TURINYS
TURINYS
1. ĮVADAS 4
1.1. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAS 4
1.2. PLANAVIMO PAGRINDAS 4
1.3. PLANAVIMO TIKSLAI 4
1.4. PLANAVIMO UŽDAVINIAI 5
1.5. PLANAVIMO LYGMUO IR RŪŠIS 5
1.6. PLANUOJAMA TERITORIJA 5
1.7. PLANAVIMO ORGANIZATORIUS 5
1.9. PLANO RENGĖJAS 6
2. APIE MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO VILNIUS – KAUNAS IR KAUNAS – ŠAKIAI JUNGTIES PROJEKTĄ 6
2.1. PLANAI GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIUJE 6
2.2. MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO PROJEKTAS IR KELIAMI TIKSLAI 7
3. SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO ETAPAI 8
3.1. PARENGIAMASIS ETAPAS 8
3.2. SPECIALIOJO PLANO RENGIMO ETAPAS 11
3.3. BAIGIAMASIS ETAPAS 11
4. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 12
4.1. NAGRINĖJAMOS TERITORIJOS GEOGRAFINĖ PADĖTIS 12
4.2. TERITORIJOS ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS 12
4.3. ŽEMĖS GELMĖS, NAUDINGŲ IŠKASENŲ TELKINIAI 13
4.4. DIRVOŽEMIS 13
4.5. KRAŠTOVAIZDIS 14
4.6. SAUGOMOS TERITORIJOS 15
4.7. KULTŪROS PAVELDO VERTYBĖS 17
4.8. ŽEMĖNAUDA 18
4.9. MIŠKAI 18
4.9.1. Kertinės miško buveinės 19
4.10. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA 20
4.10.1. Automobilių keliai 20
4.10.2. Sąsajos su esama dujų perdavimo sistemos infrastruktūra 21
4.10.3. Elektros tiekimas 21
4.10.4. Telekomunikacijų tinklai 21
4.10.5. Vandentiekio ir nuotekų tinklai 22
4.11. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS 22
4.11.1. Sprendiniai pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus 24
5. SPECIALIOJO PLANO BENDRŲJŲ SPRENDINIŲ FORMAVIMAS 26
5.1. TECHNINIAI DUOMENYS 26
5.1.1. Pagrindiniai planuojamo MD parametrai 26
5.1.2. Technologiniai dujų vamzdyno įrengimo reikalavimai 27
5.1.3. Dujotiekio stiprumo bandymas 28
5.2. MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO KLOJIMO TECHNOLOGIJA 28
5.2.1. Dujotiekio klojimas atviru būdu 28
5.2.2. Dujotiekio klojimas uždaru būdu 32
5.2.2.1. Horizontalus kryptinis gręžimas 32
5.2.2.2. Horizontalus prastūmimas 33
5.3. REIKALAVIMAI PARENKANT MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO TRASĄ 34
5.3.1. Atstumas iki (gyvenamųjų) statinių, vietovės klasės nustatymas 34
5.3.2. Magistralinio dujotiekio apsaugos juosta ir zona 35
5.3.3. Poveikis žemės gelmėms ir naudingų iškasenų telkiniams 38
5.3.4. Poveikis dirvožemiui 39
5.3.5. Poveikis miškams 39
5.3.6. Poveikis saugomoms teritorijoms 40
5.3.7. Poveikis kraštovaizdžiui 40
5.3.8. Poveikis kultūros paveldo vertybėms 41
5.3.9. Magistralinių dujotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos 43
5.3.10. Inžinerinės infrastruktūros objektų apsauga 43
5.3.10.1. Elektros tinklų apsaugos zonos 43
5.3.10.2. Ryšių linijų apsaugos zonos 44
5.3.10.3. Vandentiekio, lietaus ir nuotekų tinklų apsaugos zonos 44
6. SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS 45
6.1. BENDRIEJI DUOMENYS 45
6.2. MD TRASOS VIETOS NUSTATYMAS 45
6.2.1. MD pagrindiniai techniniai reikalavimai 45
6.2.2. MD trasos vieta 45
6.3. MD PRIKLAUSINIAI IR SUSIJUSI INFRASTRUKTŪRA 47
6.3.1. MD čiaupų aikštelės (ČA) 47
6.3.2. MD kontrolinio įtaiso paleidimo kamera 47
6.3.3. MD katodinės apsaugos stotys (KAS) 48
7. TERITORIJOS REZERVAVIMAS 48
7.1. SERVITUTŲ NUSTATYMAS 48
7.2. MIŠKO ŽEMĖS PAVERTIMAS KITOMIS NAUDMENOMIS 50
8. SPECIALIOSIOS ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGOS 50
9. SPECIALIOJO PLANO VIEŠINIMAS 51
9.1. PARENGIAMASIS ETAPAS 51
9.2. BAIGIAMASIS ETAPAS 52
10. TEISĖS AKTŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS 53
10.1. ŪKIO ŠAKŲ PLĖTROS PROGRAMOS, PLANAI 53
10.2. ĮSTATYMAI 53
10.3. NUTARIMAI, ĮSAKYMAI, NORMOS, TAISYKLĖS, TECHNINIAI REGLAMENTAI 53
10.4. VIEŠO SVARSTYMO PROCEDŪRAS UŽTIKRINANTYS TEISĖS AKTAI 54
TEKSTE NAUDOJAMI SUTRUMPINIMAI:
LR | Lietuvos Respublika |
AM | Aplinkos ministerija |
ES | Europos Sąjunga |
EK | Europos Komisija |
SP | Specialusis planas |
ČA | Uždarymo įtaisų (čiaupų) aikštelės |
DAS | Dujų apskaitos stotis |
DSS | Dujų skirstymo stotis |
KAS | Katodinės apsaugos stotys |
KMB | Kertinės miško buveinės |
MD | Magistralinis dujotiekis |
SPAV | Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas |
PAV | Poveikio aplinkai vertinimas |
PŪV | Planuojama ūkinė veikla |
PVSV | Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas |
SAZ | Sanitarinė apsaugos zona |
SGD | Suskystintos gamtinės dujos |
ST | Saugomos teritorijos |
LA | Lokali alternatyva |
1. ĮVADAS
Lietuvos gamtinių dujų perdavimo operatorius AB „ Amber Grid “ planuoja vykdyti ūkinę
veiklą - magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statybą.
Magistralinis dujotiekis, kuriuo dabar tiekiamos dujos pietvakarių Lietuvos vartotojams (Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Šakių, Jurbarko, Kėdainių regionai) bei Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai, nuo Vilniaus iki Kauno DSS-1 ir toliau nuo Kauno DSS-2 iki Rusijos Federacijos Kaliningrado srities yra dviejų gijų. Tačiau ties Kauno miestu (nuo Kauno DSS-1 iki Kauno DSS-2) jis yra tik vienos gijos. Įvykus avarijai ar dėl kitų priežasčių negalint tiekti gamtinių dujų dabar esančia viena magistralinio dujotiekio gija ties Kauno miestu, dideliam skaičiui Lietuvos, taip pat RF Kaliningrado srities vartotojams, nutrūktų dujų tiekimas. Taigi ši dujotiekio jungtis būtina norint užtikrinti saugų ir patikimą dujų perdavimą Lietuvos teritorijoje ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje.
1.1. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAS
Magistralinio dujotiekio Vilnius – Kaunas ir Kaunas - Šakiai jungties specialusis planas (toliau – Specialusis planas).
1.2. PLANAVIMO PAGRINDAS
1. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. ĮS-1457 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiajam planui;
2. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr.TS-333 „Dėl pradedamo rengti magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šaliai jungties specialiojo plano pradžios, planavimo tikslų ir uždavinių nustatymo, finansavimo“.
3. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis 2014m rugsėjo 12d. Nr.S-947.
1.3. PLANAVIMO TIKSLAI
1. Siekiant užtikrinti patikimą ir efektyvų gamtinių dujų perdavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, numatyti bendro naudojimo inžinerinės infrastruktūros (energetikos tinklų) plėtrai reikalingas teritorijas;
2. Sudaryti sąlygas vystyti gamtinių dujų perdavimo sistemą – įgyvendinti magistralinio dujotiekio Vilnius – Kaunas ir Kaunas - Šakiai jungties projektą, užtikrinant dujų tiekimą abiem kryptimis:
- iš vakarų, pastačius SGD terminalą Klaipėdoje, rytų Lietuvos vartotojams;
- vakarų kryptimi (esant poreikiui) transportuojant dujas iš Baltarusijos per Kotlovkos DAS ir tiekiant jas pietvakarių, vakarų Lietuvos vartotojams ir užtikrinant tranzito į Rusijos Federacijos (toliau – RF) Kaliningrado sritį poreikius.
1.4. PLANAVIMO UŽDAVINIAI
1. Parengti teritorijų planavimo sprendinius magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties projektui įgyvendinti;
2. Nustatyti teritorijas (žemės juostas ar plotus), reikalingas naujai dujų tiekimo linijai (antrosios gijos ruože tarp magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai) tiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijos dalyje, sudarant sąlygas racionaliam žemės ir miškų naudojimui objekto statybos ir eksploatacijos metu
3. Numatyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, planuojamos Kauno rajono savivaldybės dalies teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos ir veiklos plėtojimo toje teritorijoje sąlygas ir kitus reikalavimus.
1.5. PLANAVIMO LYGMUO IR RŪŠIS Vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimas.
1.6. PLANUOJAMA TERITORIJA
Kauno rajono savivaldybės teritorija, Karmėlavos ir Domeikavos seniūnijos.
1.7. PLANAVIMO ORGANIZATORIUS
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius, Savanorių pr. 371, LT-49500, Kaunas
Tel. (8 37) 305583,(8 37) 305571, faksas (8 37) 305501
El. paštas: xxxx@xxx.xx; internetinė svetainė: , xxx.xxx.xx
1.8. PLANO RENGIMO INICIATORIUS
AB „Xxxxx Xxxx“, Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius
Adresas korespondencijai - AB „Amber Grid“, Gudelių g. 49, LT-04224 Vilnius Tel. (0 0) 000 0000, (0 0) 000 0000, faksas (0 0) 000 0000, 0 (0) 000 0000
El. paštas: xxxx@xxxxxxxxx.xx; Internetinė svetainė: xxx.xxxxxxxxx.xx
1.9. PLANO RENGĖJAS
UAB „Ardynas“, Gedimino g. 47, LT-44242 Kaunas Tel.: (8 37) 323 209, faksas: (8 37) 337 257,
El. paštas: xxxxxxx@xxxxxxx.xx; Internetinė svetainė: xxx.xxxxxxx.xx
2. APIE MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO VILNIUS – KAUNAS IR KAUNAS – ŠAKIAI JUNGTIES PROJEKTĄ
2.1. PLANAI GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIUJE
Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2013-2022 m.) tinklo plėtros plane numatyta, kad be projektų, įtrauktų į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, bus įgyvendinami ir kiti gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtros projektai, kurie taip pat reikalingi užtikrinant sklandų sistemos veikimą, stabilų ir efektyvų suskystintų gamtinių dujų (toliau - SGD) terminalo Klaipėdoje darbą.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 476 „Dėl nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statybos projektas yra įtrauktas į Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo planą, kuris nustato elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektus ir jų įgyvendinimo principus. Nacionalinis elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo planas parengtas pagal Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133
„Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, nustatytus tikslus elektros ir gamtinių dujų perdavimo srityje.
Planuojami projekto įgyvendinimo terminai:
- Poveikio aplinkai vertinimas ir teritorijų planavimo darbai – 2014–2016 metais;
- Projektavimo darbai – 2015–2016 metais;
- Statybos darbai – 2017–2018 metais.
2.2. MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO PROJEKTAS IR KELIAMI TIKSLAI
Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties vieta planuojama vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju pakeitimu, atsižvelgiant į technines-technologines vamzdyno tiesimo galimybes ir statinių projektavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, esamą infrastruktūrą (kelius, elektros tiekimo oro linijas ir kt.), specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (infrastruktūros objektų apsaugos zonas), miškus bei saugotinus želdinius, gyvenamąsias teritorijas, rekreacines teritorijas ir kt. Kadangi Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ajame pakeitime planuojamas MD pažymėtas schematiškai, atstumas tarp esamo MD ir planuojamo MD nustatomas (ne mažesnis nei leistinas minimalus) vadovaujantis LR energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintomis „Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėmis“.
Planuojamo MD (DN 500) trasa numatyta xxxxx xxxxx MD (DN 700), esamo MD apsaugos zonos ribose, išlaikant minimalius leistinus norminius ir technologinius atstumus.
Planuojamo MD pradžia - magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas sferinė aklė d 377 Ramučių k., Karmėlavos sen., Kauno raj. sav. šalia čiaupų aikštelės Nr. 14.
Planuojamo MD pabaiga – magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaliningradas DN500 kamerinio
čiaupo Nr. 21K vieta Ražių k., Domeikavos sen.
Pav.1. Planuojamo MD situacijos schema
3. SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO ETAPAI
3.1. PARENGIAMASIS ETAPAS
Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties vietovės lygmens specialiojo plano (specialiojo teritorijų planavimo) parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai, gaunamos parengtos planavimo sąlygos, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, viešai paskelbiama apie teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžią.
Vadovaujantis 2004-08-18 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 967 “Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - SPAV aprašas) 11 punktu, Specialiajam planui buvo atliktos atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau - SPAV) procedūros.
SPAV procedūros yra sudėtinė teritorijų planavimo dokumento rengimo dalis.
SPAV atrankos dokumentas rengiamas vadovaujantis 2004-08-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. D1-456 “Dėl planų ir programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Specialiojo plano SPAV atrankos tikslai yra šie:
- nustatyti, ar Specialiojo plano įgyvendinimas gali daryti reikšmingas neigiamas pasekmes aplinkai;
- nustatyti, ar strateginis pasekmių aplinkai vertinimas yra privalomas konkrečiam Specialiajam planui;
- užtikrinti, kad aplinkos apsaugos klausimai būtų nagrinėjami ankstyviausiame planavimo etape, nustatant galimas neigiamas pasekmes ir numatant prevencines priemones galimam poveikiui išvengti.
Nagrinėjamo Specialiojo plano SPAV atrankoje buvo laikomasi svarbiausių principų:
- lyginamos alternatyvos;
- konsultuojantis su SPAV subjektais, siūlomi ir priimami racionaliausi Specialiojo plano sprendiniai aplinkosaugos ir darnaus vystymosi aspektais.
SPAV atrankoje buvo atliktas Specialiojo plano įgyvendinimo pasekmių reikšmingumo vertinimas aplinkos komponentų atžvilgiu:
- tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės,
- tikėtinos reikšmingos neigiamos pasekmės,
- tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės,
- nenumatoma nei teigiamų, nei neigiamų reikšmingų pasekmių.
Remiantis Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo pasekmių aplinkai reikšmingumo analizės rezultatais, Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano I-ojo pakeitimo sprendiniais bei atsižvelgdamas į SPAV subjektų išvadas, specialiojo plano rengimo organizatorius priėmė sprendimą: magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiajam planui strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neturi būti atliekamas.
Šiuo metu lygiagrečiai yra atliekamos poveikio aplinkai vertinimo (toliau –PAV ) procedūros, parengta PAV ataskaita, kurioje išsamiai išnagrinėtos trasos pagrindinės alternatyvos vietos lokalinės alternatyvos LA1 ir LA2, poveikis aplinkos komponentams ir visuomenės sveikatai.
Apibendrinus planuojamos ūkinės veiklos ( PŪV ) vietos lokalinių ir technologinių alternatyvų vertinimo ir palyginimo rezultatus nustatyta, kad PŪV įgyvendinti optimali būtų pagrindinė planuojamo MD trasos alternatyva su lokaline vietos alternatyva LA1 ir uždaras (horizontalaus kryptinio gręžimo) dujotiekio tiesimo per Neries upę būdas.
Pav.2. Planuojamo MD jungties schema su lokaliomis vietos alternatyvomis
Planavimo sąlygų sąrašas vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti Lentelė 1
Eil. Nr. | Planavimo sąlygas išdavusios organizacijos pavadinimas | Gautų planavimo sąlygų/raštų reg. data ir Nr. |
1. | Kauno marių regioninio parko direkcija | 2014-10-10 T1-7.3-55/V3-434 |
2. | Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba | 2014-10-09 Nr.13-1937 |
3. | AB „Kauno energija“ | 2014-11-06 Nr.7/359 |
4. | UAB „Giraitės vandenys“ | 2014-11-06 Nr.STS-536 |
5. | AB „TEO“ | 2014-10-03 Nr.T-14/0568 |
6. | AB „LESTO“ | 2014-10-04 Nr.14-21764 |
7. | AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas | 2014-10-03 Nr.G-1124/S-k25 |
8. | AB „LITGRID“ | 2014-10-02 Nr.SD-4216 |
9. | VĮ „Kauno regiono keliai“ | 2014-09-29 Nr.V8-101 |
10. | Kauno visuomenės sveikatos centras | 2014-10-03 Nr.60-252(6) |
11. | Lietuvos automobilių Kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos | 2014-09-30 Nr.PS-70 |
12. | Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys | 2014-10-21 Nr.(12.12.K)2K-1680 |
13. | Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio Ministerijos Kauno rajono skyrius | 2014-09-29 Nr.7GSP-(14.7.113.)- 90 |
14. | Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius | 2014-09-15 Nr.SP-3 |
3.2. SPECIALIOJO PLANO RENGIMO ETAPAS
Specialiojo plano rengimo etapas turi keletą stadijų:
1) Esamos būklės analizės stadija – surenkama, analizuojama ir įvertinama visa reikiama informacija (duomenys apie planuojamoje teritorijoje esančius įregistruotus žemės sklypus, valstybinės reikšmės miškų plotai ir t.t.) apie numatomą planuoti teritoriją ir jos gretimybes, apsvarstomos magistralinio dujotiekio trasos vietos parinkimo galimybės, problematika, aiškinamajame rašte aprašomos nagrinėtos teritorijos, pateikiamas esamos situacijos bei pradinių duomenų įvertinimas ir apibendrinama informacija apie pasirinktas nagrinėti teritorijas magistralinio dujotiekio trasos vietos nustatymui;
2) Bendrųjų sprendinių formavimo stadija - nustatoma optimali magistralinio dujotiekio Vilnius - Kaunas ir Kaunas - Šakiai jungties trasos vieta;
3) Sprendinių konkretizavimo stadija – grafiškai (brėžiniuose) konkretizuojami sprendiniai, apibrėžiamos magistralinio dujotiekio, įskaitant jo priklausinius, statybai rezervuojamos teritorijos, nustatomos šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonės ir kiti reikalavimai, specialiojo plano sprendiniai pagrindžiami ir aprašomi tekstinėje dalyje.
3.3. BAIGIAMASIS ETAPAS
1) Sprendinių viešinimo stadija – atliekamos viešinimo procedūros pagal Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose nustatytą tvarką. Planavimo organizatoriui pareikalavus, gali būti atliekamos papildomos viešinimo procedūros;
2) Specialiojo plano derinimo stadija – specialiojo plano derinimas sąlygas išdavusiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje;
3) Specialiojo plano tikrinimo stadija - tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje,
4) Specialiojo plano tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre.
4. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
4.1. NAGRINĖJAMOS TERITORIJOS GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Planuojamo MD trasa bus tiesiama Kauno rajono savivaldybėje, Karmėlavos ir Domeikavos seniūnijose.
Planuojamo MD pradžia - magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas sferinė aklė d 377 Ramučių k., Karmėlavos sen., Kauno raj. sav. šalia čiaupų aikštelės Nr.14.
Planuojamo MD pabaiga – magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaliningradas DN500 kamerinio
čiaupo Nr. 21K vieta Ražių k., Domeikavos sen.
Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties magistralinis dujotiekis planuojamas šalia jau esamo magistralinio dujotiekio (DN 700), išlaikant minimalų 12-15 m atstumą nuo jo.
Kadangi planuojama MD trasa priartėja prie gyvenamų teritorijų, MD trasa keletą kartų kerta esamą MD, atsitraukiant bei išlaikant reikalingą atstumą iki pastatų.
Karmėlavos seniūnijoje planuojamo dujotiekio ilgis – apie 5,5 km, Domeikavos seniūnijoje
- apie 6 km.
Karmėlavos seniūnija yra Kauno rajono šiaurės-rytų dalyje. Šiaurėje ji ribojasi su Jonavos rajonu, rytuose - su Neveronių seniūnija, pietuose - su Kauno miestu, vakaruose seniūnijos riba eina kairiuoju Neries krantu. Seniūnija užima 5513 ha žemės plotą. Jos administracinis centras - Karmėlavos miestelis. Gyventojų tankumas: 127,6 žm./km².
Domeikavos seniūnijos plotas 5787,5 ha, kurią 57,2 procento sudaro žemės ūkio naudmenos, 39,1 procento - miškai, 0,1 procento - vandenys, 3,6 procento - kitos paskirties plotai. Domeikavos seniūnijoje gyvena 7964 gyventojai. Domeikavos seniūnija įsikūrusi dešiniojo Neries upės kranto kalvagūbryje, iškilusiame 70-80 metrų virš jūros lygio. Rytuose seniūnijos teritorijos žemių krantus skalauja Neris, pietuose teritorija remiasi į autostradą Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vakaruose - į Varluvos-Babtų ir Veiveriškių miškus, šiaurėje - į Lapių seniūnijos žemes.
4.2. TERITORIJOS ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS
Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties magistralinis dujotiekis planuojamas Kauno rajono ribose.
Planuojamo magistralinio dujotiekio trasa kerta 2 seniūnijas:
Kauno r. sav. Karmėlavos seniūniją ir Kauno r. sav. Domeikavos seniūniją.
4.3. ŽEMĖS GELMĖS, NAUDINGŲ IŠKASENŲ TELKINIAI
Planuojama MD trasa išsidėsčiusi Pietvakarių Lietuvos limnoglacialinių žemumų srityje, Neries žemupio limnoglacialinėje lygumoje.
Planuojamo MD aplinkoje nėra naudingųjų iškasenų telkinių. Artimiausi naudingųjų iškasenų telkiniai slūgso toliau nei 2 km atstumu nuo planuojamo MD. Saugotinų geologinių objektų, geotopų ar geologinių paminklų projektuojamoje dujotiekio trasoje ir jos apsaugos zonoje nenustatyta.
Pav.3. Planuojamo MD trasa naudingųjų iškasenų telkinių atžvilgiu
4.4. DIRVOŽEMIS
Pagal Lietuvos fizinį – geografinį skirstymą Kauno rajono teritorija patenka į tris Pabaltijo žemumos srities fizinius – geografinius rajonus. Šiaurinę rajono dalį užima Nevėžio lygumos pietinė dalis, vakarinė ir pietvakarinė dalis priklauso Nemuno žemupio lygumai, o rytuose – Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštei.
Analizuojamoje planuojamo MD trasoje esantys dirvožemiai formavosi dažniausiai dugninės ir kraštinės morenos priemolyje ir priesmėlyje bei ledo tirpsmo vandenų suklotame įvairaus rupumo smėlyje, vietomis – upių ir upelių slėnių vidutinio tankumo, organine medžiaga praturtintame smėlyje.
Dirvožemio savybės ir būklė.
Planuojamo MD Vilnius – Kaunas ir Kaunas – Šakiai trasoje dirvožemių danga yra ganėtinai marga, tačiau teritorijoje vyrauja prastai drenuojami ir silpnai įmirkę dirvožemiai (žr. parengta pagal xxx.xxx.xx):
- nepasotintieji sekliai glėjiški priemolio ir priesmėlio balkšvažemiai;
- karbonatingi sekliai glėjiški priemolio išplautžemiai;
- užliejami paprastieji karbonatingieji smėlio salpžemiai.
Dabartinės vykdomos ūkinės veiklos sąlygojama dirvožemio tarša yra nežymi, vidutiniai elementų kiekiai dujotiekio trasos smėlio, priesmėlio ir molio-priemolio dirvožemiuose beveik nesiskiria nuo visos Lietuvos dirvožemių foninių reikšmių.
4.5. KRAŠTOVAIZDIS
Analizuojama planuojamo MD trasa pagal Lietuvos kraštovaizdžio morfologinės struktūros rajonavimą patenka į kelis stambius šalies kraštovaizdžio morfologinius ruožus – kraštovaizdžio morfologines sritis, rajonus bei porajonius. Kraštovaizdžio porajoniai skirstomi pagal skirtingą reljefą, litologinę sudėtį, dirvožemius, hidrologines sąlygas, augalijos biotopus ir ūkinio įsisavinimo intensyvumą bei įvairumą.
Planuojamo MD trasa numatoma tiesti per Vidurio Pabaltijo žemumų kraštovaizdžio ruožą. Vidurio Pabaltijo žemumų kraštovaizdžio ruože planuojamo MD trasa eina per Centrinės Lietuvos sritį. Planuojamo MD trasa ir jo lokalinės alternatyvos eina per molingų lygumų porajonio gamtinį kraštovaizdį, kuriame vyrauja pušynai, eglynai ir beržynai, kraštovaizdžio gamtinė ypatybė - terasuotumas, taip pat, ties Neries upe, kerta slėniams būdingą bei pušynais ir eglynais apaugusį kraštovaizdį. Analizuojamos teritorijos sukultūrinimo pobūdis – agrarinis ir agrarinis mažai urbanizuotas kraštovaizdis.
Lietuvos nacionalinio atlaso bei Kauno rajono bendrojo plano I–ojo pakeitimo duomenimis, vertinant planuojamo MD trasos apylinkėse esantį gamtinį karkasą, vertingiausia atkarpa galima būtų įvardinti atkarpą ties Neries upe, kurios teritorijoje yra nacionalinės svarbos migracijos koridorius, grąžinami ir gausinami kraštovaizdį atkuriantys elementai bei palaikomas ir stiprinamas esamo kraštovaizdžio vidinių stabilizavimo arealų natūralumas.
Pav.4. Gamtinis karkasas planuojamo dujotiekio trasoje. Ištrauka iš Lietuvos nacionalinio atlaso (www. xxxxxxxxx.xx)
4.6. SAUGOMOS TERITORIJOS
Pav.5. Planuojamo MD padėtis saugomų teritorijų atžvilgiu.
Magistralinio dujotiekio trasa kerta Neries upę - NATURA 2000 tinklo teritoriją, kitos artimiausios saugomos teritorijos yra nutolusios daugiau nei 2 km nuo analizuojamų trasų vietų.
NATURA 2000 PAST Babtų Varluvos miškai (LTKAUB006)
Įsteigta LRV 2005-04-20 nutarimu Nr. 431 (Žin., 2005, 52-1742), vidutinių margųjų genių (Dendrocopos medius), baltnugarių genių (Dendrocopos leucotos) apsaugai. Planuojamo MD trasa nuo saugomos teritorijos nutolusi 2 km atstumu.
Lapių geomorfologinis draustinis
Draustinis įsteigtas LR AT 1992-09-24 nutarimu Nr. I-2913 (Žin., 1992, Nr. 30-913). Draustinio įkūrimo tikslas - išsaugoti moreniniame gūbryje susiformavusio erozinio raguvyno išlikusius fragmentus. Planuojamo MD trasa nuo saugomos teritorijos nutolusi 2,7 km atstumu.
NATURA 2000 BAST Neries upė (LTVIN0009)
Įsteigta LR aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Saugomos teritorijos įsteigimo tikslas: išsaugoti europinės svarbos buveines 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis bei rūšis: Baltijos lašišą, kartuolę, paprastąjį kirtiklį, paprastąjį kūjagalvį, pleištinę skėtę, salatį, ūdrą; upinę nėgę.
Planuojamo MD trasa kerta saugomą teritoriją. Nėra informacijos, apie saugomų žuvų rūšių nerštavietes MD trasos darbų zonoje, tačiau upe vyksta jų migracijos.
Kauno marių regioninis parkas
Įsteigtas LR AT 1992-09-24 nutarimu Nr. I-2913 (Žin., 1992, Nr. 30-913). Saugomos teritorijos įsteigimo tikslas siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio žemutinės dalies kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.
Planuojamo MD trasa nuo saugomos teritorijos nutolusi 2,4 km atstumu.
NATURA 2000 BAST Kauno marios (XXXXX0000)
Įsteigta LR aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Saugomos teritorijos įsteigimo tikslas: išsaugoti europinės svarbos buveines: 5130, Kadagynai; 6210, Stepinės pievos; 7220, Šaltiniai su besiformuojančiais tufais; 8220, Silikatinių uolienų atodangos; 9010, Vakarų taiga; 9050, Žolių turtingi eglynai; 9070, Medžiais apaugusios ganyklos; 9180, Griovų ir šlaitų miškai bei rūšis: kartuolę; kūdrinį pelėausį; niūriaspalvį auksavabalį; purpurinį plokščiavabalį; salatį; ūdrą.
Planuojamo MD trasa nuo saugomos teritorijos nutolusi 2,4 km atstumu.
NATURA 2000 PAST Kauno marios (LTKAUB008)
Įsteigta LRV 2004-04-08 nutarimu Nr. 399 (Žin., 2004, 55-1899) - juodųjų peslių (Milvus migrans), plovinių vištelių (Porzana parva), tulžių (Alcedo atthis) apsaugai.
Planuojamo MD trasa nuo saugomos teritorijos nutolusi 2,4 km atstumu.
4.7. KULTŪROS PAVELDO VERTYBĖS
Planuojamo MD trasos vietoje bei jų artimiausioje aplinkoje saugomų, registruotų Kultūros paveldo registre, kultūros paveldo objektų nėra.
Artimiausia saugoma registruota kultūros vertybė yra Naujasodžio piliakalnis (unikalus kodas 33584) nuo planuojamos trasos nutolusi į vakarus per 650 m. Kitos kultūros vertybės - Forto liekanos (unikalus kodas 26355) ir jo priklausiniai (unikalūs kodai 35316–35319, 35417, 35333–35334), Lentainių piliakalnis su gyvenviete (unikalus kodas 23727) nuo planuojamo MD trasos nutolę daugiau nei per 1 km, išskyrus Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės Domeikavoje šeštą slėptuvę (unikalus kodas 35419), nutolusią per 940 m. Biruliškių saugomas namas (unikalus kodas 2337) yra urbanizuotoje teritorijoje esantis pavienis objektas, kuris nors nuo trasos nutolęs per 700 m, todėl planuojamas MD poveikio minėtai kultūros vertybei nedarys.
Pav. 6. Planuojamo MD trasos ir kultūros paveldo objektų lokalizacija
4.8. ŽEMĖNAUDA
Planuojamo MD trasoje yra 120 privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų bei 9 žemės sklypai, priklausantys LR, kurių patikėtiniai Kauno miškų urėdija, Kauno regiono keliai,NŽT. Dauguma privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų yra žemės ūkio paskirties, mažesnė dalis - miškų ūkio paskirties, dalis sklypų yra kitos paskirties.
2015-02-01 VĮ Registrų centras duomenimis, į planuojamo dujotiekio darbų bei apsaugos zoną patenka 6 sklypai komercinės paskirties objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos,5 sklypai susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos objektų teritorijos, 4 sklypai gyvenamosios teritorijos, 12 sklypų miškų ūkio paskirties. Visi kiti žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties.
Planuojamas MD numatomas xxxxx xxxxx MD Vilnius-Kaunas-Šakiai, esamo MD apsaugos zonos ribose. Planuojamo MD pradžia - MD Vilnius–Kaunas sferinė aklė d 377 (Ramučių k., Karmėlavos sen., Kauno raj. sav.) šalia čiaupų aikštelės Nr. 14, pabaiga – magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaliningradas DN500 kamerinis čiaupas Nr. 21K, (Ražių k., Domeikavos sen.).
Žemė, esanti dujotiekių apsaugos zonose, išskyrus dujotiekių priklausinių - objektų žemę, gali būti naudojama žemės ūkio ir kitoms reikmėms, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 4-43) (toliau – Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) ir Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213, reikalavimais.
Žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539), nustatyta tvarka.
4.9. MIŠKAI
Planuojamo magistralinio dujotiekio trasa kirs apie 3,6 km valstybinės reikšmės bei kitų miškų plotų.
Ties Radikių gyvenviete trasa planuojama greta Agnapolio miško. Pakraštiniai medynai (savaiminiai) yra susiformavę normalaus drėgnumo augavietėse. Medynai pusamžiai, vyrauja
lapuotynai su nedidele eglės priemaiša. Medžių pirmą ardą formuoja drebulė (Populus tremula), baltalksnis (Alnus incana).
Agnapolio miško pietvakariniame kampe MD trasa planuojama per Lapienės upelį. Abipus upelio auga savaiminiai pusamžiai pušynai su paprastąja egle, paprastuoju ąžuolu (Quercus robur), baltalksniu, drebule.
Ties dešiniuoju Neries upės krantu (Radikių gyvenvietė) auga pusamžiai pušynai (60-80 metų). Kairiajame Neries krante susiformavę paupiniai gluosnynai su baltalksniu ir juodalksniu (Alnus glutinosa).
Už Neries upės MD trasa kerta Kleboniškio mišką ir yra planuojama greta elektros perdavimo oro linijos techninio koridoriaus. Miško pakraštiniuose plotuose vyrauja laikino perteklinio drėgnumo augavietės, vietomis dirvožemis normalaus drėgnumo. Drėgnesnėse augavietėse auga savaiminiai pusamžiai juodalksnynai, beržynai. Juose pirmame medžių arde kartu auga gluosniai, drebulės, baltalksniai bei pavienės eglės, pušys. Normalaus drėgnumo augavietėse auga eglynai su nedidele lapuočių priemaiša (paprastojo ąžuolo, mažalapės liepos (Tilia cordata), drebulės). Pietvakarinėje Kleboniškio miško dalyje pastoviai užmirkusiuose ir pelkiniuose dirvožemiuose auga pusamžiai, savaiminiai beržynai su pušies, eglės, drebulės priemaiša.
Už Kleboniškio miško MD trasa planuojama Davalgonių miško pakraščiu. Trasos gretimybėse vyrauja normalaus drėgnumo augavietės, vietomis laikino perteklinio drėgnumo. Medynai mišrūs. Medžių pirmą ardą formuoja paprastoji eglė, kai kur paprastoji pušis, kartu auga paprastasis ąžuolas, karpotasis ir plaukuotasis beržai, drebulės, vietomis juodalksniai, baltalksniai. Medynai pusamžiai (65 – 130 metų).
4.9.1. Kertinės miško buveinės
Kleboniškio ir Pilėnų miškuose yra išskirtos Kauno miškų urėdijos (Karmėlavos girininkijoje) kertinės miško buveinės (toliau - KMB). Informacija apie KMB tipą bei atstumą nuo planuojamos MD trasos pateikiama 2 lentelėje, o lokalizacija 7 paveiksle.
Lentelė 2. Kauno miškų urėdijos KMB greta planuojamos MD trasos.
KMB Nr.* | KMB tipas | KMB lokalizacija | Atstumas (m) nuo MD trasos | |
593804 | k-H2. Raguva | Karmėlavos g-jos 11 kv./7 skl. 18 kv./3 skl. | 77,0 | |
593802 | p – B1. Plačialapių miškai | Karmėlavos g-jos 12 kv./ 8, 13 skl. | 143,0 |
*KMB Nr. pateikiamas pagal Valstybinės miškų tarnybos, miškų kadastro duomenis.
Pav.7. Kertinės miško buveinės MD trasos gretimybėse.
4.10. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA
4.10.1. Automobilių keliai
Planuojamo magistralinio dujotiekio trasa kerta:
1) 1 Magistralinį kelią: E262 Kaunas – Utena – Daugpilis – Rezekne – Ostravas,
2) 2 Krašto kelius : Nr.232 Kaunas – Šėta, Nr.222 Kaunas – Vandžiogala,
3) 1 rajoninį kelią Nr. 1919 Ramučiai – Martinava ;
4) Keletą vietinės reikšmės kelių.
Saugaus eismo priemonių įgyvendinimas susikirtimuose su magistraliniu ir valstybinės reikšmės keliais bus nagrinėjamas rengiant magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas- Šakiai jungties techninį projektą.
4.10.2. Sąsajos su esama dujų perdavimo sistemos infrastruktūra
Planuojamo magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties beveik visa trasa bus tiesiama esamo MD (DN 700) apsaugos zonoje.
Numatoma, kad planuojamas Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties magistralinis dujotiekis su esamu MD (DN 700) susikirs 7 vietose . Susikirtimų vietose naują dujotiekio giją numatoma kloti žemiau esamų MD tinklų, išlaikant minimalų 0,5 m vertikalų atstumą tarp dujotiekių vamzdynų.
Planuojamas Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties magistralinis dujotiekis 5 kartus susikirs su esamais vidutinio slėgio dujotiekiais. Susikirtimų vietose nauja MD gija bus klojama žemiau esamų vidutinio slėgio dujotiekio tinklų, išlaikant minimalų 0,5 m vertikalų atstumą tarp dujotiekių vamzdynų.
4.10.3. Elektros tiekimas
Planuojamas MD kerta esamas aukštos įtampos elektros oro linijas bei kabelines elektros linijas:
1) 330 kV – 5 vnt.
2) 110 kV – 5 vnt.
3) 10 kV – 5 vnt.
4) Keletą kabelinių el. linijų
4.10.4. Telekomunikacijų tinklai
Planuojamo dujotiekio statybos zonoje nutiestos pagrindinės telekomunikacijų linijos pateikiamos 4 lentelėje.
Mobiliojo ryšio bokštų greta planuojamos teritorijos nėra.
Lentelė 3
Eil. Nr. | Vietovė, kur nutiestos telekomunikacijų linijos | Vnt. |
1 | šalia Erdvės g. Ramučių sen. | 1 vnt. |
2 | šalia Veterinarų g. Ramučių sen. | 2 vnt. |
3 | šalia magistralinio kelio E262 Kaunas – Utena – Daugpilis – Rezekne –Ostravas | 4 vnt. |
4 | šalia Paupio g. Ramučių sen. | 1 vnt. |
5 | šalia krašto kelio Nr.232 Kaunas – Šėta | 3 vnt. |
6 | šalia krašto kelio Nr.222 Kaunas – Vandžiogala | 7 vnt. |
4.10.5. Vandentiekio ir nuotekų tinklai
Planuojamas MD kerta :
1) 2 vandentiekio linijas d 200: šalia krašto kelio Nr.222 Kaunas – Vandžiogala, prie Lapienės upės,
2) 1 slėgiminė nuotekų liniją d 110 prie Šilauogių g. Domeikavos sen.,
3) 2 slėgimines nuotekų linijas d 600 šalia magistralinio kelio E262 Kaunas – Utena
– Daugpilis – Rezekne –Ostravas.
4.11. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 476 „Dėl nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statybos projektas yra įtrauktas į Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo planą.
Specialiojo plano sprendiniai rengiami remiantis Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju pakeitimu, patvirtintu 2014m rugpjūčio 28d. Kauno rajono savivaldybės Tarybos sprendimu „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“ Nr.TS-299 . Magistralinio dujotiekio didžioji trasos dalis planuojama esamo MD apsaugos zonos ribose.
Pav.8. Kauno rajono savivaldybės Bendrasis planas su planuojama MD trasa
Vietovės lygmens specialusis planas rengiamas vadovaujantis šių dokumentų nuostatomis ir sprendiniais:
Lentelė 4
Bendrieji planai |
Kauno apskrities teritorijos bendrasis planas (patvirtintas LR Vyriausybės 2009-06-03 nutarimu Nr.672) |
Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas (patvirtintas Kauno r. sav. tarybos 2014-08-28 sprendimu Nr.TS-299) |
Specialieji planai |
Kauno r. sav. šilumos ūkio specialiojo plano atnaujinimas (patvirtintas Kauno r. sav. tarybos 2012-01-26 Nr.TS-43) |
Kauno r. sav. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas (patvirtintas Kauno r. sav. tarybos 2008-11-20 Nr.TS-385) |
Infrastruktūros objektų – degalinių išdėstymo Kauno rajone spec. plano papildymas (koregavimas) (patvirtintas Kauno r. sav. tarybos 2010-02-18 Nr. TS-68) |
Kauno r. sav. teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos (patvirtintos Kauno r. sav. tarybos 2009-08-27 Nr. TS-341) |
Kauno r. sav. nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schema (patvirtinta LR Kultūros ministro 2009-05-05 Nr.ĮV-212) |
Detalieji planai |
Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) detalusis planas (Registravimo Nr.T00065070 (000523006856), registravimo data 2013-11-21) Dokumentai, kurie pakeičia šį planavimo dokumentą: Kauno r. sav. Karmėlavos sen. Biruliškių k. žemės sklypų, kadastriniai Nr.5233/0010:149, Nr.5233/0010:65, Nr.5233/0010:143, Nr.5233/0010:66, Nr.5233/0010:255, Nr.5233/0010:122, Nr. 5233/0010:90, Nr.5233/0010:80, Nr.5233/0010:109, Nr.5233/0010:273 detalusis planas (patvirtintas Kauno r. sav. tarybos 2014-08-28 Nr.TS-300) |
Sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas, padalijimas į 7 skl., tvarkymo režimo nustatymas Karmėlavos sen., Ramučių k. kad Nr. 5233/0010:79 (patvirtintas Kauno r. sav. tarybos 2008-09-25 Nr.TS-312) |
Kauno r. sav. Karmėlavos sen. Ramučių k. sklypų, kadastriniai Nr.5233/0010:245, Nr.5233/0010:241, Nr.5233/0010:242, Nr.5233/0010:240, Nr.5233/0010:20; Nr.5233/0010:206 ir Nr. 5233/0010:239, detalusis planas (patvirtintas Kauno r. sav. administracijos direktoriaus 2013-08-13 ĮS – 1427). |
4.11.1. Sprendiniai pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus
Gamtinių dujų tiekimas
Kauno rajono savivaldybės administracinėse ribose yra pakloti valstybinės svarbos energetikos objektai – gamtinių dujų perdavimo sistemos tinklai:
• Magistralinis dujotiekis į Kaliningradą;
• Magistralinis dujotiekis į Kauną;
• Magistralinis dujotiekis į Kauno DSS-1;
• Magistralinis dujotiekis į Kauno DSS-2;
• Magistralinis dujotiekis nuo Kauno DSS-2 iki Šakių dujų apskaitos stoties;
• Magistralinis dujotiekis į Kėdainių dujų skirstymo stotį;
• Magistralinis dujotiekis į Girininkų dujų skirstymo stotį paklotas Birštono savivaldybės, Prienų ir Kauno rajonų savivaldybių teritorijose;
• Magistralinis dujotiekis į Vandžiogalos dujų skirstymo stotį;
• Magistralinis dujotiekis į Batniavos dujų skirstymo stotį ;
• Magistralinis dujotiekis į Zapyškio dujų skirstymo stotį;
• Magistralinis dujotiekis į Lekėčių dujų skirstymo stotį.
Perdavimo sistemoje planuojama magistralinio dujotiekio Vievis – Kauno DSS-2 trasos (Elektrėnų savivaldybėje, Kaišiadorių ir Kauno rajonų savivaldybių teritorijose) atkarpa Kauno rajono savivaldybės teritorijoje nuo Kauno DSS-1 iki Kauno DSS-2.
Atsižvelgiant į magistralinių dujotiekių keliamą pavojų normalios eksploatacijos ir ypatingos situacijos atveju, pakloti magistraliniai dujotiekiai ir jų priklausiniai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų, todėl atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kamerų, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelio sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei magistralinių, krašto, rajoninių ir vietinės reikšmės kelių sankasos apačios turi būti išlaikomas pagal norminių aktų reikalavimus. Atstumas nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies iki pastatų, skirtų žmonėms nuolat būti, turi būti pakankamas, kad apsaugotų jų sveikatą įvykus magistralinio dujotiekio avarijai.
Aplenkiant Kauno miesto teritoriją ties Domeikava planuojamas aplinkkelis– krašto kelius Nr.141 ir Nr.222 apjungiantis kelias. Bendrajame plane pavaizduota preliminari aplinkkelio trasa, tiksli trasa bus parinkta specialiojo plano rengimo metu. Magistralinių dujotiekių pirmos vietovės klasės vieneto teritorijoje (Domeikava, Kauno r. sav.) žiedinių sankryžų projektavimas reglamentuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Magistralinio dujotiekio vamzdynų susikirtimai su geležinkeliais ir automobilių keliais reglamentuojami teisės aktų nustatyta tvarka, vamzdynai turi būti apsaugoti dėklu.
Vietovėse prie magistralinių dujotiekių turi būti ribojamas užstatymo pastatais tankis 200 metrų atstumu abipus esamo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies.
5. SPECIALIOJO PLANO BENDRŲJŲ SPRENDINIŲ FORMAVIMAS
5.1. TECHNINIAI DUOMENYS
5.1.1. Pagrindiniai planuojamo MD parametrai:
• preliminarus planuojamo MD ilgis – apie 11,5 km,
• planuojamo MD skersmuo – 500 mm;
• didžiausias projektinis slėgis – 5,4 MPa, mažiausias projektinis slėgis – 2,0 MPa;
• dujų temperatūra t – (0 +15) C;
• planuojamo MD sudedamosios dalys gaminamos iš paprastojo plieno.
Įrengiant planuojamą MD numatoma ši infrastruktūra:
● Čiaupų aikštelės (10x10 m) su privažiavimo keliais ir elektros pajungimu – 4 vnt. (ketvirtas čiaupų mazgas planuojamas esamoje aikštelėje Ražių k, privažiavimo kelias - esamas). Čiaupų aikštelėse įrengiami linijiniai čiaupai, dujotiekio išdujinimo žvakės. Linijinių čiaupų paskirtis
- dujų tiekimo sustabdymas avarijos ar remonto metu. Čiaupų aikštelės elektros energija bus aprūpinamos iš esamų elektros tinklų arba aikštelės ribose planuojamų saulės/mažųjų vėjo jėgainių;
● Kontrolinio įtaiso paleidimo kamera (toliau – Paleidimo kamera) su privažiavimo keliu ir elektros pajungimu – 1 vnt. Paleidimo kameros paskirtis – dujotiekio techninės būklės monitoringui naudojamo kontrolinio įtaiso paleidimas į magistralinio dujotiekio vamzdyną. Elektronikos pagalba įtaisas fiksuoja magistralinio dujotiekio vamzdyno techninę būklę, taip pat apsauginės izoliacijos būklę;
● Numatoma pasyvi ir aktyvi dujotiekio plieninių vamzdžių apsauga nuo korozijos. Pasyvi apsauga – dujotiekis klojamas iš plieninių polimerine izoliacija padengtų vamzdžių. Aktyvi apsauga nuo korozijos – dujotiekio trasos teritorijoje montuojamos katodinės apsaugos stotys (toliau - KAS). KAS vietos parenkamos atlikus išsamius geologinius tyrimus, įvertinus grunto savybes ir kt., todėl tikslus KAS skaičius paaiškės tik techninio projekto rengimo stadijoje;
● Laikinas privažiavimo kelias statybos darbų metu;
● Gamybinės bazės, technologinės aikštelės statybos darbų laikotarpiui (vietovėse su kietąja danga). Jose laikoma statybinė technika, vamzdžiai ir kt.
5.1.2. Technologiniai dujų vamzdyno įrengimo reikalavimai
Magistralinio dujotiekio vamzdžiai klojami ne mažesniame kaip 0,9 m gylyje laukuose ir 1,2 m gylyje miškuose nuo vyraujančio žemės paviršiaus.
Susikirtimuose su automobilių keliais dujotiekis klojamas apsauginiame dėkle. Susikirtimuose su vietinės reikšmės ir lauko keliukais dujotiekis klojamas ne mažesniame kaip 1,5 m gylyje, be dėklo. Mažiausias vertikalus atstumas nuo dujų vamzdžio/dėklo viršaus iki kelio dangos viršutinio sluoksnio, klojant atviru būdu - 1,5 m. Klojant dujotiekį uždaru būdu mažiausias vertikalus atstumas nuo dėklo viršaus iki kelio dangos viršutinio sluoksnio - 2,5 m.
Susikirtimas su upeliais ir melioracijos grioviais vykdomas pagal tipinius sprendinius, o vamzdyno įrengimo gylis nurodomas techninio projekto technologinės dalies brėžiniuose.
Įrengiant laikinus privažiavimo kelius statybos metu, susikirtimų su melioracijos grioviais vietose numatomos gelžbetoninės pralaidos, užpiltos gruntu iš tranšėjos. Baigus darbus, laikini statiniai ir įrenginiai demontuojami.
Susikirtimų su esamomis požeminėmis inžinerinėmis komunikacijomis vietose dujotiekio vamzdynas po esamais tinklais bus atitinkamai įgilintas pagal leistinus norminius atstumus.
Dujotiekio vamzdžiai turi teigiamą plūdrumą, todėl stabilios vamzdžio padėties užtikrinimui ant vamzdžio dedami balastiniai elementai (gelžbetoniniai arba kitos norminių teisės aktų reikalavimais leidžiamos konstrukcijos). Balastiniai elementai dedami ir tose vietose, kur dujotiekio vamzdis klojamas į durpę, smėlio ir organinių priemaišų gruntą.
Dujų tiekimui sustabdyti avarijos ar remonto metu numatyta atjungimo armatūra – linijiniai čiaupai. Planuojamo dujotiekio tiesinyje preliminariai numatomos įrengti 4 aikštelės (10x10 m ploto) čiaupų įrengimui. Čiaupų konstrukcija užtikrina distancinį čiaupų atidarymą/uždarymą iš centrinio valdymo pulto.
Čiaupų aikštelėse įrengiami linijiniai čiaupai.Čiaupų aikštelės elektros energija bus aprūpinamos iš esamų elektros tinklų arba planuojamų lokalių saulės-vėjo jėgainių aikštelės ribose.
Magistralinio dujotiekio pradžioje projektuojama kontrolinio įtaiso paleidimo kamera. Kontrolinio įtaiso paleidimo kameros paskirtis – dujotiekio techninės būklės monitoringui naudojamo kontrolinio įtaiso paleidimas į magistralinį dujotiekį. Kontrolinis įtaisas elektronikos pagalba fiksuoja magistralinio dujotiekio vamzdyno techninę būklę, taip pat apsauginės izoliacijos būklę. Kameros įrengimo vieta – Naujasodžio kaime, Karmėlavos sen., netoli esamos čiaupų aikštelės.
Vamzdyno apsaugai nuo korozijos numatoma pasyvi ir aktyvi dujotiekio plieninių vamzdžių apsauga. Pasyvi apsauga – dujotiekio plieninių vamzdžių padengimas gamykline polimerine izoliacija. Aktyvi apsauga nuo korozijos – katodinių apsaugos stočių (KAS) su anodiniais
įžeminimo kontūrais įrengimas. Planuojamo dujotiekio trasoje preliminariai numatoma įrengti 1 KAS. KAS vietos parenkamos atlikus išsamius geologinius tyrimus ir įvertinus grunto savybes.
5.1.3. Dujotiekio stiprumo bandymas
Pilnai užpylus dujotiekio tranšėją, atliekamos sekančios procedūros: vamzdžio vidinio paviršiaus išvalymas, hidraulinis išbandymas, vidinio paviršiaus išsausinimas.
Dujotiekio išvalymas atliekamas praplovimo būdu, vandenį paimant iš pasirinktų vandens telkinių. Prie vandens paėmimo vietos sumontuojamas vandens paėmimo ir slėgio pakėlimo mazgas. Vandens paėmimo vietos bus parinktos rangovo, pasirengimo statybos darbams metu.
Išvalius vamzdį, vykdomas hidraulinis bandymas, kuris laikomas pavykusiu, jei per bandymo laiką dujotiekyje užfiksuojamas nulinis slėgio kritimas.
Atlikus išbandymą vanduo iš vamzdyno išleidžiamas atgal į telkinį, iš kurio buvo paimtas, pirmiausia savitaka, po to - siurbliu.
Galutiniam drėgmės pašalinimui iš vamzdyno suspaustu oru turi būti prastumiami išdžiovinimui skirti poliuretaniniai kamščiai.
5.2. MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO KLOJIMO TECHNOLOGIJA
5.2.1. Dujotiekio klojimas atviru būdu
Dažniausiai ir įprastai dujotiekis tiesiamas atviru būdu. Prieš pradedant tranšėjos kasimo darbus, dujotiekio trasos darbų zonoje nustumiamas/nukasamas derlingas dirvos sluoksnis, kuris supilamas ir saugomas statybos darbų zonoje.
Vamzdyno paklojimui ekskavatoriumi iškasama tranšėja, kurios vidutinis gylis apie 2 m, plotis iškasos dugne apie 1,4 m, viršutinėje dalyje - apie 3 m. Gruntas supilamas šalia iškasos. Vamzdžiai išdėstomi ant medinių padėklų greta iškasos ir suvirinami į vientisą vamzdyną. Klotuvais suvirintos vamzdžio gijos nuleidžiamos į tranšėją ir užkasamos. Toliau vykdomas dujotiekio stiprumo bandymas, kurio rezultatus patvirtina specialiai sudaryta komisija.
Po bandymo procedūros supiltas derlingas dirvožemis paskirstomas virš iškasos - vykdoma rekultivacija (išskyrus miško žemę).
Magistralinio dujotiekio vamzdžiai klojami ne mažesniame kaip 0,9 m gylyje laukuose ir 1,2 m gylyje miškuose nuo vyraujančio žemės paviršiaus.
Atviras dujotiekio klojimo būdas bus pagrindinis klojimo būdas tiesiant planuojamą MD.
9 pav. Tipinis magistralinio dujotiekio tiesimas atviru būdu (UAB „Ardynas“ nuotrauka)
Statybos darbai bus vykdomi tik tam tikrame žemės plote neišeinant už jo ribų, t.y. darbų zonos ribose. Vykdant dujotiekio statybos darbus, darbų zonos ribas nužymi darbų rangovas pagal parengtą projektą.
Numatomas darbų zonos plotis:
− miškuose darbų zonos plotis - 15 m;
− mišku neapaugusiose vietose (toliau – laukuose) darbų zonos plotis – 24 m. (10 pav.)
10 pav. MD apsaugos zona su tipine darbų zona laukuose ir miškuose
Minimalus atstumas tarp esamo ir planuojamo MD nustatomas vadovaujantis LR energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintomis „Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėmis“.
Susikirtimuose su upeliais ir melioracijos grioviais dujotiekis klojamas tokiame gylyje kaip nurodoma techninio projekto technologinės dalies brėžiniuose. Susikirtimas su upeliais ir melioracijos grioviais vykdomas pagal tipinį brėžinį (žr. 11 ir 12 pav). Susikirtimų su melioracijos grioviais vietose statybos metu įrengiant laikinus kelius numatomos gelžbetoninės pralaidos (kurios baigus darbus demontuojamos), užpiltos gruntu iš tranšėjos.
11 pav. Susikirtimas su upeliais ir melioracijos grioviais
12 pav. Susikirtimas su upeliais ir melioracijos grioviais
Susikirtimuose su automobiliniais keliais dujotiekis klojamas apsauginiame dėkle. Susikirtimuose su vietinės reikšmės ir lauko keliukais dujotiekis klojamas ne mažesniame 1,5 m gylyje be dėklo. Mažiausias vertikalus atstumas nuo dujų vamzdžio/dėklo viršaus iki kelio dangos
– 1,5 m klojant atviru būdu.
13 pav. Tipinis susikirtimas su keliu naudojant apsauginį dėklą
Susikirtimų su esamomis požeminėmis inžinerinėmis komunikacijomis vietose magistralinio dujotiekio vamzdynas bus klojamas įgilinant po esamais tinklais mažiausiai 0,5 m.
5.2.2. Dujotiekio klojimas uždaru būdu
5.2.2.1. Horizontalus kryptinis gręžimas
Tose trasos vietose, kur dėl technologinių arba gamtinių kliūčių (pvz.: gilūs slėniai ir pan.) vamzdžio negalima pakloti atviru būdu ir reikia keisti vamzdžio įgilinimo lygį, yra naudojama horizontalaus krytinio gręžimo technologija.
Gręžimo procedūros vykdymui būtinas darbų technologijos projektas, kurį paruošia gręžimą vykdanti įmonė. Techniniame projekte yra įvertinamas kliūties pobūdis, vandens baseino režimas. Ištiriama dugno ir šlaitų geologinė sandara atliekant inžinerinius tyrinėjimus (gręžinius, kurių gylis turi būti ne mažesnis negu numatomas kryptinio gręžimo gylis). Kryptinio gręžimo ilgis nustatomas atsižvelgiant į kliūties plotį, dujų vamzdžio mechanines savybes ir geologinių tyrinėjimų duomenis.
Geodezinė tarnyba tiksliai nužymi gręžimo ašį plane. Gręžimas atliekamas trimis etapais:
• I etapas - pirminis (pilotinis) gręžimas;
• II etapas - angos išplatinimas iki reikiamo skersmens ir angos stabilizavimas;
• III etapas - darbinio vamzdžio įtraukimas.
Darbų vykdymui vienoje kliūties pusėje įrengiama laikina aikštelė, skirta technologinei gręžimo proceso įrangai sumontuoti bei medžiagoms saugoti. Taip pat šioje aikštelėje įrengiamos
technologinės ir buitinės patalpos (kilnojami moduliniai statybiniai vagonėliai). Aikštelės dydis apie 80x80 m priklausomai nuo naudojamos įrangos.
Kitoje kliūties pusėje ant specialių šliaužiklių padedamas įtraukiamas vamzdis. Įtraukiamo vamzdžio ilgis yra nustatomas technologiniame projekte.
5.2.2.2. Horizontalus prastūmimas
Susikirtimų su keliais vietose, kai kelio kirtimą būtina vykdyti nepažeidžiant esamos kelio dangos ir vamzdžio įgilinimas keičiasi nežymiai, yra numatyta panaudoti horizontalaus prastūmimo technologiją.
Prieš kasimo darbus darbų zonoje yra nuimamas derlingas žemės sluoksnis, kuris sandėliuojamas kaip nurodyta 1.6 ir 1.7 paveiksluose. Po to susikirtimo vietoje, abiejose kelio pusėse iškasamos prieduobės, kurių dugno matmenys 5x3 m, gylis apie 4 metrus. Viena prieduobė yra skirta prastūmimo agregato stovėjimui, antra prieduobė - stumiamo dėklo priėmimui. Pirmiausia įvykdoma dėklo prastūmimo procedūra (planuojamo MD atveju – DN apie 700), tada į dėklą įveriamas pagrindinis dujų vamzdis (planuojamo MD atveju - DN500). Baigus prastūmimo procedūrą, prieduobės užkasamos-pirmiausiai gruntu, o viršuje - derlingu žemės sluoksniu. Užbaigus dujotiekio ir kelio susikirtimo darbus, kelio šlaitai atstatomi į pirminę padėtį.
Klojant uždaru būdu mažiausias vertikalus atstumas nuo dėklo viršaus iki kelio dangos viršutinio sluoksnio – 2,5 m.
Susikirtimų su esamomis požeminėmis inžinerinėmis komunikacijomis vietose dujotiekio vamzdynas bus klojamas įsigilinant po esamais tinklais pagal leistinus norminius atstumus.
Pakloto dujotiekio trasa pažymima ženklais, kurie bendruoju atveju įrengiami 500 m atstumu vienas nuo kito tiesiose dujotiekio vamzdyno atkarpose ir visose trasos posūkių vietose, susikirtimų su keliais, geležinkeliais vietose. Žymėjimo ženklas - tai 1,5-2,0 m aukščio stulpelis su geltonos spalvos lentele. Ženklai išdėstomi remiantis bendru eksploatuojančios organizacijos ir žemės savininko susitarimu-aktu.
5.3. REIKALAVIMAI PARENKANT MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO TRASĄ
5.3.1. Atstumas iki (gyvenamųjų) statinių, vietovės klasės nustatymas
Magistraliniam dujotiekiui taikomos „Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 (Žin., 2010, Nr. 87-4625) (toliau - Apsaugos taisyklės), „Magistralinio dujotiekio įrengimo taisykles“, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 (Žin., 2014, Nr. 2014-692) (toliau- Įrengimo taisyklės) bei „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652) (toliau – Specialiosios sąlygos).
Įrengimo taisyklės numato, kad parenkant dujotiekio trasą turi būti: įvertinta vietovės klasė ir projektinis faktorius (fo); parinktas tinkamas atstumas nuo dujotiekio trasos iki statinių; dujotiekio trasos projekte paženklintos magistralinio dujotiekio apsaugos juosta ir zona, kad paklojus dujotiekį būtų išvengta dujotiekio pažeidimų dėl trečiųjų šalių, atliekančių darbus netoli veikiančio dujotiekio, numatytos priemonės, mažinančios magistralinio dujotiekio vamzdynų (toliau-MDV) katodinės apsaugos sistemos galimą poveikį inžineriniams statiniams tuo atveju, kai dujotiekis tiesiamas arti kabelių ar metalinių inžinerinių tinklų.
Vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo MDV ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno (žr. 14 pav.).
14 pav. Vietovės klasės nustatymas
Vadovaujantis Įrengimo taisyklėmis, vietovės klasė suprantama kaip saugos kriterijus, kuris nustatomas įvertinant MDV trasą, ir apibūdinama pagal greta jos esančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų (išskyrus pagalbinio ūkio paskirties pastatus ir MD priklausinių statinius), skirtų žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai, užstatymo tankį ir aukštį. Vietovės klasė apibūdinama gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, kuriuose nuolat būna žmonių (nuolatinio žmonių buvimo vieta – tai patalpa, kur žmogus be pertraukos būna ilgiau kaip dvi valandas), skaičiumi vietovės klasės vienete. Pagalbinio ūkio paskirties pastatams, kurie neįskaitomi į skaičių vietovės klasės vienete, priskiriami pastatai, išvardinti Įrengimo taisyklių 1 priedo 11 punkte.
Vietovės skirstomos į keturias klases:
• 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau Įrengimo taisyklių 28 punkte nurodytos paskirties pastatų;
• 2 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis daugiau kaip 10 ir mažiau kaip 46 Įrengimo taisyklių 28 punkte nurodytos paskirties pastatų;
• 3 klasės vietovė yra:
- vietovės klasės vienetas, turintis 46 arba daugiau Įrengimo taisyklių 28 punkte nurodytos paskirties pastatus;
- vietovės klasės vienetas, kur MD yra nutiestas 90 metrų arba mažesniu atstumu nuo pastato arba kito statinio, skirto viešam žmonių susibūrimui (žaidimų aikštelės, pramogų zona, lauko teatras, pobūvių ir prekybos salės ar kitos vietos), kuriame būna 50 ir daugiau žmonių;
- 4 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, kur yra nors vienas keturių aukštų arba aukštesnis pastatas.
Planuojamo magistralinio dujotiekio trasa įvertinama priskiriant ją vienai ar kitai vietovės klasei. Esamo MD vietovės yra priskirtos 1 klasei, planuojamo MD vietovės priskiriamos 3 klasei. Planuojamas MD nesukuria papildomų apribojimų dėl pastatų skaičiaus vietovės klasės vienete, tačiau lieka galioti esamo MD 1 klasės vietovės reikalavimai.
Visais atvejais mažiausiasis atstumas iki gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų turi būti ne mažesnis kaip 25 m.
5.3.2. Magistralinio dujotiekio apsaugos juosta ir zona:
Magistralinio dujotiekio apsaugos juosta. Vadovaujantis Įrengimo taisyklėmis magistralinio dujotiekio apsaugos juostos plotis yra po 3 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies.
Apsaugos juostoje draudžiama:
- lygiagrečiai su magistraliniu dujotiekiu tiesti kitus požeminius tinklus, išskyrus drenažo vamzdžius, kurie gali būti tiesiami tik MDV savininkui leidus.
Magistralinio dujotiekio apsaugos zona. Apsaugos zona – tai saugus atstumas nuo magistralinio dujotiekio iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio keliamą pavojų normalios eksploatacijos ir ypatingų situacijų atveju.
Vadovaujantis Specialiosiomis sąlygomis ir Apsaugos taisyklėmis magistralinio dujotiekio apsaugos zonos nustatomos:
− išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus abipus vamzdyno ašies;
− išilgai kelių eilių vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus nuo kraštinių vamzdynų ašies, taip pat žemės juosta tarp vamzdynų, jei lygiagrečių dujotiekių apsaugos zonos persidengia;
− aplink magistralinių dujotiekių įrenginius ir objektus – 25 metrų pločio žemės juosta aplink nurodytųjų objektų aptvertą teritoriją;
− aplink rezervuarus kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti – 50 metrų pločio žemės juosta aplink nurodytuosius objektus.
Vadovaujantis Specialiosiomis sąlygomis, rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius dujotiekius ir naftotiekius eksploatuojančia organizacija bei Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
15 pav. Magistralinio dujotiekio apsaugos juosta ir apsaugos zona
Vadovaujantis Specialiosiomis sąlygomis ir Apsaugos taisyklėmis magistralinio dujotiekio apsaugos zonose draudžiama:
- statyti bet kokius pastatus, pavojingų medžiagų talpyklas, įrengti sąvartynus;
- įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, transporto sustojimo vietas, mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles;
- sandėliuoti bet kokias medžiagas, xxxxx xxxxxxx, pavojingas medžiagas, atliekas;
- mesti inkarus, plaukti su įmestais inkarais ir kitais vandens telkinių dugną siekiančiais
įrankiais;
- gadinti, užtverti, užgriozdinti privažiavimus ir kelius;
- gadinti, perstatyti, užversti ženklus, aptvarus, įrenginius;
- deginti ugnį, įrengti atvirus arba uždarus ugnies šaltinius;
- ardyti vamzdyno pakrančių tvirtinimus, vandens pralaidas, žemės ir kitus įrenginius, saugančius dujotiekį nuo pažeidimų;
- sodinti medžius ir krūmus;
- organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimais;
- atlikti bet kokius veiksmus, dėl kurių gali sutrikti dujotiekių darbas ar įvykti nelaimingas atsitikimas.
Magistralinių dujotiekių apsaugos zonose be juos eksploatuojančių asmenų raštiško sutikimo draudžiama:
- statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti bet kokius xxxxxxxxx ir įrenginius, perstatyti, užstatyti
įspėjamuosius ženklus;
- vykdyti statybos, montavimo, kalnakasybos, vandens telkinių dugno gilinimo darbus;
- vykdyti geologinius, geodezijos ir kitus tyrinėjimo darbus, susijusius su gręžinių, iškasų įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu;
- auginti medžius ir krūmus, vykdyti medžių kirtimus;
- sandėliuoti pašarus, krauti į stirtas šieną, šiaudus, šakas, medžius;
- laikyti gyvulius, įrengti girdyklas;
- įrengti stacionarias tvoras ar aptvarus;
- skirti žuvininkystės plotus, pramoniniu būdu žvejoti ir gaudyti vandens gyvūnus;
- kapoti ir (ar) pjaustyti ledą;
- įrengti pervažas per vamzdynų trasas, steigti kolektyvinius sodus;
- vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus;
- vykdyti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro;
- dirbti smūginiais mechanizmais, vykdyti sprogdinimo darbus;
- atidaryti kabelinio ryšio punktų, katodinės ir drenažinės apsaugos stočių, stebėjimo šulinių ir kitų linijinių įrenginių angas, kontrolinius matavimo punktus; atsukti ir užsukti čiaupus, sklendes; išjungti arba įjungti vamzdynų ryšio, elektros tiekimo ir telemechanikos įtaisus;
- važinėti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais), kai transporto priemonės leidžiama ašies (ašių) apkrova viršija 8 t;
- atidaryti dujotiekių objektų aptvarus, vartus, duris, pašaliniams asmenims būti aptvertų objektų teritorijose.
5.3.3. Poveikis žemės gelmėms ir naudingų iškasenų telkiniams
Planuojamo MD vamzdžiai bus klojami apie 0,9 m gylyje laukuose ir 1,2 m gylyje miškuose nuo vyraujančio žemės paviršiaus, todėl planuojamo MD trasa žemės gelmių sandarą paveiks labai minimaliai – bus lokaliai suardyta tik pati viršutinė jos dalis, kas neturės įtakos galimų neigiamų geologinių procesų (įgriovų, nuošliaužų, ir pan.) pasireiškimui.
Gruntinio vandens tarša dujotiekio trasoje potencialiai galima jo tik statybos metu nesilaikant gamtosauginių reikalavimų arba dėl teršalų (kuro, naftos produktų) patekimo į gruntą avarijų metu.
Atsižvelgiant į trasoje esančias inžinerines – geologines sąlygas dujotiekio trasos statyba galimiems negatyviems inžineriniams-geologiniams reiškiniams praktinės įtakos neturės, išskyrus dalinį pirminį gruntų fizinių-mechaninių parametrų pasikeitimą dujotiekio trasos tranšėjos vietoje.
Dujotiekio trasos statyba poveikio naudingųjų iškasenų telkiniams neturės.
5.3.4. Poveikis dirvožemiui
Pagal Lietuvos higienos normoje HN 60:2004 (Žin. Nr. 41-1357) pateikiamą klasifikaciją, didžioji dalis dujotiekio trasoje vyraujančių dirvožemių priskiriami vidutiniškai atspariems (priemolis) bei atspariems (smėlis ir priesmėlis) dirvožemių cheminės taršos poveikiui. Dėl šių dirvožemio savybių ir dėl jau vykdomos veiklos specifikos, reikšmingo poveikio ar jo pasikeitimo dirvožemiams nenumatoma.
Planuojamo MD tiesimo metu, laikinai pašalinus dirvožemio sluoksnį, tikėtinas laikinas vandens erozijos procesų intensyvėjimas stačiuose šlaituose ties Neries upe. Siekiant minimizuoti dirvožemio vandens erozijos grėsmę, rekultivuotas dirvožemis kalvų šlaituose, kurių nuolydis didesnis nei 15°, turi būti apsėtas giliašakniais daugiamečiais žoliniais augalais, kalvų šlaituose kurių nuolydis didesnis nei 30° sutvirtintas geotekstile.
Planuojamo MD trasos statybos metu laikinai pašalinus paviršinį dirvožemio sluoksnį trasos darbų zonoje (24 m atviroje vietovėje ir 15 m pločio miške), kuriam laikui sumažės dirvožemio derlingumas, tačiau, jau veikiančio dujotiekio teritorijoje esant kitam nei žemės ir miškų ūkio žemės naudojimo prioritetui, šis pokytis yra nereikšmingas. Remiantis Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklių 137 punkto reikalavimais, prieš kasant tranšėją, viršutinis derlingas dirvožemio sluoksnis bus nukastas ir atskirai saugomas, o baigus žemės kasimo darbus – grąžintas atgal (atlikta rekultivacija).
Planuojamo MD trasa kerta miškų teritoriją, todėl turės įtakos miško dirvožemiui, t.y. statybų metu galimas miško paklotės suardymas ir sumaišymas su viršutiniu dirvožemio sluoksniu palengvins mechaniškai pažeisto dirvožemio derlingumo atsistatymą.
Planuojamo MD tiesimo darbų zonoje, maždaug 23 ha plote, naudojant sunkiasvorę techniką, galimas viršutinio dirvožemio sluoksnio, ypač priemolingo, suspaudimas ir struktūros pažeidimas, kurį numatoma atstatyti baigus statybą dirvožemį sekliai suariant.
Viso statybvietės teritorijoje perkelto derlingo dirvožemio tūris sudarytų apie 47 tūkst. m3. Kitoks poveikis dirvožemiui dujotiekio statybos ir eksploatavimo metu yra mažai tikėtinas.
Avarijų, gedimų ar dujų nuotėkio atveju veikia teisinių dokumentų numatytos atitinkamos pasekmių likvidavimo, kompensacinės ir būklės atstatymo priemonės.
5.3.5. Poveikis miškams
Tiesiant magistralinį dujotiekį per miško žemę turės būti kertamas miškas, suformuojant dujotiekio statybai ir eksploatacijai reikalingą inžinerinės infrastruktūros koridorių. Miško žemė bus paverčiama kitomis naudmenomis.
Miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (Žin., 2011, Nr. 120-5657).
Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik tuo atveju ir po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų .
Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimas atliekamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 (Žin., 2007, Nr. 137-5593;
2010, Nr. 77-3950).
5.3.6. Poveikis saugomoms teritorijoms
Planuojamo MD trasa kerta tik vieną saugomą teritoriją - Neries upę ( NATURA 2000 tinklo teritoriją).
Planuojamo MD trasos statybos metu, jei trasa bus klojama atviru būdu per Neries upę numatomas vandens drumstumo padidėjimas apimantis didesnį upės ruožą nei darbų zona (dėl sedimentų nuplovimo nuo krantų ir pakėlimo nuo dugno, įtakojant upės srovei). Tai turėtų neigiamą poveikį žuvims jų nerštinių migracijų bei ikrų ir lervučių vystymosi metu. Lyginant pagrindinės ir lokalinės alternatyvų atitinkamus ruožus P(LA2) ir LA2 Neries upėje poveikis sąlyginai vienodas, kadangi P(LA2) atveju, kertamas Neries upės plotis 150 m, o LA2 atveju -165 m.
Jei planuojamas MD būtų klojamas uždaru būdu poveikio saugomai teritorijai bei biologinei įvairovei būtų išvengta. Taigi ši technologinė alternatyva yra prioritetinė lyginant su atviro klojimo būdo alternatyva.
Jei tiesiant planuojamą MD atviru būdu, darbai bus vykdomi laikantis numatytų poveikio aplinkai mažinimo priemonių t.y.: darbai nebus vykdomi žuvų neršto ir ikrelių brendimo laikotarpiu, poveikis žuvims bus minimalus.
Planuojamo MD eksploatacijos metu poveikis saugomoms teritorijoms ir jose esančiai biologinei įvairovei nenumatomas.
5.3.7. Poveikis kraštovaizdžiui
Vertinant planuojamo MD bei jo lokalinių alternatyvų poveikį kraštovaizdžiui buvo atliekama ekspertinė analizė.
Sudarant planuojamo MD alternatyvų vertinimo matricą buvo nustatomas alternatyvų reikšmingumas bei alternatyvų lyginimas pagal keturias poveikio kraštovaizdžiui aspektų
(morfologinio, geoekologinio, konservacinio, percepcinio) analizės kryptis:
poveikis miško želdiniams;
poveikis saugomoms teritorijoms;
poveikis gamtiniam karkasui;
poveikis kraštovaizdžio vaizdingumui.
Siekiant palyginti planuojamojo MD alternatyvas buvo naudojama ArcGis programinė įranga, LR teritorijos georeferencinio pagrindo duomenų bazės duomenys bei Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapiai. Atliekant lyginamąją analizę buvo nustatomi alternatyvų prioriteto (poveikio kraštovaizdžiui aspektu) indeksai: nereikšmingas (-), ekvivalentiškas (~), prioritetas (P). Galimo poveikio kraštovaizdžiui įvertinimui, ekologinio stabilumo aspektu, buvo nustatyti planuojamo MD trasos ilgiai skirtingose gamtinio karkaso dalyse. Lyginant galimas dujotiekio trasas gamtinio karkaso kontekste nė vienai iš lokalių alternatyvų nesuteikiamas aiškus/ryškus
prioritetas.
Laikantis visų apsaugos priemonių statybos metu, gamtinis karkasas ir jo santykis su planuojama teritorija iš esmės nepakis.
Kadangi planuojamas MD, didžiąja trasos dalimi, yra tapatinamas su jau esamu, todėl trasos koridoriuje mažinamas natūralių ir pusiau natūralių žemėveikslių plotas bus mažas dėl jau esamos miško proskynos.
5.3.8. Poveikis kultūros paveldo vertybėms
Analizuojamoje vietoje galimos kultūros vertybės yra susijusios su Kauno miesto gynybiniais įrenginiais, naudotais 1915 m. bei šiek tiek su Neries slėnio apgyvendinimu priešistoriniais ir istoriniais laikais (16 pav.).
16 pav. Kultūros paveldo aspektu jautrių teritorijų lokalizacija
Dvi kultūros paveldo aspektu jautrios teritorijos lokalizuotos Romaškių kaimo dirvonuojančiuose laukuose, aukštumose (16 pav.). Tai yra 1915 metų apkasų, parodytų 1928 metų žemėlapyje, dalys. Tai saugomų I pasaulinio karo įtvirtinimų (Pirmojo pasaulio karo gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės Domeikavoje, saugomų jos dalių unikalūs kodai 35315-35320, 35331-35335, 35416-35419) neišlikusi, labiausiai į šiaurę – šiaurės rytus nutolusi, dalis. Žemiau išskiriamos apkasų dalys, kuriose reikia atlikti archeologinius tyrimus.
• Planuojamo MD trasos vietoje bei jų artimiausioje aplinkoje saugomų, registruotų Kultūros paveldo registre, kultūros paveldo objektų nėra.
• Atlikus planuojamo MD trasos vizualinį archeologinį žvalgymą natūroje bei ankstyviausių žemėlapių sutapatinimą su planuojamo MD trasa, 4 –iose vietose lokalizuotos kultūros paveldo aspektu jautrios teritorijos. Šiose teritorijose prieš tiesiant planuojamą MD, paviršinio grunto nuėmimo metu, visoje darbų zonoje bus atlikti archeologiniai žvalgymai. Taip bus išvengta neigiamo poveikio kultūros vertybėms ar galimo jų sunaikinimo.
5.3.9. Magistralinių dujotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos
Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VII-o skyriaus reikalavimus, nustatomos šios magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonos:
išilgai vamzdynų trasos - žemės juosta, kurios plotis - po 25 metrus abipus vamzdyno ašies; išilgai kelių eilių vamzdynų trasos - žemės juosta, kurios plotis - po 25 metrus nuo kraštinių
vamzdynų ašies;
aplink magistralinių dujotiekių ir naftotiekių įrenginius - 25 metrų pločio žemės juosta aplink nurodytųjų objektų teritoriją.
Rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius dujotiekius eksploatuojančia organizacija bei Valstybine darbo inspekcija.
5.3.10. Inžinerinės infrastruktūros objektų apsauga
5.3.10.1. Elektros tinklų apsaugos zonos
Lentelė 5
Eil. Nr. | Elektros tinklas | Elektros tinklo apsaugos zona, m |
Elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos: | ||
1. | Išilgai elektros oro linijų - žemės juostos ir oro erdvė apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti), atsižvelgiant į šios linijos įtampą: | |
1.1 | Iki 1 kV | 2 |
1.2 | 6 ir 10 kV | 10 |
1.3 | 35 kV | 15 |
1.4 | 110 kV | 20 |
1.5 | 330 ir 400 kV | 30 |
1.6 | 750 kV | 40 |
2. | Išilgai požeminių elektros kabelių linijų - žemės juostos apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų | 1 |
3. | Išilgai povandeninių elektros kabelių linijų – vandens sluoksnis nuo vandens paviršiaus iki dugno apribotas vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių kabelių | 100 |
Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti inžinerinius tinklus vykdyti žemės kasybos bei lyginimo darbus, kirsti medžius ir krūmus, važiuoti mašinoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio paviršiaus (elektros oro linijos apsaugos zonoje). Elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama užgriozdinti kelius prie elektros tinklų objektų.
5.3.10.2. Ryšių linijų apsaugos zonos
Ryšių linijų apsaugos zonoje (žemės juostoje, kurios plotis po 2 m abipus požeminio kabelio trasos arba orinės linijos kraštinių laidų ir 3 m aplink požeminį ar antžeminį stiprinimo punktą) be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo draudžiama kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, vykdyti statybos darbus, lyginti gruntą buldozeriais ar kita technika.
Telekomunikacijų tinklai neturi patekti po planuojamais statiniais ir į projektuojamo dujotiekio trasos apsaugos zoną. Priešingu atveju numatyti esamų telekomunikacijų tinklų ir įrengimų iškėlimo trasas.
5.3.10.3. Vandentiekio, lietaus ir nuotekų tinklų apsaugos zonos
Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 10 metrų nuo vamzdynų ašies sausame grunte, o drėgname grunte - ne mažiau kaip po 25 metrus. Vandens rezervuarų, kaupiklių apsaugos zonos plotis po 30 metrų, o vandentiekio bokštų ir kitų įrenginių - ne mažiau kaip po 15 metrų nuo išorinių sienelių.
Mažiausias atstumas nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio krašto iki melioracijos griovio krašto – 15 m.
6. SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS
6.1. BENDRIEJI DUOMENYS
Planuojamo Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties (toliau – planuojamas MD) paskirtis – gamtinių dujų transportavimas.
Esminis šio projekto tikslas – užtikrinti patikimą ir saugų dujų perdavimą Lietuvos teritorijoje.
Įgyvendinus projektą dujų tiekimas būtų užtikrintas abejomis galimomis kryptimis:
- iš vakarų, pastačius SGD terminalą Klaipėdoje, rytų Lietuvos vartotojams;
- vakarų kryptimi (esant poreikiui) transportuojant dujas iš Baltarusijos per Kotlovkos DAS ir tiekiant jas pietvakarių, vakarų Lietuvos vartotojams ir užtikrinant tranzito į Rusijos Federacijos (toliau – RF) Kaliningrado sritį poreikius.
Pastačius planuojamą MD visas magistralinis dujotiekis pietvakarių Lietuvoje būtų dviejų gijų. Preliminariai numatoma, kad apie 22,5 % dujotiekio pajėgumų bus skirta Lietuvos vartotojų poreikiams, likusi dalis – dujų tranzitui į RF Kaliningrado sritį užtikrinti.
6.2. MD TRASOS VIETOS NUSTATYMAS
6.2.1. MD pagrindiniai techniniai reikalavimai:
• preliminarus planuojamo MD ilgis – apie 11,5 km,
• planuojamo MD skersmuo – 500 mm (DN500);
• didžiausias projektinis slėgis – 5,4 MPa, mažiausias projektinis slėgis – 2,0 MPa;
• dujų temperatūra t – (0 +15) C;
• planuojamo MD sudedamosios dalys gaminamos iš paprastojo plieno.
6.2.2. MD trasos vieta
Planuojamo MD trasa bus tiesiama Kauno rajono savivaldybėje, Karmėlavos ir Domeikavos seniūnijose (žr. 17 pav.).
Planuojamo MD pradžia - magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas sferinė aklė d 377 Ramučių k., Karmėlavos sen., Kauno raj. sav. šalia čiaupų aikštelės Nr.14.
Planuojamo MD pabaiga – magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaliningradas DN500 kamerinio čiaupo Nr. 21K vieta Ražių k., Domeikavos sen.
Planuojamo MD (DN 500) trasa numatyta lygiagrečiai esamam magistraliniam dujotiekiui Vilnius-Kaunas-Šakiai (toliau – esamas MD) (DN 700), esamo MD apsaugos zonos ribose, išlaikant minimalius leistinus norminius ir technologinius atstumus.
17 pav. Planuojamo MD trasos schema
Karmėlavos seniūnijoje planuojamo dujotiekio ilgis – apie 5,5 km, Domeikavos seniūnijoje
- apie 6 km.
Karmėlavos seniūnija yra Kauno rajono šiaurrytinėje dalyje. Šiaurėje ji ribojasi su Jonavos rajonu, rytuose - su Neveronių seniūnija, pietuose - su Kauno miestu, vakaruose seniūnijos riba eina kairiuoju Neries krantu. Seniūnija užima 5513 ha žemės plotą. Jos administracinis centras - Karmėlavos miestelis. Gyventojų tankumas: 127,6 žm./km².
Domeikavos seniūnijos plotas 5787,5 ha, kurią 57,2 procento sudaro žemės ūkio naudmenos, 39,1 procento - miškai, 0,1 procento - vandenys, 3,6 procento - kitos paskirties plotai. Domeikavos seniūnijoje gyvena 7964 gyventojai. Domeikavos seniūnija įsikūrusi dešiniojo Neries upės kranto kalvagūbryje, iškilusiame 70-80 metrų virš jūros lygio. Rytuose seniūnijos teritorijos žemių krantus skalauja Neris, pietuose teritorija remiasi į autostradą Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vakaruose - į Varluvos-Babtų ir Veiveriškių miškus, šiaurėje - į Lapių seniūnijos žemes.
6.3. MD PRIKLAUSINIAI IR SUSIJUSI INFRASTRUKTŪRA
6.3.1. MD čiaupų aikštelės (ČA)
Čiaupų aikštelės (10x10 m) su privažiavimo keliais ir elektros pajungimu – 4 vnt. (ketvirtas čiaupų mazgas planuojamas esamoje aikštelėje Raižių k, privažiavimo kelias - esamas); Čiaupų aikštelėse įrengiami linijiniai čiaupai, dujotiekio išdujinimo žvakės. Linijinių čiaupų paskirtis - dujų tiekimo sustabdymas avarijos ar remonto metu. Čiaupų aikštelės elektros energija bus aprūpinamos iš esamų elektros tinklų arba aikštelės ribose planuojamų saulės/mažųjų vėjo jėgainių.
18 pav. Čiaupų aikštelė su elektros energijos aprūpinimu iš saulės-mažųjų vėjo jėgainių (UAB „Ardynas“ nuotrauka)
6.3.2. MD kontrolinio įtaiso paleidimo kamera
Kontrolinio įtaiso paleidimo kamera (toliau – Paleidimo kamera) su privažiavimo keliu ir elektros pajungimu – 1 vnt. Paleidimo kameros paskirtis – dujotiekio techninės būklės monitoringui naudojamo kontrolinio įtaiso paleidimas į magistralinio dujotiekio vamzdyną. Elektronikos pagalba įtaisas fiksuoja magistralinio dujotiekio vamzdyno techninę būklę, taip pat apsauginės izoliacijos būklę.
6.3.3. MD katodinės apsaugos stotys (KAS)
Numatoma pasyvi ir aktyvi dujotiekio plieninių vamzdžių apsauga nuo korozijos. Pasyvi apsauga – dujotiekis klojamas iš plieninių polimerine izoliacija padengtų vamzdžių. Aktyvi apsauga nuo korozijos – dujotiekio trasos teritorijoje montuojamos katodinės apsaugos stotys (toliau - KAS). KAS vietos parenkamos atlikus išsamius geologinius tyrimus, įvertinus grunto savybes ir kt., todėl tikslus KAS skaičius paaiškės tik techninio projekto rengimo stadijoje.
Laikinas privažiavimo kelias statybos darbų metu.
Gamybinės bazės, technologinės aikštelės statybos darbų laikotarpiui (vietovėse su kietąja danga). Jose laikoma statybinė technika, vamzdžiai ir kt. Preliminariai numatomos 2 aikštelės.
7. TERITORIJOS REZERVAVIMAS
7.1. SERVITUTŲ NUSTATYMAS
Magistralinio dujotiekio Specialusis planas yra rengiamas vadovaujantis Infrastruktūros plėtros (šilumos, dujų, ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklėmis bei kitais teritorijų planavimo rengimą reglamentuojančiais dokumentais. Vienas iš Specialiojo Plano uždavinių – rezervuoti teritorijas magistralinio dujotiekio, jo priklausinių bei susijusios infrastruktūros statybai, eksploatavimui ir tinkamam aptarnavimui.
Valstybinės žemės patikėtinių sklypuose, privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose dėl Planuojamo MD bus nustatyti servitutai ir ūkinės veiklos apribojimai. Numatoma, kad pasirinktoje planuojamo MD trasos vietoje servitutas bus nustatomas magistralinio dujotiekio ir susijusios infrastruktūros statybos darbų zonos, projektuojamos įvertinus MD statybos darbų organizavimo ir technologijos reikalavimus, ribose.
Servitutų nustatymą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas, LR Žemės įstatymas ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14
d. nutarimu Nr. 1289.
Vadovaujantis LR Žemės įstatymu, žemės servitutas yra „teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiu daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą.
Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014m. liepos 29d. įsakymu Nr.IS-1457 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014m. rugpjūčio 28d. sprendimu Nr. TS-333 “Dėl pradedamo rengti magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano pradžios, planavimo tikslų ir
uždavinių nustatymo, finansavimo“ rengiamas Magistralinio dujotiekio Vilnius – Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialusis planas (toliau – Specialus planas), kurio sprendiniuose suprojektuotas tokios apimties, dydžio ir ploto servitutas, kuris užtikrintų viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą ir eksploataciją ir tuo pačiu būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančio žemės sklypo savininko teisės naudotis žemės sklypu.
Žemės naudojimą gamtinių dujų sistemos objektams reglamentuoja LR Gamtinių dujų įstatymo 13 str.. , šio straipsnio 1p. nurodo : „...operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba LR įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą“. LR Gamtinių dujų įstatymas, reglamentuojantis gamtinių dujų sektoriaus organizavimą, nenumato kitų žemėnaudos reguliavimo būdų.
Žemės servitutai nustatomi vadovaujantis LR Žemės įstatymo 23 str. 3d., LR Vyriausybės 2010 m rugpjūčio 31d. nutarimu Nr. 1276 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ reikalavimais, o taip pat LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ reikalavimais.
Servitutų nustatymą taip pat reglamentuoja LR Civilinis kodeksas ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289.
Servitutus su privačių žemės sklypų savininkais siūloma nustatyti notarinių sutarčių pagrindu, atlyginant apskaičiuotus nuostolius už numatomo magistralinio dujotiekio tiesimą, aptarnavimą ir naudojimą. Iki Specialiojo plano patvirtinimo su privačių žemės sklypų savininkais bus pasirašomos notarinės servitutų nustatymo sutartys, aptariant siūlomas nuostolių atlyginimo sąlygas.
Valstybinės žemės sklypams ir privačios nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams, su kurių savininkais dėl įvairių priežasčių nepavyks pasirašyti notarinės servituto nustatymo sutarties, servitutai bus nustatomi administraciniu aktu, vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, LR Žemės įstatymo 23 straipsniu ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis. Sprendimą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu priima Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įgalioti teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjai.
Projektuojant servitutus, nuostolių dydis bus apskaičiuojamas vadovaudamasis
„Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu teisės aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika“, patvirtinta LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 02 d. nutarimu Nr. 1541.
Nuostolių dydis, atlyginimo tvarka ir terminai nurodomi sprendime dėl servituto nustatymo administraciniu aktu.
7.2. MIŠKO ŽEMĖS PAVERTIMAS KITOMIS NAUDMENOMIS
Tiesiant magistralinį dujotiekį per miško žemę turės būti kertamas miškas, suformuojant dujotiekio statybai ir eksploatacijai reikalingą inžinerinės infrastruktūros koridorių. Miško žemė bus paverčiama kitomis naudmenomis.
Miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (Žin., 2011, Nr. 120-5657).
Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik tuo atveju ir po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimas atliekamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 (Žin., 2007, Nr. 137-5593;
2010, Nr. 77-3950).
Planuojamo MD trasos sprendiniai numatomi remiantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymu, priimtu 1994 m. lapkričio 22d. Nr. I-671 (Žin., 1994, Nr.96-1872) ir Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymu, priimtu 1993m. lapkričio 9d. Nr. I-301 (Žin., 1994, Nr.96- 1188).
8. SPECIALIOSIOS ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGOS
Bendruoju atveju, tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai kiekvienam į planuojamą teritoriją patenkančiam žemės sklypui; žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamo turto kadastrą ir Nekilnojamo turto registrą LR Žemės įstatymo 22 straipsnio ir LR nekilnojamo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Rengiant magistralinio dujotiekio Specialųjį planą, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos taikomos magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje.
Vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992; Nr. 22- 652; 1996, Nr. 2-43) ir Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 (Žin., 2010, Nr. 87- 4625) taikomi dujotiekio apsaugos zonoje numatyti apribojimai.
Patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą (Specialųjį planą), vadovaujantis LR Žemės įstatymu, Nekilnojamo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios naudojimo sąlygos arba panaikinamos ankščiau sklypui taikytos sąlygos. Planavimo organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų dokumento patvirtinimo apie tai raštu informuoja žemės sklypų savininkus ar žemės naudotojus, nurodydamas konkrečias taikytinas sąlygas ir Nekilnojamo turto kadastro bei Nekilnojamo turto registro tvarkytojui pateikia informaciją apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.
9. SPECIALIOJO PLANO VIEŠINIMAS
Specialiojo plano viešinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr.1267 redakcija, Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 1-187/D1-599 redakcija.
Pasiūlymus dėl specialiojo plano sprendinių galima teikti per visą planavimo laikotarpį iki susipažinimo laikotarpio pabaigos. Planavimo organizatorius į pateiktus pasiūlymus atsakys raštu ne vėliau kaip per 5 d. d. nuo susipažinimo laikotarpio pabaigos.
Planavimo organizatoriaus pageidavimu susipažinimo laikotarpis užbaigiamas viešu susirinkimu Karmėlavos ir Domeikavos seniūnijose.
9.1. PARENGIAMASIS ETAPAS
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymas Nr.
ĮS-1457 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014
m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr.TS-333 „Dėl pradedamo rengti magistralinio dujotiekio Vilnius- Kaunas ir Kaunas-Šaliai jungties specialiojo plano pradžios, planavimo tikslų ir uždavinių nustatymo, finansavimo“, Teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartis bei Darbų programa buvo paskelbta:
- LR TPDRIS;
- Kauno rajono savivaldybės skelbimų lentoje;
- Kauno rajono savivaldybės interneto tinklalapyje.
Informaciją apie priimtą sprendimą dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) bei dėl pasiūlymų teikimo Specialiojo plano sprendiniams Planavimo organizatorius paskelbė:
- LR TPDRIS;
- Kauno rajono savivaldybės skelbimų lentoje;
- Kauno rajono savivaldybės interneto tinklalapyje;
- Karmėlavos seniūnijos skelbimų lentoje;
- Domeikavos seniūnijos skelbimų lentoje;
- Planavimo iniciatoriaus AB ,, Amber Grid “ interneto tinklalapyje.
9.2. BAIGIAMASIS ETAPAS
Informacija apie parengtą Specialųjį planą, susipažinimo, svarstymo vietą ir laiką buvo paskelbta:
- LR TPDRIS;
- Planavimo organizatoriaus Kauno rajono savivaldybės tinklalapyje;
- Planavimo iniciatoriaus AB ,,Amber grid“ tinklalapyje,
- Plano rengėjo UAB ,,Ardynas“ tinklalapyje;
- Karmėlavos seniūnijos skelbimų lentoje;
- Domeikavos seniūnijos skelbimų lentoje.
Skelbime nurodyta, kur ir kada galima susipažinti su parengto Specialiojo plano sprendiniais, nurodyta viešo susirinkimo data, vieta ir laikas, taip pat, kam ir kokiu adresu galima teikti pasiūlymus dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių.
Susipažinti su Specialiojo plano (SP) sprendiniais nuo 2015 m. kovo 27 d. galima:
- LR TPDRIS, Kauno r. sav. TPD – Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, xxx.xxxxxx.xx;
- Specialiojo plano organizatoriaus Kauno rajono savivaldybės būstinėje Savanorių pr.
371, 228 kab., Kaunas ir interneto tinklalapyje xxx.xxx.xx ;
- Specialiojo plano iniciatoriaus AB „Amber Grid“ interneto tinklalapyje xxx.xxxxxxxxx.xx ;
- Specialiojo plano rengėjo UAB „Ardynas“ būstinėje Gedimino g. 47, Kaunas ir interneto tinklalapyje xxx.xxxxxxx.xx .
Parengto Specialiojo plano viešas susirinkimas vyks:
2015 m. balandžio 10 d. 13 val. Kauno rajono savivaldybės salėje, adresu Xxxxxxxxx xx.
371, Kaunas.
10. TEISĖS AKTŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS
10.1. ŪKIO ŠAKŲ PLĖTROS PROGRAMOS, PLANAI:
1. Nacionalinis elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo planas (patvirtintas LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr.476);
2. Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų ( 2013-2022 m.) tinklo plėtros planas. Vilnius, 2013.
10.2. ĮSTATYMAI:
3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107- 2391; 2013, Nr. 76-3824);
4. Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymas, (Žin., 2000, Nr. 89-2743, 2011, Nr.87-4186);
5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, (Žin., 1996, Nr. 32-788, 2001, Nr. 101-3597);
6. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin.,1994, Nr.34-620, 2004, Nr. 28-
868);
7. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872, 2001,
Nr.35-1161);
8. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902).
9. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 2004, Nr. 153-5571).
10. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (Žin., 1996, Nr. 100-2261);
11. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (Žin.2000, Nr.58-1704, 2003, Nr.57-2530).
10.3. NUTARIMAI, ĮSAKYMAI, NORMOS, TAISYKLĖS, TECHNINIAI REGLAMENTAI:
12. Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ir aplinkos ministrų 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 (Žin., 2011, Nr. 11-487);
13. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652);
14. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr.D1-967 (Žin., 2004, Nr.130-4650);
15. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579);
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 02 d. nutarimas Nr.1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu teisės aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin. 2004, Nr.175-6486);
17. Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklės, patvirtintos LR energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 ;
18. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (Žin., 2011, Nr. 120-5657);
19. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539);
20. Magistralinių naftotiekių ir produktotiekių apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-131 (Žin., 2010, Nr. 53- 2640).
10.4. VIEŠO SVARSTYMO PROCEDŪRAS UŽTIKRINANTYS TEISĖS AKTAI:
21. Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099, nauja redakcija 2013, Nr. 140-7096).