GYVYBĖS RIZIKOS DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 004

Taisyklės galioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

BENDROJI DALIS

GYVYBĖS RIZIKOS DRAUDIMO SUTARTIES STRUKTŪRA

1. Gyvybės rizikos draudimo sutartis (toliau – draudimo sutartis) – tai visuma sąlygų, nustatytų:

• šiose draudimo taisyklėse;

• draudėjo prašyme sudaryti draudimo sutartj;

• apdraustojo apklausos anketoje (-ose);

• draudimo liudijime ir prieduose prie draudimo liudijimo;

• kainyne;

• draudiko nustatytais būdais jformintuose draudimo sutarties sąlygų pakeitimuose ir papildymuose.

2. Gyvybės rizikos draudimo taisyklės sudarytos iš šių dalių:

• Bendrosios dalies;

• Papildomo draudimo sąlygų (Nr. 251: Nejgalumas dėl nelaimingo atsitikimo, Nr. 253: Mirtis dėl nelaimingo atsitikimo, Nr. 261: Kritinės ligos).

Papildomo draudimo sąlygos draudimo sutarčiai taikomos tik tuo atveju, jeigu tai nurodyta draudimo liudijime ar draudiko nustatytais būdais jformintuose draudimo sutarties sąlygų pakeitimuose ir papildymuose.

DRAUDIKAS, DRAUDĖJAS, APDRAUSTASIS, NAUDOS GAVĖJAS

3. Draudikas yra SE Sampo Life Insurance Baltic, veikianti per SE Sampo Life Insurance Baltic Lietuvos filialą.

4. Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudiku draudimo sutartj ir privalantis mokėti draudimo jmokas.

5. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas ir draudikas.

6. Apdraustasis – draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kuris draudimo sutarties sudarymo momentu yra ne jaunesnis nei 18 metų amžiaus ir kurio gyvenime atsitikus draudiminiam jvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

7. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas arba draudėjo paskirtas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis jgyja teisę j draudimo išmoką.

8. Neatšaukiamas naudos gavėjas – naudos gavėjas, kuris negali būti atšauktas ar pakeistas be jo paties raštiško sutikimo.

DRAUDIMO OBJEKTAS

9. Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo (-ųjų) gyvenimo trukme.

10. Jei draudimo sutarčiai yra taikomos Papildomo draudimo sąlygos, draudimo objektas taip pat yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo (-ųjų) sveikata.

DRAUDIMO SUMOS

11. Gyvybės draudimo ir Papildomo draudimo sąlygų draudimo sumų dydžiai ar jų apskaičiavimo tvarka nustatomi draudėjo ir draudiko tarpusavio susitarimu ir nurodomi draudimo sutartyje. Kiekvienai Papildomo draudimo sąlygai, taikomai konkrečiai draudimo sutarčiai, nustatoma atskira draudimo suma.

12. Draudimo sumų dydžiai gali kisti draudimo sutarties galiojimo metu, jei tai numatyta draudimo sutartyje.

DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMO TVARKA. IKISUTARTINĖS DRAUDIMO SUTARTIES ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

13. Asmuo, norintis sudaryti draudimo sutartj (toliau tekste – pareiškėjas), supažindinamas su draudimo taisyklėmis ir gauna jų kopijas. Taip pat pareiškėjui yra suteikiama visa Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta informacija, kurią draudikas privalo suteikti prieš sudarant draudimo sutartj.

14. Pareiškėjas, pasirinkęs pageidaujamas draudimo sąlygas, užpildo draudiko nustatytos formos prašymą, o apdraudžiamasis – apdraustojo apklausos anketą, jei draudikas tokios anketos reikalauja. Už prašyme ir apdraustojo apklausos anketoje (-ose) pateiktų duomenų teisingumą atsako pareiškėjas ir apdraudžiamasis.

15. Pareiškėjas ir apdraudžiamasis privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudiminio jvykio atsitikimo tikimybei. Esminėmis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, apie kurias prieš sudarant draudimo sutartj draudikas raštu prašo pateikti informaciją.

16. Draudikas gali paprašyti, kad apdraudžiamojo sveikata būtų patikrinta draudiko pasiūlytoje sveikatos priežiūros jstaigoje ir duomenys apie patikrinimo rezultatus būtų pateikti draudikui.

17. Draudikas, vadovaudamasis pareiškėjo ir apdraudžiamojo pateikta informacija bei sveikatos priežiūros jstaigos pateiktais duomenimis apie apdraudžiamojo sveikatos patikrinimo rezultatus, jvertina draudimo riziką ir nustato draudimo sąlygas. Draudikas gali pasiūlyti sudaryti draudimo sutartj nustatant padidintas draudimo jmokas ir/arba kitas, nei pageidavo pareiškėjas, sąlygas (mažesnes draudimo sumas, trumpesnj draudimo laikotarpj, pakoreguotą draudiminių, nedraudiminių jvykių sąrašą ir kt.). Taip pat draudikas turi teisę atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.

18. Jei pareiškėjas arba apdraudžiamasis nuslėpė arba pateikė žinomai melagingą informaciją ir tai turėjo jtakos draudiko sprendimui sudaryti draudimo sutartj ar turėjo reikšmės nustatant draudimo sąlygas, draudikas turi teisę nutraukti draudimo sutartj

48 punkte nurodytomis sąlygomis arba reikalauti pripažinti ją negaliojančia.

19. Draudėjas privalo informuoti apdraustąjj ir naudos gavėją apie draudimo sutarties sudarymą bei jų teises ir pareigas, nustatytas draudimo sutartyje.

20. Draudimo sutartis jforminama draudikui išduodant draudimo liudijimą.

NAUDOS GAVĖJO PASKYRIMAS IR PAKEITIMAS

21. Draudėjas turi teisę paskirti, pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui. Skiriant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas.

22. Naudos gavėjas negali būti skiriamas, keičiamas ar atšaukiamas, jei apdraustasis yra pripažintas neveiksniu arba jo veiksnumas yra apribotas.

23. Apdraustasis, jei jis nėra pripažintas neveiksniu arba jo veiksnumas nėra apribotas, turi teisę raštu atšaukti paskirtą naudos gavėją. Naudos gavėjas laikomas atšauktu draudikui iki draudiminio jvykio gavus apdraustojo pranešimą raštu apie naudos gavėjo atšaukimą.

24. Naudos gavėjas laikomas paskirtu, pakeistu ar atšauktu draudikui iki draudiminio jvykio jvykimo gavus draudėjo pranešimą raštu apie naudos gavėjo paskyrimą, pakeitimą ar atšaukimą. Draudėjas, pateikdamas raštišką pranešimą apie naudos gavėjo paskyrimą ar pakeitimą, kartu turi pateikti ir raštišką apdraustojo sutikimą (21 punktas). Naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas jforminami draudiko nustatytais dokumentais.

25. Jei draudėjas testamente nurodė, kaip po jo mirties paveldimos draudimo išmokos, šis draudėjo nurodymas prilyginamas naudos gavėjo paskyrimui ar pakeitimui tik tuo atveju, jei apie tai draudikui yra raštu pranešęs draudėjas ar po draudėjo mirties jo teisėti jpėdiniai ir yra tenkinamos 21 – 24 punktų nuostatos.

DRAUDIMO ĮMOKA

26. Draudimo jmoka ar jos apskaičiavimo tvarka ir draudimo jmokos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.

27. Draudimo jmokų sumokėjimu turi rūpintis draudėjas.

28. Draudimo jmoka ar jos dalis laikoma sumokėta, kai atitinkama suma jskaitoma j draudiko sąskaitą banke ir mokėjimo dokumentuose yra nurodyti rekvizitai, pakankami jmokos, draudėjo ir draudimo sutarties identifikavimui (draudimo sutarties numeris, draudėjo vardas, xxxxxxx ir asmens kodas).

29. Jei iki draudimo sutarties nutraukimo dienos arba iki pranešimo apie apdraustojo mirtj dienos pagal draudimo sutartj yra sumokėta daugiau draudimo jmokų, nei nustatyta draudimo sutartyje, tai draudimo jmokos, kurios pagal sutartj turėjo būti mokamos po draudimo sutarties nutraukimo dienos arba pranešimo apie apdraustojo mirtj dienos, yra grąžinamos draudėjui, išskaičiavus draudimo jmokų išankstinio apmokėjimo grąžinimo mokestj, nurodytą Kainyne (34 punktas).

30. Jeigu draudėjas vėluoja mokėti periodines draudimo jmokas, tai draudimo išmokų mokėjimo atveju jsiskolintos draudimo jmokos atimamos iš draudiko mokamos išmokos.

31. Draudimo jmokas pagal draudimo sutartj gali sumokėti kiti asmenys, nejgydami jokių teisių j draudimo sutartj ir sumokėtas jmokas.

32. Draudėjas ir draudikas gali susitarti dėl papildomų paslaugų teikimo. Šios paslaugos teikiamos draudėjo raštiško prašymo pagrindu pagal jkainius, nurodytus Kainyne (34 punktas).

33. Pasikeitus draudimo rizikai, vadovaudamasis pakitusiais statistiniais duomenimis apie draudiminius jvykius ir draudimo išmokas, draudikas turi teisę ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus didinti arba mažinti draudimo jmokas. Apie numatomą draudimo jmokų keitimą draudikas informuoja draudėją raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomo jmokų keitimo. Jei draudėjas nesutinka su keitimu, apie tai jis privalo raštu informuoti draudiką. Draudėjas tokiu atveju turi teisę nemokamai keisti draudimo sutarties sąlygas arba nutraukti draudimo sutartj šių taisyklių 45 punkte nustatyta tvarka. Jei iki pranešime nurodytos pakeitimo jsigaliojimo datos draudėjas raštu nesikreipia j draudiką dėl draudimo sutarties nutraukimo arba sąlygų keitimo, tai laikoma, kad jis su pakeitimu sutiko.

34. Kainyną tvirtina draudikas. Prieš sudarant draudimo sutartj, draudėjas yra supažindinamas su Kainynu. Draudikas turi teisę keisti Kainyną, apie numatomą keitimą raštu jspėjęs draudėją ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomo Kainyno keitimo. Jei draudėjas nesutinka su keitimu, apie tai jis privalo raštu informuoti draudiką. Draudėjas tokiu atveju turi teisę nutraukti draudimo sutartj šių taisyklių 45 punkte nustatyta tvarka. Jei iki pranešime nurodytos pakeitimo jsigaliojimo datos draudėjas raštu nesikreipia j draudiką dėl draudimo sutarties nutraukimo, tai laikoma, kad jis su pakeitimu sutiko.

DRAUDIMO LAIKOTARPIS IR DRAUDIMO SUTARTIES ĮSIGALIOJIMAS

35. Draudimo laikotarpis nustatomas draudimo sutarties šalių susitarimu ir nurodomas draudimo sutartyje.

36. Draudimo sutartis jsigalioja draudimo liudijime nurodytą dieną, bet ne anksčiau nei kitą dieną po tos dienos, kai sumokama visa arba pirmoji draudimo jmoka.

37. Draudimo sutartis jsigalioja tik tuo atveju, jei visa arba pirmoji draudimo jmoka sumokama ne vėliau kaip per 90 dienų nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios datos.

DRAUDIMO APSAUGOS SUSTABDYMAS IR ATNAUJINIMAS

38. Draudėjui vėluojant mokėti eilinę draudimo jmoką (išskyrus pirmąją draudimo jmoką) daugiau nei 30 dienų, draudikas siunčia jam raštišką jspėjimą, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjui nesumokėjus jsiskolintų draudimo jmokų, draudiko prievolės jvykus draudiminiam jvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas (toliau – sustabdoma draudimo apsauga). Už jspėjimo išsiuntimą draudėjas privalo sumokėti draudikui mokestj, kurio dydis nustatytas Kainyne (34 punktas).

39. Jei nuo draudimo apsaugos sustabdymo yra praėję ne daugiau kaip

šeši mėnesiai, draudimo apsauga atnaujinama nuo kitos dienos po to, kai draudėjas sumoka visas jsiskolintas jmokas (už laikotarpj iki draudimo apsaugos sustabdymo bei laikotarpj, kai draudimo apsauga buvo sustabdyta).

40. Jei nuo draudimo apsaugos sustabdymo yra praėję daugiau nei šeši mėnesiai, draudėjui pageidaujant, kad draudimo apsauga būtų atnaujinta, draudikas gali:

• pasiūlyti užpildyti apdraustojo apklausos anketą ir/arba pareikalauti apdraustojo sveikatos patikrinimo draudėjo sąskaita draudiko pasiūlytoje sveikatos priežiūros jstaigoje. Už prašyme ir apdraustojo apklausos anketoje pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas ir apdraustasis;

• pasiūlyti atnaujinti draudimo apsaugą, nustatant padidintas draudimo jmokas ir/arba kitaip pakeičiant draudimo sutarties sąlygas (mažinant draudimo sumas, koreguojant draudiminių, nedraudiminių jvykių sąrašą ir kt.);

• atsisakyti atnaujinti draudimo apsaugą.

Draudimo apsauga atnaujinama, draudikui sutikus, nuo kitos dienos po to, kai draudėjas sumoka visas jsiskolintas jmokas (už laikotarpj iki draudimo apsaugos sustabdymo bei laikotarpj, kai draudimo apsauga buvo sustabdyta).

41. Už draudimo apsaugos atnaujinimą draudėjas privalo sumokėti draudikui mokestj, kurio dydis nustatytas Kainyne (34 punktas).

42. Jei draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, laikoma, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, ir draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj 48 punkte nustatyta tvarka.

DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS

43. Draudimo sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu.

44. Draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartj, raštiškai jspėdamas draudiką ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatytos draudimo sutarties nutraukimo datos.

45. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva (išskyrus 46 punkte nurodytą atvejj), draudėjui grąžinamos už ateinančius laikotarpius sumokėtos draudimo jmokos (29 punktas), jei draudimo liudijime ar draudiko nustatytais būdais jformintuose draudimo sutarties sąlygų pakeitimuose ir papildymuose nenustatyta kitaip.

46. Jei draudėjas – fizinis asmuo vienašališkai nutraukia gyvybės draudimo sutartj, raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kada jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartj, jam grąžinama visa sumokėta draudimo jmoka.

47. Draudimo sutarties šalys po to, kai joms tapo žinoma apie draudimo sutarties pažeidimą, turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj, apie tai iš anksto raštu pranešdamos kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 30 dienų.

48. Draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj tik tada, kai yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas ar kitais teisės aktuose numatytais atvejais. Šiuo atveju draudėjui grąžinamos už ateinančius laikotarpius sumokėtos draudimo jmokos (29 punktas), jei draudimo liudijime ar draudiko nustatytais būdais jformintuose draudimo sutarties sąlygų pakeitimuose ir papildymuose nenustatyta kitaip.

49. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu draudikui pažeidus draudimo sutarties sąlygas ir kai jo kaltė nustatyta, draudėjui grąžinama sumokėtų draudimo jmokų dalis už likusj draudimo apsaugos galiojimo laiką, jei draudimo liudijime ar draudiko nustatytais būdais jformintuose draudimo sutarties sąlygų pakeitimuose ir papildymuose nenustatyta kitaip.

DRAUDIMO SUTARTIES PASIBAIGIMAS

50. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia, jei:

• draudikas gauna pranešimą apie apdraustojo mirtj;

• pasibaigia draudimo sutartyje nustatytas draudimo sutarties galiojimo laikotarpis;

• draudėjas (fizinis asmuo) miršta arba teismas pripažjsta jj nežinia kur esančiu ir nėra jo teisių ir pareigų perėmėjo;

• draudėjas (juridinis asmuo) likviduojamas ir nėra jo teisių ir pareigų perėmėjo;

• yra kiti jstatymų nustatyti prievolių pasibaigimo terminai.

51. Kiti draudimo sutarties pasibaigimo atvejai gali būti numatyti

Papildomo draudimo sąlygose.

DRAUDIMO SUTARTIES SĄLYGŲ KEITIMAS

52. Xxxxxxxx ir draudėjo susitarimu, draudimo sutarties sąlygos gali būti pakeistos ar papildytos, pakeitimus ar papildymus jforminant draudiko nustatytu būdu.

53. Jei draudimo sutartyje nurodytas naudos gavėjas yra neatšaukiamas, draudėjas neturi teisės keisti draudimo sutarties sąlygų be neatšaukiamo naudos gavėjo raštiško sutikimo, jeigu sutarties sąlygų pakeitimas galėtų pažeisti neatšaukiamo naudos gavėjo interesus.

54. Draudėjui raštu arba kitu šalių sutartu būdu pareiškus norą keisti draudimo sutarties sąlygas:

• didinti ar mažinti draudimo sumas;

• keisti draudimo laikotarpj;

• koreguoti draudiminių, nedraudiminių jvykių sąrašą;

• atsisakyti esamų arba prijungti naujas Papildomo draudimo sąlygas;

• kitaip keisti draudimo sutarties sąlygas

draudikas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo draudėjo prašymo ir 55 punkte numatytų dokumentų, jei tokie dokumentai yra reikalingi, gavimo dienos išnagrinėja draudėjo prašymą pakeisti draudimo sutartj ir apie sprendimą praneša draudėjui.

55. Prieš priimdamas sprendimą dėl draudimo sąlygų keitimo, draudikas gali pasiūlyti užpildyti apdraustojo apklausos anketą ir/arba pareikalauti apdraustojo sveikatos patikrinimo draudėjo sąskaita draudiko pasiūlytoje sveikatos priežiūros jstaigoje.

56. Už draudimo sutarties sąlygų pakeitimą draudėjas privalo sumokėti draudikui mokestj, kurio dydis nustatytas Kainyne (34 punktas).

57. Draudikas turi teisę papildyti ir/ar pakeisti draudimo taisyklių, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis, atskirus punktus, jeigu draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo interesai dėl to nenukenčia, taip pat tokiais atvejais: pasikeitus teisės normoms, kuriomis vadovaujantis buvo sudarytos taisyklės arba kurios tiesiogiai susijusios su draudimo sutartimi, atsiradus naujoms teisės normoms arba esant objektyviam būtinumui dėl ekonominės ar rinkos situacijos. Apie taisyklių pakeitimus draudikas praneša draudėjui raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki pakeitimų jsigaliojimo dienos. Jei draudėjas nesutinka su pakeitimais, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj šių taisyklių 45 punkte nustatyta tvarka. Jei draudėjas iki pakeitimų jsigaliojimo dienos nesikreipia j draudiką raštu dėl draudimo sutarties nutraukimo, laikoma, kad jis sutiko su minėtais pakeitimais.

58. Šalių susitarimu, sutartis gali būti performinama pagal kitas galiojančias draudiko draudimo taisykles.

ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS DRAUDIMO SUTARTIES GALIOJIMO METU

59. Draudėjas privalo:

• suteikti draudikui teisingą draudiko nustatytą informaciją ir pateikti dokumentus, susijusius su draudimo sutartimi;

• laiku mokėti draudimo jmokas;

• informuoti apdraustąjj apie draudimo sutarties pakeitimus ir papildymus;

• informuoti naudos gavėją apie draudimo sutarties pakeitimus ar papildymus, jei pakeitimai susiję su naudos gavėjo teisėmis ar pareigomis;

• raštu ar kitu šalių sutartu būdu nurodyti asmenj, gyvenantj Lietuvoje ir jgaliotą draudėjo vardu gauti draudiko pranešimus, jei draudėjas išvyksta j užsienj ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui;

• apie savo ir apdraustojo adreso korespondencijai ar pavardės pakeitimą pranešti draudikui raštu ar kitu šalių sutartu būdu per 30 dienų;

• apie atsirandančių iš draudimo sutarties turtinių teisių jkeitimą arba perleidimą pranešti draudikui raštu.

60. Draudikas privalo:

• draudėjui pareikalavus ir jam apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo nuorašą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus;

• draudimo sutartyje nustatytais terminais bei sąlygomis mokėti numatytas išmokas. Jeigu draudikas per nustatytą terminą nesumoka draudimo išmokos ar kitos sumos pagal draudimo sutartj, tai jis privalo sumokėti 0,05% delspinigius nuo nesumokėtų sumų už kiekvieną pavėluotą dieną, tačiau bendra delspinigių suma negali sudaryti daugiau kaip 20% nesumokėtų sumų dydžio.

61. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudėjas ir/ar asmuo, pretenduojantis j draudimo išmoką, arba jų tinkamai jgaliotas asmuo privalo:

• pranešti draudikui apie draudiminj jvykj šiose taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka;

• išsaugoti ir pateikti draudikui visus dokumentus, xxxxxxxxxx su draudiminiu jvykiu;

• suteikti draudikui ar jo jgaliotam atstovui visus reikiamus jgaliojimus bei sudaryti tinkamas sąlygas tirti jvykio priežastis, pasekmes bei aplinkybes.

DRAUDIMINIAI ĮVYKIAI

62. Draudiminis jvykis yra apdraustojo (dviejų asmenų draudimo atveju – vieno iš apdraustųjų, to, kuris miršta pirmasis), mirtis draudimo sutarties galiojimo metu. Dviejų asmenų draudimo atveju, apdraustojo, kuris miršta antrasis, mirtis nėra draudiminis jvykis, t.y. draudimo išmoka dėl apdraustojo mirties mokama tik vieną kartą.

63. Įvykis laikomas draudiminiu, jei jis jvyko draudimo laikotarpiu draudimo apsaugai galiojant ir yra patvirtintas oficialiais dokumentais ir tinkamais jrodymais.

64. Jei teismas apdraustąjj paskelbia mirusiu, tai laikoma draudiminiu jvykiu, jeigu apdraustojo dingimo bei spėjamo žuvimo diena yra draudimo apsaugos galiojimo laikotarpyje. Jei teismas pripažjsta apdraustąjj nežinia kur esančiu, tai nelaikoma draudiminiu jvykiu.

65. Kiti draudiminiai jvykiai yra nustatyti Papildomo draudimo sąlygose.

NEDRAUDIMINIAI ĮVYKIAI

66. Nedraudiminis jvykis yra apdraustojo mirtis ar spėjamas žuvimas (64 punktas), susiję su:

• apdraustojo tyčiniu susižalojimu, savižudybe ar bandymu nusižudyti. Ši išimtis netaikoma tuo atveju, jei iki apdraustojo savižudybės ar susižalojimo dienos draudimo apsauga apdraustojo atžvilgiu nepertraukiamai (be sustabdymo) galiojo daugiau kaip trejus metus;

• karu, karo veiksmais ar nepaprastosios padėties jvedimu, radioaktyvaus spinduliavimo poveikiu.

67. Kiti nedraudiminiai jvykiai yra nustatyti Papildomo draudimo sąlygose.

DRAUDIMO IŠMOKA DĖL DRAUDIMINIO ĮVYKIO

68. Draudiminio jvykio atveju išmokama draudimo sutartyje nurodytos gyvybės draudimo sumos dydžio išmoka. Draudimo sutarčiai taikomose Papildomo draudimo sąlygose nustatytais atvejais iš draudimo išmokos, mokamos apdraustojo mirties atveju, išskaičiuojamos išmokėtos papildomo draudimo išmokos.

69. Jeigu gyvybės draudimo suma buvo padidinta, tai apdraustojo savižudybės per pirmus trejus metus po gyvybės draudimo sumos padidinimo atveju (išskyrus atvejj, kai mirtis yra nedraudiminis jvykis pagal 66 punkto pirmąją dalj) mokėtina draudimo išmoka nustatoma atsižvelgiant j mažiausią gyvybės draudimo sumą, galiojusią per paskutinius trejus metus.

70. Draudimo išmokos dėl Papildomo draudimo sąlygoje nurodyto draudiminio jvykio apskaičiavimo tvarka yra nustatyta atitinkamoje Papildomo draudimo sąlygoje.

PRANEŠIMO APIE DRAUDIMINĮ ĮVYKĮ TERMINAI

71. Apie apdraustojo mirtj reikia raštu pranešti draudikui nedelsiant ir ne vėliau kaip per vienerius metus po apdraustojo mirties arba per vienerius metus po teismo sprendimo paskelbti apdraustąjj mirusiu jsigaliojimo.

72. Pranešimo apie Papildomo draudimo sąlygoje nustatytą draudiminj jvykj terminai yra nustatyti atitinkamoje Papildomo draudimo sąlygoje.

DOKUMENTAI, PATEIKIAMI KREIPIANTIS DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS

73. Kreipiantis j draudiką dėl draudimo išmokos mokėjimo apdraustojo mirties atveju, reikia pateikti šiuos dokumentus:

• draudimo liudijimą (nuorašą) ir draudiko nustatytais dokumentais jformintus draudimo sutarties sąlygų pakeitimus ir papildymus;

• asmens, pretenduojančio j draudimo išmoką, tapatybę patvirtinantj dokumentą;

• dokumentą, patvirtinantj naudos gavėjo paskyrimą, jei jis atskirai parašytas;

• prašymą, kuriame nurodomi draudiminio jvykio data, priežastys ir aplinkybės, taip pat išmokos gavėjo sąskaita banke, j kurią pageidaujama gauti išmoką;

• apdraustojo mirties liudijimą (arba notariškai patvirtintą kopiją);

• paveldėjimo teisės liudijimą, jei j draudimo išmoką pretenduoja teisėti jpėdiniai;

• išsamius gydymo jstaigos dokumentus su ligos, dėl kurios apdraustasis mirė, diagnoze, anamnezės, tyrimų ir skirto gydymo aprašymu;

• nelaimingo atsitikimo darbe aktą, jei toks aktas buvo surašytas;

• jvykio aktą, surašytą policijoje, jei toks aktas buvo surašytas, tardymo išvadą, teismo sprendimą, jei dėl apdraustojo mirties buvo keliama byla, arba jei apdraustojo mirtis susijusi su jvykiu, dėl kurio buvo keliama byla.

74. Jei kuris nors dokumentas yra išduotas užsienio valstybės institucijų, draudikas gali pareikalauti, kad kartu būtų pateiktas tinkamai patvirtintas dokumento vertimas j lietuvių kalbą.

75. Draudikas savo nuožiūra gali pareikalauti kitų, šių draudimo taisyklių 73 punkte neišvardintų dokumentų, reikalingų draudimo išmokos pagrjstumui nustatyti.

76. Kreipiantis j draudiką dėl draudimo išmokos mokėjimo dėl Papildomo draudimo sąlygoje nurodyto draudiminio jvykio, reikia pateikti dokumentus, išvardintus atitinkamoje Papildomo draudimo sąlygoje.

DRAUDIMO IŠMOKOS GAVĖJAS

77. Draudimo išmoka yra mokama pagal paskutinj draudikui žinomą naudos gavėjo paskyrimą. Jei naudos gavėjas nepaskirtas, draudimo išmoka apdraustojo mirties atveju mokama mirusio apdraustojo teisėtiems jpėdiniams, o Papildomo draudimo sąlygose nustatytų draudiminių jvykių atvejais – apdraustajam.

78. Jei informacija apie naudos gavėjo skyrimą/keitimą/atšaukimą pateikiama po draudimo išmokos išmokėjimo, tai pateikusių asmenų pretenzijų draudikas netenkina ir jokių papildomų išmokų nemoka.

79. Jei vienintelis paskirtas naudos gavėjas mirė draudiminio jvykio dieną, arba jei vienintelis paskirtas naudos gavėjas mirė iki draudiminio jvykio ir nebuvo paskirtas kitas naudos gavėjas, draudimo išmoka apdraustojo mirties atveju mokama mirusio apdraustojo teisėtiems jpėdiniams, o Papildomo draudimo sąlygose nustatytų draudiminių jvykių atvejais – apdraustajam. Jeigu vienas iš paskirtų naudos gavėjų mirė draudiminio jvykio dieną, arba jei vienas iš paskirtų naudos gavėjų mirė iki draudiminio jvykio ir vietoj jo nebuvo paskirtas kitas naudos gavėjas, draudimo išmoka mokama kitiems paskirtiems naudos gavėjams, proporcingai padidinus jiems tenkančias išmokos dalis.

80. Jeigu po vieno apdraustojo mirties, nespėjus kreiptis j draudiką dėl draudimo išmokos, miršta antras apdraustasis, tai kiekvieno apdraustojo naudos gavėjui mokama po pusę draudimo išmokos. Ši sąlyga negalioja, jeigu kurio nors iš apdraustųjų mirtis yra nedraudiminis jvykis.

81. Draudimo išmoka negali būti mokama asmeniui, dėl kurio tyčinės veikos (nustatytos teismo) jvyko draudiminis jvykis. Tokiu atveju kaltam asmeniui priklausanti mokėtinos draudimo išmokos dalis mokama:

• kitiems paskirtiems naudos gavėjams, proporcingai padidinus jiems tenkančias išmokos dalis;

• jeigu kitų naudos gavėjų nebuvo paskirta – apdraustajam arba mirusio apdraustojo teisėtiems jpėdiniams, jei draudiminis jvykis yra apdraustojo mirtis.

82. Jei po draudiminio jvykio nespėjęs gauti jam mokėtinos draudimo išmokos mirė išmokos gavėjas, draudimo išmoka mokama mirusio gavėjo teisėtiems jpėdiniams.

DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO TERMINAI

83. Draudimo išmoka išmokama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj, taip pat pateikiami visi dokumentai, reikalingi draudimo išmokos išmokėjimui.

DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO APRIBOJIMAI

84. Draudimo išmoka nemokama jei:

• jvykis nedraudiminis;

• jei jvykis jvyksta, kai draudimo apsauga yra sustabdyta.

85. Draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jei:

• draudėjas arba apdraustasis nuslėpė arba pateikė žinomai melagingą informaciją, kuri galėjo turėti jtakos nustatant draudimo sąlygas arba lemti draudiko apsisprendimą sudaryti ar keisti sutartj, atnaujinti draudimo apsaugą;

• draudėjas arba apdraustasis dėl neatsargumo nepateikė visos žinomos informacijos apie aplinkybes, galėjusias turėti esminės jtakos vertinant draudimo riziką. Tokiu atveju, apdraustajam mirus ar jvykus Papildomo draudimo sąlygose nustatytam draudiminiam jvykiui, draudikas privalo išmokėti draudimo išmokos, kuri būtų išmokama pateikus visą žinomą informaciją, dalj, proporcingą nustatytos gyvybės ar papildomo draudimo jmokos ir gyvybės ar papildomo draudimo jmokos, kuri būtų nustatyta draudėjui, jeigu būtų pateikta visa žinoma informacija, santykiui. Ši nuostata taikoma pirmuosius dešimt metų nuo draudimo sutarties sudarymo arba pirmuosius dešimt metų nuo gyvybės ar atitinkamoje Papildomo draudimo sąlygoje nustatytos draudimo apsaugos jsigaliojimo apdraustojo atžvilgiu;

• asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, draudikui pateikia žinomai melagingą informaciją;

• draudikui laiku nebuvo pranešta apie draudiminj jvykj;

• pagal asmens, pretenduojančio gauti draudimo išmoką, pateiktus dokumentus negalima nustatyti jvykio datos, sunkumo bei aplinkybių;

• draudėjas, apdraustasis ar asmuo, pretenduojantis j draudimo išmoką, neleidžia ar trukdo draudikui susipažinti su apdraustojo medicinine dokumentacija, patikrinti jo sveikatos būklę, atlikti draudiminio jvykio tyrimą ar gauti reikalingą informaciją;

• draudėjas ar asmuo, pretenduojantis j draudimo išmoką, pažeidė kitas 18, 59 ir 61 punktuose nustatytas sąlygas;

• yra kiti jstatymuose numatyti atvejai.

PAREIGA SAUGOTI INFORMACIJĄ

86. Draudikas neturi teisės atskleisti informacijos apie draudėją, apdraustąjj ar naudos gavėją, jų sveikatos būklę ir turtinę padėtj, gautos draudikui sudarant ir vykdant draudimo sutartj. Draudiko gauta informacija turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik jstatymų nustatytiems tikslams.

87. Informacija, susijusi su draudimo sutartimi, be atskiro draudėjo ir/ar apdraustojo sutikimo gali būti pateikta:

• apdraustajam – kiek tai susiję su jo teisėmis ir pareigomis, nustatytomis draudimo sutartyje;

• xxxxxx xxxxxxx/išmokos gavėjui – kiek tai susiję su jo teisėmis ir pareigomis, nustatytomis draudimo sutartyje;

• teismams, teisėsaugos ir kitoms institucijoms jstatymų nustatytais atvejais;

• perdraudimo kompanijai, kurioje perdraudžiama draudimo sutartis.

Kitais atvejais reikalingas raštiškas draudėjo ir/ar apdraustojo sutikimas ar prašymas.

88. Draudikas asmens duomenis tvarko Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

DRAUDĖJO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS

89. Draudikui sutikus, draudėjas gali perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam asmeniui, turinčiam teisę būti draudėju, prieš tai apie numatomą pakeitimą informavęs apdraustąjj.

90. Apie savo teisių ir pareigų, susijusių su draudimo sutartimi, perdavimą kitam asmeniui draudėjas privalo raštu pranešti draudikui, taip pat pateikti to asmens raštišką sutikimą priimti draudėjo teises ir pareigas. Sutikime turi būti pateikta visa draudiko reikalaujama informacija apie draudėją. Perimdamas draudėjo teises ir pareigas, asmuo privalo susipažinti su draudimo taisyklėmis ir visa Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta informacija, kurią draudikas privalo suteikti draudėjui prieš sudarant draudimo sutartj.

91. Draudėjo teisių ir pareigų perleidimas yra jforminamas atitinkamais draudiko dokumentais.

92. Draudėjui perleidus savo teises ir pareigas naudos gavėjų paskyrimas xxxxxxx xxxxxx.

DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS

93. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam ar kitiems draudikams, gavęs valstybės institucijos, vykdančios draudimo priežiūrą, leidimą. Draudimo sutartys kitai draudimo jmonei gali būti perleistos tik rašytinės sutarties su ta jmone pagrindu.

94. Draudiko teisės ir pareigos pagal draudimo sutartj gali būti perleidžiamos valstybės institucijos, vykdančios draudimo priežiūrą, jpareigojimu, jei toks draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimas užkirstų kelią draudiko nemokumui ir/ar apsaugotų draudėjų/apdraustųjų/naudos gavėjų interesus.

95. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj draudikas privalo paskelbti teisės aktuose nustatyta tvarka.

96. Draudėjas, nesutinkantis su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj, turi pareikšti savo prieštaravimus draudikui raštu ne vėliau kaip per du mėnesius nuo skelbimo apie draudiko ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj išspausdinimo datos. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj šių taisyklių 45 punkte nustatyta tvarka.

PRANEŠIMAI

97. Jei draudikas ir draudėjas nesusitaria kitaip, bet koks vienos draudimo sutarties šalies pranešimas kitai turi būti raštiškas ir pateikiamas:

• tiesiogiai jteikiamas draudėjui ar draudikui paskutiniu žinomu adresu. Šiuo atveju pranešimo gavimo data yra ta diena, kai pranešimas yra faktiškai jteikiamas;

• perduodamas faksu. Faksimilinis pranešimas laikomas gautu tik tais atvejais, kuomet yra gaunamas kitos šalies patvirtinimas apie faksimilinio pranešimo gavimą;

• išsiunčiamas laišku paskutiniu žinomu draudėjo ar draudiko adresu. Šiuo atveju pranešimo gavimo data yra laikoma penkta darbo diena po laiško išsiuntimo.

98. Jeigu draudėjas nepraneša apie savo ar apdraustojo adreso pasikeitimą šių taisyklių nustatyta tvarka, yra laikoma, kad draudiko išsiųsti pranešimai draudėjui ar apdraustajam pagal paskutinj draudikui žinomą adresą, yra tinkamai perduoti adresatui.

99. Nuostolius dėl pavėluoto pranešimo turi atlyginti ta šalis, kuri neatlieka šios pareigos, išskyrus atvejus, jei pavėluotai pranešama ne dėl sutarties šalies kaltės.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

100. Draudimo sutarties šalių ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos jstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

101. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Jei šiose taisyklėse kas nors nenumatyta, draudimo sutarties šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos jstatymais ir kitais teisės aktais.

102. Draudimo sutarties šalys, sudarydamos ar keisdamos draudimo sutartj, gali papildyti šias taisykles. Bet kokie šių taisyklių sąlygų pakeitimai, sudarant ar keičiant draudimo sutartj, jteisinami, jrašant atitinkamas nuostatas j draudimo liudijimą ar jo priedus, arba kitais šalių sutartais būdais.

PAPILDOMO DRAUDIMO SĄLYGA NR. 251: NEĮGALUMAS DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO

DRAUDIMINIAI ĮVYKIAI

251.1. Draudiminis jvykis yra nelaimingas atsitikimas, jvykęs apdraustajam draudimo laikotarpiu draudimo apsaugai galiojant, jei dėl kūno sužalojimų, patirtų to jvykio metu, per vienerius metus apdraustasis tampa nejgaliuoju pagal Priede Nr. 1 išvardintas sąlygas.

Nejgalumui priskiriami organų netekimai ar nepagydomi jų funkcijų netekimai, išvardyti šios Papildomo draudimo sąlygos Priede Nr. 1.

Nelaimingu atsitikimu laikomas staigus, netikėtas jvykis, kurio laiką ir vietą galima nustatyti, ir kurio metu prieš apdraustojo valią apdraustojo kūną iš išorės veikianti fizinė jėga (taip pat cheminis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas fizinis poveikis) pakenkia apdraustojo sveikatai. Nelaimingais atsitikimais taip pat laikomi prieš apdraustojo valią jvykstantys atsitiktiniai ūmūs vidutinio ar sunkaus laipsnio apdraustojo apsinuodijimai maistu, vaistais, cheminėmis medžiagomis, dujomis, garais, nuodingaisiais augalais ar grybais. Infekcinė liga nėra laikoma nelaimingu atsitikimu.

251.2. Įvykis laikomas draudiminiu, jei jis yra patvirtintas oficialiais dokumentais ir tinkamais jrodymais.

251.3. Jei dėl vieno ar kelių draudiminių jvykių išmokama visa draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma nejgalumo dėl nelaimingo atsitikimo atvejui, draudimo sąlygos galiojimas pasibaigia.

NEDRAUDIMINIAI ĮVYKIAI

251.4. Nedraudiminiu jvykiu laikomas nelaimingas atsitikimas arba apdraustojo sveikatos sutrikimas, susijęs su:

• apdraustojo tyčiniu susižalojimu, apsinuodijimu ar bandymu nusižudyti;

• apdraustojo svaiginimusi alkoholiu, toksinėmis, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis centrinę nervų sistemą veikiančiomis medžiagomis arba stipriai veikiančių vaistų vartojimu be atitinkamo gydytojo paskyrimo;

• tyčine apdraustojo veika, užtraukiančia apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę;

• karu, karo veiksmais ar nepaprastosios padėties jvedimu, radioaktyvaus spinduliavimo poveikiu;

• apdraustojo dalyvavimu muštynėse ir/ar jų inicijavimu (išskyrus atvejus, kai neperžengiama būtinosios ginties riba arba fizinės jėgos panaudojimas yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu);

• operacija, gydymu ar kitomis medicininėmis procedūromis, išskyrus atvejus, kai tos procedūros buvo atliekamos gydant draudiminio jvykio metu atsiradusius sveikatos sutrikimus.

DRAUDIMO IŠMOKA DĖL DRAUDIMINIO ĮVYKIO

251.5. Atsitikus draudiminiam jvykiui, išmokama vienkartinė draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas procentais nuo draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos nejgalumo dėl nelaimingo atsitikimo atvejui. Procentų dydžiai pagal draudiminio jvykio padarinius nurodyti šios Papildomo draudimo sąlygos Priede Nr. 1.

251.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus keisti šios Papildomo draudimo sąlygos Priedą Nr. 1. Apie numatomą keitimą draudikas informuoja draudėją raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomo Priedo Nr. 1 keitimo. Jei draudėjas nesutinka su keitimu, apie tai jis privalo raštu informuoti draudiką. Draudėjas tokiu atveju turi teisę nemokamai keisti draudimo sutarties sąlygas, susijusias su šia Papildomo draudimo sąlyga, arba nutraukti draudimo sutartj šių taisyklių Bendrosios dalies 45 punkte nustatyta tvarka. Jei iki pranešime nurodytos pakeitimo jsigaliojimo datos draudėjas raštu nesikreipia j draudiką dėl draudimo sutarties nutraukimo arba sąlygų keitimo, tai laikoma, kad jis su pakeitimu sutiko.

251.7. Jei apdraustasis dėl draudiminio jvykio pasekmių miršta nepraėjus po jvykio 30 dienų, tai draudimo išmoka dėl nejgalumo nėra mokama. Jei tokia išmoka jau yra išmokėta, ji išskaičiuojama iš draudimo išmokos, mokamos apdraustojo mirties atveju.

IŠMOKA NEDRAUDIMINIO ĮVYKIO ATVEJU

251.8. Nedraudiminio jvykio arba jvykio, atsitikusio, kai draudimo apsauga buvo sustabdyta, atvejais draudikas jokių išmokų nemoka.

PRANEŠIMO APIE DRAUDIMINĮ ĮVYKĮ TERMINAI

251.9. Apie atsitikusj draudiminj jvykj reikia raštu pranešti draudikui nedelsiant ir būtinai ne vėliau kaip per vieną mėnesj nuo draudiminio jvykio (arba jo padarinių atsiradimo/nustatymo, jei padariniai atsirado/buvo nustatyti vėliau).

DOKUMENTAI, PATEIKIAMI KREIPIANTIS DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS

251.10. Kreipiantis j draudiką dėl draudimo išmokos mokėjimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:

• draudimo liudijimą (nuorašą) ir draudiko nustatytais būdais jformintus draudimo sutarties sąlygų pakeitimus ir papildymus;

• asmens, pretenduojančio j draudimo išmoką, tapatybę patvirtinantj dokumentą;

• dokumentą, patvirtinantj naudos gavėjo paskyrimą, jei jis atskirai parašytas;

• prašymą, kuriame nurodomi draudiminio jvykio data ir vieta, jvykio pobūdis ir aplinkybės, stacionarinio ir ambulatorinio gydymo jstaigos ir gydymo jose pobūdis bei trukmė, taip pat išmokos gavėjo sąskaita banke, j kurią pageidaujama gauti išmoką;

• pažymas iš sveikatos priežiūros jstaigos (-ų) su patvirtinta diagnoze, anamnezės, tyrimų ir skirto gydymo aprašymu;

• nejgalumą ar darbingumo praradimą patvirtinantj dokumentą, jei toks dokumentas apdraustajam yra išduotas;

• nedarbingumo pažymėjimo kopiją;

• nelaimingo atsitikimo darbe aktą, jei toks aktas buvo surašytas;

• jvykio aktą, surašytą policijoje, jei toks aktas buvo surašytas, tardymo išvadą, teismo sprendimą, jei dėl nelaimingo atsitikimo buvo keliama byla, arba jei nelaimingas atsitikimas susijęs su jvykiu, dėl kurio buvo keliama byla.

251.11. Jei kuris nors dokumentas yra išduotas užsienio valstybės institucijų, draudikas gali pareikalauti, kad kartu būtų pateiktas tinkamai patvirtintas dokumento vertimas j lietuvių kalbą.

251.12. Draudikas savo nuožiūra gali pareikalauti kitų, šių draudimo taisyklių 251.10 punkte neišvardintų dokumentų, reikalingų draudimo išmokos pagrjstumui bei dydžiui nustatyti.

PAPILDOMO DRAUDIMO SĄLYGOS NR. 251 PRIEDAS NR. 1

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Draudimo išmoka yra draudimo sumos nejgalumo dėl nelaimingo atsitikimo atvejui dalis, nurodyta dėl šioje lentelėje išvardintų kūno sužalojimų ir jų pasekmių, patirtų draudiminio jvykio metu.

1.2. Bendra draudimo išmokų suma dėl vieno ar kelių draudiminių jvykių padarinių per visą draudimo sutarties laikotarpj negali viršyti 100% draudimo sumos nejgalumo dėl nelaimingo atsitikimo atvejui.

1.3. Jeigu dėl draudiminio jvykio netenkama organo (organo funkcijos), kurio dalies (funkcijos dalies) apdraustasis buvo netekęs iki draudiminio jvykio datos, mokama draudimo išmoka mažinama atsižvelgiant j iki traumos buvusj organo dalies (organo funkcijos dalies) netekimą.

1.4. Vienos kūno dalies visų sužalojimų, patirtų dėl to paties nelaimingo atsitikimo, jvertinimas procentais negali viršyti tos kūno dalies netekimo jvertinimo. Mokant draudimo išmoką dėl organo (organo funkcijų) netekimo, iš jos išskaičiuojamos išmokos mokėtos dėl to organo sužalojimų, patirtų dėl to paties nelaimingo atsitikimo.

1.5. Organo funkcijos nepagydomas netekimas nustatomas ne anksčiau kaip 9 mėnesiai ir ne vėliau nei 18 mėnesių nuo draudiminio jvykio dienos. Tačiau, jei organo funkcijos negrjžtamas netekimas yra neabejotinas, draudimo išmoka mokama nelaukiant 9 mėnesių termino.

1.6. Dėl vienos kūno dalies sužalojimų, patirtų dėl to paties nelaimingo atsitikimo, draudimo išmoka mokama tik pagal vieną atitinkamo straipsnio punktą, numatantj sunkiausią sužalojimą nurodytą tame straipsnyje.

1.7. Kai kūno sužalojimas, dėl kurio buvo visiškai ar dalinai netekta funkcijų, nejrašytas j šią lentelę, apie draudimo išmokos mokėjimą ir sužalojimo padarinių vertinimo procentą sprendžia Draudiko gydytojas ekspertas.

2. GALŪNIŲ AR JŲ FUNKCIJŲ NETEKIMAS

Pastabos.

1. Galūnės ar jos dalies funkcijos nepagydomą netekimą vertina Draudiko gydytojas ekspertas, praėjus ne mažiau kaip 9 mėnesiams ir ne daugiau kaip 18 mėnesių nuo draudiminio jvykio dienos (jei galūnės ar jos dalies funkcijos negrjžtamas netekimas yra neabejotinas, draudimo išmoka mokama nelaukiant 9 mėnesių termino). Draudimo išmoka dėl galūnės ar jos dalies funkcijos netekimo priklauso nuo funkcijos netekimo lygio ir gali būti lygi nuo 30 % iki 70 % draudimo išmokos, mokamos tos galūnės ar jos dalies netekimo atveju.

2. Jei netekus galūnės ar jos dalies buvo atlikta replantacija (netektos galūnės ar jos dalies prisodinimas), draudimo išmoka mokama tik už kaulų, kraujagyslių, nervų, minkštųjų audinių sužalojimus taikant atitinkamus šios lentelės straipsnius, bei už galūnės ar jos dalies funkcijos netekimą.

Eil. Nr.	Draudiminio jvykio padariniai	Mokamas draudimo sumos %
2.1.	Rankos, kuri buvo vienintelė, netekimas aukščiau alkūnės sąnario	100 %
2.2.	Rankos netekimas kartu su kitais pečių juostos kaulais (mente, raktikauliu arba jų dalimi)	80 %
2.3.	Rankos netekimas aukščiau alkūnės sąnario	75 %
2.4.	Rankos netekimas per alkūnės sąnarj (egzartikuliacija)	70 %
2.5.	Rankos dalies netekimas aukščiau riešo sąnario	65 %
2.6.	Plaštakos netekimas	60 %
2.7.	Rankos pirmojo piršto (nykščio) netekimas	20 %
2.8.	Rankos pirmojo piršto (nykščio) galinio pirštakaulio netekimas	10 %
2.9.	Rankos pirmojo piršto (nykščio) pusės naginio pirštakaulio netekimas	5 %
2.10	Rankos pirmojo piršto (nykščio) ir delnakaulio netekimas	25 %
2.11.	Rankos antrojo piršto (smiliaus) netekimas	15 %
2.12.	Rankos antrojo piršto (smiliaus) dviejų pirštakaulių netekimas	10 %
2.13.	Rankos antrojo piršto (smiliaus) naginio pirštakaulio netekimas	5 %
2.14.	Rankos trečiojo, ketvirtojo arba penktojo piršto (didžiojo, bevardžio arba mažojo) netekimas	10 %
2.15.	Rankos III, IV arba V piršto dviejų pirštakaulių netekimas	8 %
2.16.	Rankos III, IV arba V piršto naginio pirštakaulio netekimas	4 %
2.17.	Rankos pirmojo piršto (nykščio) ir dar vieno - trečiojo, ketvirtojo arba penktojo - piršto ir atitinkamų delnakaulių netekimas	30 %
2.18.	Rankos pirmojo (nykščio), antrojo (smiliaus) pirštų ir atitinkamų delnakaulių netekimas	35 %
2.19.	Rankos pirmojo piršto (nykščio) ir dviejų kitų - trečiojo, ketvirtojo arba penktojo - pirštų ir atitinkamų delnakaulių netekimas	35 %
2.20.	Trijų pirštų, išskyrus nykštj, ir atitinkamų delnakaulių netekimas	25 %
2.21.	Kojos, kuri buvo vienintelė, netekimas aukščiau kelio sąnario	100 %
2.22.	Kojos dalies auščiau kelio sąnario netekimas	70 %
2.23.	Kojos dalies aukščiau čiurnos sąnario netekimas	60 %
2.24.	Kojos netekimas čiurnos sąnario srityje (egzartikuliacija)	50 %
2.25.	Pėdos netekimas	45 %
2.26.	Kojos pirmojo piršto (didžiojo) netekimas	8 %
2.27.	Kojos pirmojo piršto (nykščio) naginio pirštakaulio netekimas	5 %
2.28.	Kojos pirmojo (didžiojo) ir dviejų kurių nors kitų pirštų netekimas	10 %
2.29.	Kojos keturių pirštų, išskyrus pirmąjj (didjjj), netekimas	10 %
2.30.	Pėdos netekimas padikaulių srityje	35 %
2.31.	Pėdos netekimas pirštakaulių – padikaulių sąnarių srityje	25 %

3. ORGANŲ AR JŲ FUNKCIJŲ NETEKIMAS

3.1.

Kvėpavimo organų sistema

Kvėpavimo sistemos organų sužalojimas, dėl kurio, ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudiminio jvykio datos, yra išlikę padariniai:

a) visiškas balso netekimas

b) II laipsnio plaučių funkcijos nepakankamumas

c) III laipsnio plaučių funkcijos nepakankamumas

Pastaba.

Draudimo išmoka pagal šio straipsnio b) ir c) str. priklauso nuo dusulio, plaučių funkcinių testų ir kraujo rodiklių (gyvybinės plaučių talpos, kraujo jsisotinimo deguonimi ir anglies dvideginiu – PaO2, PaCO2, kraujo Ph).

45 %

40 %

60 %

3.2.

Širdies ir kraujagyslių sistema

Širdies ir kraujo apytakos funkcijos nepakankamumas ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudiminio jvykio datos:

a) II laipsnio III funkcinės klasės širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumas

b) III laipsnio IV funkcinės klasės širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumas

Pastaba.

Draudimo išmoka pagal šj str. priklauso nuo funkcinių testų ir rodiklių, pagrindžiančių kraujotakos nepakankamumo laipsnj.

40 %

60 %

3.3.

Virškinimo sistemos organai

a) žandikaulio dalies netekimas (ne mažiau pusės), dėl kurio sutrikęs kramtymas

b) viso žandikaulio netekimas

c) liežuvio netekimas viduriniojo trečdalio srityje

d) liežuvio netekimas proksimalinio trečdalio (šaknies) srityje arba viso liežuvio netekimas

e) stemplės nepraeinamumas, dėl kurio suformuota nuolatinė gastrostoma (skrandžio atvėrimas j išorę per pilvo sieną)

f) pašalintas visas skrandis (dalis skrandžio) su dalimi žarnyno ir kasa (dalis kasos)

g) suformuota nuolatinė (visam laikui) stoma (žarnos spindžio atvėrimas j išorę per pilvo sieną)

h) išmatų nelaikymas

i) kasos sužalojimas, dėl kurio išsivystė nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas

j) kepenų sužalojimas, dėl kurio liko II – III laipsnio kepenų funkcijos nepakankamumas ilgiau nei

9 mėnesius nuo draudiminio jvykio datos (jei yra padidėję kraujo ir šlapimo fermentai ir pigmentai bilirubinas, urobilinas, GGT, GPT, GOT, LDH ir kt.).

Pastaba.

Dėl bet kokio aukščiau nepaminėto virškinimo trakto sužalojimo, sukėlusio ryškų funkcijos sutrikimą, išliekantj praėjus 9 mėnesiams nuo draudiminio jvykio datos, gali būti išmokama iki 25% draudimo sumos.

30 %

60 %

40 %

70 %

80 %

30 %

50 %

30 %

60 %

3.4.

Šlapimo išskyrimo ir lytinė sistema

Šlapimo sistemos organų sužalojimas, dėl kurio ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudiminio jvykio datos liko:

a) II laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas, patvirtintas laboratoriniais tyrimais

b) III laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas, patvirtintas laboratoriniais tyrimais, sistemingai atliekamos hemodializės arba atlikta inksto transplantacija

c) pašalintos abi kiaušidės (arba vienintelė funkcionuojanti) arba pašalinti abu kiaušintakiai ir/ar gimda, kai jvykio metu apdraustoji yra iki 40 metų amžiaus

d) pašalintos abi kiaušidės (arba vienintelė funkcionuojanti) kai jvykio metu apdraustoji yra iki 50 metų amžiaus

e) pašalinta dalis (nemažiau ketvirtadalio) vyro varpos

f) pašalintos abi sėklidės ir/ar visa vyro varpa

g) visiškas šlapimo nelaikymas:

• vyrams

• moterims

30 %

80 %

50 %

30 %

50 %

30 %

40 %

3.5.

Nervų sistema

Kaklinės, krūtininės ar juosmeninės srities slankstelių komplikuoto lūžio, galvos smegenų sumušimo, suspaudimo, intrakranijinių kraujosruvų padariniai:

a) trauminė epilepsija – dažni priepuoliai (4 ir daugiau kartų per metus);

potrauminis parkinsonizmas asmenims iki 40 metų (jei minėtomis ligomis nesirgo iki traumos)

b) vienos galūnės paralyžius (monoplegija)

c) vienos kūno pusės paralyžius (hemiplegija), apatinių arba viršutinių galūnių paralyžius (paraplegija)

d) silpnaprotystė (demencija); paraplegija su visišku dubens organų funkcijos sutrikimu

e) viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija), dekortikacija (“bežievės„ smegenys)

20 %

45 %

80 %

90 %

100 %

3.6.

Regos organai

Visiškas nekoreguojamas aklumas, kai prieš traumą regos aštrumas buvo: a) 1.0; b) 0.9; c) 0.8

d) 0.7

e) 0.6;

f) 0.5; g) 0.4; h) 0.3; i) 0.2; j) 0.1

k) ‹0.1

Pastabos.

1. Vienintelės mačiusios akies sužalojimas vertinamas kaip abiejų akių sužalojimas.

2. Regos aštrumo sumažėjimas vertinamas ne anksčiau kaip 3 mėnesiai ir ne vėliau kaip metai nuo traumos dienos.

Visiškas voko nusileidimas, dėl sunkaus ašarų latakų funkcijos pažeidimo, žymus akipločio sumažėjimas, trauminis žvairumas.

50 %

40 %

30 %

20 %

10 %

15 %

3.7.

Klausos organai

Visiškas apkurtimas:

a) viena ausimi

b) abejomis ausimis

15 %

60 %

3.8.

Veido subjaurojimas

Veido deformacija, nejprastos veidui spalvos masyvios kontrastingos dėmės, bjaurojantys išvaizdą randai.

Pastaba.

Randai ir pigmentinės dėmės vertinami praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo nelaimingo atsitikimo, veido subjaurojimą vertina Draudiko gydytojas ekspertas.

40 %

3.9.

Visiškas suluošinimas, dėl kurio nejmanoma nei profesinė, nei kitokia darbinė veikla.

100 %

PAPILDOMO DRAUDIMO SĄLYGA NR. 253: MIRTIS DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO

DRAUDIMINIAI ĮVYKIAI

253.1. Draudiminis jvykis yra nelaimingas atsitikimas, jvykęs apdraustajam draudimo laikotarpiu draudimo apsaugai galiojant, jei dėl kūno sužalojimų, patirtų to jvykio metu, per 180 dienų apdraustasis miršta.

253.2. Jei teismas apdraustąjj paskelbia mirusiu, tai laikoma draudiminiu jvykiu, jeigu teismo sprendime nurodyta, kad apdraustasis dingo be žinios esant aplinkybėms, kurios grėsė mirtimi ir davė pagrindą spėti jj žuvus dėl draudiminio jvykio, ir jeigu apdraustojo dingimo bei spėjamo žuvimo diena yra draudimo apsaugos galiojimo laikotarpyje. Jei teismas pripažjsta apdraustąjj nežinia kur esančiu, tai nelaikoma draudiminiu jvykiu.

253.3. Įvykis laikomas draudiminiu, jei jis yra patvirtintas oficialiais dokumentais ir tinkamais jrodymais.

NEDRAUDIMINIAI ĮVYKIAI

253.4. Nedraudiminiu jvykiu laikomas nelaimingas atsitikimas arba apdraustojo sveikatos sutrikimas, susijęs su:

• apdraustojo tyčiniu susižalojimu, apsinuodijimu ar bandymu nusižudyti;

• tyčine apdraustojo veika, užtraukiančia apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę;

• karu, karo veiksmais ar nepaprastosios padėties jvedimu, radioaktyvaus spinduliavimo poveikiu;

• operacija, gydymu ar kitomis medicininėmis procedūromis, išskyrus atvejus, kai tos procedūros buvo atliekamos gydant draudiminio jvykio metu atsiradusius sveikatos sutrikimus.

DRAUDIMO IŠMOKA DĖL DRAUDIMINIO ĮVYKIO

253.5. Atsitikus draudiminiam jvykiui, išmokama draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma mirties dėl nelaimingo atsitikimo atvejui.

IŠMOKA NEDRAUDIMINIO ĮVYKIO ATVEJU

253.6. Nedraudiminio jvykio arba jvykio, atsitikusio, kai draudimo apsauga buvo sustabdyta, atvejais draudikas jokių išmokų nemoka.

PRANEŠIMO APIE DRAUDIMINĮ ĮVYKĮ TERMINAI

253.7. Apie atsitikusj draudiminj jvykj reikia raštu pranešti draudikui nedelsiant ir būtinai ne vėliau kaip per vieną mėnesj po apdraustojo mirties arba per vieną mėnesj po teismo sprendimo paskelbti apdraustąjj mirusiu jsigaliojimo.

DOKUMENTAI, PATEIKIAMI KREIPIANTIS DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS

253.8. Kreipiantis j draudiką dėl draudimo išmokos mokėjimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:

• draudimo liudijimą (nuorašą) ir draudiko nustatytais būdais jformintus draudimo sutarties sąlygų pakeitimus ir papildymus;

• asmens, pretenduojančio j draudimo išmoką, tapatybę patvirtinantj dokumentą;

• dokumentą, patvirtinantj naudos gavėjo paskyrimą, jei jis atskirai parašytas;

• prašymą, kuriame nurodomi draudiminio jvykio data ir vieta, jvykio pobūdis ir aplinkybės, taip pat išmokos gavėjo sąskaita banke, j kurią pageidaujama gauti išmoką;

• apdraustojo mirties liudijimą (arba notariškai patvirtintą kopiją);

• pažymas iš sveikatos priežiūros jstaigos (-ų);

• nelaimingo atsitikimo darbe aktą, jei toks aktas buvo surašytas;

253.9. Jei kuris nors dokumentas yra išduotas užsienio valstybės institucijų, draudikas gali pareikalauti, kad kartu būtų pateiktas tinkamai patvirtintas dokumento vertimas j lietuvių kalbą.

253.10. Draudikas savo nuožiūra gali pareikalauti kitų, šių draudimo taisyklių 253.8 punkte neišvardintų dokumentų, reikalingų draudimo išmokos pagrjstumui nustatyti.

PAPILDOMO DRAUDIMO SĄLYGA NR. 261: KRITINĖS LIGOS

DRAUDIMINIAI ĮVYKIAI

261.1. Draudiminis jvykis yra kritinė liga iš draudėjo pasirinkto ir draudimo sutartyje jvardyto Kritinių ligų sąrašo, (pagrindinio arba išplėstinio), diagnozuota apdraustajam draudimo laikotarpiu draudimo apsaugai galiojant.

Kritinių ligų sąrašai – pagrindinis ir išplėstinis – ir diagnozavimo kriterijai pateikiami šios Papildomo draudimo sąlygos Priede Nr.

1. Kritinės ligos diagnozė turi visiškai atitikti Priede Nr. 1 nurodytus reikalavimus.

261.2. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus keisti šios Papildomo draudimo sąlygos Priede Nr. 1 pateiktus kritinių ligų sąrašus, jtraukdamas naujas ligas ar išbraukdamas esamas, taip pat keisti kritinių ligų diagnozavimo kriterijus, raštu jspėjęs draudėją ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomo keitimo. Jei draudėjas nesutinka su keitimu, apie tai jis privalo raštu informuoti draudiką. Draudėjas tokiu atveju turi teisę nemokamai keisti draudimo sutarties sąlygas, susijusias su šia Papildomo draudimo sąlyga, arba nutraukti draudimo sutartj šių taisyklių Bendrosios dalies 45 punkte nustatyta tvarka. Jei iki pranešime nurodytos pakeitimo jsigaliojimo datos draudėjas raštu nesikreipia j draudiką dėl draudimo sutarties nutraukimo arba sąlygų keitimo, tai laikoma, kad jis su pakeitimu sutiko.

261.3. Įvykis laikomas draudiminiu, jei jis yra patvirtintas oficialiais dokumentais ir tinkamais jrodymais.

261.4. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudimo sąlygos galiojimas pasibaigia.

NEDRAUDIMINIAI ĮVYKIAI

261.5. Nedraudiminiu jvykiu laikoma kritinė liga:

• diagnozuota per pirmuosius 6 šios Papildomo draudimo sąlygos galiojimo mėnesius, arba, jei draudimo apsauga buvo sustabdyta ir atnaujinta, – per pirmuosius 6 mėnesius po draudimo apsaugos atnaujinimo;

• atsiradusi tuo metu, kai apdraustasis yra infekuotas ŽIV;

• susijusi su apdraustojo tyčiniu susižalojimu, apsinuodijimu ar bandymu nusižudyti;

• dėl kurios apdraustasis mirė nepraėjus 30 dienų nuo kritinės ligos diagnozavimo;

• susijusi su karu, karo veiksmais ar nepaprastosios padėties jvedimu, radioaktyvaus spinduliavimo poveikiu.

DRAUDIMO IŠMOKA DĖL DRAUDIMINIO ĮVYKIO

261.6. Draudiminio jvykio atveju išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi draudimo sumai kritinės ligos atvejui.

261.7. Jeigu draudimo suma kritinės ligos atvejui buvo padidinta, tai draudiminio jvykio per pirmuosius 6 mėnesius po draudimo sumos padidinimo atveju mokama draudimo suma yra lygi mažiausiai iš draudimo sumų kritinės ligos atvejui, galiojusių per paskutinius 6 mėnesius.

261.8. Draudimo išmoka dėl kritinės ligos mokama tik vieną kartą, nepaisant, kiek ir kokių kritinių ligų apdraustajam diagnozuojama.

IŠMOKA NEDRAUDIMINIO ĮVYKIO ATVEJU

261.9. Nedraudiminio jvykio arba jvykio, atsitikusio, kai draudimo apsauga buvo sustabdyta, atvejais draudikas jokių išmokų nemoka.

PRANEŠIMO APIE DRAUDIMINĮ ĮVYKĮ TERMINAI

261.10. Apie atsitikusj draudiminj jvykj reikia raštu pranešti draudikui nedelsiant ir būtinai ne vėliau kaip per vieną mėnesj nuo diagnozės nustatymo dienos arba stacionarinio gydymo, kurio metu diagnozuojama liga, paskutinės dienos.

DOKUMENTAI, PATEIKIAMI KREIPIANTIS DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS

261.11. Kreipiantis j draudiką dėl draudimo išmokos mokėjimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:

• draudimo liudijimą (nuorašą) ir draudiko nustatytais būdais jformintus draudimo sutarties sąlygų pakeitimus ir papildymus;

• asmens, pretenduojančio j draudimo išmoką, tapatybę patvirtinantj dokumentą;

• dokumentą, patvirtinantj naudos gavėjo paskyrimą, jei jis atskirai parašytas;

• pažymas iš sveikatos priežiūros jstaigos (-ų) su patvirtinta diagnoze, anamnezės, tyrimų ir skirto gydymo aprašymu, pagal kurias būtų galima nustatyti, ar diagnozė tiksliai atitinka šios Papildomo draudimo sąlygos Priede Nr. 1 nurodytus kriterijus;

• nejgalumą ar darbingumo praradimą patvirtinantj dokumentą, jei toks dokumentas apdraustajam yra išduotas.

261.12. Jei kuris nors dokumentas yra išduotas užsienio valstybės institucijų, draudikas gali pareikalauti, kad kartu būtų pateiktas tinkamai patvirtintas dokumento vertimas j lietuvių kalbą.

261.13. Draudikas savo nuožiūra gali pareikalauti kitų, šių draudimo taisyklių 261.11 punkte neišvardintų dokumentų, reikalingų draudimo išmokos pagrjstumui nustatyti.

261.14. Draudikas gali pareikalauti, kad draudiko sąskaita diagnozė būtų patvirtinta draudiko nurodytoje sveikatos priežiūros jstaigoje.

PAPILDOMO DRAUDIMO SĄLYGOS NR. 261 PRIEDAS NR. 1:

KRITINIŲ LIGŲ SĄRAŠAS

PAGRINDINIS SĄRAŠAS:

1. Miokardo infarktas

2. Vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija

3. Insultas (smegenų infarktas)

4. Vėžys

5. Inkstų funkcijos nepakankamumas

6. Vidaus organų transplantacija

IŠPLĖSTINIS SĄRAŠAS:

Išplėstinj sąrašą sudaro pagrindinio sąrašo ligos ir papildomai:

7. Galūnių netekimas / galūnių funkcijų netekimas

8. Aklumas

9. Trečiojo laipsnio nudegimai

10. Aortos operacijos

11. Širdies vožtuvo pakeitimas ar funkcijos atstatymas

12. Kurtumas

13. Kalbos praradimas

14. Išsėtinė sklerozė

15. Parkinsono liga iki 60 metų

16. Gėrybinis galvos smegenų auglys

17. Alzheimerio liga iki 60 metų amžiaus

18. Nejgalumas, visiškas ir nuolatinis darbingumo praradimas

1. MIOKARDO INFARKTAS

Miokardo infarktu vadinamas ūmus nepraeinamas širdies raumens pakenkimas (nekrozė), kuris išsivysto nutrūkus būtinai kraujotakai atitinkamoje širdies raumens srityje. Diagnozė turi būti pagrjsta visais trimis žemiau paminėtais kriterijais:

1. Būdingas užsitęsęs krūtinės skausmas.

2. Nauji elektrokardiografiniai pakitimai, būdingi miokardo infarktui.

3. Miokardo infarktui specifinių fermentų koncentracijos kraujo serume padidėjimas.

2. VAINIKINIŲ ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ ŠUNTAVIMO OPERACIJA

Atvira vainikinių širdies kraujagyslių operacija, atliekama dviejų ar daugiau vainikinių širdies kraujagyslių susiaurėjimo ar užakimo korekcijai, kaip transplantantą naudojant kojos paviršinę veną, vidinę krūtinės ar kitą tinkamą arteriją. Draudimo išmoka mokama tik tuo atveju, kai operacijos būtinumas pagrjstas angiografija. Dėl balioninės angioplastikos draudimo i šmoka nemokama.

3. INSULTAS (SMEGENŲ INFARKTAS)

Ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas (dėl smegenų audinio infarkto, netrauminės kilmės kraujosrūvos iš smegenų kraujagyslių ar embolizacijos iš ekstrakranijinių (už kaukolės ribų esančių) šaltinių), sukeliantis neurologines pasekmes, trunkančias ilgiau nei 24 valandas.

Draudimo išmoka mokama tik tuo atveju, kai lieka nuolatinės neurologinės pasekmės. Nuolatinės neurologinės pasekmės turi būti patvirtintos gydytojo neurologo, praėjus ne mažiau kaip 6 savaitėms nuo insulto.

4. VĖŽYS

Nekontroliuojamas piktybinių ląstelių augimas ir plitimas (jsiskverbimas) j audinius. Draudimo išmoka mokama tik esant nenuginčijamiems invazijos j audinius jrodymams ir kai ląstelių piktybiškumas patvirtintas histologiškai. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo, turinčio teisę diagnozuoti ir gydyti piktybinius susirgimus.

Vėžio sąvoka taip pat apima leukozes ir limfomas. Šiais atvejais diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo onkologo arba hematologo bei atitinkamu kraujo tyrimu.

Draudimo išmoka nemokama dėl:

• lokalizuotų neinvazinių auglių, turinčių tik ankstyvų supiktybėjimo pokyčių (carcinoma in situ), ikivėžiniai susirgimai;

• odos vėžių (išskyrus piktybinę melanomą);

• pirmos stadijos limfogranulomatozės;

• lėtinės limfoleukozės;

• bet kokių auglių, kai apdraustasis yra infekuotas ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu).

5. INKSTŲ FUNKCIJOS NEPAKANKAMUMAS

Visiškas inkstų funkcijos nepakankamumas dėl lėtinio ir nepraeinamo abiejų inkstų funkcijos pakenkimo. Draudimo išmoka mokama, jeigu apdraustajam atlikta inkstų transplantacijos operacija arba atliekamos reguliarios dializės. Draudimo išmoka nemokama dėl vienpusės nefrektomijos ir ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo (kai būna reikalingos laikinos dializės).

6. VIDAUS ORGANŲ TRANSPLANTACIJA

Širdies, plaučių, kepenų, kaulų čiulpų persodinimo operacija, kai apdraustasis yra recipientas. Draudimo išmoka taip pat gali būti mokama tada, kai apdraustasis yra jtrauktas j oficialų sąrašą laukiančiųjų vienos iš aukščiau minėtų operacijų (operacijai yra gyvybinės indikacijos ir nėra kontraindikacijų). Draudimo išmoka donorams nemokama.

7. GALŪNIŲ NETEKIMAS / GALŪNIŲ FUNKCIJOS NETEKIMAS

Visiškas ir nepraeinamas dviejų ar daugiau galūnių arba jų funkcijos netekimas dėl traumos ar ligos. Galūnės netekimu laikomas galūnės ar jos funkcijos netekimas aukščiau kelio ar alkūnės sąnario. Kai kuriais atvejais galūnės funkcijos netekimas gali būti laikinas, tokiu atveju draudimo išmoka mokama, jeigu galūnės funkcijos netekimas išlieka praėjus 6 mėnesiams po diagnozės nustatymo.

8. AKLUMAS

Visiškas, pastovus, negrjžtamas ir nekoreguojamas medicininėmis priemonėmis ir procedūromis regėjimo netekimas abiem akimis dėl traumos ar ligos. Diagnozė turi būti kliniškai pagrjsta gydytojo oftalmologo. Kai kuriais atvejais aklumas gali būti laikinas, tokiu atveju draudimo išmoka mokama, jei visiškas aklumas abiem akimis išlieka praėjus 6 mėnesiams po diagnozės nustatymo.

9. TREČIOJO LAIPSNIO NUDEGIMAI

Nudegimai, kurie apima mažiausiai 20% kūno paviršiaus ploto ir suardo visus odos sluoksnius.

10. AORTOS OPERACIJOS

Atvira operacija, kurios metu ligos pažeista aortos dalis yra pašalinama ir pakeičiama protezu. Draudimo išmoka mokama tik tuo atveju, jeigu atliekama krūtininės arba pilvinės aortos dalies operacija. Draudimo išmoka nemokama atliekant aortos šakų operacijas arba jei operacija atliekama dėl trauminio aortos pažeidimo.

11. ŠIRDIES VOŽTUVO PAKEITIMAS AR FUNKCIJOS ATSTATYMAS

Vieno ar daugiau širdies vožtuvų (aortos, dviburio (mitralinio), pulmoninio (plaučių kamieno), triburio) pakeitimas protezu ar funkcijos atstatymas atviros širdies operacijos metu dėl stenozės, nepakankamumo ar šių faktorių kombinacijos. Išmoka nemokama, jei širdies vožtuvo funkcija atstatyta uždaros chirurginės intervencijos metu.

12. KURTUMAS

Visiškas, pastovus, negrjžtamas ir nekoreguojamas medicininėmis priemonėmis ir procedūromis abiejų ausų klausos netekimas. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo otorinolaringologo. Kai kuriais atvejais klausos praradimas gali būti laikinas, tokiu atveju draudimo išmoka mokama, jei visiškas klausos praradimas abiem ausimis išlieka praėjus 6 mėnesiams po diagnozės nustatymo.

13. KALBOS PRARADIMAS

Visiškas, pastovus, negrjžtamas ir nekoreguojamas medicininėmis priemonėmis ir procedūromis gebėjimo kalbėti praradimas dėl trauminio pažeidimo ar ligos. Išmoka mokama ir tais atvejais, kai kalba prarandama dėl chirurginio ir medikamentinio ligos gydymo. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo otorinolaringologo. Kai kuriais atvejais kalbos praradimas gali būti laikinas, tokiu atveju draudimo išmoka mokama, jei visiškas kalbos praradimas išlieka praėjus 6 mėnesiams po diagnozės nustatymo.

14. IŠSĖTINĖ SKLEROZĖ

Neabejotina išsėtinės sklerozės diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo neurologo po stacionarinio neurologinio ištyrimo pagal diagnozės nustatymo dienai galiojančius išsėtinės sklerozės diagnostikos kriterijus. Be to, turi būti akivaizdus motorinių arba sensorinių funkcijų sutrikimas, trunkantis ne mažiau kaip 6 mėnesius.

15. PARKINSONO LIGA IKI 60 METŲ AMŽIAUS

Neabejotina idiopatinės (pirminės) Parkinsono ligos diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo neurologo po stacionarinio neurologinio ištyrimo pagal diagnozės nustatymo dienai galiojančius Parkinsono ligos diagnostikos kriterijus apdraustajam iki 60 metų amžiaus. Turi būti akivaizdūs nevalingo rankų tremoro, raumenų rigidiškumo ir sulėtėjusių kūno judesių simptomai. Išmoka nemokama, jei Parkinsono ligos priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu, medikamentų perdozavimas ar riboto prieinamumo vaistų vartojimas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Ši būklė turi būti patvirtinta medicininiais dokumentais ir tęstis ne trumpiau 3 mėnesių.

16. GĖRYBINIS GALVOS SMEGENŲ AUGLYS

Draudiminiu jvykiu laikomas nepiktybinio galvos smegenų naviko pašalinimas naudojant bendrąją narkozę, kai lieka pastovios neurologinės pasekmės, arba neoperabili būklė, kai nepiktybinis galvos smegenų navikas sukelia pastovius neurologinius simptomus. Išmoka nemokama galvos smegenų cistų, granuliomų, galvos smegenų arterijų ir venų darinių, hematomos, konkorėžinės liaukos ir nugaros smegenų gėrybinių auglių atvejais. Diagnozė turi būti patvirtinta stacionarinio gydymo metu gydytojo neurologo ar neurochirurgo ir kompiuterinės tomografijos ar magnetinio branduolinio rezonanso tyrimais.

17. ALZHEIMERIO LIGA IKI 60 METŲ AMŽIAUS

Neabejotina Alzheimerio ligos diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo neurologo pagal diagnozės nustatymo dienai galiojančius Alzheimerio ligos diagnostikos kriterijus apdraustajam iki 60 metų amžiaus. Ši būklė turi būti patvirtinta medicininiais dokumentais ir tęstis ne trumpiau 3 mėnesių.

18. NEĮGALUMAS, VISIŠKAS IR NUOLATINIS DARBINGUMO PRARADIMAS

Tai yra sveikatos būklė, kai apdraustasis visiškai ir negrjžtamai suluošinamas iki 60 metų amžiaus dėl negrjžtamų sveikatos sutrikimų ar kūno sužalojimų, kurie lemia, jog apdraustasis yra visiškai nejgalus ir/ar visiškai praradęs darbingumą, t.y. negali atlikti jokio darbo pagal darbo sutartj arba civilinės teisės sutartj, būti laisvai samdomu darbuotoju arba atlikti bet kokj mokamą darbą.

Teisė gauti draudimo išmoką atsiranda, kai draudikas gauna jrodymą, jog apdraustasis yra visiškai nedarbingas 6 mėnesius iš eilės ir bus visiškai ir nuolat nedarbingas po šio laikotarpio.

Document Metadata

Table of Contents

GYVYBĖS RIZIKOS DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 004

Document Metadata