ANYKŠČIŲ R. KAVARSKO PAGRINDINĖS MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA
PATVIRTINTA
Anykščių r. Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V2-38
ANYKŠČIŲ R. KAVARSKO PAGRINDINĖS MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA
I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbuotojų darbo apmokėjimo sistema (toliau Sistema) reglamentuoja Anykščių r. Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro (toliau – Mokykla) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijus, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo kriterijus, pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarką ir sąlygas, priemokų ir premijų, materialinių pašalpų mokėjimo tvarką ir sąlygas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą.
2. Sistema parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu.
3. Sistemoje vartojamos sąvokos:
3.1. darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiami šie laikotarpiai: pasirengimas darbui darbo vietoje, fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos, kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas, budėjimo laikas, kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas, privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas, prastovos laikas, nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos Mokyklos sistemos, kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai;
3.2. darbo užmokestis – visos darbuotojo pajamos, gaunamos už darbą, atliekamą pagal darbo sutartį su Mokykla, t. y. pareiginis atlyginimas, priemokos;
3.3. darbuotojas – asmuo, dirbantis Mokykloje pagal su juo sudarytą darbo sutartį;
3.4. darbuotojo profesija – tai žmogaus atliekamas darbas, o ne jo turimas išsilavinimas ar kvalifikacija;
3.5. mokytojų sąrašas – tai dokumentas, kuriame nurodomi mokytojai, pateikiami duomenys apie jų darbo stažą, išsilavinimą, kvalifikacinę kategoriją, paskirtą darbo krūvį kontaktinėmis valandomis, taip pat nurodant nekontaktines valandas kontaktinei veiklai ir nekontaktinės valandos mokyklos bendruomenei, nurodomi kiti teisės aktuose nustatyti duomenys, kurių reikia darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Mokytojų sąrašas sudaromas mokslo metams;
3.6. pareigybių lygiai – įstaigos vidiniai pareigybių lygiai, kurie atspindi pareigybių grupavimą pagal darbo turinio kompleksiškumą;
3.7. priemoka – darbo užmokesčio sudedamoji dalis, kuri darbuotojui mokama už darbą nukrypstant nuo į prastų darbo sąlygų, t. y. už papildomus darbus, už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) vykdymą, ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą;
4. Informaciją apie darbuotojus, t. y. jo išsilavinimą, darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir kitus duomenis, renka ir tvarko sekretorius.
5. Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą.
6. Su šia darbo apmokėjimo sistema supažindinami visi Mokyklos darbuotojai.
II SKYRIUS
DARBUOTOJŲ PAREIGYBIŲ LYGIAI IR GRUPĖS
7. Mokyklos darbuotojų pareigybės yra keturių lygių:
7.1 A lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas:
7.1.1 A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;
7.1.2. A2 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;
7.2. B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų;
7.3. C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija;
7.4. D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos
reikalavimai.
8. Mokyklos darbuotojų pareigybės skirstomos į šias grupes:
8.1. biudžetinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, kurių pareigybės priskiriamos A
lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti;
8.2. struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, kurių pareigybės priskiriamos A arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti;
8.3. specialistai, kurių pareigybės priskiriamos A arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti; mokytojų pareigybės priskiriamos specialistų A2 lygio pareigybių grupei;
8.4. kvalifikuoti darbuotojai, kurių pareigybės priskiriamos C lygiui;
8.5. darbuotojai, kurių pareigybės priskiriamos D lygiui (toliau – darbininkai).
III SKYRIUS
DARBO UŽMOKESČIO SANDARA
9. Mokyklos darbuotojų darbo užmokestį sudaro:
9.1. pareiginė alga;
9.2. priemokos;
9.3. piniginė išmoka už atliktą darbą, mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
9.4. mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ar darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, budėjimą;
9.5. kintamoji dalis, skiriama darbuotojui, atsižvelgiant į jo praėjusių metų veiklos vertinimą ir į gautą darbo užmokesčio fondą. Kintamoji dalis, gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos.
IV SKYRIUS PAREIGINĖ ALGA
10. Mokyklos darbuotojų, išskyrus Mokyklos direktorių, pavaduotojus ugdymui, mokytojus taip pat specialiuosius pedagogus, logopedus, psichologus, socialinius pedagogus, auklėtojus (toliau – pagalbos mokiniui specialistai), pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kurio minimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai negali būti mažesni negu Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti
koeficientų dydžiai ir mažesni negu 1,1 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), išskyrus darbininkus.
11. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio.
12. Darbininkų pareiginė alga negali būti mažesnė negu MMA, šį dydį savo nutarimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
13. A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai darbo apmokėjimo sistemoje didinami 20 procentų, palyginti su to paties lygmens (pakopos) pareigybėmis, kurioms nebūtinas magistro kvalifikacinis laipsnis (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus).
14. Mokyklos darbuotojo pareiginės algos koeficientą pagal darbo apmokėjimo sistemoje numatytus kriterijus ir koeficientų dydžius nustato Mokyklos direktorius ir tvirtina įsakymu.
15. Mokyklos darbuotojo pareiginė alga, nustatyta pagal šią darbo apmokėjimo sistemą, sulygstama darbo sutartyje.
16. Apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių darbuotojo naudai. Jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas.
V SKYRIUS PRIEMOKOS
17. Mokyklos darbuotojui gali būti skiriamos šios priemokos:
17.1. už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo pareigybei nustatytas funkcijas;
17.2. už papildomų raštu suformuluotų užduočių atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos;
17.3. už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė.
18. Kiekviena aukščiau nurodyta priemoka, negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos, o jų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos.
19. Priemokos dydis ir išmokėjimo galimybės priklauso nuo Mokyklos darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.
20. Priemokos dydį nustato Mokyklos direktorius įvertindamas darbo užmokesčiui turimus asignavimus.
VI SKYRIUS SKATINIMAS
21. Mokyklos direktorius darbuotoją gali skatinti šiomis skatinimo priemonėmis:
21.1. padėka (gali būti taikoma atskirai ar kartu su kitomis skatinimo priemonėmis);
21.2. suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 mokamų papildomų poilsio dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
21.3. iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant Mokyklai nustatytus tikslus arba už pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus);
21.4. vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;
21.5. finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip Mokyklos darbuotojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus;
21.6. kintamąja dalimi, jeigu Mokykla turi piniginių lėšų;
21.7. kitomis skatinimo priemonėmis, numatytomis vietiniuose norminiuose teisės aktuose ir šioje darbo apmokėjimo sistemoje.
22. Piniginės skatinimo priemonės, numatytos 21.3–21.7 papunkčiuose galimos priklausomai nuo Mokykloje turimų sutaupytų lėšų.
23. Jei darbuotojas per paskutinius 6 mėnesius padarė darbo pareigų pažeidimą, jis neskatinamas, išskyrus atvejį, kai jo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, o Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatytais atvejais – neskatinami.
24. Piniginės skatinimo priemonės skiriamos Mokyklos direktoriaus įsakymu, neviršijant Mokyklos darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
VII SKYRIUS
MATERIALINĖ PAŠALPA
25. Mokyklos darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėjais ar rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti Mokyklos darbuotojai, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra pateikti šių darbuotojų rašytiniai prašymai ir atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai.
26. Xxxxx Xxxxxxxx darbuotojui, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui, kitiems giminaičiams, kurie su mirusiuoju turėjo artimą ryšį ir (ar) gyveno kartu) iš Mokyklai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 MMA dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra pateiktas jo šeimos nario rašytinis prašymas ir mirties faktą patvirtinantys dokumentai.
27. Mokyklos darbuotojui materialinę pašalpą skiria Mokyklos direktorius įsakymu iš Mokyklai skirtų lėšų. Mokyklos direktoriui materialinę pašalpą skiria jį į pareigas priimantis asmuo iš Mokyklos įstaigai skirtų lėšų.
VIII SKYRIUS
MOKYKLOS DARBUOTOJŲ VEIKLOS VERTINIMAS
28.Vertinama Mokyklos darbuotojų, išskyrus mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus ir darbininkus, praėjusių kalendorinių metų veikla.
29. Mokyklos darbuotojų praėjusių kalendorinių metų veikla vertinama vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo reikalavimais, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo reikalavimais.
30. Mokyklos darbuotojų veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jų kompetenciją (įgūdžius, žinias, gebėjimus) ir pasiektus veiklos rezultatus.
31. Mokyklos darbuotojo veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, kurių veikla vertinama, eina darbuotojo pareigas Mokykloje.
32. Mokyklos darbuotojų veiklą vertina tiesioginiai jų vadovai. Vertinami darbuotojai turi teisę kviesti Mokyklos darbo tarybos atstovą dalyvauti tiesioginiam vadovui vertinant jų veiklą.
33. Tiesioginis Mokyklos darbuotojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) darbuotojo veiklą už 2024 m. gali vertinti taip:
33.1. viršijanti lūkesčius;
33.2. xxxxxxxxxxx xxxxxxxxx;
33.3. iš dalies atitinkanti lūkesčius;
33.4. neatitinkanti lūkesčių.
34. Jeigu mokyklos darbuotojo veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, teisinė jo padėtis nesikeičia ir Mokyklos darbuotojo veiklos vertinimas baigiamas, išskyrus atvejus, kai darbuotojas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu veiklos vertinimu. Taip pat, gali būti taikomos šioje darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos skatinimo priemonės.
35. Jeigu Mokyklos darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu Mokyklos direktoriaus sprendimu, atsižvelgus į Mokyklos darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, gali būti:
35.1. Mokyklos darbuotojui, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį, negu nustatytas tos pareigybės didžiausias pareiginės algos koeficientas.
35.2. Mokyklos darbuotojui gali būti taikomos šioje darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos skatinimo priemonės.
36. Jeigu Mokyklos darbuotojo veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, tačiau darbuotojui gali būti nustatomas kvalifikacijos tobulinimas.
37. Xxx Xxxxxxxx darbuotojo veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu Mokyklos direktoriaus sprendimu:
37.1. Mokyklos darbuotojui, atsižvelgiant ir įvertinant susidariusias aplinkybes, kodėl darbuotojo veikla įvertinta, kaip neatitinkanti lūkesčių, gali būti nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne mažesnį, negu nustatytas tos pareigybės minimalus pareiginės algos koeficientas;
37.2. Mokyklos darbuotojui gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės darbuotojo veiklos gerinimo planas. Jeigu, pasibaigus darbuotojo veiklos gerinimo plano terminui, Mokyklos darbuotojo veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, darbuotojas gali būti atleidžiamas iš pareigų.
38. Neeilinis Mokyklos darbuotojo veiklos vertinimas nustatyta tvarka atliekamas Mokyklos direktoriaus sprendimu šiais atvejais:
38.1. tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu, susijusiu su biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos rezultatais;
38.2. darbuotojo prašymu nustatyti jam didesnį pareiginės algos koeficientą;
38.3. darbuotojo prašymu perkelti jį į aukštesnes (išskyrus Mokyklos vadovo ar jo pavaduotojo) pareigas;
38.4. jeigu darbuotojo veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo veiklos gerinimo planas.
39. Neeilinis darbuotojo veiklos vertinimas gali būti atliekamas 38.1–38.4 papunkčiuose nustatytais atvejais ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo darbuotojo eilinio veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai yra nustatytas trumpesnės trukmės darbuotojo veiklos gerinimo planas arba kai darbuotojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje.
40. Mokyklos darbuotojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į Mokyklos direktorių prašydamas įvertinti, ar veiklos vertinimas objektyvus ir pagrįstas. Jeigu Mokyklos direktorius padaro išvadą, kad darbuotojo veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, darbuotojo tiesioginis vadovas atlieka pakartotinį darbuotojo veiklos vertinimą. Mokyklos direktoriaus išvada dėl darbuotojo veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo gali būti skundžiama darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
IX SKYRIUS
DARBO UŽMOKESČIO MOKĖJIMAS,TERMINAI, VIETA
41. Darbo užmokestis Mokyklos darbuotojams mokamas du kartus per mėnesį, esant darbuotojo raštiškam prašymui – kartą per mėnesį. Už pirmąją mėnesio pusę kiekvieno mėnesio 23
dieną mokamas avansas. Už pirmąją mėnesio pusę išmokama suma (avansas) negali viršyti pusės per visą mėnesį išmokamos darbo užmokesčio sumos. Jeigu darbuotojas dirbo nepilną mėnesį, jam avansas gali būti mokamas tik tuo atveju, kai jis yra dirbęs didžiąją pirmosios mėnesio pusės dalį. Jeigu mokėjimo terminas sutampa su nedarbo arba šventine dienomis, jis perkeliamas į ankstesnę dieną. Už antrąją mėnesio pusę išmokama kiekvieno mėnesio 8 d. tiksliai apskaičiuota suma atėmus jau išmokėtą avansą ir visus priklausančius išskaitymus.
42. Atsižvelgiant į galimus finansinių lėšų gavimo sutrikimus ne dėl Mokyklos kaltės, darbo užmokesčio mokėjimo terminai gali būti keičiami apie tai informuojant darbuotojus.
43. Avansui apskaičiuoti ir išmokėti sudaromas avanso išmokėjimo žiniaraštis Avanso suma rašoma eurais be centų. Sudarytą žiniaraštį pasirašo vyriausiasis buhalteris ir direktorius.
44. Darbo užmokesčio apskaita tvarkoma naudojant ALGA programą. Kiekvienų kalendorinių metų darbo užmokesčio duomenys kaupiami Asmeninėse sąskaitose – kortelėse.
45. Darbo užmokestis Mokyklos darbuotojams pervedamas į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.
46. Darbuotojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo dienų skaičiaus, gautas darbo dienos atlygis padauginamas iš dirbtų dienų skaičiaus.
47. Apie priskaičiuotą darbo užmokestį, privalomus atskaitymus darbuotojas informuojamas išsiunčiant el. paštu atsiskaitymo lapelius.
X SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ LIGOS LAIKOTARPIUS
48. Už dvi pirmąsias ligos darbo dienas Mokyklos darbuotojams mokama 62,06 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa.
49. Nuo priskaičiuotos sumos už dvi ligos darbo dienas taikomas 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
50. Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.
51. Nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo.
XI SKYRIUS POILSIO LAIKAS
52. Poilsio laikas – laisvas nuo darbo laikas. Ne vėliau kaip po penkių darbo valandų darbuotojams suteikiama pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių arba dvi pertraukos po dvidešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo, kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui suteikiama bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
53. Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai. Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl darbo sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
54. Mokyklos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, gali turėti:
54.1. kasmetines atostogas;
54.2. pailgintas, papildomas atostogas;
54.3. tikslines atostogas: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti, mokymosi, kūrybines, nemokamas atostogas.
55. Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.
56. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 20 darbo dienų. Darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir neįgaliems darbuotojams – 25 darbo dienos.
57. Dirbantiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę atostogos netrumpinamos.
58. Pailgintos 40 darbo dienų atostogos suteikiamos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašą – Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. ĮSAK-1407 (aktuali redakcija).
59. Papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą įstaigoje darbuotojams:
59.1. turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą – 3 darbo dienos;
59.2. už kiekvienų paskutinių 5 metų darbo stažą – 1 darbo diena.
60. Pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti mokykloje.
61. Už pirmuosius darbo metus visos atostogos suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Atostogos už antrus ir paskesnius darbo metus suteikiamos pagal atostogų grafikus bei tarpusavio susitarimu. Kasmetinių atostogų suteikimo grafikas yra tvirtinamas mokyklos direktoriaus įsakymu.
62. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė mokykloje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):
62.1. nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų;
62.2. darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;
62.3. darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;
62.4. darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt
darbo dienų; metus.
62.5. darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo
63. Jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę
paskirtį, nes yra laikinai nedarbingas ar naudojasi teise į tikslines atostogas, jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui yra perkeliamos. Jeigu šios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
64. Atostogos dalimis suteikiamos šalims susitarus. Viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų.
65. Atostogų laiku darbuotojui garantuojamas vidutinis darbo užmokestis. Xxxxx užmokestis už kasmetines atostogas visam atostogų laikotarpiui išmokamas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Darbuotojui pateikus prašymą, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
66. Draudžiama darbuotojams pakeisti atostogas pinigine kompensacija. Pasibaigus darbo santykiams, darbuotojui gali būti suteiktos atostogos arba, kai darbuotojas jų nepageidauja, išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama, kai nutraukiama darbo sutartis, neatsižvelgiant į jos terminą, bet ne ilgesnį nei 3 metai.
67. Papildomas poilsio laikas mokant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį suteikimas mokyklos darbuotojams:
67.1. auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius);
67.2. auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę);
67.3. auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę);
67.4. teisės į 67.1–67.3 papunkčiuose nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
68. Tikslinės atostogos:
68.1. Nėštumo ir gimdymo atostogos:
68.1.1. darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo;
68.1.2. darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo globos nustatymo dienos, iki kūdikiui sukanka septyniasdešimt dienų;
68.1.3. už 68.1.1 ir 68.1.2 papunkčiuose nustatytų atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka;
68.2. Tėvystės atostogos:
68.2.1. darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai;
68.2.2. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Atostogos nesuteikiamos tuo atveju, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įtėviui tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti;
68.2.3. už 68.2.1 ir 68.2.2 papunkčiuose nustatytų atostogų laiką mokama išmoka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka;
68.3. Atostogos vaikui prižiūrėti:
68.3.1. pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus 68.3.3 papunktyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis;
68.3.2. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus 68.3.3 papunktyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal 68.3.1 papunktį, suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Darbuotojui, kuris tuo pačiu metu tam pačiam vaikui prižiūrėti turi teisę į atostogas tiek pagal šio 68.3.1 papunktį, tiek pagal šį papunktį, suteikiamos
atitinkamos atostogos jo pasirinkimu. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis;
68.3.3. kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu;
68.3.4. darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti pagal 68.3.1 papunktį ar 68.3.3 papunktį ar grįžti į darbą šioms atostogoms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti pagal 68.3.2 papunktį ar grįžti į darbą šioms atostogoms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti, savo prašyme dėl šių atostogų suteikimo nurodo jų pradžios ir pabaigos datas;
68.3.5. už atostogų vaikui prižiūrėti laiką mokama išmoka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka;
68.4. Mokymosi atostogos:
68.4.1. darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, pagal šias programas vykdančių švietimo tiekėjų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:
68.4.1.1. eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po tris kalendorines dienas kiekvienam egzaminui;
68.4.1.2. įskaitoms pasirengti ir laikyti – po dvi kalendorines dienas kiekvienai įskaitai;
68.4.1.3. laboratoriniams darbams atlikti ir konsultuotis – tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;
68.4.1.4. diplominiam (bakalauro, magistro) darbui ar daktaro disertacijai, ar meno projektui baigti ir ginti – trisdešimt kalendorinių dienų;
68.4.1.5. valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po šešias kalendorines dienas kiekvienam egzaminui;
68.4.2. darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose arba mokosi savišvietos būdu, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose arba mokytis savišvietos būdu. Tokios atostogos suteikiamos informavus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt darbo dienų;
68.4.3. darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus, už mokymosi atostogas, išskyrus mokymąsi savišvietos būdu, jeigu dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje yra susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, trunkančias iki dešimt darbo dienų per vienus darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio;
68.4.4. darbuotojams, kurie mokosi savišvietos būdu, už mokymosi atostogas yra neapmokama, nebent šalių susitarimu susitarta kitaip;
68.5. Kūrybinės atostogos:
68.5.1. darbo teisės normų nustatytais atvejais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu darbuotojui gali būti suteikiamos kūrybinės iki dvylikos mėnesių trukmės atostogos meno kūriniui, mokslo darbui sukurti;
68.5.2. darbo užmokesčio mokėjimo ir kūrybinių atostogų trukmės įskaitymo į darbo metus kasmetinėms atostogoms gauti klausimus nustato darbo teisės normos ir šalių susitarimai.
68.6. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas suteikiamas Mokyklos darbuotojams:
68.6.1. jei darbuotojas augina vaiką iki keturiolikos metų, – iki keturiolikos kalendorinių dienų;
68.6.2. jei darbuotojas yra neįgalus, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki trisdešimties kalendorinių dienų;
68.6.3. vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų metu tėvas jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
68.6.4. slaugantiems sergantį šeimos narį, ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;
68.6.5. santuokai sudaryti, – iki trijų kalendorinių dienų;
68.6.6. dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki penkių kalendorinių dienų;
68.6.7. visą darbo dieną (pamainą) ir ilgiau trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu, jeigu Mokyklos vadovas sutinka;
68.6.8. darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu, jeigu Mokyklos vadovas xxxxxxx, darbuotojui suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Mokyklos vadovas privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.
69. Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti.
XII SKYRIUS
VIDUTINIO DARBO UŽMOKESČIO SKAIČIAVIMAS
70. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (toliau – VDU) įskaitoma:
70.1. bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal Mokykloje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas bei valandinius ir dieninius atlygius;
70.2. didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, darbo sutartyse numatytais atvejais;
70.3. papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
70.4. premijos, taip pat kitos išmokos už atliktą darbą, už projektus, už egzaminus, numatytos darbo teisės normose, ir darbo sutartyse.
71. Apskaičiuojant darbuotojo VDU, laikomasi šių nuostatų:
71.1. skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas VDU. Darbuotojo VDU apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis;
71.2. Kai atleidžiamo iš Mokyklos darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį;
71.3. Dieninis VDU apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Jeigu darbuotojo darbo laikas yra skirtingos trukmės, skaičiuojamas vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius ir nustatomas taip: darbuotojui, SAD ministro įsakymu numatyta metinė vidutinė dienų norma dauginama iš darbuotojo darbo krūvio dydžio (perskaičiuojant proporcingai priklausančių ir dirbtų darbo dienų skaičiaus) ir dar atitinkamai padauginama iš nurodyto mėnesių išeitinių skaičiaus;
71.4. Valandinis VDU apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius). Jeigu darbuotojo darbo laikas yra skirtingos trukmės, skaičiuojamas metinis vidutinis mėnesio darbo valandų skaičius ir nustatomas taip: darbuotojui, Socialinės apsaugos ir darbo (toliau – SAD) ministro įsakymu numatyta metinė vidutinė valandų norma dauginama iš darbuotojo darbo krūvio dydžio (perskaičiuojant proporcingai priklausančių ir dirbtų valandų skaičiaus) ir dar atitinkamai padauginama iš nurodyto mėnesių išeitinių skaičiaus;
71.5. Valandinis VDU turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės. Susiklosčius situacijai, kai dėl paskelbtos dalinės prastovos sumažėjus darbo valandų per dieną skaičiui, darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė kinta, lyginant su darbo laiko trukme, kurią darbuotojas dirbtų jeigu nebūtų paskelbta dalinė prastova, tuomet turi būti apskaičiuojamas vidutinis valandinis darbo užmokestis;
71.6. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, jo dieninis VDU ar valandinis VDU apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai mokykloje dirbtą laiką;
71.7. Apskaičiuojant VDU, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas;
71.8. Premijos, išmokėtos už 12 mėnesių laikotarpį (metinės premijos), į VDU skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas VDU. Gauta suma dalijama iš skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų ar valandų skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra, – pagal Mokyklos darbo grafiką);
71.9. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Taisykles turi būti apskaičiuojamas dieninis VDU ar valandinis VDU, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu.
72. VDU skaičiavimas kai yra papildomi susitarimai:
72.1. Jei papildomas susitarimas sudaromas Jungimo būdu DK 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, kai darbuotojas atlieka susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją, darbuotojo VDU apskaičiuojamas:
72.1.1. kai papildomas susitarimas nenutrauktas, skaičiuojama atskirai, pagal kiekvieną sutartį ir susitarimą iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ir dirbto laiko;
72.1.2. kai papildomas susitarimas nutrauktas, tai darbuotojo VDU apskaičiuojamas įtraukiant susitarimo skaičiuojamojo laikotarpio užmokestį, apskaičiuotą už atliktą darbą ir dirbtą laiką;
72.2. Jei papildomas susitarimas sudaromas Gretinimo būdu: DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, kai darbuotojas atlieka susitarime dėl darbo funkcijų gretinimo numatytą papildomą darbo funkciją, darbuotojo VDU apskaičiuojamas įtraukiant tik susitarimo Gretinimo būdu darbo užmokestį, apskaičiuotą už atliktą darbą. (dirbtas laikas (valandos, dienos) netraukiamos, nes funkcijos atliekamos tuo pat metu, kaip ir pagrindinė sutartis).
73. VDU skaičiavimas ilgalaikei darbo išmokai:
73.1. Darbuotojo vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tam darbuotojui už praėjusių dvylika mėnesių, buvusių prieš darbuotojo atleidimo mėnesį, nepriklausomai nuo atleidimo dienos, priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Jeigu per paskutinius 12 mėnesių, buvusių iki darbuotojo atleidimo iš darbo mėnesio, bent vieną mėnesį asmuo neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal darbo užmokestį, gautą per paskutinius12 mėnesių, kuriais jis turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
73.2. Pagal Xxxxxxxxx apskaičiuotas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar Mokyklos darbo grafiką, įvertinus visus turimus darbuotojo papildomus susitarimus atskirai.
74. Ilgalaikio darbo išmokos skaičiavimas:
74.1. Atleidžiant darbuotoją pagal DK 57 straipsnį, t. y. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, atleidžiamam darbuotojui išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje pagal DK 57 straipsnio 9 dalį;
74.2. Ilgalaikio darbo išmoka mokama:
74.2.1. 77,58 procento jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimt metų;
74.2.2. 77,58 procento dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt metų;
74.2.3. 77,58 procento trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų.
75. Dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo, darbuotojas kreipiasi su prašymu į darbovietę iš kurios buvo atleistas, ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atleidimo iš darbo. Ilgalaikio darbo išmoką skiria darbdavys ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo dienos, išmokant visą priskaičiuotą išmokos sumą.
76. Sumažėjus 70 punkte nurodytam darbo užmokesčiui po to, kai darbdavio iniciatyva darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, skaičiuojamasis laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamas VDU išeitinei išmokai mokėti, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo.
XIII SKYRIUS PRASTOVŲ SKAIČIAVIMAS
77. Mokyklos direktorius darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą DK 47 straipsnyje nustatyta tvarka.
78. Mokyklos direktorius įsakyme dėl prastovos paskelbimo nurodo, kokia tai prastova (pilna ar dalinė), prastovos laikotarpį, prastovos metu mokamą darbo užmokestį.
79. Prastovos laikotarpiu mokyklos darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
80. Mokyklos direktorius gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokamas Mokyklos direktoriaus įsakyme prastovos laikui nustatytas darbo užmokestis.
XIV SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
81. Mokyklos patvirtinta darbo apmokėjimo sistema peržiūrima ne rečiau kaip vieną kartą metuose arba pasikeitus teisės aktams.
82. Mokyklos nustatyta tvarka paskirta pareiginės algos kintamoji dalis galioja iki 2024 metų darbuotojo kasmetinio veiklos vertinimo metu priimto sprendimo įsigaliojimo dienos.
83. Po 2025 metais įvykusio kasmetinio veiklos vertinimo pareiginė alga negali būti mažesnė negu 2024 metais gauta pareiginė alga kartu su kintamąja dalimi.
84. Mokyklos darbuotojų darbo užmokesčio dydis tikslinamas pasikeitus teisės
aktams.
85. Darbo apmokėjimo sistema patvirtinta konsultuojantis su Mokyklos darbuotojais,
laikantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų.
86. Visi Xxxxxxxx darbuotojai su šia sistema yra supažindinami žodžiu ir privalo laikytis joje nustatytų įpareigojimų bei atlikdami savo darbo funkcijas vadovautis sistemoje nustatytais principais.
87. Mokyklos direktorius turi teisę iš dalies arba visiškai pakeisti šią sistemą, su pakeitimais supažindinant visus darbuotojus.
88. Ginčai dėl darbo užmokesčio sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
89. Asmenys, rengiantys darbo užmokesčio apskaičiavimą skirtingoms darbuotojų kategorijoms, yra atsakingi ir už atitinkamą duomenų bazės kaupimą, reikiamų dokumentų pildymą, reikiamų ataskaitų pateikimą bei dokumentų saugojimą ir perdavimą į archyvą, vadovaujantis nustatyta dokumentų archyvavimo tvarka.
90. Mokyklos darbuotojų darbo užmokestis, priemokos ir kiti su darbo santykiais susiję mokėjimai planuojami neviršijant asignavimo sąmatų darbo užmokesčio fondo.
Anykščių r. Kavarsko pagrindinės mokyklos- daugiafunkcio centro darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos
1 priedas
ANYKŠČIŲ R. KAVARSKO PAGRINDINĖS MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO VADOVO PAVADUOTOJO IR DARBUOTOJŲ MINIMALŪS PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI
1.1. Mokyklos specialistų (A ir B lygio) ir kvalifikuotų darbuotojų (C lygio) pareiginės algos minimalus koeficientas nustatomas, vadovaujantis DAĮ 1 priedu (ne mažesnis kaip iki 2023-12-31 mokėtas atlygis be kintamosios dalies),o maksimalūs koeficientai nustatomi pagal pareigybės lygį ir profesinio darbo patirtį (metais):
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais
Eil. Nr. | Pareigybė | Pareigybės lygis | Pareiginės algos koeficientai | ||
Profesinio darbo patirtis (metais) | |||||
Iki 5 metų | Nuo daugiau kaip 5 iki 10 metų | Daugiau kaip 10 metų | |||
1. | Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams | A2 | 1,04 | 1,07 | 1,11 |
Struktūrinio padalinio vadovas (ar kiti specialistai, turintys pavaldžių darbuotojų ar prilyginti vadovaujantiems darbuotojams) | |||||
2. | Vyriausiasis buhalteris | B | 0,83 | 0,93 | 1,05 |
Specialistai | |||||
4. | Elektrikas | B | 0,62 | 0,68 | 0,76 |
5. | Bibliotekininkas | B | 0,62 | 0,70 | 0,78 |
6. | Buhalteris | B | 0,62 | 0,72 | 0,76 |
7. | Inžinierius-programuotojas | B | 0,62 | 0,72 | 0,76 |
8. | Sekretorius | B | 0,62 | 0,78 | 0,89 |
Kvalifikuoti darbuotojai | |||||
9. | Lopšelio-darželio padėjėjas | C | 0,57 | 0,57 | 0,57 |
10. | Autobuso vairuotojas | C | 0,57 | 0,57 | 0,57 |
12. | Mokytojo padėjėjas | C | 0,57 | 0,57 | 0,57 |
Anykščių r. Kavarsko pagrindinės mokyklos- daugiafunkcio centro darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos
2 priedas
ANYKŠČIŲ R. KAVARSKO PAGRINDINĖS MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO MOKYTOJŲ (IŠSKYRUS TRENERIUS), PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ, PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI IR MOKYTOJŲ (IŠSKYRUS TRENERIUS), PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ (SPECIALIŲJŲ PEDAGOGŲ, LOGOPEDŲ, SURDOPEDAGOGŲ, TIFLOPEDAGOGŲ, JUDESIO KOREKCIJOS SPECIALISTŲ,
KARJEROS SPECIALISTŲ, PSICHOLOGŲ ASISTENTŲ, PSICHOLOGŲ, SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ, AUKLĖTOJŲ, KONCERTMEISTERIŲ, AKOMPANIATORIŲ) DARBO KRŪVIO SANDARA
I SKYRIUS
ANYKŠČIŲ R. KAVARSKO PAGRINDINĖS MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO
CENTRO
MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS (IŠSKYRUS IKIMOKYKLINIO IR
PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAS), PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
2024-09-01:
1. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai galiojantys nuo
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
Kvalifikacinė kategorija | Pareiginės algos koeficientai | ||||||
Pedagoginio darbo stažas (metais) | |||||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | nuo daugiau kaip 15 iki 20 | nuo daugiau kaip 20 iki 25 | daugiau kaip 25 | |
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Mokytojas | 1,0223 | 1,0261 | 1,0349 | 1,0538 | 1,0866 | 1,0903 | 1,0967 |
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Mokytojas | 1,0979 | 1,1006 | 1,1018 | 1,1080 | 1,1106 | 1,1143 | 1,1231 |
Vyresnysis mokytojas | 1,1244 | 1,1282 | 1,1333 | 1,1787 | 1,1849 | 1,1899 | |
Mokytojas metodininkas | 1,2013 | 1,2228 | 1,2618 | 1,2669 | 1,2757 | ||
Mokytojas ekspertas | 1,3652 | 1,3879 | 1,4232 | 1,4295 | 1,4358 | ||
2. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo mokytojams:
2.1. didinami 1–15 procentų:
2.1.1. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), kurių klasėje (grupėje) ugdomas vienas ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:
2.1.2. jei mokytojas moko dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius mokinius:
Mokytojas moko: | Parengtų mokiniams pritaikytų ir individualizuotų programų skaičius | Koeficiento didinimo procentai |
mokinius, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčius vidutinius ar didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius | 1–9 | 3 |
10–20 | 4 | |
20 ir daugiau | 5 |
2.1.3. mokantiems vieną ar daugiau užsieniečių arba Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo programas:
2.1.3.1. vienu procentu, kai mokomi 1–2 mokiniai;
2.1.3.2. dviem procentais, kai mokomi 3–5 mokiniai.
2.1.4. dirbantiems pagal 2023–2024 mokslo metais ir 2024–2025 mokslo metais pradėtas įgyvendinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V- 1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ pareiginės algos koeficiento padidinimas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Dm = Pm ∙ 0,2 / Bm ∙ 100 %, kur Pm – valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, Bm – bendras metinis mokytojo valandų skaičius.
2.2. gali būti didinami iki 20 procentų pagal kitus Mokyklos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.
2.3. koeficiento didinimo procentai yra sumuojami, tačiau negali viršyti 25 proc.
3. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veikla atitinka du ar daugiau šio priedo 2 punkte nustatytų kriterijų, jo pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.
4. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laikas per savaitę yra 36 valandos.
5. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiką sudaro:
5.1. kontaktinės valandos, skiriamos bendrojo ugdymo srities (dalyko) formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms įgyvendinti pagal ugdymo (mokymo) planuose numatytas valandas, neformaliojo švietimo programoms (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) – pagal programoje numatytas valandas, ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei);
5.2. xxxxxxxx, xxxxxxxxxx su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenėje.
6. Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į socialinių partnerių ir pedagogų rengimo centrų pasiūlymus. Veiklų mokyklos bendruomenėje aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į socialinių partnerių pasiūlymus.
7. Valandų, susijusių su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenei, skaičius sudaro nuo 7,23 iki 49,7 procento kontaktinių valandų ir valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei, skaičiaus mokytojui per mokslo metus.
8. Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), valandų skaičius per mokslo metus:
Pareigybė | Kontaktinės valandos ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) | Valandos, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenėje | Iš viso |
Mokytojas (pedagoginis darbo stažas iki 2 metų) Mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Mokytojas ekspertas (pedagoginis darbo stažas nuo 2 metų) | 1 010–1 410 | 102–502 | 1 512 |
9. Mokytojui, dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, per metus skiriama ne daugiau kaip 888 kontaktinės valandos privalomiems dalykams pagal bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, mokyti; šiuo atveju ne mažiau kaip 355 valandos skiriamos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti; ne mažiau kaip 152 valandos gali būti skiriamos vadovauti klasei (grupei).
10. Mokytojui (jeigu jo pedagoginis darbo stažas iki 2 metų), dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, per metus skiriama ne daugiau kaip 756 kontaktinės valandos, o dirbančiam pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) – ne daugiau kaip 924 kontaktinės valandos.
11. Kontaktinių valandų skaičius mokytojams nustatomas vadovaujantis mokyklos- centro ugdymo planu.
12. Valandų, skiriamų vadovauti klasei, skaičius gali būti didinamas, jei mokytojas vadovauja daugiau kaip vienai klasei.
13. Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, veiklų bendruomenei sąrašas ir veikloms skiriamas valandų skaičius aptariamas dalykų mokytojų metodinėse grupėse ir patvirtinamas bendru mokyklos-centro metodinės tarybos ir darbo tarybos protokolu. Šis sąrašas yra sistemos priedas (priedas Nr. 1) ir gali būti atskirai tikslinamas esant poreikiui .
14. Mokytojo darbo krūvio sandara, veiklos ataskaita ir profesinis tobulėjimas pildomas „Mokytojo darbo krūvio“ lentelėje (priedas Nr. 2).
15. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiko grafiko sudarymo bendrąsias nuostatas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su socialinės apsaugos ir darbo ministru.
16. Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandarą pagal dalykus, ugdymo ar mokymo sritis nustato Mokyklos vadovas pagal šio priedo 7 punkte nustatytas valandas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ, IR MENINIO UGDYMO MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL IKIMOKYKLINIO IR (ARBA) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAS, PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI
IR DARBO KRŪVIO SANDARA
2024-09-01:
17. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai galiojantys nuo
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
Kvalifikacinė kategorija | Pareiginės algos koeficientai | ||||||
Pedagoginio darbo stažas (metais) | |||||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | nuo daugiau kaip 15 iki 20 | nuo daugiau kaip 20 iki 25 | daugiau kaip 25 | |
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Mokytojas | 1,0223 | 1,0261 | 1,0349 | 1,0538 | 1,0866 | 1,0903 | 1,0967 |
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Mokytojas | 1,0979 | 1,1006 | 1,1018 | 1,1080 | 1,1106 | 1,1143 | 1,1231 |
Vyresnysis mokytojas | 1,1244 | 1,1282 | 1,1333 | 1,1787 | 1,1849 | 1,1899 | |
Mokytojas metodininkas | 1,2013 | 1,2228 | 1,2618 | 1,2669 | 1,2757 | ||
Mokytojas ekspertas | 1,3652 | 1,3879 | 1,4232 | 1,4295 | 1,4358 | ||
18. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo:
18.1. didinami 5–10 procentų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas:
18.1.1. jeigu grupėje ugdomi 2 ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir (arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
18.1.2. jeigu grupėje ugdomas vienas ar daugiau užsieniečių arba Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio (mokinių) mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje;
18.2. didinami 5–20 procentų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, jeigu grupėje ugdomi 4 ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
18.3. didinami 5–20 procentų meninio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, jeigu grupėje ugdomi 4 ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
19. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, veikla atitinka du ar daugiau šio priedo 18 punkte nustatytų kriterijų, jų pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.
20. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programą, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų 30 valanda skiriama tiesioginiam darbui su mokiniais, 6 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).
21. Meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 12 valandų – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).
III SKYRIUS
MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ, PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
2024-09-01:
22. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai galiojantys nuo
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
Kvalifikacinė kategorija | Pareiginės algos koeficientai | ||||||
Pedagoginio darbo stažas (metais) | |||||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | nuo daugiau kaip 15 iki 20 | nuo daugiau kaip 20 iki 25 | daugiau kaip 25 | |
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Mokytojas | 1,0223 | 1,0261 | 1,0349 | 1,0538 | 1,0866 | 1,0903 | 1,0967 |
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Mokytojas | 1,0979 | 1,1006 | 1,1018 | 1,1080 | 1,1106 | 1,1143 | 1,1231 |
Vyresnysis mokytojas | 1,1244 | 1,1282 | 1,1333 | 1,1787 | 1,1849 | 1,1899 | |
Mokytojas metodininkas | 1,2013 | 1,2228 | 1,2618 | 1,2669 | 1,2757 | ||
Mokytojas ekspertas | 1,3652 | 1,3879 | 1,4232 | 1,4295 | 1,4358 | ||
23. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo mokytojams, dirbantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą:
23.1. didinami 5–10 procentų:
23.1.1. grupėje ugdantiems 2 ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir (arba) 1–3 mokinius, turinčius didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
23.1.2. ugdantiems vieną ar daugiau užsieniečių arba Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje;
23.2. didinami 5–20 procentų:
23.2.1. mokantiems mokinius, kuriems dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose;
23.2.2. grupėje ugdantiems 4 ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
24. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal priešmokyklinio ugdymo programą, veikla atitinka du ar daugiau šio priedo 23 punkte nustatytų kriterijų, jo pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.
25. Mokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų 30 valanda skiriama tiesioginiam darbui su mokiniais, 6 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).
IV SKYRIUS
SPECIALIŲJŲ PEDAGOGŲ, LOGOPEDŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
26. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai galiojantys nuo
2024-09-01:
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
Kvalifikacinė kategorija | Pareiginės algos koeficientai | ||||||
Pedagoginio darbo stažas (metais) | |||||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | nuo daugiau kaip 15 iki 20 | nuo daugiau kaip 20 iki 25 | daugiau kaip 25 | |
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Specialusis pedagogas, logopedas | 1,0223 | 1,0261 | 1,0349 | 1,0538 | 1,0866 | 1,0903 | 1,0967 |
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Specialusis pedagogas, logopedas | 1,0979 | 1,1006 | 1,1018 | 1,1080 | 1,1106 | 1,1143 | 1,1231 |
Vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis logopedas | 1,1244 | 1,1282 | 1,1333 | 1,1787 | 1,1849 | 1,1899 | |
Specialusis pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas | 1,2013 | 1,2228 | 1,2618 | 1,2669 | 1,2757 | ||
Specialusis pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas | 1,3652 | 1,3879 | 1,4232 | 1,4295 | 1,4358 | ||
logopedams:
27. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo specialiesiems pedagogams,
27.1. 2–3 procentais didinamas specialiajam pedagogui, logopedui, mokantiems
didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius:
27.1.1. 2 procentais, jei konsultuojami 1–4 didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai;
27.1.2. 3 procentais, jei konsultuojami 5–10 didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai;
27.2. 5 procentais specialiesiems pedagogams, logopedams, teikiantiems specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, kuriems skirtas mokymas namuose;
27.3. 10 procentų, jei konsultuojami daugiau nei 10 didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai;
27.4. gali būti didinami 15 proc. specialiajam pedagogui, jei jis dirba su didesniu mokinių skaičiumi nei priklauso vienai pareigybei ir didesniu nei 10 didelių ugdymosi poreikių turinčių mokinių;
27.5. gali būti didinami 10 proc. logopedui, jei jie dirba su didesniu mokinių skaičiumi, nei priklauso vienai pareigybei; jei logopedas dirba 0,5 etato, tada gali būti didinama 5 proc.
28. Darbo laikas per savaitę:
28.1. specialiųjų pedagogų, logopedų dirbančių mokyklose, su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, – 36 valandos, iš jų 22 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais, mokiniais (vaikų, mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams įvertinti, specialiosioms
pratyboms vesti), 14 valandų – netiesioginiam darbui su vaikais, mokiniais (veikloms planuoti ir joms pasirengti, dokumentams rengti, bendradarbiauti su mokytojais, kitais ugdymo procese dalyvaujančiais asmenimis, vaikų, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos klausimais ir kt.);
28.2. specialiųjų pedagogų, logopedų, dirbančių mokyklose, su mokyklinio amžiaus vaikais, – 36 valandos, iš jų 18 valandų skiriama tiesioginiam darbui su vaikais, mokiniais (vaikų, mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams įvertinti, specialiosioms pratyboms vesti), 18 valandų
– netiesioginiam darbui su vaikais, mokiniais (veikloms planuoti ir joms pasirengti, dokumentams rengti, bendradarbiauti su mokytojais, kitais ugdymo procese dalyvaujančiais asmenimis, vaikų, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos klausimais ir kt.).
V SKYRIUS
PSICHOLOGŲ IR SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
2024-09-01:
29. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai galiojantys nuo
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
Kvalifikacinė kategorija | Pareiginės algos koeficientai | ||||||
Pedagoginio darbo stažas (metais) | |||||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | nuo daugiau kaip 15 iki 20 | nuo daugiau kaip 20 iki 25 | daugiau kaip 25 | |
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Socialinis pedagogas | 1,0223 | 1,0261 | 1,0349 | 1,0538 | 1,0866 | 1,0903 | 1,0967 |
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Socialinis pedagogas, ketvirtos kategorijos psichologas | 1,0979 | 1,1006 | 1,1018 | 1,1080 | 1,1106 | 1,1143 | 1,1231 |
Vyresnysis socialinis pedagogas, trečios kategorijos psichologas | 1,1244 | 1,1282 | 1,1333 | 1,1787 | 1,1849 | 1,1899 | |
Socialinis pedagogas metodininkas, antros kategorijos psichologas | 1,2013 | 1,2228 | 1,2618 | 1,2669 | 1,2757 | ||
Socialinis pedagogas ekspertas, pirmos kategorijos psichologas | 1,3652 | 1,3879 | 1,4232 | 1,4295 | 1,4358 | ||
30. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo socialiniams pedagogams, psichologams didinami 1–10 procentų dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose su vienu ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:
30.1. 1 procentu, jei konsultuojami 1–6 vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai;
30.2. 2 procentais, jei konsultuojami 1–5 didelių arba 7–15 vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai;
30.3. 3 procentais, jei konsultuojami 5–10 didelių arba 16–20 vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai;
30.4. konsultuojant ir didelių, ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, procentai sumuojami, pvz.; konsultuojant 1–5 didelių, ir 1–5 vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius koeficientas didinamas 3 procentais;
30.5. 10 procentais, jei konsultuojami daugiau nei 20 didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai; jei psichologas dirba 0,5 etato, tada gali būti didinama 5 proc.
31. Mokykloje dirbančių psichologų, socialinių pedagogų darbo laikas per savaitę yra
36 valandos. Ne daugiau kaip 60 procentų šių darbuotojų darbo laiko skiriama tiesioginiam švietimo pagalbos darbui: vaikų, mokinių švietimo pagalbos ir (arba) specialiesiems ugdymosi poreikiams įvertinti, vaikams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) konsultuoti, taip pat Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 231 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais – mokytojams ir kitiems mokyklos darbuotojams konsultuoti, vesti jiems užsiėmimus, o kita jų darbo laiko dalis skiriama netiesioginiam švietimo pagalbos darbui: veikloms planuoti ir joms pasirengti, dokumentams rengti, bendradarbiauti su mokytojais, vaikų, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais asmenimis ugdymo ir (arba) švietimo pagalbos klausimais ir kt.
VI SKYRIUS
MOKYKLOS VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, PAREIGINĖS ALGOS IR DARBO KRŪVIO SANDAROS NUSTATYMAS
32. Mokyklos direktoriaus pareiginės algos koeficientai:
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
Mokinių skaičius | Pareiginės algos koeficientai | ||
Pedagoginio darbo stažas (metais) | |||
iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | daugiau kaip 15 | |
iki 200 | 2,0095 | 2,0826 | 2,1329 |
201–400 | 2,1954 | 2,2143 | 2,2156 |
401–600 | 2,2035 | 2,2184 | 2,2239 |
601–1 000 | 2,3636 | 2,3691 | 2,3731 |
1 001 ir daugiau | 2,3691 | 2,3717 | 2,3799 |
33. Mokyklos direktoriaus pareiginės algos koeficientą tvirtina į pareigas priimanti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo.
34. Mokyklos direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareiginės algos koeficientai galiojantys nuo 2024-09-01:
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
Mokinių skaičius | Pareiginės algos koeficientai | ||
Pedagoginio darbo stažas (metais) | |||
iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | daugiau kaip 15 | |
iki 500 | 1,9592 | 1,9634 | 1,9659 |
35. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo:
35.1. didinami 5–10 procentų:
35.1.1. Mokyklos direktoriaus pavaduotojui ugdymui, atsakingam už mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimą, jeigu įstaigose ugdoma (mokoma) 10 ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
35.1.2. Mokyklos direktoriaus pavaduotojui ugdymui, jeigu mokykloje ugdoma (mokoma) 10 ar daugiau užsieniečių arba Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas pradžios Lietuvos Respublikoje;
36. Jeigu Mokyklos direktoriaus pavaduotojo ugdymui veikla atitinka du ar daugiau šio priedo 35 punkte nustatytų kriterijų, jo pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.
37. Mokyklos direktoriaus pavaduotojų ugdymui pareiginės algos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į mokinių skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 dieną.
VII SKYRIUS
PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ, NENURODYTŲ ŠIO PRIEDO IV, V SKYRIUOSE, PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI
38. Mokyklos pailgintos mokymosi dienos grupės auklėtojos, laisvalaikio užimtumo organizatoriaus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
Pedagoginio darbo stažas (metais) | Pareiginės algos koeficientai |
iki 10 | 0,8799 |
nuo daugiau kaip 10 iki 15 | 0,9833 |
daugiau kaip 15 | 1,0866 |
1 priedas
Xxxxxxxx, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir su veiklomis mokyklos bendruomenei
I. Privalomos veiklos
Veiklos | Veiklos aprašymas | Metinės valandos |
Tėvų informavimas, konsultavimas | Bendradarbiavimas su tėvais dėl mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų. | 22 |
Bendradarbiavimas su mokyklos darbuotojais | Bendradarbiavimas su mokyklos darbuotojais mokinių ugdymo klausimais. | 20 |
Mokyklos-centro administracijos inicijuotos veiklos | Mokyklos-centro administracijos inicijuotos veiklos, skirtos mokyklos veiklai planuoti, organizuoti. | 30 |
Profesinis tobulėjimas | Dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklose, savišvieta. Pamokų stebėjimas ir aptarimas. Dokumentų analizė. | 30 |
Iš viso: | 102 val.* | |
* Jei pedagogas dirba 0,5 etato, jam proporcingai mažinama ir skiriama 51 val., jei 1 etatu – 102 val.
II. Individualios veiklos mokyklos bendruomenei
Veiklos | Veiklos aprašymas | Metinės valandos | |
Bendradarbiavimo veiklos, | Dalyvavimas, vadovavimas darbo grupėms ir | 5–10 | |
skirtos mokyklos veiklai | komisijoms. | ||
planuoti, tobulinti, pozityviam | Dalyvavimas mokyklos savivaldos veikloje. | 6–21 | |
mokyklos mikroklimatui kurti | Mokyklos renginių organizavimas. | ||
IT diegimas, socialinių tinklų administravimas. | 5–50 | ||
8–32 | |||
Mokyklos ugdymo turinio | Mokyklos projektų rengimas, įgyvendinimas. | 8–64 | |
formavimo veiklos | Skaitmeninio turinio veiklų koordinavimas. | 8–32 | |
Mokymo(si) aplinkų, ugdymo(si) priemonių | 6–36 | ||
kūrimas ir priežiūra. | |||
Vertinimo veiklos | NMPP ir kitų mokymosi pasiekimų vertinimas. | 10 | |
Mokinių ugdymosi poreikiams | Edukacinių renginių | organizavimas ir | 6–30 |
tenkinti skirtos ugdomosios | dalyvavimas. | ||
veiklos | Konkursinių užduočių | rengimas ir mokinių | 4–36 |
darbų vertinimas. | |||
Kita | Bendradarbiavimo su veiklos. | mokyklos partneriais | 10–50 |
IŠ VISO: | 0−400 val. | ||
2 priedas