TURINYS

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS 3

2. EMITENTAS IR JO KONTAKTINIAI DUOMENYS 3

3. GRUPĖS SUDĖTIS 3

4. EMITENTO PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS 7

5. XXXXXXXX SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS 8

6. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE 8

7. BANKUI IR JO DUKTERINĖMS ĮMONĖMS PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ SKAIČIUS IR NOMINALIOJI VERTĖ 8

8. OBJEKTYVI BANKO BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA, PAGRINDINIŲ RIZIKOS RŪŠIŲ APIBŪDINIMAS 10

9. FINANSINIŲ IR NEFINANSINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ 12

10.NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE METINĖJE FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE PATEIKTUS DUOMENIS. 13

11.INFORMACIJA APIE ĮSIGYTAS IR PERLEISTAS SAVO AKCIJAS 13

12.INFORMACIJA APIE BANKO FILIALUS IR ATSTOVYBES 13

13.SVARBŪS ĮVYKIAI, BUVĘ NUO PRAĖJUSIŲ FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS 14

14. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS VEIKLOS PLANUS, PLĖTRĄ BEI PROGNOZES 14

15. ĮSTATINIO KAPITALO STRUKTŪRA 14

16.KIEKVIENOS ESAMOS AKCIJŲ KLASĖS SUTEIKIAMOS TEISĖS IR PIRMUMO TEISĖS BEI JOMS NUSTATYTI XXXXXXXXXXX. 16

17.APRIBOJIMŲ, LAISVAI PERLEISTI VERTYBINIUS POPIERIUS, APIBŪDINIMAS 17

18.AKCININKAI 17

19.DARBUOTOJŲ SKAIČIUS LAIKOTARPIŲ PABAIGOJE 18

20.BANKO ĮSTATŲ PAKEITIMŲ TVARKA 18

21.BANKO ORGANAI, JŲ ĮGALIOJIMAI 18

22.INFORMACIJA APIE EMITENTO KOLEGIALIŲ ORGANŲ NARIUS, BENDROVĖS VADOVĄ, VYRIAUSIAJĮ FINANSININKĄ 21

23.INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI 22

24.DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ 40

25.SANDORIAI SU SUSIJUSIAIS ASMENIMIS 42

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS

Pranešimas parengtas už 2008 metus, visi skaičiai pateikti 2008 m. gruodžio 31 d., jeigu nenurodyta kitaip. Šiame metiniame pranešime Akcinė bendrovė bankas SNORAS dar gali būti vadinamas Banku arba Emitentu.

2. EMITENTAS IR JO KONTAKTINIAI DUOMENYS

Emitento pavadinimas: Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:

Įstatinis kapitalas: Telefono numeriai: Fakso numeriai:

Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis:

3. GRUPĖS SUDĖTIS

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:

Telefono numeriai: Fakso numeriai:

Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:

Telefono numeriai:

Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Korespondencijos adresas: Telefono numeriai:

Fakso numeriai: Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:

Telefono numeriai: Pagrindinė veikla:

Akcinė bendrovė bankas SNORAS Akcinė bendrovė

1992 m. kovo mėn. 17 d., Lietuvos bankas

112025973

X.Xxxxxxxxx g. 7, LT-03221 Vilnius 411 922 567 litų

(0 0) 000 00 00

xxxx@xxxxxx.xxx xxx.xxxxxx.xxx

UAB „SNORO LIZINGAS“

Uždaroji akcinė bendrovė

1999 m. balandžio 30 d. , VĮ Registrų centras

124926897

A. Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius (0 0) 000 00 00

(0 0) 000 00 00

xxxx@xx.xx xxx.xx.xx

Vartojimo finansavimas

UAB „SNORO turto valdymas“ Uždaroji akcinė bendrovė

2003 m. gruodžio 18 d., VĮ Registrų centras

126403753

X.Xxxxxxxxx g. 7, LT-03221 Vilnius (0 0) 000 00 00

Rizikos kapitalo valdymas

UAB „SNORO fondų valdymas“ Uždaroji akcinė bendrovė

1992 m. kovo 4d., VĮ Registrų centras

121262918

X.Xxxxxxxxx g. 7, LT-03221 Vilnius Gedimino pr. 26, LT-01104 Vilnius (0 0) 000 00 00

(0 0) 000 00 00

xxxxxx@xxxxxx.xxx xxx.xxx.xx

Fondų valdymas

UAB „Snoro investicijų valdymas“ Uždaroji akcinė bendrovė

2005 m. vasario 14 d. , VĮ Registrų centras

300088576

X.Xxxxxxxxx g. 7, LT-03221 Vilnius (0 0) 000 00 00

Nekilnojamojo turto operacijos

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:

Telefono numeriai: Fakso numeriai:

Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:

Telefono numeriai:

Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:

Telefono numeriai: Fakso numeriai:

Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:

Telefono numeriai:

Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:

Telefono numeriai: Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla:

UAB „VILNIAUS KAPITALO VYSTYMO PROJEKTAI“

Uždaroji akcinė bendrovė

2000 m. lapkričio 17d., VĮ Registrų centras

125427865

Švitrigailos g. 11A, LT-03228 Vilnius (0 0) 000 00 00

(0 0) 000 00 00

xxxx@xxxx.xx xxx.xxxx.xx

Nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas bei vystymas

UAB „SNORO valda“

Uždaroji akcinė bendrovė

2008 m. lapkričio 25 d. , VĮ Registrų centras

302250518

X.Xxxxxxxxx g. 7, LT-03221 Vilnius (0 0) 000 00 00

Nekilnojamo turto eksploatacinė priežiūra bei administravimas

AS „Latvijas Krajbanka“

Akcinė bendrovė

1924 m. sausio 2d. Latvijos įmonių registras

40003098527

Xxxx Xxxxxx x. 15, LV-1013 Riga, Latvija

x000 000 00000

xxxx@xxx.xx xxx.xxx.xx Bankinė veikla

AS “Pirmais Atklātais Pensiju Fonds” Akcinė bendrovė

1998 m. vasario 4d. Latvijos įmonių registras

40003377918

X.Xxxxxxx 2, LV-1010 Riga, Latvija

x000 000 00000

Fondų valdymas

SIA “LKB Līzings”

Uždaroji akcinė bendrovė

2007 m. sausio 9d. Latvijos įmonių registras

40003887450

Xxxxxx g.2, LV-1050 Riga, Latvija

x000 000 00000

xxxxxxx@xxx.xx xxx.xxxxxxxxxx.xx Vartojimo finansavimas

AS “Ieguldījumu pārvaldes sabiedrība “LKB Krājfondi” Akcinė bendrovė

2006 m. spalio 2d. Latvijos įmonių registras

40003605043

Xxxx Xxxxxx x. 15, LV-1013 Riga, Latvija

Fondų valdymas

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:

Telefono numeriai: Fakso numeriai:

Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta:

SIA “Krājinvestīcijas”

Uždaroji akcinė bendrovė

2004m. birželio 30d. Latvijos įmonių registras

40003687374

Xxxxxx x. 15, LV-1050 Riga, Latvija Nekilnojamasis turtas

AS „LKB Assets Management“

Akcinė bendrovė

2006 m. balandžio 11d. Latvijos įmonių registras

40003818124

Xxxx Xxxxxx x. 15, LV-1013 Riga, Latvija

Fondų valdymas

AAS „LKB LIFE“

Akcinė bendrovė

1992 m. vasario 10d. Latvijos įmonių registras

40003053851

Xxxx Xxxxxx x. 15, LV-1013 Riga, Latvija

Xxxxxxxx xxxxxxxx

SIA „LKB Drošība” Uždaroji akcinė bendrovė

2008 m. liepos 7d. Latvijos įmonių registras

40103179152

Ekaba 2, Riga, Latvija Inkasacijos paslaugos

AS „Center Credit“ Xxxxxx xxxxxxxx

2008 m. rugpjūčio 11d. Latvijos įmonių registras

40103185252

Xxxx Xxxxxx x. 15, LV-1013 Riga, Latvija Investavimo paslaugos

UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas”

Uždaroji akcinė bendrovė

2007 m. lapkričio 16 d., VĮ Registrų centras

301270560

A. Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius

Skolų administravimas

UAB FMĮ „Jūsų tarpininkas“

Uždaroji akcinė bendrovė finansų maklerio įmonė 1993 m. rugpjūčio 13 d., VĮ Registrų centras 133765090

Zanavykų g. 25H, LT-44140 Kaunas (8 37) 322 995

(8 37) 322 373

xxxxxxxxx@xx.xx xxx.xx.xx

Finansinis tarpininkavimas

UAB „JT investicijų valdymas“ Uždaroji akcinė bendrovė

2001 m. lapkričio 7d., VĮ Registrų centras

Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Telefono numeriai: Fakso numeriai:

Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data:

Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla:

Pavadinimas:

Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data:

Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla:

125766011

Konstitucijos pr. 23, LT-08105 Vilnius (0 0) 000 00 00

(0 0) 000 00 00

xxxx@xxxx.xx xxx.xxxx.xx Fondų valdymas

ZAO „YAROVIT“

Uždaroji akcinė bendrovė

2004 m. sausio 21d. 1047796029060

Bagrationovskij pr.5, pastatas 45, Maskva, Rusijos Federacija Nekilnojamojo turto operacijos

ZAO „SNORAS Capital Market“ Uždaroji akcinė bendrovė 2001 m. rugpjūčio 9d.

1027739034542

Bolšoj Kislovsky skg. 9, Maskva, Rusijos Federacija

Finansinė veikla

Akcinė bendrovė bankas

SNORAS

UAB „SNORO fondų

valdymas”

UAB „Snoro investicijų

valdymas“

UAB „SNORO valda”

UAB „SNORO LIZINGAS“

UAB „VILNIAUS KAPITALO

VYSTYMO PROJEKTAI“

UAB „SNORO rizikos

kapitalo valdymas”

AS „Latvijas Krajbanka“

UAB „SNORO turto

valdymas“

AS „LKB Assets

Management“

ZAO „SNORAS Capital

Market“

SIA “Krājinvestīcijas”

ZAO „YAROVIT“

AS “Ieguldījumu pārvaldes

sabiedrība “LKB Krājfondi”

UAB FMĮ „Jūsų tarpininkas“

SIA “LKB Līzings”

UAB „JT investicijų

valdymas“

AS “Pirmais Atklātais Pensiju

Fonds”

SIA „LKB Drošība”

AAS „LKB LIFE“

AS „Center Credit“

4. EMITENTO PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS

Bankas ir jo dukterinės bendrovės klientams - fiziniams ir juridiniams asmenims - siūlo licencines ir nelicencines finansines paslaugas: priima indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių (kaupiamuosius indėlius litais ir užsienio valiuta, terminuotuosius ir neterminuotuosius indėlius litais ir užsienio valiuta), atlieka pinigų pervedimus, taip pat siūlo klientams paskolas būstui, lengvatines paskolas būstui, vartojamąsias paskolas, teikia kreditus įmonėms verslo projektų finansavimui bei apyvartinėms lėšoms, teikia finansinius laidavimus ir garantijas, išleidžia ir tvarko tarptautinių Visa, Visa Electron, Eurocard/MasterCard, Maestro mokėjimo kortelių sąskaitas, teikia pinigų rinkos priemonių (čekių, vekselių ir kt.) išleidimo ir tvarkymo paslaugas, valiutos pirkimo-pardavimo, valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) paslaugas, atlieka kasos operacijas, vertybių saugojimo paslaugas (seifų nuoma), vertybinių popierių apskaitą ir finansų maklerių paslaugas, lizingo produktus, faktoringo, investicines, turto valdymo ir kitas paslaugas.

Mažmeninė bankininkystė – stiprioji Akcinės bendrovės banko SNORAS pusė. Lietuvoje Akcinė bendrovė bankas SNORAS turi didžiausią ir moderniausią banko paslaugų teikimo tinklą – šalyje veikia 252 banko padaliniai. Tinklą sudaro 11 banko regioninių filialų, veikiančių kiekvienoje Lietuvos apskrityje ir Estijoje, 11 filialo skyrių bei 230 šalyje veikiančių taupomųjų skyrių. Bankas eksploatuoja 338 grynųjų pinigų išmokėjimo automatus.

5. XXXXXXXX SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų, su kuriais Bankas yra sudaręs aptarnavimo sutartis, nėra.

Banko vertybinių popierių apskaita yra tvarkoma Akcinės bendrovės banko SNORAS Operacijų departamente Pinigų rinkos ir vertybinių popierių apskaitos skyriuje.

6. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

Akcinės bendrovės banko SNORAS paprastosiomis ir privilegijuotosioms vardinėmis akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje. Obligacijomis prekiaujama Londono vertybinių popierių biržoje.

Į papildomą prekybos sąrašą įtraukta 391 922 567 banko paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominalioji vertė – 1 litas, ir 2 000 000 banko privilegijuotųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 10 litų, o bendra visų į papildomą prekybos sąrašą įtrauktų akcijų nominalioji vertė buvo – 411 922 567 litų.

X Xxxxxxx vertybinių popierių biržos pagrindinį oficialų ne nuosavybės vertybinių popierių sąrašą buvo įtrauktos banko obligacijos, kurių bendra nominalioji vertė – 155 628 000 eurų.

Akcinės bendrovės „Latvijas Krajbanka“ paprastosiomis ir privilegijuotosiomis akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Riga vertybinių popierių biržoje. Į papildomą prekybos sąrašą įtraukta 12 146 412 paprastųjų akcijų ir 2 834 privilegijuotosios akcijos, kurių nominalioji vertė 1 latas, o bendra visų į papildomą prekybos sąrašą įtrauktų akcijų nominalioji vertė – 12 149 246 latai.

Keturių metų Akcinės bendrovės bankas SNORAS paprastųjų vardinių akcijų kainos pokyčio* palyginimas su OMX Baltic Financials GI ir OMX Vilnius indeksų pokyčiais

* Banko SNORAS akcijų kaina koreguota atsižvelgiant į kapitalo didinimus iš bendrovės lėšų.

7. BANKUI IR JO DUKTERINĖMS ĮMONĖMS PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ SKAIČIUS IR NOMINALIOJI VERTĖ

7.1. Akcinei bendrovei bankas SNORAS priklausančių akcijų rūšys ir klasės, akcijų skaičius ir nominali vertė, šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimų balsų procentas:

Vertybinio popieriaus pavadinimas:

Akcijų skaičius, (vnt.) :

Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):

Vertybinio popieriaus pavadinimas:

Akcijų skaičius, (vnt.) :

Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):

Vertybinio popieriaus pavadinimas:

Akcijų skaičius, (vnt.) :

Vienos akcijos nominali vertė, (LTL):

UAB „SNORO LIZINGAS” paprastoji vardinė akcija

100

50 000

100,00

UAB „VILNIAUS KAPITALO VYSTYMO PROJEKTAI“

paprastoji vardinė akcija

42 833

100

60,00

UAB „SNORO fondų valdymas” paprastoji vardinė akcija

1 600

1 000

Susirinkimuose turimų balsų, (%):	100,00
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	UAB „SNORO turto valdymas” paprastoji vardinė akcija
Akcijų skaičius, (vnt.) :	10 000
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL):	100
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	100,00
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	UAB „Snoro investicijų valdymas” paprastoji vardinė akcija
Akcijų skaičius, (vnt.) :	60 000
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL):	10
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	100,00
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	UAB „SNORO valda” paprastoji vardinė akcija
Akcijų skaičius, (vnt.) :	100
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL):	100
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	100,00
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	AS „Latvijas Krajbanka” paprastoji pareikštinė akcija
Akcijų skaičius, (vnt.) :	9 273 984
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL):	1
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	76,02
7.2. AS „Latvijas Krajbanka” priklausančių	akcijų rūšis ir klasė, akcijų skaičius ir nominali vertė, šių
bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimų balsų procentas:
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	AS „Pirmais Atklātais Pensiju Fonds” paprastoji akcija
Akcijų skaičius, (vnt.) :	82 000
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL):	1
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	100,00
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	SIA „LKB Līzings” paprastoji akcija
Akcijų skaičius, (vnt.) :	1 200
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL):	100
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	100,00
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	AS „Ieguldījumu pārvaldes sabiedrība „LKB Krājfondi”
	paprastoji akcija
Akcijų skaičius, (vnt.) :	240 000
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL):	1
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	100,00
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	AS „LKB Assets Management“ paprastoji akcija
Akcijų skaičius, (vnt.) :	120 000
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL):	1
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	100,00
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	SIA „Krājinvestīcijas” paprastoji akcija
Akcijų skaičius, (vnt.) :	50
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL):	100
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	100,00
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	AAS „LKB LIFE” paprastoji akcija
Akcijų skaičius, (vnt.) :	2 511 895
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL):	1
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	99,79
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	SIA „LKB Drošība” paprastoji akcija
Akcijų skaičius, (vnt.) :	100
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL):	100
Susirinkimuose turimų balsų, (%):

Vertybinio popieriaus pavadinimas:

Akcijų skaičius, (vnt.) :

Vienos akcijos nominali vertė, (LVL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):

100,00

AS „Center credit” paprastoji akcija 561 076

51,00

7.3. UAB „Snoro lizingas” priklausančių akcijų rūšis ir klasė, akcijų skaičius ir nominali vertė, šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimų balsų procentas:

Vertybinio popieriaus pavadinimas:	UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas” paprastosios akcijos
Akcijų skaičius, (vnt.) :	12 000
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL):	1 000
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	100,00

7.4. UAB „Snoro turto valdymas” priklausančių akcijų rūšis ir klasė, akcijų skaičius ir nominali vertė, šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimų balsų procentas:

Vertybinio popieriaus pavadinimas:	UAB FMĮ „Jūsų tarpininkas” paprastosios akcijos
Akcijų skaičius, (vnt.) :	52 800
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL):	6,00
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	100,00
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	UAB „JT investicijų valdymas” paprastosios akcijos
Akcijų skaičius, (vnt.) :	156 000
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL):	10,00
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	66,66
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	ZAO „YAROVIT” paprastosios akcijos
Akcijų skaičius, (vnt.) :	1 000
Vienos akcijos nominali vertė, (RUB):	60 000
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	100,00
Vertybinio popieriaus pavadinimas:	ZAO „SNORAS Capital Market” paprastosios akcijos
Akcijų skaičius, (vnt.) :	9 998
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL):	1 000
Susirinkimuose turimų balsų, (%):	99,98

8. OBJEKTYVI BANKO BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA, PAGRINDINIŲ RIZIKOS RŪŠIŲ APIBŪDINIMAS

Akcinė bendrovė bankas SNORAS, įsteigtas 1992 m. kaip Šiaulių regioninis bankas, 1993 m. buvo pervadintas į AB banką „Snoras". Per šešiolika veiklos metų „Snoras" tapo vienu didžiausiu Lietuvos banku. Turėdamas plačiausią ir moderniausią šalyje teritorinį klientų aptarnavimo tinklą - dešimt banko regioninių filialų, vienuolika filialų skyrių, daugiau nei 230 teritorinių skyrių ir daugiau nei 336 grynųjų pinigų išdavimo automatų, Akcinė bendrovė bankas SNORAS sėkmingai stiprina savo pozicijas Lietuvos mažmeninės bankininkystės rinkoje ir įgyvendina aktyvią plėtros strategiją Europos Sąjungos šalyse.

Akcinės bendrovės banko SNORAS pagrindinės veiklos strateginės kryptys:

• Mažmeninė ir įmonių bankininkystė;

• Paslaugų plėtra banko grupės bendrovėse;

• Investicinė bankininkystė ir įmonių finansai.

Akcinė bendrovė bankas SNORAS turi filialą Estijoje, bei atstovybes Belgijos karalystėje, Čekijoje, Latvijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Bankui SNORAS priklauso seniausio ir didžiausią tinklą turinčio Latvijos banko „Latvijas Krajbanka" kontrolinis akcijų paketas.

Akcinė bendrovė bankas SNORAS šalyje valdo šešias dukterines įmones: UAB „SNORO LIZINGAS”, UAB

„SNORO turto valdymas", UAB „Snoro investicijų valdymas", UAB „SNORO fondų valdymas" ir UAB

„VILNIAUS KAPITALO VYSTYMO PROJEKTAI", UAB „SNORO valda“, kurios teikia Lietuvos ir Baltijos šalių

rinkos dalyviams piniginių lėšų, lizingo bei vertybinių popierių fondų valdymo, nekilnojamojo turto valdymo,

statybos ir renovacijos paslaugas bei nekilnojamo turto eksploatacinė priežiūrą bei administravimą.

Akcinė bendrovė bankas SNORAS yra trečiasis pagal pritrauktus indelius ir šeštas pagal valdomą turtą Lietuvoje bankas. Banko paslaugomis naudojasi daugiau nei 1 038 tūkst. klientų. Šūkis - „Mano artimas bankas" - atspindi banko SNORAS siekį tapti artimu kiekvienam klientui.

2008 m. bankas nuosekliai ir sėkmingai stiprino savo pozicijas Lietuvos mažmeninės bankininkystės rinkoje bei toliau įgyvendino aktyvią plėtros strategiją kitose Europos Sąjungos šalyse.

Banko akcininkų nuosavybės pelningumas siekė 4,43 proc. (2007 m. – 14,22), Grupės akcininkų nuosavybės pelningumas sudarė – 4,40 proc. (2007 m. – 12,44), Banko turto pelningumas siekė 0,39 proc. (2007 m. – 1,25 proc.), Grupės turto pelningumas - 0,28 proc. (2007 m. – 0,75);.

2008 m. bankas nuolat vykdė visus riziką ribojančius normatyvus, kurie 2008 m. gruodžio 31 d. siekė:

🡺 Banko kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 10,03 proc.

🡺 Banko likvidumo rodiklis sudarė 36,37 proc.

🡺 Banko atviroji užsienio valiutų pozicija sudarė 3,11 proc.

🡺 Maksimalios paskolos vienam skolininkui apribojimas vykdomas.

🡺 Didelių paskolų apribojimas vykdomas.

Rizikos valdymas yra bankinės veiklos pagrindas ir neatskiriamas Grupės veiklos elementas. Grupei svarbiausios šios rizikos: kredito, rinkos, likvidumo ir palūkanų normos bei operacinė rizika.

Kredito rizika

Grupė prisiima kredito riziką, kuri yra rizika, kad antra šalis negalės laiku grąžinti visos sumos. Grupė kredito riziką patiria suteikdama paskolas klientams bei tarpbankinėje rinkoje.

Grupė nenaudoja išvestinių kredito priemonių. Kredito rizika grupėje mažinama reikalaujant užstatų ir garantijų.

Grupė paskirsto kredito riziką tarp struktūrinių lygių nustatydama rizikos apribojimus vienam skolininkui, jų grupei, geografinei ar ekonominės veiklos rūšims. Tokia rizika yra valdoma atliekant kasmėnesines peržiūras, teikiant ataskaitas ir preventyviai kontroliuojant apribojimus.

Rinkos rizika

Grupė prisiima rinkos riziką, kuri yra rizika, kad bankas patirs nuostolį dėl rinkos kintamųjų svyravimo. Pagrindinės rinkos rizikos yra palūkanų normų, valiutos kursų ir akcijų kainų rizikos. Grupė paskirsto rinkos riziką tarp struktūrinių lygių nustatydama rizikos apribojimus pozicijos dydžiui, maksimaliam nuostoliui, portfelio diversifikacijai bei imdamasi rizikos mažinimo priemonių.

Tokia rizika yra valdoma atliekant kasdieninį pozicijų vertinimą rinkos verte, limitų kontrolę bei teikiant reguliarias ataskaitas. Naudojama rizikos vertės (VaR) metodika.

Pagrindinę rinkos riziką Grupė patiria iš turimo skolos vertybinių popierių portfelio, kurio didžiausią dalį turi Bankas. Bankas palūkanų normos rizikai valdyti naudoja akcijų ateities sandorius.

2008 metais rinkos rizikos dydis buvo stipriai sumažintas. Valiutų pozicijos dydis išliko nereikšmingas. Valiutų

pozicijos rizika valdoma limitais atvirosios pozicijos dydžiui.

Operacinė rizika

Operacinė rizika apibrėžiama kaip tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, kurie susidarė dėl klaidingų vidinių procesų, personalo veiksmų, banko sistemų ir išorinių įvykių, rizika.

Bankas operacinę riziką valdo naudodamas kompleksinę operacinės rizikos valdymo sistemą.

Pagrindinė šios sistemos sudedamoji dalis – operacinės rizikos įvykių registras. Kiekviename Banko padalinyje ir dukterinėse kompanijose paskirti už operacinę riziką atsakingi darbuotojai. Atsakingi banko padalinių darbuotojai pildo operacinės rizikos įvykių registrą, detaliai aprašydami tam tikrame padalinyje atsitikusius operacinės rizikos įvykius. Visi įvesti įvykiai vėliau centralizuotai sisteminami bei analizuojami.

Operacinei rizikai valdyti bankas taip pat taiko savęs įvertinimą, panaudojant anketas. Anketų analizės išvados leidžia nustatyti labiausiai rizikingas Banke vykstančių procesų ir Banko struktūros vietas bei imtis prevencinių priemonių.

Svarbiausia operacinės rizikos valdymo prevencijos priemonė yra draudimas. Draudimas leidžia minimizuoti nuostolius, susidariusius dėl materialaus turto netekimų.

Bankas nuolat tobulina operacinės rizikos valdymą, siekdamas užtikrinti Banko sistemų ir procesų saugumą.

2008 metais banke buvo įsteigtas Operacinės ir IT rizikos valdymo departamentas.

Likvidumo rizika

Daug dėmesio Bankas skiria likvidumo rizikos valdymui. 2008 m. Bankas vykdė Lietuvos banko nustatytą likvidumo normatyvo reikalavimą (likvidaus turto santykis su įsipareigojimais min. 30 proc.) - 2008 metais Banko likvidumo rodiklis buvo nuolat viršijamas.

Be Lietuvos banko normatyvų vykdymo, Bankas naudoja ir vidines likvidumo valdymo priemones. Banke naudojama prevencinė vidinių likvidumo rodiklių sistema, nuolat analizuojami pinigų srautai.

Banke taip pat nuolat stebimi likvidumo spraga ir nutraukiamų prieš laiką indėlių rodikliai bei indėlių

svyravimo tendencijos.

Bendroji palūkanų normos rizika

2008 metais Bankas nuolat stebėjo ir detaliai nagrinėjo bendrosios palūkanų normos rizikos rodiklius ir

Banko palūkanų maržą.

Pagrindinė bendrosios palūkanų normos rizikos valdymo priemonė – palūkanų normos spragos ataskaita. 2008 metais Bankas ir toliau plėtojo paskolų su kintamomis palūkanų normomis išdavimą.

9. FINANSINIŲ IR NEFINANSINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ

2008 metais Bankas toliau sėkmingai įgyvendino savo strategiją, tiek veikdamas Lietuvos bankų rinkoje kaip universalus bankas, labiau orientuotas į mažmeninę bankininkystę, tiek vystydamas dukterinio „Latvijas Krajbanka” veiklą Latvijos Respublikoje, tiek ir plėtodamas kitas veiklos rūšis per dukterines kompanijas – UAB „SNORO LIZINGAS”, UAB „SNORO turto valdymas”, UAB „SNORO fondų valdymas”, UAB “Snoro investicijų valdymas”, UAB „SNORO valda“ bei UAB „VILNIAUS XXXXXXXX VYSTYMO PROJEKTAI”.

2008 m. finansiniai rezultatai rodo sėkmingą Banko bei Grupės veiklą.

Pagal audituotus duomenis per 2008 m. Banko palūkanų pajamos augo 45,57 proc. iki 340,6 mln. litų, Grupės palūkanų pajamos augo 34,29 proc. iki 571,5 mln. litų. Gyventojų indėliai augo daugiau nei 18 procentų ir viršijo 2,8 mlrd. Lt. Banko bei Grupės įstatinis kapitalas augo 62,6 proc. ir sudarė 411,9 mln. litų.

Audituoti Grupės bei Banko pagrindiniai balansinės ir pelno (nuostolių) ataskaitų straipsniai pateikiami lentelėse.

Grupės bei Banko balansinės ataskaitos (tūkst. litų)

	Grupė		Bankas
Gruodžio 31 d.	2007 m.	2008 m.	2007 m.	2008 m.
Turtas	8 996 984	8 451 716	5 753 774	5 694 651
Įsipareigojimai	8 401 489	7 868 941	5 249 290	5 199 531
Nuosavo kapitalo dalis, priskirta Grupės akcininkams	541 734	528 742	504 484	495 120
Mažumos dalis	53 761	54 033	-	-
Nuosavo kapitalo iš viso	595 495	582 775	504 484	495 120
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso	8 996 984	8 451 716	5 753 774	5 694 651

Grupės bei Banko pelno (nuostolių) ataskaitos (tūkst. litų)

Grupė Bankas

Gruodžio 31 d.	2007 m.	2008 m.	2007 m.	2008 m.
Palūkanų pajamos	425 620	571 545	233 951	340 565
Palūkanų sąnaudos	(229 218)	(351 196)	(146 003)	(240 903)
Grynosios palūkanų pajamos	196 402	220 349	87 948	99 662
Palūkanas uždirbančio turto vertės padidėjimas (sumažėjimas)	(1 271)	(68 046)	11 476	(38 338)
Grynosios palūkanų pajamos po palūkanas uždirbančio turto vertės sumažėjimo	195 131	152 303	99 424	61 324
Paslaugų ir komisinių pajamos	103 151	117 983	72 168	81 815
Paslaugų ir komisinių išlaidos	(24 129)	(26 071)	(8 910)	(10 803)
Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos	79 022	91 912	63 258	71 012
Kitos pajamos	32 863	72 606	30 321	38 818
Veiklos sąnaudos	(215 104)	(284 968)	(107 649)	(143 810)
Xxxxxx prieš mokesčius	91 912	31 853	85 354	27 344
Pelno mokesčio išlaidos	(18 995)	(8 511)	(13 631)	(5 388)
Pelnas	72 917	23 342	71 723	21 956
Priskirtinas:
Mažumos dalis	5 545	56	-	-
Xxxxxx, priskirtas Banko akcininkams	67 372	23 286	71 723	21 956
Banko ir Grupės paskutiniųjų trijų metų pelningumo ir akcijos kainos rodikliai
Pelningumo rodikliai	2006 m.		Grupė / Bankas 2007 m.	2008 m.
Akcininkų nuosavybės grąža (ROE)	21,85 / 19,12		12,44 / 14,22	4,40 / 4,43
Viso turto grąža (ROA)	1,12 / 1,38		0,75 / 1,25	0,28 / 0,39
Kainos ir pelno santykis (P/E)	11,51 / 13,77		13,10 / 12,28	7,00 / 7,46
Kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV)	2,30 / 2,44		1,49 / 1,77	0,26 / 0,31
Pagrindinis pelnas paprastajai akcijai*	0,43 / 0,36		0,32 / 0,31	0,06 / 0,06

*2006 metų vertė koreguota atsižvelgiant į tai, kad 2007 metais paprastosios vardinės akcijos nominali vertė buvo sumažinta nuo 10 Lt iki 1 Lt. Taip pat vertė koreguota atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. ir 2007 m. buvo išleistos akcijų emisijos, panaudojant akcijų priedus ir nepaskirstytąjį pelną.

10. NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE METINĖJE FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE PATEIKTUS

DUOMENIS

Visi šiame metiniame pranešime pateikiami finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) priimtus taikyti ES, bei audituoti, jeigu nenurodyta kitaip.

11. INFORMACIJA APIE ĮSIGYTAS IR PERLEISTAS SAVO AKCIJAS

Per ataskaitinį laikotarpį Bankas nėra įsigijęs nuosavų akcijų.

12. INFORMACIJA APIE BANKO FILIALUS IR ATSTOVYBES

Banko filialai:

Alytaus filialas

Pulko g. 14/1, LT-62133 Alytus (8 315) 52 832, (8 315) 52 829

xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx

Klaipėdos filialas

Liepų g. 50, LT-92106 Klaipėda

(8 46) 311 940, (8 46) 311 943

xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx

Kauno filialas

X.Xxxxxxxxxx g. 76, LT-44248 Kaunas (8 37) 490 832, (8 37) 490 833

xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx

Marijampolės filialas

X.Xxxxxxxxxxxxx x. 15, LT-68307 Marijampolė

(8 343) 52 385, (8 343) 50 577

xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx

Mažeikių filialas

Laisvės g. 13, LT-89222 Mažeikiai (8 443) 27 325, (8 443) 26 381

xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx

Šiaulių filialas

Tilžės g. 170, LT-76296 Šiauliai (8 41) 523 199, (8 41) 523 195

xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx Utenos filialas

Xxxxxxxx x. 12, LT-28143 Utena

(8 389) 62 292, (8 389) 62 281

xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx

Panevėžio filialas

Smėlynės g. 2c, LT-35143 Panevėžys

(8 45) 463 479, (8 45) 581 511

xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx

Tauragės filialas

Vytauto g. 60, LT-72248 Tauragė

(8 446) 72 336, (8 446) 72 335

xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx Vilniaus filialas

X.Xxxxxxxxx g. 7, LT-03221 Vilnius

(0 0) 000 0000

xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx

Estijos filialas

Roosikrantsi g. 17, Tallinn, Estija Tel. x000 0 000000, x000 0 000000

Banko atstovybės:

Atstovybė Belgijos Karalystėje

Bastion tower level 20, Du Champ de Mars aikštė 5

Briuselis, Belgija Tel. x00 000 00000

Atstovybė Ukrainoje

Xxxxxx, x. 49-507, Kijevas, Ukraina

Tel. x000 000 000000, x000 000 000000

Atstovybė Latvijoje

Jura Alunana g. 2, Ryga, Latvija

Tel. x000 0 000000, x000 0 000000

Atstovybė Čekijos Respublikoje Školska g. 32, Praha, Čekija

Tel. x00 000 0000000, x00 000 0000000

Atstovybė Baltarusijoje

X.Xxxxxx g. 15, Minskas, Baltarusija Tel. x000 00 0000000

13. SVARBŪS ĮVYKIAI, BUVĘ NUO PRAĖJUSIŲ FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

2008 metų spalio 28 dieną Akcinės bendrovės bankas SNORAS įstatinis kapitalas padidintas iš bendrovės lėšų, iki 411,9 mln. litų.

14. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS VEIKLOS PLANUS, PLĖTRĄ BEI PROGNOZES

2008 metų pabaiga bei 2009 metų pradžia pasižymėjo neįprastai sparčiais vietinių ir išorinių finansinių rinkų pokyčiais. Šie veiksniai šiuo metu sąlygoja konservatyvesnę banko veiklą ateityje.

2009 metais bankas SNORAS vykdys veiklą Lietuvoje ir užsienyje, siekdamas išlaikyti turimas rinkos dalis bei

esant galimybei jas padidinti. Bankas sieks uždirbti pelną.

Bankas užims aktyvią poziciją vystant ir plečiant smulkaus ir vidutinio verslo klientų bei mažmeninės bankininkystės segmentus.

Vietinėje rinkoje bankas palaikys ir gerins esamą klientų aptarnavimo tinklą. Tinklo padalinių skaičius iš esmės nesikeis. Per ateinančius tris metus numatyta minimali filialų skyrių plėtra, kiekvienais metais įsteigiant po 1 - 2 filialų skyrius. Taupomųjų skyrių plėtra taip pat bus minimali, pagrindinį dėmesį skiriant taupomųjų skyrių tinklo išsidėstymo gerinimui.

Šie veiksmai gerins klientų aptarnavimo kokybę bei sudarys sąlygas didinti banko produktų ir paslaugų

pardavimus.

Bankas SNORAS savo veiklą plėtos ir per dukterines banko kompanijas. AS „Latvijas Krājbanka" veikianti Latvijos respublikoje vykdys savo veiklą siekdama išlaikyti turimas rinkos dalis bei esant galimybei jas padidinti. AS „Latvijas Krājbanka" sieks uždirbti pelną. Kitos banko dukterinės bendrovės veiklą plėtos siekdamos uždirbti pelną.

Bankas toliau tęs veiksmus, reikalingus įgyvendinti priimtus sprendimus, dėl banko teritorinės plėtros

užsienyje.

Banko turto augimas iš esmės siejamas su finansinių resursų vidaus rinkoje pritraukimu bei adekvačiomis plėtrai užtikrinti reikalingomis kapitalo injekcijomis. Atsiradus palankiai situacijai rinkoje, gali būti pasinaudota galimybe pritraukti finansavimą per skolos instrumentų emisijas.

Atsižvelgiant į šiuo metu šalyje bei išorės rinkose vyraujančią finansinę situaciją, 2009 metais bankas tikisi pagrindinius rodiklius išlaikyti esamam lygyje. Tikėtina, kad grynoji palūkanų marža mažės pritraukiamų lėšų kainai augant kiek sparčiau, nei jų įdarbinimo kainai.

2009 metais bankas SNORAS toliau tęs 2008 metais pradėtą vieningos bankinės platformos Oracle FLEXCUBE diegimą. Sistema veiks visose SNORO grupės bankuose, leis padidinti masto ekonomiją, pagreitinti naujų produktų pateikimą rinkai, taip pat padidinti veiklos efektyvumą.

15. ĮSTATINIO KAPITALO STRUKTŪRA

2008 metų gruodžio 31 dienos išleistų akcijų skaičius ir jų dalis įstatiniame kapitale.

	Nominali vertė	Akcijų skaičius	Procentas kapitale
Paprastosios vardinės akcijos	1 litas	391 922 567	95,14 proc.
Privilegijuotosios vardinės akcijos	10 litų	2 000 000	4,86 proc.

Įstatinio kapitalo sudėtis

Banko įstatinio kapitalo dinamika:

2005 m. gruodžio 31 d. 137 267 200,00 Lt

2006 m. gruodžio 31 d. 157 267 200,00 Lt

2007 m. gruodžio 31 d. 253 354 240,00 Lt

2008 m. gruodžio 31 d. 411 922 567,00 Lt

Akcinės bendrovės bankas SNORAS įstatinio kapitalo dinamika

16. KIEKVIENOS ESAMOS AKCIJŲ KLASĖS SUTEIKIAMOS TEISĖS IR PIRMUMO TEISĖS BEI JOMS NUSTATYTI

XXXXXXXXXXX

Banko išleistos akcijos suteikia akcininkams turtines ir neturtines teises. Akcininkai, privilegijuotųjų akcijų savininkai turi šias turtines teises:

🡺 gauti nekintamą 10 (dešimties) procentų, skaičiuojant nuo akcijos nominaliosios vertės,

nekaupiamąjį dividendą;

🡺 gauti likviduojamo Banko turto dalį;

🡺 nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų;

🡺 pirmumo teise įsigyti Banko išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;

🡺 įstatymų nustatytais būdais skolinti Bankui, tačiau Bankas, skolindamasis iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bankui skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bankui ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio.

🡺 kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.

Akcininkai, paprastųjų akcijų savininkai turi šias turtines teises:

🡺 gauti Banko pelno dalį (dividendą), jeigu įgyvendinta atitinkama privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinė teisė;

🡺 gauti likviduojamo Banko turto dalį;

🡺 nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš Banko lėšų;

🡺 kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.

Akcininkai turi šias neturtines teises:

🡺 dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Banko akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Visuotinio Banko akcininkų susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo;

🡺 pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose:

🡺 kiekviena Banko paprastoji vardinė akcija jos savininkui visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia 1 (vieną) balsą;

🡺 Banko privilegijuotoji vardinė akcija jos savininkui visuotiniame akcininkų susirinkime balsavimo teisės nesuteikia, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo numatytais atvejais;

🡺 gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo numatytą informaciją apie Banką;

🡺 kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti Bankui žalą, kuri susidarė dėl Banko administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose, taip pat Banko Įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;

🡺 kitas įstatymų nustatytas neturtines teises.

17. APRIBOJIMŲ, LAISVAI PERLEISTI VERTYBINIUS POPIERIUS, APIBŪDINIMAS

Apribojimų laisvam vertybinių popierių perleidimui nėra, išskyrus atvejus numatytus Lietuvos Respublikos bankų įstatyme:

Banko akcininkais negali būti:

🡺 iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomi juridiniai asmenys;

🡺 asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus, asmenis, kurių naudai įgyjamos akcijos, ar lėšų, panaudotų banko akcijoms įsigyti, įgijimo teisėtumą, arba pateiktais duomenimis neįrodę lėšų, panaudotų banko akcijoms įsigyti, įgijimo teisėtumo;

🡺 asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame Įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus jų duomenis, tarp jų asmens duomenis bei informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.

Asmuo, norintis įsigyti 10 procentų ar daugiau banko įstatinio kapitalo arba turimą dalį padidinti tiek, kad jo turima įstatinio kapitalo dalis sudarytų 1/5, 1/3, 1/2 dalies, arba tiek, kad bankas taptų jo kontroliuojamas, turi gauti išankstinį priežiūros institucijos sutikimą.

18. AKCININKAI

Akcininkai, 2008 metų gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėję daugiau kaip 5 proc. Banko įstatinio kapitalo:

Akcininkas

Turimų akcijų skaičius

Privilegijuotųjų Paprastųjų

Akcinio kapitalo/ balsų

dalis,%

Xxxxxxxx Xxxxxxx 0 263 667 972 64,01/67,28

Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx 200 000 98 001 934 23,84/25,01

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Bankas turėjo 3 080 akcininkus, iš jų 3 027 priklausė akcijos suteikiančios balsavimo teisę.

Visi Emitento paprastųjų vardinių akcijų savininkai turi lygias balsavimo teises.

Paprastųjų vardinių akcijų savininkai 2008 m. gruodžio 31d.

19. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS LAIKOTARPIŲ PABAIGOJE

2008-12-31 2007-12-31

Bendras darbuotojų skaičius

1 287

1 171

Iš jų:

Vadovaujantis personalas

Kiti darbuotojai

109

105

Specialistai 1 083 971

Aukštasis

989

851

Išsilavinimas:

Vidurinis

Spec. vidurinis (aukštesnysis) 228 250

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, litais: 3 779,60 3 409,40

20. BANKO ĮSTATŲ PAKEITIMŲ TVARKA

Keisti Banko įstatus turi teisę visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų.

21. BANKO ORGANAI, JŲ ĮGALIOJIMAI

Banko organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, Banko stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos

vadovas. Banko valdymo organai yra Banko valdyba ir administracijos vadovas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas paprasta visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma turi teisę:

🡪 rinkti Banko stebėtojų tarybos narius;

🡪 atšaukti Banko stebėtojų tarybą ar pavienius xxx xxxxxx;

🡪 rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

🡪 tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ;

🡪 priimti sprendimą Bankui įsigyti savų akcijų;

🡪 rinkti ir atšaukti Banko likvidatorių, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme

nustatytas išimtis;

🡪 spręsti kitus Banko stebėtojų tarybos, valdybos pasiūlytus klausimus.

Visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priima sprendimus:

🡪 keisti Banko įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;

🡪 nustatyti Banko išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

🡪 konvertuoti Banko vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;

🡪 išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

🡪 dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

🡪 dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

🡪 padidinti įstatinį kapitalą;

🡪 sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas

išimtis;

🡪 dėl Banko reorganizavimo ar atskyrimo bei reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo;

🡪 dėl Banko pertvarkymo;

🡪 dėl Banko likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis;

🡪 perduoti Banko valdymo organams teisę disponuoti visu Banko turtu.

🡪 Visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 3/4 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą, priima sprendimą:

🡪 atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti Banko išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar Banko išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų.

Banko stebėtojų taryba yra kolegialus Banko veiklos priežiūrą atliekantis organas. Banko stebėtojų taryba sudaroma iš 7 narių. Ją renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

Banko stebėtojų taryba:

🡪 tvirtina Banko veiklos planus;

🡪 nustato skolinimo, kuris gali būti atliekamas tik pritarus Banko stebėtojų tarybai, tvarką;

🡪 užtikrina, kad Banke būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema. Sudaro Vidaus audito komitetą, tvirtina jo nuostatus ir kontroliuoja veiklą;

🡪 renka Banko valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų. Jei Bankas dirba nuostolingai, Banko stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar Banko valdybos nariai tinka eiti pareigas;

🡪 prižiūri Banko valdybos ir Banko administracijos vadovų veiklą. Nustatant Banko valdybos narių, užimančių kitas pareigas Banke, bei Banko administracijos vadovų atlyginimus ir kitas darbo sutarties sąlygas, turi būti gautas išankstinis Banko stebėtojų tarybos pritarimas;

🡪 pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus dėl Banko veiklos strategijos, metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto ir Banko metinio pranešimo, taip pat Banko valdybos ir administracijos vadovo veiklos;

🡪 teikia siūlymus Banko valdybai ir administracijos vadovams atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Banko įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;

🡪 svarsto ar sprendžia klausimus, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos bankų ir kitus įstatymus ar Banko įstatus turi svarstyti ar spręsti Banko stebėtojų taryba, taip pat kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose Banko stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Banko ir jo valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.

Banko valdyba yra kolegialus Banko valdymo organas. Banko valdyba vadovauja Bankui, tvarko jo reikalus,

atstovauja jam ir už Banko operacijų vykdymą atsako pagal įstatymus.

Banko valdybą, sudarytą iš 7 narių, 4 metams renka Banko stebėtojų taryba. Banko valdyba iš savo narių renka Banko valdybos pirmininką.

Banko valdyba:

🡪 renka (skiria) ir atšaukia Banko administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;

Banko valdyba svarsto ir tvirtina:

🡪 Banko veiklos strategiją;

🡪 Banko metinį pranešimą;

🡪 Banko valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;

🡪 pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

🡪 Banko teritorinių padalinių (filialų, filialų skyrių, taupomųjų skyrių ir atstovybių) nuostatus,

administracijos vadovo ir jo pavaduotojo pareiginius nuostatus;

🡪 nustato Banko administracijos vadovo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas;

🡪 nustato informaciją, kuri laikoma Banko paslaptimi, Banko paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir kitus įstatymus turi būti vieša;

🡪 nustato Banko vidaus kontrolės politiką ir kontroliuoja, ar vidaus kontrolės sistema tinkama ir

veiksminga;

🡪 tvirtina darbuotojų darbo apmokėjimo ir premijavimo tvarką, nustato jų atlyginimų ribas;

🡪 tvirtina Banko Paskolų komiteto ir Rizikų valdymo komiteto kompetenciją, sudarymo bei veiklos tvarką, tvirtina šių komitetų nuostatus;

🡪 priima sprendimus dėl paskolų suteikimo bei paėmimo pagal jai paskirtas kompetencijos ribas;

🡪 priima sprendimus dėl nuostolingų paskolų nurašymo bei nustato paskolų nurašymo tvarką;

🡪 valdo, naudoja ir disponuoja perimtu už skolas turtu;

🡪 skiria asmenis atstovauti įmonėse, kuriose Bankas turi akcijų;

🡪 priima sprendimus dėl Banko obligacijų išleidimo ir jų apyvartos tvarkos;

🡪 nustato Banko kreditavimo politiką;

🡪 nustato Banko paslaugų kainas ir tarifus;

🡪 analizuoja ir vertina Banko administracijos vadovo pateiktą medžiagą apie:

🡪 Banko veiklos strategijos įgyvendinimą;

🡪 Banko veiklos organizavimą;

🡪 Banko finansinę būklę;

🡪 ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo

apskaitos duomenis;

🡪 priima sprendimus Bankui tapti kitų juridinių asmenų steigėju, dalyviu;

🡪 priima sprendimus steigti Banko teritorinius padalinius: filialus, filialų skyrius, taupomuosius skyrius ir atstovybes bei nutraukti jų veiklą;

🡪 priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);

🡪 priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);

🡪 priima sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;

🡪 priima sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo;

🡪 analizuoja, vertina Banko metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolio) paskirstymo projektą ir kartu su Banko metiniu pranešimu teikia juos Banko stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Banko valdyba nustato Banke taikomus materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodus;

🡪 svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos bankų ir kitus įstatymus ar Banko įstatus, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus turi svarstyti ar spręsti Banko valdyba;

🡪 sprendžia kitus Banko veiklos klausimus, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus nepriskirti kitų Banko organų kompetencijai.

Banko administracijos vadovas yra vadinamas Banko Prezidentu. Banko administracijos vadovo pareigas eina Banko valdybos pirmininkas. Banko Prezidentas yra vienasmenis Banko valdymo organas.

Banko Prezidentas:

🡪 organizuoja kasdieninę Banko veiklą;

🡪 atstovauja Bankui santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis Lietuvoje ir užsienyje;

🡪 įstatymų nustatyta tvarka Banko vardu sudaro sandorius, be atskiro įgaliojimo atstovauja Bankui

teisme, arbitraže, valdžios bei valdymo organuose bei kitose institucijose;

🡪 teikia siūlymus valdybai dėl Banko veiklos, struktūros ir kitais klausimais;

🡪 priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis (įskaitant Banko filialų ir atstovybių direktorius), tvirtina jų pareiginius nuostatus, skatina juos ir skiria nuobaudas;

🡪 išduoda ir atšaukia įgaliojimus atstovauti Bankui;

🡪 nustato Banke taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus;

🡪 leidžia įsakymus, tvirtina taisykles, reglamentuojančias Banko vidaus darbo tvarką, instrukcijas, struktūrinių padalinių (tarnybų, departamentų, skyrių) nuostatus, darbuotojų pareiginius nuostatus (išskyrus įstatymų ir šių įstatų numatytas išimtis) ir kitus tvarkomuosius dokumentus;

🡪 neviršydamas kompetencijos vykdo Banko stebėtojų tarybos ir valdybos nurodymus;

🡪 vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose jo kompetencijai priskirtas funkcijas.

Banko Prezidentas atsako už:

🡪 Banko veiklos organizavimą bei jo tikslų įgyvendinimą;

🡪 metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir Banko metinio pranešimo parengimą;

🡪 sutarties su audito įmone sudarymą;

🡪 informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, Banko stebėtojų tarybai ir valdybai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;

🡪 Banko dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

🡪 Banko dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;

🡪 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą;

🡪 informacijos pateikimą akcininkams;

🡪 kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat Banko įstatuose ir Banko administracijos vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

22. INFORMACIJA APIE EMITENTO KOLEGIALIŲ ORGANŲ NARIUS, BENDROVĖS VADOVĄ, VYRIAUSIĄJĮ FINANSININKĄ

22.1. Kolegialių organų narių pareigos, vardai ir pavardės:

Banko stebėtojų taryba

Xxxxxxxx Xxxxxxx Stebėtojų tarybos pirmininkas

Xxxxxxxxx Xxxxxxx Stebėtojų tarybos narys

Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx Stebėtojų tarybos narys

Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxx Xxxxxx Stebėtojų tarybos narys

Xxxx Xxxxxxxxxx Stebėtojų tarybos narys

Xxxxxx Xxxxxxxx Stebėtojų tarybos narys

Xxxxxxx X. Chartres Stebėtojų tarybos narys

Banko valdyba

Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

Valdybos pirmininkas (administracijos

vadovas)

Xxxxxx Xxxxxxxxx Valdybos pirmininko pavaduotojas

Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx Valdybos pirmininko pavaduotojas

Xxxxxxx Xxxxxxxxxx Valdybos pirmininko pavaduotojas

Xxxxx Xxxxxxxxx Valdybos narė

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx Valdybos narys

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx Valdybos narys

Bendrovės vadovas

Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Banko prezidentas

Vyriausiasis finansininkas

Xxxxxxx Xxxxxxx Vyriausioji buhalterė

22.2. Duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale:

Turimų akcijų skaičius

Privilegijuotųjų

Paprastųjų

Akcinio kapitalo / balsų dalis,%

Banko stebėtojų taryba:

Xxxxxxxx Xxxxxxx	-	263 667 972	64,01/67,28
Xxxxxxxxx Xxxxxxx	Banko kapitale nedalyvauja		-
Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx	Banko kapitale nedalyvauja		-
Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxx Cortes	Banko kapitale nedalyvauja		-
Xxxx Xxxxxxxxxx	Banko kapitale nedalyvauja		-
Xxxxxx Xxxxxxxx	Banko kapitale nedalyvauja		-
Xxxxxxx X Xxxxxxxx	Banko kapitale nedalyvauja		-
Banko valdyba:
Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx	200 000 98 001 934		23,84/25,01
Xxxxxx Xxxxxxxxx	- 23 907		<0,01
Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx	Banko kapitale nedalyvauja		-
Xxxxxxx Xxxxxxxxxx	- 3 226		<0,001
Xxxxx Xxxxxxxxx	- 3 500		<0,001
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx	Banko kapitale nedalyvauja		-
Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx	- 3 300		<0,001
Vyriausiasis finansininkas

Xxxxxxx Xxxxxxx Banko kapitale nedalyvauja -

22.3. Kolegialių organų narių kadencijos pradžia ir pabaiga

		Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Banko Stebėtojų taryba
Pirmininkas:	Xxxxxxxx Xxxxxxx	2007-06-11	2011-06-11
Xxxxxx:	Xxxxxxxxx Xxxxxxx	2007-06-11	2011-06-11
	Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxx Xxxxxx	2008-11-01	2011-06-11
	Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx	2008-11-01	2011-06-11
	Xxxx Xxxxxxxxxx	2007-06-11	2011-06-11
	Xxxxxx Xxxxxxxx	2007-06-11	2011-06-11
	Xxxxxxx X Xxxxxxxx	2007-06-11	2011-06-11
Banko valdyba
Pirmininkas:	Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx	2007-06-05	2011-06-05
Nariai:	Xxxxxx Xxxxxxxxx	2007-06-05	2011-06-05
	Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx	2007-06-05	2011-06-05
	Xxxxxxx Xxxxxxxxxx	2007-06-05	2011-06-05
	Xxxxx Xxxxxxxxx	2007-06-05	2011-06-05
	Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx	2007-06-05	2011-06-05
	Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx	2007-06-05	2011-06-05
22.4. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotas pinigų sumas (Lt):

	Banko Stebėtojų taryba	Banko valdyba
Bendra priskaičiuota pinigų suma	1 799 000	4 633 470
Vidutiniškai vienam nariui	000 000	000 924
	Bendrovės vadovas	Vyriausiasis finansininkas
Priskaičiuota pinigų suma	1 679 221	223 864

23. INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

Akcinė bendrovė bankas SNORAS, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius prekybos taisyklių 20.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE

/NEAKTUALU

KOMENTARAS

I principas: Pagrindinės nuostatos

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.

1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.

1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.

1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.

Taip Banko veiklos strategija ir tikslai akcininkams atskleidžiami metiniame banko pranešime, dalį informacijos galima rasti banko internetiniame puslapyje.

Taip

1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.

Taip Banko stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas įvertina banko darbuotojų indėlį gerinant banko darbą, tuo tikslu darbuotojams suteikiamos galimybės tobulintis, visapusiškai dalyvauti banko veikloje, skatina darbuotojus už suteiktas novatoriškas idėjas dėl banko veiklos gerinimo. Bankas remia sporto renginius, parodas, investuoja į vietos bendruomenės kultūrinį gyvenimą.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.

2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.

2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.

2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.

2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.

2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad

Taip Vykdant Lietuvos Respublikos bankų ir finansų įstaigų įstatymus, Banke yra sudaryta stebėtojų taryba, valdyba ir išrinktas administracijos vadovas.

Taip Banko valdymo funkcijas atlieka kolegialus valdymo organas - valdyba, o kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba prižiūri valdybos darbą ir kaip efektyviai ji vykdo savo funkcijas.

Neaktualu Banke yra sudaroma ir stebėtojų taryba, ir valdyba.

Taip Banko stebėtojų tarybos narius renka akcininkai iš akcininkų pasiūlytų kandidatų, todėl stebėtojų tarybos sudarymo tvarka užtikrina banko smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą.

Taip Banko stebėtojų taryboje ir Banko valdyboje yra po 7 (septynis) narius.

Taip Banko stebėtojų taryba renkama 4 metams ir stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Pagal šiuo metu galiojančius Banko įstatus ir praktiką, nėra draudžiama tuos pačius stebėtojų tarybos narius perrinkti kitai kadencijai.

Taip Banko stebėtojų tarybos pirmininkas nepriklausomai ir nešališkai gali vykdyti priežiūrą, nes nebuvo ir šiuo metu nėra banko administracijos vadovu.

bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos

valdymo organų priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.

3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas

3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.

3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.

3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.

Taip Stebėtojų tarybos sudarymo mechanizmas užtikrina objektyvią ir nešališką bendrovės organų priežiūrą. Smulkiems akcininkams nėra varžoma teisė ir galimybė turėti savo atstovą priežiūros organe.

Taip

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;

2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;

3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);

4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);

5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;

6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės

Taip Bankas laiko nepriklausomais šiuos stebėtojų tarybos narius: p. Xxxxxx Xxxxxxxx, p. Xxxxxxx X. Chartres ir p. Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxx Xxxxxx.

Taip

audito įmonės partneriu arba darbuotoju;

7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;

8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario

pareigų ilgiau kaip 12 metų;

9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Xxxxxx šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.

3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.

3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.

3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Taip

Taip 3.6 punkte nurodyti stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais, nes jie atitinka Kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus.

Taip

Taip 2007 metų spalio 12d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta

„Apmokėjimo AB banko „Snoras” Stebėtojų tarybos

nariams tvarka“.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų

bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos

Taip

vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą;

b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).

4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.

4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.

4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų

Taip Visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Banko atžvilgiu, vadovaujasi Banko, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.

Taip Banko stebėtojų tarybos nariai aktyviai dalyvauja tarybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip stebėtojų tarybos nario, pareigų vykdymui.

Taip Banko kolegialus organas visada elgiasi sąžiningai ir nešališkai su visais bendrovės akcininkais.

Taip

Taip Banko stebėtojų taryba yra nepriklausoma priimdama sprendimus, turinčius reikšmės Banko veiklai ir strategijai.

aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.

4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.

4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtųvykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti

Taip Banke yra sudaryti du komitetai: vidaus audito

komitetas ir skyrimų ir atlyginimų komitetas.

Taip

Ne Vidaus audito komitetas sudarytas iš trijų narių, kurių vienas yra laikomas nepriklausomu. Skyrimų ir atlyginimų komitetas sudarytas iš keturių narių, kurių vienas yra laikomas nepriklausomu. Komitetų sudėtis buvo formuojama atsižvelgiant į narių patirtį bankiniame sektoriuje, o ne į jų nepriklausomumą.

paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.

4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

4.12. Skyrimo komitetas.

4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;

4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;

5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.

4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

4.13. Atlyginimų komitetas.

4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines

Taip

Taip Banke yra suformuotas skyrimų ir atlyginimų komitetas, atliekantis visas 4.12 punkte nurodytas funkcijas.

Taip Banke yra suformuotas skyrimų ir atlyginimų komitetas, atliekantis visas 4.13 punkte nurodytas funkcijas.

išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;

3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.

4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.

4.14. Audito komitetas.

4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės

informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant

bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus);

2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;

3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;

4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės

Taip Banke yra suformuotas vidaus audito komitetas, atliekantis visas 4.14. punkte nurodytas funkcijas.

vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.

Ne Banke nėra atliekamas stebėtojų tarybos veiklos vertinimas. LR teisės aktai nereikalauja tokio veiklos vertinimo atlikimo.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir

sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip

Taip

pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.

5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.

5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

Taip Banko stebėtojų tarybos posėdžiai yra šaukiami ne rečiau nei kartą per ketvirtį, valdybos – ne rečiau nei kartą per dvi savaites.

Taip

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.

6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.

Ne Banko kapitalą sudaro paprastosios ir privilegijuotosios

akcijos.

Taip Bankas viešai informuoja investuotojus apie naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamas teises.

Ne Pagal LR akcinių bendrovių įstatymą ir Banko įstatus, tokiu klausymus sprendžia Banko valdyba. Svarbiems sandoriams turi pritarti ir stebėtojų taryba.

6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.

6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.

6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.

Taip Bankas visiems akcininkams suteikiama lygias galimybes dalyvauti susirinkime, akcininkų teisės bei interesai nepažeidžiami.

Taip Bankas susirinkimo sprendimų projektus ir kitus dokumentus, o taip pat susirinkimo sprendimus viešais skelbia VVPB Informacijos atskleidimo sistemoje, ir savo interneto tinklapyje.

Taip Banko akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą.

Ne Nėra poreikio diegti punkte nurodytas priemones, be to jų suteikta nauda būtų mažesnė nei sąnaudos jų diegimui.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų

bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado,

Taip

bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.

7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.

7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

Taip

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės

atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.

8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.

8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta

bent ši informacija:

1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;

2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;

3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos

rezultatų ryšį;

4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;

5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.

Ne Bankas viešai neskelbia atlyginimų politikos.

Ne Atlyginimų ataskaita viešai neskelbiama.

8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.

8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.

8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.

8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.

8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir

(arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:

1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;

2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios

įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;

3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;

4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;

5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;

6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.

8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi

Ne Atlyginimų ataskaita viešai neskelbiama.

Ne Atlyginimų ataskaita viešai neskelbiama. Metiniame pranešime yra pateikiama bendra banko stebėtojų tarybai, valdybai ir administracijos vadovui išmokėta pinigų suma.

su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:

1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;

2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;

3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;

4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.

8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:

1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;

2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.

8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.

8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.

8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:

1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;

2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;

3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;

Ne Direktoriams nėra atlyginama akcijoms, teisėmis įsigyti akcijas, ar jų kainų pokyčiais.

Ne Direktoriams nėra atlyginama akcijoms, teisėmis įsigyti

akcijas, ar jų kainų pokyčiais.

4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;

5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.

Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.

8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.

8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų

aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

Ne Direktoriams nėra atlyginama akcijoms, teisėmis įsigyti akcijas, ar jų kainų pokyčiais.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus

asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.

Taip

9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.

9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

Taip Bankas nėra nustatęs apribojimų darbuotojų

dalyvavimui akciniame kapitale.

Taip

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę

situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:

1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;

2) bendrovės tikslus;

3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;

4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;

5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;

6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;

7) pagrindinius klausimus, xxxxxxxxxx su

darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;

8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.

Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.

10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus.

10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.

10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti

Taip

atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi

bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.

10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.

10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.

Ne Atsižvelgdama į įvykių svarbą, Bankas kartais skelbia esminius įvykius ir prekybos sesijos metu.

Taip Banko interneto tinklapyje informacija skelbiama

lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Taip

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.

11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.

11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma,

– bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Taip

24. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ

2008.01.28 Akcinės bendrovės banko SNORAS neaudituotas 2007 metų grynasis pelnas sudaro 71,723 mln. litų (20,77 mln. eurų).

2008.01.29 Banko uždirbtas pelnas 2007 metais sudaro 89,7 proc. planuose numatyto rezultato. Mažesniems banko SNORAS rezultatams įtakos turėjo 2007 metų viduryje išplatinta 175 mln. eurų vertės obligacijų emisija. Metų pradžioje buvo planuota išplatinti 100 mln. eurų vertės obligacijų.

2008.01.31 Akcinės bendrovės banko SNORAS valdyba priėmė sprendimą 2008 m. kovo 18 d. Sušaukti

eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.

2008.02.07 Banko SNORAS Grupės neaudituotas 2007 metų rezultatas sudaro 83,45 mln. litų (24,17 mln. eurų) pelno. Į rezultatą įskaičiuotas 14,41 mln. litų pelnas iš dukterinės bendrovės akcijų pardavimo.

2008.03.03 Paskelbta Tarpinė sutrumpinta 12 mėnesių finansinė atskaitomybė.

2008.03.12 Paskelbti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai.

2008.03.12 Akcinės bendrovės banko SNORAS valdyba nusprendė siūlyti visuotiniam akcininkų

susirinkimui dividendų išmokėjimui skirti: 1 litą privilegijuotai akcijai; 0,12 lito vienai

paprastajai vardinei akcijai.

2008.03.18 Pateiktas 2007 metų konsoliduotas metinis pranešimas ir finansinė atskaitomybė.

2008.03.18	Paskelbti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai.
2008.04.22	Akcinės bendrovės banko SNORAS 2008 metų 3 mėnesių finansinės veiklos rezultatas sudaro 16,93 mln. litų (4,90 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno tai yra 23 proc. daugiau, negu 2007 metais (13,76 mln. litų arba 3,99 mln. eurų).
2008.04.30	Pateiktas Banko grupės 3 mėnesių veiklos rezultatas, kurį sudaro 64,5 mln. litų (18,7 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.
2008.05.20	Akcinės bendrovės banko SNORAS grupė paskelbė ketinimą įsigyti 66 proc. UAB FMĮ “Jūsų tarpininkas“ akcijų ir 66,65 proc. UAB “JT investicijų valdymas“ akcijų.
2008.05.20	Banko valdyba nusprendė įsteigti Akcinės bendrovės banko SNORAS Kipro filialą.

2008.05.30 Banko SNORAS tarpinė informacija.

2008.06.02 Pranešta, kad Akcinės bendrovės banko SNORAS valdyba 2008 m. ketina siūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui didinti banko įstatinį kapitalą iš nuosavų lėšų.

2008.06.19 Pateiktas Akcinės bendrovės banko SNORAS 300 000 000 litų obligacijų emisijų bazinis

prospektas.

2008.07.16 Dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

2008.07.18 Paskelbtas 2008 metų 6 mėnesių Akcinės bendrovės banko SNORAS veiklos rezultatas, kurį sudaro 17,7 mln. litų (5,13 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

2008.08.07 Akcinės bendrovės banko SNORAS Grupės 2008 metų 6 mėnesių finansinės veiklos

rezultatas sudaro 36,78 mln. litų (10,65 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. Per pirmąjį 2007 metų pusmetį Banko grupė uždirbo 33,27 mln. litų (9,64 mln. eurų) audituoto grynojo pelno.

2008.08.27 Akcinė bendrovė bankas SNORAS pasirašė sutartis, pagal kurias Banko grupės įmonė įgijo 66,67 procentus UAB “JT investicijų valdymas“ akcijų ir 66 proc. UAB FMĮ “Jūsų tarpininkas“ akcijų.

2008.08.29 Paskelbta 2008 metų 6 mėnesių tarpinis pranešimas ir finansinė atskaitomybė.

2008.09.01 Paskelbti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai.

2008.09.11 Pranešti Akcinės bendrovės banko SNORAS neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimai.

2008.09.22 Dėl Bazinio obligacijų prospekto priedo Nr.2.

2008.10.09 Akcinės bendrovės bankas SNORAS valdybos sprendimu nuspręsta įsteigti banko dukterinę įmonę UAB „SNORO valda“.

2008.10.17 Paskelbtas Akcinės bendrovės banko SNORAS 2008 metų 9 mėnesių finansinės veiklos rezultatas, kurį sudaro 18,358 mln. litų (5,317 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

2008.10.17 Tarptautinė reitingų agentūra Standard and Poor‘s patvirtino anksčiau Akcinei bendrovei

bankui SNORAS suteiktus reitingus bei dėl Lietuvoje blogėjančios makroekonominės padėties pakeitė reitingų perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Patvirtinti reitingai: Ilgalaikių įsipareigojimų – „BB-“ ir trumpalaikių įsipareigojimų – „B“.

2008.10.21 Akcinės bendrovės banko SNORAS valdyba priėmė sprendimą didinti kapitalo bazę, 120 mln. litų ekvivalento neterminuotų į kapitalą įskaičiuojamų skolos vertybinių popierių, bus platinami neviešu būdu.

2008.10.23 Lietuvos banko valdyba leido bankui SNORAS įregistruotu įstatų pakeitimą, susijusį su

įstatinio kapitalo padidinimu 158 568 327 litų iki 411 922 567 litų, priimtus 2008 metų

rugsėjo 10 dieną įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

2008.10.30 Dėl įstatinio kapitalo įregistravimo įmonių rejestre.

2008.11.28

Paskelbta Akcinės bendrovės banko SNORAS tarpinė informacija.

2008.12.30

UAB „SNORO turto valdymas“ Kipro Respublikos bendrovei „Desolery Holdings Limited“

pardavė 29,8 proc. Olandijos automobilių gamintojo „Spyker Cars N.V.“ akcijų.

2008.06.03 -

42 kartus pranešta apie vadovų sudarytus sandorius.

2008.11.18

Visi Banko pranešimai, kuriuos įstatymai numato skelbti viešai, skelbiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų numatytais terminais dienraštyje „Respublika”. Informacija apie Banko esminius įvykius pateikiama Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijai, Vilniaus vertybinių popierių biržai, informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai „GlobeNewswire” bei skelbiama banko interneto puslapyje xxx.xxxxxx.xx.

25. SANDORIAI SU SUSIJUSIAIS ASMENIMIS

Grupė

2008 m. gruodžio 31 d. 2007 m. gruodžio 31 d.

		Akcininkai		Administracijos vadovai*	Akcininkai	Administracijos vadovai*
Suteiktų paskolų likutis laikotarpio		9 604		210	-	1 097
pradžioje, grynąja verte
Suteiktų paskolos likutis laikotarpio		9 628		507	9 604	210
pabaigoje, grynąja verte
Lėšos bankuose laikotarpio pradžioje		-		-	-	-
Lėšos bankuose laikotarpio pabaigoje		-		-	-	-
Įsiskolinimas bankams laikotarpio		-		-	-	-
pradžioje
Įsiskolinimas bankams laikotarpio		-		-	-	-
pabaigoje
Indėliai laikotarpio pradžioje		69		5 590	87	437
Indėliai laikotarpio pabaigoje		-		9 998	69	5 590
* Banko SNORAS ir Latvijas Krajbanka administracijos Bankas		vadovai ir jų pavaduotojai
2008 m. gruodžio 31 d. 2007 m. gruodžio 31 d.
	Akcininkai	Dukterinės	Administracijo	Akcininkai	Dukterinės	Administracijos
		bendrovės	s vadovai*		bendrovės	vadovai*
Suteiktų paskolų likutis laikotarpio pradžioje,	9 604	281 844	200	-	204 936	342
grynąja verte
Suteiktų paskolos likutis laikotarpio pabaigoje,	9 628	532 258	2	9 604	281 844	200
grynąja verte
Lėšos bankuose laikotarpio pradžioje	-	21 871	-	-	33 465	-
Lėšos bankuose laikotarpio pabaigoje	-	93 786	-	-	21 871	-
Įsiskolinimas bankams laikotarpio pradžioje	-	138	-	-	755	-
Įsiskolinimas bankams laikotarpio pabaigoje	-	417 469	-	-	138	-
Indėliai laikotarpio pradžioje	69	4 984	5 469	87	1 307	209
Indėliai laikotarpio pabaigoje	-	5 089	9 857	69	4 984	5 469

* Banko SNORAS administracijos vadovas ir jo pavaduotojai

2005 m. rugsėjo 14 d. Bankas gavo subordinuotą paskolą iš pagrindinio akcininko, kurios suma, įskaitant sukauptas palūkanas, 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 70 293 tūkst. litų (2007 m. gruodžio 31 d. – 70 198 tūkst. litų).

2008 m. gruodžio 31 d. Grupės balanse yra atvaizduoti likučiai su banku, susijusiu su pagrindiniu Banko akcininku, kurie kaip lėšos kredito įstaigose siekė 472.206 tūkst. litų ir kaip įsipareigojimai kredito įstaigoms

- 16.528 tūkst. litų (2007 m. atitinkamai – 298.474 tūkst. litų ir 10.060 tūkst. litų).

2008 m. gruodžio 25 d. UAB „Snoro turto valdymas” pardavė visas olandų įmonės Spyker Cars N.V. akcijas (išskyrus vieną paprastąją akciją) už 80.169 tūkst. litų įmonei, susijusiai su pagrindiniu Banko akcininku.

Document Metadata

Table of Contents

TURINYS

Document Metadata