkumas

Agresyvumas Pasyvumas

Savaiminiai susižalojimai

Vėluojantis vystymasis

86,2%

72,7% 85,3%

95,5%

89,0%

88,6%

88,1%

77,3%

78,9%

81,8%

75,2%

79,5%

43,2%

45,9%

0,0%

20,0%

40,0% 60,0%

80,0% 100,0%

užsienio stud.

lietuviai stud.

14 pav. Studentų, studijuojančių lietuvių ir anglų kalbomis, žinios apie emocinio/psichologinio smurto požymius ir simptomus.

Analizuojant duomenis nustatyta, kad reikšmingai daugiau moterų mano, kad savigarbos trūkumas (p=0,026) ir agresyvumas (p=0,007) gali būti emocinio/psichologinio smurto požymiai (15 pav.).

Vaikas stengiasi išvengti bet kokio kontakto

Išreikštas nervingumas

Savigarbos trūkumas

Agresyvumas Pasyvumas

Savaiminiai susižalojimai

Vėluojantis vystymasis

80,0%92,0%

87,5%

72,5%

67,5%

91,2%

87,6%*

86,7%*

72,5%

82,3%

82,5%

37,5%

74,3%

0,0%

20,0%

47,8%

40,0% 60,0%

80,0% 100,0%

vyrai moterys

*- p < 0,05, lyginant tarp lyčių

15 pav. Vyrų ir moterų žinios apie emocinio/psichologinio smurto požymius ir simptomus.

Vaiko nepriežiūra taip pat yra viena iš smurto rūšių. Visi VU studentai 38 (100%) mano, kad nepriežiūros požymiu gali būti, kai nesuteikiama vaikui reikalinga medicininė pagalba ir kai yra negydytas skausmas, infekcija ar trauma veido ir burnos srityje (16 pav.).

0,0%	20,0%	40,0%	60,0%	80,0%	100,0%
VU	LSMU

Negydytas skausmas, infekcija ar trauma veido ir burnos srityje

Nesuteikiama vaikui reikalinga medicininė pagalba Nuolatinės priežiūros trūkumas esant nustatytai

patologijai

Negydytas aktyvus daugybinis ėduonis

100,0%

97,4%

100,0%

95,7%

97,4%

Prasta asmens higiena

92,2%

86,8%

87,8%

86,8%

85,2%

16 pav. LSMU ir VU studentų žinios apie nepriežiūros požymius ir simptomus.

Įvertinus lietuvių ir anglų kalbomis besimokančių studentų nuomonę apie nepriežiūros požymius/simptomus nustatyta, kad visi anglų kalba studijuojantys studentai 44 (100%) negydytą skausmą, infekciją ar traumą veido ir burnos srityje laiko nepriežiūros požymiu. Reikšmingai daugiau lietuvių kalba studijuojančių studentų negydytą aktyvų daugybinį ėduonį (p<0,001) ir nuolatinės priežiūros trūkumą esant nustatytai patologijai (p=0,006) sieja su nepriežiūra (17 pav.).

Nesuteikiama vaikui reikalinga medicininė pagalba

95,5%

97,2%

Nuolatinės priežiūros trūkumas esant nustatytai

patologijai

Negydytas skausmas, infekcija ar trauma veido ir burnos srityje

84,1%

97,2%*

100,0%

97,2%

Negydytas aktyvus daugybinis ėduonis

68,2%

Prasta asmens higiena

95,4%*

84,1%

86,2%

0,0%

užsienio stud.

20,0%

40,0% 60,0% 80,0% 100,0%

lietuviai stud.

* - p < 0,05, lyginant tarp skirtingomis kalbomis besimokančių studentų

17 pav. Studentų, studijuojančių lietuvių ir anglų kalbomis, žinios apie nepriežiūros požymius ir simptomus.

Analizuojant rezultatus buvo nustatyta, kad daugiausiai respondentai nepriežiūra sieja su negydytu skausmu, infekcija ar trauma veido ir burnos srityje (40 (100%) vyrų ir 110 (97,3%) moterų) ir kai nesuteikiama vaikui reikalinga medicininė pagalba (39 (97,5%) vyrai ir 109 (96,5%) moterys). Reikšmingai daugiau moterų mano, kad negydytas aktyvus ėduonis yra vaiko nepriežiūros išraiška (p=0,008) (18 pav.).

Negydytas skausmas, infekcija ar trauma veido ir burnos srityje

Nesuteikiama vaikui reikalinga medicininė pagalba Nuolatinės priežiūros trūkumas esant nustatytai

patologijai

Negydytas aktyvus daugybinis ėduonis

100,0%

97,3%

97,5%

87,5%

75,0%

96,5%

95,6%

92,0%*

Prasta asmens higiena

82,5%

86,7%

0,0%

vyrai

20,0% 40,0%

moterys

60,0% 80,0% 100,0%

*- p < 0,05, lyginant tarp lyčių

18 pav. Vyrų ir moterų žinios apie nepriežiūros požymius ir simptomus.

Studentų žinios apie smurto prieš vaikus požymius ir simptomus apibendrintai pateikiamos 3 lentelėje. Lentelėje pateikiama, kiek vidutiniškai studentų žino apie skirtingų smurto rūšių požymius ir simptomus įvertinus pagal mokymosi įstaigą, studijų kalbą ir lytį. Nustatyta, kad daugiau žinių apie skirtingų rūšių smurto požymius turi VU studentai, taip pat studentai, besimokantys lietuvių kalba ir moterys. Iš visų respondentų mažiausiai žinių apie fizinio (66,56%) ir seksualinio (67,73%) smurto požymius ir simptomus turi užsienio studentai. Daugiausiai žinių apie nepriežiūros požymius ir simptomus turi lietuviai studentai (94,68%) (Lentelė Nr. 3).

Lentelė Nr. 3 Apibendrintos studentų žinios apie smurto požymius ir simptomus.

	Įstaiga		Studijų kalba		Lytis
	LSMU 115(100%)	VU 38(100%)	Lietuvių 109(100%)	Užsienio 44(100%)	Moterys 113(100%)	Vyrai 40(100%)
Fizinio smurto požymiai ir simptomai	71,42%	72,93%	73,92%	66,56%	72,44%	70,0%
Seksualinio smurto požymiai ir simptomai	74,96%	82,63%	80,55%	67,73%	79,47%	69,5%

Lentelės Nr. 3 tęsinys kitame puslapyje

Lentelės Nr. 3 tęsinys

Psichologinio/emocinio smurto

požymiai ir simptomai

77,14%

80,45%

78,37%

76,95%

80,28%

71,43%

Nepriežiūros požymiai ir

simptomai

91,65%

94,21%

94,68%

86,36%

93,63%

88,5%

Tyrimo metu buvo siekiama sužinoti, kokia studentų nuomonė apie tai, ką pirmiausia turėtų daryti gydytojas odontologas įtardamas smurtą. Studentai turėjo pasirinkti vieną iš pateiktų atsakymų. Iš 153 (100%) apklausoje dalyvavusių studentų 114 (74,5%) studentų tinkamai atsakė šį klausimą. Iš

114 studentų 38 (33,3%) pažymėjo, kad pirmiausiai odontologas turėtų įvertinti ar tėvų/vaiko paaiškinimai apie situaciją atitinka klinikinės apžiūros rezultatus. Nė vienas studentas xxxxxxxxxxx atsakymo „nieko nedaryti“, kuris buvo pateiktas klausimyne (19 pav.).

Įvertinti ar tėvų/vaiko paaiškinimai apie situaciją atitinka klinikinės apžiūros rezultatus

33,3%

Xxxxxxxxx vaiko ir tėvų/globėjų apie pastebėtus požymius/simptomus

18,4%

Kreiptis į socialines tarnybas

16,7%

Vaiko ligos istorijoje užfiksuoti įtariamo smurto požymius ir simptomus

15,8%

Stebėti atvejį kitų vizitų metu

10,5%

Nežinau

2,6%

Pranešti policijai

1,8%

Aptarti esamą situaciją su kolega

0,9%

0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0%

19 pav. Studentų nuomonė apie tai, ką pirmiausia turėtų daryti gydytojas odontologas įtardamas smurtą.

Apklausos metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti studentų nuomonę, kada gydytojas odontologas turėtų pranešti apie smurto prieš vaikus atvejus. Iš 153 (100%) tyrime dalyvavusių studentų į šį klausimą atsakė 139 (90,8%) studentai. Įvertinus atsakiusių studentų nuomonę, kada gydytojas odontologas turėtų pranešti apie pastebėtą smurtą prieš vaiką, 84 (76,4%) LSMU studentai ir 25 (86,2%) VU studentai nurodė, kad visomis aplinkybėmis, net jei tik įtariamas smurtavimas prieš

vaiką. Nė vienas studentas xxxxxxxxxxx atsakymo „niekada“, kuris buvo pateiktas klausimyne (20 pav.).

100,0%

90,0%

80,0%

70,0%

60,0%

50,0%

40,0%

30,0%

20,0%

10,0%

0,0%

86,2% 76,4%

12,7%10,3%

7,3%

0,0%

3,6% 3,4%

Visomis aplinkybėmis, net jei tik įtariamas smurtavimas prieš vaiką

Tais atvejais, kai smurtas prieš vaiką kartojasi

Nežinau

Sunkaus fizinio smurto atvejais

LSMU VU

20 pav. LSMU ir VU studentų nuomonė, kada odontologas turėtų pranešti apie smurto prieš vaikus atvejus.

Įvertinus lietuvių ir anglų kalbomis besimokančių studentų nuomonę, dauguma studentų, t. y. 83 (80,6%) lietuviai studentai ir 26 (72,2%) užsienio studentai mano, kad turėtų būti pranešta visomis aplinkybėmis, net jei tik įtariamas smurtas prieš vaiką. 7 (19,4%) užsienio studentai mano, kad reikėtų pranešti tais atvejais, kai smurtas prieš vaiką kartojasi. Nė vienas studentas nepasirinko atsakymo

„niekada“, kuris buvo pateiktas xxxxxxxxxx (21 pav.).

100,0%

90,0%

80,0%

70,0%

60,0%

50,0%

40,0%

30,0%

20,0%

10,0%

0,0%

80,6% 72,2%

19,4%

9,7%

5,8% 5,6%

3,9% 2,8%

Visomis aplinkybėmis, Tais atvejais, kai smurtas Nežinau

net jei tik įtariamas smurtavimas prieš vaiką

prieš vaiką kartojasi

Sunkaus fizinio smurto atvejais

lietuviai stud.

užsienio stud.

21 pav. Lietuvių ir anglų kalbomis besimokančių studentų nuomonė, kada odontologas turėtų pranešti apie smurto prieš vaikus atvejus.

Įtariant smurto atvejus prieš vaiką, turi būti pranešta atitinkamoms institucijoms. Atliekant apklausą buvo siekiama išsiaiškinti studentų nuomonę, kam turėtų būti pranešta apie įtariamus smurto atvejus. Iš 153 (100%) tyrime dalyvavusių studentų į šį klausimą atsakė 135 (88,2%) studentai. Rezultatai atskleidžia, kad iš 135 studentų 69 (63,3%) LSMU studentai ir 19 (73,1%) VU studentų mano, kad reikėtų pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. 11 (10,1%) LSMU studentų nežino kam reikėtų pranešti (22 pav.).

100,0%

90,0%

80,0%

70,0%

60,0%

50,0%

40,0%

30,0%

20,0%

10,0%

0,0%

73,1%

63,3%

17,4% 15,4%

10,1% 3,8%

Nežinau

9,2% 7,7%

Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai

Policijai

Aptarti atvejį su vaiko šeima

LSMU VU

22 pav. LSMU ir VU studentų nuomonė, kam turėtų būti pranešta apie įtariamus smurto atvejus.

Taip pat įvertinome pasiskirstymą pagal studijų kalbą. 62 (66,0%) lietuviai studentai ir 26 (63,4%) užsienio studentai mano, kad apie įtariamus smurto atvejus reikėtų pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (23 pav.).

100,0%

90,0%

80,0%

70,0%

60,0%

50,0%

40,0%

30,0%

20,0%

10,0%

0,0%

66,0%63,4%

14,9%

22,0%

10,6%

4,9%

8,5% 9,8%

Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai

Policijai

Nežinau

Aptarti atvejį su vaiko šeima

lietuviai stud.

užsienio stud.

23 pav. Lietuvių ir anglų kalbomis besimokančių studentų nuomonė, kam turėtų būti pranešta apie įtariamus smurto atvejus.

Gydytojai įtardami smurtą dėl vienokių ar kitokių priežasčių kartais apie tai nepraneša. Norėjome sužinoti studentų nuomonę, dėl kokių priežasčių gydytojai odontologai galėtų nepranešti apie įtariamą smurtą ir nepriežiūrą. Dauguma studentų sutinka, kad galimai gydytojai bijo dėl pasekmių vaikui 125 (81,7%), gydytojams trūksta žinių apie pranešimo eigą 117 (76,5%) bei neužtikrinti diagnozei patvirtinti 130 (85,0%), todėl nepraneša apie įtariamą vaiko smurtą atitinkamoms institucijoms. Reikšmingai daugiau užsienio studentų sutinka, kad gydytojai odontologai nepraneša apie pastebėtą smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą todėl, kad bijo patys patirti smurtą (p<0,001). Taip pat reikšmingai daugiau lietuvių studentų mano, kad odontologai nepraneša dėl žinių trūkumo apie pranešimo eigą (p<0,001) ir neužtikrintumo diagnozei patvirtinti (p<0,001) bei nepranešama dėl baimės bylinėtis (p<0,001) (Lentelė Nr. 4.).

Lentelė Nr. 4 Studentų nuomonė, dėl kokių priežasčių gydytojai odontologai nepraneša apie įtariamą smurtą ir nepriežiūrą.

Priežastis	Nuomonė	Pagal mokymosi įstaiga				Pagal studijų kalba				Iš viso n=153(100%)
		LSMU n=115(100%)		VU n=38(100%)		Lietuviai stud. n=109(100%)		Užsienio stud. n=44(100%)		Iš viso n=153(100%)
		n	%	n	%	n	%	n	%	n	%
Baimė dėl neigiamo poveikio odontologinei praktikai	Sutinku	62	53,9%	22	57,9%	63	57,8%	21	47,7%	84	54,9%
	Nežinau	12	10,4%	6	15,8%	13	11,9%	5	11,4%	18	11,8%
	Nesutinku	41	35,7%	10	26,3%	33	30,3%	18	40,9%	51	33,3%
Šeimos smurto prieš vaiką baimė	Sutinku	80	69,6%	27	71,1%	74	67,9%	33	75,0%	107	69,9%
	Nežinau	13	11,3%	5	13,2%	13	11,9%	5	11,4%	18	11,8%
	Nesutinku	22	19,1%	6	15,8%	22	20,2%	6	13,6%	28	18,3%
Bijo patys patirti smurtą	Sutinku	24	20,9%	6	15,8%	10	9,2%	20	45,5%*	30	19,6%
	Nežinau	18	15,7%	3	7,9%	14	12,8%	7	15,9%	21	13,7%
	Nesutinku	73	63,5%	29	76,3%	85	78,0%*	17	38,6%	102	66,7%
Baimė bylinėtis	Sutinku	76	66,1%	31	81,6%	90	82,6%*	17	38,6%	107	69,9%
	Nežinau	20	17,4%	3	7,9%	4	3,7%	19	43,2%*	23	15,0%
	Nesutinku	19	16,5%	4	10,5%	15	13,8%	8	18,2%	23	15,0%
Baimė dėl pasekmių vaikui	Sutinku	94	81,7%	31	81,6%	92	84,4%	33	75,0%	125	81,7%
	Nežinau	7	6,1%	5	13,2%	7	6,4%	5	11,4%	12	7,8%
	Nesutinku	14	12,2%	2	5,3%	10	9,2%	6	13,6%	16	10,5%
Trūksta žinių apie pranešimo eigą	Sutinku	84	73,0%	33	86,8%	94	86,2%*	23	52,3%	117	76,5%
	Nežinau	14	12,2%	3	7,9%	7	6,4%	10	22,7%*	17	11,1%
	Nesutinku	17	14,8%	2	5,3%	8	7,3%	11	25,0%*	19	12,4%

Lentelės Nr. 4 tęsinys kitame puslapyje

Lentelės Nr. 4 tęsinys

Neužtikrintumas diagnozei patvirtinti	Sutinku	96	83,5%	34	89,5%	102	92,6%*	28	63,6%	130	85,0%
	Nežinau	9	7,8%	4	10,5%	5	4,6%	8	18,2%*	13	8,5%
	Nesutinku	10	8,7%	0	0,0%	2	1,8%	8	18,2%*	10	6,5%
Baimė dėl neigiamų pasekmių vaiko šeimai	Sutinku	52	45,2%	21	55,3%	54	49,5%	19	43,2%	73	47,7%
	Nežinau	26	22,6%	8	21,1%	22	20,2%	12	27,3%	34	22,2%
	Nesutinku	37	32,2%	9	23,7%	33	30,3%	13	29,5%	46	30,1%
Nerimauja dėl konfidencialumo	Sutinku	62	53,9%	22	57,9%	61	56,0%	23	52,3%	84	54,9%
	Nežinau	31	27,0%	8	21,1%	31	28,4%	8	18,2%	39	25,5%
	Nesutinku	22	19,1%	8	21,1%	17	15,6%	13	29,5%	30	19,6%

* - p < 0,05, lyginant tarp skirtingomis kalbomis besimokančių studentų

3.3.Poreikis mokytis apie smurto prieš vaikus atpažinimą, pranešimą ir valdymą

Xxxxxxxxxx buvo patekti klausimai apie studijas universitete smurto prieš vaikus ir nepriežiūros tema. Tyrimo metu buvo siekiama sužinoti, ar respondentai studijavo apie smurtą prieš vaikus universitete. Iš visų tyrime dalyvavusių respondentų daugiau kaip pusė 97 (63,4%) nurodė, kad universitete nestudijavo apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą (24 pav.).

36,6%

63,4%

Taip Ne

24 pav. Studentų pasiskirstymas pagal tai, ar studijavo apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą universitete.

Įvertinus lietuvių ir anglų kalbomis besimokančių studentų apklausos rezultatus, reikšmingai daugiau anglų kalba studijuojančių studentų nurodė, kad universitete studijavo apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą, o lietuvių kalba studijuojantys nurodė, kad nesimokė (p<0,001) (25 pav.).

100,0%

80,0%

60,0%

40,0%

20,0%

0,0%

72,5%*

59,1%*

40,9%

27,5%

lietuviai stud. užsienio stud.

Taip Ne

* - p < 0,05, lyginant tarp skirtingomis kalbomis besimokančių studentų

25 pav. Lietuvių ir anglų kalbomis besimokančių studentų pasiskirstymas pagal tai, ar studijavo apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą universitete.

Apklausos metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kokia informacija apie smurtą prieš vaikus buvo pateikiama studijų metu. Iš 56 (100%) studentų, nurodžiusių, kad universitete studijavo apie smurtą prieš vaikus, 50 (89,3%) nurodė, kad tai buvo teorinė informacija, 26 (46,4%) studentai nurodė, kad studijų metu buvo pateikta klinikinė informacija apie smurto požymius ir simptomus (26 pav.).

100,0%

80,0%

60,0%

40,0%

20,0%

0,0%

89,3%

46,4%

17,9%

3,6%

Teorinė informacija Klinikinė Kaip pranešti apie Patobulintas Kaip dokumentuoti informacija apie tokius atvejus klinikinis mokymas tokius atvejus

smurto požymius ir valdyti tokius

simptomus atvejus

26 pav. Studentų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, kokia informacija apie smurtą prieš vaikus buvo pateikiama studijų metu universitete.

Apklausiant V kurso studentus taip pat buvo siekiama sužinoti jų nuomonę, ar universitete turėtų būti skiriama daugiau dėmesio vaikų smurto ir nepriežiūros tema. Didžioji dauguma studentų 142 (92,8%) teigė, kad universitete reikėtų skirti šiai temai daugiau dėmesio (27 pav.).

100,0%

80,0%

60,0%

40,0%

20,0%

0,0%

92,8%

5,2%

2,0%

Taip Nežinau Ne

27 pav. Studentų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, ar universitete turėtų būti skiriama daugiau dėmesio smurto prieš vaikus ir jų nepriežiūros temai.

Taip pat atliekant tyrimą siekėme sužinoti studentų nuomonę apie savo turimas žinias smurto prieš vaikus tema. Rezultatai parodė, kad dauguma studentų 98 (64,1%) mano, kad neturi pakankamai žinių diagnozuoti/įtarti smurtą ir vaikų nepriežiūrą (28 pav.).

100,0%

80,0%

60,0%

40,0%

20,0%

0,0%

64,1%

26,8%

9,2%

Ne Nežinau Taip

28 pav. Studentų nuomonės pasiskirstymas, ar turi pakankamai žinių diagnozuoti/įtarti smurtą ir vaikų nepriežiūrą.

Didžioji dalis studentų 148 (96,7%) nurodė, kad jiems reikėtų papildomų žinių apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą (29 pav.).

100,0%

80,0%

60,0%

40,0%

20,0%

0,0%

96,7%

2,0%

1,3%

Taip Nežinau Ne

29 pav. Studentų nuomonės pasiskirstymas, ar jiems reikėtų papildomų žinių apie smurtą prieš vaikus ir jų nepriežiūrą.

3.4.Studentų žinios ir gebėjimas atpažinti smurtą prieš vaiką ir nepriežiūrą

Siekiant įvertinti studentų žinias ir gebėjimus atpažinti smurtą prieš vaikus ir jų nepriežiūrą, tyrimo metu buvo pateikti teiginiai, susiję su smurtu prieš vaikus. Apskaičiuoti reikšmingi skirtumai tarp teisingai atsakiusių skirtingų mokymosi įstaigų studentų. Reikšmingai daugiau VU studentų 25 (65,8%) žinojo, kad smurtas prieš vaikus gali būti įtariamas, kai tėvai vaiko sužalojimus apibūdina kaip brolio/sesers padarytus sužalojimus (p=0,005). Taip pat reikšmingai daugiau VU studentų 37 (97,4%), lyginant su LSMU studentais 98 (85,2%) žinojo, kad odontologai gali nustatyti smurto prieš vaikus požymius (p=0,005) (Lentelė Nr.5).

Lentelė Nr. 5 VU ir LSMU teisingai į teiginius apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą atsakiusių studentų pasiskirstymas.

Teiginiai

Teisingas atsakymas

LSMU

n=115(100%)

n=38(100%)

Iš viso

n=153(100%)

reikšmė

Sumušimo požymiai ant skruostų gali reikšti, kad vaikas patyrė antausį ar

buvo sugriebtas už veido

Taip

108

93,9%

92,1%

143

93,5%

0,596

Pakartotinės dantų traumos, kai išmušami dantys ar pakinta dantų

spalva, reiškia pakartotinį smurtavimą

Taip

71,3%

84,2%

114

74,5%

0,212

Sumušimai, esantys kaklo srityje, paprastai yra susiję su atsitiktine

trauma

65,2%

63,2%

64,7%

0,967

Smurtas prieš vaikus pirmiausia siejamas su skurdu, todėl retai pasitaiko tarp vidutines ar dideles

pajamas gaunančių asmenų

71,3%

65,8%

107

69,9%

0,576

Smurtą patyrę vaikai paprastai

netrukus kam nors apie tai pasisako

85,2%

94,7%

134

87,6%

0,055

Smurtas prieš vaikus gali būti įtariamas kai vaiko sužalojimus tėvai

paaiškina kaip netyčinį susižalojimą

Taip

47,8%

65,8%

52,3%

0,056

Smurtas prieš vaikus gali būti įtariamas, kai tėvai vaiko sužalojimus apibūdina kaip brolio/sesers padarytus

sužalojimus

Taip

36,5%

65,8%*

43,8%

0,005

Lentelės Nr. 5 tęsinys kitame puslapyje

Lentelės Nr. 5 tęsinys

Smurtas prieš vaikus gali būti

įtariamas, jei tėvai delsia kreiptis į gydytoją dėl vaiko sužalojimo

Taip

106

92,2%

94,7%

142

92,8%

0,864

Smurto prieš vaikus paplitimas yra

mažesnis nei Dauno sindromo

45,2%

47,4%

45,8%

0,779

Odontologai gali nustatyti smurto prieš

vaikus požymius

Taip

85,2%

97,4%*

135

88,2%

0,005

Vaikam patiriantiems smurtą

hematomos dar yra nustatomos srityse virš kaulinių iškilumų

3,5%

5,3%

3,9%

0,847

Smurtautojas daugeliu atveju yra

vaikui gerai pažįstamas

Taip

78,3%

84,2%

122

79,7%

0,548

Geriausias būdas kaip išsiaiškinti

įtariamą atvejį tai tiesiai pasakant tėvams ir juos apkaltinant

86,1%

84,2%

131

85,6%

0,077

Emocinio ir psichologinio smurto pasireiškimas gali būti vaiko baimė

grįžti namo pas tėvus

Taip

110

95,7%

97,4%

147

96,1%

0,536

Galimas smurto prieš vaikus požymis yra neaiškus ir kiekvieną kartą

skirtingas tėvų paaiškinimas apie įvykį

Taip

105

91,3%

97,4%

142

92,8%

0,324

* - p < 0,05, lyginant tarp skirtingų mokymosi įstaigų

Analizuojant gautus rezultatus, taip pat siekėme sužinoti lietuvių ir anglų kalbomis besimokančių studentų žinias ir gebėjimus atpažinti smurtą prieš vaikus ir jų nepriežiūrą. Pastebėta, kad didžioji dauguma lietuvių 102 (93,6%) ir anglų kalba 41 (93,2%) besimokančių studentų žinojo, kad sumušimo požymiai ant skruostų gali reikšti, kad vaikas patyrė antausį ar buvo sugriebtas už veido. Taip pat 107 (98,2%) lietuvių kalba studijuojantys ir 40 (90,9%) anglų kalba studijuojantys studentai žino, kad emocinio ir psichologinio smurto pasireiškimas gali būti vaiko baimė grįžti namo pas tėvus. Apskaičiuoti reikšmingi skirtumai tarp teisingai atsakiusių lietuvių ir anglų kalbomis besimokančių studentų. Reikšmingai daugiau lietuvių kalba besimokančių studentų 80 (73,4%) žino, kad sumušimai, esantys kaklo srityje, paprastai nėra susiję su atsitiktine trauma (p<0,001). Taip pat reikšmingai daugiau lietuvių kalba studijuojančių studentų 82 (75,2%), lyginant su anglų kalba 25 (56,8%) žino, kad teiginys „smurtas prieš vaikus pirmiausia siejamas su skurdu, todėl retai pasitaiko tarp vidutines ar dideles pajamas gaunančių asmenų“ nėra teisingas (p=0,037). Reikšmingai daugiau lietuvių studentų 64 (58,7%) žino, kad smurtas prieš vaikus gali būti įtariamas, kai vaiko sužalojimus tėvai paaiškina kaip netyčinį susižalojimą (p=0,035) (Lentelė Nr.6).

Lentelė Nr. 6 Lietuvių ir anglų kalbomis besimokančių, teisingai į teiginius apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą atsakiusių, studentų pasiskirstymas.

Teiginiai

Teisingas atsakymas

Lietuviai

stud. n=109(100%)

Užsienio

stud. n=44(100%)

Iš viso n=153(100%)

reikšmė

Sumušimo požymiai ant skruostų gali reikšti, kad vaikas patyrė antausį ar

buvo sugriebtas už veido

Taip

102

93,6%

93,2%

143

93,5%

1,000

Pakartotinės dantų traumos, kai išmušami dantys ar pakinta dantų

spalva, reiškia pakartotinį smurtavimą

Taip

69,7%

86,4%

114

74,5%

0,102

Sumušimai, esantys kaklo srityje, paprastai yra susiję su atsitiktine

trauma

73,4%*

43,2%

64,7%

<0,001

Smurtas prieš vaikus pirmiausia siejamas su skurdu, todėl retai pasitaiko tarp vidutines ar dideles

pajamas gaunančių asmenų

75,2%*

56,8%

107

69,9%

0,037

Smurtą patyrę vaikai paprastai netrukus

kam nors apie tai pasisako

89,9%

81,8%

134

87,6%

0,230

Smurtas prieš vaikus gali būti įtariamas kai vaiko sužalojimus tėvai paaiškina

kaip netyčinį susižalojimą

Taip

58,7%*

36,4%

52,3%

0,035

Smurtas prieš vaikus gali būti įtariamas, kai tėvai vaiko sužalojimus apibūdina kaip brolio/sesers padarytus

sužalojimus

Taip

49,5%

29,5%

43,8%

0,052

Smurtas prieš vaikus gali būti įtariamas, jei tėvai delsia kreiptis į

gydytoją dėl vaiko sužalojimo

Taip

103

94,5%

88,6%

142

92,8%

0,426

Smurto prieš vaikus paplitimas yra

mažesnis nei Dauno sindromo

50,5%

34,1%

45,8%

0,160

Odontologai gali nustatyti smurto prieš

vaikus požymius

Taip

87,2%

90,9%

135

88,2%

0,145

Vaikam patiriantiems smurtą hematomos dar yra nustatomos srityse

virš kaulinių iškilumų

3,7%

4,5%

3,9%

0,621

Smurtautojas daugeliu atveju yra

vaikui gerai pažįstamas

Taip

80,7%

77,3%

122

79,7%

0,536

Lentelės Nr. 6 tęsinys kitame puslapyje

Lentelės Nr. 6 tęsinys

Geriausias būdas kaip išsiaiškinti

įtariamą atvejį tai tiesiai pasakant tėvams ir juos apkaltinant

88,1%

79,5%

131

85,6%

0,203

Emocinio ir psichologinio smurto pasireiškimas gali būti vaiko baimė

grįžti namo pas tėvus

Taip

107

98,2%

90,9%

147

96,1%

0,057

Galimas smurto prieš vaikus požymis

yra neaiškus ir kiekvieną kartą skirtingas tėvų paaiškinimas apie įvykį

Taip

103

94,5%

88,6%

142

92,8%

0,063

* - p < 0,05, lyginant tarp skirtingomis kalbomis besimokančių studentų

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar studentai sugebėtų atpažinti smurto prieš vaikus ir nepriežiūros atvejus. Xxxxxxxxxx buvo pateiktos dvi klinikinės situacijos su nuotraukomis. Pirmoje situacijoje teigiama, kad pas jus apsilanko 5 metų pacientas, kurio tėvai kelis kartus jau atšaukė vizitus, nors pirmosios apžiūros metu buvo informuoti apie gydymo reikalingumą. Apžiūrėdami pacientą pastebite pablogėjusią burnos sveikatos būklę, pas pacientą ankstyvas vaikystės ėduonis, gausu apnašų, kraujuojančios dantenos. Šioje situacijoje studentai turėjo atpažinti smurtą prieš vaiką, o tiksliau vieną iš smurto prieš vaiką rūšių – nepriežiūrą. Iš visų apklaustų respondentų 153 (100%), dauguma atsakė, kad pirmoje situacijoje įtartų smurtą prieš vaiką 110 (71,9%) (30 pav.). Iš pirmoje situacijoje smurtą įtariusių studentų 110 (100%), dauguma 108 (98,2%) pasirinko, kad įtarų nepriežiūrą.

9,8%

18,3%

71,9%

Taip Ne Nežinau

30 pav. Studentų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, ar pirmoje situacijoje galima būtų įtarti smurtą prieš vaiką.

Antroje situacijoje teigiama, kad pas jus atvyksta 3 metų vaikas ir apžiūros metu pastebite išorinės ausies hematomą. Pasikalbėjus su mama apie matomą sužeidimą, ji iš pradžių pasimetė, bet iškart atsakė, kad vaikas lipdamas laiptais paslydo ir susižalojo. Šioje situacijoje studentai turėjo atpažinti fizinį smurtą prieš vaiką. Iš visų apklaustų V kurso studentų, 131 (85,6%) studentas nurodė, kad antroje situacijoje įtartų smurtą prieš vaiką (31 pav.). Iš antroje situacijoje smurtą įtariusių studentų 131 (100%), 128 (97,7%) studentai šiuo atveju įtartų fizinį smurtą.

12,4%

2,0%

85,6%

Taip Nežinau Ne

31 pav. Studentų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, ar antroje situacijoje galima būtų įtarti smurtą prieš vaiką.

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Neigiama gyvenimo patirtis vaikystėje gali sukelti trumpalaikį ar ilgalaikį biopsichosocialinį poveikį vaikams. Smurtas prieš vaikus yra visuomenės sveikatos problema, o dėl nepakankamo pranešimų skaičiaus, ji gali būti dar didesnė, nei manome [14], todėl labai svarbu taikyti apsaugines ir prevencines priemones, įskaitant sveikatos priežiūros specialistų švietimą. Svarbu, kad gydytojai mokėtų ne tik atpažinti šiuos atvejus, bet ir žinotų galimus rizikos veiksnius, kaip elgtis ištikus tokiai situacijai bei, kam pranešti apie įtariamus smurto ir nepriežiūros atvejus.

Smurto prieš vaikus atpažinimas yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis siekiant padėti vaikams, prieš kuriuos smurtaujama. Šiame tyrime tik 36,6% studentų teigė, kad studijų metu mokėsi apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą, Al-Ani ir kt. Hamburgo universitete atliktame tyrime tik 2,8 proc. studentų nurodė, kad mokėsi [64], kas parodo, kad odontologijos studijų programose ši tema nagrinėjama ribotai. Jordan ir kt. tyrimo rezultatai parodė, kad Zagrebo universiteto odontologijos mokyklos studentai turi galimybę papildomai pasirinkti pasirenkamąjį dalyką „vaikų nepriežiūra ir smurtas“, kur išklauso 15 valandų paskaitas šia tema. Nors ne visi studentai pasirenka šį dalyką, vis dėlto 49,1% 5 kurso ir 79,3% 6 kurso studentų nurodo, kad studijų metu susidūrė su šia tema [59]. Atliekant tyrimą nustatyta, kad reikšmingai daugiau anglų kalba studijuojančių studentų (59,1%) nurodė, kad universitete studijavo apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą (p<0,001), tačiau apklausos rezultatai parodė, kad lietuvių kalba studijuojantys studentai turi daugiau žinių. Skirtumai tarp lietuvių ir užsienio studentų galimi dėl kultūrinių bei religinių skirtumų, kadangi įvairiose šalyse galioja skirtingi įstatymai bei skirtingas požiūris į smurtą prieš vaikus ir jų nepriežiūrą.

Dauguma respondentų (89,3%), kurie nurodė, kad universitete mokėsi apie smurtą prieš vaikus, teigė, kad studijų metu buvo pateikiama teorinė informacija apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą. Tyrime, kuris buvo atliktas tarp studentų iš 10 skirtingų pasaulio šalių, taip pat gauti rezultatai, kad universitetuose apie smurtą buvo pateikiama teorinė informacija (54,0%), mažiau respondentų (42,8%) nurodė, kad buvo pateikiama klinikinė informacija apie požymius ir simptomus [60]. Be to, tik 17,9% mūsų tyrime dalyvavusių studentų nurodė, kad mokėsi, kaip pranešti apie tokius atvejus ir 3,6%, kaip dokumentuoti, kas paaiškina, kodėl vėliau odontologai mažai praneša apie pastebėtus smurto ir nepriežiūros atvejus.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad du trečdaliai VU ir LSMU V kurso odontologijos studentų mano, kad neturi pakankamai žinių diagnozuoti/įtarti smurtą ir vaikų nepriežiūrą ir didžioji dauguma (96,7%) mano, kad jiems reikėtų papildomų žinių. Panašūs rezultatai gauti Duman ir bendraautorių atliktame tyrime, kuriame buvo vertinamos studentų žinios iš 11 odontologijos mokyklų visame pasaulyje. Jų tyrime buvo nustatyta, kad odontologijos studentai iš Australijos, Pakistano, Turkijos, Jordanijos, Šiaurės Kipro Turkijos Respublikos, Lenkijos, Pietų Afrikos Respublikos, Nigerijos,

Kambodžos ir Jungtinių Amerikos Valstijų stokoja žinių ir patirties, kaip atpažinti smurtą prieš vaikus ir pranešti apie jį [60]. Remiantis gautais rezultatais, tikslinga įvertinti, ar baigiamojo kurso studentai pasiekė tokį kompetencijos lygį, kuris leistų jiems elgtis profesionaliai, kai susidurs su smurtu prieš vaikus ir (arba) nepriežiūra savo profesinėje veikloje.

Dauguma respondentų (92,8%) teigė, kad universitete reikėtų skirti daugiau dėmesio šiai temai, kas rodo būtinumą įtraukti smurto prieš vaikus ir nepriežiūros temą į studijų programą. Xxxxxxx su bendraautoriais pateikė „mišrią mokymo programą“, skirtą išsamesniam mokymui apie smurtą prieš vaikus [65]. Jų mokymosi modelis grindžiamas probleminiu mokymusi, kuris gali paskatinti budrumą ir kritinio mąstymo įgūdžius, padedančius studentams atpažinti ir pranešti apie įtariamus smurto atvejus. Odontologijos studentai yra būsimieji gydytojai odontologai, taigi visapusiškas šių būsimųjų odontologų mokymas galėtų padėti spręsti smurto prieš vaikus ir jų nepriežiūros problemą. Tyrime buvo siekiama sužinoti studentų nuomonę apie rizikos veiksnius, galinčius padidinti smurto ir nepriežiūros tikimybę. Įvertinus skirtingų mokymosi įstaigų bei skirtingomis kalbomis besimokančių studentų nuomonę galima teigti, jog dauguma mano, kad vaikai su negalia (fizinė/psichinė negalia) (70,6%) ar nepageidaujamas nėštumas (76,5%) padidina smurto ir nepriežiūros riziką. Xxxxxxx ir bendraautorių atliktame tyrime buvo nustatyta, kad vaikai su negalia dažniau patiria smurtą [33]. Al-Dabaan ir kt. atlikto tyrimo metu daugiau nei pusė apklaustų respondentų (74,6%) nurodė, kad smurtas ir nepriežiūra dažniausiai pasitaiko tarp žemo socialinio ir ekonominio lygio žmonių [58]. Atitinkamai mūsų atliktame tyrime 89,5% respondentų teigė, kad smurtas dažniau pasitaiko esant žemam socialiniam ir ekonominiam lygiui. Vis dėlto sveikatos priežiūros specialistams svarbu suprasti, kad netinkamas elgesys su vaikais būdingas ne tik skurdui

ir žemam socialiniam bei ekonominiam lygiui [58].

Sveikatos priežiūros specialistai, odontologai turi unikalią galimybę nustatyti ankstyvuosius smurto prieš vaikus ir nepriežiūros požymius, nes daugelis požymių ir simptomų pasireiškia veido ir burnos srityje [2, 21]. Be to, reguliarūs vizitai odontologui suteikia galimybę ilgesnį laiką stebėti vaiką ir jo tėvus/globėjus, bei stebėti ar neatsiranda naujų sužalojimų. Olatosi ir kt. atliktame tyrime dauguma respondentų teigė, kad sumušimai už ausų (90,5%) ir įkandimo žymės (89,9%) yra dažniausi fizinio smurto požymiai. Taip pat 77,7% respondentų nurodė liežuvio/lūpų pasaitėlio įplėšimus kaip galimą smurto požymį [61]. Įvertinus mūsų tyrimo rezultatus, 84,1% užsienio studentų ir 89,9% lietuvių studentų mano, kad sumušimai už ausų gali būti fizinio smurto požymis, tačiau tik 38,6% užsienio ir 36,7% lietuvių studentų nurodė, kad liežuvio ar lūpų pasaitėlio įplėšimai gali būti fizinio smurto išraiška.

Analizuojant rezultatus buvo nustatyta, kad reikšmingai daugiau lietuvių kalba besimokančių studentų (97,2%) sifilio požymius burnoje sieja su seksualinio smurto požymiais (p<0,001). Nors sifilio požymiai retai aptinkami vaikams, teigiamas Treponema pallidum testas patvirtina, kad buvo

patirtas seksualinis smurtas [66]. Taip pat dauguma LSMU (95,7%) ir VU (97,4%) studentų mano, kad seksualinį smurtą patyrusiems vaikams gali pasireikšti fizinio kontakto baimė. Nigerijoje atliktame tyrime 60,3% respondentų nurodė, kad emocinio smurto požymis gali būti vėluojantis vystymasis [61]. Mūsų atliktame tyrime mažiau studentų vėluojantį vystymąsi siejo su emociniu smurtu.

Įvertinus rezultatus pastebėta, kad iš visų smurto rūšių studentai turi daugiausiai žinių apie nepriežiūrą ir jos požymius bei simptomus. Mūsų studentai turėjo daugiau žinių (91,65% LSMU; 94,21% VU) apie nepriežiūros simptomus, nei Olatosi ir kt. atlikto panašaus tyrimo Nigerijos rezidentai [61]. Nustatyta, kad daugiausiai respondentų mano, kad negydytas skausmas, infekcija ar trauma veido ir burnos srityje yra nepriežiūros požymis, panašūs rezultatai gauti Olatosi ir bendraautorių tyrime [61].

Pastebėjus smurto požymius svarbu imtis atitinkamų veiksmų siekiant apsaugoti vaiką. Iš Duman ir bendraautorių atliktos apklausos paaiškėjo, kad daugumos studentų nuomone (72,0%) pirmiausia reikėtų vaiko ligos istorijoje užfiksuoti įtariamo smurto požymius ir simptomus. Taip pat dauguma studentų (67,6%) nurodė, kad pirmiausia reikėtų įvertinti, ar tėvų/vaiko paaiškinimai apie situaciją atitinka klinikinės apžiūros rezultatus [60]. Mogaddam ir kt. atliktame tyrime dauguma gydytojų odontologų (86%) nurodė, kad reikėtų paklausti tėvų/globėjų apie pastebėtus požymius/simptomus [57]. Panašūs rezultatai gauti ir mūsų tyrime.

Į klausimą, kada gydytojas odontologas turėtų pranešti apie pastebėtą smurtą, 76,4% LSMU ir 86,2% VU studentų nurodė, kad turėtų būti pranešama visomis aplinkybėmis, net jei tik įtariamas smurtavimas prieš vaiką. Panašūs rezultatai gauti Malpani ir kt. atliktame tyrime, kur taip pat daugiausiai respondentų nurodė, kad reikėtų pranešti visomis aplinkybėmis, net jei tik įtariamas smurtas (66,67%) ar tais atvejais, kai smurtas prieš vaiką kartojasi (62,20%) [62]. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma respondentų žino, kam reikėtų pranešti apie įtariamus smurto atvejus. Daugiausiai studentų nurodė, kad apie įtariamus atvejus reikėtų pranešti Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsniu, apie tai turi būti pranešama policijai ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui [4].

Al-Dabaan ir kt. atlikto Saudo Arabijos gydytojų odontologų tyrimo metu nustatyta, kad didelė dalis (59 proc.) savo praktikoje buvo susidūrę su smurto prieš vaikus atvejais, tačiau tik apie 10 proc. iš jų buvo pranešta. Jų nurodytos priežastys, kodėl nebuvo pranešta apie įtariamus atvejus, buvo šeimos baimė ir diagnozės tikslumo trūkumas [58]. Taip pat apžvelgtuose tyrimuose viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl gydytojai nepraneša apie įtariamus smurto atvejus, yra žinių apie pranešimo eigą trūkumas [55–57]. Mūsų atliktame tyrime studentai taip pat nurodė, kad galimai gydytojai nepraneša apie įtariamus atvejus dėl žinių trūkumo apie pranešimo eigą (76,5%) arba yra

neužtikrinti diagnozės patvirtinimu (85,0%). Gauti tyrimo rezultatai parodo, kad žinių trūkumas užkerta kelią smurto atpažinimui bei pranešimui apie šiuos atvejus.

Įvertinus rezultatus nustatyta, kad mūsų studentai geriau žino, kad sumušimo požymiai ant skruostų gali reikšti, kad vaikas patyrė antausį ar buvo sugriebtas už veido (93,5%), taip pat, kad smurtas prieš vaikus gali būti įtariamas, jei tėvai delsia kreiptis į gydytoją dėl vaiko sužalojimo (92,8%), negu Hazar Bodrumlu ir kt. ir Al-Ani ir kt. atliktuose tyrimuose, atitinkamai 83,3% ir 50,8% studentų [55, 64]. Taip pat dauguma mūsų studentų (85,6%) žino, kad teignys “geriausias būdas, kaip išsiaiškinti įtariamą atvejį, tai tiesiai pasakant tėvams ir juos apkaltinant” nėra teisingas. Panašūs rezultatai gauti Hazar Bodrumlu ir bendraautorių tyrime [55].

PADĖKA

Dėkoju prof. Xxxxxx Xxxxxxxxx už pagalbą atliekant apklausą Vilniaus universitete ir doc. Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx už patarimus atliekant statistinę duomenų analizę. Taip pat dėkoju studentams, kurie sutiko dalyvauti tyrime.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Nėra.

IŠVADOS

1. Didžioji dauguma studentų teigia, kad universitete turėtų būti skiriama daugiau dėmesio smurto prieš vaikus ir jų nepriežiūros temai.

2. Daugiau kaip pusė respondentų nurodė, kad universitete neįgijo žinių apie smurtą prieš vaikus ir jų nepriežiūrą, jie teigia, kad jų žinios šia tema yra nepakankamos ir, kad jiems reikėtų papildomų žinių.

3. VU ir LSMU studentų žinios apie skirtingų smurto rūšių požymius ir simptomus žymiai nesiskyrė.

4. Nustatyta, kad lietuviai studentai turi geresnes žinias apie smurtą prieš vaikus ir jų nepriežiūrą, negu studijuojantys anglų kalba.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Įvertinus studentų žinias ir požiūrį apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą, tikimės, kad rezultatai taps paskata siekti bendro sutarimo, kaip plėtoti odontologijos studijų programą, kuri galėtų padėti atpažinti tokius atvejus ir pranešti apie juos. Kadangi smurtas prieš vaikus ir nepriežiūra yra opi problema, kurią reikia spręsti, siūlome rekomendacijas:

1. Reikalingos standartizuotos gairės ir protokolai, padedantys nustatyti smurto požymius ir įvertinti rizikos veiksnius, įtariamų atvejų dokumentavimui ir pranešimo eigai.

2. Siekiant sumažinti smurto prieš vaikus atvejų skaičių, svarbu pabrėžti pranešimo apie šiuos atvejus svarbą, šviesti odontologijos studentus ir gydytojus odontologus apie jų atsakomybę.

3. Reikalingi išplėstiniai teoriniai ir klinikiniai mokymai, kurie pagerintų kritinio mąstymo įgūdžius, padedančius atpažinti ir pranešti apie įtariamus smurto atvejus.

LITERATŪRA

1. Xxxxxx CH, Xxxxxxxxx KL. Child Abuse and Neglect. J Am Acad Child Adolesc Psychiatry. 2018 Sep;57(9):637-644. doi: 10.1016/j.jaac.2018.06.007. PMID: 30196867.

2. Xxxxx ACA, Xxxxxxx RKN, Xxxxxxxx GG de, Xxxxxx HHP, Xxxxxx JMP. Facial injuries in children and adolescents victims of aggression. Research, Society and Development. 2021 Apr 17;10(4):e43710414105.

3. United Nations. “Convention on the Rights of the Child.” Treaty Series, Nov. 1989, p. 3.

4. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1996, aktuali nuo 2018-07- 01). Valstybės žinios, 1996, Nr. 33-807. Prieiga per internetą: xxxxx://x- xxxxxx.xxx.xx/xxxxxx/xxxxxXxx/xx/XXX/XXXX.00000/xxx.

5. Austin AE, Xxxxx AM, Xxxxxxxx ME. Risk and protective factors for child maltreatment: A review. Curr Epidemiol Rep. 2020 Oct 7;7(4):334-342. doi: 10.1007/s40471-020-00252-3. PMID: 34141519.

6. Xxx Xxxxx BS, Xxxxxx MO, Xxxxxxxx M, Xxxx AP, Xxxxxxx CS, Xxxxxx R, Xxxxxxxx LE. First- time maltreatment in children ages 2-10 with and without specific birth defects: A population- based study. Child Abuse Negl. 2018 Oct;84:53-63. doi: 10.1016/j.chiabu.2018.07.003. PMID: 30053644.

7. Xxxxxxxx XX, Xxxxxxxx X Xx; American Academy of Pediatrics. Committee on Child Abuse and Neglect. Clinical report—the pediatrician’s role in child maltreatment prevention. Pediatrics. 2010 Oct;126(4):833-41. doi: 10.1542/peds.2010-2087. PMID: 20945525.

8. Kepple NJ. The Complex Nature of Parental Substance Use: Examining Past Year and Prior Use Behaviors as Correlates of Child Maltreatment Frequency. Subst Use Misuse. 2017 May 12;52(6):811-821. doi: 10.1080/10826084.2016.1253747. PMID: 28145806.

9. Xxxxxx-Xxxxx SA, Xxxxxxxx JL, Xxxx AR; AMERICAN ACADEMY OF PEDIATRICS, SECTION ON ORAL HEALTH; COMMITTEE ON CHILD ABUSE AND NEGLECT; AMERICAN ACADEMY OF PEDIATRIC DENTISTRY, COUNCIL ON CLINICAL AFFAIRS, COUNCIL ON SCIENTIFIC AFFAIRS; AD HOC WORK GROUP ON CHILD ABUSE AND NEGLECT. Oral and Dental Aspects of Child Abuse and Neglect. Pediatrics. 2017 Aug;140(2):e20171487. doi: 10.1542/peds.2017-1487. PMID: 28771417.

10. Xxxx JG, Xxxx SP, Xxxxxxx FM, Bruzamolin CD, Xxxxxxxx E, Xxxxx JF, Xxxxx EM. Oral health status in victims of child abuse: a case-control study. Int J Paediatr Dent. 2017 May;27(3):210- 216. doi: 10.1111/ipd.12254. PMID: 27434332.

11. Xxxxxxxxxxx AM, Xxxxxx-Xxxxxxxxx X. Health behavior and oral health status as indicators of child abuse and neglect in children and adolescents. Preliminary report. Journal of Stomatology. 2019;72(4):153–7.

12. Xxxxx X, Xxxx G. Child abuse and the role of a dentist in its identification, prevention and protection: A literature review. Dent Res J. 2020 May 23;17(3):167-173. PMID: 32774792.

13. Xxxx H, Xxxxx KS, Xxxxx H, Xxxx L, Xxxxx P, Xxxxx X. Child maltreatment: Cross-sectional survey of general dentists. J Forensic Dent Sci. 2017 Jan-Apr;9(1):24-30. doi: 10.4103/jfo.jfds_6_15. PMID: 28584471;

14. Sulimany AM, Alsamhan A, Alawwad AA, Xxxxxx M, Alzaid N, Bawazir OA, Hamdan HM. Knowledge Levels and Educational Experiences among Dental Graduates in Saudi Arabia Regarding Child Abuse and Neglect: A National Study. Children (Basel). 2021 Aug 25;8(9):724. doi: 10.3390/children8090724. PMID: 34572156.

15. Al Hajeri H, Xx Xxxxxx M, Xxxxxx M, Xxxxxx AH, Xxxxxxx R, Xxxxxxx X. Assessment of the knowledge of United Arab Emirates dentists of Child Maltreatment, protection and safeguarding. Eur J Paediatr Dent. 2018 Jun;19(2):105-118. doi: 10.23804/ejpd.0000.00.00.00. PMID: 29790774.

16. World Health Organization, author. Report of the Consultation on Child Abuse Prevention. Geneva: 1999. pp. 29–31. (document WHO/HSC/PVI/99.1).

17. Child maltreatment [Internet]. [cited 2022 Jan 27]. Available from: xxxxx://xxx.xxx.xxx/xxxx- room/fact-sheets/detail/child-maltreatment

18. Xxxxx G, Xxxxxxxx-Xxxx X, Xxxx K, Xxxx A, Xxxxxxx M. Establishing the international prevalence of self-reported child maltreatment: a systematic review by maltreatment type and gender. BMC Public Health. 2018 Oct 10;18(1):1164. doi: 10.1186/s12889-018-6044-y. PMID: 30305071.

19. Xxxxxx S, Xxxxx J, Xxxxx A, Xxxxx H. Global Prevalence of Past-year Violence Against Children: A Systematic Review and Minimum Estimates. Pediatrics. 2016 Mar;137(3):e20154079. doi: 10.1542/peds.2015-4079. PMID: 26810785.

20. UNICEF. A familiar face : violence in the lives of children and adolescents. United Nation’s Children’s Fund; 2017.

21. Xxxxx HG, Xxxxxx IM, Xxxxxx Xxxxxx LGTM, Xxxxx XXX, Xxxxxxxx MVD, Xxxxxxx EP, Xxxxxxx ML, Xxxxxx XX Xx. Orofacial Injuries in Children and Adolescents (2009-2013): A 5-Year Study In Porto, Portugal. Braz Dent J. 2018 May-Jun;29(3):316-320. doi: 10.1590/0103- 6440201801830. PMID: 29972460;

22. Xxxxx HG, Xxxxxx IM, de França Xxxxxx X Xx, Toledo de Xxxxxxx Xxxxxx LG, Xxxxx xx Xxxxx EH, Xxxxxxx ML. Physical violence against children and adolescents in Recife: a 5-year retrospective study. J Forensic Odontostomatol. 2019 May 1;37(1):20-25. PMID: 31187739.

23. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2020 metų veiklos ataskaita. (2021). Prieiga per internetą: xxxxx://xxxxxxxxxxx.xx/xxxxx/xxxx/xxxxxxxxxx/xxxxx%00XXXX%X0%XXX%000000%00x.%00x eiklos%20ataskaita.pdf.

24. U.S. Department of Health & Human Services, Administration for Children and Families, Administration on Children, Youth and Families, Children’s Bureau. (2022). Child Maltreatment 2020. Available from xxxxx://xxx.xxx.xxx.xxx/xx/xxxx-xxxxxxxx/xxxxx- maltreatment.

25. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 metų veiklos ataskaita. (2020). Prieiga per internetą: xxxxx://xxxxxxxxxxx.xx/xxxxx/xxxx/0000/0000%00x.%00xxxxxxx%00xxxxxxxxx%000.xxx.

26. Cavalcanti AL. Prevalence and characteristics of injuries to the head and orofacial region in physically abused children and adolescents--a retrospective study in a city of the Northeast of Brazil. Dent Traumatol. 2010 Apr;26(2):149-53. doi: 10.1111/j.1600-9657.2009.00859.x. PMID: 20070347.

27. Xxxxxx LK, Xxxxx ME, Xxxxxxxxx IJ, Xxxxxxxxx AM, Xxxxxx M, Xxxxxxx P. Sentinel injuries in infants evaluated for child physical abuse. Pediatrics. 2013 Apr;131(4):701-7. doi: 10.1542/peds.2012-2780. PMID: 23478861.

28. Xxxxxxxx LA, Xxxxxxx M, Xxxxxxxx-Xxxxx D, Xxxx O, Xxxxxxx LR. Violence and abuse: core competencies for identification and access to care. Dent Clin North Am. 2013 Jan; doi:10.1016/j.cden.2013.01.003. PMID:23570806.

29. Xxxxxxx L, Lukefahr J, Kellogg N. Dental Neglect. J Child Adolesc Trauma. 2019 Feb 4;13(3):299-303. doi: 10.1007/s40653-019-0247-y. PMID: 33088387.

30. Xxxxxx MC, Xxxxxx K, Xxxxxx DJ, Xxxxxxxx G, Xxxxxxxxx AK, Xxxxxxxx K, Xxxxxx RP, Xxxxxxx B, Xxxxxx J, Xxxxxx S, Xxxxxxx V, Xxxxxx K, Xxxxxx M, Xxxxxx BE, Xxxx S, Xxxxx KP, Xxxxx X, Xxxxxxx K, Xxxxxxxxxxx N, Xxxxxx S, Xxxxxx G, Xxxxxxxxx XX. Validation of a Clinical Decision Rule to Predict Abuse in Young Children Based on Bruising Characteristics. JAMA Netw Open. 2021 Apr 1;4(4):e215832. doi: 10.1001/jamanetworkopen.2021.5832. PMID: 33852003.

31. Christian CW; Committee on Child Abuse and Neglect, American Academy of Pediatrics. The evaluation of suspected child physical abuse. Pediatrics. 2015 May;135(5):e1337-54. doi: 10.1542/peds.2015-0356. PMID: 25917988.

32. Xxxxxx MC, Xxxxxx K, Xxxxxxxx S, X’Xxxxx J, Xxxxxx DJ. Bruising characteristics discriminating physical child abuse from accidental trauma. Pediatrics. 2010 Jan;125(1):67– 74.

33. Xxxxxxx XX, Fingarson AK. Bruising in Infants and Children: Minor Skin Injuries Can Have Major Implications. Clinical Pediatric Emergency Medicine. 2020 Sep 1;21(3).

34. Xxxxx RW, Xxxxxxx RA, Xxxxx X, Kellogg N, Xxxxxxx BS, Stirling J, et al. Oral and dental aspects of child abuse and neglect. Pediatrics. 2005 Dec;116(6).

35. Xxxx WG, Xxxxx DM, Xxxxxxxx R, Xxxxxxxxx CW. Racial Differences in the Evaluation of Pediatric Fractures for Physical Abuse. JAMA. 2002 Oct 2;288(13):1603-9. doi: 10.1001/jama.288.13.1603. PMID: 12350191.

36. Wu SS, Xx CX, Xxxxxx RL, Xxxxx M, Xxxxxx EA, Xxxxxxx MB, Xxxx X. Risk factors for infant maltreatment: a population-based study. Child Abuse Negl. 2004 Dec;28(12):1253-64. doi: 10.1016/x.xxxxxx.2004.07.005. PMID: 15607768.

37. Petska HW, Frasier LD, Xxxxxxxxxx N, Moles R, Sheets LK. Patterned Bruises From Abusive Squeezing. Pediatr Emerg Care. 2021 Jun 1;37(6):e351-e353. doi: 10.1097/PEC.0000000000001717. PMID: 30624423.

38. Xxxxx K, Xxxxxxxxxx RJ, xxXxxx JL. Can Neck Contusions in Unexplained Pediatric Deaths be Explained by Cardiopulmonary Resuscitation? J Forensic Sci. 2019 May;64(3):770-772. doi: 10.1111/1556-4029.13919. PMID: 30312473.

39. Xxxx AM, Xxxxxxx F, Xxxxxxx D, Xxxxxxxx M, Xxxxxxx P, Xxxxxxx S. Patterns of bruising in preschool children-a longitudinal study. Arch Dis Child. 2015 May;100(5):426-31. doi: 10.1136/archdischild-2014-307120. PMID: 25589561.

40. King WK, Xxxxxx EL, Simon HK. Child abuse fatalities: are we missing opportunities for intervention? Pediatr Emerg Care. 2006 Apr;22(4):211-4. doi: 10.1097/01.pec.0000208180.94166.dd. PMID: 16651907.

41. Xxx D, Xxxx X, Xxxxxxx S, Xxxxx T, Xxxxx X, Xx J, Xxxxxxx X, XxXxxxxxx X. The relationships between violence in childhood and educational outcomes: A global systematic review and meta-analysis. Child Abuse Negl. 2018 Jan;75:6-28. doi: 10.1016/j.chiabu.2017.06.021. PMID: 28711191.

42. Adlienė R, Xxxxxxxxxxx A, Xxxxxxxxxxx AM, Leskauskas D, Xxxxxxxx P, Xxxxxxxxxxx S, Taparauskienė D, Trijonytė D. Smurto prieš vaikus diagnostikos metodinės rekomendacijos. Vilnius: Sorre; 2018. p. 9-36.

43. Xxxxxx S, Xxxxxxxxx M, Xxxxxxx U, Xxxxxx D. Anogenital Warts in Childhood - Always a Marker for Sexual Abuse? Geburtshilfe Frauenheilkd. 2012 Jan;72(1):43-48. doi: 10.1055/s- 0031-1280417. PMID: 25253903.

44. Xxxxxxxx SC, Slot DE, Xxx xxx Xxxxxxx GA. What is the cause of palate lesions? A case report. Int J Dent Hyg. 2013 Nov;11(4):306-9. doi: 10.1111/idh.12045. PMID: 23844910.

45. Xxxxxxxxx A, van Xxxxxx A, Xxxxxxxx M, xx Xxxxx X. The impact of childhood sexual abuse on the outcome of intensive trauma-focused treatment for PTSD. European Journal of Psychotraumatology. 2018 Jan 1;9(1). doi: 10.1080/20008198.2018.1430962.

46. Strathearn L, Xxxxxxxxx M, Xxxxx R, Xxxxxx S, Xxxxxx J, Xxxxxxxx A. Long-term Cognitive, Psychological, and Health Outcomes Associated With Child Abuse and Neglect. Pediatrics. 2020 Oct;146(4):e20200438. doi: 10.1542/peds.2020-0438. PMID: 32943535.

47. Welbury R. Dental neglect, child maltreatment, and the role of the dental profession. Contemp Clin Dent. 2016 Jul-Sep;7(3):285-6. doi: 10.4103/0976-237X.188535. PMID: 27630484.

48. American Academy of Pediatric Dentistry. Definition of dental disability. The Reference Manual of Pediatric Dentistry. Chicago, Ill.: American Academy of Pediatric Dentistry; 2020:17.

49. Xxxxxxx GW, Xxxxxxx D, Xxxxxxx E, Xxxxxx N. Dental Abscess in Pediatric Patients: A Marker of Neglect. Pediatr Emerg Care. 2018 Nov;34(11):774-777. doi: 10.1097/PEC.0000000000001611. PMID: 30211838.

50. Xxxxxxx B, Xxxxxxx J, Xxxxxxx K, Xxxx-Xxxxx S. Care for children with dental neglect: identification of problems and approaches to solving them. Int J Legal Med. 2019 Mar;133(2):641-650. doi: 10.1007/s00414-018-1938-x. PMID: 30232545.

51. Xxxxxxxx AS, Xxxxxxx E, Xxxxxx XX, Xxxxxxx DC de, Xxxxxx X, Xxxxxx AP. Dental Neglect, one type of child abuse – Narrative review. Medical Express. 2017;4(3).

52. Hooley M, Xxxxxxxxx H, Xxxxxxx C, Xxxxx J, Xxxxxxxxxx N. Parental influence and the development of dental caries in children aged 0-6 years: a systematic review of the literature. J Dent. 2012 Nov;40(11):873-85. doi: 10.1016/j.jdent.2012.07.013. PMID: 22842202.

53. Xxxx X, Xxx-Xxx X, Xxxx T, Xxxxx J, Xxxxxx-Xxxxxxx MT, Xxxxx X, Xxxxxxx-Xxxxx C, Xxx- Xxx X. Role of a Dentist in the Diagnosis of Child Abuse and Neglect: A Literature and Narrative Review. The Open Dentistry Journal. 2019 Sep 23;13(1):301-7. doi: 10.2174/1874210601913010301.

54. Cukovic-Bagic I, Welbury RR, Flander GB, Hatibovic-Xxxxxx S, Xxxxxxxxx E. Child protection: legal and ethical obligation regarding the report of child abuse in four different countries. J Forensic Odontostomatol. 2013 Dec 1;31(1):15-21. PMID: 24776437.

55. Hazar Bodrumlu E, Xxxxx A, Xxxxxx X. Hazar Bodrumlu E, Xxxxx A, Xxxxxx X. Assessment of knowledge and attitudes of dental students in regard to child abuse in Turkey. Eur J Dent Educ. 2018 Feb;22(1):40-46. doi: 10.1111/eje.12242. PMID: 27735105.

56. Xxxxxxxx X, Xxxxxxxxxxxx AA, Xxxxxxxxx S, Xxxxxx E, Xxxxxxxxx-Xxxxxx M, Xxxxxxxxxxxxx A, Xxxxxxx-Xxxxx I. KNOWLEDGE AND ATTITUDES REGARDING CHILD ABUSE AND NEGLECT. Mater Sociomed. 2015 Dec;27(6):372-5. doi: 10.5455/msm.2015.27.372- 375. PMID: 26889093.

57. Mogaddam M, Xxxxx I, Xxxxxx L, Xxxxxxxx N. Knowledge, attitudes, and behaviors of dentists regarding child physical abuse in Jeddah, Saudi Arabia. Child Abuse Negl. 2016 Apr;54:43-56. doi: 10.1016/j.chiabu.2016.02.004. PMID: 26990176;

58. Al-Dabaan R, Xxxxxx JT, Asimakopoulou K. Knowledge, attitudes, and experience of dentists living in Saudi Arabia toward child abuse and neglect. Saudi Dental Journal. 2014;26(3):79– 87.

59. Xxxxxx A, Xxxxxxx RR, Xxxxxx MK, Cukovic-Bagic I. Croatian dental students’ educational experiences and knowledge in regard to child abuse and neglect. J Dent Educ. 2012 Nov;76(11):1512-9. PMID: 23144487;

60. Duman C, Xx-Xxxxxxxx OB, Xxxxx X, Xxxxxxx CS, Xxxxxxxxxx A, Xxxxxx AR, Xxxxxxx S, Xxxxxx AE, Xxxx E, Xxxxxxxx EE, Sirinoglu Capan B, Aksit Bicak D, Xxxxx S. Self-reported knowledge, attitudes, and practice of final-year dental students in relation to child abuse: A multi-centre study. Int J Paediatr Dent. 2021 Nov;31(6):801-809. doi: 10.1111/ipd.12781.

61. Olatosi OO, Ogordi PU, Oredugba FA, Sote EO. Experience and knowledge of child abuse and neglect: A survey among a group of resident doctors in Nigeria. Niger Postgrad Med J. 2018 Oct-Dec;25(4):225-233. doi: 10.4103/npmj.npmj_92_18. PMID: 30588943;

62. Xxxxxxx S, Xxxxx J, Xxxxxxx G, Xxxxxx PK, Xxxxx A, Xxxxxxx P. Child Abuse and Neglect: Do We know enough? A Cross-sectional Study of Knowledge, Attitude, and Behavior of Dentists regarding Child Abuse and Neglect in Pune, India. J Contemp Dent Pract. 2017 Feb 1;18(2):162-169. doi: 10.5005/jp-journals-10024-2009. PMID: 28174372;

63. Xxxxxxx X, Xxxxxxx X. Child Physical Abuse. In: Usatine RP, Xxxxx MA, Xxxxxxx, Xx. XX, Xxxxxxx HS. eds. The Color Atlas and Synopsis of Family Medicine, 3e. McGraw Hill; McGraw-Hill Medical; 2019.

64. Al-Ani A, Xxxxxx R, Xxxxxxxxx U, Splieth CH. Child physical abuse: knowledge of dental students in Hamburg, Germany. Eur Arch Paediatr Dent. 2021 Dec;22(6):1057-1065. doi: 10.1007/s40368-021-00651-0. PMID: 34657276.

65. Ivanoff CS, Hottel TL. Comprehensive Training in Suspected Child Abuse and Neglect for Dental Students: A Hybrid Curriculum. Journal of Dental Education. 2013 Jun;77(6):695–705.

66. Xxxxxx P, Xxxxxxxxx X. Mantle of forensics in child sexual abuse. J Forensic Dent Sci. 2018 May-Aug;10(2):71-74. doi: 10.4103/jfo.jfds_17_18. PMID: 30745780.

PRIEDAI

Priedas Nr. 1

<.. image(Paveikslėlis, kuriame yra žinutė Automatiškai sugeneruotas aprašymas) removed ..>

Priedas Nr. 2

ANONIMINĖ ANKETA

Sveiki, esu Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Odontologijos fakulteto V kurso studentė. Atlieku baigiamąjį magistro darbą tema „VU ir LSMU 5 kurso odontologijos studentų požiūris ir žinios apie smurtą ir nepriežiūrą prieš vaikus“. Šio darbo tikslas yra sužinoti studentų požiūrį ir įvertinti žinias apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą. Kviečiu sudalyvauti tyrime ir atsakyti į klausimus. Ši anketa yra anoniminė ir visi surinkti duomenys bus apibendrinti ir naudojami tik mokslo tikslais rašant baigiamąjį magistro darbą. Dėkoju už Jūsų sugaištą laiką. Iškilus klausimams galite su manimi susisiekti elektroniniu paštu xxxxxxxx.xxxxxxxxxxx@xxxx.xxxx.xx arba telefonu x00000000000.

Žymėjimo pavyzdys: ☒ (žymėti vieną atsakymo variantą, išskyrus ten, kur nurodyta, jog galima pasirinkti kelis atsakymo variantus).

1. Jūsų lytis:

□ Moteris

□ Vyras

2. Kurioje įstaigoje studijuojate?

□ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

□ Vilniaus universitetas

3. Pažymėkite rizikos veiksnius, jūsų manymu, turinčius įtakos vaikų smurto ir nepriežiūros atsiradimui. (Kiekvienoje eilutėje pažymėkite atsakymą X)

	Visiškai sutinku	Sutinku	Nežinau	Nesutinku	Visiškai nesutinku
Vaikas su negalia (fizinė/psichinė negalia)
Vaikas, turintis sveikatos problemų
Jauniausias vaikas šeimoje
Nepageidaujamas nėštumas
Vaikas, gyvenantis šeimoje su patėviu/pamote
Vaikas, turintis tik vieną iš tėvų
Vaikai, gyvenantys daugiavaikėje šeimoje
Žemas socialinis ir ekonominis lygis
Vidutinis/aukštas socialinis ir ekonominis lygis

4. Pažymėkite simptomus/požymius, kurie, Jūsų nuomone, gali būti susiję su fiziniu smurtu prieš vaiką. (Galite pažymėti kelis atsakymus)

□ Liežuvio/lūpų pasaitėlio įplėšimai

□ Lūpų įplėšimai/nudegimai

□ Dantų lūžiai/dislokacija/išmušimas/patologinis paslankumas

□ Apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos/šakos/simfizės lūžis

□ Įkandimo žymės

□ Sumušimai už ausų

□ Nosies lūžis/užsikimšusios šnervės

5. Pažymėkite simptomus/požymius, kurie, Jūsų nuomone, gali būti susiję su seksualiniu smurtu prieš vaiką. (Galite pažymėti kelis atsakymus)

□ Minkštojo ir kietojo gomurio susijungimo srityje eritemos

□ Fizinio kontakto baimė

□ Karpos burnoje

□ Sifilio požymiai burnoje

□ Herpetinė infekcija

6. Pažymėkite simptomus/požymius, kurie, Jūsų nuomone, gali būti susiję su emociniu/psichologiniu smurtu prieš vaiką. (Galite pažymėti kelis atsakymus)

□ Išreikštas nervingumas

□ Savaiminiai susižalojimai

□ Savigarbos trūkumas

□ Vaikas stengiasi išvengti bet kokio kontakto

□ Vėluojantis vystymasis

□ Agresyvumas

□ Pasyvumas

7. Pažymėkite simptomus/požymius, kurie, Jūsų nuomone, gali būti susiję su vaiko nepriežiūra. (Galite pažymėti kelis atsakymus)

□ Negydytas aktyvus daugybinis ėduonis

□ Negydytas skausmas, infekcija ar trauma veido ir burnos srityje

□ Nuolatinės priežiūros trūkumas esant nustatytai patologijai

□ Nesuteikiama vaikui reikalinga medicininė pagalba

□ Prasta asmens higiena

8. Ką pirmiausia turėtų daryti gydytojas odontologas įtardamas smurtą? (Pasirinkite vieną atsakymą)

□ Xxxxxxxxx vaiko ir tėvų/globėjų apie pastebėtus požymius/simptomus

□ Vaiko ligos istorijoje užfiksuoti įtariamo smurto požymius ir simptomus

□ Stebėti atvejį kitų vizitų metu

□ Aptarti esamą situaciją su kolega

□ Kreiptis į socialines tarnybas

□ Pranešti policijai

□ Įvertinti ar tėvų/vaiko paaiškinimai apie situaciją atitinką klinikinės apžiūros rezultatus

□ Nieko nedaryti

□ Nežinau

9. Kaip manote, kada gydytojas odontologas turėtų pranešti apie smurto prieš vaikus atvejus? (Pasirinkite vieną atsakymą)

□ Visomis aplinkybėmis, net jei tik įtariamas smurtavimas prieš vaiką

□ Sunkaus fizinio smurto atvejais

□ Tais atvejais, kai smurtas prieš vaiką kartojasi

□ Niekada

□ Nežinau

10. Kam reikėtų pranešti apie įtariamus smurto atvejus? (Pasirinkite vieną atsakymą)

□ Aptarti atvejį su vaiko šeima

□ Policijai

□ Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai

□ Nežinau

11. Kaip manote, dėl kokių priežasčių dažniausiai gydytojai odontologai nepraneša apie pastebėtą vaikų smurtą ir nepriežiūrą? (Kiekvienoje eilutėje pažymėkite atsakymą X)

	Visiškai sutinku	Sutinku	Nežinau	Nesutinku	Visiškai nesutinku
Baimė dėl neigiamo poveikio odontologinei praktikai
Šeimos smurto prieš vaiką baimė
Bijo patys patirti smurtą
Baimė bylinėtis

Baimė dėl pasekmių vaikui
Trūksta žinių apie pranešimo eigą
Neužtikrintumas diagnozei patvirtinti
Baimė dėl neigiamų pasekmių vaiko šeimai
Nerimauja dėl konfidencialumo

12. Ar universitete studijavote apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą? (Jeigu atsakėte ne, pereikite prie 14 klausimo)

□ Taip

□ Ne

13. Kokia informacija apie vaikų smurtą buvo pateikta? (Galite pasirinkti kelis atsakymus)

□ Teorinė informacija

□ Klinikinė informacija apie smurto požymius ir simptomus

□ Patobulintas klinikinis mokymas valdyti tokius atvejus

□ Kaip pranešti apie tokius atvejus

□ Kaip dokumentuoti tokius atvejus

14. Kaip manote, ar universitete turėtų būti skiriama daugiau dėmesio vaikų smurto ir nepriežiūros tema?

□ Taip

□ Ne

□ Nežinau

15. Kaip manote, ar turite pakankamai žinių diagnozuoti/įtarti smurtą ir vaikų nepriežiūrą?

□ Taip

□ Ne

□ Nežinau

16. Kaip manote, ar Jums reikėtų papildomų žinių apie vaikų smurtą ir nepriežiūrą?

□ Taip

□ Ne

□ Nežinau

17. Remdamiesi savo žiniomis, paneikite arba patvirtinkite teiginius apie vaikų smurtą ir nepriežiūrą. (Kiekvienoje eilutėje pažymėkite atsakymą X)

	Sutinku	Nesutinku	Nežinau
Sumušimo požymiai ant skruostų gali reikšti, kad vaikas patyrė antausį ar buvo sugriebtas už veido
Pakartotinės dantų traumos, kai išmušami dantys ar pakinta dantų spalva, reiškia pakartotinį smurtavimą
Sumušimai, esantys kaklo srityje, paprastai yra susiję su atsitiktine trauma
Smurtas prieš vaikus pirmiausia siejamas su skurdu, todėl retai pasitaiko tarp vidutines ar dideles pajamas gaunančių asmenų
Xxxxxx patyrę vaikai paprastai netrukus kam nors apie tai pasisako
Smurtas prieš vaikus gali būti įtariamas kai vaiko sužalojimus tėvai paaiškina kaip netyčinį susižalojimą
Smurtas prieš vaikus gali būti įtariamas, kai tėvai vaiko sužalojimus apibūdina kaip brolio/sesers padarytus sužalojimus
Smurtas prieš vaikus gali būti įtariamas, jei tėvai delsia kreiptis į gydytoją dėl vaiko sužalojimo
Smurto prieš vaikus paplitimas yra mažesnis nei Dauno sindromo
Odontologai gali nustatyti smurto prieš vaikus požymius
Vaikam patiriantiems smurtą hematomos dar yra nustatomos srityse virš kaulinių iškilumų

Smurtautojas daugeliu atveju yra vaikui gerai pažįstamas
Geriausias būdas kaip išsiaiškinti įtariamą atvejį tai tiesiai pasakant tėvams ir juos apkaltinant
Emocinio ir psichologinio smurto pasireiškimas gali būti vaiko baimė grįžti namo pas tėvus
Galimas smurto prieš vaikus požymis yra neaiškus ir kiekvieną kartą skirtingas tėvų paaiškinimas apie įvykį.

18. Pas jus apsilanko 5 metų pacientas, kurio tėvai kelis kartus jau atšaukė vizitus, nors pirmosios apžiūros metu buvo informuoti apie gydymo reikalingumą. Apžiūrėdami pacientą pastebite pablogėjusią burnos sveikatos būklę, pas pacientą ankstyvas vaikystės ėduonis, gausu apnašų, kraujuojančios dantenos.

a. Ar šiuo atveju galima būtų įtarti smurtą prieš vaiką?

□ Taip

□ Ne

□ Nežinau

b. Jeigu taip, kokio tipo smurtą įtartumėte?

□ Fizinis smurtas

□ Seksualinis smurtas

□ Psichologinis smurtas

□ Nepriežiūra

<.. image(Paveikslėlis, kuriame yra žinutė, asmuo, uždaryti Automatiškai sugeneruotas aprašymas) removed ..>

19. Pas jus atvyksta 3 metų vaikas ir apžiūros metu pastebite išorinės ausies hematomą. Pasikalbėjus su mama apie matomą sužeidimą, ji iš pradžių pasimetė, bet iškart atsakė, kad vaikas lipdamas laiptais paslydo ir susižalojo.

a. Ar šiuo atveju galima būtų įtarti smurtą prieš vaiką?

□ Taip

□ Ne

□ Nežinau

b. Jeigu taip, kokio tipo smurtą įtartumėte?

□ Fizinis smurtas

□ Seksualinis smurtas

□ Psichologinis smurtas

□ Nepriežiūra

Priedas Nr. 3

ANONYMOUS QUESTIONNAIRE

Hello, I am Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx, 5th year odontology student of the Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Dentistry. I am writing a Master’s thesis, which subject is “VU and LSMU 5th year dental students’ attitudes and knowledge about child abuse and neglect”. The aim of this work is to find out students’ attitudes and assess knowledge about child abuse and neglect. I invite you to participate in the survey and answer the questions. This questionnaire is anonymous and all data collected will be summarized and used for scientific purposes only to write the master’s thesis. Thank you for your time. If you have any questions, you can contact me by e-mail xxxxxxxx.xxxxxxxxxxx@xxxx.xxxx.xx or by phone x00000000000.

Example of marking: ☒ (choose one answer, except where it is written that multiple choice answers are possible).

1. Gender:

□ Female

□ Male

2. Where do you study?

□ Lithuanian University of Health Sciences

□ Vilnius University

3. Choose the risk factors that you think influence the occurrence of child abuse and neglect. (Mark the answer on each table line X)

	Totally agree	Agree	Don‘t know	Disagree	Totally disagree
Child with disability (physical/mental disabilities)
Child with medical condition
Youngest in the family
Unwanted pregnancy
Family with step parent
Child having single parent
Overcrowded household
Low socioeconomic status
Medium/High socioeconomic status

4. Choose symptoms / signs that you think may be related to physical child abuse. (You can choose multiple answers)

□ Labial/lingual fraenum tear

□ Laceration/burns to the lips

□ Fractures/dislocations/avulsions/pathologic mobility of teeth

□ Fracture of the condyle, ramus/symphysis of the mandible

□ Bite marks

□ Bruises behind the ears

□ Nasal fracture/clotted nostrils

5. Choose symptoms / signs that you think may be related to sexual abuse of a child. (You can choose multiple answers)

□ Erythema at the junction of the hard and soft palate

□ Fear of physical contact

□ Oral warts

□ Syphilis signs in the mouth

□ Herpes

6. Choose symptoms / signs that you think may be related to emotional / psychological child abuse. (You can choose multiple answers)

□ Pronounced nervousness

□ Self-inflicted injuries

□ Lack of self-esteem

□ Xxxxx tries to avoid any contact

□ Development delay

□ Being aggressive

□ Being passive

7. Choose symptoms / signs that you think may be related to the neglect of the child. (You can choose multiple answers)

□ Untreated rampant caries

□ Untreated pain, infection or trauma of the orofacial region

□ History of lack of continuity of care in the presence of identified pathology

□ Unattended medical needs

□ Poor personal hygiene

8. What should a dentist do first when he/she suspect child abuse? (Choose one answer)

□ Ask the child and parents about the signs/symptoms you noticed.

□ Document the signs/symptoms and your suspicion on the child‘s file

□ Monitor the case during the following visits

□ Discuss the case with colleague

□ Contact social services

□ Contact police

□ Check the consistency of parents/child explanation with the clinical findings

□ Do nothing

□ I don‘t know

9. In what circumstances do you think a dentist should report cases of child abuse? (Choose one answer)

□ All circumstance even if abuse is only suspected

□ In severe cases of physical abuse

□ In cases of where the physical violence to a child is repetitive

□ Never

□ I don‘t know

10. Who should be notified of suspected cases of child abuse? (Choose one answer)

□ Discuss the case with the child's family

□ Police

□ The State Child Rights Protection and Adoption Service

□ I don’t know

11. For what reasons do you think dentists usually do not report observed abuse and neglect of children? (Mark the answer on each table line X)

	Totally agree	Agree	Don‘t know	Disagree	Totally disagree
Fear of negative impact on dental practice
Fear of family violence to the child
Fear of violence against dentist
Fear of litigation
Fear off consequences to the child
Lack of knowledge in referral procedures
Lack of certainty in diagnosis
Fear of negative effect on child‘s family
Concerns about confidentiality

12. Did you study about child abuse and neglect at university? (If you answered no, go to question 14)

□ Yes

□ No

13. What type of information on child abuse was provided? (You can choose multiple answers)

□ Theoretical information

□ Clinical information on signs and symptoms

□ Advanced clinical training in managing such cases

□ Information on how to report cases

□ Information on how to document cases

14. Do you think that the university should pay more attention to the issue of child abuse and neglect?

□ Yes

□ No

□ I Don’t know

15. Do you think you have sufficient knowledge to diagnose / suspect child abuse and neglect?

□ Yes

□ No

□ I Don’t know

16. Do you think you need more knowledge about child abuse and neglect?

□ Yes

□ No

□ I Don’t know

17. Deny or confirm statements based on knowledge about child abuse and neglect. (Mark the answer on each table line X)

	Agree	Disagree	Don’t know
Bruises on the cheek may indicate slapping or grabbing of the face
Repeated injury to the dentition resulting in avulsed teeth or discoloured teeth may indicate repeated trauma from abuse
Bruises noted around the neck are usually associated with accidental trauma
Child abuse is primarily associated with the stresses of poverty and rarely occur amongst middle or high-income earners
Children who have been abused usually tell someone soon after the abuse
Child abuse may be indicated if a parent describes a child’s injury as a self-inflicted injury
Child abuse may be indicated if a parent reports a child’s injury as a sibling inflicted injury
Child abuse may be indicated if a parent delays seeking medical attention for a child’s injury
Child abuse prevalence is less than Down syndrome prevalence
Dentists can detect child abuse during their clinical practice
Additional bruises usually occur in areas overlying bony prominences in abuse victims
The abuser in most cases is someone the child knows well
The best way to deal with suspected cases of child abuse is to confront the parents and accuse them directly of the abuse
Emotional and psychological signs of abuse may include fear of going home or of the parents

A history that is vague and differs every time the parent tells it is a possible indicator of abuse

18. 5 years old patient, with a history of missing scheduled appointments, whose parents have already cancelled their visits several times, even though the need for treatment was reported during the first visits. When you look at the patient, you notice a worsening of the situation, early childhood caries, a lot of plaque, bleeding gums.

a. Could child abuse be suspected in this case?

□ Yes

□ No

□ I Don’t know

b. If yes, what type of violence would you suspect?

□ Physical abuse

□ Sexual abuse

□ Psychological abuse

□ Neglect

<.. image(Paveikslėlis, kuriame yra žinutė, asmuo, uždaryti Automatiškai sugeneruotas aprašymas) removed ..>

19. Three years old child comes to your office and during the examination you notice an auricular hematoma of the outer ear. After the conversation with child mother about this injury, firstly she got confused, but immediately replied that the child had slipped up the stairs and injured himself.

a. Could child abuse be suspected in this case?

□ Yes

□ No

□ I Don’t know

b. If yes, what type of violence would you suspect?

□ Physical abuse

□ Sexual abuse

□ Psychological abuse

□ Neglect

Document Metadata

Table of Contents

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

Document Metadata