GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS

Planuojant mokymo turinį, pamokas rekomenduojama laikytis NAKA principo. Tai yra programos pamokos turi būti nuoseklios, t.y. vykti nuosekliai kartą per savaitę; pamoka turi vykti pasirenkant aktyvius mokymo/si metodus; pamokų metu turi būti koncentruotas dėmesys vienam įgūdžiui ar gebėjimui; pamoka apie konkretų įgūdį arba stiprinamą gebėjimą turi būti aiški mokiniui, atitinkanti mokinio amžių, o įgūdis pateikiamas algoritmo pavidalu. Atkreiptinas dėmesys į Programos turinį integruotą informatikos ugdymą. Nors turinyje ir yra paminėta kur ir kaip gali būti naudojamos technologijos, svarbu, kad mokytojas taip pat įžvelgtų galimybes savarankiškai paskatinti mokymuisi, pristatymų rengimui naudoti technologines priemones.

Programos pamokos turinio dėstymo planavimas turi atitikti smegenų veiklos funkcijomis paremtą mokymąsi, kuris pamokos turinio dėstymą skirsto į keturias dalis: temos atskleidimą, analizę, praktikavimasis klasėje ir pritaikymą kituose kontekstuose (pavyzdžiui, įgūdžio pritaikymas namuose). Pamokos sėkmei ypatingas dėmesys turi būti skiriamas 3 lygių refleksijai, kuris skatina mokinį atsakyti sau, aptarti su klasės draugu ir pasidalyti su vis klase trimis klausimais: Kas?, Kas iš to? ir Kas toliau?

2. Kaip ugdyti aukštesnius pasiekimus

2.1 1-2 klasės

SAVĘS PAŽINIMAS, KĖLIMAS IR SIEKIMAS ASMENINIŲ TOBULĖJIMO TIKSLŲ

1.1. Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį.

Potemės. Emocijų atpažinimas ir žodyno plėtojimas, Patiriamų emocijų atpažinimas ir įvardijimas

Veiklos pavyzdys1:

Vaikai grupėse, remdamiesi savo istorijomis, turi sukurti knygelę. Istorijos dalis vaikai turi surašyti atskiruose puslapiuose ir jas iliustruoti. Suvaidinkite!

TARPUSAVIO SANYUKIŲ KŪRIMAS IR MOKYMASIS BENDRADARBIAUTI

2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius Potemė. Santykio kūrimas

Veiklos pavyzdys:

Atsitiktinumo tvarka suskirstykite vaikus poromis. Padėkite jiems sukurti trumpą tekstą apie partnerį pagal šį pavyzdį: TADAS – Tikras; Xxxxxxxx;

Drąsus; Xxxxxxxx; Xxxxxxx. Kiekvienai vardo raidei reikia parinkti savybę, kuri prasidėtų iš tos pačios raidės.

1 Veiklos pavyzdžiai pateikti iš LIONS QUEST programos „Laikas kartu“ 1 ir 2 klasei skirtos metodinės medžiagos.

TARPUSAVIO SANTYKIŲ KŪRIMAS IR MOKYMASIS BENDRADARBIAUTI

2.4. Kontroliuoja neigiamus santykius ir taiko konfliktų valdymo strategijas.

Potemė. Patyčių atpažinimas

Veiklos pavyzdys2:

Kad pagilintumėte vaikų žinias apie tinkamą atsaką į patyčias, paskatinkite juos apmąstyti galimai ptirtas jų arba kitų vaikų patyčias 1 – 2 klasėse. Xxxxx vaikai, pasiremdami savo idėjomis, sukuria anketą jaunesnių klasių mokiniams. Jeigu įmanoma, suteikite vaikams galimybę apklausti mažesnius vaikus ir ištirti jų žinias apie atsaką į patyčias.

2.2 3-4 klasės

SAVĘS PAŽINIMAS, KĖLIMAS IR SIEKIMAS ASMENINIŲ TOBULĖJIMO TIKSLŲ

1.1. Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį.

Potemės. Emocijų atpažinimas ir žodyno plėtojimas, Patiriamų emocijų atpažinimas ir įvardijimas

Kad padėtumėte vaikams pagilinti žinias apie tinkamą atsaką į patyčias, paprašykite jų parašyti pranešimą apie tai, ką išmoko. Šiuos pranešimus reikės

perskaityti mažose grupėse arba visai klasei. Pranešime turi būti paminėti visi žinomi (pavyzdžiui, nusiraminti ir giliai kvėpuoti, nekreipti dėmesio į patyčias, pasitraukite iš ten, kur vyksta patyčios, ieškoti suaugusiųjų pagalbos, stengtis būti su draugais, perduoti žinutę Prašau neskaudinti) efektyvaus atsako į patyčias būdai.

Pasakykite, kad aktoriai turi remtis savo emocijomis, kad kuo geriau įsikūnytų į savo personažą. Paskatinkite vaikus paimti interviu iš kokio nors aktoriaus ar dramos mokytojo apie tai, kaip aktoriams apvyksta taip greitai pademonstruoti emocijas. Patvirtinkite, kad aktoriai dažnai turi remtis savo asmenine patirtimi, kad suvaidintų konkrečius jausmus.

TARPUSAVIO SANTYKIŲ KŪRIMAS IR MOKYMASIS BENDRADARBIAUTI

2.4 Kontroliuoja neigiamus santykius ir taiko konfliktų valdymo strategijas. Potemė. Santykio kūrimas

2 Veiklos pavyzdžiai pateikti iš LIONS QUEST programos „Laikas kartu“ 3 ir 4 klasei skirtos metodinės medžiagos

2.3 5-6 klasės

SAVĘS PAŽINIMAS, KĖLIMAS IR SIEKIMAS ASMENINIŲ TOBULĖJIMO TIKSLŲ

1.1. Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį.

Potemės. Emocijų atpažinimas ir žodyno plėtojimas, Patiriamų emocijų atpažinimas ir įvardijimas

Vaikai grupėse, remdamiesi savo istorijomis, turi sukurti knygelę. Istorijos dalis vaikai turi surašyti atskiruose puslapiuose ir jas iliustruoti. Suvaidinkite!

2.4 7-8 klasės

TARPUSAVIO SANTYKIŲ KŪRIMAS IR MOKYMASIS BENDRADARBIAUTI

2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius Potemė. Santykio kūrimas

Duokite užduotį mokiniams grupėje parašyti humoristinę pjesę apie draugystę. Paraginkite juos repetuoti, kol pasijus galį vaidinti prieš visą klasę. Jei yra galimybė, tegu mokiniai parodo vaidinimą ir kitoms klasėms ar grupėms. Po spektaklio pasiūlykite mokiniams padiskutuoti apie pjesėje atskleistą požiūrį draugystę. Padrąsinkite mokinius į situaciją žiūrėti su humoru, bet perspėkite nevartoti netinkamos kalbos ar nekorektiškų pavyzdžių.

2.5 9-10 klasės

SAVĘS PAŽINIMAS, KĖLIMAS IR SIEKIMAS ASMENINIŲ TOBULĖJIMO TIKSLŲ

1. 1. Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį.

Potemės. Emocijų atpažinimas ir žodyno plėtojimas, Patiriamų emocijų atpažinimas ir įvardijimas

Paprašykite mokinius ateinančias dvi dienas atkreipti dėmesį į ryšį tarp kitų žmonių kūno kalbos, emocijų ir poelgių. Paskatinkite atsakyti į klausimą ar keičiasi ir kaip keičiasi jų reakcijos į kitų žmonių emocijas kaip supranta, kad jos apmąsto jų astiradimo priežastis.

3. Tarpdalykinių temų integravimas

3.1 1-2 klasės

Turinys	Val.	Galimos mokinių veiklos	Galima integracija su mokomaisiais dalykais
1. 1 Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį. 4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.	1	Aiškinasi kas tai yra ekstremali situacija ir kaip joje reikia elgtis. Per fizinio ugdymo pamokas nusiraminimui mokosi gilaus kvėpavimo pratimų. Išmokus pratimus rekomenduojama kartoti kiekvieną fizinio ugymo pamoką.	Fizinis ugdymas Gamtamokslinis ugdymas
1.3 Tyrinėja, atpažįsta, įvardija ir plėtoja asmeninius pomėgius, xxxxxxx, talentus, įgūdžius, gebėjimus.	1	Mokosi sudaryti planą, kaip pagerinti savo mokymosi sėkmę mokykloje ir šį planą įgyvendinti.	IT
2.3. Tyrinėja, atpažįsta ir įvardija kitų žmonių pomėgius, savybes, talentus, gebėjimus ir kitus ypatumus.	1	Mokosi įvardyti ką norėtų daryti vienas ir ką norėtų veikti kartu su kitais (sportuoti, važiuoti dviračiu, žaisti stalo žaidimus ir kt.). Mokosi apibūdinti ir sugalvoti veiklas, kurios gali būti atliekamos kartu su šeimos nariais.	Xxxxxxx ugdymas Meninis ugdymas
2.1. Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius.	1	Iš batų dėžutės pagaminkite klasės pašto dėžutę. Tegul vaikai parašo Xxxxxx draugui, klasės draugams arba mokyklos darbuotojams laiškelius su komplimentais. Padalykite vaikams vokus ir lipdukus (kaip pašto ženklelius). Po to šiuos laiškus išdalykite adresatams.	Xxxxxxxx ugdymas Meninis ugdymas
2.1. Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius.	1	Paprašykite vaikų susėsti ratu arba mažose grupėse. Jie turės dainuoti iš rankų į rankas perduodami nedūžtantį veidrodėlį. Kai bus sudainuotas žodelis „tu“, reikia padaryti pauzę, kad du ar trys vaikai pasakytų, kas jiems patinka veidrodį laikančiame žmoguje. Po to dainavimas tęsiasi ir veidrodis yra toliau siunčiamas ratu.

3.1. Analizuoja, kuria įvairioms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles, mokosi jų laikytis, analizuoti jų prasmę ir reikalingumą. 3.2. Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes. 4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą. 4. 2. Moka suteikti pirmąją pagalbą, demonstruoja slaugos ir savirūpos įgūdžius, paaiškina kaip išvengti ligų ir traumų.	Mokosi priimti tinkamus sprendimus vengiant pavojų gyvybei (pvz., segėti automobiliuose saugos diržus, dėvėti apsaugas važiuojant dviračiu ar riedučiais, vengti aštrių daiktų, per daug saulės ir žaidimo su ugnimi) ir saugant sveikatą (pvz., rinktis sveiką maistą, sveikus užkandžius, valgyti pusryčius, gerti vandenį, daryti regėjimo saugojimo pratimus ir pan.).	Technologijos Fizinis ugdymas Gamtamokslinis ugdymas
4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.	Analizuoja kas yra dujos, kuo yra naudingos ir pavojingos, mokosi saugiai elgtis su dujine virykle, karštais prietaisais (indai, virdulys ir kt.).	Technologijos Gamtamokslinis ugdymas
4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą. 4. 2. Moka suteikti pirmąją pagalbą, demonstruoja slaugos ir savirūpos įgūdžius, paaiškina kaip išvengti ligų ir traumų.	Mokosi paaiškinti kaip prižiūrėti aplinką, daiktus (drabužius, žaislus, darbo priemones kitas aplinkas). Mokosi paaiškinti, kodėl svarbu laikytis higienos reikalavimų (plauti rankas, praustis), kokios gali būti nesaugaus elgesio ir higienos nesilaikymo pasekmės	Technologijos Gamtamokslinis ugdymas
4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.	Organizuoti išvyką į gamtą. Mokosi elgtis gamtoje, įvairiais metų laikais ir oru. Analizuoja, kokia turėtų būti apranga, kaip ir kodėl reikėtų elgtis ir rengtis miške, kaip ir kodėl reikia elgtis vandens telkinyje, skirtingais metų sezonais lauke.	Fizinis ugdymas Gamtamokslinis ugdymas
3.1. Analizuoja, kuria įvairioms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles, mokosi jų laikytis, analizuoti jų prasmę ir reikalingumą. 3.2. Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes. 4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą. 4.3 Tyrinėja, įvardija savo ir bendruomenės poreikius ir veikia juos tenkinant.	Projektas. Pagalba beglobiams gyvūnams. Mokosi kaip reikia elgtis su gyvūnais, aiškinasi kodėl reikia būti atsargiems, kaip reikia padėti gyvūnams ir kas tai yra pagarba ir meilė gyvūnui. Analizuodami, kaip reikėtų elgtis su naminiais ir laukiniais gyvūnais, projekto metu reflektuoja, ką reikia daryti, kai mato skriaudžiamus ar apleistus gyvūnus.	Technologijos Gamtamokslinis xxxxxxx Xxxxxxx ugdymas
4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.	Analizuodami skaitmenines erdves geba argumentuotai paaiškinti, kada skaitmeninė erdvė kelia pavojų, o kada ji yra naudoti saugi. Mokosi apibūdinti galimas grėsmes.	Dorinis ugdymas IT

4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.	Saugaus elgesio esimo aplinkoje pratybos. Mokosi saugios elgsenos automobilių kelių ir geležinkelių transporto eismo aplinkoje. Aiškinasi, koks turi būti eismo dalyvių elgesys ir atsakomybė, kokios yra kelių eismo taisyklės, pėsčiųjų ėjimo per geležinkelių perėją taisyklės, mokosi pažinti kelio ženklus. Aiškinasi kas tai yra eismo įvykis ir kaip iškviesti pagalbą telefonu.
3.2. Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes. 4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą. 4.3 Tyrinėja, įvardija savo ir bendruomenės poreikius ir veikia juos tenkinant.	Projektas atliekamas po mokymosi priimti sprendimus, pamokų apie palankius sveikatai sprendimus (rinktis palankų sveikatai maistą, laikytis poilsio ir darbo rėžimo, savirūpos įgūdžių pamokų, susipažinus su aktyvaus gyvenimo nauda ir pan.) Projketos tikslas - paskatinti kitus rinkis palankius sveikatai, saugumui ir santykiams sprendimus.	Technologijos IT Menai Kalbos
3.1. Analizuoja, kuria įvairioms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles, mokosi jų laikytis, analizuoti jų prasmę ir reikalingumą. 3.2. Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes. 4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.	Mokosi paaiškinti gaisro keliamus pavojus, kaip dūmai, liepsna ir karštis gaisro metu kelia pavojų aplinkai, gyvybei ir sveikatai. Mokosi veiksmų, kaip apsisaugoti jeigu kiltų gaisras, kaip elgtis užsidegus drabužiams ir kur kreiptis pagalbos.	Technologijos Gamtamokslinis ugdymas
3.1. Analizuoja, kuria įvairioms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles, mokosi jų laikytis, analizuoti jų prasmę ir reikalingumą. 3.2. Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes. 4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.	Analizuoja kas tai yra elektra, kuo ji yra naudinga ir pavojinga, ir ką daryti kai ji sutrinka. Mokosi saugiai elgtis su buitine elektros technika.	Technologijos Gamtamokslinis ugdymas
3.2. Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes. 4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą. 4. 2. Moka suteikti pirmąją pagalbą, demonstruoja slaugos ir savirūpos įgūdžius, paaiškina kaip išvengti ligų ir traumų.	Pirmosios pagalbos teikimo ir savirūpos pratybos. Mokosi panaudoti regos saugojimo pratimus Taisyklingo sėdėjimo, laikysenos, eisenos ir atsipalaidavimo pratimus. Aiškinasi, kas gali pakenkti klausai, regėjimui, kalbėjimui. Mokosi sutvarkyti įdrėskimą, nubrozdinimą, sustabdyti kraujavimą iš nedidelės žaizdos, nosies; perrišti žaizdas. Mokosi pasimatuoti ir pamatuoti kūno temperatūrą.	IT Fizinis ugdymas Gamtamokslinis ugdymas Meninis ugdymas

	Mokosi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą, žino kur prireikus rasti defibriliatorių.
2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius. 2.3 Atpažįsta ir įvardija kitų žmonių, grupių pomėgius, savybes, talentus, gebėjimus ir kitus ypatumus.	Tyrinėja ir mokosi įvardyti bendruomenės išteklius, kuriais gali naudotis (pvz., žaidimų aikštelė, parkas), susipažįsta su mokyklos ir bendruomenės pagalbininkais (valytoja, valgyklos darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai, socialinis pedagogas ir kt.). IT, biblioteka kaip bendruomenės išteklis.	Socialinis ugdymas Lietuvių kalba ir literatūra Užsienio kalbos Menai Technologjos
4.3 Tyrinėja, įvardija savo ir bendruomenės poreikius ir veikia juos tenkinant.	Mokosi rašyti laiškus bendruomenės nariams, kuriems padėkoja už jų pastangas kuriant saugią ir palankią mokymuisi ir gyvenimui aplinką bei pristato savo idėją, kaip būtų galima dar pagerinti šios bendruomenės gyvenimą.
4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.	Mokosi saugiai elgtis buityje ir gamtoje. Aiškinasi kas tai yra neatsargus elgesys ir nelaimingi atsitikimai buityje ir gamtoje. Mokosi saugumo taisyklių, papasakoti kaip elgtis likus vienam namie, radus įtartiną daiktą ar sprogmenį. Aiškinasi kuo panašūs, kuo skiriasi, tenkindami savo saugumo poreikius.	Fizinis ugdymas Technologijos

Lytiškumo ugdymo temų integravimas

Klasės	Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos	Gyvenimo įgūdžių programa	Klasė	Etika	Romos katalikų programa	Gamtamokslinis	Socialinis ugdymas
	2.1. Sveikatos,	2.1. Demonstruoja įtraukiojo	1 kl.	A3 Savisauga,	E1 Gyvybė	Saugus elgesys:	Augu ir keičiuosi
	sveikos	elgesio įgūdžius. Mokosi		sveikata, valia,	neliečiama	Mokomasi	(žmogaus augimas ir
	gyvensenos ir	atpažinti situacijas, kai reikia		ištvermė. Sveikata:	Kokia gyvenimo	saugiai elgtis	kaita: žmogus auga,
1-2	šeimos	kitam padėti ir pasiūlo pagalbą,		Jei sergu ar blogai	dovana yra pati	klasėje, žaidimų	keičiasi jo išvaizda,
kl.	sampratos: Kas	kai galima kitam išreikšti		jaučiuosi - visų	brangiausia?	aikštelėje,	gebėjimai,
	yra sveikata? Ką	palaikymą, dėkingumą ir		pirma pajuntu, kad	(Gyvybės vertė,	kieme.	charakteris, tačiau jis
	reiškia sveikas	mokosi jį priimti.		turiu kūną kūną.	pagarba savo ir	Xxxxxxxxxxx, kur	lieka tas pats asmuo).
	kūnas? Xxxx			Xxxxx? Kodėl man	kito gyvybei.)	kreiptis pagalbos

jaučiamės, būdami sveiki? Ką reiškia darnūs santykiai su kitais žmonėmis? Kokia veikla padeda užaugti sveikiems? Kas yra šeima?

Šeimos narių vaidmenys. Kas sieja šeimos narius? Kokioje šeimoje aš norėčiau augti?

3.1. Analizuoja ir kuria skirtingoms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles ir jų laikytis, analizuoti jų prasmę ir reikalingumą. Mokosi analizuoti ir apibūdinti taisyklių svarbą klasės, mokyklos, šeimos gyvenime, kurti draugiškos ir rūpestingos klasės taisykles ir jų laikytis. Mokosi saugumo reikalavimo taisyklių, vertinti jų svarbą, siekiant užtikrinti saugumą ir išsaugoti sveikatą.

3. 2. Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes. Mokosi atpažinti, analizuoti situacijas, kai būtina priimti tinkamus sprendimus vengiant pavojų gyvybei, įvertinti kada negali savarankiškai išspręsti problemos ir reikia prašyti suaugusiųjų pagalbos, pasakyti kur, į ką ir kaip reikia kreiptis ir jos prašyti.

patinka būti sveikam, nors tada pamirštu savo kūną? Kas tas mano kūnas? Ką darau, kad būčiau sveikas?

B2 Kitas kaip artimas: šeima ir mokytojai: Ar

stengiuosi padėti

savo šeimos nariams? Ar jie padeda man? Kodėl man svarbus yra geras santykis su kiekvienu šeimos nariu? Kodėl

svarbus geras

santykis su

mokytoju?

C1 Aš ir šeima: Ko mane moko šeima? Kodėl šeimoje jaučiuosi saugiai? O kada – nesijaučiu saugiai? Ar kartais galvoju apie

senelius, tetas, dėdes? Kodėl jie tau svarbūs?

ištikus nelaimei, kaip elgtis kilus gaisrui.

Aiškinamasi, kaip žmogaus

kūno dalis galima apsaugoti nuo traumų ir kodėl tai svarbu. Mokomasi taisyklingai sėdėti, nešioti kuprinę.

Žmonės – panašūs ir

skirtingi (žmonių

išvaizda, jausmai, poreikiai, pomėgiai gali būti panašūs ir gali skirtis; kaip ir ko galime vieni iš kitų mokytis).

Aš ir mano šeima (šeimos nariai,

artimieji, jų tarpusavio ryšiai).

Aš ir mano šeimos istorija (svarbiausi mano, šeimos gyvenimo įvykiai; giminės medis

(vaikai, tėvai, seneliai); mano tėvų senelių, prosenelių gyvenimo būdas, svarbiausi nuveikti darbai, pomėgiai, laisvalaikis; kokios yramano šeimos,

giminės šventės, tradicijos? Kodėl šios tradicijos yra svarbios mano šeimai?)

Aš – šeimos istorijos tyrinėtojas (istorijos šaltiniai apie artimųjų žmonių patirtį) pvz.,

nuotraukos, laiškai, užrašyti pokalbiai, daiktai ir pan.); kodėl svarbu pažinti savo šeimos istoriją ir ją išsaugoti?)

2 kl.

Šeimos ryšiai (šeimos nariai, artimieji, giminės; skirtingos/įvairios gyvenimiškos patirtys).

Žmonių gyvenimo kaita ir tęstinumas (laiko tėkmė ir kartų kaita; praeityje gyvenusių žmonių gyvenimo kaitos ir tęstinumo atspindžiai šeimos, giminės istorijoje; istorijos įvykių ryšiai; įvykių

trukmė).

2.2.5. Lytinis brendimas. Mano kūno dalys, jų paskirtis. Kaip

rūpintis savo

kūnu? Kuo panašūs ir kuo skiriasi berniukų ir mergaičių kūnai? Mergaitė suaugusi gali tapti mama, o

berniukas – tėčiu. Vaikai atsiranda iš mamos ir tėčio meilės. Pagarbus elgesys su kitu (mandagumas, paslaugumas, atjauta).

2.1. Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius. Mokosi domėtis ir atpažinti klasės draugų emocijas, apibūdinti ir paaiškinti, kad toje pačioje situacijoje skirtingi žmonės gali jausti skirtingas emocijas ir dėl to elgtis skirtingai. Mokosi tinkamai klausyti (pavyzdžiui, žiūrėti į akis, linktelėti, užduoti klausimus), perfrazuoti kitų pasakytus žodžius, atpažinti, analizuoti, demonstruoti žodines ir nežodines užuominas, jas palyginti. Xxxxxx užmegzti kontaktą su nepažįstamu žmogumi ir pristatyti kitam asmeniui klasės draugą. Bendraudami emocijų išraiškai naudoja „Aš teiginius“. Mokosi atpažinti situacijas, kai reikia kitam padėti ir pasiūlo pagalbą, kai galima kitam išreikšti palaikymą, dėkingumą ir mokosi jį priimti.

4.1. Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą. Mokosi pažinti savo kūno ribas, kaip jas saugoti, kas yra tinkamas ir netinkamas prisilietimas ir kaip pasakyti „Ne". Aiškinasi kas yra patikimi suaugusieji, kurie gali rūpintis jų sveikata.

4.2. Moka suteikti pirmąją pagalbą, demonstruoja

1 kl.

Sveikas gyvenimas: Aiškinamasi, kodėl svarbu laikytis kasdienių gyvenimo įpročių (mankšta, grūdinimasis, poilsio ir

mokymosi režimas), padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą. Aiškinamasi mitybos svarba žmogui: kiek kartų valgyti,

koks maistas sveikas (be mitybos piramidžių).

Mokomasi paaiškinti, kad laikantis higienos reikalavimų (pvz., plaunant rankas, valant dantis ir pan.) apsisaugojama

nuo ligų.

2 kl.

slaugos ir savirūpos įgūdžius, paaiškina kaip išvengti ligų ir traumų. Aiškinasi, ką reikia daryti, kad saugotų sveikatą ir jaustųsi gerai, kas yra sveiki ir nesveiki įpročiai, kokios būna nesveikų įpročių pasekmės. Mokosi kurti asmeninės sveikatos saugojimo planą, kurti dienos rėžimo planą ir apibūdinti darbo ir poilsio svarbą sveikatai, panaudoti regos saugojimo, taisyklingo sėdėjimo, laikysenos, eisenos ir atsipalaidavimo pratimus, apibūdinti žmogaus pagrindines kūno dalis, organus, sistemas ir jų funkcijas ir koks elgesys ir pasirinkimai padeda kūno funkcijas stiprinti, o kokie pasirinkimai silpnina. Analizuoja kuo panašūs ir kuo skiriasi berniukų ir mergaičių

kūnai.

2.4.1. Draugystė ir meilė. Pagarbus bendravimas, bendravimo svarba tarpusavio santykiams.

Žodinis ir nežodinis bendravimas.

Draugystė. Kaip svarbu

klausimus), perfrazuoti kitų

1 kl.

2 kl.

B2 Kitas kaip artimas: šeima ir mokytojai: Kodėl mano santykis su skirtingais šeimos nariais yra

skirtingas? Kam

pasiguodžiu, jei

susipykstu su kuriuo

Bendravimas ir bendradarbiavimas šimoje, klasėje, mokykloje (dalyvavimas bendroje veikloje, susitarimai, pagalba sau ir kitiems).

draugaujant būti mandagiam ir dėmesingam, laikytis duoto žodžio, įsipareigojimų, susitarimų. Xxxx susitvardyti konfliktinėse situacijose? Mano geriausias draugas. Kaip

parodyti meilę savo artimiesiems? Ką reiškia dovanojimas, aukojimas, pagalba, donorystė.

pasakytus žodžius, atpažinti, analizuoti, demonstruoti žodines ir nežodines užuominas, jas palyginti. Xxxxxx užmegzti kontaktą su nepažįstamu žmogumi ir pristatyti kitam asmeniui klasės draugą. Bendraudami emocijų išraiškai naudoja „Aš teiginius“. Mokosi atpažinti situacijas, kai reikia kitam padėti ir pasiūlo pagalbą, kai galima kitam išreikšti palaikymą, dėkingumą ir mokosi jį priimti.

2.4. Kontroliuoja neigiamus santykius ir taiko konfliktų valdymo strategijas. Mokosi atpažinti pyktį ir į jį tinkamai reaguoti. Aiškinasi, kas yra gandas, provokacija, mokosi atpažinti situacijas (pavyzdžiui, kažkas pasakė, ar padarė, melagingus kaltinimas, pakėlė balsą, netolerancija elgesiui) dėl kurių gali kilti konfliktas, pakenkti kitiems mokosi jį sustabdyti. Aiškinasi, kas yra konfliktas, kokios būna konfliktų priežastys. Mokosi analizuoti situacijas, kuriose konfliktą gali išspręsti savarankiškai ir kada reikia kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Mokosi

atpažinti patyčių elgesį, ir

nors iš šeimos narių? Kodėl man svarbus geras santykis su mokytoju? Kaip jis atsiranda?

C1 Aš ir šeima: Kodėl ir du žmonės gyvendami gali būti šeima? Kada šeima yra laiminga? Kas trukdo jos narių laimei?

Tvarka ir taisyklės šeimoje, klasėje, mokykloje (tvarka ir taisyklės artimiausioje aplinkoje; kai visi stengiasi laikytis taisyklių, susitarimų - bendra veikla, bendras darbas yra sėkmingesnis; taisyklės, kurių reikia laikytis ne

mokykloje).

reaguoti į jį, pademonstruoti požiūrį į patyčių situacija žodine ir nežodine kalba. Analizuoja kaip patyčių elgesys paveikia žmones. Mokosi pasakyti „Ne“ tinkamose situacijose, paaiškinti, kaip pykčio nesuvaldymas gali pagilinti konfliktą ir kaip konfliktas gali virsti smurtu. Mokosi konflikto sprendimo strategijos.

3.2 3-4 klasės

Turinys	Galimos mokinių veiklos	Galima integracija su mokomaisiais dalykais
1.2 Atpažįsta nerimą, stresą, jo įveikai ir valdymui taiko metodus.	Mokosi atpažinti fizinius pojūčius ir emocijas, kurie rodo grėsmę keliantį pavojų. Atpažįsta situacijas, kuriose tampa nesaugu. Mokosi atsipalaidavimo pratimų. Paprašykite vaikų paieškoti ryšio tarp mankštos ir emocinės savijautos. Tegul vaikai įsivaizduoja, kad patiria didelę emocinę įtampą. Tuomet reikia atlikti kokį nors paprastą fizinį pratimą. Pavyzdžiui, dešimt šuoliukų, pritūpimų ar bėgimą vietoje. Paprašykite vaikų papasakoti, kaip jie jautėsi prieš pratimą ir po jo.	Fizinis ugdymas
1.4 Išsikelia akademinius ir xxxxxxxxxx tikslus, planuoja žingsnius, kaip jų siekti ir veikti.	Mokosi atpažinti kliūtis, kurios gali sutrukdyti mokytis ir siekti tikslo. Analizuoti, kurios kliūtys gali būti įveiktos paties imiciatyva, o kurios kliūtys nuo mokinio nepriklauso. Analizuoja, kaip gali kliudyti siekti tikslo besaikis TV žiūrėjimas, naršymas internete, kompiuteriniai žaidimai ir panašios priemonės).	IT
2. 3. Tyrinėja, atpažįsta ir įvardija kitų žmonių pomėgius, savybes, talentus, gebėjimus ir kitus ypatumus	Aptarkite su vaikais įvairias šventes ir jų keliamus teigiamus jausmus. Xxxxxxxxxxx, kaip vaikai sveikina kitus žmones įvairiomis progomis ir patys jas švenčia. Paaiškinkite klasei, kad šventes lemia kultūra, istorinis periodas, amžius ir lytis. Paprašykite vaikų paieškoti informacijos apie šių veiksnių įtaką švenčių tradicijoms.	Socialinis ugdymas
	Xxxxx vaikai saugiai naudodamiesi internetu paieško šalyje (ir pasaulyje) įvairių organizacijų, efektyviai dirbančių kovos patyčiomis ir jų prevencijos srityje.	IT

2.4 Kontroliuoja neigiamus santykius ir taiko konfliktų valdymo strategijas.

Vaikai turės surašyti šių organizacijų veiklos būdus ir pasidalyti šia informacija su

klase.

Tegul vaikai sukuria trumpą iliustruotą pasakojimą apie žinomą veiksmingą, kovai su patyčiomis, būdą. Užuot tiesiog parašius, ką reiškia šis metodas, reikia jį

„parodyti“ – sukurti istoriją apie žmogų, iš kurio tyčiojamasi.

Meninis ugdymas Kalbinis ugdymas

3.2. Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes.

4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.

Mokosi apie žmonių ir gyvūnų santykius, kuo panašūs gyvūnai ir kuo skiriasi. Aiškinasi, kaip išvengti gyvūnų keliamos grėsmės ir pavojaus. Sužino apie gyvūno šeimininko pareigas, gyvūnų teises ir kaip reikia užtikrinti gyvūnų ir aplinkinių saugumą. Analizuoja žmogaus daromas klaidas, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, ir būdus jų išvengti; gyvūno priežiūros klaidas, dėl kurių aplinkiniai gali nukentėti nuo gyvūnų, ir būdus jų išvengti.

Aiškinasi kas tai yra gyvūnų gerovė ir deramas elgesys radus sužalotą ar benamį gyvūną ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.

Gamtamokslinis ugdymas

Dorinis ugdymas

3.1. Analizuoja, kuria įvairioms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles, mokosi jų laikytis, analizuoti jų prasmę ir reikalingumą.

3.2. Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes.

4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.

4. 2. Moka suteikti pirmąją pagalbą, demonstruoja slaugos ir savirūpos įgūdžius, paaiškina kaip išvengti ligų ir traumų.

Mokosi saugumo taisyklių maudantis ir būnant prie vandens. Aiškinasi, kaip

galima saugiai irstytis valtimi.

Fizinis ugdymas

SAUGAUS EISMO PRATYBOS

Mokosi saugios elgsenos automobilių kelių ir geležinkelių transporto eismo aplinkoje. Mokosi kelio ženklų, kokie būna eismo dalyviai, kelių eismo taisykių, pėsčiųjų ėjimo per geležinkelių perėją taisyklių reikalavimų, kertant geležinkelio infrastruktūrą ar būnant šalia jos. Analizuoja avarijų situcaijas ir kaip iškviesti pagalbą telefonu. Mokosi saugaus važiavimo dviračiu taisyklių, kaip prižiūrėti dviratį, kad juo būtų saugu važiuoti, kaip išvengti nelaimingų atsitikimų važinėjant dviračiu.

Aiškinasi, koks elgesys yra pavojingas ir kokios gali būti pasekmės (pavyzdžiui, važiuoti neprisisegu saugos diržų, eiti per gatvę ar kersti geležinkelį ne tam nenustatytoje vietoje, skubėti ir nežiūrėti, kur eina, ir neapsidairyti kertant pėsčiųjų perėją arba geležinkelio pervažą, žaidimai su degtukais, žaidimai prie apleistų pastatų, bendravimas su nepažįstamaisiais, triukų rodymas važinėjant dviračiu, žaidimas su aštriais peiliais).

Tyrinėdami aplinką aiškinasi, kokiose vietose dažniausiai įvyksta nelaimingi atsitikimai, kokie aplinkos veiksniai gali sukelti nelaimingus atsitikimus (pavyzdžiui, skubantys automobiliai ir šlapi keliai, pavojinga geležinkelio zona, atviri elektros laidai, nesaugūs elektros prietaisai, aštrūs daiktai, užtaisyti šaunamieji

ginklai, plonos medžių šakos, atviri langai).

Technologijos IT

	Mokosi pažinti aplinkos taršos požymius ir šaltinius (šiukšlės, nutekamieji vandenys, oro užterštumas). Mokosi elgtis pamačius taršos požymius, aiškinasi, kaip pašalinti taršos šaltinius (šiukšlės, nutekamieji vandenys). Aiškinasi, kaip kontroliuoti oro užterštumą. Analizuoja vandens šaltinius namuose ir gamtoje. Kada vanduo švarus, o kada užterštas.	Technologijos Gamtamokslinis ugdymas
	Analizuoja gaisrų priežastis (cigaretės ir degtukai; virtuvė, maisto gaminimas, viryklė; lengvai užsidegantys skysčiai; elektros prietaisai). Xxxxxxxxx, kokius nelaimingus atsitikimus ugnis gali sukelti namuose, kokią žalą daro gaisras. Mokosi papasakoti, kaip išvengti gaisrų namuose, kaip elgtis užsidegus drabužiams bei kur kreiptis pagalbos kilus gaisrui. Analizuoja, kaip užkirsti kelią gaisrams gamtoje.	Technologijos Gamtamokslinis ugdymas
	Aiškinasi kas tai yra interneto sauga ir kodėl svarbu kreiptis į suaugusiuosius ir klausti patarimo, ar prašyti pagalbos jungiantis prie programėlių ar socialinių tinklų. Mokosi paaiškinti, kodėl svarbu, kad patikimas suaugęs asmuo žinotų apie tai kaip leidžia laiką skaitmeninėje erdvėje ir kokia informacija svarbu su juo pasidalyti (pvz., prisijungimo kodai, kvietimai kur nors jungtis ar registruotis, pasidalyti asmenine ar šeimos informacija, nuotraukomis ir pan.).	Technologijos Dorinis ugdymas
4. 2. Moka suteikti pirmąją pagalbą, demonstruoja slaugos ir savirūpos įgūdžius, paaiškina kaip išvengti ligų ir traumų.	Aiškinasi kas tai asmens švara, higiena ir jos laikymasis. Analizuoja higienos poveikį sveikatai ir ligų prevencijai. Aiškinasi kas tai yra klausos ir regos higiena. Analizuoja ir mokosi papasakoti, kaip veiklos ir poilsio režimas padeda išsaugoti sveikatą ir išvengti ligų. Mokosi sudaryti savo dienotvarkę, stebi jos laikymąsi. Apibūdina priežastis, kas padėjo laikytis dienotvarkės ir kas, galbūt, sutrukdė. Aiškinasi kas tai yra palankus sveikatai maistas ir kokių reikia laikytis sveikos mitybos taisyklių, kad maistas padėtų sveikatą saugoti, o ne jai kenkti. (Aiškinasi grūdinių kultūrų, daržovių, vaisių, vandens poveikį organizmui). Mokosi naudodami sprendimo priėmimo žinias tyrinėti ir sudaryti sveikatai palankių mėgstamų produktų sąrašą.	Fizinis ugdymas Technologijos Gamtamokslinis ugdymas
3.2. Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes. 4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą. 4. 2. Moka suteikti pirmąją pagalbą, demonstruoja slaugos ir savirūpos įgūdžius, paaiškina kaip išvengti ligų ir traumų.	Pirmosios pagalbos teikimo pratybos. Mokosi sustabdyti kraujavimą iš nosies. Suteikti pirmąją pagalbą įsidrėskus, nusideginus, užspringus, suteikti pagalbą nukentėjus nuo elektros. Mokosi širdies masažo gaivinant pratimų.

4.3 Tyrinėja, įvardija savo ir bendruomenės poreikius ir veikia juos tenkinant.

Xxxxxx parašyti pranešimą – laišką, pristatant tyrinėtą problemą mokyklos svetainei, laikraščiui ar vietinei spaudai. Analizuoja ir aiškinasi, kas yra bendruomenės nario teisės ir pareigos, kas tai yra balsavimas, vietos, valstybės rinkimai, žaidžia imitacinį žaidimą rinkdami šalies pareigūnus. Xxxxxx argumentuoti, kodėl šalies piliečiams svarbu dalyvauti rinkimuose. Aptaria, kaip priimti valdžios sprendimai prisideda prie bendruomenės narių sveikatos stiprinimo ir saugumo.

Kalbinis ugdymas IT

Lytiškumo ugdymo temų integravimas

Klasės

SEU, sveikata, žmogaus

sauga

Klasė

Etika

Gamtamokslinis

Socialinis ugdymas

3-4

1.3. Tyrinėja, atpažįsta, įvardija ir plėtoja xxxxxxxxxx pomėgius, xxxxxxx, talentus, įgūdžius, gebėjimus. Mokosi analizuoti, apibūdinti ir demonstruoti asmenines savybes, kurios reikalingos sudėtingesnių užduočių atlikimui (pavyzdžiui, atsakingumas, atkaklumas, susikaupimas, kantrybė)…Mokosi atpažinti iššūkius mokykloje ir už mokyklos ribų. Mokosi analizuoti įvairias situacijas mokykloje ir apibūdinti, kaip šeimos nariai galėtų mokiniams padėti mokykloje, apibūdinti ir suplanuoti šeimos narių pagalbą namuose. Analizuoja, kaip asmeniškai savo gebėjimais galėtų prisidėti prie bendruomenės gerovės. Analizuoja, kaip sveiki įpročiai padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų plėtojant talentus ir gebėjimus, bei pasitikėti

savimi.

3 kl.

A3 Savisauga, sveikata, valia, ištvermė: Saugumas: Ar žinau, kas man kelia grėsmę? Kaip saugau savo sveikatą ir savo gyvybę? Kodėl tai svarbu? Kas yra kūno kalba?

Vietos bendruomenės tvarka, taisyklės ir tradicijos (tvarkos ir taisyklių laikymosi būtinybė, tradicijų kūrimas ir puoselėjimas artimiausioje aplinkoje; kas yra tradicija, kodėl ją kurti ir palaikyti yra svarbu praeičiai, dabarčiai ir ateičiai).

Teisės ir pareigos (teisės ir pareigos namuose, mokykloje; kodėl kiekvienam savrbu žinoti ir suprasti savo teises ir pareigas).

4 kl.

B2 Kitas kaip artimas: Ar moku mandagiai šeimos nariams ar mokytojui pasakyti savo nuomonę, jei manau kitaip, priešingai? Kaip tinkamai išsakyti savo nuomonę? Kaip priimti Kito nuomonę, kuri nėra panaši į mano?

C1 Aš ir šeima: Jei vyresnis šeimos narys mane baudžia, kaip atpažįstu – kada teisingai, o kada neteisingai? Ar aš pats atsiprašau, kai būnu neteisus? Ar atsiprašo manęs, jei esu nubaustas neteisingai?

1.4. Išsikelia akademinius ir xxxxxxxxxx tikslus, planuoja žingsnius, kaip jų siekti ir veikti. Mokosi

analizuoti ir atpažinti sąlygas ir veiksmus, kurie svarbūs mokymosi tikslo siekimui (pavyzdžiui, paskirtų užduočių pilnas atlikimas, darbo aplinkos priežiūra, tinkamas darbo ir poilsio rėžimo laikymasis, įtvirtinimas prieš žinių patikrinimą), analizuoja kas tai yra vidinė ir išorinė motyvacija.

4.2. Moka suteikti pirmąją pagalbą, demonstruoja slaugos ir savirūpos įgūdžius, paaiškina kaip išvengti ligų ir traumų. Analizuoja, kaip įvairios aplinkos gali daryti įtaką sveikatai. Mokiniai analizuoja, kas yra sveikata ir sveika gyvensena, mokosi komunikuoti apie sveikatos

saugojimą ir saugumą.

4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą… Mokosi nubrėžti artumo ribas, ir aiškinasi kas tai yra nederami prisilietimai ir kokių paslapčių saugoti nereikia. Aiškinasi kaip užsimezga žmogaus gyvybė. Reflektuoja apie savo ir kitų sveikatos ir gyvybės saugojimo svarbą tikslų siekimui.

4 kl.

4 klasė Žmogaus amžiaus tarpsniai: Nagrinėjami žmogaus

amžiaus tarpsniai per kūno

pokyčius, elgesio ypatumus, vaidmenis bendruomenėje. Nurodomi pagrindiniai paauglystėje vykstantys

pokyčiai.

2. 1. Demonstruoja

įtraukiojo elgesio įgūdžius.

... Mokosi rodyti susidomėjimą kito asmens požiūriu, atpažinti žodines, nežodines žinutes, užuominas ir analizuoti kada jos nesutampa, jomis remdamiesi mokosi įvardyti kito asmens emociją. ... ...

Mokosi parodyti bendraamžiui palaikymą ir suteikti pagalbą, apibūdinti kaip jaučiasi ar jaustųsi, jeigu kas nors iš ko nors tyčiojasi. Xxxxxxxxx, kas yra abipusė pagarba ir koks elgesys ją

pademonstruoja. ...

klasė

A3 Savisauga, sveikata, valia, ištvermė: Saugumas: Ar žinau, kas man kelia grėsmę? Kaip saugau savo sveikatą ir savo gyvybę? Kodėl tai svarbu? Kas yra kūno kalba?

C1 Aš ir šeima: Ar moku gerbti kito žmogaus paslaptį? Ar saugau šeimos paslaptis? Kodėl? Pavyzdžiui, ar neskaitau kitiems šeimos nariams adresuotų laiškų?

Klasė, mokykla, bendraamžių grupė (santykiai artimiausioje aplinkoje, bendraamžių grupėje; bendra veikla, aktualios problemos ir jų sprendimo būdai).

Socialiniai ryšiai žmonių bendruomenėje (aktualių probleminių klausimų artimiausioje aplinkoje aptarimas/nagrinėjimas; kaip klausyti ir išklausyti kitą, priimti kitokią nuomonę; mandagiai nesutikti; išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę).

4 kl.

Dalyvavimas šeimos, klasės, mokyklos bendruomenės gyvenime (atsakomybė, iniciatyva, lyderystė, idėjų kėlimas sprendžiant aktualius/jautrius klausimus artimiausioje aplinkoje).

Piliečio teisės, pareigos, veikla valstybei (piliečio teisės ir pareigos; vaiko ir

Analizuoja, kaip geri klausymo ir bendravimo įgūdžiai padės sutarti su draugais ir stiprins draugystę.

2.2. Dirba ir bendradarbiauja

įvairiose grupėse. ...

Analizuoja, kas yra

atsakomybė ir

įsipareigojimas.

2.4. Kontroliuoja neigiamus santykius ir taiko konfliktų valdymo strategijas. Mokosi išreikšti atsparumą nepageidaujamam elgesiui, pasakyti „Ne“ neigiamam bendraamžių spaudimui ir analizuoja kaip konflikto sprendimas su draugu gali sustiprinti draugystę. Mokosi konfliktų sprendimo strategijų ir reflektuoja, kaip išmoktos strategijos padės ateityje stiprinti draugystes.

3.1. Analizuoja ir kuria skirtingoms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles ir jų laikytis, analizuoti jų prasmę ir reikalingumą. ...

Mokosi nustatyti ir aiškiai pasakyti, kokios yra asmeninio saugumo ribos, ir

suaugusiojo teisės, pareigos, laisvės, vaiko teisių gynimas).

kaip norėtų, kad su juo būtų elgiamasi. Mokosi analizuoti, kaip kiti asmenys, ar grupės (pavyzdžiui, draugai, šeima, komanda, tikėjimas ir pan.) gali paveikti sprendimus pažeisti taisykles. Tyrinėja viešose erdvėse ženklus, kurie informuoja apie taisykles ir kokio elgesio tikimasi.

3.2. Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes. ...

Diskutuoja, kaip neigiamas bendraamžių spaudimas, nepažįstamo žmonės, reklama gali daryti įtaką sprendimo priėmimui ir kaip reikia įvertinus pasekmes, atsispirti, kada svarbu kreiptis pagalbos dėl sprendimo priėmimo į šeimos narius ar kitus

patikimus suaugusiuosius.

3.3 5-6 klasės

Turinys

Val.

Galimos mokinių veiklos

Galima integracija su mokomaisiais dalykais

1. 1 Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį.

Mokiniai turi atlikti keletą pratimų ir pagalvoti, kaip šie veiksmai paveikia jų jausmus. Pradėkite nuo ramios veiklos, pavyzdžiui, tempimo pratimų, po to pereikite prie aktyvesnės veiklos, pavyzdžiui, bėgiojimo arba šokio.

Paprašykite kartu su tėvais paieškoti informacijos internete ir atsakyti į klausimą, kodėl sportas teigiamai paveikia nuotaiką.

Fizinis ugdymas IT

2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius.	1	Paprašykite mokinių pasirinkti kokią nors situaciją iš grožinės literatūros kūrinio ar kino filmo kurioje veikėjai išgyvena stiprias emocijas, ir parašyti žinutę Koks, kada, kodėl ir kaip iš kurio nors veikėjo pozicijos. Iš pradžių pateikite kokį nors pavyzdį (pvz., knyga Ozo miesto burtininkas) ir pademonstruokite, kaip reikia kurti žinutę Koks, kada, kodėl ir kaip iš veikėjo pozicijos.	Kalbos IT
2.3 Mokiniai mokosi atpažinti ir įvardyti kitų žmonių, grupių pomėgius, savybes, talentus, gebėjimus ir kitus ypatumus	PR.1	Trumpalaikis projektinis darbas Analizuoja ir aiškinasi ką reiškia priklausyti socialinei ar kultūrinei grupei ir kokios yra pagrindinės visų asmenų teisės. Kuria idėjas, kaip žmonės galėtų vienas kitą geriau pažinti. Suplanuoja ir įgyvendina projektą, kuris praturtintų klasės bendruomenę skirtingų kultūrų pažinimu. Analizuoja, kokių kultūrų atstovai mokosi ir dirba mokykloje, suplanuoja ir įgyvendina susitikimą su šių kultūrų atstovais. Pasinaudodami informacijos šaltiniais ieško istorijų, kurios atskeidžia, ką reiškia žodžiai – gerbti socialines ir kultūrines mažumas, iliustruoja rastais pavyzdžiais. Mokosi išreikšti pagarbą įvairių etninių ir religinių grupių nariams. Pavyzdžiui, mokosi dainas, paruošia sveikimą su šventėmis, išmoksta gamiti patiekalą ir pan.	Socialinis ugdymas Lietuvių kalba ir literatūra Užsienio kalbos Menai Technologjos Istorija Menai Kalbos Literatūra IT
3.1 Analizuoja, kuria įvairioms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles, mokosi jų laikytis, analizuoti jų prasmę ir reikalingumą. 3.2 Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes.	PR.	Paskatinkite mokinius paieškoti informacijos apie tai, kaip vyksta civilinio teismo procesas: kaip vyksta teismo posėdžiai ir kaip priimami sprendimai. Jeigu įmanoma, suteikite mokiniams galimybę stebėti tikrą civilinio teismo procesą vietiniame teisme, svarbaus klausimo svarstymą savivaldybėje ar mokyklos taryboje. Po to mokiniai turės parašyti trumpą ataskaitą apie stebėtą procesą.	Pilietiškumo ugdymas Istorija Kalbos IT
	PR	Paprašykite mokinių paieškoti informacijos apie vietos organizacijas, kurios padeda žmonėms tinkamai spręsti problemas ir priimti sprendimus. Tai galėtų būti LIONS klubas, programos „Didysis brolis, didžioji sesė“ dalyviai ir mediatoriai iš ginčų sprendimo tarnybų. Pasitarkite su mokyklos administracija, kad jūsų pastangos nesidubliuotų. Paprašykite kurios nors iš	Istorija IT

1 PR - projektas

		šių organizacijų atstovo papasakoti jūsų klasei apie įvairias programas ir metodus.
4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.	1 val.	Mokosi saugiai elgtis buityje ir gamtoje. Aiškinasi kas tai yra neatsargus elgesys ir nelaimingi atsitikimai buityje ir gamtoje. Mokosi saugumo taisyklių, papasakoti kaip elgtis likus vienam namie, radus įtartiną daiktą ar sprogmenį. Aiškinasi kuo panašūs, kuo skiriasi, tenkindami savo saugumo poreikius.	Fizinis ugdymas Technologijos
	Prat.2	Pratybos skirtos saugiam elgesiui eismo aplinkoje. 1. Mokosi saugiai elgtis automobilių kelių ir geležinkelio transporto eismo aplinkoje. Mokosi kelio ženklų, saugaus eismo taisyklių ir reikalavimų būnant šalia geležinkelio infrastruktūros ir / ar kertant pėsčiųjų perėją ar geležinkelio pervažą, aiškinasi kokie yra eismo dalyviai. Aiškinasi dėl kokių priežasčių atsiranda avarijos, kokie interesai ir poreikiai susikerta; kaip nutikus avarijai iškviesti pagalbą telefonu. Mokosi saugaus važiavimo dviračiu taisyklių; kaip prižiūrėti dviratį, kad važiuoti būtų saugu. Aiškinasi, kaip išvengti nelaimingų atsitikimų važinėjant dviračiu keliais, šalia geležinkelio infrastruktūros ir kertant geležinkelio pervažą ar pėsčiųjų perėją. 2. Mokosi saugiai elgtis ekstremaliosiose situacijose. Moksi evakuotis iš pastato (mokyklos, namų).
	Prat.	1. Analizuoja, kuo skiriasi pagalba avarinėje situacijoje ir pirmoji pagalba. Xxxxxxxxx, kada sužalojimas vadinamas lengvas, o kada sunkus. Mokosi gelbėti avarinėje situacijoje: pagalba esant stipriam kraujavimui, šokui, apsinuodijimo požymiams. 2. Mokosi teikti pagalbą lengvai susižalojus buityje. Pirmoji pagalba grėsmės gyvybei nekeliančiose situacijose: įkandimai, įpjovimai, sutrenkimai, sumušimai, nesmarkiai nudegus, susižalojus akį, esant lūžiui. Mokosi sustabdyti kraujavimą iš nosies.	Pirmosios pagalbos teikimo pratybos Technologijos
	2 val.	1. Analizuoja mergaičių ir berniukų lytinio brendimo ypatumus. Aiškinasi, kas tai yra lytinė sveikata ir kaip brendimo metu paaugliams kylančių problemų ir sprendimai, gali padėti ją išsaugoti (Menstruacijų ciklas, higiena menstruacijų metu. Lytinio brendimo ir vaisingumo sąsajos. Sveiko gyvenimo	Gamtamokslinis ugdymas

2 Prat. - pratybos

būdo svarba vaisingumo funkcijoms išsaugoti. Vaiko (embriono, vaisiaus) vystymasis motinos įsčiose).

2. Aiškinasi, kas tai yra užkrečiamos ligos ir kaip nuo jų reikia saugotis. (Kaip nuo ligų padeda apsisaugoti asmens ir aplinkos švara, higienos riekalavimų laikymąsis, atsižvelgiant asmens higienos reikalavimų ypatumus). Analizuojamos asmens higienos priemonės ir paslaugos.

val.

Analizuoja gaisrų namie priežastis (cigaretės ir degtukai; virtuvė, maisto gaminimas, viryklė; lengvai užsidegantys skysčiai; elektros prietaisai), kaip nuo jų apsisaugoti, kaip elgtis užsidegus drabužiams, kaip naudotis gesintuvais. Mokosi kreiptis pagalbos kilus gaisrui. Xxxxxxxxx, kokius nelaimingus atsitikimus ugnis gali sukelti namuose, kokia yra gaisro daroma

žala. Mokosi paaiškinti, kaip išvengti gaisrų namuose. Analizuoja, kaip užkirsti kelią gaisrams gamtoje, kokios gaisrų pasekmės gamtai.

Technologijos Gamtamokslinis ugdymas IT

4.2 Moka suteikti pirmąją pagalbą, demonstruoja slaugos ir savirūpos įgūdžius, paaiškina kaip išvengti ligų ir traumų.

val.

Su fizinio ugdymo mokytoju aptaria aktyviam gyvenimo būdui svarbias maistines medžiagas. Mokiniai sudaro sveikatai palankų asmeninį meniu. Technologijos pamokų metu aptaria patiekalų receptūras ir išbando patiekalų gamybą šeimoje arba mokykloje.

Mokosi analizuoti sveikatai palankų ir nepalankų maistą ir sveikos mitybos

principus ir taisykles.

Analizuodami maisto produktų sudedamąsias dalis, įvertindami maisto produktų sudėtį, maistinę vertę ir energetinę vertę, mokosi susikurti asmeninį sveikos mitybos planą.

Fizinis ugdymas Technologijos Matrematika

Gamtamokslinis ugdymas

Su fizinio ugdymo mokytoju aptaria ir kuria asmeninės rytinės mankštos pratimus. Mokiniai sudaro asmeninės dienotvarkės planą.

Mokosi susidaryti ir sudaro asmeninės dienotvarkės planą, kuriame išlaikomas aktyvios veiklos ir poilsio balansas, numato, kaip tausos klausą ir regėjimą.

Organizuos mokykloje ergonomiškos mokymosi ir poilsio erdvės kūrimo ir propagavimo kampaniją.

Fizinis ugdymas Technologojos IT

Menai Kalbos

Prat.

Pirmosios pagalbos suteikimo pratybos. Mokosi kaip suteikti pagalba sutrikus kvėpavimui: kada sutrinka kvėpavimas, kokia žala, kokių priemonių imtis. Ką gali padaryti pats, kas gali suteikti profesionalią pagalbą. Aiškinasi, kokiais

atvejais reikia skubiai kviesti pagalbą. Mokosi daryti dirbtinį kvėpavimą.

Fizinis ugdymas

val.

Suskirstykite mokinius į grupes ir paskirkite užduotį parašyti apibendrinamąjį raštą apie psichoaktyviųjų medžiagų keliamą pavojų. Paaiškinkite mokiniams, kad apibendrinamajame rašte būna aiškiai pateikta pozicija apie kokią nors

Kalbos IT

Gamtamokslinis ugdymas

		problemą. Toks dokumentas paprastai rašomas norint išreikšti oficialią organizacijos, politinės partijos ar kokios nors grupės poziciją. Šis dokumentas gali būti skirtas visoms psichoaktyviosioms medžiagoms arba kuriai nors vienai. Paskatinkite mokinius įtraukti į dokumentą citatas su ekspertų nuomone ar statistikos duomenimis, taip pat nurodyti informacijos šaltinius.
4.3 Tyrinėja, įvardija savo ir bendruomenės poreikius ir veikia juos tenkinant.	PR	Projekto tikslas. Mokytis atlikti tyrimą, surinkti informaciją apie bendruomenės poreikius ir jiems rūpimus klausimus. Su klasės draugais kuria planą, kaip išspręsti bendruomenės problemą arba patenkinti poreikį.	Matematika Fizinis ugdymas Meninis ugdymas Gamtamokslinis ugdymas Technologijos IT
	PR	Projekto tikslas. Ištirti mokyklos mokinių fizinio aktyvumo ir poilsio pertraukų metu poreikius ir sukurti projektinius pasiūlymus šių erdvių įrengimui. Projekto įgyvendinimo metu organizuos mokykloje ergonomiškos mokymosi ir poilsio erdvės kūrimo ir propagavimo kampaniją. Mokosi rašyti laiškus bendruomenės nariams, kuriems padėkoja už jų pagalbą ir pastangas kuriant saugią ir palankią mokymuisi ir gyvenimui aplinką bei pristato savo idėją, kaip būtų galima dar pagerinti šios bendruomenės gyvenimą.	Matematika Fizinis ugdymas Meninis xxxxxxx Xxxxxxxx ugdymas Gamtamokslinis ugdymas Technologijos IT
	PR	Projekto tikslas. Išmokti atpažinti taršą ir jos šaltinius savo aplinkoje, gamtoje ir pašalinti pasekmes. Aiškinasi, kaip teršiama aplinka: šiukšlės, nutekamieji vandenys, oras, vanduo ir kaip galima kontroliuoti taršą. Aiškinasi, kaip susijusi aplinka ir sveikata. Kokios profesijos susijusios su sveikos aplinkos propagavimu ir apsauga: analizuos aplinkos apsaugos problemas ir kaip tas problemas galima spręsti. Iš antrinių žaliavų kurkite žaislus ar kitus praktiškai pritaikomus žasilus.	Matematika Fizinis ugdymas Meninis ugdymas Gamtamokslinis ugdymas Technologijos
	PR	Projekto tikslas. Tyrinėti ir pristatyti, kaip bendruomenės darbuotojai, gyventojai vieni kitiems padeda gražinti gyvenamąją aplinką. Analizuoja ir generuoja idėjas, kaip galima išreikšti bendruomenei pagarbą ir dėkingumą už pastangas kurti bendruomenės narių gerbūvį.	Matematika Fizinis ugdymas Meninis ugdymas Gamtamokslinis ugdymas Technologijos

Lytiškumo ugdymo temų integravimas

Mokymosi turinys 5 klasei

• Analizuoja elgesio bei bendravimo pavyzdžius atliepiančius lyčių lygybės poreikius.

• Aiškinasi kas yra priekabiavimas lytiniu pagrindu (pvz., pornografinių nuotraukų rodymas, netinkamas prisilietimas, netinkami pasiūlymai ir kt.) ir kokios prevencijos galimybės (pvz., pranešti tėvams, mokytojams, policijai, tvirtabūdiškai pasakyti „Ne” ir kt.).

• Tyrinėja paauglystės metu vykstančius, fiziologinius pokyčius, kaip normalų ir reikalingą žmogaus raidos etapą.

• Aiškinasi kas yra menstruacijos ir menstruacinio ciklo dienų kalendoriaus sekimas. Higiena menstruacinio periodo metu.

• Aiškinasi kas yra poliucijos ir kokie yra berniuko higienos pokyčiai.

Mokymosi turinys 6 klasei

• Aiškinasi, kokią įtaką daro (fizinei ir psichinei asmens sveikatai, socialiniam ir ekonominiam statusui) faktais nepagrįsta nuomonė, susiformavę

stereotipai konkrečiam asmeniui, grupei ar bendruomenei.

• Analizuoja informacijos sklaidą, reklamą ir visuomenės nuomonės formavimą įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir mokosi argumentuoti, kada žmonių skirtumai vaizduojami netinkamai (pvz., seksualinė orientacija, stereotipai, socialinių-ekonominių ar kultūrinių mažumų diskriminacija, nesusipratimais paremti išankstiniai nusistatymai).

• Tyrinėja paauglystės metu vykstančius, fiziologinius pokyčius (hormonų poveikis, didesnis prakaitavimas, kūno pokyčiai, atsirandančios mėnesinės, poliucija, bėrimai ir kt.).

• Analizuoja fiziologinių pokyčių daromą įtaką savo kūno suvokimui, įvaizdžio formavimuisi.

• Aiškinasi ir mokosi apibūdinti kas yra lytinė reprodukcinė sveikata, kaip asmens elgesys ir aplinkos veiksniai daro jai poveikį.

• Analizuoja higienos ypatumus paauglystės laikotarpyje ir mokosi pasirinkti tinkamiausias higieninės priežiūros priemones (pvz., higienos

priemonės menstruacijų metu, veido priežiūros priemonės, kūno prausikliai ir pan.).

• Analizuoja brendimo metu paaugliams kylančias problemas ir kokie sprendimai ar elgesys padeda jas spręsti.

• Analizuoja, kaip savirūpa ir sveiko gyvenimo būdas gali padėti saugoti vaisingumo funkcijas.

3.4 7-8 klasės

Turinys	Val.	Galimos mokinių veiklos	Galima integracija su mokomaisiais dalykais
	1	Mokosi atpažinti išankstinius nusistatymus, dezinformaciją skaitytuose kūriniuose.	Literatūra

2.3 Tyrinėja, atpažįsta ir įvardija kitų žmonių pomėgius, savybes, talentus, gebėjimus ir kitus ypatumus.		Analizuoja įvairias situacijas, kuriose žmonės susidaro priešingas nuomones ir analizuoja priešingų nuomonių susidarymo priežastis.
	1	Mokiniai mokosi atpažinti ir įvardyti kitų žmonių, grupių pomėgius, savybes, talentus, gebėjimus ir kitus ypatumus.	Istorija Literatūra
	PR.	Tyrinėja kitų kraštų tradicijas (pavyzdžiui, įsimina frazes kitomis kalbomis, susipažįsta su kitų kultūrų muzika ar virtuve).	Technologijos Menai Literatūra Geografija Istorija IT Kalbos
		Mokosi atpažinti neigiamą vaizdavimą apie skirtingas socialines ir kultūrines grupes (pavyzdžiui, lyčių ar seksualinės orientacijos stereotipai, socialinių-ekonominių ar kultūros mažumų diskriminacija). Analizuoja ir mokosi argumentuoti, kaip socialinių ir kultūrinių skirtumų nesupratimas gali prisidėti prie netolerancijos. Generuoja idėjas, kaip galima pažinti skirtingus žmones ir jų kultūrą.	Menai Literatūra
2.3 Tyrinėja, atpažįsta ir įvardija kitų žmonių pomėgius, savybes, talentus, gebėjimus ir kitus ypatumus. 2.4 Kontroliuoja neigiamus santykius ir taiko konfliktų valdymo strategijas Konfliktų ar nesutarimų atsiradimų priežastys	1	Mokiniai mokosi kontroliuoti neigiamų santykių įtaką ir panaudoti konfliktų valdymo strategijas. Diskutuoja ir ieško su bendraklasiais bendrų pomėgių ir veiklų. Analizuoja, ką reiškia draugystei bendri pomėgiai, kartu praleistas laikas, pagalbos suteikimas ir jos gavimas, atleidimas.	Dorinis IT Fizinis

2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius.	1	Aiškinasi kas tai yra veiksminga komunikacija elektroniniu paštu.	Dorinis IT
3.1 Analizuoja, kuria įvairioms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles, mokosi jų laikytis, analizuoti jų prasmę ir reikalingumą.	1	Mokiniai mokosi analizuoti ir kurti skirtingoms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles ir jų laikytis.	Visi dalykai
3.2 Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes.	1	Analizuoja, kokius ir kaip, žinomi istorijos veikėjai ar literatūros herojai, priėmė atsakingus sprendimus, laikydamiesi etiškų visuomenės normų. Analizuoja, kaip literatūros veikėjas ar istorinė asmenybė naudojosi ar nenaudojo komunikacijos įgūdžių, tokių kaip reflektyvus klausymasis sprendžiant konfliktą..	Istorija Pilietiškumas Literatūra
4.1 Asmeninė ir bendruomenės sauga.		Mokiniai mokosi apie asmeninę ir bendruomenės saugą: vandens telkinių, esant šalia ugnies, sveikatai ir gyvybei pavojingų medžiagų buityje).	Technologijos Gamtamokslinis ugdymas
		Mokosi papasakoti, kaip saugiai naudoti sportinį inventorių ar mažinantys riziką susižaloti, kai važiuojant motorinėmis transporto priemonėmis.	Fizinis ugdymas
		Analizuoja, kokius pavojus kelia buityje naudojamis chemikalai. Mokosi pažinti pavojingumo simbolius ir jų reikšmes bei suprasti saugos etiketėje esančia informaciją. Aiškinasi, kada yra apsinuodijama vaistais, skalbimo ir valymo priemonėmis, dažais, lakais, tirpikliais, kenkėjų kontrolės biocidais, gyvsidabriu, dujomis ir kaip išvengti apsinuodijimų. Nagrinėja veiksmus esant cheminiam nudegimui, apsinuodijus žinomais ir nežinomais chemikalais. Susipažįsta su civilinės pirotechnikos priemonėmis: nagrinėja jų rūšys,	Gamtamokslinis ugdymas Technologijos

	naudojimosi saugos reikalavimus. Aiškinamasi, koks yra saugus atstumas nuo leidžiamų fejerverkų iki statinių, žiūrovų.
	Mokosi saugiai naudoti elektros prietaisus. Analizuoja, kaip naujoje nepažįstamoje aplinkoje (keliaujant, atostogaujant) atpažinti nesaugiai naudojamus prietaisus. Aiškinasi, elektros prietaisų saugumo klases, kokius darbus su elektra ir kaip galima atlikti patiems (lempų, šviestuvo, įsukamų saugiklių keitimas), o kuriuos būtina patikėti specialistams. Mokosi skaityti ir suprasti elektros prietaisų instrukcijas, argumentuoti, kodėl svarbu laikytis instrukcijų. Aiškinasi kas tai yra įžeminimas, kokie prietaisai, privalo būti jungiami į specialių kištukinį lizdą su įžeminimu. Aiškinasi, kas yra ir kaip atsiranda elektros tinklo perkrovimas (daug prietaisų per šakotuvą jungiama į vieną lizdą) ir kaip užtikrinti saugumą namų patalpose, kurios yra pavojingos elektros atžvilgiu. Analizuoja, kas yra „žingsnio įtampa“, trumpasis jungimasis – jų atsiradimo priežastys, pasekmės. Mokosi, kas tai yra elektromagnetinės bangos aukštos įtampos elektros oro linijose, jų kokios yra apsaugos zonos.	Gamtamokslinis ugdymas
	Analizuoja bendruomenės nario pareigas ir atsakomybes laikant, globojant gyvūnus, užtikrinant saugų elgesį su jais. Aiškinasi gyvūno socializacijos būtinumą ir įtaką savo paties, visuomenės saugumui. Analizuoja gyvūno fiziologines ir/ar psichologines savybes ir keliamus pavojus visuomenės saugumui, agresyvaus elgesio priežastis ir pagrindines žmogaus klaidas, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno. Xxxxxxxxx, kaip reikėtų elgtis ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno, išvengti pavojingų situacijų arba sumažinti sužalojimų rizikos, neprovokuojant ir neskatinant gyvūnų agresyvumo.	Gamtamokslinis ugdymas
	Aiškinasi, kokie yra pavojaus šaltiniai aplinkoje, kurioje yra gyvūnas ir kokių higienos reikalavimų, bendraujant su gyvūnais, laikymąsis padeda apsisaugoti nuo jų platinamų ligų.
	Aiškinasi pagrindines skendimų priežastys, kokie pavojai vandenyje ir prie vandens. Koks elgesys vandenyje ir prie vandens telkinių, irstantis valtimis, plaukiojant kitomis vandens transporto priemonėmis yra saugus.	Fizinis ugdymas
PR	Plėtojant supratimą apie eismo tvarką, pavojaus šaltinius pėstiesiems, dviratininkams, pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų elgesio ypatumus eismo saugumo aspektu, stebi artimiausioje eismo aplinkoje esančias automobilių kelių ir geležinkelių transporto eismo aplinkas. Organizuoja mokinių šeimos narių, bendraamžių apklausos siekiant atskleisti artimiausių žmonių patirtį eismo aplinkoje.
PR	Atlieka bandymus, skirtus kelio, laiko, greičio sąvokoms formuoti. Mokosi fizikinių dėsnių įtakos automobilių kelių ir geležinkelių transporto eismo saugumui atskleisti (derinami su kitų ugdymo sričių programomis). Tyrinėja aplinkos teršimo automobilių išmetamosiomis	Gamtamokslinis ugdymas

	dujomis problemą: poveikį sveikatai; aplinkai (derinama su kitų ugdymo sričių programomis).
	Mokosi, kokios yra pagrindinių transporto priemonių (dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių) dalys ir jų sistemos, nuo kurių priklauso eismo saugumas, saugumo tobulinimas. Pagrindinės automobilių kelių ir geležinkelių transporto eismo įvykių, kuriuose nukenčia ikimokyklinio amžiaus vaikai, mokiniai ir suaugusieji pėstieji (lyginamoji analizė), dviratininkai, keleiviai, priežastys: susijusios su nukentėjusiojo pėsčiojo, keleivio, vairuotojo veiksmais ir su kitų eismo dalyvių veiksmais. Aiškinasi, kokie veiksniai, riboja eismo dalyvių automobilių kelių ir geležinkelių transporto eismo saugumą (meteorologinės sąlygos, techniniai transporto priemonių gedimai, techninė transporto priemonių būklė, sutrikusi eismo dalyvių sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, regėjimo, klausos ir kiti sutrikimai ir tam nepritaikyta automobilių kelių eismo sistema, asocialus elgesys).	Gamtamokslinis ugdymas Socialinis ugdymas
	Analizuoja eismo reguliavimo taisykles, kelių ir tarnsporto priemonių ženklinimą. Aiškinasi, kokios yra pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų pareigos ir kaip jų laikymąsis padeda sumažinti sveikatos sužalojimo riziką. Mokosi eismą dviračiais, mopedais, dviratininkų ir automobilių vairuotojų, dviratininkų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius eismo aplinkoje nusakančių kelių eismo taisyklių. Mokosi eismo per geležinkelių pervažas taisyklių.
	Analizuoja miesto, rajono, šalies transportinio traumatizmo statistinę informaciją, daugiau dėmesio skiriant to paties amžiaus tarpsnio eismo dalyvių nukentėjimo priežastims ir aplinkybėms, atlieka konkrečių automobilių kelių ir geležinkelių transporto eismo įvykių aplinkybių analizę.
Prat.	Mokosi veikti esant ekstremaliajai situacijai: aiškinamasi, kodėl reikia iš anksto suplanuoti šeimos veiksmus nelaimės metu, kokius veiksmus reikėtų atlikti prieš paliekant namus ir kokius pagrindinius daiktus pasiimti evakavimo atveju. Aiškinasi kas tai yra evakavimas į saugią teritoriją: mokytojas paaiškina evakavimo į saugią teritoriją sąvoką, evakuacijos iš pastato ir evakavimo į saugią teritoriją skirtumus. Aptaria, kokiomis aplinkybėmis gali būti reikalingas evakavimas į saugią teritoriją. Nustato ir aplanko, kur yra artimiausias evakavimo punktas. Išbando, kaip, kaip greitai galėtų jį pasiekti.
PR	Tyrinėja aplinką, analizuoja eismo situacijas ir mokosi pateikti eismo organizavimo tobulinimo pasiūlymą
1	Tyrinėja elektros prietaisų ir gaisrų tarpusavio priklausomybę. Nagrinėjamos palankios ir nepalankios aplinkybės kilti gaisrui.	Gamtamokslinis ugdymas

Prat	Aiškinasi evakuacijos gaisro metu ypatumus, tyrinėja evakuacijos planus ir juose sužymėtus kelius. Nagrinėjamas ir praktiškai išbandomas mokyklos evakuacijos planas. Pakartojami saugios evakuacijos aspektai, įvardijamos ir argumentuojamos pagrindinės evakuacijos taisyklės: šliaužti po dūmais, neatidarinėti staiga durų, už kurių, manoma, kilo gaisras, nesislėpti nuo gaisro, negrįžti į degantį pastatą.
	Analizuoja gamtinius reiškinius, kurie sukelia gamtinio pobūdžio (geologiniai, hidrologiniai, meteorologiniai) ekstremalias situacijas ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamos ektremalios situacijos būdingos Lietuvai ir kitoms šalims, lyginamos tarpusavyje. Detalizuojamos uragano, audros, potvynio, žemės drebėjimo, cunamio, kaitros, šalčio, nuošliaužos sąvokos. Aptariami vėjo, lietaus, karščio, šalčio, žemės drebėjimo, nuošliaužų, cunamio keliami pavojai. Išskiriami pavojingi stichiniai reiškiniai (potvynis, audra, perkūnija, uraganas, kaitra, speigas) ir jų keliami pavojai žmogaus sveikatai ir gyvybei, žmonių turtui, gamtinei aplinkai. Diskutuojama apie Lietuvai bei kitoms šalims būdingas ir nutikusias nelaimes. Aiškinamasi, kokių reikai imtis veiksmų gamtinių nelaimių metu: nagrinėjami ir argumentuotai pagrindžiami pagrindiniai veiksmai gresiant ir susidarius gamtinio pobūdžio ekstremaliosioms situacijoms. Analizuojami skirtumai tarp veiksmų audros metu esant namie ir atviroje teritorijoje. Analizuojamos miško gaisro kilimo priežastys, daroma žala ir keliami pavojai.	Socialinis ugdymas
	Mokosi atpažinti ir kaip elgtis identifikavus elektros smūgio tikimybę automobilyje (negalima išlipti iš automobilio; saugu – tik iššokti abiem kojomis), apsemtoje gatvėje, pievoje (negalima eiti; galima straksėti ant vienos kojos). Aptariama ir diskutuojama, kokios gali būti ilgalaikio elektros tiekimo nutrūkimo pasekmės. Kas yra virš įtampiai ir koks gali būti jų poveikis elektros sistemai, nuostoliai ir padariniai aplinkai, gyventojų turtui.	Gamtamokslinis ugdymas
	Aiškinasi, kas tai yra ekstremali situacija, kokios būna ekologinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos (pavyzdžiui, aplinkos oro užterštumas, vandens užterštumas, dirvožemio, grunto užterštumas arba kitoks jam padarytas poveikis, branduolinė avarija, radiologinė avarija). Diskutuoja apie galimas priežastis, galinčias sukelti ekologinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją. Analizuoja kaip sumažinti taršą: diskutuojama apie galimus būdus sumažinti oro, vandens, dirvožemio taršą. Aiškinasi, kas tai yra globaliniai ekologinio pobūdžio procesai: ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas, rūgščių lietų susidarymas – aplinkos taršos rezultatas. Diskutuojama apie šių procesų poveikį žmonėms, aplinkai; nagrinėjami ir diskutuojami galimi taršos sumažinimo būdus.
	Aiškinasi, kokios būna techninio pobūdžio ekstremaliosios situacijos (pavyzdžiui, avarijos, sprogimai, gaisrai gamyklose, įmonėse, vamzdynuose, kurių metu į aplinką gali patekti

	teršalai, dėl griūčių, gaisrų, sprogimų ar pasklidusių teršalų gali nukentėti žmonės). Nagrinėjama tik paminint kaip vieną iš sąlygų, galinčių sukelti ekstremaliąją situaciją.
4.2. Moka suteikti pirmąją pagalbą, demonstruoja slaugos ir savirūpos įgūdžius, paaiškina kaip išvengti ligų ir traumų.	Analizuoja dienotvarkės reikšmę normaliam augimui ir vystymuisi. Tyrinėdami savo dienos veiklas mokosi derinti protinį darbą, aktyvų ir pasyvų poilsį.	Gamtamokslinis ugdymas Fizinis ugdymas
	Analizuodami pagrindines priežastis, sukeliančias klausos, regos sutrikimus ir traumas mokosi saugoti ir stiprinti regą ir klausą (regos ir klausos higiena).	Gamtamokslinis ugdymas
	Analizuoja kas yra higiena ir kokios yra ligos susijusios su higienos stoka. Aiškinasi, kaip išvengti ligų ir moksi paaiškinti, kaip reikia pasirinkti sau tinkamas higienos priemones ir paslaugas.
	Aiškinasi, kaip socialiniai santykiai gali saugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Mokosi paaiškinti, kaip saugoti save ir kitus nuo užkrečiamųjų ligų.
	Analizuoja žmogaus smegenų veiklos ir lytinės sistemos sąsajas.
	Aiškinasi, kas tai yra žmogaus vaisingumo funkcija, kokia yra vaiko (embriono, vaisiaus) raida prenataliniu laikotarpiu ir koks elgesys padeda užtikrinti moters ir vaisiaus sveikatą nėštumo periode.
	Aiškinasi, kokios gali būti lytinės orientacijos (heteroseksualios, homoseksualios, biseksualios orientacijos), mokosi argumentuoti, kodėl visos seksualinės orientacijos yra normali žmogaus lytiškumo išraiška.
	Brendimo laikotarpiu iškilusių sunkumų sprendimo būdai. Situacijos, kai reikalinga pagalba; kur ir į ką kreiptis pagalbos.
	Aiškinasi, kas tai yra ankstyvieji lytiniai santykiai ir kokios gali būti pasekmės asmens sveikatai. Mokosi paaiškinti, kodėl lytinis potraukis – natūrali lytiškumo raiška ir kaip, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, jį galima valdyti.
	Analizuoja lytinio brendimo metu kylančios problemas (spuogai, menstruacijų skausmai, nuotaikų kaita). Mokosi pagrįsti, kodėl tai yra noralus, praeinantis žmogaus brendimo reikinys ir kaip aiškinasi, kaip kada reikia arba, kaip galima šias problemas sumažinti arba spręsti.
	Analizuoja maisto produktų grupes (angliavandeniuai, baltymai ir riebalai). Aiškinasi kas tai yra papildai, genetiškai modifikuoti organizami, sveikatai palankūs ir nepalankūs kūno masės reguliavimo būdai. Vadovaudamiesi žiniomis mokosi analizuoti maisto produktų ženklinimą.	Gamtamkslinis ugdymas Technologijos
	Aiškinasi kas tai yra valgymo sutrikimai, jų priežastys, požymiai ir pasekmės ir kaip šių sutrikimų išvengti.

		Aiškinasi, kaip išvengti traumų ir susižalojimų prevencija sportuojant. Mokosi suteikti pirmąją pagalbą susižalojus, pagrindinių saugumo priemonių, padedančių išvengti susižalojimų, traumų fizinio aktyvumo metu.	Fizinis ugdymas
	Prat.	Aiškinasi, kokia yra regos ir klausos traumų prevencija.
		Mokosi gelbėti avarinėje situacijoje: pagalba esant stipriam kraujavimui, šokui, apsinuodijimo požymiams.
		Xxxxxxxxx, kuo skiriasi pagalba avarinėje situacijoje ir pirmoji pagalba.
		Mokosi tinkamai pasielgti lengvai susižalojus buityje.
		Mokosi pirmosios pagalbos grėsmės gyvybei nekeliančiose situacijose: įkandimai, įpjovimai, sutrenkimai, sumušimai, nesmarkiai nudegus, susižalojus akį, esant lūžiui.
		Mokosi suteikti pagalbą sutrikus kvėpavimui: kada sutrinka kvėpavimas, kokia žala, kokių priemonių imtis. Aiškinasi, ką gali padaryti pats, kas gali suteikti profesionalią pagalbą, o kokiais atvejais reikia skubiai kviesti pagalbą. Mokosi daryti dirbtinį kvėpavimą.
	Prat.	Analizuoja paros maisto raciono poreikį pagal maisto produktų grupes (angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis), vadovaudamiesi maisto raciono paaugliams rekomenduojamomis sudaro savo mitybos planą.	Technologijos Gamtamokslinis ugdymas
	1	Aiškinasi, kaip sumažinti riziką sužalojimų, susijusių su vabzdžiais ir graužikais.	Gamtamokslinis ugdymas Pirmosios pagalbos mokymai
		Analizuoja alkoholio, narkotikų vartojimo ir traumų ryšį. Aiškinasi, kokie pavojai sveikatai esant lauke – saulės smūgis, nudegimas saulėje, hipotermija.	Gantamokslinis ugdymas
4.3		Diskutuoja apie dalyvavimo ir nedalyvavimo rinkimų procese pasekmes.	Pilietiškumo ugdymas

Lytiškumo ugdymo temų integravimas

Mokymosi turinys 7 klasei

• Analizuoja, kaip nuostatos padeda arba trukdo priimti kitų žmonių nuomonę, poreikius, teisę rinktis religiją, kultūrinį tapatumą, lytinį tapatumą

ir pan.

• Analizuoja žmonių finansinių išteklių, galios ir įtakos skirtumus susijusius su lytimi, etnine priklausomybe ir socialiniu bei ekonominiu pagrindu.

• Analizuoja ir reflektuoja apie skirtingas visuomenės grupes (pagal amžių, rasę, tautybę, lytį), diskutuoja, kas padėtų užtikrinti visiems

saugumą tiek visuomenėje, tiek mokykloje.

• Aiškinasi, kas yra seksualiniai nusikaltimai, kokią žalą smurtas daro asmens ir artimųjų gerovei.

• Aiškinasi, kas yra moters ir vyro vaisingumas.

• Aiškinasi, kas yra lytiniai santykiai ir nėštumas.

• Xxxxxxxxx ir sužino, ką svarbu žinoti - apie meilę ir lytinį potraukį. Analizuoja kas yra brandūs santykiai.

• Sužino, kas yra kontracepcija, kada ir kaip ją riekia rinktis. Aiškinasi ką galima pasirinkti savarankiškai, o ką tik su gydytojo priežiūra.

Mokymosi turinys 8 klasei

• Analizuoja ir mokosi argumentuoti, koks intymumo lygis yra tinkamas kiekvienai iš skirtingų santykių grupei.

• Reprodukcinės sveikatos stiprinimas: sveikos mitybos, aktyvaus gyvenimo skatinimas, saugotis rizikos veiksnių (psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, užkrečiamos ligos, peršalimas ir kt.).

• Nėštumo planavimas. Planuotas ir neplanuotas nėštumas.

• Krizinis nėštumas (fiziniai, socialiniai ir emociniai aspektai).

3.5 9-10 klasės

Turinys	Val.	Galimos mokinių veiklos	Galima integracija su mokomaisiais dalykais
1.3 Mokiniai mokosi atpažinti, įvardyti ir plėtoti asmeninius pomėgius, savybes, talentus, įgūdžius, gebėjimus	1	Susikuria kriterijus, pagal kuriuos galėtų pasirinkti kultivuoti vieną ar dvi sporto šakas ar užsimti kita aktyvia fiziškai veikla.	Fizinis ugdymas IT
2.1 Mokiniai mokosi įtraukiojo elgesio įgūdžių		Klausantis mokosi atsieti faktus nuo emocijomis paremto jų interperetavimo.	Lietuvių kalba ir literatūra Užsienio kalbos
2.2 Mokiniai mokosi dirbti ir bendradarbiauti mišriose grupėse	PR	Mokosi dirbti ir bendrauti su skirtingomis etinėmis, religinėmis grupėmis.	Fizinis ugdymas Meninis xxxxxxx Xxxxxxxx ugdymas Gamtamokslinis ugdymas Socialinis ugdymas Technologijos IT

2.3 Mokiniai mokosi atpažinti ir įvardyti kitų žmonių, grupių pomėgius, savybes, talentus, gebėjimus ir kitus ypatumus	PR	Analizuoja, kaip kultūrinių skirtumų išryškinimas gali sustiprinti ar susilpinti sveikatai svarbų elgesį (pavyzdžiui, skirti vairavimo ar maitinimosi įpročiai, kultūros normomis pagrįstas daugiau ar mažiau patiriamas spaudimas).	Socialinis ugdymas Menai Technologjos IT
	PR	Aiškinasi, kas padeda kurti ir palaikyti teigiamus santykius su skirtingos lyties, rasės ir etinių grupių bendraamžiais.	Fizinis ugdymas Meninis xxxxxxx Xxxxxxxx ugdymas Gamtamokslinis ugdymas Socialinis ugdymas Technologijos IT
2.3 Mokiniai mokosi atpažinti ir įvardyti kitų žmonių, grupių pomėgius, savybes, talentus, gebėjimus ir kitus ypatumus 4.3 Tyrinėja, įvardija savo ir bendruomenės poreikius ir veikia juos tenkinant.		Analizuoja skirtingų šalių ir skirtingais istorijos laikotarpiais pilietiškumo supratimą.	Socialinis ugdymas Pilietiškumas Kalbinis ugdymas
2.3 Mokiniai mokosi atpažinti ir įvardyti kitų žmonių, grupių pomėgius, savybes, talentus, gebėjimus ir kitus ypatumus 3.1 Mokiniai mokosi analizuoti ir kurti skirtingoms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles ir jų laikytis, analizuoja jų prasmę ir reikalingumą		Mokosi analizuoti ir paaiškinti, kaip socialinės normos daro įtaką mūsų skirtumams (pavyzdžiui, restoranų, svetingumo tradicijos, sporto renginiai).	Socialinis ugdymas Technologijos Fizinis ugdymas Menai IT
2. 4 Mokiniai mokosi išvengti neigiamų santykių		Dalyvaudami simuliacijos žaidimuose mokosi problemų sprendimo technikų (pavyzdžiui, pasiketi diplomatinį susitarimą tarptautiniame susitarime, dalyvauti tesinės dilemos sprendime).	Socialinis ugdymas Pilietiškumas Kalbinis ugdymas

ir konfliktų valdymo strategijų
3.1 Mokiniai mokosi analizuoti ir kurti skirtingoms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles ir jų laikytis, analizuoja jų prasmę ir reikalingumą		Mokosi raginti kitus mokinius, pasinaudoti balso teise kuriant ir laikantis mokyklos taisyklių.	Visi dalykai
3.1 Mokiniai mokosi analizuoti ir kurti skirtingoms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles ir jų laikytis, analizuoja jų prasmę ir reikalingumą 4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.	1	Tyrinėja ir vertina, kaip smurto vaizdavimas medijoje ir kitose vaizdavimo formose gali daryti įtaką asmeniui ir grupei	Menai IT Literatūra
4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.	1	Mokosi saugus elgesio prie upės, ežero, jūros. Aiškinasi, kas tai yra jūros povandeninės srovės ir elgesys patekus į srovę ir kaip reikia elgti į jas patekus, kad išsaugotų gyvybę. Aiškinasi, koks elgesys prie vandens telkinių sumažina riziką, mokosi suprasti naudojamus prie vandens telkinių ženklus (paplūdimiuose naudojamus ženklus, vėliavas ir jų reikšmes). Aiškinasi, koks elgesys plaukiojant su vandens transporto priemonėmis yra saugus.	Socialinis ugdymas Xxxxxxx ugdymas
	1	Aiškinasi, kaip elgtis esant vandens katastrofai.	Socialinis ugdymas
		Aiškinasi, kaip sumažinti apsinuodijimų riziką.	Socialinis ugdymas Fizinis ugdymas
		Mokosi išvengti arba sumažinti traumas ir sužalojimų riziką užsiimant fizine veikla ir aktyviai sportuojant.	Fizinis ugdymas
	PR	Tyrinėja žmonių elgesio ir aplinkos veiksnius, kurie sukelia daugiausia sužalojimų ir traumų Lietuvoje.	Socialinis xxxxxxx Xxxxxxx ugdymas Technologijos

		IT
PR	Mokosi išgyvenimo pasiklydus principų: kai trūksta maisto ir vandens, kai tenka nakvoti miške, susikurti laužą. Aiškinasi, kaip elgtis ir kaip galima pakviesti pagalbą nesant ryšio priemonėms, patekus į nelaimės vietą atokioje teritorijoje.	Socialinio ugdymo, fizinio ugdymo ir technologijų pratybos
PR	Tyrinėja, kokios Lietuvoje veikia įstaigos ir organizacijos, kurios suteiktų reikalingą pagalbą kiekvienoje su žmogumi ar gyvūnu susijusioje situacijoje.	Gamtamokslinis ugdymas Socialinis ugdymas IT
PR	Tyrinėja ir analizuoja aplinkos, gyvūno ir savo elgesio stebėjimo duomenis.	Gamtamokslinis ugdymas Socialinis ugdymas IT Matematika
PR	Aiškinasi, pėsčiųjų, dviratininkų, keleivių, vairuotojų elgesio eismo saugumo aspektu, jų patirtis automobilių kelių ir geležinkelių transporto eismo aplinkoje (organizuojamos bendraamžių, draugų, šeimos narių apklausos siekiant kuo detaliau išanalizuoti jų elgesį ir patirtį automobilių kelių ir geležinkelių transporto eismo aplinkoje).	Saugaus elgesio pratybos Matematika IT
1	Plėtoja ir gilinasi į kelio, laiko, greičio sąvokas, fizikinių dėsnių įtaką automobilių kelių ir geležinkelių transporto eismo saugumui. Aiškinasi, kokios yra saugančios aplinką transporto priemonės (pavyzdžiui, elektromobiliai, euro 6 standartas, automobiliai be epidemidijų ir kt.).	Gamtamokslinis ugdymas Socialinis ugdymas
PR	Tyrinėja taršą išmetamosiomis dujomis ir analizuoja poveikį sveikatai.	Gamtamokslinis ugdymas Socialinis ugdymas Technologijos Matematika IT
PR	Analizuoja šalies, regiono, rajono, miesto traumatizmo, patiriamo per automobilių kelių ir geležinkelių transporto eismo įvykius, rūšis ir statistiką, automobilių kelių ir geležinkelių transporto eismo įvykių kaltininkus ir aplinkybes.	Gamtamokslinis ugdymas Socialinis ugdymas Technologijos Matematika IT
1	Analizuoja laiko (metų, savaitės dienų, paros, valandų) avaringumo statistiką ir priežastis.	Matematika Socialinis ugdymas
1	Aiškinasi globalus eismo sampratą (sausumos, oro ir vandens transporto keliais) ir transporto priemonės (sausumos, vandens, oro). Mokosi apie dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių dalis ir jų sistemas, nuo kurių priklauso eismo saugumas. Analizuoja ir kuria idėjas transporto priemonių saugumo tobulinimui.	Technologijos Gamtamokslinis ugdymas

1	Susipažįsta ir mokosi naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis - ugnies	Technologijos
	gesintuvais. Aiškinasi gesinimo principus: nagrinėja veiksmų „pranešk-gesink-	Gamtamokslinis ugdymas
	gelbėkis“ seką skirtingais gaisrų atvejais. Aiškinasi skirtumus tarp vandens putų,	Pratybos
	miltelių, angliarūgštės gesintuvų. Analizuoja gaisro gesinimą degimo trikampio
	komponentų atžvilgiu.
2	Aiškinasi gamtinio pobūdžio ekstremaliąsias situacijas (ryškūs klimatinių sąlygų	Socialinis ugdymas
	pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus,	Technologijos
	geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas).	Gamtamokslinis ugdymas
	Nagrinėja pasaulyje ir Lietuvoje galimus ir Lietuvai būdingus geologinius,
	meteorologinius, hidrologinius gamtinius reiškinius, kurie gali kelti pavojų žmogaus
	sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjama jų tarpusavio priklausomybė.
	Aiškinasi ekologinio pobūdžio ekstremalios situacijos sąvoką ir analizuoja jų rūšis
	(aplinkos oro užterštumą, vandens užterštumą, dirvožemio, grunto užterštumą arba
	kitoks jam padarytas poveikis, branduolinė avarija, radiologinė avarija).
	Gvildena galimas priežastis, galinčias sukelti ekologinio pobūdžio ekstremaliąją
	situaciją. Nagrinėja ir vertina apie atominės energetikos objektų daromą poveikį
	(potencialų poveikį) ir pasekmes avarijos tokiuose objektuose metu, radioaktyvių
	dalelių daromą poveikį gyviesiems organizmams ir gamtinei aplinkai.
	Aiškinasi, kokios kyla galimos grėsmės ekologiniam saugumui: gamtinės, techninės,
	socialinės, kriminalinės. Analizuoja didžiausias Lietuvoje įvykusias avarijas, nagrinėja
	didžiausius taršos šaltinius, didžiausias grėsmių ekologiniam saugumui priežastis:
	saugos taisyklių nesilaikymą, įmonių personalo neatsakingas elgesys, bereikalingas
	taupumas, informacijos slėpimas.
	Aiškiansi, kokios yra globalinės grėsmės ekologiniam saugumui: ozono sluoksnio
	plonėjimas, šiltnamio efektas, rūgštieji lietūs.
	Analizuojamos klimato kaitos poveikio sąlygojamos gamtinio pobūdžio
	ekstremaliosios situacijos, jų pasikartojimo dažnumą, intensyvumą. Aiškinasi saugaus
	elgesio principus artėjant pavojingam gamtiniam reiškiniui ir jo metu esant uždarose,
	atvirose vietovėse.
	Aiškinasi techninio pobūdžio ekstremaliųjų situacijų priežastis: nagrinėja įvairių
	technologinių procesų sutrikimus, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į
	aplinką cheminių ir radioaktyvių teršalų, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto
	rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai,
	būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms. Nagrinėjamos Lietuvoje vykusios ir
	galimos techninio pobūdžio avarijos, pavojingiausios Lietuvos įmonės ir avarijos
	galinčios kilti mokyklos aplinkoje.
	Mokosi apibūdinti požymius, pagal kuriuos galima prognozuoti ar atpažinti artėjančią	Gamtamokslinis ugdymas
	ar potencialiai galimą gamtinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją. Mokosi paaiškinti

		epidemijos sąvoką ir pateikti pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų
		pavyzdžius.
	1	Mokosi veikti pasklidus cheminėms medžiagoms ir jomis apsinuodijus. Mokosi	Gamtamokslinis ugdymas
		apsisaugoti ir išvengti apsinuodijimų, kenksmingų medžiagų patekimo į žmogaus	Pratybos
		organizmą.
		Mokosi gyventojų apsaugos nuo radiacinės taršos veiksmų, ir aiškinasi kam reikalinga
		jodo profilaktika.
	1	Analizuoja ir mokosi atpažinti terorizmo požymius, nagrinėja galimus teroristinės	Pilietiškumas
		veiklos metodus, potencialius teroristų taikinius. Analizuoja didžiausių pasaulyje	Socialinis ugdymas
		įvykdytų teroristinių išpuolių pavyzdžius, jų pasekmes.	Technologijos
		Aiškinasi, kokios užkrečiamosios ligos gali būti naudojamos kaip biologinis ginklas,	Gamtamokslinis ugdymas
		kokios yra bioterorizmo galimybės
		Aiškinasi, kas tai yra įtartinos pašto siuntos ir mokosi veikti gavus (radus) įtartiną
		laišką ar paketą, informaciją apie paplitusią biologinę taršą. Analizuojama, kokios
		vietos yra potencialiai pavojingos teroristinio išpuolio atžvilgiu, apie įtartinų dėl
		galimos teroristinės veiklos žmonių požymius.
		Mokomasi veikti radus įtartiną daiktą ar sprogmenį, tapus įkaitu, atsidūrus po
		nuolaužomis.
4.2. Moka suteikti pirmąją	PR	Tyrinėja gyvūnų terapinius sugebėjimus ir poveikį žmogaus emocinei bei fizinei	Gamtamokslinis ugdymas
pagalbą, demonstruoja		žmogaus savijautai. Aiškinasi, kaip bendravimas su gyvūnu gali pagerinti žmogaus	Fizinis ugdymas
slaugos ir savirūpos		savijautą.	Dorinis
įgūdžius, paaiškina kaip
išvengti ligų ir traumų.	1	Remdamiesi pagrindinėmis mitybos teorijomis, analizuoja sveikos mitybos svarbą	Gamtamokslinis ugdymas
		normaliai kūno masei palaikyti, apibūdina sveikatai palankius ir rizikingus svorio	Fizinis ugdymas
		kontrolės būdus. Mokosi paaiškinti medžiagų apykaitą organizme ir maisto medžiagų	Technologijos
		mitybinę vertę. Analizuoja valgymo sutrikimų atsiradimo priežastis, jų poveikį
		augimui ir raidai.
		Tyrinėdami maisto produkto savybes ir jų vertę žmogaus oragnizmui mokosi sudaryti
		kasdienį paros racioną, kuria palankius sveikatai receptus ir pagal juos išbando naujus
		patiekalus.
		Analizuoja su mityba susijusias galimas problemas, ligas ir jų prevenciją (netinamų
		vartojimui produktų naudojimas, genetiškai modifikuoti produktai, papildai, amžiaus
		tarpsnių ypatumai mityboje ir pan.).
		Remdamasis žiniomis apie organizmo funkcionavimą, sudaro savo racionalios
		dienotvarkės (miego, mokymosi ir laisvalaikio veiklų dermės) palną ir jį argumentuotai
		pagrindžia. Sudaro savaitės veiklos planą, numatydami pasyvaus, intensyvaus poilsio
		poilsio, makštų (kūnui, regai, kalusai), maitinimosi režimą, planą. Nurodo, kurie
		veiksmai skirti protinio darbingumui gerinimui, kurie rekreacijos tikslams.

		Aiškinasi nesaikingo ir neatsakingo higienos priemonių ir paslaugų naudojimo pasekmes sveikatai ir aplinkai. Analizuoja alternatyvias galimybes sveikatą tausojančių higienos palaikymui (pavyzdžiui, ekologiškų ir gamtinės prigimties asmens higienos priemonių naudojimas). Aiškinasi, kas tai yra lėtinės ligos, kokia jų prigimtis ir kaip galima sumažinti šių ligų pavojų (pavyzdžiui, žalingas elgesys, aplinkos veiksniai, genetinės priežastys). Aiškinasi, kas tai yra harmonai, ir koks jų poveikis sveikatai. Analizuoja, kas tai yra harmonų kiekio organizme svyravimai, kaip hormonai susiję su lytiniu brendimu. Aiškinasi, kas tai yra menstruacinio ciklo fazes. Kaip jos susijusios su moters vaisingumu. Aiškinasi kas tai yra vaisingumo funkcijos ir kokie veiksniai gali jį išsaugoti ir žaloti. Mokomasi nėštumo planavimo (pavyzdžiui, natūralus nėštumo planavimas, kontraceptinių tablečių naudojimas ir kitos priemonės). Analizuoja, kokios yra palankios ir žalingos nėštumo sąlygos.	Gamtamokslinis ugdymas
		Nagrinėja, kokį pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei kelia fizinių ir emocinių poreikių nepatenkinimas (pavyzdžiui, alkis, troškulys, karštis, šaltis, pervargimas, vienatvė ir k.t.). Analizuoja, kokiose situcijose asmuo gali pats sau suteikti pagalbą, o kada reikia sveikatos specialistų pagalbos. Aiškinasi kas gali suteikti profesionalią pagalbą, kokiais atvejais būtina skubiai kviesti pagalbą	Gamtamokslinis ugdymas Fizinis ugdymas
		Aiškinasi priežastis dėl kokių priežasčių sutrinka kvėpavimas, kokia žala ir kaip ją galima sumažinti. Mokosi suteikti pirmąją pagalbą sutrikus kvėpavimui. Mokosi atlikti dirbtinį kvėpavimą. Analizuoja, kaip elgtis lengvai susižalojus buityje. Mokosi gelbėti avarinėje situacijoje: suteikti pagalbą esant stipriam kraujavimui, šokui, apsinuodijimo požymiams. Mokosi suteikti pirmąją pagalbą grėsmės gyvybei nekeliančiose situacijose (įkandimai, įpjovimai, sutrenkimai, sumušimai, nesmarkiai nudegus, susižalojus akį, esant lūžiui, ištikus šilumos smūgiui ar nušalus). Aiškinasi kokios yra tvarstymo medžiagos ir mokosi skirtingų tvarstymo būdų. Mokosi pirmosios pagalbos veiksmų esant skirtingiems sužeidimams ir traumoms.	Pirmosios pagalbos pratybos Technologijos Fizinis ugdymas
		Mokosi pirmosios pagalbos veiksmų esant hipoglikeminei komai /epilepsijai.	Pirmosios pagalbos pratybos
4.2. Moka suteikti pirmąją pagalbą, demonstruoja slaugos ir savirūpos įgūdžius, paaiškina kaip išvengti ligų ir traumų.	PR	Tyrinėja gyvūnų terapinius sugebėjimus ir poveikį žmogaus emocinei bei fizinei žmogaus savijautai. Aiškinasi, kaip bendravimas su gyvūnu gali pagerinti žmogaus savijautą.	Gamtamokslinis ugdymas Fizinis ugdymas Dorinis

4.3 Tyrinėja, įvardija savo ir bendruomenės poreikius

ir veikia juos tenkinant.

Organizuoja ir dalyvauja palankaus sveikatai maisto ir vandens reikšmės organizmui aktualizavimo kampanijoje.

4.3 Tyrinėja, įvardija savo ir bendruomenės poreikius ir veikia juos tenkinant.

Analizuoja, kaip esamos mokyklos socialinės politikos pasikeitimas (pavyzdžiui, sveikatos priežiūra, nemokamas mokslas, pagalba šeimai, auginančiai mažamečius vaikus ir pan.) paveiktų asmeninį ir grupių elgesį.

Mokosi analizuoti ir vertinti etikos principų santykiuose laikymosi pasekmes

asmeniui ir kitiems.

Mokosi analizuoti ir vertinti socialinės politikos etines problemas.

Dorinis Pilietiškumas Literatūra

4.3 Tyrinėja, įvardija savo ir bendruomenės poreikius ir veikia juos tenkinant.

Inicijuoja projektus, kuriančius saugią ir darnią aplinką sau, bendruomenei ir gyvūnams.

Renka informaciją gyvūnų gerovės klausimais įvairiuose informaciniuose portaluose ir skatinant pilietiškumą ir bendruomeniškumą skeidžia informaciją apie gyvūnų gerovės sampratą, gyvūnų ir žmogaus saugos užtikrinimo svarbą.

Matematika Fizinis ugdymas Meninis ugdymas

Gamtamokslinis ugdymas Technologijos

Lytiškumo ugdymo temų integravimas

Mokymosi turinys 9 klasei

• Analizuoja įvairius santykius (pvz., bendraamžių, tėvų, mokytojų, kitų suaugusiųjų) ir išskiria jų ypatumus, santykių intymumą ir apibūdina, koks intymumas yra tinkamas skirtingiems santykiams.

• Mokosi vertinti situacijas ir priimti sprendimus vengiant rizikingo elgesio ir žalą darančių pasekmių (pvz., pasiduoti spaudimui ir daryti tai, kam nepritari, pvz., lytiniai santykiai, nusikalstama veika, pavojingas sveikatai elgesys ir kt.).

• Lytiškai plintančios infekcijos ir prevencija.

• Vizitas pas ginekologą. Kaip nustatomas nėštumas, kaip atpažinti nėštumą ir kokios galimos nėštumo nutraukimo pasekmės.

• Analizuoja šeimos planavimo svarbą ir metodus, ką reiškia palankios ir žalingos nėštumo sąlygos (fiziniai, psichologiniai, socialiniai veiksniai).

• Nagrinėja kaip siejasi lytinis potraukis su hormonų kiekio svyravimais organizme, kokie yra lytinį potraukį stiprinantys veiksniai, jo išraiškos valdymo, rūpinimosi savimi svarba ir būdai.

Mokymosi turinys 10 klasei

• Šeimos planavimas, reikšmė.

• Saugūs lytiniai santykiai (pvz., menstruacinio kalendoriaus sekimas, nėštumo planavimas, abipusių santykių įvertinimas, pasekmių numatymas, tolimesnio

gyvenimo planavimas ir kt.).

4. Kalbinių gebėjimų ugdymas

Plėtojamas žodynas:

Atsakomybė – priimti teisingus sprendimus, laikytis pažadų, atsakingai elgtis.

Bendradarbiaujanti grupė – grupė, kuri padeda vienas kitam pasiekti bendrą išsikeltą tikslą ir kryptingai kartu veikia. Bendruomenė – žmonių grupė, kurios nariai yra priklausomi vienas nuo kito.

Emocijos – yra jausminė žodinė arba nežodinė išraiška nusakanti emocinę ir protinę žmonių reakciją į aplinkinį pasaulį.

Gandas – paskala.

Grupė – du ar daugiau asmenų, kuriuos jungia bendri interesai, reikalai, tikslai ir pan. Įgūdis – kartojimu įgytas sugebėjimas atlikti automatiškai kurį nors veiksmą.

Kliūtis – kliuvinys, trukdymas, priežastis dėl kurios negali būti pasiektas tikslas ar atlikta užduotis.

Konfliktas – kova, nesutarimas, konfrontacija – natūrali gyvenimo dalis, atsirandantis dėl šalių nuomonių ar poreikių nesutapimo. Lyčių lygybė - vienodos moterų ir vyrų, mergaičių ir berniukų teisės, atsakomybės ir galimybės.

Melas – neteisybė.

Mokykla – įstaiga, pastatas, kuriame mokomi ir mokosi, bendrauja ir tobulėja vaikai.

Nerimas yra natūrali, neapibrėžtos baimės, netikrumo, nepasitikėjimo būsena, kylanti kurioje nors situacijoje, pvz., testuojant, prieš startą, kovą, rungtynes.

Pagarba sau ir kitiems – būti supratingam savo ir kitų poreikiams, įsitikinimams ir jausmams.

Pasitikėjimas savimi – požiūris apie save, žinojimas tai ką geba gerai atlikti, ir nuolat stiprina įgūdžius, tai kaip geba gerbti save ir kitus, ir kaip

išreiškia atskaingą elgesį.

Patyčios – žeidžiantys, aktyvūs veiksmai ar žodžiai, labai dažnai pasikartojantys, atkakliai siekiantys įskaudinti arba kontroliuoti kitą. Patikimas šaltinis – informacija ar kita sakytinė, rašytinė medžiaga paremta tikrais faktais.

Projektas – planas ir sumanymas.

Provokacija – kurstymas atlikti žalingus veiksmus, skatinimas pakenkti sau ar kitiems.

Refleksija – gebėjimas apmąstyti, įvertinti, analizuoti ir atspindėti savo patirtį ir procesą, kuriame dalyvavo.

Šeima socialiniame ir emociniame ugdyme suprantama, kaip institucija, kuria realiuoju laiku rūpinasi vaiku ir jo gerove.

Tikslas – aiškiai suformuluotas ir pamatuotas noras.

Valia - gebėjimas apsispręsti, sąmoningai tikslingai atlikti vienus veiksmus ir susilaikyti nuo kitų; gebėjimas pasirinkti ir siekti tikslo.

4.1 1-2 klasės

Mokiniai pamokų metu įtraukiami į aktyvių socialinį procesą, kurio metu skatinami mąstyti individuliai, dalytis porose, grupėse ir su visa klase. Kalbinius gebėjimus mokiniai ugdytis padės metodas Galvok-porose-dalykis. Šio metodo taikymo metu mokinimas sudaromos sąlygos saugiai apmąstytu tai ką norėtų pasakyti, išsakyti ir išgirsti savo mintis porininkui, o tada pasidalyti visai klasei.

Ugdant kalbinius gebėjimus šiose pamokose svarbus rašymo/piešimo elementas. Svarbu paskatinti mokinius apmstant mintis turėti mokymosi užrašus, kuriuose užsirašytų ar simboliais nupieštų tai ką norėtų pasakyti.

Ugdant kalbinius gebėjimus taip pat rekomenduojama:

Sukurti saugią dalijimosi aplinką.

Susikurti dalijimosi mintimis ritualus arba pasirinkti tinkamus mokinių išklausymui metodus. Neskubinti mokinių greičiau reikšti mintis.

Išklausyti mokinius, net jeigu mintis kartojasi.

Pagarbiai reaguoti ir nekritikuoti netinkamų atsakymų, o skatinti mąstyti, kalbėtis, diskutuoti. Plėtojant žodyną, skatinti vartoti naujus terminus, juos pakabinti klsėje matomoje mokiniams vietoje. Užduočių, kurios padės plėtoti kalbinius gebėjimus pavyzdžiai:

SAVĘS PAŽINIMAS, KĖLIMAS IR SIEKIMAS ASMENINIŲ TOBULĖJIMO TIKSLŲ

1.1. Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį.

Potemės. Emocijų atpažinimas ir žodyno plėtojimas, Patiriamų emocijų atpažinimas ir įvardijimas

Paprašykite mokinių vieną dieną stebėti žmonių emocijas. Paskatinkite mažose grupelėse aptarti stebėjimo metu užsirašytas pastabas. Xxxxx vaikai pastebėjo gerus jausmus, kurie – nemalonius? Kurioje vietoje buvo užfiksuota daugiausiai teigiamų jausmų? Kur – nemalonių? Kokius kitų žmonių jausmus mes dažniau pastebime? Ką tai sako apie mus pačius? Savo aptarimų rezultatus vaikai turi pristatyti visai klasei.

TARPUSAVIO SANTYKIŲ KŪRIMAS IR MOKYMASIS BENDRADARBIAUTI

2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius Potemė. Santykio kūrimas

Paprašykite vaikų paeiliui padėkoti grupei už komplimentus. Paklauskite, kokiais dar būdais galima būtų padėkoti (žodžiais ir ne tik). Tegul vaikai

pasidalija įspūdžiais, ar padėka jiems pasirodė esanti nuoširdi.

4.2 3-4 klasės

Ugdant kalbinius gebėjimus šiose pamokose svarbus rašymo/piešimo elementas. Svarbu paskatinti mokinius apmstant mintis turėti mokymosi

užrašus, kuriuose užsirašytų ar simboliais nupieštų tai ką norėtų pasakyti. Ugdant kalbinius gebėjimus taip pat rekomenduojama:

Sukurti saugią dalijimosi aplinką.

Susikurti dalijimosi mintimis ritualus arba pasirinkti tinkamus mokinių išklausymui metodus.

Neskubinti mokinių greičiau reikšti mintis. Išklausyti mokinius, net jeigu mintis kartojasi.

SAVĘS PAŽINIMAS, KĖLIMAS IR SIEKIMAS ASMENINIŲ TOBULĖJIMO TIKSLŲ

1. 1 Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį.

Potemės. Emocijų atpažinimas ir žodyno plėtojimas, Patiriamų emocijų atpažinimas ir įvardijimas

Paprašykite vaikų parašyti neilgą rašinėlį (vieno ar dviejų pastraipų), kuriame kiek galima tiksliau aprašytų jausmus, kuriuos jie patyrė pastarosiomis dienomis. Reikės parašyti ir apie tai, kaip šie jausmai buvo išreikšti kitiems žmonėms.

TARPUSAVIO SANTYKIŲ KŪRIMAS IR MOKYMASIS BENDRADARBIAUTI

2.4 Kontroliuoja neigiamus santykius ir taiko konfliktų valdymo strategijas. Potemė. Patyčių atpažinimas ir įveika

4.3 5-6 klasės

Ugdant kalbinius gebėjimus taip pat rekomenduojama:

- Sukurti saugią dalijimosi aplinką.

- Susikurti dalijimosi mintimis ritualus arba pasirinkti tinkamus mokinių išklausymui metodus.

- Neskubinti mokinių greičiau reikšti mintis.

- Išklausyti mokinius, net jeigu mintis kartojasi.

- Pagarbiai reaguoti ir nekritikuoti netinkamų atsakymų, o skatinti mąstyti, kalbėtis, diskutuoti.

- Plėtojant žodyną, skatinti vartoti naujus terminus, juos pakabinti klsėje matomoje mokiniams vietoje.

Užduočių, kurios padės plėtoti kalbinius gebėjimus pavyzdžiai:

Tegul mokiniai, remdamiesi savo vaidmeniu veikloje eismo procesas, apibendrina informaciją ir parašo viešą laišką žiniasklaidai. Šiuos pranešimus norintieji galės garsiai perskaityti visai klasei arba kokio nors mokyklos renginio metu.

Kad mokiniai geriau suvoktų kiekvieną žinutės Koks, kada, kodėl ir kaip elementą, paprašykite jų sukurti eilėraštį ar trumpą istoriją naudą. Pavyzdžiui, trumpoje istorijoje apie nesusipratimą krepšinio aikštelėje, kuris sukėlė stiprias emocijas, būtų galima papasakoti, kaip veikėja žinutės Koks, kada, kodėl ir kaip padeda problemą mokiniams, kad ne visada paskutinis žingsnis būna būtent toks

SAVĘS PAŽINIMAS, KĖLIMAS IR SIEKIMAS ASMENINIŲ TOBULĖJIMO TIKSLŲ

1. 1. Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį.

Potemės. Emocijų atpažinimas ir žodyno plėtojimas, Patiriamų emocijų atpažinimas ir įvardijimas

TARPUSAVIO SANYUKIŲ KŪRIMAS IR MOKYMASIS BENDRADARBIAUTI

2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius

Potemė. Santykio kūrimas

Atsitiktinumo tvarka suskirstykite vaikus poromis. Padėkite jiems sukurti trumpą tekstą apie partnerį pagal šį pavyzdį: TADAS – Tikras;

Xxxxxxxx; Xxxxxx; Xxxxxxxx; Xxxxxxx. Kiekvienai vardo raidei reikia parinkti savybę, kuri prasidėtų iš tos pačios raidės.

4.4 7-8 klasės

Ugdant kalbinius gebėjimus šiose pamokose svarbus rašymo/piešimo elementas. Svarbu paskatinti mokinius apmstant mintis turėti mokymosi

užrašus, kuriuose užsirašytų ar simboliais nupieštų tai ką norėtų pasakyti. Ugdant kalbinius gebėjimus taip pat rekomenduojama:

- Sukurti saugią dalijimosi aplinką.

- Susikurti dalijimosi mintimis ritualus arba pasirinkti tinkamus mokinių išklausymui metodus.

- Neskubinti mokinių greičiau reikšti mintis.

- Išklausyti mokinius, net jeigu mintis kartojasi.

- Pagarbiai reaguoti ir nekritikuoti netinkamų atsakymų, o skatinti mąstyti, kalbėtis, diskutuoti.

- Plėtojant žodyną, skatinti vartoti naujus terminus, juos pakabinti klsėje matomoje mokiniams vietoje. Užduočių, kurios padės plėtoti kalbinius gebėjimus pavyzdžiai:

TARPUSAVIO SANTYKIŲ KŪRIMAS IR MOKYMASIS BENDRADARBIAUTI

2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius Potemė. Santykio kūrimas

Paprašykite mokinių sukurti eilėraštį apie draugystę (pirma priminkite mokiniams įvairius poezijos stilius, pavyzdžiui, haiku) ir apibūdinti kokią nors susižavėjimo vertą draugo savybę. Pakvieskite norinčiuosius paskaityti savo kūrybą visai klase. Galite padaryti atskirą mokinių darbų aplanką, kurį vėliau metų eigoje būtų galima dar kelis sykius perskaityti.

4.5 9-10 klasės

Ugdant kalbinius gebėjimus taip pat rekomenduojama:

- Sukurti saugią dalijimosi aplinką.

- Susikurti dalijimosi mintimis ritualus arba pasirinkti tinkamus mokinių išklausymui metodus.

- Neskubinti mokinių greičiau reikšti mintis.

- Išklausyti mokinius, net jeigu mintis kartojasi.

- Pagarbiai reaguoti ir nekritikuoti netinkamų atsakymų, o skatinti mąstyti, kalbėtis, diskutuoti.

- Plėtojant žodyną, skatinti vartoti naujus terminus, juos pakabinti klsėje matomoje mokiniams vietoje. Užduočių, kurios padės plėtoti kalbinius gebėjimus pavyzdžiai:

SAVĘS PAŽINIMAS, KĖLIMAS IR SIEKIMAS ASMENINIŲ TOBULĖJIMO TIKSLŲ

1. 1. Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį.

Potemės. Emocijų atpažinimas ir žodyno plėtojimas, Patiriamų emocijų atpažinimas ir įvardijimas

Pasiūlykite mokinimas perskaityti knygą apie emocinį ugdymą. Jie gali paskaityti knygą apie smegenų veiklą, kad giliau suvoktų emocijų, minties ir veiksmo ryšį.

5. Siūlymai mokytojų nuožiūra pasirenkamam 30 procentų pamokų

Gyvenimui svarbūs įgūdžiai formuojasi įvairiuose kontekstuose. Vieni mokiniai jau atėję į pimąją klasę demonstruoja aukštesnius kognityvius, socialinius ir emocinius gebėjimus, kiti šių gebėjimų stokoja net palikdami mokyklą. Mokinių kognityvinė, socialinė ir emocinė raida raidos sėkmė priklauso nuo šeimos narių demonstruojamų gebėjimų, pedagogų darbo. Naujausi smegenų veiklos tyrimai mums vis primena, kad žmogaus smegenų plastiškumo savybė vaikams ir suaugusiesiems padeda išmokti vis naujų dakykų, tika tam sukurti sąlygas: skirti laiką kartojimui, sutelkti dėmesį, panaudoti metodų įvairovę. Socialiniai ir emociniai gebėjimai ugdomi lygiai taip pat kaip ir kiti gebėjimai, pavyzdžiui, matematiniai ar kalbiniai. Ugdymo/si sėkmei svarbus nuoseklumas, algoritmiškumas, prasmingumas, įtraukimas į aktyvų mokymosi procesą.

Pradėjus programą kursą rekomenduojama vadovautis požiūriu „mažiau yra daugiau“. Programa skirta vertybių, nuostatų, elgesio įgūdžių, kurie jau formuojasi nuo pat gimimo. Kai kurie susiformavę įgūdžiai gali būti silpni, tad programos turinys padės mokiniams juos sustiprinti. Planuojant pamokas ir parankant turinį rekomenduojama atsižvelgti į klasės mokinių įgūdžius ir jeigu reikia skirti didesnį dėmesį tų įgūdžių formavimui ir skirti pakankamai laiko. Pavyzdžiui, jeigu mokiniai stokoja dėmesingo klausymo įgūdžių, patariama dėmesingo klausymo temai skirti ne vieną, o dvi pamokas.

6. Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai

6.1 1-2 klasės

1 klasė vaikams – pereinamoji klasė iš vieno mokymosi tarpsnio į kitą. Priešmokyklinėje klasėje mokymasis vyko labiau laisvai, mažiau sėdėjimo

suole, daugiau judėjimo, žaidimo. 1 klasėje mokiniai pirmomis dienomis patiria labai stiprias emocijas, kurios daro įtaką elgsenai. Perėjus mokytis

į mokyklą vaikų ir, apskritai, žmogaus, prigimtinis mokymosi būdas stebint, patiriant niekus nedingsta. Todėl atkreiptina būti dėmesingiems savo asmeninėms socialinės ir emocinėms kompetencijoms, t. y. į tai, koks mūsų žodynas, kaip aiškiai komunikuojame žodžiais ir nežodžiais mintis, kaip išreikiame savo jausmus ir įvardijame, kaip rodomone emocijų valdymo gebėjimus, empatiškumą, pagarbą, bendravimą ir bendradrabiavimą, kaip reaguojame į konfliktines situcaijas ir ja sprendžiame bei kaip demonstruojame savo atsakomybę ir gebėjimą priimti sprendimus įvertinus pasekmes.

Dėl ypatingai didelių pokyčių vaikų gyvenime rekomenduojama kalsėje turėti Klasės draugą (žaislą), kuris „padės“ įveikti sudėtingas emociškai situacijas. Šis žaislas taip pat reikalingas mokytojui modeliuojant ar demonstruojant įgūdžių ugdymui svarbias situcaijas.

Padedant vaikams formuotis socialinius ir emocinius, sveikos gyvensenos įgūdžius, labai svarbu, kad vaikai kiek įmanoma anksčiau ar iš karto formuotųsi tinkamą įgūdį, kuris ilgainiui kartojant taps elgesio modeliu. Ugdymo procese pateikiant pavyzdžius, juos aiškinant ar demostruojant neišvengiamai naudojame ir neigiamo elgesio pavyzdžius. Tokiose situacijose, jeigu mokytojas renkasi vaidybinius, dialogo elementus mokytojui reikalinga pagalba, kurią gali suteikti patys vaikai, atlikdami tik teigiamos/ tinkamos xxxxxxxx vaidmenį, kolega arba Xxxxxx draugas. Aktyvus Klasės draugo gyvenimas ir buvimas su vaikais kartu gali tęstis ne vieną pradinę klasę, tačiau rekomenduojama aktyviai naudoti ugdymo procese 1 ir 2 klasėse.

Įgūdžių pritaikymas praktikoje, kasdienėse situacijose – palankios galimybės įgūdžių pritaikymui ir įtvirtinimui, pavyzdžiui valgykite kartu su

mokiniais ir kartu mokykitės saugaus valgymo taisyklių (neskubėti, sukramtyti, nevalgyti labai karšto maisto).

Planuoddami klasės išvykas, aptarkite dienos rėžimo planą ir planuodami išvykos laiką numatykite apibūdinti aktyvios veiklos ir poilsio laiką. Pasikalbėkite apie tai, kaip svarbu numatyti net tik laiką aktyviai ir pasyviai veiklai.

Pamokų pavyzdžiai

Tema	SAVĘS PAŽINIMAS, KĖLIMAS IR SIEKIMAS ASMENINIŲ TOBULĖJIMO TIKSLŲ 1. 1. Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį. Potemės. Emocijų atpažinimas ir žodyno plėtojimas, Patiriamų emocijų atpažinimas ir įvardijimas
Sąvokos	Emocinis raštingumas – gebėjimas atpažinti, suprasti, įvardyti ir valdyti savo emocijas. Plėtojamas žodynas: piktas, baikštus, patenkintas, pakylėtas, susijaudinęs.
Kompetencijos	Pažintinė Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Kūrybiškumo Komunikavimo Kultūrinė
Įgūdžiai	Emocijų atpažinimas ir įvardijimas
Tikslas	Padėti mokiniams formuotis žodyną, kuris jiems leistų įvardyti ir suprasti savo jausmus.
Uždaviniai	Mokytis atpažinti ir išvardyti skirtingus jausmus ir emocijas, kuriuos jaučia dienos metu;

	Prisiminti, kokius žodžius jausmams įvardyti jau žino, ir papildyti šį žodyną.
Trukmė	30 min.
Veiklos pavadinimas	Mano jausmai dienos metu
Priemonės	Pateiktis arba paveikslėliai su išreikštomis emocijomis
Refleksija	Metodas. Kas? Kas iš to? Kas toliau? Kas? Kokie yra jausmų žodžiai? Kas iš to? Kaip šie žodžiai padeda pasakyti, kaip tu jautiesi? Kas toliau? Kokiose dar situacijose galėtumėte pavartoti jausmų žodžius?
Eiga	1 TEMOS ATSKLEIDIMAS (visa klasė) Paprašykite vaikų prisiminti, kaip jie jautėsi pirmą dieną atėję į mokyklą. Kai norintieji papasakos apie tai, pasikalbėkite, kaip vaikai jaučiasi dabar, kai kiekvieną dieną eina į mokyklą. Pakvieskite norinčiuosius pasidalyti savo mintimis. Tada pasakykite, kad šiandien mokysitės įvardyti savo jausmus. 2 TEMOS ANALIZĖ (visa klasė) Pasakykite vaikams, kad visų pirma jūs aptarsite jau žinomus žodžius, kurie apibūdina jausmus. Po to pridėsite naujų žodžių. PAKLAUSKITE. Kokius žodžius vartojate, kai norite įvardyti savo jausmus? Išklausykite atsakymus. Tuomet priminkite jausmus apibūdinančius žodžius, kuriuos vaikai jau žino. Pristatykite jausmų žodžius. Pabrėžkite, kaip svarbu žinoti žodžius, kurie įvardija jausmus. Juk tuomet gali pasakyti kitiems, kaip tu jautiesi. Parodykite paruoštą pateiktį, ar kitą vaizdinę priemonę. Tegul vaikai pagalvoja, ką šie žodžiai jiems reiškia. Jausmų žodžiai Piktas. Baikštus. Patenkintas. Pakylėtas. Susijaudinęs. Paaiškinkite, kad kiekvienas žodis siejasi su jau žinomais žodžiais. Aptarkite, kaip tie patys žodžiai gali reikšti skirtingus dalykus, taip pat – kuo šie žodžiai skiriasi nuo prieš tai išmoktų. Paaiškinkite, ką reiškia kiekvienas naujas žodis ir kada jis gali būti vartojamas. Xxxxx vaikai pasiūlo savo žodžių. Paaiškinkite, kaip vartoti jausmų žodžius. Pabrėžkite, jog normalu dienos metu patirti daug emocijų. Dienos pradžioje žmogus gali jaustis vienaip, pabaigoje – visiškai kitaip. Kiekvieną kartą, kai pasakote jausmo pavadinimą, sustokite ir nutaisykite atitinkamą veido išraišką. PATEIKITE PAVYZDĮ. Pateikite pavyzdį, kuris iliustruotų Jūsų patiriamas dienos metu skirtingas emocijas. (Pavyzdžiui, Šį rytą išsigandau, nes mane pažadino keistas garsas. Kai supratau, kad tai mano kaimynas išnešė šiukšles, įsiutau, nes mane pažadino

	per anksti. Bet kai supratau, kad kaimynas dėl to nekaltas ir kad ryte turėsiu daugiau laiko sau, apsidžiaugiau. Kai atvykau į mokyklą, nerimavau dėl pamokų. Dabar aš nekantrauju pradėti mokytis jausmų žodžius kartu su jumis.). PAKLAUSKITE. Kokiose situacijose galėtumėte pavartoti šiuos jausmų žodžius? 3 PRAKTIKA (mažose grupėse) Paaiškinkite veiklą Rašome apie jausmus. Tegul vaikai mažose grupėse parašo arba nupiešia istorijas apie vieno vaiko jausmus dienos metu, vartodami visus žinomus jausmų pavadinimus. Vaikai mokosi atpažinti jausmus. Kūrybiškai suskirstykite vaikus į mažas (3-4 asmenis) grupeles. Paprašykite aptarti, o po to užrašyti istoriją ar nupiešti apie vaiką ir jo jausmus dienos metu. Pasakojime turi būti pavartoti jausmų žodžiai, kuriuos aptarėte šiandien. Kad lengviau atpažintų kuriamos istorijos herojaus jausmus dienos pradžioje, viduryje ir pabaigoje, palikite matomą naudotą vaizdinę priemonę. Paaiškinkite, kad rašant reikia laikytis šios struktūros: Pradžioje dienos: pasakykite ir parodykite, kas nutinka veikėjui ir kaip jis jaučiasi. Viduryje dienos: pasakykite ir parodykite, kas vėliau nutinka veikėjui ir kaip jis jaučiasi. Pabaigoje dienos: pasakykite ir parodykite, kas galų gale nutinka veikėjui ir kaip jis jaučiasi. Istorijas iškabinkite klasėje.
Įgūdžių pritaikymas	Paparšykite vaikus stebėti savo elgesį ir klausytis savo žodžių, kuriuos jie sako kitiems vaikams žaidimų aikštelėje ar valgykloje apibūdindami savo jausmus. Paprašykite juos pastebėjus užsirašyti mokymosi užrašuose. Pasirinktinai. Gali nupiešti situaciją/as arba aprašyti, kuriose buvo pasakyti jausmus apibūdinantys žodžiai.
Temų plėtojimas bendruomenėje	Emocijų paroda. Priemonės: fotoaparatas. Užduotis: leiskite vaikams pasivaikščioti mokyklos koridoriais ir paprašyti sutiktų vaikų ir mokyklos darbuotojų pademonstruoti įvairiausias emocijas ir nufotografuoti šias išraiškas. Prie nuotraukų vaikai turi užrašyti jausmų pavadinimus. Šias nuotraukas galėsite iškabinti mokyklos koridoriuje.
Įgūdžių panaudojimas šeimoje	Pasiūlykite vaikams kartu su savo šeima peržiūrėti kokią nors televizijos laidą arba filmą, aptarti, kokias emocijas demonstruoja aktoriai ir o po to pasikalbėti apie tai, kaip skirtingus jausmus demonstruoja šeimos nariai.
Vertinimas	1. Atkreipkite dėmesį, kad vaikai aprašytų/nupieštų nuoseklią įvykių seką ir kad kiekvienas iš įvykių būtų susijęs su aptartais jausmais ar emocijomis. Stebėkite, kaip vaikai teisingai demonstruoja emocijas, ar jų veido išraiška atitinka jaučiamą emociją. 2. Pasikalbėkite, kaip sekėsi stebėti savo emocijas ir jas įvardyti. Paskaitykite vaikų mokymosi užrašus. 3. Pasiteiraukite, ar pavyko išgirsti kitų žmonių įvardijamas emocijas.

Tema	TARPUSAVIO SANYUKIŲ KŪRIMAS IR MOKYMASIS BENDRADARBIAUTI 2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius Potemė. Santykio kūrimas
Sąvokos	Vaikai, mokydamiesi sakyti ir priimti komplimentus, pajunta geranoriško bendravimo poveikį ir suteikia galimybę jaustis laimingais. Komplimentai gali padėti kurti reikšmingus ir sveikus santykius. vaikai mokosi sakyti komplimentus ir priimti juos iš meškiuko Tuko bei klasės draugų.
Kompetencijos	Pažintinė Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Kūrybiškumo Komunikavimo Kultūrinė
Įgūdžiai	Bendradarbiavimo įgūdžiai Stiprybių pastebėjimas Bendradarbiavimas.
Uždaviniai	Mokytis sakyti ir priimti komplimentus.
Trukmė	30 min.
Veiklos pavadinimas	Tai, kas man patinka kituose
Priemonės	Batų dėžė, vokai, lipdukai, pieštukai.
Refleksija	Kas? Kokio šiandien sulaukėte komplimento? Kas iš to? Kaip jūs jaučiatės gavę komplimentą? Kas toliau? Kodėl yra svarbu ir ateityje sakyti kitiems komplimentus?
Eiga	1 TEMOS ATSKLEIDIMAS (visa klasė) Praneškite klasei, jog jie mokysis sakyti ir priimti komplimentus. Sakydami komplimentą mes pagiriame tai, kas mums patinka kitame žmoguje. Pavyzdžiui, „Man patinka tavo šypsena“ arba „Tu tikrai labai gerai padirbėjai piešdamas šį šunį“. Kai priimame komplimentą, parodome dėkingumą sakydami: „Ačiū“. Atkreipkite vaikų dėmesį, jog tiek komplimentų sakymas, tiek jų priėmimas mums kelia gerus jausmus. PAKLAUSKITE. Kokį komplimentą galėtumėte pasakyti [pvz., mėgstamam žaislui arba herojui]? Paruoškite vaidinę priemonę, kuri padėtų vaikams … Atkreipkite vaikų dėmesį, jog šioje pateiktyje jie atras, kokius komplimentus galima būtų pasakyti pasirinktam [pvz., mėgstamam žaislui arba herojui] . Paklauskite norinčiųjų, kokių dar komplimentų būtų galima sugalvoti Klasės draugui. Nepamirškite ir patys pateikti pavyzdžių. Susėskite kartu su vaikais aplink jo kėdę ir susikibkite rankomis. Kartokit šią skanduotę:

Klasės draugas tu esi Sakome mes tau visi Pasakysim atvirai - Mylim mes tave labai.

Paprašykite vaikų kartu su jumis perskaityti kelis komplimentus, po to vėl visi kartu pasakykite skanduotę. Tęskite žaidimą, kol perskaitysite visus komplimentus.

PAKLAUSKITE. Kaip jaučiatės sakydami komplimentus?

Paprašykite vaikų pagalvoti, kaip Klasės draugas galėjo pasijusti išgirdęs visus šiuos komplimentus. Atkreipkite jų dėmesį, jog priėmus komplimentą, už tai kad kažką padarei arba už tai koks esi, apima geras jausmas. Parodykite, kaip Klasės draugas dėkoja visiems vaikams ir kaip gerai jaučiasi. Po to paaiškinkite vaikams, jog gerai pasijaučia ir tas žmogus, kuris sako komplimentą. Paprašykite vaikų prisiminti, kaip jie jautėsi, kai patys kam nors sakė komplimentą.

2 TEMOS ANALIZĖ (visa klasė)

Praneškite vaikams, jog jūs kartu su Klasės draugu norėtumėte kiekvienam pasakyti po komplimentą. Tegul jie atkreipia dėmesį į tai, kaip jaučiasi priimdami komplimentą.

PAKLAUSKITE. Kaip jūs galite man ir Klasės draugui parodyti dėkingumą už komplimentą?

Paklauskite vaikų, kuo skiriasi komplimentai, kuriuos jūs ir Klasės draugas pasakėte jiems. Taip pat pasiūlykite pagalvoti, kaip jie galėtų padėkoti jums ir Klasės draugui už komplimentus.

Kaip sakyti komplimentus ir kaip juos priimti.

Parodykite paruoštą vizualinę priemonę/pateiktį apie komplimentus. Aptarkite, kokiais skirtingais būdais gali būti pasakytas komplimentas. Pabrėžkite, kad kiekvienas komplimentas turi būti tikras ir nuoširdus. Po to paaiškinkite vaikams, jog labai svarbu pripažinti komplimentą ir už jį padėkoti. Garsiai perskaitykite būdus, kaip priimti komplimentą.

Paaiškinkite, kaip reikia sakyti ir priimti komplimentus.

Pasirinkite vieną iš komplimento sakymo būdų ir padėkokite vienam iš vaikų už neseniai suteiktą pagalbą klasėje. Paprašykite norinčiojo padėti jums pademonstruoti, kaip reikia priimti komplimentus. Remkitės šiais pavyzdžiais:

SAKYKITE. Klasės draugas ir aš norėtumėme tau padėkoti [vaiko vardas] už pagalbą tvarkant skelbimų lentą. [Jis arba Ji] tikrai gerai padirbėjo ir mes norime, jog [jis arba ji] tai žinotų.

SAKYKITE. [Xxxxx vardas], ačiū už pagalbą Klasės draugui ir man už naujas idėjas skelbimų lentai. Tu viską puikiai apgalvojai ir tavo idėjos buvo labai praktiškos bei smagios.

XXXXXXXX. Aš manau, kad [vaiko vardas] tikrai vertina tai, jog mes su Klasės draugu [jam arba jai] padėkojome už [jo arba jos] kūrybingumą ir pagalbą. Taip manau, nes [jis arba ji] mums nusišypsojo, kai sakė „Labai smagu, kad jūs taip sakote. Man linksma, kad jums patiko mano idėjos“.

Paprašykite pagalvoti, kaip jie jautėsi sulaukę komplimento. Pakvieskite norinčiuosius pasidalyti savo mintimis.

PAKLAUSKITE. Kaip tu jauteisi išgirdęs(-usi) mūsų komplimentą?

3 PRAKTIKA (mažose grupėse)

	Paaiškinkite, kaip reikia sakyti ir priimti komplimentus. Tegul vaikai parašo arba nupiešia, kas jiems patinka kituose. Jeigu jiems reikės pagalbos sugalvojant skirtingus būdus kaip pasakyti komplimentus bendraklasiams, paskatinkite juos naudotis paruošta informacija vizualinėje priemonėje/pateiktyje. Vaikai mokosi sakyti ir priimti komplimentus. Kūrybiškai sugrupuokite vaikus po keturis. Paprašykite kiekvienos grupės susėsti į atskirą ratelį. Išdalykite popieriaus lapus ir paprašykite užrašyti savo vardą lapo viduryje ir pieštuku apvesti jį apskritimu. Tegul vaikai pasiunčia savo popieriaus lapą dešinėje sėdinčiam grupės nariui. Šis parašys arba nupieš komplimentą žmogui, kurio vardas yra užrašytas lape. Priminkite, jog visi komplimentai turi būti skirti tam, kas jums patinka kitame žmoguje arba tam ką gero tas žmogus yra padaręs. Po to visi persiunčia lapą dešinėje esančiam žmogui. Kai lapas pasieks savo šeimininką, lape jau bus parašytas arba nupieštas kiekvieno grupės nario komplimentas. Tuomet paprašykite kiekvieno vaiko iškelti savo lapą ir leisti grupės nariams perskaityti arba pakomentuoti savąjį komplimentą. Priminkite lapo šeimininkui, kad šis po kiekvieno komplimento padėkotų.
Įgūdžių pritaikymas	Paskatinkite juos pamąstyti, kodėl yra svarbu, jog komplimentai būtų nuoširdūs ir tikri. Pasiūlykite prisiminti draugą, kuriam norėtų pasakyti komplimentą ir paprašykite šį komplimentą užrašyti ar numpiešti mokymosi užrašuose.
Temų plėtojimas bendruomenėje	Papildoma užduotis / dailės pamoka. Išdalykite vaikams nedidels 2-3 korteles. Pasiūlykite pagalvoti apie mokyklos bendruomenės narius, kuriuos jau pažįsta ir kuriems jie norėtų pasakyti komplimentą. Paprašykite užrašyti/nupiešti ir apipavidalintis korteles, kurias dienos eigoje įteiks tiems asmenims, kuriems buvo jos skirtos. Teikiant komplimentų kortelę pasiūlykite įteikiant pasakyti komplimentą ir žodžiu.
Įgūdžių panaudojimas šeimoje	Pasiūlykite vaikams apgalvoti, kokius komplimentus galėtų pasakyti savo šeimos nariams, arba rūpestingam suaugusiąjam. Pasiūlykite vaikams paprašyti šeimos narių prie vakarienės stalo arba kitame šeimos susibūrime paeiliui pasakyti po komplimentą kiekvienam šeimos nariui. Po to jie galėtų paklausti šeimos narių, kaip šie jautėsi sulaukę komplimentų.
Vertinimas	Įdėmiai stebėkite vaikus, kai jie mokosi sakyti komplimentus savo bendraklasiams. Atkreipkite dėmesį, kaip vaikai sugeba parinkti komplimentą konkrečiam žmogui, patys priimti pagyrimus ir už juos padėkoti. Pažiūrėkite mokinių užrašus, kaip jiems sekėsi užrašyti/ar nupiešti komplimentą draugui.

Xxxxxxxxx ugdymas

Mokymosi turinys 1 klasei

Aiškinasi kas yra lyčių lygybė, kuo ji svarbi.

Diskutuoti apie skirtingus santykių tipus. Kuo skiriasi santykiai (pvz., kiemo, klasės, giminaičiai, šeimos). Analizuoja kuo panašūs ir kuo skiriasi berniukų ir mergaičių kūnai.

Analizuoja, kas yra šeima, mokykla ir bendruomenė.

Mokymosi turinys 2 klasei

Diskutuoja apie lyčių lygybę, lyčių vaidmenis, žmonių santykius, meilę ir atsakomybę.

Rekomendacijos mokant vaikus pirmosios pagalbos teikimo

Pirmas žingsnis - prieš bandant padėti, vaikas turi įsitikinti, kad situacija yra saugi.

Jei yra nors mažiausias pavojus, pavyzdžiui, suskilęs stiklas ar eismo kamščiai, patariame vaikams nueiti į saugią vietą ir pasikviesti pagalbą iš netoliese esančio suaugusiojo arba paskambinus telefonu 112.

Kraujavimą stabdyti:

Švariu tvarsčiu, drabužiu ar rankšluosčiu tvirtai prispaudžiant žaizdą.

Jeigu kraujavimas didelis ir yra sužeista ranka arba koja, sumažinti kraujavimą galima pakeliant ranką (žaizdą) virš širdies, koją pakelti atsigulus

ant nugaros.

Jeigu nukentėjusysis yra šoke, reikia patogiai jį paguldyti, kad kojos būtų pakeltos, o galva nuleista.

Esant patempimams:

Apžiūrėti ar yra minkštųjų audinių pažeidimo požymių, tokių kaip mėlynės, patinimas ir skausmas.

Pagalba teikiama pagal taisyklę: leisti asmeniui ilsėtis, ant sužeistos vietos uždėkite šaltą kompresą (pavyzdžiui, ledo gabaliukus, šaldytų žirnių pakelį suvyniotą į rankšluostį), tada suspausti sužalojimą tvarsčiu ar kitu patogiu paminkštinimu ir pakelti, kad mažėtų patinimas.

Įtarus kaulo lūžį:

Apžiūrėti ar yra lūžio požymių: jie yra daug skausmingesni nei įtempimai, todėl gali būti deformuota pažeista sritis. Įmobilizuoti pažeistą vietą taip, kad nejudėtų lūžgaliai. Nebandyti perkelti, nebent jiems gresia pavojus.

Skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Supažindinti vaikus su galimomis alerginėmis reakcijomis:

Rekomenduoti tėvams savo vaikams leisti pasikalbėti su savo draugais apie savo alergijas, simptomus ir tai, kas juos sukelia. Jeigu Jūsų klasėje vaikas naudoja vaistus, reikia pasitarti su vaiko tėvais, kaip jį naudoti.

Sunkios alerginės reakcijos požymiai: dusulys; odos paraudimas, dilgėlinis bėrimas, niežėjimas; veido, vokų, lūpų, liežuvio paburkimas; panikos

jausmas ir šoko požymiai.

Skubiai pašalinti alergijos sukėlėją arba asmenį iš tos vietos; padėti patogiai atsisėsti, šiek tiek pasilenkti į priekį, kad būtų lengviau kvėpuoti. Ko gerčiau skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Įtarus galvos traumą:

Priversti žmogų atsisėsti, kad jei jis svaigtų ar netektų sąmonės, nenukristų. Uždėti šaltą kompresą, kuris mažins patinimą.

Nuolat stebėti asmenį, kad įsitikintumėte, jog jis budrus ir reaguoja. Jei asmuo reaguoja, tai trauma tikriausiai yra nepavojinga, nors vis tiek kažkas turėtų likti su asmeniu, kol jis pasveiks. Jei asmuo nereaguoja, skambinti 112.

Ištikus astmos priepuoliui:

Pažiūrėti ar yra požymių kaip švokštimas, kosulys, sunkus kvėpavimas bei panika. Asmens neguldyti, leisti susirasti jam patogią padėtį.

Padėti surasti vaistų, lengvinančių kvėpavimą, paraginti juos įsipurkšti. Efektas turėtų pasireikšti po poros minučių. Jei poveikio nėra medikamentą įpurkšti pakartotinai kiekvieną minutę iki 10 kartų. Jei nėra pagerėjimo ir būklė blogėja, reikia skambinti 112.

Mokykitės iškviesti greitąją medicinos pagalbą:

Surinkti telefono numerį 112.

Aiškiai pasakyti operatoriui, kad reikalinga greitoji pagalba.

Apibūdinti vietą, kur turi vykti greitoji medicinos pagalba (nurodyti rajoną, gatvę, kelią, adresą). Nurodyti kitus orientyrus, pvz., pastatus ar kitokius į akis krentančius vietovės objektus.

Išsamiai apibūdinti, kas atsitiko ir pateikti kuo daugiau informacijos apie traumą. Informuoti, ar nukentėjusieji sąmoningi, ar kvėpuoja, nes jei nekvėpuoja, skambutis bus laikomas prioritetu.

Atkreipti dėmesį į atvykstančias pagalbos tarnybas ir pasirūpinti, kad būtų asmuo ar asmenys, kurie žinos kur nukreipti atvykusius greitosios pagalbos specialistus.

6.2 3-4 klasės

Įgūdžių pritaikymas praktikoje, kasdienėse situacijose – palankios galimybės įgūdžių pritaikymui ir įtvirtinimui, pavyzdžiui valgykite kartu su mokiniais ir kartu mokykitės saugaus valgymo taisyklių (neskubėti, sukramtyti, nevalgyti labai karšto maisto).

Planuoddami klasės išvykas, aptarkite dienos rėžimo planą ir planuodami išvykos laiką numatykite apibūdinti aktyvios veiklso ir poilsio laiką. Pasikalbėkite apie tai, kaip svarbu numatyti net tik laiką aktyviai ir pasyviai veiklai.

Pamokų pavyzdžiai

1 pavyzdys

Tema	4.2 Kontroliuoja neigiamus santykius ir taiko konfliktų valdymo strategijas.

Sąvokos	Patyčios gali smarkiai pakenkti socialiniam ir intelektualiniam vaiko vystymuisi, todėl išmokyti joms atsispirti yra labai svarbi socialinio ugdymo dalis. Patyčių atpažinimui vaikams pateikiamas akronimas ŽALA (žalingi, aktyvūs veiksmai ir žodžiai, labai dažnai pasikartojantys, atkakliai siekiantys įskaudinti ar kontroliuoti kitą)
Kompetencijos	Pažintinė Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Kūrybiškumo Komunikavimo Kultūrinė
Įgūdžiai	Bendravimas, konfliktų sprendimas, pagalbos siekimas
Tikslas	Mokytis veiksmingai spręsti patyčių ir gąsdinimo problemą.
Uždaviniai	Mokytis atpažinti patyčias ir įvardyti jausmus, susijusius su patyčiomis; Pademonstruoti kovos su patyčiomis būdus.
Trukmė	45 min.
Veiklos pavadinimas	Kova su patyčiomis
Priemonės	Pateiktys
Refleksija	Kas? Kokie yra būdai reaguoti į patyčias, kai jūs jaučiate grėsmę? Kas iš to? Kaip patyčios verčia jus jaustis? Kodėl, jūsų nuomone, šie jausmai trukdo nuspręsti, kaip reikia reaguoti į patyčias? Kas toliau? Kaip, jūsų nuomone, žinios apie tinkamą atsaką į patyčias, padės jums ateityje? Kaip jūs galėtumėte pamokyti draugą, patiriantį patyčias, reaguoti į jas?
Eiga	TEMOS ATSKLEIDIMAS (visa klasė) Pasakykite klasei, kad nagrinėsite patyčias ir aptarsite galimus būdus jas sustabdyti. Paprašykite vaikų prisiminti tai, ką jie jau žino apie patyčias. Paruoškite vaizdinę medžiagą/pateiktį apie patyčių požymius, kad primintumėte patyčių apibūdinimą. Paskatinkite vaikus padiskutuoti apie metodo ŽALA reikšmę. Žalingi Aktyvūs veiksmai ir žodžiai Labai dažnai pasikartojantys Atkakliai siekiantys įskaudinti ar kontroliuoti kitą PAKLAUSKITE. Kada paskutinį kartą jūs susidūrėte su patyčiomis? Kaip jūs supratote, kad tai patyčios? Pabrėžkite, kad nelengva nuspręsti, kaip elgtis susidūrus su patyčiomis. Kartais jūsų žodžiai ir veiksmai gali dar labiau pabloginti situaciją. TEMOS ANALIZĖ (visa klasė) Priminkite vaikams, kad patyčių situacijos gali būti pavojingos ir kartais atsakas į jas gali dar labiau viską pabloginti. Tačiau yra būdų, kurie

gali pagelbėti. Pristatykite būdus reaguoti į patyčias. Paruoškite vaizdinę medžiagą / pateiktį Kaip reaguoti į patyčias, taip pat skirkite kelias minutes prisiminti žinutę Prašau neskaudinti. Paaiškinkite, kad situacijos, susijusios su patyčiomis, būna labai skirtingos, ir vaikai turi gerai pagalvoti, kaip derėtų reaguoti. Jei kuris nors būdas neveikia, reikia išmėginti kitą. Garsiai perskaitykite pateiktą informaciją.

• Nusiraminkite ir giliai kvėpuokite.

• Nekreipkite dėmesio į patyčias. Pasitraukite iš ten.

• Ieškokite suaugusiųjų pagalbos.

• Stenkitės būti su draugais.

• Perduokite žinutę Prašau neskaudinti.

Pademonstruokite, kaip reaguoti į patyčias. Perskaitykite klasei kelias situacijos, kuriose pateikti atsakymai gali padėti sumažinti patyčių žalą. Paprašykite vaikų po kiekvienos situacijos trumpai išsakyti savo mintis.

1 situacija. Kiekvieną kartą, kai aš per pietus noriu atsisėti šalia savo draugės, sėdintys prie šio stalo vaikai man trukdo. Jie juokiasi ir pastumia savo lėkštes, kad užimtų kuo daugiau vietos. Aš manau, kad kitą kartą tokiu atveju aš tiesiog giliai įkvėpsiu. Tada ramiai nueisiu prie to stalo, kur mane priims draugiškai.

2 situacija. Kartais, man einant namo, vienas berniukas seka iš paskos ir stengiasi atkreipti mano dėmesį. Aš jam liepiau liautis, bet jis nepalieka manęs ramybėje. Aš ruošiuosi paprašyti dviejų gerų savo draugų palydėti mane į namus. Jei tas berniukas nesiliaus mane sekiojęs, aš papasakosiu apie tai kokiam nors patikimam suaugusiajam.

3 situacija. Kartais man su draugėmis kalbantis žaidimų aikštelėje, viena vyresnė mergaitė ima šaukti ant manęs ir bando sukelti peštynes.

Nemanau, kad ji klausys manęs, jeigu aš bandysiu su ja ramiai pasikalbėti. Aš manau nueiti pas mokytoją ir papasakoti apie tai.

4 situacija. Mano suolo draugas per matematikos pamoką nuolat erzina mane, kad nėra matęs už mane blogesnio mokinio. Aš šį mokinį gerai pažįstu ir galėsiu saugiai perduoti jam Prašymą neskaudinti.

3 PRAKTIKA (individuliai / mažose grupėse)

Paaiškinkite, kaip reaguoti į patyčias. Paaiškinkite, kad dabar reikės pritaikyti išmoktas žinias ir nuspręsti, kaip reikėtų reaguoti į aprašytas patyčias. Atsakymus reikės užrašyti atskirame lape.

Vaikai mokosi tinkamai reaguoti į patyčias. Kūrybiškai suskirstykite vaikus į mažas grupes. Paprašykite norinčiojo iš kiekvienos grupės garsiai perskaityti pateiktas situacijas. Vaikai turės aptarti, kaip reikėtų reaguoti kiekvienoje situacijoje. Atsakymus reikės užrašyti individualiai. Kai užduotis bus atlikta, paklauskite vaikų, ar jie pajuto skirtumą tarp savo minčių apie patyčias šio modulio pradžioje ir dabar.

Įgūdžių

pritaikymas

Skirkite keletą minučių diskusijai porose apie tai, kokią kampaniją prieš patyčias jie norėtų suorganizuoti savo mokykloje. Priminkite vaikams, kad žinutė Prašau neerzinti yra tinkamas būdas reaguoti į patyčias. Tačiau jie turėtų nepamiršti ir kitų būdų reaguoti į patyčias, kurių jie mokėsi kitose

pamokose.

Temų plėtojimas bendruomenėje	Tegul vaikai sukuria kovos su patyčiomis sporte planą. Planas, kuriame turi būti panaudotos žinios apie metodą ŽALA, bus skirtas vaikų elgesiui sporte. Paskatinkite vaikus pristatyti savo planą vienai iš mokyklos sporto komandų.
Įgūdžių panaudojimas šeimoje	Paprašykite vaikų sukurti magnetuką ant šaldytuvo, kuriame būtų aprašytas metodas ŽALA. Tegul vaikai panaudoja šį magnetuką namuose pokalbiui apie patyčias su šeimos nariais. Vaikai taip pat turėtų papasakoti namiškiams, ką sužinojo apie saugius būdus reaguoti į patyčias.
Vertinimas	Xxxxxxxxxxx vaikų užrašus ir įvertinkite, kaip vaikai supranta visus atsako į patyčias būdus.

2 pavyzdys

Tema	1. 1. Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį.
Sąvokos	Vaikai pradeda suprasti, kad visi žmonės kartais jaučia neigiamas emocijas. Xxxxx svarbu kuo anksčiau mokyti vaikus atpažinti kitų žmonių emocijas. Tai stiprina vaikų savivoką ir padeda jiems kurti sveikus santykius. Emocijos, jausmai
Kompetencijos	Pažintinė Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Kūrybiškumo Komunikavimo Kultūrinė
Įgūdžiai	emocijų atpažinimas
Tikslas	Mokytis apibūdinti įvairias emocijas kasdienėse situacijose, sužinoti, kad netgi neigiamos emocijos gali suteikti naudingos patirties.
Uždaviniai	apibrėžti žodžius emocijos ir jausmai; atpažinti kai kurias emocijas ir situacijas, kurios gali jas sukelti; pademonstruoti veido išraiškas ir kūno pozas, leidžiančias nuspėti emocijas.
Trukmė	45 min.
Veiklos pavadinimas	Normalu patirti nesėkmę
Priemonės	Vaizdinė medžiagą/pateiktį, kurioje vaizduojami vaikai reiškiantys skirtingas emocijas. Didelis popieriaus lapas
Refleksija	Kas? Kas yra emocijos? Kokius galite išvardyti įprastus jausmus, kuriuos žmogus jaučia per dieną? Kas iš to? Kodėl svarbu sugebėti atpažinti emocijas? Kokia nauda žinoti, kaip emocijos atsispindi veido išraiškoje ir kūno kalboje? Kas toliau? Kaip platus emocijų žodynas ir jų supratimas padės jums suprasti savo pačių emocijas? Suprasti kitų žmonių emocijas? Kaip ši informacija gali padėti jums aiškiai išreikšti savo emocijas ir jas kontroliuoti?

Eiga

1 TEMOS ATSKLEIDIMAS (visa klasė)

Paaiškinkite, kad šiandien mokysitės atpažinti emocijas, kurias žmonės gali jausti įvairiose situacijose.

PAKLAUSKITE. Kaip apibūdintumėte žodį „emocija“?

Po diskusijos apibendrinkite, kad tiek emocijos, tiek ir jausmai yra žodžiai, nusakantys emocinę ir protinę žmonių reakciją į aplinkinį pasaulį. Pasakykite, kad abu šiuos žodžius vartosite sinonimiškai.

Paruoškite vaizdinę medžiagą/pateiktį, kurioje vaizduojami vaikai reiškiantys skirtingas emocijas.

PAKLAUSKITE. Ką šie žmonės jaučia? Xxxxxx užuominos padėjo jums atpažinti emocijas?

Prieš pradėdami diskusiją paprašykite vaikų užrašyti emocijas, kurios, jų nuomone, parodytos vaizdinėje medžiagoje/pateiktyje. Priminkite jiems, kad gali būti ir keli variantai, ką šie žmonės jaučia, todėl reikia remtis savo paties suvokimu ir patirtimi. Pakvieskite norinčiuosius išvardyti pastebėtas emocijas.

Atkreipkite dėmesį, kad normalu jausti įvairiausius jausmus, o jų išraiška gali būti labai įvairi. Paskatinkite vaikų savo veido išraiška parodyti, jei jiems yra smalsu ir jie norėtų išmokti atpažinti emocijas.

2 TEMOS ANALIZĖ (visa klasė)

Paaiškinkite klasei, kad pateiktis parodo pavyzdžius, kaip žmonės gali išreikšti emocijas veidu ir visu kūnu. Pasakykite vaikams, kad tai yra puikus būdas atpažinti kito žmogaus jausmus.

Veikla Kaip atpažinti emocijas

PAKLAUSKITE. Kaip manote, kodėl svarbu sugebėti atpažinti įvairius savo ir kitų žmonių jausmus?

Po diskusijos paaiškinkite, kad gebėjimas atpažinti savo ir kitų žmonių emocijas yra pirmas žingsnis norint jas suprasti ir tinkamai išreikšti. O tai labai svarbu norint kurti stiprius ir sveikus santykius. Jausti įvairias emocijas yra normalu. Per dieną gali pasikeisti daug jausmų, priklausomai nuo to, kas tuo metu vyksta.

Paaiškinkite, kad yra daugybė žodžių, apibūdinančių įvairiausius jausmus. Aptarkite visas pateiktyje esančias emocijų rūšis ir paklauskite vaikų, ar jie negalėtų pasiūlyti daugiau pavyzdžių.

Pakvieskite klasę sustoti kartu su jumis. Paaiškinkite, kad iš kiekvienos emocijų rūšies jūs pasakysite po du jausmų pavadinimus, o vaikai turės veido išraiška ir kūno kalba parodyti šią emociją. Pasakykite, kad ši veikla padės geriau atpažinti ir suprasti, kaip jaučiasi kiti.

Veikla. Pademonstruokite, kaip atpažinti emocijas

Garsiai mąstykite (galite pasinaudoti pateiktu pavyzdžiu), kad pademonstruotumėte, kaip atpažinti įvairius jausmus. Emocijas demonstruokite, pasitelkdami veido išraišką ir kūno pozą.

SAKYKITE. Įsivaizduokime, kad aš mokausi ketvirtojoje klasėje ir šiandien – įprasta mano gyvenimo diena. Mano brolis per anksti pažadino mane ir aš nebegaliu užmigti. Aš jaučiuosi suirzęs. Nusprendžiu atlikti matematikos namų darbus, bet pamatau, kad palikau savo knygą mokykloje. Dabar jaučiu nerimą, nes negaliu padaryti savo namų darbų. Mano mama pagamino mano mėgstamiausius pusryčius, ir aš dėl to aš laimingas! Pakeliui į mokyklą mergaitė, kuri nuolat kabinėjasi prie manęs, vėl pradeda tai daryti ir aš

pasijuntu sutrikęs. Tačiau mano geri bičiuliai praneša, kad artėja mūsų klubo ekskursija, ir aš dėl to esu pakylėtas. Mokykloje gaunu

	dešimtuką už rašinėlį, kurį labai stengiausi parašyti, todėl jaučiuosi labai maloniai! Per pietus sužinau, kad per kitą pamoką rašysime kontrolinį, ir pradedu jaudintis, kad nesu tinkamai pasiruošęs. Tačiau kontrolinį parašau puikiai ir pasijuntu patenkintas. Per rungtynes po pamokų aš praleidžiu įvartį ir mūsų komanda pralaimi. Aš taip savimi nusivylęs... Bet kai grįžtu namo, mano mama paguodžia mane ir aš nusiraminu. Mano draugas paskambina ir pakviečia mane važiuoti į šeimos išvyką už dviejų savaičių – aš pakilios nuotaikos! Vakare nueinu į gultis ir permąstau daugybę per dieną patirtų jausmų ir jaučiuosi patenkintas, kad esu savo lovoje ir pagaliau gerai išsimiegosiu! PAKLAUSKITE. Kokias emocijas aš jaučiau ir įvardijau? Kaip aš išreiškiau šias emocijas savo veido išraiška ir kūno kalba? 3 PRAKTIKA (porose) Paaiškinkite veiklą Akimirkos jausmai Pasakykite klasei, kad jie turės galimybę dirbdami poromis pasimokyti atpažinti skirtingus jausmus. Pasakykite, kad reikės, remiantis vien tik veido išraiška ir kūno kalba, parodyti platų emocijų spektrą, ir ši veikla tikrai bus įdomi bei smagi. Vaikai mokosi atpažinti jausmus Kūrybiškai suskirstykite vaikus poromis ir paprašykite pasiimti po vieną kopiją lapo, kurioje pateikti emocijų pavyzdžiai, porai. Pasakykite, kad dabar jie žais smagų žaidimą „Akimirkos jausmai“, kur reikės teisingai įvardyti kiek įmanoma daugiau jausmų per minutę. Pabrėžkite, kad reikia žaisti draugiškai ir stengtis, kad bendras rezultatas būtų kuo geresnis. Žaidimo pradžioje vienas iš poros narių peržiūri emocijų pavadinimus greitai išsirenka vieną emociją ir ją suvaidina. Tas poros narys, kuris turi atspėti, gauna tašką už kiekvieną teisingai atpažintą jausmą. Vaikai turi stengtis per minutę atspėti kiek galima daugiau skirtingų emocijų, kad ištobulintų savo įgūdį jas atpažinti. Kai kiekviena pora keletą kartų apsikeis vaidmenimis, paprašykite visos klasės dėmesio ir paklauskite, ar buvo smagu bei naudinga suvaidinti tiek daug skirtingų jausmų.
Įgūdžių pritaikymas	(Individualiai) Xxxxx vaikai atlieka užduotį „Emocijų termometras“. Paprašykite stebėti vieną dieną savo emocijas ir jas sužymėti ant termometro.Termometro apačia turėtų atitikti vidutinį pasitenkinimo lygį, vidurys – laimę, o viršus – kraštutinį pyktį ar liūdesį. Paskatinkite vaikus papildyti termometro skalę.
Temų plėtojimas bendruomenėje	Xxxxx vaikai apmąsto, kaip pokalbis su vyresniu žmogumi gali padėti jiems geriau pasijausti. Paklauskite vaikų, ką jie galėtų pasiūlyti jaunesniems mokiniams. Paprašykite jų parašyti laišką apie emocijas tokiam vaikui ar jaunesniam broliui ar sesei. Laiške reikėtų paaiškinti, kad emocijos yra normali gyvenimo dalis ir sudėtingose situacijose reikia ieškoti galimybės mokytis ir augti.
Įgūdžių panaudojimas šeimoje	Paskatinkite vaikus pasikalbėti apie emocijas su šeimos nariais ir parodyti jiems savo emocijų termometrą, paruoštą per pritaikymo užduotį. Termometras padės aptarti, kas sukelia įvairias emocijas.
Vertinimas	Atkreipkite dėmesį į tai, kaip vaikai geba suvaidinti pasirinktą emociją ir ją atpažinti. Peržiūrėkite užduotį „Emocijų termometras“ ir įvertinkite, kaip vaikams sekasi pritaikyti žinias apie jausmus už klasės ribų.

Xxxxxxxxx ugdymas

Mokymosi turinys 3 klasei

Xxxxxxxxx, kas yra brendimas ir koks jo poveikis asmeniui.

Mokymosi turinys 4 klasei

Analizuoja šeimų kultūrinį, socialinį unikalumą ir kaip šis unikalumas praturtina bendruomenę.

Analizuoja paros režimo, švaros palaikymo ir higienos įpročių svarbą brandos pokyčių metu. Mokosi pasirinkti tinkamas pagal amžių higienos

priemones.

Rekomendacijos mokant vaikus pirmosios pagalbos teikimo

Patikrinti situaciją

Pirmas žingsnis - prieš bandant padėti, vaikas turi įsitikinti, kad situacija yra saugi.

Kraujavimo stabdymas

Kraujavimą stabdyti:

Švariu tvarsčiu, drabužiu ar rankšluosčiu tvirtai prispaudžiant žaizdą.

Jeigu kraujavimas didelis ir yra sužeista ranka arba koja, sumažinti kraujavimą galima pakeliant ranką (žaizdą) virš širdies, koją pakelti atsigulus

ant nugaros.

Jeigu nukentėjusysis yra šoke, reikia patogiai jį paguldyti, kad kojos būtų pakeltos, o galva nuleista. Minkštųjų audinių traumos (patempimai)

Esant patempimams:

Apžiūrėti ar yra minkštųjų audinių pažeidimo požymių, tokių kaip mėlynės, patinimas ir skausmas.

Kaulų lūžiai Įtarus kaulo lūžį:

Skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Sunki alerginė reakcija ar anafilaksija

Supažindinti vaikus su galimomis alerginėmis reakcijomis:

Rekomenduoti tėvams savo vaikams leisti pasikalbėti su savo draugais apie savo alergijas, simptomus ir tai, kas juos sukelia.

Jeigu Jūsų klasėje vaikas naudoja vaistus, reikia pasitarti su vaiko tėvais, kaip jį naudoti.

Sunkios alerginės reakcijos požymiai: dusulys; odos paraudimas, dilgėlinis bėrimas, niežėjimas; veido, vokų, lūpų, liežuvio paburkimas; panikos

jausmas ir šoko požymiai.

Galvos trauma

Įtarus galvos traumą:

Priversti žmogų atsisėsti, kad jei jis svaigtų ar netektų sąmonės, nenukristų. Uždėti šaltą kompresą, kuris mažins patinimą.

Astmos priepuolis

Ištikus astmos priepuoliui:

Pažiūrėti ar yra požymių kaip švokštimas, kosulys, sunkus kvėpavimas bei panika. Asmens neguldyti, leisti susirasti jam patogią padėtį.

Kreipimas į greitąją pagalbą

Mokykitės iškviesti greitąją medicinos pagalbą:

Surinkti telefono numerį 112.

Aiškiai pasakyti operatoriui, kad reikalinga greitoji pagalba.

Apibūdinti vietą, kur turi vykti greitoji medicinos pagalba (nurodyti rajoną, gatvę, kelią, adresą). Nurodyti kitus orientyrus, pvz., pastatus ar

kitokius į akis krentančius vietovės objektus.

Išsamiai apibūdinti, kas atsitiko ir pateikti kuo daugiau informacijos apie traumą. Informuoti, ar nukentėjusieji sąmoningi, ar kvėpuoja, nes jei nekvėpuoja, skambutis bus laikomas prioritetu.

Atkreipti dėmesį į atvykstančias pagalbos tarnybas ir pasirūpinti, kad būtų asmuo ar asmenys, kurie žinos kur nukreipti atvykusius greitosios pagalbos specialistus.

Paruošta pagal The School Run. Essential first aid skills for your primary school child.

Šaltinis: The School Run. Essential first aid skills for your primary school child. Online. Accessed on 8 July 2021. xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxx-xxx-xxxxxx-xxx-xxxxxxxx

6.3 5-6 klasės

5 klasė vaikams – pereinamoji klasė iš vieno mokymosi tarpsnio į kitą. Dažnai mokytojų tarpe vyrauja nuomonė, kad penktose klasėse „žaidimai baigaisi“ ir prasideda rimtas darbas. Deja, nėra paprasta vaikams pereiti griežtai iš vieno mokymosi tarpsnio į kitą, o ir nereikia, nes tai kaip buvo organizuotas ugdymas pradinėse klasėse, sėkmingai gali būti organizuotas ir vyresnėse, nes žmogaus mokymosi ypatumai nesikeičia, ir penktose-dešimtose klasėse svarbus mokymosi prasmingumas, galimybė žinias pritaikyti praktikoje, žaidimas ir kiti aktyvūs mokymosi metodai, kurie padeda įsitraukti į visą mokymosi procesą.

Įgūdžių pritaikymas praktikoje

Paskatinti mokinius vartoti žinutes Koks, kada, kodėl ir kaip konfliktams realiame gyvenime spręsti (pavyzdžiui, kilus ginčui prie pietų stalo) Paprašykite jų įsijausti į vieno iš konflikto dalyvių situaciją ir sukurti žinutę Koks, kada, kodėl ir kaip iš jo pozicijų. Paskui reikės tą patį padaryti sukitu konflikto dalyviu ir sukurti žinutę jo pozcijos

Pamokų pavyzdžiai

Pamokos pavyzdys 5 klasei

Tema	Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija
Kompetencijos	Pažintinė Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Kūrybiškumo Komunikavimo Kultūrinė
Įgūdžiai	Problemos atpažinimas, situacijos analizė, problemos sprendimas. Svarbu žinoti ne tik tai, kokią žalą daro alkoholis ir tabakas, bet ir kitos psichoaktyviosios medžiagos. Turėdami šią informaciją, mokiniai gali priimti tinkamus sprendimus, susidūrę su šiomis medžiagomis.
Tikslas	Nagrinėti įvairių psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir mokytis pateikti įtikinamus argumentus „psichoaktyviųjų medžiagų teisme".
Uždaviniai	Apibūdinti kai kurias bendras psichoaktyviųjų medžiagų savybes; Pateikti įtikinamus argumentus, kurie pagrįstų psichoaktyviųjų medžiagų žalą.
Trukmė	90 min. (2 pamokos)
Veiklos pavadinimas	Psichoaktyviųjų medžiagų teismas. Informacija apie psichoaktyviąsias medžiagas.

Priemonės

Vaizdinė medžiaga / pateiktis, kurioje pateikiamas psichoaktyviųjų medžiagų sąrašas. Žiniaskalidos pranešimai apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemas bendruomenėje.

Refleksija

Kas? Kokią psichoaktyviąją medžiagą nagrinėjote? Koks šios medžiagos žalingas poveikis? Kaip veikia kitos psichoaktyviosios medžiagos?

Kas iš to? Ką naujo šiandien sužinojote apie psichoaktyviąsias medžiagas? Gal kas nors jus nustebino?

Jei taip, tai kas?

Kas toliau? Ką atsakytumėte, jei kas nors pasiūlytų išbandyti kurią nors psichoaktyviąją medžiagą? Ką patartumėte draugui, jei kas nors pasiūlytų jam tai? Kokią informaciją turėtumėte jam pateikti?

Eiga

TEMOS ATSKLEIDIMAS (visa klasė)

Pasakykite mokiniams, kad šiandien kalbėsite apie kitas nelegalias psichoaktyviąsias medžiagas ir veiksmingus būdus jų išvengti.

Paaiškinkite, kad klasėje vyks teismo posėdis, kurio metu sieksite patraukti į atsakomybę psichoaktyviąsias medžiagas. Mokiniai, šiame teisme taps advokatais ir liudininkais.

Parodykite paruoštą vazdinę medžiagą / pateiktį, kurioje turėtų būti bendruomenei aktualių psichoaktyviųjų medžiagų sąrašas arba žiniasklaidos pranešimą apie nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Priminkite mokiniams, kad jau nagrinėjote kai kurias pavojingas medžiagas. Pakvieskite norinčiuosius priminti visai klasei, kas tai per medžiagos, ir papildykite paruoštą sąrašą. Paklauskite, kokių mokiniai dar žino psichoaktyviųjų medžiagų. Jei mokiniai nenurodys vaistų, priminkite ir juos. Pasakykite, kad ir receptiniai, ir nereceptiniai vaistai gali būti labai pavojingi, jei bus netinkamai vartojami. Pakvieskite norinčiuosius apibūdinti žalingas visų šių medžiagų savybes.

Padėkite mokiniams suprasti, kad psichoaktyviosios medžiagos kenkia žmogaus kūnui ir protui. Paminėkite ir priklausomybės pavojų.

PAKLAUSKITE. Kaip, jūsų nuomone, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali paveikti tarpusavio

santykius? Santykius su draugais ir šeimos nariais? O kaip - visą bendruomenę?

TEMOS ANALIZĖ (mažose grupėse)

Pasakykite, kad šiandien klasėje vyks teismo posėdis, skirtas psichoaktyviųjų medžiagų daromai žalai. Užrašykite lentoje frazę Teismo posėdis. Paaiškinkite, kad teismo posėdyje žmonės bando išsiaiškinti problemos esmę. Teisėjai išklauso liudininkus ir sprendžia, kokias reikia priimti priemones.

Pristatykite veiklą Teismo posėdis

Išdalykite mokiniams lapus su informacija apie psichoaktyviąsias medžiagas. Surašykite ant lentos tas medžiagas, kurias nagrinėsite. Paaiškinkite, kad mokiniai turės pasidalyti į komandas. Kiekvienai komandai bus paskirta viena iš psichoaktyviųjų medžiagų. Komandos turės išnagrinėti šią medžiagą ir pateikti teismui „ekspertų išvadą“, kaip minėta medžiaga gali paveikti žmogų, jo artimuosius ir bendruomenę. Posėdžio metu kiekviena komanda turės 10-15 min. savo išvadoms pateikti. Advokatas

trumpai pristatys nagrinėjamą preparatą, o paskui iškvies liudyti šeimos narius, draugus ir

	bendruomenės atstovus, kad atskleistų padarytą žalą. Paaiškinkite, kad kiekviena komanda turės išsirinkti advokatą, kuris pristatys psichoaktyviąją medžiagą. PRAKTIKA (mažose grupėse) Paaiškinkite veiklą Teismo posėdis Pateikite mokiniams dalijamąją medžiagą apie psichoaktyviąjsias medžiagas. Pakvieskite norinčiuosius garsiai perskaityti kiekvieną punktą. Jeigu reikia, pakomentuokite kiekvieną punktą ir atsakykite į iškilusius klausimus. Pirmoji pamoka Formuojamos komandos ir paskiriamos psichoaktyviosios medžiagos. Komandos pasiskirsto vaidmenimis. Mokiniai renka informaciją apie paskirtą preparatą ir jo poveikį. Komandos ruošiasi posėdžiui, rengia pristatymus, klausimus ir atsakymus. Komandos repetuoja savo pasirodymus. Antroji pamoka Mokytojas pasveikina posėdžio dalyvius ir trumpai apibūdina veiklos tikslą. Kiekviena komanda pasirodo. Po kiekvieno pasirodymo mokytojas trumpai jį pakomentuoja. Mokytojas apibendrina veiklą. Mokiniai atsakinėja į refleksijos klausimus. Mokiniai mokosi pateikti argumentus Teismo posėdyje Suformuokite komandas ir kiekvienai paskirkite vieną psichoaktyviąją medžiagą. Patikrinkite, ar visi mokiniai turi Informaciją apie psichoaktyviąsias medžiagas, pateikite nuorodas, kur ieškoti tyrimo apie šį preparatą duomenų. Patarkite, kaip komandos turėtų organizuoti savo darbą. Kai kurias užduotis mokiniai gali atlikti kaip namų darbus Po Teismo posėdžio paklauskite vaikų, kaip sustiprėjo jų nuostatos niekada nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų.
Įgūdžių pritaikymas	Paprašykite mokinių ateinančią savaitę paieškoti daugiau informacijos apie psichoaktyviųjų medžiagų daromą žalą organizmui ir apgalvojus savo muostatas dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ateityje parašytų trumpą refelksiją, kaip ši informacija padės priimti sprendimą dėl šių sveikatai kenksmingų medžiagų vartojimo.
Temų plėtojimas bendruomenėje	Paskatinkite mokinius, remiantis savo vaidmeniu veiklos Teismo procesas metu, parašyti laišką redakcijai apie žalą, kurią psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas padaro vartojančio žmogaus artimiesiems ir visai bendruomenei. Tegul mokiniai mažose grupėse aptaria parašytus laiškus ir atrenka, kuriuos būtų galima išsiųsti į vietinį laikraštį ar atspausdinti mokyklos laikraštyje.
Įgūdžių panaudojimas šeimoje	Paprašykite mokinių su šeimos nariais aptarti veiklą Teismo procesas ir suorganizuoja panašų teismą kokiai nors psichoaktyviajai medžiagai, kuriame išnagrinėtų, kokią žalą galėtų padaryti šio preparato vartojimas visai šeimai.

Vertinimas

Atidžiai stebėkite mokinius temos analizės veiklos metu (jeigu reikia, nukreipkite juos tinkame linkme) ir

įvertinkite, kaip mokiniai suvokia psichoaktyviųjų daromą žalą žmogaus kūnui ir protui, taip pat poveikį šio žmogaus artimiesiems, draugams ir bendruomenei.

Pamokos pavyzdys 6 klasei

Tema	1.1. Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį. Potemė. Emocijų valdymas
Kompetencijos	Pažintinė Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Kūrybiškumo Komunikavimo Kultūrinė
	jie mokosi konstruktyviai parodyti stiprias emocijas, vartodami žinutes Koks, kada, kodėl ir kaip.
Įgūdžiai	Empatija, pagalbos siekimas, emocijų išreiškimas Sugebėjimas stiprias emocijas perteikti konstruktyviai, padeda žmonėms prisiimti atsakomybę už savo jausmus ir patenkinti savo poreikius. Įvaldyti visų emocijų, įskaitant ir nemalonių, reiškimo strategijas ir aiškiai perteikti savo poreikius – esminiai socialinės savimonės elementai.
Tikslas	Ugdytis gebėjimą konstruktyviai išreikšti emocijas
Uždaviniai	Paaiškinti, kodėl svarbu kitiems pasakyti, kaip jaučiamės ir kaip su mumis reikętų tinkamai elgtis; Vartoti žinutes Koks, kada, kodėl ir kaip, leidžiančias tinkamai parodyti sudėtingas emocijas (pvz., pyktis ar frustracija).
Trukmė	1 pamoka
Veiklos pavadinimas	Žinutė Koks, kada, kodėl ir kaip
Priemonės	Vaizdinė priemonė, kurioje vaizduojamos stiprai išreiškiamos įvairios emocijos. Pateiktis, kurioje pristatoma žinutė Xxxx, kada, kodėl ir kaip
Refleksija	Kas? Kokios yra žinutės Koks, kada, kodėl ir kaip dalys? Kas iš to? Kaip manote, kuo žinutė Xxxx, kada, kodėl ir kaip naudingos perteikiant visas emocijas? Kodėl, jūsų manymu, žinutė Koks, kada, kodėl ir kaip padeda veiksmingai reaguoti sudėtingose situacijose? Kas toliau? Kaip, jūsų manymu, žinutė Koks, kada, kodėl ir kaip padeda stiprinti savimi? Kaip, jūsų nuomone, gebėjimas vartoto šias žinutes galėtų stiprinti jūsų santykius su draugais?
Eiga	1 TEMOS ATSKLEIDIMAS (visa klasė) Parodykite vaizdinę priemonę / pateiktį, kurioje vaizduojamos ryškiai išreikštos įvairios emocijos. Pakvieskite mokinius pažvelgti į pateiktį ir apgalvoti, kokias emocijas jie jaučia, ir kaip išreiškia savo jausmus. Pasiteiraukite, kaip paaugliai dažniausiai išreiškia savo emocijas. Kaip jie išreiškia baimę, pavydą, nusivylimą ir pyktį? Kokias emocijas sunkiau išreikšti? Kodėl taip yra?

Pripažinkite, kad svarbu emocijas išreikšti aiškiai nes jos yra svarbi mūsų savasties dalis. Išreikšdami teigiamas emocijas, emocijas mes dalijamės gerais jausmais su kitais. Tačiau lygiai taip pat svarbu kitiems aiškiai bei tinkamai išreikšti ir savo stiprias neigiamas emocijas, pavyzdžiui pyktį ir baimę.

2 TEMOS ANALIZĖ (visa klasė)

PAKLAUSKITE. Kaip manote, kodėl svarbu išmokti išreikšti savo jausmus kitiems aiškiai ir tinkamai?

Pristatykite žinutę Koks, kada, kodėl ir kaip

Parodykite paruoštą vaizdinę priemonę / pateiktį „Žinutė Koks, kada, kodėl ir kaip“. Pasakykite mokiniams, kad žinutė Koks, kada, kodėl ir kaip padeda žmonėms konstruktyviai išreikšti teigiamas ir neigiamas stiprias emocijas. Paaiškinkite pateiktyje parodytus žinutės Koks, kada, kodėl ir kaip elementus.

Pademonstruokite, kaip konstruktyviai perteikti stiprias emocijas

Garsiai pademonstruokite kaip galima vartoti žinutę Koks, kada, kodėl ir kaip, norint perteikti draugi stiprias neigiamas emocijas.

SAKYKITE. Žinutės „Koks, kada, kodėl ir kaip“ padeda konstruktyviai pasakyti kitiems, kaip jaučiamės. Jas galima naudoti stiprioms, tiek teigiamoms, tiek neigiamoms emocijoms. Pavyzdžiui, šiandien esu laimingas, kad esi mano draugas, tad mano žinutė „Koks, kada, kodėl ir kaip“ būtų tokia: koks esu laimingas; kada tu pagyrei mano naujus akinius; kodėl nes nervinausi, kad man reikės juos nešioti mokykloje; kaip tikiuosi, ir toliau būsime draugais, kurie vienas kitą pagiria. O jei man nepatinka, kad tu nuolat imi mano matematikos knygą be leidimo, mano žinutė „Koks, kada, kodėl ir kaip“ prasidėtų taip: „Tu mane verti jausti susierzinimą.“ Užrašykite ant lentos žodį Koks ir žodį susierzinęs. SAKYKITE. Tuomet aš sakau: „Kai pasiskolini mano knygą ir pamiršti ją laiku grąžinti“.

Dabar ant lentos užrašykite žodį Xxxx. SAKYKITE. Tada savo draugui pasakyčiau, kodėl toks elgesys mane erzina: „Tai mane erzina, nes negaliu baigti namų darbų“.

Dabar ant lentos užrašykite žodį Kodėl. Tuomet užrašykite: „Man reikia knygos namų darbams pabaigti“. SAKYKITE. Tuomet pasakyčiau savo draugui, kaip jis turėtų pakeisti savo elgesį, kad aš jausčiausi gerbiamas ir būtų patenkintas svarbus mano poreikis. Xxxxxxxxxx: „Noriu, kad liautumeisi imti mano knygą be leidimo. O jeigu, ją pasiskolini, prašau grąžinti ją laiku“.

Ant lentos užrašykite žodį Kaip.

Paaiškinkite mokiniams, kad žinutės Koks, kada, kodėl ir kaip tikslas yra tinkamai išreikšti savo emocijas ir pasakyti apie savo poreikius konstruktyviai. Kito žmogaus reakcija gali būti tiek teigiama, tiek neigiama, tačiau žinutė padeda mums tinkamai pasakyti apie savo poreikius.

PAKLAUSKITE. Kaip manote, kuri žinutės „Koks, kada, kodėl ir kaip“ dalis padėjo labiausiai? Kaip, jūsų manymu, šis metodas padės jums išreikšti savo jausmus ir prisiimti už juos atsakomybę?

3 PRAKTIKA (porose)

Paaiškinkite veiklą žinutė Koks, kada, kodėl ir kaip

Paaiškinkite, kad mokiniai dabar galės praktiškai pasimokyti sakyti savo partneriui žinutes Koks, kada, kodėl ir kaip. Kiekvienam mokiniui bus suteikta proga pasakyti žinutę, o parneriis turės ją išklausyti. Po to, reikės aptarti vienas kito žinutes ir pateikti konkrečius komentarus apie tai, kaip aiškiai jiems pavyko išreikšti savo emocijas, apibūdinti situaciją ir priežastis, dėl kurių jie taip jaučiasi, jei reikia - paprašyti elgtis tinkamiau.

DĖMESIO. Pasakykite mokiniams, kad žinutė Koks, kada, kodėl ir kaip vartojamos bendraujant su žmonėmis,

	su kuriais mokiniai palaiko ryšius, jaučiasi saugūs ir gali jiems reikšti savo emocijas. Ši žinutė netinka bendraujant žmonėms, kurie kelia grėsmę ir gali padaryti žalos. Mokiniai praktiškai mokosi kurti žinutę Koks, kada, kodėl ir kaip Kūrybiškai suskirstykite mokinius į poras. Paprašykite porų pasirinkti vieną iš pateiktų situacijų, ● Xxxxxxx suorganizuoja jums netikėtą vakarėlį. ● Draugas priverčia jus pasijusti nepatogiai prieš kitus mokinius. ● Xxxxxxx xxxxxxxx, kad turi padėti mamai, o iš tiesų ėjo su kitu draugu į kiną. ● Xxxxxxx iš bisų jėgų stengiasi jums padėti sunkiu metu. Vienas iš poros narių turi reaguoti į situaciją ir sukurti žinutę Koks, kada, kodėl ir kaip. Antrasis poros narys įvertina, kaip jo partneriui sekėsi panaudoti visas keturias žinutės Koks, kada, kodėl ir kaip dalis savo emocijoms išreikšti ir šių emocijų priežastims nurodyti, O jei reikia - paprašyti elgtis tinkamiau. Paaiškinkite, kad mokiniai neturėtų reaguoti į pačią žinutę, - reikia tik pakomentuoti, ar žinutė yra pakankamai aiški ir pozityvi, o visos keturios dalys atitinka savo paskirtį. Po kelių minučių paprašykite partnerių apsikeisti vaidmenimis. Veiklai pasibaigus pakvieskite norinčiuosius pasakyti savo pavyzdžius. Priminkite mokiniams, kad žinutę turi sudaryti mažiausiai trys dalys, o jeigu reikia paprašyti elgtis tinkamiau.
Įgūdžių pritaikymas	Individualiai. Paprašykite prisiminti situacijas iš savo kasdienio gyvenimo, kai žinutės Koks, kada, kodėl ir kaip būtų galėjusi pagerinti situaciją. Paskatinkite mokinius palyginti, kaip jie jaučiasi, vietoje neigiamų žinučių ar veiksmų tauikydami šią žinutę.
Temų plėtojimas bendruomenėje	Tegul koks nors patikimas suaugusysis palydi mokinius į viešą susitikimą, kur turėtų vyktis svarbi diskusija. Pavyzdžiui, mokyklos tarybos ar vietos valdžios posėdį. Paprašykite mokinių pasirinkti vieną nesutarimą, kurį jie išgirs, ir jį trumpai aprašyti. Tuomet reikės šiam nesutarimui sukurti žinutę Koks, kada, kodėl ir kaip iš kurio nors dalyvio pozicijos. Pavyzdžiui, mokyklos tarybos posėdyje mokyklos taryba gali atmesti direktoriaus prašymą įsteigti naują kompiuterių laboratoriją. Posėdyje dalyvaujantis mokinys turėtų įvertinti direktoriaus emocijas ir parašyti žinutę Koks, kada, kodėl ir kaip iš direktoriaus pozicijos.
Įgūdžių panaudojimas šeimoje	Paprašykite mokinių paaiškinti šeimos nariui, kas yra žinutės Koks, kada, kodėl ir kaip ir kada ji vartojama. Mokiniai kartu su savo šeimos nariu turėtų pasirinkti kokią nors išgalvotą konfliktinę situaciją ir sukurti žinutę Koks, kada, kodėl ir kaip.
Vertinimas	Stebėkite mokinių praktinę veiklą ir įvertinkite, kaip jiems sekasi kurti žinutes Koks, kada, kodėl ir kaip. Įvertinkite, ar mokiniai supranta, kaip ir kada vartoti žinutę Koks, kada, kodėl ir kaip kasdieniniame savo gyvenime.

6.4 7-8 klasės

Įgūdžių pritaikymas praktikoje, kasdienėse situacijose – palankios galimybės įgūdžių pritaikymui ir įtvirtinimui, pavyzdžiui valgykite kartu su mokiniais ir kartu mokykitės saugaus valgymo taisyklių (neskubėti, sukramtyti, nevalgyti labai karšto maisto).

Pamokų pavyzdžiai

Tema	TARPUSAVIO SANTYKIŲ KŪRIMAS IR MOKYMASIS BENDRADARBIAUTI 2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius. 2.4 Kontroliuoja neigiamus santykius ir taiko konfliktų valdymo strategijas.
Kompetencijos	Pažintinė Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Kūrybiškumo Komunikavimo Kultūrinė
Įgūdžiai	Tarpusavio santykių įgūdžiai, bendravimas, konfliktų sprendimas, pagalbos prašymas Labai svarbu padėti mokiniams kuo anksčiau suvokti, kuo svarbus draugiškas elgesys. Tai padeda jiems ugdyti tarpusavio santykių įgūdžius bei išmokti lengviau užmegzti draugystę.
Tikslas	Ngrinėti informaciją apie gaujas ir inscenizacijos būdu mokytis naujų būdų susidraugauti.
Uždaviniai	apibūdinti įtraukųjį ir atstumiantį elgesio; apibūdinti tinkamą elgesį ir demonstruoti įtraukųjį elgesį užmezgant draugystę ir palaikant tarpusavio santykius.
Trukmė	1
Veiklos pavadinimas	Nuo gaujos iki bičiulių
Priemonės	Pateiktis su citatomis apie draugystę
Refleksija	Kas? Koks elgesys yra įtraukiantis? Pateikite kelis pavyzdžius. Kas iš to? Ką sužinojote apie gebėjimą būti įtraukiu? Kuo skiriasi įtraukus elgesys nuo atstumiančio elgesio? Kas toliau? Kokius įtraukaus elgesio modelius jūs norėtumėte išbandyti sutikę naują žmogų? Kaip ketinate taikyti įtraukaus elgesio modelį?
Eiga	1 TEMOS ATSKLEIDIMAS (porose) Paaiškinkite, kad šios pamokos tema susijusi su gebėjimu suprasti žmonės bei užmegzti naujus draugiškus ryšius. Pasiūlykite jiems prisiminti atvejį, kaip jie pasijuto priimti į draugų būrį. Parodykite paruoštą pateiktų, kurioje citatomis atskleisti požiūriai į draugystę ir paraginkite poras trumpai aptarti pateiktyje išdėstytus požiūrius į draugystę. Pakvieskite norinčiuosius pristatyti savo įžvalgas klasei. Paklauskite mokinių, dėl kokių priežasčių kartais būna sudėtinga užmegzti draugystę. Pritarkite, kad baimė būti atstumtam ir nežinojimas, kaip prieiti prie nepažįstamų žmonių, gali užkristi kelią naujai draugystei. Patvirtinkite, kad retkarčiais šis jausmas aplanko kiekvieną. 2 TEMOS ANALIZĖ (visa klasė) PAKLAUSKITE. Kodėl bijome kreiptis į nepažįstamus žmones? Kokios priežastys, jūsų manymu, verčia žmones bijoti prisijungti prie

naujos grupės? Arba bijoti priimti naujus žmones į grupę?

Supažindinkite su įtraukiuoju elgesiu, leidžiančiu užmegzti draugystę

Užrašykite lentoje žodį gauja ir paaiškinkite, kad tai „maža žmonių grupė, kurios nariai bendrauja tik tarpusavyje“. Paaiškinkite, kad gauja nuo draugų grupės skiriasi tuo, kad gaujoje veikia tam tikros kategoriškos vidinės taisyklės, kurios draudžia prisijungti naujiems nariams. Paaiškinkite mokiniams, kad rodydami įtraukųjį elgesį esame atviri žmonėms, leidžiame jiems jaustis priimtais, užuot versdami jaustis nejaukiai ir palikdami vienišus. Paprašykite pateikti pavyzdžių, kuomet elgesys yra atviras ir traukia žmones.

Pavyzdžiui, prisistatyti, kviesti prisijungti prie veiklos, pristatyti grupės nariams, klausti, siekiant išsiaiškinti bendrus interesus, pasakoti apie savo pomėgius ir t. t. Paskui paprašykite mokinių įvardyti kategoriško elgesio atvejus. Pavyzdžiui, ignoruoti, vengtis, pajuokti, tyčiotis. Paklauskite mokinių, kada kategoriškais elgesys gali būti naudingas (pavyzdžiui, kai siekiama asmeninio saugumo). Tegul mokiniai apibūdina įtraukaus elgesio privalumus siekiant susirasti naujų draugų.

Pademonstruokite įtraukųjį elgesį

Pasiūlykite mokiniams stebėti inscenizaciją, kurioje jūs esate mokinys, bandantis užmegzti ryšį su nelabai gerai pažįstamu mokiniu. Pakvieskite vieną norintįjį jums padėti ir suvaidinti pastarąjį mokinį.

SAKYKITE. Kai matau nepažįstamą žmogų, prisistatau ir paklausiu jo vardo.

Prieikite prie partnerio ir mandagiai pamokite.

SAKYKITE. Nemanau, kad būtume anksčiau susitikę. Maxx xardas . Kuo tu vardu?

Luktelėkite atsakymo, pakartokite šį vardą, tuo pabrėždami, kad įdėmiai klausotės naujo draugo.

SAKYKITE. Malonu susipažinti. Ar tau patinka žaisti? Mes kaip tik su draugais ketinome pažaisti. Gal norėtum prisijungti?

Jei mokinys atsako teigiamai, tęskite toliau.

SAKYKITE. Puiku! Pristatysiu tave savo draugams [ištarkite dviejų trijų klasėje besimokančių mokinių vardus arba juos išgalvokite].

Jei mokinys atsako neigiamai, tęskite toliau.

SAKYKITE. Nieko tokio. Buvo malonu susipažinti. Galbūt rytoj ir vėl turėsime progą susitikti, supažindinsiu tave su savo draugais, o

tu mane – su savo.

Žaidimą užbaikite padėkodami savo partneriui. Kad išsiaiškintumėte, ar mokiniai suprato, užduokite pateiktą klausimą. PAKLAUSKITE. Kaip manote, ar užkalbintas mokinys pasijuto gerai? Ar, jūsų nuomone, mes galėtume susidraugauti? 3 PRAKTIKA (porose)

Paaiškinkite veiklą Draugiškas elgesys

Paaiškinkite, kad mokiniai porose turės suvaidinti, kad vienas iš jų persikėlė į naują mokyklą ir pirmą kartą susitinka su

bendraklasiais.

Ši inscenizacija turi parodyti, koks svarbus yra priimantis ir įtraukiantis elgesys. Mokiniai porose keisis vaidmenimis, kad kiekvienas pabūtų naujoko rolėje. Pasakykite mokiniams, kad vaidinimo veiksmas vyksta mokyklos bufete ir kad jie turi apmąstyti, kaip tokioje situacijoje elgtųsi ir ką sakytų pirmą kartą ten sutikę naują mokinį. Priminkite, kad reikia rodyti įtraukųjį elgesį ir siekti užmegzti santykius.

Mokiniai mokosi elgtis draugiškai

Tegu mokiniai tęstų darbą toje pačioje poroje, kaip ir temos atskleidimo dalyje, ir pasiremtų ankstesnėje veikloje sukurtu tarpusavio pasitikėjimu. Tegul poros pačios nusprendžia, kuriam iš jų pirmiau atiteks naujoko vaidmuo. Leiskite jiems vaidinti porą minčių, tada paraginkite apsikeisti rolėmis ir tęsti dar porą minučių. Padėkite mokiniams pradėti įvardindami bendrus klausimus, kuriuos jie galėtų

užduoti nepažįstamam žmogui. Pavyzdžiui:

	• Kuo tu vardu? • Ar tu šioje mokykloje naujokas? Iš kur tu? • Kokia sporto šaka užsiiminėjai (kokius būrelius lankei) ankstesnėje mokykloje? Ką norėtum lankyti čia? Galiausiai, paprašykite mokinių, kad įvertintų savo įtraukųjį elgesį ir nuspręstų, ką būtų galėję daryti kitaip, kad būtų dar daugiau įtraukiantis.
Įgūdžių pritaikymas	Paskatinkite mokinius kelias dienas stebėti savo elgesį – tiek įtraukųjį, tiek atstumiantį, ir užpildyti žurnalo Pokyčiai ir iššūkiai pritaikymo puslapį.
Temų plėtojimas bendruomenėje	Tegul mokiniai paima interviu ir parašo trumpą naujienų žinutę apie konkretų bendruomenės narį (pavyzdžiui, mokytoją, parduotuvės vadovą ar gydytoją), kuris pasielgė draugiškai ne tik siekdamas įgyti naujų draugų, bet ir patobulint vykdomą projektą bei sustiprinti pačią bendruomenę. Paraginkite mokinius prieš tai perskaityti kelis naujienų straipsnius ir pažiūrėti, kokiu stiliumi jie rašomi. Atkreipkite mokinių dėmesį, kad straipsnyje reikia nurodyti, iš ko imamas interviu ir kuo šio žmogaus įtaukusis elgesys buvo naudingas bendruomenei.
Įgūdžių panaudojimas šeimoje	Paprašykite, kad mokiniai pasikalbėtų su šeimos nariu apie draugystę ir kaip šeimos nariui sekasi užmegzti draugiškus santykius bei išlaikyti draugus. Pasiūlykite pasikalbėti apie situaciją, kurioje šeimos narys jautėsi esąs naujokas ir kaip situacija pakrypo į gerą.
Vertinimas	Stebėkite klasėje vaidinančius mokinius ir įvertinkite, kaip jiems sekasi suprasti, kaip svarbu yra rodyti įtraukųjį elgesį.

6.5 9-10 klasės

Įgūdžių pritaikymas praktikoje, kasdienėse situacijose – palankios galimybės įgūdžių pritaikymui ir įtvirtinimui, pavyzdžiui valgykite kartu su mokiniais ir kartu mokykitės saugaus valgymo taisyklių (neskubėti, sukramtyti, nevalgyti labai karšto maisto).

Planuodami klasės išvykas, aptarkite dienos rėžimo planą ir planuodami išvykos laiką numatykite apibūdinti aktyvios veiklso ir poilsio laiką. Pasikalbėkite apie tai, kaip svarbu numatyti net tik laiką aktyviai ir pasyviai veiklai.

Pamokų pavyzdžiai

Tema	1. 1. Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį. Potemės. Emocijų atpažinimas ir žodyno plėtojimas, Patiriamų emocijų atpažinimas ir įvardijimas
Kompetencijos	Pažintinė Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Kūrybiškumo Komunikavimo Kultūrinė
Įgūdžiai	Savo ir kitų emocijų atpažinimas, įvardijimas, impulsų kontrolė, savidrausmė, savęs valdymas
Tikslas	Mokytis analizuoti, kaip yra susiję mintys, emocijos ir veiksmai ir kaip jie skirtingai paveikia žmonių emocijas.
Uždaviniai	suprasti ryšį tarp minčių, emocijų (jausmų) ir veiksmų; mokyti nustatyti, kaip mintys ir emocijos įtakoja sprendimų priėmimą ir elgesio pokyčius.


Trukmė	1
Veiklos pavadinimas	Žmonių emocijų tyrinėjimas
Priemonės	Minčių-jausmų-veiksmų trikampis „Kažkas nutiko“ situacijos
Refleksija	Kas? Kaip dažnai mintys ir emocijos lema mūsų veiksmus? Kas iš to? Kaip galite panaudoti šias žinias, kad geriau suprastūmėte savo ir kitų emocijas? Kas toliau? Kaip, norėdami galvoti kitaip apie įvykius ir elgtis atsakingiau, galite pasinaudoti savo vertybėmis?
Eiga	1 TEMOS ATSKLEIDIMAS (visa klasė) Pasiūlykite klasės mokiniams pagalvoti galvoti apie minčių, emocijų (jausmų) ir veiksmų (elgesio) ryšį. Pasakykite mokiniams, kad norite, jog jie elgtųsi (pasakykite kaip). Jeigu būtina, pakartokite savo norą ir leiskite jiems į tai reaguoti. PAKLAUSKITE: Dabar, kai sulaukiau jūsų dėmesio, ką reiškia, kai sakau „elgtis?“ Mokiniai tikriausiai atsakys, kad tai reiškia, kad jie turėtų nustoti kvailioti ir elgtis „gerai“. Pasakykite jiems, kad jie elgėsi gerai, ir, kad jūs tiesiog norėjote pasiūlyti jiems susimąstyti apie žodžius „elgtis“ bei „elgesys“. XXXXXXXXXXX: Kas yra mūsų elgesys? Ar tai yra mūsų veiksmai? Kas lemia mūsų elgesį? Kreipkite diskusiją taip, kad mokiniai suprastų, jog būtent tai, kas vyksta viduje, „mūsų galvose“, dažniausia lemia mūsų veiksmus. Mūsų elgesys dažniausia yra atsakas į mūsų mintis ir emocijas (ar jausmus). PAKLAUSKITE: Kaip manote, ar mūsų mintys ir jausmai veikia mūsų veiksmus? TEMOS ANALIZĖ (visa klasė) Tyrinėkite, kaip siejasi mintys, emocijos ir veiksmai. Parodykite Minčių-jausmų-veiksmų trikampį, kuris parodo ryšį tarp minčių, emocijų ir veiksmų. Peržiūrėkite trikampį ir leiskite mokiniams suprasti, kad tai kai kas atsitinka daro įtaką jų mintims ir emocijoms, kurios paskatina atsirasti veiksmą. Aptarkite šiuos klausimus: • Kaip susiję mintys, emocijos ir veiksmai?

	• Kaip mūsų elgesys, veiksmai gali lemti mūsų mintis ir jausmus? Paskatinkite apmąstyti ir atsakyti į klausimus. Ar galite laisvai galvoti tai, ką norite? Ar galite laisvai jausti tai, ką norite? Ar galite laisvai daryti tai, ką norite? Mes visi galime galvoti tai, ką norime, visi galime jausti tai, ką norime, tik esame atsakingi už savo veiksmus. Taigi, svarbu suprasti mūsų minčių ir jausmų vaidmenį mūsų elgesyje, kad galėtume išmokti reaguoti pozityviau net ir tada, kai situacijos būna neigiamos. Mes galime pasirinkti kaip atsakyti ir reaguoti vadovaudamiesi savo vertybėmis. SAKYKITE. Panaudokime trikampį, kad nustatytumėte, kaip tarpusavyje yra susiję mintys, jausmai ir veiksmai. Ar kas nors gali pasidalyti pavyzdžiu, kas neseniai nutiko ir paskatino reaguoti. Tai neturi būti būtinai neigiama reakcija. Pasirinkite tinkamą pavyzdį. Aptarimo, kas nutiko, ką jie galvojo, ką jautė ir kaip elgėsi, metu, nepamirškite išlaikyti santūrumą. Jei reikia, naudokite tik teigiamus atvejus. (Taip pat galite stebėti ir atkreipti mokinių dėmesį, kaip jų reakcija privertė juos jaustis). SAKYKITE. Panaudokime trikampį, kad nustatytumėte, kaip tarpusavyje yra susiję mintys, jausmai ir veiksmai. Ar kas nors gali pasidalyti pavyzdžiu, kas neseniai nutiko ir paskatino reaguoti. Tai neturi būti būtinai neigiama reakcija. Pasirinkite tinkamą pavyzdį. Aptarimo, kas nutiko, ką jie galvojo, ką jautė ir kaip elgėsi, metu, nepamirškite išlaikyti santūrumą. Jei reikia, naudokite tik teigiamus atvejus. (Taip pat galite stebėti ir atkreipti mokinių dėmesį, kaip jų reakcija privertė juos jaustis).
Įgūdžių pritaikymas	Paprašykite ateinačią savaitę stebėti savo mintis, emocijas ir veiksmus ir aprašyti tris, reakcijos į įvykius, situacijas. Jei mokiniai reaguoja neigiamai, paprašykite sugalvoti alternatyvių minčių, kurias jie galėtų prireikus pasinaudoti.
Temų plėtojimas bendruomenėje	Pasiūlykite mokiniams paruošti literatūros sąrašą, kurį sudarytų knygos apie emocijas. Paskelbkite šį sąrašą bibliotekoje ir pasidalinkite su kitais mokyklos bendruoemnės ar vietos bendruomenės nariais socialiniuose tinkluose ir mokyklos svetainėje.
Įgūdžių panaudojimas šeimoje	Pasiūlykite Minčių-jausmų-veiksmų trikampį pristatyto šeimos nariams ir aptarti kokį nors įvykį. Paskatinkite mokinius šeimoje pasikalbėti apie tai, kaip keistųsi šeimos narių eigesys, jeigu kas kart pagalvotų apoe priežastis, kurios sukelia vienas ar kitas emocijas. Atkreipkite mokinių dėmesį į ati,kad visos situacijos gali būti tiek teigiamos, tiek neigiamos.
Vertinimas	Atkreipkite dėmesį į mokinių pasisakymus diskusijos metu, kad įvertintumėte jų supratimą, kaip siejasi mintys, emocijos ir veiksmai. Įvertinti, kaip mokiniai supranta savo mintis, emocijas ir elgesį ir kaip jų mintys ir elgesys siejasi su jų emocijomis.

7. Pasiekimų požymiai

7.1 1-2 klasei

1. Savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų.

1 klasės požymiai

2 klasės požymiai

1.1 Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį.

Atpažįsta ir įvardija emocijas: piktas, baikštus, patenkintas, pakylėtas ir susijaudinęs.

Pasako, kaip jaučiasi mokydamasis pirmoje klasėje. Įvairiose situacijos geba įvardyti kaip jaučiasi.

Stiprių emocijų metu apibūdina fizinius pojūčius.

Apibūdina situacijas, kurios sukelia įvairias emocijas (pvz., muzikos

klausymas, pokalbis su draugu, testo skaitymas, barimas).

Įvardija veiksmus, kurie daro įtaką nuotaikos pokyčiams.

Išreiškia emocijas ir apibūdina įvairiomis formomis, pavyzdžiui piešiant, žaidžiant vaidmenų žaidimus, apibūdinant muziką ir pan.).

Papasakoja, kaip emocijos keitėsi dienos bėgyje. Įvairiose situacijose demonstruoja kantrybę.

Išreiškia emocijas žodine ir nežodine kalba.

Reikiant pritaiko teigiamo mąstymo strategiją (atpažįsta emociją, kurią jaučia, teigiamai pažvelgia į situaciją, imasi veiksmų ir įvardija naują patirtą emociją).

Paaiškina kas tai yra emocijos intensyvumas.

Atskiria tegiamus ir neigiamus jausmus ir emocijas.

Atpažįsta ir apibūdina veido išraiška ir kūno kalba išreikšta emociją. Apibūdina ryšį tarp jausmų, žodžių ir kūno kalbos.

1.2 Atpažįsta nerimą, stresą, jo įveikai ir valdymui taiko metodus.

Įvardija kada jaučia nerimą.

Pasako kas padeda nusiraminti.

Pritaiko savęs nuraminimui vidinį dialogą.

Apibūdina, kaip jaučiasi pradedant naują veiklą ir jeigu jaučia nerimą, įvardija kas jį sukelia.

Paaiškina, kaip įveikti liūdinančias emocijas: liūdesį, nusivylimą. Paaiškina, kaip gali įveikti pyktį ir kitas neigiamas emocijas.

Paaiškina, kaip teigiamos mintys gali paveikti emocijas ir veiksmus. Apibūdina fizinius pojūčius ir emocijas, pranešančius apie jaučiamą grėsmę ar pavojų.

Pasako, kad reikia atlikti laipsnišką relaksaciją ar kitus

atsipalaidavimo pratimus.

Pritaiko nusiraminimui gilų kvėpavimą.

Atlieka laipsnišką relaksaciją ar kitus atsipalaidavimo pratimus.

1.3 Atpažįsta, įvardija ir plėtoja asxxxxxxxx xomėgius, saxxxxx, talentus, įgūdžius, gebėjimus.

Įvardija ką moka gerai daryti ir kas jį/ją džiugina (namuose, žaidžiant su draugais, vystant savo pomėgį ar talentą ir pan.).

Pasako ką nori išmokti daryti geriau.

Apibūdina situacijas, kuriose jautėsi savimi pasitikintis.

Apibūdina savo įgūdžius, gebėjimus ir talentus, kurie reikalingi ne tik

jam/jai asmeniškai, bet ir klasei, šeimai, bendruomenei. Įvardija ir apibūdina ką geba atlikti gerai.

Įvardija, ką išmoko per mokslo metus.

Paaiškina, ką turi daryti, jeigu nori gerinti mėgstamų veiklų atlikimą, tobulintų talentą ar gebėjimus.

Papasakoja, ką mėgsta veikti laisvalaikiu vienas, su draugais ir šeima. Įsijungdamas į klasės veiklas panaudoja savo gebėjimus, pomėgius ir talentus.

Įvardija, kokie pomėgiai, talentai, įgūdžiai, savybės gali prisidėti prie bendruomenės gerovės.

1.4 Išsikelia akademinius ir asxxxxxxxx xikslus, planuoja žingsnius, kaip jų siekti ir veikti.

Paaiškina, kaip supranta žodį valia.

Žodžiu motyvuoja save siekti tikslo.

Apibūdina situaciją, kurioje jautė, kad reikalinga pagalba mokantis. Mokantis prašo pagalbos.

Apibūdina ryšį tarp to ką nori pasiekti ir išsikeltų tikslų. Paaiškina įvairius sėkmės gyvenime ir mokykloje aspektus. Pateikia išsikelto akademinio tikslo, kurį nori pasiekti, pavyzdį. Išsikelia asmeninį tikslą ir jo siekia.

Pritaiko kelių žingsnių tikslo siekimo strategiją (nusistato tikslą, suskaido tikslą į mažesnius žingsnelius, atlieka kiekvieną žingsnį, džiaugiasi ir apdovanoja save įgyvendintu kiekvienu žingsneliu).

Atlieka užduotis iki galo.

Kai nori pasisakyti, kelia ranką.

Išskaido išsikeltą tikslą į jo siekimo žingsnius.

Apibūdina, kokios savybės būdingos sėkmingai besimokančiam mokiniui (pvz., atkaklumas, atsakingumas, dėmesio sukaupimas ir kt.).

Paaiškina, kas kelia sunkumų mokantis.

Susidūrus su mokymosi sunkumais prašo pagalbos. Paaiškina, kaip blaškymasis trukdo siekti išsikelto tikslo.

Paaiškina, kad dabartiniai tikslai remiasi ankstesnių tikslų pasiekimu. Apibūdina žingsnius, kuriuos atliko siekdamas tikslo.

Paaiškina kuo skiriasi trumpalaikiai tikslai nuo ilgalaikių. Išsikelia tikslą metams.

Suskaido tikslo siekimą mažesniais žingsneliais.

Stebi savo pažangą siekiant asmeninio ar akademinio tikslo. Įvardija, ką išmoko per mokslo metus.

Įvardija asmenis, kurie gali suteikti reikiamą jam pagalbą. Apdovanoja save už pasiektą asmeninį arba akademinį tikslą.

Apibūdina, koks yra ryšys tarp motyvacijos kažko siekti ir pasitenkinimo pasiekus savo tikslą.

2. Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti.

2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius.

Pagal veido išraišką atpažįsta ir įvardija kito asmens jausmus.

Atpažįsta, kam klasėje reikia pagalbos ir pasisiūlo padėti. Atpažįsta žodines, nežodines užuominas pasakojime ar žaidime.

Bendraujant naudoja žodinę ir nežodinę kalbą (pvz., judesius, gestus, laikysena, veido išraiška).

Paaiškina, kodėl istorijų personažai jaučiasi taip, kaip jaučiasi. Pakviečia klasės mokinius žaisti kartu.

Papasakoja, kaip jaučiasi mokiniai, kurių niekas nekviečia žaisti drauge. Klausydami kitų užmezga akių kontaktą, linkčioja, užduoda klausimus, kad suprastų ką klauso ir nedaro blaškančių pasakotoją veiksmų.

Moka priimti kito asmens pasakytą komplimentą ar išreikštą palaikymą. Moka prisistatyti nepažįstamam asmeniui.

Apibūdina gero draugo savybes. Kreipiasi į kitus vardu.

Sveikinasi.

Pagal veido išraišką ir kūno kalbą atpažįsta ir įvardija kito asmens

jausmus.

Atpažįsta, kam klasėje reikia pagalbos ir pasisiūlo padėti. Skiria nežodines ir žodines užuominas ir žinutes.

Atpažįsta ir paaiškina, kai žodinės ir nežodinės žinutės nesutampa. Perfrazuoja kito pasakytą mintį.

Demonstruoja tinkamą kitų klausimą. Išreiškia susirūpinimą dėl kitų jausmų. Išreiškia domėjimąsi kitais.

Kax xxxxxxx, pasako kitam komplimentą. Tinkamai reaguoja į gautą komplimentą. Už gautą pagalbą išreiškia dėkingumą.

2.2 Dirba ir bendradarbiauja įvairiose grupėse.

Pasako, kokios turi būti bendradarbiaujančios grupės taisyklės. Apibūdina grupės narių vaidmenis, pavyzdžiui oratorius, tiekėjas, grupės narys.

Prisiima grupės nario vaidmenį ir jį atlieka. Iki galo atlieka grupėje gautą darbą.

Dėmesingai klauso grupės narius. Dalijasi ištekliais su grupės nariais.

Mandagiai ir pagarbiai paprašo grupės nario pagalbos arba daikto. Laikosi darbo atlikimo terminų.

Apibūdina grupės narių vaidmenis, pavyzdžiui oratorius, tiekėjas, sekretorius, grupės narys.

Prisiima grupės nario vaidmenį ir jį atlieka. Siūlo grupei idėjas.

Išklauso kitų grupės narių idėjas. Iki galo atlieka grupėje gautą darbą.

Atpažįsta įgūdžius, kurie padeda dirbti grupėje ir juo įvardija. Dirbant grupėje demonstruoja klausymo, dalijimosi ir sąžiningo žaidimo/darbo įgūdžius.

Dirbant grupėje tinkamai prašo pagalbos. Apibūdina darbo grupėje naudą.

2.3 Atpažįsta ir įvardija kitų žmonių, grupių pomėgius,

savybes, talentus, gebėjimus ir kitus ypatumus.

Apibūdina klasės mokinių panašumus ir skirtumus.

Atpažįsta situacijas, kai reikia kitą palaikyti, pasakyti komplimentą ir tai

padaro.

Papasakoja, kuo žmonės skiriasi ir kuo yra panašūs. Įvardija klasės mokinių bendrus pomėgius.

Apibūdina, kas tai yra kultūrinės tradicijos (muzika, maistas, papročiai).

Apibūdina ir papasakoja apie klasės mokinių, mokytojų pomėgius

kitiems mokiniams.

Moka paimti iš klasės mokinio interviu apie jo pomėgius ar talentą. Apibūdina, kaip bendravimas su skirtingų kultūrų asmenimis praturtina gyvenimą.

Bendrauja su žmonėmis iš skirtingų kultūrinių ir socialinių grupių, paaiškina, kas juos sieja.

Paaiškina, kaip skirtingų grupių žmonės gali padėti vienas kitam. Išreiškia palaikymą klasės draugams įveikiant išsikeltus tikslus.

2.4 Kontroliuoja neigiamus santykius ir taiko konfliktų valdymo strategijas.

Atpažįsta kitų žmonių pyktį ir moka į jį reaguoti.

Apibūdina, kada esant pykčiui galima išklausyti ir kalbėti, o kada reikia atsitraukti ir prašyti suaugusiojo asmens pagalbos.

Apibūdina kas tai yra konfliktas ir kaip galima jį išspręsti. Apibūdina kas tai yra gandas ir kaip jis kenkia santykiams. Paaiškina, kaip konfliktas gali virsti smurtu.

Paaiškina, kaip melagingai ką nors apkaltinus galima sukelti konfliktą. Paaiškina, kaip kito elgesio nepriėmimas gali sukelti konfliktą.

Neima svetimų daiktų be atsiklausimo.

Įvardija patyčių požymius ir reaguoja, kai jas mato: nusisuka ir nueina, pasako suaugusiajam, prašo pagalbos, su kuo nors pasikalba).

Pagal veido išraišką atpažįsta ir tinkamai reaguoja į patyčias (išsako susirūpinimą, padeda pasitraukti iš nemalonios situacijos, paskatina pasikalbėti su suaugusiuoju apie patirtas patyčias).

Apibūdina, kokios būna patyčios.

Apibūdina patyčių elgesį ir jo poveikį žmogui.

Pagal veido išraišką ir kūno kalbą atpažįsta patyčias ir tinkamai į jas

reaguoja.

Nepakliūva į patyčių situacijas.

Apibūdina patyčias patiriančios žmogaus jausmus ir kūno kalbą. Paaiškina, kas atsitiks jeigu konfliktas liks neišspręstas.

Paaiškina kas tai yra gandas.

Apibūdina, kaip veiksmingai galima sustabdyti gandų plitimą. Paaiškina, kas gali nutikti, jeigu pyktis bus nesuvaldytas.

Atskiria tyčinius veiksmus nuo netyčinių.

Paaiškina, kaip skaitytos knygos veikėjai pritaiko arba galėtų pritaikyti konfliktų valdymo būdus.

Kad neužgautų kito jausmų ir išvengtų konfrontacijos išreikšdamas kitam mintis naudoja „Aš žinutes”.

Apibūdina, kas tai yra provokacija.

Paaiškina, kaip reikia reaguoti į provokaciją.

3. Atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas

3.1 Analizuoja ir kuria skirtingoms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles ir jų laikytis, analizuoti jų prasmę ir

reikalingumą.

Dalyvauja kuriant draugiškos ir rūpestingos klasės taisykles. Laikosi sutartų klasės taisyklių.

Sprendžiant problemą pasinaudoja klasės sutartomis taisyklėmis. Išklauso ir laikosi saugaus elgesio taisyklių.

Paaiškina, kodėl svarbu elgtis su kitais taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi.

Paaiškina, kaip šeimoje naudojamos taisyklės padeda sutarti šeimos

nariams.

Laikosi saugaus elgesio taisyklių žaidimo aikštelėse. Laikosi elgesio taisyklių valgykloje.

Laikosi sutartų žaidimo taisyklių.

Dalyvauja kuriant atidžios ir rūpestingos klasės taisykles. Apibūdina, kas tai yra atsakomybė.

Paxxxxxxx, kokiu savo elgesiu parodo, kad elgiasi atsakingai.

Apibūdina, kas tai yra pagarba.

Paxxxxxxx, kokiu savo elgesiu parodo, kad elgiasi pagarbiai. Paaiškina, kas tai yra vertybė.

Apibūdina, kaip elgesys atspindi vertybes.

Apibūdina klasės ar mokyklos taisyklių pažeidimo pasekmes. Apibūdina pasakojimų veikėjų etiško elgesio pavyzdžius (pavyzdžiui, garbingumas, sąžiningumas, pagarba, atjauta).

3.2 Priima

sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes.

Paaiškina skirtumą tarp teisingo ir žalą darančio sprendimo.

Moka tvirta pasakyti Ne ir atsisakyti daryti tai neleidžia tėvai, mokytojai ar taisyklės.

Naudoja paprastą sprendimo žingsnių strategiją, pavyzdžiui, dviejų žingsnių sprendimų priėmimo strategiją: galvok ir pasirink (t.y. prieš priimant sprendimą padaro pauzę ir pagalvoja).

Apibūdina pasekmes, kai sprendimas buvo priimtas neapgalvotai.

Naudoja trijų žingsnių sprendimų priėmimo strategiją: galvok, apsvarstyk ir pasirink.

Svarsto ir įvardija alternatyvius užduoties atlikimo laiku sprendimus. Apibūdina, kokius sprendimus gali priimti patys, o kokiems sprendimams reikia suaugusiųjų pagalbos.

Paaiškina, kas tai yra tinkami sprendimai (geri sau ir kitiems, priėmus jaučiasi saugus, laimingas ir sveikas).

Sprendžiant problemą panaudoja reflektyvaus klausymo įgūdžius. Argumentuoja priimtą pasirinkimą.

Paaiškina, kas tai yra netinkami sprendimai (gali įskaudinti kitus, gali nukentėti pats sprendimo priėmėjas ir kiti).

Paaiškina, kokie sprendimai yra tinkami, o kokie sprendimai gali ką nors įskaudinti.

Apibūdina, kas tai yra patikimas šaltinis.

Analizuoja reklamą, įvardijant kaip gali išsiaiškinti reklama meluoja

ar ne.

Apibūdina, kokiose situacijose jaučia, kad kiti žmonės nori įtikinti priimti tinkamą ar netinkamą sprendimą.

4. Asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinamas ir saugojimas.

4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.

Pademonstruoja, kokius gali sau užduoti klausimus, kurie padės nustatyti galimą pavojų (pvz., Kas gali nutikti, jeigu nežinomą medžiagą paliesiu rankomis?)

Įvardija skubios pagalbos telefoną 112.

Pasako kada reikia kviesti pagalbą telefonu 112 ir pademonstruoja kaip reikia kalbėti ją kviečiant.

Nustatykite pavojingą asmeninį elgesį. (pvz., važiavimas dviračiu be šalmo, važiavimas su kuo nors, kas gėrė, sutikęs važiuoti iš nepažįstamo žmogaus).

Pateikia nesaugių medžiagų pavyzdžių ir paaiškina, kaip šios medžiagos gali pakenkti sveikatai ir gyvybei.

Pateikia sveikatai nepalankių maisto pavyzdžių ir paaiškina, kaip jis

gali pakenkti sveikatai.

Apibūdina, kaip reikia elgtis atsidūrus šalia sveikatai ir gyvybei pavojingų medžiagų.

Pateikia žalingo elgesio pavyzdžių ir pademonstruoja, kaip tokiam

elgesiui pasakyti Ne.

4.2 Moka suteikti pirmąją pagalbą, demonstruoja slaugos ir savirūpos, sveikatos stiprinimo įgūdžius ir paaiškina kaip išvengti ligų ir traumų.

Apibūdina pagrindinius kūno organus ir jų funkcijas.

Paxxxxxxxx, ką gali daryti, kad jaustųsi gerai ir nereikėtų vartoti vaistų. Pasako, kada reikia pasakyti suaugusiajam apie pablogėjusią savijautą. Sukuria asmeninį sveikatos saugojimo planą ir papasakoja, kaip jį įgyvendina.

Paaiškina, kodėl svarbu rūpintis sveikata.

Paaiškina kas tai ir kokie yra sveiki ir nesveiki įpročiai. Papasakoja, kokį renkasi valgyti sveikatai palankų maistą. Analizuoja ir apibūdina sveikatai nepalankių įpročių pasekmes.

Paxxxxxxxx, kokius sprendimus sveikatos stiprinimui priėmė patys, o kuriuos padėjo priimti suaugusieji.

Skxxxx xtiketes ir paaiškina, jose parašytą informaciją arba simbolius. Paxxxxxxxx, kokiu elgesiu gali padėti kitiems būti saugiems, saugoti ir stiprinti sveikatą.

Paaiškina, kada vaistai padeda, o kada gali būti kenksmingi. Pasako vaistų vartojimo taisykles.

Apibūdina, koks elgesys su vaistais yra saugus.

4.3 Atpažįsta, įvardija savo ir bendruomenės poreikius ir veikia juos tenkinant.

Apibūdina, kas tai yra šeima, mokykla ir bendruomenė. Paaiškina žodį problema.

Paaiškina, ką reiškia kuo nors rūpintis ir pasako, kuo gali rūpintis jis/ji. Paaiškina kas tai yra projektas ir kuo jis gali būti naudingas bendruomenei. Pažįsta mokyklos darbuotojus ir apibūdina jų atliekamus darbus

(administracijos darbuotojai, pagalbos vaikui specialistai, pagalbos

Apibūdina, kaip siejasi bendruomenė su klase.

Pažįsta mokyklos darbuotojus ir apibūdina koks jo/jos elgesys gali padėti atlikti konkrečiam darbuotojui darbą (pavyzdžiui, mokykla bus švaresnė ir mažiau reikės valyti, jeigu mes šiukšles į šiukšlinę ar valys nešvarius batus).

personalas, visuomenės sveikatos specialistas, bibliotekininkas, valgyklos

darbuotojai, budintys, valytojai ir kiti ūkio darbuotojai).

Išreiškia susirūpinimą, kai mato, kad kažkam bendruomenėje reikia

pagalbos.

Analizuoja ir įvardija klasės poreikius.

Įgyvendina kartu su klase, bendruomenei skirtą projektą. Paxxxxxxxx, ką padarė, kad klasėje ar mokykloje jaustųsi visi gerai. Paaiškina, kas tai yra kliūtis.

Dalyvauja analizuojant projekto idėjas ir kliūčių, jų įgyvendinimui,

aptarime.

Dalyvauja trumpalaikio projekto įgyvendinime (renka idėją, planuoja, prisiima įsipareigojimą, atsakingai atlieka suplanuotą darbą, dalyvauja refleksijoje.)

Atlieka projekto įgyvendinimo savianalizę.

Daxxxxxxx xiskusijose, kaip galėtų padėti žmonėms mokykloje, šeimoje, bendruomenėje.

Paaiškina ir argumentuoja, kodėl svarbu vienas kitam padėti. Analizuoja ir įvardija klasės ir mokyklos poreikius.

Analizuoja ir įvardija 4-5 bendruomenės poreikius.

Analizuoja ir sieja bendruomenės poreikius su asmeniniais interesais. Diskutuojant su klasės mokiniais įvardija projekto tikslą ir suplanuoja kartu jo įgyvendinimą.

Kartu su klasės mokiniais numato išteklius projekto įgyvendinimui. Prisiima vaidmenį ir atsakomybę projekto įgyvendinimo metu.

Įgyvendinant projektą atsiradus kliūtims prireikus tinkamai paprašo

pagalbos.

Apsvarstykite būdus, kaip padėti kitiems (pvz., išvardykite, nupieškite, animacinius filmus).

Paxxxxxxxx, ką sužinojo įgyvendindami projektą apie bendruomenės

poreikius ir problemas.

Reflektuojant susieja projekto įgyvendinimo pažangą / sėkmę su savo

nauja patirtimi.

Paaiškina, kaip ir kokį, įgyvendintas kartu su klasės mokiniais projektas, padarė įtaką bendruomenės poreikio patenkinimui ir problemos sprendimui.

Apmąsto ir paaiškina, ką būtų galima kitą kartą įgyvendinant projektą

padaryti kitaip.

Dalyvauja pristatant įgyvendinto projekto rezultatus pristatyme klasėje, mokykloje ar bendruomenėje.

Apibūdina abipusės pagalbos vertę.

Išreiškia padėką (pavyzdžiui, žodžiu, atviruku, piešiniu, laišku ir pan.) padėjusiems įgyvendinti projektą.

7.2 3-4 klasės

1. Savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų.

3 klasės požymiai

4 klasės požymiai

1.1 Atpažįsta,

įvardija ir valdo emocijas, elgesį.

Įvairiose situacijose atpažįsta ir įvardija savo jausmus. Paaiškina, kas tai yra pasitikėjimas savimi.

Paaiškina, kaip reikia ugdyti pasitikėjimą savimi.

Apibūdina, kas tai yra emocijos ir jausmai.

Apibūdina fizines reakcijas būdingas įvairioms emocijoms.

Įvardija, teigiamų ir neigiamų situacijų poveikį jausmams. Įvardija, kaip neigiamos ir teigiamos situacijos veikia jausmus.

Įvardija teigiamų ir neigiamų emocijų skirtumus ir paaiškina, kaip veikia

emocijos veiksmus.

Numato ir pasako, kokias emocijas galėtų jausti skirtingose situacijose. Papasakoja, kaip keičiasi emocijos dienos bėgyje.

Numato ir paaiškina, kaip jo/jos elgesys daro įtaką kito asmens

emocijoms.

Paaiškina, koks yra skirtumas tarp teigiamų ir neigiamų minčių, bei kokį poveikį daro emocijoms ir veiksmams.

Apibūna patiriamas emocijas analizuojant patiriamas kasdienes situacijas.

Paaiškina, kas tai yra procesas: mintys-veiksmai-emocijos. Paaiškina, kaip procesas mintys-veiksmai-emocijos gali padėti priimti geriausią sprendimą.

Pademonstruoja, kaip neigiamas mintis keisti naujomis –

teigiamomis.

Išreikšdamas kam nors palaikymą, kartu išreiškia teigiamas

emocijas.

Kūnu ir veido išraiška pademonstruoja emociją ar jausmą. Paaiškina, kaip žinojimas ir gebėjimas suprasti emocijas, padeda suprasti kitų žmonių jausmus.

1.2 Atpažįsta nerimą, stresą, jo įveikai ir valdymui taiko metodus.

Apibūdina, kas tai yra sudėtingos emocijos ir jausmai.

Atpažįsta situaciją ir įvardija, kai jaučia nemalonias ir sudėtingas emocijas

ir jausmus.

Paaiškina, kodėl sudėtingas emocijas jausti yra normalu.

Įvardija mažiausiai keturis būdus, ką gali padaryti, jeigu jaučia nemalonias ir sudėtingas emocijas.

Praktikuoja nusiraminimo būdus.

Papasakojo, kaip jaučiasi, kai suvaldo nemalonias ir sudėtingas emocijas. kaip teigiamos mintys padeda įveikti nemalonius jausmus.

Paaiškina, ką, ką reikia daryti, jeigu jauti nemalonias emocijas, pademonstruoja, kaip reikia ją įvardyti, nusiraminti ir apmąstyti kaip jaučiasi po nusiraminimo (pavyzdžiui, kai kas nors palieka, atstumia, erzina).

Valdo emocijas spaudimo situacijose (pavyzdžiui, darbų atsiskaitymo metu, dalyvauja rungtyniaujančioje veikloje ir pan.).

Prisimena situaciją, kai jautė liūdinančias emocijas, ir papasakoja, kaip jas pavyko įveikti, arba kaip galėtų jas įveikti kitą kartą.

Nusiraminimui taiko įvardyk emociją, nusiramink ir apmąstyk

žingsnius.

1.3 Atpažįsta, įvardija ir plėtoja xxxxxxxxxx pomėgius, xxxxxxx, talentus, įgūdžius, gebėjimus.

Papasakoja kas gerai sekasi.

Papasakoja ką norėtumėte padaryti geriau.

Xxxxxxxxxx, kaip tai, kad nori kažką daryti geriau gali prisidėti prie bendruomenės gerovės.

Papasakoja, kokios savybės, įgūdžiai, gebėjimai prisideda prie šeimos gerovės.

Atpažįsta ir įvardija, kaip šeimos nariai, mokytojai ir kiti bendruomenės

nariai padeda stiprinti talentus ir gebėjimus.

Atpažįsta ir įvardija, kaip bendraamžiai, gali padėti ir vienas kitą palaikyti

mokykloje.

Apibūdina, kas tai yra įgūdis ir ką reikia daryti, kad įgytum naujų įgūdžių.

Pateikdamas pavyzdžių papasakoja apie savo gebėjimus. Analizuodamas savo pomėgius ieško bendrų pomėgių su klasės draugais.

Xxxxxxxxx, kodėl svarbu tobulinti savo talentą ir įgūdžius. Xxxxxxxxxx, kaip talentas ir įgūdžiai padės ateityje.

1.4 Išsikelia akademinius ir xxxxxxxxxx tikslus,

planuoja žingsnius,

Paaiškina ir palygina realius ir nerealius tikslus. Išsikelia realų per metus pasiekiamą tikslą.

Numato žingsnius tikslo siekimui.

Paaiškina, kas tai yra vidinė motyvacija.

Paaiškina, kas tai yra išorinė motyvacija.

Paaiškina, kaip sveiki įpročiai padeda siekti išsikeltų tikslų. Apibūdina situaciją, kurioje reikalinga pagalba.

kaip jų siekti ir

veikti.

Įvardija, kas ir kaip galėtų padėti siekti tikslo (pavyzdžiui, mokytoja, tėvai,

bendraklasiai).

Įvardija, kokių gebėjimų ir įgūdžių prireiks siekiant išsikelto tikslo. Paaiškina, kaip reikia stebėti savo tikslo siekimo pažangą.

Numato ir paaiškina, su kokiomis kliūtimis gali susidurti siekiant išsikelto

tikslo.

Skaitant kūrinius, atpažįsta ir įvardija, su kokiomis kliūtimis susidūrė pasakojimo veikėjas ir kaip jas įveikė.

Atpažįsta ir įvardija, kas padėjo pasiekti išsikeltą tikslą (pavyzdžiui, sąlygos arba žmonės).

Papasakoja, ko reikia, kad galėtų atlikti paskirtas užduotis (pavyzdžiui, namų darbų atlikimas, asmeninės erdvės / priemonių, pasikartojimas).

Atpažįsta ir įvardija, kas sutrukdė pasiekti išsikelti tikslą, kurie trukdžius buvo galima pašalinti pačiam, o kurie priklauso ne nuo jo/jos.

Analizuoja ir įsivertina, ką galėtų padaryti geriau, kad pavyktų pasiekti sėkmę.

Įvardija į kuriuos suaugusiuosius mokantis kreipiasi, jeigu reikia pagalbos ir kokiose situacijose.

Apibūdina, ką daro, kad tobulėtų svarbūs mokymuisi įgūdžiai. Paaiškina, kaip suaugusiųjų pavyzdžiai daro įtaką ateities siekiams. Xxxxxxxxxx, kaip bendraklasiai gali padėti ir palaikyti vienas kitą mokantis.

Papasakoja, kokie turimi gebėjimai gali būti naudingi mokyklos bendruomenėje (pavyzdžiui, knygų skaitymas vaikams priešmokyklinėje grupėje, sveikinimo atviruko sukūrimas mokyklos darbuotojams ir pan.).

Išsikelia akademinį tikslą su veiksmais, kurių reikia imtis ir

suplanuoja laiką iki kada atlieka.

Stebi akademinio tikslo siekimo pažangą.

Papasakoja, kaip motyvuoja save siekti tikslo.

2. Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti.

2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius.

Įvairiose situacijose iš žodžių ir kūno kalbos atpažįsta ir įvardija kitų

jausmus.

Xxxxxxxxxx, kaip pradėti pokalbį su vienišu žmogumi. Pastebi, kas yra vienišas ir pakviečia bendrai veiklai.

Apibūdina, kaip jaučiasi bendraamžis, jeigu yra nepakviestas kartu žaisti ar prisijungti prie grupės kokiai nors veiklai.

Apibūdina, kaip jaučiasi asmuo, kuris patiria patyčias. Apibūdina, kaip gali reaguoti į kito asmens reiškiamas emocijas Naudoja „aš“ teiginius, kad kiti žinotų, jog klausosi ir girdi.

Atpažįsta tinkamo klausymo įgūdžius ir juos įvardija. Bendravimo metu pritaiko reflektyvaus klausymo įgūdžius.

Paaiškina, kas tai yra pokalbio iniciavimas ir kaip reikia pradėti pokalbį. Parodo pokalbio iniciavimo įgūdžius.

Įvairiose situacijose apibūdina kitų jausmus.

Apibūdina pokalbį su bendraklasiu ir apibendrina abiejų išsakytas

mintis.

Paaiškina, kaip vienos konfliktuojančios pusės elgesio pasikeitimas, veikia kitą pusę.

Paaiškina, kas tai yra abipusė pagarba. Paaiškina, kokie įgūdžiai svarbūs draugiškumui. Xxxxxxxxxx, koks elgesys sustiprina draugystę. Apibūdina gebančio bendrauti asmens savybes. Konstruktyviai reaguoja į kritiką.

Paaiškina, kuo vertingas tinkamas klausymas kalbančiajam ir klausančiajam.

2.2 Dirba ir bendradarbiauja įvairiose grupėse.

Apibūdina kas tai yra komandinis darbas.

Apibūdina grupės narių vaidmenis, pavyzdžiui oratorius, tiekėjas, sekretorius, grupės narys.

Prisiima grupės nario vaidmenį ir jį atlieka. Iki galo atlieka grupėje gautą darbą.

Dalyvauja siūlant idėjas, kaip klasės mokiniai gali rūpintis vieni kitais. Dirbdamas grupėse demonstruoja bendradarbiavimo elgesį.

Apibūdina, kaip bendraklasiai priklauso vienas nuo kito.

Apibūdina, kokios komandos narių vertybės prisideda prie sėkmingo

komandos darbo.

Paaiškina, kokios vertybės padeda sutarti grupės nariams. Apibūdina, kas tai yra įsipareigojimas ir atsakomybė.

Paaiškina, kokios yra grupės nario atsakomybės. Atpažįsta ir įvardija atsakingą elgesį.

Atpažįsta savo asmenines savybes, kurios trukdo veiksmingai dirbti grupėje ir paaiškina, kaip turi elgtis jo / jos elgesys, kad darbas grupėje pagerėtų.

Prireikus keičia savo elgesį, kad grupės darbas būtų veiksmingesnis.

Dirbant grupėje prisiima grupės nario vaidmenį (pavyzdžiui, vadovo,

oratorius, tiekėjas, sekretorius, grupės narys)

Xxxxxxxxxx, kaip atsakingi klasės mokiniai padėjo vieni kitiems. Dirbant grupėje demonstruoja grupės narių palaikymą ir padeda

siekti grupės darbo sėkmės.

2.3 Atpažįsta ir įvardija kitų žmonių, grupių pomėgius,

savybes, talentus, gebėjimus ir kitus ypatumus.

Iš įvairių simbolių ir užuominų atpažįsta klasės mokinių ir kitų žmonių pomėgius ir talentus.

Įvardija skirtingas socialines grupes mokykloje. Įvardija skirtingas kultūros grupes mokykloje.

Palygina ir apibūdina kultūrinių grupių skirtumus ir panašumas. Suplanuoja, kaip užmegzti santykius su kitos kultūros asmenimis.

Apibūdina visų asmenų pagrindines teises, neatsižvelgiant į jų socialinę ar kultūrinę priklausomybę.

Pateikia pavyzdžius, kaip žiniasklaida vaizduoja įvairias socialines ir kultūrines grupes.

Paaiškina, kaip atskirti ar informacija apie asmenį, arba grupę jos savybes ir kitus ypatumus skleidžiama teisinga ar ne.

2.4 Kontroliuoja neigiamus santykius ir taiko konfliktų valdymo strategijas.

Apibūdina pasyvų, agresyvų ir tvirtabūdišką elgesį.

Papasakoja apie patirtus konfliktus ir kaip juos pavyko išspręsti. Tinkamai ir ramiai žodžiu reaguoja į suerzinusį ar įskaudinusį elgesį. Prireikus, veiksmingai sprendžia patyčių ir gąsdinimo problemą.

Paaiškina, kaip konfliktų su draugais sprendimas stiprina draugystę. Paaiškina keletą konfliktų sprendimo būdų.

Konfliktus sprendžia pritaikant konfliktų sprendimo strategijas. Paaiškina, patyčių aukos, kaltininko ir liudininko jausmus.

Empatiškai reaguoja į patyčių situaciją.

Atskiria patyčių situaciją nuo netyčinės situacijos. Veiksmingai suvaldo konfliktinę situaciją.

Empatiškai reaguoja į patyčių situaciją.

Palygina ir paaiškina teigiamo ir neigiamo bendraamžių spaudimo

skirtumus.

Paaiškina ir pademonstruoja, kaip reikia atsispirti neigiamam

bendraamžių spaudimui.

Paaiškina, kaip konflikto sprendimas padeda suprasti ir įvertinti situaciją.

Analizuoja ir paaiškina, konfliktuojančių pusių požiūrius.

Žodine ir nežodine kūno kalba pademonstruoja, kaip išreikšti atsparumą nepageidaujamam elgesiui.

Nepageidaujamo elgesio problemos sprendimui sprendimo priėmimo strategiją.

Atskiria problemos įvardijimą nuo kaltinimą ir apibūdina skirtumus. Sprendžiant konfliktą naudoja žinutę Koks, Kodėl ir Kaip (Koks elgesys netinka, Kodėl toks elgesys netinka, Kaip norėtų, kad jis

pasikeistų).

3. Atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas

3.1 Analizuoja ir kuria skirtingoms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės),

erdvėms, situacijoms būtinas taisykles ir jų

Su mokytojais ir bendraklasiais dalyvauja kuriant klasės bendruosius

susitarimus.

Laikosi mokyklos taisyklių.

Apibūdina klasės ar mokyklos taisyklių pažeidimo pasekmes. Papasakoja, kaip įvairūs viešose vietose matomi simboliai atspindi vertybes.

Saugo kitų žmonių turtą.

Paaiškina, kokios yra saugaus naudojimosi internetu taisyklės.

Paaiškina, kas tai yra bendrieji susitarimai. Paaiškina, kas tai yra savitarpio pagarba.

Apibūdina, kaip savitarpio pagarbos svarbą kuriant tinkamą mokymosi aplinką.

Laikosi mokyklos taisyklių.

Laikosi klasėje sutartų taisyklių ir susitarimų.

laikytis, analizuoti jų prasmę ir

reikalingumą.

3.2 Priima

sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes.

Apibūdina keturių žingsnių sprendimo priėmimo procesą.

Naudoja priimant sprendimą keturių žingsnių sprendimo priėmimo strategiją.

Įvardija sprendimų pasekmes.

Įvardija keletą problemos sprendimo alternatyvų.

Kad pasirinktų tinkamiausią problemos sprendimą, apibūdina, kiekvieno sprendimo alternatyvos pasekmes.

Apibūdina, kaip priimtas sprendimas darys įtaką gyvenimui. Paaiškina, kas tai yra neigiamas bendraamžių spaudimas.

Apibūdina, kokią žalą gali daryti pasidavimas neigiama bendraamžių

spaudimui.

Apibūdina, kaip kieno nors neatsakingas poelgis gali kelti kam nors

grėsmę.

Paaiškina, kaip kitų daroma įtaka veikia sprendimus (pavyzdžiui, šeimos narių, bažnyčios, komandos, bendramokslių ir pan.).

Apibūdina, kaip reklama gali daryti įtaką sprendimui. Paaiškina, ką reiškia prisiimti atsakomybę už veiksmus. Prisiima atsakomybę už savo veiksmus mokykloje.

Pritaiko sprendimo priėmimo įgūdžius sprendžiant santykių problemas. Xxxxxxxx sprendimo priėmimo įgūdžius sprendžiant akademines problemas.

Paaiškina, kaip jausmai daro įtaką sprendimų priėmimui.

Paaiškina atsakingų sprendimų ir pagarbos sau bei kitiems santykį. Paaiškina, kaip reikia analizuoti ir atpažinti atsakingą ir neatsakingą elgesį.

Taiko kelių žingsnių sprendimo priėmimo strategiją.

Analizuoja kritiškai reklamą ir paaiškina, kaip ji siekia daryti įtaką

sprendimams.

Paaiškina, kas yra pasekmė.

Prisiima atsakomybę už savo klaidas.

Paaiškina, kaip skirtingi požiūriai daro įtaką sprendimo priėmimui. Paaiškina, ką reiškia būti priklausomam ir kodėl kartais tai yra sunku (pavyzdžiui, laikytis įsipareigojimo, laiku atlikti darbą ir pan.).

Paaiškina, kodėl svarbu laikytis įstatymų.

Paaiškina, ką reiškia būti atsakingam prie šeimą, draugus, mokyklą, bendruomenę.

Analizuoja problemos sprendimo iššūkius ir kliūtis.

Xxxxxxxxxx, kaip galima pasiekti sėkmės mokykloje (pavyzdžiui, nustatyti trukdžius, valdyti stresą, išskirti prioritetus ir pan.).

4. Asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinamas ir saugojimas.

4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.

Atpažįsta ir apibūdina grėsmę gyvybei ir sveikatai keliančius veiksnius. Paaiškina neatsargaus elgesio pasekmes ir kaip gali nuspręsti, kokį elgesį pasirinkti.

Pademonstruoja kelis būdus, kaip moka pasakyti Ne, atsakant į bendraamžių neigiamą spaudimą.

Paaiškina, kaip reikia išengti pavojingų situacijų (pavyzdžiui, nevaikšto kur nesaugu, laikosi saugaus sportavimo taisyklių, vengia psichoaktyviąsias medžiagas vartojančių paauglių kompanijų).

Pademonstruoja kelis būdus, kaip moka pasakyti Ne, atsakant į bendraamžių neigiamą spaudimą.

Apibūdina svarbius atsparumo nesaugiam elgesiui įgūdžius (pavyzdžiui, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atsisakymui, išvengti nusikalstamų grupių, seksualinės prievartos ir pan.).

Siūlo rizikingam elgesiui saugias ir sveikas veiklos alternatyvas.

Paaiškina, koks elgesys padeda išsaugoti sveikatą ir gyvybę. Pademonstruoja, kaip pasakyti Ne siūlymui vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

4.2 Moka suteikti

pirmąją pagalbą,

Xxxxxxxxxx apie psichoaktyviųjų medžiagų neigiamą poveikį. Xxxxxxxxx, kaip psichoaktyviosios medžiagos veikai smegenis.

Papasakoja apie psichoaktyviųjų medžiagų neigiamą poveikį. Apibūdina žalingą tabako poveikį, jo žalą organizmui.

demonstruoja slaugos ir savirūpos, sveikatos stiprinimo įgūdžius ir paaiškina kaip išvengti ligų ir traumų.

Apibūdina žalingą tabako poveikį.

Argumentuoja kitiems, kodėl neverta vartoti tabaką. Apibūdina žalingą alkoholio poveikį.

Argumentuoja kitiems, kodėl neverta vartoti alkoholį.

Paaiškina, kas tai yra spaudimas vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Pademonstruoja, kaip tinkamai pasakyti Ne spaudimui vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

Paaiškina kas yra sveiki ir nesveiki įpročiai.

Įvardija žmogaus kūno organus ir tai kas padeda juos išsaugoti sveikus.

Apibūdina žalingą alkoholio poveikį organizmui.

Paaiškina, kaip sveika gyvensena padeda pasiekti išsikeltų tikslų. Pasako, kokį sveiką įprotį nori išsiugdyti ir paruošia veiksmų planą jam ugdytis.

Papasakoja, kaip sekasi laikytis suplanuoto sveiko įpročio ugdymo

plano.

Paaiškina, kaip reklama, gali daryti įtaką sveikos gyvensenos pasirinkimams ir kokie yra reklamos kūrėjų tikslai.

Apibūdina veiksnius, kuri skatina vartoti tabaką.

Apibūdina tabako poveikį žmogaus organizmui, mąstymui ir

santykiams su kitais žmonėmis.

Apibūdina veiksnius, kurie skatina vartoti alkoholį.

Apibūdina alkoholio poveikį žmogaus organizmui, mąstymui ir santykiams su kitais žmonėmis.

4.3 Atpažįsta, įvardija savo ir bendruomenės poreikius ir veikia juos tenkinant.

Papasakoja, kaip vietos bendruomenės nariai padeda gyventojams ir juos

saugo.

Apibūdina, kokias teises ir atsakomybes turi kiekvienas mokyklos bendruomenės narys.

Paaiškina, kuo svarbus demokratinis balsavimas klasės, mokyklos, savivaldybės ar

Paaiškina, kas tai yra pagalba.

Apibūdina skirtingus pagalbos teikimo būdus.

Pasiūlo idėją, kaip galėtų prisidėti prie šeimos, mokyklos, bendruomenės gerovės.

Apsvarstydamas savo gebėjimus, įvardija kaip gali prisidėti prie projekto skirto bendruomenei įgyvendinimo.

Kartu su klase suplanuoja ir įgyvendina trumpalaikį bendruomenės gerovei skirtą projektą.

Kartu su klase diskutuoja ir vertina projekto įgyvendinimo pažangą ir prireikus koreguoja eigą.

Prisiima konkretų projekto įgyvendinime įsipareigojimą ir jį įvykdo. Apmąsto ir įvardija ką išmoko projekto įgyvendinimo metu.

Organizuoja ir dalyvauja projekto pabaigos šventėje.

Dalyvauja renkant informaciją apie bendruomenės iššūkius ir

poreikius.

Diskutuoja su bendraklasiais apie tai, kaip galima patenkinti

bendruomenės poreikius.

Planuoja bendruomenės poreikių tenkinimo projektą.

Prisiima įsipareigojimus klasės įgyvendiname projekte ir juos įvykdo.

Atlieka savo įsipareigojimo vykdymo pažangos stebėjimą. Dalyvauja klasės projekto įgyvendinimo pažangos stebėjime. Vertina ir paaiškina, kaip įgyvendintas klasės projektas patenkino bendruomenės poreikį.

Paaiškina, juo naudinga dalyvauti bendruomenės poreikių tenkinimo

projekte.

Pateikia idėjas, kaip kitą kartą būtų galima pagerinti projekto įgyvendinimą.

Papasakoja, kaip galima atpažinti klasės, draugų, šeimos, mokyklos, bendruomenės poreikius.

Xxxxxxxxxx, ką sužinojo ir išmoko projekto įgyvendinimo metu. Samprotauja, kaip projekto įgyvendinimo metu įgytos žinios padės

ateityje.

7.3 5-6 klasės

1. Savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų.
	5 klasės požymiai	6 klasės požymiai
1.1 Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį.	• Apibūdina, kaip jausmai ir emocijos daro įtaką bendravimui. • Apibūdina emocijoms būdingas fizines reakcijas. • Paaiškina, kokios būna išreiškus emocijas pasekmės. • Naudoja „Aš teiginius“, kad apibūdintų, kaip jaučiasi, kodėl taip jaučiasi ir kaip norėtų, kad jausmas pasikeistų. • Paaiškina, kas tai yra neigiamas vidinis ir neigiamas vidinis dialogas. • Apibūdina su paauglyste susijusius fizinius ir emocinius pokyčius. • Paaiškina, kas yra vertybė. • Xxxxxxxxx, kaip atsakingas elgesys stiprina pasitikėjimą savimi. • Paaiškina, kodėl naudinga mokėti įvardyti savo emociją arba jausmą.	• Įvardija emocijų, kaip situacijų, kurioms reikia dėmesio, požymius. • Apibūdina patiriamos emocijos ir kitų lūkesčio, kaip turėtų jaustis skirtumą. • Apibūdina skirtingų emocijų (pavyzdžiui, baimė ir pyktis; gėda ir liūdesys) skirtumus. • Apibūdina emocines būsenas, kurios sumenkina gebėjimą spręsti problemas. • Paaiškina, kokia įtaką daro emocijoms vidinis pokalbis. • Paaiškina, kaip jaučiasi atliekant sudėtingas užduotis. • Įvardija paauglystei būdingas emocijas. • Atpažįsta emocijas iš kūno kalbos. • Paaiškina, kuo naudingas gebėjimas atpažinti ir įvardyti savo emocijas konkrečioje situacijoje? • Išreiškiant stiprius jausmus naudoja žinutę Koks, Kada, Kodėl, Kaip (Koks jausmas, kada jausmas jaučiamas, kodėl jausmas jaučiamas ir kaip norėtų, kad pasikeistų situacija, kuri pakeistų jausmą). • Xxxxxxxxx, kaip žinutė Xxxx, Kada, Xxxxx ir Kaip gali padėti stiprinti pasitikėjimą savimi? • Paaiškina, kaip žinutė Xxxx, Kada, Kodėl ir Kaip gali padėti stiprinti santykius su kitais?
1.2 Atpažįsta nerimą, stresą, jo įveikai ir valdymui taiko metodus.	• Paaiškina kas yra stresas. • Papasakoja, kokie veiksniai gali sukelti tiek teigiamą, tiek neigiamą stresą. • Papasakoja, kokios būna emocinės reakcijos į stresą. • Paaiškina, kokias renkasi valdymo strategijas liūdinančiose situacijose (pavyzdžiui, nusivylus praradus, išsiskyrus). • Paaiškina, kaip sumažinti stresą (pavyzdžiui, pasikalbėti su draugu, patikimu suaugusiuoju, daryti fizinius pratimus). • Nusiraminimui panaudoja pokalbio su savimi metodą.	• Apibūdina, kas yra stresas. • Pasako, kokios būna paauglių reakcijos į stresą ir sudėtingas emocijas. • Paaiškina, kokias naudoja savęs nuraminimo strategijas (pavyzdžiui, gilus kvėpavimas, pokalbis su savimi, laipsninė relaksacija ark t.). • Demonstruoja gebėjimą valdyti emocijas, kad būtų lengviau spręsti problemas (pavyzdžiui, veikti negatyvą ir išsiugdyti teigiamą nuostatą). • Įvardija situacijas, kuriose naudinga prisiminti išmoktus streso valdymo būdus ir juos panaudoti.

• Paaiškina, kaip teigiamos vidinis dialogas stiprina gebėjimą

nusiraminti ir kontroliuoti emocijas.

• Paaiškina, kada verta taikyti pokalbio su savimi metodą.

• Apibūdina, kaip išmokti streso įveikos būdai padės ateityje suvaldyti sudėtingas emocijas.

• Mokosi atpažinti ir valdyti emocijas patiriamo spaudimo situacijose (vėlavimas, testo atlikimas, pasirodymas scenoje, varžybose ir pan.).

• Pademonstruoja, kaip nusiraminimui reikia pritaikyti vidinį dialogą, kuris padeda valdyti mintis ir veiksmus sudėtingose situacijose.

1.3 Atpažįsta, įvardija ir plėtoja xxxxxxxxxx pomėgius, xxxxxxx, talentus, įgūdžius, gebėjimus.

• Paaiškina, kokie reikalingi įgūdžiai asmens augimui (mąstymo,

akademiniai, socialiniai, emociniai).

• Paaiškina, kokie įgūdžiai padeda gyventi sveikai.

• Apibūdina, kaip bendruomenė padeda tobulinti talentus ir gebėjimus.

• Apibūdina, kas tai yra talentas, savybė, įgūdis.

• Įvardija savo talentus, xxxxxxx ir įgūdžius.

• Įvardija, kokie talentai, įgūdžiai gali prisidėti prie bendruomenės gerovės puoselėjimo.

• Įvardija, ką išmoko penktoje klasėje.

• Mokosi atpažinti fizinius ir emocinius pokyčius paauglystės metu.

• Apibūdina asmeninius įgūdžius ir savybes.

• Įvardija savo įgūdžius ir savybes.

• Paaiškina, kokią įtaką turimi įgūdžiai daro savivertei.

• Įvardija, kaip išorinis poveikis daro įtaką asmeninių savybių ugdymui (pavyzdžiui, kaip daro įtaką savo kūno suvokimui, pasitikėjimui savimi, elgesiui).

• Įvardija, kokius užsiėmimus gali lankyti mokiniai po pamokų.

• Įvardija, kaip mokykla padeda ugdyti asmenines savybes.

• Apibūdina, kaip bendruomenė padeda tobulinti talentus ir gebėjimus.

• Įvardija, kokios organizacijos ar institucijos siūlo pagalbą plėtoti asmeninius pomėgius ir talentus.

• Papasakoja, kokią naudą suteikia užsiėmimai po pamokų (pavyzdžiui, draugystė, lyderystė, nauji mokymosi įgūdžiai, darbas komandoje).

• Analizuoja, kaip fizinės savybės padėjo priimti sprendimą (pavyzdžiui, rinktis sporto šaką arba aktyvaus judėjimo formą ir pan.).

• Įvardija, ką išmoko šeštoje klasėje.

• Argumentuoja, kaip šeštoje klasėje įgytos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai stiprina pasitikėjimą savimi.

1.4 Išsikelia akademinius ir xxxxxxxxxx tikslus, planuoja žingsnius, kaip jų siekti ir veikti.

• Paaiškina, kaip išorinė ir vidinė motyvacija veikia gebėjimą siekti

tikslo.

• Papasakoja apie tikslus, kurie reikalauja daugiau savitvardos.

• Apibūdina savo stiprybes ir silpnybes, kurios daro įtaką

pasirinkimams mokymosi procese.

• Paaiškina, kodėl mokiniai mokosi skirtingai.

• Paaiškina, kaip suaugusieji mokykloje išreiškia rūpestį mokiniais.

• Apibūdina, kas yra atkaklumas.

• Apibūdina, kas yra pasitikėjimas savimi.

• Apibūdina, kaip pasitikėjimas savimi siejasi su atkaklumu.

• Paaiškina, kas tai yra augimo mąstysena ir. kaip ji padeda siekti tikslų

• Demonstruoja susidomėjimą nauja užduotimi.

• Priima iššūkį ir bando jį įveikti, kol įveikia.

• Išklausęs / iusi pastabą, ją priima ir koreguoja veiksmą.

• Xxxxxxxxxx, kaip šeima ar kiti suaugusieji padeda ir palaiko siekiant mokykloje sėkmės.

• Išsikelia tikslą, kuri gali pasiekti per mėnesį ar du, kad pagerintų akademinį pasiekimą, numato žingsnius, terminus, kuriuos atlieka iki nusistatytos datos.

• Apibūna, kaip jaučiasi išsikėlęs tikslą.

• Mokosi numatyti kliūtis, kurios gali sutrukdyti pasiekti išsikeltą tikslą.

• Mokosi stebėti savo tikslo siekimo pažangą, įvertina savo sėkmę ir išanalizuoja, ką galėjo padaryti kitaip.

Apibūdina, kaip jaučiasi pasiekęs tikslą.

• Apibūdina, kaip tinkami pasirinkimai, vertybės ir tikslai padeda

siekti tikslo ir sėkmės.

• Apibūdina tikslų kėlimo procesą.

• Apibūdina ilgalaikio ir trumpalaikio tikslo skirtumą.

• Pritaiko tikslų kėlimo procesą išsikeliant tikslą, sudaro trumpalaikio tikslo siekimo veiksmų planą.

• Pritaiko tikslo išsikėlimo įgūdžius akademinei sėkmei.

• Xxxxxxxxxx, kokie šaltiniai gali padėti siekti tikslo (pavyzdžiui, vadovėlis, interneto šaltiniai, tyrimas ir pan.).

• Paaiškina, kaip barjerai ir suteikta parama padeda žengti žingsnius siekiant išsikelto tikslo.

• Paaiškina, kaip gali geriau pasinaudoti pagalba įveikti kliūtis

siekiant tikslo.

• Išsikelia socialinio santykio sukūrimo tikslą.

• Paaiškina, kaip gebėjimas išsikelti tikslą padės įgyvendinti viltis ir

tikslus ateityje.

• Paaiškina, kaip išorinė ir vidinė motyvacija veikia gebėjimą siekti tikslo.

• Papasakoja apie tikslus, kurie reikalauja daugiau savitvardos.

2. Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti.

2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius.

• Apibūdina, kas tai yra reflektyvusis klausymas.

• Apibūdina, kaip atpažinti gero klausymo įgūdžius.

• Paaiškina, kaip geras klausymas gali sustiprinti santykius.

• Paaiškina, kokiose situacijose svarbu pritaikyti reflektyviojo klausymo įgūdžius.

• Panaudoja reflektyviojo klausymo įgūdžius diskusijų metu.

• Atpažįsta kitų žmonių emocijas ir jas apibūdina įvairiose situacijose.

• Formuluoja atvirus-uždarus klausimus, kad paskatintų kitus išreikšti

savo mintis ir emocijas.

• Kai reikia perklausia, kad gerai suprasti gautą informaciją ar žinutę.

• Apibūdina neverbalinės komunikacijos užuominas.

• Xxxxxxxxxx, kaip kažkieno elgesys gali paveikti kito asmens emocijas.

• Papasakoja, kaip bendruomenės nariai išreiškia įvairioms socialinėms, kultūrinėms, religinėms, etninėms grupėms.

• Paaiškina, kaip užmegzti ir išlaikyti draugystę.

• Paaiškina, kas tai yra empatišįkumas.

• Paaiškina, kaip skirtumai sustiprina draugystę ir bendruomenę.

• Xxxxxxxxx, kaip empatiškumas padeda stiprinti tarpusavio santykius ir kitų priėmimą.

• Xxxxxxxxx, kaip empatiškumas mokymosi bendruomenę daro saugesnę.

• Paaiškina, kodėl reikia su kitais elgtis pagarbiai.

• Apibūdina situaciją, kurioje jo / jos elgesys padarė teigiamą ar neigiamą įtaką kito asmens emocijoms.

• Paaiškina, kokiais būdais galima stiprinti draugystę (pavyzdžiui, rasti ar sugalvoti abiem patinančią veiklą ar bendrą pomėgį, kartu leisti laiką, padedant vienas kitam, mokantis atleisti).

• Demonstruoja pagarbų elgesį visoms socialinės ir kultūrinėms, religinėms, etninėms grupėms.

• Moka kritiką pakeisti konstruktyviu grįžtamuoju ryšiu.

• Demonstruoja veiksmingo klausymo įgūdžius (atidžiai stebi kalbantįjį, reaguoja į kalbančiojo žodžius, tikslingai užduoda klausimus).

• Paaiškina, kuo gebėjimas veiksmingai klausytis, gali būti naudingas

bendraujant.

• Diskutuojant įvairiomis temomis nepritarimo nuomonei metu

išvengia kaltinamo tono.

• Demonstruoja derybinius įgūdžius atsižvelgiant į kitos pusės poreikius ir požiūrį.

• Perfrazuoja konfliktuojančių pusių mintis.

2.2 Dirba ir bendradarbiauja įvairiose grupėse.

• Demonstruoja palaikymą ir pripažįsta kitų indėlį į bendrą darbą.

• Laimėdamas ar pralaimėdamas demonstruoja draugiškumą.

• Generuoja idėjas, kaip kiekvieną įtraukti į grupės veiklą.

• Apibūdina komandinio darbo privalumus.

• Dalyvauja išsikeliant bendrą grupės tikslą ir apibūdina, kas padėjo tikslą išsikelti, arba kas sutrukdė.

• Numato neatsakingo elgesio grupėje pasekmes.

• Apibūdina konstruktyvų elgesį dirbant grupėje.

• Demonstruoja konstruktyvų elgesį dirbant grupėje.

• Analizuoja grupės nario atsakomybes.

• Dalyvauja su grupe išsikeliant bendrą tikslą.

• Paaiškina, kaip vienas kito grupėje palaikymas tarp komandos narių stiprina ryšius.

• Demonstruoja darbo grupės nariams palaikymą.

• Tam, kad pasiektų grupės darbo tikslų, demonstruoja gebėjimą prisiimti įvairius darbo grupėje vaidmenis, būti vadovu ar grupės nariu.

• Apibūdina, kaip jaučiasi grupės diskusijos dalyviai.

• Analizuoja ir mokosi atpažinti, kad skirtingi asmenys apie tą pačią situaciją gali turėti ir išsakyti skirtingą požiūrį ar nuomonę.

• Pasibaigus darbui grupėje apibūdina, koks grupės narių elgesys padėjo pasiekti rezultatų.

• Apibūdina grupės narių indėlį siekiant bendro darbo tikslo.

2.3 Atpažįsta ir įvardija kitų žmonių, grupių pomėgius, savybes, talentus, gebėjimus ir kitus ypatumus.

• Siūlo, kokios veiklos padėtų visiems įsitraukti į bendras veiklas.

• Paaiškina, kaip bendraklasiai galėtų įtraukti vieni kitus į veiklą.

• Išreiškia palaikymą bendraklasiams, kad dalyvautų klasės veiklose.

• Atpažįsta ir įvardija kitų talentus, savybes ir įgūdžius.

• Xxxxxxxxx, kaip gebėjimas atpažinti ir įvardinti kitų talentus, savybes ir įgūdžius gali padėti pažinti kitus žmones ir su jais bendrauti.

• Imdamas interviu išsiaiškina žmogaus pomėgius, talentus, gebėjimus, bei atskleidžia jo savybes.

• Apibūdina klasėje, mokykloje besimokančių mokinių tradicijas (pavyzdžiui, etninius papročius, kalbos frazes, klausoma muzika, virtuve ir pan.).

• Pasako, kada žmonių skirtumai vaizduojami netinkamai (pavyzdžiui, seksualinė orientacija, stereotipai, socialinių-ekonominių ar kultūrinių mažumų diskriminacija, nesusipratimais paremti išankstiniai nusistatymai).

• Paaiškina, kaip socialinio ir kultūrinių skirtumų nesupratimas

paskatina atsirasti netolerancijai.

• Apibūdina draugo savybes, kurios skatina priimti sveikatai palankius

ir nepalankius sprendimus.

• Apibūdina, kokios asmeninės savybės stiprina draugystę.

• Paaiškina, kas tai yra konkretūs ir abstraktūs kitų asmenų pripažinimą išreiškiantys teiginai.

• Atpažįsta ir konkrečiai įvardija klasės mokinių savybes, gebėjimus.

• Paaiškina, kokiais būdais galima atpažinti ar pažinti kito asmens talentus ir gebėjimus.

• Argumentuoja, kodėl norint išreikšti kitam asmeniui palaikymą reikia vartoti konkrečius teiginius.

• Paaiškina, kaip konkrečių pripažinimo teiginių vartojimas sustiprina pagarbos kitam išraišką.

2.4 Kontroliuoja neigiamus santykius ir taiko konfliktų valdymo strategijas.

• Atpažįsta ir apibūdina erzinantį arba patyčių elgesį.

• Mokosi atpažinti erzinantį elgesį ir į jį reaguoti, atpažinti ir įveikti patyčias įvairiose situacijose.

• Apibūdina, kaip galima išspręsti nesusipratimus tarp įvairių socialinių ir kultūrinių grupių.

• Xxxxxxxxx, kaip galia užstoti ir ginti kitus.

• Aiškinasi kas tai yra stereotipas ir mokosi argumentuoti, kaip stereotipai daro neigiamą kitiems poveikį.

• Paaiškina ir palygina teigiamus ir neigiamus santykius.

• Paaiškina, kodėl svarbu mokėti atleisti.

• Į kritiką reaguoja negynybiškai ir konstruktyviai.

• Argumentuoja, kodėl konfliktas yra natūrali gyvenimo dalis.

• Paaiškina, kaip atpažinti patyčias ir atskirti nuo nesusipratimo.

• Paaiškina, kaip reikia veiksmingai pasipriešinti patyčioms.

• Reaguoja į asmeninius nusiskundimus išvengiant konflikto.

• Apibūdina, kaip sprendžiami konfliktai (vengimas, delsimas, kompromisas, derybos ir pan.) ir kokie būdai yra veiksmingiausi.

• Grupės konfliktų sprendimui naudoja žodinę ir nežodinę kalbą.

• Paaiškina, kodėl kerštas nesprendžia konflikto.

• Paaiškina, kaip išmokta konflikto sprendimo strategija gali padėti konstruktyviai spręsti problemą.

• Įvardija, kokią strategiją taiko konflikto sprendimo metu.

• Paaiškina, kodėl konflikto sprendimo metu svarbu išklausyti kitą konfliktuojančią pusę ir suprasti kaip ji mato iškilusią problemą.

• Paaiškina, kodėl svarbu konfliktą spręsti abiems konfliktuojančioms pusėms kartu.

• Paaiškina, kodėl sprendžiant konfliktą svarbu rasti keletą problemos sprendimo alternatyvų.

• Paaiškina, kodėl priimta problemos sprendimas turi tikti abiems konfliktuojančioms pusėms.

• Paaiškina, kaip pritaikyta konfliktų sprendimo strategija stiprina arba padeda išlaikyti santykius.

• Įvardija ks tai yra bauginimas.

• Paaiškina skirtumą tarp patyčių ir nepatyčių situacijų.

• Pademonstruoja, kaip reikia pranešti apie patyčių elgesį.

• Apibūdina patyčių situacijos aukos, kaltininko, stebėtojo, gynėjo

vaidmenis ir atsakomybes.

• Apibūdina, kaip reikia elgtis tapus patyčių stebėtoju arba kaip reikia išvengti smurto ir esant patyčių situcijai šias žinias pritaiko tinkamai.

• Apibūdina, kaip jaučiasi patyčias arba gandus patiriantys

bendraklasiai.

• Paaiškina, kodėl skaudina patyčios arba pasijuokimas iš kito asmens ar asmenų.

• Paaiškina, kaip žinutės Koks, Kada, Kodėl ir Kaip gali padėti spręsti patyčių situaciją.

	• Taiko konflikto sprendimo strategiją (nustato nesutarimo objektą arba priežastį, apsvarsto keletą konfliktų sprendimo variantų, išsirenka abiem pusėms geriausiai tinkantį sprendimą.)	• Paaiškina, kodėl yra svarbu nustatyti sau ir kitiems ribas. • Diskutuoja apie bendraamžių destruktyvų elgesį, ir siūlo idėjas, kaip šias sudėtingas situacijas reikia spręsti (pavyzdžiui, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, paskalos, save žalojantis elgesys, seksualiniai santykiai ir pan.). • Analizuojant situacijas paaiškina fizinio ir žodinio smurto priežastis. • Išklauso prieštaraujančias ir skirtingas nuomones. • Apibūdina smurtą iššaukiančius veiksnius (pavyzdžiui, pykčio nevaldymas, kaltinantis tonas, patyčios).
3. Atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas
3.1 Analizuoja ir kuria skirtingoms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles ir jų laikytis, analizuoti jų prasmę ir reikalingumą.	• Paaiškina koks ryšys yra tarp pagarbos ir sutartų taisyklių laikymosi. • Dalyvauja kuriant su klase bendruosius susitarimus. • Paaiškina, kaip bendrieji klasės susitarimai padeda sukurti pagarba grįstą mokymosi aplinką. • Pripažįsta ir paaiškina, kaip kiekvienas žmogus atsakingas už savo elgesį. • Paaiškina, kodėl yra reikalingos mokyklos, šeimos, visuomenės taisyklės. • Apibūdina, kaip klausymo įgūdis prisideda prie darbo klasėje, mokykloje taisyklių laikymosi.	• Diskutuoja, kokių susitarimų reikia laikytis, kad klasėje būtų sukurta saugi, tarpusavio pagarba bei rūpesčių grįsta aplinka. • Apibūdina elgesį, kurio reikalaujama saugioje, tarpusavio pagarba bei rūpesčiu grįstoje klasėje; • Demonstruoja tarpusavio pagarba ir rūpesčiu grįstą elgesį. • Dalyvauja kuriant su klase bendruosius saugios veiklos klasėje susitarimus. • Pripažįsta ir paaiškina, kaip kiekvienas žmogus atsakingas už savo elgesį. • Paaiškina, kodėl yra reikalingos mokyklos, šeimos, visuomenės taisyklės. • Paaiškina neetiško elgesio rimtumą (pavyzdžiui, sukčiavimas, melas, vogimas, plagiatas ir t.t.). •
3.2 Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes.	• Paaiškina penkių žingsnių sprendimo priėmimo procesą (Pagalvoti, kad reikia priimti tinkamą sprendimą, nustatyti, kas gali nutikti, jeigu priimsiu sprendimą, pasirinkti geriausią variantą, kuris nepadarys niekam žalos, veikti, kaip buvo priimtas sprendimas, dar kartą apgalvoti sprendimo pasekmes). • Paaiškina, kas tai yra sprendimų priėmimui daro įtaką teigiamas arba neigiamas bendraamžių spaudimas. • Laiku atlieka numatytus darbus. • Paaiškina, kokiomis vertybėmis vadovaujasi priimant sprendimus. • Paaiškina, kaip priimti sprendimą esant konfliktiniams santykiams.	• Paaiškina šešių žingsnių sprendimo priėmimo procesą (Apibūdinti problemą, išnagrinėti visas galimybes ir numatyti, kiekvieno sprendimo priėmimo pasekmes, pasirinkti geriausią variantą, kuris nepadarys niekam žalos, veikti, kaip buvo priimtas sprendimas, dar kartą apgalvoti sprendimo pasekmes). • Laiku atlieka numatytus darbus. • Apibūdina vilkinimo ir dezorganizacijos poveikį akademiniams rezultatams. • Paaiškina, kaip sprendimų priėmimo įgūdžiai pagerina mokymosi įpročius • Sprendžiant problemą, paaiškina kiekvieną sprendimų priėmimo procesą.

		• Paaiškina, kokius sprendimus priėmė per pastarąsias 24 valandas skirtus sveikatos saugojimui. • Paaiškina ir parodo, kada ir kaip reikia panaudoti atsisakymo įgūdžius. • Įvardija, kokios kliūtys gali sutrukdyti siekti išsikeltus tikslus, priimti tinkamus sprendimus. • Paaiškina, kaip gebėjimas užsibrėžti trumpalaikius ar ilgalaikius tikslus padeda pasirinkti teigiamą gyvenimo kryptį, vengti rizikingo elgesio ir priimti tinkamus sprendimus. • Įvardija, kokiose situacijose priimant sprendimą reikalinga suaugusiųjų pagalba. • Palygina atsakingą ir neatsakingą elgesį. • Įvardija, kas daro įtaką atsakingo sprendimo priėmimui. • Įvardija neatsakingo elgesio pasekmes.
4. Asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinamas ir saugojimas.
4.1 Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą.	• Paaiškina, ką reiškia būtų atsakingam už kitų sveikatą. • Paaiškina, kaip reikia atpažinti pavojingas gyvybei situacijas. • Pademonstruoja, kaip reikia išvengti rizikingo elgesio. • Paaiškina, kaip tinkami ir netinkami veiksmai daro įtaką aplinkiniams ir artimiesiems.	• Xxxxxxxxxx, kokias gali rinktis alternatyvas nesaugiam elgesiui (pavyzdžiui, važiavimas su išgėrusiu vairuotoju, važinėjimas riedlente pavojingose vietose, buvimas šalia rūkančių ar vartojančių kitas psichoaktyviąsias medžiagas). • Apibūdina, koks elgesys yra socialiai priimtinas įvairiose situacijose (pavyzdžiui, prisijungiant prie naujos grupės, kuri eina į renginį, būti naujoku klasėje, prisijungti prie jau pradėto žaisti žaidimo). • Paaiškina savo riziką patirti įvairius sužalojimus. • Paaiškina rizikingo elgesio pasekmes sveikatai. • Paaiškina, kaip psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas trukdo siekti užsibrėžtų tikslų. • Apibūdina savo žinias apie sveikatai naudingus sprendimus ir blaivaus gyvenimo būdo svarbą.
4.2 Moka suteikti pirmąją pagalbą, demonstruoja slaugos ir savirūpos, sveikatos stiprinimo įgūdžius ir paaiškina kaip	• Paaiškina, kas tai yra psichoaktyvioji medžiaga. • Analizuoja ir argumentuoja, kaip ir kodėl tinkami ir netinkami poelgiai turi ryšį su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. • Papasakoja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo poveikį artimiesiems. • Paaiškina priklausomybės ligų pasekmes žmonėms, jų šeimoms ir visai bendruomenei. • Paaiškina, kas tai yra vidinis ir išorinis spaudimas vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.	• Įvardija priežastis ir mitus apie tabaką, kurie skatina tabako medžiagų vartojimą. • Argumentuoja, kodėl pavojinga vartoti tabaką. • Įvardija priežastis ir mitus apie tabaką, kurie skatina alkoholio medžiagų vartojimą. • Argumentuoja, kodėl pavojinga vartoti alkoholį. • Paaiškina, kaip marichuana, kitos nelegalios psichoaktyviosios medžiagos veikia paauglių organizmą ir gyvenimo būdą. • Paaiškina, kas tai yra receptiniai ir nereceptiniai vaistai.

išvengti ligų ir traumų.

• Paaiškina, kaip reikia neigiamo bendraamžių spaudimo situacijoje paprašyti bendraamžių palaikymo.

• Įtikinamai argumentuoja, kaip tabako, alkoholio vartojimas daro įtaką

sveikai gyvensenai.

• Paaiškina, ką pasakytų draugui, kuris nuspręstų bandyti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

• Apibūdina, kas tai yra priklausomybė nuo cheminių medžiagų.

• Paaiškina, kokį poveikį priklausomybė nuo cheminių medžiagų daro

vartotojui, jo draugams ir artimiesiems.

• Paaiškina kas tai yra nesaugus receptinių vaistų vartojimas ir kada vaistų vartojimas yra saugus.

• Papasakoja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo poveikį

artimiesiems.

• Atpažįsta ir analizuoja išorinius ir vidinius veiksnius, skatinančius vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

• Paaiškina, kaip reikia neigiamo bendraamžių spaudimo situcaijoje paprašyti bendraamžių palaikymo.

• Pademonstruoja, kaip tvirtai taikyti atsisakymo varoti

psichoaktyviąsias medžiagas įgūdžius.

• Xxxxxxxxx, kaip tvirta pozicija atsisakyti vartoti psichoiaktyviąsias medžiagas gali tapti pavyzdžiu kitiems.

• Paaiškina priklausomybės ligų pasekmes žmonėms, jų šeimoms ir

visai bendruomenei.

4.3 Atpažįsta, įvardija savo ir bendruomenės poreikius ir veikia juos tenkinant.

• Paaiškina, kaip pagalbos bendruomenei projektai prisideda prie jos gerovės ir paveikia jos narius.

• Pažįsta mokyklos ir vietos bendruomenės narius ir apibūdina atliekamas jų funkcijas.

• Tyrinėja, su kokiais iššūkiais susiduria bendruomenė ir kokie jos

poreikiai.

• Paaiškina, kodėl bendruomenės nariai turi rūpintis vieni kitais ir ypač tais, kurie negali savimi pasirūpinti patys.

• Planuoja kartu su klase įgyvendinti projektą.

• Paaiškina, kodėl svarbu turėti paruoštą projekto įgyvendinimo planą.

• Dalyvauja projekto įgyvendinimo komiteto veikloje.

• Prisiima įsipareigojimus atlikti konkrečius numatytus darbus.

• Paaiškina, kokius įgūdžių, gebėjimų, savybių prireikė įgyvendinant projektą.

• Xxxxxxxxxx, kaip jautėsi projekto įgyvendinimo metu.

• Xxxxxxxxxx, su kokiais iššūkiai susidūrė įgyvendinant projektą ir kaip juos įveikė.

• Pasako, kaip galėtų perduoti projekto metu įgytą patirtį kitiems.

• Kartu su projekto įgyvendinimo grupe paruošia projekto rezultatų pristatymą klasės mokinių, tėvų, mokyklos bendruomenei.

• Dalyvauja organizuojant projektų pristatymų šventėje.

• Įvardija šaltinius, kurie suteikia informaciją apie bendruomenę.

• Paaiškina, kas tai yra pilietinė atsakomybė (pavyzdžiui, dalyvavimas rinkimuose, įstatymų laikymasis, informavimas apie problemas, dalyvavimas darant įtaką viešajai tvarkai ir pan.).

• Apibūdina pasekmes, kai kas nors nusprendžia neprisiimti pilietinės atsakomybės.

• Paaiškina, kodėl bendruomenės nariai turi rūpintis vieni kitais ir ypač tais, kurie negali savimi pasirūpinti patys.

• Pažįsta mokyklos ir vietos bendruomenės narius ir apibūdina

atliekamas jų funkcijas.

• Tyrinėja, su kokiais iššūkiais susiduria bendruomenė ir kokie jos

poreikiai.

• Aiškinantis bendruomenės poreikius atlieka interviu ir pritaiko veiksmingo klausymo gebėjimus.

• Apibendrina gautą informaciją apie bendruomenės narių poreikius.

• Dalyvauja nustatant klasės mokinių gebėjimus, įgūdžius, kurie gali būto reikalingi projekto įgyvendinimui.

• Įvardija, kokios akademinės žinios bus reikalingos siekiant patenkinti bendruomenės poreikį ir įgyvendint projektą.

• Planuoja kartu su klase įgyvendinti projektą.

• Apibūdina, kokie yra projekto įgyvendinimo etapai ir planavimo

privalumai.

• Apibūdina, kaip jautėsi pristatant projekto rezultatus.

• Įvardija su kokiomis kliūtimis gali susidurti įgyvendinant bendruomenei projektą.

• Dalyvauja projekto įgyvendinimo komiteto veikloje.

• Apibūdina savo atsakomybes projekte.

• Įvardija, kokios pagalbos gali reikėti įgyvendinant projektą ir į ką dėl šios pagalbos gali kreiptis.

• Prisiima įsipareigojimus atlikti konkrečius numatytus darbus.

• Įvykdo savo įsipareigojimus projekte.

• Analizuoja ir apibūdina savo patirtį projekte: apibūdina kas vyko, ką išmoko, kas iš to, kad projektas buvo įgyvendintas.

• Apibūdina, kaip pasikeitė po projekto jo / jos ir žmonių, kuriems buvo

skirtas projektas gyvenimai.

• Padėkoja klasės mokiniams ir visiems padėjusiems įgyvendinti

projektą asmenims.

• Paaiškiną ką sužinojo apie save pagalbos bendruomenei projekto įgyvendinimo metu.

7.4 7-8 klasės

1. Savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų.

7 klasė

8 klasė

1.1 Atpažįsta, įvardija ir

valdo emocijas, elgesį.

• Įvardija paauglystės laikotarpiui būdingus pokyčius.

• Įvardija emocijų atsiradimo priežastis.

• Paaiškina, kaip emocijos gali keistis vienos pamokos, dienos ar paros

metu.

• Paaiškina, kaip iš kūno kalbos atpažinti emocijas.

• Į kritiką ar kaltinimą reaguoja ne ginybiškai.

• Paaiškina, kodėl svarbu atpažinti savo vertybes.

• Įvardija, kaip jo / jos elgesys atspindi vertybes, kuriomis

vadovaujasi.

• Apibūdina, kokią įtaką mintys daro veiksmams ir emocijoms.

• Paaiškina, kodėl yra svarbu įvairiose situacijose stebėti savo kūno siunčiamus signalus ir žodines reakcijas.

• Argumentuoja, kodėl emocijas jausti yra normalu.

• Paaiškina, kokios gali būti emocijų raiškos pasekmės.

• Paaiškina, kodėl toje pačioje situacijoje žmonės jaučia

skirtingas emocijas.

• Argumentuoja, kai emocijų atpažinimas ir pripažinimas, kad toje pačioje situacijoje žmonės jaučia skirtingas emocijas padeda stiprinti santykius.

• Paaiškina, kaip jaučiasi, kai pasako ar gauna komplimentą.

• Paaiškina, kokiose situacijos negalima nieko pakeisti ir kodėl gerai susikoncentruoti į kitus dalykus.

• Paaiškina, kodėl sudėtingose situacijose svarbu vadovautis vertybėmis.

• Pykčiui suvaldyti ir nusiraminti naudoja gilaus kvėpavimo

pratimus.

• Įvardija 2-3 būdus, kaip galima suvaldyti stiprias emocijas.

1.2 Atpažįsta nerimą, stresą, jo įveikai ir valdymui taiko metodus.

• Pasako kada jaučia nerimą arba stresą.

• Remdamasis fiziologiniais ir psichologiniais veiksniais įvertina savo streso lygį.

• Naudoja streso valdymo technikas (pavyzdžiui, taiko atsipalaidavimo

pratimus, laipsninę relaksacija ir pan.).

• Naudoja gilaus kvėpavimo techniką stresui valdyti.

• Xxxxxxxxx, kaip valdo stresą iš naujo įvertinant ir keičiant savo požiūrį į situaciją.

• Paaiškina, kaip streso valdymo metodai padės priimto tinkamus sprendimus gyvenime?

• Paaiškina, kaip pakreipti mintis, veiksmus ir emocijas

teigiama linkme.

• Paaiškina, kodėl svarbu jaučiant nerimą atpažinti fiziologinius nerimo požymius ir pritaikyti nerimo valdymo strategijas.

• Xxxxxxxxxx, kokios streso valdymo technikos padeda nusiraminti atliekant stresą keliančias akademines veiklas (pavyzdžiui, viešas kalbėjimas, testo atlikimas).

• Paaiškina, kaip reikia save nuraminti nepalankiose situacijose.

• Apibūdina, kaip tinkamai išreikšti ir priimti sudėtingus

jausmus.

• Įvardija fiziologinius pojūčius signalizuojančius apie jaučiamą nerimą ar stresą.

• Įvardija 2-3 būdus, kaip galima sumažinti jaučiamą nerimą.

• Pasako, ką reikia daryti jeigu pritaikius nusiramino technikas nesiseka sumažinti nerimą ar stresą.

1.3 Atpažįsta, įvardija ir plėtoja xxxxxxxxxx pomėgius, xxxxxxx, talentus, įgūdžius, gebėjimus.

• Įvardija kas patinka savyje.

• Įvardija savo gebėjimus, kurie padeda stiprinti pasitikėjimui savimi.

• Pasako, ką mėgsta veikti, kas yra tipiška, ar netipiška jo/jos lyčiai.

• Paaiškina, kaip drąsa išbandyti įvairias veiklas stiprina pasitikėjimą

savimi.

• Įvardija savo stipriąsias puses.

• Įvardija, kokias savo savybes norėtų pagerinti, kad būtų geras

draugas.

• Apibūdina, kaip supranta savo gyvenime sėkmę.

• Apibūdina, kokių įgūdžių, gebėjimų ar savybių reikia sėkmei

pasiekti.

• Įvardija, ką išmoko septintoje klasėje.

• Analizuoja savo savybes, pomėgius, talentus ir gebėjimus, bei remiantis išvadomis samprotauja apie savo karjeros ir/ar savanoriavimo galimybes.

• Paaiškina, kaip įvairios patirtys (pavyzdžiui, savanorystės) prisidėjo prie pomėgių ar įgūdžių stiprinimo.

• Paaiškina, kaip įgūdžiai, stiprybės, ir vertybės prisideda prie visos klasės sėkmės.

• Apibūdina, kaip įgūdžiai, vertybės prisideda prie gerų tarpusavio santykių išsaugojimo.

• Įvardija ką išmoko aštuntoje klasėje.

• Paaiškina, kaip jis / ji gali tapti sektinu pavyzdžiu mažesniems vaikams, broliams ar sesėms.

1.4 Išsikelia akademinius ir xxxxxxxxxx tikslus, planuoja žingsnius, kaip jų siekti ir veikti.

• Apibūdina veiksmingos tikslo savybes (tikslas yra asmeninis, pamatuojamas, žino kaip pasiekti savo galimybių ribose ir numatytų veiksmų neriboja kiti asmenys).

• Apibūdina, kaip motyvuoja save siekti aukštesnių tikslų, keičiant savo požiūrį į sudėtingą situaciją.

• Apibūdina situaciją, kurioje reikėjo pagalbos ir paaiškina, kur jos ieškojo.

• Apibūdina situaciją, kai reikėjo įveikti iššūkius siekiant svarbaus tikslo, kaip įveikė.

• Išsikelia asmeninį tikslą mėgstamoje veikloje (sporte, muzikoje ar kituose pomėgiuose), kurį gali pasiekti per kelis mėnesius.

• Išsikelia ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus ir juos įvardija.

• Paruošia ir pristato tikslo siekimo žingsnių ir terminų planą.

• Įvardija žmones, kurie gali padėti pasiekti išsikeltą tikslą.

• Paaiškina, kaip stebi tikslo siekimo pažangą ir atitinkamai koreguoja planą.

• Paaiškina, kaip tinkamas laiko planavimas gali padėti priimti

tinkamus sprendimus.

• Sukuria kriterijus, kuriais remdamasi/s pasirenka veiklas, kuriose nori dalyvauti.

• Sudaro planą, kuriuo vadovaudamasis siekia pagerinti savo akademinius pasiekimus.

• Paaiškina, kaip tarpusavio santykiai paveikia asmeninius ir

karjeros planavimo tikslus.

• Apibūdina, kas ir kaip padėjo pasiekti neseniai išsikeltą tikslą.

• Analizuoja, priežastis, kurios trukdė pasiekti neseniai išsikeltą tikslą.

• Paaiškina, kodėl svarbu pripažinti patyrus siekiant tikslo sunkumus ir kliūtis.

• Paaiškina, kaip motyvuoti save nepalankiose situacijose.

• Analizuoja, kaip iš anksto nenumatytos galimybės gali paveikti tikslo siekimą.

• Analizuoja, kaip konfliktų sprendimas, gali paveikti tikslo siekimo planą.

• Paaiškina, kaip akademinių tikslų pasiekimus paveikia ilgalaikio tikslo siekimą.

• Kuria sėkmės kriterijus tikslo įgyvendinimo žingsnių

vertinimui.

• Apibūdina išteklius, kurie reikalingi akademinei ir socialinei

sėkmei.

2. Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti.

2.1 Demonstruoja įtraukiojo elgesio įgūdžius.

• Paaiškina koks elgesys yra įtraukiantis, o koks atstumiantis.

• Įvardija situacijas už mokyklos ribų, kuriose svarbu parodyti

įtraukiantį (įtarukųjį) elgesį.

• Paaiškina, kaip jaučiasi kitas, kai jo yra atsiprašoma.

• Padeda kitiems, kuriems reikia pagalbos sprendžiant problemą.

• Apibūdina, kas tai yra veiksmingas bendravimo elektroniniu paštu.

• Įvardija netinkamo klausymo ženklus (pavyzdžiui, duoti neprašant patarimus, pertraukti kalbėtoją savo asmeninėmis istorijomis, pertraukti kalbėtoją žodžiais „Ir man taip buvo“.)

• Paaiškina, kodėl svarbu pasakyti kaip jautiesi ir atliepti kito žmogaus jausmus.

• Paaiškina, kaip galima išreikšti kitam jausmus ir kaip reikia

kito jausmus atliepti.

• Skirtingose situacijose demonstruoja empatiškumą.

• Paaiškina, kodėl bendraujant svarbu atskirti emocijas nuo faktų.

• Paaiškina, kaip reikia atskirti emocijas nuo faktų.

• Įvardija tinkamo klausymo ženklus (pavyzdžiui, sutelkti dėmesį į kalbantįjį, vertinti kalbančiojo nuomonę pažvelgiant iš jo pozicijos, skirti laiko susidomėjimą išreiškiančiams klausimams ir padrąsinantiems komentarams).

• Demonstruoja veiksmingą kalbėjimą ir klausymą.

• Paaiškina, kas yra menkinantys ir palaikantys teiginiai.

• Apibūdina, kaip teigiamai spręsti tarpasmeninių skirtumų problemą.

• Reaguojant į nepatinkantį kito žmogaus elgesį įvardija jausmą, apibūdina kito asmens elgesį, kuris paskatino taip jaustis, paaiškina kodėl toks elgesys sukėlė jausmą ir įvardija, kaip tikisi, kad to žmogaus elgesys pasikeistų.

• Paaiškina, kodėl svarbu išklausyti skirtingas žmonių nuomones apie tą pačią problemą.

• Kuria strategijas ir paaiškina, kaip padėti kitiems, kurie susiduria su problemomis.

• Susipažįsta ir palaiko santykius su skirtingų kultūrų, lyčių, rasių ir etninių grupių bendraamžiais.

• Paaiškina, kas tai yra abipusė pagarba.

• Xxxxxxxxxx, koks jo / jos elgesys demonstruoja pagarbą

bendraklasiams, mokyklos bendruomenės ar šeimos nariams.

• Apibūdina ir palygina santykių su bendraamžiais, tėvais ir mokytojais skirtumus ir panašumus.

• Apibūdina, koks intymumo lygis yra tinkamas kiekvienai iš skirtingų santykių grupei.

• Įvardija, kokie požymiai atskleidžia, kad jis / ji klausosi

atidžiai.

• Naudoja veiksmingo klausymosi įgūdžius.

• Paaiškina, kaip veiksmingo klausymosi įgūdžiai padeda sutarti su draugais, šeimos ir bendruomenės nariais.

• Paaiškina, kaip galima konstruktyviai išreikšti tinkamo elgesio lūkestį (pavyzdžiui, naudojant žinutes Koks, Kada, Kodėl ir Kaip).

• Paaiškina, kas tai yra ketinimas ir poveikis.

• Paaiškina, kodėl prieš reagavimą sudėtingoje situacijoje svarbu išsiaiškinti ketinimus.

• Pademonstruoja, kaip reikia išsiaiškinti tikruosius ketinimus.

• Apibūdina, kaip supranta tinkamą ir netinkamą draugystę.

• Demonstruoja iniciatyvumą padėti kitiems.

2.2 Dirba ir bendradarbiauja įvairiose grupėse.

• Įvardija kitų grupės narių indėlį ir paaiškina kuo jis buvo svarbus grupės darbo sėkmei.

• Paaiškina, kaip susitarimai ir jų laikymasis keičia požiūrį į darbą grupėje.

• Analizuoja, kaip darbas grupėje ir tarpusavio santykiai gali būti pagerinti atkreipiant dėmesį į savo ir kitų lūkesčius.

• Įvardija koks elgesys padeda dirbti ir bendradarbiauti komandoje.

• Prisiima grupėje atsakomybes ir jų laikosi.

• Paaiškina, kaip skirtingų gebėjimų ir įgūdžių grupės nariai gali padėti vienas kitam siekti bendro tikslo ir geriau sutarti.

• Paaiškina, kaip grupės nariai gali padėti vienas kitam geriau

sutarti.

• Apibūdina, kaip skirtinguose santykiuose skiriasi galios

pasiskirstymas, ir kaip tai paveikia bendravimą.

Document Metadata

Table of Contents

GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS

Document Metadata