PLP-18-043-TDP „0“ LAIDA PA (PM)
Statytojas (Užsakovas) UAB “NAUJAMIESČIO BŪSTAS” (VšĮ “Atnaujinkime miestą”)
Projekto Nr.
Projekto rūšis
PLP-18-043-TDP „0“ LAIDA PA (PM)
Projekto pavadinimas
DAUGIABUČIO NAMO A. VIVULSKIO G. 21, VILNIUJE ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTAS
Statinio paskirtis
GYVENAMOSIOS PASKIRTIES (TRIJŲ IR DAUGIAU BUTŲ (DAUGIABUČIAI) PASTATAI (6.3.)
Statinio kategorija NEYPATINGAS
Statybos rūšis KAPITALINIS REMONTAS
Projekto dalis
PASIRENGIMO STATYBAI IR STATYBOS DARBŲ ORGANIZAVIMO DALIS
Projekto rengimo etapas TECHNINIS DARBO PROJEKTAS
Laisvės pr. 77B, Vilnius 06122 Tel. 0000 00000
el.p. xxxx@xxxxxxxxxxxxxxxxx.xx
PROJEKTO VADOVAS PROJEKTO DALIES VADOVAS
XXXX XXXXXXXXXXXX (Atest. Nr 23290, 32848)
Vilnius 2018
PASIRENGIMO STATYBAI IR STATYBŲ ORGANIZAVIMO DALIES BYLOS DOKUMENTŲ ŽINIARAŠTIS
Eil. Nr. | Pavadinimas | Lapų sk. | Psl. | ||
1-Tekstinė dalis | |||||
1. | Viršelis | 1 | 1 | ||
2. | PLP-18-043-TDP- SO-BDŽ | Projekto bylos dokumentų žiniaraštis | 1 | 2 | |
3. | PLP-18-043-TDP- BD-PDŽ | Projekto dokumentų sudėties žiniaraštis | 1 | 3 | |
4. | PLP-18-043-TDP- SO-AR | Aiškinamasis raštas | 18 | 4 | |
2-Brėžiniai | |||||
5. | PLP-18-043-TDP- SO.B_1 | Sklypo planas M 1:500 | 1 | 22 | |
LLaisvės pr. 77B, Vilnius 06122 TTel. 8652 44457 | Projekto pavadinimas: Daugiabučio namo A. Vivulskio g. 21, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) projektas | ||||||
Statinio Nr. ir pavadinimas Daugiabutis gyvenamas namas | |||||||
23290 | SPV | X. Xxxxxxxxxxxx | 2018 06 | Bylos sudėties žiniaraštis | Laida | ||
O | |||||||
LT | Užsakovas: Všį “Atnaujinkime miestą” Panerių g. 20 Vilniuje | Bylos šifras PLP-18-043-TDP-SAK.BSŽ | Lapas | Lapų | |||
1 | 1 | ||||||
TECHNINIO DARBO PROJEKTO SUDĖTIES ŽINIARAŠTIS
PROJEKTO DALIES PAVADINIMAS | BYLOS NR. | |
1. | BENDROJI | PLP-18-043-TDP-BD |
2. | ARCHITEKTŪROS-KONSTRUKCIJŲ | PLP-18-043-TDP-SAK |
3. | ŠILDYMO | PLP-18-043-TDP-Š |
4. | ŠILUMOS PUNKTO | PLP-18-043-TDP-ŠP |
5. | VANDENTIEKIO, NUOTEKŲ ŠALINIMO | PLP-18-043-TDP-VN |
6. | ELEKTROTECHNINĖ DALIS | PLP-18-043-TDP-E |
7. | PASIRENGIMO STATYBAI IR STATYBOS DARBŲ ORGANIZAVIMO | PLP-18-043-TDP-SO |
8. | STATYBOS SKAIČIUOJAMOSIOS KAINOS NUSTATYMO DALIS | PLP-18-043-TDP- SSKN |
LLaisvės pr. 77B, Vilnius 06122 TTel. 8652 44457 | Projekto pavadinimas: Daugiabučio namo A. Vivulskio g. 21, Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) projektas | ||||||
Statinio Nr. ir pavadinimas Daugiabutis gyvenamas namas | |||||||
23290 | SPV | X. Xxxxxxxxxxxx | 2018 10 | Projekto sudėties žiniaraštis | Laida | ||
O | |||||||
LT | Užsakovas: VšĮ “Atnaujink miestą”, Panerių g. 20 Vilnius | Bylos šifras PLP-18-043-TDP-BD.PSŽ | Lapas | Lapų | |||
1 | 1 | ||||||
TURINYS
Bendros žinios 2
Paviršinio ir gruntinio vandens pažeminimo galimybės. 2
Geologinės ir hidrogeologinė sąlygos. 8
Gamybinės ir ūkinės veiklos sustabdymo sąlygos. 8
Leidimo medžiams ir krūmams kirsti ar kitaip pašalinti nereikia 9
Reikalavimai statybos įrangai ir transporto priemonėms 9
Bendrieji statybos darbų statybvietėje saugos, sveikatos, higienos reikalavimai ir sąlygos. 10
Principiniai nurodymai ir sprendiniai gaisro ar kitos avarijos statybvietėje atveju 12
Pagrindiniai transporto bei pesčiųjų keliai, būtini kelių ženklai. 13
Būtinos pirmosios pagalbos priemonės. 14
Medžiagų ir konstrukcijų galimos sandėliavimo zonos, atskiriant kenksmingų ir pavojingų medžiagų sandėliavimo vietą. 15
Atliekų ir statybinių šiukšlių galimos sandėliavimo zonos. 15
Buities, sanitarinių ir higienos patalpų galimos įrengimo zonos 16
Statybvietę supančios aplinkos (teritorijos) ribos aptvėrimas: 17
Statinio avarijos tyrimo organizavimas 17
LLaisvės pr. 77B, Vilnius 06122 TTel. 8652 44457 | Projekto pavadinimas: Daugiabučio namo A. Vivulskio g. 21, Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) projektas | ||||||
Statinio Nr. ir pavadinimas Daugiabutis gyvenamas namas | |||||||
23290 | SPV | X. Xxxxxxxxxxxx | 2018 | Aiškinamasis raštas | Laida | ||
32848 | SPDV | X. Xxxxxxxxxxxx | 2018 | O | |||
LT | Užsakovas: VšĮ “Atnaujink miestą”, Panerių g. 20 Vilnius | Bylos šifras XXX-00-000-XXX-XX.XX | Lapas | Lapų | |||
1 | 18 | ||||||
Aiškinamasis raštas
Bendros žinios
Keturių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas 1961 metais, iki šiol nemodernizuotas. Po pastatu yra nešildomas rūsys. Pastato pamatai – juostiniai surenkamų gelžbetonio blokų. Sienos – plytų mūro. Perdangos – tuštuminės gelžbetoninės plokštės. Stogas šlaitinis, dengtas keraminėmis čerpėmis. Dalis langų – mediniai dvigubo įstiklinimo, kiti langai yra pakeisti naujais plastikiniais langais.
Projekte numatyta:
✓ Apšiltinti pastato lauko sienas, pastato cokolį bei rūsio sienas besiribojančias su gruntu, įrengti nuogrindą.
✓ Sustiprinti balkonus, įrengti naują aptvėrimą.
✓ Sustiprinti pastato laikančias konstrukcijas, pagal vizualaus tyrimo aktą Nr. T17-08.
✓ Pakeisti dalį langų, pastogės liuką su kopėčiomis, lauko bei tambūro, rūsio duris.
✓ Apšiltinti pastato pastogės perdangą.
✓ Šilumos punkto ir šildymo sistemos modernizavimas.
✓ Šaltojo ir karštojo vandentiekio modernizavimas.
✓ Ventiliacijos atnaujinimas.
✓ Nuotekų ir lietaus vandens šalinimo sistemos keitimas.
✓ Elektros instaliacijos pakeitimas
✓ Žaibosaugos įrengimas.
Projektuojamo statinio (statinių) statybos vieta (geografinė vieta):
X.Xxxxxxxxx g. 21 daugiabučio namo teritorijos reljefas lygus; statinio paskirtis: daugiabutis gyvenamasis namas (gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų daugiabučiai pastatai) (6.3)); statinio kategorija – neypatingas statinys. Reljefas esamas – neprojektuojamas. Numatomi aplinkotvarkos sprendiniai – 500 mm pločio nuogrindos įrengimas pastato perimetru, įėjimų į pastatą remontas, pritaikant ŽN (panduso įrengimas), esamos dangos (asfalto) bei vejos pažeistų fragmentų atstatymas (po visų modernizavimo darbų atlikimo).
Trumpas statybos sklypo apibūdinimas:
Daugiabutis gyvenamasis namas yra suformuotame sklype. Sklypo registro Nr. 44/1994475. Unikalus Nr. 4400-3918-0551. Žemės sklypo plotas - 0.1512 ha. Žemės sklypo naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Aplinkinis užstatymas – daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas. Greta namo esantys inžineriniai tinklai: vandentiekio, buitinių nuotekų, elektros, elektroninių ryšių, dujų tinklai.
Inžinerinių tinklų aprašymas:
Vandens, nuotekų ir energetinio aprūpinimo inžinerinių tinklų apibūdinimas: šilumos tinklai – AB „Šilumos tinklai; elektros, dujų tinklai – AB „ESO“; vandentiekio tinkai, buitinių nuotekų šalinimo tinklai – UAB „Vilniaus vandenys“, šildymo – AB „Vilniaus šilumos tinklai“, elektroninių ryšių tinklai.
Susisiekimo komunikacijų, statybos sklypo susisiekimo komunikacijų aprašymas:
Sklypą riboja A. Vivulskio ir Šviesos gatvės. Į kiemą įvažiuojama iš Šviesos g. Susisiekimo komunikacijos esamos, neprojektuojamos.
Informacija apie numatomų statybos darbų poveikį aplinkai, gyventojams, kaimyninėms teritorijoms:
Statinys turi būti modernizuojamas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos
pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra:
1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas;
2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves;
3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais;
4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas;
5) gaisrinę saugą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų saugos priemonių išsaugojimas;
6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdžių ir pavojingos spinduliuotės;
7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių ir priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas;
Saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai: - pastatas yra Vilniaus miesto istorinės dalies vad. Naujamiesčiu (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre – 33653, statusas
– registrinis) teritorijoje ir Vilniaus senamiesčio (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre – 16073, statusas – paminklas) vizualinio apsaugos pozonio teritorijoje.
Aplinkos ir statinių pritaikymo neįgaliesiems sprendinių aprašymas:
Daugiabutis gyvenamas namas 4 aukštų, pastatytas pagal tipinį projektą, be lifto. Šiuo metu name nėra gyvetojų turinčių judėjimo negalią. Projektuojami pandusai skirti ŽN iki pagrindinių įėjimų į laiptinę. Aikštelės prieš įėjimus numatomos pagal STR 2.03.01:2001, C priedą. Esami laiptai demontuojami, įrengiami nauji su aikštele, tenkinantys ŽN reikalavimus. Projektuojamų pagrindinių įėjimo į pastatą durų plotis tenkina ŽN reikalavimus - jas atidarius, angos bekliūtis plotis, matuojant tarp varčios ir staktos vidaus, yra ne mažesnis kaip 850 mm. Slenkstis ties lauko durimis bus įrengiamas ne aukštesnis nei 20 mm.
Statybos sklype esamų pastatų, inžinerinių tinklų griovimas, perkėlimas ar atstatymas:
Vykdant pastato modernizavimo darbus visus esamus inžinerinių sistemų įrenginius perkelti ant formuojamų išorės atitvarų.
Duomenys apie statinio atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams:
Pagerinamas pastato patalpų mikroklimatas dėl atitvarų keitimo – papildomo apšiltinimo, šildymo sistemos projektavimo, esamos natūralios vėdinimo sistemos atnaujinimo (pravalymo – dezinfekavimo).
Esamo statinio laikančių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų esamos būklės įvertinimas
Daugiabutis gyvenamasis namas statytas 1961 metais. Išorinės sienos plytų mūro, stogas šlaitinis dengtas keraminėmis čerpėmis. Dauguma langų pakeisti naujais plastikiniais.
Atlikta pastato išorinių sienų apžiūra bei atlikta pastato konstrukcijų tyrimų ataskaita rodo, kad pastate atsiradę plyšiai yra nekokybiško mūro sienų bei skirtingo storio sukeltų deformacijų pasekmė. Dėl atsivėrusių vertikalių plyšių, suskaldančių išilgines laikančias sienas, pažeistas bendras pastato standumas. Būtina stabdyti sienų pleišėjimą, suprojektuoti sienų konstrukcijų stiprinimą (sienų suveržimas templėmis kiekviename aukšte). Dėl įvykusio mūro pleišėjimo pažeistos ir sąramų atraminės zonos – reikia suprojektuoti sąramų atraminių zonų stiprinimą. Atlikta rūsio plokščių apžiūra parodė, kad dėl skirtingo pamatų nuosėdžio eksploatacijos laikotarpiu, pertvaros įsirėmė į perdangos plokštes ir jas sulaužė. Pastato rūsyje nuardyti pertvarų mūro viršutinė eilę. Apžiūrėjus balkonus iš išorės matomi įvairaus dydžio ir pavidalo defektai. Konstrukcijoje plyšių dydžiai yra 1......10 mm. Matosi plyšiai atraminiuose pjūviuose. Atskyla betonas daugiau nei 20 mm dydžio gabalais. Betono apsauginiai sluoksniai pilnai suiro. Armatūra atvira ir aprūdijusi. Neliko sukibimo tarp armatūros ir betono. Balkonai yra avarines būklės.
Pastato atitvaros: cokolis, lauko sienos ir stogas netenkina STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimų.
Modernizavimo laikotarpio metu stebėti esamo pastato pamatų, sienų, perdangų būklę.
Atsiradus didesniems plyšiams (įtrūkimams) stabdyti darbus ir informuoti projektuotojus.
Paviršinio ir gruntinio vandens pažeminimo galimybės.
Atlikus pastato techninės būklės vertinimą buvo nustatyta , kad paviršinio ir požeminio gruntinio vandens pažeminimas nėra būtinas, gyvenamojo namo administracija taip pat nepateikė nusiskundimų.
Atliekant cokolio šiltinimo darbus, bus atkasama iki 1,20 m gylio įrengta papildoma hidroizoliacija ant cokolinės dalies. Daugiau didesnių kasimo darbų atliekama nebus. Esama būklė pagerės.
Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo projekto dalis parengta vadovaujantis:
▪ STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“
▪ Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, 2016 m. birželio 30 d. Nr. XII-2573
▪ STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“
▪ STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“
▪ 2008 m. sausio 15 d. LR Aplinkos ministro įsakymas Nr. A1-22/D1-34 „Dėl darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo”;
▪ DT 5-00 „Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje”;
▪ LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas liepos 1 diena Nr. IX-1672 2003.07.01
▪ Atliekų tvarkymo taisyklės;
▪ Projekto dalis “Bendroji, Architektūros-konstrukcijų”, Nr. PLP-18-041-TDP;
▪ BPST - bendrosios priešgaisrinės taisyklės.
▪ 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtinti gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai;
▪ STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“
▪ STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“
▪ Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008;
▪ Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;
▪ Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės;
▪ Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės.
Iki statybos darbų pradžios turi būti parengta ir atitinkamai suderinta reikiamos apimties projektinė dokumentacija bei gautas statybą leidžiantis dokumentas.
Iki pagrindinių darbų pradžios būtina atlikti sekančius paruošiamuosius darbus:
▪ Įrengti laikinas buitines patalpas;
▪ Pagal statybos plane nurodytą kontūrą aptverti statybos aikštelę laikina tvora;
▪ Paruošti laikinas sandėliavimo vietas;
▪ Įrengti įėjimų į pastatą apsauginius stogelius;
▪ Iškabinti informacinius, įspėjamuosius ir draudžiamuosius ženklus;
▪ Prieš pradedant darbus reikia nustatyti ir patikrinti žemėje esančias komunikacijas ir numatyti jų reikiamą apsaugą bei aiškiai pažymėti;
▪ Atliekant statybos darbus, kai veikia labai pavojingi rizikos veiksniai, Rangovas tiems darbams būtinai turi parengti technologijos projektą ar technologines korteles. Jei tokio pobūdžio yra tik dalis darbų, technologinės kortelės rengiamos tik tai darbų daliai.
Užsakovas (Statytojas), vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatų 10 punkto reikalavimais, turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie statybos pradžią.
Užsakovas (Statytojas), vadovaujantis Statybos įstatymo (red. 2010-10-01), 12 straips, p.12, paskelbti LR statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ apie rangovo pasamdymą, taip pat pagrindinių statybos sričių vadovų (statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos specialiųjų darbų vadovų, statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovų) pasamdymą ar paskyrimą per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo.
Darbų pradžia: Rangovas turi įteikti Statinio techninės priežiūros vadovui raštišką pranešimą apie numatomus pradėti statybos darbus. Darbai negali būti pradėti tol, kol nebus gautas jo raštiškas pritarimas.
Iki darbų pradžios turi būti parengta ir atitinkamai suderinta reikiamos apimties projektinė dokumentacija, gautas leidimas statybai ir techninio prižiūrėtojo spaudu bei parašu patvirtinti brėžiniai ir techninės specifikacijos. Rangovinė organizacija privalo parengti technologinį projektą. Rangovas darbų metu gali koreguoti arba dalinai keisti statybos organizavimo aprašyme priimtus sprendimus, jei tai nepakenks darbų kokybei bei nepažeis darbo saugos reikalavimų.
Prieš statybos darbų pradžią veikiančios įmonės teritorijoje statybos rangovas(-ai) ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą - leidimą DT 5-00 (1 priedas), kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą.
Iki pagrindinių darbų pradžios būtina:
nustatyti ir patikrinti žemėje esančias komunikacijas ir numatyti jų reikiamą apsaugą bei aiškiai pažymėti; gauti leidimus kasinėjimams ir aptvėrimams (šiuo atveju leidimas gaunamas iš Užsakovo).
Užsakovas (Statytojas) arba darbų vadovas, tuo atveju jei statybvietėje darbų trukmė numatoma ilgesnė kaip 30 darbo dienų ir vienu metu dirbs daugiau kaip 20 darbuotojų, turi parengti saugos ir sveikatos darbe priemonių planą. Be tokio plano negalima pradėti statybvietės įrengimo darbų.
Statybos geodezinė kontrolė (periodiškumas, tvarka, ataskaitos).
Vykdoma vadovaujantis STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. Statinio statybos vadovas privalo:
- užsakyti (statytojui (užsakovui) pavedus) nustatyta tvarka atlikti pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas, leisti užpilti gruntu minėtus tinklus bei komunikacijas tik po to, kai yra atlikti jų geodeziniai matavimai ir padarytos geodezinės nuotraukos (žaibosauga).
Statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), vykdydamas Reglamento VII skyriaus 1 skirsnyje nustatytas jo pareigas ir naudodamasis Reglamento VII skyriaus 5 skirsnyje suteiktomis teisėmis, vykdo statinio statybos techninę priežiūrą šia tvarka:
- Statinio statybos techninis prižiūrėtojas dalyvauja vykdant geodezinių koordinačių, reperių, raudonųjų linijų nužymėjimą ir įtvirtinimą statybvietėje, kartu su geodezijos tarnyba patikrina, priima ir įformina aktais bei schemomis pastatų, priestatų, nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų geodezines nuotraukas;
Žurnalo III skyriuje pateikiamas statinio, jo dalių ir konstrukcijų bei inžinerinių tinklų pagrindinių geodezinių kontrolinių nuotraukų rekomenduojamas sąrašas.
Visos statinio geodezinės kontrolinės nuotraukos registruojamos formoje F-15, o formoje F-16 pateikti geodezinių kontrolinių nuotraukų blankai. Geodezines kontrolines nuotraukas registruoja geodezininkas kartu su statinio statybos vadovu (bendrųjų ar specialiųjų statinio statybos darbų vadovu – kai pildomi papildomi Žurnalai). Registruojant nurodoma schemų, nuotraukų pavadinimai, atlikimo data, atitiktis statinio projektui ir rasti nukrypimai.
1. Statinio, jo dalių ir konstrukcijų bei inžinerinių tinklų rekomenduojamų pagrindinių geodezinių kontrolinių nuotraukų sąrašas:
1. elektros kabeliai (žaibosauga);
2. Takų nužymėjimas.
Techninės priežiūros organizavimas.
Bendrąją (bendrųjų statybos darbų) techninę priežiūrą gali atlikti vienas statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) arba jo vadovaujama priežiūros grupė.
Specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą gali atlikti vienas specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas arba jo vadovaujama priežiūros grupė.
Neatestuoti atitinkamų statybos sričių specialistai privalo turėti aukštesnįjį statybos išsilavinimą ar kitą techninį išsilavinimą (specialųjį vidurinį). Jie dirba kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo (bendrosios ar specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo) pagalbininkai ir atsiskaito jam. Statytojui (užsakovui) atsiskaito tik statinio statybos techninis prižiūrėtojas.
Minimalus techninių prižiūrėtojų skaičius nurodomas viešųjų pirkimų dokumentuose.
Specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas samdomas ta pačia tvarka kaip ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), kai jo kandidatūrai pritaria statinio statybos techninis prižiūrėtojas.
Specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas (kai ji atliekama ne bendrosios techninės priežiūros sudėtyje) yra pavaldus statinio statybos techniniam prižiūrėtojui tik techninės priežiūros koordinavimo klausimais.
Techninės priežiūros organizavimas.
Bendrąją (bendrųjų statybos darbų) techninę priežiūrą atliks vienas statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas).
Specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą turi atlikti trys specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovai (šildymo sistemos modernizavimas ir šilumos punkto modernizavimo darbams, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemai, elektros instaliacijos modernizavimo darbams).
Viso objekte dalyvaus vienas bendrųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovai ir trys specialiosios statybos techninės priežiūros vadovai. Grupę sudarys keturi asmenys.
Statinio statybos techninės priežiūros ypatumai vykdant daugiabučių gyvenamųjų pastatų atnaujinimą (modernizavimą).
Vykdant atnaujinamo (modernizuojamo) statinio statybos techninę priežiūrą, atsižvelgiant į numatomus vykdyti darbus, statinio statybos techninis prižiūrėtojas:
✓ dalyvauja viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę priežiūrą ir / ar Būsto energijos taupymo agentūros patikrinimuose šioms institucijoms apie patikrinimą raštiškai informavus statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki patikrinimo;
✓ turi tikrinti, ar atsižvelgta į statybos produktų gamintojo rekomendacijas (instrukcijas ir kita);
✓ turi tikrinti, ar apšiltinamų konstrukcijų pagrindo paviršius išlygintas, ar nelygumai ne didesni už gamintojo numatytus pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.11:2012 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar užtikrintas apšiltinamų konstrukcijų pagrindo sandarumas pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016] reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar apšiltinimo sistemos karkasas pagal techninius dokumentus, statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją atlaiko ne mažesnes apkrovas nei projektinės pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.11:2012 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar dėl temperatūrinių deformacijų užtikrintas nurodytas (statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracijoje, nacionaliniame ar Europos techniniame įvertinime) didžiausias leistinas nepertraukiamo profilio ilgis ir tarpo tarp profilių plotis pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.01.11:2012 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar prie apšiltinamų konstrukcijų pagrindo prispaustas termoizoliacinis sluoksnis (smeigėmis, karkaso elementais ir panašiai) pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.01.11:2012 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar vientisas termoizoliacinis sluoksnis pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.01.11:2012 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar įrengtas vėjo izoliacinis sluoksnis (su termoizoliaciniu sluoksniu kartu ar atskiras) pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar vėdinamo oro tarpo sluoksnis atitinka atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.01.11:2012 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar vėdinimo angų plotas atitinka atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.01.11:2012 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar vėdinamo angos įrengtos viršutinėje ir apatinėje konstrukcijos dalyje pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.01.11:2012 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar mechaniniam sistemų tvirtinimui naudojamos smeigės pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.01.10:2007 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos deformacinės siūlės įrengtos pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.01.10:2007 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar sistemos įrengimo konstrukciniai sprendimai atitinka sistemos gamintojo reikalavimus pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.10:2007 [3.31] reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar sistemos atitinka išorinių tinkuojamų termoizoliacinių sistemų įrengimo bendruosius reikalavimus, išorinių tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų klijavimo prie apšiltinamojo sluoksnio schemas, mechaninio tvirtinimo prie apšiltinamojo sluoksnio schemas, polistireninio putplasčio termoizoliacinės medžiagos konstrukcines schemas, mineralinės vatos termoizoliacinės medžiagos konstrukcines schemas, naudojimo kategorijos parinkimo schemas pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.01.10:2007 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar įrengti šie ir kiti būtini plokščiojo stogo sluoksniai pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar įrengti visi šie ir kiti būtini šlaitinio stogo sluoksniai pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar įgyvendinti hidroizoliacinės stogo dangos tvirtinimo reikalavimai pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 reikalavimus;
✓ turi tikrinti, ar stogų konstrukcijoms naudojami konkretaus nuolydžio stogams specialiai pritaikyti statybos produktai ir konstrukciniai sprendiniai pagal gamintojo rekomendacijas (instrukcijas);
✓ turi tikrinti, ar stogų konstrukcijoms naudojami tik nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami statybos produktai;
✓ turi tikrinti, ar šildymo ir karšto vandentiekio sistemų įrengimas atitinka atnaujinimo (modernizavimo) projekto ir STR 2.09.02:2005 [3.34] reikalavimus:
✓ turi tikrinti, ar įrengta uždaromoji armatūra, temperatūrinių poslinkių kompensavimo priemonės, vamzdynų izoliacija;
✓ turi tikrinti konstrukcijų vietas, pro kurias eina kabeliai, ortakiai ir vamzdynai, ar jos užsandarintos priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis ir nesumažinami pačiai konstrukcijai keliami gaisriniai reikalavimai;
✓ turi tikrinti, ar įrengiamų (kai tai numatyta atnaujinimo (modernizavimo) projekte) vėdinimo sistemų deklaruojami parametrai atitinka projektinius;
✓ . turi tikrinti, ar elektros instaliacijos darbai vykdomi pagal projektinius sprendinius;
✓ turi tikrinti kitų statybos darbų ir naudojamų statybos produktų atitiktis atnaujinimo (modernizavimo) projektui ir teisės aktams;
✓ vykdo kitas Statybos įstatymu jam pavestas pareigas.
Darbai vykdomi tokia tvarka:
▪ Stirpinamos pastato konstrukcijos, suveržiamos sienos, stiprinamos balkono plokštės.
▪ Keičiami langai, balkonų durys.
▪ Šiltinamos išorinės sienos, cokolinė pastato dalis.
▪ Sutvarkomos balkonų sienutės.
▪ Keičiama keraminių čerpių stogo danga, įrengiami apskardinimo darbai.
▪ Šiltinama pastogė
▪ Sutvarkoma nuogrinda.
▪ Inžineriniai tinklai: keičiama modernizuojama šildymo sistema. Pastato šalto, karšto ir cirkuliacinio vandentiekio magistraliniai vamzdynai rūsyje, stovai projektuojami iš analogas PPR vandentiekio vamzdžių. Buities nuotekų tinklai klojami iš PVC SN-4 vamzdžių po rūsio grindimis, nuo pastato išorinės sienos iki kiekvieno stovo esamos revizijos. Įrengiama žaibosauga. Elektros instaliacija. Bus keičiama lietaus nuotekų tinklai nuo lietvamzdžių iki pirmojo šulinio.
Statybos darbai sklype:
• Nuogrindos keitimas;
• Lietaus nuotekų vamzdynų iki pirmojo šulinio keitimas;
• Sklypo tvarkymas (sklypo dangos, apželdinimas).
Darbų eigoje už tvarkomos teritorijos ribų išardytos arba apgadintos esamos dangos turi būti pilnai atstatytos pagal pirminę padėtį. Visi esami medžiai išsaugoti.
Vykdant visus darbus, būtina vadovautis galiojančiais normatyviniais dokumentais, teisiniais aktais bei projektu.
Darbai šaltuoju metų laiku.
Padidėjusi rizika pasitemti, pargriūti ir susižaloti, nuolatos mažinama valant kelius, takus ir darbo vietas.
Žiemos metu šios vietos barstomos, valomos nuo sniego ir ledo. Žiemos metu papildomai išduodamos pirštinės, žieminė avalynė ir žieminės striukės.
Statybos darbų trukmė nustatoma Užsakovo ir Rangovo susitarimu, atsižvelgiant į kalendorinį grafiką.
Planuojama darbus pradėti pavasarį ir užbaigti iki šalnų. Preliminari statybos trukmė 4 mėnesiai.
Darbai bus vykdomi šiltuoju metų laiku.
Orientacinis statybos (įvertinant statybos darbų sezoniškumą) darbų kalendorinis grafikas
Laikas Darbai | 1 mėnuo | 2 mėnuo | 3 mėnuo | 4 mėnuo | ||||||||||||
Daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimas | ||||||||||||||||
Paruošiamieji darbai (statybvietės paruošimas) | ||||||||||||||||
Konstrukcijų stiprinimo darbai | ||||||||||||||||
Langų, balkono durų keitimas | ||||||||||||||||
Išorės sienų šiltinimas | ||||||||||||||||
Šlaitinio stogo dangos įrengimas | ||||||||||||||||
Perdangos šiltinimas | ||||||||||||||||
Nuogrindos keitimo atstatymo darbai, sklypo sutvarkymas | ||||||||||||||||
Šildymo sistemos modernizavimas, šilumos punkto modernizavimas | ||||||||||||||||
Buitinių nuotekų ir vandentiekio vamzdynų keitimas | ||||||||||||||||
Geologinės ir hidrogeologinė sąlygos.
Atliekant modernizavimo darbus, kurie susiję su energijos taupymu ir šilumos išsaugojimu, geologiniai tyrimai neatliekami.
Gamybinės ir ūkinės veiklos sustabdymo sąlygos.
Daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo darbai bus atliekami šiltuoju metu arba iškart jam pasibaigus. Rangovas turi suderinti darbų atlikimo grafiką su daugiabučio gyvenamojo namo administracija.
Kad statybinės mašinos kuo mažiau trukdytų gyventojų poilsį, darbus ir pan. visas medžiagas, reikalingas atskiriems darbo barams atlikti, siūloma atvežti vienu metu ir laikinai sandėliuoti numatytose vietose pagal medžiagų gamintojų nurodymus. Sutarus su gyventojais laiką statybos darbuotojai atliks darbus butuose, pateks į laiptines arba rūsio patalpas. Prieš išvažiuojant iš statybvietės į gatvę, automobilių ratai privalo būti išplauti.
Norint sandėliuoti ar įrengti laikinas buitines patalpas, bei tiesti lauko laikinus inžinerinius tinklus privaloma gauti Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos raštišką sutikimą.
Trečiųjų asmenų interesai nepažeidžiami. Aptvėrimas įrengiamas 7 m atstumu, netrukdys gyventojams naudotis betoniniais takais.
Medžių, augmenijos, dirvožemio ir kito iškasamo grunto išsaugojimo ir panaudojimo sąlygos.
Augalijos apsauga atliekant statybos darbus. Nors statinių projektuose numatomi saugotini medžiai ir krūmai, bet šie dažnai žūsta ir pačios statybos metu, ir po statybos darbų praėjus keleriems metams. Mat medis auga tik tuomet, kai laisvai plėtojasi šaknų sistema ir jų yra tiek, kiek medžio vainikas turi šaknų. Dėl bet kokio šios pusiausvyros pažeidimo medis gali žūti. Medžio šaknys paprastai užima 1 m didesnio spindulio plotą nei vainiko projekcija žemės paviršiuje. Todėl dažniausiai statybos aikštelėje važinėjančios sunkios mašinos bei naudojami kiti mechanizmai pakenkia ne tik kamienams, bet ir šaknims, todėl iki šaknų nepatenka būtinas oro ir vandens kiekis, nutrūksta dirvožemio biotos (dirvožemio gyvosios dalies) veikla.
Medžius ir krūmus, augančius ne miško žemėje, galima kirsti, genėti, persodinti ar kitaip pertvarkyti tik turint Savivaldybės išduotą leidimą, be kurio šių želdinių kirtimas ar kitoks pertvarkymas laikomas savavališku.
Saugotinų medžių ir krūmų, kurie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarime Nr.206 nustatytus kriterijus, leidimai kirtimui ar genėjimui, išduodami žemės ar želdynų ir želdinių savininkams ir valdytojams ar jų įgaliotiems asmenims vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu.
Leidimo medžiams ir krūmams kirsti ar kitaip pašalinti nereikia:
vaismedžiams, vaiskrūmiams, natūraliai išaugusiems krūmams;
želdiniams, kai jie auga, ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių arba darantys neigiamą įtaką statinio konstrukcijoms; kapinėse (individualiose kapavietėse) želdinių savininko pasodintoms tujoms, kadagiams ir kitiems žemaūgiams dekoratyviniams spygliuočiams;
neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas po darbų atlikimo) galima šalinti (kirsti) arba genėti vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, kai kelia pavojų žmonėms, statiniams ar eismui.
Želdinių tvarkytojai želdinių tvarkymo metu susidarančias ir atskirai surinktas žaliąsias atliekas turi pristatyti į organinių atliekų kompostavimo aikšteles.
Galimi poveikiai ir apsaugos priemonės. Neigiamas poveikis aplinkai prognozuojamas dėl triukšmo, dulkių, atliekų susidarymo, laikinų aikštelių statybinėms medžiagoms sandėliuoti. Poveikis
darbuotojams vykdant darbus gali būti - dėl triukšmo, dulkių ir sužeidimų.
Reikalavimai statybos įrangai ir transporto priemonėms.
Visi statybos mechanizmai turi būti tvarkingi. Tepalų ir degalų nutekėjimas ir patekimas į gruntą kategoriškai draudžiamas. Taip pat draudžiama naudoti kitas medžiagas, kenksmingas aplinkai.
Visi statybos įrengininiai turi atitikti "Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose" (Valstybės žinios: 2002-09-13 Nr.90-388) aprašytus reikalavimus.
Darbo įrenginio valdymo įtaisai, užtikrinantys saugą, turi būti aiškiai matomi ir atpažįstami, o jei būtina, ir atitinkamai paženklinti. Visi darbo įrenginiai privalo turėti tokią valdymo sistemą, kuri leistų juos visiškai ir saugiai sustabdyti. Darbo įrenginyje, kuris kelia pavojų dėl krintančių daiktų arba išsikišusių dalių, turi būti sumontuoti atitinkami saugos įtaisai, apsaugantys darbuotojus nuo tokio pavojaus.
Statybos aprūpinimui elektra siūloma pasijungti nuo magistralinių elektros tinklų per įvadinį elektros skydą. Nuo magistralinių tinklų iki vartotojų nutiesiamos elektros tiekimo linijos, kurios baigiasi skirstomaisiais skydais.
Statybos aprūpinimas vendentiekiu ir buitinių nuotekų įrengimas
Geriamas vanduo statybos metu bus perkamas plastikinėse talpose, atvežamas ir laikomas buitinėse patalpose. Vanduo buitiniems tikslams statybos metu taip pat bus atvežamas didelėse plastikinėse arba metalinėse talpose.
Statybos metu naudojamos transporto ir kt. priemonės:
1. Savivarčiai - talpa 12 m3;
2. Automobilinis bokštelis - keliamoji galia 200 kg, kėlimo aukštis 14,60 m;
3. Betono siurblys arba betono maišyklė - iki 68 barų darbinis slėgis, našumas iki 18 m3/h;
4. Pjaustymo įranga.
Inventoriniai pastoliai. Renkantis pastolius statybai reikia įvertinti šias sąlygas: darbų apimtį ir pobūdį; darbų atlikimo vietą ir laiką; pagalbinį techninių priemonių naudojimą; numatomas apkrovas; darbuotojų, dirbančių vienu metu ant pastolių, skaičių; darbo vietos plotį ir aukštį; medžiagas, laikomas ant pastolių; pastolių pritvirtinimą, tvirtinimo tipą ir skaičių; medžiagų kritimo pavojų.
Technologiniame projekte turi būti nurodomas inventorinių pastolių tipas, keliamoji galia ir gamintojas. Pastolių montavimą ir išmontavimą turi atlikti specialiai apmokyti darbininkai, turintys teisę šiems darbams atlikti. Surenkami inventoriniai pastoliai turi būti išbandyti ir turėti atitinkamus sertifikatus. Pastoliai turi būti surenkami pagal projektinę schemą ir patikimai pritvirtinti prie pastato laikančiųjų konstrukcijų. Prieš pradedant montuoti pastolius, reikia įsitikinti, kad gruntas ir pagrindas, ant kurio surenkami pastoliai, yra tvirtas ir patikimas. Ant minkšto ir ką tik supilto grunto pastoliai turi būti montuojami naudojant papildomą atraminę plokštę. Draudžiama atrėmimui naudoti plytas ir blokelius. Pritvirtinimas turi atlaikyti tempimo ir gniuždimo jėgas, kurios veiks naudojantis pastoliais. Tvirtinimo kronšteinai neturi išsikišti į judėjimo zoną. Pastoliai statomi tokia eilės tvarka ir tokiu būdu, kad juos statantis darbuotojas būtų saugus. Aptvarai statomi, kai galima nukristi iš daugiau kaip 2 m aukščio ant apačioje esančio pagrindo. Vidiniai aptvarai ant pastolių pakloto statomi tuomet, kai atstumas tarp pastato ir pastolių pagrindo didesnis kaip 30 cm. Kiekvieną dieną prieš atliekant darbus, atsakingas darbuotojas turi apžiūrėti ir patikrinti jų tvirtinimo vietas, atrėmimus ir pastolių būklę. Pastolių dalis su trūkumais reikia nedelsliant pašalinti. Darbininkai dirbantys ant pastolių turi būti aprūpinti apsauginiais diržais. Diržų prikabinimas prie pastolių konstrukcijų turi būti patikimas.
Kiti reikalavimai:
- specialūs reikalavimai neįprastų statybos darbų technologijai nekeliami;
- specifinių statybos darbų technologijos projekto ekspertizė nereikalinga.
Bendrieji statybos darbų statybvietėje saugos, sveikatos, higienos reikalavimai ir sąlygos.
Visais darbo saugos klausimais būtina vadovautis DT 5-00 saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje bei kitais veikiančiais darbo saugos dokumentais. Ypatinga dėmesį būtina atkreipti į tai, kad:
▪ pašaliniai asmenys nepatektų į statybos aikštelę bei darbų vykdymo zoną;
▪ pavojingos zonos būtų pažymėtos įspėjamaisiais ir draudžiamaisiais ženklais, o darbo vietos būtų gerai apšviestos;
▪ keliamų gaminių prikabinimas bei perkėlimas būtų atliekamas patikrinta ir išbandyta įranga;
▪ kėlimo mechanizmai nebūtų perkrauti;
▪ gaminiai nebūtų perkeliami virš zonų už statybos aikštelės ribų (už tvoros), o taip pat virš zonų kur yra žmonės;
▪ nebūtų žmonių po keliamosiomis konstrukcijomis, medžiagomis ir zonose, kur jos gali nukristi;
▪ nebūtų paliktos pakabintos konstrukcijos darbo pertraukų metu;
▪ darbininkai būtų aprūpinti specialia apranga ir individualios apsaugos priemonėmis pagal SDTB-13
„Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai“;
▪ dirbantieji ant stogo darbininkai būtų aprūpinti apsauginiais diržais;
▪ tiršto rūko, lijundros ar perkūnijos metu, taip pat esant vėjui stipresniam kaip 15 m/s, darbai ant stogo būtų sustabdyti;
▪ objekte būtų vaistinėlė su vaistais, tvarsčių rinkinys ir kitos pirmos pagalbos priemonės;
▪ visi elektriniai mechanizmai ir įrankiai būtų įžeminti;
▪ esamos laiptinės ir praėjimai nebūtų užkrauti statybinėmis medžiagomis;
▪ iki statybos pradžios būtų parengtas rangovo darbų vykdymo (technologinis) projektas;
▪ būtų paskirtas darbuotojas, atsakingas už darbo saugos priemonių įvykdymą.
Statybos aikštelėje prie buitinių patalpų ir atskiruose pastato aukštuose, kur vyksta statybos darbai, gerai prieinamuose vietose būtina įrengti priešgaisrinius postus (skydai su gesintuvais ir kitu priešgaisriniu inventoriumi).
Asmeninės apsaugos ir sveikatos priemonės.
Apsauginis šalmas. Darbuotojai dirbantys statybvietėje ar ją lankantis, turi būti aprūpinti statybiniais šalmais, atitinkančiais Lietuvos standarto LST EN 397 reikalavimus. Kiekvienas šalmas turi būti gamintojo paženklintas :nurodytas šalmo tipas, pagaminimo metai ir metų ketvirtis, Europos standarto žymuo, gamintojo pavadinimas arba identifikacinis ženklas, CE žyma ir šalmo dydis;
Pirštinės. Pirštinės turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 388 reikalavimus. Kiekvienas darbuotojas privalo dėvėti jo plaštakos dydį atitinkančias pirštines;
Apsauginiai darbo drabužiai. Apsauginiai darbo drabužiai turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 340 reikalavimus;
Profesinė avalinė. Profesinė avalynė turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 346 reikalavimus;
Įspėjamieji saugos ir sveikatos ženklai
Statybvietė paženklinta saugos ir sveikatos ženklais, tam kad darbuotojai suvoktų saugos ir sveikatos darbo vietoje riziką ir galėtų jos išvengti. Ženklai išdėlioti ten kur pavojingų vietų negalima pakankamai apriboti techninėmis ir kolektyvinėmis priemonėmis.
Pagrindiniai naudojami ženklai:
▪ Draudžiamieji;
▪ Įspėjamieji;
▪ Įpareigojamieji;
▪ Evakuaciniai;
▪ Gaisrinių saugos priemonių;
▪ Informaciniai.
Šie ženklai naudojami tam, kad darbuotojas suvoktų saugos ir sveikatos darbo vietoje riziką ir galėtų jos išvengti. Tam, kad darbuotojai nepatektų į pavojingas zonas naudojamos apsauginės tvorelės ir/arba „STOP“ juosta.
Mobiliais telefonais naudojasi statybos vadovas, vykdytojai, meistrai, ir kt. Taip užtikrinamas efektyvesnis darbas. Atsitikus nelaimei, greičiau informuojami darbuotojai, vadovai, bei specialiosios tarnybos.
Statybvietėje dirbantieji atlieka kėlimo, laikymo, nešimo, stūmimo ir kt. darbus. Padidėjusi rizika pasitempti, pargriūti ir susižaloti, nuolatos mažinama valant kelius, takus ir darbo vietas. Žiemos metu šios vietos barstomos, valomos nuo sniego ir ledo.
Tamsiu paros metu keliai, takai ir darbo vietos, kur nepakankamas natūralus apšvietimas, apšviečiamos hologeniniais šviestuvais.
Objekte naudojami draudžiamieji ženklai:
▪ Rūkyti draudžiama;
▪ Pašaliniams įeiti draudžiama. Objekte naudojami įspėjamieji ženklai:
▪ Įspėjimas apie elektros srovės pavojų;
▪ Įspėjimas apie degiąją medžiagą;
▪ Įspėjimas apie bendro pobūdžio pavojų;
▪ Įspėjimas apie pakeltą krovinį;
▪ Įspėjimas apie pavojų nukristi.
Objekte naudojami įpareigojamieji ženklai:
▪ Būtina dėvėti apsauginį šalmą;
▪ Būtina dėvėti apsauginius batus;
▪ Būtina prisirišti apsauginėmis priemonėmis.
Vietose esančiose 1,3 m ir aukščiau, įrengiami aptvarai. Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu.
Asmeninių saugos priemonių naudojimas
Visi dirbantieji aprūpinami plaštaka apsaugančiomis pirštinėmis ir batais su nepersmeigiamu padu ir apsaugine nosele. Žiemos metu papildomai išduodamos pirštinės, žieminė avalynė ir žieminės striukės.
Suvirintojai mūvi pirštines apsaugančias nuo terminių pavojų. Dėvi apsauginę xxxxx prijuostę ir kostiumą iš sunkiai degios medžiagos. Avi specialius batus. Naudojasi specialiais apsauginiais skydeliais saugančiais veidą ir akis.
Siekiant kėlimo metu išvengti rizikos, kroviniai turi būti tinkamai įpakuoti. Jie kraunami tik tam parinktose ir įrengtose vietose.
Darbuotojams nuolat dirbantiems kėlimo darbus rankomis, daromos papildomos pertraukos. Jie aprūpinti apsaugine avalyne, dėvi pirštines. Darbuotojai instruktuojami kaip saugiai atlikti krovinių kėlimo rankomis darbus, kad būtų visiškai išvengta grėsmės saugai bei sveikatai. Jie mokami, kaip taisyklingai atlikti kėlimo darbus ir naudoti pagalbines technines priemones.
Rankomis keliami svoriai negali būti sunkesni nei 25kg.
Keliamo gaminio masė | Max.7,5kg | Max. 0,6kg | Max. 25kg | >25kg |
Gaminio plotis Suėmimo vietoje | 40-75mm | 75-115mm | Keliama 2 Rankomis | Keliama kitais Tam skirtais įrenginiais |
Darbo metu nuolat keliamų gaminių leidžiama masė kilogramais
Amžius, metais | moterys | vyrai |
15 - 17 | 10 | 15 |
18 - 39 | 15 | 25 |
Virš 40 | 10 | 20 |
Gamtosaugos priemonės
Bendruoju atveju pasiruošimo statybai metu nuo galimų pažeidimų apsaugomi medžiai, esantys arti kelių, statinių. Ant kamienų dedamos 2 – 2,5 m aukščio lentos ir suveržiamos viela.
Jei rengiant darbuotojų buitines patalpas nėra galimybės prisijungti prie buitinės kanalizacijos tinklų, statybvietėje įrengiami nusodinimo šuliniai, o nuotekos ir atliekos iš jų išvežamos.
Oro apsaugos nuo užterštumo reikalavimai:
Siekiant kuo mažiau užteršti orą reikia:
▪ vengti atviros ugnies kaitinant bitumą, vandenį;
▪ naudoti mažiau nuodingų medžiagų;
▪ valyti ir laistyti privažiavimo kelius bei aikšteles;
▪ atliekant tam tikrus darbus (valant ir svidinant grindis, valant fasadus smėliasvaidėmis ir pan.), stengtis mažinti dulkėtumą;
▪ mašinų variklius sureguliuoti taip, kad išmetamų dujų kiekis neviršytų leidžiamųjų normų;
▪ išjungti nedirbančių mašinų variklius. Gamtos apsaugos išsaugojimo priemonės:
Pagrindiniai reikalavimai:
▪ Jokiais būdais negalima išvežti ar sunaikinti augalinio sluoksnio. Jis kaupiamas saugioje vietoje ir pabaigus visus darbus panaudojamas gerbūvio darbams;
▪ Visos cheminės medžiagos, dažai yra sandėliuojami tik tam skirtuose uždaruose sandėliuose taip, kad neišsipiltų ir neišbėgtų;
▪ Visos atvežtos medžiagos laikomos tik tam skirtose vietose.
▪ Visi, teritorijoje esantys medžiai, turi būti aptverti ir surišti, kad juos nesugadinti;
▪ Baigus statybą, teritoriją reikia kruopščiai išvalyti nuo statybinių šiukšlių.
▪ Baigus statybos darbus, turi būti atstatytos visos dangos, kurios buvo pažeistos ar sugadintos.
Principiniai nurodymai ir sprendiniai gaisro ar kitos avarijos statybvietėje atveju.
Darbininkai (sargai ir kt.) pastebėję gaisrą privalo:
▪ Nedelsiant pranešti apie gaisrą priešgaisrinei tarnybai bendru pagalbos telefonu 112;
▪ Nedelsiant informuoti padaliniui vadovaujantį darbuotoją;
▪ Perspėti padalinyje dirbančius žmones, organizuoti jų bei turto evakuaciją;
▪ Gesinti gaisrą turimomis priemonėmis kol neatvyks priešgaisrinė tarnyba.
Padaliniui vadovaujantys darbuotojai privalo:
▪ Įsitikinti, ar iškviesti ugniagesiai, jei ne - nedelsiant juos iškviesti;
▪ Apie įvykį informuoti bendrovės statybos vadovą bei saugos ir sveikatos koordinatorių;
▪ Informuoti kitus asmenis / įmones, kurių veiklai / poilsiui / gyvenimo sąlygoms gaisras gali padaryti žalos;
▪ Vadovauti evakuojant žmones ir gesinant gaisrą kol atvyks ugniagesiai;
▪ Sutikti ugniagesius (arba tam skirti asmenį, gerai pažįstantį padalinį ir žinantį priešgaisrinių vandens telkinių vietas);
▪ Prireikus iškviesti dujų ūkio, greitosios pagalbos ir kitas tarnybas; Pirmųjų pagalbų iškvietimo numeriai - 112
▪ Sustabdyti darbus padalinyje, kol nebus užgesintas gaisras;
▪ Prireikus nutraukti elektros tiekimą, išjungti šilumos, oro tiekimo sistemas ir kt;
▪ Vadovauti gaisrą gesinantiems padalinio darbuotojams;
▪ Imtis priemonių, kad gaisrą gesinantys asmenys būtų apsaugoti nuo galinčių griūti konstrukcijų, apsinuodijimų ir apdegimų;
▪ Organizuoti galinčių perkaisti pastatų konstrukcijų aušinimą;
▪ Atvykusius ugniagesius informuoti apie gaisro kilimo bei plitimo aplinkybes;
▪ Jei reikia, padėti ugniagesiams transportuoti gaisro gesinimo medžiagas.
Pagrindiniai transporto bei pesčiųjų keliai, būtini kelių ženklai.
Privažiuoti prie pastato naudojami esami keliai. Statybvietės keliai, patekę į pavojingą zoną, turi būti pažymėti specialiais ženklais, o eismas kontroliuojamas. Mažiausias atstumas nuo kelio iki medžiagų laikymo
aikštelės – 1 m, iki statybos aikštelės aptvaro – 1,5 m. Jei kelias yra šalia iškasos, mažiausias atstumas nuo važiuojamosios dalies iki iškasos šlaito pado priklauso nuo iškasos gylio ir natūralaus grunto šlaito koeficiento.
Būtinos pirmosios pagalbos priemonės.
Darbdavys turi užtikrinti, kad bet kuriuo metu galėtų būti suteikta pirmoji pagalba. Darbuotojai turi būti apmokyti suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam.
Darbuotojas, kuris įvykus nelaimingam atsitikimui buvo sužeistas arba staigiai susirgo, turi būti nedelsiant nugabentas į medicinos įstaigą.
Pirmosios pagalbos patalpos numatomos darbų vadovo vagonėlyje. Patalpose turi būti pagrindinė pirmosios pagalbos įranga bei priemonės. Į tokias patalpas turi būti lengvai patenkama su neštuvais. Šios patalpos turi būti paženklintos, kaip nustatyta Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatuose, ir nurodytos kelrodžiais.
Pirmosios pagalbos priemonės turi būti visose vietose, kuriose jos reikalingos pagal darbo sąlygas. Jų laikymo vietos turi būti pažymėtos, gerai matomos ir lengvai pasiekiamos. Matomose vietose turi būti aiškiai nurodyti gelbėjimo tarnybų (greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės ir avarinės dujų tarnybos) telefono numeriai ir adresai.
Pirmosios pagalbos rinkinys: Statybvietėje turi būti pirmosios pagalbos rinkinys, sukomplektuotas pagal sveikatos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymo Nr. V – 450 1 priedą.
Pirmosios pagalbos rinkinio sudėtis pateikta žemiau esančioje lentelėje:
Medicinos ir kitų pagalbos priemonių pavadinimas | Skaičius Vnt. | Paskirtis |
1. Didelis sterilus tvarstis, 10 cm x12 cm | 2 | |
2. Karpomas pirmosios pagalbos pleistras, 10 cm x 6 cm | 8 | |
3. Lipnus pleistras, 2.5 cm x 5 m | 1 | Tvarsčiui pritvirtinti |
4. Neaustinės medžiagos servetėlė, 20 cm x 5 m | 10 | |
5. Palaikomasis trikampio formos tvarstis | 1 | Pažeistai viršutinei galūnei parišti |
6. Palaikomasis tvarstis, 6 cm x 4 m | 3 | |
7. Palaikomasis tvarstis, 8 cm x 4 m | 3 | |
8. Pirmosios pagalbos žirklės | 1 | |
9. Pirmosios pagalbos pleistro juostelės | 20 | |
10. Plastikinis maišelis, 30 cm x 40 cm | 2 | |
11. Sterilus akių tvarstis | 2 | |
12. Sterilus nudegimų tvarstis, 40 cm x 40 cm | 1 | |
13. Sterilus nudegimų tvarstis, 60 cm x 80 cm | 1 | |
14. Sterilus žaizdų tvarstis, 10 cm x 10 cm | 6 | |
15. Speciali antklodė, ne mažesnė kaip 140 cm x 200 cm | 1 | Nukentėjusiam paguldyti ir (ar) apkloti |
16.Tinklinis cilindrinis galūnių tvarstis, 4 m | 1 | |
17. Vidutinio dydžio sterilus tvarstis, 8 cm x 10 cm | 3 | |
18. Vienkartinės medicininės nesterilios pirštinės | 4 | |
19. Amoniako 10% tirpalas, 50 ml | 1 | |
20. Žaizdų dezinfekavimo tirpalas (oktenidino dihidrochloridas), 250 ml | 1 | Žaizdoms dezinfekuoti |
21. Natrio chlorido 0,9% sterilus tirpalas, 200 ml | 1 | Pažeistoms akims ir žaizdoms plauti |
22. Pirmosios pagalbos teikimo aprašymas arba pirmosios pagalbos teikimo atmintinė | 1 | |
23. Rinkinio aprašas | 1 | Tvirtinamas ant dėžutės/ |
spintelės durelių/dangtelio vidinės pusės |
Medžiagų ir konstrukcijų galimos sandėliavimo zonos, atskiriant kenksmingų ir pavojingų medžiagų sandėliavimo vietą.
Apšiltinimo ir apdailos medžiagos sandėliuojamos laikinai įrengtose sandėliavimo vietose.
Į objekto teritoriją atvežti gaminiai, iškraunami į įrengtas krovinių sandėliavimo aikšteles. Gaminiai sandėliuojami pagal gaminių sandėliavimo schemas.
Medžiagos, dirbiniai, gaminiai bei įrenginiai turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus, turėti atitikties sertifikatus arba eksploatacinių savybių deklaracijas ir atitikti techninėse specifikacijose nurodytiems reikalavimams.
Nenaudotinos degios ir degimą palaikančios medžiagos. Visos į statybvietę pateikiamos medžiagos turi būti gamintojo įpakavime su etiketėmis ir dokumentais, patvirtinančiais tapatybę.
Sandėlių ir statybinių sandėliavimo aikštelių išdėstymas turi užtikrinti mažiausią statybinių mašinų, mechanizmų ir darbininkų judėjimą statybos aikštelėje, mažiausią pakrovimo ir iškrovimo operacijų skaičių, patogų privažiavimą, saugias darbo sąlygas.
Išdėstant sandėlius laikomasi tokių reikalavimų:
Uždari ir atviri sandėliai pageidaujama, kad būtų kuo arčiau darbo vietų;
Ruloninės ir apšiltinimo medžiagos turi būti laikomos kiek galima arčiau kranų arba kėlimo priemonių pastatymo vietų;
Siūloma medžiagas sandėliuoti pagal medžiagų gamintojų rekomendacijas. Vykdant darbus, draudžiama medžiagas ir konstrukcijas laikinai arba pastoviai sandėliuoti laiptinėse, koridoriuose ir praėjimuose.
Sandėliuoti gruntą ir medžiagas virš esamų veikiančių inžinerinių tinklų draudžiama. Prie esamų inžinerinių tinklų žemės darbai vykdomi rankiniu būdu.
Atliekų ir statybinių šiukšlių galimos sandėliavimo zonos. Statybos atliekos turi būti tvarkomos LR atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Statybos proceso metu statybos atliekos turi būti rūšiuojamos į:
▪ tinkamas naudoti atliekas (betonas, keramikos, medienos, metalo gaminių, termoizoliacinės medžiagos ir kitos nedegios medžiagos);
▪ tinkamas perdirbti atliekas, kurios pristatomos į perdirbimo gamyklas;
▪ netinkamas naudoti ir perdirbti atliekas (statybinės šiukšlės, kenksmingomis medžiagomis užteršta tara ir pakuotė), pagal sutartis išvežamos į sąvartynus.
Statybinės atliekos iki jų išvežimo ar panaudojimo kaupiamos ir saugomos aptvertoje statybos teritorijoje, konteineriuose, uždarose talpose ar tvarkingose krūvose, jei jos neteršia aplinkos. Statybos atliekų turėtojas nusprendžia, kaip ir į kurią tvarkymo vietą bus gabenamos atliekos (tai gali atlikti ir specialios įmonės) ir atsako už jų tvarkingą pakrovimą ir pristatymą į sąvartas.
Statytojas, baigęs statybą, statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai pateikia dokumentus apie netinkamų perdirbti ar panaudoti atliekų pristatymą į sąvartas.
Mesti statybines atliekas be latakų ar kitų priemonių leidžiama iš nedidesnio kaip 3 m aukščio.
Visas statybines šiūkšles nuo stogo galima nuleisti tik apsauginių vamzdžiu į numatytą konteinerį, kuris turi būti pastatytas su nedidesniu nei 5 laipsniai nuolydžių.
Visos statybinės atliekos nuleidžiamos žemyn polietileniniu vamzdynu arba konteineriuose nuleidžiamos statybinių keltuvu, iš karto pakraunamos į autotransportą ir išvežamos į perdirbimo vietą, prieš tai sudarius sutartį su atliekas utilizuojančia įmone, kuri turi atitinkamą sertifikatą. Statybinio laužo važtaraščiai turi būti išsaugoti iki tol kol pastatas bus priduotas valstybinei komisijai. Statybvietėje turi būti rūšiuojamos susidarančios perdirbimui tinkamos atliekos ir pakartotinam naudojimui tinkamos konstrukcijos (medžiagos), rūšiuojamos kitos atliekos – antrinės žaliavos, pavojingos atliekos.
Medžiagos, kurios po to bus pakartotinai panaudotos, sukraunamos į lopšius, surūšiuojamos ir susandėliuojamos. O statybinės šiukšlės metamos tam skirtose vietose į šiukšlių konteinerius.
Pavojingos medžiagos turi būti identifikuojamos ir deklaruojamos. Saugomos ir vežamos jos turi būti supakuotos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Pakuotės ar konteineriai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juose esančios pavojingos atliekos negalėtų išsibarstyti ar kitaip patekti
į aplinką. Visi saugomų ar vežamų pavojingų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti tam tikra forma.
Vežant pavojingas atliekas, būtina turėti pavojingų atliekų lydraštį, kuris pridedamas kaip priedas prie krovinio važtaraščio, nurodyto krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. Rugpjūčio 8 d. Įsakymu Nr. 300.
Visos atliekos, atsiradusios griovimo darbų metu turi būti išvežtos pagal savo rūšis: betonas – į betono smulkinimo, metalas – į metalo supirkimo punktą, mediena – į medienos perdirbimo gamyklą.
Technolo- ginis procesas | Atliekos | Atliekų saugojimas objekte | Numatomi atliekų tvarkymo būdai | |||||
Pavadinimas | Kiekis, | Agrega- tinis būvis (kietas, skystas, pastos) | Kodas pagal atliekų sąrašą | Pavojingumas | Laikymo sąlygos | |||
t/d kg/ parą | t/ metus | |||||||
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
Statybos darbai | ||||||||
Čerpės ir keramika | 27,5 | k | 17 01 03 | nepavojingos | sandėliuojama konteineryje | Išvežamos į šiom medžiagom skirtus sąvartynus | ||
Mediena | 6,0 | k | 17 02 01 | nepavojingos | sandėliuojama vietoje | Panaudojamos kurenimui | ||
Stiklas | 0,7 | k | 17 02 02 | nepavojingos | sandėliuojama konteineryje | Išvežamos į šiom medžiagom skirtus sąvartynus | ||
Plytos | 9,0 | k | 17 01 02 | nepavojingos | sandėliuojama vietoje | Parduodama į metalo laužo supirktuvę | ||
Geležis ir plienas | 1,6 | k | 17 04 05 | nepavojingos | sandėliuojama konteineryje | Išvežamos į šiom medžiagom skirtus sąvartynus | ||
Buities, sanitarinių ir higienos patalpų galimos įrengimo zonos.
Pagal žmonių skaičių, numatoma įrengti vieną administracinį-gamybinį vagonėlį. Statybvietėje numatoma pastatyti vieną „bio“ tualetą.
Patalpų pavadinimas | Skaičiavimo metodika | Plotas |
Statinio statybos vadovo ir darbų vadovų patalpos | Vienam žmogui | 5 m2 |
Drabužinės | Vienam žmogui | 1,13 m2 |
Prausyklos | Vienam žmogui | 0,26 m2 |
Drabužių ir avalynės džiovinimo patalpos | Vienam žmogui | 0,2 m2 |
Poilsio ir valgymo patalpos | Vienam žmogui | 1 m2 |
Patalpos sušilti | Vienam žmogui | 0,1 m2 (mažiausiai 8 m2) |
Dušinės | Atsižvelgiant į gamybos proceso sąlygas: - viena dušinė 15 žmonių; - viena dušinė 7 žmonėms; | Dušo kabina – 1,75 m2 Persirengimo patalpa – 2,0 m2 |
- Viena dušinė 5 žmonėms | ||
Tualetai | Vienas tualetas 30-čiai žmonių | kabinos dydis 1,2 x 0,8 m |
Siūloma laikinuosius pastatus surinkti iš konteinerinių blokų. Tokių konteinerinių blokų svoris – apie 1,6
t. Jie statomi automobiliniais kranais, vežami treileriais. Prireikus, jie gali būti statomi vienas ant kito. Pagalbinės patalpos statomos išlygintoje aikštelėje su nuolydžiu i=0,005, kad paviršinis vanduo nutekėtų į iškastus griovius.
Statybvietę supančios aplinkos (teritorijos) ribos aptvėrimas:
Statybvietės tvoros vietoje išlyginamas paviršius. Tverti galima įvairiomis medžiagomis (mediena, metaliniu tinklu ir kt.). Tvora tvirtinama prie gelžbetoninių stulpų, kurie įstatomi į paplatintą padą, arba prie 0,8
– 1,0 m į žemę įkastų medinių 12 – 18 cm skersmens stulpų. Pavojingų zonų , kuriuose gali kilti krintančių daiktų pavojus, ribos nustatomos pagal 1 lentelę.
1 LENTELĖ. Pavojingų zonų ribos
Aukštis, iš kurio | Pavojingų zonų ribos | |
gali kristi daiktas, m | Arti krovinių judėjimo vietų (nuo keliamo didžiausių matmenų krovinio horizontaliosios projekcijos), m | Arti statomo statinio (nuo jo išorinio perimetro), m |
Iki 20 | 7 | 5 |
Nuo 20 iki 70 | 10 | 7 |
Statinio avarijos tyrimo organizavimas
Kai avarija įvyksta statinį rekonstruojant, statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio būdu – statytojas (užsakovas), o kai įvyksta naudojamo statinio avarija, – statinio naudotojas ir (arba) statinio techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdamas:
- organizuoti ir suteikti pagalbą avarijos metu nukentėjusiems žmonėms;
- evakuoti žmones iš pavojingos zonos;
- imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;
- apsaugoti avarijos vietą nuo poveikio, galinčio trukdyti tirti avarijos priežastis;
- pranešti apie avariją (telefonu, faksu ar kitomis ryšio priemonėmis) šioms institucijoms:
1. savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą;
2. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos;
3. statytojui (užsakovui), statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir statinio projektuotojui;
4. jei yra nukentėjusių žmonių, - teisėsaugos institucijai ir Valstybinei darbo inspekcijai;
Sveikatos apsaugos ministerijai (atsakinga už visų kategorijų techninių medicinos įrenginių ir jų įrangos priežiūros organizavimą);
Ūkio ministerijai (atsakinga už visų kategorijų garo ir vandens šildymo katilų ir jų įrangos, visų kategorijų slėginių indų ir jų įrangos, visų kategorijų pavojingų medžiagų slėginių vamzdynų, slėginių garotiekių ir karšto vandens vamzdynų bei jų įrangos ir visų kategorijų sprogioje aplinkoje naudojamų elektros įrenginių priežiūros organizavimą);
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (atsakinga už visų kategorijų pavojingų medžiagų talpyklų ir jų įrangos, visų kategorijų liftų ir jų įrangos, visų kategorijų lynų kelių, funikulierių ir jų įrangos, visų kategorijų eskalatorių ir jų įrangos, visų kategorijų kėlimo kranų ir jų įrangos ir visų kategorijų pramoginių įrenginių ir jų įrangos priežiūros organizavimą);
Valstybinei darbo inspekcijai ir atitinkamai įgaliotai techninės būklės kontrolės įstaigai, atliekančiai šių įrenginių techninės būklės tikrinimus;
Pranešant apie avariją nurodomas statinio pavadinimas (paskirtis), adresas, statinio statytojas (užsakovas), projektuotojas, padariniai, orientacinės avarijos priežastys, nukentėjusių avarijos metu žmonių skaičius, iš jų žuvusių ir sužeistų;
Skirti vietinę komisiją iš rangovo (kai statyba vykdoma ūkio būdu, – statytojo) atstovo (komisijos pirmininkas), jo tarnybų, prireikus kitų įmonių (tarnybų) atstovų. Dalyvauti vietinės komisijos darbe gali būti kviečiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas. Vietinė komisija dirba iki avarijos tyrimo komisijos atvykimo.
Avarijos tyrimo Komisija:
- gauna vietinės komisijos (jeigu ji buvo paskirta) aktą bei jos surinktus avarijos tyrimo dokumentus;
- apžiūri įvykio vietą ir nustato būtiną esamos padėties fiksavimą;
- skiria reikalingas ekspertizes ir laboratorinius tyrimus bei nurodo jų atlikėjus, suderinęs su 13 punkte nurodytu statytoju (rangovu) arba statinio savininku (naudotoju);
- nustato nugriuvusio statinio (jo dalies), jo konstrukcijų (mazgų) fotonuotraukų, eskizų bei schemų kiekį;
- gauna iš avarijos liudytojų ir su ja susijusių pareigūnų paaiškinimus (kai tokių nepateikė vietinė komisija arba jie, šios Komisijos nuomone, yra nepakankami);
- išsiaiškina priešavarinės konstrukcijų būklės požymius ir priimtas priemones avarijai likviduoti arba išvengti;
- įvertina statinio techninę būklę ir atitiktį normatyviniams reikalavimams;
- išsiaiškina prieš avariją vykusius statybos ir kitus darbus statinyje ir greta jo;
- gauna duomenis apie meteorologines sąlygas avarijos metu;
- išsiaiškina gamtinių veiksnių (gruntinio vandens, nuošliaužų, karstinių ir kitų gamtos reiškinių) galimą įtaką avarijai bei kitas aplinkybes, lėmusias avarijos priežastis;
- išsiaiškina (patikslina) avarijos metu buvusias faktiškas konstrukcijų apkrovas ir nusprendžia, kas ir kokius konstrukcijų galios patikrinimo skaičiavimus turi atlikti bei paveda juos užsakyti, suderinęs su statytoju (rangovu) arba statinio savininku (naudotoju);
- išsiaiškina, ar nustatyta tvarka buvo atlikti potencialiai pavojingų kėlimo bei transporto priemonių, susijusių su avarija, privalomieji periodiniai patikrinimai;
- nustato būtino griuvėsių ardymo eiliškumą, laiką bei papildomus matavimus ir fiksavimą, kuriuos reikia atlikti ardant griuvėsius avarijos priežastims nustatyti arba patikslinti;
- . nustato įvykusios avarijos ir galimo jos plitimo priežastis;
- nustato normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus ir dėl to tiesiogiai atsakingus asmenis.