AKCINĖ BENDROVĖ

XXXXXX XXXXXXXX

LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS CENTRAS NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA,

FINANSINĖS ATASKAITOS sudarytos pagal TFAS, priimtus taikyti ES, už laikotarpį pasibaigusį 2020 m. gruodžio 31 d.

AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras” akcininkui

Nuomonė

Mes atlikome AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ įmonės (toliau – Įmonės) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2020 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos principų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais, teisingai pateikia Įmonės 2020 m. gruodžio 31 d. finansinę būklęį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Mūsų nuomonė atitinka 2021 m. kovo 18 d. pateiktą papildomą ataskaitą Audito komitetui.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą „Buhalterių profesionalų etikos kodeksą“ (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes manome, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Įmonei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr.537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Įmonei nesuteikėme kitų nei finansinių ataskaitų auditas paslaugų.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau.

Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo rizikas finansinėse ataskaitose. Atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Taip pat vertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.

Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis - gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, kad finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl klaidos ar apgaulės. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui šioms ataskaitoms. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai. Nustatytas bendras reikšmingumo lygis apskaičiuotas kaip 1,0 proc. Įmonės pardavimų ir sudaro 200 tūkst. EUR. Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 30 tūkst. Eurų ribą

Mes įvykdėme atsakomybes, kurios apibūdintos šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“, įskaitant su pagrindiniais audito dalykais. Mūsų auditas apėmė procedūrų atlikimą, kurios buvo suplanuotos kaip atsakas į finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo riziką. Atliktų procedūrų rezultatai, įskaitant procedūras, atliktas kaip atsakas į dalykus pateiktus toliau, suteikia pagrindą mūsų nuomonei, pareikštai apie toliau pateiktas finansines ataskaitas.

Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo vertinimas

Įmonės ilgalaikis materialusis turtas sudaro 47,9 proc. viso turto ir yra apskaitomas balanse perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolį. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto reikšmingą dalį materialiajame turte, tikrosios vertės perkainojimas turėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Pagrindinį dėmesį skyrėme šiai sričiai dėl to, kad vadovybė vertina turto nuvertėjimą remdamasi savo vertinimo metodikomis, paskutinis nepriklausomas pastatų perkainojimas atliktas 2012 m., turto nusidėvėjimas sudaro ženklią sąnaudų dalį. Įmonės vadovybė atliko turto vertės sumažėjimo testą, remdamasi rinkos kainomis iš Oberhaus duomenų bazės ir įmonės turima informacija apie įvykusius turto aukcionus. Mūsų procedūros, susijusios su vadovybės atliktu nekilnojamo turto vertinimu, apėmė vertinimo prielaidų, gebėjimo ir objektyvumo vertinimą, taikytos metodologijos ir pagrindinių prielaidų vertinimą, remiantis mūsų turimomis žiniomis apie nekilnojamojo turto rinkos kainas, panaudotų duomenų tikslumo ir tinkamumo vertinimą. Kadangi turto vertės nustatymui yra būdingas subjektyvumas, mes nustatėme tam tikrą verčių intervalą, kuris mūsų nuomone yra pagrįstas, norint vertinti įmonės vertinimo komisijos nustatytas vertes. Įmonės naudotos vertės pateko į priimtiną verčių intervalą.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Įmonės metiniame pranešime, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai pateiktai finansinėse ataskaitose ar mūsų žinioms pagrįstoms atliktu auditu ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

pranešimas, įskaitant darnaus verslo ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Įmonės metiniame pranešime, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir

• Įmonės metinis pranešimas, buvo parengtas laikantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Įmonės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Įmonę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Įmonės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą.

• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.

• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Įmonės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Įmonė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Mes buvome paskirti Įmonės vadovo pagal sutartį 2020 m. rugpjūčio 5 d. atlikti Įmonės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Įmonės finansinių ataskaitų auditą atnaujintas 2020 m. trejiems metams ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra 6 metai. Paskyrimas buvo pratęstas remiantis akcininko nutarimu ir viso nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpis apima ketverius metus.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx.

Xxxxx Xxxxxxxx, UAB vardu

Auditorė Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000345

2021 m. kovo 19 d.

J.Kubiliaus 6, Vilnius

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

TURTAS	Pastabos	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	1	551	189
Ilgalaikis materialusis turtas	2	26.709	27.524
Teisė į nuomą	3	1.154	1.132
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	24	40	36
Kitas sutarčių turtas	4	20	36
Iš viso ilgalaikio turto		28.474	28.917
Trumpalaikis turtas
Atsargos	5	600	804
Iš pirkėjų gautinos sumos	6	2.854	3.046
Kitos gautinos sumos	7	158	1
Išankstiniai apmokėjimai	8	527	239
Kitas trumpalaikis turtas		---	---
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9	23.089	7.777
Iš viso trumpalaikio turto		27.228	11.867
Iš viso turto		55.702	40.784

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Pastabos 2020 m.

			gruodžio 31 d.
Nuosavas kapitalas
Akcinis kapitalas	10	26.816	26.816
Privalomasis rezervas	11	1.095	918
Perkainojimo rezervas	12	3.441	3.290
Kiti rezervai	13	41	192
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		397	901
Iš viso nuosavo kapitalo		31.790	32.117
Dotacijos, subsidijos		---	---
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojima	i
Gautos paskolos Lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	14	--- --- 1.159	--- --- 1.127
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	23	655	641
Įsipareigojimai darbuotojams	15	55	36
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai	15	4.525	4.380
Iš viso po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų		6.394	6.184

gruodžio 31 d.

2019 m.

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 16 --- 11

metų dalis Trumpalaikės paskolos		---	---
Prekybos skolos		1.410	1.316
Gauti išankstiniai apmokėjimai	17	15.075	136
Pelno mokesčio įsipareigojimas		2	---
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos	18	1.007	997
Iš viso per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų		17.518	2.483
Iš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų		55.702	40.784

Ilgalaikių nuomos įsipareigojimų einamųjų

14 24 23

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

    Generalinis direktorius  Xxxxxxxxx Xxxxx     2021-03-16

    Vyriausioji buhalterė  Xxxxx Xxxxxxxxx     2021-03-16

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

Pastabos 2020 m. 2019 m.

Sausis - gruodis

Pardavimo pajamos 19 20.496 20.719

Pardavimo savikaina 20 (14.361) (14.113)

Bendrasis pelnas (nuostoliai) 6.135 6.606

Kitos veiklos pajamos 21 193 261

Veiklos sąnaudos 20 (6.117) (6.190)

Kitos veiklos sąnaudos 21 (20) (30)

Veiklos pelnas (nuostoliai) 191 647

Finansinės veiklos pajamos 22 134 149

Finansinės veiklos sąnaudos 22 (166) (163)

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą

159 633

Pelno mokestis 23 50 26

Grynasis pelnas (nuostoliai) 209 659

Kitos bendrosios pajamos: Pajamos iš turto perkainavimo rezervo panaudojimo

221 267

Pelno mokesčio įtaka (33) (25)

Kitos bendrosios pajamos 188 242

Iš viso bendrųjų pajamų 397 901

Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (Eurais vienai akcijai) 0,002 0,007

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

    Generalinis direktorius  Xxxxxxxxx Xxxxx     2021-03-16

    Vyriausioji buhalterė  Xxxxx Xxxxxxxxx     2021-03-16

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

Akcinis

Privalomasis

Perkainavimo

Kiti

Nepaskirstytasis

kapitalas	rezervas	rezervas	rezervai	pelnas (nuostolis)
26.816	871	3.532	40	1.154	32.413
---	---	---	---	659	659
---	---	---	---	242	242
---	---	---	---	901	901
---	---	---	---	(955)	(955)
---	47	---	152	(199)	---
---	---	(242)	---	---	(242)
26.816	918	3.290	192	901	32.117
---	---	---	---	209	209
---	---	---	---	188	188
				397	397
---	---	---	---	(874)	(874)
---	177	---	(151)	(27)	---
---	---	151	---	---	151
26.816	1.095	3.441	41	397	31.790

Iš viso:

2018 m. gruodžio 31 d. likutis

Grynasis pelnas (nuostoliai) Kitos bendrosios pajamos Bendrųjų pajamų iš viso Dividendai

Sudaryti rezervai Ilgalaikio turto vertės

padidėjimas (sumažėjimas)

2019 m. gruodžio 31 d. likutis

Grynasis pelnas (nuostoliai) Kitos bendrosios pajamos Bendrųjų pajamų iš viso Dividendai

Sudaryti rezervai Ilgalaikio turto vertės

padidėjimas (sumažėjimas) 2020 m. gruodžio 31 d. likutis

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

    Generalinis direktorius  Xxxxxxxxx Xxxxx     2021-03-16

    Vyriausioji buhalterė  Xxxxx Xxxxxxxxx     2021-03-16

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (SUDAROMA TIESIOGINIU BŪDU)

Sausis – gruodis
	2020 metai	2019 metai
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Pinigų įplaukos iš klientų (su PVM)	24.504	24.219
Kitos įplaukos	93	7
Xxxxxxxx xxxxxxx	---	7
Iš viso pinigų įplaukos (su PVM)	24.597	24.233
Pinigai, sumokėti žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams (su PVM)	(10.632)	(10.555)
Pinigų išmokos, susijusios su darbo santykiais	(6.456)	(5.905)
Sumokėti į biudžetą mokesčiai	(2.612)	(3.159)
Kitos išmokos	---	(14)
Iš viso ataskaitinio laikotarpio pinigų (išmokos)	(19.700)	(19.633)
Iš viso grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	4.897	4.600
Investicinės veiklos pinigų srautai
Materialaus ir nematerialaus turto įsigijimas	(3.707)	(2.323)
Materialaus ir nematerialaus turto perleidimas	75	232
Verslo pardavimas	14.937	---
Gauti dividendai, palūkanos	---	---
Iš viso grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	11.305	(2.091)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų (išmokėjimas)	(874)	(955)
Paskolų gavimas	---	---
Paskolų (grąžinimas)	---	---
(Sumokėtos) palūkanos	---	---
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai)	(10)	(44)
Iš viso grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	(884)	(999)
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui	(6)	---
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)	15.312	1.510
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	7.777	6.267
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	23.089	7.777

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Xxxxxxxxx Xxxxx		2021-03-16
Vyriausioji buhalterė	Xxxxx Xxxxxxxxx		2021-03-16

6

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

I. Bendroji dalis

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, (toliau – Bendrovė, Įmonė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Sausio 13-osios g. 10, Vilnius, Lietuva.

Pagrindinė Bendrovės veikla – telekomunikacijų paslaugų teikimas. Xxxxxxxx, orientuodamasi į klientus, siūlo plataus spektro telekomunikacines paslaugas moderniausiomis ryšio priemonėmis. Pagrindinės teikiamos paslaugos yra radijo ir televizijos programų siuntimas ir tiesioginės transliacijos, duomenų centrų paslaugos, taip pat infrastruktūros paslaugos – telekomunikacinės įrangos talpinimas Bendrovės bokštuose ir stiebuose bei didmeninės duomenų perdavimo paslaugos. Iki 2020 metų pabaigos Xxxxxxxx teikė interneto ir susijusias (IPTV) paslaugas bevielėmis technologijomis ir kitas mažmenines duomenų perdavimo paslaugas.

2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė dukterinių ir asocijuotų įmonių neturėjo. Bendrovės nesavarankiški struktūriniai padaliniai išdėstyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Bendrovė įregistruota 1991 m. kovo mėn. 19 d., Bendrovės kodas 120505210.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienintelis akcininkas buvo Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Susisiekimo ministerijos, kuriai priklausė 100 proc. akcijų. Visos Bendrovės 92 468 808 akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 euro, yra paprastosios ir 2020 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos.

Šios finansinės ataskaitos už laikotarpį, pasibaigusį 2020 m. gruodžio 31 d., yra audituotos. Metinių finansinių ataskaitų auditą atliko Xxxxx Xxxxxxxx, UAB.

Bendrovės akcininkas turi teisę arba patvirtinti šias finansines ataskaitas, arba netvirtinti jų ir reikalauti naujų finansinių ataskaitų parengimo.

Bendrovėje 2020 m. vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 279 (2019 m. - 305 darbuotojai).

Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta yra euras. Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 eurų), skaičiai tarp lentelių gali nesutapti dėl apvalinimo. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomi nereikšmingais.

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo finansinės būklės ataskaitos dieną yra apskaitomi Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Apskaitos principai

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais priimtais taikyti Europos Sąjungoje (ES),). Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal visus 2020 m. gruodžio 31 d. galiojančius TFAS reikalavimus bei jų aiškinimus, kurie yra svarbūs Bendrovės apskaitos operacijoms.

Išskyrus naujų standartų ir jų pataisų bei naujų interpretacijų taikymo įtaką finansinėms ataskaitoms, Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, pateiktą šiose ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams. Bendrovė nėra įmonė, kurios akcijomis prekiaujama biržoje, todėl jai netaikomi informacijos apie segmentus ar pelną, tenkantį vienai akcijai, atskleidimo reikalavimai.

Finansinės ataskaitos buvo parengtos remiantis įsigijimo savikainos pagrindu, atsižvelgiant į įvertinamo finansinio turto ir įsipareigojimų (įtraukiant išvestinius instrumentus) atvaizdavimą tikrąja verte per pelną ar nuostolį. Finansinių ataskaitų parengimas pagal Tarptautinius Finansinės atskaitomybės Standartus priimtus Europos Sąjungoje, reikalauja atsižvelgti į tam tikrus apskaitos vertinimus. Vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios turi įtakos apskaitos principų taikymui bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir sąnaudomis susijusioms sumoms. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Tai reikalinga, kad vadovybė naudotų savo sprendimus taikant apskaitos principus. Vertinimai yra pagrįsti vadovybės žiniomis apie dabartinius įvykius ir veiksmus, nors faktiniai rezultatai gali skirtis nuo vertinimų. Įvertinant visus esminius aspektus, yra laikomasi tų pačių apskaitos principų, kaip ir rengiant 2019 metų finansines ataskaitas. Peržiūrėti ataskaitiniai vertinimai yra pripažįstami perspektyviai, įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi. Informacija apie prielaidas ir įvertinimo neapibrėžtumus taikant apskaitos politiką, kuri daro didžiausią poveikį finansinėse ataskaitose pripažintoms sumoms yra įtraukta šiose aiškinamojo rašto pastabose: nusidėvėjimas (1, 2 pastabos), nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimas (2 pastaba), gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai (6 pastaba), išmokos darbuotojams ir pensijiniai kaupiniai (15 pastaba), atidėtasis pelno mokestis (23 pastaba), neapibrėžtieji įsipareigojimai (28 pastaba).

Bendrovės taikomi pagrindiniai apskaitos principai:

Finansinių ataskaitų pateikimas

Xxxxxxxxxx paskirties finansinės ataskaitos skirtos patenkinti tų vartotojų poreikiams, kurie dėl savo padėties negali pareikalauti, kad būtų rengiamos ataskaitos su jų poreikius tenkinančia informacija. Finansinių ataskaitų tikslas yra pateikti informaciją, kuri padeda daugeliui finansinių ataskaitų informacijos vartotojams priimti ekonominius sprendimus apie ūkio subjekto finansinę būklę, finansinį vykdytos veiklos rezultatą ir pinigų srautus. Finansinės ataskaitos taip pat parodo vadovybei patikėtų išteklių tvarkymo rezultatus.

Veiklos tęstinumo principas

Sudarydama finansines ataskaitas vadovybė turi įvertinti ūkio subjekto gebėjimą tęsti veiklą. Finansinės ataskaitos turi būti rengiamos laikantis veiklos tęstinumo principo, išskyrus tą atvejį, kai šio ūkio subjekto vadovybė ketina jį likviduoti, sustabdyti veiklą ar yra priversta tą padaryti, neturėdama kitos realios išeities. Jeigu, atlikdama tokį įvertinimą, vadovybė žino apie reikšmingus neaiškumus, siejamus su įvykiais arba sąlygomis, kurie gali sukelti žymių abejonių dėl subjekto sugebėjimo tęsti veiklą, ji šiuos neaiškumus turi atskleisti. Jeigu finansinės ataskaitos rengiamos nesilaikant veiklos tęstinumo principo, šis faktas turi būti atskleidžiamas nurodant pagrindą, pagal kurį šios finansinės ataskaitos yra sudaromos, ir priežastį, dėl kurios šiam ūkio subjektui veiklos tęstinumo principas netaikomas. Vertindama, ar šiam ūkio subjektui taikytina tęstinumo prielaida, vadovybė turi atsižvelgti į bet kokią turimą informaciją apie ateitį mažiausiai (bet neapsiribojant) dvylikos mėnesių laikotarpio nuo balanso datos.

Kaupimo principo taikymas apskaitoje

Ūkio subjekto finansinės ataskaitos (išskyrus informaciją apie pinigų srautus) turi būti sudaromos apskaitoje taikant kaupimo principą. Kai apskaitoje taikomas kaupimo principas, straipsniai pripažįstami turtu,

įsipareigojimais, nuosavybe, pajamomis ir sąnaudomis (finansinių ataskaitų elementais) tada, kai jie atitinka šių elementų apibrėžimus ir pripažinimo kriterijus, nurodytus pagrinduose.

Pateikimo pastovumas

Finansinių ataskaitų straipsnių pateikimas ir pripažinimas turi išlikti nepakitęs per visus ataskaitinius laikotarpius, išskyrus šiuos atvejus: a) kai po reikšmingo ūkio subjekto veiklos pobūdžio pasikeitimo ar jo finansinių ataskaitų peržiūrėjimo yra akivaizdu, kad kitoks pateikimas ar pripažinimas būtų tinkamesnis, atsižvelgiant į 8-ajameTAS nustatytus apskaitos politikos pasirinkimo ir taikymo kriterijus; arba b) kai standarte arba aiškinime reikalaujama, kad būtų pakeista pateikimo tvarka. Reikšmingas įsigijimas, perleidimas ar finansinių ataskaitų pateikimo peržiūrėjimas gali sudaryti prielaidą manyti, kad finansines ataskaitas reikėtų pateikti kitaip. Įmonė keičia finansinių ataskaitų pateikimo tvarką tik tada, jeigu pakeistoji tvarka teikia patikimą ir svarbesnę informaciją finansinių ataskaitų vartotojams, o pakoreguota pateikimo struktūra gali būti naudojama ir toliau, kad nenukentėtų palyginimo galimybė.

Reikšmingumas ir sujungimas

Finansinėse ataskaitose kiekviena reikšminga panašių straipsnių grupė turi būti pateikiama atskirai. Nepanašaus pobūdžio arba paskirties straipsniai turi būti pateikiami atskirai, išskyrus tuos atvejus, kai jie yra nereikšmingi. Finansinės ataskaitos sudaromos apdorojus daug sandorių ar kitų įvykių, kurie pagal jų pobūdį ar paskirtį sujungiami į grupes. Galutinis sujungimo ir grupavimo etapas – glaustų ir sugrupuotų duomenų, sudarančių Finansinės būklės ataskaitos, bendrųjų pajamų ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos ir aiškinamojo rašto straipsnių eilutes, pateikimas. Jeigu straipsnio eilutė, būdama atskira, nėra reikšminga, šiose ataskaitose ar aiškinamajame rašte ji sujungiama su kitais straipsniais. Tačiau straipsnis, kuris nėra pakankamai reikšmingas, kad būtų privalu jį minėtose ataskaitose pateikti atskirai, gali būti pakankamai reikšmingas, kad būtų atskirai pateiktas aiškinamajame rašte. Reikšmingumo sampratos taikymas reiškia, kad nebūtina taikyti konkretaus standarto ar aiškinimo informacijos pateikimo reikalavimo, jeigu tokia informacija yra nereikšminga.

Užskaita

Turtas ir įsipareigojimai ar pajamos ir sąnaudos neturi būti tarpusavyje užskaitomi, išskyrus tą atvejį, jeigu to reikalaujama (arba tai leidžiama) standarte ar aiškinime. Svarbu, kad turtas ir įsipareigojimai, taip pat pajamos ir sąnaudos būtų pateikiama atskirai. Tarpusavio užskaita Bendrųjų pajamų ataskaitoje ar Finansinės būklės ataskaitoje sumažina vartotojų galimybes tiek suprasti įvykusius sandorius, kitus įvykius ir sąlygas, tiek įvertinti būsimuosius šio ūkio subjekto pinigų srautus, išskyrus tą atvejį, kai užskaita perteikia sandorio ar kito įvykio esmę.

Pajamos reikalaujama, kad būtų vertinamos gauto ar gautino apmokėjimo tikrąja verte, atsižvelgiant į bet kokių prekybos nuolaidų ir panašių lengvatų, taikomų šiam ūkio subjektui, sumas. Savo įprastinės veiklos metu Įmonė sudaro ir tokius sandorius, kurie nekuria pajamų, bet yra tvirtai susieti su pagrindine pajamas kuriančia veikla. Gauti sandorių rezultatai, iš pajamų atėmus to paties sandorio atitinkamas sąnaudas, pateikiami tada, kai toks pateikimas atspindi sandorio ar kito įvykio esmę.

Ilgalaikio turto, įskaitant investicijas ir veikloje naudojamą turtą, perleidimo pelnas ar nuostoliai pateikiami iš perleidimo įplaukų atėmus turto balansinę vertę ir susijusias pardavimo sąnaudas.

Be to, pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl grupės panašių sandorių, pateikiami kaip grynasis pelnas ar grynieji nuostoliai, pavyzdžiui, užsienio valiutos keitimo pelnas ar nuostoliai, dėl parduoti laikomų finansinių priemonių atsirandantis pelnas ar nuostoliai. Tačiau toks pelnas ar nuostoliai pateikiami atskirai, jeigu jie yra reikšmingi.

Lyginamoji informacija

Turi būti atskleidžiama lyginamoji informacija apie visas praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų sumas, išskyrus tą atvejį, kai pagal standartą ar aiškinimą leidžiama (ar reikalaujama) kitaip. Lyginamoji informacija turi būti pateikiama duomenimis ir aprašomąja informacija, kuri svarbi dabartinio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų supratimui.

Apskaitos politikos pakeitimai

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Xxxxxxxx nuosekliai taikė apskaitos politiką, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

Tikėtina, kad nė viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Įmonės finansinėms ataskaitoms. Įsigalioję nauji standartai ir standartų išaiškinimai:

3-ojo TFAS ,,Verslo junginiai" pakeitimai - Verslo apibrėžimas (skirti verslo junginiams, kurių įsigijimo data yra

taikoma pirmajam metiniam laikotarpiui, prasidedančiam 2020 m. sausio 1d. ar vėliau ir turto įsigijimams, kurie įvyksta šio laikotarpio pradžioje ar vėliau),

1-ojo TAS ,,Finansinių ataskaitų pateikimas" pakeitimai ir 8-ojo TAS ,,Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos" - Medžiagos apibrėžimas (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau), ir TFAS standartų koncepcinės finansinės atskaitomybės tvarkos pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau), kuriose patobulinta reikšmingumo sąvoka.

9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės: Atskleidimas“ pakeitimai pakeitė kai kuriuos specifinius apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, kad būtų sumažintas galimas neapibrėžtumo, kurį sukelia tarpbankinė siūloma palūkanų normų reforma, poveikis. Be to, pakeitimais reikalaujama, kad ūkio subjektai pateiktų papildomos informacijos apie savo apsidraudimo santykius, kuriuos tiesiogiai veikia šie neapibrėžtumai,

6-ojo TFAS „Nuomos“ pakeitimai suteikia praktinį tikslą, leidžiantį nuomininkams atsiskaityti už nuomos nuolaidas, atsirandančias dėl tiesioginės COVID - 19 pandemijos pasekmių, ir atitinka nurodytas sąlygas, tarsi tai nebūtų nuomos pakeitimai. Pakeitimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. Birželio 1d. arba vėliau.

9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos sprendė palūkanų normų lyginamojo indekso reforma, kuri taikoma apsidraudimo sandoriams, kuriems daro įtaką neapibrėžtumai, susiję su palūkanų norma.

Nauji standartai ir esamų pakeitimai:

Šie standartai ir pakeitimai įsigalios metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau.

17-asis TFAS - Xxxxxxxx xxxxxxxx. Nustato išduotų draudimo sutarčių pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo principus. Taip pat reikalaujama, kad panašūs principai būtų taikomi turimoms perdraudimo sutartims ir investicinėms sutartims, išduodamoms savo nuožiūra. 17-asis TFAS galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau.

1-ojo TAS „Įsipareigojimų klasifikavimas kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai“ pakeitimai. patikslina reikalavimus įsipareigojimams pateikti finansinės būklės ataskaitoje kaip trumpalaikius ar ilgalaikius. Taip pat paaiškinta įsipareigojimo atsiskaitymo prasmė. Pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau.

16 TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ pakeitimai. Reikalauja, kad ūkio subjektas pripažintų pardavimo pajamas, gautas pardavus gaminamus daiktus, ruošiant ilgalaikį materialųjį turtą numatomam naudojimui, ir susijusias sąnaudas pelne arba nuostoliuose, užuot atėmus gautas sumas iš turto savikainos. Pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau.

3 TFAS pakeitimai. Pakeitimais atnaujinama nuoroda į Finansinės atskaitomybės koncepcinę sistemą, nekeičiant verslo jungimų apskaitos reikalavimų. Pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau.

37-ojo TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ pakeitimai nurodo išlaidas, kurias ūkio subjektas įtraukia vertindamas, ar sutartis bus nuostolinga. Pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau.

2018–2020 m. TFAS standartų metiniai patobulinimai:

1-asis TFAS, skirtas supaprastinti dukterinės įmonės, kuri tampa pirmą kartą po patronuojančios įmonės, taikymą 1-ajam TFAS vertinant kaupiamuosius perskaičiavimo skirtumus;

9-ajame TFAS paaiškinti mokesčius, kuriuos ūkio subjektas įtraukia vertindamas, ar naujo ar pakeisto finansinio įsipareigojimo sąlygos iš esmės skiriasi nuo pradinio finansinio įsipareigojimo sąlygų;

41 TAS panaikina reikalavimą neįtraukti pinigų srautų iš apmokestinimo nustatant tikrąją vertę, taip suderinant 41 TAS tikrosios vertės nustatymo reikalavimus su kitais apskaitos standartais.

Pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau.

10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pakeitimai - turto pardavimas ar indėlis tarp investuotojo ir jo asocijuotos ar bendros įmonės. Pakeitimai paaiškina investuotojo ir jo asocijuotų ar bendrų įmonių turto pardavimo ar įnašo apskaitos tvarką. Jei nepiniginis turtas yra verslas, investuotojas pripažins visą turto pardavimo ar įnašo pelną ar nuostolį. Kitu atveju pelnas ar nuostolis investuotojui pripažįstamas tik tiek, kiek jis atitinka kito investuotojo interesus asocijuotoje ar bendroje įmonėje. Pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau.

4-ojo TFAS, 7-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TFAS ir 39-ojo TAS pakeitimai - Palūkanų normos etalono reforma - 2 etapas. Dėl šių pakeitimų, be kitų dalykų, įmonė:

- neprivalės nutraukti finansinių priemonių balansinės vertės pripažinimo ar pakoreguoti ją pagal reformos reikalaujamus pokyčius, o atnaujins faktinę palūkanų normą, kad atspindėtų alternatyvios orientacinės palūkanų normos pasikeitimą;

- neprivalės nutraukti apsidraudimo apskaitos vien dėl to, kad ji atlieka reformai reikalingus pakeitimus, jei apsidraudimo sandoris atitinka kitus apsidraudimo apskaitos kriterijus; ir

- privalės atskleisti informaciją apie naują riziką, kylančią dėl reformos, ir kaip ji valdo perėjimą prie alternatyvių orientacinių palūkanų normų. Pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau.

Nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas įsigytas atskirai iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Xxxxxxxx gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas, yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką – 3-5 metus.

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos nematerialiuoju turtu, jei šios išlaidos nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per trijų metų laikotarpį. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą nematerialiojo turto naudojimo pobūdį.

Nematerialiojo turto vertės sumažėjimas yra vertinamas, kai yra požymių, kad turtas gali būti nuvertėjęs.

Nekilnojamas turtas, įranga, įrengimai

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai – tai ilgalaikis materialus turtas, kuris a) laikomas paslaugų gamybos ar paslaugų teikimo ar administraciniams tikslams; ir b) ketinamas naudoti ilgiau negu vieną ataskaitinį laikotarpį. Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų savikaina turi būti pripažįstama turtu tada ir tik tada, jeigu: a) tikėtina, kad Xxxxxxxx ateityje iš to turto gaus ekonominės naudos; ir b) turto savikaina gali būti patikimai įvertinta.

Pradinę Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius ir visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Patirtos remonto ir eksploatacijos išlaidos, kurios reikalingos tam, kad turtas veiktų, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Tais atvejais, kai galima aiškiai įrodyti, jog šių išlaidų dėka padidės ekonominė nauda iš šio turto panaudojimo ir (arba) pailgės jo numatytas ekonominio tarnavimo laikas, išlaidos yra kapitalizuojamos pridedant jas prie turto įsigijimo vertės.

Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai (komponentai). Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai patiriamos.

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai nurašomi juos pardavus, arba kai iš jų naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl turto pardavimo arba nurašymo (apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo pajamų ir balansinės turto vertės skirtumas), yra įtraukiami į tų metų Bendrųjų pajamų ataskaitą, kai turtas yra nurašomas.

Bendrovės pastatai ir statiniai yra apskaitomi perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, kitas turtas pripažįstamas savikainos metodu. Jei dėl perkainojimo padidėja pastatų ar statinių balansinė vertė, padidėjimo suma pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi, kaupiama nuosavybėje ir vadinama pelnu dėl perkainojimo. Padidėjimas dėl perkainojimo pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje tokia suma, kokios reikia atkurti to paties turto perkainotos vertės sumažėjimą, anksčiau pripažintą Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jeigu pastatų ir statinių balansinė vertė sumažėja, tada sumažėjimo suma pripažįstama pelnu ar nuostoliais, o ta dalis, kuri neviršija užfiksuotos to turto pelno dėl perkainojimo sumos, pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi. Pelno mokesčių poveikis atsirandantis dėl perkainojimo, pripažįstamas ir pateikiamas pagal 12 TAS „Pelno mokesčiai“. Vertės perskaičiavimo dažnumas priklauso nuo pastatų ir statinių tikrosios vertės pasikeitimų ir kai vertės pasikeitimai neryškūs, perkainojama tik kas trejus - penkerius metus. Bendrovės pastatai ir statiniai buvo indeksuoti iki 1996 metų, o 2012 balandžio 30 d. (papildyta - 2013 lapkričio 29 d.) atliktas nepriklausomų turto vertintojų vertinimas kurį atliko UAB Korporacija ,,Matininkai“. Po to iki ataskaitinių metų pabaigos nekilnojamojo turto ir statinių vertinimą kiekvienais metais atlikdavo Xxxxxxxxx vadovybės patvirtinta komisija.

Norėdami nustatyti ar nesumažėjo nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertė, taikomas 36 TAS „Turto vertės sumažėjimas“. Įvertinant, ar nėra turto vertės sumažėjimo, peržiūrimi išoriniai informacijos šaltiniai, technologinės naujovės, planai nutraukti ar kitaip paveikti veiklos apimtis, peržiūrimos vidaus ataskaitos ir skaičiuojamas turto atsiperkamumas. Turto vertė laikoma sumažėjusia, jeigu jo balansinė vertė viršija atsiperkamąją vertę.

Kitas Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Pastatai ir statiniai 25-50 metų

Mašinos ir kiti įrengimai 5-15 metų

Transporto priemonės 5-10 metų Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai 5-15 metų Kitas materialusis turtas 3-15 metų

Naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinės vertės yra kasmet peržiūrimos.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas nepradėtas naudoti.

Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

Bendrovė, mažiausiai kartą per metus, įvertina, ar yra požymių, kad ilgalaikio materialiojo turto apskaitinė vertė yra sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Xxxxxxxx atlieka turto vertės sumažėjimo testą. Pajamas generuojančios turto grupės atsiperkamoji vertė yra nustatoma remiantis naudojimo vertės apskaičiavimu, naudojant diskontuotų pinigų srautų modelį. Pinigų srautai yra apskaičiuojami naudojant ateinančių penkių metų bei nuolatinę vėlesnio periodo augimo prognozę, neįtraukiant veiklos pertvarkymo išlaidų, kurioms Bendrovė nėra įsipareigojusi, arba reikšmingų būsimų investicijų, kurios reikšmingai padidintų testuojamo pajamas generuojančio vieneto turto vertę.

Vadovaujantis atliktu ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo testu, 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ilgalaikiam materialiajam turtui vertės sumažėjimas nebuvo apskaitytas.

Vadovybė rėmėsi žemiau išvardintomis pagrindinėmis prielaidomis, sudarydama biudžetą bei ilgalaikį planą, ir atitinkamai atlikdama vertės sumažėjimo vertinimą 2020 m. gruodžio 31 d. :

 Vertės sumažėjimo vertinimo modelyje yra taikoma 7 proc. (2019 m. gruodžio 31 d. – 7 proc.) diskonto norma (prieš mokesčius), kuri yra artima bendrovės svertinių kapitalo kaštų (WACC) lygiui.

 Vėlesni nei 5 metų pinigų srautai 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. prognozuoti taikant nulio procentų kasmetinio grynojo pinigų srauto augimo koeficientą.

 Kapitalinių investicijų į vertinamą materialųjį ilgalaikį turtą dydis per 2021 – 2025 m. laikotarpį prognozuojama, kad sudarys iki 12 mln. eurų.

Vertės sumažėjimo vertinimas priklauso nuo modelyje naudojamų prielaidų. Žemiau yra pateikta pagrindinių prielaidų jautrumo analizė 2020 m. gruodžio 31 d.:

 Turto vertės sumažėjimas gali būti svarstomas, jei diskonto norma pakiltų virš 10% (esant 0 proc. grynojo pinigų srauto augimui po 2025 m.).

 Turto vertės sumažėjimas gali būti svarstomas, jei kasmetinis grynojo pinigų srauto augimas po 2025 m. būtų neigiamas -4,5% (esant diskonto normai 7%).

 Turto vertės sumažėjimas gali būti svarstomas, jei investicijos 2021-2025 m. viršytų 14 mln. eur (esant diskonto normai 7% ir 0 proc. grynojo pinigų srauto augimui po 2025 m.).

Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų vertės sumažėjimą. Grynoji realizacinė vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargų apskaitai taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

Finansinis turtas

Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ar pardavimai yra pripažįstami ir jų pripažinimas yra nutraukiamas pagal prekybos datą. Įprastinis turto pirkimas ar pardavimas yra finansinio turto pirkimas ar pardavimas pagal sutartį pristatant turtą per tam tikrą laiką, nustatytą pagal atitinkamos rinkos taisyklę ar susitarimą.

Xxxxxxxx sumos ir suteiktos paskolos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriais neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami Bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas, kai yra požymių, kad gautinų sumų vertė gali būti sumažėjusi, tada balansinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.

Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

– baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

– Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose, pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitos paruošimo tikslais, pinigai ir piniginiai ekvivalentai yra gryni pinigai kasoje ir sąskaitose bankuose, kitos trumpo periodo likvidžios investicijos, neviršijančios trijų mėnesių laikotarpio.

Nuosavas kapitalas

Įmonės nuosavam kapitalui priskiriama: apmokėta įstatinio kapitalo dalis, akcijų priedai, perkainavimo rezervas, privalomasis rezervas, kiti rezervai, nepaskirstytas pelnas (nuostolis).

Bendrovės akcinio kapitalo dydis yra lygus visų Bendrovės pasirašytų paprastųjų vardinių akcijų nominaliųjų verčių sumai.

Xxx Xxxxxxxx perkainoja ilgalaikį materialųjį turtą, turto padidėjimo suma registruojama turto ir nuosavo kapitalo straipsniuose. Nuosavo kapitalo dalyje ši suma registruojama perkainojimo rezervo (rezultatų) straipsnyje.

Jei perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas apskaitoje registruojamas dėl anksčiau perkainoto turto nuvertėjimo, perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas suma, kuria turtas nuvertėjo. Jei turto vertės sumažėjimo suma viršija to turto perkainojimo rezervo (rezultatų) sumą, apskaitoje registruojamas perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas ir nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo. Jei perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas apskaitoje registruojamas dėl perkainoto turto nurašymo, perleidimo ar kitokio perdavimo, tai perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas tik ta suma, kuri priskiriama konkrečiam turtui. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas (rezultatai), didinamas nepaskirstytas pelnas (mažinami nuostoliai). Nudėvint perkainotą turtą, apskaitoje registruojamas perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas. Šis rezervas (rezultatai) mažinamas suma, kuria dėl to turto perkainojimo padidėjo nusidėvėjimo sąnaudos. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas (rezultatai), didinamas nepaskirstytas pelnas (mažinami nuostoliai).

Bendrovėje privalomasis rezervas sudaromas iš grynojo pelno atskaitymų ir naudojamas nuostoliams dengti. Jei privalomo rezervo suma yra mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atskaitymai į privalomąjį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojo pelno arba tokie, kurie leistų pasiekti 1/10 įstatinio kapitalo. Panaudojus rezervą nuostoliams mažinti, apskaitoje registruojamas nuostolių ir privalomojo rezervo sumažėjimas.

Akcininkams priėmus sprendimą sudaryti rezervą ar sumažinti, apskaitoje registruojamas rezervo padidėjimas ar sumažėjimas, ta pačia suma mažinant arba didinant nepaskirstytąjį pelną.

Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) straipsnyje parodomas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas arba nepadengti nuostoliai.

Pelno paskirstymas Xxxxxxxxx apskaitoje registruojamas tada, kai savininkai priima sprendimą pelną paskirstyti,

t.y. akcininkų susirinkimo dieną, neatsižvelgiant į tai, kada jis buvo uždirbtas.

Xxxxxxxx 27 pastaboje pateikia kokybinę informaciją apie savo kapitalo valdymo tikslus, politiką ir procesus, įskaitant:

 kapitalo valdymo tikslų įgyvendinimo apibūdinimą;

 valdomo kapitalo kiekybinių duomenų santrauką;

 visus informacijos pasikeitimus lyginant su praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais;

 duomenis ar per ataskaitinį laikotarpį įvykdė visus jai taikomus išorinius kapitalo reikalavimus;

 Jeigu Įmonė neįvykdo tokių jai taikomų išorinio kapitalo reikalavimų, ji turi nurodyti tokio nevykdymo priežastis.

Vienos akcijos pelnas

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas, dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Bendrovė neturi finansinių priemonių, potencialiai konvertuojamų į paprastąsias akcijas, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas

Įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai, kurie yra ilgo termino ir nebus grąžinami per 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos yra ilgalaikiai įsipareigojimai. Paskolos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, atėmus sandorio išlaidas. Vėliau finansinis įsipareigojimas pripažįstamas amortizuota savikaina – suma, kuria finansinis įsipareigojimas buvo įvertintas pradinio pripažinimo metu, atėmus pagrindinės sumos grąžinimo mokėjimus, pridėjus ar atėmus sukauptą pradinės ir galutinės sumų skirtumo amortizaciją naudojant faktinių palūkanų normos metodą ir atėmus bet kokį skirtumą, susijusį su vertės sumažėjimu ar skolų neatgavimu.

Trumpalaikiai įsipareigojimai tokie, kaip skolos tiekėjams ar kiti sukaupimai darbuotojams ir kiti įsipareigojimai, yra skirti normaliai Bendrovės veiklai vystyti. Tokie veiklos įsipareigojimai yra klasifikuojami kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jei bus įvykdyti per 12 mėnesių nuo finansinės atskaitomybės sudarymo dienos.

Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos tą laikotarpį, per kurį jos patiriamos, sąnaudomis išskyrus jei jos kapitalizuojamos kaip turto savikainos dalis. Tos skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, turi būti kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Kapitalizuoti tinkama skolinimosi išlaidų dalis turi būti nustatoma pagal 23 TAS „Skolinimosi išlaidos“.

Nuomos apskaita

Xxx Xxxxxxxx yra finansinės nuomos gavėjas ir su turto nuosavybe yra perduodama iš esmės visa rizika ir nauda, lizinguojamas turtas pradžioje yra apskaitomas kaip ilgalaikis turtas kaina, kuri yra mažesnė negu tikroji rinkos kaina arba jei mažesnė - dabartinei minimalių įmokų pagal nuomos sutartį vertei. Minimalios įmokos pagal nuomos sutartį turi būti pateikiamos atitinkamai kaip finansavimo mokesčiai ir likusios įsipareigojimo dalies sumažinimas. Finansavimo mokesčiai turi būti paskirstomi per nuomos laikotarpius taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą kiekvieno laikotarpio likučiams. Neapibrėžtieji nuomos mokesčiai turi būti laikomi sąnaudomis jų atsiradimo laikotarpį. Išnuomoto turto nudėvimoji suma yra sistemingai, atitinkamai nuomininko nuosavam nudėvimam turtui taikomą nusidėvėjimo apskaitos politiką, paskirstoma numatomo nuomos laikotarpio kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui. Jeigu yra pagrįstai žinoma, kad nuomininkas iki nuomos laikotarpio pabaigos perims nuosavybės teisę, tuomet numatomas naudojimo laikas yra visas šio turto naudingo tarnavimo laikas, priešingu atveju turtas nudėvimas ir apskaitomas per nuomos laikotarpį ar jo naudingo tarnavimo laiką (trumpesnį iš jų).

Bendrovė kaip nuomininkas

Politika, kurios laikomasi nuo 2019 m. sausio 1 d.

Sutarties pradžioje Xxxxxxxx vertina, ar sutartis yra nuoma. Tai reiškia, kad vertinama, ar pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį.

Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Bendrovė taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Bendrovė pripažįsta nuomos įsipareigojimą mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis nuomojamu turtu.

Naudojimo teise valdomas turtas

Pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti) Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą. Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo. Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis. Naudojimo teise valdomam turtui yra nustatyti tokie patys naudingo tarnavimo metodai ir laikotarpiai, kurie taikomi Bendrovės ilgalaikiam materialiajam turtui.

Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Bendrovei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku.

Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo.

Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Bendrovės sulaukus pensijinio amžiaus, turi būti išmokama vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka.

Išmokų darbuotojams einamųjų metų savikaina, anksčiau suteiktų paslaugų savikaina ir dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai Bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto.

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas vadovaujantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos datą.

Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami sąnaudose.

Atidėjiniai

Atidėjiniai yra pripažįstami, kai Xxxxxxxx turi dabartinį teisėtą ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl praeities įvykių, ir tikėtina, kad privalės padengti įsipareigojimą, ir kai patikimas sumos vertinimas gali būti atliktas. Bendrovė gali tikėtis, kad bus kompensuotos kai kurios ar visos atidėjiniui padengti reikalingos išlaidos, tokiu atveju bus tokia gautina kompensacija apskaitoma kaip atskiras turtas. Su atidėjiniu susijusios sąnaudos Bendrųjų pajamų ataskaitoje gali būti pateikiamos atėmus sumą, kuri, tikėtina, bus kompensuota.

Pelno mokestis

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtas pelno mokestis apskaitomas įsipareigojimų metodu, atsižvelgiant į būsimus mokesčių tikslais atsirandančius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriuo bus realizuojamas turtas ar padengimas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti finansinės būklės ataskaitos dieną.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Xxxxxxxxx vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Xxxxxxxx gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš paslaugų pardavimo pripažįstamos suteikus paslaugas ir perdavus riziką bei paslaugų teikiamą naudą.

Bendrovė parduoda skaitmeninės televizijos transliavimo paslaugas, radijo signalo transliavimo paslaugas, įrangos talpinimo ir kitas paslaugas, o iki 2021-01-01 bendrovė teikė ir bevielio interneto, išmaniosios televizijos (IPTV) ir kitas per bevieles technologijas susijusias paslaugas. Bendrovė pripažįsta paslaugų pardavimo pajamas kiekvieno mėnesio pabaigoje po paslaugų suteikimo.

Palūkanų pajamos yra apskaitomos kaupimo principu (naudojant efektyviąją palūkanų normą).

Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

Veiklos sąnaudos parodo per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias su tipine Bendrovės veikla. Visas veiklos sąnaudas Įmonė priskiria bendrosioms administravimo sąnaudoms. Bendrosios ir administracinės sąnaudos – tai ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su įmonės tipine veikla, sudarančia sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Xxxxxxxxxx ir administracinės sąnaudos pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada jos buvo patirtos.

Finansinės rizikos valdymo politika

Kredito rizika

Bendrovės kredito rizika daugiausia yra susijusi su prekybos gautinomis sumomis. Finansinės būklės ataskaitoje gautinos sumos yra pateiktos atėmus abejotinas gautinas sumas, kurias įvertina Įmonės vadovybė remdamasi ankstesne patirtimi ir dabartine ekonomine aplinka.

Bendrovė neturi reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp daugelio pirkėjų.

Palūkanų normos rizika

Bendrovė neturėjo jokių finansinių instrumentų, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą. Kai paaiškėja, kad Xxxxxxxx neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Bendrovė naudoja tikėtinų nuostolių normų (TNN) matricą apskaičiuoti prekybos gautinų sumų tikėtinus kredito nuostolius (TKN). Tikėtinų kredito nuostolių normos paremtos klientų pradelsimo istorija, kurie yra sugrupuoti pagal homogeniškumą (pagal kliento tipą).

TNN matrica yra paremta Bendrovės istorine informacija apie klientų įsipareigojimų nevykdymą. Bendrovė patikslina matricos reikšmes, kad jos apimtų prognozuojamą ateities informaciją. Pavyzdžiui, jei kitų metų ekonomika pagal ateities prognozes ( BVP ir nedarbo lygis) tikėtina prastės/lėtės, kas gali padidinti įsipareigojimų nevykdymo išaugimą, istorinės tikėtinų nuostolių normos yra koreguojamos, kad atspindėtų ateities prognozes. Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį istorinės kredito nuostolių normos bei ateities prognozės yra peržiūrimos.

Istorinių tikėtinų kredito nuostolių normų, ateities ekonomikos ir TKN vertinimas bei koreliacija tarp jų yra reikšmingas apskaitinis sprendimas bei įvertis. TKN suma yra jautri ateities ekonomikos prognozėms bei kitų aplinkybių pasikeitimams. Bendrovės klientų pradelsimo istorija ir ateities ekonomikos prognozė gali neatspindėti klientų tikrojo įsipareigojimų nevykdymo ateityje.

Paprastai prekybos gautinos sumos yra nurašomos, kai yra pradelstos daugiau nei vienerius metus ir kai išieškojimas yra negalimas. Informacija apie Bendrovės prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimą yra atskleista 6 aiškinamojo rašto pastaboje.

Maksimali kredito rizikos pozicija finansinių ataskaitų datai yra viso finansinio turto balansinė vertė atskleista 27 aiškinamojo rašto pastaboje. Bendrovė nėra gavusi turto įkeitimų iš klientų kaip užtikrinimo priemonės skirtos kredito rizikos sumažinimui.

Vertinant prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimą, individualios fizinių (FA) ir juridinių (JA) klientų skolos yra sugrupuojamos pagal pradelsimo laikotarpį. Žemiau pateiktos tikėtinų kredito nuostolių normos naudojamos TKN apskaičiavimui 2019 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d.

	Nepradelstas mokėjimas	Mažiau nei 1 mėnuo	Nuo 1 mėn. iki 2 mėn.	Nuo 2 mėn. iki 3 mėn.	Nuo 3 mėn. iki 12 mėn.	Virš 12 mėn.
Stambus verslas					10 %	100 %
Kiti verslo klientai	1 %	3 %	4 %	5 %	10 %	100 %
Fiziniai už paslaugas	2 %	4 %	5 %	6 %	20 %	100 %
Fiziniai už prekes	5 %	20 %	30 %	50 %	70 %	100 %

Bendrovėje, atskiriems klientams, atskiru Bendrovės vadovybės sprendimu, gali būti taikomas individualus skolų vertės sumažėjimo vertinimas. 2019 m. ir 2020 m. individualus vertės sumažėjimo vertinimas nebuvo taikomas.

Kitas turtas

Kito turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto balansinė vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas Bendrųjų pajamų ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Turto vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas ta suma, kuria apskaitinė turto vertė viršija vertę, kurią tikimasi atgauti. Atgautinoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertė.

Vertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir turtui būdingas rizikas, kurios nebuvo vertintos skaičiuojant pinigų srautus. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus sukuriančius vienetus).

Bendrovė kasmet atlieka turto vertės sumažėjimo testą remiantis pinigų srautų prognoze, patvirtinta valdybos Verslo plane ir taikant 7% diskonto normą. Testo rezultatai turto vertės sumažėjimo 2020 ir 2019 metais neparodė.

Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės nustatymą, nusidėvėjimą, ilgalaikio materialiojo turto ir gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimus, ilgalaikes išmokas darbuotojams, pajamų pripažinimo įvertinimą. Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai bus nustatytas.

Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra įvardijami aiškinamajame rašte, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Įvykiai po balanso datos

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai) finansinėse atskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, jeigu tai yra reikšminga.

Susiję šalys

Šalys vadinamos susijusiomis, jei viena iš šalių gali kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir kitus sprendimus. Susijusiomis su Bendrove šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per tarpininką kontroliuoja Įmonę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi. Susijusių šalių sandoris – atlygintinas ar neatlygintinas turto ir įsipareigojimų perleidimas arba paslaugų teikimas tarp susijusių šalių.

PASTABOS PRIE FINANSINIŲ ATASKAITŲ

1. Nematerialus turtas

Patentai,

Programinė

Kitas

	licencijos	įranga	turtas
Įsigijimo vertė:
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	316	740	2	1 058
Įsigijimai	90	422	---	512
Nurašymai	(2)	(6)	---	(8)
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	404	1.156	2	1.562
Amortizacija:
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	204	664	1	869
Amortizacija per laikotarpį	64	85	1	150
Nurašymai	(2)	(6)	---	(8)
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	266	743	2	1.011
2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	138	413	---	551

Iš Viso

Dalis Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2020 m. gruodžio 31 d. lygi 781 tūkst. eurų, buvo visiškai amortizuota (2019 m. gruodžio 31 d. – 419 tūkst. eurų), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2. Ilgalaikis materialus turtas

	statiniai			įrenginiai
12	21.092	41.700	729	8.144	171	71.848
--	244	1.851	--	861	1.034	3.990
--	(91)	(2.728)	(46)	(736)	--	(3.601)
--	18	14	--	--	(32)	--
12	21.263	40.837	683	8.269	1.173	72.237
--	5.527	5	--	39	--	5.571
--	446	--	--	--	--	446
--	(207)	--	--	--	--	(207)
--	5.766	5	--	39	--	5.810
--	14.972	27.923	409	5.676	--	48.980
--	590	3.074	66	1.281	--	5.011
--	(244)	(2.685)	(46)	(593)	--	(3.568)
--	15.318	28.312	429	6.364	--	50.423
--	901	7	--	7	-	915
--	--	--	--	--	--	--
--	--	--	--	--	--	--
--	--	--	--	--	--	--
--	901	7	--	7	-	915
12	10.810	12.523	254	1.937	1.173	26.709

Įsigijimo vertė: Že- mė

Pastatai

ir

Mašinos ir įrengimai

Transporto priemonės

Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir

Nebaigta statyba

Iš viso

2019 m. gruodžio 31 d. likutis

Įsigijimai

Perleistas ir nurašytas Perklasifikavimai

2020 m. gruodžio 31 d. likutis

Perkainojimas:

2019 m. gruodžio 31 d. likutis

Įsigijimai

Perleistas ir nurašytas

2020 m. gruodžio 31 d. likutis

Sukauptas nusidėvėjimas: 2019 m. gruodžio 31 d. likutis Nusidėvėjimas per laikotarpį Perleistas ir nurašytas turtas 2020 m. gruodžio 31 likutis

Vertės sumažėjimas:

2019 m. gruodžio 31 d. likutis Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per laikotarpį Vertės sumažėjimo atstatymas Perleistas ar nurašytas

2020 m. gruodžio 31 likutis

2020 m. gruodžio 31 likutinė vertė

Bendrovės vadovybės patvirtinta pastatų ir statinių vertinimo komisija 2019 m. ir 2020 m. peržiūrėjo ir remiantis turima informacija įvertino pastatų ir statinių tikrąją vertę ataskaitų sudarymo dienai. Komisijos vertinimu, 2020

m. gruodžio 31 d. Bendrovės statinių ir pastatų tikroji vertė yra 399 tūkst. eur didesnė nei apskaitinė vertė. (2019

m. gruodžio 31 d. pastatų tikroji vertė buvo artima apskaitinei vertei). Vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant pastatų ir statinių plotą, eksploatacijos pradžią, būklę, buvimo vietas ir turimą informaciją apie rinkos kainas.

Xxxxx Xxxxxxxxx ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2020 m. gruodžio 31 d. lygi 21.700 tūkst. eurų, buvo visiškai nudėvėta (2019 m. gruodžio 31 d. – 22.803 tūkst. eurų), tačiau vis dar naudojama veikloje.

Bendrovės ilgalaikio materialiojo ir nematerialaus turto nusidėvėjimas per 2020 m. sudaro 5 161 tūkst. eurų (5 107 tūkst. eurų 2019 m.). Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje nusidėvėjimas ir amortizacija yra įtraukti į veikos sąnaudų straipsnį.

2020m. gruodžio 31d. Bendrovė įkeisto turto neturi. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo įkeitusi ilgalaikį materialų turtą, kurio balansinė vertė 81 tūkst. eurų, įkeistos lizingu nupirktos mašinos, įkeitimas lizingo davėjui.

3. Teisė į nuomą

Teisė į nuomą

Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31d. ---

Įsigijimai 1.163

Perleidimai ir nurašymai ---

Perklasifikavimai ---

Vertės mažinimas ---

Nusidėvėjimas ir amortizacija (31)

Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. 1.132

Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31d. 1.132

Įsigijimai 53

Perleidimai ir nurašymai ---

Perklasifikavimai ---

Vertės mažinimas

Nusidėvėjimas ir amortizacija (31)

Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. 1.154

Teisės į nuomą amortizacijos sąnaudos apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje 2020 m. sudarė 31 tūkst. eurų (2019 m. 31 tūkst. eurų).

Bendrovė yra sudariusi 43 žemės nuomos sutartis su valstybe, kurių bendras plotas 159,6 ha. Sutartys yra ilgalaikės: trijų sutarčių pabaigos laikotarpis yra 2021-2024 metai, kitų sutarčių nuomos pabaiga nuo 2029 iki 2105 metų. 2020 metais sudaryta viena žemės nuomos sutartis, todėl padidėjo šios turto klasės balansinė vertė. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, bendrovė turi teisę ir kreipsis ne aukciono tvarka išsinuomoti žemę statiniams eksploatuoti tolesniam naudojimui. Vadovybes vertinimu yra didelė tikimybė, kad sutartys bus pratęstos.

4. Kitas sutarčių turtas

Kitą ilgalaikį turtą sudaro sutarčių su klientais turtas, kuris suformuotas įgyvendinant TFAS 15 „Pajamos iš sutarčių su klientais“ reikalavimus dėl pajamų pripažinimo ir atvaizdavimo. Per 2020 m. kitas sutarčių turtas sumažėjo 16 tūkst. Eurų (2019 m. – 47 tūkst. EUR).

5. Atsargos

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	279	409
Prekės, skirtos perparduoti	112	72
Įranga, skirta nuomai	326	484
Ilgalaikis materialus turtas, skirtas parduoti	1	4
Atimti: vertės sumažėjimas	(118)	(165)
Iš viso	600	804

Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo vertė (savikaina) 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 718 tūkst. eurų (969 tūkst. eurų 2019 m. gruodžio 31 d.). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas yra įtrauktas į veiklos sąnaudas Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

6. Iš pirkėjų gautinos sumos

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Iš klientų gautinos sumos, įsigijimo savikaina	3.718	3.842
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(864)	(796)
Iš viso	2.854	3.046

Gautinų sumų analizė pagal pradelsimo laikotarpius

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo

          terminas jau praėjęs      

Iš

mokėjimo

terminas nėra

mažiau

nei 30

30 –

60

60 –

90

90-365

dienų

daugiau

nei 1 metai

viso

          praėjęs    dienų    dienų   dienų              

2019 m. gruodžio 31 d.	2.441	346	97	45	253	660	3.842
2020 m. gruodžio 31 d.	2.448	236	80	21	245	688	3.718

Bendrovės vertinimu gautinų sumų tikrosios vertės yra lygios jų apskaitinei vertei. Nuvertėjimas apskaičiuotas remiantis vadovybės nustatytomis vertės sumažėjimo normomis. Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo vertinimo metodų ar reikšmingų prielaidų pakeitimų.

Gautinų sumų vertės sumažėjimo suma 2020 m. gruodžio 31 d. 864 tūkst. Eur susidaro iš: pradelstų pirkėjų skolų, kurių mokėjimo terminas daugiau nei 12 mėnesių 688 tūkst. Eur ir 176 tūkst. Eur pirkėjų skoloms kurių pradelsimo terminas iki 12 mėn. Gautinų sumų vertės sumažėjimo suma 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 796 tūkst. Eur ir susidarė iš: pradelstų pirkėjų skolų, kurių mokėjimo terminas daugiau nei 12 mėnesių 660 tūkst. Eur ir 136 tūkst. Eur pirkėjų skoloms, kurių pradelsimo terminas yra iki 12 mėn.

Gautinų sumų, kurių nebesitikima atgauti ir kurioms buvo padaryti 100% atidėjimai, nurašymai per 2020 m. buvo 184 tūkst. Eur (2019 m. 381 tūkst. Eur ).

7. Kitos gautinos sumos

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Kitos gautinos sumos	49	1
Gautinas PVM	109	---

Gautinos mokesčių sumos  ---              ---

Iš viso 158 1

8. Išankstiniai apmokėjimai

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Išankstiniai apmokėjimai už prekes ir paslaugas	63	46
Būsimųjų laikotarpių sąnaudos	464	193
Iš viso	527	239

Būsimų laikotarpių sąnaudų sumos padidėjimą lėmė kaupiamos sąnaudos susijusios su Mezon verslo pardavimo sandoriu (30 pastaba).

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Pinigai banke	23.072	7.737
Pinigai kasoje	3	7

Pinigai kelyje  14              33

Iš viso 23.089 7.777

Pinigų likučio padidėjimas 2020 m. gruodžio 31d. yra susijęs su gautu išankstiniu apmokėjimu už Verslo pardavimą (17, 30 pastabos).

10. Įstatinis kapitalas

Bendrovės įstatinis kapitalas 2020 m. ir 2019 m. nebuvo keičiamas.

11. Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Nustatytą dydį viršijanti privalomojo rezervo dalis gali būti perskirstyta skirstant Bendrovės pelną. Privalomasis rezervas naudojamas tik Bendrovės nuostoliams dengti. Padengus nuostolius, privalomojo rezervo dydis turi būti atkuriamas, laikantis šioje dalyje nustatytos tvarkos.

12. Perkainavimo rezervas

Perkainavimo rezervas susidaro iš perkainuotų pastatų ir statinių likutinių verčių įvertinus jų nusidėvėjimą per laikotarpį. Nuo perkainuotos vertės paskaičiuotas atidėto pelno mokesčio įsipareigojimas, kuris apskaitomas prie įsipareigojimų.

2020 m. 2019 m.

gruodžio 31 d.     gruodžio 31 d.

Pastatai	1.805	1.518
Stiebai ir bokštai	2.165	2.353

Atidėto pelno mokesčio įsipareigojimas, tenkantis perkainotam turtui

(529) (581)

Iš viso 3.441 3.290

13. Kiti rezervai

Kiti rezervai sudaromi įstatuose nustatyta tvarka iš Bendrovės paskirstytinojo pelno, naudojami Bendrovės įstatuose nustatytiems tikslams ir naikinami Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.

14. Nuomos įsipareigojimai

Bendra būsimų minimalių nuomos mokėjimų suma pagal neatšaukiamas nuomos sutartis padidėjo 2020 metais, dėl sudarytos naujos žemės nuomos sutarties.

Bendra būsimų minimalių nuomos mokėjimų pagal neatšaukiamas nuomos sutartis sumą sudaro:

2020 m. gruodžio 31 d. 2019 m. gruodžio 31 d.

Per 1 metus	24	23
Po 1 metų iki 2 metų	24	22
Po 2 metų iki 3 metų	20	18
Po 3 metų iki 4 metų	20	18
Po 5 metų	1.095	1.069
Iš viso ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	1.159	1.127
Iš viso nuomos įsipareigojimai	1.183	1.150

15. Ilgalaikiai įsipareigojimai

Ilgalaikių paskolų Bendrovė neturi. Kitus ilgalaikis įsipareigojimus sudaro apskaityti atidėjimai, susiję su 2015 metais parduotu ilgalaikiu turtu. Dėl nepasibaigusio teisminio ginčo Xxxxxxxx suformavo atidėjinį galimai išmokai. Per 2019 ir 2020 metus įsipareigojimų suma didėjo, dėl kaupiamų palūkanų nuo įsipareigojimų sumos. Bendrovės vadovybės vertinimu suformuotas atidėjinys padengia riziką dėl galimų nuostolių, kurie galėtų susidaryti, jei būtų priimtas teismo sprendimas, nepalankus Bendrovei. Vadovybė nesitiki, kad ginčas baigsis 2021 m., bet atidėjinys galimų nuostolių padengimui nėra diskontuotas. Papildoma informacija yra pateikiama Aiškinamojo rašto 32-oje pastaboje.

Ilgalaikiai įsipareigojimai darbuotojams yra susiję su 2 mėnesio atlyginimų dydžio išmokų išeinantiems į pensiją fondo suformavimu.

2020 m. 2019 m.

gruodžio 31 d.     gruodžio 31 d.

Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 4.525 4.380

Sukaupti pensijiniai įsipareigojimai  55             36

Iš viso 4.580 4.416

16. Lizingo (Finansinės nuomos) įsipareigojimai

Bendrovė 2020 m. II ketvirtį išpirko finansinės nuomos būdu įsigytus automobilius ir 2020m. gruodžio 31d. finansinės nuomos įsipareigojimų neturi.

	2020 m. gruodžio	2019 m. gruodžio
	31 d.	31 d.
Per vienerius metus	---	11
Nuo vienerių iki penkerių metų	---	---
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	---	11
Finansinės nuomos įsipareigojimai su palūkanomis	---	11

17. Gauti išankstiniai apmokėjimai

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Gauti išankstiniai apmokėjimai už paslaugas	138	136
Gauti išankstiniai apmokėjimai už verslo pardavimą	14.937	---
Iš viso	15.075	136

Gauti išankstiniai apmokėjimai už verslo pardavimą 2020 m. gruodžio 31d. sudaro Bendrovės įplaukos už verslo, teikto su Mezon prekiniu ženklu, pardavimą (30 pastaba). Sandoris buvo užbaigtas 2020 m. gruodžio 30 d. gavus sutartyje numatytą apmokėjimą, o verslas perleistas pirkėjui 2021 m. sausio 1 d.

18. Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis	---	51
Sukauptas atostogų rezervas	144	144
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai (Sodra, GPM, sukaupimai premijoms)	548	455
Pelno mokesčio įsipareigojimai	2	1
Sukauptos veiklos sąnaudos	313	260
Būsimų laikotarpių pajamos	---	86
Iš viso	1.007	997

19. Pardavimų pajamos

2020 m. 2019 m.

Sausis – gruodis

Duomenų perdavimo paslaugos	11.916	11.373
Televizijos, radijo ir prieigos paslaugos	7.065	7.199
Kitos pagrindinės veiklos paslaugos	1.515	2.147
Iš viso	20.496	20.719

Į Kitas pagrindinės veiklos pajamas yra įtrauktos Vilniaus TV bokšto ekskursijų biuro ir kavinės - baro Paukščių takas pajamos. Šios veiklos pajamos 2020 m. sumažėjo 41% dėl karantino ir įvestų apribojimų restoranų ir muziejų veiklai.

Bendrovės vadovybė nagrinėja paslaugų rezultatus vertindama pardavimų kiekius bei pajamas, kurių informacija yra pateikiama šioje pastaboje. Pelningumo rodikliai (EBITDA, veiklos pelnas ir grynasis pelnas) yra vertinami visos bendrovės lygiu. Todėl detaliau segmentų informacija Aiškinamajame rašte nėra atskleista.

Bendrovės visos paslaugos 2020 ir 2019 metais yra suteiktos Lietuvoje.

20. Pardavimų savikaina ir veiklos sąnaudos

2020 m. 2019 m.

Sausis – gruodis

Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos		5.980	6.125
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija		5.192	5.138
Įrangos talpinimo paslaugos		1.749	1.706
Kitos sąnaudos		1.744	1.852
Elektros energijos sąnaudos		1.550	1.515
Telekomunikacinės sąnaudos ir kitos paslaugų sąnaudos		1.451	1.195
Prekių (paslaugų) savikaina		836	969
Techninė priežiūra, palaikymo sąnaudos		709	577
Reklamos sąnaudos		601	561
Ūkio priežiūros sąnaudos, komunalinės		272	306
Gautinų sumų vertės sumažėjimas		253	225
Mokesčių sąnaudos		141	134
Iš viso		20.478	20.303
21. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos
		2020 m.	2019 m.
		Sausis –	gruodis
Kitos veiklos pajamos
Pelnas iš ilgalaikio turto pardavimo		68	171
Metalo laužo pardavimas		1	1
Kitos veiklos pajamos		124	89
Iš viso		193	261
Kitos veiklos sąnaudos
Turto nurašymo nuostoliai		19	28
Kitos veiklos sąnaudos		1	2
Iš viso		20	30
22. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos
		2020 m.	2019 m.
		Sausis –	gruodis
Finansinės veiklos pajamos
Palūkanų pajamos		---	---
Pelnas iš valiutos kurso pasikeitimo		---	---
Netesybų pajamos		134	149
Iš viso		134	149
Finansinės veiklos sąnaudos
Palūkanos		11	18
Nuostoliai dėl valiutos kurso pasikeitimo		10	---
Sukauptos palūkanų sąnaudos*		145	145
Iš viso		166	163

*Apskaityti atidėjimai galimoms palūkanoms dėl turto pardavimo sandorio 2015 metų, pradėta kaupti nuo 2018

m. gegužės mėn. kai pirkėjas pateikė ieškinį/reikalavimą teismui (pastaba 32).

23. Pelno mokestis

2020 m.		2019 m.
	Sausis – gruodis
Pelno mokesčio sąnaudų (pajamų) komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	---	---
Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudų koregavimas	---	(1)
Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos	(50)	(25)

Pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje

(50) (26)

2020 m.		2019 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	Sausis – gruodis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo	40		36
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas	---		---
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	40		36
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Dėl perkainuoto ilgalaikio materialaus turto	548		581
Įrangai, dėl skirtingo nusidėvėjimo normatyvo mokestinėje ir	47		60
finansinėje apskaitoje
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	595	641
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	555	605

Apskaičiuotos pelno mokesčio sąnaudos, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų apskaičiuota taikant bazinį 15% tarifą, pateikiama žemiau:

2020 m. 2019 m.

Sausis – gruodis

Pelnas prieš apmokestinimą	159	651
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaičiuotos taikant 15 % tarifą	24	98
Neapmokestinamos pajamos (-) ir sąnaudos nemažinančios apmokestinamojo pelno (+)	519	725
Pelno mokesčio investicijų lengvata	(543)	(823)
Kita	(50)	(25)
Praeitų laikotarpių pelno mokesčio patikslinimas	---	(1)
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių)	(50)	(26)

ataskaitoje

Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. 2020 m. pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Remdamasi Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, kurios suteikia galimybę pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, investavus į naujas technologijas, Bendrovė 2020 m. paskaičiavo pelno mokesčio lengvatą, kurią pritaikius pelno mokesčiui, mokėtino pelno mokesčio 2020 metais suma lygi 0 Eur.

24. Vienai akcijai tenkantis pelnas

Paprastasis vienai akcijai tenkinantis pelnas apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostolį) iš per laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio.

Svertinis akcijų vidurkis 2020 metais sudarė 92,469 tūkst. vnt. (2019m. 92,469 tūkst. vnt.)

2020 m. 2019 m.

Sausis – gruodis

Grynasis pelnas	209	659
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis	92.468.808	92.468.808
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (Eur vienai akcijai)	0,002	0,007
25. Vienai akcijai tenkantys dividendai

Pelno paskirstymo projektas ir dividendai pateikiami akcininkui tvirtinimui remiantis LR vyriausybės nutarimu Nr.20 „Dėl dividendų už valstybės nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“ ir akcininko pelno įmokų“. Akcininko patvirtinti dividendai už 2019 metus sudarė 874 tūkst. Eur (už 2018

m. – 955 tūkst. Eur) ir buvo išmokėti valstybei 2020 metais (už 2018 m. išmokėti 2019 metais), kaip akcijų savininkei. Dividendai tenkantys vienai akcijai 2020m. sudarė 0,009 Eur (2019 m. 0,01 Eur).

26. Segmentų informacija

Bendrovė teikia telekomunikacijų ir restorano paslaugas Vilniaus TV bokšte. Telekomunikacijų tinklo infrastruktūra nėra atskirta pagal paslaugas ar paslaugų grupes, todėl tinklo sąnaudos yra bendros visoms telekomunikacijų paslaugoms. Restorano Paukščių takas rezultatai neatitinka TAS 8 standarto reikalavimų atskleidimui.

Bendrovės vadovybė nagrinėja paslaugų rezultatus vertindama pardavimų kiekius bei pajamas, kurių informacija yra pateikiama 15-oje pastaboje. Pelningumo rodikliai (EBITDA, veiklos pelnas ir grynasis pelnas) yra vertinami visos bendrovės lygiu. Todėl segmentų informacija Aiškinamajame rašte nėra atskleista.

27. Finansinis turtas ir įsipareigojimai, rizikos valdymas

Kredito rizika

Bendrovės stambių prekybos partnerių koncentracija yra pakankamai didelė. Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad parduodamos prekės ir paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir pardavimai neviršytų patvirtinto kredito rizikos limito.

Bendrovė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto balansinė vertė, įskaitant išvestines finansines priemones Finansinės būklės ataskaitoje, jeigu tokių yra. Todėl Xxxxxxxxx vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną.

Likvidumo rizika

Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamo kiekio kredito linijų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2020 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,55 ir 1,52 (4,82 ir 4,5 2019 m. gruodžio 31 d.).

Bendrovė nesudaro reikšmingų sandorių užsienio valiuta, todėl nepatiria reikšmingos užsienio valiutos rizikos.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, kuriems taikomas vertinimas tikrąja verte, yra gautinos sumos, mokėtinos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos.

Tikroji vertė - tai kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

Skolų tikroji vertė apskaičiuojama diskontuojant tikėtinas būsimąsias pinigines įplaukas pagal įvertintas palūkanų normas. Paskolų ir kito finansinio turto tikroji vertė apskaičiuojama naudojant rinkos palūkanų normą.

Bendrovės vertinimu 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinio turto ir įsipareigojimų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Veiklos tęstinumo rizikų valdymas

Bendrovėje parengta ir generalinio direktoriaus 2019-02-04 dienos įsakymu patvirtinta „AB Lietuvos radijo ir televizijos centro veiklos tęstinumo valdymo plano parengimo ir vykdymo tvarka“, kuri reglamentuoja bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimui reikalingus atlikti veiksmus, įpareigojimus ir atsakomybes. Veiklos tęstinumo valdymo plano parengimo ir įgyvendinimo tikslas – užtikrinti bendrovės veiklos vykdymą, apsaugoti darbuotojų, akcininkų, suinteresuotų grupių, vartotojų, klientų ir visuomenės interesus. Veiklos tęstinumui užtikrinti sukuriamos veiklos tęstinumo valdymo grupės, kurios turi užtikrinti veiklos tęstinumui kylančių grėsmių valdymą ir veiklų atkūrimo koordinavimą įvykus įvykiui, ir sudaromos pagal bendrovės vykdomų veiklų sritis. Grupių parengti veiklos tęstinumo užtikrinimo planai turi būti išbandomi esant esminiams bendrovės pokyčiams, bet ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Po plano išbandymo ir (ar) rizikos veiksnių įvertinimo prireikus planas atnaujinamas.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Xxxxxxxx atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir, kad Xxxxxxxx palaikytų reikšmingus kapitalo rodiklius siekiant užtikrinti veiklą („kapitalas“ pagal TAS 1 sampratą atitinka nuosavą kapitalą, pateiktą finansinėse ataskaitose).

Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. 2020 m. gruodžio 31d. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų. Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykio koeficientą. Kapitalą sudaro Bendrovės akcinis kapitalas, rezervai ir nepaskirstytasis pelnas priskirtinas Bendrovės savininkui. Bendrovė turi atitikti reikalavimą, kad nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius

2020 m. gruodžio 31 d. 2019 m. gruodžio 31 d.

mokesčius ir subsidijas) Trumpalaikiai įsipareigojimai	17.517	2.460
Įsipareigojimų iš viso	23.911	7.517
Nuosavybė	31.790	32.135
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis	0,75	0,23

6.394 5.057

Bendrovės 2020 m. skolos ir nuosavo kapitalo santykis yra pakitęs lyginant su 2019 m. dėl vienkartinio trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimo susijusio su gautu avansiniu apmokėjimu už Mezon verslo pardavimą (30 pastaba).

28. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Bendrovė nėra suteikusi garantijų, laidavusi bankams ar kitoms įstaigoms.

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 63 tūkst. Eur banko garantijų (įsipareigojimų užtikrinimas pagal konkurso, sutarčių sąlygas), garantijas suteikė SEB bankas. Garantijų grąžinimo terminai: 2021 m. – 54 tūkst. Eur, 2022 m.

– 9 tūkst. Eur.

Bendrovė yra sudariusi žemės nuomos sutartis dėl 43 sklypų su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT). Žemės nuomos sutartis nėra sudaryta 1 naudojamam sklypui. Priežastis - žemės ploto, reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, dydžio neapibrėžtumas.

Mokesčių patikrinimai

Mokesčių inspekcija turi teisę bet kuriuo metu tikrinti įrašus ir dokumentus už paskutinius 3 mokestinius metus bei priskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybė nežino jokių aplinkybių, galinčių sąlygoti potencialius reikšmingus įsipareigojimus šiuo atžvilgiu.

29. Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2020 metais Bendrovės generaliniam direktoriui priskaičiuotas darbo užmokestis – 106,66 tūkst. Eur (2019 metais – 92,6 tūkst. Eur. Bendrovės valdybos ir audito komiteto narių atlygio sąnaudos sudarė 50,9 tūkst. Eur per 2020 metus (49,9 tūkst. Eur per 2019 metus). Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

30. Pobalansiniai įvykiai - Verslo pardavimo sandoris

Bendrovė 2020 m. gegužės 21 d. pasirašė Mezon prekiniu ženklu teikiamų paslaugų verslo (toliau –Verslas arba Mezon Verslas) perleidimo sutartį su „Bitė Lietuva“ grupės įmone – UAB „Mezon“.

Remiantis pasirašyta sutartimi, parduodamą Verslą sudaro:

 Telekomunikacijų tinklas (sudarytas iš dviejų technologinių tinklų: LTE, WiFi) ir šio tinklo pagrindu teikiamos paslaugos - Internetas, IPTV, klientų tinklų sujungimai (VPN) ir fiksuotos telefonijos paslaugos;

 Mezon paslaugoms teikti naudojami dažniai;

 Privatūs ir verslo Interneto, IPTV klientai bei balso telefonijos verslo klientai.

Kartu su Verslu bendrovei UAB „Mezon“ perleidžiami įsipareigojimai, susiję su Verslo sutartimis. Tai yra Verslo klientų ir tiekėjų sutartys bei Mezon klientus ir tinklą aptarnaujantys darbuotojai ir darbuotojų darbo sutartys (156 vnt.).

Sandoris užbaigtas 2020 m. gruodžio 30 d. gavus Konkurencijos tarnybos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pritarimus.

Bendrovėje iki pardavimo Verslas nebuvo atskirtas į atskirą juridinį vienetą ar bendrovės struktūrinį padalinį. Telekomunikacijų tinklą ir klientus prižiūrintys darbuotojai aptarnavo Mezon Verslo ir kitus bendrovės klientus.

Remiantis Verslo pardavimo sutartimi, bendrovė perleido verslo kontrolę, o UAB Mezon įgijo Verslo kontrolę 2021 m. sausio 1d. Todėl Verslo turtas ir įsipareigojimai 2020 m. gruodžio 31 d. yra apskaityti bendrovės finansinėse ataskaitose, o sandorio rezultatas bus atvaizduojamas 2021 m. finansinėse ataskaitose.

UAB Mezon 2020 m. gruodžio 30 d. pervedė dalį sandorio kainos į Bendrovės sąskaitą, o Bendrovė gautą įmoką apskaitė kaip avansinį mokėjimą 2020 m. gruodžio 31 d. (17 pastaba). Pagal verslo pardavimo sutartį visa likusi sandorio kaina per keturis mokėjimus lygiomis dalimis turi būti sumokėta per 2021 metus.

Parduodamo verslo pajamos per 2020 m. sudarė 11,9 mln. Eur (2019 m. - 11,3 mln. Eur). Parduodamo verslo turtas ir įsipareigojimai:

2020 m. gruodžio 31 d. 2019 m. gruodžio 31 d.

Ilgalaikis turtas	10.362	11.952
Trumpalaikis turtas (išskyrus pinigus)	2.619	2.882
Ilgalaikiai įsipareigojimai	12	79
Trumpalaikiai įsipareigojimai	800	1.025
31. COVID-19 įtaka Bendrovės veiklai

Dėl Covid-19 plitimo pasaulyje ir Lietuvoje, šalies vyriausybė nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbė ekstremalią situaciją ir įdiegė vidutinio sunkumo ribojimo priemones, skatinančias žmones likti namuose, užkertančias kelią neesminiam žmonių judėjimui ir reikalaujančias socialinio atsiribojimo viešose vietose. Ekstremali situacija buvo atšaukta birželio 16 d., tačiau dalis apribojimų išliko.

Prasidėjus antrai Covid-19 pandemijos bangai, nuo lapkričio 7 d. 00.00 val. iki lapkričio 29 d. 24.00 val. visoje Lietuvoje vėl paskelbtas karantinas, kuris buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 31. Karantino metu draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose organizuojami komerciniai ir nekomerciniai renginiai, sveikatinimo paslaugų centrų, teikiančių poilsio paslaugas, veikla, kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, veikla ir kt.

Karantino metu bendrovė nustatė nuotolinio darbo tvarką, darbuotojai dirbo iš savo namų išskyrus tuos darbuotojus, kurie dirba tinklų monitoringo centre yra atsakingi už telekomunikacinių paslaugų gedimų šalinimą ir paslaugų diegimą. Verslo procesai ir klientų aptarnavimas nesutriko. Atšaukus karantiną, dalis darbuotojų pagal suderintą grafiką ir toliau dirba iš namų.

Covid-19 labiausiai paveikė ekskursijų biuro ir restorano „Paukščių takas veiklą. Darbuotojams buvo paskelbta prastova. Bendrovė kreipėsi į Užimtumo tarnybą ir gavo kompensaciją 93 tūkst. Eur už prastovoje buvusius darbuotojus. „Paukščių takas“ veiklą atnaujino gegužės 19 d., tačiau nuo lapkričio 7 d. vėl sustabdė veiklą. Dėl veiklos stabdymo ekskursijų biuras ir restoranas „Paukščių takas“ per 2020 m. negavo apie 800 tūkstančių eurų pajamų.

Karantino metu bendrovė suteikė atidėtą mokėjimą už paslaugas verslo klientams, kurie kreipėsi pagalbos. Finansinių ataskaitų sudarymo dieną klientai yra padengę įsiskolinimą.

Bendrovė nepatyrė esminių trikdžių, susijusių su trečiųjų šalių paslaugų tiekimu. Pinigų srautai, išskyrus įplaukas iš „Paukščių tako“ veikos, dėl karantino reikšmingai nepakito.

32. Sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys – tai valstybės įmonės, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina LR Susisiekimo ministerija. Bendrovė nelaiko LR Susisiekimo ministerijos kontroliuojamų įmonių reikšmingą įtaką turinčiomis, nes tarp šių įmonių nėra didelės ekonominės integracijos. Xxxxxxxxx su susijusiomis šalimis apima įprastinį su veikla susijusių prekių ir paslaugų pardavimą ir pirkimą.

2018 m. Gegužės 9 d. pradėti retransliuoti 5 nekoduoti Lenkijos TV kanalai Pietryčių Lietuvoje. Projekto užsakovas yra Susisiekimo ministerija, vykdytojas – Bendrovė, laimėjusi Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą.

2020 m. Rugpjūčio 3 d. Lazdijuose pradėta transliuoti nekoduota „LRT Lituanica“ televizijos programa, sustiprinant jos signalą Lenkijos Šiaurės-Rytų regione. Projekto užsakovai yra Susisiekimo ministerija ir VšĮ Nacionalinis radijas ir televizija, vykdytojas – Xxxxxxxx.

Kitas paslaugas susijusioms įmonėms Bendrovė teikia komerciniu būdu tokiomis pat sąlygomis ir kainomis kaip ir kitiems rinkos dalyviams.

2020 metais Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir susiję likučiai buvo:

	Pardavimai susijusioms šalims	Pirkimai iš susijusių šalių	Gautinos sumos iš susijusių šalių	Mokėtinos Sumos susijusioms šalims
LR Susisiekimo ministerija	377	--	36	--
Įmonės, kurias kontroliuoja akcininkas	224	660	23	57
Iš viso	601	660	59	57

2019 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir susiję likučiai buvo:

	Pardavimai susijusioms šalims	Pirkimai iš susijusių šalių	Gautinos sumos iš susijusių šalių	Mokėtinos sumos susijusioms šalims
LR Susisiekimo ministerija	351	--	--	--
Įmonės, kurias kontroliuoja akcininkas	180	588	16	52
Iš viso	531	588	16	52

33. Teisminiai ginčai

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą pagal UAB „Darnu Group“ ieškinį Bendrovei „dėl sutarties nutraukimo, piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo“. UAB „Darnu Group“ patikslino ieškinį prašydama 2015 m. sudarytą sutartį su Bendrove pripažinti nuo 2018 m. sausio 22 d. nutraukta; priteisti iš Bendrovės 5,9 mln. Eur; įpareigoti UAB „Darnu Group“ grąžinti Bendrovei sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą; priteisti iš Bendrovės UAB „Darnu Group“ naudai 8.05 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas; įtraukti į bylą Lietuvos respubliką atstovaujamą Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas nutartimi atmetė UAB „Darnu Group“ prašymą dėl NŽT įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. 2021 m. vasario 15 d. vyko parengiamasis teismo posėdis, kovo 5 dieną teismas paskelbė sprendimą, kuriuo nusprendė UAB „Darnu Group“ patikslintą ieškinį atmesti. Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniams teismui.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 18 d. gavo UAB „Darnu Group“ ieškinį „dėl žalos atlyginimo“. Atsakovai: Bendrovė ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM. UAB „Darnu Group“ reikalauja priteisti iš Valstybės ir Bendrovės solidariai 4,9 mln. Eur nuostolių atlyginimą; 732 tūkst. dydžio palūkanas. Teismo posėdis paskirtas 2021 m. kovo 19 d.

Telia Lietuva, AB (toliau – Telia) 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė Viliaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2020-10-28 įsakymo „Dėl teisės naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui, perleidimo UAB Mezon. Teismas 2020-12-10 nutartimi atsisakė priimti Telia skundą ir nutarčiai įsiteisėjus ketino skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui, tačiau Telia apskundė 2020-12-10 teismo nutartį administracinėje byloje Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskiruoju skundu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi Telia atskirąjį skundą tenkino: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi nutarė priimti Telia skundą. Nutartis neskundžiama. Teismo posėdžio data ataskaitos sudarymo dieną dar nebuvo paskirta.

Generalinis direktorius	Xxxxxxxxx Xxxxx		2020-03-16
Vyriausioji buhalterė	Xxxxx Xxxxxxxxx		2020-03-16

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė BEATA,SABALIENĖ

Data: 2021-03-19 12:28:23

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė REMIGIJUS,XXXXX

Data: 2021-03-19 13:24:42