PRIEVOLIŲ TEISĖ II
PRIEVOLIŲ TEISĖ II
(Xxxxxxxx Xxxxxxx)
Paskaitos tema: Atskiros nuomos sutarčių rūšys (dalyko programos 5 tema) Planuojamas laikas: 2012-11-07 (3 val.), 2012-11-14 (3 val.)
Pagrindiniai klausimai:
1. Vartojimo nuoma (savarankiškai).
2. Įmonės (verslo) nuomos sutarties ypatumai:
a. Esminės sąlygos:
i. Sutarties dalyko specifika.
ii. Nuomos mokestis.
b. Sutarties forma.
c. Sutarties sudarymo ypatumai: teisinis patikrinimas (legal due diligence) ir jo reikšmė (kaip ir
jmonės pirkimo-pardavimo atveju).
d. Sutarties vykdymo ypatumai:
i. Šalių pareigos apsaugant jmonės kreditorius ir kreditorių teisės (CK 6.537 str.);
ii. Įmonės perdavimas (CK 6.539 str.);
iii. Išnuomotos jmonės turto naudojimas (CK 6.540 str., 6.541 str.);
iv. Įmonės pagerinimai (CK 6.542 str.);
v. Įmonės grąžinimas (6.544 str.).
3. Transporto priemonių nuomos sutartis (CK 6.512-6.529 str.)
a. Transporto priemonių nuomos sutarčių rūšys;
b. Sutarties dalyko specifika;
c. Sutarties forma;
d. Sutarties vykdymo ypatumai:
i. Pareiga išlaikyti nuomojamą daiktą;
ii. Pareiga daryti einamąjj (ir) kapitalinj remontą;
iii. Civilinė atsakomybė už transporto priemonei ir ją valdant tretiesiems asmenims padarytą žalą.
4. Pastatų, statinių ar jrenginių nuomos sutarties ypatumai:
a. Sutarties dalykas:
i. Teisės j žemės sklypą;
ii. Nuomininko teisės naudotis žemės sklypu pasikeitus jo savininkui.
b. Sutarties forma;
c. Sutarties vykdymo ypatumai:
i. Pareigos mokėti nuomos mokestj ypatumai (CK 6.534 str.);
ii. Sutarties dalyko perdavimas.
5. Finansinės nuomos (lizingo) sutarties ypatumai
a. Sutarties kvalifikavimo problematika:
i. Finansinio lizingo požymiai;
ii. Skirtumai nuo kitų sutarčių;
iii. Lizingo rūšys.
b. Sutarties forma ir esminės sąlygos:
i. Lizingo sutarties dalykas;
ii. Lizingo sutarties forma.
c. Vykdymo ypatumai:
i. Pareigų vykdymo specifika:
1. Pardavėjas, lizingo davėjas ir lizingo gavėjas – tarpusavio santykiai.
ii. Daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos perėjimo ypatumai;
iii. Pardavėjo, lizingo davėjo ir lizingo gavėjo atsakomybės dėl sutartinių jsipareigojimų
nevykdymo ar netinkamo vykdymo paskirstymas.
iv. Lizingo sutarties nutraukimo ir padarinių specifika.
6. Žemės nuomos ypatumai (ši tema gali būti paliekama seminarams).
7. Gyvenamosios patalpos nuomos ypatumai (atsižvelgiant j detalų šios sutarties reglamentavimą CK, šiai temai skiriamas seminaras).
Literatūra:
X. Xxxxxxx. Atskiros nuomos sutarčių rūšys (paskaitos tezės (santrauka) (1-35 p.) (prieiga xxxx://xxx.xx.xx/xx/x.xxxxxxx).
Taip pat galima skaityti: Civilinė teisė. Prievolių teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2004 (p. 396-417).
Teismų praktika nurodyta Prievolių teisės II pratybų (seminarų) 6-7 temų užduočių plane.
Naujausios LAT pozicijos temos klausimais Žemės nuomos sutartis
„<...> ieškovas, ilgą laiką nevykdydamas sklype komercinės ūkinės veiklos, iš esmės pažeidė žemės nuomos sutarties 6 p., kuriame nustatyta, jog žemės naudojimo pobūdis – komercinė ūkinė veikla. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtj. Todėl valstybė, sudarydama su ieškovu 99 m. laikotarpiui 4,5596 ha valstybinės žemės sklypo, skirto komercinei ūkinei veiklai vykdyti, nuomos sutartj, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama ginčo sutartyje nustatyta veikla. Taigi ieškovui per 6 m. laikotarpj be objektyvių priežasčių nepradėjus naudoti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtj, išskyrus jo priežiūrą, nuomotojas turėjo pagrindą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartj prieš terminą (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.) (ištrauka iš LAT CBS nutarties 2008-02-05 nutarties c. b. 3K-3-54/2008).
„<...> sudarant visus žemės sandorius būtinas žemės sklypo planas, identifikuojantis sandorio objektą ir jgalinantis tiksliai nustatyti žemės sklypo ribas. Subjektų teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga turimų statinių eksploatavimui, negali būti jgyvendinama nenustačius, koks žemės sklypas (kokio dydžio ir ribų) būtinas naudoti užtikrinant statinio tiesioginę paskirtj. Nagrinėjamu atveju ieškovo valdomiems statiniams eksploatuoti buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas, atlikti jo kadastriniai matavimai, jis jregistruotas registre bei nuomos sutartimi 99 metams išnuomotas ieškovui, tuo tarpu sudarant panaudos sutartj su atsakovu (muitinės tarnyba) ir keičiant su ieškovu sudarytą nuomos sutartj, konkrečios sklypo dalies, paimamos iš ieškovo ir skiriamos atsakovui, planas nebuvo sudarytas, sklypo dalis nebuvo identifikuota, t.y. nebuvo suformuotas panaudos objektu galintis būti daiktas ir naujas nuomos sutarties objektas. Tokiu būdu buvo pažeisti jstatymų reikalavimai ir ieškovo teisė dalyvauti žemės sklypo dalies, kuri iš jo valdymo paimama ir skiriama panaudai, formavimo procedūrose, todėl sklypo panaudos sutartis laikytina niekine (ištrauka iš LAT CBS 2011-06-20 nutarties c. b. Nr. 3K-3- 284/2011)
„<...> žemės nuomos sutartis su kasatoriumi buvo nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovui teigiant, kad žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal pagrindinę tikslinę paskirtj. <...> Kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir ją nutraukti. Vienašališkai sutartj galima nutraukti tik jstatyme ar šalių susitarime nustatytais atvejais. CK 6.217 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu ir jos nutraukimo. <...> Specialiai žemės nuomos santykiams reglamentuoti skirtoje CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyti sutarties pažeidimai jstatymo leidėjo nejvardijami kaip esminiai, tačiau teismų praktikoje laikomasi požiūrio, kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartj prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartj ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtj ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartj. Taigi, žemės nuomos sutarties nutraukimo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradę neigiami padariniai (žala) nuomotojui (LAT CBS 2009-05-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-227/2009; 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-473/2010). Šiose nutartyje pažymėta ir tai, kad, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu.
CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažjstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartj arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtj. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtj. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartj. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, jrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (LAT CBS 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-473/2010).
Dėl pastatų, statinių ar jrenginių nuomos sutarties
„<...> Atsakovas (nuomininkas) atsisakė mokėti nuompinigius ir sutartj nutraukė motyvuodamas tuo, kad ieškovas (nuomotojas) nepateikė žemės sklypo, kuriame yra išnuomota aikštelė, detaliojo plano, be kurio atsakovas negali gauti leidimo išsinuomotoje aikštelėje numatytai veiklai (naudotoms padangoms sandėliuoti) vykdyti. Pagal CK
6.202 straipsnio nuostatas, jeigu tam tikri jstatymai nustato, kad būtinas atitinkamos valstybės institucijos leidimas, turintis reikšmės sutarties galiojimui ar vykdymui, tai leidimą privalo gauti šalis, kuriai ši pareiga yra nustatyta jstatymuose. Taigi pareiga gauti leidimą, suteikiantj teisę vykdyti naudotų padangų sandėliavimo veiklą, tenka atsakovui (nuomininkui). Kita vertus, viena iš šio leidimo išdavimo sąlygų yra susijusi su nuomos objekto atitinkamu sutvarkymu (žemės sklypo detaliojo plano parengimu ir patvirtinimu), todėl, atsižvelgiant j šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartj turinj, nesant specialaus sutarties šalių susitarimo tokiu klausimu, darytina išvada, kad šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje sprendžiant klausimus, susijusius su tinkamu sutarties vykdymu, tam tikros pareigos tenka tiek nuomininkui, pagal jstatymą jpareigotam rūpintis leidimu užsiimti jo planuojama veikla, tiek nuomotojui, kuris, kaip turto savininkas, jpareigotas išnuomoti ir perduoti turtą tokj, kad nuomininkas turėtų objektyvias galimybes juo naudotis sutartyje nurodytam tikslui jgyvendinti. <...> šalių sudarytos nuomos sutarties turinys, atsižvelgiant j pirmiau nurodytas aplinkybes, susijusias su leidimo gavimu ir detaliojo plano parengimu, vertintinas ir CK 6.532 straipsnio 4 dalies požiūriu, t. y. ar ieškovas, nebūdamas žemės sklypo, kuriame yra jam priklausanti aikštelė, savininkas, galėjo savo aikštelę išnuomoti atsakovui vykdyti tokiai veiklai, kuriai reikia specialaus valstybės institucijų išduodamo leidimo, o pastarajam gauti – ir atitinkamų žemės sklypo teritorijos planavimo dokumentų parengimo. Šalių sandoris CK 6.532 straipsnio 4 dalies atžvilgiu nėra niekinis, tik jam jgyvendinti reikia atlikti teritorijos planavimo darbus. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas turi tikslą užsiimti leistina ir net visuomeniškai naudinga ir reikalinga veikla – atliekų sandėliavimu bei perdirbimu. <...> CK 6.535 straipsnio nuostatose jtvirtinta statinio nuomotojo pareiga perduoti išnuomotą daiktą nuomininkui. Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta pirmiau, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovo (nuomotojo) pareigų tinkamo vykdymo yra nepakankamai pagrjsta tiek bylos aplinkybėmis, tiek teisiniais argumentais, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas tinkamai jvykdė pareigą perduoti išnuomotą aikštelę nuomininkui. Taip pat pažymėtina, kad šalių nuomos sutarties 1.1 punkte jrašyta nuoroda, kam pagal sutartj priklauso žemės sklypo nuomos teisė, nepašalina ieškovo pareigos perduoti tinkamą naudoti pagal sutartj daiktą atsakovui ... (ištrauka iš LAT CBS 2008-01-28 nutarties c. b. Nr. 3K-3-9/2008).
Dėl transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties
„<...> Transporto priemonių nuoma iš kitų nuomos sutarčių išsiskiria specifiniu nuomos objektu – transporto priemonės valdymas ir naudojimas reikalauja užtikrinti kvalifikuotą vairavimą ir techninę eksploataciją. Transporto priemonių nuomos santykių reglamentavimas skiriasi priklausomai nuo to, kuriai šaliai – nuomotojui ar nuomininkui – tenka šios pareigos. Jeigu vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas teikia nuomotojas, sutarčiai taikomos CK 6.512–6.521 straipsnių normos. Tuo tarpu ginčo materialiniai santykiai atitinka CK 6.522 straipsnyje jtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą. Šių santykių reglamentavimui, kaip specialiosios, skirtos CK 6.522–6.529 straipsnių normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles taikomos bendrosios nuomos sutarčių taisyklės (CK 6.477–6.503 straipsniai).
Transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų šalių pareiga prižiūrėti transporto priemonę jstatyme reglamentuota dispozityviai – nustatant, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjj ir kapitalinj remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.524 straipsnis). Taigi, sutarties šalys, jvertinusios faktines aplinkybes, pvz., nuomos trukmę, numatomos kelionės atstumą ir pan., turi galimybę atitinkamai paskirstyti su tinkamos transporto priemonės būklės užtikrinimu susijusias prievoles. Sutarties sąlygos dėl CK 6.524 straipsnyje nustatytų transporto priemonės priežiūros pareigų visų pirma svarbios todėl, kad nuo to priklauso, kam tenka transporto priemonės priežiūros ir remonto išlaidos, antra tai gali būti reikšminga sprendžiant dėl kitų neigiamų pasekmių, susijusių su tuo, kad transporto priemonė nuomos laikotarpiu buvo netinkamos būklės, rizikos paskirstymo sutarties šalims. Pagal bendrąją sutarčių nejvykdymo teisinių pasekmių taisyklę, jtvirtintą CK 6.206 straipsnyje, viena šalis negali remtis kitos šalies nejvykdymu tiek, kiek sutartis buvo nejvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio jvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.522–6.529 straipsniuose jtvirtinto teisinio reguliavimo specifika turi būti jvertinta teismui sprendžiant ginčus dėl transporto priemonės nuomos sutarties šalių tarpusavio prievolių, inter alia sprendžiant, kas atsakingas už automobilio būklės pablogėjimą, dėl nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestj už uždelstą grąžinti daiktą laiką ir kt. Nuomos sutarties šalis negali netinkamos transporto būklės faktu grjsti savo reikalavimų ir atsikirtimų j kitos šalies reikalavimus tiek, kiek už transporto priemonės būklę yra atsakinga pati šalis (ištrauka iš LAT CBS 2011-04-12 nutarties c. b. Nr. 3K-3-173/2011).
Finansinės nuomos (lizingo) sutartis
„<...> Įstatyme jtvirtintoje lizingo sutarties sampratoje atskleidžiama lizingo, kaip finansavimo sandorio, esmė <...>. Lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestj už suteiktą xxxxxxx gavėjui valdyti ir naudotis turtą. Toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto jsigijimui išleistų pinigų sumos. O lizingo gavėjo interesas yra jsigyti verslui reikalingą daiktą, šj daiktą valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų. Lizingo gavėjas yra
ekonominis daikto savininkas, tačiau teisiniu daikto savininku išlieka lizingo davėjas. <...> Pagal lizingo sutartj daiktas jgyjamas lizingo davėjo nuosavybės teise taip užtikrinant xxxxxxx gavėjo pareigų jvykdymą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks užtikrinamasis lizingo sutarties požymis negali būti suabsoliutinamas ir aiškinamas taip, jog daikto vertės padidėjimas rinkoje dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių reikštų lizingo gavėjo naudą net ir tada, kai lizingo sutartis nutraukiama dėl jo kaltės. Tokia išvada nepagrjstai iškreiptų teisinj reguliavimą ir prieštarautų principui, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.
Įprastai daikto vertės rinkoje pasikeitimų (tiek teigiamų, tiek neigiamų) rizika tiesiogiai tenka jo teisiniam savininkui. Tai taikoma ir lizingo santykiams. Pažymėtina, kad lizingas yra tik viena verslo finansavimo formų, greta tokių, kurios leidžia jgyjamo daikto rinkos vertės pasikeitimų riziką prisiimti tiesiogiai verslo subjektui (pvz., kreditavimas). Lizingo atveju tokia rizika lizingo gavėjui tenka netiesiogiai, dėl jo jsipareigojimų pagal lizingo sutartj. Xxxxxxx gavėjas neturi nuosavybės teisės j daiktą, tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir jmokėtų jmokų pagal sutartj. Šios teisės (kartu su sutartinėmis pareigomis) yra civilinės apyvartos objektai, todėl su mokumo problemomis susidūręs lizingo gavėjas visada turi galimybę, bendradarbiaudamas su lizingo davėju ir nepažeisdamas jo interesų, perleisti sutartj trečiajam asmeniui. Tokia verslo praktika yra jprasta, kai siekiama sumažinti ar visai išvengti ekonominio savininko nuostolių dėl galimo lizingo sutarties nutraukimo. Lizingo davėjo atsisakymas duoti sutikimą perleisti teises tokiu atveju galėtų būti vertinamas tuo aspektu, ar jis atitinka gerą verslo praktiką ir nepažeidžia lizingo gavėjo teisių, kas sudarytų prielaidas civilinei atsakomybei kilti. <...> (ištrauka iš LAT CBS 2012-03-19 nutarties c. b. Nr. 3K-3-99/2012).
„<...> Pirkimo–pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydimasis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartj, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų, palyginus su atskira pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta, kad lizingo davėjo jgytas turtas perduodamas ne pirkėjui, o tiesiogiai lizingo gavėjui. Šis, nebūdamas pirkimo–pardavimo sutarties šalis, turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartj be lizingo davėjo sutikimo ir pareigą sumokėti už jsigytą turtą (CK 6.573 straipsnio 1 dalis). Tokia lizingo forma, kai sudarius dvi nurodytas sutartis, susiklosto trišaliai jas sudariusiųjų santykiai, vadinama netiesioginiu (trišaliu) lizingu. Nors pirkimo—pardavimo sutartis ir lizingo sutartis yra dvi teisiniu požiūriu savarankiškos dvišalės sutartys, jų pagrindu atsiradę trišaliai santykiai lemia specifinj jų dalyvių teisių, pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą. Be jau nurodytų ypatumų, pažymėtina, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas nurodo lizingo davėjui ne tik pasirinktą daiktą, bet ir pardavėją, iš kurio lizingo davėjas privalo jj nupirkti, lizingo davėjas neatsako xxxxxxx gavėjui už jo pasirinkimą, t. y. daikto trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą (CK 6.567 straipsnyje 2 dalis, 6.571 straipsnio 3 dalis, 6.573 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju lizingo gavėjas kreipiasi j lizingo davėją tik dėl finansavimo, jau apsisprendęs dėl konkretaus pardavėjo parduodamo daikto jsigijimo, prisiimdamas riziką dėl netinkamo pardavėjo ir (ar) jsigyjamo daikto pasirinkimo. Šiai rizikai maksimaliai sumažinti ne lizingo davėjas, o būtent jis turi imtis apdairumo ir rūpestingumo kriterijus atitinkančių priemonių ir išsiaiškinti galimus daikto trūkumus. Taigi, esant lizingo santykiams nurodytomis sąlygomis, lizingo davėjas, atliekantis finansavimo funkciją, turi tik finansinj interesą, o daiktas, j kurj jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartj vykdymo užtikrinimas.
Lizingo davėjo atsakomybė už lizingo sutarties dalyko trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą jstatyme nustatyta tais atvejais, kai: dėl to šalys sutaria sutartimi; lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis; lizingo davėjas darė jtaką lizingo gavėjui, šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką; pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga (CK 6.567 straipsnyje 2 dalis, 6.571 straipsnio 3 dalis, 6.573
straipsnio 3 dalis).
<...> nustatyta, kad lizingo davėjas, vykdydamas sutartj, nupirko iš trečiojo asmens atsakovo nurodytą automobilj ir perdavė atsakovui (xxxxxxx gavėjui), taip jvykdydamas jstatyme ir xxxxxxx sutartyje nustatytas pareigas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis, apie lizingo davėjo jtaką lizingo gavėjui, šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką ar ieškovo ir pardavėjo UAB „Travesta“ veikimą išvien. Priešingai, nustatyti UAB „Travesta“ ir jos darbuotojo atsakovo suderinti veiksmai renkantis ir jsigyjant automobilj Vokietijoje dar prieš kreipiantis j ieškovą dėl lizingo sutarties sudarymo. Lizingo sutartyje jos šalys nenustatė kitokių lizingo davėjo atsakomybės sąlygų, nei nustatyta jstatyme, taip pat sutartyje nėra nuostatų dėl lizingo davėjo pareigos parinkti automobilio pardavėją.
<...> esant konstatuotoms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant j išdėstytą lizingo santykių teisinj reglamentavimą, kasatorius turėjo teisę visus reikalavimus dėl lizingo dalyko reikšti tiesiogiai pardavėjui, taip pat, derindamas su lizingo davėju, reikalauti nutraukti pirkimo–pardavimo sutartj, tačiau byloje nėra duomenų, kad kasatorius būtų siekęs ginti savo teises šiuo jstatyme nustatytu būdu. Xxxxxxx davėjui tinkamai jvykdžius savo prievoles pagal sutartj, kasatorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sutarties su lizingo davėju. <...> kasatoriui laisva valia sudarius lizingo sutartj, jam išliko pareiga vykdyti šia sutartimi prisiimtas prievoles ieškovui, nepaisant to, kad automobilj konfiskavus, jis naudotis juo nebegalėjo. Šių prievolių nevykdymas suponavo kasatoriaus pareigą atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius CK 6.574 straipsnyje nustatyta tvarka (ištrauka iš LAT CBS 2012-09-27 nutarties c. b. Nr. 3K-3-413/2012).
Dėl vartojimo kredito normų aiškinimo ir taikymo
Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) teisinių santykių atveju numatytas specialusis kredito gavėjo pažeistų teisių gynimo būdas. CK 6.891 straipsnis (iki 2011 m. balandžio 1 d. galiojusi jstatymo redakcija) jtvirtina teisę kredito gavėjui reikalauti grąžinti sumokėtas jmokas, kai, esant kredito davėjo ir pardavėjo ar paslaugos teikėjo sudarytai sutarčiai, savo sutartinius jsipareigojimus netinkamai vykdo pardavėjas. Nagrinėjamu atveju sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą ši nuostata tiesiogiai netaikytina, nes byloje nekeliama klausimo dėl automobilio pardavėjo netinkamo jsipareigojimų vykdymo, tačiau ši norma aktuali kaip parodanti vartotojų teisių apsaugos lygj esant vartojimo kredito teisiniams santykiams.
Vertinant kasatoriaus argumentą, kad sumokėtos jmokos traktuojamos kaip mokestis už naudojimąsi daiktu ir nelaikytinos kredito gavėjo patirtais nuostoliais, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi tai, kad šalys sutartyje nesusitarė dėl nuomos mokesčio mokėjimo, neišskyrė, kuri jmokos dalis sudaro daikto kainą, o kuri yra užmokestis už naudojimąsi daiktu. Ginčijamos sutarties sąlygas rengė kasatorius, kaip labiau patyrusi sutarties šalis jis turėjo galimybę sutartyje nustatyti papildomas su atsiskaitymu už daiktą susijusias sąlygas, tačiau to nepadarė. Xxxxxxxxxxx argumentas, kad ieškovas automobiliu naudojosi neatlygintinai ir gavo nepagrjstos naudos, vertintinas kritiškai, turint omenyje tai, kad sutartyje buvo nustatytos palūkanos, mokamos už naudojimąsi paskolintomis lėšomis.
Vartotojų teisių gynimo principų taikymo aspektais kasacinio teismo teisėjų kolegija laiko reikšmingu Teisingumo Teismo išaiškinimą, pateiktą byloje Quelle (2008 m. balandžio 17 d. Sprendimas, C-404/06, Rink. p. I-2685). Byloje ginčas kilo dėl pardavėjo teisės reikalauti, kad vartotojas sumokėtų kompensaciją už naudojimąsi preke (nesant galimybės sutaisyti sutarties neatitinkančios prekės, pardavėjas ją pakeitė nauja, tačiau iš pirkėjos pareikalavo sumokėti kompensaciją už naudą, kurią ji gavo dėl naudojimosi iš pradžių pristatytu prietaisu). Teisingumo Teismas šioje byloje inter alia išaiškino, kad pirmiausia vartotojas turi teisę reikalauti užtikrinti, jog prekė atitiktų sutartj. Jei prekės atitiktis negali būti užtikrinta, jis gali reikalauti taikyti teisės aktuose jtvirtintus savo pažeistų teisių gynimo būdus. Pardavėjui netinkamai vykdant sutartimi prisiimtus jsipareigojimus, jis turi prisiimti ir netinkamo sutarties jvykdymo padarinius. Gaudamas naują prekę, pakeičiančią sutarties neatitinkančią, vartotojas tiesiog pavėluotai gauna sutarties nuostatas atitinkančią prekę, kokią turėjo gauti iš pat pradžių, todėl netampa nepagrjstai praturtėjusiu. Dėl šios priežasties Teisingumo Teismas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 99/44/EB dėl tam tikrų vartojimo prekių pardavimo ir su tuo susijusių garantijų aspektų (OL L 171, 1999 7 7, p. 12) 3 straipsnj aiškino kaip draudžiantj nacionalinės teisės aktus, leidžiančius pardavėjui, pardavusiam sutarties neatitinkančią vartojimo prekę, reikalauti iš vartotojo kompensacijos už sutarties neatitinkančios prekės naudojimą iki jos pakeitimo nauja (2008 m. balandžio 17 d. Sprendimas, C-404/06, Rink. p. I-2685).
Teisingumo Teismo sprendimas (nors kilęs iš skirtingų teisinių santykių) atspindi bendrąją tendenciją vartotojų apsaugos tikslu tais atvejais, kai vartojimo sutartis nutraukiama dėl pardavėjo kaltės, drausti reikalauti iš vartotojo kompensacijos už sutarties pagrindu jgyto daikto naudojimą, nebent pastarasis daiktu naudojosi nesąžiningai ir tokiu būdu jgijo nepagrjstos naudos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, kai šalis sieja ne nuomos, o vartojimo kredito teisiniai santykiai, kredito gavėjas savo sutartinius jsipareigojimus vykdė mokėdamas jmokas, kurios pagrjstai vertintos kaip ketinamo jsigyti daikto kainos dengimas, taip pat už naudojimąsi lėšomis nustatytų palūkanų mokėjimas ir kt. Ginčo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu ir ieškovui negavus to, ko jis tikėjosi pagal sutartj, jo sumokėtos jmokos (37 513,74 Lt) pagrjstai pripažintos patirtais nuostoliais (ištrauka iš LAT CBS 2011-12-21 nutarties c. b. Nr. 3K-3- 527/2011)