Civilinės atsakomybės draudimo taisyklės
UADB ERGO LIETUVA
Civilinės atsakomybės draudimo taisyklės
(ERGO LIETUVA, CADT-2006) Nr. 008
PATVIRTINTA UADB “ERGO Lietuva” 2006 11 28 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 59
1. Bendrosios sąvokos
2. Draudėjo prašymas sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartj
3. Draudiminiai jvykiai
4. Nedraudiminiai jvykiai; atvejai, kuriais draudimo išmoka nėra mokama; atvejai, kuriais draudimo apsauga negalioja
5. Civilinės atsakomybės draudimo objektas
6. Civilinės atsakomybės draudimo galiojimas vietos, laiko ir asmenų atžvilgiu; laikinoji draudimo apsauga
7. Civilinės atsakomybės draudimo sumos ir išskaita
8. Civilinės atsakomybės draudimo jmokos apskaičiavimo ir mokėjimo pagrindai; terminai ir pasekmės dėl jų nesilaikymo; mokėjimų valiuta
9. Draudimo rizikos pokyčiai ir jų pasekmės
10. Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
11. Xxxxxxxxxx draudėjo ir draudiko pareigos draudimo sutarties galiojimo metu
12. Draudėjo pareigos draudiminio jvykio atveju
13. Draudėjo pareigų draudiminio jvykio atveju nesilaikymo pasekmės
14. Žalos nustatymo tvarka
15. Civilinės atsakomybės draudimo išmokų rūšys; bylinėjimosi ir kitos išlaidos. Dvigubo draudimo sąlygos
16. Draudimo išmokų mokėjimo tvarka ir terminai
17. Civilinės atsakomybės draudimo sutarties pakeitimas; sutarties nutraukimo prieš terminą pasekmės
18. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam draudikui ar kitiems draudikams tvarka
19. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
1. Bendrosios sąvokos
1.1. Draudėjas - asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku. Sąvoka “draudėjas” apima asmenis, atliekančius darbą darbo sutarties pagrindu arba civilinės sutarties pagrindu, jei jie veikia draudėjo nurodymu ir jo kontroliuojami.
1.2. Draudikas – UADB „ERGO LIETUVA”.
1.3. Draudimo taisyklės – draudiko parengtos standartinės draudimo sutarties sąlygos, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis.
1.4. Draudimo sutartis – sutartis, kuria draudikas jsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo jmoką (premiją) sumokėti draudimo išmoką draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo sutartj (jei jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo sutarties sąlygos, priedai prie draudimo sutarties.
1.5. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.6. Apdrausta rizika – draudėjo civilinė atsakomybė dėl draudimo liudijime ir/ar draudimo sutarties sąlygose nurodytos draudėjo veiklos ir/ar produkcijos ir/arba dėl kitų draudėjo valdomų objektų, dėl kurių savybių gali atsitikti draudiminiai jvykiai. Įvykiai, kurie nėra tiesiogiai susiję su apdraustąja rizika, nelaikomi draudiminiais. Pagal šias taisykles nėra apdraudžiama civilinė atsakomybė dėl profesinės veiklos (pavyzdžiui, advokato, notaro, projektuotojo, gydytojo, programuotojo, buhalterio, turto vertintojo, statybos techninio prižiūrėtojo ir panaši veikla).
1.7. Draudiminis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
1.8. Nedraudiminis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.
1.9. Draudimo laikotarpis – laikotarpis, nurodytas draudimo liudijime. Jei draudimo sutartyje nenurodyta kitaip, draudimo laikotarpis yra 12 (dvylika) kalendorinių mėnesių.
1.10. Retroaktyvi data – draudimo liudijime nurodyta data, buvusi prieš draudimo laikotarpio pradžios datą. Jei draudimo sutarties
šalys susitarė dėl retroaktyvios datos nustatymo, tai reiškia, kad draudiminiu jvykiu yra laikomi taip pat ir draudimo laikotarpiu draudėjo gauti reikalavimai atlyginti žalą, apie kurios atsiradimą draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, atsiradusią draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu nuo retroaktyvios datos iki draudimo laikotarpio pradžios datos (retroaktyviu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu). Jei draudimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, retroaktyvi data yra draudimo laikotarpio pirma diena.
1.11. Išplėstinis pranešimo terminas – draudimo liudijime nurodytas terminas dienomis ir/ar mėnesiais po draudimo laikotarpio pabaigos. Jei draudimo sutarties šalys susitarė dėl išplėstinio pranešimo termino nustatymo, tai reiškia, kad draudiminiu jvykiu taip pat laikomi ir reikalavimai atlyginti žalą, pareikšti draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu po draudimo laikotarpio pabaigos datos (išplėstiniu pranešimo terminu), atsiradusią draudimo laikotarpiu ir/ar retroaktyviu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jei jis buvo nustatytas. Tokiu atveju yra privalomai daromi atitinkami jrašai civilinės atsakomybės draudimo liudijime (polise). Draudimo apsaugai išplėstiniu pranešimo terminu yra taikomos visos draudimo sutarties nuostatos, kurios galioja draudimo laikotarpiu, o draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma už visus draudiminius jvykius per draudimo laikotarpj reiškia draudimo sumą visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, jskaitant išplėstinj pranešimo terminą.
1.12. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.
1.13. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudiminio jvykio (draudiminių jvykių) metu patirtus nuostolius. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką dėl nuostolių, lygių draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos likusiai draudimo sumos daliai. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką (išmokas) dėl nuostolių, lygių draudimo sumai, draudiko prievolės pagal tokią draudimo sutartj pasibaigia.
1.14. Besąlyginė išskaita - tai suma, kurią kiekvieno draudiminio jvykio atveju apmoka pats draudėjas ir draudiko atsakomybė kiekvieno draudiminio jvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus besąlyginę išskaitą. Besąlyginė išskaita gali būti išreikšta absoliučiu skaičiumi ir/arba procentais nuo nuostolio dydžio.
1.15. Žala – trečiojo asmens materialaus turto sunaikinimas, sugadinimas, arba trečiojo asmens sužalojimas ar jo gyvybės atėmimas ir dėl to patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) bei negautos pajamos, kurias trečiasis asmuo būtų gavęs, jei nebūtų padaryta
žala. Įstatymų nustatytais atvejais yra atlyginama ir neturtinė žala. Žalos sąvoka neapima žalos dalykinei reputacijai.
1.16. Nuostoliai – žalos piniginė išraiška. Sąvoka „nuostoliai“ neapima išlaidų bet kokio produkto, suteiktų paslaugų ar atliktų darbų trūkumų nustatymui, taisymui ar pakeitimui tinkamos kokybės produktu, produkto atšaukimui iš gamybos ir/ar prekybos, palūkanų.
1.17. Finansinė žala (nuostoliai) – žala (nuostoliai), nesusijusi su trečiojo asmens materialaus turto sugadinimu ir/ar sunaikinimu bei žala trečiojo asmens sveikatai ir/ar ar dėl gyvybės atėmimo ir (ar) nekyla kaip trečiojo asmens materialaus turto sugadinimo ir/ar sunaikinimo ir/ar žalos trečiojo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo pasekmė, jskaitant, tačiau neapsiribojant atvejais, kai finansinė žala (nuostoliai) atsiranda dėl bet kokio jrenginio, kitos jrangos pajėgumo, produktyvumo, efektyvumo arba gaminamų produktų (teikiamų paslaugų) kokybės, kiekio, o taip pat dėl negalėjimo naudotis bet kokia jranga ar jrenginiais bei su tuo susijusio pelno netekimo, dėl patento, prekės ženklo ar kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, profesinės veiklos vykdymo ir/ar veiklos (veikimo, neveikimo) kaip jmonės valdymo ar kontrolės organas (institucija) ar jo (jos) dalis, dėl pinigų ženklų, vertybinių popierių, čekių, vekselių, mokėjimo bei kreditinių kortelių, kitų skolos bei kredito dokumentų sugadinimo, sunaikinimo ar negalėjimo naudotis.
1.18. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo sutartiniais santykiais su draudėju ir draudiku pagal sudarytą draudimo sutartj.
1.19. Su draudėju susijęs asmuo - tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja draudėją ar yra kontroliuojamas draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies, o taip pat draudėjo giminaičiai ir šeimos nariai.
Kontrolė – tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai jsigytas arba valdomas jmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) paketas, suteikiantis jo savininkams arba valdytojams teisę j daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, o taip pat teisė skirti (išrinkti) ar atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusę valdybos arba stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo organų), faktiškai kontroliuoti susijusio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų sutarčių ar kitų aplinkybių).
1.20. Jungtinės Amerikos Valstijos - reiškia Jungtines Amerikos Valstijas, kiekvieną jų valstiją ir kiekvieną Jungtinių Amerikos Valstijų politinj-administracinj padalinj ar bet kurią jo valstiją.
1.21. Draudimo teritorija – geografinė teritorija, dėl kurioje atsitikusių draudiminių jvykių galioja draudimo apsauga. Jei draudimo sutarties šalys nesutarė kitaip ir kita draudimo teritorija nėra nurodyta draudimo sutarties sąlygose, draudimo teritorija yra Lietuvos Respublikos teritorija.
1.22. Terorizmas - reiškia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimą panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą (pvz.: sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan.), siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, tame tarpe ir turint tikslą paveikti ar jbauginti vyriausybę ir/ar visuomenę ar jos dalj.
1.23. Kraujas ir kraujo produktai – yra kraujo paruošiniai, sera, plazma ir kraujas, kurie gaunami iš žmogaus kraujo ir skirti vartoti (naudoti) medicininiais tikslais.
2. Draudėjo prašymas sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartj
2.1. Draudėjas, norėdamas sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartj, pateikia draudikui prašymą raštu. Tai reiškia, kad draudėjas užpildo iš draudiko gautą anketos blanką ir pristato jj draudikui. Prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti pateikiamas per atstovą. Esant reikalui, draudikas gali reikalauti dokumentų, patvirtinančių atstovo jgaliojimus.
2.2. Draudėjas privalo išsamiai atsakyti j anketos klausimus. Sudarius draudimo sutartj, raštu pateiktas prašymas laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai jvertinti, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudiminio jvykio ar neturėjo jtakos draudiminiam jvykiui.
2.3. Prieš sudarant draudimo sutartj, draudėjas privalo raštu ir per protingą terminą atsakyti j raštu pateiktą draudiko papildomą paklausimą dėl žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudiminio jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui.
2.4. Draudikas, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartis naudoja teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą standartinę draudimo liudijimo formą. Draudikas, nusprendęs, jog išankstiniai duomenys nėra būtini, gali sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartis draudėjo žodinio prašymo pagrindu.
2.5. Draudikui pageidaujant, draudėjas prieš sutarties pasirašymą turi sudaryti draudikui sąlygas pačiam jvertinti draudimo riziką. Ši draudėjo pareiga - suteikti draudikui galimybę pačiam jvertinti draudimo riziką - išlieka visą civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpj.
3. Draudiminiai jvykiai
3.1. Jei draudimo sutarties sąlygose nėra nustatyta kitaip, draudiminiu jvykiu šių taisyklių prasme laikomas draudimo laikotarpiu (arba išplėstiniu pranešimo terminu, jei jis nustatomas) draudėjui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, draudimo laikotarpiu (arba retroaktyviu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jei jis nustatomas) padarytą trečiajam asmeniui, kai draudėjas pagal civilinę atsakomybę reguliuojančius jstatymus atsako už padarytą žalą.
3.2. Reikalavimas atlyginti žalą pripažjstamas draudiminiu jvykiu, esant visoms šioms sąlygoms:
3.2.1. reikalavimas atlyginti žalą draudėjui pareikštas draudimo laikotarpiu (arba per išplėstinj pranešimo terminą, jei jis nustatomas);
3.2.2. reikalavimas, pareikštas dėl žalos, kuri trečiajam asmeniui atsirado draudimo laikotarpiu (arba retroaktyviu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jei jis nustatomas);
3.2.3. reikalavimas pareikštas dėl draudimo teritorijoje trečiajam asmeniui padarytos žalos,
3.2.4. reikalavimas atlyginti žalą draudėjui pareikštas rašytinės pretenzijos ir/ar ieškinio forma;
3.2.5. draudėjas pagal galiojančius civilinę atsakomybę reguliuojančius jstatymus atsako už padarytą žalą (nuostolius) trečiajam asmeniui.
3.3. Šių taisyklių 3.1 punktas aiškinamas taip, kad draudimo sutarties galiojimo metu padaryta (atsiradusi) žala traktuojama ne kaip priežastis, o kaip pasekmė.
3.4. Vienu draudiminiu jvykiu laikomi keli reikalavimai atlyginti žalą, kilusią dėl tokios pačios, tęstinės ir/ar pasikartojančios priežasties (pavyzdžiui, tos pačios klaidos projekte, gamyboje ar naudojimosi instrukcijose). Tas pats galioja, jeigu tretiesiems asmenims žala padaroma arba jie patiria nuostolius dėl tos pačios draudėjo pagamintos ar pateiktos nekokybiškų prekių (produkcijos) siuntos (partijos).Tokio draudiminio jvykio data yra laikoma diena, kai draudėjui buvo raštu pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.
3.5. Kai draudėjas civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu plečia savo veiklą, imasi naujos veiklos arba kinta draudėjui priklausančių objektų savybės ar kiekis, dėl šių pakitusių
veiksnių atsiradę jvykiai bus laikomi draudiminiais tik tuomet, jeigu bus jvykdyti šių taisyklių 9.2 reikalavimai (žr. 9 skyrių „Draudimo rizikos pokyčiai ir jų pasekmės“).
4. Nedraudiminiai jvykiai; atvejai, kuriais draudimo išmoka nėra mokama; atvejai, kurias draudimo apsauga negalioja
4.1. Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygos nėra aiškiai nustatyta kitaip, draudiminiais jvykiais nelaikomi tie atvejai, kai:
4.1.1. tretieji asmenys reikalauja atlyginti draudėjo padarytą žalą, remdamiesi sutarčių ar susitarimų nuostatomis, kiek tos nuostatos savo apimtimi viršija galiojančių civilinę atsakomybę reguliuojančių jstatymų reikalavimus;
4.1.2. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą dėl sutarties nejvykdymo ar netinkamo vykdymo (sutartinė atsakomybė);
4.1.3. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą, kurios atsiradimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;
4.1.4. reikalavimas pareikštas pagal Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados teisę ar ja remiantis, ar Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados teritorijoje, ar teritorijoje, priklausančioje Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados teismų jurisdikcijai;
4.1.5. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą, kurią draudėjas padarė dalyvaudamas arba ruošdamasis dalyvauti (treniruodamasis) arklių, dviračių, motociklų ar automobilių lenktynėse, bokso, imtynių ar kovinių sporto šakų varžybose;
4.1.6. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą dėl jiems priklausančio turto sugadinimo ar sunaikinimo, jeigu ta žala atsirado dėl ilgalaikio (tęstinio) temperatūros, dujų, garų, dūmų, drėgmės ar kritulių (pvz.: suodžių, dulkių ir pan.) sklidimo ir jo sukelto poveikio (staigaus ar tęstinio); taip pat jeigu žala atsirado dėl žemės sklypo nusėdimo, žemės nuošliaužų, pastatų arba jų dalių nusėdimo, vandens telkinio potvynių arba dirvožemio svyravimų kalant polius;
4.1.7. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą dėl oro, vandens, žemės užteršimo ir/ar triukšmo;
4.1.8. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą dėl jiems priklausančio turto sugadinimo ar sunaikinimo, jeigu ta žala atsirado dėl vibracijos poveikio;
4.1.9. tretieji asmenys pareiškia reikalavimus dėl dirbamai žemei padarytos žalos, kai tą žalą padaro draudėjo žinioje esantys ganomieji gyvuliai;
4.1.10. trečiųjų asmenų reikalavimą atlyginti žalą sukėlė bet koks draudėjo poveikis laukiniams gyvūnams;
4.1.11. tretieji asmenys reikalauja atlyginti draudėjo padarytą žalą turtui, kuris draudėjo buvo valdomas nuomos, paskolos, panaudos, pasaugos, kitos sutarties ar kitokio susitarimo pagrindu;
4.1.12. tretieji asmenys reikalauja žalos atlyginimo dėl to, kad draudėjas suniokojo ar sunaikino turtą, kurj buvo jsigijęs neteisėtai arba nesąžiningai;
4.1.13. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą, padarytą tam jų turtui ir tuo metu, kai draudėjas šj trečiųjų asmenų turtą tiesiogiai naudojo savo jmonės veikloje (pavyzdžiui: valydamas, apdorodamas, remontuodamas, tikrindamas ir panašiais atvejais); nekilnojamojo turto atžvilgiu ši nuostata galioja tik tuomet, kai tas turtas arba jo dalys buvo tiesioginės draudėjo veiklos objektas;
4.1.14. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą, kurią draudėjas padarė valdydamas, naudodamasis arba disponuodamas visų rūšių geležinkelio transporto priemonėmis, motorinėmis sausumos transporto priemonėmis ir/ar savaeigemis darbo mašinomis ir/ar visų rūšių vandens ir oro (jskaitant kosminių
skrydžių) transporto priemonėmis, o taip pat žalą, padarytą sausumos, vandens ir oro (jskaitant kosminių skrydžių) transporto priemonėms dėl jų pakrovimo ir/ar iškrovimo;
4.1.15. tretieji asmenys reikalauja atlyginti bet kokią žalą, susijusią su radioaktyviu spinduliavimu, elektromagnetiniais laukais, su lazerio arba mazerio naudojimu;
4.1.16. tretieji asmenys reikalauja atlyginti bet kokią žalą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su asbestu, formaldehidu, hormoniniais kontraceptikais, Diethylstilbestrol (DES), PCB, tabaku ir tabako produktais (ypatingai, filtrais), krauju (kaip produktu) ir kraujo produktais;
4.1.17. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą, atsiradusią dėl veiksmų (veikimo, neveikimo), kurių draudėjas, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs;
4.1.18. bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos yra tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygotos arba susijusios su sekančiais jvykiais, neatsižvelgiant j tai, kad žalos, nuostolių, išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti jtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
a) karas, invazija, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio pobūdžio veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą, o taip pat streikas, lokautas, valdžios ar valdžios institucijų nurodymai ir/ar veiksmai;
b) bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai (terorizmas).
Pagal šią išlygą neatlyginama taip pat žala, nuostoliai arba išlaidos, tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltos arba susijusios su reagavimu, kelio užkirtimu ar nuslopinimu a) ir b) papunkčiuose nurodytų veiksmų ir jvykių ar bet kokiu kitu būdu susiję su šio punkto a) ir b) papunkčiuose nurodytais veiksmais ir/arba jvykiais;
4.1.19. draudėjo veikla yra susijusi su geležinkelio, teatrų, kino jstaigų, cirko, tribūnų valdymu, naudojimu arba disponavimu, taip pat medžiokle;
4.1.20. draudėjo veikla yra susijusi su sprogstamų medžiagų gamyba, apdorojimu, sandėliavimu, jų vežimu, naudojimu ir prekyba, jeigu tam reikalingas atitinkamas valstybinės valdžios institucijų leidimas;
4.1.21. draudėjui pareiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, kurią draudėjas privalo atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pagal darbuotojų saugą reguliuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus (darbdavio civilinė atsakomybė);
4.1.22. draudėjo civilinė atsakomybė yra susijusi su jūros ar oro uosto, energetikos pramonės objektų (pavyzdžiui, naftos ir/ar dujų gavybos ir/ar perdirbimo objektų, elektros ar šiluminės energijos gamybos ir/ar tiekimo objektų) valdymu, naudojimu, disponavimu ar bet kokia veikla jų teritorijoje;
4.1.23. tretieji asmenys reikalauja atlyginti finansinę žalą (nuostolius);
4.1.24. reikalavimus dėl žalos atlyginimo reiškia su draudėju susiję asmenys;
4.1.25. draudėjo civilinė atsakomybė kyla dėl žalos, kurią sukėlė paslaugų nesuteikimas ar vėlavimas suteikti paslaugas bei produkcijos nepatiekimas ar vėlavimas patiekti;
4.1.26. draudėjo civilinė atsakomybė kyla dėl genetiškai modifikuotų organizmų ar jiems prilygintų gaminių, kurių yra pakeista genetinė informacija (medžiaga), o taip pat dėl ligą sukeliančių organizmų (kaip produkto), kiek tai susiję su jų ligą sukeliančiomis savybėmis;
4.1.27. draudėjo civilinė atsakomybė kyla dėl maisto produktų ir/ar papildų (priedų), kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų
organizmų, gamybos ir/ar prekybos;
4.1.28. draudėjo civilinė atsakomybė susijusi su žala, padaryta esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
4.1.29. draudiminis jvykis jvyko dėl to, kad draudėjas per nustatytą laikotarpj nepašalino ypač pavojingų aplinkybių, kurias pašalinti teisėtai reikalavo draudikas. Aplinkybė, dėl kurios kilo žala, iš karto laikoma ypač pavojinga;
4.1.30. tretieji asmenys reikalauja atlyginti bet kokią žalą, padarytą programinei jrangai ir/arba duomenims (jskaitant atvejus, kai duomenys yra prarandami, neapsaugojami, nebeatstatomi ar tampa nepasiekiami) bei su tuo susijusio visiško ar dalinio jmonės veiklos nutrūkimo, jskaitant dėl to negautas pajamas ir netektą pelną;
4.1.31. tretieji asmenys reikalauja atlyginti bet kokią žalą, susijusią su internetu, jskaitant, tačiau neapsiribojant atvejais, kai interneto, intraneto, eksterneto ir/ar vidinio tinklo pagalba yra vykdomas verslas ar žala atsirado dėl elektroninio pašto ar dokumentų perdavimo elektroniniu keliu;
4.1.32. žala tretiesiems asmenims atsirado dėl draudėjo subrangovo (subrangovų) ir/ar kitų jmonių, su kuriomis draudėjas sudarė sutartis dėl darbų atlikimo, paslaugų suteikimo, produkcijos gamybos ir/ar tiekimo, veiksmų (veikimo, neveikimo).
4.2. Draudimo išmoka nėra mokama, jeigu :
4.2.1 tretieji asmenys pareiškia pretenzijas dėl žalos padarymo tyčia, išskyrus jei tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.). Žinojimas, kad tiekiama ar gaminama produkcija, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai yra su trūkumais arba kenksmingi, yra prilyginamas tyčiai;
4.2.2 kitais Lietuvos Respublikos jstatymų numatytais atvejais.
4.3. Draudimo apsauga negalioja:
4.3.1. draudėjo atsakomybei dėl sutartyse ir/ar teisės aktuose numatytų (nustatytų) baudų, nuobaudų (civilinių, baudžiamųjų ar sutartinių), baudžiamųjų nuostolių (angl. exemplary ir/ar punitive ir/ar multiplied damages), netesybų arba kitų panašaus pobūdžio sankcijų;
4.3.2. draudėjo civilinei atsakomybei dėl žalos turtui, su kuriuo draudėjo pagaminti ar patiekti gaminiai yra sujungiami, sumaišomi, užpildomi ar kitaip apdorojami;
4.3.3. draudėjo civilinei atsakomybei, kai reikalavimas pareikštas dėl žalos draudėjo gaminamiems ir/ar pagamintiems arba patiektiems daiktams ir/ar atliekamų darbų objektui ir/ar atliktų darbų rezultatui ir/ar dėl draudėjo darbų trūkumų ištaisymo ir su tuo susijusių nuostolių;
4.3.4. kai reikalavimus dėl žalos atlyginimo reiškia vieni kitiems asmenys, kurių civilinė atsakomybė yra apdrausta pagal tą pačią civilinės atsakomybės draudimo sutartj,
4.3.5. kai žala padaroma pačiam draudėjui.
5. Civilinės atsakomybės draudimo objektas
5.1. Civilinės atsakomybės draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui, fizinio asmens sveikatai ar gyvybei, taip pat žala, padaryta juridiniam asmeniui.
5.2. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudikas, vadovaudamasis draudimo sutartimi, atlygina tretiesiems asmenims padarytą žalą, kurią pagal galiojančius civilinę atsakomybę reglamentuojančius jstatymus turėtų atlyginti draudėjas.
6. Civilinės atsakomybės draudimo galiojimas vietos, laiko ir asmenų atžvilgiu; laikinoji draudimo apsauga
6.1. Civilinės atsakomybės draudimas galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Draudėjui ir draudikui susitarus, draudimo teritorija gali būti išplėsta. Tokiu atveju yra privalomai daromi atitinkami jrašai civilinės atsakomybės draudimo sąlygose.
6.2. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis jsigalioja draudėjui sumokėjus visą arba pirmą draudimo jmoką, bet ne anksčiau draudimo liudijime numatytos dienos ir valandos. Jei draudėjas ir draudikas draudimo liudijime numatė vėlesnj draudimo jmokos sumokėjimo terminą nei draudimo laikotarpio pradžia, tai draudimo sutartis jsigalioja nuo draudimo liudijime nurodyto momento, atsižvelgiant j 8.8.2 punkte nustatytas sąlygas.
6.3. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaroma laikotarpiui, kuris nurodomas draudimo liudijime.
6.4. Atskirame draudiko rašte gali būti nurodoma, kad draudikas suteikia draudėjui laikinąją draudimo apsaugą, kol nėra baigtas rizikos jvertinimas arba nėra galutinai susitarta dėl draudimo jmokos dydžio. Laikinoji draudimo apsauga pasibaigia nuo to momento, kai draudikas nustato draudimo rizikos laipsnj ir kai šalys susitaria dėl draudimo jmokos dydžio arba nuo momento, nurodyto draudiko rašte. Laikinosios draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu taikomos visos šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios draudėjo ir draudiko statusą bei draudimo apsaugos apimtj. Nesudarius draudimo sutarties, laikina draudimo apsauga yra laikoma negaliojančia nuo pat pirmos jos suteikimo dienos ir draudikas nėra jpareigotas mokėti draudimo išmokų dėl draudiminių jvykių, atsitikusių laikinos draudimo apsaugos laikotarpiu.
6.5. Jeigu civilinės atsakomybės draudimo liudijime, be draudėjo, yra nurodomi ir kiti fiziniai ir/ar juridiniai asmenys, kurių civilinė atsakomybė apdrausta pagal tą pačią civilinės atsakomybės draudimo sutartj, tai visos nuostatos, kuriose yra minimas draudėjas, atitinkamai taikomos ir tiems asmenims.
6.6. Draudimo sutartyje numatytomis teisėmis naudojasi vien tiktai draudėjas. Draudėjas ir asmenys, kurių civilinė atsakomybė apdrausta pagal tą pačią civilinės atsakomybės draudimo sutartj, privalo vykdyti draudimo sutartimi nustatytas pareigas ir yra atsakingi draudikui už tinkamą pareigų vykdymą.
7. Civilinės atsakomybės draudimo sumos ir išskaita
7.1. Civilinės atsakomybės draudimo suma yra nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu ir nurodoma draudimo sutartyje.
7.2. Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygose nenurodomos kitos draudimo sumos, tai žalos fizinio asmens sveikatai (išskyrus atvejus, kai draudėjo civilinė atsakomybė kyla dėl trečiųjų asmenų užkrėtimo (užsikrėtimo) liga) ir/ar dėl gyvybės atėmimo bei žalos turtui atveju bendra draudimo suma vienam draudiminiam jvykiui ir už visus draudiminius jvykius per draudimo laikotarpj yra 500.000,- Litų. Jei civilinės atsakomybės draudimo liudijime (polise) nenurodoma kita suma, tai sublimitas draudimo sumoje draudėjo civilinės atsakomybės dėl trečiųjų asmenų užkrėtimo (užsikrėtimo) liga atveju yra 500,- litų, o sublimitas draudimo sumoje neturtinės žalos atveju yra 10% draudimo sumos, nustatytos vienam draudiminiam jvykiui.
7.3. Draudimo sumos dydžiu yra ribojama didžiausia draudimo išmoka dėl tam tikros žalos rūšies kiekvieno draudiminio jvykio atveju. Tai reiškia, kad draudikas, atsitikus draudiminiam jvykiui, patenkins pagrjstus ir teisėtus trečiųjų asmenų reikalavimus tokia suma, kuri neviršys konkrečiai žalos rūšiai nustatytos draudimo sumos.
7.4. Ta aplinkybė, kad draudimo apsauga pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartj galioja dviems ar daugiau asmenų, neturi jokios jtakos draudimo sumos ir draudimo išmokos santykiui, nustatytam šių taisyklių 7.3. punkte.
7.5. Jeigu dėl draudiminio jvykio kyla solidari draudėjo (apdraustojo) ir kitų asmenų prievolė atlyginti žalą, draudikas moka draudimo išmoką, proporcingą draudėjo atsakomybės daliai, t.y. tik dėl draudėjui (apdraustajam) tenkančios solidarios prievolės dalies. Solidariosios atsakomybės atveju preziumuojama, kad šią prievolę visi atsakingi asmenys privalo jvykdyti lygiomis dalimis, jeigu teismas nenustato kitaip.
7.6. Draudėjo ir draudiko susitarimu draudimo sutartyje gali būti nustatomas besąlyginės išskaitos dydis.
8. Civilinės atsakomybės draudimo jmokos apskaičiavimo ir mokėjimo pagrindai; terminai ir pasekmės dėl jų nesilaikymo; mokėjimų valiuta
8.1. Civilinės atsakomybės draudimo jmoka gali būti apskaičiuojama šiais pagrindais :
a) pagal apdraudžiamos jmonės vidutinj darbuotojų skaičių per metus;
b) pagal metinę apyvartą be PVM;
c) pagal konkrečią draudimo riziką apibūdinančius kriterijus (pvz.: viešbučio kambarių bei lovų skaičių, savaeigių darbo mašinų skaičių ar pan.).
8.2. Apskaičiuojant draudimo jmoką pagal 8.1 punktą, ji gali būti koreguojama, atsižvelgiant j drausmingumo (nedrausmingumo) kategorijas.
8.3. Drausmingumo ar nedrausmingumo kategorija siejama su draudimo sutartimi. Šių taisyklių prasme drausmingumu yra vadinamas draudiminių jvykių nebuvimas per draudimo metus.
8.4. Yra 5 drausmingumo kategorijos nuo T1 iki T5, 0 kategorija bei 5 nedrausmingumo kategorijos nuo N1 iki N5.
8.5. Draudėjui, pirmą kartą pagal šias taisykles sudarančiam civilinės atsakomybės draudimo sutartj, suteikiama 0 kategorija.
8.6. Draudimo jmokos mokėjimo pagrindas yra draudėjo ir draudiko pasirašyti draudimo liudijimas ir draudimo sutarties sąlygos.
8.7. Draudimo jmoka mokama draudimo jmonei grynaisias pinigais arba naudojantis banko ar pašto paslaugomis.
8.8. Draudimo jmokos mokėjimo tvarka:
8.8.1. Pasirašęs draudimo sutartj, draudėjas privalo sumokėti visą ar pirmą draudimo jmoką iki draudimo sutarties jsigaliojimo dienos (draudimo laikotarpio pradžios). Jeigu draudėjas nesumoka visos ar pirmos draudimo jmokos iki draudimo laikotarpio pradžios, tai draudimo sutartis laikoma nejsigaliojusia nuo jos pasirašymo dienos.
8.8.2. Jei draudimo sutartyje draudėjas su draudiku susitaria dėl vėlesnio draudimo jmokos sumokėjimo termino nei draudimo laikotarpio pradžia ir draudėjas nejvykdo savo jsipareigojimo,
t.y. nesumoka visos ar pirmos draudimo jmokos iki draudimo liudijime numatyto termino, tai draudimo apsauga pagal tokią draudimo sutartj jsigalioja tik nuo trečios kalendorinės dienos, einančios po tos dienos, kurią draudėjas sumokėjo visą ar pirmą draudimo jmoką, 00 valandų, ir galioja iki draudimo liudijime numatytos draudimo laikotarpio pabaigos. Draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų už draudiminius jvykius, jvykusius nuo draudimo sutartyje numatytos draudimo laikotarpio pradžios iki šiame punkte nurodyto draudimo apsaugos jsigaliojimo momento,
t.y. trečios kalendorinės dienos, einančios po tos dienos, kurią draudėjas sumokėjo visą ar pirmą draudimo jmoką, 00 valandų.
8.8.3 Draudėjas gali pasirinkti draudimo jmokos mokėjimo būdą - mokėti metinę draudimo jmoką iš karto arba dalimis.
Jei pasirenkamas draudimo jmokos mokėjimas dalimis, tai priklausomai nuo mokėjimo būdo draudimo jmokos dalimis gali būti taikomas priedas:
a) mokant kas pusmetj 3%,
b) mokant kas ketvirtj 5%.
8.8.4. Jeigu yra sutarta metinę draudimo jmoką mokėti dalimis, tai:
a) visos kitos po pimosios draudimo jmokos dalies jmokos dalys yra laikomos atidėtomis draudimo jmokos dalimis, nes jų mokėjimas atidedamas iki sutartyje numatyto mokėjimo termino;
b) draudikas gali nedelsiant pareikalauti sumokėti atidėtas einamųjų draudimo metų draudimo jmokų dalis, jeigu draudėjas laiku nesumoka visos arba dalies atidėtos draudimo jmokos dalies. Tokiu atveju draudikas jgyja teisę vienašališkai išsiųsti draudėjui pranešimą apie draudimo jmokos mokėjimo būdo pakeitimą, kuris tampa privalomu draudėjui.
8.8.5. Draudėjui nesumokėjus atidėtos draudimo jmokos dalies iki jmokų sąskaitoje arba ją atitinkančiame dokumente nurodyto mokėjimo termino, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, išsiųsdamas pranešimą paštu, nurodydamas, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo jmokos (draudimo jmokos dalies) draudiko prievolės jvykus draudiminiam jvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos dienos, kurią draudėjas sumokėjo atidėtą draudimo jmokos dalj. Jeigu draudėjas per tris mėnesius nuo draudimo apsaugos sustabdymo nesumoka draudimo jmokos, tai draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj, apie tai raštu informuodamas draudėją. Draudikas šiuo atveju turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo dienos nesumokėtas draudėjo draudimo jmokas, tarp jų ir draudimo jmokas, tenkančias draudimo sutarties sustabdymo laikotarpiui.
8.8.6. Jei draudiminis jvykis jvyksta draudiko prievolės jvykus draudiminiam jvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymo sustabdymo (toliau-draudimo apsaugos sustabdymo) metu, tai draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos.
8.8.7. Kitų draudimo metų draudimo jmoka, atnaujinus civilinės atsakomybės draudimo sutartj, turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki naujų draudimo metų pirmo mėnesio pirmos dienos pagal draudiko surašytą oficialų dokumentą - jmokų sąskaitą arba kitą jj atitinkantj dokumentą, jei draudimo sutarties sąlygose nėra nurodyta kitaip.
8.9. Visi mokėjimai pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartj yra atliekami Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta - litais. Mokėjimai kitokia valiuta yra jmanomi, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės norminiams aktams.
9. Draudimo rizikos pokyčiai ir jų pasekmės
9.1. Draudimo rizikos padidėjimu vadinami tie atvejai, kai padidėja skaitmeninė išraiška kriterijų, galinčių būti draudimo jmokos apskaičiavimo pagrindu (pavyzdžiui, kai padidėja vidutinis apdraustos jmonės darbuotojų skaičius, metinė apyvarta be PVM ar savaeigių darbo mašinų skaičius). Padidėjimu vadinami ir tie atvejai, kai draudėjo gyvenime arba veikloje atsiranda nauja draudimo rizika.
9.2. Iš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinkybėms, dėl kurių padidėja arba gali padidėti draudimo rizika, draudėjas privalo tuoj pat, kai tik sužinojo apie draudimo rizikos pasikeitimus, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesj nuo sužinojimo dienos, pranešti apie tai draudikui. Draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo jmoką (premiją). Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo jmokos (premijos), draudikas turi teisę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Jeigu draudėjas nepraneša apie draudimo rizikos
padidėjimą per nustatytus terminus, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartj ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo jmokos (premija). Tačiau draudikas neturi teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartj, jeigu išnyko aplinkybės, galėjusios sukelti draudimo rizikos padidėjimą.
9.3. Draudiminiams jvykiams, atsiradusiems dėl padidėjusios draudimo rizikos, galioja 7.2. nurodytos draudimo sumos, jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygose padidėjusiai draudimo rizikai nenurodomos kitos sumos.
9.4. Išnykus apdraustai rizikai, draudėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo jmokas už tą riziką nuo jos išnykimo dienos. Apie apdraustos rizikos išnykimą draudėjas privalo per vieną mėnesj informuoti draudiką. Šiuo atveju draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką.
9.5. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių sumažėja ar gali sumažėti draudimo rizika, draudėjas dėl draudimo rizikos sumažėjimo turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo jmoką (premiją). Jeigu draudikas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų arba sumažinti draudimo jmokos (premijos), draudėjas turi teisę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms.
10. Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos
10.1. Draudikas turi teisę reikalauti iš asmens, ketinančio sudaryti draudimo sutartj, pateikti reikalingą informaciją apie pageidaujamą apdrausti riziką, draudimo galiojimo ribas, draudimo sumas, pageidaujamą draudimo apimtj ir kitas aplinkybes, galinčias turėti jtakos draudimo rizikos jvertinimui.
10.2. Draudikas privalo suteikti draudėjui informaciją apie draudiko pavadinimą, draudiko jmonės rūšj, adresą, draudiko padalinio ar draudiko atstovo adresą (jei draudimo sutartis sudaroma ne draudiko buveinėje), iš draudimo sutarties kylančių ir su ja susijusių ginčų sprendimo tvarką, draudiko elgesj, kai draudėjas pažeidžia draudimo sutarties sąlygas, galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus, draudimo sutarčiai taikomą teisę, draudimo sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus, nedraudiminius jvykius ir kitus atvejus, kai draudikas turi teisę atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką, o taip pat sudaryti sąlygas viešai susipažinti su Civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis ir jteikti Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių kopiją.
11. Xxxxxxxxxx draudėjo ir draudiko pareigos draudimo sutarties galiojimo metu
11.1. Draudėjas privalo:
a) laiku mokėti draudimo jmokas;
b) laikytis teisinių normų, žinybinių, sutartų ir kitų protingų saugumo priemonių.
11.2. Draudikas privalo:
a) atsitikus draudiminiam jvykiui, mokėti draudimo išmokas;
b) draudėjui raštu pareikalavus, išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitų draudimo sutarties sudarymą patvirtinančių dokumentų kopijas;
c) neskelbti apie draudėją ar kitus asmenis informacijos, gautos vykdant draudimo sutartis, išskyrus Lietuvos Respublikos jstatymų nustatytais atvejais;
d) sumažėjus draudimo rizikai, pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo jmoką (premiją).
12. Draudėjo pareigos draudiminio jvykio atveju
12.1. Apie kiekvieną žalos trečiajam xxxxxxxx padarymo faktą bei apie kiekvieną draudiminj jvykj draudėjas nedelsiant (per 24 val.) žodžiu, o papildomai per 7 kalendorines dienas privalo raštu informuoti draudiką. Jeigu tretieji asmenys dėl draudėjo padarytos
žalos kreipiasi j teismą, apie tai draudėjas privalo nedelsdamas raštu informuoti draudiką papildomai net ir tuo atveju, kai apie patj žalos padarymo faktą ir/ar draudiminj jvykj jau buvo pranešta.
12.2. Draudėjui sužinojus ar turint žinoti, kad trečiajam asmeniui yra ar gali būti padaryta žalos, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai išvengti ar jai sumažinti ir laikytis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai buvo duoti. Būtinas išlaidas, draudėjo turėtas stengiantis išvengti žalos ar ją mažinant arba vykdant draudiko nurodymus, atlygina draudikas, neatsižvelgdamas j tai, kad atitinkamos priemonės nedavė teigiamo rezultato. Tokios išlaidos atlyginamos neatsižvelgiant j tai, kad išlaidos kartu su žalos dydžiu viršija draudimo sumą. Draudėjas turi padėti draudikui išsiaiškinti draudiminio jvykio aplinkybes, taip pat privalo pateikti išsamius ir teisingus pranešimus apie žalą ir visus faktus, susijusius su draudiminiu jvykiu. Draudėjas turi pateikti draudikui visus dokumentus, kurie, draudiko nuomone, yra reikšmingi tiriant ir vertinant draudiminj jvykj.
12.3. Jeigu tretieji asmenys, reikalaudami atlyginti žalą, pareiškia ieškinj teisme ar perduoda reikalavimą atlyginti žalą nagrinėti trečiųjų teismui (arbitražui), o reikalavimo suma neviršija draudimo sumos dydžio ar viršija ją ne daugiau kaip 10%, tai draudėjas privalo perleisti draudikui bylos vedimą, suteikti jgaliojimus draudiko paskirtam advokatui ir pateikti visus, pastarojo arba draudiko nuomone, reikalingus paaiškinimus. Tuo atveju jei tretieji asmenys, reikalaudami žalos atlyginimo, pareiškia ieškinj teisme ar perduoda reikalavimą atlyginti žalą nagrinėti trečiųjų teismui (arbitražui) ir ieškininio reikalavimo suma 10% ir daugiau viršija civilinės atsakomybės draudimo sumą, draudėjas ir draudikas bendru sutarimu skiria advokatą ir kartu dalyvauja bylos vedime.
12.4. Be aiškaus, raštiško ir išankstinio draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės sutarti dėl kitos valstybės nei Lietuva teisės taikymo, o taip pat visiškai ar iš dalies pripažinti arba patenkinti trečiųjų asmenų reikalavimų atlyginti žalą.
12.5. Tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimo suma neviršija civilinės atsakomybės draudimo sumos dydžio ar viršija ją ne daugiau kaip 10%, draudėjas privalo draudiko reikalavimu raštu jgalioti pastarąjj daryti draudėjo vardu visus, draudiko nuomone, tikslingus pareiškimus, susijusius su trečiųjų asmenų reikalavimų patenkinimu arba atmetimu. Jei žalos atlyginimo reikalavimo suma viršija civilinės atsakomybės draudimo sumą 10% ir daugiau, draudėjas ir draudikas bendru sutarimu daro pareiškimus, susijusius su reikalavimų patenkinimu arba atmetimu.
13. Draudėjo pareigų draudiminio jvykio atveju nesilaikymo pasekmės
13.1. Jeigu draudėjas raštu nepraneša draudikui apie žalos trečiajam asmeniui padarymo faktą ir apie draudiminj jvykj per 7 (septynias) kalendorines dienas, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus kai jrodoma, kad apie žalos padarymą ir apie draudiminj jvykj draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie žalos padarymą ir draudiminj jvykj neturėjo jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
13.2. Jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai išvengti ar sumažinti, draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo.
13.3. Jei draudėjas nepadeda draudikui išsiaiškinti draudiminio jvykio aplinkybių, nepateikia išsamių ir teisingų pranešimų apie žalą ir visus faktus, susijusius su draudiminiu jvykiu, o taip pat jei draudėjas be aiškaus išankstinio raštiško draudiko sutikimo visiškai ar iš dalies pripažino arba patenkino trečiųjų asmenų reikalavimus atlyginti žalą, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, išskyrus atvejus, kai tai neturėjo jokios jtakos draudėjo atsakomybės pagrindo, draudiminio jvykio fakto, žalos padarymo aplinkybių ir žalos dydžio nustatymui.
14. Žalos nustatymo tvarka
14.1. Gavęs raštišką pranešimą apie žalos padarymą ar draudiminj jvykj, draudikas ar jo atstovas nedelsdamas pateikia draudėjui ir / arba trečiajam xxxxxxxx, pareiškusiam reikalavimą dėl žalos atlyginimo, užpildyti atitinkamą pranešimo apie draudiminj jvykj blanką.
14.2. Draudėjas privalo kiek galima išsamiau atsakyti j anketos klausimus ir pateikti anketą draudikui.
14.3. Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka draudiminio jvykio tyrimą, kurio metu apklausiami jvykio liudytojai, apžiūrima jvykio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, tyrimo ir kitos su draudiminio jvykio tyrimu susijusios institucijos, peržiūrima techninė dokumentacija, susijusi su draudiminiu jvykiu. Draudikas daro nuotraukas ir jvykiui tirti reikšmingų dokumentų fotokopijas.
14.4. Prireikus draudikas užklausia gydymo ir medicininės ekspertizės jstaigas, taip pat organizacijas, kuriose yra sudaromi psichoneurologinės, toksikologinės ar narkologinės jskaitų sąrašai.
14.5. Draudiminiam jvykiui tirti draudikas gali pasitelkti jvairaus profilio ekspertines tarnybas, organizacijas, ekspertus arba nagrinėjamos srities specialistus bei mokslininkus.
15. Civilinės atsakomybės draudimo išmokų rūšys; bylinėjimosi ir kitos išlaidos. Dvigubo draudimo sąlygos
15.1. Pagal trečiųjų asmenų reikalavimų dėl žalos atlyginimo pobūdj yra skiriamos tokios draudimo išmokų rūšys :
a) išmoka dėl žalos asmeniui (dėl gyvybės atėmimo ar sveikatos sužalojimo bei su tuo susijusios neturtinės žalos);
b) išmoka dėl žalos turtui (dėl daiktų sugadinimo ir/ar sunaikinimo bei iš to tiesiogiai kylančių negautų pajamų nuostolių).
15.2. Draudimo išmoka kiekvienu konkrečiu draudiminio jvykio atveju yra apskaičiuojama ir jos mokėjimo pagrindas yra nustatomas pagal galiojančius civilinę atsakomybę reguliuojančius jstatymus, tačiau neviršijant draudimo sumos.
15.3. Jeigu dėl draudiminio jvykio kyla solidari draudėjo (apdraustojo) ir kitų asmenų prievolė atlyginti žalą, draudikas moka draudimo išmoką, proporcingą draudėjo atsakomybės daliai, t.y. tik dėl draudėjui (apdraustajam) tenkančios solidarios prievolės dalies. Solidariosios atsakomybes atveju preziumuojama, kad šią prievolę visi atsakingi asmenys privalo jvykdyti lygiomis dalimis, jeigu teismas nenustato kitaip.
15.4. Civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygose nustatytais atvejais, jei draudiminis jvykis jvyksta dėl draudėjo didelio neatsargumo, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš draudėjo.
15.5. Dėl draudiminio jvykio vykstančiame teismo procese, kuriame tretieji asmenys reikalauja draudėjo padarytos žalos atlyginimo, draudėjo vardu ir savo lėšomis dalyvauja draudikas. Jeigu tokiame teismo procese draudiko pageidavimu yra samdomas advokatas, tai šitos išlaidos tenka draudikui. Bylinėjimosi išlaidos (t.y. advokato honoraras, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) yra priskaičiuojamos prie draudimo išmokos ir išskaičiuojamos iš draudimo sumos.
15.6. Draudikas neprivalo atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir turi teisę reikalauti grąžinti atlygintas bylinėjimosi išlaidas, jei draudėjas žalą padarė tyčia.
15.7. Jeigu draudėjas arba apdraustasis nesutinka su tuo, kad draudikas pripažintų trečiųjų asmenų reikalavimus pagrjstais, taikingai susitartų su trečiaisiais asmenimis arba patenkintų jų reikalavimus, tai dėl šio nesutikimo atsiradusių papildomų išlaidų (jskaitant palūkanas) draudikas neapmoka.
15.8. Įvykus draudiminiam jvykiui ir nustačius, kad dėl tų pačių rizikų
draudėjas yra sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo jmone, draudimo išmoką draudikas moka proporcingai, kad bendra išmoka neviršytų bendro žalos dydžio.
16. Draudimo išmokų mokėjimo tvarka ir terminai
16.1. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudimo išmokos yra mokamos asmenims, kurie pagal galiojančius civilinę atsakomybę reglamentuojančius jstatymus turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš draudėjo.
16.2. Draudimo išmoka šiems nurodytiems asmenims mokama naudojantis banko ar pašto paslaugomis ar kitu draudiko ir nukentėjusiojo asmens sutartu būdu.
16.3. Draudimo išmoka 16.1 nurodytam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo tos dienos, kai draudikas arba kompetentinga valstybės institucija pripažino pareigą mokėti draudimo išmoką ir draudikui buvo pateikti visi draudiminio jvykio faktą bei draudimo išmokos dydj patvirtinantys dokumentai. Šiame punkte nustatytais terminais draudikas neišmokėjęs draudėjui draudimo išmokos moka 3 procentus metinių palūkanų už uždelstą laikotarpj išmokėti draudimo išmoką.
16.4. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 (trisdešimt) dienų nuo pranešimo apie draudiminj jvykj, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.
16.5. Draudikas neturi teisės:
a) išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, nejsitikinęs draudiminio jvykio buvimu;
b) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.
17. Civilinės atsakomybės draudimo sutarties pakeitimas; sutarties nutraukimo prieš terminą pasekmės
17.1. Visi draudimo sutarties pakeitimai atliekami išrašant jos priedus. Pakeitimai jsigalioja nuo priede prie draudimo sutarties nurodytos datos.
17.2. Visi draudikui skirti pranešimai ir paaiškinimai yra išdėstomi raštu ir adresuojami draudiko centrinei būstinei arba siunčiami civilinės atsakomybės draudimo liudijime nurodytu adresu. Tarpininkai nėra jgalioti priimti šiuos pranešimus arba paaiškinimus.
17.3. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos galiojimo terminą, jeigu po sutarties jsigaliojimo išnyko galimybės jvykti draudiminiam jvykiui. Jei draudimo sutartis nutraukiama šiuo pagrindu, draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos (premijos), kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
17.4. Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, sumokėta draudikui draudimo jmoka (premija) draudėjui negrąžinama, jei draudimo sutartis nenustato ko kita. Draudiko nuožiūra draudėjui gali būti grąžinama likusio draudimo sutarties galiojimo laiko draudimo jmoka, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas bei pagal tą sutartj išmokėtas sumas. Sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidos sudaro 10% nuo apskaičiuotos metinės draudimo jmokos.
17.5. Jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu draudimo jmonei pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinamos už einamuosius draudimo metus sumokėtos draudimo jmokos.
17.6. Draudėjas laikomas atsakingu už draudimo sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo atstovai arba draudėjo šeimos nariai.
17.7. Esant aukščiau nurodytiems pagrindams, galima nutraukti visą draudimo sutartj arba tik atskiras jos dalis. Tai turi būti padaryta raštu, pagal galimybes registruotu laišku ir pranešant ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatytos draudimo sutarties ar jos dalies nutraukimo datos. Apie draudimo sutarties ar jos dalies nutraukimą nereikalaujama pranešti raštu ir prieš vieną mėnesj iki draudimo sutarties ar jos dalies nutraukimo dienos, kai draudimo sutartis ar jos dalis buvo nutraukta teismine tvarka.
17.8. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko vienašališkai dėl draudėjo jvykdyto esminio sutarties pažeidimo. Apie sutarties nutraukimą draudikas privalo pranešti draudėjui prieš 14 dienų iki sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką.
18. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam draudikui ar kitiems draudikams tvarka
18.1. Draudikas, ketinantis perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitam ar kitiems draudikams, privalo apie šj ketinimą paskelbti 2 (dviejuose) dienraščiuose, kurie platinami visoje Lietuvos Respublikoje. Po paskelbimo dienraščiuose draudikas apie savo ketinimą prieš du mėnesius asmeniškai raštu privalo informuoti kiekvieną draudėją. Skelbimuose dienraščiuose ir rašytinėje informacijoje draudėjui draudikas privalo nurodyti terminą (ne trumpesnj kaip du mėnesiai ), per kurj draudėjas turi teisę pareikšti savo prieštaravimą raštu draudikui dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj.
18.2. Pasibaigus 2 mėnesių jspėjimo terminui, draudikas privalo kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo.
18.3. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam ar kitiems draudikams tik gavęs Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos leidimą.
Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai.“
18.4. Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartj per vieną mėnesj nuo teisių ir pareigų perleidimo. Šiuo atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui (pro rata temporis).
19. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
19.1. Visi nesutarimai, kylantys tarp draudėjo ir draudiko dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo, vykdymo ar nutraukimo, sprendžiami tarpusavio susitarimu.
19.2. Draudimo sutarties pagrindu pareikštus draudėjo ieškinius draudikui nagrinėja draudiko centrinės buveinės vietos teismas.
19.3. Draudiko ieškiniai draudėjui gali būti pareiškiami draudėjo centrinės buveinės vietos ar filialo (atstovybės) vietos teismui.
19.4. Draudimo sutarčiai, sudarytai pagal šias draudimo taisykles, yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
19.5. Reikalavimams, kylantiems iš draudimo sutarties, taikomi Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai.
Gen. direktorius X. Xxxxxxxxxx
Valdybos narys X. Xxxxxxxxx