STACIONARIŲ MAŠINŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 049
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
STACIONARIŲ MAŠINŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 049
Galioja nuo 2013 04 01
1. DRAUDĖJO PRAŠYMAS SUDARYTI DRAUDIMO SUTARTį
1. Draudėjas, norėdamas sudaryti stacionarių mašinų draudimo sutartj (gauti draudimo liudijimą - polisą), toliau tekste vadinama Su- tartimi, pateikia draudikui nustatytos formos prašymą raštu. Prašy- mas, pasirašius sutartj, laikomas sudėtine jos dalimi.
Prašymas sudaryti sutartj gali būti pateikiamas per draudėjo jgaliotą- jj atstovą. Draudikas turi teisę pareikalauti dokumentų, patvirtinančių atstovo jgaliojimus.
Jeigu sutarčiai sudaryti nebūtini išankstiniai duomenys, raštiško prašy- mo nebūtina pateikti.
2. Raštiško prašymo sudaryti sutartj forma pateikiama šių taisyklių 1 priede. Už prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.
3. Draudimo sutartis susideda iš draudimo poliso, draudimo tai- syklių, prašymo sudaryti draudimo sutartj ir/ar pasiūlymo, jei jis buvo pateiktas raštu.
4. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartis, naudoja Valstybi- nės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos patvirtintas draudimo liudijimo (poliso) formas.
2. DRAUDIMO SUTARTIES ŠALYS
1. Draudikas – ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą.
2. Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudiku stacionarių mašinų draudimo sutartj pagal šias draudimo taisykles ir privalantis mokėti draudimo jmokas bei turintis teisę gauti atsitikus draudiminiam jvykiui draudimo išmoką.
3. Draudimo išmokos naudos gavėjas – draudimo sutartyje drau- dėjo valia nurodytas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis jgyja teisę j draudimo išmoką.
3. DRAUDIMO OBJEKTAS
1. Apdraustos draudimo sutartyje nurodytos:
a) mašinos;
b) mašinų jrengimai ir jrenginiai;
c) kiti techniniai jrengimai.
2. Kartu apdraudžiama:
a) apdraustų transformatorių, kondensatorių, elektroskydinių ar jungiklių tepalų ar dujų užpildymas. Jei atskirai susitariama, ap- draudžiamas apdraustų turbinų tepalų užpildymas. Atitinkamai draudimas galioja šio paragrafo 6 skyriuje paminėtiems daik- tams;
b) apdraustųjų daiktų lempos, pvz.; kineskopai, aukšto dažnio, rent- geno, lazerių lempos;
c) duomenų laikmenos (skaičiavimo mašinų informacijos kaupi- kliai), jeigu jie negali būti pakeičiami (pvz.; jvairių rūšių plokšte- lės), taip pat ir duomenys (mašinų priimama informacija), jeigu jie būtini pagrindinei apdrausto daikto funkcijai (jmonių sistemų programiniai duomenys ar jiems prilygstantys duomenys); kitos duomenų laikmenos ir duomenys apdraudžiamos tik tada, jeigu dėl to yra atskirai sutarta.
3. Apdraustųjų daiktų papildomi prietaisai, atsarginės dalys ir pa- matai apdraudžiami tik tuomet, jeigu tai atskiru susitarimu nurodoma draudimo sutartyje.
4. Jeigu papildomai nėra sutarta, neapdraustos yra futiruotės, iš- mušimai ir išklojimai, kurie, kaip rodo patyrimas, eksploatuojant ap- draustus daiktus gali būti daug kartų keičiami, pvz.; krosnyse bei kituo- se deginimo ir kaitinimo jrenginiuose, garo katiluose ir rezervuaruose.
5. Neapdrausta:
a) pagalbinės ir gamybinės medžiagos, pvz.; kuras, chemikalai, fil- trų masė, katalizatoriai, aušinimo, valymo ir tepimo priemonės, taip pat tepalai (išskyrus atvejj, paminėtą 2 punkto a) dalyje;
b) jvairių rūšių jrankiai, pvz.; grąžtai, pjovimo ir tekinimo peiliai bei diskai, krumpliaračiai;
c) kitos dalys, kurios per jrenginio eksploatacinj periodą paprastai daug kartų keičiamos, pvz.: deginimo tūtos ir grotelės, matricos, formos, štampai, sietai, rifliuoti velenai, žarnos, filtrų medžiagos, gumos, tekstilės bei dirbtinių medžiagų dangos, taip pat apsau- ginė danga, guoliai, trupintuvų kūjai ir plokštės.
6. Transporterių juostos, vikšrai, kabeliai, akmens ir betono kubilai, grandinės, lynai, diržai, šepečiai, kordai ir padangos apdrausti tik nuo tokių nuostolių, kurie atsiranda draudiminio jvykio atveju apgadinus apdraustąjj daiktą.
4. DRAUDIMINIAI įVYKIAI
1. Draudikas moka draudimo išmoką už apdraustųjų daiktų nenu- matytus ir staiga jvykstančius nuostolius. Nenumatytais laikomi nuos- toliai, kurių draudėjas ar jo atstovai laiku nenumatė arba, turėdami jmonės veiklai būtinų žinių ir patirties nebūtų galėję numatyti. Ypač atlyginama už turto nuostolius, patirtus dėl:
a) klaidingo aptarnavimo;
b) konstrukcijų, medžiagų ar gamybos defektų;
c) vandens trūkumo garo generatoriuose;
d) matavimo, reguliavimo ar saugumo priemonių sugedimo;
e) plyšimo dėl išcentrinės jėgos;
f) per didelio spaudimo (išskyrus atvejus paminėtus 5 paragrafo 1 skyriaus i) ir j) dalyse) ar per mažo spaudimo;
g) trumpo sujungimo, per didelės srovės ar jtampos su liepsnos pa- sirodymais ar be jų elektros jrenginiuose (išskyrus atvejus pami- nėtus 5 paragrafo 1 skyriaus i) ir j) dalyje);
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Adresas Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius. Įmonės kodas 302912288. PVM kodas LT100007345010. Telefonai: 1887, (0 0) 000 0000. Faksas (0 0) 000 0000. El. paštas xxxx@xxxx.xx. Tinklalapio adresas xxx.xxxx.xx. Duomenys kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre, VĮ Registrų centras, Vilniaus filialas.
Filialo steigėjas ERGO Insurance SE. Įmonės kodas 10017013. PVM kodas EE100295906. Adresas A. H. Tammsaare 47, Talinas 11316, Estijos Respublika. Duomenys kaupiami ir saugomi Harju apskrities teismo registrų skyriuje. 1
h) audros, šalnos ar ledonešio.
2. Už apdraustus pagal 3 paragrafo 2 skyriaus c) dalj duomenis atlyginama tik tuo atveju, jeigu duomenų praradimo ar pasikeitimo nuostoliai atsiranda dėl apdraustos duomenų laikmenos, kurioje buvo sukaupti šie duomenys, rizikos.
3. Už apdraustojo jrenginio elektroninių dalių žalą draudimo išmo- ka mokama tik tuomet, kai galima jrodyti, jog apdrausta rizika pakei- čiamą vienetą (remonto atveju jprastas vieneto pakeitimas) ar bendrą visą apdraustą daiktą veikė iš išorės. Jei to nejmanoma jrodyti, tai pa- kanka didžiausios tikimybės, kad nuostoliai atsirado dėl apdraustos rizikos poveikio iš išorės.
Jei apdraustasis daiktas apgadinamas dėl neapdraustos rizikos, o dėl to apgadinamos kitos apdraustojo daikto dalys, tai atlyginami pakei- čiamų vienetų nuostoliai.
4. Jeigu draudimo sutartimi šalys nesusitarė kitaip, pagal šias tai- sykles neatlyginama bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos, kurios susiju- sios arba kurias tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygojo šie jvykiai:
a) karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, kari- nės arba neteisėtos jėgos naudojimo mastą;
b) bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai.
Neatsižvelgiama j tai, kad žalos, nuostolių, išlaidų atsiradimui ar jų dy- džiui galėjo turėti jtakos ir kitos priežastys bei aplinkybės.
Šiose taisyklėse terorizmo sąvoka reiškia pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimą naudojant arba grasinant naudoti jėgą (pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan.) dėl politinių, reli- ginių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir turint tikslą paveikti ar jbauginti vyriausybę, visuomenę ar jos dalj.
Pagal šią išlygą taip pat neatlyginama žala, nuostoliai arba išlaidos, sukeltos arba susijusios su reagavimu, kelio užkirtimu a) ir b) dalimis nurodytiems veiksmams ir jvykiams arba jų nuslopinimu.
5. NEDRAUDIMINIAI įVYKIAI
1. Draudikas nemoka draudimo išmokos už nuostolius:
a) dėl bet kokios rūšies karo ar vidaus neramumų;
b) dėl branduolinės energijos;
c) dėl žemės drebėjimų, potvynių, tekančių ar netekančių vandens telkinių išsiliejimų, grunto nuošliaužų, grunto nusėdimo;
d) dėl pastato griūties, sniego griūties, uragano, ciklono ir panašių gamtinių jėgų;
e) dėl trūkumų, kurie buvo ar turėjo būti žinomi prieš pasirašant draudėjui draudimo sutartj;
f) dėl:
- gamybos sąlygojamo normalaus nusidėvėjimo;
- gamybos sąlygojamo priešlaikinio nusidėvėjimo;
- korozijos poveikio;
- priedegų, šlamo ar kitokių nuosėdų pertekliaus;
Šios išimtys negalioja jrenginių gretimoms dalims, kurios apgadinamos dėl išvardintų priežasčių ir jų dėl to dar nereikėjo atnaujinti.
g) dėl naudojimo tokio daikto, kuriam jau buvo būtinas remontas ir apie tai turėjo būti žinoma draudėjui ar jo atstovams;
h) dėl vagystės; tačiau draudikas atlygina vagystės metu nepavog- tiems daiktams padarytus nuostolius;
i) dėl gaisro, žaibo, sprogimo bei gesinant ar apgadinus daiktus šių jvykių metu;
j) dėl gaisro, žaibo ar sprogimo susidariusių elektros jrenginių trumpo sujungimo, srovės stiprumo ar jtampos perviršių elektros jrenginiuose;
k) jeigu už juos turi atsakyti trečiasis asmuo kaip tiekėjas (gaminto- jas ar prekybininkas), jmonininkas ar turintysis užsakymą remon- tuoti pagal užsakymą.
l) dėl draudėjo jmonės vadovybės arba jai atsakingo vadovo ar darbuotojo tyčios ar nurodymų (veiksmų), grubiai pažeidžiančių turto (mašinų) jprastas eksploatacijos sąlygas ar naudojimo tai- sykles;
m) dėl to, jog žalą padaręs draudėjas ar jo atstovas buvo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Šių taisyklių prasme neblaivumas ar apsvaigimas suprantamas pagal Lietu- vos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką.
n) dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valstybės val- džios institucijų nurodymu.
o) susidūrus ar nukritus lėktuvui, jo dalims ar jo kroviniui, bei pase- kminių nuostolių dėl šių jvykių.
2. Rizikos pagal šio paragrafo 1 skyriaus c), h), i) ir j) punktus gali būti apdraudžiamos atskirai susitarus pagal išlygą Nr. 001 už papildo- mą draudimo jmoką ir tai pažymėjus draudimo sutartyje.
Išlyga Nr. 001. Gaisro, sprogimo, žaibo jtrenkimo, vagystės ir gamti- nių jėgų draudimas
Draudėjui sumokėjus papildomą draudimo jmoką apdraudžiamos ap- drausto objekto žalos bei nuostoliai atsiradę dėl:
a) žemės drebėjimų, potvynių, tekančių ar netekančių vandens tel- kinių išsiliejimų, grunto nuošliaužų, grunto sėdimo;
b) gaisro, sprogimo, žaibo jtrenkimo;
gaisras yra ugnis, atsiradusi ne šiam reikalui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime;
sprogimas – tai dujų ar garų plėtimosi savybe pagrjstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas. Talpa (katilas, vamzdis ar kt.) sprogsta tuomet, kai jos sienos sudraskomos, o dėl to išsilygina slėgių skirtumas talpos viduje ir išorėje. Jeigu talpos viduje spro- gimą sukelia cheminė reakcija, tai talpai padarytą žalą būtina atlyginti ir tuomet, kai jos sienos nesutrūksta. Nuostoliai dėl su- batmosferinio slėgio nėra apdrausti.
žaibo jtrenkimas – tiesioginis žaibo perėjimas j apdraustą daiktą.
c) vagystės su jsilaužimu bei plėšimo.
vagyste su jsilaužimu laikomas neteisėtas jsibrovimas j patalpą išlaužiant duris, langus ar kitas patekimą j patalpą ribojančias konstrukcijas bei detales;
plėšimu laikomas apdraustų daiktų atėmimas iš draudėjo atsto- vo panaudojus prieš xx xxxxxxxxx.
Vagystės ar plėšimo atveju nedelsiant turi būti informuota policija.
Draudimo išlyga galioja tol kol draudimo objektai yra laikomi polise pa- žymėtose draudimo vietose.
3. Jeigu nejrodoma, kad nuostoliai atsirado dėl vienos iš 1 skyriuje nuo a) iki c) nurodytų priežasčių, tai pakanka didžiausios tikimybės, kad nuostoliai atsirado dėl vienos iš šių priežasčių.
6. DRAUDIMINĖS APSAUGOS VARIANTAI
Draudėjas gali pasirinkti draudimo sutartimi (draudimo liudijimu) api- brėžtą draudimo variantą:
1. Draudimo variantas „L“ – standartinė šiose draudimo taisyklėse apibrėžta draudimo apimtis.
2. Draudimo variantas „XXL“ – draudimo taisyklėse apibrėžta drau- dimo apimtis jskaitant papildomų rizikų draudimą pagal išlygą Nr. 001.
7. DRAUDIMO VIETA
Draudimo apsauga galioja tik draudimo vietoje. Draudimo vieta yra draudimo sutartyje nurodytas jmonės sklypas.
8. DRAUDIMO SUTARTIES GALIOJIMO PRADŽIA IR TERMINAI
1. Draudiko atsakomybė prasideda nuo draudimo sutartyje nuro- dytos datos, tačiau ne anksčiau, nei daiktai paruošti eksploatuoti ir su- mokėta draudimo jmoka. Xxx atskirai susitarus draudikas gali prisiimti atsakomybę už neparuošus eksploatuoti daiktus.
Daiktas laikomas paruoštu eksploatuoti, kai užbaigti jo bandymai ir, jeigu tai numatyta, po bandomojo laikotarpio paruoštas darbui arba kai jis jau naudojamas. Vėliau jo laikinai neeksploatuojant, draudimo apsauga nenustoja galioti. Ji galioja ir demontavimo bei remonto atve- jais, taip pat pervežant daiktą draudimo vietoje.
2. Sutartis sudaroma minimaliam vienerių metų laikotarpiui ir at- naujinama kasmet, jeigu nė viena iš draudimo sutarties šalių, likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki draudimo metų pabaigos, nepraneša raštu kitai šaliai apie draudimo sutarties nutraukimą.
3. Laikina draudimo apsauga.
Draudikas atskiru raštu gali suteikti laikinąją draudimo apsaugą, kol bus baigtas rizikos vertinimas ir galutinai susitarta dėl draudimo su- mos bei jmokos dydžio. Laikina draudimo apsauga suteikiama ne ilges- niam nei 2 mėnesių laikotarpiui ir pasibaigia nuo to momento, kai šalys susitaria dėl draudimo sumos ir jmokos dydžio bei pasirašo draudimo sutartj. Atsitikus draudiminiam jvykiui laikinos draudimo apsaugos metu, draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis šiomis draudimo taisyklėmis, o nesumokėta metinė jmoka yra išskaičiuojama iš drau- dimo išmokos.
4. Pardavus apdraustą objektą arba pasikeitus apdrausto objekto savininkui, teisės ir pareigos pagal draudimo sutartj pereina naujam objekto savininkui. Naujasis objekto savininkas privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės perėjimą per 48 h.
9. DRAUDIMO SUMų APSKAIČIAVIMO TVARKA. DRAUDIMO VERTĖ
1. Kiekvieno draudimo sutartyje nurodyto apdraustojo daikto draudimo suma turi atitikti draudimo vertę.
Apdraustieji daiktai nurodomi draudimo sutartyje.
a) draudimo vertė yra tuo metu galiojanti pagal kainoraščius ap- drausto daikto atstatomoji vertė (nauja vertė), jskaitant jsigijimo išlaidas (pvz.: jpakavimo, vežimo, muito, montavimo išlaidos).
b) jeigu apdraustojo daikto kainos kainoraščiuose nebėra, tai vado- vaujamasi paskutine kainoraštyje nurodyta naujo daikto kaina, jskaitant jsigijimo išlaidas; ši suma padidinama arba sumažina- ma, priklausomai nuo panašių daiktų kainų kitimo;
c) jei apdraustojo daikto kaina išvis nebuvo nurodyta kainoraštyje, tai vietoje jos galioja naujo daikto pirkimo ar pristatymo kaina, jskaitant jsigijimo išlaidas; ši suma padidinama arba sumažina- ma, priklausomai nuo panašių daiktų kainų kitimo;
d) jei nejmanoma nustatyti nei kainoraščio kainos, nei pirkimo ar pristatymo kainos, tai galioja išlaidų suma, kuri šiuo metu būtų reikalinga norint pagaminti tokios konstrukcijos ir matmenų daiktą;
e) nustatant draudimo vertę j kainų nuolaidas yra neatsižvelgiama; f) jei draudėjas nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, tai j
draudimo vertę jtraukiami mokesčiai nuo apyvartos.
2. Jei draudimo sutarties galiojimo metu keičiasi apdraustų daiktų draudimo vertė, draudėjas, vadovaudamasis 1 skyriumi, privalo vertės pasikeitimus suderinti su draudimo suma.
Jeigu draudimo suma yra mažesnė nei draudimo vertė, draudiminio jvykio atveju galioja draudimas sumažintomis sumomis (20 paragrafas 4 dalis).
3. Draudimo jmokos dydis apskaičiuojamas pagal draudimo sumą ir pasirinktą riziką. Gali būti taikoma draudimo jmokos tarifo nuolaida arba skaičiuojama papildoma jmoka, atsižvelgiant j draudimo sąlygas.
4. Išmokėjus draudimo išmoką, draudimo sumos nesumažėja.
5. Draudimo liudijime draudimo sumos gali būti nurodytos ir už- sienio valiuta (Eurais arba JAV doleriais), tačiau visi atsiskaitymai tarp draudėjo ir draudiko vykdomi litais pagal Lietuvos banko oficialų kursą.
10. DRAUDIMO įMOKOS APSKAIČIAVIMO TVARKA
Draudimo jmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant j draudimo sumą, draudimo objektą, pasirinktą riziką.
11. DRAUDIMO RIZIKA IR JOS PADIDĖJIMAS; DRAUDĖJO IR DRAUDIKO TEISĖS BEI PAREIGOS IKI SUTARTIES
1. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo.
2. Draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėji- mą, turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padi- dinti draudimo jmoką.
3. Jeigu draudėjas nejvykdo šio paragrafo 1 punkte nustatytos par- eigos, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartj ir atlyginti nuos- tolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo jmokos.
4. Rizikos padidėjimu vadinami tie atvejai, kai draudėjo veikloje at- siranda nauja draudimo rizika.
5. Apie galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas pri- valo informuoti draudėją sudarydamas su juo draudimo sutartj.
12. DRAUDIMO įMOKų MOKĖJIMO PAGRINDAI. ATSAKOMYBĖ DĖL MOKĖJIMO TERMINų PAŽEIDIMų BEI Jų PASEKMĖS
1. Draudimo jmokos mokėjimo pagrindas yra draudiko surašytas oficialus dokumentas – draudimo liudijimas (polisas). Draudimo jmoka
– tai draudimo sutartyje numatyti privalomi mokėjimai už draudiminę apsaugą.
2. Draudimo rizikos padidėjimo atveju gali būti skaičiuojamas drau- dimo jmokos priedas.
3. Draudėjas gali pasirinkti draudimo jmokos mokėjimo būdą:
a) mokėti iš karto už visus draudimo metus;
b) mokėti kas pusmetj su 3% priedu;
c) mokėti kas ketvirtj su 5% priedu.
4. Metinę draudimo jmoką arba jos dalj draudėjas privalo sumokėti per 14 kalendorinių dienų nuo draudimo sutarties pasirašymo dienos arba iki draudimo sutartyje nustatyto termino. Nesumokėjus per šj ter- miną draudimo jmokos (išskyrus atvejj, kai draudimo sutarties jsigalio- jimas siejamas su draudimo jmokos sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, jog, per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo jmokos ar jos da- lies, draudiko prievolės jvykus draudiminiam jvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokė- jus draudimo jmoką.
5. Jei sutartas mokėjimas dalimis, tai nesumokėtų jmokos dalių mokėjimas atidedamas iki draudimo sutartyje numatyto mokėjimo termino. Tačiau dalinės jmokos turi būti sumokėtos nedelsiant - per 3 kalendorines dienas - jeigu draudėjas uždelsia bent vienos draudimo jmokos dalies mokėjimą arba jei reikia mokėti draudimo išmoką. Atsiti- kus draudiminiam jvykiui, nesumokėtos draudimo jmokos dalys išskai- čiuojamos iš draudimo išmokos.
6. Jeigu draudiminis jvykis jvyksta draudiko prievolės jvykus drau- diminiam jvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymo sustabdymo metu, tai draudikas neprivalo mokėti draudėjui draudimo išmokos.
7. Draudimo jmoka polise gali būti nurodoma ir užsienio valiuta (Eurais arba JAV doleriais), tačiau visi mokėjimai vykdomi litais pagal Lietuvos banko oficialų kursą.
13. DVIGUBAS DRAUDIMAS AR DRAUDIMAS PADIDINTOMIS SUMOMIS
1. Jeigu draudėjas sudarė ar ketina sudaryti kelias tų pačių objektų sutartis nuo tų pačių rizikų, tai jis nedelsdamas (per tris darbo dienas) privalo raštu pranešti draudikui apie kitą draudiką ir nurodyti draudimo sumą. Atsitikus draudiminiam jvykiui draudimo išmoka mažinama pro- porcingai draudiko prisiimtai rizikos daliai, kad bendra draudimo išmo- ka neviršytų bendro žalos dydžio.
2. Draudimas padidintomis sumomis galimas tik siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo ir tada kai numatomas apdraudžiamojo objekto vertės padidėjimas, jeigu tai numatyta draudimo sutartyje.
3. Nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma vir- šija apdrausto objekto draudimo vertę draudimo sutarties sudarymo dieną, tai sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Tačiau išmokėta draudimo vertę viršijanti draudimo išmoka negali būti išieškota.
4. Jeigu draudimo suma buvo padidinta dėl draudėjo apgaulės, draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia ir atlyginti jam padarytus nuostolius, kiek jų nepadengia gauta draudi- mo jmoka.
5. Jeigu draudimo jmokos mokamos periodiškai ir, nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma viršija apdrausto objekto vertę draudimo sutarties sudarymo dieną, ir draudimo jmoka dar nėra visiškai sumokėta, likusi mokėti draudimo jmokos suma sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimo dydžiu.
14. APDRAUSTIEJI INTERESAI; DRAUDIMAS KITO ASMENS NAUDAI
1. Apdrausti yra draudėjo turtiniai interesai.
2. Jeigu sutartis sudaryta kito asmens naudai, draudimo išmokos pirmumo teisę turi polise nurodytas naudos gavėjas ir tik gavus raštiš- ką naudos gavėjo sutikimą, draudimo išmoka gali būti mokama drau- dėjui.
3. Kitas asmuo negali disponuoti draudėjo teisėmis, net jei jis ir turi draudimo polisą. Draudimo išmokos jis gali reikalauti, tik pritarus drau- dėjui.
15. DRAUDIMO OBJEKTO LAIKINAS PAKEITIMAS
Jei draudėjas vietoje sutartyje nurodyto daikto gauna kitą techniškai lygiavertj jam, tai po atitinkamo draudėjo pranešimo iki naujos drau- dimo sutarties sudarymo ar derybų pabaigos galioja laikinasis draudi- mas, tačiau ne ilgiau kaip tris mėnesius. Laikinasis draudimas nustoja galiojęs, jei, draudikui pareikalavus, iki nustatytų terminų (12 paragra- fas) nesumokama jmoka.
Draudiminio jvykio atveju draudimo išmoka nustatoma pagal 20 par- agrafo nurodymus.
16. IKISUTARTINĖS DRAUDIKO IR DRAUDĖJO TEISĖS IR PAREIGOS
1. Draudiko teisės ir pareigos:
a) Draudikas turi teisę reikalauti iš asmens, ketinančio sudaryti sta- cionarių mašinų draudimo sutartj, pateikti reikalingą informaciją apie apdraudžiamą objektą, jeigu ši informacija yra susijusi su draudimo sutartimi.
b) Draudikas privalo supažindinti draudėją su stacionarių mašinų draudimo taisyklėmis, draudimo jmokų dydžiais ir kita sutarčiai vykdyti reikalinga informacija bei išduoti draudimo liudijimą (po- lisą) kartu su draudimo rūšies taisyklių kopija.
c) Draudikas turi teisę atsisakyti sudaryti stacionarių mašinų drau- dimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.
2. Draudėjo teisės ir pareigos:
a) pateikti draudikui teisingą informaciją apie apdraudžiamą ar ap- draustą turtą;
b) suteikti draudikui galimybę nevaržomai apžiūrėti draudžiamus ir apdraustus objektus bei vykdyti draudiko nurodymus dėl turto apsaugos pagerinimo, kad būtų sumažinta draudimo rizika;
c) pateikti draudikui teisingą informaciją apie sudarytas arba keti- namas sudaryti to paties objekto draudimo sutartis;
d) prieš sudarant draudimo sutartj suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos drau- diminio jvykio tikimybei ir galimų nuostolių dydžiui;
17. DRAUDĖJO IR DRAUDIKO TEISĖS BEI PAREIGOS SUTARTIES GALIOJIMO METU
1. Xxxxxxxx xxxxxxxx:
a) jvykus draudiminiam jvykiui Draudimo jstatyme ir šiose taisy- klėse nustatyta tvarka bei terminais išmokėti draudimo išmoką;
b) atlyginti šiose taisyklėse nurodytas gelbėjimo, žalos mažinimo ir kitas išlaidas;
c) draudėjui pareikalavus ir apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus;
d) neskelbti gautos vykdant draudimo sutartj informacijos apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtj, išskyrus jstatymų numatytus atvejus.
2. Draudėjo pareigos:
a) draudimo sutartyje numatytais terminais mokėti draudimo jmo- kas;
b) jvykus draudiminiam jvykiui imtis būtinų priemonių turtui gelbė- ti, laikytis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai buvo gauti;
c) pateikti draudimo jmonei jos nustatytą informaciją apie apdrau- džiamą ar apdraustą objektą;
d) pateikti informaciją apie sudarytas arba ketinamas sudaryti to paties objekto sutartis nuo tų pačių rizikų;
e) pateikti draudimo jmonei visus su draudiminiu jvykiu susijusius dokumentus ir informaciją;
f) laikytis visų sutartų saugumo priemonių;
g) savo sąskaita imtis visų reikalingų saugumo priemonių ir vykdyti prideramus draudiko pasiūlymus, kad išvengtų nuostolių, bei lai- kytis jstatymo nuostatų ir gamintojų rekomendacijų.
h) nedelsdamas, ne vėliau, kaip per 48 h, xxxxx informuoti draudiką apie rizikos padidėjimą.
i) pateikti draudimo jmonei visus su draudiminiu jvykiu susijusius dokumentus ir leisti draudikui nevaržomai tirti nuostolių priežas- tis ir jų dydj;
j) raštu per 3 dienas nuo sandorio sudarymo dienos informuoti draudiką jeigu apdraustojo turto nuosavybės teisė pereina kitam asmeniui, o taip pat sudarant sandorj perduoti visą draudimo su- tartj naujajam turto savininkui.
3. Draudiko teisės:
a) atsižvelgdamas j naujai atsiradusias aplinkybes, apie kurias raš- tu informavo draudėjas, turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo jmoką;
b) jeigu draudėjas nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo jmokos (padidėjus rizikai), draudikas turi teisę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms;
c) jei draudėjas nustatytu laiku (nurodytu 17 paragrafo punkte 2 h) nepraneša apie draudimo rizikos padidėjimą, tai draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartj ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos jmokos, išskyrus tuos atvejus, kai išnyko aplinkybės, galėjusios sukelti draudimo rizikos padidėjimą;
d) prieš sudarant draudimo sutartj draudikas turi teisę apžiūrėti draudžiamą turtą, o jeigu reikia, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo ver- tei nustatyti;
18. DRAUDĖJO PAREIGOS DRAUDIMINIO įVYKIO ATVEJU
1. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudėjas privalo:
a) nedelsdamas per vieną darbo dieną raštu informuoti draudiką apie jvykj;
b) pagal galimybę stengtis išvengti ar sumažinti nuostolius bei lai- kytis draudiko nurodymų; draudikas, esant galimybei, turi teikti tokius nurodymus;
c) draudikui pareikalavus, leisti jam atlikti bet kuriuos jmanomus nuostolių priežasčių, jų dydžio nustatymo tyrimus; suteikti, pri- reikus ir raštu, visą su jvykiu susijusią informaciją bei reikalingus jrodymus;
d) nevykdyti jokios veiklos draudimo jvykio vietoje, kol ją apžiūrės draudikas, nebent:
- būtina jsikišti dėl jmonės funkcionavimo ar saugumo sumetimų;
- jsikišimas gali sumažinti nuostolių dydj;
- xxxxxxxxx xxx xxxxxxx;
- apžiūrėjimas nebuvo atliktas nedelsiant, mažiausiai per tris dar- bo dienas po pirmųjų nuostolių atsiradimo.
Tačiau apgadintas dalis draudėjas privalo išsaugoti, kol jas apžiūrės draudikas, jeigu jis dėl išvardintų priežasčių nebuvo galima palikti ne- pakeistos draudiminio jvykio vietos.
2. Draudėjas, jvykus draudiminiam jvykiui, privalo laikytis draudiko nurodymų ir veikti siekdamas sumažinti žalą ar stengtis jos išvengti. Jeigu draudėjas nevykdo šios pareigos, tai draudikas turi teisę neatly- ginti tos žalos dalies, kuri atsirado dėl pareigų nevykdymo.
3. Jeigu trečiasis asmuo pagal 5 paragrafo 1 punkto k) dalj paneigia savo atsakomybę, tai draudikas visų pirma moka draudimo išmoką. Jei išmokėjus draudimo išmoką paaiškėja, kad už šiuos nuostolius atsa- ko trečiasis asmuo, nors jis su tuo ir nesutinka, tai draudimo išmokos draudėjui vis tiek išlieka.
Draudėjas, vadovaudamasis draudiko nurodymais bei pastarojo sąs- kaita, privalo neteisminiu arba teisminiu būdais pareikšti pretenzijas.
Jei trečiasis asmuo atlygina draudėjui nuostolius, tai draudimo išmo- kos grąžinamos draudikui.
19. ŽALOS NUSTATYMO TVARKA
1. Gavęs pranešimą apie draudiminj jvykj, draudikas arba jo jgalio- tas atstovas nedelsdamas (vėliausiai per tris darbo dienas) atvyksta j draudimo vietą ir kartu su draudėju arba jo jgaliotu atstovu nustato žalos priežastj ir dydj.
2. Draudėjas ir draudikas gali susitarti, kad draudiminio jvykio atve- ju nuostolių dydj nustatytų ekspertai.
Atskirai susitarus ekspertizės metu gali būti išnagrinėtos kitos faktinės prielaidos, susijusios su nuostolių atlyginimo pretenzijomis bei draudi- mo išmokos dydžiu.
Draudėjas taip pat gali ir vienašališkai reikalauti ekspertų dalyvavimo.
3. Ekspertų veiksmais laikoma:
3.1. Kiekviena šalis raštu nurodo savo ekspertą. Nurodžiusi savąjj, ji gali raštu reikalauti skirti antrąjj. Jeigu, gavusi šj reikalavimą an- troji šalis per dvi savaites nepaskiria savojo, tai reikalaujanti šalis jo skyrimo teisę gali perleisti ekspertinei organizacijai, kuriai priklauso pirmasis ekspertas. Pateikiant pareikalavimą nurodoma ši aplinkybė.
3.2. Xxx ekspertai, prieš pradėdami tirti jvykio vietą, paskiria (nu- rodydami raštu) trečiąjj ekspertą vyriausiuoju arbitru. Jeigu jie ne- sutaria dėl vyriausiojo arbitro skyrimo, tai, pateikus vienai iš šalių reikalavimą raštu, vyriausiasis arbitras skiriamas ekspertinės orga- nizacijos.
3.3. Draudikas ar draudėjas negali ekspertais skirti asmenų, esan- čių draudėjo ar draudiko konkurentais arba turinčių su jais ilgalaikių verslo ryšių, be to, asmenų, dirbančių su konkurentais ar verslo par- tneriais arba kitaip su jais susijusių.
Tai galioja ir skiriant vyriausiąjj ekspertą.
4. Ekspertų išvadose turi būti nurodyta:
a) kas ir kiek sunaikinta ar apgadinta;
b) atstatymo išlaidos (21 paragrafo 2 punktas);
c) likutinė vertė (20 paragrafo 2 punkto 2 dalis);
d) išlikusių medžiagų (21 paragrafo 1 punktas) ar likučių (21 para- grafo 7 punktas) vertė;
e) išlaidos ir papildomos išlaidos (21 paragrafo 3, 5 ir 6 punktai).
5. Savo išvadas ekspertai perduoda abiem šalims vienu metu. Jei jos skirtingos, tai draudikas nedelsdamas perduoda jas vyriausiajam ekspertui. Pastarasis priima sprendimus ginčytinais klausimais dėl eks- pertų išvadų ir perduoda savo sprendimą kartu abiem šalims.
6. Kiekviena šalis apmoka savo nurodyto eksperto išlaidas. Išlaidas už vyriausiojo eksperto paslaugas apmoka šalys per pusę.
7. Jei nejrodoma, kad ekspertų išvados aiškiai neatitinka tikrovės, tai jos yra abiem šalims jpareigojančios.
8. Ekspertizė neatleidžia draudėjo nuo jo pareigų, nustatytų šių tai- syklių 18 paragrafo 1 punkte.
20. DRAUDIMO IŠMOKOS DYDIS; DRAUDIMAS SUMAŽINTOMIS SUMOMIS
1. Už dalinius nuostolius atlyginama atitinkamai pagal 21 paragra- fo 1 - 6 ir 8 punktus, už visišką sunaikinimą - pagal 21 paragrafo 7 ir 8 punktus.
2. Daliniai nuostoliai yra tokie, kai atstatymo išlaidos (žr. 21 para- grafo 2 punktą) jskaitant senų medžiagų vertę, neviršija apdraustojo daikto likutinės vertės prieš pat atsitinkant draudiminiam jvykiui. Jei atstatymo išlaidos yra didesnės nei likutinė vertė, tai apdraustasis daiktas laikomas visiškai sunaikintu.
Likutinė vertė nustatoma išskaičiavus atitinkamą nusidėvėjimą (amor- tizaciją) iš apdraustojo daikto draudimo vertės (žr. 9 paragrafo 1 punk- tą).
3. Daiktai, kurie apdrausti skirtingomis draudimo sutarties pozicijo- mis, vienu vienetu nelaikomi net ir tada, kai jie ekonomiškai vienas su kitu susiję.
4. Jeigu draudiminio jvykio atveju apdraustojo daikto draudimo suma mažesnė nei nustatyta tuo metu draudimo vertė (draudimas sumažintomis sumomis), tai kompensuojama tik dalis 21 paragrafe nustatytos sumos, proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
5. Draudikas neišmoka draudimo išmokų už draudėjo finansinius nuostolius, ypač sutarties nevykdymo baudų, žalos atlyginimų tretie- siems asmenims, išlaidų atsarginiams prietaisams ir nuostolių dėl jren- ginio nenaudojimo.
21. DRAUDIMO IŠMOKų SKAIČIAVIMO TVARKA
1. Dalinių nuostolių atveju kompensuojamos atstatymo išlaidos, atskaičius likusių medžiagų vertę.
2. Atstatymo išlaidos yra tos, kurios būtinos ankstesnei paruošto eksploatuoti daikto būklei atstatyti, būtent:
a) išlaidos už atsargines dalis ir medžiagas, reikalingas remontui atlikti, už dalis pagal 3 paragrafą 5 punktą nuo a) iki c), tačiau atskaičiavus vertės padidėjimą dėl kokybės pagerinimo, ir tik tuomet, kai atstatant daiktą dalys buvo sugadintos ar sunaikin- tos ir todėl turi būti atnaujintos;
b) atlyginimų ir su jais susijusios išlaidos, tai pat atlyginimo priedai ir papildomos išlaidos dėl tarifinių priedų už viršvalandžius bei dėl darbo sekmadieniais, naktimis ir švenčių dienomis;
c) demontavimo ir surinkimo išlaidos;
d) transportavimo išlaidos, jskaitant galimas papildomas išlaidas dėl skubaus pervežimo;
e) išlaidos, reikalingos duomenims iš naujo gauti (žr. 3 paragrafo 2 punkto c) dalj);
f) apdraustojo daikto valymo, tvarkymo, reikalui esant - jo dalių nukenksminimo išlaidos, taip pat dalių sunaikinimo, jų sandė- liavimo ir išvežimo j artimiausią pritaikytą sąvartyną išlaidos, tačiau nejtraukiamos išlaidos, už kurias atsako tiekėjas ar parda- vėjas;
g) kitos atstatyti reikalingos išlaidos, tačiau ne 3 ir 4 punktuose iš- vardintosios.
3. Atstatymo išlaidos nėra:
a) einamojo remonto ar kitos panašaus pobūdžio išlaidos, kurios nepriklausomai nuo draudiminio jvykio vis tiek būtų reikalingos;
b) papildomos išlaidos dėl pakeitimų ir pagerinimų, kurie nesusiję su atstatymu po draudiminio jvykio;
c) išlaidos dėl atstatymo savo jėgomis, jeigu šios išlaidos nebūtų susidariusios atstatant kitomis jėgomis;
d) negautas pelnas, kai atstatoma savo jėgomis;
e) papildomos išlaidos dėl pagalbinio ar laikino atstatymo;
f) išlaidos darbams, kurie nors ir būtini, tačiau atliekami ne ap- draustajam daiktui atkurti.
4. Atsiradus 3 paragrafo 6 punkte paminėtų jrenginių dalių, taip pat vidaus degimo variklių, akumuliatorių baterijų ar vamzdžių nuosto- liams, iš atstatymo išlaidų išskaičiuojama tam tikra suma.
Išskaičiuojamos sumos dydis nustatomas pagal šių dalių vertę prieš pat atsitinkant draudiminiam jvykiui. Pažeidus cilindrų blokus, cilindrų jdėklus, stūmoklius, jų žiedus vožtuviniuose varikliuose jis sudaro 10% per metus, tačiau ne daugiau kaip 50 %, transporteriams taip pat - 10
%, tačiau pradedant nuo šeštų ekspoatacijos metų tik 5% per metus.
5. Jeigu pažeistos dalys yra keičiamos, nors ir galima jas remontuo- ti nepažeidžiant saugios eksploatacijos taisyklių, tai draudikas atlygina išlaidas, kurios būtų reikalingos sugadintiems daiktams remontuoti, tačiau ne didesnes kaip su keitimu susijusias išlaidas.
6. Jeigu pakeičiamas konstrukcinis vienetas, pvz. variklis, pavarų dėžė arba kitas struktūrinis elementas, tai jame kartu su apgadintomis beveik visais atvejais yra ir neapgadintų dalių. Tokiu atveju draudimo išmoka mažėja pagal nepažeistų dalių vertę. Tačiau j tai neatsižvelgia- ma, kai išlaidos, kurios būtų reikalingos apgadintoms dalims remon- tuoti, viršija konstrukcinio vieneto pakeitimo išlaidas.
7. Draudimo objekto visiško sunaikinimo atveju draudimo išmoka lygi likutinei vertei (20 paragrafo 2 punkto 2 dalis), iš jos išskaičiavus likusių daiktų vertę.
8. Kiekvieno draudiminio jvykio atveju iš nustatytos draudimo iš- mokos sumos išskaičiuojama sutarto dydžio išskaita.
Išskaita – tai suma, kurią kiekvieno draudiminio jvykio atveju besąly- giškai arba sąlygiškai apmoka pats draudėjas:
a) besąlyginė išskaita – draudiko atsakomybė kiekvieno draudimi- nio jvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus išskaitą;
b) sąlyginė išskaita – draudikas nemoka draudimo išmokos, jeigu žalos dydis mažesnis arba lygus išskaitai. Jeigu žalos dydis dides- nis nei sąlyginė išskaita, draudikas pilnai atlygina nuostolius.
Išskaita gali būti išreikšta absoliučiu skaičiumi ir/arba procentais nuo nuostolio dydžio.
Išskaita išskaičiuojama kiekvieno draudiminio jvykio atveju, jeigu yra keli tarpusavyje nesusiję draudiminiai jvykiai. Bet jeigu nuostoliai, susi- ję su apdraustuoju daiktu, susidaro dėl tos pačios priežasties, tai išskai- ta išskaičiuojama tik vieną kartą.
22. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO TERMINAI
1. Draudimo išmoka fiziniam asmeniui privalo būti išmokėta ne vė- liau kaip per 7 dienas, o juridiniam asmeniui - ne vėliau kaip per 15 die- nų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj. Mokant draudimo išmoką, išskaičiuojamos nesumokėtos draudi- mo jmokos.
2. Jei jvykis yra draudiminis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
3. Mokėjimų terminai, numatyti 1 punkte gali būti sustabdomi iki tol, kol nebus dėl draudėjo kaltės apskaičiuota arba nustatyta draudi- mo išmoka.
4. Draudikas gali atidėti mokėjimą iki teisminio proceso pabaigos, jei draudėjui ar vienam iš jo atstovų dėl draudiminio jvykio iškelta civili- nė ar baudžiamoji byla, juridiškai svarbi nuostolių atlyginimo pretenzi- joms.
5. Tik su draudiko pritarimu nuostolių kompensavimo pretenzijos prieš išmokėjimo terminą gali būti perleistos kitam asmeniui.
6. Draudikas, dėl savo kaltės uždelsęs išmokėti draudimo išmoką, privalo mokėti 5% metines palūkanas nuo draudimo išmokos sumos. Palūkanos skaičiuojamos už laikotarpj nuo šiose draudimo taisyklėse numatyto vėliausio draudimo išmokos termino iki jos išmokėjimo die- nos.
23. DRAUDIMO IŠMOKOS SUMAŽINIMAS IR JOS NEMOKĖJIMO PAGRINDAI
Draudikas turi teisę sumažinti arba atsisakyti išmokėti draudimo išmo- ką:
a) jeigu draudiminis jvykis atsitiko dėl draudėjo, jo atstovo ar ap- draustojo tyčios, išskyrus veiksmus, susijusius su pilietinės parei- gos vykdymu arba gyvybės, sveikatos, garbės ir orumo gynimu;
b) jeigu draudėjas, sudarydamas draudimo sutartj, pateikė draudi- kui žinomai melagingus draudimo jmokai ar sumai apskaičiuoti reikalingus esminius duomenis apie draudimo objektą arba juos nuslėpė;
c) jeigu draudėjas bando suklaidinti draudiką, klastodamas faktus, kurie turi jtakos draudimo išmokos pagrindui ir dydžiui nustatyti;
d) jei draudėjas gavo visą ar dalinj žalos atlyginimą iš trečiojo as- mens, kalto dėl padarytos apdraustojo turto žalos;
f) jeigu, jvykus draudiminiam jvykiui, apdraustas objektas toliau eksploatuojamas, nors draudikas reikalavo jj remontuoti, arba jeigu be draudiko sutikimo buvo atliktas provizorinis remontas.
24. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMO IR PAKEITIMO SĄLYGOS; PRANEŠIMų PATEIKIMAS
1. Visi sutarties papildymai atliekami pridedant prie jos atitinka- mus priedus. Priedas jsigalioja nuo jame nurodytos datos ir pasirašius jj draudikui ir draudėjui bei sumokėjus papildomą draudimo jmoką.
2. Visi draudėjo ir draudiko pranešimai bei paaiškinimai, minimi šio- se draudimo taisyklėse, pateikiami raštu.
3. Draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartj apie tai raštiškai jspėdama kitą šalj ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj iki numatytos su- tarties nutraukimo dienos.
4. Kai sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, tai draudėjui grą- žinama draudimo jmoka už likusj jos galiojimo laiką, išskaičiavus su- tarties sudarymo ir vykdymo išlaidas iki 30% nuo draudimo jmokos bei pagal tą sutartj mokėtas sumas.
5. Sutarties šalys, kai joms tapo žinoma apie draudimo sutarties pažeidimus, turi teisę ją nutraukti:
a) kai sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudimo jmonei (nustačius jos kaltę) pažeidus jos sąlygas, draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj sutarties galiojimo laiką;
b) kai sutartis nutraukiama draudimo jmonės reikalavimu draudė- jui (nustačius jo kaltę) pažeidus jos esmines sąlygas, draudėjui draudimo jmoka negrąžinama.
25. SUTARTIES NUTRŪKIMAS IR NEGALIOJIMAS
1. Sutartis nutrūksta:
a) jei draudėjui nesumokėjus draudimo jmokos, draudimo apsau- gos sustabdymas tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius. Tokiu atveju draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj. Draudikas, šiuo pagrindu nutraukęs draudimo sutartj, turi teisę j iki sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas, tarp jų ir jmokas, tenkančias draudimo apsaugos sustabdymo laikotar- piui.
2. Sutartis negalioja, jeigu:
a) ji sudaryta po draudiminio jvykio, išskyrus atvejus, jog draudi- mas taikomas ir draudiminiams jvykiams, jvykusiems iki draudi- mo sutarties jsigaliojimo;
b) yra kiti sandorių negaliojimo pagrindai, nustatyti Lietuvos Res- publikos Civiliniame kodekse.
3. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad drau- dėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie esmines aplinkybes, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo su- tartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai nuslėptos aplinkybės išnyko iki draudiminio jvykio ar neturėjo jam jtakos.
4. Sutartis, sudaryta apgaulės būdu, ir po draudiminio jvykio gali būti teismine tvarka pripažjstama negaliojančia.
26. ATSAKOMYBĖ UŽ DRAUDIMO TAISYKLIų PAŽEIDIMUS
1. Sutarties šalys, pažeidusios draudimo sutarties sąlygas, atsako jstatymų nustatyta tvarka.
2. Draudėjas ar draudimo jmonė laikomi pažeidusiais sutarties są- lygas tik nustačius jų kaltę.
3. Draudėjas laikomas atsakingu už sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, išplaukiančias iš sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, susiję darbo santykiais su draudėju ar veikiantys kaip drau- dėjo atstovai.
27. GINČų TARP DRAUDĖJO IR DRAUDIKO SPRENDIMO TVARKA
1. Ginčai, kylantys dėl sutarties, sprendžiami derybomis. Jeigu ne- pavyksta susitarti, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose.
2. Visais šiose taisyklėse ir sutartyse nesureguliuotais atvejais tai- komos Draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos.
28. AGENTų įGALIOJIMAI
Draudiko agentas tik tuomet jgaliotas priimti draudėjo parodymus ir pareiškimus, jeigu jis tarpininkauja sudarant draudimo sutartj arba ją kuruoja.
29. DRAUDIKO TEISIų IR PAREIGų PAGAL DRAUDIMO SUTARTį PERLEIDIMAS
1. Draudikas, ketinantis perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartis kitam ar kitiems draudikams, privalo apie šj ketinimą paskelbti dviejuose dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Res- publikoje. Po paskelbimo dienraščiuose draudikas apie savo ketinimą prieš du mėnesius asmeniškai raštu privalo informuoti kiekvieną drau- dėją. Dienraščių ir rašytinės informacijos skelbimuose draudikas priva- lo draudėjui nurodyti laikotarpj (ne trumpesnj kaip du mėnesiai ), per kurj draudėjas turi teisę pareikšti draudikui savo prieštaravimą raštu dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj.
2. Pasibaigus 2 mėnesių jspėjimo laikotarpiui, draudikas privalo kreiptis j Priežiūros tarnybos valdybą dėl leidimo perleisti teises ir par- eigas pagal draudimo sutartis išdavimo.
3. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartj kitam ar kitiems draudikams tik gavęs Priežiūros tarnybos valdybos leidimą.
4. Priežiūros tarnybos valdybos leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informa- ciniai pranešimai.“
5. Jeigu draudėjas raštu pateikia prieštaravimą dėl draudiko ke- tinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam arba kitiems draudikams, tai draudimo sutartis nutraukiama anksčiau laiko. Draudikas prieš 30 kalendorinių dienų praneša draudėjui apie tai raštu. Draudėjui gražinama jmoka už likusj sutarties galiojimo laikotarpj.
30. BAIGIAMOJI PASTABA
Jei draudimo sąlygose nėra nieko, prieštaraujančio teisiniams aktams, tai galioja draudimo sąlygos.
Valdybos pirmininkas
Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx
Valdybos narys Xxxxxxx Xxxxxxxxxx
PRIE STACIONARIų MAŠINų DRAUDIMO LIUDIJIMO (POLISO) NR. 710-410 STACIONARIų MAŠINų DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 049
IŠLYGA 501.
UGNIES, VAGYSTĖS IR GAMTINIų JĖGų DRAUDIMAS
Draudėjui sumokėjus papildomą draudimo jmoką šiuo susitariama, kad nepaisant šio poliso išimčių, išlygų ir sąlygų yra apdraudžiamos šiame polise išvardintos jrangos žalos bei nuostoliai atsiradę dėl žemės dre- bėjimų, potvynių, tekančių ar netekančių vandens telkinių išsiliejimų, grunto nuošliaužų, grunto sėdimo, ugnies, vagystės su jsilaužimu bei plėšimo.
Vagyste su jsilaužimu laikomas neteisėtas jsibrovimas j patalpą išlau- žiant duris, langus ar kitas patekimą j patalpą ribojančias konstrukcijas bei detales.
Plėšimu laikomas apdraustų daiktų atėmimas iš draudėjo atstovo pa- naudojus prieš ji prievartą.
Vagystės ar plėšimo atveju nedelsiant turi būti informuota policija.
Draudimo išlyga galioja tol kol draudimo objektai yra laikomi polise pa- žymėtose draudimo vietose.
Ši išlyga yra sudėtinė ir neatskiriama draudimo liudijimo Nr. 710-410 STACIONARIŲ MAŠINŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS Nr. 049 dalis.
Valdybos pirmininkas
Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx
Valdybos narys Xxxxxxx Xxxxxxxxxx