ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ, TEIKIAMŲ TRAUMAS PATYRUSIEMS PACIENTAMS, OPTIMIZAVIMO

1 Specialieji reikalavimai stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui, patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.V-394.

2 Lietuvos medicinos norma MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas“, patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr.50.

3 LR Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymas, 2002 m. balandžio 4 d. Nr. IX-836.

4 Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, patvirtintas LR Seimo 2004 m. gegužės 11 d. „Neįgalumo“ sąvoka pakeitė anksčiau vartotą „invalidumo“ sąvoką.

5 Teisės aktuose apibrėžimas nereglamentuojamas.

6 Teisės aktuose apibrėžimas nereglamentuojamas. Galimybių studijoje analizuojamos tos traumos, kurių atveju reikalinga specializuota traumatologinė pagalba.

Traumatologija – chirurgijos šaka, tirianti ir gydanti judamojo aparato, odos ir gleivinės pažeidimus, po jų atsirandančius organizmo pakitimus ir būdus, padedančius tų pažeidimų išvengti7.

Skubioji medicinos pagalba – nedelsiant teikiama medicinos pagalba, kai dėl ūminių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams8.

7 Teisės aktuose apibrėžimas nereglamentuojamas.

8 Specialieji reikalavimai stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui, patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.V-394.

2. GALIMYBIŲ STUDIJOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ‌

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų traumas patyrusiems pacientams, optimizavimo galimybių studija parengta 2006 m. gruodžio – 2007 m. vasario mėnesį. Studijos tikslai ir uždaviniai suformuluoti pagal studijos techninę specifikaciją:

Galimybių studijos tikslas – siekiant efektyviai suteikti medicinos pagalbą traumų atvejais, gerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę, atlikti sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių greitosios medicinos pagalbos, ortopedijos traumatologijos ir/arba chirurgijos paslaugas, infrastruktūros būklės analizę ir numatyti jos optimizavimo galimybes 2007–2013 m. laikotarpiu.

Uždaviniai:

• Įvertinti sergamumo bei mirtingumo dėl traumų, nelaimingų atsitikimų ir apsinuodijimų rodiklius bei jų struktūrą. Palyginti šių rodiklius per 10 m. laikotarpį tarp įvairių grupių pagal amžių, lytį bei kitų Europos Sąjungos šalių.

• Aprašyti GMP ir stacionarines (ortopedijos traumatologijos ir/arba chirurgijos) paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų geografinį išsidėstymą bei įvertinti paslaugų, traumas patyrusiems pacientams geografinį prieinamumą.

• Įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų medicininės įrangos, reikalingos teikti medicinos pagalbą traumų atvejais, būklę ir kiekius.

• Įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų skyrių, kuriuose teikiama medicinos pagalba traumų atvejais, bei operacinių patalpų būklę.

• Aprašyti reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms medicinos pagalbą traumų atvejais.

• Aprašyti sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių medicinos pagalbą traumų atvejais, tinklo optimizavimo galimybes ir poreikius.

• Nurodyti pagrindinės investavimo kryptys bei preliminarų lėšų poreikį pagal investavimo kryptis (išdėstant pagal metus nuo 2007 iki 2013 m.).

3. GALIMYBIŲ STUDIJOS METODOLOGIJA ‌

Duomenų šaltiniai. Statistinė sergamumo ir mirtingumo dėl traumų, nelaimingų atsitikimų ir apsinuodijimų rodiklių analizė atlikta remiantis LSIC ir EUROSTAT duomenų bazėse sukaupta informacija. Papildoma informacija apie autotransporto įvykius gauta iš Lietuvos kelių priežiūros tarnybos.

Tyrimo įrankiai. Sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių pagalbą traumas patyrusiems pacientams, infrastruktūra, teikiamos pagalbos apimtys bei teikiamos pagalbos kokybė vertinta sveikatos priežiūros įstaigų apklausos duomenimis. Apklausai naudoti GMP ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimo klausimynai (1 ir 2 priedai), parengti pagal standartizuotus PSO ir OHEMS klausimynus.

Klausimynus sudaryti iš šių dalių: įstaigų veikla, teikiant pagalbą traumas patyrusiems pacientams, įstaigų infrastruktūra ir jos būklė, turima įranga ir jos poreikiai (pagal LR SAM teisės aktus) bei specifiniai klausimai skirti įvertinti teikiamų paslaugų kokybę traumas patyrusiems pacientams (pagal PSO rekomenduojamą Skubios pagalbos paslaugų kokybės vertinimo klausimyną).

Traumas patyrusiais pacientais įvardinti tokie pacientai, kurių galutinė diagnozė, remiantis TLK 10 versija buvo žymima S, T bei R57 kodais.

Parengti klausimynai įvertinti sveikatos priežiūros vadybos bei skubios pagalbos ekspertų, atliktas pilotinis klausimyno tyrimas vienoje didžiojoje bei 2 rajono tipo ligoninėse.

Sveikatos priežiūros įstaigų atranka. Tyrimo metu klausimynai pateikti visoms GMP bei stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios teikia skubias sveikatos priežiūros paslaugas traumos atveju.

GMP įstaigoms klausimynai išsiųsti pagal LR SAM pateiktą įstaigų sąrašą.

Stacionarinės ASPĮ atrinktos iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie LR SAM sąrašo pasirenkant tik tas įstaigas, kurios teikia stacionarines ortopedijos ir traumatologijos bei chirurgijos profilio paslaugas.

Klausimynai išplatinti atrinktoms sveikatos priežiūros įstaigoms 2007 m. sausio mėn. elektroniniu paštu. Po klausimyno išsiuntimo elektroniniu paštu apklausos rengėjai papildomai kreipėsi į dalyvaujančias įstaigas telefonu bei nuolat teikė konsultacinę pagalbą anketos pildymo klausimais.

Duomenis pateikė 52 iš 60 GMP bei 49 iš 50 asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

GMP ir stacionarinių ASPĮ vertinimo kriterijai. Aprašyti atskiruose studijos skyriuose.

GMP ir ASPĮ geografinio išsidėstymo ir prieinamumo vertinimas. Geografiniam pagalbos, teikiamos traumų atvejais, prieinamumui įvertinti parengti pagalbos prieinamumo žemėlapiai, panaudojant Geografinę informacinę sistemą. Metodas detaliau aprašytas atitinkamuose šios studijos skyriuose.

Statistinė duomenų analizė. Surinkti anketų duomenys apdoroti statistiniu paketu SPSS 13 bei MS Excel. Įvairių ASPĮ efektyvumo kriterijai vertinti panaudojant MS Access pagrindu sudarytos duomenų bazės analizę.

4. TEISINĖ IR STRATEGINĖ APLINKA ‌

Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą reglamentuoja LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-216 „Dėl bendrųjų greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“ bei LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“. Šias paslaugas teikiančios tarnybos turės atitikti Lietuvos medicinos normą MN 131:2003 „Greitosios medicinos pagalbos stotis (projektas)“. GMP stoties patalpos turi atitikti HN 47:1995 ,,Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės” ir HN 47:1-2003 ,,Sveikatos priežiūros įstaigos, higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai” reikalavimus ir būti radiofikuotos. Įranga bei pagalbinės priemonės, naudojamos teikti skubią būtinąją medicinos pagalbą, turi atitikti LST EN 1789:2000 ,,Medicinos transporto priemonės ir jų įranga. Greitosios pagalbos automobiliai” ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. V-428 ,,Dėl privalomų medicinos prietaisų, vaistų, asmeninių apsaugos priemonių bei ryšio priemonių greitosios medicinos pagalbos transporto priemonėse sąrašo patvirtinimo” reikalavimus.

Skubios chirurgijos, ortopedijos traumatologijos paslaugos teikiamos LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-394 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui“ nustatyta tvarka. Privalomą priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus įrangą minėto dokumento skyrelis „Privaloma įranga“. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugos teikiamos 2005 m. spalio 27 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-827 „Dėl reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašų patvirtinimo“ nustatyta tvarka, šis dokumentas taip pat apibrėžia įrangos ir infrastruktūros reikalavimus. Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos paslaugas taip pat reglamentuoja LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 1999 m. Kovo 29 d. Nr. 136 „Dėl vaikų ir suaugusiųjų tretinio lygio plastinės ir rekonstrukcinės mikrochirurgijos bei oftalologijos ir otorinolaringologijos mikrochirurgijos ir chirurgijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų ir teikimo reikalavimų patvirtinimo“ bei 2000 m. lapkričio 7 d. Nr. 603 įsakymas „Dėl bendrųjų stacionarinių antrinio ir tretinio lygio vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų“. Visos ligoninių patalpos turi atitikti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms keliamus higienos

reikalavimus, patvirtintus 2003 m. vasario 27 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V- 136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“.

Toliau atliekama svarbiausių strateginių dokumentų, reglamentuojančių greitosios medicinos pagalbos ir stacionarines (chirurgijos ir/arba ortopedijos traumatologijos) paslaugas teikiančių įstaigų veiklą, apžvalga.

1998 m. liepos 2 d. LR Seimo nutarimu Nr. VIII-833 patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje viena išskirtų krypčių – nelaimingi atsitikimai ir traumos. Yra iškeltas tikslas iki 2010

m. sumažinti traumatizmo atvejų, neįgalumo ir mirtingumo dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių 30 proc. Priemonės apima:

• Traumatizmo profilaktikos priemonių rengimo ir įgyvendinimo koordinavimo problema turi būti sprendžiama savivaldybių, apskričių ir nacionaliniu lygiais. Būtina parengti vieningą nelaimingų atsitikimų priežasčių klasifikaciją, įdiegti visuotinę sužalojimų registraciją.

• Norint pagerinti traumų pasekmių rodiklius, būtina pertvarkyti būtinosios pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, ypač kreipti dėmesį į pirmosios medicinos pagalbos etapą; sudaryti logišką ir adekvačią traumos sunkumui nukentėjusiųjų hospitalizavimo tvarką; parengti ir įgyvendinti nukentėjusiųjų medicininės, socialinės reabilitacijos priemones; nuolat analizuoti traumatizmo būklę ir teikti pasiūlymus kitoms žinyboms dėl jo profilaktikos.

Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2000-2010 metų programa, patvirtinta LR Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 423. Šios programos tikslas – sumažinti iki 2010 metų 30 proc. traumatizmą, invalidumą ir mirtingumą dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų. Programa numatė trejopas profilaktikos priemones: įvykių profilaktikos arba aktyviosios saugos, žalos žmonių sveikatai mažinimo priemones ir mirties bei invalidumo profilaktikos priemones. Vienas iš programos įgyvendinimo prioritetų (1) yra: sukurti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią traumatizmo profilaktikos materialinę bazę, aprūpinti šioje veikloje dalyvaujančias institucijas būtina technika, prietaisais, kita įranga.

Nacionalinės sveikatos tarybos 2003 m. pranešime „Dėl valstybinės traumatizmo profilaktikos 2000-2010 m. programos įgyvendinimo ir apsinuodijimų kontrolės“ teigiama, kad programos tikslai nepasiekti. Veikiant programai šalyje didėja traumų skaičius ir mirčių dėl

traumų skaičius, todėl programa vertinama kaip neefektyvi ir neveiksni. Programa praktiškai nefinansuojama (kai kurios ministerijos programos finansavimui 2000-2002 metais skyrė mažiau negu 10 proc. programoje numatytų lėšų), ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl negalima įgyvendinti joje numatytų priemonių. Nacionalinė sveikatos taryba siūlo parengti bendrą veiksmų planą, įtraukiant įvairių žinybų veiksmų planus ir numatant pirminės, antrinės ir tretinės traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos priemones.

LR Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 patvirtintoje Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijoje numatyti antrojo etapo (2006-2008 m.) pagrindiniai tikslai:

• Nuolat gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą;

• Tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą;

• Toliau restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

• Optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tarp išskiriamų priemonių paminėtinos:

• Plačiai paplitusias ligas gydant arčiau gyventojų esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, o naujausias technologijas koncentruojant universitetinėse ligoninėse ir ligoninėse, kuriose pacientų daugiausia, tobulinti stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą.

• Gerinant greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo kokybę ir operatyvumą, reorganizuoti greitosios medicinos pagalbos teikimo sistemą. Šis procesas skatinamas tokiomis priemonėmis: 1) reorganizuojant šiuo metu savivaldybėse esamas 55 dispečerines tarnybas, jų veiklą koordinuojant su Vidaus reikalų ministerijos sistemoje veikiančiu Bendruoju pagalbos centru; 2) įgyvendinant greitosios medicinos pagalbos automobilių parko atnaujinimo programą, siekiant, kad nuolat būtų atnaujinami senesni kaip 7 metų automobiliai; 3) diegiant dispečerinėse tarnybose ir greitosios medicinos pagalbos automobiliuose šiuolaikines ryšio priemones.

LR Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-956 patvirtintos Greitosios medicinos pagalbos koncepcijos tikslas – nustatyti greitosios medicinos pagalbos uždavinius, jų įgyvendinimo priemones bei greitosios medicinos pagalbos reformos gaires, siekiant užtikrinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą pagal ES standartus.

Numatomos investicijos į greitosios medicinos pagalbos plėtrą, aprūpinant stotis greitosios pagalbos automobiliais bei reanimobiliais su specialia įranga, bus atliekamos remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtinta Greitosios medicinos pagalbos automobilių atnaujinimo 2006-2008 m. programa, kurioje atlikus adekvačius skaičiavimus, pateikiamas detalizuotas tokių automobilių poreikis pagal konkrečias teritorijas.

LR Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 patvirtintoje LR Vyriausybės 2004- 2008 m. programoje vienas iš išskirtų įsipareigojimų (6.15.) – atnaujinti greitosios medicinos pagalbos automobilių parką.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. patvirtintoje Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimo programoje vienas išskirtų prioritetų „Greitos ir efektyvios reagavimo sistemos suformavimas visuomenės sveikatai gręsiantiems pavojams pašalinti“. Programoje išskirtuose tiksluose „Gerinti gyventojų sveikatą, užtikrinant sveikatos saugą bei plėtojant neužkrečiamųjų ligų prevenciją“ ir „Skubiai ir koordinuotai reaguoti į grėsmes visuomenės sveikatai minimos priemonės, kurios turėtų gerinti pagalbą traumų atvejais“.

Vienas iš elektroninės sveikatos 2005-2010 m. strategijoje (projektas) išskirtų tikslų – greičiau pacientams suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas bei pagerinti prieigą prie suprantamos ir kokybiškos informacijos apie ligas ir gydymą. Vienas iš uždavinių yra Greitesnis greitosios medicinos pagalbos pas pacientus atvykimas ir kritinės paciento informacijos savalaikis gavimas.

Tokiu būdu galima teigti, jog šiuo metu yra patvirtinta ir įgyvendinama nemažai įvairių lygių strategijų, kuriose akcentuojama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiančių traumas patyrusiems asmenims, plėtra. Pagrindinės strategijose išskiriamos kryptys – investicijos į GMP automobilius, įrangą, infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius.

5. ESAMOS SITUACIJOS LIETUVOJE ANALIZĖ ‌

5.1. Statistinių duomenų šaltiniai ‌

Statistinių sveikatos duomenų rinkimą reglamentuoja 2002 m. liepos 3 d. patvirtintas LR Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas, nusakantis organizacinę struktūrą, vykdymo tvarką ir su tuo susijusią atsakomybę. Vykdant visuomenės sveikatos stebėseną, stebima, vertinama ir analizuojama: visuomenės ir jos grupių sveikatos būklė, jos kitimo duomenys; fizikiniai, cheminiai, biologiniai ir kiti fizinės aplinkos veiksniai ir jų ryšys su sveikata; socialiniai, ekonominiai, psichosocialiniai veiksniai ir jų ryšys su sveikata; gyvensena ir jos ryšys su sveikata; sveikatos priežiūros sistemos raida; kiti visuomenės sveikatos programoje numatyti objektai.

Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 674 „Dėl visuomenės sveikatos sričių stebėsenų (monitoringų) ir jų vykdytojų sąrašo tvirtinimo” yra nustatyti kiekvienos stebėsenos atsakingi vykdytojai. Sergamumo neinfekcinėmis ligomis stebėseną atlieka Lietuvos sveikatos informacijos centras, kitos įstaigos; darbo aplinkos ir darbuotojų sveikatos būklės stebėseną – Profesinių ligų valstybės registras, Radiacinės saugos centras, kitos įstaigos; apsinuodijimų; nelaimingų atsitikimų ir traumų stebėseną – Lietuvos sveikatos informacijos centras, Valstybinis visuomenės sveikatos centras, Ekstremalių sveikatai situacijų centras, kitos įstaigos; sveikatos priežiūros išteklių ir veiklos stebėseną – Lietuvos sveikatos informacijos centras.

2004 m. liepos 15 d. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-102 „Dėl valstybinio visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondo nuostatų patvirtinimo” nustatyta visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų rinkimo, kaupimo, saugojimo ir teikimo tvarka ir įkurtas Lietuvos sveikatos informacijos centras.

Renkant statistinius duomenis galimybių studijai, susidurta su duomenų trūkumo problema. Informacija kaupiama keliose skirtingose duomenų bazėse, duomenys neintegruoti tarpusavyje, renkama statistika yra pakankamai siauros apimties. Galimybių studijoje buvo naudojama statistinė informacija iš šių šaltinių:

• Valstybinė ligonių kasa (VLK) renka, analizuoja ir vertina duomenis apie gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas. Įstaigos duomenų bazėje fiksuojami duomenys apie traumų ir apsinuodijimų ligonius tiek, kiek tai turi įtakos

finansavimo klausimams. Informacija apie gyventojų mirtingumą įstaigos duomenų bazėje nefiksuojama.

• Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (STD) kaupia bendrus sveikatos apsaugos sistemos duomenis. Renkama regioninė statistika apie sužeistus ir mirusius autoįvykiuose, suteiktą greitąją medicinos pagalbą, įgytą invalidumą dėl traumų ir apsinuodijimų. Renkama kai kuri kita statistika nacionaliniu lygiu.

• Lietuvos sveikatos informacijos centras (LSIC) Duomenys apie gyventojų sergamumą pateikiami tik LSIC duomenų bazėje. Tai plačiausia ir informatyviausia sveikatos duomenų bazė, praktiškai apimanti duomenis iš Valstybinės ligonių kasos, Statistikos departamento prie LRV bei atskirų sveikatos priežiūros įstaigų. Duomenų bazėje kaupiami regioniniai duomenys apie sergamumą, laikiną nedarbingumą ir mirtingumą nuo traumų ir apsinuodijimų. Taip pat pateikiami duomenis apie suteiktą GMP pagalbą bei stacionarių įstaigų lovas. Nuo 2002 m. kai kurie duomenys apie sergamumą ir mirtingumą nuo tramų LSIC nebefiksuojami.

• World Health Organization Regional Office for Europe (EWHO). Duomenų bazėse pateikiama informacija apie gyventojų mirtingumą, mirtis autoavarijose, ligoninių veiklą, ir kt.

• EUROSTAT duomenų bazėje pateikiama statistika apie rimtus nelaimingus atsitikimus darbe, pagrindines mirties priežastis, sužalojimus ir mirtis autoįvykiuose.

Reikia pažymėti, jog nė viena įstaiga ar organizacija nerenka duomenų apie traumų ir apsinuodijimų lygį (sunkumą), traumą ar apsinuodijimą patyrusių asmenų pristatymo laiką į stacionarią gydymo įstaigą, kitų rengiamai optimizavimo studijai reikalingų duomenų.

5.2. Sergamumas traumomis ir apsinuodijimais ‌

Traumų ir apsinuodijimų skaičius 1000-ui suaugusiųjų 1996-2005 m. Lietuvoje išaugo nuo 75,73 iki 122,55. Minėtu laikotarpiu rodiklio augimas siekė 61,8 proc. arba vidutiniškai 6,9 proc. per metus. Mažiausias traumų ir apsinuodijimų lygis fiksuotas 1997 m. (72,67), didžiausias – 2005

m. (122,55). Per visą analizuojamą laikotarpį traumų ir apsinuodijimų skaičius, lyginant su

praėjusiais metais, sumažėjo tik 1997 m. ir 2004 m. Didžiausias augimas, lyginant su praėjusiais metais, buvo 1999 m. ir siekė 24,9 proc.

140

120

100

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Traumų ir apsinuodijimų skaičius 1000 suaugusiųjų Traumų ir apsinuodijimų skaičius 1000 vaikų

1. Pav. Suaugusiųjų ir vaikų traumų ir apsinuodijimų skaičius 1996-2005 m., 1000-ui

gyventojų

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

Traumų ir apsinuodijimų skaičius 1000-ui vaikų 1996-2005 m. Lietuvoje išaugo nuo 64,47 iki 114,01. Minėtu laikotarpiu rodiklio augimas siekė 76,8 proc. arba vidutiniškai 8,5 proc. per metus. Mažiausias traumų ir apsinuodijimo lygis fiksuotas 1996 m. (64,47), didžiausias – 2003 m. (119,63). Per visą analizuojamą laikotarpį traumų ir apsinuodijimų skaičius, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo tik 2004 m. ir 2005 m. Didžiausias augimas, lyginant su praėjusiais metais, buvo 2000 m. ir siekė 22,4 proc.

Traumomis, apsinuodijimais ir kitais išorinių priežasčių padariniais sergančių vaikų (0-17 m.) dalis tarp visų vaikų 2001-2005 m. išaugo nuo 6,93 iki 9,84 proc. Rodiklio augimas buvo fiksuojamas kiekvienais metais ir minėtu laikotarpiu išaugo 42 proc. arba vidutiniškai 10,5 proc. kasmet. Didžiausias augimas, lyginant su praėjusiais metais, fiksuotas 2002 m. (13,9 proc.), mažiausias – 2005 m. (2,3 proc.).

Traumomis, apsinuodijimais ir kitais išorinių priežasčių padariniais sergančių suaugusiųjų dalis tarp visų suaugusiųjų 2001-2005 m. išaugo nuo 9,11 iki 9,91 proc. Rodiklio augimas minėtu

laikotarpiu išaugo 8,8 proc. arba vidutiniškai 2,2 proc. kasmet. Didžiausias augimas, lyginant su praėjusiais metais, fiksuotas 2002 m. (3,8 proc.), didžiausias sumažėjimas – 2004 m. (-0,1 proc.).

2001

2002

2003

2004

2005

Traumomis, apsinuodijimais ir kitais išorinių priežasčių padariniais sergančių suaugusiųjų dalis tarp visų suaugusiųjų, proc.

Traumomis, apsinuodijimais ir kitais išorinių priežasčių padariniais sergančių vaikų dalis tarp visų vaikų, proc.

2. Pav. Sergančių vaikų (0-17 m.) ir suaugusiųjų dalis tarp visų vaikų ir suaugusiųjų

2001-2005 m., proc.

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

Dažniausios vaikų patiriamos traumos ir apsinuodijimai 2005 m. buvo pečių lanko ir rankos sužalojimai (37,7 proc.), klubų ir kojų sužalojimai (28,5 proc.), bei galvos sužalojimai (19,8 proc.). Kitos patirtos traumos ir apsinuodijimai sudarė apie 14 proc. 2001-2005 m. išaugo galvos sužalojimų dalis, pečių lanko ir rankos bei klubų ir kojų sužalojimų dalys sumažėjo. 2001-2005 m. labiausiai išaugo pečių lanko ir rankos sužalojimų skaičius, klubų ir kojų sužalojimų dalis. Vienintelė traumų rūšis, kurios apimtys 2001-2005 m. sumažėjo, buvo medicinos ir chirurginės pagalbos komplikacijos (-0,02 proc. punkto)

1. Lentelė. Sergančių 0-17 m. amžiaus vaikų skaičius ir jų dalis tarp visų vaikų 2001-

2005 m., proc.

Diagnozės pavadinimas	2001	0000	0000	0000	0000	Pokytis 2001-2005
Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai, iš jų9:	6,93	7,89	8,83	9,62	9,84	2,91
Galvos sužalojimai	1,44	1,59	1,73	1,89	1,99	0,55
Kaklo ir krūtinės sužalojimai	0,19	0,23	0,25	0,28	0,27	0,08
Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimai	0,17	0,2	0,22	0,24	0,25	0,08
Pečių lanko ir rankos sužalojimai	2,38	2,85	3,28	3,68	3,79	1,41
Klubų ir kojų sužalojimai	1,9	2,28	2,6	2,82	2,86	0,96
Traumos,apimančios keletą kūno sričių	0,06	0,08	0,09	0,1	0,13	0,07
Terminiai ir cheminiai nudegimai	0,24	0,25	0,27	0,26	0,25	0,01
Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis bei nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis	0,24	0,21	0,26	0,3	0,29	0,05
Medicinos ir chirurginės pagalbos komplikacijos	0,07	0,06	0,05	0,04	0,05	-0,02
Sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių poveikio padariniai	0,11	0,13	0,15	0,14	0,16	0,05

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

Dažniausios suaugusiųjų patiriamos traumos ir apsinuodijimai yra klubų ir kojų sužalojimai (29,7 proc.), pečių lanko ir rankos sužalojimai (28,7 proc.) bei galvos sužalojimai (16 proc.). Kitos patirtos traumos ir apsinuodijimai sudaro apie 25,6 proc. 2001-2005 m. traumų dalys keitėsi labai nežymiai. 2001-2005 m. labiausiai išaugo klubų ir kojų sužalojimai. Vienintelė traumų rūšis, kurios dalis sumažėjo buvo apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis bei nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis.

2. Lentelė. Sergančių suaugusiųjų skaičius ir jų dalis tarp visų suaugusiųjų 2001-2005

m., proc.

Diagnozės pavadinimas	2001	0000	0000	0000	0000	Pokytis 2001-2005
Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai, iš jų10:	9,11	9,29	9,64	9,63	9,91	0,80
Galvos sužalojimai	1,43	1,44	1,48	1,49	1,59	0,16
Kaklo ir krūtinės sužalojimai	0,85	0,86	0,86	0,86	0,88	0,03
Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimai	0,29	0,29	0,31	0,32	0,31	0,02

9 Dėl apvalinimo veiksmų galima paklaida.

10 Dėl apvalinimo veiksmų galima paklaida.

Diagnozės pavadinimas	2001	0000	0000	0000	0000	Pokytis 2001-2005
Pečių lanko ir rankos sužalojimai	2,59	2,66	2,76	2,77	2,86	0,27
Klubų ir kojų sužalojimai	2,59	2,69	2,78	2,82	2,96	0,37
Traumos,apimančios keletą kūno sričių	0,15	0,18	0,18	0,19	0,21	0,06
Terminiai ir cheminiai nudegimai	0,24	0,23	0,23	0,22	0,24	0,00
Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis bei nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis	0,22	0,19	0,23	0,23	0,21	-0,01
Medicinos ir chirurginės pagalbos komplikacijos	0,11	0,11	0,1	0,11	0,11	0,00
Sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių poveikio padariniai	0,5	0,52	0,55	0,56	0,59	0,09

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

Nustatyta, kad dažniausiai sudėtingas traumas patiria šio amžiaus žmonės:

• 0-2 metų vaikų pusiausvyros reguliavimo mechanizmai dar nėra pakankamai susiformavę, todėl jie dažnai krenta ir susimuša.

• 15-24 metų žmonės traumuojami dažniausiai. Priežastis – aktyvus gyvenimo būdas.

• Virš 65 metų – pagyvenę žmonės. Šiame amžiuje padidėjęs traumatizmas susijęs su atsirandančiais kitais susirgimais, tokiais kaip širdies ir kraujagyslių ligos. Sergant tomis ligomis svaigsta galva, staiga sutrinka pusiausvyra, alpstama. Tai padidina bendrą traumatizmą, aišku, kad dažniau traumuojama ir galva.

160

140

120

100

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Miestas Rajonas

3. Pav. Vaikų sergamumas traumomis ir apsinuodijimais 1000-ui vaikų pagal

gyvenamąją vietą 1996-2005 m.

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

Analizuojant gyventojų sergamumą traumomis ir apsinuodijimais pagal gyvenamąją vietą, pastebimi akivaizdūs miestų ir rajonų skirtumai. Vaikų sergamumas 1000-ui vaikų traumomis ir apsinuodijimais miestuose 1996-2005 m. išaugo nuo 106,33 iki 128,63 arba 21 proc. Tuo tarpu rajonuose šis rodiklis išaugo nuo 37,4 iki 104,39 arba beveik 3 kartus. Didžiausias miesto vaikų sergamumas fiksuotas 2003 m. (152,29), rajono – 2005 m. (104,39). Minėtu laikotarpiu miesto vaikų sergamumas buvo žymiai didesnis nei rajono, tačiau šis skirtumas turėjo tendenciją mažėti. 1996 m. sergamumas mieste buvo 2,84 karto didesnis nei rajone, 2005 m. – 1,23 karto.

160

140

120

100

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Miestas Rajonas

4. Pav. Suaugusiųjų sergamumas traumomis ir apsinuodijimais 1000-ui suaugusiųjų

pagal gyvenamąją vietą 1996-2005 m.

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

Suaugusiųjų sergamumas 1000-ui suaugusiųjų traumomis ir apsinuodijimais miestuose 1996-2005 m. išaugo nuo 100,74 iki 143,74 arba 42 proc. Tuo tarpu rajonuose šis rodiklis išaugo nuo 57,15 iki 105,41 arba beveik 2 kartus. Didžiausias miesto suaugusiųjų sergamumas fiksuotas 2003 m. (148,24), rajono – 2005 m. (105,41). Minėtu laikotarpiu miesto suaugusiųjų sergamumas buvo žymiai didesnis nei rajono, tačiau šis skirtumas turėjo tendenciją mažėti. 1996 m. sergamumas mieste buvo 1,76 karto didesnis nei rajone, 2005 m. – 1,36 karto.

Apibendrinimas

Įvertinus gyventojų sergamumo traumomis ir apsinuodijimais analizės rezultatus, galima teigti, jog pastaraisiais metais sergamumas sparčiai auga. Pastaraisiais metais ypač išaugo sergamumas galvos traumomis. Vaikų sergamumas augo žymiai greičiau ir jau beveik pasiekė suaugusiųjų lygį. Didesnis gyventojų sergamumas traumomis ir apsinuodijimais vyrauja mieste, tačiau ypač sparčiai augant rajonų rodikliui, šis skirtumas mažėja.

5.3. Mirtingumas nuo traumų ir apsinuodijimų ‌

Bendras mirtingumo lygis. Lietuvoje mirties priežasčių struktūra panaši į ekonomiškai išsivysčiusių šalių ir jau daug metų nekinta. 2005 m. apie 86 proc. visų mirčių priežasčių sudarė kraujotakos sistemos ligos, navikai, traumos bei apsinuodijimai. Trečioji vieta tarp mirties priežasčių teko traumoms ir apsinuodijimams, kurios sudarė 12,7 proc. visų mirčių. 2005 m. traumos ir apsinuodijimai sudarė 18,5 proc. ir 6,1 proc. moterų mirčių priežasčių. Traumos ir apsinuodijimai buvo trečioji pagal dažnumą mirties priežastis tiek vyrų, tiek moterų tarpe.

1996-2005 m. ženkliai išaugus bendram gyventojų mirtingumui (nuo 1156,4 iki 1282,81 arba 10,9 proc.), mirčių nuo traumų ir apsinuodijimų dalis minėtu laikotarpiu sumažėjo nuo 13,6 proc. iki 12,7 proc. Didžiausia mirčių nuo traumų ir apsinuodijimų dalis buvo 1996 ir 2001 m. (13,6 proc.), mažiausia – 2004 m. (12,3 proc.).

Mirusiųjų nuo traumų ir apsinuodijimų skaičius 100000-ų gyventojų 1996-2005 m. laikotarpiu išaugo nuo 157,6 (1996 m.) iki 162,52 (2005 m.) arba 3,1 proc. (vidutiniškai 0,3 proc. per metus). Mažiausias mirusiųjų nuo traumų ir apsinuodijimų skaičiaus 100000-ų gyventojų lygis fiksuotas 2000 m. (138,1), didžiausias – 2005 m. (162,52). Didžiausias rodiklio sumažėjimas, lyginant su praėjusiais metais, buvo 1997 m. ir siekė -6,8 proc. Didžiausias rodiklio augimas buvo 2001 m. ir siekė 14,4 proc.

165

160

155

150

145

140

135

130

125

14.0

13.5

13.0

12.5

12.0

11.5

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Mirusiųjų nuo traumų sk. 100000 gyv. Mirčių nuo traumų dalis, proc.

5. Pav. Mirusieji nuo traumų ir apsinuodijimų bei mirčių nuo traumų ir apsinuodijimų

dalis 1996-2005 m.

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mirtingumo nuo traumų ir apsinuodijimų lygis 1996-2004 m. Lietuvoje ir ES mažėjo panašiu tempu (atitinkamai 13,7 ir 12,6 proc.), tačiau Lietuvoje šis rodiklis išliko gerokai aukštesnis nei ES (atitinkamai 142,95 ir 42,85).

180

160

140

120

100

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

Naujosios ES narės (nuo 2004 m.)

Lietuva

Senosios ES narės (iki 2004 m.)

6. Pav. Mirtingumas nuo traumų ir apsinuodijimų 1996-2004 m., 100000-ų gyventojų

Šaltinis: European health for all database

2005 m. pagal mirtingumą nuo traumų ir apsinuodijimų 100000-ų gyventojų (Europos standartas) Lietuva užėmė ketvirtąją vietą Europoje, atsilikdama tik nuo Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos. Mirtingumo rodiklis Lietuvoje vyrams ir moterims atitinkamai siekė 271,3 ir 59,8, ES atitinkamai – 64,2 ir 23,4, Europoje atitinkamai – 133,5 ir 36,9.

Pagal mirčių dalį nuo traumų ir apsinuodijimų visame mirčių skaičiuje Lietuva 2005 m. užėmė pirmąją vietą Europoje. Traumos ir apsinuodijimai Lietuvoje buvo mirties priežastis 17,3 proc. mirusiųjų vyrų ir 8,1 proc. mirusiųjų moterų. Europos Sąjungoje šie rodikliai atitinkamai siekė 7,4 ir 4,5 proc., Europoje – 10,9 ir 5,3 proc.

Mirtingumo lygis pagal amžių ir lytį. Didėjant amžiaus grupei, mirčių nuo traumų ir apsinuodijimų dalis mažėja. Visose amžiaus grupėse traumos ir apsinuodijimai sudaro didesnę mirčių priežasčių dalį tarp vyrų, nei tarp moterų. 1-14 m. amžiaus grupėje mirčių nuo traumų ir apsinuodijimų tarp vyrų yra 1,3 karto, o 65 m. ir daugiau amžiaus grupėje 2,1 karto daugiau nei moterų.

3. Lentelė. Mirtingumas nuo traumų ir apsinuodijimų dalis 2005 m., proc.

Amžiaus grupė		0-14 m.	15-44 m.	45-64 m.	65 m. ir daugiau
Mirčių dalis nuo traumų ir apsinuodijimų, proc.	Vyrai	62,7	57,6	23,8	5,4
Mirčių dalis nuo traumų ir apsinuodijimų, proc.	Moterys	50	39,5	16,1	2,6

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

1996-200211 m. laikotarpiu mirtingumas nuo traumų ir apsinuodijimų sumažėjo 3,5 proc. (nuo 157,65 iki 152,2). Vyrų tarpe šis rodiklis sumažėjo 1,1 proc. (nuo 257,37 iki 254,49), moterų

tarpe – 8,8 proc. (nuo 68,51 iki 62,49). 1996-2002 m. labiausiai išaugo vyrų iki 1 m. (13,2 proc.) bei vyresnių 65 m. mirtingumas (5,5 proc.). Visose kitose amžiaus grupėse vyrų mirtingumas 1996-2002 m. sumažėjo. 1996-2002 m. moterų mirtingumas sumažėjo visose amžiaus grupėse. Labiausiai mirtingumas mažėjo 1-14 m. amžiaus grupėje (-43,7 proc.). Kitose amžiaus grupėse mirtingumas sumažėjo 2-25 proc. 1996-2002 m. bendras gyventojų mirtingumas išaugo 65 m. ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Visose kitose amžiaus grupėse mirtingumas mažėjo.

Mirtingumo lygis pagal gyvenamąją vietą. 1996-2002 m. vyravo ypač dideli gyventojų mirtingumo nuo traumų ir apsinuodijimų skirtumai mieste ir rajone. Minėtu laikotarpiu jie dar

11 Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenų bazėje pateikiami duomenys tik iki 2002 m.

labiau išaugo. 1996 m. kaimo gyventojų mirtingumas buvo 1,40 karto didesnis nei miesto, 2002 m.

– jau 1,44 karto.

Mirusiųjų nuo traumų ir apsinuodijimų skaičius 100000-ų gyventojų 2000-2005 m. miestuose išaugo nuo 115,6 iki 124,51 arba 7,2 proc. Atitinkamas rodiklis rajonuose išaugo nuo 154,7 iki 192 arba 19,4 proc. 2000-2005 m. rajonuose šis rodiklis buvo gerokai didesnis nei mieste ir skirtumai vis didėjo (atitinkamai nuo 1,34 iki 1,54 karto).

250

200

150

100

2000

2004

2005

Miestai Rajonai

7. Pav. Mirusiųjų nuo traumų ir apsinuodijimu skaičius 100000-ų gyventojų miestuose

ir rajonuose

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

Mirtingumo priežastys. 2005 m. dažniausia išorinė mirtingumo priežastis Lietuvoje buvo tyčinis susižalojimas (savižudybė) (34,1 proc.). Antroje vietoje – transporto įvykiai (22,9 proc.). Toliau atitinkamai rikiavosi nukritimai (13,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (11,7 proc.), atsitiktinis paskendimas (10,1 proc.) bei pasikėsinimas (nužudymai) (8,1 proc.).

314

885

1319

506

454

390

transporto jvykiai nukritimai

atsitiktinis paskendimas atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu tyčiniai susižalojimai (savižudybės) pasikėsinimas (nužudymai)

8. Pav. Mirtingumo išorinės priežastys 2005 m., vnt.

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

Išorinio mirtingumo priežastys pagal amžiaus grupes skiriasi. Transporto įvykių bei atsitiktinių paskendimų reikšmė didėjant amžiaus grupei mažėja. Nukritimų, tyčinio susižalojimo bei atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu reikšmė, priešingai, didėja. Pasikėsinimų reikšmė nuo amžiaus grupės praktiškai nepriklauso.

Dažniausia mirčių dėl traumų ir apsinuodijimų priežastis tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų – tyčiniai susižalojimai (savižudybės) (atitinkamai 36 ir 27,4 proc. visų mirčių nuo traumų ir apsinuodijimų). Antroje vietoje – transporto įvykiai (atitinkamai 21,8 ir 26,5 proc.). Trečioje – nukritimai (atitinkamai 12,9 ir 13,6 proc.). Verta pastebėti, kad pasikėsinimai (nužudymai) tarp moterų sudaro žymiai mažesnę dalį išorinių mirčių priežasčių nei tarp vyrų.

2000

2001

2002

2003

2004

2005

Mirtingumas nuo transporto jvykių 100 000-čių gyventojų Mirtingumas nuo nukritimų 100 000-čių gyventojų

Mirtingumas nuo atsitiktinių paskendimų 100 000-čių gyventojų Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu 100 000-čių gyventojų Savižudybės 100 000-čių gyventojų

9. Pav. Mirtingumo išorinės priežastys 2000-2005 m., 100000-ų gyventojų

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

2000-2005 x. xxxxxxxxxx išorinės priežastys keitėsi pakankamai ženkliai. Minėtu laikotarpiu mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu 100000-ų gyventojų išaugo 35,7 proc. Mirtingumas nuo nukritimų 100000-ų gyventojų išaugo 23,3 proc. Mirtingumas nuo atsitiktinių paskendimų 100000-ų gyventojų išaugo 10,7 proc. 2000-2005 m. sumažėjo tik savižudybių ir žmogžudysčių skaičius 100000-ų gyventojų (atitinkamai 17,2 ir 7,1 proc.).

2000-2005 m. šiek tiek pasikeitė dažniausių išorinių mirtingumo priežasčių penketukas. Minėtu laikotarpiu iš penktosios vietos į ketvirtąją pakilo mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu. Mirtingumas nuo atsitiktinių paskendimų atitinkamai nukrito į penktąją vietą iš ketvirtosios.

Galimybių studijoje toliau neanalizuojamos nužudymų ir savižudybių tendencijos, kadangi rengiamos priemonės niekaip negalės įtakoti mirtingumo dėl šių priežasčių rodiklių. Toliau analizuojamas tik mirtingumas dėl transporto įvykių, nukritimų, atsitiktinių apsinuodijimų alkoholiu, atsitiktinių paskendimų.

Transporto įvykiai. Transporto įvykiai yra dažniausia iš analizuojamų išorinių mirčių priežasčių. 2000-2005 m. Lietuvoje kelių eismo įvykių skaičius išaugo 16,9 proc. ir 2005 m. siekė 6790. Autoįvykiuose sužeistų asmenų skaičius išaugo nuo 6960 iki 7862 arba 22,1 proc. Autoįvykiuose žuvusiųjų skaičius išaugo nuo 641 iki 760 arba 18,6 proc.

Kelių eismo jvykių skaičius

Sužeistų žmonių skaičius

Žuvusių žmonių skaičius

9000

8000

7000

6000

5000

4000

3000

2000

1000

2000

2001

2002

2003

2004

2005

10. Pav. Kelių eismo įvykių skaičius ir žuvę bei sužeisti juose

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

2005 m. daugiausia užregistruota užvažiavimų ant pėsčiųjų – 2306 atvejai, tai sudaro 34 proc. visų užregistruotų eismo įvykių. Transporto priemonių susidūrimų – 1988, tai sudaro 29,3 proc. visų eismo įvykių. Atvejų, kai transporto priemonės apvirto – 751 arba 11,1 proc. Tamsiu paros metu įvyko 2201 eismo įvykis (tai sudaro 32,4 proc. visų eismo įvykių). Jų metu 373 žmonės žuvo, tai sudaro 49,1 proc. visų žuvusiųjų, ir 2673 (31,5 proc.) sužeisti. Šiuo paros metu daugiausia žuvo pėsčiųjų – 179, tai sudaro 71 proc. eismo įvykiuose žuvusių visų pėsčiųjų, arba 48 proc. žmonių, žuvusių tamsiu paros metu. Iš viso eismo įvykiuose daugiausia žuvo pėsčiųjų – 252, tai sudaro 33,2 proc. visų žuvusių žmonių; vairuotojų – 227 arba 29,9 proc. žuvusių žmonių; keleivių – 191 arba 25,1 proc. visų žuvusių žmonių; dviratininkų – 84, tai sudaro 11,1 proc. visų žuvusiųjų. Tarp sužeistų žmonių daugiausia keleivių – 3076 ir vairuotojų – 2493. Užregistruoti 1532 eismo įvykiai kuriuose nukentėjo nepilnamečiai. Žuvo 73 vaikai, iš jų 20 – dėl savo neatsargaus elgesio kelyje; 1676 sužeisti. Tarp žuvusių nepilnamečių – 16 pėsčiųjų, 9 iš jų žuvo dėl savo neatsargumo.

Eismo įvykių skaičius, palyginti su 2004 m., padidėjo aštuoniose, t. y. Kauno (127 įvykiais daugiau), Vilniaus (107 įvykiais daugiau), Marijampolės (73 įvykiais daugiau), Utenos (54 įvykiais daugiau), Alytaus (49 įvykiais daugiau), Tauragės (22 įvykiais), Klaipėdos (15 įvykių daugiau), Šiaulių (9 įvykiais daugiau), apskrityse. Žuvusių žmonių skaičius padidėjo keturiose apskrityse: Utenos (žuvo 21 daugiau; 2005 m. žuvo 61 žmogus, 2004 m. – 40), Klaipėdos (žuvo 17

daugiau; 2005 m. žuvo 84 žmonės, 2004 m. – 67), Alytaus (žuvo 11 daugiau; 2005 m. – 42

žmonės, 2004 m. – 31), Vilniaus (žuvo 3 daugiau; 2005 m. – 161, 2004 m. – 158). Sužeistų žmonių skaičius padidėjo aštuoniose apskrityse: Vilniaus (sužeista 204 daugiau), Kauno (sužeista 107 daugiau), Utenos (sužeista 98 daugiau), Alytaus (sužeista 80 daugiau), Marijampolės (73 daugiau), Tauragės (54 daugiau), Klaipėdos (41 daugiau), Šiaulių (36 daugiau). Pagrindiniai eismo įvykių statistiniai rodikliai, palyginti su 2004 m., padidėjo septyniose apskrityse: Alytaus, Klaipėdos ir Vilniaus – visi rodikliai, bei Kauno, Marijampolės, Tauragės ir Utenos.

Mirtingumas 100000-ų gyventojų nuo transporto įvykių rajonuose yra žymiai didesnis nei miestuose. Ši tendencija nemažėja. 2000-2005 m. mirtingumas mieste išaugo nuo 13,8 iki 17,43 arba 26,3 proc., rajone – nuo 26 iki 32,56 arba 25,2 proc. Tokiu būdu rajonų gyventojų mirtingumas 2000 ir 2005 m. buvo atitinkamai 1,88 ir 1,87 karto didesnis nei miestų.

11. Pav. Lietuvos „Juodųjų dėmių“ žemėlapis

Šaltinis: Transporto ir kelių tyrimo institutas

„Juodoji dėmė“ – vieta, kurioje 500 metrų kelio ruože per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai (įskaitinis eismo įvykis toks, per kurį žūsta ar sužalojami žmonės). 2005 m. magistraliniuose keliuose buvo 130, o krašto keliuose 88 „juodosios dėmės“.

Senosiose ES narėse žuvusiųjų autoavarijose skaičius 100000-ų gyventojų yra gerokai mažesnis nei naujosiose narėse. Tai suprantama, kadangi senosiose šalyse žymiai geriau išvystytas kelių tinklas, saugesnės ir naujesnės transporto priemonės. Svarbu pastebėti, jog 1996-2004 m. žuvusiųjų autoavarijose skaičius senosiose ES šalyse sumažėjo 16,5 proc., kai tuo tarpu naujosiose minėtu laikotarpiu tik 15,5 proc. Lietuvoje mirtingumas avarijose minėtu laikotarpiu išaugo net 1,4 proc. ir 2004 m. buvo vienas pats didžiausias ES. 2004 m. Lietuvos rodiklis 100000-ų gyventojų siekė 23,99, ES – 10,54, Europos – 14.

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

Naujosios ES narės (nuo 2004 m.)

Lietuva

Senosios ES narės (iki 2004 m.)

12. Pav. Žuvusiųjų autoavarijose skaičius 1996-2004 m., 100000-ų gyventojų

Šaltinis: European health for all database

Nukritimai. Nukritimai yra antra pagal dažnumą iš analizuojamų išorinių mirčių priežasčių. 2005 m. dėl nukritimų Lietuvoje mirė 506 asmenys, per 4 metus šis rodiklis išaugo 23 proc. Dalis mirčių dėl nukritimų įvyko darbo metu. Statistikos apie tai, kuri dalis iš žuvusiųjų asmenų buvo blaivūs, nėra. Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, nuo nelaimingų atsitikimų darbe 2004 m. nukentėjo 2690 asmenų, iš kurių 26 proc. nustatinėtas blaivumas. Iš tirtųjų asmenų 14 proc. buvo neblaivūs. Galima daryti prielaidą, jog panašios tendencijos vyrauja ir mirčių nuo nukritimų atveju.

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

Naujosios ES narės (nuo 2004 m.)

Lietuva

Senosios ES narės (iki 2004 m.)

13. Pav. Žuvusiųjų nuo nukritimų skaičius 1996-2004 m., 100000-ų gyventojų

Šaltinis: European health for all database

Senosiose ES narėse žuvusiųjų nuo nukritimų skaičius 100000-ų gyventojų yra gerokai mažesnis nei naujosiose narėse. Taip yra dėl griežtesnių darbo saugos reikalavimų, geresnio jų laikymosi, mažesnio alkoholio vartojimo ir kt. priežasčių. 1996-2004 m. Lietuvos rodiklis sumažėjo 10,3 proc., ES – 24,3 proc. Lietuvos rodiklis 100000-ų gyventojų 2004 m. siekė 11,66, ES – 6,84, Europos – 6,81. Lietuvos rodikliai taip pat gerokai didesni už Latvijos bei Estijos.

Mirčių, susijusių su darbine veikla skaičius 100000-ų gyventojų, Lietuvoje buvo gerokai aukštesnis nei vidutiniškai ES ir vienas didžiausių Europoje. Rodiklis 1996-2004 m. Lietuvoje sumažėjo 2,6 proc. arba nuo 2,69 iki 2,62. Minėtu laikotarpiu Europos Sąjungoje šis rodiklis sumažėjo nuo 1,51 iki 1,31 arba 17,6 proc.

Atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu. 2000-2005 m. Lietuvoje pastebimai (apie 40 proc.) padaugėjo asmenų, mirusių dėl apsinuodijimo alkoholiu bei nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų. 2004 m. iš visų mirusiųjų nuo alkoholio vartojimo 39 proc. buvo apsinuodiję atsitiktinai.

2000-2005 m. 100000-ų gyventojų mieste mirusiųjų nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu rodiklis išaugo nuo 10,71 iki 13,75 arba 36,1 proc. Rajone šis rodiklis išaugo nuo 8,7 ii 12,94 arba 48,8 proc. Minėtu laikotarpiu mirtingumas mieste išliko didesnis nei rajone, tačiau buvo jaučiamas skirtumų mažėjimo tendencija, atitinkamai 1,16 ir 1,06 karto.

Pagal mirtingumą dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuva labai išsiskiria visoje Europoje. 1998-2004 m. ES šis rodiklis išaugo nuo 0,63 iki 0,7 arba 11,1 proc., Lietuvoje nuo 11,77 iki 12,39

arba 5,3 proc. 2004 m. Lietuva pagal šį rodiklį buvo trečioje vietoje Europoje, atsilikdama tik nuo Ukrainos ir Estijos.

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

Naujosios ES narės (nuo 2004 m.)

Lietuva

Senosios ES narės (iki 2004 m.)

14. Pav. Žuvusiųjų nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu skaičius 1996-2004 m.,

100000-ų gyventojų

Šaltinis: European health for all database

Atsitiktiniai paskendimai. 2004 m. Lietuvoje užfiksuoti 390 atsitiktinių paskendimų.

Rodiklis 100000-ų gyventojų siekė 11,4. 2000-2005 m. rodiklis išaugo 10,7 proc.

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

Naujosios ES narės (nuo 2004 m.)

Lietuva

Senosios ES narės (iki 2004 m.)

15. Pav. Žuvusiųjų nuo atsitiktinio paskendimo skaičius 1996-2004 m., 100000-ų

gyventojų

Šaltinis: European health for all database

1998-2004 m. mirtingumas nuo atsitiktinių paskendimų 100000-ų gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 11 iki 8,87 arba 19,4 proc., ES – 1,58 iki 1,4 arba 11,4 proc. Lietuvos rodiklis 2004

m. buvo vienas didžiausių Europoje, atsilikdamas tik nuo Baltarusijos, Kazachstano, Rusijos.

Apibendrinimas

Apibendrinant mirtingumo nuo traumų ir apsinuodijimų analizės rezultatus, būtina pastebėti, jog tarp mirties priežasčių joms Lietuvoje tenka trečioji vieta. Mirtingumo lygis Lietuvoje išlieka gerokai didesnis nei ES ir nuolat auga, 2005 m. Lietuva užėmė ketvirtąją vietą Europoje. Pagal mirčių dalį nuo traumų ir apsinuodijimų visame mirčių skaičiuje Lietuva 2005 m. užėmė pirmąją vietą Europoje.

Dažniausios išorinės mirtingumo priežastys Lietuvoje yra savižudybės, transporto įvykiai, nukritimai. Lietuva visoje Europoje išsiskiria pagal mirtingumą nuo transporto įvykių (1 vieta), nukritimų (ypač susijusių su darbine veikla), atsitiktinių apsinuodijimų alkoholiu (3 vieta), paskendimų (4 vieta). Visų šių rūšių mirtingumas Lietuvoje auga.

Didėjant amžiaus grupei, mirčių nuo traumų ir apsinuodijimų dalis mažėja, mirtingumas didesnis tarp vyrų. Lietuvoje vyrauja ypač dideli gyventojų mirtingumo nuo traumų ir apsinuodijimų skirtumai mieste ir rajone. Mirtingumas nuo transporto įvykių rajonuose yra žymiai didesnis nei miestuose, ši tendencija nemažėja. Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu mieste išliko didesnis nei rajone, tačiau buvo jaučiama skirtumų mažėjimo tendencija.

5.4. Neįgalumas nuo traumų ir apsinuodijimų ‌

1996-2004 m. metinis naujai pripažintų neįgaliaisiais asmenų dėl traumų ir apsinuodijimų skaičius išaugo 15 proc. (nuo 2342 iki 2713). Neįgaliųjų skaičius 100000-ų gyventojų 1996-2004

m. nuolat augo – nuo 64,78 iki 78,83 arba 21,5 proc. Aukščiausias rodiklis buvo fiksuotas 2003 m. (80,23), žemiausias – 1996 m. (64,78). Minėtu laikotarpiu bendras neįgalumo atvejų skaičius augo dar sparčiau, ko pasekoje neįgalumo nuo traumų ir apsinuodijimų dalis sumažėjo nuo 9,42 iki 7,38 proc.

1996-2004 m. ypač išryškėjo skirtumai tarp neįgalumo lygio nuo traumų ir apsinuodijimo miestuose ir kaimuose. 1996 m. neįgalumo lygis 100000-ų gyventojų miestuose siekė 57,82, rajonuose – 70,01. Rajonų rodiklis viršijo miestų rodiklį 1,21 karto. 2004 m. miesto rodiklis

išaugo iki 62,87 arba 8,74 proc. Tuo tarpu rajonuose rodiklis išaugo net iki 90,24 arba 28,90 proc. 2004 m. rajonų rodiklis viršijo miestų rodiklį jau 1,44 karto.

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

Naujai pripažintų invalidais asmenų skaičius dėl traumų ir apsinuodijimų 100000-ų gyventojų

16. Pav. Naujai pripažintų neįgaliais asmenų skaičius dėl traumų ir apsinuodijimų

100000-ų gyventojų 1996-2004 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

100.00

90.00

80.00

70.00

60.00

50.00

40.00

30.00

20.00

10.00

0.00

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

Miestai Rajonai

17. Pav. Naujai pripažintų neįgaliais asmenų skaičius dėl traumų ir apsinuodijimų miestuose12 ir rajonuose 100000-ų gyventojų 1996-2004 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

12 Miestams priskirta Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Palangos m., Šiaulių m., Panevėžio m. ir Alytaus m. savivaldybės.

Senosiose Europos Sąjungos narėse nėra fiksuojama informacija apie naujai neįgaliaisiais tapusius asmenis. Daugelyje Europos šalių naujų neįgalumo atvejų skaičius fiksuojamas bendrai, neišskiriant tų, kurie įvyko dėl traumų ar apsinuodijimų.

Pagal naujai užregistruotų visų neįgalumo atvejų skaičių 100000-ų gyventojų 1996-2004

m. Lietuva viršijo Europos ir naujųjų ES narių vidurkį. 1996-2004 m. Lietuvos rodiklis išaugo 690,33 iki 1070,33 arba 55 proc., tuo tarpu Europos (1996-2003 m.) nuo 547,72 iki 589,72 arba 7,7 proc. Galima daryti prielaidas, jog panašios tendencijos vyrauja ir neįgalumo dėl traumų ir apsinuodijimų atveju.

1200

1000

800

600

400

200

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

Lietuva Europa Naujosios ES narės (nuo 2004 m.)

18. Pav. Naujai užregistruotų neįgalumo atvejų skaičius 1996-2004 m., 100000-ų

gyventojų

Šaltinis: European health for all database

Apibendrinant statistinių duomenų analizės rezultatus, galima teigti, jog Lietuvoje nuolat didėja neįgalumas dėl traumų ir apsinuodijimų, mūsų šalis išsiskiria naujų neįgalumo atvejų skaičiumi.

6. ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ, TEIKIAMŲ TRAUMAS PATYRUSIEMS PACIENTAMS, OPTIMIZAVIMO ‌

KONCEPCIJA

Atsigręžus į pacientą, ,,Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų traumas patyrusiems pacientams, optimizavimo galimybių studiją” teisingiau būtų vadinti ,,Traumą patyrusių pacientų optimalaus gydymo išteklių studija”. Šis subtilus pakeitimas iš ,,optimalių ligoninės resursų” į ,,optimalų gydymą atsižvelgiant į turimus resursus” atspindi svarbų ir tvirtą principą: kur bebūtų pacientai sužeisti ir kur jie bebūtų gydomi, jų visų poreikiai turi būti patenkinti. Šis požiūris geriau išreiškia nuostatą, kad kelios atskiros gydymo įstaigos tik veikdamos kartu gali panaudoti visus išteklius suteikiant pagalba pacientams bet kurioje situacijoje. Tokia yra tikrovė, verčianti išsivysčiusias valstybes kurti traumos sistemą, užuot paprasčiausiai steigiant traumų centrus.

Esama situacija Lietuvoje panaši į traumų centrų kūrimo pradžią Jungtinėse Amerikos Valstijose 1976 m., kuomet dėmesys ir finansai buvo skirti tik atskirų įstaigų aprūpinimui. Deja, per 17 metų investicijos į atskirus objektus JAV nedavė laukiamų rezultatų, nebuvo ekonomiškai efektyvios. Todėl 1993 m. JAV požiūris į pagalbą traumų ištiktiems pacientams buvo kardinaliai pakeistas. Šiuo metu yra manoma, kad idealią traumos sistemą turi sudaryti visi traumą patyrusio paciento gydymo komponentai: prevencija, pagalbos prieinamumas, efektyvi greitoji medicinos pagalba, kvalifikuota skubi pagalba ir intensyvus gydymas ligoninėje, reabilitacija ir mokslo- tiriamasis darbas. Tokiam visa apimančiam požiūriui išreikšti yra naudojamas pavadinimas ,,visa apimanti traumos sistema” kaip atsvara „ekskliuzyvinei sistemai“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniam traumų centrui. Ypač tai svarbu reformuojant sveikatos apsaugą ir siekiant ne tik optimalaus gydymo, bet ir optimalaus lėšų panaudojimo.

4.1. Stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ‌

Vienas iš svarbiausių uždavinių kuriant traumos sistemą yra stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių pagalbą traumą patyrusiems pacientams – traumų centrų – įsteigimas.

Traumos sistema – stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklas su integruota greitosios medicinos pagalbos tarnyba, teikiantis visas paslaugas visiems traumas patyrusiems pacientams.

Kaip pasaulyje sprendžiamas centrų paskirstymo klausimas? Teritorijoje, turinčioje pakankamai aukščiausio lygio resursų (yra pirmojo – aukščiausio lygio traumų centras), paprastai II lygio centrai nesteigiami. Atitinkamai, jei I ir II lygio centrai gali suteikti pagalbą visiems tame rajone traumas patyrusiems pacientams, į III lygio traumų centrus neinvestuojama. Tačiau rečiau gyvenamose ir, be abejo, kur didžioji populiacijos dalis gyvena kaimo vietovėse, III lygio centrai yra būtini. Reikia pabrėžti, kad traumos sistemos steigėjai yra atsakingi už optimalaus traumų centrų skaičiaus toje teritorijoje ir jų lygio nustatymą, paremtą traumos atvejų prognozavimu ir turimų resursų pagalbai teikti įvertinimu.

Konceptualiai, veiksmingos traumos sistemos ašį sudaro pagrindinė ligoninė. Jos lygis duotoje traumos sistemoje yra aukščiausias. Daugelyje pasaulio šalių pagrindinėmis ligoninėmis yra I lygio traumų centrai.

Įvairių lygių traumų centrai dirba kartu su kitomis skubią medicinos pagalbą teikiančiomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Traumos sistemoje nustatomi traumą patyrusių pacientų gydymo įstaigų standartai. Juos rengti ir atnaujinti pasitelkiami šios srities profesionalai, vadovaujamasi naujausiais moksliniais tyrimais ir tarptautine patirtimi. Reikia atkreipti dėmesį į resursų diferencijavimą tarp centrų. Traumų centrai klasifikuojami ne pagal sveikatos priežiūros paslaugų skirstymą kategorijomis, bet pagal išteklių panaudojimą, o gydymo kokybė užtikrinama nepriklausomai nuo traumų centro lygio.

Traumos sistemą sudaro daug komponenčių ir paslaugų teikėjų, kiekvienas iš kurių turi būti adaptuotas į konkrečią aplinką, miesto arba kaimo. Visa apimančios sistemos struktūra ir paskirtis

– rūpintis sužeistais pacientais (19 pav.).

19. Pav. Pagalbos, teikiamos traumos sistemoje, apimtis

Šaltinis: Sveikatos paslaugų resursų biuro Traumos ir skubiosios medicinos paslaugų skyriaus

,,Pavyzdinis traumos sistemos planas”. Sveikatos apsaugos išteklių ir paslaugų administracija, JAV Sveikatos departamentas, Rokvilis, MD, 1992

20. Pav. Traumos sistemos struktūra

Šaltinis: Optimal resources for trauma care, 2006

6.1. Trumpas traumų centrų lygių apibūdinimas ‌

Siekiant geresnio susikalbėjimo tarptautiniu mastu, siūlome visuotinai paplitusią traumų centrų paskirstymo lygiais klasifikacija: I-asis lygis – aukščiausias, II-asis ir kiti – žemesni. Tikslas – apibrėžti, kokių resursų iš tikrųjų reikia optimaliai pagalbai teikti sužeistam pacientui tinkamai suprojektuotoje ir finansuojamoje traumos sistemoje.

I lygis. I lygio traumų centras yra nacionalinių resursų sveikatos priežiūros įstaiga. Visi pacientai, kuriems yra reikalingi I lygio traumų centro resursai, galiausiai turi patekti į jį. Ši gydymo įstaiga turi sugebėti atlikti vadovaujantį vaidmenį traumos sistemoje ir suteikti pagalbą visais sužeidimo aspektais, pradedant prevencija ir baigiant reabilitacija. Būnant svarbiausia gydymo įstaiga, I lygio traumų centrui reikia turėti pakankamai resursų ir personalo.

Kadangi pacientų gydymui, švietimui ir mokslo-tiriamajam darbui yra reikalinga daug personalo ir kitų išteklių, I lygio traumų centrai yra universitetinės ligoninės.

Be intensyvaus gydymo įsipareigojimų, I lygio traumų centrai yra atsakingi už mokymą (studijas), mokslo-tiriamąjį darbą ir sisteminį planavimą.

Į mokymo (studijų) programas įeina rezidentūros programos ir chirurgų, ortopedų traumatologų, skubiosios medicinos gydytojų bei slaugytojų kvalifikacijos tobulinimas. Mokymo būdai gali būti įvairūs: tęstinis, nuotolinis, stažuotės, konferencijos, pasikeitimas personalu ir kiti būdai.

II Lygis. II lygio traumų centras yra ligoninė, kuri, nepriklausomai nuo traumą patyrusių pacientų sunkumo, taip pat gali atlikti pradinį intensyvų gydymą, bei suteikti neurochirurginę pagalbą. Tačiau, priklausomai nuo geografinės padėties, pacientų gausumo, personalo ir resursų, II lygio traumų centras gali nesuteikti visapusiškų paslaugų, kurias teikia I lygio traumų centras. Todėl pacientus su sudėtingesniais sužeidimais gali tekti perkelti į I lygio traumų centrą (pavyzdžiui, pacientus, kuriems reikia mikrochirurginės operacijos ar replantacija). II lygio traumų centrais gali būti bendruomenėje labiausiai paplitusios, daugumą pacientų aptarnaujančios ligoninės.

III Lygis. III lygio traumų centras teikia paslaugas bendruomenei, neturinčiai I ir II lygio traumų centrų. III lygio traumų centrai gali atlikti skubų sužeisto ligonio būklės įvertinimą, reanimaciją, skubias operacijas bei būklės stabilizavimą, o taip pat organizuoti galimą paciento perkėlimą į kitą gydymo įstaigą, kuri gali atlikti intensyvų traumą patyrusių pacientų gydymą. III lygio gydymo įstaigoje yra reikalingi bendrosios praktikos chirurgai. Sužeistų pacientų gydymo planavimui šiose ligoninėse yra reikalingi susitarimai dėl perkėlimų ir standartiniai gydymo protokolai. Miestuose arba priemiesčiuose su pakankamais I ir II lygio resursais III lygio traumų centrai apskritai nėra reikalingi.

IV Lygis. IV lygio traumų centrai teikia pažangią traumą patyrusių pacientų gyvybės palaikymo pagalbą prieš pervežant pacientą iš nuošalių vietovių, kur nėra aukštesnio lygio traumų centrų. Paprastai tai yra nedidelė ligoninė; ji gali turėti chirurgą arba jo neturėti. Dėl geografinės izoliacijos IV lygio traumų centras faktiškai yra būtinosios pagalbos teikimo įstaiga. Jei IV lygio traumų centras įstaiga nori įsipareigoti teikti optimalaus gydymo paslaugas, atsižvelgiant į jos turimus resursus, ji turėtų tapti sudėtine visa apimančios traumos sistemos dalimi. Kaip ir III lygio traumų centruose, čia yra svarbu turėti gydymo protokolus reanimacijai, pacientų perkėlimo protokolus, duomenų registraciją ir yra svarbu dalyvauti sistemos darbo tobulinimo veikloje.

IV lygio traumų centras turi palaikyti gerus darbo santykius su artimiausiu I, II arba III lygio traumų centru. Šie ryšiai yra gyvybiškai svarbūs kuriant traumos sistemą kaimo vietovėje, kur realistiški standartai turi būti grindžiami turimais resursais. Kaimo vietovėse optimalų gydymą galima atlikti sumaniai naudojant turimus profesionalius ir institucinius resursus, juos papildant rekomendacijomis, kurių dėka pagerinamas švietimas, asignavimai ir tinkamas resursų paskirstymas visų lygių paslaugų teikėjams.

Visa apimančioje sistemoje nėra nė vienos gydymo įstaigas, neturinčios tiesioginio ryšio su I arba II lygio traumų centru. Taip palengvėja sunkiai sužeistųjų, kuriems reikia aukštesnio lygio

pagalbos, greitas pervežimas. Šiems ryšiams plėtoti gali būti siūloma personalo rotacija tarp I ir II arba tarp III ir IV lygio traumų centrų. I ir II lygio traumų centrų priedermė yra išplėsti personalo kvalifikacijos kėlimo, konsultavimo arba paslaugų tiekimo bendruomenei forma atliekamo švietimo ribas į atokesnes vietoves. Šis mechanizmas turi grįžtamąjį ryšį su pacientą perduodančia ligonine, ją informuojant apie paciento gydymą ir apie to gydymo rezultatų analizę.

6.2. Traumų centrų ir sistemų patirtis užsienio šalyse ‌

Norint užtikrinti optimalią pagalbą pacientui traumos atveju, reikia sisteminio požiūrio į šios pagalbos organizavimą. Jo reikia sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau joks traumų centras visko negali padaryti vienas. Taigi, sisteminio požiūrio reikia visoje bendruomenėje, nežiūrint koks jos dydis. Vakarų Europos šalyse, Skandinavijoje, JAV pripažįstama, jog tam, kad protingai būtų naudojami sužeistų pacientų optimalaus gydymo resursai, jie turi būti koncentruojami. Tokie sukaupti resursai pacientams turėtų sudaryti galimybę gauti turimą aukščiausio lygio pagalbą, o idealiu atveju, esant ribotiems medicininiams resursams, turėtų būti išvengiama per didelių ir netinkamų resursų išlaidų.

Pripažįstama, kad sveikatos priežiūros paslaugas sužeistiems pacientams yra teikiamos miesto ir kaimo vietovėse, kurios resursų vertinimo požiūriu kartais yra labai skirtingos. Nors tikslių šių aplinkų apibrėžimų nėra, yra nustatomi jų poreikiai. Tiek miestuose, tiek užmiesčio rajonuose veiklos schema paremta faktu, kad sunkiau sužeisti pacientai turi būti pristatomi į tas sveikatos priežiūros įstaigas, kurios turi daugiau išteklių pagalbai suteikti Norint optimizuoti pagalbos teikimą ir miesto ir kaimo vietovėse, užtikrinamas šių sveikatos priežiūros įstaigų sąveikavimas.

Traumų centrų lygių ir pagalbos teikimo diferencijavimas. Teikiant pagalbą traumų atvejais stengiamasi išvengti resursų poreikio neatitikimų tarp skirtingų pagalbos teikimo lygių. Nors siekiama, kad visuose pagalbos teikimo lygiuose gydymo kokybė bus panaši, išteklių panaudojimą lemia traumą patyrusių pacientų būklės sunkumas ir sužeistųjų kiekis. Sužeidimų sunkumui ir skaičiui didėjant, optimaliam gydymui užtikrinti reikia daugiau žmogiškųjų ir materialinių resursų. Stengiantis išvengti pagalbos teikimo netolygumų, ištekliai skirstomi nesilaikant proporcijų skirtumo.

Žmogiškieji ištekliai. Ištekliai matuojami žmogiškaisiais ir kapitalinių įrengimų parametrais. JAV pagrindinę atsakomybę teikiant pagalbą traumų centruose neša bendrosios praktikos chirurgai ir skubiosios medicinos gydytojai, Didžiojoje Britanijoje – nelaimingų atsitikimų ir skubiosios pagalbos gydytojai bei chirurgai, Švedijoje – skubiosios medicinos gydytojai, chirurgai, anesteziologai, traumatologai, Vokietijoje – ortopedai traumatologai, anesteziologai. Šie specialistai turi būti gydymo įstaigoje ištisą parą teikdami aukščiausio lygio paslaugas ir negali perleisti tos atsakomybės praktiką atliekančiam rezidentui.

Pagalba vaikams. Vaikų ligoninės yra laikomos kai kuriose bendruomenėse esančiais specialiais ištekliais pagalbai teikti traumos atveju JAV, Australijoje. Šios institucijos turi atitikti tuos pačius kriterijus, kaip ir suaugusiųjų ligoninės. Vaikų ligoninės gali atitikti I–IV lygiams ekvivalentiškus išteklių lygius. Tačiau yra pripažįstama, kad daugeliui bendrųjų arba suaugusiesiems pagalbą teikiančių ligoninių reikia užtikrinti kokybišką pagalbą sužeistam vaikui. Sisteminis bendradarbiavimas yra ypač svarbus racionaliai panaudojant atitinkamus bendruomenės resursus.

Traumų centrų aprašymas ir jų vaidmuo traumos sistemoje

Idealus traumų centras idealioje traumos sistemoje. Idealią traumos sistemą sudaro visos optimalaus traumą patyrusių pacientų gydymo komponentės, tokios kaip prevencija, priėmimas, intensyvus gydymas ligoninėje, reabilitacija ir tiriamasis darbas. Idealioje sistemoje centrinę vietą užima didelis ištekliais turtingas traumų centras. Resursų reikalingumas pirmiausia grindžiamas nuostata, kad bet kuriuo metu centras turi nedelsiant suteikti medicinos pagalbą neribotam traumą patyrusių pacientų skaičiui. Tokiame traumų centre optimalius resursus sudaro skubiosios medicinos gydytojai, bendrosios praktikos chirurgai, anesteziologai reanimatologai, neurochirurgai ir ortopedai traumatologai. Kiti specialistai per trumpą laiką atvyksta pas visus

pacientus, kuriems reikia jų pagalbos. Siekiant užtikrinti aukštą personalo kvalifikaciją, yra nustatytas minimalus traumą patyrusių pacientų skaičius, kuriems traumų centras privalo suteikti pagalbą per metus, pacientų tarpe turi būti ir tam tikra dalis sunkiausiai sužeistųjų. Be to, traumų centre koncentruojami pacientai su dažniausiai pasitaikančiais sužeidimais, tuo užtikrinant tokių pacientų tinkamą gydymą ir tyrimą, o taip pat jų gydymo tobulinimą. Mokslo-tiriamasis darbas yra reikalingas įrodymais pagrįstam pagalbos traumų atvejais sistemos tobulinimui. Idealus traumų centras lygiagrečiai turi integruotą darbuotojų tobulinimo programą, užtikrinančią optimalų gydymą ir nenutrūkstantį gydymo tobulinimą. Toks centras yra atsakingas ne tik už gydymo pagal jo traumos programą įvertinimą, bet ir už pagalbą organizuojant gydymo įvertinimą visoje traumos sistemoje. Idealiam traumų centrui funkcionuoti paprastai trukdo finansinių išteklių, gydytojų- specialistų ir slaugytojų trūkumas.

Būtinas neatsiejamas nuo sėkmingos traumos programos traumų centro resursas JAV, Skandinavijos šalyse ir yra bendrosios chirurgijos paslauga (Lietuvoje tai atitinka bendrosios chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos paslaugos). Traumų centre traumos komandos vadovas užtikrina sužaloto paciento poreikių patenkinimą. Šiuos poreikius taip pat tenkina gydytojai, kurie visais aspektais aktyviai rūpinasi traumą patyrusiais pacientais, dalyvauja traumos programoje. Taip pat nesunku suprasti, kad gydytojo vadovavimas yra reikalingas pristatant traumos programą bendruomenėje, ligoninėse ir ugdymo įstaigose.

JAV yra skatinamas traumų centrų ir traumos sistemos vystymas. Esant lėšų trūkumui, kiekviena bendruomenė skatinama įvertinti savo tikruosius poreikius pagalbai traumos atvejais. Esamos traumos sistemos dalyviai (aukštesnio lygio traumų centrai) yra skatinami padėti bendruomenėms įvertinti jų tikruosius poreikius organizuojant pagalbą traumų atvejais. Kiekvienos bendruomenės tikslas yra užtikrinti, kad resursai būtų naudojami tinkamai, norint pasiekti užsibrėžtų tikslų: suteikti optimalią pagalbą traumą patyrusiems pacientams.

Kuriant, plėtojant ir tobulinant optimalios pagalbos traumą patyrusiems pacientams sistemas, JAV svarbus formalus traumos gydymo įstaigų skirstymas kategorijomis. Toks skirstymas kategorijomis yra siejamas su ekonomiškai efektyviomis regioninėmis traumos sistemomis. Tam, kad būtų pasiekti optimalūs pacientų gydymo rezultatai traumų centruose dirba profesionalai, galintys traumą patyrusiems pacientams suteikti kokybišką medicininę pagalbą. Pasveikimas ir sudėtingų procedūrų rezultatai tiesiogiai siejami su ligoninės ir chirurgo/traumatologo patirtimi. Čikagos (JAV) traumos sistemos darbo analizės duomenimis,

sunkiai sužeisti pacientai turi 30 procentų didesnę tikimybę mirti mažesnio apkrovimo traumų centre, lyginant su didesnio apkrovimo centru. Anot Pensilvanijos (JAV) traumos sistemos tyrimų, kiekvienas chirurgas kasmet turi gydyti tam tikrą mažiausią skaičių sunkiai sužeistų pacientų, kad gautų laukiamą išgyvenusiųjų skaičių. Nors reikia daugiau duomenų, kad šias krūvio charakteristikas būtų galima susieti su komplikacijomis, hospitalizacijos trukme ir su tiesioginėmis bei netiesioginėmis sužeidimo išlaidomis, turimi duomenys kalba už tai, kad reikia koncentruoti ir optimizuoti bendruomenės resursus traumą patyrusiems pacientams gydyti konkrečioje geografinėje vietovėje.

Geros traumos sistemos požymis yra pagalbos sužeistiesiems skubumo nustatymas. Jis yra reikalingas siekiant optimalaus sužeistųjų gydymo. Kiekviena sistema turi tikslą suderinti traumą patyrusių pacientų poreikius su traumos gydymo įstaigos galimybėmis. Visose sistemose siekiama išsaugoti akademinę veiklą, kadangi per paskutiniuosius 30 metų didžiausi moksliniai poslinkiai traumos srityje pirmiausiai pasirodė didelę klinikinio darbo patirtį turinčiuose akademiniuose traumų centruose.

JAV, Švedijoje yra pripažįstama ir pritariama, kad traumos sistemos sėkmingam funkcionavimui yra reikalingi geri ryšiai ir kvalifikuota greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kad laiku būtų galima suderinti ir pervežti traumą patyrusius pacientus į atitinkamo lygio ligonines sistemos ribose.

Vienas iš pirmųjų žingsnių kuriant regioninę traumos sistemą, yra atitinkamas ligoninių prisiimtų įsipareigojimų ir jų pajėgumo gydyti traumą patyrusių pacientų patikrinimas. Dėl būdingų gyventojų tankumo ir geografinės padėties skirtumų, o taip pat dėl nevienodų traumos resursų, siekiant optimalios pagalbos traumos atvejais, traumų centrų panaudojimas ir kiekvienos regioninės traumos sistemos projektavimas yra individualizuojamas. Skirtumai tarp bendruomenių sudaro galimybę lanksčiai kurti duotam regionui geriausiai tinkančią sistemą.

Nepriklausomai nuo vietovės dydžio, kiekvienoje traumos sistemoje JAV, Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje yra vedančioji ligoninė. Nors šį vaidmenį gali tarpusavyje pasidalinti kelios ligoninės, tačiau idealiu atveju jį turi atlikti viena ligoninė. JAV ši ligoninė laikoma kaip išteklių lyderė savo aptarnaujamoje vietovėje. Idealiame pagalbos traumos atvejais optimizavimo modelyje idealiai šį reikalavimą atitinka I lygio centras. Ši I lygio ligoninė yra atskaitinga visoms kitoms ligoninėms sistemoje. Kai kuriose bendruomenėse vedančios ligoninės funkciją atlieka II lygio

ligoninė. Racionaliausiai pagalba traumų atvejais teikiama I arba II lygio institucijų valdomame ligoninių tinkle, kuriame panaudojami įvairių lygių resursai .

Traumų centrų veikla užsienio šalyse

I lygio traumų centras. I lygio traumų centras yra regioninių sveikatos priežiūros išteklių centras, paprastai aptarnaujantis didelius miestus arba tankiai apgyvendintas vietoves. Ši institucija dažniausiai yra sistemos vedančioji ligoninė. Ši institucija paprastai gydo didelį tam tikro sužeidimų sunkumo pacientų skaičių. Toks centras kasmet priima mažiausiai 1200 sužeistų pacientų, 20 procentų iš kurių būklės sunkumas vertinant pagal ISS (injury severity score) yra 15 ar daugiau balų; arba kiekvienam chirurgui tenka 35 pacientai, kurių ISS skaičius 15 arba didesnis. Traumų centro direktorius, naudodamas traumos programos analizės sistemą, nustato, ar kiekvienas bendrosios praktikos chirurgas gali būti traumos programos sąraše. Tai daroma kartą per metus, patikrinant kiekvieno chirurgo darbą, kurį jis atlieka vykdydamas traumos programą. Kvalifikuoti bendrosios praktikos chirurgai dalyvauja priimant svarbesnius terapinius sprendimus, būna skubios pagalbos skyriuje svarbesnių reanimacijų atvejais ir dalyvauja visų sunkiai sužeistų pacientų operacijose.

Šią funkciją užtikrinti galima tik gydančiam chirurgui būnant ligoninėje ištisą parą. 4 arba 5 metus po universiteto baigimo dirbančiam rezidentui leidžiama pradėti reanimaciją laukiant atvykstančio gydančio chirurgo, bet jis nelaikomas pavaduojančiu chirurgą skubios pagalbos skyriuje. Gydančio chirurgo dalyvavimas priimant svarbesnius terapinius sprendimus, jo buvimas skubios pagalbos skyriuje atliekant svarbesnes reanimacijas ir dalyvavimas operacijų procedūrose yra privalomas. Vykdant ligoninės traumos programą, kontroliuojama, kaip laikomasi šio reikalavimo ir kaip jis atitinka galiojančius kriterijus. Be to, I lygio centras atlieka mokslo-tiriamąjį darbą ir vadovauja medikų kvalifikacijos tobulinimui, sužalojimų prevencijai ir bendruomenės sveikatos programose minėtose srityse.

II lygio traumų centras. II lygio traumų centras JAV teikia visapusišką pagalbą traumą patyrusiems pacientams (įskaitant neurochirurginę pagalbą) dviejose skirtingose aplinkose.

Pirmoji aplinka yra tankiai apgyvendintoje vietovėje, kur II lygio centras papildo I lygio institucijos klinikinę veiklą ir kompetenciją. Pagal šį scenarijų I ir II lygio centrai dirba kartu, optimizuodami resursus, išleistus gydant visus toje vietovėje sužeistus pacientus. Tai reiškia institucijų bendradarbiavimą, numatantį pacientų judėjimą tarp ligoninių, priklausomai nuo resursų

ir klinikinės kompetencijos. Traumos programos analizės sistemą naudojantis traumų centro direktorius turi nustatyti, ar kiekvienas bendrosios praktikos chirurgas gali būti traumos chirurgų sąraše. Tai būtų daroma kartą per metus, patikrinant kiekvieno chirurgo darbą, kurį jis atlieka vykdydamas traumos programą. Kaip ir I lygio traumų centre, kvalifikuoti bendrosios praktikos chirurgai dalyvauja priimant svarbesnius terapinius sprendimus, yra skubios pagalbos skyriuje svarbesnių reanimacijų atvejais ir dalyvauja visų sunkiai sužeistų pacientų operacijose. Be to, gydantis bendrosios praktikos chirurgas yra atsakingas už tai, kad būtų laiku įvertinta kiekvieno priimamo traumą patyrusio paciento būklė.

Kai kuriuose II lygio traumų centruose chirurgams suteikiam galimybė gavus pranešimą greitai atvykti į ligoninę. Tokiais atvejai yra vadovaujamasi nustatyti vietiniais kriterijais, kuriuose vienareikšmiškai reikalaujama chirurgui dalyvauti nuo pagalbos teikimo pacientui pradžios. Vykdant ligoninės traumos programą, kontroliuojama, kaip laikomasi šio reikalavimo ir kaip jis atitinka galiojančius kriterijus.

Antroji aplinka, kurioje veikia II lygio traumų centrai JAV, yra rečiau apgyvendintose vietovėse. Čia II lygio traumų centras yra vienintelis aukščiausio lygio traumų centras toje geografinėje vietovėje, nes I lygio įstaigos arti nėra. Darbo apimties standartai priklauso nuo aptarnaujamos geografinės vietovės, gyventojų tankio, turimų resursų ir nuo sistemos organizavimo. Ši traumos ligoninė turi išorinių paslaugų programą, kuri suvienija aptarnaujamoje vietovėje esančias mažesnes gydymo įstaigas. Pacientų pervežimas į toli esančias I lygio institucijas priklauso nuo vietinių resursų. Chirurgų įtraukimas į darbą šiose ligoninėse yra toks pat, kaip I ir II lygio traumų centruose.

III lygio traumų centras. Ar reikalingi III lygio traumų centrai, JAV paprastai sprendžia traumos sistemos vadovai. III lygio centro vaidmuo apibrėžiamas bendraujant su I ir II lygio traumų centrais. Jo veiklą apsprendžia bendrosios chirurgijos paslauga. III lygio centras teikia pradinę pagalbą traumą patyrusiems pacientams ir turi susitarimus su kitomis traumos ligoninėmis dėl pacientų, kuriems reikia didesnių resursų. Sunkiai sužeistiems ligoniams organizuojama traumos komanda. Visais svarbesniais reanimavimo atvejais nedelsiant atvyksta bendrosios praktikos chirurgas. III lygio traumų centras dalyvauja prevenciniame darbe ir sudaro aktyvią išorinių paslaugų programą darbui su bendruomenėmis, kurioms teikia sveikatos priežiūros paslaugas. III lygio traumų centras JAV organizuoja kvalifikacijos tobulinimo darbą slaugytojams, gydytojams ir kitiems su trauma susijusiems sveikatos priežiūros darbuotojams.

IV lygio traumų centras. IV lygio traumų centru paprastai yra ligoninė kaimo vietovėje. Ji papildo kitų ligoninių tinklo darbą. IV lygio gydymo traumų centre atliekamas pradinis sužeisto paciento ištyrimas ir būklės įvertinimas. Daugumą į ši centrą atvežtų pacientų tenka pervežti į didesnius ir daugiau resursų turinčius traumų centrus pagal pacientų pervežimo protokolus, prieš tai stabilizavus jų būklę. IV lygio gydymo įstaigoje ištisą parą budi gydytojas. Jei tokia ligoninė turi chirurgą, joje galima atlikti chirurgines operacijas. Specializacija galima, bet nebūtina.

Reanimuojant sužeistą pacientą, nedelsiant atvyksta gydytojas (mokantis ir gebantis teikti specializuotą pagalbą traumą patyrusiems pacientams, baigęs ATLS, ACLS, PALS standartizuotus kursus). Organizuojama komanda sunkiai sužeistiems pacientams reanimuoti. IV lygio gydymo įstaiga dalyvauti prevenciniame, išorinių paslaugų bendruomenei (švietimo) darbe.

Kaimo vietovėje veikiančioje sistemoje gali būti ir kitų skubią pagalbą teikiančių gydymo

įstaigų.

ES šalių patirtis

Daugelyje Europos Sąjungos šalių dar iki įsikuriant ES jau buvo nusistovėjusi pagalbos traumos atvejais teikimo tvarka. Šiuo metu galima drąsiai teikti, kad kiekvienoje ES valstybėje traumos sistemos turi daug skirtumų ir yra savitos. Šių skirtumų daugėja didėjant ES valstybių skaičiui, kai kurios iš jų tik pradeda kurti tokias sistemas.

Iki šiol vieningos ES valstybių traumų sistemos nuostatų nėra pasiūlyta. ES kiekvienai iš savo narių leidžia turėti tokią traumų sistemą, kuri tenkintų šalies ekonominius, socialinius bei geografinius poreikius. Tačiau galima rasti ir bendrų vardiklių:

1. Visose ES valstybėse egzistuojanti pagalbos traumos atvejais teikimo tvarka, turi sisteminį požiūrį į traumą patyrusį pacientą, kuris apimą ikihospitalinę pagalbą, hospitalinę pagalbą ir reabilitaciją;

2. Trauminiai ligoniai gydomi specifinėse ligoninėse, kurios įvardintos traumų centrais;

3. Šios ligoninės apjungtos į bendrą ligoninių tinklą;

4. Ligoninės pagal pajėgumą skirstomos į lygius;

5. Aiškiai jaučiama JAV įtaką formuojant nacionalines traumos sistemas:

a. Bendras pagalbos telefonas;

b. Pagalbos teikimas aiškiai nusakomas algoritmais ir protokolais, kurie daugeliu atveju yra identiški JAV;

c. Ikihospitalinę pagalbą teikia paramedikai. Sudėtingais atvejais sudaroma galimybė medikų brigadai išvykti į įvykio vietą;

d. Hospitaliniame etape pereinama prie skubios medicinos gydytojo (emergency doctor) bei traumos komandų;

e. Diegiamos JAV mokymo programos (ATLS, ACLS, PHTLS ir kt.).

Tos ES valstybės, kurios sukūrė ir įdiegė pagalbos traumos atveju sistemas, deklaruoja, kad tai padėjo sumažinti traumas patyrusių pacientų mirštamumą. Akcentuojama, kad prieš įdiegiant traumos sistemą labai svarbus:

1. Aiškus veiksmų planas įdiegiant traumos sistemą bei nuoseklus jo laikymasis;

2. Sveikatos politikų nusistatymas ir palaikymas įdiegti tokią sistemą;

3. Personalo, dirbančio su trauminiu pacientu nuolatiniai mokymai, sukuriant originalias ar įdiegiant pasaulyje jau žinomas mokymo programas;

4. Pagalbos teikimo trauminiam pacientui suvienodinimas įvedant algoritmus ir protokolus;

5. Traumos duomenų banko kūrimas, kaip būtinas įrankis, kuris aiškiai parodytų, kiek tam tikras pakeitimas traumos sistemoje turi įtakos traumų statistiniams rodikliams bei koks vieno ar kito pakeitimo ekonominis efektas.

6. Lygiagrečiai formuojami traumos centrai ir atnaujinama bei suvienodinama ligoninių, dalyvaujančių pagalbos traumų atvejais teikime, įranga.

Lyginti atskirų Europos Sąjungos šalių traumų sistemas dėl minėtų nacionalinių ypatumų yra sunku, nes būtų sunku nustatyti, kiek vienas ar kitas veiksnys turi įtakos sėkmingam traumos sistemos funkcionavimui. Lygiai taip pat sunku pasakyti kuri ES valstybių traumos sistema yra geresnė.

6.3. Ikistacionarinė pagalba traumą patyrusiems pacientams ‌

Šiuolaikinės ikistacionarinės pagalbos traumą patyrusiam pacientui gydymo principai užsienio šalyse yra pagrįsti karinių konfliktų metu sukurtomis nuostatomis. Įvykio vietoje ne visi sužeidimai yra iš karto aiškūs. Greitosios medicinos pagalbos personalas moka nustatyti specifinius sužalojimus ir žinoti, kokie jėgų mechanizmai gali sukelti sunkų sužeidimą. Sužalojimo mechanizmas arba specifinio sužalojimo įtarimas nulemia, ar apie skubios pagalbos poreikį bus laiku pranešta traumų centrui, kuris gali tokią pagalbą suteikti. Reikšmingų sužeidimų nustatymo

procesas iš anksto apibrėžiamas pagalbos suteikimo skubumo protokolais. Pagalbos skubumo nustatymo protokolai suteikia galimybę spręsti, ar reikia ir jei reikia į kokią traumos gydymo įstaigą vežti pacientą.

GMP komanda įvykio vietoje atlieka pirminį paciento būklės įvertinimą ir suteikia pirmąją medicinos pagalbą. Medicininis vadovavimas ikistacionariniam traumą patyrusio paciento gydymui yra atliekamas pagal iš anksto sudarytus protokolus (netiesioginis medicininis vadovavimas) arba pagal žodinius gydytojo nurodymus (tiesioginis medicininis vadovavimas).

Protokolai dėl pacientų gydymo yra suderinti su traumos gydymo paslaugų teikėjais: su stacionaro traumos komandos vadovais, skubios medicinos gydytojais, mobiliosios skubios medicinos paslaugų teikimo tarnybos vadovais. Toks komandinis metodas padeda išlaikyti gydymo tęstinumą tarp ikistacionarinio ir stacionarinio traumos gydymo protokolų.

Sunkią traumą patyrusio paciento gydymą ikistacionarinėje aplinkoje sudaro paciento būklės įvertinimas, jo išlaisvinimas (užspaudimo, užgriuvimo atvejais), pradinis gaivinimas ir pervežimas į tinkamą traumos gydymo įstaigą. Svarbiausios specializuotos pagalbos apimtis apribojama šiais veiksmais: kvėpavimo takų atvėrimo, plaučių ventiliacijos, kraujavimo sustabdymo, lūžių stabilizavimo ir stuburo imobilizavimo. Infuzoterapija pradedama pakeliui į ligoninę. Jei paciento išlaisvinimas užtrunka, intraveninė infuzoterapija pradama vietoje, bet dėl to paciento išvežimas iš įvykio vietos neuždelsiamas.

Traumos sistemos ikistacionarinės dalies uždavinys – greito ir saugaus traumą patyrusio paciento pervežimo dėka sumažinti blogas sužeidimo pasekmes. Pacientas pristatomas tiesiai į tą centrą, kuris yra geriausiai aprūpintas priemonėmis ir personalu, galinčiu pasirūpinti pacientu, kaip to reikalauja regiono traumos sistema. Ikistacionarinis personalas gerai žino ir aiškiai supranta šiuos tikslus; jie nustatomi traumos sistemos rekomendacijomis, pagalbos skubumo nustatymo protokolais arba tiesioginiu sveikatos priežiūros vadovų nurodymu. Greitosios pagalbos automobiliai paprastai aplenkia tas gydymo įstaigas, kurios regiono traumos sistemoje nėra pripažintos kaip tinkamas duotos kelionės tikslas, net jei jos yra artimiausios.

Pervertintas ir nepakankamai įvertintas pagalbos suteikimo skubumas. JAV ir Skandinavijos šalyse yra vadovaujamasi principu, kad, pagal nustatytą pagalbos suteikimo skubumą, traumą patyrusius pacientus reikia pristatyti į atitinkamas traumos gydymo įstaigas. Esant netikslumams, pagalbos suteikimo skubumas yra pervertinamas ir į traumų centrus yra vežami nesunkiai sužeisti pacientai arba nepakankamai įvertinamas ir sunkiai sužeisti pacientai

patenka į netraumų centrus. Stengiamasi mažinti nepakankamų įvertinimų skaičių, nes nepakankamai įvertinus pagalbos suteikimo skubumą, yra uždelsiamas intensyvus gydymas ir dėl to gali padidėti mirštamumas arba sergamumas, kurio buvo galima išvengti. Nors pervertinto pagalbos suteikimo skubumo neigiamos pasekmės yra minimalios arba jų visai nebūna, toks pervertinimas traumų centrui sudaro papildomą krūvį ir reikalauja papildomų lėšų. Daugelyje sistemų 5-10 proc. sudarantis nepakankamas įvertinimas yra laikomas neišvengiamu ir yra siejamas su 30-50 proc. pervertinimu. Tam, kad bendruomenėje būtų palaikomas priimtinas nepakankamų įvertinimų lygis, yra reikalingas iki 50 proc. siekiantis pervertinimų skaičius. Aišku, kad medicininė bendruomenė turi labiau susirūpinti nepakankamu pagalbos suteikimo skubumo įvertinimu ir medicininėmis pasekmėmis, kylančiomis dėl netinkamo traumos sistemos naudojimo. Kiekvienos sistemos darbo tobulinimo programoje yra vertinami pagalbos suteikimo skubumo kriterijai, kad sunkiai sužeistiems pacientams būtų suteikiamas aukščiausios kokybės gydymas, neperkraunant priimančių traumų centrų lengvai sužeistais pacientais arba be reikalo juos pervežant dideliais atstumais.

Nepertraukiamo gydymo gerinimas. Sužeisto paciento gydymo galutinių rezultatų gerinimas tiesiogiai priklauso nuo visų paciento gydymo komponentų efektyvaus kontroliavimo, integravimo ir įvertinimo. GMP personalas dalyvauja nuolatiniame kokybės gerinimo procese ir atsiskaito ligoninėms bei regiono sveikatos priežiūros vadovams.

6.4. Traumų centrų kriterijų pagrindimas ‌

Neurochirurgijos paslauga. Galvos sužeidimai užima neproporcingai didelę sužeistų pacientų sergamumo ir mirštamumo dalį. Stuburo sužeidimų skaičius yra mažesnis, tačiau tokių sužeidimų pasekmės yra sunkios tiek pacientui, tiek visuomenei. Išsivysčiusiose šalyse per paskutiniuosius du dešimtmečius žymiai sumažėjo bendras mirštamumas dėl galvos sužeidimų – nuo 30 procentų 1970 m. iki mažiau negu 20 procentų 1990 m. Šis sumažėjimas yra aiškinamas antrinio sužeidimo proceso supratimu. Viena iš svarbiausių išvadų, kuri išplaukia iš klinikinių ir laboratorinių tyrimų, yra ta, kad visa neurologinė žala pasireiškia ne iš karto po įvykio, bet po kelių valandų arba dienų. Šį antrinį pažeidimą galima sušvelninti arba jo iš viso išvengti skiriant pakankamai dėmesio paciento gydymo detalėms, pavyzdžiui, neleidžiant susidaryti hipoksijai ir hipotenzijai, greitai pašalinant sužalotus audinius ir gydant pakilusį intrakranialinį spaudimą. Šias intervencijas reikia pradėti kaip galima greičiau po sužeidimo. Analogiškai, neurochirurginė

intervencija po sunkaus nugaros smegenų sužeidimo – stuburo stabilizavimas ir natūralios anatominės padėties suteikimas ne vėliau kaip praėjus aštuonioms valandoms po sužeidimo, medikamentinis gydymas, o esant reikalui – greita chirurginė dekompresija – žymiai pagerina neurologinę funkciją ir sumažina negalios atvejų skaičių.

Todėl optimizuojant pagalbą traumos atvejais svarbią vietą užima neurochirurgijos paslauga. Neurotraumas gydantys neurochirurgai turi naudotis pasauliniais, nacionaliniais ar gydymo įstaigos patvirtintais sunkių galvos ir stuburo traumų gydymo algoritmais.

Ortopedijos traumatologijos paslauga. Daugiau negu pusė visų hospitalizuotų sužeistų pacientų turi vieną arba daugiau atramos – judėjimo aparato sužeidimų, kurie gali būti pavojingi gyvybei arba dėl kurių galima netekti galūnės. Jie taip pat gali būti rimtos funkcinės negalios priežastimi.

Pacientai, atvykę dėl atskirų kaulų lūžių su negiliais minkštųjų audinių sužeidimais, yra atitinkamai gydomi bet kurioje pakankamai aprūpintoje ligoninėje. Jiems pagalbą teikią chirurgai- traumatologai (mūsų atitikmuo – ortopedai traumatologai). Pacientai, patyrę daugybinių lūžių, su daugybiniais sužeidimais susijusių lūžių, sudėtingų lūžių (dubens, gūžduobės, intraartikulinių ir stuburo) ir gilių minkštųjų audinių sužeidimų, yra tinkami kandidatai atramos – judėjimo aparato gydymui I arba II lygio traumų centre. Kuo sudėtingesnis sužeidimo spektras, tuo yra svarbiau priimti teisingą sprendimą. Pavyzdžiui, greitai stabilizavus proksimalinius ilgųjų kaulų ir stuburo lūžius, galima tikėtis, kad sumažės uždegiminio mediatoriaus susidarymas, katecholamino išsiskyrimas, analgetikų poreikis, mirštamumas ir ligoninės išlaidos. Tačiau planuojant lūžių gydymą, pacientus reikia skirstyti į kategorijas pagal anatominį sužeidimą ir pagal jų reakciją į pradinę pagalbą. Pavyzdžiui, jei pacientas turi nestabilų stipriai kraujuojantį dubens lūžį su galimu vidiniu pilvo kraujavimu, yra reikalinga skubi įvairių specialistų konsultacija. Komanda nusprendžia, ką atlikti pirmiausiai – laparotomiją, angiografiją, stuburo ir/ar dubens lūžio stabilizaciją. Tokie pacientai gydomi I arba II lygio traumų centre, kuris turi patyrusį personalą, pagalbos protokolus ir pakankamai resursų.

Pacientų su judėjimo – atramos aparato traumomis sveikimo fazė dažniausiai būna ilga, nes sužeisti minkštieji audiniai ir kaulai gyja ilgai. Tiek funkcinius, tiek psichologinius gydymo rezultatus pagerina fizinė, psichinė ir profesinė reabilitacija.

Judėjimo – atramos aparato traumas patyrusių pacientų tipai. Atramos – judėjimo aparato traumų turintys pacientai skirstomi į tris skirtingus tipus, nuo kurių priklauso resursų naudojimas.

Pirmo tipo pacientas yra patyręs vieną uždarą atramos – judėjimo aparato sužeidimą, nesusijusį su kitais sužalojimais. Sužeidimą įvertina skubios pagalbos skyriaus gydytojas, laiku kreipdamasis į ortopedinės chirurgijos (ortopedą traumatologą) specialistą. Chirurginė intervencija yra atliekama bendrai sutarus. Nesant indikacijų chirurginiam gydymui, pagalba suteikia bendrosios praktikos chirurgas. Traumos komandos dalyvavimas nebūtinas.

Antram tipui priskiriami asmenys, patyrę pagrindinių ilgųjų kaulų (tame tarpe sąnarinius) lūžius arba tokie sužalojimai yra įtariami. Dėl galimų nepastebėtų gyvybei pavojingų sužeidimų tokių pacientų būklę įvertina traumos komanda. Suteikus pradinę pagalbą ir nustačius, jog kitų galimų sužeidimų nėra, galima pradėti išankstinį agresyvų lūžių stabilizavimą.

Trečią tipą sudaro asmenys, gydomi dėl pagrindinių ilgųjų kaulų bei stuburo daugybinių lūžių ir su jais susijusių antrinių lūžių (tame tarpe sąnarinių) bei sužalojimų už atramos – judėjimo aparato ribų. Šių pacientų paprastai gydomi I arba II lygio traumų centruose.

6.5. Pagalba vaikams traumos atveju ‌

Nuo sužeidimų miršta daugiau vaikų, negu dėl visų kitų priežasčių kartu paėmus. Tie sužeistieji, kurie išgyvena, gali visam gyvenimui likti kamuojami sunkios negalios.

Efektyvus sužeisto vaiko gydymas reikalauja visa apimančio požiūrio, kuriuo remiantis pripažįstama, kad sužeidimas yra didžiausia vaikų sveikatos apsaugos problema, kad reikalinga efektyvi sužalojimų prevencijos strategija, vaikams teikiamos greitosios pagalbos pagerinimas ir geriausios įmanomos kvalifikuotos pagalbos teikimas. Sužeistų vaikų gydymui reikia specialių resursų, kurie išsivysčiusiose šalyse yra kiekviename sužeistus vaikus gydančiame traumų centre. Traumos sistemose sprendžiami sužeistų vaikų unikalių poreikių klausimai.

Nepriklausomai nuo amžiaus, sužeisti pacientai vis dar dažniausiai miršta arba lieka invalidais dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo. Yra žinomi nuo amžiaus priklausantys sužalojimo modeliai. Vaikai gali būti skirstomi į tris skirtingas grupes. Skirtumai tarp amžiaus grupių padeda atskleisti vaikų sužeidimų pobūdį.

• Kūdikiai, vaikščioti pradedantys ir priešmokyklinio amžiaus vaikai (iki 5 metų amžiaus) labiausiai rizikuoja pargriūti ir dėl to dažniausiai susižeidžia galvą (atskiras uždaras galvos sužeidimas).

• 6-12 m. amžiaus vaikai dažniausiai patenka į autoavarijas, kaip pėstieji, dviratininkai arba saugos diržų neprisisegę keleiviai automobiliuose.

• Paaugliai dažnai įsitraukia į rizikingą veiklą. Šiems pacientams gydyti reikia programų, kuriose suderinami vaiko psichologiniai reikalavimai su suaugusiojo fiziniais poreikiais. Reikalavimai sveikatos traumų centrui, teikiančiam pagalbą sužalotam vaikui.

Pagalbą vaikams traumos atvejais užsienio šalyse teikia įprastiniai traumų centrai, veikiantys bendrųjų ligoninių bazėje (teikiantys pagalbą tiek suaugusiems, tiek vaikams) arba vaikų traumų centrai, veikiantys vaikų ligoninės bazėje (pvz., JAV, Australija). Sužeistas pediatrinis pacientas turi specialių poreikių, kuriuos optimaliai galima patenkinti traumos gydymą atliekančios vaikų ligoninės aplinkoje. Deja, dėl riboto vaikų ligoninių skaičiaus ir dėl jų geografinio pasiskirstymo, ne visi pediatriniai pacientai gali būti gydomi šiose institucijose. Todėl pagalbą vaikams traumos atvejai teikia ir kiti traumos sistemos dalyviai.

Traumų centras bendro profilio ligoninės bazėje. Kiekvienam sužeistus vaikus priimančiam traumų centrui JAV keliami papildomi reikalavimai: chirurgas, išmanantis ir pasirengęs tinkamai gydyti sužeistus pediatrinius pacientus, skubios pagalbos skyriuje išskirta ir specialiai paruošta zona vaikams, kurioje dirba atitinkamai paruoštas personalas; kiekvienas traumų centro skyrius, priimantis sužalotus vaikus, turi specialią įrangą, reikalingą kūdikių ir vaikų gaivinimui, operacijoms ir pooperaciniam gydymui; laboratorijoje naudojam mikromėginių technika. Taip pat išskiriama vieta vaikams prižiūrėti. Kritinėje būklėje esantiems sužalotiems vaikams iš specialiai paruoštų chirurgijos ir pediatrijos specialistų ligoninėje yra sudarytos pediatrinės intensyvaus gydymo komandos arba imamasi priemonių tokius vaikus pervežti į atitinkamų resursų turintį traumų centrą. Pagal traumos programą nustatomi, įvertinami ir sureguliuojami specifiniai algoritmai pediatriniams pacientams. Be to, bet koks vaikų nepriimantis traumų centras vis tiek privalo turėti pakankamai išteklių vaiką gaivinti, stabilizuoti jo būklę ir organizuoti bei paruošti sunkią traumą patyrusį vaiką pervežimui.

Traumų centras vaikų ligoninės bazėje. JAV vaikų ligoninės, kurios veikia kaip traumų centrai, aktyviai bendradarbiauja su visomis kitomis vaikus gydančiomis įstaigomis. Vaikų

ligoninė yra savarankiška institucija arba atskiras administracinis vienetas didesnėje ligoninių organizacijoje.

Tam, kad traumos komandos nariai turėtų gerus klinikinius įgūdžius, pediatrinio traumų centro medikai turi pakankamai didelę sunkiai sužeistų vaikų gydymo stacionare patirtį. Kaip ir suaugusiuosius gydančioje įstaigoje, medikų komanda sužeistam vaikui gydyti atvyksta nedelsiant. I lygio centrai paprastai įsikūrę didmiesčiuose ir savo traumos sistemoje atlieka vadovaujantį vaidmenį gydant sužeistus vaikus. Jei I lygio centro nėra, vadovaujantį vaidmenį kuriant sistemą atlieka II lygio centras. Jei vaikų ligoninės nėra, šią funkciją atlieka kiti traumų centrai. Visais šiais atvejais sužeistų vaikų gydymui galioja aukščiau minėti minimalūs reikalavimai.

7. GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ GEOGRAFINIS ‌

IŠDĖSTYMAS LIETUVOJE

2007 m. pradžioje Lietuvoje buvo 50 įstaigų, realiai teikiančių stacionarias chirurgijos ir/arba ortopedijos traumatologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 15 d. Nr. 24 įsakymu „Dėl skubios sveikatos priežiūros pagalbos užtikrinimo“ skubią konsultacinę tretinio sveikatos priežiūros lygio chirurginę ir ortopedinę-traumatologinę pagalbą organizuoja: Kauno medicinos universiteto klinikos (paslaugas teikia Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės bei Telšių apskritims) ir Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ (paslaugas teikia Panevėžio, Šiaulių, Utenos bei Vilniaus apskritims).

Remiantis tuo pačiu įsakymu, skubią konsultacinę antrinio asmens sveikatos priežiūros lygio chirurginę ir/arba ortopedinę-traumatologinę pagalbą organizuoja: Kauno medicinos universiteto klinikos (teikia paslaugas Kauno, Alytaus bei Marijampolės apskritims), Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ (teikia paslaugas Utenos bei Vilniaus apskritims), Klaipėdos apskrities ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Klaipėdos vaikų ligoninė (teikia paslaugas Klaipėdos, Tauragės bei Telšių apskritims), Šiaulių ligoninė (teikia paslaugas Šiaulių apskričiai) bei Panevėžio ligoninė (teikia paslaugas Panevėžio apskričiai).

Neurochirurginė stacionaro pagalba teikiama Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos universitetinėje, Šiaulių bei Panevėžio ligoninėse.

Chirurgijos bei ortopedijos traumatologijos paslaugos nėra teikiamos Neringos, Rietavo, Pagėgių, Kazlų Rūdos bei Kalvarijos savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus) ligoninės taip pat aptarnauja ir pastarųjų rajonų savivaldybių gyventojus. Kitų rajonų savivaldybėse veikia po vieną gydymo įstaigą teikiančią chirurgijos ir/arba ortopedijos traumatologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

21. Pav. Chirurgijos ir/arba ortopedijos traumatologijos paslaugas teikiančios įstaigos

Šaltinis: autorių tyrimas

Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia greitosios medicinos pagalbos stotys/skyriai, turinčios juridinio asmens statusą ir atitinkančios bendruosius greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimus. GMP įstaigos teikia paslaugas nustatytoje teritorijoje ir pasirašius paslaugų teikimo sutartį su teritorine ligonių kasa. Apskrities gydytojas koordinuoja greitosios medicinos pagalbos veiklą apskrityje. Greitosios medicinos pagalbos stotis ir skyrius sudaro išvažiuojamosios brigados ir iškvietimus priimančios, registruojančios ir informaciją greitosios medicinos pagalbos brigadoms perduodančios greitosios medicinos pagalbos stočių ir skyrių dispečerinės.

2007 m. pradžioje Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikė savivaldybių įsteigtos viešosios įstaigos greitosios medicinos pagalbos stotys ir pirminės sveikatos priežiūros

įstaigų padaliniai greitosios medicinos pagalbos skyriai (16 stočių ir 42 skyriai) ir 2 privačios įmonės.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog didžioji dalis GMP įstaigų turi vos po 2-3 brigadas. Lietuvoje taip pat veikia 4 įstaigos, kuriose dirba vos po 1 GMP brigadą. Šie faktai leidžia daryti prielaidą, jog GMP įstaigų tinklas nėra optimalus ir pagalba galėtų būti teikiama efektyviau.

22. Pav. GMP įstaigų tinklas

Šaltinis: autorių tyrimas

8. ASPĮ GALIMYBĖS TEIKTI PAGALBĄ TRAUMAS PATYRUSIEMS PACIENTAMS ‌

Siekiant įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų galimybes teikti pagalbą traumas patyrusiems pacientams, buvo vertintos teikiamų paslaugų apimtys, įstaigų infrastruktūros išvystymas, įstaigose dirbančių ortopedų traumatologų, chirurgų ir anesteziologų reanimatologų skaičius bei įstaigų pasiekiamumas.

8.1. ASPĮ paslaugų, teikiamų traumas patyrusiems pacientams,‌

vertinimas

Šioje dalyje buvo vertinama ligoninių teikiamų paslaugų traumas patyrusiems pacientams apimtis pagal sekančius kriterijus:

• Besikreipusių į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, traumas patyrusių pacientų skaičius;

• Suteiktų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, traumas patyrusiems pacientams, skaičius;

• Ligoninėje atliktų operacijų, traumas patyrusiems pacientams, skaičius.

Siekiant pademonstruoti apibendrintus vertinimus pagal visus kriterijus, buvo suskaičiuota kiekvienos įstaigos teikiamų paslaugų apimties dalis tarp visų Lietuvos ligoninių. Ligoninėms, kurios nepateikė duomenų tyrimui, buvo suteikta tokia dalis, kaip ir ligoninėms esančioms savivaldybėse, turinčiose panašų gyventojų skaičių. Buvo vertintos skirtingos alternatyvos priklausomai nuo to, koks traumų centrų plėtros modelis būtų pasirinktas: visose ligoninėse, 7-e, 12-e ar 13-e didžiausių Lietuvos ligoninių, taip pat 5-e 10-e regionuose, nurodant kiekvienos įstaigos svorį regione.

23. Pav. Atvykusių į priėmimo skyrių traumas patyrusių pacientų skaičius 2006 m., vnt.

Šaltinis: autorių tyrimas

UAB „EUROINTEGRACIJOS PROJEKTAI“

59

Kupiškio Anykščių Zarasų Varėnos Švenčionių Prienų Širvintų Lazdijų Pakruojo Joniškio

Druskininkų Kelmės Šilalės Visagino Kaišiadorių N. Akmenės Jurbarko Šakių

Biržų Elektrėnų Raseinių Pasvalio

Radviliškio Šilutės Trakų Šalčininkų Rokiškio Kretingos Utenos

Jonavos Vilkaviškio Tauragės Kėdainių Plungės

Ukmergės VULSK

Mažeikų KAL

Marijampolės

VUVL

Telšių Alytaus KUL

Panevėžio KVL

Šiaulių

50000

40000

30000

20000

10000

KMUK KRKL VGPUL

Kupiškio Pakruojo Prienų Kaišiadorių Širvintų

24. Pav. Gydytų stacionare traumas patyrusių pacientų skaičius 2006 m., vnt.

Šaltinis: autorių tyrimas

Švenčionių

Trakų Elektrėnų Pasvalio Kretingos Zarasų Lazdijų

N. Akmenės

KVL

Šilalės Raseinių Vilkaviškio Kelmės Šalčininkų Šakių Joniškio

Druskininkų Kėdainių Xxxxxxxx Xxxxxxx Tauragės Varėnos Rokiškio Biržų

Jonavos

Marijampolės Anykščių Jurbarko Radviliškio

Mažeikų Ukmergės Plungės Telšių Utenos VUVL VULSK KAL KRKL

Alytaus Panevėžio KUL

Šiaulių

60000

6000

5000

4000

3000

2000

1000

KMUK VGPUL

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ, TEIKIAMŲ TRAUMAS PATYRUSIEMS PACIENTAMS, OPTIMIZAVIMO GALIMYBIŲ STUDIJA

6000

5000

4000

3000

2000

1000

Kupiškio Pakruojo Prienų Kaišiadorių Širvintų

Švenčionių Trakų

Elektrėnų Pasvalio Kretingos Zarasų Lazdijų

N. Akmenės KVL

Šilalės Raseinių Vilkaviškio Xxxx ės Šalčininkų Šakių

Joniškio

Druskininkų Kėdainių Xxxxxxxx Xxxxxxx

Tauragės Varėnos Rokiškio Biržų

Jonavos

Marijam polės Anykščių

Jurbarko

Radviliškio Mažeikų Ukmergės Plungės Telšių

Utenos VUVL VULSK KAL KRKL

Alytaus

Panevėžio KUL

Šiaulių KMUK VGPUL

25. Pav. Atliktų operacijų skaičius traumas patyrusiems pacientams 2006 m., vnt.

Šaltinis: autorių tyrimas

4. Lentelė. 1 Alternatyva: Visų Lietuvos ligoninių suteiktos paslaugos traumas patyrusiems pacientams ir jų dalis tarp visų suteiktų paslaugų

Ligoninė	Kreipėsi į priėmimo skyrių		Gydėsi stacionare		Atlikta operacijų		Xxxxxxxx, proc.
Ligoninė	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx, proc.
VGPUL	53415	17,9	5649	10,7	5683	14,5	14,4
KMUK	27263	9,1	5599	10,6	4381	11,2	10,3
Šiaulių	16444	5,5	4633	8,8	3474	8,9	7,7
KRKL	29290	9,8	2190	4,1	1560	4	6
KUL	13550	4,5	2780	5,3	2780	7,1	5,6
Panevėžio	13940	4,7	3180	6	2356	6	5,6
Alytaus	11962	4	1965	3,7	n.d.	4,2	4
VUVL	7361	2,5	2601	4,9	789	2	3,1
KAL	5548	1,9	1412	2,7	1462	3,7	2,8
KVL	15614	5,2	1013	1,9	312	0,8	2,7
VULSK	4271	1,4	1565	3	1065	2,7	2,4
Telšių	7589	2,5	845	1,6	720	1,8	2
Mažeikų	5107	1,7	1176	2,2	600	1,5	1,8

Ligoninė Utenos	Kreipėsi į priėmimo skyrių		Gydėsi stacionare		Atlikta operacijų		Xxxxxxxx, proc. 1,6
Ligoninė Utenos	3492	1,2	965	1,8	738	1,9	Xxxxxxxx, proc. 1,6
Marijampolės	6023	2	749	1,4	494	1,3	1,6
Ukmergės	3994	1,3	876	1,7	662	1,7	1,6
Plungės	3945	1,3	543	1	670	1,7	1,4
Radviliškio	2735	0,9	862	1,6	592	1,5	1,4
Kėdainių	3548	1,2	953	1,8	379	1	1,3
Jonavos	3535	1,2	580	1,1	485	1,2	1,2
Tauragės	3540	1,2	560	1,1	416	1,1	1,1
Jurbarko	2137	0,7	608	1,2	537	1,4	1,1
Biržų	2325	0,8	645	1,2	459	1,2	1,1
Rokiškio	2968	1	534	1	429	1,1	1
Šilutės	2737	0,9	n.d.	1,1	n.d.	1	1
Vilkaviškio	3539	1,2	472	0,9	336	0,9	1
Šakių	2211	0,7	n.d.	1	354	0,9	0,9
Šalčininkų	n.d.	1	409	0,8	n.d.	0,9	0,9
Kretingos	3154	1,1	549	1	194	0,5	0,9
Anykščių	983	0,3	512	1	502	1,3	0,9
Visagino	1899	0,6	480	0,9	384	1	0,8
Joniškio	1694	0,6	n.d.	1	n.d.	0,9	0,8
Kelmės	1790	0,6	n.d.	1	339	0,9	0,8
Raseinių	2419	0,8	433	0,8	330	0,8	0,8
Šilalės	1889	0,6	532	1	325	0,8	0,8
N. Akmenės	2077	0,7	477	0,9	n.d.	0,8	0,8
Kaišiadorių	2019	0,7	709	1,3	115	0,3	0,8
Druskininkų	1770	0,6	402	0,8	375	1	0,8
Varėnos	1146	0,4	351	0,7	427	1,1	0,7
Pasvalio	2608	0,9	385	0,7	172	0,4	0,7
Elektrėnų	2370	0,8	404	0,8	171	0,4	0,7
Lazdijų	1373	0,5	403	0,8	263	0,7	0,6
Trakų	2886	1	228	0,4	146	0,4	0,6
Švenčionių	1209	0,4	369	0,7	136	0,3	0,5
Zarasų	1084	0,4	244	0,5	220	0,6	0,5
Širvintų	1358	0,5	219	0,4	128	0,3	0,4
Prienų	1249	0,4	284	0,5	85	0,2	0,4
Pakruojo	1576	0,5	246	0,5	57	0,1	0,4
Kupiškio	714	0,2	34	0,1	16	0	0,1

Šaltinis: autorių tyrimas

5. Lentelė. 2 alternatyva: 13-os daugiausiai paslaugų teikiančių Lietuvos ligoninių suteiktos paslaugos traumas patyrusiems pacientams ir jų dalis tarp visų suteiktų

paslaugų

Ligoninė	Kreipėsi į priėmimo skyrių		Gydėsi stacionare		Atlikta operacijų		Xxxxxxxx, proc.
Ligoninė	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx, proc.
VGPUL	53415	29,0	5649	17,6	5683	22,9	23,1
KMUK	27263	14,8	5599	17,4	4381	17,6	16,6
Šiaulių	16444	8,9	4633	14,4	3474	14,0	12,4
KUL	13550	7,3	2780	8,7	2780	11,2	9,1
Panevėžio	13940	7,6	3180	9,9	2356	9,5	9,0
Alytaus	11962	6,5	1965	6,1	n.d.	6,6	6,4
VUVL	7361	4,0	2601	8,1	789	3,2	5,1
KVL	15614	8,5	1013	3,2	312	1,3	4,3
VULSK	4271	2,3	1565	4,9	1065	4,3	3,8
Telšių	7589	4,1	845	2,6	720	2,9	3,2
Utenos	3492	1,9	965	3,0	738	3,0	2,6
Marijampolės	6023	3,3	749	2,3	494	2,0	2,5
Tauragės	3540	1,9	560	1,7	416	1,7	1,8

Šaltinis: autorių tyrimas

6. Lentelė. 3 alternatyva: 12-os daugiausiai paslaugų teikiančių Lietuvos ligoninių suteiktos paslaugos traumas patyrusiems pacientams ir jų dalis tarp visų suteiktų

paslaugų

Ligoninė	Kreipėsi į priėmimo skyrių		Gydėsi stacionare		Atlikta operacijų		Xxxxxxxx, proc.
Ligoninė	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx, proc.
VGPUL	53415	29,6	5649	18,5	5683	23,9	24,0
KMUK	27263	15,1	5599	18,3	4381	18,4	17,3
Šiaulių	16444	9,1	4633	15,2	3474	14,6	13,0
KUL	13550	7,5	2780	9,1	2780	11,7	9,4
Panevėžio	13940	7,7	3180	10,4	2356	9,9	9,4
Alytaus	11962	6,6	1965	6,4	n.d.	6,9	6,7
VUVL	7361	4,1	2601	8,5	789	3,3	5,3
KVL	15614	8,7	1013	3,3	312	1,3	4,4
Telšių	7589	4,2	845	2,8	720	3,0	3,3
Utenos	3492	1,9	965	3,2	738	3,1	2,7
Marijampolė s	6023	3,3	749	2,5	494	2,1	2,6
Tauragės	3540	2,0	560	1,8	416	1,7	1,8

Šaltinis: autorių tyrimas

7. Lentelė. 4 alternatyva: 7-ų daugiausiai paslaugų teikiančių Lietuvos ligoninių suteiktos paslaugos traumas patyrusiems pacientams ir jų dalis tarp visų suteiktų

paslaugų

Ligoninė	Kreipėsi į priėmimo skyrių		Gydėsi stacionare		Atlikta operacijų		Xxxxxxxx, proc.
Ligoninė	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx, proc.
VGPUL	53415	36,2	5649	22,2	5683	28,7	29,0
KMUK	27263	18,5	5599	22,0	4381	22,2	20,9
Šiaulių	16444	11,1	4633	18,2	3474	17,6	15,6
KUL	13550	9,2	2780	10,9	2780	14,1	11,4
Panevėžio	13940	9,4	3180	12,5	2356	11,9	11,3
VUVL	7361	5,0	2601	10,2	789	4,0	6,4
KVL	15614	10,6	1013	4,0	312	1,6	5,4

Šaltinis: autorių tyrimas

8. Lentelė. 5 alternatyva: 10-e Lietuvos regionų suteiktos paslaugos traumas patyrusiems pacientams ir jų dalis tarp visų suteiktų paslaugų

Apskritis	Kreipėsi į priėmimo skyrių		Gydėsi stacionare		Atlikta operacijų		Xxxxxxxx, proc.
Apskritis	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx, proc.
Vilniaus aps.	79750	26,7	12320	23,3	9125	23,3	24,5
Kauno aps.	69323	23,2	10748	20,4	7335	18,7	20,8
Klaipėdos aps.	40603	13,6	6334	12,0	5133	13,1	12,9
Šiaulių aps.	26316	8,8	7284	13,8	5122	13,1	11,9
Panevėžio aps.	22555	7,6	4778	9,0	3432	8,8	8,5
Marijampolės aps.	11773	3,9	1753	3,3	1184	3,0	3,4
Alytaus aps.	16251	5,4	3121	5,9	2702	6,9	6,1
Telšių aps.	16641	5,6	2564	4,9	1990	5,1	5,2
Utenos aps.	7458	2,5	2201	4,2	1844	4,7	3,8
Tauragės aps.	7566	2,5	1700	3,2	1278	3,3	3,0

Šaltinis: autorių tyrimas

9. Lentelė. 6 alternatyva: 5-e Lietuvos regionuose suteiktos paslaugos traumas patyrusiems pacientams, jų dalis tarp visų suteiktų paslaugų ir kiekvienos ligoninės

dalis regione

Zona ir ligoninė	Kreipėsi į priėmimo skyrių		Gydėsi stacionare		Atlikta operacijų		Xxxxxxxx, proc.
Zona ir ligoninė	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx, proc.
Vilniaus zona	96001	32,2	15441	29,2	11827	30,2	30,5
VGPUL	53415	55,6	5649	36,6	5683	36,8	43,0

Zona ir ligoninė	Kreipėsi į priėmimo skyrių		Gydėsi stacionare		Atlikta operacijų		Xxxxxxxx, proc.
Zona ir ligoninė	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx, proc.
Alytaus	11962	12,5	1965	12,7	n.d.	10,6	11,9
VUVL	7361	7,7	2601	16,8	789	5,1	9,9
VULSK	4271	4,4	1565	10,1	1065	6,9	7,2
Ukmergės	3994	4,2	876	5,7	662	4,3	4,7
Šalčininkų	n.d.	3,0	409	2,6	n.d.	2,2	2,6
Druskininkų	1770	1,8	402	2,6	375	2,4	2,3
Varėnos	1146	1,2	351	2,3	427	2,8	2,1
Elektrėnų	2370	2,5	404	2,6	171	1,1	2,1
Lazdijų	1373	1,4	n.d.	2,6	263	1,7	1,9
Trakų	2886	3,0	228	1,5	146	0,9	1,8
Švenčionių	1209	1,3	369	2,4	136	0,9	1,5
Širvintų	1358	1,4	219	1,4	128	0,8	1,2
Kauno zona	81096	27,2	12501	23,7	8519	21,8	24,2
KMUK	27263	33,6	5599	44,8	4381	51,4	43,3
KRKL	29290	36,1	2190	17,5	1560	18,3	24,0
Marijampolės	6023	7,4	749	6,0	494	5,8	6,4
Kėdainių	3548	4,4	953	7,6	379	4,4	5,5
Jonavos	3535	4,4	580	4,6	485	5,7	4,9
Vilkaviškio	3539	4,4	472	3,8	336	3,9	4,0
Šakių	2211	2,7	n.d.	4,3	354	4,2	3,7
Raseinių	2419	3,0	433	3,5	330	3,9	3,4
Kaišiadorių	2019	2,5	709	5,7	115	1,3	3,2
Prienų	1249	1,5	284	2,3	85	1,0	1,6
Klaipėdos zona	48169	16,2	8034	15,2	6411	16,4	15,9
KUL	13550	28,1	2780	34,6	2780	43,4	35,4
KAL	5548	11,5	1412	17,6	1462	22,8	17,3
KVL	15614	32,4	1013	12,6	312	4,9	16,6
Tauragės	3540	7,3	560	7,0	416	6,5	6,9
Jurbarko	2137	4,4	608	7,6	537	8,4	6,8
Šilutės	2737	5,7	n.d.	7,2	n.d.	6,0	6,3
Kretingos	3154	6,5	549	6,8	194	3,0	5,5
Šilalės	1889	3,9	532	6,6	325	5,1	5,2
Šiaulių zona	42957	14,4	9848	18,7	7112	18,2	17,1
Šiaulių	16444	38,3	4633	47,0	3474	48,8	44,7
Telšių	7589	17,7	845	8,6	720	10,1	12,1
Mažeikų	5107	11,9	1176	11,9	600	8,4	10,8
Plungės	3945	9,2	543	5,5	670	9,4	8,0
Radviliškio	2735	6,4	862	8,8	592	8,3	7,8
Kelmės	1790	4,2	n.d.	5,4	339	4,8	4,8
Joniškio	1694	3,9	n.d.	5,4	n.d.	5,0	4,8
N. Akmenės	2077	4,8	477	4,8	n.d.	4,3	4,7
Pakruojo	1576	3,7	246	2,5	57	0,8	2,3
Panevėžio zona	30013	10,1	6979	13,2	5276	13,5	12,3
Panevėžio	13940	46,4	3180	45,6	2356	44,7	45,6
Utenos	3492	11,6	965	13,8	738	14,0	13,2

Zona ir ligoninė	Kreipėsi į priėmimo skyrių		Gydėsi stacionare		Atlikta operacijų		Xxxxxxxx, proc.
Zona ir ligoninė	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx, proc.
Biržų	2325	7,7	645	9,2	459	8,7	8,6
Rokiškio	2968	9,9	534	7,7	429	8,1	8,6
Visagino	1899	6,3	480	6,9	384	7,3	6,8
Anykščių	983	3,3	512	7,3	502	9,5	6,7
Pasvalio	2608	8,7	385	5,5	172	3,3	5,8
Zarasų	1084	3,6	244	3,5	220	4,2	3,8
Kupiškio	714	2,4	34	0,5	16	0,3	1,1

Šaltinis: autorių tyrimas

10. Lentelė. Pacientų skaičius, gydytų chirurgijos bei ortopedijos traumatologijos profilio skyriuose ir dalis tarp jų traumas patyrusių pacientų, 2006 m.

Ligoninė	Iš viso	Traumos pacientai	Traumos pacientų dalis, proc.
KRKL	3950	2190	55
N. Akmenės	867	477	55
Kaišiadorių	1317	709	54
Kėdainių	1847	953	52
Jurbarko	1239	608	49
KVL	2098	1013	48
Mažeikių*	2450	1176	48
Utenos	2216	965	44
Telšių	1974	845	43
Švenčionių	876	369	42
Joniškio*	898	377	42
Biržų	1547	645	42
Širvintų	535	219	41
Rokiškio	1343	534	40
Šilalės	1351	532	39
Anykščių	1308	512	39
Lazdijų*	732	271	37
Elektrėnų*	673	249	37
Kelmės*	1376	509	37
KUL	7517	2780	37
Pakruojo	666	246	37
Prienų	769	284	37
Radviliškio	2351	862	37
Varėnos	975	351	36
Zarasų	699	244	35
Šalčininkų	1185	409	35
Raseinių	1290	433	34
Jonavos	1747	580	33
Kretingos	1692	549	32
VGPUL	17481	5649	32

Ligoninė	Iš viso	Traumos pacientai	Traumos pacientų dalis, proc.
Ukmergės	2725	876	32
Pasvalio	1251	385	31
Visagino	1561	480	31
Šiaulių	15160	4633	31
Trakų	802	228	28
Šakių	588	144	24
Tauragės	2306	560	24
Panevėžio	13593	3180	23
Alytaus	8468	1965	23
Marijampolės	3343	749	22
Druskininkų	1895	402	21
Vilkaviškio	2284	472	21
KAL	7462	1477	20
KMUK	35483	5599	16
Kupiškio	334	34	10
Plungės	6427	543	8
VULSK	18874	1565	8
Šilutės	1057	32	3
VUVL	n.d.	n.d.

Šaltinis: autorių tyrimas

Didžiausia dalis traumą patyrusių pacientų gydoma Kauno raudonojo kryžiaus ligoninėje, kur šios grupės pacientai sudarė daugiau nei pusė visų chirurgijos bei ortopedijos traumatologijos profilio skyrių pacientų. Kauno medicinos universiteto klinikos ir VUL „Santariškių klinikose“ traumas patyrę pacientai sudarė tik 16 ir 8 proc. visų skyriuose hospitalizuotų pacientų. Šiose ligoninėse teikiamas platus spektras chirurginio profilio paslaugų, kuris reikšmingai įtakojo mažą traumatologinių pacientų dalį.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų traumas patyrusiems pacientams, vertinimo apibendrinimas

Pagal teikiamų paslaugų traumas patyrusiems pacientams apimtis galima išskirti šešias ligonines, kuriose teikiama daugiausiai paslaugų – tai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Kauno medicinos universiteto klinikos, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Šiaulių ligoninė, Panevėžio ligoninė ir Kauno raudonojo kryžiaus ligoninė. Istoriškai susiklostė, kad kiekviename Lietuvos regione yra po vieną ligoninę, kuri užima pagrindinę vietą teikiant paslaugas traumas patyrusiems pacientams. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik Kauno medicinos universiteto klinikose, Šiaulių ligoninėje ir Panevėžio ligoninėje teikiamos paslaugos tiek

suaugusiems, tiek vaikams. Dėl šios priežasties nemažai paslaugų traumas patyrusiems pacientams Vilniuje teikia Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, o Klaipėdoje – Klaipėdos vaikų ligoninė. Tuo tarpu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje paslaugų teikimą traumas patyrusiems suaugusiems pacientams iš dalies dubliuoja VUL „Santariškių klinikos“, Kauno raudonojo kryžiaus ligoninė ir Klaipėdos apskrities ligoninė ir nors šiose ligoninėse suteikiama nemažai paslaugų traumas patyrusiems pacientams, tačiau jų svoris yra gerokai mažesnis paminėtuose regionuose nei daugiausiai paslaugų suteikiančiose ligoninėse. Kitą vertus, Šiaulių ir Panevėžio regione daugelis paslaugų teikiama tik Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno medicinos universiteto klinikose ir VUL „Santariškių klinikose“ gydytų chirurgijos ir traumatologijos skyriuose traumas patyrusių pacientų dalis yra pati mažiausia lyginant su kitomis didžiosiomis ligoninėmis. Tarp kitų įstaigų, kuriose suteikiamas nemažas kiekis paslaugų traumas patyrusiems pacientams, paminėtinos apskričių ligoninės (Utenos, Alytaus, Marijampolės, Telšių ir Tauragės) bei Mažeikių, Plungės, Kėdainių ir Ukmergės ligoninės.

Pagal atvykusių į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių asmenų skaičių, labai ženklai išsiskyrė didžiųjų miestų ligoninės – Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Kauno medicinos universiteto klinikos, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Šiaulių ligoninė, Panevėžio ligoninė, Klaipėdos vaikų ligoninė ir Kauno raudonojo kryžiaus ligoninė. Šiose įstaigose per metus į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių dėl traumų atvyksta daugiau nei 10000 pacientų.

Kita ligoninių grupė, kuriai priklauso aukščiau nepaminėtos apskričių ir kai kurios rajoninės ligoninės, lyginat su aukščiau aprašyta grupe priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose aptarnauja nuo 3 tūkst. iki 7 tūkst. traumas patyrusių pacientų per metus. Pažymėtina, kad aptarnaujamų gyventojų skaičiaus skirtumas tarp pastarosios grupės ligoninių ir didžiųjų Lietuvos ligoninių aptarnaujamų traumą patyrusių pacientų buvo daugiau nei 4 tūkst. pacientų.

Ligoninių, kurios priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose aptarnauja mažiau nei 3 tūkst. pacientų, galimybė traumatologinę pagalbą, dėl sparčiai augančio gydytojų darbo užmokesčio ir chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos gydytojų trūkumo, ateityje gali būti labai apribota. Vidutiniškai šios ligoninės per dieną aptarnauja mažiau nei 8 traumas patyrusius pacientus, jei darysime prielaidą, jog skyrius dirba 365 dienas per metus. Esant tokiai traumos pacientų apimčiai, ligoninėms nebus ekonomiškai tikslinga išlaikyti ortopedo traumatologo etatą bei užtikrinti traumatologinės pagalbos teikimą visą parą.

8.2. ASPĮ infrastruktūros, skirtos teikti paslaugas traumas patyrusiems pacientams, vertinimas ‌

Šioje dalyje vertinome sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, skirtą teikti paslaugas traumas patyrusiems pacientams pagal sekančius kriterijus:

• Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos profilio lovų skaičius;

• Operacinių skaičius;

• Reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų skaičius;

• Ligoninėje atliekami instrumentiniai tyrimai;

• Traumatologinių profilių skaičius ligoninėje.

Siekiant pademonstruoti apibendrintus vertinimus pagal visus kriterijus, buvo suskaičiuota kiekvienos įstaigos infrastruktūros apimties dalis tarp visų Lietuvos ligoninių. Ligoninėms, kurios nepateikė duomenų tyrimui, buvo suteikta tokia dalis, kaip ir ligoninėms esančioms savivaldybėse, turinčiose panašų gyventojų skaičių. Buvo vertintos skirtingos alternatyvos priklausomai nuo to, koks traumų centrų plėtros modelis būtų pasirinktas – visose ligoninėse, 7-e, 12-e ar 13-e didžiausių Lietuvos ligoninių, taip pat 5-e ar 10-e regionų, nurodant kiekvienos įstaigos svorį regione.

26. Pav. Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos profilio lovų skaičius, 2006 m.

Šaltinis: autorių tyrimas

UAB „EUROINTEGRACIJOS PROJEKTAI“

69

Kupiškio Prienų Plungės Širvintų Šakių Švenčionių Varėnos Joniškio Pakruojo Šilutės Zarasų

N. Akmenės

Kelmės Kaišiadorių Trakų Šilalės Pasvalio Lazdijų Šalčininkų Rokiškio Biržų Elektrėnų Jurbarko Raseinių Radviliškio KVL

Jonavos Kretingos Visagino Kėdainių Vilkaviškio Anykščių Ukmergės Druskininkų VUVL

Telšių

Mažeikų Alytaus Tauragės Utenos

Marijampolės KAL

KRKL

Panevėžio KUL

600

500

400

300

200

100

Šiaulių VGPUL VULSK KMUK

Joniškio Prienų Širvintų Zarasų Švenčionių Pakruojo Varėnos Kaišiadorių Lazdijų Trakų Jonavos Rokiškio Pasvalio Vilkaviškio Elektrėnų Kretingos Anykščių Utenos Tauragės Plungės Šilalės Šalčininkų Kelmės Kupiškio Biržų

27. Pav. Ligoninių operacinių skaičius, 2006 m.

Šaltinis: autorių tyrimas

Jurbarko Raseinių Visagino Radviliškio Druskininkų N. Akmenės Šilutės Telšių Kėdainių

Mažeikų KRKL KVL

Ukmergės

Šakių VUVL

Marijampolės Alytaus Panevėžio KAL

800

700

Šiaulių KUL VGPUL VULSK KMUK

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ, TEIKIAMŲ TRAUMAS PATYRUSIEMS PACIENTAMS, OPTIMIZAVIMO GALIMYBIŲ STUDIJA

Prienų Širvintų Zarasų Varėnos Šilalės Šalčininkų Švenčionių Kaišiadorių Lazdijų Plungės Kelmės

Jonavos Biržų Vilkaviškio N. Akmenės Jurbarko Šakių

Pakruojo Trakų Rokiškio Raseinių Visagino Telšių

Joniškio Kupiškio Pasvalio Elektrėnų Kretingos Šilutės Anykščių Radviliškio Druskininkų Utenos Kėdainių KVL

Mažeikų Ukmergės KRKL

Tauragės Alytaus VUVL

Marijampol

KAL

Šiaulių Panevėžio KUL VGPUL VULSK KMUK

28. Pav. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių lovų skaičius, 2006 m.

Šaltinis: autorių tyrimas

11. Lentelė. Ligoninėje atliekami instrumentiniai tyrimai 13

Ligoninė	Elektrokardiografinis t.	Rentgenologinis t.	Angiografinis t.	Ultragarsinis t.	Kompiuterizuota tomografija	Magnetinis rezonansas
VULSK	1	1	1	1	1	1
VUVL	1	1	1	1	1	1
KUL	1	1	1	1	1	1
Panevėžio	1	1	1	1	1	1
KMUK	1	1	1	1	1	1
Šiaulių	1	1	1	1	1	1
VGPUL	1	1	1	1	1	1
KAL	1	1	1	1	1	1
Druskininkų	1	1	0	1	1	0
Pasvalio	1	1	0	1	1	0
Rokiškio	1	1	0	1	1	0
Utenos	1	1	0	1	1	0

13 1 – Tyrimas atliekamas, 0 – tyrimas neatliekamas.

Ligoninė	Elektrokardiografinis t.	Rentgenologinis t.	Angiografinis t.	Ultragarsinis t.	Kompiuterizuota tomografija	Magnetinis rezonansas
Vilkaviškio	1	1	0	1	1	0
Mažeikių	1	1	0	1	1	0
Telšių	1	1	0	1	1	0
Alytaus	1	1	0	1	1	0
Ukmergės	1	1	0	1	1	0
Marijampolės	1	1	0	1	1	0
Joniškio	1	1	0	1	1	0
Plungės	1	1	0	1	1	0
KRKL	1	1	0	1	1	0
Anykščių	1	1	0	1	0	0
Varėnos	1	1	0	1	0	0
N. Akmenės	1	1	0	1	0	0
Šilutės	1	1	0	1	0	0
Kretingos	1	1	0	1	0	0
Kėdainių	1	1	0	1	0	0
KVL	1	1	0	1	0	0
Šakių	1	1	0	1	0	0
Zarasų	1	1	0	1	0	0
Švenčionių	1	1	0	1	0	0
Prienų	1	1	0	1	0	0
Širvintų	1	1	0	1	0	0
Lazdijų	1	1	0	1	0	0
Pakruojo	1	1	0	1	0	0
Šilalės	1	1	0	1	0	0
Visagino	1	1	0	1	0	0
Jurbarko	1	1	0	1	0	0
Biržų	1	1	0	1	0	0
Raseinių	1	1	0	1	0	0
Trakų	1	1	0	1	0	0
Jonavos	1	1	0	1	0	0
Kelmės	1	1	0	1	0	0
Tauragės	1	1	0	1	1	0
Radviliškio	1	1	0	1	0	0
Kupiškio	1	1	0	1	0	0
Kaišiadorių	1	1	0	1	0	0
Šalčininkų	1	1	0	1	0	0
Elektrėnų	1	1	0	1	0	0

Šaltinis: autorių tyrimas

12. Lentelė. 1 alternatyva: Visų Lietuvos ligoninių traumatologijos profilio infrastruktūros rodikliai ir kiekvienos ligoninės dalis tarp visų ligoninių

Ligoninė	Stacionaro lovos		Operacinės		RITS lovos		Xxxxxxxx, proc.
Ligoninė	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx, proc.
KMUK	736	18,0	73	20,1	66	13,4	17,2
VULSK	498	12,2	47	12,9	52	10,6	11,9
VGPUL	424	10,4	24	6,6	50	10,2	9,1
KUL	275	6,7	17	4,7	30	6,1	5,8
Šiaulių	282	6,9	17	4,7	24	4,9	5,5
Panevėžio	255	6,2	10	2,7	30	6,1	5,0
KAL	149	3,6	11	3,0	14	2,9	3,2
Marijampolės	75	1,8	7	1,9	13	2,6	2,1
KRKL	150	3,7	n.d.	1,4	6	1,2	2,1
Alytaus	59	1,4	8	2,2	10	2,0	1,9
VUVL	n.d.	1,1	n.d.	1,9	12	2,4	1,8
Ukmergės	44	1,1	6	1,6	6	1,2	1,3
Tauragės	60	1,5	3	0,8	8	1,6	1,3
Mažeikų	52	1,3	5	1,4	6	1,2	1,3
KVL	35	0,9	6	1,6	6	1,2	1,2
Kėdainių	40	1,0	5	1,4	6	1,2	1,2
Utenos	62	1,5	3	0,8	6	1,2	1,2
Telšių	47	1,2	5	1,4	5	1,0	1,2
Druskininkų	45	1,1	4	1,1	6	1,2	1,1
Radviliškio	35	0,9	4	1,1	6	1,2	1,1
Šakių	17	0,4	7	1,9	4	0,8	1,1
Anykščių	42	1,0	3	0,8	6	1,2	1,0
Visagino	38	0,9	4	1,1	5	1,0	1,0
Šilutės	18	0,4	5	1,4	6	1,2	1,0
Kretingos	36	0,9	3	0,8	6	1,2	1,0
Raseinių	33	0,8	4	1,1	5	1,0	1,0
Elektrėnų	30	0,7	3	0,8	6	1,2	0,9
Jurbarko	32	0,8	4	1,1	4	0,8	0,9
N. Akmenės	20	0,5	5	1,4	4	0,8	0,9
Vilkaviškio	42	1,0	3	0,8	4	0,8	0,9
Pasvalio	24	0,6	3	0,8	6	1,2	0,9
Biržų	29	0,7	4	1,1	4	0,8	0,9
Kupiškio	10	0,2	4	1,1	6	1,2	0,9
Rokiškio	28	0,7	3	0,8	5	1,0	0,8
Jonavos	36	0,9	3	0,8	4	0,8	0,8
Kelmės	22	0,5	4	1,1	4	0,8	0,8
Trakų	23	0,6	3	0,8	5	1,0	0,8
Šalčininkų	26	0,6	4	1,1	3	0,6	0,8
Šilalės	24	0,6	4	1,1	3	0,6	0,8
Plungės	15	0,4	4	1,1	4	0,8	0,8
Lazdijų	25	0,6	3	0,8	4	0,8	0,8

Ligoninė	Stacionaro lovos		Operacinės		RITS lovos		Xxxxxxxx, proc.
Kaišiadorių	n.d.	0,6	3	0,8	4	0,8	0,7
Pakruojo	18	0,4	2	0,5	5	1,0	0,7
Joniškio	18	0,4	1	0,3	6	1,2	0,6
Varėnos	18	0,4	3	0,8	3	0,6	0,6
Švenčionių	18	0,4	2	0,5	4	0,8	0,6
Zarasų	20	0,5	2	0,5	3	0,6	0,6
Širvintų	17	0,4	2	0,5	3	0,6	0,5
Prienų	15	0,4	2	0,5	3	0,6	0,5

Šaltinis: autorių tyrimas

13. Lentelė. 2 alternatyva: 13-os didžiausių Lietuvos ligoninių traumatologijos profilio infrastruktūros rodikliai ir jų dalis tarp visų ligoninių

Ligoninė	Stacionaro lovos		Operacinės		RITS lovos		Vidurkis, proc.
Ligoninė	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Vidurkis, proc.
KMUK	736	25,8	73	32,2	66	21,2	26,4
VULSK	498	17,5	47	20,7	52	16,7	18,3
VGPUL	424	14,9	24	10,6	50	16,0	13,8
KUL	275	9,6	17	7,5	30	9,6	8,9
Šiaulių	282	9,9	17	7,5	24	7,7	8,4
Panevėžio	255	8,9	10	4,4	30	9,6	7,7
Marijampolės	75	2,6	7	3,1	13	4,2	3,3
Alytaus	59	2,1	8	3,5	10	3,2	2,9
VUVL	n.d.	1,6	n.d.	3,1	12	3,8	2,8
Tauragės	60	2,1	3	1,3	8	2,6	2,0
KVL	35	1,2	6	2,6	6	1,9	1,9
Telšių	47	1,6	5	2,2	5	1,6	1,8
Utenos	62	2,2	3	1,3	6	1,9	1,8

Šaltinis: autorių tyrimas

14. 3 alternatyva: 12-os didžiausių Lietuvos ligoninių traumatologijos profilio infrastruktūros rodikliai ir jų dalis tarp visų ligoninių

Ligoninė	Stacionaro lovos		Operacinės		RITS lovos		Xxxxxxxx, proc.
Ligoninė	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx, proc.
KMUK	736	31,3	73	40,6	66	25,4	32,4
VGPUL	424	18,0	24	13,3	50	19,2	16,9
KUL	275	11,7	17	9,4	30	11,5	10,9
Šiaulių	282	12,0	17	9,4	24	9,2	10,2
Panevėžio	255	10,8	10	5,6	30	11,5	9,3
Marijampolės	75	3,2	7	3,9	13	5,0	4,0

Ligoninė	Stacionaro lovos		Operacinės		RITS lovos		Xxxxxxxx, proc.
Alytaus	59	2,5	8	4,4	10	3,8	3,6
VUVL	n.d.	1,9	n.d.	3,9	12	4,6	3,5
Tauragės	60	2,5	3	1,7	8	3,1	2,4
KVL	35	1,5	6	3,3	6	2,3	2,4
Telšių	47	2,0	5	2,8	5	1,9	2,2
Utenos	62	2,6	3	1,7	6	2,3	2,2

Šaltinis: autorių tyrimas

15. 4 alternatyva: 7-ių didžiausių Lietuvos ligoninių traumatologijos profilio infrastruktūros rodikliai ir jų dalis tarp visų ligoninių

Ligoninė	Stacionaro lovos		Operacinės		RITS lovos		Xxxxxxxx, proc.
Ligoninė	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx, proc.
KMUK	736	35,9	73	47,4	66	30,3	37,8
VGPUL	424	20,7	24	15,6	50	22,9	19,7
KUL	275	13,4	17	11,0	30	13,8	12,7
Šiaulių	282	13,7	17	11,0	24	11,0	11,9
Panevėžio	255	12,4	10	6,5	30	13,8	10,9
VUVL	n.d.	2,2	n.d.	4,5	12	5,5	4,1
KVL	35	1,7	6	3,9	6	2,8	2,8

Šaltinis: autorių tyrimas

16. 5 alternatyva. 10-s Lietuvos regionų traumatologijos profilio infrastruktūros rodikliai

ir jų dalis tarp visų apskričių

Apskritis	Stacionaro lovos		Operacinės		RITS lovos		Vidurkis, proc.
Apskritis	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Vidurkis, proc.
Vilniaus aps.	1125	27,5	98	26,9	141	28,7	27,7
Kauno aps.	1033	25,3	95	26,1	94	19,1	23,5
Klaipėdos aps.	513	12,6	42	11,5	62	12,6	12,2
Šiaulių aps.	395	9,7	33	9,1	49	10,0	9,6
Panevėžio aps.	346	8,5	24	6,6	51	10,4	8,5
Alytaus aps.	147	3,6	18	4,9	23	4,7	4,4
Marijampolės aps.	134	3,3	17	4,7	21	4,3	4,1
Utenos aps.	162	4,0	12	3,3	20	4,1	3,8
Telšių aps.	114	2,8	14	3,8	15	3,1	3,2
Tauragės aps.	116	2,8	11	3,0	15	3,1	3,0

Šaltinis: autorių tyrimas

17. 6 alternatyva. 5-ų Lietuvos regionų traumatologijos profilio infrastruktūros rodikliai ir jų dalis tarp visų regionų bei kiekvienos ligoninės dalis regione

Ligoninė	Stacionaro lovos		Operacinės		RITS lovos		Xxxxxxxx, proc.
Ligoninė	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx	Xxxxx, proc.	Xxxxxxxx, proc.
Vilniaus zona	1272	31,1	116	31,9	164	33,4	32,1
VULSK	498	39,2	47	40,5	52	44,8	41,5
VGPUL	424	33,3	24	20,7	50	43,1	32,4
Alytaus	59	4,6	8	6,9	10	8,6	6,7
VUVL	n.d.	3,5	n.d.	6,0	12	10,3	6,6
Ukmergės	44	3,5	6	5,2	6	5,2	4,6
Druskininkų	45	3,5	4	3,4	6	5,2	4,1
Elektrėnų	30	2,4	3	2,6	6	5,2	3,4
Trakų	23	1,8	3	2,6	5	4,3	2,9
Šalčininkų	26	2,0	4	3,4	3	2,6	2,7
Lazdijų	25	2,0	3	2,6	4	3,4	2,7
Švenčionių	18	1,4	2	1,7	4	3,4	2,2
Varėnos	18	1,4	3	2,6	3	2,6	2,2
Širvintų	17	1,3	2	1,7	3	2,6	1,9
Kauno zona	1167	28,6	112	30,8	115	23,4	27,6
KMUK	736	63,1	73	65,2	66	57,4	61,9
Marijampolės	75	6,4	7	6,3	13	11,3	8,0
KRKL	150	12,9	n.d.	4,5	6	5,2	7,5
Kėdainių	40	3,4	5	4,5	6	5,2	4,4
Šakių	17	1,5	7	6,3	4	3,5	3,7
Raseinių	33	2,8	4	3,6	5	4,3	3,6
Vilkaviškio	42	3,6	3	2,7	4	3,5	3,3
Jonavos	36	3,1	3	2,7	4	3,5	3,1
Kaišiadorių	n.d.	2,0	3	2,7	4	3,5	2,7
Prienų	15	1,3	2	1,8	3	2,6	1,9
Klaipėdos zona	629	15,4	53	14,6	77	15,7	15,2
KUL	275	43,7	17	32,1	30	39,0	38,3
KAL	149	23,7	11	20,8	14	18,2	20,9
Tauragės	60	9,5	3	5,7	8	10,4	8,5
KVL	35	5,6	6	11,3	6	7,8	8,2
Šilutės	18	2,9	5	9,4	6	7,8	6,7
Kretingos	36	5,7	3	5,7	6	7,8	6,4
Jurbarko	32	5,1	4	7,5	4	5,2	5,9
Šilalės	24	3,8	4	7,5	3	3,9	5,1
Šiaulių zona	509	12,5	47	12,9	64	13,0	12,8
Šiaulių	282	55,4	17	36,2	24	37,5	43,0
Mažeikų	52	10,2	5	10,6	6	9,4	10,1
Telšių	47	9,2	5	10,6	5	7,8	9,2
Radviliškio	35	6,9	4	8,5	6	9,4	8,3
N. Akmenės	20	3,9	5	10,6	4	6,3	6,9
Kelmės	22	4,3	4	8,5	4	6,3	6,4

Ligoninė	Stacionaro lovos		Operacinės		RITS lovos		Xxxxxxxx, proc.
Plungės	15	2,9	4	8,5	4	6,3	5,9
Pakruojo	18	3,5	2	4,3	5	7,8	5,2
Joniškio	18	3,5	1	2,1	6	9,4	5,0
Panevėžio zona	508	12,4	36	9,9	71	14,5	12,3
Panevėžio	255	50,2	10	27,8	30	42,3	40,1
Utenos	62	12,2	3	8,3	6	8,5	9,7
Visagino	38	7,5	4	11,1	5	7,0	8,5
Anykščių	42	8,3	3	8,3	6	8,5	8,4
Biržų	29	5,7	4	11,1	4	5,6	7,5
Kupiškio	10	2,0	4	11,1	6	8,5	7,2
Pasvalio	24	4,7	3	8,3	6	8,5	7,2
Rokiškio	28	5,5	3	8,3	5	7,0	7,0
Zarasų	20	3,9	2	5,6	3	4,2	4,6

Šaltinis: autorių tyrimas

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros, skirtos teikti paslaugas traumas patyrusiems pacientams, vertinimo apibendrinimas

Įvertinus asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, skirtą teikti paslaugas traumas patyrusiems pacientams, galima teigti, kad labiausiai išvystytą infrastruktūrą turi VUL

„Santariškių klinikos“, Kauno medicinos universiteto klinikos, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Šiaulių ligoninė ir Panevėžio ligoninė.

Antrai grupei, su kiek mažiau išvystyta infrastruktūra galima priskirti Vilniaus universiteto vaikų ligoninę, Kauno raudonojo kryžiaus ligoninę, Klaipėdos apskrities ligoninę, kitas apskričių ligonines, taip pat Ukmergės ligoninę ir Mažeikių ligoninę.

Papildomai įvertinome kokių profilių paslaugas teikia ligoninės pretenduojančios į pirmo lygio traumų centrus. Vertinome profilius, kurie traumatologijos specialistų buvo įvardinti, kaip pagrindinai, kuriuos turėtų turėti traumų centras.

Iš visų vertintų ligoninių, tik Kauno medicinos universiteto klinikos turėjo visus būtinus suaugusiųjų ir vaikų ligų profilius. Antroje vietoje buvo Klaipėdos universitetinė ligoninė, kurioje neteikiamos kai kurios vaikų ir širdies chirurgijos paslaugos. VUL „Santariškių klinikose“ neteikiamos vaikų ir neurochirurgijos paslaugos, o Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje neteikiamos vaikų ir širdies chirurgijos paslaugos. Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse teikiamos tiek suaugusiųjų tiek vaikų ligų paslaugos, tačiau neteikiamos krūtinės ir širdies chirurgijos paslaugos, o Šiaulių ligoninėje papildomai ir kraujagyslių chirurgijos paslaugos

18. Lentelė. Ligoninių teikiamų paslaugų profilių vertinimas

Paslaugos pavadinimas	VULSK ‌	VGPUL	VU VL	KMUK	KRKL	KUL	KVL	Šiaulių	Panevėžio
Reanimacija ir intensyvioji terapija III (suaugusių)	1	1	0	1	1	1	0	1	1
Reanimacija ir intensyvioji terapija III (vaikų)	0	0	1	1	0	1	1	1	1
Abdominalinė chirurgija III (suaugusių)	1	1	0	1	0	1	0	1	1
Abdominalinė chirurgija III (vaikų)	0	0	1	1	0	1	0	0	0
Neurochirurgija III (suaugusių)	0	1	0	1	0	1	0	1	1
Neurochirurgija III (vaikų)	0	0	1	1	0	1	0	0	0
Ortopedija traumatologija III (suaugusių)	1	1	0	1	1	1	0	1	1
Ortopedija traumatologija (vaikų)	0	0	1	1	0	0	1	1	1
Krūtinės chirurgija III (suaugusių)	1	1	0	1	0	1	0	0	0
Krūtinės chirurgija III (vaikų)	0	0	1	1	0	1	0	0	0
Urologija III	1	1	0	1	0	1	0	1	1
Kraujagyslių chirurgija III (suaugusiųjų)	1	1	0	1	0	1	0	0	1
Kraujagyslių chirurgija III (vaikų)	1	1	0	1	0	0	0	0	0
Širdies chirurgija III (suaugusiųjų)	1	0	0	1	0	0	0	0	0
Širdies chirurgija III (vaikų)	0	0	1	1	0	0	0	0	0
Viso	8	8	6	15	2	11	2	7	8

Šaltinis: autorių tyrimas

8.3. ASPĮ žmogiškųjų išteklių vertinimas

Šioje dalyje atlikome 2 užduotis – vertinome asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių ligoninių atitikimą traumatologijos reikalavimams žmonių išteklių požiūriu ir nustatėme visų ligonių, atitinkančių keliamiems reikalavimams, infrastruktūros atnaujinimo prioritetinę eilę iš sveikatos priežiūros traumų krypties prioriteto, atsižvelgiant į galimybes prisitraukti chirurgijos ir traumatologijos profilio specialistus. Aukščiausio prioriteto įstaigų galimybes įvertinome labai gerai, o atitinkamai žemiausio prioriteto įstaigų galimybes įvertinome kaip rizikingas.

Atlikdami pirmąją užduotį įvertinome, kurios iš ligoninių gali užtikrinti visą parą dirbančių chirurgų, ortopedų traumatologų ir anesteziologų reanimatologų skaičių, t.y. 4,25 etatinio krūvio padengimo atitinkamais žmonių ištekliais per parą. Ligoninės, kurios neturi pakankamai etatų užtikrinti šių specialistų paslaugoms visą parą, vertinamos kaip neatitinkančios II lygio paslaugas teikiančių įstaigų traumatologijos reikalavimų ir jose nerekomenduojame steigti šio lygio centrų. Dalis ligoninių turi pakankamai etatų ir specialistų, tačiau dalies specialistų amžius viršija pensinį (60 m. moterims ir 62,5 m. vyrams). Jeigu šiems specialistams išėjus į pensiją įstaiga nebegali

užtikrinti traumatologijos paslaugų teikimo visą parą, rekomenduojame šių įstaigų infrastruktūros sutvarkymą atidėti galutiniam 2007-2013 metų finansinės perspektyvos etapui, t.y. 2014-2015 metams. Šios rekomendacijos motyvai:

1. Per pirmuosius narystės ES metus chirurgai, ortopedai traumatologai ir anesteziologai reanimatologai kartu buvo tarp dažniausiai besikreipiančių į LR SAM specialistų dėl pažymų išvykimui į užsienį.

2. Daugiau nei ketvirtadalis chirurgų, gavusių pažymas, išvyko iš Lietuvos.

3. Dėl 50 proc. sumažinto priėmimo į medicinos studijas 1992-1993 metais absolventų skaičius iki 2008 metų (nuo 2002 metų priėmimas padidintas pagal poreikį) nesikeis. Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos rezidentūros trunka 5 m., anesteziologijos reanimatologijos – 4 metus. Todėl reikiamą specialistų skaičių, netgi galėdami pasiūlyti geresnes materialines sąlygas nei didžiųjų miestų ligoninės, įstaigos galės gauti tik nuo 2012-2013 metų.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiame ligoninių, teikiančių II ir III lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, galimybes užtikrinti traumų centro funkcionavimą pagal reikalavimus žmonių išteklių požiūriu.

19. Lentelė. Ligoninių galimybės užtikrinti traumų centro funkcionavimą pagal žmonių

išteklius 14

Ligoninė	Etatinis darbo krūvis specialybėse			Atitinka/ neatitinka reikalavimų	Komentarai (specialistų amžius4)
Ligoninė	A-R1	CH2	O-T3	Atitinka/ neatitinka reikalavimų	Komentarai (specialistų amžius4)
Alytaus	13,25	7,5	8,2	Taip
Anykščių	3	3	2,25	Ne
Biržų	6	5	3	Ne
Druskininkų	3,5	6,5	1,5	Ne	1A-R, 2CH
Elektrėnų	5,5	3,75	2,75	Ne	1O-T
Jonavos	7,5	3	3,5	Ne
Joniškio	4,25	3	2,25	Ne	1O-T
Jurbarko	6,75	5	5,5	Taip, rizika	3CH
KRKL	18,5	41	4,75	Taip

14 1 – A-R – anesteziologai-reanimatologai; 2 – CH – chirurgai; 3 – O-T – ortopedai traumatologai; 4 – paminėtų specialistų amžius viršija pensinį arba pensinis sueis po 2 metų.

Ligoninė	Etatinis darbo krūvis specialybėse			Atitinka/ neatitinka reikalavimų	Komentarai (specialistų amžius4)
Kėdainių	8	5,25	4,75	Taip, rizika	1O-T
Kelmės	5,25	5	1	Ne	3CH
KVL	9	6,5	8,25	Taip, rizika	3CH
KUL	n.d.	n.d.	n.d.	Taip
KMUK	144	128	35,4	Taip	10A-R, 13CH, 5O-
Kretingos	6,75	6,5	2,5	Ne	2CH
Kupiškio	3	2		Ne
Lazdijų	5	4	3,5	Ne	1O-T
Marijampolės	8	8	8,5	Taip
Mažeikių	8,25	10,37	9,13	Taip
N. Akmenės	2,75	2	1,5	Ne
Pakruojo	5	4,75	1,25	Ne	2CH
Panevėžio	30,75	29	18,25	Taip	1A-H, 4CH, 1O-T
Pasvalio	2,25	2	2,25	Ne
Plungės	8,5	5,75	6,5	Taip, rizika	3 CH
Prienų	4,5	1,75	1	Ne	1CH, 1A-R
Radviliškio	6	3,5	2	Ne	1O-T, 2CH
Raseinių	6	4,5	4,05	Ne	1O-T
Rokiškio	6	5	7,75	Taip
Šakių	5,25	5	3,5	Ne	3CH
Šalčininkų	4,75	5,25	3	Ne	1O-T
Šiaulių	24,5	31,25	14,25	Taip	1A-R, 5CH, 1O-T
Šilalės	3,25	2,6	1,75	Ne
Šilutės	4,25	5,75	3,75	Ne	2CH
Širvintų	3,75	3	1,75	Ne
Švenčionių	5,75	4,75	1,75	Ne	2CH
Tauragės	6	8,5	5	Taip, rizika	2O-T
Telšių	6	7	9,25	Taip
Trakų	5,25	7	2,25	Ne
Ukmergės	6,5	7	7,5	Taip
Utenos	7,25	5	6,25	Taip
Varėnos	7	4,75	4,5	Taip
VGPUL	38,25	51,25	20,75	Taip	2A-R, 3CH, 1O-T
Vilkaviškio	5,5	5,75	4,5	Taip, rizika	1O-T
Visagino	5	6,25	1,5	Ne	2A-R
VULSK	94,5	87	11,25	Taip	9A-R, 7CH, 1O-T
Zarasų	6,25	4,25		Ne	1CH
Kaišiadorių	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.
VUVL	n.d.	n.d.	n.d.	Taip

Šaltinis: autorių tyrimas

350

300

250

200

150

100

Kupiškio

N. Akmenės Pasvalio Prienų Šilalės Anykščių Širvintų Joniškio Zarasų Pakruojo Kelmės Druskininkų Radviliškio Elektrėnų Švenčionių Lazdijų Visagino Šalčininkų Šakių Šilutės

Biržų Jonavos

Trakų Kaišiadorių Raseinių Kretingos Vilkaviškio Varėnos Jurbarko Kėdainių Utenos Rokiškio Tauragės Plungės

Ukmergės

Telšių KVLL VUVLL

Marijampolės Mažeikų Alytaus

KAL KRKL

Šiaulių Panevėžio KUL VGPUL VUKSL KMUK

Ortopedai traumatologai Chirurgai Anesteziologai reanimatologai

29. Pav. Ligoninių apsirūpinimas chirurgais, ortopedais traumatologais ir anesteziologais

reanimatologais

Šaltinis: autorių tyrimas

Sekančioje lentelėje pateikiame rekomenduojamą įstaigų infrastruktūros atnaujinimo prioritetinę eilę 2007-2013 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu pagal žmonių išteklių situaciją ligoninėse ir jų galimybes prisitraukti papildomus specialistus, atsižvelgiant į studentų priėmimo į atitinkamų specialybių rezidentūras grafikus. Į šią lentelę įtraukėme tik tas ligonines, kurios žmonių išteklių atžvilgiu turės tikimybę atitikti keliamiems reikalavimams teikiant II arba III lygio traumatologijos paslaugas.

Ligoninės, neatitinkančios arba neturinčios galimybių atitikti keliamiems reikalavimams teikiant II arba III lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žemesnio lygio traumatologijos paslaugas galės plėtoti panaudodamos reformos krypties lėšas.

20. Lentelė. Rekomenduojami įstaigų infrastruktūros atnaujinimo prioritetai 2007-2013

m. finansinės perspektyvos laikotarpiu pagal žmonių išteklių situaciją ligoninėse ir galimybes prisitraukti traumatologijos profilio specialistus

Ligoninė	Vertinimas
VGPUL	Labai geros
VULSK	Labai geros
KMUK	Labai geros
KUL	Labai geros
Šiaulių	Labai geros
Panevėžio	Labai geros
VUVL	Labai geros
KRKL	Geros
KAL	Geros
Alytaus	Geros
Marijampolės	Geros
Tauragės	Geros
Utenos	Geros
Telšių	Geros
KVL	Geros
Mažeikių	Vidutinės
Kėdainių	Vidutinės
Ukmergės	Vidutinės
Rokiškio	Rizikinga
Plungės	Rizikinga
Jurbarko	Rizikinga
Varėnos	Rizikinga
Vilkaviškio	Rizikinga

Šaltinis: autorių tyrimas

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų galimybių teikti paslaugas traumas patyrusiems pacientams atsižvelgiant į apsirūpinimą žmogiškaisiais ištekliais, vertinimo apibendrinimas

Įvertinus asmens sveikatos priežiūros įstaigų apsirūpinimą žmogiškaisiais ištekliais galima teigti, kad geriausiai pasirengusios teikti paslaugas traumas patyrusiems pacientams yra VUL

Antrai grupei įstaigų, kurias galima priskirti rizikingom įstaigoms atsižvelgiant į apsirūpinimą žmogiškaisiais ištekliais galima priskirti Kauno raudonojo kryžiaus ligoninę ir

Klaipėdos apskrities ligoninę, kitas apskričių ligonines (Alytaus, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Utenos) bei Ukmergės, Mažeikių ir Kėdainių ligonines.

8.4. Traumatologinės pagalbos geografinio prieinamumo ‌

vertinimas

Šioje dalyje atlikome traumatologinės pagalbos geografinio prieinamumo vertinimą naudodami Geografinės informacinės sistemos žemėlapius. Buvo vertinta, kokiai Lietuvos gyventojų daliai kompleksinė traumatologinė pagalba nebus pasiekiama per vieną valandą („auksinės“ valandos taisyklė) ir kokia dalis gyventojų per vienos valandos laikotarpį galės pasiekti net kelis traumatologinius centrus. Buvo vertintos keturios alternatyvos:

• 1 alternatyva: 1 traumatologijos centras (Kaunas);

• 2 alternatyva. 2 traumatologijos centrai (Vilnius, Kaunas);

• 3 alternatyva: 3 traumatologijos centrai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda);

• 4 alternatyva: 5 traumatologijos centrai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys);

• 5 alternatyva: 10 traumatologijos centrų (visose apskrityse).

Tyrimo metodologija

Geografiniam traumatologinės pagalbos prieinamumui įvertinti naudojome rastrinį Lietuvos žemėlapį bei UAB „Hnit-Baltic“ sukurtą Lietuvos kelių geografinės informacinės sistemos modulį. Naudojant geografinės informacinės sistemos „Arc View 9.11” programinę įrangą, kiekvienai iš auščiau išvardintų traumatologijos centrų alternatyvų, buvo braižomi poligonai.

„Auksinės valandos poligonas“ – teritorija į kurią GMP automobilis iš pasirinkto taško (ligoninės) nuvyks ne ilgiau kaip per 1 valandą. Ši teritorija žemėlapiuose vaizduojama geltona spalva. Norėdami vaizdžiau pateikti gautus rezultatus, papildomai nubraižėme 30 min. (žalia spalva) ir 90 min. (raudona spalva) laiko intervalo poligonus.

Braižant žemėlapius, geografinėje informacinėje sistemoje įvedėme sąlygą, kad kiekvieno taško pasiekiamumas priklauso nuo kelio būklės, vidutinio automobilio greičio mieste ir užmiestyje (mieste 40 km/h; užmiestyje – pagal kelio būklę ir didžiausią leidžiamą greitį), kelio apkrovimo bei eismą ribojančių kelio ženklų reikšmių ir jų išdėstymo. Skaičiavimai atlikti,

remiantis „pesimistinėmis“ prognozėmis ir neatsižvelgus į GMP automobiliams sudarytas išskirtines sąlygas (nesilaiko greičio ir kelio ženklų apribojimų).

Kiekvienai alternatyvai, remiantis alternatyvos sąlyga ir poligonų dengiama teritorija, apskaičiuotas šioje teritorijoje gyvenančių asmenų skaičius. Gyventojų skaičius apskaičiuotas remiantis 2001 m. atlikto Lietuvos gyventojų visuotinio surašymo duomenimis. Smulkiausias vertinimo lygmuo – rajonų arba miestų seniūnijos.

Teritorijos, kuriose pagalbą teikia keletas ligoninių, buvo atrinktos, remiantis atskiro tyrimo taško (ligoninės) poligonų duomenimis.

30. Pav. 1 alternatyva: Vienas traumų centras

Šaltinis: autorių tyrimas. UAB „Krizių valdymo centras“ duomenys. Platinant būtina nuoroda į autorių.

31. Pav. 2 alternatyva: Du traumų centrai

Šaltinis: autorių tyrimas. UAB „Krizių valdymo centras“ duomenys. Platinant būtina nuoroda į autorių.

32. Pav. 3 alternatyva: Trys traumų centrai

Šaltinis: autorių tyrimas. UAB „Krizių valdymo centras“ duomenys. Platinant būtina nuoroda į autorių.

33. Pav. 4 alternatyva: Penki traumų centrai

Šaltinis: autorių tyrimas. UAB „Krizių valdymo centras“ duomenys. Platinant būtina nuoroda į autorių.

34. Pav. 5 alternatyva: Dešimt traumų centrų

Šaltinis: autorių tyrimas. UAB „Krizių valdymo centras“ duomenys. Platinant būtina nuoroda į autorių.

Visi Lietuvos gyventojai (100 proc.) buvo prilyginti 10 balų. Kuo didesnei gyventojų daliai traumatologinė pagalba buvo neprieinama arba galėjo pasiekti kelis traumų centrus, tuo mažesniu balų skaičiumi alternatyva buvo vertinama.

21. Lentelė. Vertinimas, kokia gyventojų dalis nepasieks traumatologinės pagalbos per

vieną valandą

Alternatyva	Nepasiekia pagalbos	Gyventojų dalis, proc.	Balai
1 traumų centras	2465995	71	2,9
2 traumų centrai	1717303	49	5,1
3 traumų centrai	1267874	36	6,6
5 traumų centrai	564350	16	8,4
10 traumų centrų	20235	1	9,9

Šaltinis: autorių tyrimas

22. Lentelė. Vertinimas, kokia gyventojų dalis per vieną valandą pasieks kelis traumų

centrus

Alternatyva	Pasiekia kelis centrus	Gyventojų dalis, proc.	Balai
1 traumų centras	0	0	10
2 traumų centrai	201251	6	9,4
3 traumų centrai	201251	6	9,4
5 traumų centrai	343621	10	9,0
10 traumų centrų	1588408	46	5,4

Šaltinis: autorių tyrimas

23. Lentelė. Suvestinė geografinio traumatologinės pagalbos vertinimo lentelė

Alternatyva	Nepasiekia pagalbos, balai	Pasiekia kelis centrus, balai	Viso balų
1 traumų centras	2,9	10	12,9
2 traumų centrai	5,1	9,4	14,5
3 traumų centrai	6,6	9,4	16,0
5 traumų centrai	8,4	9,0	17,4
10 traumų centrų	9,9	5,4	15,3

Šaltinis: autorių tyrimas

Traumatologinės pagalbos geografinio prieinamumo vertinimo apibendrinimas

Jeigu Lietuvoje būtų tik vienas (I lygio) traumų centras, tai apie 70 proc. gyventojų negalėtų pasiekti pagalbos per vieną valandą („auksinė“ valanda). Jeigu tokių centrų būtų du, tai pagalba būtų neprieinama beveik 50 proc. Lietuvos gyventojų. Jeigu būtų trys pirminio lygio traumų centrai tai pagalbos per vieną valandą negalėtų pasiekti apie 36 proc. gyventojų. Jeigu Lietuvoje būtų penki stiprūs traumų centrai, tai pagalba savalaikiai būtų pasiekiama 84 proc. gyventojų. Šiuo atveju lieka nepasiekiamos penkios Lietuvos zonos: Telšių – Mažeikių, Utenos – Visagino ir Alytaus – Druskininkų, Tauragės – Jurbarko ir Marijampolės – Vilkaviškio. Todėl būtina užtikrinti, kad šiose zonose įstaigų pasirengimas teikti pagalbą traumas patyrusiems pacientams būtų kiek didesnis nei visų likusių II lygio įstaigų.

Jeigu būtų vystomi dešimt traumų centrų, tai pagalba per vieną valandą būtų pasiekiama 99 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau šiuo atveju beveik pusei gyventojų per valandą būtų pasiekiami daugiau nei vienas traumų centras. Todėl galima teigti, kad tokiu atveju investicijos į dešimties centrų vystymą nebūtų pilnai pateisinamos ir efektyvios.

Įvertinus visas nagrinėtas alternatyvas galima teigti, kad optimaliausias paslaugų prieinamumo ir investicijų efektyvumo atžvilgiu variantas – steigti penkis stiprius traumų centrus (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), bei stiprinti traumatologinę pagalbą keliose II lygio ligoninėse.

8.5. ASPĮ galimybių teikti pagalbą traumas patyrusiems pacientams vertinimo apibendrinimas ‌

1. Įvertintinus įstaigų teikiamų paslaugų traumas patyrusiems pacientams apimtis, įstaigos traumatologijos infrastruktūros išvystymą, įstaigoje dirbančių ortopedų traumatologų, chirurgų ir anesteziologų reanimatologų skaičių, atliekamus tyrimus ir teikiamų traumatologinių paslaugų profilius, kaip įstaigos geriausiai pasirengusios teikti pagalbą traumas patyrusiems pacientams vertintinos:

- Kauno medicinos universiteto klinikos;

- Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;

- VUL „Santariškių klinikos“

- Šiaulių ligoninė;

- Klaipėdos universitetinė ligoninė;

- Panevėžio ligoninė;

Tačiau tik Kauno medicinos universiteto klinikos, Šiaulių ligoninė ir Panevėžio ligoninė teikia traumatologijos paslaugas ir suaugusiems ir vaikams. Todėl būtina užtikrinti Vilniaus universiteto vaikų ligoninės ir Klaipėdos vaikų ligoninės pasirengimą teikti savo regionuose traumatologijos paslaugas vaikams.

2. Įvertinus paslaugų geografinį prieinamumą, kaip efektyviausia alternatyva vertintina – penkių stiprių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) kompleksinės traumų centrų alternatyva. Šios alternatyvos atveju geriausias santykis tarp gyventojų skaičiaus, kuris iš įvykio vietos pasieks regiono traumų centrą per vieną valandą ir gyventojų skaičiaus, kuris turi dubliuotą galimybę pasiekti per vieną valandą kelis traumų centrus. Tačiau šios alternatyvos atveju atskiri regionai turi apsunkintą galimybę pasiekti I lygio traumų centrą per vieną valandą, todėl tikslinga stiprinti Alytaus, Utenos, Telšių, Marijampolės ir Tauragės ligoninių II lygio traumatologinę pagalbą.

Žemiau pateikiame apibendrintą informaciją apie ligoninių galimybes teikti traumatologinę pagalbą, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų traumas patyrusiems pacientams apimtis, traumatologijos infrastruktūros išvystymą ir apsirūpinimą žmogiškaisiais ištekliais.

24. Lentelė. 1 alternatyva: Visos Lietuvos ligoninės

Ligoninė	Paslaugos	Infrastruktūra	Žmogiškieji ištekliai	Bendras
KMUK	10,3	17,2	18,5	15,3
VGPUL	14,4	9,1	7,0	10,2
VULSK	2,4	11,9	11,1	8,4
Šiaulių	7,7	5,5	4,5	5,9
KUL	5,6	5,8	5,1	5,5
Panevėžio	5,6	5,0	5,1	5,2
KRKL	6,0	2,1	5,4	4,5
KAL	2,8	3,2	2,6	2,9
Alytaus	4,0	1,9	2,0	2,6
VUVL	3,1	1,8	1,7	2,2
KVL	2,7	1,2	1,7	1,9
Marijampolės	1,6	2,1	1,7	1,8
Mažeikų	1,8	1,3	2,0	1,7
Telšių	2,0	1,2	1,7	1,6
Ukmergės	1,6	1,3	1,5	1,5
Utenos	1,6	1,2	1,3	1,4
Tauragės	1,1	1,3	1,3	1,2
Kėdainių	1,3	1,2	1,2	1,2
Plungės	1,4	0,8	1,4	1,2
Rokiškio	1,0	0,8	1,4	1,1
Jurbarko	1,1	0,9	1,2	1,1
Radviliškio	1,4	1,1	0,7	1,0
Šilutės	1,0	1,0	0,9	1,0
Vilkaviškio	1,0	0,9	1,1	1,0
Jonavos	1,2	0,8	0,9	1,0
Šakių	0,9	1,1	0,9	1,0
Biržų	1,1	0,9	0,9	0,9
Kretingos	0,9	1,0	1,0	0,9
Raseinių	0,8	1,0	1,0	0,9
Visagino	0,8	1,0	0,8	0,9
Druskininkų	0,8	1,1	0,7	0,9
Šalčininkų	0,9	0,8	0,9	0,8
Anykščių	0,9	1,0	0,6	0,8
Varėnos	0,7	0,6	1,1	0,8
Kaišiadorių	0,8	0,7	0,9	0,8
Elektrėnų	0,7	0,9	0,8	0,8
Kelmės	0,8	0,8	0,7	0,8
Trakų	0,6	0,8	0,9	0,8
Lazdijų	0,6	0,8	0,8	0,7
N. Akmenės	0,8	0,9	0,4	0,7
Joniškio	0,8	0,6	0,6	0,7
Šilalės	0,8	0,8	0,5	0,7
Pasvalio	0,7	0,9	0,5	0,7

Ligoninė	Paslaugos	Infrastruktūra	Žmogiškieji ištekliai	Bendras
Švenčionių	0,5	0,6	0,8	0,6
Pakruojo	0,4	0,7	0,7	0,6
Zarasų	0,5	0,6	0,6	0,5
Širvintų	0,4	0,5	0,5	0,5
Prienų	0,4	0,5	0,4	0,4
Kupiškio	0,1	0,9	0,3	0,4

Šaltinis: autorių tyrimas

25. Lentelė. 2 alternatyva: 13-a Lietuvos ligoninių

Ligoninė	Paslaugos	Infrastruktūra	Žmogiškieji ištekliai	Bendras
KMUK	16,6	26,4	29,0	24,0
VGPUL	23,1	13,8	11,3	16,1
VULSK	3,8	18,3	16,9	13,0
Šiaulių	12,4	8,4	7,3	9,4
KUL	9,1	8,9	8,4	8,8
Panevėžio	9,0	7,7	8,4	8,3
Alytaus	6,4	2,9	3,3	4,2
VUVL	5,1	2,8	2,9	3,6
KVL	4,3	1,9	2,9	3,0
Marijampolės	2,5	3,3	3,0	2,9
Telšių	3,2	1,8	2,9	2,6
Utenos	2,6	1,8	2,2	2,2
Tauragės	1,8	2,0	2,2	2,0

Šaltinis: autorių tyrimas

26. Lentelė. 3 alternatyva: 12-a Lietuvos ligoninių

Ligoninė	Paslaugos	Infrastruktūra	Žmogiškieji ištekliai	Bendras
KMUK	17,3	32,3	34,7	28,1
VGPUL	24,1	16,9	13,6	18,2
Šiaulių	12,9	10,2	8,8	10,6
KUL	9,4	10,9	10,1	10,1
Panevėžio	9,3	9,4	10,1	9,6
Alytaus	6,7	3,6	3,9	4,7
VUVL	5,3	3,5	3,4	4,1
KVL	4,5	2,4	3,4	3,4
Marijampolės	2,6	4,0	3,5	3,4
Telšių	3,3	2,2	3,4	3,0
Utenos	2,7	2,2	2,6	2,5
Tauragės	1,9	2,4	2,6	2,3

Šaltinis: autorių tyrimas

27. 4 alternatyva: 7-os Lietuvos ligoninės

Ligoninė	Paslaugos	Infrastruktūra	Žmogiškieji ištekliai	Bendras
KMUK	20,9	37,7	41,3	33,3
VGPUL	29,1	19,8	16,2	21,7
Šiaulių	15,6	12,0	10,4	12,7
KUL	11,4	12,8	12,0	12,0
Panevėžio	11,3	11,0	12,0	11,4
VUVL	6,4	4,1	4,1	4,8
KVL	5,4	2,8	4,1	4,1

Šaltinis: autorių tyrimas

28. Lentelė. 5 alternatyva: 10 Lietuvos regionų

Apskritis	Paslaugos	Infrastruktūra	Žmogiškieji ištekliai	Bendras
Vilniaus aps.	24,5	27,7	25,1	25,8
Kauno aps.	20,8	23,5	28,3	24,2
Klaipėdos aps.	12,9	12,2	11,3	12,2
Šiaulių aps.	11,9	9,6	7,6	9,7
Panevėžio aps.	8,5	8,5	8,1	8,4
Alytaus aps.	6,1	4,4	4,6	5,0
Telšių aps.	5,2	3,2	5,0	4,5
Marijampolės aps.	3,4	4,1	3,7	3,7
Utenos aps.	3,8	3,8	3,2	3,6
Tauragės aps.	3,0	3,0	3,8	3,2

Šaltinis: autorių tyrimas

29. Lentelė. 6 alternatyva: 5 Lietuvos regionai

Zona ir ligoninė	Paslaugos	Infrastruktūra	Žmogiškieji ištekliai	Bendras
Vilniaus zona	30,5	32,1	29,7	30,8
VGPUL	43,0	32,4	23,9	33,1
VULSK	7,2	41,5	35,1	27,9
Alytaus	11,9	6,7	7,0	8,5
VUVL	9,9	6,6	6,2	7,6
Ukmergės	4,7	4,6	5,5	4,9
Druskininkų	2,3	4,1	2,3	2,9
Šalčininkų	2,6	2,7	3,0	2,8
Varėnos	2,1	2,2	3,9	2,7
Elektrėnų	2,1	3,4	2,7	2,7
Trakų	1,8	2,9	3,0	2,6
Lazdijų	1,9	2,7	3,0	2,5
Švenčionių	1,5	2,2	2,5	2,1
Širvintų	1,2	1,9	1,9	1,7
Kauno zona	24,2	27,6	32,0	27,9

Zona ir ligoninė	Paslaugos	Infrastruktūra	Žmogiškieji ištekliai	Bendras
KMUK	43,3	61,9	58,1	54,4
KRKL	24,0	7,5	16,4	16,0
Marijampolės	6,4	8,0	5,4	6,6
Kėdainių	5,5	4,4	3,7	4,5
Jonavos	4,9	3,1	2,8	3,6
Vilkaviškio	4,0	3,3	3,4	3,5
Šakių	3,7	3,7	2,9	3,4
Raseinių	3,4	3,6	3,1	3,4
Kaišiadorių	3,2	2,7	2,9	2,9
Prienų	1,6	1,9	1,4	1,6
Klaipėdos zona	15,9	15,2	14,3	15,2
KUL	35,4	38,3	36,0	36,5
KAL	17,3	20,9	18,3	18,8
KVL	16,6	8,2	11,4	12,1
Tauragės	6,9	8,5	9,1	8,2
Jurbarko	6,8	5,9	8,2	7,0
Šilutės	6,3	6,7	6,5	6,5
Kretingos	5,5	6,4	7,0	6,3
Šilalės	5,2	5,1	3,5	4,6
Šiaulių zona	17,1	12,8	12,6	14,2
Šiaulių	44,7	43,0	36,0	41,3
Mažeikų	10,8	10,1	15,1	12,0
Telšių	12,1	9,2	12,6	11,3
Plungės	8,0	5,9	11,3	8,4
Radviliškio	7,8	8,3	5,9	7,3
N. Akmenės	4,7	6,9	5,4	5,7
Kelmės	4,8	6,4	5,5	5,5
Joniškio	4,8	5,0	5,0	4,9
Pakruojo	2,3	5,2	3,3	3,6
Panevėžio zona	12,3	12,3	11,3	12,0
Panevėžio	45,6	40,1	45,2	43,6
Utenos	13,2	9,7	11,2	11,4
Rokiškio	8,6	7,0	11,9	9,1
Biržų	8,6	7,5	8,0	8,0
Visagino	6,8	8,5	7,0	7,5
Anykščių	6,7	8,4	4,9	6,6
Pasvalio	5,8	7,2	4,0	5,7
Zarasų	3,8	4,6	5,3	4,5
Kupiškio	1,1	7,2	2,5	3,6

Šaltinis: autorių tyrimas

9. ASPĮ POREIKIAI TEIKTI PAGALBĄ TRAUMAS PATYRUSIEMS PACIENTAMS ‌

9.1. Padalinių, kuriuose teikiama pagalba traumas patyrusiems pacientams, įrangos poreikių ir jų ekonominio efektyvumo ‌

vertinimas

Siekiant įvertinti ligoninių investicijų į įrangą poreikį, anketinio tyrimo metu įstaigų atstovų buvo paprašyta nurodyti konkrečios įrangos poreikius, remiantis LR SAM patvirtintais sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą įranga reglamentuojančiais teisės aktais. Vertinti priėmimo ir skubios pagalbos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių bei operacinių įrangos poreikiai. Įrangos kainos nustatytos atlikus 3 įrangos teikėjų apklausą bei papildomai kainas aptarus su gydytojais specialistais.

Ligoninių poreikis patalpų remontui įvertintas, remiantis ligoninių atstovų pateiktais padalinių, kurių veikla tiesiogiai susijusi su traumos pacientų gydymu (priėmimo ir skubios pagalbos, chirurgijos, ortopedijos traumatologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos profilių skyriai bei operacinės) patalpų plotais bei subjektyvių minėtų padalinių patalų vertinimu.

Kadangi apklausoje dalyvavo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios skirtingos apimties ir struktūros asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išsikėlėme sau šiuos uždavinius:

• Objektyviais kriterijais palyginti ligoninių infrastruktūros panaudojimą gydyti traumas patyrusius pacientus;

• Įvertinti investicijų į ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius įrangos bei į patalpų remontą poreikius;

• Įvertinti poreikių ekonominį efektyvumą bei remiantis šiuo kriterijumi nustatyti

„rekomenduojamą“ santykinį investicijų dydį (ekonomiškai teisingas lėšų paskirstymas esant vienodiems ligoninių poreikiams).

Atlikus preliminarią įrangos poreikių analizę, įranga, kurios vieneto rinkos kaina mažesnė nei 1000 Lt nevertinta. Daugelis ligoninių nurodė, jog yra pačios pajėgios įsigyti šią įrangą. Taip pat nebuvo analizuojami įrengimai (oro tiekimo sistemos, kondicionavimo ir pan.), nes jie priskiriami prie pastato infrastruktūros elementų, o šios įrangos kaina įtraukiama į bendrą pastatų

remonto/rekonstrukcijos/statybos sąmatą. Reikia pastebėti, jog dalis įstaigų (ypač didžiosios) praplėtė anketos formą nurodydamos papildomos įrangos poreikius. Šis sąrašas bei kai kurių įstaigų poreikis naujai statybai nebuvo analizuojami.

Priėmimo ir skubios pagalbos skyriai

Ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyriai Lietuvos ligoninėse užima labai skirtingą plotą. Didžiausio ploto skyriai įkurti didžiųjų miestų ir apskričių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Vidutiniškai šio tipo ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyriai užima nuo 500 iki 1500 m2. KMUK be skubios pagalbos skyriaus, turi daugiau specializuotų priėmimo skyrių: akušerijos-ginekologijos, akių ligų ir kt. Šioje studijoje pastarosios ligoninės vertinome tik skubios pagalbos skyriaus rodiklius.

Iš didžiųjų miestų ligoninių išsiskiria Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“. Šios ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrius yra vienas didžiausių 933 m2, tačiau dėl sąlyginai nedidelio traumas patyrusių pacientų srauto, 100 traumas patyrusių pacientų tenka 22 m2 skyriaus ploto.

Rajono tipo ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyrių plotai labai skirtingi nuo 86 m2 Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje iki 506 m2 – Visagino ligoninėje. Norėdami objektyviau įvertinti priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus plotus ir jų panaudojimo efektyvumą gydant traumas patyrusius pacientus, apskaičiavome išvestini rodiklį – ligoninės plotas tenkantis 100 traumos pacientų.

30. Lentelė. Ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyrių plotų panaudojimo

efektyvumo vertinimas 15

Ligoninė	Plotas, m2	Pacientų sk.	Plotas/100 pacientų
VGPUL*	1007	53415	1
KVL	266	15614	2
KMUK**	509	27263	2
Alytaus	288	11962	2
Telšių	215	7589	3
KAL	192	5548	3
KUL	477	13550	3
Vilkaviškio	139	3539	4
Rokiškio	132	2968	4

15 * – rekonstruojamas nebaigtas statyti pastatas, pritaikant jį priėmimo skyriui, numatoma rekonstrukcijos pabaiga 2008 m.; ** – į analizę įtrauktas tik skubios pagalbos priėmimo skyriaus plotas.

Ligoninė	Plotas, m2	Pacientų sk.	Plotas/100 pacientų
Šiaulių	734	16444	4
Biržų	106	2325	5
Trakų	152	2886	5
Utenos	179	3492	5
KRKL	1520	29290	5
Panevėžio	830	13940	6
Kaišiadorių	122	2019	6
Mažeikių	315	5107	6
Šilalės	121	1889	6
N. Akmenės	135	2077	6
Jonavos	233	3535	7
Elektrėnų	159	2370	7
Kretingos	225	3154	7
Šakių	152	2211	7
Kelmės	138	1790	8
Pasvalio	211	2608	8
Plungės	315	3945	8
Kėdainių	289	3548	8
Jurbarko	206	2137	10
Prienų	124	1249	10
VUVL	769	7361	10
Šilutės	294	2737	11
Pakruojo	186	1576	12
Ukmergės	495	3994	12
Joniškio	232	1694	14
Tauragės	492	3540	14
Marijampolės	846	6023	14
Lazdijų	211	1373	15
Radviliškio	461	2735	17
Raseinių	405	2419	17
Širvintų	245	1358	18
Druskininkų	364	1770	21
VULSK	933	4271	22
Zarasų	254	1084	23
Varėnos	278	1146	24
Švenčionių	301	1209	25
Visagino	506	1899	27
Kupiškio	196	714	27
Anykščių	309	983	31
Šalčininkų	86	n.d.	-

Šaltinis: autorių tyrimas

Nors didžiųjų Lietuvos miestų ir apskričių ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyriai, lyginant su rajoninio tipo ligoninėms yra didžiausi, tačiau dėl didelio pacientų srauto, šio patalpos

išnaudojamos efektyviausiai. Ypač intensyviai naudojamos VGPUL, KVL, KMUK bei Alytaus apskrities ligoninės patalpos.

31. Lentelė. Naujesnės nei 2001 m. gamybos įrangos dalis, atitinkančios priėmimo ir skubios pagalbos skyriams keliamus reikalavimus, 2006 m.

Ligoninė	Turimos įrangos dalis, proc.	Ligoninė	Turimos įrangos dalis, proc.
Kupiškio	8	Širvintų	62
Zarasų	8	Kaišiadorių	62
Joniškio	15	Elektrėnų	62
Vilkaviškio	15	Radviliškio	62
VUVL	15	Marijampolės	69
Prienų	23	Plungės	77
Kelmės	23	Anykščių	77
Pasvalio	23	Panevėžio	77
Varėnos	23	KUL	77
Visagino	23	Trakų	85
Šiaulių	23	Telšių	85
KMUK	23	Mažeikių	85
Kėdainių	31	VGPUL	85
Raseinių	31	Šalčininkų	92
Rokiškio	31	Kretingos	92
Alytaus	31	N. Akmenės	92
Šilutės	38	Druskininkų	92
Šakių	38	Lazdijų	92
Ukmergės	46	VULSK	92
Tauragės	46	KRKL	92
Šilalės	46	KVL	92
Pakruojo	54	Utenos	100
Jurbarko	54	Švenčionių	n.d.
Jonavos	62	Biržų	n.d.

Šaltinis: autorių tyrimas

Ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyriai naujesne nei 2001 metų įranga aprūpintos labai netolygiai. Didžiųjų miestų bei apskričių ligoninės yra geriau aprūpintos naujesne nei 2001 metų įranga, tačiau tuo pat metu visos tyrime dalyvavusios ligoninės nurodė, kad turima įranga netenkina esamų ligoninių poreikių.

32. Lentelė. Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių įranga ir preliminari jos kaina

Įranga	Kaina, Lt (su PVM)
Defibriliatorius	24500
Elektrokardiografas	5500
Sveikatos priežiūros įstaigos pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė	3500
Intubacinis rinkinys	2000
Deguonies tiekimo įranga	5000
Dirbtinės plaučių ventiliacijos įranga	50000
Monitorius širdies kraujagyslių ir kvėpavimo funkcijoms stebėti	40000
Pulsoksimetras	5000
Chirurgijos rinkinys	13500
Įtvarų rinkinys	1500
Echoskopas	205000
Endoskopas	600000
Rentgeno įranga	625000
Kompiuterinės tomografijos įranga	2500000

Šaltinis: autorių tyrimas

Xxxxxxx investicijos priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus įrangai atnaujinti ligoninėse reikšmingai skyrėsi ir nepriklausė nuo ligoninės tipo ir teikiamos pagalbos apimties. Didžiausią investicijų poreikį nurodė Klaipėdos universitetinė ligoninė, Kauno medicinos universiteto klinikos, VUL „Santariškių klinikos“ bei VUVL ligoninės. Rajono tipo ligoninių poreikiai į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių buvo labai skirtingi: nuo 5,5 tūkst. Lt Joniškio iki 4,5 mln. Kaišiadorių ligoninėje. Bendra investicijų poreikio suma priėmimo ir skubios pagalbos skyrių įrangai įsigyti – 107,3 mln. Lt.

33. Lentelė. Investicijų poreikiai į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių įrangą

Ligoninė	Investicijų poreikis, Lt	Xxxxxxxx	Investicijų poreikis, Lt
KUL	8080000	Ukmergės	1575500
KMUK	5353000	Utenos	1572000
VUVL	5000000	Kretingos	1522000
VULSK	4723000	KAL	1100000
Panevėžio	4550000	Kėdainių	1012000
Kaišiadorių	4462000	Anykščių	995000
Varėnos	4447000	Mažeikų	979000
Pasvalio	1072000	Šilalės	950000
KRKL	4216000	Tauragės	907500
Visagino	4167000	Širvintų	825000
Elektrėnų	4133500	Švenčionių	805000
Kupiškio	4096000	Jurbarko	738500
Trakų	4072000	Rokiškio	345000

Ligoninė	Investicijų poreikis, Lt	Xxxxxxxx	Investicijų poreikis, Lt
Kelmės	4065000	Marijampolės	330000
Šiaulių	3399000	N. Akmenės	169500
Prienų	4060000	Biržų	150500
Raseinių	3540000	Plungės	127500
VGPUL	3012500	Joniškio	5500
Pakruojo	2858000	Druskininkų	0
Šilutės	2778500	Alytaus	n.d.
KVL	2613500	Jonavos	n.d.
Telšių	2567000	Radviliškio	n.d.
Lazdijų	2500000	Šalčininkų	n.d.
Zarasų	1727500	Vilkaviškio	n.d.
Šakių	1658000	Iš viso	107260000

Šaltinis: autorių tyrimas

Norėdami įvertinti investicijų poreikio ekonominį efektyvumą, apskaičiavome investicijų poreikį tenkantį 1 priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje gydytam traumos pacientui bei palyginome skirtingas įstaigas (vidurkis 2031 Lt/1 traumos pacientui). Taip pat apskaičiavome kiekvienos įstaigos investicijų poreikio dalį tarp visų įstaigų ir palyginome su dalimi, kuri buvo apskaičiuota įstaigų galimybių vertinimo dalyje.

34. Lentelė. Investicijų į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių įrangą vertinimas

Ligoninė	Pacientų skaičius	Investicijų poreikis, Lt	Investicijų poreikis 1 pacientui, Lt	Investicijų poreikio dalis, proc.	Proc. nuo įstaigų galimybių
KMUK	5599	5353000	956	5,0	15,3
VGPUL	5649	3012500	533	2,8	10,2
VULSK	1565	4723000	3018	4,4	8,4
Šiaulių	4633	3399000	734	3,2	5,9
KUL	2780	8080000	2906	7,5	5,5
Panevėžio	3180	4550000	1431	4,2	5,2
KRKL	2190	4216000	1925	3,9	4,5
KAL	1412	1100000	779	1,0	2,9
Alytaus	1965	n.d.	-	-	2,6
VUVL	2601	5000000	1922	4,7	2,2
KVL	1013	2613500	2580	2,4	1,9
Marijampolės	749	330000	441	0,3	1,8
Mažeikų	1176	979000	832	0,9	1,7
Telšių	845	2567000	3038	2,4	1,6
Ukmergės	876	1575500	1799	1,5	1,5
Utenos	965	1572000	1629	1,5	1,4
Tauragės	000	000000	0000	0,8	1,2
Kėdainių	953	1012000	1062	0,9	1,2
Plungės	543	127500	235	0,1	1,2

Document Metadata

Table of Contents

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ, TEIKIAMŲ TRAUMAS PATYRUSIEMS PACIENTAMS, OPTIMIZAVIMO

Document Metadata