PROJEKTAS
PROJEKTAS
AB „MANO BANKAS“ ĮSTATAI
2021 m. [ ] d.
Patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu
I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Bankas
1. AB „Mano bankas“ (toliau – Bankas) yra kredito įstaiga, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu, kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Bankas veikia kaip specializuotas bankas ir turi teisę teikti finansines paslaugas, išvardintas Bankų įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, jei ši teisė Bankui neapribota pagal įstatymus. Bankas, be finansinių paslaugų teikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.
2. Savo veikloje Bankas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos bankų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais finansinių paslaugų teikimą, Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos teisės aktais, taip pat šiais Banko įstatais. Bankas taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu Lietuvos Respublikos bankų įstatymas nenustato kitaip.
2 straipsnis. Banko teisinė forma ir pavadinimas
1. Banko teisinė forma: Akcinė bendrovė.
2. Bankas turi savo pavadinimą: AB „Mano bankas“.
3 straipsnis. Banko veiklos terminas
Banko veiklos terminas neribotas.
4 straipsnis. Banko savarankiškumas ir atsakomybė pagal savo prievoles
1. Bankas turi visas juridinio asmens teises, ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savarankišką balansą, sąskaitas Lietuvos banke, mokėjimų sistemose, kitose kredito įstaigose, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose.
2. Bankas atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
3. Bankas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bankas neatsako pagal Banko akcininkų prievoles, o pastarieji atsako pagal Banko prievoles tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
5 straipsnis. Banko filialai, atstovybės ir kontroliuojamos įmonės
1. Bankas, vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais ir teisės aktų reikalaujamais atvejais turėdamas tam reikalingus leidimus, gali steigti, įsigyti ir valdyti kontroliuojamas įmones, taip pat steigti filialus, atstovybes ir kitus padalinius Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Tiktai gavęs priežiūros institucijos leidimą, Bankas turi teisę įsteigti Banką užsienio valstybėje, įsigyti užsienio Banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar ją padidinti taip, kad užsienio Bankas taptų jo kontroliuojamas, arba įsteigti filialą užsienio valstybėje. Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigti filialą ar teikti finansines paslaugas neįsteigęs filialas Bankas gali Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nustatyta tvarka.
2. Bankas gali teikti finansines paslaugas ir kitoje vietoje, negu yra jo paties arba jo filialo buveinė, įstatymų nustatyta tvarka įsteigęs atskirus padalinius, darbo vietas arba automatizuotus punktus.
3. Banko filialas – neturintis juridinio asmens teisių struktūrinis Banko padalinys, atliekantis visas arba dalį Banko funkcijų. Bankas atsako pagal Banko filialo prievoles ir filialas atsako pagal Banko prievoles. Visos Banko filialo atliktos operacijos atvaizduojamos jo kasdieniniame buhalteriniame balanse. Bankas turi teisę steigti filialus Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.
4. Banko klientų aptarnavimo skyrius – tai Banko filialo struktūrinis padalinys, esantis kitoje vietoje negu Banko filialo buveinė, kuris veikia neviršydamas Banko suteiktų įgalinimų, vadovaudamasis Banko valdybos (toliau – Valdyba) patvirtintais nuostatais. Visos klientų aptarnavimo skyriaus atliktos operacijos atvaizduojamos Banko filialo kasdieniniame buhalteriniame balanse.
5. Banko atstovybė – neturintis juridinio asmens teisių Banko padalinys, turintis teisę atstovauti Banko interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus Banko vardu. Bankas atsako
už atstovybės prievoles visu savo turtu. Bankas turi teisę įsteigti atstovybę Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Banko atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.
6. Banko filialai, klientų aptarnavimo skyriai ir atstovybės Lietuvos Respublikoje ir užsienyje steigiami ir jų veikla nutraukiama Banko Valdybos sprendimu ir registruojami Lietuvos Respublikos (arba užsienio valstybės, jeigu steigiama užsienyje) įstatymų nustatyta tvarka.
7. Banko filialai, klientų aptarnavimo skyriai ir atstovybės veikia neviršydami suteiktų įgaliojimų, vadovaudamiesi Valdybos sprendimu patvirtintais nuostatais. Banko filialo nuostatai, banko filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. Visi Banko padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į Banko buveinę realiu laiku.
8. Sprendimų dėl Banko filialų, klientų aptarnavimo skyrių ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo priėmimo tvarką, Banko filialų, klientų aptarnavimo skyrių ir atstovybių vadovų skyrimo ir atšaukimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
II SKYRIUS
BANKO TIKSLAI, ŪKINĖS VEIKLOS POBŪDIS IR TEISĖS
6 straipsnis. Banko veiklos tikslai
1. Pagrindinis Banko veiklos tikslas – siekti pelno teikiant teisės aktais leidžiamas teikti ir šiuose įstatuose nustatytas finansines paslaugas bei užtikrinti tvarią, tęstinę Banko veiklą. Bankas, siekdamas pagrindinio tikslo, siūlo klientams ir potencialiems klientams naudotis įprastinėmis, kokybiškomis bei lengvai prieinamomis finansinėmis paslaugomis.
2. Bankas dirba laikydamasis jam taikomų Banko veiklos riziką ribojančių normatyvų, nustatytų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.
7 straipsnis. Banko veiklos objektas
1. Banko veiklos objektas – šių finansinių paslaugų teikimas:
1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių;
2) skolinimas (įskaitant įkeitimu užtikrintas paskolas);
3) finansinė nuoma (lizingas);
4) mokėjimo paslaugos;
5) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių išdavimas ir administravimas, jeigu šios veiklos neapima šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos paslaugos;
6) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;
7) finansinis tarpininkavimas (agento veikla);
8) pinigų tvarkymas;
9) kreditingumo vertinimo paslaugos;
10) seifo kamerų nuoma;
11) valiutos keitimas (grynais pinigais);
12) elektroninių pinigų leidimas.
2. Bankas turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavęs licenciją ir įregistravęs atitinkamus pakeitimus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.
III SKYRIUS
AKCININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS
8 straipsnis. Banko akcininkai
1. Banko akcininkas yra asmuo, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įsigijęs bent vieną Banko akciją.
2. Banko akcininkai privalo akcininkų teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad Bankas veiktų stabiliai ir patikimai.
3. Banko akcininkais negali būti asmenys, neatitinkantys teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba kurių teisės būti kredito įstaigos akcininku yra apribotos. Teisės aktuose nustatytais atvejais Banko akcijų įsigijimui turi būti gaunamas priežiūros institucijos neprieštaravimas. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į teismą, reikalaudama, kad Banko akcijos, priklausančios Banko akcininkui, kuris neatitinka teisės akt ų nustatytų reikalavimų ar daro neigiamą įtaką patikimam Banko valdymui, būtų priverstinai parduodamos priežiūros institucijos nurodytam asmeniui ar asmenims, prioritetą teikiant kitiems Banko akcininkams.
9 straipsnis. Turtinės akcininkų teisės
Akcininkai turi šias turtines teises:
1) gauti Banko pelno dalį (dividendą);
2) gauti likviduojamo Banko turto dalį;
3) nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš Banko lėšų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
4) kai akcininkas yra fizinis asmuo – palikti testamentu visas ar dalį akcijų vienam ar keliems asmenims;
5) įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoti ar kitokiu būdu perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn;
6) pirmumo teise įsigyti Banko išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai Banko visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Visuotinis akcininkų susirinkimas) įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia atšaukti šią teisę visiems akcininkams;
7) įstatymų nustatytais būdais ir tvarka skolinti Bankui;
8) kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.
10 straipsnis. Neturtinės akcininkų teisės
1. Akcininkai turi šias neturtines teises:
1) dalyvauti Visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
2) iš anksto pateikti Bankui klausimų, susijusių su Visuotinio akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti Visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
4) gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytą informaciją apie Banką;
5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti Bankui žalą, kuri susidarė dėl šių įstatų 12 straipsnio 4 dalyje numatytų Banko vadovų pareigų, nustatytų įstatymuose, taip pat šiuose įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
6) kitas įstatymų numatytas neturtines teises.
2. Balsavimo teisę Visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, vykstančiuose iki pirmosios akcijų emisijos apmokėjimo termino, nurodyto steigimo sutartyje, pabaigos, suteikia pasirašytos akcijos, už kurias įmokėti pradiniai įnašai. Balsavimo teisę kituose Visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos.
3. Kiekviena visiškai apmokėta akcija suteikia vieną balsą balsuojant Visuotiniame akcininkų susirinkime. Akcija į dalis nedalijama. Jei viena akcija priklauso keliems savininkams, tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcininkui šiuo atveju atstovauja vienas iš akcijos savininkų pagal visų rašytinį įgaliojimą, patvirtintą notaro. Pagal akcininko prievoles akcijos savininkai atsako solidariai. Jeigu akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra skirtingos nominalios vertės, tai viena mažiausios nominalios vertės akcija jos savininkui suteikia vieną balsą, o kitų akcijų suteikiamų balsų skaičius yra lygus jų nominaliai vertei, padalytai iš mažiausios nominalios akcijos vertės.
4. Akcininkas, išskyrus atvejį, kai jis yra įsigijęs visas Banko akcijas, neturi teisės balsuoti priimant sprendimą dėl pirmumo teisės įsigyti Banko išleidžiamų akcijų ar dėl konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo, jei Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta, kad teisė įsigyti šių vertybinių popierių suteikiama jam, jo artimajam giminaičiui, akcininko sutuoktiniui ar sugyventiniui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė, ir sutuoktinio artimajam giminaičiui, kai akcininkas – fizinis asmuo, taip pat akcininką patronuojančiai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei, kai akcininkas – juridinis asmuo.
5. Informacija akcininkams teikiama Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai.
11 straipsnis. Akcininkų sąrašas. Akcijų apskaita
1. Bankas privalo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo įstatymų nustatyta tvarka tvarkyti Banko dalyvių (akcininkų) sąrašą. Bankas privalo ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas privalo priežiūros institucijai pranešti apie kiekvieną atvejį, kai sužino apie Banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimą, padidinimą, perleidimą ar sumažinimą, dėl kurio yra peržengiamos teisės aktuose nustatytos ribos arba Bankas tampa ar nustoja būti kontroliuojamas. Be to, Banko dalyvių (akcininkų) sąrašo duomenis Bankas privalo pateikti priežiūros institucijai per 10 (dešimt) dienų po eilinio Visuotinio akcininkų susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu kitais atvejais.
2. Akcininkams pateikiamame Banko akcininkų sąraše turi būti nurodyta pagal įstatymus privaloma informacija. e turi būti nurodyta:
1) Banko pavadinimas, kodas, buveinė;
2) kiekvieno akcininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, pilietybė, asmens kodas ir (arba) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, administracijos vadovo pavardė, vardas);
3) kai akcija priklauso keliems savininkams, – kiekvieno savininko duomenys, nurodyti šio punkto 2 dalyje ir kuris iš savininkų yra atstovas;
4) akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius pagal klases, akcijos nominali vertė; 5) akcijų įgijimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases;
6) akcijų perleidimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases; 7) Banko akcininkų sąrašo sudarymo data;
8) duomenys apie priežiūros institucijos sprendimą leisti įsigyti ir valdyti kvalifikuotąją Banko kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, padidinti ją arba sumažinti, jeigu tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose.
3. Banko akcijos yra nematerialios paprastosios vardinės. Nematerialios akcijos yra pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose ir Banko akcininkų sąraše. Nematerialių akcijų sąskaitas Bankas tvarko įstatymų nustatyta tvarka. Pardavus ar kitaip perleidus kito asmens nuosavybėn akcijas, padaromas atitinkamas įrašas vertybinių popierių sąskaitose bei Banko akcininkų sąraše. Akcininkas negali perleisti nevisiškai apmokėtų akcijų kitiems asmenims.
IV SKYRIUS BANKO VALDYMAS
12 straipsnis. Banko organai ir vadovai
1. Banko organai yra šie:
1) Visuotinis akcininkų susirinkimas,
2) Stebėtojų taryba,
3) Valdyba,
4) Banko administracijos vadovas (toliau – Generalinis direktorius).
2. Banko valdymo organai yra Valdyba ir Generalinis direktorius.
3. Banko valdymo organai privalo veikti Banko ir jo akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis Banko įstatais.
4. Banko vadovai yra:
1) Stebėtojų tarybos nariai;
2) Valdybos nariai;
3) Generalinis direktorius ir jo pavaduotojai;
4) vidaus audito tarnybos vadovas;
5) Banko filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Banko darbuotojai bei kiti asmenys, kuriems pagal Banko įstatus, Valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar Banko Generalinio direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Banko vardu sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.
5. Banko vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas. Banko vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Banko vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų teisės aktuose numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus jų duomenis, tarp jų asmens duomenis bei informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. Banko vadovais gali tapti tik tie asmenys, kurie turi priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks priežiūros institucijos leidimas nereikalingas. Reikalavimus Banko darbuotojams gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.
6. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems Banko organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.
7. Banko Generalinis direktorius be atskiro įgaliojimo atstovauja Bankui santykiuose su kitais asmenimis, teisme bei arbitraže.
8. Kiekvienas kandidatas į Banko Generalinio direktoriaus pareigas, Valdybos ir Stebėtojų tarybos narius privalo pranešti jį renkančiam organui, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su Banku ir su Banku susijusiais kitais juridiniais asmenimis.
9. Visuotinis akcininkų susirinkimas ir Banko Stebėtojų tarybos bei Valdybos posėdžiai, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų, gali būti šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu. Jeigu Banko organai nevykdo nurodymo sušaukti Visuotinį akcininkų susirinkimą, priežiūros institucija turi teisę pati sušaukti Visuotinį akcininkų susirinkimą, parengti jo darbotvarkę ir reikalauti, kad jame būtų apsvarstyti priežiūros institucijos pasiūlyti klausimai. Banko Visuotinio akcininkų susirinkimo, Stebėtojų tarybos ir Valdybos
posėdžiai protokoluojami Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir bankų veiklą, bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija
1. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę paprasta balsų dauguma priimti sprendimus:
1) rinkti Stebėtojų tarybos narius;
2) atšaukti Stebėtojų tarybą ar jos narius;
3) rinkti ir atšaukti audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
4) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
5) tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
6) keisti Banko buveinę;
7) spręsti kitus Banko Stebėtojų tarybos ar Valdybos pasiūlytus klausimus;
8) pritarti (patvirtinti) finansinės grupės, kurios subjektu gali būti Bankas, finansinės paramos susitarimui, suteikti įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansinės paramos suteikimo arba gavimo, priimti kitus Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus sprendimus;
9) Bankui įsigyti savų akcijų;
10) priimti kitus teisės aktuose numatytus sprendimus, kuriems priimti nereikalaujama kvalifikuotos balsų daugumos.
2. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimti sprendimus:
1) keisti Banko įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas
išimtis;
2) nustatyti Banko išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
3) konvertuoti Banko vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
4) dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
5) dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
6) dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
7) išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
8) padidinti Banko įstatinį kapitalą;
9) sumažinti Banko įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme
nustatytas išimtis ar kai nėra gautas priežiūros institucijos leidimas (jei taikoma);
10) dėl Banko reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
11) pertvarkyti Banką;
12) gavęs priežiūros institucijos leidimą likviduoti banką, priimti sprendimą nutraukti banko veiklą ir likviduoti Banką, priimti sprendimą nutraukti Banko veiklą, kai priežiūros institucijos sprendimu atšaukiama Banko licencija, atšaukti Banko likvidavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
13) rinkti ir atšaukti Banko likvidatorių, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
14) priimti kitus teisės aktuose numatytus sprendimus, kuriems priimti reikalaujama kvalifikuotos 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų daugumos.
3. Kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 3/4 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų.
4. Visuotinis akcininkų susirinkimas svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus turi svarstyti ar spręsti Visuotinis akcininkų susirinkimas.
14 straipsnis. Teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime
1. Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, kurie Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dieną dienos pabaigoje esantys yra Banko akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenysatstovai, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis.
2. Akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas balsavimo biuletenį. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima nustatyti akcininko tapatybę.
3. Bankas gali sudaryti galimybę akcininkams Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis. Tam, kad akcininkai galėtų dalyvauti ir balsuoti Visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis, gali būti taikomi tik tie elektroninių ryšių priemonių naudojimo reikalavimai ir apribojimai, kurie yra būtini akcininkų tapatybei nustatyti ir perduodamos informacijos saugumui užtikrinti, ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti.
4. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir kalbėti turi teisę taip pat visi Banko vadovai, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius.
5. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos.
6. Akcininkų registravimo sąrašą pasirašo Visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Jei visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu, šį sąrašą pasirašo Banko vadovas.
7. Asmuo, dalyvaujantis Visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be to, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti Visuotiniame akcininkų susirinkime. Ši dalis netaikoma, kai balsuojama raštu.
8. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei nėra kvorumo, Visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis Visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.
15 straipsnis. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas
1. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi Stebėtojų taryba, Valdyba, Banko Generalinis direktorius (šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų.
2. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas Valdybos arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – Banko Generalinio direktoriaus sprendimu, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytus atvejus.
3. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas Banko Generalinio direktoriaus sprendimu, kai:
1) yra ne daugiau kaip pusė šiuose įstatuose nurodyto Valdybos narių skaičiaus, arba
2) Akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ir terminais Valdyba nesušaukia Visuotinio akcininkų susirinkimo.
4. Jei Valdyba ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais − Banko Generalinis direktorius nepriėmė sprendimo sušaukti Visuotinį akcininkų susirinkimą per 10 (dešimt) dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos, Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu.
5. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai Valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais − Banko Generaliniam direktoriui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos.
6. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, turi būti sušauktas pakartotinis Visuotinis akcininkų susirinkimas.
7. Visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorius nerenkamas.
16 straipsnis. Eilinis ir neeilinis Visuotinis akcininkų susirinkimas
1. Eilinis Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
2. Neeilinis Visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas:
1) nustačius, kad Banko kapitalas tampa mažesnis už minimalų banko kapitalą ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame Visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) Stebėtojų tarybos narių lieka mažiau kaip 2/3 įstatuose nurodyto jų skaičiaus arba jų skaičius tampa mažesnis už Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytą minimalų;
3) audito įmonė nutraukia sutartį su Banku ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti Banko metinių finansinių ataskaitų, jei auditas privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba šiuos įstatus;
4) to reikalauja Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai, Stebėtojų taryba, Valdyba;
5) Banko nuosavo kapitalo nepakanka saugiai ir patikimai Banko veiklai užtikrinti;
6) to reikalauja priežiūros institucija, kuri nustato susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą pareikalauti sušaukti neeilinį Visuotinį akcininkų susirinkimą, jis privalo būti sušauktas priežiūros institucijos nurodytais terminais, nesilaikant terminų, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu veikia Bankas, juridinio asmens veiklą;
7) to reikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar šiuos įstatus.
17 straipsnis. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė. Informavimas apie šaukiamą Visuotinį akcininkų susirinkimą
1. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė rengiama, keičiama ir pateikiama akcininkams Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.
Formatted: Normal (Web), Indent: First line: 1,25 cm, Add space between paragraphs of the same style
2. Pranešimas apie Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“ arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 (dvidešimt vienai) dienai iki Visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, kuomet Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti sušaukiamas pranešant akcininkams trumpesniais terminais, nei nurodytas. Pranešimo apie Visuotinį akcininkų susirinkimą turinį, susipažinimo su Banko turimais dokumentais, kurie susiję su susirinkimo darbotvarke, taip pat visą kitą Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, išskyrus kiek Lietuvos Respublikos bankų įstatymas numato kitaip.
18 straipsnis. Visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas ir sprendimų priėmimas
Visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Visuotiniame akcininkų susirinkime visada balsuojama atviru balsavimu.
19 straipsnis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir bendrasis balsavimo biuletenis
1. Visuotiniai akcininkų susirinkimai turi būti protokoluojami Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Jei balsavimo teisę turintys akcininkai raštu pareikalauja, Bankas turi parengti ir ne vėliau kaip likus 10 (dešimt) dienų iki Visuotinio akcininkų susirinkimo išsiųsti bendruosius balsavimo biuletenius to pareikalavusiems akcininkams registruotu laišku ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai.
20 straipsnis. Stebėtojų tarybos sudarymas
1. Stebėtojų taryba yra kolegialus Banko veiklos priežiūrą atliekantis organas. Banko Stebėtojų tarybos nariai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai, kad Banko veikla atitiktų teisės aktų nuostatas. Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas.
2. Stebėtojų tarybą sudaro 4 (keturi) nariai. Pasirinktas Stebėtojų tarybos narių skaičius bei teisės aktuose ir Stebėtojų tarybos darbo reglamente nustatyta Stebėtojų tarybos darbo tvarka leidžia užtikrinti, kad atskiras Stebėtojų tarybos narys negalėtų dominuoti Stebėtojų tarybai priimant sprendimus.
3. Stebėtojų tarybą renka Visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovaudamasis teisės aktuose bei Banko vidaus dokumentuose įtvirtintais Banko valdymo organų narių atrankos kriterijais ir skyrimo (rinkimo) procedūromis.
4. Renkant Stebėtojų tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus balsų skaičiaus, kurį suteikia jam priklausančios akcijos, ir renkamų Stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų Stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų.
5. Stebėtojų taryba renkama 4 metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka šioje straipsnio dalyje nustatytą laiką arba iki bus išrinkta nauja Stebėtojų taryba, bet ne ilgiau kaip iki Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio Visuotinio akcininkų susirinkimo. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
6. Stebėtojų tarybos nariai skiriami tik gavus Lietuvos banko leidimą.
7. Stebėtojų taryba iš savo narių kadencijos laikotarpiui renka Stebėtojų tarybos pirmininką. Stebėtojų tarybos pirmininkas vykdo savo funkcijas šiame punkte numatytą laikotarpį arba iki bus išrinktas naujas Stebėtojų tarybos pirmininkas.
8. Stebėtojų tarybos nariu negali būti:
1) Banko administracijos vadovai;
2) Banko Valdybos narys;
3) asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų;
4) asmuo, dėl kurio paskyrimo nėra gautas priežiūros institucijos leidimas (išskyrus atvejus, kai tokio leidimo nereikia).
9. Renkant Stebėtojų tarybos narius, turi būti siekiama išvengti interesų konfliktų ir išrinkti nepriklausomus narius. Visuotinis akcininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, gali nuspręsti, kad tam tikras kandidatas į Stebėtojų tarybos narius negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ir (ar) su Banku susijusių aplinkybių. Banko Stebėtojų tarybos nariu gali būti Banką patronuojančios įmonės valdybos narys.
10. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus Stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam Visuotiniam akcininkų susirinkimui.
11. Kai Banko įstatai keičiami dėl Stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti Stebėtojų tarybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Šiuo atveju sprendimo dėl įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų Stebėtojų tarybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame Visuotiniame akcininkų susirinkime, jei tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.
12. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą Stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus Stebėtojų tarybos kadencijai. Stebėtojų tarybos narys taip pat gali būti atšaukiamas arba nušalinamas nuo pareigų Lietuvos banko sprendimu teisės aktų nustatytais atvejais.
13. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų raštu įspėjęs Banką (pranešimas taip pat siunčiamas Stebėtojų tarybos pirmininkui). Banko Generalinis direktorius ir (ar) Stebėtojų tarybos pirmininkas apie tokį gautą pranešimą privalo informuoti kitus Stebėtojų tarybos narius. Atsistatydinimas įsigalioja praėjus 14 (keturiolikai) kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo Bankui, jeigu jame nenurodyta vėlesnė data. Atsistatydinimo pareiškimui įsigalioti atskiro Stebėtojų tarybos sprendimo nereikia.
14. Jeigu Stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, pavienių Stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, Stebėtojų taryba netenka įgaliojimų ir turi būti renkama visa Stebėtojų taryba. Jeigu renkami pavieniai Stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
21 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimas
1. Stebėtojų taryba:
1) renka ir atšaukia Valdybos narius. Jei Bankas dirba nuostolingai, Stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar Valdybos nariai tinka eiti pareigas;
2) prižiūri Valdybos ir Banko administracijos vadovų veiklą, nustato Valdybos narių, užimančių pareigas Banke, bei Banko Generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų atlyginimų ribas;
3) pateikia Visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Banko veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo projekto, taip pat Valdybos bei Banko Generalinio direktoriaus veiklos;
4) teikia siūlymus Valdybai ir Banko administracijos vadovams atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, šiems įstatams ar Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;
5) tvirtina Banko veiklos strategiją, veiklos planus, biudžeto planus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, teikia Valdybai ir Banko administracijos vadovams pastabas, pasiūlymus ir nurodymus, susijusius su Banko veiklos strategijos, veiklos planų, biudžeto planų įgyvendinimu;
6) nustato sandorius ir sprendimus, kurių sudarymui ar įgyvendinimui Banko valdymo organai turi gauti Stebėtojų tarybos pritarimą, įskaitant skolinimo, kuris gali būti atliekamas tik pritarus Stebėtojų tarybai, tvarką;
7) užtikrina, kad Banke būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema, tvirtina Banko vidaus kontrolės organizavimo gaires;
8) tvirtina Banko rizikos valdymo strategiją;
9) svarsto priežiūros institucijų inspektavimo ataskaitas;
10) svarsto išorės audito, vidaus audito tarnybos teikiamas ataskaitas;
11) pateikia Visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektui ir jam priimti sudarytam tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniui ir parengtam tarpiniam pranešimui;
12) sudaro Vidaus audito komitetą ir kontroliuoja jo veiklą;
13) svarsto ir sprendžia kitus šiuose įstatuose, taip pat Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose Stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Banko ir jo valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.
2. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos teisės aktų ir šių įstatų jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Banko organams.
3. Kiekvienas Banko Stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad Stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Banko Stebėtojų tarybos narys, nevykdantis šios pareigos ar kitų teisės aktų nustaty tų pareigų ar jas vykdantis netinkamai, atsako taip kaip Banko valdymo organų nariai pagal įstatymus, Banko įstatus, su Banku sudarytas sutartis.
4. Banko stebėtojų taryba turi teisę prašyti Banko Vidaus audito komitetą, Valdybą, Banko administracijos vadovą (Generalinį direktorių), Banko atitikties tarnybos vadovą, Banko Vidaus audito vadovą pateikti su Banko veikla susijusius ir Stebėtojų tarybos funkcijų vykdymui reikalingus dokumentus.
5. Banko Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti Banko paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias jie sužinojo būdami Stebėtojų tarybos nariais.
6. Stebėtojų tarybos posėdžius šaukia Stebėtojų tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos posėdžiai taip pat gali būti šaukiami ne mažiau kaip 1/3 Stebėtojų tarybos narių sprendimu. Į šių posėdžių darbotvarkę turi būti įtraukiami posėdžio sušaukimo iniciatorių pasiūlyti klausimai.
7. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas Stebėtojų tarybos darbo reglamentas. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami teisės aktuose ir Stebėtojų tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka.
8. Už veiklą Stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.
9. Stebėtojų tarybos pirmininkas bei nariai privalo solidariai atlyginti Bankui nuostolius, padarytus dėl Stebėtojų tarybos sprendimų, priimtų pažeidžiant Banko įstatus, Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo Stebėtojų tarybos posėdyje jį priimant ir per 7 (septynias) kalendorines dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė Stebėtojų tarybos posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Stebėtojų tarybos nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo. Stebėtojų tarybos narys gali būti atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, kuriuos jis padarė eidamas savo pareigas, jeigu jis rėmėsi teisės aktais, Banko vidaus dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnio. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia Lietuvos Respublikos teismai.
22 straipsnis. Valdybos sudarymas
1. Valdyba yra kolegialus Banko valdymo organas.
2. Valdybą sudaro 3 (trys) nariai.
3. Valdybą renka Stebėtojų taryba 4 (ketverių) metų laikotarpiui, vadovaudamasi teisės aktuose bei Banko vidaus dokumentuose įtvirtintais Banko valdymo organų narių atrankos kriterijais ir skyrimo (rinkimo) procedūromis. Jeigu renkami pavieniai Valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios Valdybos kadencijos pabaigos.
4. Valdybos nariai skiriami tik gavus Lietuvos banko leidimą.
5. Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus Valdybą ar jos narius išrinkusios Stebėtojų tarybos posėdžiui.
6. Valdyba iš savo narių renka Valdybos pirmininką. Valdyba Valdybos pirmininką renka paprasta balsų dauguma iš savo narių.
7. Valdyba savo funkcijas atlieka nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja Valdyba, bet ne ilgiau kaip iki Valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio Visuotinio akcininkų susirinkimo.
8. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu negali būti:
1) Banko Stebėtojų tarybos narys;
2) asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų;
3) asmuo, dėl kurio paskyrimo nėra gautas priežiūros institucijos leidimas (išskyrus atvejus, kai tokio leidimo nereikia).
9. Kai šie įstatai keičiami dėl Valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti Valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos.
10. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą Valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Valdybos narys taip pat gali būti atšaukiamas arba nušalinamas nuo pareigų Lietuvos banko sprendimu teisės aktų nustatytais atvejais.
11. Valdybos nariai gali eiti ir kitas pareigas Banke pagal su jais sudarytas sutartis.
12. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų raštu įspėjęs Banką (pranešimas taip pat adresuojamas Valdybos pirmininkui). Valdybos pirmininkas apie tokį gautą pranešimą privalo informuoti kitus Valdybos narius. Atsistatydinimas įsigalioja praėjus 14 (keturiolikai) kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo Bankui, jeigu jame nenurodyta vėlesnė data. Atsistatydinimo pareiškimui įsigalioti atskiro Valdybos sprendimo nereikia.
23 straipsnis. Valdybos kompetencija. Valdybos sprendimų priėmimas
1. Banko Valdyba atsako už Banko veiklos rezultatus, teisės aktų ir šių Banko įstatų laikymąsi.
2. Valdyba svarsto ir teikia tvirtinti Stebėtojų tarybai Banko veiklos strategiją bei veiklos planus. Banko valdyba renka (skiria) ir atšaukia Generalinį direktorių ir jo pavaduotojus, nustato jų atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina jų pareigybines instrukcijas, skatina juos ir skiria nuobaudas.
3. Valdyba svarsto ir tvirtina:
1) Banko valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
2) Banko filialų ir atstovybių, taip pat Banko struktūrinių padalinių nuostatus;
3) Banko metinį pranešimą;
4) Banko tarpinį pranešimą;
5) Banko rizikų valdymo politikas;
6) Banko kreditavimo politiką;
7) Banko klientų mokumo (rizikos) vertinimo taisykles;
8) Banko paskolų užtikrinimo priemonių vertinimo taisykles;
9) Banko paskolų išdavimo ir administravimo taisykles;
10) Paskolų ir kito finansinio turto grupavimo ir vertinimo taisykles;
11) Mokėjimo paslaugų, klientų sąskaitų administravimo taisykles;
12) Banko bendrąsias finansinių paslaugų teikimo taisykles (nuostatas);
13) Banko produktų bei paslaugų kainodaros (palūkanų, įkainių ir pan. nustatymo) taisykles;
14) Banko veiklos tęstinumo tvarkas;
15) Banko pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos tvarkas;
16) Banko apskaitos politiką;
17) Banko informacijos teikimo priežiūros institucijoms, visuomenei bei kitiems gavėjams tvarkas;
18) Banke taikomą atlygio politiką;
19) Banko interesų konfliktų vengimo taisykles;
20) Banko etikos kodeksą;
21) Banko paskolų pertvarkymo (restruktūrizavimo) bei nurašymo taisykles;
22) Banko kapitalo politiką;
23) kitus, Valdybos nuomone, tinkamam veiklos organizavimui, rizikos valdymui, Banko veiklos strategijos, veiklos planų įgyvendinimui, numatytų tikslų pasiekimui, priežiūros institucijų nurodymų įgyvendinimui ar teisės aktų reikalavimų užtikrinimui reikalingus dokumentus.
4. Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma Banko komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija.
5. Valdyba yra atsakinga už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimą Banke.
6. Valdyba priima sprendimus:
1) Bankui tapti kitų juridinių asmenų steigėju, dalyviu, taip pat sprendimus Banko vardu pirkti ar perleisti kitų bendrovių akcijas (kitas dalis kapitale), tvirtinti ar keisti tokių bendrovių įstatus, bei sprendimus dėl dukterinių bendrovių pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo;
2) steigti Banko filialus ir atstovybes ar sprendimus dėl jų veiklos nutraukimo, dėl jų nuostatų tvirtinimo ir/ar keitimo, dėl stojimo į asociacijas ir/ar konsorciumus, dėl jungtinės veiklos, akcininkų sutarčių, balsavimo sutarčių ir kitų tokį efektą turinčių susitarimų sudarymo;
3) dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
4) dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
5) dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
6) įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo;
7) patvirtinti Banko metinį biudžetą;
8) dėl prokūrų išdavimo ar atšaukimo;
9) skolintis lėšas (įskaitant subordinuotų paskolų gavimą);
10) išleisti Banko nekonvertuojamąsias obligacijas ir patvirtinti nekonvertuojamųjų obligacijų išleidimo sąlygas. Kai Visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą dėl konvertuojamųjų obligacijų išleidimo, Valdyba turi teisę nustatyti papildomas konvertuojamųjų obligacijų išleidimo sąlygas, kurių nustatymas nėra išimtinė Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, bei tvirtinti obligacijų pasirašymo sutartis, kurias turi teisę pasirašyti Banko Generalinis direktorius arba jo įgaliotas asmuo;
911) kitais strategiškai svarbiaisBanko veiklos klausimais, dėl kurių į Valdybą kreipiasi Banko Generalinis direktoriusjeigu jie pagal įstatymus ir šiuos Įstatus nėra priskirti kitų Banko organų kompetencijai;
120) kitus Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ar Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme Valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.
7. Valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais Bankas yra neatsiskaitęs per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo.
8. Valdyba analizuoja ir vertina Banko Generalinio direktoriaus pateiktą medžiagą apie:
1) Banko veiklos strategijos, veiklos planų įgyvendinimą, veiklos rodiklių pasiekimą;
2) Banko veiklos organizavimą;
3) Banko finansinę būklę;
4) ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.
5) rizikos valdymo ataskaitas, limitų laikymosi ataskaitas;
6) Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo ataskaitas;
7) Vidaus kontrolės sistemos veiksmingumo vertinimo ataskaitas;
8) kitas ataskaitas ir medžiagą, kurios rengimą/aprobavimą Valdyba pavedė Generaliniam direktoriui.
9. Valdyba analizuoja, vertina Banko metinių finansinių ataskaitų rinkinį bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su Banko metiniu pranešimu teikia juos Stebėtojų tarybai bei Visuotiniam akcininkų susirinkimui.
10. Valdyba analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti sudarytą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuos kartu su Banko tarpiniu pranešimu teikia Stebėtojų tarybai ir Visuotiniam akcininkų susirinkimui.
11. Valdyba atsako už Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.
12. Valdyba privalo pateikti Stebėtojų tarybai jos prašomus su Banko veikla susijusius dokumentus. Valdyba atsižvelgia į jai Stebėtojų tarybos pateiktas pastabas, pasiūlymus ir nurodymus dėl Banko veiklos strategijos, veiklos planų ir biudžeto planų įgyvendinimo.
13. Valdybos nariai privalo saugoti Banko komercines paslaptis, kurias sužinojo būdami Valdybos
nariais.
14. Kiekvienas Valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad Valdyba spręstų jos
kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Banko Valdybos narys, nevykdantis šios pareigos ar kitų teisės aktų nustatytų pareigų ar jas vykdantis netinkamai, atsako pagal įstatymus, Banko įstatus, su Banku sudarytas sutartis.
15. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas Valdybos darbo reglamentas. Valdybos sprendimai priimami teisės aktuose ir Valdybos darbo reglamente nustatyta tvarka.
16. Valdybos pirmininkas bei nariai privalo solidariai atlyginti Bankui nuostolius, padarytus dėl Valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant Banko įstatus, Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo Valdybos posėdyje jį priimant ir per 7 (septynias) kalendorines dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė Valdybos posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo. Valdybos narys gali būti atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, kuriuos jis padarė eidamas savo pareigas, jeigu jis rėmėsi teisės aktais, Banko vidaus dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnio. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia Lietuvos Respublikos teismai.
24 straipsnis. Banko administracija
Banko administraciją sudaro: Banko Generalinis direktorius ir jo pavaduotojai. Banko administracijos vadovas yra vadinamas Generaliniu direktoriumi, o Banko administracijos vadovo pavaduotojas – Generalinio direktoriaus pavaduotoju.
25 straipsnis. Banko Generalinis direktorius ir jo pavaduotojai
1. Banko Generaliniu direktoriumi turi būti fizinis asmuo. Banko Generaliniu direktoriumi negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų arba dėl kurio paskyrimo nebuvo gautas priežiūros institucijos leidimas (išskyrus atvejus, kai tokio leidimo nereikia).
2. Valdyba renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų Banko Generalinį direktorių ir jo pavaduotojus, nustato jų atlyginimą, tvirtina pareigybines instrukcijas, skatina juos ir skiria nuobaudas. Banko administracijos vadovai pradeda eiti pareigas nuo jų išrinkimo, jeigu su jais sudarytose sutartyse nenustatyta kitaip.
3. Su Banko Generaliniu direktoriumi ir jo pavaduotojais sudaromos darbo sutartys. Sutartis su Banko Generaliniu direktoriumi ir jo pavaduotojais Banko vardu pasirašo Valdybos pirmininkas arba kitas Valdybos įgaliotas Valdybos narys, sutartis su Generalinio direktoriaus pavaduotojais pasirašo Generalinis direktorius. Sutartį su Banko Generaliniu direktoriumi, kuris yra Valdybos pirmininkas, pasirašo Valdybos įgaliotas Valdybos narys.
4. Banko Generalinis direktorius vienasmeniškai atstovauja Bankui Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, įstatymų nustatyta tvarka Banko vardu sudaro sandorius, atstovauja Bankui teisme, arbitraže, valdžios bei valdymo organuose bei kitose institucijose.
5. Banko Generalinis direktorius organizuoja kasdieninę Banko veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, tvirtina jų pareigybines instrukcijas, skatina juos ir skiria nuobaudas.
6. Banko Generalinis direktorius nustato Banke taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus ir normatyvus.
7. Įgaliojimus veikti Banko vardu išduoda ir atšaukia Banko Generalinis direktorius.
8. Banko Generalinis direktorius atsako už:
1) Banko veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir Banko metinio pranešimo parengimą;
3) sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą, sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priimti. Tarpiniam pranešimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios metinio pranešimo rengimą ir skelbimą;
4) sutarties su audito įmone sudarymą;
5) informacijos ir dokumentų pateikimą Visuotiniam akcininkų susirinkimui, Stebėtojų tarybai ir Valdybai;
6) Banko dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
7) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytos informacijos viešą paskelbimą šiuose įstatuose nurodytame šaltinyje;
8) informacijos pateikimą akcininkams;
9) Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalaujamų dokumentų pateikimą priežiūros institucijai, apsikeitimą informacija su priežiūros institucija;
10) Banko akcininkų sąrašo sudarymą;
11) kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, taip pat šiuose įstatuose ir Banko vadovo pareigybinėse instrukcijose nustatytų pareigų vykdymą.
9. Banko Generalinis direktorius turi teisę sudaryti žemiau nurodytus sandorius/priimti sprendimus, tik gavęs išankstinį Banko Valdybos pritarimą:
1) sprendimus dėl sandorių, susijusių su paskolų, kai Bankas veikia kaip skolininkas ar kreditorius (išskyrus paskolos sutartis, sudaromas su Banko klientais), garantijų, laidavimų teikimu ar gavimu, ar bet kokių kitų trečiųjų asmenų prievolių užtikrinimo priemonių nustatymo ir kitų tokį efektą turinčių susitarimų sudarymo, sandorių dėl kitų nekasdieninio pobūdžio Banko finansinių įsipareigojimų dėl disponavimo pinigais, įskaitant labdarą, paramą ir pan. sudarymo, kai sandorio vertė viršija 50 000 Eur;
2) sprendimus dėl Banko sandorių dėl ilgalaikio turto pirkimo, pardavimo, nuomos (įskaitant Banko turto nuomą), perleidimo, įkeitimo, hipotekos, suteikimo naudoti neatlygintinai ar kitokio disponavimo ilgalaikiu turtu bei teisėmis į ilgalaikį turtą, kai sandorio vertė viršija 50 000 Eur;
3) sprendimus dėl Banko ilgalaikio bei trumpalaikio materialaus ar nematerialaus turto, kurio balansinė vertė viršija 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų), įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo, įkeitimo ar bet kokio kito apsunkinimo ar xxxxxxxxx, disponavimo juo, nuomos;
4) sprendimus dėl bet kokių ginčų, kurių vertė viršija 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų), sprendimo teisminiu būdu inicijavimo ar taikos sutarties dėl ginčų, kurių vertė viršija 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų), teisminiu ar neteisminiu būdu sudarymo;
5) sprendimus dėl Banko užsiėmimo nauja ar/ir papildoma komercine-ūkine veikla ar/ir visos ar dalies vykdomos veiklos nutraukimo, verslo ar jo dalies pardavimo ar kitokio perleidimo tretiesiems asmenims ar/ir visos ar dalies Banko vykdomos veiklos nutraukimo;
6) dėl kituose šio punkto papunkčiuose (1-5) nepaminėtų bet kokių kitų Banko sandorių, kurių suma viršija 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių) per vienerius finansinius metus, nepriklausomai nuo to, ar tai vienetinis sandoris, ar sandorių grupės suma.
10. Banko administracijos vadovai privalo saugoti Banko komercines paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami administracijos vadovais.
11. Banko Generalinio direktoriaus pavaduotojas turi atitikti visus Banko administracijos vadovams keliamus reikalavimus. Jo priėmimo (rinkimo), atleidimo (atšaukimo) tvarką, kompetenciją bei teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai bei Valdybos sprendimai.
121. Administracijos vadovai, nevykdantys teisės aktuose ar Banko įstatuose nustatytų pareigų ar jas vykdantys netinkamai, atsako pagal įstatymus, Banko įstatus, su Banku sudarytas sutartis.
26 straipsnis. Komitetai
1. Bankas turi nuolat veikiantį audito komitetą (toliau – Audito komitetas).
2. Bankas turi teisę turėti ir kitų Banko vidaus dokumentuose numatytų komitetų.
3. Banko komitetų sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato teisės aktai bei Banko organų priimti dokumentai.
4. Audito komitetas kontroliuoja Banko vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą, koordinuoja ir vertina vidaus audito tarnybos darbą, užtikrina vidaus audito tarnybos veiklos nepriklausomumą, svarsto ir vertina vidaus ir išorės audito patikrinimų rezultatus, svarsto kitus priežiūros institucijos teisės aktuose ir komiteto nuostatuose nustatytus klausimus. Audito komitetą sudaro, jo kompetenciją ir veiklos tvarką nustato, nuostatus tvirtina bei jo veiklą kontroliuoja Stebėtojų taryba, vadovaudamasi įstatymais ir priežiūros institucijos teisės aktais.
5. Banko Stebėtojų tarybai turi būti suteikta tinkama prieiga prie informacijos apie Banko rizikos padėtį ir, jei būtina bei tikslinga, galimybė kreiptis į rizikos kontrolės funkciją atliekančius asmenis bei konsultuotis su išorės ekspertais. Banko Stebėtojų taryba nustato informacijos apie riziką pobūdį, kiekį, formatą ir teikimo dažnumą.
27 straipsnis. Veiklos vidaus kontrolė
1. Banko veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato įstatymai ir priežiūros institucijos teisės aktai. Banko veiklos vidaus kontrolę užtikrina patikima, tinkamai veikianti vidaus kontrolės sistema ir nepriklausomas, tinkamai veikianti vidaus audito tarnyba, kurią gali sudaryti vienas arba keli asmenys. Vidaus audito tarnybos vadovu (kitur šiuose įstatuose – Vidaus audito vadovas) gali būti tik fizinis asmuo.
2. Vidaus audito tarnyba – vidaus audito padalinys, nagrinėjantis ir vertinantis, ar vidaus kontrolės sistema tinkama ir veiksminga, kaip taikomos atskiros vidaus kontrolės procedūros, tikrinantis, ar prisiimta rizika neviršija Banko nustatytų rizikos limitų, atliekantis specialiuosius auditus, kurie neprieštarauja vidaus audito tarnybos nuostatams, tikrinantis, ar laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Banko vidaus taisyklių, sistemingai ir visapusiškai vertinantis ir skatinantis gerinti Banko rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą, taip pat atliekantis kitas jo nuostatuose nustatytas funkcijas.
3. Vidaus audito tarnybos tikslai:
1) vertinti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir vidaus taisyklių reikalavimų;
2) tikrinti ir vertinti Banko vidaus kontrolės sistemos tinkamumą ir veiksmingumą;
3) vertinti, ar Banko finansinės ataskaitos rodo tikrąją būklę;
4) padėti Stebėtojų tarybai nustatyti veiklos kryptis ir jų įgyvendinimo priemones;
5) nustatyti, ar yra veiksminga Banko veikla, ar pagrįsta jos pasirinkta veiklos politika, ar pakankamai veiksmingai taikomos jos pasirinktos priemonės;
6) teikti Stebėtojų tarybai ir Valdybai analizės bei įvertinimo medžiagą ir rekomendacijas Banko valdymo, audituojamų padalinių veiklos organizavimo ir jos veiksmingumo klausimais.
4. Vidaus audito tarnybos funkcijas, sudarymo ir veiklos tvarką nustato Banko Audito komitetas.
5. Vidaus audito tarnyba privalo nedelsdama pranešti Banko valdymo organams, o prireikus ir priežiūros institucijai, apie nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kurie kelia grėsmę Banko klientų interesams, saugiai ir patikimai finansų įstaigos veiklai.
V SKYRIUS
BANKO NUOSAVAS KAPITALAS
28 straipsnis. Nuosavas kapitalas
1. Banko nuosavas kapitalas sudaromas iš akcininkų įnašų už jų įsigytas įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis bei Banko pelno.
2. Banko nuosavą kapitalą, jei Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir bankų veiklą, nenustato ko kita, sudaro:
1) įstatinis kapitalas (sumažintas supirktų savų akcijų verte);
2) atsargos kapitalas (atsargos rezervas);
3) kapitalo rezervas (emisinis skirtumas);
4) nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;
5) privalomasis rezervas (rezervinis kapitalas);
6) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;
7) finansinio turto perkainojimo rezervas;
8) specialusis nepaskirstytasis rezervas;
9) kiti rezervai.
3. Banko Valdyba, nustačiusi, kad Banko kapitalas yra mažesnis už minimalų banko kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį Visuotinį akcininkų susirinkimą. Banko Visuotinis akcininkų susirinkimas privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Banko kapitalą iki minimalaus banko kapitalo dydžio. Apie Visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo Banko Valdyba praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas.
29 straipsnis. Įstatinis kapitalas
1. Bankas turi 4 725 924 Eur (keturių milijonų septynių šimtų dvidešimt penkių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt keturių eurų) įstatinį kapitalą.
2. Banko įstatinis kapitalas padalintas į 168 783 (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris) nematerialias paprastąsias vardines akcijas. Visų nematerialių paprastųjų vardinių akcijų nominali vertė yra vienoda ir kiekviena jų yra lygi 28 Eur (dvidešimt aštuoniems eurams).
3. Bankas turi teisę įsigyti savo akcijų Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Bankas turi teisę savo vardu įsigyti savo išleistų akcijų, jeigu šiam tikslui iš praėjusių finansinių metų pelno tam buvo sudarytas specialus nepaskirstytinasis rezervas. Tačiau jau valdomų ir įsigyjamų akcijų nominalių verčių suma negali būti didesnė kaip 5 procentai įstatinio kapitalo, o išlaidos joms įsigyti negali viršyti sudaryto specialaus nepaskirstytinojo rezervo dydžio.
4. Banko vardu arba jo kontroliuojamų įmonių įsigytos Banko išleistos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys nesuteikia teisės dalyvauti valdant Banką.
5. Bankui draudžiama išleisti pareikštines akcijas ir darbuotojų akcijas.
6. Didinant Banko įstatinį kapitalą papildomais įnašais, naujos Banko akcijos gali būti apmokėtos tik pinigais ar reikalavimo teisėmis pagal Banko įsipareigojimus mokėti, išskyrus atvejus, kai Banko įstatinis kapitalas didinamas Banką reorganizuojant. Akcijas pasirašęs asmuo privalo visiškai apmokėti Banko akcijas ne vėliau kaip iki dienos, kurią Bankas kreipiasi į priežiūros instituciją dėl leidimo įregistruoti Banko įstatų pakeitimus, susijusius su Banko įstatinio kapitalo didinimu, išdavimo.
7. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą, išskyrus sprendimą išleisti konvertuojamųjų obligacijų, laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti Banko įstatai nebuvo pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo Visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos.
8. Banko įstatinis kapitalas gali būti didinamas Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu iš nepaskirstytojo pelno, kapitalo rezervo (emisinio skirtumo), atsargos kapitalo (atsargos rezervo) ir kitų rezervų, išskyrus rezervus, nustatytus šio straipsnio 9 punkte, išleidžiant naujų akcijų, kurios nemokamai perduodamos akcininkams, arba padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes.
9. Banko įstatinis kapitalas negali būti didinamas iš privalomojo rezervo (rezervinio kapitalo), iš specialiojo nepaskirstytojo rezervo, iš ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo, iš finansinio turto perkainojimo rezervo.
10. Už Banko akcijas sumokėtos lėšos kaupiamos kredito įstaigoje, turinčioje teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje, tam tikslui atidarytoje sąskaitoje. Sukauptas lėšas Bankas turi teisę naudoti tik Banką įsteigus ar įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu.
11. Bankas turi teisę mažinti įstatinį kapitalą tik gavęs priežiūros institucijos leidimą. Leidimas mažinti įstatinį kapitalą išduodamas, jei priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus Banko įstatinį kapitalą jis bus ne mažesnis negu teisės aktų nustatytas minimalus banko kapitalas ir kad jis bus pakankamas užtikrinti saugią ir patikimą Banko veiklą.
30 straipsnis. Rezervai
1. Banko atsargos kapitalas (atsargos rezervas) sudaromas iš Banko akcininkų papildomų įnašų ar atskaitymų iš Banko pelno. Banko atsargos kapitalo (atsargos rezervo) paskirtis – garantuoti Banko finansinį stabilumą. Banko atsargos kapitalas eilinio Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas Banko veiklos nuostoliams padengti ir Banko įstatinio kapitalo didinimo atveju, kaip numatyta šiuose įstatuose.
2. Banko kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) sudaromas iš pajamų skirtumo, gauto pardavus naujai išleistas akcijas emisijos kaina, aukštesne nei jų nominali vertė, arba iš Banko akcijų savininkų kitų piniginių įnašų už teisės įsigyti Banko akcijų įsigijimą.
3. Pasibaigus finansiniams metams, kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) Banko eilinio Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudotas nuostoliams, patirtiems dėl operacijų, susijusių su savo išleistų akcijų pirkimu–pardavimu, dengti ir įskaitytas į paskirstytinąjį rezultatą ar panaudotas Banko įstatiniam kapitalui padidinti.
4. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas Banko veiklos nuostoliams padengti.
5. Finansinio turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo Banko finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.
6. Privalomasis rezervas (rezervinis kapitalas) sudaromas iš Banko pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą (rezervinį kapitalą) yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Privalomasis rezervas (rezervinis kapitalas) Banko eilinio arba neeilinio Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Banko veiklos nuostoliams padengti.
7. Specialusis nepaskirstytasis rezervas yra laikinasis ir tikslinis rezervas, sudaromas iš praėjusių finansinių metų pelno ir naudojamas Bankui savo vardu įsigyti savo išleistų akcijų.
VI SKYRIUS
PELNO PASKIRSTYMAS, APSKAITA IR AUDITAS
31 straipsnis. Pelnas ir jo paskirstymas
1. Banko pelnas arba nuostolis yra Banko finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Banko finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Banko sąnaudas. Banko pajamos ir sąnaudos nustatomos vadovaujantis Banko Valdybos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir nusistovėjusią tarptautinę praktiką, pasirinkta ir jos sprendimu patvirtinta apskaitos politika.
2. Grynasis pelnas arba nuostolis yra grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš finansinio metinės veiklos rezultato atėmus ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.
3. Banko finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
4. Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu tvirtinant metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
5. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime dėl grynojo finansinio metinės veiklos rezultato (pelno arba nuostolio) paskirstymo turi būti nurodyta:
1) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);
3) pervedimai iš rezervų nuostoliams dengti;
4) akcininkų įnašai nuostoliams dengti (jeigu visą arba dalį paskirstytinojo rezultato (nuostolio) nusprendė padengti akcininkai);
5) paskirstytinasis rezultatas (pelnas arba nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
6) pelno paskirstymas į rezervus;
7) pelnas, skiriamas dividendams išmokėti arba kitiems tikslams;
8) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis), perkeliamas į kitus finansinius metus.
6. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą skirti dalį paskirstytinojo rezultato dividendams arba kitoms pelno dalims išmokėti ir kitiems tikslams, jeigu įvykdytos šios sąlygos:
1) ankstesnių finansinių metų nepadengtas nuostolis perkeltas į finansinių metų pradžią;
2) padaryti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyti privalomi atskaitymai į privalomą rezervą (rezervinį kapitalą) ir atsargos rezervą;
3) padaryti atskaitymai į kitus įstatuose nustatytus rezervus;
4) išmokėjus dividendus ir panaudojus pelno dalį kitiems tikslams, Banko kapitalas atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
7. Banko pelnas, likęs po privalomųjų mokėjimų iš pelno ir atskaitymų į atsargos bei kitus įstatuose nustatytus rezervus ir kapitalus, negali būti skiriamas dividendams išmokėti ir kitiems tikslams, jeigu po Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo kapitalo pakankamumas ar minimalus Banko kapitalas tampa mažesnis už teisės aktų nustatytus dydžius.
8. Jeigu pasibaigus finansiniams metams kitų finansinių metų pradžioje Banko nepaskirstytinojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostolis), Visuotinis akcininkų susirinkimas privalo priimti sprendimą padengti šį nuostolį – į paskirstytinąjį rezultatą iš rezervų ir kapitalų pervedamas sumas įtraukti tokia seka:
1) pervedamas iš kitų rezervų, nepanaudotų finansiniais metais;
2) pervedamas iš privalomojo rezervo (rezervinio kapitalo);
3) pervedamas iš atsargos rezervo;
4) pervedamas iš kapitalo rezervo.
9. Jeigu šių iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:
1) likęs nepaskirstytas nuostolis perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jeigu Banko kapitalas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;
2) Visuotinis akcininkų susirinkimas privalo priimti sprendimą padengti nuostolį akcininkų įnašais
– Banko kapitalas turi būti atkurtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
32 straipsnis. Apskaita
1. Bankas privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat Banko pasirinkta apskaitos politika, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį bei vadovaujantis tarptautiniais ar verslo apskaitos standartais.
2. Banko veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:
1) finansinės ataskaitos rodytų tikrą Banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus;
2) sudarytų sąlygas Banko vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti Banko turtą ir juo disponuoti;
3) sudarytų sąlygas Visuotiniam akcininkų susirinkimui ir įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti Banko, jos vadovų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda Banko prievolės kitiems asmenims, veiklą ir finansinę būklę.
3. Pasibaigus finansiniams metams, Bankas privalo:
1) ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų iki eilinio Visuotinio akcininkų susirinkimo sudaryti sąlygas Banko akcininkams ir priežiūros institucijai susipažinti su audito įmonės audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;
2) ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Banko Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;
3) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir auditoriaus išvadą;
4) Bankas, jei jis yra globojantis (patronuojantis) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, draudimo įmones, – per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos paskelbti metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.
4. Visuotinis akcininkų susirinkimas negali svarstyti ir tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu neatliktas jos auditas.
5. Visuotinio susirinkimo sprendimas dėl pelno paskirstymo negalioja, jeigu nėra atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas.
33 straipsnis. Auditas
1. Audito įmonė turi atlikti Banko metinių finansinių ataskaitų, taip pat konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą (jei jos privalo būti sudarytos) ir, tuo remdamasi, pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar Bankas ir finansinė grupė:
1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;
2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;
3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;
4) laikosi įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų kapitalo reikalavimų;
5) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę ir užtikrina saugią ir patikimą Banko veiklą;
6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.
2. Banko Visuotinis akcininkų susirinkimas renka audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti. Auditorius, taip pat kitas asmuo, dalyvaujantis kartu su auditoriumi atliekant auditą, negali atlikti to paties Banko audito ilgiau kaip 3 finansinius metus iš eilės.
3. Bankas iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su Banko Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų audito ir pateikti ją priežiūros institucijai.
4. Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
VIII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34 straipsnis. Banko reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas
Bankas reorganizuojamas, pertvarkomas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo ir, jei Lietuvos Respublikos bankų įstatymas ar Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.
35 straipsnis. Banko pranešimų skelbimo tvarka. Banko dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka
1. Akcininkui pranešimai, tame tarpe informacija bei kiti dokumentai, susiję su šaukiamu Visuotiniu akcininkų susirinkimu, taip pat pranešimai ir informacija apie Banko reorganizavimą, pertvarkymą bei likvidavimą, įstatinio kapitalo didinimą ir mažinimą, Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kiti pranešimai ir dokumentai, su kuriais turi susipažinti akcininkai ir/ar kiti asmenys, skelbiami dienraštyje Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti „Lietuvos rytas“ arba siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai. Esant būtinumui, pranešimai gali būti perduoti faksimiliniu ryšiuryšio priemonėmis (pvz., paštu, elektroniniu paštu), po to juos išsiunčiant registruotu laišku ar įteikiant asmeniui pasirašytinai. Tais atvejais, kai šių Įstatų arba teisės aktų nustatyta tvarka pranešimai neprivalo būti skelbiami viešai dienraštyje, Banko pranešimai gali būti siunčiami ryšio priemonėmis (pvz., paštu, elektroniniu paštu) arba skelbiami Banko internetiniame puslapyje.
2. Pranešimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turi būti viešai paskelbtas dienraštyje, skelbiamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.
3. Banko pranešimai siunčiami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų terminų, o jei tokie terminai nenustatyti – išsiunčiami ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų nuo atitinkamo sprendimo ar kito dokumento priėmimo.
4. Banko Generalinis direktorius yra atsakingas už pranešimų pateikimą laiku.
5. Pranešimai akcininkams siunčiami adresu, kuris yra paskutinis įrašytas Banko akcininkų sąraše. Akcininkas privalo iš anksto informuoti Banką apie adreso (registruotos buveinės) pasikeitimą. Xxxxxxx asmenims pranešimai siunčiami paskutiniu jų nurodytu adresu.
6. Jei akcininko adresas (registruota buveinė) nėra žinomas ir pagrįstas bandymas jį sužinoti nedavė rezultatų, arba jei Bankas turi daugiau kaip penkis akcininkus, arba jei dėl nuo Banko nepriklausančių priežasčių pranešimo akcininkui negalima išsiųsti registruotu laišku arba įteikti pasirašytinai, tai toks pranešimas, o taip pat visi kiti Banko pranešimai, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo būti skelbiami viešai, turi būti paskelbti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.
7. Akcininkui raštu pareikalavus, Bankas ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę Banko buveinėje susipažinti su tais dokumentais, su kuriais akcininkas turi teisę susipažinti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę Bankui jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais Banko dokumentais. Bankas gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas Bankas turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.
36 straipsnis. Banko steigimo dokumentų keitimo tvarka
1. Tik Visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę keisti ir papildyti Banko įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytus atvejus.
2. Banko įstatų pakeitimai netenka galios, jei jie nepateikiami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pakeisti Banko įstatus priėmimo dienos.
3. Banko įstatų pakeitimai galioja tik juos įregistravus įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Banko įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jeigu keičiamos įstatų nuostatos, susijusios su įstatinio kapitalo dydžiu.
37 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Jeigu šie įstatai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms arba kai kurių klausimų nereglamentuoja, taikomos įstatymų normos.
Įstatai pasirašyti Vilniuje, 2021 m. [ ] d.
2021 m. [ ] d. visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo: Generalinis direktorius
Xxxxxxx Xxxxxxxxxx
(parašas) A.V.