AB „ROKIŠKIO SŪRIS“
Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė DALIUS,TRUMPA
Data: 2021-04-07 16:21:58
Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė ANTANAS,KAVALIAUSKA S
Data: 2021-04-07 16:16:17
AB „ROKIŠKIO SŪRIS“
KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS,
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 2020 M. GRUODŽIO 31 D.
TURINYS
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 - 10 KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS
Pelno/(nuostolių) ataskaita 11
Bendrųjų pajamų ataskaita 12
Balansas 13
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 14-15
Pinigų srautų ataskaita 16
Aiškinamasis raštas 17 – 61
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 62 – 161
Nepriklausomo auditoriaus išvada
AB „Rokiškio Sūris“ akcininkams
Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito
Mūsų nuomonė
Mūsų nuomone, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą AB
„Rokiškio sūris“ (toliau – Bendrovė) ir jos patronuojamųjų įmonių (toliau visos kartu – Grupė) 2020 m. gruodžio 31 d. atskirosios bei konsoliduotosios finansinės padėties ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių veiklos rezultatų bei atskirųjų bei konsoliduotųjų pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus,
patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.
Mūsų nuomonė atitinka 2021 m. balandžio 6 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui.
Bendrovės ir Grupės atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro:
● 2020 m. gruodžio 31 d. atskirasis ir konsoliduotasis balansas;
● tuomet pasibaigusių metų atskirosios ir pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitos;
● tuomet pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji pinigų srautų ataskaita; ir
● atskirųjų bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingus apskaitos principus ir kitą aiškinamąją informaciją.
Pagrindas nuomonei pareikšti
Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“.
Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.
Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos parengtu Tarptautiniu buhalterių profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų.
Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei ir Grupei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme.
UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva
x000 (0) 000 0000, xx_xxxxxxx@xxx.xxx, xxx.xxx.xx
Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre
Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2020 sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d suteikėme Bendrovei ir Grupei, atskleistos finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 32 pastaboje.
Mūsų audito metodika
Apžvalga
Reikšmingu mo lygis
Grupės audito apimtis
Pagrindiniai audito dalykai
● Bendras reikšmingumo lygis Grupei yra 1,7 mln. Eur
● Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei yra 1,5 mln. Eur
● Audito apimtį nustatėme remdamiesi Grupės įmonių rizika ir dydžiu bei atlikome Xxxxxxxxx ir dviejų patronuojamųjų įmonių pilnos apimties auditą. Grupės lygmeniu konsolidavimo procesui atlikome
testus, o patronuojamajai įmonei, kurios neapėmė aukščiau minėtos procedūros, atlikome atskiras analitines procedūras, siekdami
pateikti išvadą apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą.
● Pajamų pripažinimas
● Gautinų sumų ir suteiktų paskolų vertinimas
● Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės
Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus
kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą
tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.
Reikšmingumo lygis
Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygį atskirosioms ir konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.
Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei
Bendras reikšmingumo lygis Grupei
1,5 mln. Eur (2019 m. – 1,5 mln. Eur)
1,7 mln. Eur (2019 m. – 1,6 mln. Eur)
Kaip mes jį nustatėme 0,8% Grupės ir Bendrovės pardavimų pajamų
Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas
Reikšmingus Bendrovės ir Grupės pelno svyravimus lemia pasaulinėse pieno rinkose vyraujančios tendencijos, todėl pastarųjų metų pelnui buvo būdingas nepastovumas. Dėl šios priežasties kaip pagrindinį kriterijų reikšmingumo lygiui
nustatyti pasirinkome pardavimų pajamas, nes, mūsų nuomone, šis kriterijus suteikia mums nuoseklią, Grupės ir Bendrovės rinkos dalį ir augimą atspindinčią informaciją kiekvienais metais, o taip pat yra laikomas vienu iš svarbių veiklos rodiklių, kurį stebi suinteresuotosios šalys.
Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 84 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.
Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.
Pagrindinis audito dalykas
Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką
Pajamų pripažinimas
Žr. finansinių ataskaitų 2.17 ir 5 pastabą
„Informacija apie segmentus“
2020 m. Grupės ir Bendrovės pardavimų pajamos siekė atitinkamai 210,8 mln. Eur ir 189,9 mln. Eur ir jas daugiausia sudarė prekių pardavimo pajamos.
Xxxxxxxx pripažįsta prekių pardavimo pajamas remdamasi išsiųstų prekių kiekiu bei
sutartomis kainomis. Pajamos pripažįstamos tik tuo momentu, kai prekių kontrolė pereina pirkėjui vadovaujantis sutartomis pristatymo sąlygomis. Pajamos pripažįstamos atėmus nuolaidas ar kitas suteiktas pardavimo paskatas. Nors dėl pajamų pripažinimo tenka priimti sprendimus tik ribota apimtimi, tačiau dėl sandorių dydžio ir kiekio tai yra audito
sritis, kuriai būtina skirti daug laiko ir išteklių ir todėl ji laikoma pagrindiniu audito dalyku.
Pajamų pripažinimo auditą atlikome derindami kontrolių testų procedūras su pagrindinėmis detaliųjų testų procedūromis.
Įvertinome pagrindinių kontrolės procedūrų, susijusių su pajamų pripažinimu, sistemą ir testų, pagrįstų pasirinkta atitinkamos patikrintos informacijos imtimi, pagalba patikrinome jos veiksmingumą. Ypatingą dėmesį skyrėme
kontrolės procedūroms, susijusioms su sąskaitų faktūrų sutikrinimu su atitinkamais prekių transportavimo dokumentais bei su sutartomis kainomis, nurodytomis prekių pardavimo užsakymuose ar sutartyse.
Peržiūrėjome pajamų pripažinimo apskaitos politiką, susijusią su visais reikšmingais pajamų srautais, ir įvertinome jos atitiktį Tarptautinių
finansinės atskaitomybės standartų, priimtų taikyti Europos Sąjungoje, reikalavimams.
Taip pat atlikome toliau išvardytas pagrindines testų procedūras:
• Atrinkome su klientais per metus sudarytus sandorius ir gavome patvirtinimą iš trečiųjų šalių dėl šių sandorių arba sutikrinome
xxxxxxxxx su pasirašyta sutartimi arba prekių pardavimo užsakymu, prekių transportavimo dokumentais, sąskaitomis faktūromis ir vėliau iš klientų gautais apmokėjimais;
• Pasirinkome sandorių, įvykdytų prieš ir po metų pabaigos, imtį ir įvertinome, ar pajamos buvo pripažintos tinkamu laikotarpiu, remdamiesi kontrolės perdavimo momentu pagal pristatymo sąlygas ir gabenimo dokumentus.
• Peržiūrėjome mažmeninės prekybos
tinklų suteiktų įvairių pardavimo paskatų, tokių kaip reklaminiai skelbimai prekybos centro laikraštyje, lentynos mokesčiai, apskaitos tvarką;
• Atrinkome kreditines sąskaitas faktūras, nuolaidas bei prekių grąžinimus po metų pabaigos ir patikrinome juos, siekdami įsitikinti, ar jie buvo pripažinti tinkamame laikotarpyje;
• Mūsų darbas taip pat apėmė pajamų apskaitos įrašų testus atrankos būdu, skirtus įvertinti, ar į didžiąją knygą jie buvo įrašyti su kokiais nors neįprastais koresponduojančiais įrašais.
Gautinų sumų ir suteiktų paskolų vertinimas
Žr. finansinių ataskaitų 2.8 pastabą, 4 pastabą
„Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai“, 20 pastabą „Prekybos ir kitos gautinos sumos“ ir 18 pastabą „Suteiktos paskolos“
2020 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės prekybos gautinos sumos siekė atitinkamai 34,4 mln. Eur ir 38,2 mln. Eur, neatėmus abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo, kuris sudarė 0,991 mln. Eur, o suteiktos paskolos atitinkamai 5,3 mln. Eur ir 5,5 mln. Eur.
Pagal 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ Grupės vadovybė vertina su prekybos gautinomis sumomis susijusius tikėtinus kredito nuostolius orientuojantis į ateitį ir pripažįsta atidėjinį kredito nuostoliams kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo
dieną. Įvertinti tikėtini kredito nuostoliai parodo nešališką ir tikimybės atžvilgiu pasvertą sumą, kuri nustatoma įvertinus visus galimus
rezultatus, ir atspindi visą pagrįstą bei įrodymais patvirtintą informaciją, turimą kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo dieną, dėl įvykių praeityje, dabartinių sąlygų ir prognozuojamų ekonominių sąlygų ateityje.
Vadovybės įvertintiems tikėtiniems kredito nuostoliams, susijusiems su prekybos gautinomis sumomis, atlikome šias testų procedūras:
• Įvertinome metodologiją, kurią Grupės vadovybė taikė siekdama nustatyti, kaip ji laikosi 9-ojo TFAS reikalavimų.
• Gavome prekybos gautinų sumų senėjimo analizę 2020 m. gruodžio 31 d. ir testų pagalba patikrinome jos patikimumą, remdamiesi
pasirinkta sąskaitų imtimi.
• Patikrinome vadovybės prekybos gautinų sumų suskirstymo tikslumą, pagal kurį vėliau jos vertinamos bendrai ar individualiai, atsižvelgiant į kredito rizikos ypatybes ir gautinų sumų senėjimą.
• Atrankos būdu patikrinome modelius ir skaičiavimus, taikytus vertinant kredito nuostolius bendrai ar individualiai.
• Atrankos būdu patikrinome, ar metų pabaigoje kliento neapmokėtų likučių ir iš šio kliento gautų metinių mokėjimų santykis rodo galimą vertės sumažėjimą.
• Skolininkams, kurie pradelsė reikšmingus mokėjimus daugiau negu 90 dienų, patikrinome
Siekdama įvertinti tikėtinus kredito nuostolius vadovybė suskirstė visas prekybos gautinas sumas pagal bendras kredito rizikos ypatybes ir pradelstas dienas, norėdama jas įvertinti bendrai ar individualiai. Bendras įvertinimas rėmėsi mokėjimų už parduotas prekes profiliu už 36 mėnesių laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamais per šį laikotarpį patirtais
tikėtinais kredito nuostoliais. Tikėtini kredito nuostoliai reikšmingoms prekybos gautinoms sumoms, kurios pradelstos daugiau negu 90 dienų, įvertinti individualiai, remiantis išorine informacija iš kreditų draudimo agentūros, gautinų sumų grąžinimo užtikrinimo priemonėmis bei istoriniais įsipareigojimų neįvykdymo duomenimis.
Vadovybės atlikto įvertinimo tikslumas bus patvirtintas arba atmestas, priklausomai nuo būsimų aplinkybių, kurioms būdingas neaiškumas. Pagrindinį dėmesį skyrėme
tikėtinų kredito nuostolių atidėjiniui prekybos gautinoms sumoms, nes įvertinimo procesas yra sudėtingas, vadovybei tenka priimti svarbius sprendimus ir atidėjinio suma yra reikšminga.
Suteiktų paskolų tikėtini kredito nuostoliai buvo vertinami atsižvelgiant į įkeisto turto tikrąją vertę, kuri 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo mažesnė už suteiktų paskolų likutį.
kreditų draudimo agentūros jiems suteiktus kredito reitingus ir įvertinome, ar Xxxxxxxxx numatyta įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė atitinka šiuos reitingus.
• Atrinktoms sumoms, pradelstoms daugiau negu 90 dienų, gavome duomenis apie mokėjimus, gautus pasibaigus metams, siekdami nustatyti, ar mokėjimų modeliai atitiko vadovybės atliktus įvertinimus metų pabaigoje. Taip pat užklausėme, ar už susijusias gautinas sumas buvo gautos užtikrinimo priemonės ar sumokėtas draudimas ir ar tai buvo tinkamai atspindėta apskaičiuojant tikėtinus kredito nuostolius.
• Perskaitėme Kreditų komiteto susirinkimų protokolus, kuriuose aprašyti reguliariai atliekamų galimų įsipareigojimų neįvykdymo ar kredito rizikos padidėjimo požymių analizių rezultatai.
Vadovybės įvertintiems tikėtiniems kredito nuostoliams, susijusiems su suteiktomis paskolomis, patikrinome, ar įkeisto turto rinkos vertė nėra mažesnė už suteiktų paskolų likutį, atrankos būdu palygindami įkeisto turto vertę 2020 m. gruodžio 31 d. su panašaus turto pardavimo sandoriais rinkoje.
Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės
Žr. finansinių ataskaitų 2.9 pastabą, 4 pastabą
„Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai“, taip pat 19 pastabą „Atsargos“
Grupės ir Bendrovės atsargų likutis 2020 m. gruodžio 31 d. buvo lygus atitinkamai 69,6 mln. eurų ir 66,8 mln. eurų.
Šiai sričiai skyrėme pagrindinį dėmesį dėl atsargų likučio dydžio ir dėl to, kad vadovybės atliktam pagamintos produkcijos grynosios galimo realizavimo vertės vertinimui buvo naudojama įvertinta galima pardavimo kaina balanso dieną.
Grupės ir Bendrovės atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės 2020 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 1,49 mln. eurų.
Susipažinome su Bendrovės ir Grupės politikomis ir metodologijomis, kurios taikomos atsargų nukainojimui iki grynosios galimo realizavimo vertės, ir įvertinome, kaip jos atitinka TFAS reikalavimus.
Atrankos būdu palyginome pagamintos produkcijos savikainą su jų grynąja galimo realizavimo verte, kuri buvo pagrįsta pardavimo kaina sandoriuose, įvykusiuose po balanso parengimo dienos, ir atėmėme įvertintas
transportavimo išlaidas. Įvertinome, ar vadovybės pripažintas atsargų nukainojimas iki grynosios realizavimo vertės pateko į mūsų pačių parengtą vertinimų intervalą.
Įvertinome iki audito pabaigos nerealizuotos pagamintos produkcijos likutį ir atlikome jam atskirą testą lėtai judančioms atsargoms nustatyti.
Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį
Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Grupės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į verslo sektorių, kuriame Grupė vykdo savo veiklą.
Taigi, remdamiesi dydžio ir rizikos požymiais, atlikome šių Grupės įmonių finansinės informacijos pilnos apimties auditą: UAB „Rokiškio pienas“, UAB „Rokiškio pieno gamyba“, AB „Rokiškio sūris“
(patronuojančioji įmonė). Grupės lygmeniu konsolidavimo procesui atlikome testus, siekdami pateikti išvadą apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą.
Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą
Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąjį metinį pranešimą, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą, atlygio ataskaitą ir socialinės atsakomybės ataskaitą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas).
Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą.
Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų.
Konsoliduotojo metinio pranešimo atžvilgiu mes įvertinome, ar konsoliduotajame metiniame pranešime pateikta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatyta informacija.
Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:
● finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, konsoliduotajame metiniame pranešime pateikta informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir
● konsoliduotasis metinis pranešimas yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.
Bendrovė ir Grupė pateikė atlygio ir socialinės atsakomybės ataskaitą, kuri yra pridedama prie metinio pranešimo.
Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Xxxxxxxx ir Grupę bei jų aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų konsoliduotajame metiniame pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Xxxx atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas
Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios pateikia tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.
Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti jų veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.
Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą.
Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą
Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad
auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat:
● nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
● išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą;
● įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą;
● padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Xxxxxxxx ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos;
● įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo
pateikimo koncepciją;
● surenkame pakankamų ir tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar jų vykdomą veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas.
Atsakome už vadovavimą Grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą audito nuomonę.
Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.
Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.
Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas
neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.
Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų
Paskyrimas
Bendrovės ir Grupės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 1996 m. Mūsų paskyrimas buvo pratęsiamas kasmet remiantis akcininkų nutarimu ir viso nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpis apima 25 metus.
Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinis užduoties partneris yra Xxxxxxxx Xxxxxx.
UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu
Xxxxxxxx Xxxxxx Partneris
Auditoriaus pažymėjimo Nr.000457
Vilnius, Lietuvos Respublika 2021 m. balandžio 7 d.
Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada
Pastabos | Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 | |
5 | 000 000 | 000 423 | 189 870 | 190 502 |
10 | (189 441) | (188 521) | (174 799) | (173 222) |
21 388 | 21 902 | 15 071 | 17 280 | |
6,10 | (10 692) | (13 554) | (9 528) | (11 902) |
7,10 | (6 832) | (4 557) | (4 989) | (3 373) |
8 | 292 | 359 | 2 900 | 3 180 |
9 | 15 | (49) | 13 | (54) |
4 171 | 4 101 | 3 467 | 5 131 | |
11 | (199) | (187) | (199) | (187) |
3 972 | 3 914 | 3 268 | 4 944 | |
12 | 89 | 187 | 61 | 182 |
4 061 | 4 101 | 3 329 | 5 126 | |
4 061 | 4 101 | |||
- | ||||
4 061 | 4 101 | |||
13 | ||||
0,12 | 0,12 | 0,10 | 0,15 | |
Pelno/(nuostolių) ataskaita
Pardavimai Pardavimų savikaina Bendrasis pelnas
Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos
Bendrosios ir administracinės sąnaudos
Kitos veiklos pajamos
Kiti veiklos (nuostoliai)/pelnas Veiklos pelnas/(nuostoliai) Finansinės veiklos sąnaudos
Pelnas/(nuostoliai) prieš apmokestinimą
Pelno mokestis
Grynasis pelnas/(nuostoliai)
Grynasis pelnas/(nuostoliai) už metus priskirtinas:
Bendrovės savininkams
Nekontroliuojančiai daliai
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas/(nuostoliai) (EUR už vieną akciją)
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis.
Šias finansines ataskaitas patvirtino Valdyba ir 2021 m. balandžio 7 d. Xxxxxxxx vardu ją pasirašė Direktorius ir Finansų direktorius.
Xxxxxx Xxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx
Direktorius Finansų direktorius
Xxxxxxxx | Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 | |
4 061 | 4 101 | 3 329 | 5 126 | |
16 453 | - | 10 131 | - | |
(2 468) | - | (1 519) | - | |
- | - | - | - | |
18 046 | 4 101 | 11 941 | 5 126 | |
18 046 | 4 101 | 11 941 | 5 126 | |
- | - | - | - | |
18 046 | 4 101 | 11 941 | 5 126 | |
Bendrųjų pajamų ataskaita
Grynasis pelnas / (nuostolis)
Kitos bendrosios pajamos
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas
Atidėtasis pelno mokestis dėl perkainojimo
Kitos bendrosios pajamos už metus
Bendrosios pajamos / (nuostoliai) už metus
Bendrosios pajamos / (nuostoliai) už metus priskirtinos:
Bendrovės savininkams
Nekontroliuojančiai daliai
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis.
Pastabos | Grupė Gruodžio 31 d | Bendrovė Gruodžio 31 d | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 | |
14 | 73 862 | 58 750 | 49 259 | 37 824 |
15 | 82 | 44 | 37 | 44 |
16 | 169 | 159 | 5 054 | 5 054 |
20 | 879 | 639 | 879 | 629 |
18 | 1 654 | 2 702 | 1 608 | 2 629 |
76 646 | 62 294 | 56 837 | 46 180 | |
19 | 69 564 | 59 519 | 66 795 | 56 939 |
18 | 3 642 | 2 847 | 3 901 | 3 548 |
20 | 40 354 | 39 871 | 42 149 | 45 286 |
1 030 | 1 549 | 84 | 530 | |
21 | 5 834 | 2 988 | 4 922 | 1 567 |
120 424 | 106 774 | 117 851 | 107 870 | |
197 070 | 169 068 | 174 688 | 154 050 | |
22 | 10 402 | 10 402 | 10 402 | 10 402 |
18 073 | 18 073 | 18 073 | 18 073 | |
24 | 10 850 | 10 850 | 10 850 | 10,850 |
23 | (2 251) | (2 251) | (2 251) | (2 251) |
24 | 27 716 | 15 138 | 17 417 | 10 240 |
80 638 | 78 559 | 74 432 | 73 169 | |
145 428 | 130 771 | 128 923 | 120 483 | |
17 | 3 711 | 1 525 | 2 116 | 841 |
26 | 2 601 | 2 562 | 1 705 | 1 458 |
28 | 683 | 683 | 307 | 307 |
6 995 | 4 770 | 4 128 | 2 606 | |
25 | 26 820 | 15 424 | 26 820 | 15 424 |
26 | 420 | 519 | 213 | 308 |
27 | 16 723 | 16 900 | 14 000 | 14 625 |
28 | 684 | 684 | 604 | 604 |
44 647 | 33 527 | 41 637 | 30 961 | |
51 642 | 38 297 | 45 765 | 33 567 | |
197 070 | 169 068 | 174 688 | 154 050 | |
Balansas
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas Nematerialusis turtas
Investicijos į dukterines įmones Išankstiniai apmokėjimai Suteiktos paskolos
Trumpalaikis turtas
Atsargos Suteiktos paskolos
Prekybos ir kitos gautinos sumos
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Turto iš viso
AKCININKŲ NUOSAVYBĖ
Priskirtina Bendrovės savininkams
Akcinis kapitalas Akcijų priedai
Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti Nuosavos akcijos
Kiti rezervai Nepaskirstytas pelnas
Akcininkų nuosavybės iš viso ĮSIPAREIGOJIMAI
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėtasis pelno mokesčio įsipareigojimas Ateinančio laikotarpio pajamos
Ilgalaikiai atidėjiniai
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Finansinės skolos
Ateinančio laikotarpio pajamos
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos Trumpalaikiai atidėjiniai
Įsipareigojimų iš viso
Nuosavybės ir įsipareigojimų iš viso
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis.
Pastabos
Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
Akcinis kapitalas Akcijų priedai Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti Nuosavos akcijos Kiti rezervai Nepaskirsty tas pelnas Iš viso | |||||||
Likutis 2019 m. sausio 1 d. | 10 402 | 18 073 | 10 850 | (0 000) | 00 000 | 00 000 | 119 006 |
Bendrosios pajamos | ||||||||
Grynasis pelnas/ (nuostoliai) | - | - | - | - | - | 5 126 | 5 126 | |
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokestį) | 24 | - | - | - | - | (1 748) | 1 748 | - |
Bendrųjų pajamų per 2019 | - | - | - | - | (1 748) | 6 874 | 5 126 | |
Sandoriai su savininkais | ||||||||
Nuosavų akcijų įsigijimas | - | - | - | (143) | - | - | (143) | |
Paskirstymas į rezervus | - | - | - | - | - | - | - | |
Dividendai už 2018 metus | 24 | - | - | - | - | - | (3 506) | (3 506) |
Sandoriai su savininkais per 2019 m. iš viso | - | - | - | (143) | - | (3 506) | (3 649) | |
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d | 10 402 | 18 073 | 10 850 | (0 000) | 00 000 | 00 000 | 120 483 | |
Grynasis pelnas/ (nuostoliai) | - | - | - | - | - | 3 329 | 3 329 | |
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokestį) | 24 | - | - | - | - | (1 435) | 1 435 | - |
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimo pajamos, atėmus atidėtąjį pelno mokestį | - | - | - | - | 8 612 | - | 8 612 | |
Bendrųjų pajamų per 2020 m. iš viso | - | - | - | - | 7 177 | 4 764 | 11 941 | |
Sandoriai su savininkais | ||||||||
Nuosavų akcijų įsigijimas | - | - | - | - | - | - | - | |
Paskirstymas į rezervus | - | - | - | - | - | - | - | |
Dividendai už 2019 metus | 24 | - | - | - | - | - | (3 501) | (3 501) |
Sandoriai su savininkais per 2020 m. iš viso | - | - | - | - | - | (3 501) | (3 501) | |
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d. | 10 402 | 18 073 | 10 850 | (2 251) | 17 417 | 74 432 | 128 923 | |
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis.
Priskirtinas Bendrovės savininkams
Pastabos
Akcinis kapitalas
Akcijų priedai
Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti
Nuosavos akcijos
Kiti rezervai
Nepaskirsty tas pelnas
Iš viso
Grupės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
Likutis 2019 m. sausio 1 d. | 10 402 | 18 073 | 10 850 | (0 000) | 00 000 | 00 000 | 130 319 | |
Bendrosios pajamos | ||||||||
Grynasis pelnas/ (nuostoliai) | - | - | - | - | - | 4 101 | 4 101 | |
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokestį) | 24 | - | - | - | - | (2 253) | 2 253 | - |
Bendrųjų pajamų per 2019 | - | - | - | - | (2 253) | 6 354 | 4 101 | |
Sandoriai su savininkais | ||||||||
Nuosavų akcijų įsigijimas | - | - | - | (143) | - | - | (143) | |
Paskirstymas į rezervus | - | - | - | - | - | - | - | |
Dividendai už 2018 metus | 24 | - | - | - | - | - | (3 506) | (3 506) |
Sandoriai su savininkais per 2019 m. iš viso | - | - | - | (143) | - | (3 506) | (3 649) | |
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d | 10 402 | 18 073 | 10 850 | (0 000) | 00 000 | 00 000 | 130 771 | |
Grynasis pelnas/ (nuostoliai) | - | - | - | - | - | 4 061 | 4 061 | |
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokestį) | 24 | - | - | - | - | (1 407) | 1 519 | 112 |
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimo pajamos, atėmus atidėtąjį pelno mokestį | 13 985 | - | 13 985 | |||||
Bendrųjų pajamų per 2020 m. iš viso | - | - | - | - | 12 578 | 5 580 | 18 158 | |
Sandoriai su savininkais | ||||||||
Nuosavų akcijų įsigijimas | - | - | - | - | - | - | - | |
Paskirstymas į rezervus | - | - | - | - | - | - | - | |
Dividendai už 2019 metus | 24 | - | - | - | - | - | (3 501) | (3 501) |
Sandoriai su savininkais per 2020 m. iš viso | - | - | - | - | - | (3 501) | (3 501) | |
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d. | 10 402 | 18 073 | 10 850 | (2 251) | 27 716 | 80 638 | 145 428 |
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis.
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Pastabos | Grupė Gruodžio pasibaigę | 31 d. meta | Bendrovė Gruodžio 31 d. i pasibaigę metai | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 | ||
30 | 1 800 | (2 112) | (1 140) | (7 662) | |
(199) | (187) | (199) | (187) | ||
- | (78) | - | (17) | ||
1 601 | (2 221) | (1 339) | (7 866) | ||
14 | (8 153) | (9 681) | (7 346) | (5 544) | |
15 | (45) - | - | - | ||
(195) 269 | (185) | (24) | |||
(50) | (35) | (50) | (35) | ||
(540) | (765) | (540) | (765) | ||
30 | |||||
213 | 168 | 154 | 104 | ||
26 | 417 | 1 696 | 417 | 1 022 | |
1 219 | 12 662 | 1 219 | 12 659 | ||
254 | 363 | 251 | 363 | ||
31 | - | - | 2 649 | 2 818 | |
(6 880) | 4 677 | (3 431) | 10 598 | ||
24 | (3 501) | (3 506) | (3 501) | (3 506) | |
23 | - | (143) | - | (143) | |
11 626 | 1 562 | 11 626 | 1 562 | ||
8 125 | (2 087) | 8 125 | (2 087) | ||
2 846 | 369 | 3 355 | 645 | ||
21 | |||||
2 988 | 2 619 | 1 567 | 922 | ||
21 | |||||
5 834 | 2 988 | 4 922 | 1 567 | ||
Pinigų srautų ataskaita
Įprastinė veikla
Pinigų srautai iš įprastinės veiklos Sumokėtos palūkanos
Sumokėtas pelno mokestis
Grynieji pinigų srautai (panaudoti
įprastinėje veikloje) / iš įprastinės veiklos
Investicinė veikla
Ilgalaikio materialiojo turto pirkimai Nematerialiojo turto pirkimai
Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį turtą Darbuotojams suteiktos paskolos Kitos suteiktos paskolos
Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo
Gautos vyriausybės dotacijos Kitų paskolų susigrąžinimas Gautos palūkanos
Gauti dividendai
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos/ (panaudoti investicinėje veikloje)
Finansinė veikla
Išmokėti dividendai Nuosavų akcijų supirkimas Gautos paskolos
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos / (panaudoti finansinėje veikloje)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis (sumažėjimas) / padidėjimas
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis.
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Aiškinamasis raštas
1. Bendroji informacija
AB „Rokiškio sūris” (toliau – Bendrovė) yra listinguojama akcinė bendrovė, įsikūrusi Rokiškyje. Įmonės kodas 173057512, adresas: Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis, Lietuva.
AB „Rokiškio sūris” pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.
AB „Rokiškio sūris” akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius” Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą (simbolis RSU1L).
Konsoliduotą Grupę (toliau – Grupė) sudaro Bendrovė ir keturios dukterinės įmonės (2019:Bendrovė ir keturios dukterinės įmonės). Informacija apie grupės įmones ir filialus pateikiama žemiau:
Grupės dalis (%) gruodžio 31 d. | ||
Dukterinės įmonės | 2020 | 2019 |
UAB „Rokiškio pienas“ | 100 | 100 |
UAB „Rokiškio pieno gamyba“ | 100 | 100 |
SIA „Jekabpils piena kombinats“ | 100 | 100 |
XXX Xxxxxxx * | 60 | 60 |
* Ši dukterinė įmonė nebuvo konsoliduojama Grupės ataskaitoje dėl jos nereikšmingumo (žr. žemiau).
SIA „Kaunata“ registracijos Nr. (įmonės kodas) 240300369, PVM kodas- LV42403003695, adresas: S. Rogs, Kaunatas pag. Rezekne novads
2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų veiklos rezultatai (neaudituoti): Viso turto: EUR 281,144;
Ilgalaikis materialusis turtas: EUR 32,685; Veiklos rezultatas: EUR (18,119).
Vykdoma dukterinės įmonės veikla: pieno priėmimas ir realizavimas. Įmonė yra pagrindinė bendrovės SIA „Jekabpils piena kombinats“ (AB „Rokiškio Sūris“ dukterinė įmonė) žaliavinio pieno tiekėja.
SIA „Kaunata“ buvo apskaityta savikainos būdu.
Visos aukščiau nurodytos dukterinės įmonės yra įregistruotos Lietuvoje, išskyrus SIA „Jekabpils piena kombinats“ ir SIA „Kaunata“, kurios yra įregistruotos Latvijoje.
Pagrindinė Grupės ir Bendrovės veikla yra fermentinių sūrių ir kitų pieno produktų gamyba.
Per 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 883 (2019
m. – 934 darbuotojai). Per 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus vidutinis Grupės darbuotojų skaičius buvo 1 386 (2019 m. – 1 453 darbuotojai).
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
2. Apskaitos principai
2.1 Rengimo pagrindas
Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje.
Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vadovybės paruoštas metines finansines ataskaitas turi patvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas. Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.
Šios finansinės ataskaitos apima Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas.
Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata, išskyrus skirtą parduoti finansinį turtą, kuris įvertintas tikrąja verte ir ilgalaikį materialųjį turtą, kuris įvertintas perkainota verte.
Žemiau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie principai nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.
Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, reikia remtis vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinės ataskaitos dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamoms ir sąnaudoms. Nors šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ar veiksmus, faktiniai rezultatai galiausiai gali skirtis nuo šių vertinimų (4 pastaba).
Standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantys 2020 m.
(a) Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantys nuo 2020 metų, bet neturintys reikšmingos įtakos Bendrovei ir Grupei:
Konceptualiųjų finansinės atskaitomybės pagrindų pataisos. Į persvarstytus Konceptualiuosius pagrindus įtrauktas naujas skyrius apie vertinimą; pateiktos finansinių veiklos rezultatų teikimo gairės; patikslintos sąvokų apibrėžtys ir gairės, ypač įsipareigojimo apibrėžtis, bei pateikta paaiškinimų dėl svarbių sričių, kaip antai išteklių tvarkymo, atsargumo ir vertinimo neapibrėžtumo vaidmens rengiant finansines ataskaitas.
„Verslo apibrėžimas“ – 3-iojo TFAS pataisos. Pataisomis patikslinamas verslo apibrėžimas. Verslą turi sudaryti ištekliai ir pagrindinis procesas, kartu turintys reikšmingos įtakos galimybei sukurti produkciją. Naujosiomis gairėmis nustatoma sistema, kurią taikant galima įvertinti, ar egzistuoja ištekliai ir pagrindinis procesas, įskaitant produkcijos dar nesukūrusioms įmonėms ankstyvuoju jų veiklos etapu. Jeigu nesukuriama produkcijos, tam, kad veiklos ir turto junginys galėtų būti klasifikuojamas kaip verslas, turėtų būti įvykdyta organizuotos darbo jėgos buvimo sąlyga. Sąvokos „produkcija“ apibrėžtis susiaurinta ir reiškia klientams tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, už kurias gaunama investicinių pajamų ir kitų pajamų, neįtraukiant pelno mažesnių išlaidų ir kitokios ekonominės naudos pavidalu. Taip pat nebereikalaujama įvertinti, ar rinkos dalyviai galės pakeisti trūkstamus elementus ar integruoti įgytą veiklą ir turtą. Ūkio subjektas gali atlikti koncentracijos testą. Tuo atveju, jeigu iš esmės visa įsigyto bendrojo turto tikroji vertė būtų koncentruota viename turto vienete (arba panašaus turto grupėje), įsigytas turtas nesudarytų verslo.
„Reikšmingumo apibrėžimas“ – 1-ojo TAS ir 8-ojo TAS pataisos. Pataisomis patikslinamas reikšmingumo apibrėžimas ir nurodoma, kaip jį reikėtų taikyti – į apibrėžimą įtrauktos gairės, kurios iki šiol atsispindėjo kituose TFAS. Be to, patikslinti prie apibrėžimo pateikti paaiškinimai. Galiausiai
pataisomis užtikrinama, kad reikšmingumo apibrėžimas būtų nuosekliai vartojamas visuose TFAS.
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Informacija laikytina reikšminga, jeigu galima pagrįstai tikėtis, kad jos nepateikimas, iškraipymas ar užgožimas nesvarbia informacija turės poveikį bendrosios paskirties finansinių ataskaitų pagrindinių naudotojų sprendimams, priimamiems tų finansinių ataskaitų, kuriose pateikiama konkretaus ataskaitas teikiančio ūkio subjekto finansinė informacija, pagrindu
„Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma“ – 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos. Šias pataisas paskatino palūkanų normų lyginamųjų indeksų, tokių kaip LIBOR ir kitų tarpbankinių palūkanų normų (toliau – TPN), pakeitimas alternatyvia lyginamąja norma. Pataisos numato laikinas konkrečių apsidraudimo apskaitos reikalavimų taikymo apsidraudimo sandoriams, kuriuos tiesiogiai veikia TPN reforma, išimtis. Pagal 9-ojo TFAS ir 39-ojo TAS reikalavimus, pinigų srautų apsidraudimo apskaitai būtina, kad būsimi apdraustieji pinigų srautai būtų „labai tikėtini“. Jeigu tokie pinigų srautai priklauso nuo TPN, pataisose numatyta išimtimi reikalaujama, kad ūkio subjektas darytų prielaidą, jog palūkanų norma, kuria pagrįsti apdraustieji pinigų srautai, dėl reformos nesikeičia. Ir pagal 9-ojo TFAS, ir pagal 39-ojo TAS reikalavimus, norint taikyti apsidraudimo apskaitą, reikia atlikti perspektyvinį vertinimą. Nors šiuo metu numatoma, kad pinigų srautai pagal TPN dažnai yra identiški pinigų srautams pagal TPN pakeičiančias alternatyvias lyginamąsias normas, kas leidžia sumažinti iki minimumo bet kokį neveiksmingumą, situacija gali pasikeisti artėjant reformos datai. Vadovaudamasis pataisomis, ūkio subjektas gali daryti prielaidą, kad palūkanų normos lyginamasis indeksas, kuriuo pagrįsti apdraustojo objekto, apsidraudimo priemonės ar apdraustosios rizikos pinigų srautai, dėl TPN reformos nesikeičia. Dėl TPN reformos apsidraudimo sandorio rezultatai gali nepatekti į 80–125 proc. intervalą, kuris reikalaujamas pagal 39-ajame TAS numatytą retrospektyvų apsidraudimo veiksmingumo vertinimą. Dėl to 39-asis TAS buvo pakeistas, siekiant nustatyti retrospektyvaus veiksmingumo vertinimo išimtį, tokią kad apsidraudimo sandoris nebūtų nutraukiamas per su TPN neapibrėžtumu susijusį laikotarpį vien dėl to, kad retrospektyvaus veiksmingumo vertinimo rezultatai nepatenka į minėtą intervalą. Tačiau likusieji apsidraudimo apskaitos reikalavimai, įskaitant perspektyvųjį vertinimą, vis dar turėtų būti tenkinami. Kai kuriuose apsidraudimo sandoriuose apdraustasis objektas ar apdraustoji rizika nėra sutartyje nurodytas TPN rizikos komponentas. Norint taikyti apsidraudimo apskaitą, ir pagal 9-ajį TFAS, ir pagal 39-ajį TAS, reikalaujama, kad rizikos komponentą galima būtų atskirai nustatyti ir patikimai įvertinti. Pataisos numato, kad rizikos komponentas turėtų būti atskirai nustatomas tik apsidraudimo sandorio pradžioje, o ne nuolat. Makro apsidraudimo sandorio atveju, kai ūkio subjektui dažnai tenka tikslinti apsidraudimo sandorį, išimtis taikoma tik pirmą kartą priskyrus apdraustąjį objektą tame apsidraudimo sandoryje. Bet koks apsidraudimo neveiksmingumas bus toliau apskaitomas pelne ar nuostolyje ir pagal 9-ąjį TFAS, ir pagal 39-ąjį TAS. Pataisos numato aplinkybes, kada nustoti taikyti išimtis, įskaitant, kai nebėra dėl palūkanų normų lyginamojo indekso reformos atsirandančio neapibrėžtumo. Pataisomis reikalaujama, kad ūkio subjektai investuotojams pateiktų papildomos informacijos apie savo apsidraudimo sandorius, kuriems turi tiesioginės įtakos minėti neapibrėžtumai, įskaitant apsidraudimo priemonių, kurioms taikomos išimtys, nominalią sumą, bet kokias svarbias prielaidas ar sprendimus, priimtus taikant šias išimtis, bei kokybinius atskleidimus apie tai, kokios įtakos ūkio subjektui turi TPN reforma ir kaip jam pavyksta spręsti su pereinamuoju laikotarpiu susijusius klausimus.
„Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ – 16-ojo TFAS pataisos. Pataisomis nuomininkams (tačiau ne nuomotojams) suteikiama lengvata, numatanti neprivalomą išimtį, leidžiančią nevertinti, ar su COVID-19 susijusi nuomos nuolaida yra nuomos pakeitimas. Nuomininkai gali pasirinkti nuomos nuolaidas apskaityti taip pat, kaip jas apskaitytų taikydami šį standartą, jeigu nuolaidos nebūtų laikomos nuomos pakeitimais. Dėl to daugeliu atveju nuolaida bus apskaitoma kaip kintamo dydžio nuomos mokestis. Ši praktinė priemonė taikoma tik nuomos nuolaidoms, kurios yra tiesioginė COVID-19 pandemijos pasekmė, ir tik jei įvykdomos visos šios sąlygos: dėl nuomos mokesčių pasikeitimo patikslintas atlygis už nuomą yra iš esmės toks pats kaip atlygis už nuomą prieš pat pasikeitimą arba už jį mažesnis; bet koks nuomos mokesčių sumažinimas turi įtakos tik mokesčiams, kurie iš pradžių turėjo būti sumokėti 2021 m. birželio 30 d. arba anksčiau; ir kitos nuomos sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jei nuomininkas pasirinktų taikyti praktinę priemonę nuomai, jis turėtų taikyti praktinę priemonę nuosekliai visoms panašių požymių turinčioms nuomos sutartims panašiomis aplinkybėmis. Pataisa turi būti taikoma retrospektyviai remiantis 8-uoju TAS, tačiau nuomininkai neprivalo tikslinti praėjusio laikotarpio skaičių ar atskleisti 8-ojo TAS 28 straipsnio f punkte reikalaujamos informacijos.
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
b) Nauji ir pakeisti standartai ir aiškinimai, kuriuos Xxxxxxxx ir Grupė privalo taikyti ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. birželio 30 d. arba vėliau:
„Palūkanų normų lyginamojo indekso (TPN) reforma“ – 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS, 7-ojo TFAS, 4- ojo TFAS ir 16-ojo TFAS 2-ojo etapo pataisos. 2-ojo etapo pataisose aptariami klausimai, kylantys dėl reformų įgyvendinimo, įskaitant vieno lyginamojo indekso pakeitimą alternatyvia lyginamąja norma. Pataisos apima šias sritis:
• Sutartinių pinigų srautų nustatymo pagrindo pokyčių dėl tarpbankinės palūkanų normos (TPN) reformos apskaita: Pataisomis reikalaujama, kad amortizuota savikaina vertinamoms priemonėms ūkio subjektai, kaip praktinę priemonę, apskaitytų sutartinių pinigų srautų nustatymo pagrindo pokytį dėl TPN reformos, patikslindami faktinę palūkanų normą pagal 9-ojo TFAS B5.4.5 straipsnyje aprašytas gaires. Dėl šios priežasties joks pelnas ar nuostoliai nėra apskaitomi iš karto. Praktinė priemonė taikoma tik tokiam pokyčiui ir tik tiek, kiek yra būtina tiesiogiai dėl TPN reformos, ir naujasis pagrindas yra ekonominiu požiūriu lygiavertis ankstesniajam pagrindui. Laikiną 9-ojo TFAS taikymo išimtį taikantys draudikai taip pat privalo taikyti tą pačią praktinę priemonę. Taip pat buvo priimtos 16-ojo TFAS pataisos, kuriomis reikalaujama, kad nuomininkai taikytų panašią praktinę priemonę apskaitydami nuomos pakeitimus, kurie dėl TPN reformos keičia būsimų nuomos mokesčių nustatymo pagrindą.
• 1-ojo etapo išimties, taikomos sutartyje nenurodytiems rizikos komponentams apsidraudimo sandoriuose, taikymo pabaigos data: 2-ojo etapo pataisomis reikalaujama, kad ūkio subjektas perspektyviai nustotų taikyti 1-ojo etapo išimtis sutartyje nenurodytam rizikos komponentui ankstesnę iš šių datų: kai atliekami sutartyje nenurodyto rizikos komponento pakeitimai arba kai apsidraudimo sandoris nutraukiamas. 1-ajame etape rizikos komponentams taikymo pabaigos data nebuvo nurodyta.
• Papildomos laikinos konkrečių apsidraudimo apskaitos reikalavimų taikymo išimtys: 2- ojo etapo pataisos numato tam tikras papildomas laikinas konkrečių 39-ojo TAS ir 9-ojo TFAS apsidraudimo apskaitos reikalavimų taikymo apsidraudimo sandoriams, kuriuos tiesiogiai veikia TPN reforma, išimtis.
• Papildomos informacijos, susijusios su TPN reforma, atskleidimas pagal 7-ąjį TFAS: Pataisomis reikalaujama atskleisti: (i) kaip ūkio subjektas valdo perėjimo prie alternatyvių lyginamųjų normų procesą, jo eigą ir dėl perėjimo kylančias rizikas; (ii) kiekybinę informaciją apie išvestines ir neišvestines finansines priemones, kurioms dar bus taikomas perėjimas, išskaidytas pagal reikšmingą palūkanų normos lyginamąjį indeksą; ir (iii) rizikos valdymo strategijos pokyčių, įvykusių dėl TPN reformos, aprašymą.
17-ojo TFAS pataisos ir 4-ojo TFAS pataisa. Pataisos apima įvairius patikslinimus, kuriais siekiama palengvinti 17-ojo TFAS taikymą, supaprastinti kai kuriuos standarto reikalavimus ir perėjimą prie standarto taikymo. Pataisos susijusios su aštuoniomis 17-ojo TFAS sritimis ir jomis nėra siekiama pakeisti pagrindinius standarto principus. Buvo atliktos šios 17-ojo TFAS pataisos:
• Įsigaliojimo data: 17-ojo TFAS (įskaitant jo pataisas) įsigaliojimo data atidėta dvejiems metams iki metinių ataskaitinių laikotarpių, prasidedančių 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau; nustatyta laikinos 9-ojo TFAS taikymo išimties, numatytos 4-ajame TFAS, taikymo pabaigos data taip pat buvo atidėta iki metinių ataskaitinių laikotarpių, prasidedančių 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau.
• Tikėtinas draudimo sutarčių įsigijimo pinigų srautų atgavimas: Ūkio subjektas privalo dalį įsigijimo išlaidų priskirti susijusiems tikėtiniems sutarčių atnaujinimams ir pripažinti šias išlaidas turtu tol, kol bus pripažinti sutarčių atnaujinimai. Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą ūkio subjektai turi įvertinti tokio turto atgautinumą ir pateikti tikslią informaciją apie turtą finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.
• Sutartyje numatyta paslaugos marža, priskiriama investicinėms paslaugoms: Atsižvelgiant į išmokų skaičių ir tikėtiną tiek suteiktos draudimo apsaugos, tiek investicinių paslaugų laikotarpį, turėtų būti nustatomi suteiktos draudimo apsaugos vienetai sutartims, kurioms taikomas kintamojo atlygio metodas, ir kitoms sutartims, apimančioms „investicijos grąžos paslaugą“, kurioms taikomas bendrasis modelis. Su investicine veikla susijusios sąnaudos turi būti įtraukiamos į pinigų srautus remiantis draudimo sutartimi tokia dalimi, kokia ūkio subjektas vykdo tokią veiklą, siekdamas padidinti naudą, gaunamą draudėjo iš draudimo apsaugos.
• Turimos perdraudimo sutartys – nuostolių padengimas: Kai pagrindinių nuostolingų
draudimo sutarčių grupės pirminio pripažinimo momentu arba nuostolingų pagrindinių sutarčių
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
įtraukimo į tokią grupę momentu ūkio subjektas pripažįsta nuostolius, tuomet ūkio subjektas turi pakoreguoti susijusios turimų perdraudimo sutarčių grupės sutartyje numatytą paslaugos maržą ir pripažinti pelną iš turimų perdraudimo sutarčių. Pagal turimą perdraudimo sutartį padengiamų nuostolių suma apskaičiuojama pagrindinėms draudimo sutartims pripažintus nuostolius dauginant iš žalų pagal pagrindines draudimo sutartis procentinės dalies, kurią ūkio subjektas tikisi padengti pagal turimas perdraudimo sutartis. Šis reikalavimas būtų taikomas tik tuomet, kai turima perdraudimo sutartis pripažįstama anksčiau arba tuo pačiu metu, kai pripažįstami nuostoliai pagrindinėms draudimo sutartims.
• Kitos pataisos: Kitos pataisos apima kai kurių kredito kortelių (ar panašių) sutarčių ir kai kurių paskolų sutarčių neįtraukimą į standarto aprėptį; draudimo sutarčių turto ir įsipareigojimų pateikimą finansinės būklės ataskaitoje pagal portfelius, o ne pagal grupes; galimybę taikyti rizikos mažinimo priemones, kai finansinė rizika mažinama naudojant turimas perdraudimo sutartis ir neišvestines finansines priemones, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais; apskaitos politikos pasirinkimą pakeisti apskaitinius įverčius, atliktus praėjusio laikotarpio tarpinėse finansinėse ataskaitose taikant 17-ąjį TFAS; pajamų mokesčio išmokėjimų ir įplaukų, kurie konkrečiai tenka draudėjui pagal draudimo sutarties sąlygas, įtraukimą į sutarties įvykdymo pinigų srautus; ir pasirinktas pereinamojo laikotarpio lengvatas ir kitus nedidelius pakeitimus.
Bendrovė ir Grupė nusprendė netaikyti šių standartų, pakeitimų ir aiškinimų anksčiau nei jų įsigaliojimo data.
Bendrovė ir Grupė ketina taikyti aukščiau išvardytus standartus ir aiškinimus jiems įsigaliojus, jeigu jie bus patvirtinti Europos Sąjungos.
Šiuo metu Xxxxxxxx ir Grupė vertina šių naujų standartų įtaką jos finansinėms ataskaitoms.
(c) Standartai, aiškinimai ir jų pakeitimai, kurie dar nėra patvirtinti Europos Sąjungoje ir kurių Grupė ir Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko
14-asis TFAS „Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos“;
„Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendrosios įmonės“;
17-asis TFAS „Xxxxxxxx xxxxxxxx“;
„Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ – 1-ojo TAS pataisos;
„Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį“, „Nuostolingos sutartys – sutarties įvykdymo išlaidos“, „Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus“ – siauros apimties 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai – 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos.
Šiuo metu Xxxxxxxx ir Grupė vertina naujų standartų įtaką jos finansinėms ataskaitoms.
2.2 Grupės apskaita (konsolidavimas)
(a) Dukterinės įmonės
Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė gali kontroliuoti jų finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.
Pirkimo metodas taikomas apskaitant Grupės dukterinių įmonių įsigijimą. Dukterinės įmonės įsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje.
Įsigijimo savikainos dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės įsigijimo dieną dalis, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai pelno/(nuostolių) ataskaitoje.
Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.
(b) Sandoriai ir mažumos dalis
Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.
Kontrolės ar reikšmingos įtakos praradimo momentu bet kokia investicija, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje, vertinama tikrąja verte, apskaitinės vertės pasikeitimus įtraukiant į pelną ar nuostolius. Tikroji vertė yra pradinė apskaitinė vertė, naudojama vėliau apskaitant liekančią investiciją kaip asocijuotą įmonę, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamą įmonę ar finansinį turtą. Be to, bet kokios su investicija susijusios anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintos sumos apskaitomos taip, tarsi Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą ar įsipareigojimus. Tai reiškia, kad sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, perkeliamos į pelną ar nuostolius.
2.3 Atskiros finansinės ataskaitos
Dukterinės įmonės atskirose finansinėse ataskaitose apskaitomos naudojant savikainos metodą t.y. savikaina sumažinta vertės sumažėjimo nuostolio suma. Paskirstymai iš investicijų objekto sukaupto pelno pripažįstami pajamomis. Jei tokie paskirstymai viršija pelną, susidariusį po įsigijimo dienos, investicijos testuojamos dėl nuvertėjimo.
2.4 Užsienio valiutų perskaičiavimas
(a) Funkcinė ir pateikimo valiuta
Bendrovės ir kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šios finansinės ataskaitos pateiktos eurais (EUR), kuri yra Bendrovės (ir kiekvienos Grupės įmonės) funkcinė ir pateikimo valiuta.
(b) Sandoriai ir likučiai
Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiutomis, pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno/nuostolių ataskaitoje.
2.5 Ilgalaikis materialusis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma.
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra pripažįstama kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale (kiti rezervai). Vėlesnio turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, pripažįstama kitose bendrosiose pajamose ir šia suma yra mažinamas anksčiau pripažintas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Visi kiti sumažėjimai apskaitomi pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Visos kitos ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusios apskaitinės vertės padidėjimo sumos yra pripažįstamos kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto pelno/(nuostolių) ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį.
Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė ar Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos sąnaudomis pelno/(nuostolių) ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.
Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę iki likvidacinės vertės per Grupėje nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius.
Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpiai pateikti lentelėje žemiau:
Pastatai 7-75 metų
Mašinos ir įrengimai 2-25 metų
Transporto priemonės 2-10 metų
Įranga ir kitas ilgalaikis materialusis turtas 2-25 metų
Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir prireikus koreguojami kiekvieno balanso parengimo dieną.
Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai ji užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui.
Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuoti kaip skirtumas tarp įplaukų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto apskaitinės vertės, įtraukiami apskaičiuojant veiklos pelną.
2.6 Nematerialusis turtas
(a) Programinė įranga
Programinė įranga, iš kurios Bendrovė ar Grupė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, apskaitoma įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos suma. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per naudingo tarnavimo laikotarpį nuo 1 iki 5 metų.
(b) Sutartiniai santykiai su klientais
Sutartiniai santykiai su klientais, pripažįstami nematerialiuoju turtu po verslo įsigijimo, apskaitomi naudojant savikainos metodą, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimą. Sutartiniai santykiai su klientais amortizuojami proporcingai per įvertintą 2 metų laikotarpį.
2.7 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas
Turtas, kuriam skaičiuojama amortizacija arba nusidėvėjimas, peržiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tik tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Suma, kuria turto apskaitinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pripažįstama vertės sumažėjimo nuostoliu. Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas
yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus sukuriančius vienetus).
2.8 Finansinis turtas
(a) taikant 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ Bendrovė ir Grupė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas:
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.
Finansinis turtas skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Bendrovė ir Grupė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkrečių Bendrovė ir Grupės verslo tikslo. Taikomam verslo modeliui neturi įtakos Bendrovė ir Grupės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Bendrovė ir Grupė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti.
Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Xxxxxxxx ir Grupė vykdo siekdamas verslo modelio tikslų. Nustatant finansiniam turtui valdyti taikomą verslo modelį, Xxxxxxxx ir Grupė priima sprendimą įvertinant ne pavienius veiksnius arba veiklą, bet atsižvelgiant į visus turimus įrodymus atliekant vertinimą.
Xxxxxxxx ir Grupė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi. Finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą.
Pirminio pripažinimo metu Xxxxxxxx ir Grupė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Sandorio išlaidas apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Bendrovė ir Grupė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties.
Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.
Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia:
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte
Bendrovės ir Grupės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukos.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos, tokiu atveju paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu.
Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)
Bendrovė ir Grupė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą.
Bendrovė ir Grupė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.
(b) Faktinių palūkanų metodas
Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas.
Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Xxxxxxxx ir Grupė vertina tikėtinus pinigų srautus atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdamas į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos.
Skaičiuojant faktinių palūkanų norma daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Bendrovė ir Grupė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.
(c) Tikėtini kredito nuostoliai
Bendrovė ir Grupės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė ir Grupė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė ir Grupė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Xxxxxxxx ir Grupė apskaičiuoja atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato pardavimo arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus.
Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę).
Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos.
Bendrovė ir Grupė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių delsos veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei ne per didelėmis išlaidomis ar pastangomis galima gauti pagrįstos ir patvirtinamos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei apie pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.
Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visą pagrįstą bei patvirtinamą informaciją, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.
Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant tiek individualųjį tiek bendrąjį vertinimą. Bendrovė ir Grupės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laikų nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Nesant patikimų informacijos šaltinių apie skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, Xxxxxxxx ir Grupė vertina skolą taikant bendrąjį vertinimą.
Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstamą gautinų sumų pripažinimo momentu.
Bendrovė ir Grupė išduodant paskolą įvertina ir apskaito 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Paskesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos davėju, Bendrovė ir Grupė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos davėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Xxxxxxxx ir Grupė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Xxxxxxxx ir Grupė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką, arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Xxxxxxxx ir Grupė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą.
Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansiniu turtu.
(d) Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinis turtas
Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius:
a) dideli skolininko finansiniai sunkumai;
b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laikų neapmokėta skola arba eilinė įmoka virš 90 dienų;
c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais;
d) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;
e) dėl finansinių sunkumų išnykusi finansinio turto aktyvioji rinka;
f) finansinio turto pirkimas arba suteikimas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai. Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį.
Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius) naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą.
Bendrovė ir Grupė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.
(e) Finansinio turto pripažinimo nutraukimas
Bendrovė ir Grupė nutraukia finansinio turto pripažinimą, kai:
- baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
- Bendrovė ir Grupė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
- Bendrovė ir Grupė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:
• jei Xxxxxxxx ir Grupė neišlaikė kontrolės, jį nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visas perduodant sukurtas arba išlaikytas teises ir prievoles pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;
• jei Xxxxxxxx ir Grupė išlaikė kontrolę, ji toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.
Vertinant ar Xxxxxxxx ir Grupė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimus parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Xxxxxxxx ir Grupė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Bendrovė ir Grupė kontrolę išlaikė.
2.9 Atsargos
Atsargos apskaitomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina apskaičiuojama vadovaujantis FIFO metodu. Pagamintos ir nebaigtos produkcijos savikainą sudaro žaliavos, tiesioginės darbo ir kitos tiesioginės sąnaudos bei susijusios netiesioginės gamybos sąnaudos, tačiau ji neapima skolinimosi išlaidų. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus produkcijos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.
2.10 Išankstiniai apmokėjimai
Sumokėti išankstiniai apmokėjimai – tai grynieji pinigai, sumokėti už teisę ateityje gauti prekes arba paslaugas, bet ne pinigus ar finansinį turtą. Bendrovė yra atlikusi išankstinius apmokėjimus už pieno tiekimą ir už ilgalaikį materialųjį turtą. Visi šie turto vienetai nėra finansinės priemonės pagal 7-ąjį TFAS.
2.11
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitomi nominalia verte. Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslams pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai bankuose ir kasoje bei banko sąskaitos kreditas (angl. overdraft). Banko sąskaitos kreditas (overdraft) balanse apskaitomas trumpalaikių įsipareigojimų finansinių skolų straipsnyje.
2.12
Akcinis kapitalas
(a) Paprastosios akcijos
Paprastosios vardinės akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Už parduotas akcijas gauta suma, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma kaip akcijų priedai. Papildomos išlaidos, tiesiogiai priskiriamos naujų akcijų emisijai, apskaitomos kaip akcijų priedų sumažėjimas.
(b) Nuosavos akcijos
Xxx Xxxxxxxx ar jos dukterinės įmonės įsigyja Bendrovės akcijų, už jas sumokėta suma, įskaitant visas priskiriamas papildomas išorines sąnaudas, atimama iš akcininkų nuosavybės kaip nuosavos akcijos, kol jos nėra parduodamos, naujai išleidžiamos ar anuliuojamos. Parduodant, išleidžiant ar anuliuojant nuosavas akcijas, joks pelnas ar nuostoliai nepripažįstami pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Kai tokios akcijos vėliau parduodamos arba naujai išleidžiamos, gaunamos lėšos apskaitomos konsoliduotose finansinėse ataskaitose kaip akcininkų nuosavybės pasikeitimas.
2.13 Rezervai
(a) Kiti rezervai
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Kiti rezervai formuojami remiantis metinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu dėl paskirstytino pelno paskirstymo. Šis rezervas gali būti naudojamas tik metinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams.
Įstatymo numatytas rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. Įstatymo numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Kasmetinis pervedimas į įstatymo numatytą rezervą sudaro 5 proc. grynojo rezultato ir yra privalomas tol, kol šis rezervas pasiekia
10 proc. akcinio kapitalo. Įstatymo numatytas rezervas negali būti skirtas dividendų mokėjimui, tačiau gali būti panaudotas būsimiems nuostoliams padengti.
Perkainojimo rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus.
(b) Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti
Šis rezervas apskaitomas tol, kol Grupė dalyvauja nuosavų akcijų įsigijimo ar pardavimo sandoriuose. Šis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir jis negali būti mažesnis už įsigytų nuosavų akcijų įsigijimo verčių sumą.
2.14 Finansiniai įsipareigojimai
(a) Finansiniai įsipareigojimai
Įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte per pelną (nuostolį), arba kitiems finansiniams įsipareigojimams. Bendrovė neturi finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąją verte per pelną (nuostolį).
(b) Kiti finansiniai įsipareigojimai
Kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, yra pripažįstami tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.
Vėlesniais laikotarpiais kiti finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.
Finansiniai įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams, nebent Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo padengimo terminą 12 mėnesių po finansinių ataskaitų sudarymo dienos.
Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki balanso datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas balanso datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.
(c) Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
2.15 Pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju
pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių įstatymais, priimtais arba iš esmės priimtais balanso parengimo dieną tose šalyse, kuriose veikia ir pajamas uždirba Bendrovė ir jos dukterinės įmonės. Vadovybė reguliariai peržiūri į mokesčių deklaracijas įtraukiamas pozicijas, atsižvelgdama į taikomo mokestinio teisės akto aiškinimus, ir, jei būtina, suformuoja atidėjinius sumoms, kurias tikėtina, kad reikės sumokėti mokesčių inspekcijai.
Pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.
Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant balanso parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.
Atidėtasis pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.
Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas laikiniesiems skirtumams, susidariusiems dėl investicijų į dukterines įmones, išskyrus tuos atvejus, kuomet laikinojo skirtumo išnykimo laiką kontroliuoja Grupė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas nebus panaikintas artimiausiu metu.
2.16 Išmokos darbuotojams
(a) Socialinio draudimo įmokos
Grupė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Xxxxxx neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.
(b) Išeitinės išmokos
Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos turi būti diskontuojamos iki dabartinės vertės.
(c) Premijų planai
Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir sąnaudas premijoms ir dalyvavimui pelne, kuomet ji yra įsipareigojusi pagal sutartį arba praeityje taikoma praktika yra sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.
2.17 Pajamų pripažinimas
Bendrovė ir Grupė gamina ir didmeninėje rinkoje parduoda įvairius sūrio ir pieno produktus. Pardavimo pajamos pripažįstamos tuomet, kai perduodama produktų kontrolė, o tai įvyksta tuomet, kai produktai pristatomi didmenininkui, didmenininkas gali savo nuožiūra spręsti, kokiu būdu ir už kokia kainą produktus parduoti ir nėra jokių neįvykdytų įsipareigojimų, dėl kurių didmenininkas galėtų nepriimti produktų. Produktai laikomi pristatytais tuomet, kai jie nugabenami į nurodytą vietą, prekių senėjimo ir praradimo rizika yra perduota didmenininkui, didmenininkas priėmė produktus pagal pardavimo sutarties sąlygas, priėmimo nuostatų galiojimas baigėsi arba Grupė turi įrodymų, kad visi priėmimo reikalavimai buvo įvykdyti.
Prekės dažnai parduodamos taikant retrospektyvias kiekio nuolaidas, remiantis bendru per 12 mėnesių laikotarpį parduotu prekių kiekiu. Pajamos už šiuos pardavimus pripažįstamos remiantis sutartyje nurodyta kaina, atėmus įvertintas kiekio nuolaidas. Nuolaidos nustatomos ir atidėjiniai joms suformuojami remiantis sukaupta istorine informacija, taikant numatomos vertės metodą ir pajamos pripažįstamos tik tokia dalimi, kokia yra labai tikėtina, kad reikšminga jų suma nebus atstatyta. Grąžinimo įsipareigojimas (įtrauktas į prekybos ir kitas mokėtinas sumas) pripažįstamas numatomoms kiekio nuolaidoms, kurios suteikiamos klientams už prekes, parduotas iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Finansavimo elemento nėra, kadangi prekės parduodamos taikant 30 dienų atsiskaitymo terminą, kuris atitinka rinkoje taikomą praktiką.
Xxxxxxx suma pripažįstama, kuomet prekės pristatomos, nes tai yra momentas, kuomet atlygis yra besąlyginis, nes tam kad mokėjimas taptų mokėtinu turi tik praeiti tam tikras laiko tarpas.
Transporto paslaugų pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet paslaugos buvo teikiamos.
Palūkanų pajamos pripažįstamos proporcingai, taikant faktinės palūkanų normos metodą. Kuomet sumažėja gautinos sumos vertė, Grupė sumažina jos apskaitinę vertę iki atsiperkamosios vertės, kurią sudaro įvertinti būsimi pinigų srautai, diskontuoti priemonės pirmine faktine palūkanų norma, ir toliau prideda diskontą kaip palūkanų pajamas. Palūkanų pajamos už sumažėjusios vertės paskolas pripažįstamos taikant pirminę faktinę palūkanų normą.
2.18 Dividendų paskirstymas
Bendrovės akcininkams paskirstomi dividendai finansinėse ataskaitose pripažįstami įsipareigojimu tuo laikotarpiu, kuomet jie patvirtinami Bendrovės akcininkų.
2.19 Vienai akcijai tenkantis pelnas
Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio, neįskaitant paprastųjų vardinių akcijų, kurias nusipirko Bendrovė ir Grupė, kurios laikomos kaip nuosavos akcijos.
2.20 Informacija apie segmentus
Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinį sprendimus priimantį asmenį, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.
Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.
2.21 Vyriausybės dotacijos ir subsidijos
Vyriausybės dotacijos ir subsidijos yra apskaitomos tikrąja verte tuomet, kai yra pakankamai įrodymų, jog subsidija bus gauta, Grupė ir Xxxxxxxx atitiks visas jai keliamas sąlygas.
Vyriausybės dotacijos, gautos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui finansuoti, apskaitomos balanso ilgalaikių ateinančių laikotarpių pajamų straipsnyje. Jos pripažįstamos pajamomis pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per susijusio ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
2.22 Xxxxxxxxxxx
Atidėjiniai restruktūrizavimo išlaidoms ir teismo ieškiniams pripažįstami tuomet, kai: Grupė ir Xxxxxxxx turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl įvykių praeityje; daugiau tikėtina nei netikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti teks panaudoti išteklius; įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams.
Atidėjiniai įvertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingų rizikų dabartinius rinkos vertinimus. Atidėjinio padidėjimas per laikotarpį pripažįstamas veiklos sąnaudomis.
2.23 Prekybos mokėtinos sumos
Prekybos mokėtinos sumos pradžioje pripažįstamos tikrąją verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.
3 Finansinės rizikos valdymas
.
3.1 Finansinės rizikos veiksniai
Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams.
Rizikos valdymą vykdo Xxxxxxxxx vadovybė. Rašytiniai bendros rizikos valdymo principai nėra parengti.
(a) Xxxxxx xxxxxx
(i) Valiutų kursų rizika
Bendrovė ir Grupė veiklą vykdo tarptautiniu mastu, tačiau jai iškilusi valiutų kursų svyravimo rizika palaikoma minimaliame lygyje, kadangi jos pardavimai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiausia vykdomi eurais.
(ii) Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika
Grupei bei Bendrovei palūkanų normos rizika iškyla dėl palūkanas uždirbančių paskolų ir dėl gautų paskolų. Dėl gautų paskolų su kintama palūkanų norma Grupė susiduria su pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl išduotų paskolų su fiksuota palūkanų norma Grupė susiduria su tikrosios vertės palūkanų normos rizika. 2020 ir 2019 metais Grupės suteiktos paskolos su fiksuota palūkanų norma buvo denominuotos eurais. 2020 ir 2019 metais Xxxxxxxx ir Grupė neturėjo gautų paskolų su kintama palūkanų norma. Gautos paskolos buvo denominuotos eurais.
2020 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės grynasis palūkanų normai jautrus turtas sudarė1 844 tūkst. EUR (2019: 1 406 tūkst. EUR.)
(b) Kredito rizika
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Kredito rizika kyla dėl pinigų bankuose, suteiktų paskolų bei iš pirkėjų gautinų sumų patiriamos kredito rizikos.
2020 m. gruodžio 31 d. visi Bendrovės ir Grupės grynųjų pinigų likučiai buvo laikomi bankuose, kurių išoriniai kredito reitingai, nustatyti reitingo agentūros „Fitch Ratings“, yra nuo A+ iki BBB (2019 m. gruodžio 31 d. – nuo A+ iki BBB).
Pinigams ir pinigų ekvivalentams taip pat taikomi 9-ajame TFAS numatyti vertės sumažėjimo reikalavimai, tačiau nustatytas vertės sumažėjimo nuostolis buvo nereikšmingas.
i) Xxxxxxxxx kredito rizikos pozicija
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
5 834 | 2 988 | 4 922 | 1 567 |
40 354 | 39 871 | 42 149 | 45 286 |
5 296 | 5 549 | 5 509 | 6 177 |
51 484 | 48 408 | 52 580 | 53 030 |
Lentelėje pateikiami visi Bendrovės ir Grupės balansiniai straipsniai dėl kurių yra patiriama kredito rizika. Maksimali kredito rizikos pozicija neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones ir kitas kredito rizikos mažinimo priemones gruodžio 31 d.:
Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose Prekybos gautinos sumos
Suteiktos paskolos
ii) Finansinio turto kredito kokybė
Grupė neklasifikuoja gautinų sumų ir kito kredito riziką turinčio finansinio turto pagal kredito kokybę. Kredito rizika yra valdoma didžiausiems prekybos klientams nustatant kredito limitus bei analizuojant pradelstas gautinas sumas bei paskolas. Kredito limitų taikymas ir pradelstų skolų analizė yra nuolat stebima Bendrovės ir Grupės vadovybės.
Grupė Bendrovė | |||
Kredito limitas | Gautina suma | Kredito limitas | Gautina suma |
4 345 | 2 954 | - | - |
4 000 | 2 939 | 4 000 | 2 939 |
3 000 | 2 566 | 3 000 | 2 566 |
3 800 | 2 218 | 3 800 | 2 218 |
2 000 | 1 743 | 2 000 | 1 743 |
2 700 | 1 389 | 2 700 | 1 389 |
1 200 | 828 | - | - |
4 000 | 810 | 4 000 | 810 |
Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai, jeigu tokie buvo vadovybės nustatyti bei gautinos sumos, prieš vertės sumažėjimą 2020 m. gruodžio 31 d.
Klientas A Klientas B Klientas C Klientas D Klientas E Klientas F Klientas G Klientas H
Grupė Bendrovė | |||
Kredito limitas | Gautina suma | Kredito limitas | Gautina suma |
4 000 | 3 642 | 4 000 | 3 642 |
4 000 | 3 587 | 4 000 | 3 587 |
4 000 | 2 744 | 4 000 | 2 744 |
4 000 | 2 713 | 4 000 | 2 713 |
4 345 | 2 019 | 2 300 | 2 305 |
2 300 | 2 305 | 1 500 | 1 334 |
1 500 | 1 334 | 1 300 | 1 239 |
1 300 | 1 239 | - | - |
Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai bei gautinos sumos 2019 m. gruodžio 31 d.
Klientas A Klientas B Klientas C Klientas D Klientas E Klientas F Klientas G Klientas H
Lentelėje pateikiama suteiktų paskolų koncentracija:
didesnės nei 1 000 tūkst. Eurų didesnės nei 500 tūkst. Eurų, bet mažesnės už 1 000 tūkst. Eurų mažesnės už 500 tūkst. Eurų | Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 | |
3 481 - 1 815 | 3 983 568 998 | 3 481 - 2 028 | 3 983 1 293 901 | |
5 296 | 5 549 | 5 509 | 6 177 | |
Paskolos didesnės nei 1 000 tūkst. EUR yra suteiktos dviem įmonėms.
iii) Finansinio turto vertės sumažėjimas
Grupė taiko 9-ajame TFAS numatytą supaprastintą metodą tikėtiniems kredito nuostoliams (TKN) nustatyti, pagal kurį naudojamas tikėtinų galiojimo laikotarpio nuostolių atidėjinys visoms prekybos gautinoms sumoms.
Siekiant nustatyti TKN, prekybos gautinos sumos suskirstomos į atskiras grupes pagal bendras kredito rizikos ypatybes.
Tikėtinų nuostolių rodikliai nustatomi atsižvelgiant į mokėjimus už parduotas prekes profilius per 36 mėnesių laikotarpį atitinkamai iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamus istorinius kredito nuostolius, patirtus per šį laikotarpį. Į ateitį orientuota analizė leidžia daryti išvadą, kad istorinių nuostolių rodiklių koregavimas nėra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, apskaičiuotas nuostolių atidėjinys 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31
d. prekybos gautinoms sumoms, suskirstytoms pagal bendras ypatybes (bendras vertės sumažėjimo vertinimo modelis):
Grupė Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos 2020 m. gruodžio mažiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip 90 ilgiau kaip ilgiau kaip 31 d. Nepradelstos 30 dienų 30 dienų dienų 180 dienų 365 dienas Iš viso | |||||||
Tikėtinų | |||||||
nuostolių | |||||||
rodiklis | 0,15% | 0,69% | 0,92% | 0,66% | 0,66% | 0,66% | |
Bendra | |||||||
apskaitinė vertė | |||||||
– prekybos | |||||||
xxxxxxxx sumos | 24 739 | 6 043 | 1 629 | 30 | 167 | 16 | 32 624 |
Nuostolių | |||||||
atidėjinys | 35 | 42 | 15 | 2 | 1 | 1 | 96 |
Grupė Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos 2019 m. gruodžio mažiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip 90 ilgiau kaip ilgiau kaip 31 d. Nepradelstos 30 dienų 30 dienų dienų 180 dienų 365 dienas Iš viso | |||||||
Tikėtinų | |||||||
nuostolių | |||||||
rodiklis | 0,06% | 0,08% | 0,36% | 2,43% | 3,95% | 4,11% | |
Bendra | |||||||
apskaitinė vertė | |||||||
– prekybos | |||||||
gautinos sumos | 21 753 | 6 640 | 3 436 | 101 | 5 | 8 | 31 943 |
Nuostolių | |||||||
atidėjinys | 68 | 8 | 17 | 2 | - | - | 96 |
Bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d. | Nepradelstos | Pradelstos mažiau kaip 30 dienų | Pradelstos ilgiau kaip 30 dienų | Pradelstos ilgiau kaip 90 dienų | Pradelstos ilgiau kaip 180 dienų | Pradelstos ilgiau kaip 365 dienas Iš viso |
Tikėtinų nuostolių rodiklis Bendra | 0,15% 24 426 | 0,45% 9 359 | 0,61% 2 449 | 0,65% 30 | 0,65% 167 | 0,65% 16 36 447 |
apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos Nuostolių | 35 | 42 | 15 | 2 | 1 | 1 96 |
atidėjinys | ||||||
Pradelstos | ||||||
Bendrovė | Pradelstos | Pradelstos | Pradelstos | Pradelstos | ilgiau kaip | |
2019 m. gruodžio | Nepradelsto | mažiau kaip | ilgiau kaip | ilgiau kaip 90 | ilgiau kaip | 365 |
31 d. | s | 30 dienų | 30 dienų | dienų | 180 dienų | dienas Iš viso |
Tikėtinų nuostolių rodiklis | 0,06% | 0,08% | 0,36% | 2,43% | 3,95% | 4,11% |
Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos | 23 102 | 10 810 | 4 534 | 101 | 5 | 8 38 560 |
Nuostolių atidėjinys | 68 | 8 | 17 | 2 | - | - 96 |
TKN reikšmingoms prekybos gautinoms sumos, kurios pradelstos ilgiau kaip 90 dienų, įvertinami individualiai, remiantis išorine informacija iš kreditų draudimo agentūros, gautinos sumos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis ir istorine įsipareigojimų neįvykdymo informacija. Nuostolių atidėjinys šioms prekybos gautinoms sumos 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuotas taip:
Pradelstos
Grupė mažiau Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos 2020 m. gruodžio Nepradelst kaip 30 ilgiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip
31 d. os dienų 30 dienas 90 dienas 180 dienas 365 dienas Iš viso
Bendra apskaitinė vertė
– prekybos gautinos sumos
678 250 369 492 1 476 463 3 731
Tikėtinų nuostolių rodiklis 24%
Pradelstos
Grupė mažiau Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos 2019 m. gruodžio Nepradelst kaip 30 ilgiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip
31 d. os dienų 30 dienas 90 dienas 180 dienas 365 dienas Iš viso
Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys 895
Bendra apskaitinė vertė
– prekybos gautinos sumos
1 046 339 1 257 662 1 216 140 4 660
Tikėtinų nuostolių rodiklis 19%
Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys 895
Pradelstos
Bendrovė mažiau
2020 m. gruodžio Nepradelst kaip 30
31 d. os dienų
Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos ilgiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip
30 dienas 90 dienas 180 dienas 365 dienas Iš viso
Bendra apskaitinė vertė
– prekybos gautinos sumos
678 250 369 492 1 476 463 3 731
Tikėtinų nuostolių rodiklis 24%
Pradelstos
Bendrovė mažiau
2019 m. gruodžio Nepradelst kaip 30
31 d. os dienų
Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos ilgiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip
30 dienas 90 dienas 180 dienas 365 dienas Iš viso
Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys 895
Bendra apskaitinė vertė
– prekybos gautinos sumos
1 046 339 1 257 662 1 216 140 4 660
Tikėtinų nuostolių rodiklis 19%
Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys 895
Grupė taiko trijų etapų modelį, skirtą finansinio turto, išskyrus pirkėjų įsiskolinimus, vertės sumažėjimui nustatyti ir priskyrė visas savo suteiktas paskolas, vertinamas amortizuota savikaina, 1 etapo kredito rizikos grupei. TKN modelis pagrįstas finansine informacija apie Bendrovės ir Grupės skolininkus ir paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių įvertinimu. Xxxxxxxx ir Grupė atliko paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių įvertinimą ir nustatė, kad kredito nuostoliai, apskaičiuoti remiantis įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe per 12 mėnesių, lėmė nereikšmingus vertės sumažėjimo nuostolius.
(c) Likvidumo rizika
Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį ir finansavimą sutartomis kreditavimo priemonėmis.
Lentelėje pateikiama Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų analizė. Įsipareigojimai suskirstyti pagal terminus, atsižvelgiant į balanso dieną likusį laikotarpį iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Lentelėje pateiktos sumos apima sutartyje numatytus nediskontuotus pinigų srautus. Mokėtinos sumos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau, atitinka jų balansines vertes, kadangi diskontavimo poveikis nėra reikšmingas.
Bendrovė | ||||
2020 m. gruodžio 31 d. | Mažiau nei 3 mėnesiai | Nuo 3 iki 12 mėnesių | Nuo 1 iki 5 metų | Po 5 metų |
Bankų ir kitos finansinės | ||||
skolos | 26 820 | - | - | - |
Prekybos mokėtinos sumos | 11 628 | - | - | - |
38 448 | - | - | - | |
2019 m. gruodžio 31 d. | Mažiau nei 3 mėnesiai | Nuo 3 iki 12 mėnesių | Nuo 1 iki 5 metų | Po 5 metų |
Bankų ir kitos finansinės | - | - | - | |
skolos | 15 424 | |||
Prekybos mokėtinos 12 496 - - -
sumos
27 920 - - -
Grupė
2020 m. gruodžio 31 d.
Mažiau nei 3
mėnesiai
Nuo 3 iki 12
mėnesių Nuo 1 iki 5 metų
Po 5 metų
Bankų ir kitos finansinės
skolos
Prekybos mokėtinos
26 820 - - -
13 465 - - -
sumos
40 285 - - -
2019 m. gruodžio 31 d.
Mažiau nei 3 mėnesiai
Nuo 3 iki 12
mėnesių Nuo 1 iki 5 metų Po 5 metų
Bankų ir kitos finansinės skolos
Prekybos mokėtinos
15 424 - - -
13 924 - - -
sumos
29 348 - - -
3.2 Kapitalo rizikos valdymas
Grupės ir Bendrovės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės galimybes tęsti veiklą, siekiant uždirbti pelno savo akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims ir palaikyti optimalią kapitalo struktūrą mažinant kapitalo savikainą. Siekdamos palaikyti arba pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujų akcijų arba parduoti turtą, kad sumažintų skolas.
Grupė ir Xxxxxxxx kapitalą apibrėžia kaip akcininkų nuosavybę ir paskolas minus pinigus, pinigų ekvivalentus.
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
26 820 | 15 424 | 26 820 | 15 424 |
(5 834) | (2 988) | (4 922) | (1 567) |
20 986 | 12 436 | 21 898 | 13 857 |
145 428 | 130 771 | 128 923 | 120 483 |
166 414 | 143 207 | 150 821 | 134 340 |
Bendrovės ir Grupės kapitalo struktūra gruodžio 31 d.:
Gautos paskolos
Sumažinta: pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis
Grynoji skola
Akcininkų nuosavybė Kapitalas iš viso
Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkst. EUR (uždarosios akcinės bendrovės ne mažesnis kaip 2,5 tūkst. EUR), o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės, registruotos Lietuvoje, įvykdė šiuos reikalavimus.
3.3 Tikrosios vertės vertinimas
Balanse apskaitytos prekybos mokėtinos ir prekybos gautinos sumos turi būti apmokėtos per trumpesnį negu trijų mėnesių laikotarpį, todėl laikoma, kad jų tikroji vertė atitinka balansinę vertę, atėmus vertės sumažėjimą. Bendrovės gautų paskolų palūkanų norma yra keičiama ne rečiau kaip kas pusę metų, todėl laikoma jog jų tikroji vertė atitinka balansinę vertę. Bendrovės suteiktų paskolų tikroji vertė atskleista 18 pastaboje, o ilgalaikio turto tikroji vertė – 14 pastaboje.
Tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Išskiriami trys tikrosios vertės hierarchijos lygiai.
Pirmam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis identiško turto kotiruojamomis (nekoreguotomis) kainomis, aktyviose rinkose.
Antram lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis kitais tiesiogiai arba netiesiogiai stebimais rodikliais.
Trečiam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis nestebimais rodikliais.
4. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai
Finansinio turto vertės sumažėjimas
Nuostolių atidėjinys finansiniam turtui nustatomas remiantis prielaidomis apie įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir tikėtinų nuostolių rodikliais. Grupė priima sprendimus dėl šių prielaidų ir vertės sumažėjimo skaičiavimuose naudojamų duomenų pasirinkimo remdamasi Grupės praėjusių laikotarpių informacija, dabartinėmis rinkos sąlygomis ir taip pat į ateitį orientuotais įvertinimais kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Išsamesnė informacija apie pagrindines taikytas prielaidas ir naudojamus duomenis atskleista
3.1 pastaboje.
Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpių vertinimas
Bendrovė ir Grupė turi senus pastatus ir įrangą, kurių naudingo tarnavimo laikotarpiai įvertinti remiantis numatomais produkto gyvavimo ciklais. Tačiau ekonominiai naudingo tarnavimo laikotarpiai gali skirtis nuo dabartinių vertinimų dėl techninių naujovių ar konkurentų veiksmų.
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas
Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto (išskyrus transporto priemones) tikrosios vertės vertinimą 2020 m. gruodžio 31 d. atliko nepriklausomi turto vertintojai UAB „OBER HAUS Nekilnojamasis turtas“, kur vertinant nekilnojamo turto grupę naudotas palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas. Vertinant kitas turto grupes, naudotas atstatomosios vertės (kaštų) metodas. Transporto priemonių grupės vertinimą atliko Bendrovės ekspertai, kurie nustatė tikrąją vertę naudodami pardavimo kainos analogų metodą. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodu atliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parodė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui.
Xxxxxxxxx vadovybės nuomone, remiantis šiais metodais pakoreguotos ilgalaikio materialiojo turto vertės 2020 m. gruodžio 31 d. atitinka jų tikrąją vertę (14 pastaba).
Atsargų vertės sumažėjimas
Grupė ir Xxxxxxxx atsargas apskaito viena iš mažesniųjų įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Grupė ir Xxxxxxxx vertino, ar atsargų, apskaitytų įsigijimo savikaina vertė nėra mažesnė nei grynoji galimo realizavimo vertė, atsižvelgdama į istorinius duomenis bei faktinius atsargų pardavimus žemiau savikainos. Jei apskaitytas atsargų vertės sumažėjimas būtų 5 proc. didesnis/mažesnis, tai 2020
m. Grupės ir Bendrovės pelnas prieš mokesčius būtų atitinkamai 75 tūkst. EUR mažesnis/didesnis (2019
x. xxxxxxxxxxx – 88 tūkst. EUR). Detalesnė informacija pateikta 19 pastaboje.
Palyginamoji informacija
Palyginamojo laikotarpio informacija buvo perklasifikuota, kad atitiktų ataskaitinio laikotarpio klasifikavimą, žr. 5 pastabą.
5. Informacija apie segmentus
Veiklos segmentai ir finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai
Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.
Pagrindiniai du Grupės verslo finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai yra šie:
- Švieži pieno produktai
- Sūris ir kiti pieno produktai
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Kitą grupės veiklą pagrinde sudaro žaliavinio pieno surinkimas, šis segmentas nėra pakankamo dydžio, kad būtų atskleidžiamas atskirai. Sandoriai tarp segmentų vykdomi normaliomis prekybinės veiklos sąlygomis. Šviežio pieno produktų segmente yra 2 išoriniai klientai, kurių kiekvieno individualiai pajamos sudaro daugiau nei 10% visų segmento pajamų.
Žemiau pateikiama segmentų 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų
informacija: | ||||
Sūris ir kiti | ||||
Švieži pieno | pieno | Kiti segmentai | ||
produktai | produktai | (neskirstoma) | Grupė | |
2020 | ||||
Pardavimai | 76 997 | 188 381 | 29 510 | 294 888 |
Pardavimai su kitais segmentais | (299) | (56 025) | (27 735) | (84 059) |
Pardavimai – trečiosioms šalims | 76 698 | 132 356 | 1 775 | 210 829 |
Segmento bendrasis pelnas | 11 067 | 8 852 | 1 469 | 21 388 |
Nusidėvėjimas ir amortizacija | 3 339 | 5 906 | 15 | 9 260 |
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | 28 | 61 | 89 | |
Iš viso turto | 44 320 | 169 693 | 3 715 | 217 728 |
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai | (20 658) | |||
Iš viso turto, atėmus sandorius tarp | ||||
grupės įmonių 197 070 Ilgalaikio turto įsigijimas (išskyrus finansines priemones ir atidėtojo pelno | ||||
mokesčio turtą) | 669 | 7 346 | 138 | 8 153 |
Iš viso įsipareigojimų | 24 518 | 45 765 | 2 207 | 72 490 |
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai | (20 848) | |||
Iš viso įsipareigojimų, atėmus | ||||
sandorius tarp grupės įmonių 51 642 | ||||
Sūris ir kiti | ||||
Švieži pieno | pieno | Kiti segmentai | ||
produktai | produktai | (neskirstoma) | Grupė | |
2019 | ||||
Pardavimai | 73 975 | 188 463 | 23 353* | 285 791 |
Pardavimai su kitais segmentais | (323) | (54 108) | (20 937) | (75 368) |
Pardavimai – trečiosioms šalims | 73 652 | 134 355 | 2 416 | 210 423 |
Segmento bendrasis pelnas | 11 983 | 8 613 | 1 306 | 21 902 |
Nusidėvėjimas ir amortizacija | 3 748 | 5 965 | 17 | 9 730 |
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | 5 | 182 | 187 | |
Iš viso turto | 38 250 | 146 271 | 3 241 | 187 762 |
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai | (18 694) | |||
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Iš viso turto, atėmus sandorius tarp
grupės įmonių 169 068
Ilgalaikio turto įsigijimas (išskyrus finansines priemones ir atidėtojo pelno
mokesčio turtą) | 4 086 | 5 546 | 49 | 9 681 |
Iš viso įsipareigojimų | 23 880 | 33 567 | 2 248 | 59 695 |
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai Iš viso įsipareigojimų, atėmus | (21 398) |
sandorius tarp grupės įmonių 38 297
*Palyginamojoje informacijoje kitos veiklos pajamos buvo perklasifikuotos į pardavimų straipsnį, o susijusios kitos veiklos sąnaudos buvo perklasifikuotos į savikainos straipsnį. 2019 m. šio perklasifikavimo įtaka pardavimams ir savikainai buvo atitinkamai 2 050 tūkst. EUR ir 1 702 tūkst. EUR Grupei, bei 2 039 tūkst. EUR ir 1 693 tūkst. EUR Bendrovei. Šis perklasifikavimas atliktas, kadangi teisingiau parodo Grupės ir Bendrovės finansinius veiklos rezultatus pagal TFAS 15 standartą.
Geografinė informacija
Visas Bendrovės turtas yra Lietuvoje. Bendrovės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau:
2020 2019 2020 2019 2020 2019
Kapitalinės
investicijos
Turto iš viso
Pardavimo pajamos
Lietuva | 69 210 | 69 113 | 174 688 | 154 050 | 7 346 | 5 544 |
Europos Sąjungos šalys | 74 660 | 92 192 | ||||
Artimieji rytai | 19 701 | 4 769 | ||||
Šiaurės Amerika | 13 388 | 13 022 | ||||
Tolimieji rytai | 5 047 | 4 778 | ||||
Xxxxx xxxxx | 7 864 | 6 628 | ||||
189 870 | 190 502 | 174 688 | 154 050 | 7 346 | 5 544 |
Grupės turtas pagal geografinius segmentus pateiktas žemiau. Grupės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau:
Kapitalinės Pardavimo pajamos Turto iš viso investicijos | ||||||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 | 2020 | 2019 | |
Lietuva | 84 329 | 81 216 | 192 637 | 165 110 | 8 015 | 9 632 |
Europos Sąjungos šalys | 80 500 | 100 010 | 4 433 | 3 958 | 138 | 49 |
Artimieji rytai | 19 701 | 4 769 | ||||
Šiaurės Amerika | 13 388 | 13 022 | ||||
Tolimieji rytai | 5 047 | 4 778 | ||||
Kitos šalys | 7 864 | 6 628 | ||||
000 000 | 000 423 | 197 070 | 169 068 | 8 153 | 9 681 | |
Pardavimai priskiriami pagal tai kurioje šalyje yra pirkėjas.
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
209 642 | 208 989 | 183 441 | 182 499 |
1 187 | 1 434 | 6 429 | 8 003 |
210 829 | 210 423 | 189 870 | 190 502 |
Bendrovės pajamų analizė pagal jų grupes:
Prekių pardavimo pajamos Kitos paslaugos
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
3 091 | 3 623 | 2 718 | 3 266 |
3 096 | 3 075 | 1 659 | 1 701 |
407 | 455 | 407 | 455 |
169 | 366 | 169 | 175 |
740 | 1,090 | 670 | 1 023 |
648 | 663 | 604 | 620 |
831 | 1 251 | 831 | 1 251 |
607 | 1 360 | 607 | 1 360 |
1 103 | 1 671 | 1 863 | 2 051 |
10 692 | 13 554 | 9 528 | 11 902 |
6. Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos
Transportavimo paslaugos Darbo užmokesčio sąnaudos Tarpininkavimo paslaugos
Produkto įvaizdžio kūrimo bei reklamos sąnaudos
Remontas ir eksploatacija
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas Sandėliavimo paslaugos
Muitų mokesčiai Kitos sąnaudos
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
2 908 | 2 837 | 2 018 | 1 898 |
40 | 19 | 38 | 29 |
581 | (549) | 581 | (549) |
257 | 198 | 212 | 153 |
631 | 632 | 444 | 440 |
231 | 287 | 197 | 254 |
- | (1 164) | - | (424) |
141 | 125 | 126 | 109 |
214 | 207 | 199 | 192 |
130 | 159 | 126 | 150 |
22 | 108 | 22 | 102 |
36 | 87 | 18 | 1 |
33 | 69 | 15 | 41 |
42 | 41 | 40 | 40 |
409 | 408 | 153 | 135 |
1 157 | 1 093 | 800 | 802 |
6 832 | 4 557 | 4 989 | 3 373 |
7. Bendrosios ir administracinės sąnaudos
Darbo užmokesčio sąnaudos Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)
Atidėjimai suteiktų paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimui bei paskolų ir gautinų sumų nurašymai (atstatymai)
Konsultacijų sąnaudos
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir nematerialaus turto amortizacija
Remontas ir eksploatacija
Tantjemų priskaičiavimas (atstatymas)
Telekomunikacijos bei IT palaikymo sąnaudos Draudimo sąnaudos
Banko mokesčiai Komandiruotės Baudos
Darbuotojų mokymai Narystės mokesčiai Xxxxxxx, parama
Kitos sąnaudos
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
2019 m. balandžio 30 d. įvykusiame AB „Rokiškio sūris“ visuotiniame akcininkų susirinkime, akcininkai, tvirtindami pelno paskirstymą už 2018 m., tantjemų valdybos nariams neskyrė, dėl to jos buvo atstatytos 2019 m.
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
254 | 336 | 251 | 362 |
38 | 23 | 2 649 | 2 818 |
292 | 359 | 2 900 | 3 180 |
8. Kitos veiklos pajamos
Palūkanų pajamos Dividendai ir kitos pajamos
Į kitas Bendrovės pajamas įeina iš dukterinės įmonės UAB „Rokiškio pieno gamyba“ gauti dividendai.
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
15 | (49) | 13 | (54) |
15 | (49) | 13 | (54) |
9. Kiti veiklos (nuostoliai) / pelnas
Rezultatas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
147 359 | 139 297 | 142 146 | 133 394 |
(10 045) | (5 653) | (9 856) | (5,590) |
21 948 | 21 547 | 13 792 | 13 798 |
8 809 | 10 792 | 8 425 | 10 422 |
- | (1 164) | - | (424) |
9 253 | 9 730 | 5 899 | 5 965 |
(476) | (503) | (265) | (278) |
407 | 455 | 407 | 455 |
5 514 | 6 053 | 4 183 | 4 825 |
357 | 253 | 8 128 | 8 454 |
581 | (549) | 581 | (549) |
796 | 170 | 779 | 168 |
257 | 198 | 212 | 153 |
154 | 137 | 137 | 122 |
13 211 | 13 896 | 7 248 | 7 321 |
8 840 | 11 973* | 7 500 | 10 261* |
206 965 | 206 632 | 189 316 | 188 497 |
10. Sąnaudos pagal jų pobūdį
Sunaudotos žaliavos ir komplektavimo gaminiai Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos likučių pasikeitimas
Darbo užmokesčio sąnaudos ir socialinio draudimo įmokos
Transportavimo paslaugos Tantjemos ir priedai Nusidėvėjimas (14 pastaba)
Vyriausybės dotacijos ilgalaikiam turtui įsigyti amortizacija (26 pastaba)
Tarpininkavimo paslaugos Remontas ir eksploatacija
Perparduotos pagamintos produkcijos savikaina
Atidėjimai suteiktų paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimui bei paskolų ir gautinų sumų nurašymai (atstatymai)
Mokesčių (išskyrus pelno mokestį) sąnaudos Konsultacijų sąnaudos
Telekomunikacijos ir IT priežiūros sąnaudos Komunalinės išlaidos (energija)
Kitos
Pardavimo savikainos, pardavimo ir rinkodaros sąnaudų ir bendrųjų ir administracinių sąnaudų iš viso
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
*Palyginamojoje informacijoje Grupės ir Bendrovės kitos veiklos sąnaudos buvo perklasifikuotos į pardavimo savikainos straipsnį (žr. 5 pastabą).
11. Finansinės veiklos sąnaudos
Palūkanų sąnaudos: − banko paskolos | Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 | |
199 | 187 | 199 | 187 | |
199 | 187 | 199 | 187 | |
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
(193) - | (183) - | ||
- 267 | 240 | ||
282 (80) | 244 (58) | ||
89 | 187 | 61 | 182 |
12. Pelno mokestis
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio patikslinimai
Atidėtasis pelno mokestis (17 pastaba) Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)
Pelno mokestis, taikomas Grupės ir Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri susidarytų taikant bazinį pelno mokesčio tarifą:
Grupė | Bendrovė | |||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 | |
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą | 3 972 | 3 914 | 3 268 | 4 944 |
Mokestis taikant 15 proc. tarifą (2.15 pastaba) | 596 587 | 490 | 742 | |
Apmokestinamojo pelno nemažinančios | ||||
sąnaudos | 176 151 | 135 | 92 | |
Neapmokestinamos pajamos | (21) (29) | (422) | (441) | |
Labdaros sąnaudos atskaitomos du kartus | ||||
xxxxx xxxxxxxx apskaičiavimo tikslams. | (195) (112) | (46) | (40) | |
Kitos apmokestinamąjį pelną mažinančios | ||||
sąnaudos | (394) (812) | (227) | (358) | |
Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio | ||||
patikslinimai | - (267) | - | (240) | |
Kita | (251) 295 | 9 | 64 | |
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | (89) | (187) | (61) | (182) |
Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudas sudaro reprezentacinės išlaidos, nurašymai ir pan. Neapmokestinamąsias pajamas sudaro delspinigiai, gautos draudimo kompensacijos ir pan.
Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 3 po ataskaitinių mokestinių metų iš eilės einančius metus patikrinti buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas (kai kuriems sandoriams paliekant 5 metų tikrinimo laikotarpį). Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
4 061 | 4 101 | 3 329 | 5 126 |
35 007 | 35 057 | 35 007 | 35 057 |
(861) | (811) | (861) | (811) |
0,12 | 0,12 | 0,10 | 0,15 |
13. Vienai akcijai tenkantis pelnas
Akcininkams tenkantis grynasis (nuostolis) / pelnas
Išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)
Nuosavų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)
Vienai akcijai tenkantis paprastasis (nuostolis) / pelnas (EUR už vieną akciją)
Grupė neturi potencialiai konvertuojamų paprastųjų akcijų, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai.
14. | Ilgalaikis materialusis turtas | |||||
Transporto | ||||||
Bendrovė | Pastatai | Mašinos ir įrengimai | priemonės ir kitas turtas | Nebaigta statyba | Iš viso | |
2019 m. sausio 01 d. | ||||||
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė | 17 948 | 75 696 | 37 072 | 1 000 | 000 000 | |
Sukauptas nusidėvėjimas | (6 731) | (58 610) | (28 420) | - | (93 761) | |
Likutinė vertė | 11 217 | 17 086 | 8 652 | 1 513 | 38 468 | |
2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai | ||||||
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje | 11 217 | 17 086 | 8 652 | 1 513 | 38 468 | |
Įsigijimai | 38 | 1 047 | 2 033 | 2 426 | 5 544 | |
Perleidimai | (23) | (10) | (125) | - | (158) | |
Nurašymai | - | (60) | (5) | - | (65) | |
Perkelta iš nebaigtos statybos | 800 | 617 | 641 | (2 058) | - | |
Nusidėvėjimas | (560) | (2 695) | (2 709) | - | (5 965) | |
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje | 11 472 | 15 985 | 8 486 | 1 881 | 37 824 | |
2019 m. gruodžio 31 d. | ||||||
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė | 18 714 | 76 478 | 38 878 | 1 881 | 135 951 | |
Sukauptas nusidėvėjimas | (7 242) | (60 493) | (30 392) | - | (98 127) | |
Likutinė vertė | 11 472 | 15 985 | 8 486 | 1 881 | 37 824 | |
2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai | ||||||
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje | 11 472 | 15 985 | 8 486 | 1 881 | 37 824 | |
Perkainojimas | - | 8 526 | 1 605 | - | 10 131 | |
Įsigijimai | 61 | 714 | 1 355 | 5 216 | 7 346 | |
Perleidimai | (49) | - | (92) | - | (141) | |
Nurašymai | - | (2) | - | - | (2) | |
Perkelta iš nebaigtos statybos | - | 1 319 | 958 | (2 277) | - | |
Nusidėvėjimas | (579) | (2 767) | (2 553) | - | (5 899) | |
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje | 10 905 | 23 775 | 9 759 | 4 820 | 49 259 | |
2020 m. gruodžio 31 d. | ||||||
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė | 18 609 | 86 361 | 42 043 | 4 820 | 151 833 | |
Sukauptas nusidėvėjimas | (7 703) | (62 588) | (32 283) | - | (102 574) | |
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Likutinė vertė | 10 906 | 23 773 | 9 760 | 4 820 | 49 259 |
Grupė | Mašinos ir | Transporto priemonės ir | Nebaigta | ||
Pastatai | įrengimai | kitas turtas | statyba | Iš viso | |
2019 m. sausio 01 d. | |||||
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė | 29 334 | 102 381 | 37 397 | 1 559 | 170 671 |
Sukauptas nusidėvėjimas | (11 383) | (71 738) | (28 528) | - | (111 649) |
Likutinė vertė | 17 951 | 30 643 | 8 869 | 1 559 | 59 022 |
2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai | |||||
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje | 17 951 | 30 643 | 8 869 | 1 559 | 59 022 |
Įsigijimai | 77 | 3 574 | 2 145 | 3 885 | 9 681 |
Perleidimai | (23) | (61) | (133) | - | (217) |
Nurašymai | - | (1) | (5) | - | (6) |
Perkelta iš nebaigtos statybos | 1 011 | 1 516 | 780 | (3 307) | - |
Nusidėvėjimas | (982) | (5 898) | (2 850) | - | (9 730) |
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje | 18 034 | 29 773 | 8 806 | 2 137 | 58 750 |
2019 m. gruodžio 31 d. | |||||
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė | 30 000 | 000 000 | 39 442 | 2 137 | 178 566 |
Sukauptas nusidėvėjimas | (12 321) | (76 859) | (30 636) | - | (119 816) |
Likutinė vertė | 18 034 | 29 773 | 8 806 | 2 137 | 58 750 |
2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai | |||||
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje | 18 034 | 29 773 | 8 806 | 2 137 | 58 750 |
Perkainojimas | - | 14 719 | 1 734 | - | 16 453 |
Įsigijimai | 81 | 860 | 1 521 | 5 691 | 8 153 |
Perleidimai | (49) | - | (149) | - | (198) |
Nurašymai | - | (2) | - | (41) | (43) |
Perkelta iš nebaigtos statybos | 395 | 1 602 | 969 | (2 966) | - |
Perkelta tarp grupių | 90 | (182) | 92 | - | - |
Nusidėvėjimas | (936) | (5 639) | (2 678) | - | (9 253) |
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje | 17 615 | 41 131 | 10 295 | 4 821 | 73 862 |
2020 m. gruodžio 31 d. | |||||
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė | 29 294 | 122 788 | 44 297 | 4 821 | 201 200 |
Sukauptas nusidėvėjimas | (11 679) | (81 657) | (34 002) | - | (127 338) |
Likutinė vertė | 17 615 | 41 131 | 10 295 | 4 821 | 73 862 |
Grupė ir Bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d., pasitelkusi nepriklausomus ekspertus UAB „OBER HAUS Nekilnojamasis turtas“,, atliko ilgalaikio materialaus turto (išskyrus transporto priemones) įvertinimą siekiant nustatyti jo tikrąją vertę. 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės ilgalaikis materialusis turtas buvo perkainotas. Nekilnojamo turto grupei vertinti naudotas palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, lyginant pardavimo kainas Lietuvoje. Vertinant kitas turto grupes, naudotas atstatomosios vertės (kaštų) metodas.
Transporto priemonių grupės vertinimą atliko Grupės ekspertai, kurie nustatė tikrąją vertę naudodami pardavimo kainos analogų metodą.
Perkainojimo metu susidaręs pelnas atskleistas ilgalaikio materialiojo turto judėjimo lentelėse ir buvo apskaitytas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodu atliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parodė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui.
2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės Pastatai ir Transporto priemonės buvo priskirti 2 hierarchijos lygio tikrosios vertės nustatymui. 2 lygio ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas lyginamuoju metodu. Lyginamuoju metodu vertintas nekilnojamasis turtas, dauguma transporto priemonių bei statiniai,
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
kurio pardavimo sandorių ar pasiūlos pavyzdžių pavyko rasti rinkoje. Lyginamieji nekilnojamojo turto objektai pasirinkti dėl panašumo su vertinamu objektu dydžio, paskirties, dislokacijos, naudojimo pobūdžio, būklės, inžinerinio aprūpinimo ar kitais parametrais. Vertinant nekilnojamąjį turtą taikytos pataisos dėl skirtumų tarp vertinamųjų ir lyginamųjų objektų. Lyginamieji parinkti iš kiek galima panašesnių objektų ir skirtumai yra dėl vietos bei aplinkos, statybos metų, bendro objekto ploto. Vertinant transporto priemones remtasi pasiūlos duomenimis. Iš nemažiau negu 2 ar 3 lyginamųjų duomenų paskaičiuota vertė buvo priimama už turto vertę. Parinkti lyginamieji duomenys buvo panašūs į vertinamąjį turtą.
Tuo tarpu Xxxxxxx ir įrengimai bei kitas turtas buvo priskirti 3 hierarchijos lygio tikrosios vertės nustatymui. 3 lygio ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas atstatomosios vertės (kaštų) metodu. Šiuo metodu skaičiuota dalies specialios paskirties kilnojamojo turto, kuriems nepavyko rasti pardavimo ar pasiūlos rinkos duomenų, vertės. Skaičiuojant vertinamo kilnojamojo turto (mašinų ir įrengimų) vertę išlaidų (kaštų) metodu vertinamo objekto atkūrimo kaštai buvo prilyginti įsigijimo kaštams (vertinamo objekto atkūrimo modelis). Vertinimo tikslais nuvertėjimas (nusidėvėjimas) nustatomas suskaidymo skaičiavimo modeliu. Nustatant fizinį nuvertėjimą, daroma prielaida, kad vertinamas turtas savo vertės netenka proporcingai metų skaičiui. Vertinamas turtas buvo suskirstytas į grupes, kiekvienai turto grupei, remiantis vertintojo ekspertine nuomone buvo priskirtas iki 30 metų naudingas tarnavimo laikas, priklausomai nuo turto grupės. Nustatant funkcinį nuvertėjimą, daroma prielaida, kad vertinimo metu gaminamas bei parduodamas kilnojamasis turtas (mašinos ir įrengimai) yra didesnio naudingumo nei anksčiau pagamintas ir dabar nebegaminamas turtas. Nustatant ekonominį nuvertėjimą vertintojai daro išvadą, kad ekonomikos situacija yra pakankamai stabili, todėl priima, kad ekonominis nuvertėjimas lygus nuliui procentų.
Vertinant kilnojamąjį turtą buvo atsižvelgta į tai, kad jei naudojamas apskaitoje nudėvėtas turtas, tai negali neturėti vertės. Todėl pagal rinkos duomenis buvo išskaičiuota galima turto likutinė vertė.
Nebaigtos statybos likučiai buvo neseniai įsigyti iš trečiųjų šalių todėl jų tikroji vertė atitiko balansinę vertę.
2020 m. gruodžio 31 d. tam tikras Bendrovės ir Grupės ilgalaikis materialusis turtas, kurio apskaitinė vertė atitinkamai sudarė 23 773 tūkst. EUR ir 35 080 tūkst. EUR (2019 m. gruodžio 31 d. – 22 744 tūkst. EUR ir 28 927 tūkst. EUR), buvo įkeistas bankams, siekiant užtikrinti kredito limito sutartis.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos yra apskaitytos pelno/(nuostolių) ataskaitos pardavimo ir rinkodaros sąnaudų, bendrųjų ir administracinių sąnaudų bei pardavimų savikainos straipsniuose, taip pat balanso nebaigtos gamybos bei pagamintos produkcijos straipsniuose.
Jei ilgalaikis materialusis turtas nebūtų buvęs perkainotas, Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. būtų buvusios tokios:
Bendrovė
Pastatai
Statiniai ir
mašinos
Transporto
priemonės ir Kitas turtas
Nebaigta statyba
Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d. | 8 297 | 10 473 | 7 659 | 1 881 | 28 310 |
2020 m. gruodžio 31 d. | 7 806 | 10 977 | 7 700 | 4 820 | 31 303 |
Grupė
Pastatai
Statiniai ir
mašinos
Transporto
priemonės ir Kitas turtas
Nebaigta statyba
Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d. | 11 525 | 22 728 | 7 979 | 2 137 | 44 369 |
2020 m. gruodžio 31 d. | 14 515 | 22 141 | 8 108 | 4 820 | 49 584 |
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
15. | Nematerialusis turtas | ||
Bendrovė | Programinė įranga | ||
2019 m. sausio 01 d. | |||
Įsigijimo savikaina | 725 | ||
Sukaupta amortizacija | (714) | ||
Likutinė vertė | 11 | ||
2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai | |||
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje | 11 | ||
Įsigijimai | 36 | ||
Amortizacijos sąnaudos | (3) | ||
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje | 44 | ||
2019 m. gruodžio 31 d.. | |||
Įsigijimo savikaina | 761 | ||
Sukaupta amortizacija | (717) | ||
Likutinė vertė | 44 | ||
2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai | |||
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje | 44 | ||
Įsigijimai | - | ||
Amortizacijos sąnaudos | (7) | ||
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje | 37 | ||
2020 m. gruodžio 31 d. | |||
Įsigijimo savikaina | 761 | ||
Sukaupta amortizacija | (724) | ||
Likutinė vertė | 37 | ||
Grupė | Programinė įranga | ||
2019 m. sausio 01 d. | |||
Įsigijimo savikaina | 725 | ||
Sukaupta amortizacija | (714) | ||
Likutinė vertė | 11 | ||
2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai | |||
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje | 11 | ||
Įsigijimai | 36 | ||
Amortizacijos sąnaudos | (3) | ||
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje | 44 | ||
2019 m. gruodžio 31 d.. | |||
Įsigijimo savikaina | 761 | ||
Sukaupta amortizacija | (717) | ||
Likutinė vertė | 44 | ||
2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai | |||
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje | 44 | ||
Įsigijimai | 45 | ||
Amortizacijos sąnaudos | (7) | ||
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje | 82 | ||
2020 m. gruodžio 31 d. | |||
Įsigijimo savikaina | 759 |
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Sukaupta amortizacija (677)
Likutinė vertė 82
Programinės įrangos ir kito nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos yra apskaitytos pelno/(nuostolių) ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje.
16. Investicijos į dukterines įmones
Bendrovės investicijų į dukterines įmones vertė 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. pateikiama žemiau:
Investicijos įsigijimo vertė | Pripažintas vertės sumažėjimas | Investicijos vertė po vertės sumažėjimo | |
UAB „Rokiškio pienas“ | 105 | - | 105 |
UAB „Rokiškio pieno gamyba“ | 4 122 | - | 4 122 |
SIA „Jekabpils piena kombinats“ | 853 | (122) | 731 |
SIA „Kaunata“ | 96 | - | 96 |
5 176 | (122) | 5 054 |
Grupės investicijas į dukterines įmones sudaro bendros investicijos į SIA „Kaunata“.
17. Atidėtasis pelno mokestis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kuomet egzistuoja teisiškai pagrindžiama teisė sudengti trumpalaikį mokestinį turtą su trumpalaikiais mokestiniais įsipareigojimais ir kuomet atidėtasis pelno mokestis susijęs su ta pačia fiskaline institucija. Sudengtos sumos pateiktos toliau:
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
- | - | - | |
667 | 676 | 577 | 586 |
667 | 676 | 577 | 586 |
(3 978) | (1 801) | (2 393) | (1 127) |
(400) | (400) | (300) | (300) |
(4 378) | (2 201) | (2 693) | (1 427) |
(3 711) | (1 525) | (2 116) | (841) |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas:
– realizuosis po daugiau nei 12 mėnesių
– realizuosis per 12 mėnesių
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai:
– realizuosis po daugiau nei 12 mėnesių
– realizuosis per 12 mėnesių
Grynasis atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
(1 525) | (1 445) | (841) | (783) |
282 | (80) | 244 | (58) |
(2 468) | - | (1 519) | - |
(3 711) | (1 525) | (2 116) | (841) |
Bendrasis pasikeitimas atidėtojo pelno mokesčio sąskaitoje:
Metų pradžioje
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje (12 pastaba)
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje Metų pabaigoje
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pasikeitimas per metus, neatsižvelgiant į likučių sudengimą toje pačioje mokestinėje jurisdikcijoje:
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovė
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės
vertės
Paskolų amortizuota savikaina
Gautinų sumų Tantjemos ir vertės atostogų
sumažėjimas rezervas
Viso
2019 m. sausio 1 d. 451 56 000 000 000
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje
(218) (82) (66) (366)
2019 m. gruodžio 31 d. 233 56 000 000 000
Pripažinta pelno/(nuostolių)
ataskaitoje - - - - -
Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje
(9) - - - (9)
2020 m. gruodžio 31 d. 224 56 149 148 577
Atidėtojo pelno mokesčio
įsipareigojimai
Ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimas Viso
2019 m. sausio 1 d. (1 735) (1 735)
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje
308 308
2019 m. gruodžio 31 d. (1 427) (1 427)
Pripažinta pelno/(nuostolių)
ataskaitoje 253 253
Pripažinta bendrųjų
pajamų ataskaitoje (1 519) (1 519)
2020 m. gruodžio 31 d. (2 693) (2 693)
Grupė | |||||
Atsargų | |||||
nurašymas iki | |||||
grynosios | Paskolų | Gautinų sumų | Tantjemos ir | ||
Atidėtojo pelno | realizacinės | amortizuota | vertės | atostogų | |
mokesčio turtas | vertės | savikaina | sumažėjimas | rezervas | Viso |
2019 m. sausio 1 d. | 452 | 56 | 231 | 414 | 1 153 |
Pripažinta | |||||
pelno/(nuostolių) | |||||
ataskaitoje | (218) | (82) | (177) | (477) | |
2019 m. gruodžio 31 d. | 234 | 56 | 149 | 237 | 676 |
Pripažinta pelno/(nuostolių) | |||||
ataskaitoje | (9) | - | - | - | (9) |
2020 m. gruodžio 31 d. | 225 | 56 | 149 | 237 | 667 |
Atidėtojo pelno mokesčio
įsipareigojimai
Pagreitintas mokestinis
ilgalaikio turto nusidėvėjimas
Ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimas Viso
2019 m. sausio 1 d. | (47) | (2 551) | (2 598) |
Pripažinta | - | 397 | 397 |
pelno/(nuostolių) | |||
ataskaitoje | |||
2019 m. gruodžio 31 d. | (47) | (2 154) | (2 201) |
Pripažinta | |||
pelno/(nuostolių) | |||
ataskaitoje | - | 282 | 282 |
Pripažinta bendrųjų | |||
pajamų ataskaitoje | - | (2 468) | (2 468) |
2020 m. gruodžio 31 d. | (47) | (4 331) | (4 378) |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas apskaičiuoti taikant balanso parengimo dieną patvirtintą 15 proc. pelno mokesčio tarifą (2019 m. – 15 proc.), kurį numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba padengiamas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
257 | 258 | 212 | 210 |
1 432 | 2 479 | 1 431 | 2 454 |
(35) | (35) | (35) | (35) |
1 654 | 2 702 | 1 608 | 2 629 |
41 | 32 | 38 | 29 |
3 601 | 2 815 | 3 863 | 3 519 |
- | - | - | - |
3 642 | 2 847 | 3 901 | 3 548 |
18. Suteiktos paskolos
Darbuotojams suteiktos ilgalaikės paskolos Xxxxx suteiktos ilgalaikės paskolos
Atėmus atidėjimą gautinų paskolų vertės sumažėjimui
Ilgalaikės paskolos grynąja verte
Darbuotojams suteiktų paskolų einamųjų metų dalis
Kitos suteiktos trumpalaikės paskolos
Atėmus atidėjimą gautinų paskolų vertės sumažėjimui
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir trumpalaikės paskolos grynąja verte
Kitų suteiktų ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 iki 5 metų. Paskolų vidutinė svertinė palūkanų norma 2,9 proc. (2019 m. – 3,1 proc.). Paskolos yra užtikrintos įkeistu turtu ir laidavimais.
Paskolų tikroji vertė yra priskiriama antrajam lygiui tikrosios vertės skaičiavimo modelyje. Suteiktų paskolų tikroji vertė atitinka balansinę vertę.
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
5 296 | 5 549 | 5 509 | 6 177 |
- | - | - | - |
35 | 35 | 35 | 35 |
5 331 | 5 584 | 5 544 | 6 212 |
(35) | (35) | (35) | (35) |
5 296 | 5 549 | 5 509 | 6 177 |
Žemiau lentelėje pateikiama gruodžio 31 d. informacija apie sugrąžinti uždelstas suteiktas paskolas:
Suteiktos paskolos, kurių grąžinimas nėra uždelstas
Suteiktos paskolos, kurių grąžinimas uždelstas, tačiau jos nėra laikomos nuvertėjusiomis Nuvertėjusios suteiktos paskolos
Bendroji suteiktų paskolų vertė Neatgautinų sumų nuvertėjimas
Grynoji vertė
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
2 192 | 2 405 | 862 | 1 042 |
8 741 | 7 433 | 8 398 | 7 139 |
59 118 | 50 297 | 58 442 | 49 727 |
1 005 | 937 | 585 | 584 |
71 056 | 61 072 | 68 287 | 58 492 |
(1 492) | (1 553) | (1 492) | (1 553) |
69 564 | 59 519 | 66 795 | 56 939 |
19. Atsargos
Žaliavos Nebaigta gamyba
Pagaminta produkcija Kitos atsargos
Iš viso atsargų įsigijimo verte
Sumažinta: nurašymas iki grynosios realizacinės vertės
Iš viso atsargų
2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. atsargos nebuvo įkeistos.
2020 m. gruodžio 31 d. Xxxxxxxxx atsargos: 1 683 tonų (2019: 3 338 tonų) sviesto buvo laikomi pas
trečiąsias šalis Lietuvoje, 212 tonų (2019: 750 tonų) kietojo sūrio - JAV, bei 697 tonos (2019: 49 tonos) kietojo sūrio - Europos sąjungos šalies sandėliuose. Bendra šių atsargų vertė 9 404 tūkst. EUR (2019: 15 806 tūkst. EUR).
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
460 | 285 | 460 | 275 |
419 | 354 | 419 | 354 |
879 | 639 | 879 | 629 |
35 364 | 35 612 | 39 187 | 42 229 |
1 824 | 1 807 | 748 | 1 133 |
2 092 | 1 930 | 1 146 | 1 402 |
1 074 | 522 | 1 068 | 522 |
40 354 | 39 871 | 42 149 | 45 286 |
20. Prekybos ir kitos gautinos sumos
Ilgalaikės gautinos sumos
Išankstiniai apmokėjimai
Išankstiniai apmokėjimai už žaliavą
Trumpalaikės gautinos sumos Prekybos gautinos sumos Gautinas PVM
Išankstiniai apmokėjimai už žaliavą
Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančio laikotarpio sąnaudos
2020 m. gruodžio 31 d Grupės ir Bendrovės prekybos gautinos sumos, bei reikalavimai į būsimas gautinas sumas buvo įkeisti atitinkamai ne didesnei sumai kaip 20 000 tūkst. EUR ir 14 000 tūkst. EUR. 2019 m. gruodžio 31 d Bendrovės prekybos gautinos sumos nebuvo įkeistos, o dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" prekybos gautinos sumos, bei reikalavimai į būsimas gautinas sumas buvo įkeisti ne didesnei kaip 6 000 tūkst. EUR sumai.
2020 m. gruodžio 31 d. ūkininkams suteiktų paskolų (išankstinių apmokėjimų už žaliavą) grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 mėnesio iki 4 metų. Metinės palūkanų normos svyruoja nuo 1,1% iki 6%. Didžiosios ūkininkams suteiktų paskolų dalies grąžinimas užtikrintas įkeičiant ūkininkų turtą (žemę, pastatus). Didžioji ūkininkams suteiktų paskolų dalis grąžinama ne pinigais, o užskaitoma su mokėtinomis sumomis už žaliavinio pieno pirkimus iš ūkininkų, todėl jos neatitinka finansinio turto kriterijų ir apskaitomos kaip išankstiniai apmokėjimai už žaliavą.
Įvertinus tam tikrų ūkininkų pablogėjusią finansinę situaciją, kai kuriems išankstiniams apmokėjimams už pieno tiekimą buvo suformuotas vertės sumažėjimas. 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. jis atitinkamai sudarė 340 tūkst. EUR ir 340 tūkst. EUR.
Informacija apie uždelstas gautinas sumas 2020 m. gruodžio 31 d. pateikta pastaboje 3.1. (b).
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
991 | 1 540 | 991 | 1 540 |
- | (549) | - | (549) |
- | - | - | - |
991 | 991 | 991 | 991 |
Vertės sumažėjimo pokytis per finansinius metus gautinoms prekybos sumoms pagal sutartis su klientais:
Ataskaitinio laikotarpio pradžioje
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymas
Pripažinta abejotinomis gautinomis sumomis per ataskaitinį laikotarpį
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
Grupė nebuvo gavusi jokių užtikrinimo priemonių susijusių su nuvertėjusioms gautinoms sumoms.
Grupė Gruodžio 31 d. | Bendrovė Gruodžio 31 d. | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
5 834 | 2 988 | 4 922 | 1 567 |
5 834 | 2 988 | 4 922 | 1 567 |
21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Pinigai banke ir kasoje
2020 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis įkeistose sąskaitose buvo 4 557 tūkst. EUR (2019 m. gruodžio 31 d.: 1 151 tūkst. EUR).
Grupė Gruodžio 31 d. | Bendrovė Gruodžio 31 d. | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
5 834 | 2 988 | 4 922 | 1 567 |
5 834 | 2 988 | 4 922 | 1 567 |
Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:
Pinigai banke ir kasoje
22. Akcinis kapitalas
2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 35 867 970 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 0,29 EUR. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Bendras įstatinio kapitalo dydis yra 10 401 711,30 EUR. Per 2020 m. Bendrovės įstatinio kapitalo pokyčių nebuvo.
23. Nuosavos akcijos
2020
Xxxxxxxx Xxxxx
2019
Xxxxxxxx
Xxxxx
Metų pradžioje 861 274 (2 251) 806 317 (2 108)
Įsigytos nuosavos akcijos - - 54 957 (143)
861 274 (2 251) 861 274 (2 251)
Nuosavos akcijos perkamos teikiant oficialų pirkimo pasiūlymą Nasdaq Vilnius biržoje.
24. Kiti rezervai ir rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti
Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti
Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
2020 m. gruodžio 31 d. bendras rezervas savų akcijų įsigijimui sudarė 10 850 tūkst. EUR. Per 2020 m. rezervas savų akcijų įsigijimui nebuvo didintas ir 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 850 tūkst. EUR.
Kiti rezervai
1 113 tūkst. EUR, 556 tūkst. EUR ir 223 tūkst. EUR atitinkamai AB „Rokiškio sūris“ UAB „Rokiškio pieno gamyba“ ir UAB „Rokiškio pienas“ nepaskirstytinų rezervų suma (privalomas įstatymų numatytas rezervas) gali būti naudojama tik būsimiems veiklos nuostoliams padengti, jeigu tokių būtų.
Likusi 16 304 tūkst. EUR Bendrovėje ir 25 741 tūkst. EUR Grupėje (2019 m. atitinkamai 9 127 tūkst. EUR ir 13 163 tūkst. EUR ) kitų rezervų dalis sudaro ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervą (Perkainojimo rezervo atskleidimas nurodytas žemiau).
Dividendai
Už 2019 metus Bendrovėje paskelbti vienai akcijai (išskyrus nuosavas akcijas) tenkantys dividendai, išmokėti 2020 metais, sudarė 0,10 EUR (kai vienos akcijos nominali vertė lygi 0,29 EUR), o visa suma sudarė 3 501 tūkst. EUR
Perkainojimo rezervas
Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti. Perkainojimo rezervo pokyčiai pateikiami žemiau.
Bendrovė
Perkainojimo
rezervas
Atidėtasis Xxxxxxxx po pelno atidėtojo pelno mokestis mokesčio
2019 m. sausio 01 d. 12 794 (1 919) 10 875
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto
turto pardavimai bei nurašymai (2 056) 308 (1 748)
2019 m. gruodžio 31 d. 10 738 (1 611) 9 127
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto
turto pardavimai bei nurašymai | (1 688) | 253 | (1 435) |
Ilgalaikio turto perkainojimas | 10 131 | (1 519) | 8 612 |
2020 m. gruodžio 31 d. 19 181 (2 877) 16 304
Grupė
Perkainojimo
rezervas
Atidėtasis Xxxxxxxx po pelno atidėtojo pelno mokestis mokesčio
2019 m. sausio 01 d. 18 156 (2 740) 15 416
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto
turto pardavimai bei nurašymai (2 650) 397 (2 253)
2019 m. gruodžio 31 d. 15 506 (2 343) 13 163
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto
turto pardavimai bei nurašymai | (1 675) | 268 | (1 407) |
Ilgalaikio turto perkainojimas | 16 453 | (2 468) | 13 985 |
2020 m. gruodžio 31 d. 30 284 (4 543) 25 741
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
- | - | - | - |
26 820 | 15 424 | 26 820 | 15 424 |
- | - | - | - |
26 820 | 15 424 | 26 820 | 15 424 |
26 820 | 15 424 | 26 820 | 15 424 |
25. Paskolos
Ilgalaikės
Ilgalaikės paskolos
Trumpalaikės
Trumpalaikės kitos paskolos
Finansinės nuomos įsipareigojimai
Paskolų iš viso
Bendrovės ir Grupės trumpalaikes paskolas sudaro mokėtina paskola Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.(31 pastaba), kuriai nėra taikomos palūkanos ir SEB banko suteiktas sąskaitos kredito perviršio limitas Pagal pasirašytas skolinimosi sutartis su bankais, buvo įkeistas tam tikras ilgalaikis materialusis turtas (14 pastaba), atsargos (19 pastaba), prekybos gautinos sumos (20 pastaba) ir pinigai banko sąskaitose (21 pastaba).
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
26 820 | 15 424 | 26 820 | 15 424 |
26 820 | 15 424 | 26 820 | 15 424 |
Grupės ir Bendrovės paskolų (išskyrus lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimus) apskaitinės vertės yra įvertintos šiomis valiutomis:
Eurais
Paskolos tikroji vertė reikšmingai nesiskiria nuo apskaitinės vertės.
2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pagal su bankais pasirašytas sutartis turėjo nepanaudotų kredito linijų už atitinkamai 10 896 tūkst. EUR (2019 m. – 22 522 tūkst. EUR). Grupė laikėsi visų skolinimo priemonėms nustatytų skolinimosi limitų ar finansinių rodiklių.
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
3 081 | 1 888 | 1 766 | 1 022 |
417 | 1 696 | 417 | 1 022 |
(477) | (503) | (265) | (278) |
3 021 | 3 081 | 1 918 | 1 766 |
(2 601) | (2 562) | (1 705) | (1 458) |
420 | 519 | 213 | 308 |
26. Ateinančio laikotarpio pajamos
Vyriausybės dotacija metų pradžioje Pripažinta vyriausybės dotacija
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje
Sumažinta ilgalaike dalimi Trumpalaikė dalis
Ateinančio laikotarpio vyriausybės dotacija susijusi su ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu, panaudojant lėšas, gautas iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal SAPARD, KPP ir kitas programas. Bendrovė neturi įsipareigojimo grąžinti ar kitokiu būdu padengti gautą paramą, išskyrus tuos atvejus, jei ji pažeistų sutartyse su paramos davėjais numatytas sąlygas.
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
13 465 | 13 924 | 11 628 | 12 496 |
1 669 | 1 390 | 1 095 | 886 |
711 | 708 | 661 | 627 |
878 | 878 | 616 | 616 |
16 723 | 16 900 | 14 000 | 14 625 |
27. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos
Prekybos mokėtinos sumos Atlyginimai, socialinis draudimas ir kiti mokesčiai
Gauti išankstiniai apmokėjimai ir kitos mokėtinos sumos
Sukauptos sąnaudos
Grupė | Bendrovė | ||
2020 | 2019 | 2020 | 2019 |
683 | 683 | 307 | 307 |
684 | 684 | 604 | 604 |
1 367 | 1 367 | 911 | 911 |
28. Atidėjiniai
Ilgalaikiai
Ilgalaikiai atidėjiniai
Trumpalaikiai
Trumpalaikiai atidėjiniai
Atidėjinių iš viso
2020 ir 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės trumpalaikius bei ilgalaikius atidėjinius sudarė atidėjiniai pensijų išmokoms, kurie buvo apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir atidėjiniai pagal Bendrovės ir Grupės kolektyvinę sutartį.
29. Neapibrėžtieji ir nebalansiniai įsipareigojimai
Neapibrėžtieji įsipareigojimai
2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Xxxxxxxxx vardu nebuvo suteiktų garantijų trečiosioms šalims.
Kapitalinių investicijų įsipareigojimai
2020 m ir 2019 m. gruodžio 31 d. Kapitalinių investicijų įsipareigojimų, susijusių su ilgalaikiu materialiuoju turtu, dėl kurių balanso parengimo dienai buvo pasirašyta sutartis, tačiau kurie nebuvo pripažinti finansinėse ataskaitose nebuvo.
30. Pinigų srautai iš įprastinės veiklos
Grupė | Bendrovė |
Gruodžio 31 d. 2020 2019 | Gruodžio 31 d. 2020 2019 |
3 972 3 914 | 3 268 4 944 |
9 253 9 730 | 5 899 5 965 |
7 3 | 7 3 |
43 6 | 2 65 |
(15) 49 | (13) 54 |
199 187 | 199 187 |
(254) (363) | (251) (363) |
(230) (230) | (230) (230) |
(61) (1 471) | (61) (1 471) |
571 549 | 571 549 |
- 884 | - 144 |
(477) (503) | (265) (278) |
- - | (2 649) (2 818) |
(820) (4 675) | 2 957 (6 659) |
(9 982) (4 182) | (9 795) (4 119) |
(226) (848) | (154) (848) |
(180) (5 162) | (626) (2 787) |
1 800 (2 112) | (1 141) (7 662) |
Pelno prieš apmokestinimą palyginimas su pinigų srautais iš įprastinės veiklos:
Grynasis pelnas prieš apmokestinimą Koregavimai:
- nusidėvėjimas (14 pastaba)
- amortizacija (15 pastaba)
- ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto nurašymas (14 ir 15 pastabos)
- nuostolis iš ilgalaikio turto pardavimo (9 pastaba)
- palūkanų sąnaudos (11 pastaba)
- palūkanų pajamos
- paskolų amortizacija
- atsargų nurašymai (atstatymas) iki grynosios realizacinės vertės
- abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas ir beviltiškų gautinų sumų nurašymas (20 pastaba)
- sukauptas atostogų rezervas ir tantjemos
- gautų vyriausybės dotacijų amortizacija (26 pastaba)
- dividendų pajamos (31 pastaba)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
- gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai atsargos
- išankstiniai apmokėjimai už žaliavą
- mokėtinos sumos
Pinigų srautai iš įprastinės veiklos
Grupė | Bendrovė | |
Gruodžio 31 d. 2020 | 2019 | Gruodžio 31 d. 2020 2019 |
198 | 217 | 141 158 |
15 | (49) | 13 (54) |
213 | 168 | 154 104 |
Pinigų srautų ataskaitoje pajamas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo sudaro:
Likutinė vertė (14 pastaba)
Nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo (9 pastaba)
Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo
31. | Sandoriai su susijusiomis šalimis | ||
Pagrindiniai bendrovės akcininkai: | Gruodžio 31 d. | ||
2020 | 2019 | ||
Xxxxxxx Xxxxxx (Bendrovės valdybos pirmininkas) | 19,76% | 19,46% | |
UAB„Pieno pramonės investicijų valdymas” (įkurta Lietuvoje) | 27,21% | 27,21% | |
SIA „RSU Holding“ (įkurta Latvijoje) * | 24,96% | 24,96% | |
Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. | 10,00% | 10,00% | |
Kiti akcininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys) | 18,07% | 18,37% | |
* Uždarąją akcinę bendrovę „Pieno pramonės investicijų valdymas” kontroliuoja Xxxxxxx Xxxxxx (kaip pagrindinis akcininkas, turintis 73,84 % UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų ir balsų). SIA
„RSU Holding“ kontroliuoja Xxxxxx Xxxxxx (kaip vienintelis akcininkas, turintis 100 % SIA „RSU Holding“ akcijų ir balsų). Sutartinai veikianti asmenų grupė valdo 82,17 % (2019 m. 81,86 %) Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų*
UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas”, SIA „RSU Holding“,Fonterra (Europe) Coöperatie U.A., AB
„Rokiškio sūris“ valdybos nariai bei jų šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis. Susijusiomis šalimis taip pat laikomos visos Fonterra grupės įmonės.
Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Xxxxxxxx per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai.
Grupė | Bendrovė | ||
Gruodžio 31 d. 2020 2019 | Gruodžio 31 d. 2020 | 2019 | |
2 552 1 757 | 30 030 | 22 150 | |
- - | - | - | |
- - | 8 152 | 8 213 | |
65 73 | 1 328 | 1 568 | |
107 363 | 5 054 | 6 655 | |
11 123 15 762 | 60 951 | 62 555 | |
20 20 | 32 | 49 | |
(i) Sandoriai su susijusiomis šalimis:
Pieno supirkimas iš kitų susijusių šalių Ilgalaikio turto įsigijimas
Atsargų įsigijimas Paslaugų pirkimai
Transportavimo paslaugų pardavimas kitoms susijusioms šalims
Produkcijos ir žaliavų pardavimas ir pieno suvežimo paslauga
Palūkanos už kreditą
Siekiant teisingai nurodyti AB "Rokiškio Sūris", UAB "Rokiškio Pienas" ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ vidines apyvartas, Grupės vadovybė nusprendė, kad žaliava naudojama AB "Rokiškio sūris" eksportuojamiems produktams gaminti būtų perkama nuline kaina, o pagaminta UAB "Rokiškio Pienas" ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ būtų parduodama kaip paslauga t.y. be žaliavos vertės.
Pieno supirkimas, ilgalaikio turto ir atsargų įsigijimas, paslaugų ir prekių pirkimas ir pardavimas tarp susijusių šalių vykdomas normaliomis prekybos sąlygomis įskaitant ir Fonterra grupės įmones.
Paskolos sutartis su Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. pasirašyta 2012 metais yra skirta tam tikrų gamybinių įrengimų įsigijimui finansuoti. Paskola yra beprocentinė, turtas nėra įkeistas, bendrovė nėra išleidusi garantijų susijusių su paskola. Paskolos galiojimo terminas iki 2033 metų. Bendrovei vykdant sutartyje numatytas sąlygas, paskola bus amortizuota per penkiolika paskolos galiojimo metų.
Grupė | Bendrovė | ||
Gruodžio 31 d. 2020 | 2019 | Gruodžio 31 d. 2020 | 2019 |
13 | 17 | 13 | 17 |
- | - | 284 | 724 |
298 | 298 | 298 | 298 |
2 815 | 3 046 | 2 815 | 3 046 |
63 | 48 | 63 | 1 815 |
825 | 3 058 | 12 775 | 16 587 |
(ii) Sandorių su susijusiomis šalimis likučiai metų pabaigoje:
Direktoriams (ir jų šeimos nariams) suteiktos paskolos, kurioms nenustatytos palūkanos
Paskola gautina iš Jekabpils Piena Kombinats SIA
Paskola gautina iš KB Dzūkijos pienas
Paskola mokėtina Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.
Prekybos mokėtinos sumos kitoms susijusioms šalims
Prekybos gautinos sumos iš kitų susijusių šalių
UAB „Rokiškio pieno gamyba“ Akcininko sprendimu buvo nutarta patvirtinti UAB „Rokiškio pieno gamyba“ 2019 m. pelno (nuostolių) paskirstymą ir skirti 2 649 388 EUR (2019m.: 2 818 426 EUR) dividendų. Dividendai AB „Rokiškio sūris“ buvo sumokėti per 2020 m. gegužės mėnesį.
Grupė | Bendrovė | ||
Gruodžio 31 d. 2020 | 2019 | Gruodžio 31 d. 2020 | 2019 |
222 | 246 | 206 | 230 |
- | - | - | - |
- | - | - | - |
4 | 7 | 4 | 4 |
000 | 000 | 000 | 234 |
(iii) Pagrindinių vadovų darbo užmokestis
Atlyginimai
Išmokėtos premijos/tantjemos Sukaupimas premijoms/tantjemoms Socialinio draudimo įmokos
Pagrindinius vadovus sudaro 9 (2019 m. – 9) Valdybos nariai ir direktoriai.
32. Audito įmonės suteiktos paslaugos
Pateikiamos visos paslaugos, kurias audito įmonė suteikė Grupei / Bendrovei tūkst. Eur:
Grupė | Bendrovė | ||
Gruodžio 31 d. 2020 | 2019 | Gruodžio 31 d. 2020 | 2019 |
47 | 47 | 30 | 30 |
20 | 20 | 13 | 13 |
- | - | - | |
- | - | - | |
67 | 67 | 43 | 43 |
Finansinių ataskaitų audito paslaugos pagal sutartis
Konsultacijų mokesčių klausimais paslaugos Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos Kitos paslaugos
33. Įvykiai po balanso datos
2021 m. vasario 24 d. su AB SEB banku pasirašyti Kreditavimo sutarties pakeitimai, pagal kuriuos Kredito gavėjui (AB „Rokiškio sūris“) sąskaitos kredito perviršio limito bendros maksimalios sumos 35 mln. EUR paskutinis grąžinimo terminas pratęstas iki 2022 m. vasario mėn. 28 d. bei pratęstas bankui įkeitimas esamų ir būsimų Bendrovės lėšų bei UAB „Rokiškio pieno gamyba“ nuosavybės teise priklausantis turtas.
34. COVID-19 viruso poveikis Grupės veiklai
2019 m. pabaigoje iš Kinijos pirmą kartą pasirodė naujienų apie COVID-19 (koronavirusą) ir Pasaulio sveikatos organizacijai buvo pranešta apie ribotą skaičių nežinomo viruso atvejų. Per pirmuosius kelis 2020-ųjų metų mėnesius virusas išplito visame pasaulyje ir jo neigiamas poveikis įgavo pagreitį. Dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje buvo paskelbtas visuotinis karantinas, kuris tęsėsi iki birželio 17 d. Pablogėjus situacijai lapkričio 6 d. karantinas buvo atnaujintas ir tęsiasi iki šiol bei yra numatytas iki 2021 m. gegužės 1 d. Karantinų metu buvo ir yra įvesti apribojimai tam tikrai ūkinei veiklai.
Šių finansinių ataskaitų pateikimo dienai, kovodamos su pasauline viruso COVID-19 pandemija, daugelio šalių vyriausybės, tam tarpe ir Lietuvos, yra priėmusios eilę verslui įtakos galinčių turėtų sprendimų.
Šių finansinių ataskaitų pateikimo dienai Grupė ir Xxxxxxxx nėra pasinaudojusi jokiomis valstybės pagalbos priemonėmis, susijusiomis su COVID-19 pandemija, pagrinde dėl Bendrovės ir Grupės dydžio.
Veiklos apimtys
Grupės ir Bendrovės veikla yra pirmo būtinumo prekių gamyba ir prekyba, todėl COVID-19 pandemija ir karantino paskelbimas Grupės ir Bendrovės veiklos nesustabdė. Vis dėlto Grupės eksporto pardavimai sudaro daugiau kaip 62 procentus nuo visų pardavimų d. ir įvairiose šalyse užsakymai buvo atšaukti arba sumažėjo dėl su COVID-19 užkardymo susijusių apribojimų priemonių. Tačiau per 2020 metus, kiek pagerėjus pandeminei situacijai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, Grupės ir Bendrovės pardavimai atsistatė į normalų iki pandemijos buvusį lygį. Grupės pardavimų apimtys tiesiogiai labai priklauso nuo galimybės gabenti prekes tiek ES viduje, tiek ir už jos ribų, bei įvairių šalių vyriausybių įdiegtų apribojimų dėl COVID-19 pandemijos. Grupės vadovybės nuomone, šiuo metu galiojantys apribojimai nepadarys reikšmingos įtakos Grupės pardavimų ir gamybos apimtims.
Grupės vadovybė sutelkė dėmesį į apsaugos priemonių įdiegimą Bendrovių teritorijose ir daro viską, kad minimizuotų viruso patekimo galimybes ir taip apsaugotų darbuotojus bei užtikrintų nepertraukiamą veiklą.
Finansinės atskaitomybės sudarymo datai nebuvo jokių reikšmingų sutrikimų Grupės pagrindinės žaliavos (pieno) ir kitų pirkimų grandinėje. Taip pat nei vienas iš vykdomų projektų nebuvo sustabdytas dėl COVID-19.
Likvidumas
Grupės vadovybė atidžiai stebi situaciją rinkoje bei Grupės bei Bendrovės rezultatus. Grupės ir Bendrovės likvidumo rodikliai nebuvo reikšmingai paveikti per 2020 metus. Finansinės atskaitomybės sudarymo datai Grupė yra pasirašiusi paskolos kreditavimo su banku be papildomų apribojimų dėl COVID-19 sutartį (25 ir 33 pastaba). 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė vykdė visas sutartyje numatytas sąlygas ir atitiko numatytus veiklos rodiklius.
Finansinės atskaitomybės sudarymo datai vadovybė nebuvo identifikavusi papildomai padidėjusių reikšmingų uždelstų sumų ar ilgalaikio turto nuvertėjimo požymių. Dėl COVID-19 pandemijos papildomų atidėjimų atsargoms nereikėjo.
Padėtis vis dar keičiasi, tačiau Grupės vadovybė vertina šią situaciją kaip laikiną ir yra įsitikinusi, kad pasibaigus COVID-19 pandemijai Grupė ir toliau sėkmingai vykdys veiklą įprastomis sąlygomis.
TURINYS
1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS 66
2. PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE EMITENTĄ: 66
3. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS ĮMONIŲ GRUPĘ 66
4. BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS 67
5. GRUPĖS STRATEGIJA IR TIKSLAI 67
6. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI 68
7.SVARBŪS ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS 70
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLĄ 70
8. ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLOS APLINKA 70
9. ĮMONIŲ GRUPĖS PARDAVIMAI 74
10. PRODUKTAI, PREKĖS ŽENKLAI IR PASIEKIMAI 76
11.RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS 81
AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ ĮMONĖS VEIKLOS TĘSTINUMO UŽTIKRINIMAS IR COVID-19 RIZIKŲ VALDYMAS 87
12. INFORMACIJA APIE FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMO TIKSLUS BEI NAUDOJAMAS APSIDRAUDIMO PRIEMONES 88
13.VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VALDYMO SISTEMŲ, SUSIJUSIŲ SU KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMU, PAGRINDINIAI POŽYMIAI 88
16. TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA 95
17. FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI 96
18. ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLA PAGAL SEGMENTUS 99
19. INVESTICIJOS 100
20. GRUPĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS 101
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS 102
21. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS ĮSTATINĮ KAPITALĄ 102
22. BENDROVĖS SUTARTYS SU FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMIS 102
23. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE 103
24. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI 105
25. BENDROVĖS ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA 105
26. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS 105
27. AKCININKŲ TEISĖS 107
28. DUOMENYS APIE EMITENTO SAVŲ AKCIJŲ SUPIRKIMĄ 108
29. DIVIDENDAI 108
BENDROVĖS VALDYMAS 110
30. BENDROVĖS VALDYMO ORGANAI 110
31. BENDROVĖS VALDYMO BEI BENDROVĖ GRUPĖS XXXXXXXXXXXĖ STRUKTŪRA 110
32. INFORMACIJA APIE VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJĄ IR SUŠAUKIMO TVARKĄ 111
33. BENDROVĖS VALDYBA 114
34. BENDROVĖJE SUDARYTI KOMITETAI 118
35. BENDROVĖS VADOVYBĖ 119
36. DARBUOTOJAI 119
37. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR JOS ORGANŲ NARIŲ, SUDARYTŲ KOMITETŲ NARIŲ AR DARBUOTOJŲ SUSITARIMUS, KURIUOSE NUMATYTA KOMPENSACIJA, JEI JIE ATSISTATYDINTŲ ARBA BŪTŲ ATLEISTI BE PAGRĮSTOS PRIEŽASTIES ARBA JEI JŲ DARBAS BAIGTŲSI DĖL EMITENTO KONTROLĖS PASIKEITIMO 123
INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS BEI REIKŠMINGUS XXXXXXXXXXX 123
38. AB “ROKIŠKIO SŪRIS” GRUPĖS SUSIJUSIOS ŠALYS 123
39. SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS 124
40. INFORMACIJA APIE EMITENTO VARDU SUDARYTUS ŽALINGUS SANDORIUS 124
KITA INFORMACIJA 124
41. INFORMACIJA APIE AUDITĄ 124
42. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ 125
AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ VALDYSENOS ATASKAITA 126
BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS 129
Mes galime didžiuotis savo įmone! Kai tai sakau, turiu mintyje visą Rokiškio sūrio grupės 1300 darbuotojų kolektyvą.
Taip jau susiklostė, kad pasaulį sudrebinusi COVID-19 pandemija bene skaudžiausiai smogė į pagrindines mūsų eksporto rinkas: pirmiausia Italiją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Poveikis buvo toks stiprus, kad kurį laiką šios rinkos atrodė „sustingusios“. O į jas mes eksportuodavome daugiau kaip pusę savo produkcijos. Nežiūrint į aplink tvyrančią visišką nežinią, ateities neapibrėžtumą, bendrovė neprarado savitvardos, nesumažino gamybos apimčių, neatleido darbuotojų, neišėjo į prastovas. Mes susikaupėm ir dirbom, vykdėm savo įsipareigojimus žaliavinio pieno tiekėjams, produkcijos pirkėjams, kitiems klientams. Dirbom užtikrindami epidemiologinį saugumą, tikėdami savo profesionalumu ir vadovaudamiesi sveiku protu.
Mes ne tik dirbom kasdieninį darbą – tęsėm nenutrūkstamą pieno produktų gamybą – bet ir toliau vykdėm suplanuotus projektus ir sėkmingai juos užbaigėme. Vienas iš jų – šilumos siurblio projektas, kurio pagalba ne tik sutaupome išlaidas energijos pirkimui, bet ir prisidedame prie CO2 dujų išmetimo mažinimo, panaudodami susikaupusią antrinę šilumą.
Be to, 2020 metų pavasarį, pačiame pandemijos įkarštyje, pradėjome naujus projektus. Vieną iš jų – bendrai su strateginiu partneriu FONTERRA. Šių projektų naudą bendrovė pajus jau artimiausioje ateityje.
2020 metų pabaiga buvo ir pasiruošimo metas diegiant naują maisto saugos standartą IFS. Sėkmingo pasiruošimo. Dvi grupės įmonės 2021 pradžioje auditorių buvo įvertintos puikiai. Naujas IFS standartas – tai kokybinis maisto saugos ir vadybos šuolis, leisiantis ateityje išplėsti mūsų produkcijos pirkėjų ratą visame pasaulyje.
Esu tikras, kad atlikti darbai, pradėti projektai leis mums ir toliau išlikti Baltijos šalių pieno pramonės lyderiais.
Xxxxxx Xxxxxx Direktorius
1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas
Šis 2020 m. konsoliduotas pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą:
Emitento pavadinimas: Akcinė bendrovė "Rokiškio sūris" (toliau-Bendrovė)
Teisinė forma: Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta: 1992 m. vasario 28 diena. Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės kodas: 173057512
Adresas: Pramonės g. 3, LT 42150 Rokiškis, Lietuvos Respublika
Juridinių asmenų registro tvarkytoja: Valstybės įmonė Registrų centras Telefono numeris: x000 000 00000
Fakso numeris: x000 000 00000
El. pašto adresas: xxxxxxxx.xxxxx@xxxxxxxx.xxx
Interneto svetainės adresas: xxx.xxxxxxxx.xxx
ISIN kodas: LT0000100372
LEI (xxxx.Xxxxx Entity Identifier) kodas: 48510000PW42N5W74S87 Akcijų prekybos kodas RSU1L
AB Nasdaq Vilnius
3. Informacija apie Bendrovės įmonių grupę
2020 m. gruodžio mėn. 31 d. AB „Rokiškio sūris“ Grupę (toliau – Grupė) sudaro pagrindinė įmonė AB „Rokiškio sūris“ bei keturios dukterinės įmonės. (2019 m.: pagrindinė įmonė ir keturios dukterinės įmonės).
Pagrindinė įmonė:
AB „Rokiškio sūris“ (įmonės kodas 173057512, buveinės adresas, Xxxxxxxx x. 3, LT-42150 Rokiškis)
AB “Rokiškio sūris“ dukterinės įmonės:
UAB „Rokiškio pienas“ (įmonės kodas 300561844, buveinės adresas Xxxxxxxx x. 8, LT - 28216 Utena). AB „Rokiškio sūris“ yra steigėja ir vienintelė UAB “Rokiškio pienas” akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų.
UAB „Rokiškio pieno gamyba“ (įmonės kodas 303055649, buveinės adresas Xxxxxxxx x. 8, LT - 28216 Utena). AB „Rokiškio sūris“ yra steigėja ir vienintelė UAB “Rokiškio pieno gamyba” akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų.
Latvijos įmonė SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės xxxxxxx Xxxxxx xxxx 0, Xxxxxxxxx, Xxxxxxx XX-0000). AB „Rokiškio sūris“ turi 100 proc. įmonės akcijų ir balsų.
Latvijos įmonė SIA Kaunata (įmonės kodas 240300369, buveinės adresas Rogs, Kaunata pag., Rezeknes nov., Latvia), AB „Rokiškio sūris“ turi 40 proc. įmonės pajų bei UAB „Rokiškio pienas“ turi 20 proc. įmonės pajų.
4. Bendrovės ir įmonių grupės pagrindinės veiklos pobūdis
Akcinės bendrovės “Rokiškio sūris“ grupės pagrindinė veikla:
• Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51)
AB „Rokiškio sūris“:
AB „Rokiškio sūris“ pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.
Dukterinės įmonės:
UAB „Rokiškio pienas“ pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų ir fermentinių sūrių prekyba.
UAB „Rokiškio pieno gamyba“ pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų (pienas, kefyras, rūgpienis, sviestas, varškė, varškės sūris, grietinė, glaistyti sūreliai, desertai) gamyba.
SIA Jekabpils piena kombinats veikla - žaliavinio pieno supirkimas. SIA Kaunata veikla - žaliavinio pieno supirkimas.
5. Grupės strategija ir tikslai
Siekiant, kad visi Xxxxxxxxx valdymo organų nariai aiškiai suprastų Bendrovės tikslus, kryptis bei siekius, rengiama Bendrovės strategija, numatanti ilgalaikius strateginius tikslus bei uždavinius.
AB „Rokiškio sūris“ Grupė savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtintu 3 metų strateginiu planu, kurio pagrindinės nuostatos pateikiamos žemiau:
MISIJA:
AB „Rokiškio sūris“ = Patikimi Pieno Pramonės Profesionalai.
VIZIJA:
Lietuvoje, tapusioje Baltlandija, perdirbti daugiau nei 1 mln. tonų žaliavinio pieno per metus.
TIKSLAI:
• Lyderystė pieno perdirbimo sektoriuje regione.
• Lanksti aukščiausios kokybės produktų gamyba ir pardavimai viršijant vartotojų lūkesčius.
• Būti patraukliausiu ir patikimiausiu pieną gaminančių ūkininkų partneriu.
• Nuolatos didinti vertę akcininkams.
Tikslų siekiame
• Didindami superkamo ir perdirbamo pieno kiekį 5 procentais kasmet.
• Orientuojamės į 3 procentų grynąjį metinį pelningumą.
6. Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai
2020 m. balandžio 30 d. įvykęs AB „Rokiškio sūris“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:
1. Pritarė Audito komiteto išvadai;
2. Patvirtino audituotas 2019 metų konsoliduotas ir Bendrovės finansines ataskaitas;
3. Patvirtino 2019 m. pelno (nuostolių) paskirstymą:
Pavadinimas | tūkst. EUR | |
1. | Nepaskirstytasis Bendrovės pelnas ataskaitinių metų pradžioje | 69 801 |
2. | Akcininkų patvirtinti dividendai už 2018 metus | (3 506) |
3. | Pervesta iš kitų rezervų | 1 748 |
4. | Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių metų pradžioje po dividendų išmokėjimo ir pervedimo į rezervus | 68 043 |
5. | Xxxxxxxx Xxxxxxxxx ataskaitinių metų pelnas/(nuostolis) | 5 126 |
6. | Paskirstytinasis Bendrovės pelnas iš viso | 73 169 |
7. | Pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą | - |
8. | Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus | - |
9. | Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti* | (3 501) |
10. | Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos nariams, darbuotojų premijoms ir kt. tikslams, apskaityta Pelno (nuostolių) atskaitoje | - |
11. | Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus | 69 668 |
Viso dividendams paskirta 3.500.669,60 EUR .Vienai paprastajai vardinei akcijai paskirta 0,10 EUR.
4. Priėmė sprendimą Xxxxxxxxx įsigyti savų akcijų:
Savų akcijų įsigijimo tikslas – palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą;
Maksimalus leidžiamų įsigyti akcijų skaičius – bendra Bendrovei priklausančių savų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/10 Bendrovės įstatinio kapitalo.
Xxxxxxxx, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos;
Maksimali ir minimali akcijų įsigijimo kaina – maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina - 10 proc. didesnė už bendrovės akcijų rinkos kainą Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje, valdybai priimant sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, o minimali vienos akcijos įsigijimo kaina - 10 proc. mažesnė už bendrovės akcijų rinkos kainą Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje, valdybai priimant sprendimą dėl savų akcijų supirkimo.
Savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina – Bendrovės įsigytos savos akcijos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti anuliuojamos arba valdybos sprendimu parduodamos su sąlyga, kad minimali akcijų pardavimo kaina bus lygi įsigijimo kainai, o pardavimo tvarka užtikrins lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų;
Pavesti Bendrovės valdybai, laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, priimti sprendimus dėl Bendrovės savų akcijų supirkimo, organizuoti savų akcijų supirkimą ir pardavimą, nustatyti akcijų supirkimo, akcijų suteikimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių bei kainą, taip pat atlikti kitus su savų akcijų įsigijimu ir pardavimu susijusius veiksmus.
5. Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxx Atlygio politiką;
6. Išrinko audito įmonę UAB „PricewaterhouseCoopers“ atlikti 2020 m. AB “Rokiškio sūris“ grupės ir patronuojančios Bendrovės metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą bei 2020 m. konsoliduoto metinio pranešimo įvertinimą.
2020 m. rugpjūčio 28 d. paskelbti AB „Rokiškio sūris“ grupės 2020 m. šešių mėnesių veiklos rezultatai:
2020 m. sausio-birželio mėnesių konsoliduoti neaudituoti AB „Rokiškio sūris“ grupės pardavimai sudarė 102 796 tūkst. eurų, t.y. 15,28 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu 2019 m. (89 168 tūkst. eurų).
AB „Rokiškio sūris“ grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) per 2020 m. pusmetį sudarė 7 220 tūkst. eurų, t.y. 2,6 karto daugiau negu 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu (2 793 tūkst. eurų).
AB „Rokiškio sūris“ grupė per 2020 m. 6 mėn. uždirbo 2 134 tūkst. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu per 2019 m. 6 mėn. grupė patyrė 1 570 tūkst. eurų grynojo nuostolio.
2020 m. pirmo pusmečio teigiamą rezultatą lėmė sumažėjusi žaliavinio pieno kaina ir pasikeitęs parduodamų produktų asortimentas.
7.Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos
2021 m. vasario 24 d. pasirašyti su AB SEB banku Kreditavimo sutarties pakeitimai, pagal kuriuos Xxxxxxx gavėjui (AB “Rokiškio sūris“- toliau „Bendrovė“) kredito limito sumos paskutinis grąžinimo terminas pratęstas iki 2022 m. vasario mėn. 28 d. Užtikrinant kredito grąžinimą, buvo pratęstas anksčiau Banko naudai įkeistas Bendrovės turtas bei reikalavimo teisės į gautinas sumas. Kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos nebuvo keičiamos.
Kita informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos pateikti AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2020 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų 34 pastaboje.
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLĄ
8. Įmonių Grupės veiklos aplinka
Kas mes esame:
• Trijose pieno perdirbimo gamyklose perdirbame daugiau nei 500 tūkst. tonų pieno.
• Pagaminame ir parduodame daugiau nei 35 tūkst. tonų įvairių sūrių.
• Apie du trečdalius pagaminamos produkcijos eksportuojame už Lietuvos ribų.
• Esame atsakingas darbdavys daugiau nei 1400 darbuotojų.
Įmonių grupės veikla apima žaliavinio pieno supirkimą, įvairių pieno produktų gamybą bei jų pardavimą Lietuvos ir eksporto rinkose.
Žaliavinio pieno supirkimas
Lietuvoje per 2020 m.sausio-gruodžio mėn. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (ŽŪIKVC PAIS) duomenimis iš 17 898 šalies pieno gamintojų viso supirkta 1346,36 tūkst. t. žalio natūralaus pieno vidutinio 4,17 proc. riebumo pieno, t.y. 0,5 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu (1339,59 tūkst.t). 2020 metais didžiausią dalį pieno t.y. 43,8 proc. supirkėjams parduoda pieno gamintojai, kurių amžius siekė nuo 41 iki 60 metų. Šio amžiaus pieno gamintojai laiko ir daugiausia karvių t.y. 47,1 proc.
Analizuojant pieno pardavimą pagal ūkius ir juose laikomų karvių skaičių, matyti, kad pieno supirkimas mažėjo iš ūkių, kurie laiko 1-14 karvių, o ūkių kuriuose laikoma 15 ir daugiau karvių parduodamo pieno kiekis padidėjo 2,2 proc.
t.y. nuo 1041,99 tūkst.t (2019 m. sausio-gruodžio mėn. duomenys) iki 1063,86 tūkst.t (2020 m. sausio-gruodžio
mėn. duomenys).
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis Ūkinių gyvūnų registro 2020 m. sausio mėn. 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 236,01 tūkst. karvių, t.y. 2,5 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, tačiau kasmet nuosekliai pieno ūkiai stambėja. Per pastaruosius penkerius metus vidutinis vienam ūkiui tenkantis karvių skaičius išaugo 43 proc. Šiuo metu viename prekiniame pieno ūkyje vidutiniškai laikoma 12,6 karvių. Lietuvos pieno ūkiai Eurpos sąjungos mastu vis dar išlieka vieni mažiausių. Tačiau pieno gamyba ūkiuose auga, nes išaugo karvių produktyvumas, daugiau investuojama į produktyvias karvių bandas.
AB „Rokiškio sūris“ grupės natūralaus pieno supirkimo kainų 2018-2020 m. palyginimas, supirkto pieno iš europinio dydžio pieno gamintojų, tiekiančių daugiau kaip 40 t per mėnesį:
Diagramoje matyti, kad AB ,,Rokiškio sūris“ stambių pieno ūkių, parduodančių daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina per 2020 m. vasario – birželio mėn. sumažėjo 19,4 proc., t.y. nuo 341 Eur/t iki 285 Eur/t, tačiau per laikotarpį nuo 2020 m.birželio iki gruodžio mėn. ši pieno kaino kaina padidėjo 22,1 proc., t.y. nuo 285 Eur/t iki 348 Eur/t. Lyginant su praėjusiais metais, didžiausias pieno kainos augimas buvo 2020 m. spalio mėn. Pieno kaina padidėjo 6,4 xxxx.xx siekė 349 Eur/t. (2019 m. spalio mėn. pieno supirkimo kaina buvo 328 Eur/t).
Dėl koronaviruso pandemijos (COVID-19) pasaulinėse biržose krito pagrindinių pieno produktų kainos ir tai turėjo tiesioginę įtaką žalio pieno kainai, kuri yra itin priklausoma nuo eksporto. Pasaulio sveikatos organizacijai 2020 m. kovo 11 d. paskelbus koronaviruso pandemiją, daugelyje šalių buvo įvestas karantino režimas, ko pasekoje sutriko pieno produktų tiekimas tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebimai sumažėjo pieno gaminių vartojimas. Taip pat pieno kainai šiuo laikotarpiu įtakos turi sezoninė pieno gamyba: augant pieno kiekiui rinkoje ir tuo laikotarpiu mažėjant pieno baltymų bei riebalų kiekiui, supirkimo kainos atitinkamai mažėja.
Pieno produktų gamyba
AB “Rokiškio sūris“ Grupė yra viena iš didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, gaminanti bei pateikianti vartotojams daugiau nei 300 pavadinimų produktų. Tai ne tik fermentiniai sūriai, bet ir įvairūs išrūgų produktai, tokie kaip pieno cukrus, IBK 80℅ , IBK 90℅.
Grupėje gaminama pieno miltai, sviestas, lydyti sūriai, varškė ir varškės produktai, bei kiti švieži pieno produktai.
Grupės įmonėse gaminami produktai užsitarnavo vartotojų pripažinimą nepriekaištinga kokybe tiek vidaus tiek eksporto rinkose.
AB „Rokiškio sūris“ grupės gamyba yra vykdoma Rokiškio (AB „Rokiškio sūris“), Utenos (UAB „Rokiškio pieno gamyba“) ir Ukmergės miestuose (UAB „Rokiškio pieno gamyba“ filialas „Ukmergės pieninė“).
• AB „Rokiškio sūris“ (Rokiškyje) specializacija – fermentinių sūrių ir išrūgų produktų gamyba ir prekyba.
• UAB „Rokiškio pieno gamyba“ (Utenos įmonėje) specializacija – švieži pieno produktų vietinei rinkai, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba.
• UAB „Rokiškio pieno gamyba“ (Ukmergės įmonėje) specializacija – varškės ir varškės produktų gamyba.
• UAB „Rokiškio pienas“ įmonės specializacija – visos įmonių grupės produktų prekyba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovė taip pat užsiima ir kitose užsienio įmonėse pagamintų pieno produktų prekyba.
AB „Rokiškio sūris“ grupės gaminamos produkcijos kiekių pokytis 2016-2020 m pateiktas lentelėje ir grafike:
Produkcija / Metai | 2020m. | 2019m. | 2018m. | 2017m. | 2016m. |
Xxxxxxxxxxxx sūriai, t | 36.617 | 31.745 | 36.214 | 37.463 | 34.603 |
IBK miltai, t | 2.484 | 2.384 | 2.635 | 2.857 | 2.622 |
Pieno cukrus, t | 12.592 | 10.866 | 12.405 | 13.661 | 12.746 |
Sviestas ir tepūs riebalų mišiniai, t | 8.333 | 8.143 | 7.891 | 7.285 | 9.391 |
Sausi pieno produktai, t | 4.348 | 2.862 | 3.463 | 3.335 | 9.234 |
Švieži pieno produktai , t | 46.833 | 47.370 | 48.596 | 49.734 | 46.475 |
2020 metais bendrovėje fermentinių sūrių gamyba, lyginat su 2019 m., didesnė 2,75 %. Kietų sūrių gamyba didesnė 38,13 % nei 2019 m., puskiečių sūrių didesnė 5,59 %, o šviežių sūrių gamyba atitinkamai sumažėjo 10,72 %. Asortimento pokyčius nulėmė išplitusi COVID-19 pandemija pasaulyje.
2020 metais ir toliau buvo didinamos kietojo sūrio (35 kg) gamybos apimtys bei tobulinamas technologinis gamybos procesas.
Bendrovės prioritetas yra kietasis ilgo brandinimo laiko GRAND fermentinis sūris, kurio gamyba 2020 metais, lyginant su 2019 m., išaugo 1,22 karto.
Šio sūrio technologija sukurta Bendrovės gamybos meistrų kartu su sūrių meistru -profesoriumi iš Italijos Xxxxxx Xxxxxx.
Bendrovėje gaminami GRAND (GRANA tipo) 35 kg. kietieji sūriai pasižymi išskirtiniu brandžiu, sodriu, bei pikantišku skoniu. Šio tipo sūrio gamybos procesas yra labai sudėtingas, reikalaujantis daug investicijų, išskirtinių žinių, laiko ir kantrybės. Tokio lygio sūrius gali kurti tik labai aukšto techninio lygio įmonė, turinti aukštos kvalifikacijos specialistų komandą.
Bendrovėje per 2020 m. pieno cukraus pagaminta 13,71 % daugiau, lyginat su 2019 m. Didesnė sūrių gamybos apimtis lėmė ir didesnę išrūgų baltymų koncentrato gamyba. Pieno cukraus gamybos padidėjimą sąlygojo padidėjęs perdirbto pieno kiekis ir nupirkto iš kitų įmonių laktofiltrato kiekis.
Bendradarbiaujant su Naujosios Zelandijos kompanija „Fonterra“, kuri yra viena didžiausia pieno produktų gamintoja pasaulyje, sėkmingai įsisavinta IBK (Išrūgų baltymų koncentratas) 90 % gamybos technologija. Ši technologija yra nuolat tobulinama bei plečiamas IBK asortimentas. 2020 metais IBK buvo pagaminta 4,19% daugiau nei praėjusiais 2019 metais.
Didesnis perdirbtas pieno kiekis lėmė didesnį grietinėlės kiekį iš kurio buvo pagaminta 2,33% daugiau sviesto ir tepių riebalų mišinių lyginant su praėjusiais metais.
COVID-19 pandemija nulėmė ir šviežių pieno produktų vartojimo sumažėjimą Lietuvoje ir pasaulyje. Šviežių pieno produktų gamyba sumažėjo 1,13 %, ko pasėkoje buvo padidinta sausų pieno produktų gamyba net 1,52 karto lyginat su 2019 metais.
Rokiškio įmonėje atlikta gamybinių patalpų išplėtimo rekonstrukcija skirta GRAND sūrio gamybos apimtims didinti. Taip pat pradėtos statyti naujos GRAND sūriui skirtos patalpos, kuriose bus automatizuoti ir modernizuoti sūrio technologiniai procesai, kurie leis apdoroti didesnius sūrių kiekius.
9. Įmonių grupės pardavimai
Kaip ir kiekvienais metais, didžiausia įmonėje pagaminamos produkcijos dalis yra eksportuojama. 2020 m. Rokiškio sūrio grupė savo produkciją eksportuoja į 49 pasaulio šalis. (2019: 42 šalys). Per 2020 m. Grupė pradėjo pardavimus į tokias šalis kaip Meksika, Čilė, Liuksenburgas, Belgija.
2020 metais grupės eksportas sudarė apie 60 proc. nuo bendrų pardavimų. 2019 m. pardavimai į užsienio šalis sudarė apie 62 proc. Pagrindinė ir didžioji produkcijos pirkėja išlieka Italija. Taip pat didelė dalis produkcijos eksportuojama į JAV, Olandiją, Saudo Arabiją, Filipinus, Rusiją.
Įmonių grupės pardavimai pagal rinkas
Parduota | |||||
Šalių pavadinimai Lietuva | 2020 m. | 2019 m. | Pokytis | ||
tūkst. EUR 84 329 | % | tūkst. EUR 81 216 | % | % +3,83 | |
40,00 | 38,60 | ||||
Europos šalys | 80 500 | 38,18 | 100 010 | 47,53 | -19,51 |
Artimieji rytai | 19 701 | 9,35 | 4 769 | 2,26 | +313,11 |
Tolimieji rytai | 5 047 | 2,39 | 4 778 | 2,27 | +5,63 |
Šiaurės Amerika | 13 388 | 6,35 | 13 022 | 6,19 | +2,81 |
Kitos šalys | 7 864 | 3,73 | 6 628 | 3,15 | +18,65 |
Viso: | 210 829 | 100 | 210 423 | 100 | +0,19 |
2020 m. įmonių grupės pardavimo pajamos sudarė 210 829 tūkst. EUR. Lyginant su 2019 m. (210 423 tūkst. EUR ) grupės pardavimų pajamos padidėjo 0,19 proc.
Per 2020 m. beveik 20 proc sumažėjo pardavimai į Europos šalis. Tai, žinoma, įtakojo precedento neturinti Covid-19 pandemija. Didžiausia Europoje įmonės sūrių importuotoja Italija buvo viena iš labiausiai paveiktų šio viruso šalių pasaulyje ir dėl Horecos sektoriaus uždarymo atitinkamai labai nukrito šviežio sūrio cagliatos ir mocarelos pardavimai. Žemos šviežio sūrio kainos dėl pelningumo privertė gerokai padidinti kietų sūrių gamybą, kurie buvo padėti nokinti – todėl mažiau realizuota šviežių sūrių produkcijos, nežymiai išaugo kietųjų sūrių pardavimai į JAV – 2,81 proc, lyginant su 2019 m. Tai turėjo įtakos augančios vietinės gamybos kietojo sūrio kainos ir padidėjusi kietojo sūrio paklausa. Todėl įmonė atnaujino šio produkto eksportą buvusiems ir naujiems klientams.
2020 m. buvo ypatingi tuo, kad visas pasaulis beveik visus metus buvo suparalyžuotas pandemijos, ir tai, suprantamai, atsiliepė įmonės pardavimams. Labiausiai tai paveikė pardavimus EU rinkoje, ypač šviežiems sūriams. Tačiau, kaip ir anksčiau, grupė eksporto rinkose ir toliau pardavinėjo įprastinę produkciją – sviestą, grietinelę, pieno miltus ir papildomus produktus, kurie gaunami sūrių gamybos procese – IBK bei laktozę. Šiems pardavimams pandemija praktiškai neturėjo jokios įtakos.
Lyginant su 2019 metų kainomis, riebalų kainos išsilaikė žemos. Grietinėlės kaina, perskaičiuojant į sviestą už riebalo vienetą, buvo mažesnė, todėl vietoj grietinėlės pardavimų įmonė gamino sviestą. Per 2020 m., lyginant su 2019 m, įmonė eksportavo didelius kiekius sviesto į Artimuosius Rytus, kas leido įmonei nepardavinėti grietinėlės kaip žaliavos mažesne kaina.
Šiek tiek išaugo mocarelos eksportas į P.Korėją, lyginant su 2019 m. Tačiau pardavimai į šią šalį ir per 2020 metus išlieka maži, nes korėjiečiai turi alternatyvią JAV mocarelos rinką, kur kainos lygmuo dažnai būna jiems palankesnis. Taip pat metų eigoje nežymiai išaugo kieto sūrio eksportas į Meksiką ir Pietų Ameriką.
Kaip ir anksčiau, grupė eksporto rinkose parduoda ir įprastinės produkcijos – sviesto, grietinėlės, pasukų miltų ir papildomų produktų, kurie gaunami sūrių gamybos procese – IBK bei laktozė. Šviežias sūris (Cagliata ir Xxxxxxxxx) ir toliau keliauja daugiausiai į Italiją, Olandiją ir Ispaniją.
Vienas iš didžiausių „Rokiškio sūris“ grupės tikslų šiuo metu yra kietųjų sūrių, ypač Grando, įsiskverbimas į Europos ir Amerikos mažmeninę/Horecos rinką – t.y. didinti sūrio su pridėtine verte pardavimus.
Pardavimai vietinėje rinkoje
2020 metais Rokiškio Grupės konsoliduota pardavimų apyvarta vietinėje rinkoje sudarė 84,329 mln. Eur arba buvo 3,83 proc. didesnė nei 2019 metais (2019 m. - 81,216 mln. Eur).
Produkcijos pardavimo kainos pagrindinėse prekių kategorijose išliko labai panašios kaip 2019 metais, išskyrus riebalines grupes (Sviestas, Gretinė), kur mažėjo ~ 10% dėl mažesnių pasaulinių sviesto kainų.
Įmonė Lietuvoje 2020 m. pardavė 52,6 tūkst. tonų produkcijos arba 3 % viršijant 2019 metų lygį. Didžiausias augimas turėtas Grietinės (+25%) bei Pieno (+17%) grupėse bet turėtas 25% kritimas Grietinėlės kategorijoje, kur didelę dalį sudaro HoReCa segmentas, kritęs dėl Covid-19 įtakos. Didžiąją dalį vidaus rinkos pardavimų sudaro nuosavi prekės ženklai (85%).
Vidaus rinkos dalis Rokiškio Grupė pardavimuose yra išaugusi iki 40% (2019m. – 38,6%), tačiau tai lėmė ir faktorius jog įmonė gamino didesnius ilgiau nokstančių kietųjų sūrių kiekius, tad yra padidėję eksportui skirtų sūrių atsargos.
Daugumoje prekių kategorijų Rokiškio grupė yra pirma ar antra rinkoje, kiek silpniau atrodoma desertinėse prekių grupėse. Lietuvos Prekybos įmonių asociacijos duomenimis populiariausiais rinkoje savo grupėse yra pripažinti įmonės gaminamas puskietis fermentinis Sūris, lydytas sūris, kefyras, pasukos bei natūralus jogurtas be laktozės.
Įmonė nesistengia dalyvauti mažuose rinkos segmentuose, orientuodamasi į masinę gamybą, užtikrinančią žemų kaštų rodiklį bei kokybės pastovumą aukštos kokybės prekėms. Įmonės prioritetinis prekybos kanalas – mažmeniniai prekybos tinklai. Darbe su jais siekiama abipusio bendradarbiavimo, jų užsakymu gaminamos ir privačios etiketės.
Nepaisant to jog 2020 m. buvo paženklinti Covid-19 įtakos, šviežių pieno produktų pardavimams jie neturėjo labai didelės įtakos. Kiek persiskirstė tik pardavimo kanalai – žmonės daugiau maisto pradėjo suvartoti namuose (įmonės pardavimai prekybos tinklams) bei mažiau lankėsi kavinėse / restoranuose (pardavimai HoReCa tinklui).
2021 metais įmonė planuoja išlaikyti ne mažesnius nei dabartinius pardavimus Lietuvos rinkoje, vidaus rinkos daliai sudarant ~ 22%. Viena prioritetinių pardavimo krypčių – sustiprinti šviežių produktų pardavimus kaimyninėse Pabaltijo šalyse. 2021m. biudžete Lietuvai ir Pabaltijui įmonė planuoja 3,8% kiekinį produkcijos kiekio augimą.
10. Produktai, prekės ženklai ir pasiekimai
Rokiškio sūris tvariausių prekės ženklų sąraše.
Nuo 2011 metų Europoje sudaromas tvariausių prekės ženklų sąrašas. Viena didžiausių nepriklausomų tyrimų bendrovių Europoje „Sustainable Brand Index™“, nagrinėjanti, kaip vartotojai vertina prekės ženklų tvarumą tiek bendrame šalies kontekste, tiek atskiruose sektoriuose, šiemet
pirmą kartą tyrimą atliko ir Lietuvoje. Tyrimui prekės ženklai atrenkami pagal jų turimą rinkos dalį, apyvartą bei žinomumą. Apibendrinus Lietuvos rezultatus, „Rokiškio sūris“ tvariausių prekės ženklų sąrašo aštuntuke.
Reitingo kūrėjų atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojams rūpi tvarumas. Dauguma apklaustųjų į tvarumo faktorių atsižvelgia prieš priimdami sprendimą įsigyti prekę ar paslaugą.
Lietuvos vartotojų nuomone pagrįstas tyrimas rodo, kad prekės ženklai suvokiami atsižvelgiant į aplinkos ir socialinę atsakomybę. Kuo daugiau prekės ženklų kalba apie tvarumą, tuo labiau vartotojai rūpinasi ir reikalauja, kad įmonės laikytųsi šių principų. Tikimasi, kad įmonės, įsipareigodamos ir informuodamos apie savo tvarumo principus, didins vartotojų susidomėjimą bei pasitikėjimą šiais klausimais. Kai didėja susidomėjimas, gerėja ir vartotojų žinios apie įmonės taikomus standartus.
Prekės ženklai vertinami ir klasifikuojami atsižvelgiant į aplinkosaugos ir socialinę atsakomybę, remiantis tvarumo apibrėžimu pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus.
24-ą kartą buvo skelbiami Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengiamo kasmetinio konkurso
„Lietuvos metų gaminys” nugalėtojai.
LKP konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą. Didžiuojamės aukso medaliu, kurį gavo tarkuotas sūris Rokiškio GRAND makaronams ir salotoms 250g.
AB „Rokiškio sūris“ grupė taip pat turi visą eilę kokybiškų bei išskirtinių aukštos pridėtinės vertės produktų ir kitose prekių kategorijose.
Kitos 2020 metų naujienos:
• Švelnaus skonio tarkuotas sūris „Mozzarella" - neužgožia ant picos esančių kitų ingredientų, bet juos išskiria ir pabrėžia. Sūris sukurtas lengvam ir patogiam šeimininkavimui. Idealus ne tik picai, bet ir karštiems sumuštiniams, kasedilijoms ar lazanijai. Daug baltymų, bei tinka vegetarams. Sūris pateikiamas sufasuotas hermetiškoje ir patogioje pakuotėje.
• Ekologinių produktų sąrašą praplėtė ir Ekologiškas pienas 2.5% "Rokiškio Tikras" 1 L pak.
• Sūris salotoms sūryme „GRAIKIŠKAS“ 45% rieb. 240 g
Sūris salotoms Rokiškio "GRAIKIŠKAS" - primena supresuotą varškę, tačiau jo skonis daug išraiškingesnis: tai aštrokas, sūrokas, tačiau švelnią pieno rūgštelę turintis produktas. Sūris gaminamas dideliais gabalais, brandinamas sūryme todėl išlaiko trapią struktūrą. Sūris salotoms puikiai tinka su pomidorais, alyvuogėmis ir baziliku. Taip pat galima pagardinti salotas, puikiai tinka pabarstyti sriubą ar įkompuonuoti į karštus patiekalus.
• Graikiškų produktų sąrašą papildė ir
Ekologiškas jogurtas 2.5% rieb./6 g baltymų "GRAIKIŠKAS", 360 g ind.
• Atnaujintas dizainas Eko TIKRAS produktų:
11.Rizikos veiksniai ir rizikos valdymas
Rizika suprantama kaip trukdis pasiekti užsibrėžtų tikslų dėl potencialių įvykių ir galimo jų poveikio verslui. Bendrovės tikslai apima ir ilgalaikius strateginius tikslus, ir konkrečius su veikla susijusius veiksmus. Bendrovės Valdyba atsakinga už Bendrovės rizikų valdymą ir neigiamos įtakos iškeltiems tikslams ir rezultatams vertinimą. Konkrečių rizikų identifikavimas ir valdymas yra priskirtas atitinkamoms Bendrovėje veikiančioms funkcijoms. Atsižvelgiant į išorės bei vidaus aplinką, rizikos lygis yra įvertinamas priimant tiek strateginius, tiek operacinius sprendimus. Rizikos valdymas yra integruotas į Bendrovės veiklos procesus, taigi potencialios rizikos yra pastoviai stebimos ir analizuojamos.
Grupės pagrindinė veikla yra pieno perdirbimas. Pieno perdirbimo verslas yra susijęs su žaliavos tiekėjais, konkurencija žaliavinio pieno rinkoje, žaliavinio pieno kainų svyravimais. Žaliavinio pieno trūkumas, skatinantis nuolatinį pieno kainų svyravimą, gali paveikti emitento veiklos rezultatus.
Specializacija fermentinių sūrių gamyboje nulemia pagrindinę pajamų dalį. Sūrių brandinimo procesas yra ganėtinai ilgas, todėl sudėtinga greitai sureaguoti į rinkos pokyčius, ir tai gali turėti įtakos bendrovės veiklos rezultatams. Beto yra didelė pieno produktų konkurencija vidaus ir eksporto rinkose, pigesni lenkiški produktai, Rusijos rinkos draudimas riboja pardavimus.
Grupės kredito rizika yra susijusi su gautinomis sumomis. Rizika, kad partneriai nevykdys įsipareigojimų yra kontroliuojama. Grupė yra apdraudusi pirkėjus kredito draudimu. Klientams, turintiems didesnę finansinę riziką, taikoma išankstinio apmokėjimo už prekes sistema.
Grupės veikla yra nuolat kontroliuojama maisto saugos, aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės auditų. Grupėje įdiegtos ir veikia maisto saugos sistemos.
Bendrovėje (Laktozei, IBK, sviestui, lieso pieno miltams, fermentiniams sūriams), suteikti specifiniai HALAL ir KOSHER (Laktozei, IBK, lieso ir pilno pieno miltams, pasukų miltams, sviestui ) kokybės sertifikatai. Tai užtikrina vartotojų pasitikėjimą produkto sauga. Gaminami sertifikuoti ekologiški produktai, kurie ženklinami papildoma informacija.
Grupės vadovybės tikslas yra gaminti saugius ir kokybiškus pieno produiktus, darant kuo mažesnį poveikį aplinkai.
Grupė nuolat ieško gamybos optimizavimo, sąnaudų mažinimo galimybių ir siekia, kad būtų minimaliai sumažinti rizikos veiksniai ir jie maksimaliai būtų valdomi.
Rizikos veiksniai:
Rizikos veiksnys | Rizikos šaltinis | Rizikos valdymas. |
Ekonominiai | Smulkūs ūkiai; | Siekiant sumažinti potencialias rizikas ir jų |
veiksniai: | Sezoniškumas; | poveikį, pieno gamintojams yra mokami |
Žaliavos | Konkurencija; | priedai prie pieno kainos už ilgalaikį |
tiekimas | Ilgalaikės valstybės reguliavimo | bendradarbiavimą, už aukštesnius pieno |
sistemos nebuvimas. | kokybės rodiklius, lojalumą, pieno | |
Žaliavinio pieno kainų kitimas | gamybos sezoniškumo subalansavimą. | |
žiemos ir vasaros laikotarpiais. | Rizika valdoma papildomai importuojant | |
Ženklūs pieno kainų kitimai | pieną iš kitų valstybių (Estija, Latvija), bei | |
pasaulinėse rinkose. | diversifikuojnat žaliavinio pieno pirkimą iš | |
skirtingo dydžio tiekėjų Lietuvoje. | ||
Produkcijos | Grupės pagrindinė veikla yra | Ieškojimas alternatyvų importo produkcijai. |
pardavimai | pieno perdirbimas. Pagrindinis | Asortimento didinimas. | ||
gaminys yra fermentinis sūris. | Naujų rinkų paieška. | |||
Pajamos iš sūrio pardavimo | Bendradarbiavimas su verslo partneriais. | |||
sudaro didžiąją pajamų dalį. | Kiekvieno kliento rizikos įvertinimas. | |||
Bendrovės pajamoms, pelnui ir | ||||
pinigų srautams neigiamą įtaką | ||||
gali daryti sūrių ir kitų produktų | ||||
–pieno cukraus , sviesto , IBK | ||||
paklausos ir kainų pokyčiai | ||||
rinkose. | ||||
Ilgo nokinimo kietojo sūrio | ||||
gamyba yra ilgas technologinis | ||||
procesas, kuris trunka nuo 9 iki | ||||
24 mėnesių. Šis ilgas procesas | ||||
gali neigiamai paveikti | ||||
bendrovės pinigų srautus ir | ||||
veiklos rezultatus. | ||||
Vidinė konkurencija tarp vietos | ||||
gamintojų. | ||||
Pigesnė lenkiška produkcija | ||||
Lietuvos rinkoje. | ||||
Pigesnės produkcijos iš kitų ES | ||||
valstybių kiekio ir asortimento | ||||
didėjimas. | ||||
Aplinkosauginiai | Savo veikloje sunaudojame | Transporto priemonių keitimas naujomis, | ||
veiksniai | daug energetinių ir gamtos | techninė priežiūra, eksploatavimo sąlygų | ||
išteklių. Tai kelia aplinkos | kontrolė. | |||
taršos riziką tiesiogiai ir/ar | Energetinių išteklių tiekėjų pasirinkimas. | |||
netiesiogiai, taip pat oro tarša iš | Išteklių taupymas, apskaita ir kontrolės | |||
technologinių įrenginių. | priemonės. | |||
Technologinių procesų kontrolė, | ||||
automatizavimas, modernizacija. | ||||
Gamtos išteklių naudojimo ir poveikio | ||||
monitoringas. | ||||
Cheminių medžiagų | Darbuotojų | mokymas, | individualios | |
naudojimas. Tai kelia riziką | apsaugos priemonės. | |||
darbuotojams, produktams ir | Apskaita ir kontrolė. | |||
aplinkai. | Procesų automatizavimas. | |||
Fizinė aplinkos tarša: triukšmas, | Kontroliniai matavimai ir vertinimas. | |||
kvapas, šviesa | Techninių priemonių diegimas. | |||
Dėmesys projektuojant. | ||||
Gamybinių ir paviršinių nuotekų | Techninė priežiūra, eksploatavimo sąlygos, | |||
valymas. Teršalų su | proceso kontrolė. | |||
gamybinėmis bei paviršinėmis | Teršalų koncentracijų tyrimai, išleidžiamų | |||
nuotekomis išleidimas. | teršalų apskaita. | |||
Miesto nuotekų valyklos rezervų | ||||
naudojimas. | ||||
Smėlio naftos gaudytuvų ir nuotakyno | ||||
valymas ir priežiūra. | ||||
2020 metais atnaujinta dalis lietaus ir | ||||
gamybinių nuotekų tinklų, rekonstruota | ||
nuotekų valymo įrenginių antro aerotanko | ||
aeracinė sistema. | ||
Veikloje susidarančių atliekų netinkamas tvarkymas kelią grėsmę aplinkai | Atliekų rūšiavimas, procesų valdymas. Tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimas. Darbuotojų mokymas. Perdavimas tesėtiems tvarkytojams. | |
Reguliavimas ir atitiktis. Rizika pasireiškia didele teisės aktų reguliavimo apimtimi ir jų pokyčiu. | Sertifikuota vadybos sistema atitinkanti ISO 14001:2015 Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės. Nuolatinis teisės aktų ir pokyčių vertinimas. | |
Gyventojų, aplinkinių įmonių, savivaldos interesai dėl įmonės poveikio aplinkai. Įmonė įsikūrusi pramoniniame miesto rajone ir ribojasi tiek su kitomis verslo įmonėmis tiek ir su gyvenamąja zona. | Informacijos apie įmonės aktualijas skleidimas vietinėje spaudoje, internete. Aktyvus bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis, gyventojų ir verslo bendruomenėmis. Planuojamos veiklos poveikio vertinimas nustatyta tvarka Gamybinėse patalpose instaliuota klimato kontrolės sistemos, kurios ne tik palaiko užduotus temperatūrinius bei drėgmės parametrus, bet dirba rekuperaciniu režimu. | |
Energetinė rizika | Įmonės veikloje sunaudojame daug elektros, šiluminės energijos ir vandens. Visos gamybinės ir negamybinės įrangos veikimas pagrįstas elektros naudojimu. Tai kelia elektros energijos nepertraukiamo tiekimo riziką. Elektros energija, Šiluminės energijos (garo) ir vandens tiekimas įtakoja gamybinių- technologinių procesą eigą. | Teritorijoje yra trys 10KV aukštos įtampos skirstyklos, iš kurių maitinami trys jėgos transformatoriai. Dingus įtampai vienoje pastotėje, tuojau maitinama iš kitos. Vandens tiekimui yra keturi įvadai: du UAB „Rokiškio vandenys“ ir du savų gręžinių. Griežtos pagal sutartį šiluminės energijos (garo) tiekimo sąlygos iš Rokiškio ŠTR, apibrėžiant maksimalius poreikius –slėgiui ir temperatūrai. Instaliuota šiluminės energijos garu apskaita su kuria kontroliuojami bei užtikrinami atitinkamų cechų suvartojimai bei poreikiai. Gamyboje instaliuoti trys boileriai, ruošiantys karštą vandenį. Įdiegtas šilumos siurblys leis atgauti apie 10 % šilumos iš nuotekų, sumažins pirktos šilumonės energijos kiekį. |
Maisto sauga ir kokybė | Siekiant įgyvendinti vieną svarbiausių AB „Rokiškio sūris“ tikslų- užtikrinti maisto saugą ir | Pagal nustatytą rizikos dydį bei Codex Alimentarius Komisijos patvirtintą metodiką, nustatomos valdymo priemonių |
kokybę, išvengti produktų atšaukimų, yra nustatyti esami ir potencialiai pavojingi rizikos veiksniai (biologiniai, cheminiai, fiziniai) bei išanalizuotos palankios sąlygos jiems atsirasti ir didėti . Rizikos vertinimas susideda iš rizikos veiksnio atsiradimo tikimybės bei pasekmių rimtumo įvertinimo. Rizikos vertinimas apima visą produktų gamybos grandinę - nuo žaliavos pirkimo iki pateikimo klientui | kategorijos ir nustatomos kontrolės priemonės. Pagrindinių veikiančių rizikos veiksnių kontrolės priemonių nustatymas; Veiklos kontrolės efektyvumo, siekiant sumažinti riziką iki priimtino lygio, vertinimas; Reikiamų veiksmų planų sukūrimas, siekiant pagerinti kontrolės sistemą; Reguliarus rizikos valdymas ir iškeltų tikslų stebėjimas. | |
Informacijos sauga | IT rizikos yra susijusios su nelegalios programinės naudojimu, prarastais ir neatstatomais duomenimis, jų pažeidžiamumu. | Siekiant išvengti galimų grėsmių, naudojama tik legali, licencijuota programinė IT įranga. Apsisaugojimui nuo neteisėto prisijungimo prie įmonės iš išorės naudojama konfigūruojama ugniasienė. Neteisėta prieiga prie duomenų ribojama, suteikiant darbuotojams tik tas teises ir roles, kurios reikalingos jų darbui. Programų pakeitimams testuoti naudojama testinė aplinka. Nuo duomenų praradimo apsisaugoma, kuriant atsargines kopijas. Visuose įmonės kompiuteriuose įdiegta antivirusinė programinė įranga. |
Profesinės rizikos veiksniai: Fiziniai veiksniai | Netinkamas darbo vietos įrengimas; Neatitikimas bendrųjų minimalių reikalavimų, taikomų darbo įrenginiams; Mobilūs savaeigiai nesavaeigiai darbo įrenginiai; Potencialiai pavojingi įrenginiai; Statinių stabilumas ir tvirtumas; Evakavimo keliai ir išėjimai; Gaisro aptikimas ir gesinimas; Elektros instaliacija; Kitų įmonių veikla atliekant paslaugas bei kitus darbus bendrovėje. | Darbo vietos, darbo įrenginiai yra techniškai prižiūrimi. Randami trūkumai, galintys turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, šalinami. Darbo įrenginių valdymo įtaisai aiškiai matomi, atpažįstami, paženklinti. Darbo įrenginiai turi valdymo sistemą, kuri leidžia juos visiškai ir saugiai sustabdyti. Tam tikslui įrengti avarinio stabdymo įtaisai. Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys uždengiamos apsaugais ir įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingas zonas. Ant darbo įrenginių yra reikiami saugos ir sveikatos apsaugos ženklai, skirti darbuotojų saugai užtikrinti. Darbuotojai gauna reikiamą apie darbo |
įrenginių naudojimą, jie yra mokomi darbo vietose, instruktuojami t.y. supažindinami su jiems galinčiais kilti pavojais dėl darbo įrenginių. Mobilūs darbo įrenginiai įrengti, sukonstruoti taip, kad darbuotojui kiltų minimali rizika. Vykdoma tokių įrenginių nuolatinė priežiūra, darbuotojai važiuojantys su šiais darbo įrenginiais yra apmokomi, periodiškai tikrinama sveikata. Potencialiai pavojingi įrenginiai bendrovėje eksploatuojami vadovaujantis potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu. Vykdoma potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra, skiriami potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai. Darbuotojai dirbantys su potencialiai pavojingais įrenginiais yra mokomi, periodiškai tikrinamos jų žinios, periodiškai tikrinama sveikata. Užtikrinant statinių stabilumą ir tvirtumą, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu, vykdoma statinių techninė priežiūra. Atliekamas nuolatinis statinių būklės stebėjimas, taip pat statinių periodinė ir specializuota apžiūra. Evakavimo keliai prižiūrimi, ženklinami. Atsižvelgiant į pastatų matmenis ir paskirtį, pastatuose esančią įrangą, juose laikomų medžiagų savybes, pagal darbuotojų skaičių darbo vietose yra tinkamos gaisro gesinimo priemonės, gaisrinės saugos inžinerinės sistemos. Gesintuvai ir gaisrinės saugos inžinerinės sistemos yra prižiūrimos bandomos. Rekonstruotas priešgaisrinis rezervuaras. Jis pilnai atitinka LR numatytus atitinkamus įstatymus. Gaisro gesinimo priemonės paženklintos. Darbo vietose įrengta vėdinimo sistema. Vėdinimo įrenginiai yra techniškai prižiūrimi, atnaujinami. Darbuotojams organizuojami priešgaisrinės saugos mokymai, vykdomos pratybos. Pavojingos zonos darbo vietose ženklinamos. Darbo vietų grindys tvirtos, stabilios. Darbuotojai aprūpinami spec. avaline, kuri yra atspari slydimui. Elektros instaliacija įrengiama taip, kad nekiltų gaisro pavojus arba sprogimo pavojus, kad darbuotojai būtų apsaugoti dėl |
tiesioginio ar netiesioginio kontakto su elektros instaliacija. Periodiškai, teisės aktų nustatyta tvarka atliekami elektros įrenginių varžų matavimai. Užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, išvengiant rizikos kylančios iš kitos įmonės veiklos ir jų darbuotojams kylančios rizikos iš bendrovės veiklos, parengiamas bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašas, paskiriami koordinuojantys asmenys. | ||
Fizikiniai: | Darbo įrenginiai | Asmeninių apsaugos priemonių |
Triukšmas | naudojimas, privalomas sveikatos | |
tikrinimas dėl triukšmo, darbuotojų | ||
mokymas. | ||
Apšvietimas | Nepakankamas ar blogai | Atliekant profesinės rizikos vertinimą sūrių |
įrengtas, netinkamai prižiūrimas | gamybos ceche, buvo atlikti natūralaus ir | |
apšvietimas darbo vietose – | dirbtinio apšvietimo matavimai. Nustatyta, | |
vienas iš esminių profesinės | kad apšvietimas tam tikrose darbo vietose, | |
rizikos veiksnių, darančių įtaką | neatitinka higienos normų reikalavimų. | |
darbuotojų emocinei įtampai, | Todėl daug šviestuvų buvo pakeista į | |
mažinantis darbo našumą, | naujus, LED šviestuvus. Jų privalumai, | |
didinantis nelaimingų atsitikimų | mažesnės energijos sąnaudos, ilgesnis jų | |
skaičių. | tarnavimo laikas, didesnis efektyvumas. | |
Cheminiai | ||
veiksniai | Cheminių medžiagų naudojimas | Įrengtos aukšto slėgio plovimo stotys, |
atliekant laboratorinius tyrimus, | kurios pilnai kontroliuoja chemikalų, | |
darbo įrenginių, patalpų | reikalingų patalpų plovimui bei | |
plovimo procesas | dezinfekcijai, dozes ir pagerina darbuotojų | |
sąlygas. Atliekamos profesinės rizikos | ||
vertinimas darbo vietose ten, kur yra | ||
naudojamos cheminės medžiagos. | ||
Privalomi sveikatos tikrinimai. Darbuotojų | ||
informavimas ir mokymas. Asmeninių | ||
apsaugos priemonių naudojimas ten kur | ||
galimi pavojingi cheminiai veiksniai. | ||
Įrengta dirbtinė vėdinimo sistema. | ||
Ergonominiai | ||
veiksniai | Daugelyje darbo vietų | Profesinės rizikos vertinimas. Privalomas |
egzistuoja rankinis darbas | sveikatos tikrinimas. Ergonominiams | |
rizikos veiksniams mažinti naudojami | ||
rankiniai, elektriniai vežimėliai. Taip pat | ||
naudojami keltuvai. Išvengti sunkių svorių | ||
kėlimo bendrovėje įdiegtos robotizuotos | ||
technologijos. Įdiegta robotizuota pieno | ||
cukraus maišų paletavimo linija. Sūrių | ||
nokinimo ceche įdiegtas robotizuotas sūrių | ||
paletavimo įrenginys, taip pat įrengtas vakuuminis keltuvas, skirtas didelių svorių sūrių perkėlimui. Išvengiant sunkaus rankinio darbo vartant sūrius, 2019 m. sumontuotas kėlimo įrenginys su pasukimo/apvertimo funkcija. | |
Socialiniai | Darbuotojų paieška ir Darbuotojų paieška darbo biržoje. |
veiksniai: | įdarbinimas. Bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis. |
Įmonėje dirbančių darbuotojų | |
rekomendacijos. | |
Vidiniai įmonės resursai (skatina | |
darbuotojus tobulėti, bei kelti kvalifikaciją). | |
Darbuotojų kvalifikacija, bei Įmonėje veikia darbuotojų veiklos | |
darbuotojų integravimas į darbo vertinimo ir ugdymo sistema. Kiekvienais | |
procesus. metais sudaromi darbuotojų ugdymo planai. | |
Mokymai organizuojami tiek siunčiant | |
darbuotojus į išorinius tiekėjų | |
organizuojamus seminarus, tiek grupės | |
viduje. | |
Darbuotojų išlaikymas ir kaitos Įmonė stengiasi suburti stabilų kolektyvą, | |
mažinimas. palaikydama gerus santykius, suteikdama | |
galimybes tobulėti, augti, dalyvauti | |
sprendimų priėmime, suteikdama lengvatas | |
darbuotojams pagal Kolektyvinę sutartį. | |
Šie socialiniai veiksniai nepriklauso vien | |
nuo įmonės veiksmų. Bendrovė gali būti | |
priversta didinti investicijas robotizuojant | |
gamybos procesus, t. y. rankinį darbą | |
pakeisti robotais. | |
AB „Rokiškio sūris“ įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimas ir COVID-19 rizikų valdymas
COVID-19 pandemija paveikė daugelį pramonės sričių. Įmonės veiksmai į Covid-19 protrūkį pirmą kartą buvo pritaikyti 2020 m. kovo mėnesį.
Įmonė peržiūrėjo, papildė Ekstremalių ir kritinių situacijų valdymo planą, kad atsiradę rizikos įvairiose srityse, būtų greičiau ir efektyviai valdomos.
Pagrindinės rizikos sritys:
• Galimi žaliavų ir kitų gamyboje naudojamų medžiagų tiekimo grandinės sutrikimai.
Įmonės pagrindinė žaliava - pienas, superkamas šalies viduje ir gretimuose regionuose, todėl sutrikimų ir papildomų priemonių taikyti nereikėjo. Kitų būtinų medžiagų atsargų kiekiai buvo peržiūrėti.
• Pavojus darbuotojų sveikatai ir nenutrūkstamam pieno perdirbimui ir gamybos grandinės tęstinumui Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijas, nustatytos tvarkos COVID-19 prevencijai - sveikatos stebėjimui, karščiavimo pastebėjimui iki patenkant į gamybines patalpas, reguliuojant darbuotojų, paslaugų teikėjų ir lankytojų srautus, griežtai laikantis socialinio atstumo, asmeninės apsaugos priemonių naudojimo tvarkos.
Nustatytos COVID-19 prevencijos tvarkos apima taip pat ir saugų žaliavinio pieno supirkimo iš pieno ūkių ir jo priėmimo įmonėse organizavimą.
Pagal valstybinių institucijų nustatytos tvarkas, paskirstytos atsakomybės, kokių veiksmų imtis, kai nustatomas arba iškilo pavojus darbuotojui dėl COVID-19.
Ar nustatyta tvarka veikia ir yra efektyvi, periodiškai atliekami patikrinimai.
COVID-19 metu dalis darbuotojų pradėjo nuotolinį darbą, atsisakyta susirinkimų „akis į akį“, komandiruočių, ribojamas svečių skaičius.
• Rinkos nepastovumas ir vartojimo įpročių pokyčiai.
Šiems iššūkiams pasirengti, reikės nuolat stebėti, analizuoti situaciją ir ją valdyti ir ateityje.
12. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus bei naudojamas apsidraudimo priemones
Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams.
Grupė yra apsidraudusi bendrąja civiline atsakomybe, kylančia dėl vykdomos veiklos ir dėl žalos padarytos Grupės produktams ar paslaugoms. Draudimo polisas galioja visame pasaulyje.
Rizikos valdymą vykdo Xxxxxxxxx vadovybė. Rašytiniai bendros rizikos valdymo principai nėra parengti.
Bendrovės ir Grupės finansinės rizikos veiksniai išsamiai aprašyti AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2020 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 3 pastaboje.
13.Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai
Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansų rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.
AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir Bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje.
Audito komitetas stebi Bendrovės ir Dukterinių įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą, peržiūri TFAS, kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja Bendrovės ir Dukterinių įmonių veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei, bei informuoja Xxxxxxxxx valdybą apie išorės bei vidaus audito nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis ir teikia rekomendacijas dėl jų ištaisymo. Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, remiamasi vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų sudarymo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų
sumoms. Šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ir veiksmus. Finansinės ataskaitos apima konsoliduotas Grupės finansines atskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas.
Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė kontroliuoja finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama
Audito komitetas teikia valdybai rekomendacijas susijusias su išorės audito įmonės parinkimu bei stebi kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.
14. Maisto sauga ir kokybė
Bendrovėje gaminamiems produktams suteiktas tarptautinis pripažinimas už nepriekaištingą kokybę, įdiegtos ir patvirtintos tarptautiniu mastu maisto saugos bei aplinkosaugos sistemos leidžia vartotojams pateikti platų produktų, pasižyminčių nepriekaištingu skoniu, asortimentą. Per daugelį metų sukaupta darbo patirtis ir nuolatinis dėmesys naujų technologijų diegimui, nuolatinės investicijos, leidžia išlikti konkurencingiems žaliavinio pieno pirkimo bei produktų pardavimo rinkose.
Kieto brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Ši gamybos specifika neleidžia greitai reaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, kas gali paveikti veiklos rezultatus.
Didelį dėmesį Bendrovės įmonės skiria produktų saugai ir kokybei, klientų poreikių, aplinkosaugos reikalavimų tenkinimui. AB „Rokiškio sūris“ - pirmoji įmonė Lietuvoje sertifikavo Maisto saugos sistemą, pirmoji iš pieno perdirbimo įmonių - Kokybės vadybos ir Aplinkosaugos vadybos sistemas pagal tarptautinius ISO standartų reikalavimus ( ISO 9001, ISO 14001).
Reikšmingiausias įmonių veiklos aspektas - maisto saugos užtikrinimas. Viena iš AB ,,Rokiškio sūris“ įmonių, Rokiškyje, siekiant aukštesnio maisto saugos užtikrinimo efektyvumo lygio, esamą maisto saugos sistemą patobulino ir 2013 m. sertifikavo pagal FSSC 22000 Maisto saugos sistemų sertifikavimo schemą. Ši schema apima ISO 22000 : 2018 ir ISO/TS 22002-1:2009. Šią maisto saugos schemą visiškai pripažįsta Pasaulinė maisto saugos iniciatyva GFSI (angl. Global Food Safety Initiative), kaip ir kitus maisto saugos standartus pagal BRC, IFS ir SQF reikalavimus.
UAB ,,Rokiškio pieno gamyba“ Utenoje ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ filialas Ukmergės pieninė sertifikuota pagal Aplinkosaugos vadybos (ISO 14001), Maisto saugos (ISO 22000) tarptautinių standartų reikalavimus. 2016 m. šios įmonės sertifikuotos pagal Maisto saugos vadybos sistema pagal FSSC 22000 schemos reikalavimus.
Pagal šių standartų reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabilių, vienodų, kokybiškų ir saugių produktų gamyba nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos. Sistema apima procesus nuo žaliavos pirkimo iki klientų poreikių tenkinimo ir yra nuolat peržiūrima, bei tobulinama siekiant išlaikyti aukštą produktų kokybę. Siekiant tik saugių ir kokybiškų produktų, atitinkančių klientų lūkesčius, gamybos, Maisto saugos, kokybės bei aplinkosaugos sistemos nuolat peržiūrimos bei pastoviai tobulinamos.
Tobulinant veikiančias įmonės maisto saugos sistemas visose bendrovės įmonėse įdiegti pakeitimai, susiję su naujais FSSC 22000 Versijos 5 reikalavimais. Naujos versijos esminiai pakeitimai susiję su organizacija ir jos konteksto supratimu, atsižvelgiant į teigiamus ir neigiamus išorės ir vidaus veiksnius; suinteresuotų šalių poreikių ir reikalavimų nustatymu bei Aukščiausios vadovybės lyderystės akcentavimu.
Kasmet tarptautinė sertifikavimo įmonė BUREAU VERITAS Lit, įmonėse atlieka priežiūros auditus, o kas 3 metai atliekamas sistemos pakartotinis sertifikavimas (persertifikavimas). Sertifikato galiojimo laikotarpyje vienas iš priežiūros auditų atliekamas be išankstinio įspėjimo (nepraneštas auditas).
2020 m. įmonėse atlikti maisto saugos sistemų auditai buvo įvertinti labai palankiai.
FSSC 22000 Maisto saugos sistemų sertifikavimo schemos rodo, kad Bendrovės veikla ir su ja susiję ištekliai yra valdomas procesas. Tarpusavyje susiję procesai suvokiami ir valdomi kaip sistema, o tai didina įmonės rezultatyvumą ir veiksmingumą. Tinkamai veikianti maisto saugos sistema leidžia valdyti identifikuotas rizikas, tiek kontrolės, tiek svarbiuose kontrolės taškuose, kurie susiję su gamybos procesais, transportavimu ir vartojimu.
Tenkinant klientų poreikius, plečiant realizavimo rinkas bei tobulinant procesus, 2020m. nutarta AB
„Rokiškio sūris“ ir UAB ,,Rokiškio pieno gamyba“ Utenoje diegti IFS maisto saugos standartą.
IFS- International Food Standard yra sukurtas Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos mažmeninės prekybos asociacijos ir yra pripažįstamas Pasaulinės maisto saugos iniciatyvos GFSI (angl. Global Food Safety Initiative) bei mažmeninės prekybos organizacijų.
Bendrovės vadovybė kasmet peržiūri ir patvirtina maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos politiką, kurioje deklaruojamas nuolatinis tobulėjimas - „Mūsų supratimu –„padaryti gerai“ niekada nepakanka. Mes žinome, kad ,,Tai, ką šiandien darome gerai, rytoj padarysime dar geriau!’’
Bendrovėje sukurta tokia atmosfera, kurioje siekiant iškeltų tikslų bei suformuotų uždavinių, dalyvauja kiekvienas įmonės darbuotojas.
Bendrovėje parengtos bei įdiegtos veikiančios būtinosios programos, kuriose numatytos sąlygos, priemonės ir taisyklės, užkertančios kelią biologinei, cheminei, fizinei, alergenų taršai ir padedančios užtikrinti saugių produktų gamybą.
2007 m. LR Valstybinė Maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino pieno produktų gamybos atitiktį naujų ES higienos reglamentų reikalavimams ir suteikė veterinarinio patvirtinimo numerius:
• AB ,,Rokiškio sūris“ LT 73-01 P EB;
• UAB “Rokiškio pieno gamyba“ LT 82-01 P EB;
• UAB “Rokiškio pieno gamyba” filialas „Ukmergės pieninė“ LT 81-01 P EB. Rokiškio įmonės laboratorija yra akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IES 17025.
Laboratorija laikosi nustatytų tikslų ir toliau tobulina laboratorijos kokybės vadybą, atliekamų tyrimų kokybę,
įgyjant profesinę patirtį. 2020 metais įmonės laboratorija perakredituota pagal naują standarto versiją LST EN ISO/IEC 17025:2017 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“, užtikrindama patikimus tyrimus.
Utenos ir Ukmergės įmonių laboratorijų veikla įvertinta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintą maisto tvarkymo subjektų laboratorijų patvirtinimo leidimų išdavimo tvarkos aprašą.
2003 m. VŠĮ ,,EKOAGROS“ patvirtino, kad AB ,,Rokiškio sūris’’ atitinka ES Tarybos reglamento EB Nr.834/2007 reikalavimus ir yra sertifikuota ekologiškų produktų gamybai. Šiuo metu
patvirtinti yra sūriai- Fermentiniai sūriai BIO, Xxxxxxxx sūris BIO, Cagliata BIO, Mozzarella BIO, sūris Gouda BIO.
Kasmetiniai VŠĮ ,,EKOAGROS“ atliekami patikrinimai ir išduoti sertifikatai, rodo įmonės atitikimą nustatytiems reikalavimams. Gaminant ekologiškus produktus griežti reikalavimai keliami ne tik gamybos procesams, bet ir jų sudedamosioms dalims. Pagrindinė sudedamoji dalis yra ekologiškas pienas, kuris yra tiekiamas tik iš sertifikuojančių įstaigų patvirtintų ekologinių ūkių. Šiuose ūkiuose karvių priežiūrai, pašarams, pieno gamybos aplinkai taikomi specialūs reikalavimai.
Ieškant naujų realizavimo rinkų, ekologiniai Kieti sūriai, sūris Mozzarella, Cagliata, nugriebto pieno milteliai ir sviestas buvo sertifikuoti pagal galiojančius Kinijos LR Ekologiškų produktų tvarkymo reikalavimus ir išduotas Ekologiško produkto sertifikatas. Sertifikavimą atliko Kinijos LR įgaliotas sertifikavimo centras COFCC -China Organic Food Certification Center.
Nuo 2017 m. UAB „Rokiškio pieno gamyba“ bei UAB „Rokiškio pieno gamyba“ filialas „Ukmergės pieninė“ sertifikuoti ekologiškų produktų gamybai- trumpo galiojimo pieno produktai, skirti vietinei rinkai- įvairūs jogurtai, grietinė, grietinėlė, kefyras, rūgpienis, pienas, varškė, varškės sūris, taip pat sviestas ir nugriebto pieno milteliai.
Bendrovėje kai kuriems gaminiams (Laktozei, IBK, sviestui, lieso pieno miltams, fermentiniams sūriams), suteikti specifiniai HALAL ir KOSHER (Laktozei, IBK, lieso ir pilno pieno miltams, pasukų miltams, sviestui ) kokybės sertifikatai.
AB „Rokiškio sūris“ suteiktas patvirtinto eksportuotojo į Pietų Korėjos Respubliką statusas.
AB „Rokiškio sūris“ įtrauktas į sąrašą „Certification and Accreditation Administration of the People‘s Republic of China“ (2016 08 23).
Kompetentingų Meksikos tarnybų audito metu, LR Veterinarijos Tarnybos veikla įvertinta teigiamai ir tai reiškia patvirtinimą, kad Bendrovės produktai gali būti eksportuojami ir į šią šalį.
2020m. šalių kompetentingos institucijos pratęsė arba išdavė leidimus eksportuoti AB „Rokiškio sūris“ produktus į Argentiną, Braziliją, Kolumbiją.
15. Aplinkosauga
Gamybinės veiklos sukeliamos rizikos valdomos remiantis 2010/75/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės - TIPK) AB „Rokiškio sūris” yra priskiriamas įrenginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. TIPK leidimas išduotas 2005-12-30, atnaujintas 2014-09-12, patikslintas 2019-07-10. Įmonėje įdiegti geriausiai prienami gamybos būdai (GPGB-angl. BREF), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje, IPPC Reference Document on the Best Available techniques in the Food, Drink and Milk Industries. Ataskaita yra aplinkosaugos TIPK leidimo Nr. P1-5/026/T-A.2- 1/2014 dalis. Palyginimas pridedamas žemiau, žr. nefinansinė informacija.
Poveikiui aplinkai stebėti 2020 metais įmonė vykdė keturias aplinkos stebėjimo programas:
1. AB „Rokiškio sūris“ po valymo išleidžiamų nuotėkų priimtuvo Ruopiškio (Alsetos) ežero Rokiškio rajone monitoringo programa;
2. AB „Rokiškio sūris“ vandenvietės požeminio vandens monitoringo programa;
3. AB „Rokiškio sūris“ degalinių Rokiškyje ir Obeliuose požeminio vandens monitoringo programa. Minėtas monitoringo programas vykdo aplinkos inžinierinių tyrimų bendrovė UAB
„Geoaplinka“;
4. Taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringas. Nustatytus tyrimus atliekame leidimus turinčiose įmonėse. Ataskaitos teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai, nepageidaujamo poveikio aplinkai nenustatyta.
Aplinkosaugos rizikoms valdyti ir rezultatyvumui gerinti AB „Rokiškio sūris“ 2001 metais savanoriškai įdiegė ISO 14001 Aplinkosaugos vadybos sistemos standartą. ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015 sertifikatas galioja iki 2022-06-16.
2020 m. vidaus auditų metu pastabų ir neatitikčių nenustatyta.
Vadybos sistemą sertifikavo ir nepriklausomus auditus atlieka UAB „Bureau Veritas Lit“. Išorinis auditas UAB „Bureu Veritas Lit“ pateikė 1 pastabą, kuri įgyvendinama.
AB „Rokiškio sūris“- aplinkosauginės veiklos 2020 m rezultatai:
Įdiegtas 1,6 MW šilumos siurblys, kuris leis sutaupyti apie 10 % perkamos šiluminės energijos per metus.
Įrengta garo kondensato grąžinimo sistema iš nutolusių įrenginių. Tai sumažina šilumos ir vandens nuostolius. Grąžinamo kondensato kiekis padidintas 87,1 %.
Per 2020 m. transporto parkas sumažėjo 35 automobiliais. Septyni automobiliai yra su hibridine pavara. Tai leido kuro sąnaudas perdirbtos žaliavos kiekiui sumažinti 2,5 % t.y. iki 5,6 kg/t žaliavos. Panaudota 31,3 % daugiau antrinio vandens įrenginių plovimams. Tai leido sutaupyti 15,3% požeminio vandens.
AB „Rokiškio sūris“- regiono pieno perdirbimo sektoriaus lyderis, socialiai atsakingo ir skaidraus verslo partneris, nuolat siekiantis veiklos tvarumo ir tęstinumo, puoselėjantis ilgametes tradicijas. Įsipareigojame saugoti aplinką ir nuolat mažinti neigiamą veiklos įtaką, efektyviai naudoti išteklius įskaitant ir energetinius bei gamtos išteklius, vykdyti teisinius ir standartų reikalavimus, susijusius su kokybe, maisto sauga, aplinkosauga bei visa vykdoma veikla.
Aplinkosauginė veikla (mln. Eur)
2018 | 2019 | 2020 | |
Valstybiniai aplinkosaugos mokesčiai National Environmental taxes | 0,094 | 0,091 | 0,086 |
Pajamos iš aplinkosaugos veiklos Revenue from environmental activities | 0,48 | 0,399 | 0,287 |
Išlaidos aplinkosaugai Environmental Costs | 1,131 | 1,353 | 1,134 |
Investicijos aplinkosaugai Investment to Environment protection | 1,969 | 1,477 | 2,639 |
3
2,639
2,5
1,969
1,477
2
1,131
1,353
1,5
1,134
1
0,48
0,5
0,399
0,287
0
0,094
0,091
2018
0,086
Investicijos aplinkosaugai Investment to Environment protection
Išlaidos aplinkosaugai Environmental Costs
Pajamos iš aplinkosaugos veiklos Revenue from environmental activities
Valstybiniai aplinkosaugos mokesčiai National Environmental taxes
2019
2020
Nefinansinė informacija
Įmonės aplinkosauginių rodiklių palyginimas su atitinkamais pramonės standartais
GPGB reikšmės IPPC Reference Document on the Best Available techniques in the Food, Drink and Milk Industries | AB „Rokiškio sūris“ 2020 m. vertės | |
3.3.5.1.1 Vandens sunaudojimas 3.49, 3.50 lentelės, | ||
Sūris ir išrūgos | 1-60 l/kg, 1,2-3,8 l/l | 1,2 m3/ t. žaliavos*1 |
3.11 grafikas Vandens sunaudojimas | ||
Perdirbant pieno 300.000-400.000 t/m | 0,8-0,9 l/l | 0,59 m3/ t. pieno |
3.3.5.1.2 Nuotekos 3.51 lentelės | ||
„geltoni“ produktai pvz: sviestas, sūris | 4 l/kg | 1,6 l/ kg. žaliavos*1 |
3.52 lentelė, Nuotekų teršalai | ||
Sausos medžiagos mg/l | 24-5700 | - |
Skendinčio medžiagos mg/l | 000-0000 | 000 |
ChDS mg/l | 000-0000 | 0000 |
BDS5(BDS7) mg/l | 450-4790 (517-5508) | BDS7 2270 |
Baltymai mg/l | 210-560 | - |
Riebalai mg/l | 00-000 | 000 |
Angliavandeniai mg/l | 232-931 | - |
Amonio-N mg/l | 10-100 | - |
Azotas mg/l | 15-180 | 98 |
Fosforas mg/l | 20-250 | 45 |
Natris mg/l | 60-807 | - |
Chloridai mg/l | 48-469(2000) | 136 |
Kalcis mg/l | 57-112 | - |
Magnis mg/l | 22-49 | - |
Kalis mg/l | 11-160 | - |
pH | 5,3-9,4(6-10) | 6,28 |
3.53 lentelė, Teršalų kiekiai pieninių nuotekose | ||
Kiekis | 0,7-60 l/kg | 1,6 m3/ t. žaliavos*1 |
COD/ChDS | 0,8-13 mg/l kg. pieno | 5,12 mg/kg. žaliavos*1 |
Bendras N | 0,08-0,2 mg/l kg pieno | 0,14 mg/kg. žaliavos*1 |
Bendras P | 0,01-0,05 mg/l kg pieno | 0,06 mg/kg. žaliavos*1 |
3.55 lentelė, Sūrio gamybos nuotekų sudėtis su išrūgų surinkimu | ||
BDS 7 | 2397 mg/l | 2270 mg/l |
COD/ChDS | 5312 mg/lkg | 3537 mg/l |
Bendras N | 90 mg/lkg | 98 mg/l |
Bendras P | 26 mg/lkg | 45 mg/l |
Riebalai | 96 mg/l | 191 mg/l |
3.3.5.4 Energy, Table 3.59 (Cheese), Energijos suvartojimas | ||
Elektros energija | 0,08-2,9 GJ/t.pieno | 0,17 GJ/t |
Kuras | 0,15-4,6 GJ/t.pieno | 0,25 GJ/t(garas) |
Viso energijos | 0,06-2,08 kWh/ l pieno | 0,12 kWh/ žaliavos*1 |
Table 3.60 Cheese and whey, Energijos suvartojimas | ||
Viso energijos | 0,12-0,81 kWh/ l pieno | 0,12 kWh/ žaliavos*1 |
3.3.5.5 Consumption of chemicals, Table 3,61 - 3,62 Cheese | ||
NaOH 100 % | 0,4-5,4 kg/t pieno | 0,42 kg/kg. žaliavos*1 |
HNO3 100 % | 0,6-3,8 kg/t pieno | 1,42 kg/kg. žaliavos*1 |
Detergentai | 0,1-1,5 kg/t pieno | 0,51 kg/kg. žaliavos*1 |
Pav. 3.5 Atliekų susidarymas (sūris, išrūgos, miltai) | ||
Kiekis | 0,5-10,0 kg/1000 l | 5,5 kg./ t. žaliavos*1 |
Iš kurių perdirbta | 1-91% | 86,2% |
Iš kurių sudeginta | 0-80% | 0 |
Iš kurių į kompostą | 0-2% | 2,3 % |
Iš kurių į sąvartyną | 9-88% | 11,5 % |
Pastaba
*1- Perdirbama žaliava tai perdirbto pieno ir išrūgų suma. AB „Rokiškio sūris“ įgyvendintas pilnas išrūgų perdirbimas, perdirbamo pieno ir išrūgų kiekiai panašūs, išrūgų perdirbimui naudojami energetiniai ir kiti ištekliai.
Informacijos atskleidimas dėl aplinkos ir klimato kaitos susijusių veiksnių:
AB „Rokiškio sūris“ išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau-ŠESD) sistemoje nedalyvauja, nes neatitinka kriterijų nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje.
Jau žinoma, kad ES institucijos ataskaitose ŠESD kiekis pateikiamas CO2 ekvivalentu, nes įvairios šiltnamio efektą sukeliančios dujos įvertinamos pagal jų globalinio šiltėjimo potencialą. ES
institucijos ir įstaigos neturi patvirtinusios bendro šiai užduočiai spręsti skirto metodo, todėl kitos įstaigos ar įmonės susiduria su šia problema. Tam, kad ES klimato politika būtų įtikima, svarbu, kad ES institucijos ir įstaigos rodytų pavyzdį ir būtų įgyvendinimo lyderės.
16. Tyrimų ir plėtros veikla
AB „Rokiškio sūris“ grupės įmonių pastovus tikslas yra siekis tiekti į rinką – tiek vietinę, tiek eksporto – jos poreikius maksimaliai atitinkančią kokybišką ir saugią produkciją. Tuo tikslu pastoviai vykdoma tyrimų veikla tiek įmonės viduje, tiek bendradarbiaujant su mokslo institucijomis, tokiomis kaip KTU FTMC, Vilniaus Universitetu. Didžiausia tyrimų dalis atliekama įmonės gamybos specialistų kartu su xxxx. Xxxxxx Xxxxxx iš Italijos (įmonių Centro Latte Lodi bei Scuola d’Arte Bergognone bendradarbis ir įkūrėjas).
Įmonės specialistai, naudodamiesi tuo, kad AB „Rokiškio sūris“ akcininke tapo viena didžiausių pasaulio pieno pramonės kompanijų – Fonterra – gali savo tyrimų veikloje pasinaudoti šios įmonės sukauptomis žiniomis ir turimomis tyrimų galimybėmis. Tyrimai ir bandymai kartu su Fonterra‘os specialistais vyksta tiek pačioje įmonėje, tiek Fonterra‘os tyrimų laboratorijoje, esančioje įmonės skyriuje „Research and Development Centre“. Produktų laboratoriniai tyrimai atliekami tiek grupės įmonių laboratorijose, tiek kitose Lietuvos ir užsienio šalių laboratorijose, tokiose kaip Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, KTU MI, Eurofins Vokietija, Lenkija, Kinija, Campden Bri food and drink innovation (JK), Galab laboratories (Vokietija), Qlip quality assurance in agrofood (Nyderlandai), Mérieux NutriSciences Italia (Italija), Nutricontrol laboratorija (Olandija). Įmonės laboratorija Rokiškyje yra akredituota, sertifikato Nr. LA01.129. Šios veiklos tikslas užtikrinti produkcijos saugą, tobulinti receptūras, siekiant produktų išskirtinumo ir efektyvesnio gamybos proceso, taip pat naujų produktų kūrimas. Per 2020 metus AB „Rokiškio sūris“ laboratorija persisertifikavo pagal naują standartą LST EN ISO 17025:2018.
AB „Rokiškio sūris“ tyrimų laboratorija siekdama efektyviau valdyti gamybinius procesus ir gerinti laboratorinę veiklą, 2019 metais įdiegė įmonės laboratorijoje laboratorinę informacinę sistemą LabdataLims, per 2020 vyko intensyvūs šios sistemos tobulinimo darbai. Laboratorijos informacinėje sistemoje, kaupiami visi duomenys susiję su tyrimais: tyrimai, saugyklos, talpinami failai, generuojamos ataskaitos, importuojami failai iš analizatoriaus, integruojama programinė įranga, kuri automatiškai suskaičiuoja reikiamus duomenis.
Laboratorijos informacinė sistema yra apsaugota nuo neteisėtos prieigos, sistema pasiekiama tik vidiniame AB “Rokiškio sūris“ tinkle.
Siekiant geriau suprasti rinkos poreikius, įmonė pastoviai bendradarbiauja su šios srities eksperte – tyrimų kompanija NIELSEN: tiek pirkdama jos paslaugas, tiek dalyvaudama organizuojamuose seminaruose. Kitas rinkos tyrimų būdas – dalyvavimas pasaulinėse svarbiausių regionų parodose, bendradarbiavimas tiek su didžiausių klientų kompetetingais specialistais, tiek su stambiausių tiekėjų atstovais.
Šios veiklos pasėkoje įmonė rinkai pastoviai siūlo visiškai naujus arba patobulintus produktus, pritaikytus tiek konkrečiai rinkai, tiek konkrečiam pirkėjui. Matydama, kad rinkos poreikiai keičiasi kuo toliau, tuo greičiau ir siekdama į tai reaguoti, įmonė ir toliau stiprins savo padalinius atsakingus už tyrimus ir plėtrą.
17. FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI
Alternatyvūs veiklos rodikliai
AB „Rokiškio sūris“ kartu su finansinės veiklos rodikliais, parengtais pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), finansinėse ataskaitose pateikia ir TFAS nenumatytus finansinės veiklos rodiklius. Šie alternatyvūs veikos rodikliai yra svarbūs jos veiklos indikatoriai investuotojams ir kitiems finansinių ataskaitų vartotojams. Alternatyvūs veiklos rodikliai turi būti traktuojami kaip papildoma informacija, parengta remiantis TFAS.
Bendrovė žemiau pateikia alternatyvius veiklos rodiklius bei jų skaičiavimo metodiką:
Finansiniai rodikliai (tūkst. EUR) | 2020 | 2019 | 2018 | 2017 | 2016 |
Pardavimo pajamos | 000 000 | 000 423 | 203 675 | 243 566 | 226 196 |
Bendrasis pelnas | 21 388 | 21 902 | 19 500 | 28 150 | 34 687 |
EBITDA | 13 431 | 13 834 | 10 865 | 17 042 | 19 174 |
EBIT | 4 171 | 4 101 | 1 193 | 8 330 | 11 723 |
Veiklos pelnas | 4 171 | 4 101 | 1 648 | 8 330 | 11 723 |
Pelnas prieš mokesčius (EBT) | 3 972 | 3 914 | 1 619 | 8 290 | 11 607 |
Grynasis pelnas/nuostolis | 4 061 | 4 101 | 1 918 | 8 156 | 10 451 |
Ilgalaikis turtas | 76 646 | 62 294 | 64 140 | 74 070 | 60 623 |
Trumpalaikis turtas | 120 424 | 106 774 | 106 071 | 88 589 | 81 789 |
Iš viso turto | 197 070 | 169 068 | 170 211 | 162 659 | 142 412 |
Akcininkų nuosavybė | 145 428 | 130 771 | 130 319 | 134 096 | 122 066 |
Pelningumas (%) | |||||
Turto grąža [ROA] | 2,22 | 2,42 | 1,15 | 5,35 | 7,04 |
Kapitalo grąža [ROE] | 2,94 | 3,14 | 1,45 | 6,37 | 8,79 |
Bendrojo pelno marža | 10,14 | 10,41 | 9,57 | 11,56 | 15,33 |
EBITDA marža | 6,37 | 6,57 | 5,33 | 7,00 | 8,48 |
EBIT marža | 1,98 | 1,97 | 0,59 | 3,42 | 5,18 |
Pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis [ROCE] | 2,45 | 2,67 | 0,76 | 5,18 | 8,34 |
Pelningumo koeficientas [EBT marža] | 1,88 | 1,86 | 0,79 | 3,40 | 5,13 |
Grynojo pelno marža | 1,93 | 1,95 | 0,94 | 3,35 | 4,62 |
Finansų struktūra | |||||
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis | 0,36 | 0,29 | 0,31 | 0,21 | 0,17 |
Nuosavo kapitalo ir turto santykis | 0,74 | 0,77 | 0,77 | 0,82 | 0,86 |
Skolos ir nuosavo kapitalo santykis | 0,18 | 0,12 | 0,11 | 0,01 | 0,02 |
Skolos koeficientas | 0,26 | 0,23 | 0,23 | 0,18 | 0,14 |
Bendrasis likvidumo koeficientas | 2,70 | 3,18 | 2,92 | 3,56 | 5,00 |
Rinkos vertės rodikliai | |||||
Akcijos kainos ir pelno vieno akcijai santykis [P/E rodiklis] | 24,33 | 21,00 | 50,20 | 11,00 | 5,53 |
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai | 0,12 | 0,12 | 0,05 | 0,25 | 0,32 |
Rodiklio pavadinimas | Rodiklio skaičiavimo metodika | Rodiklio reikšmė |
EBITDA | Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją. | EBITDA – veiklos pelnas neatskaičius ilgalaikio turto nusidėvėjimo, amortizacijos ir vertės sumažėjimo sąnaudų padeda investuotojams įvertinti pelno kūrimo potencialą prieš investicijas į ilgalaikį turtą. |
EBITDA marža | EBITDA / Pajamos | EBITDA santykis su pajamomis parodo įmonės veiklos efektyvumą. |
XXXX | Xxxxxx prieš mokesčius ir palūkanas, t.y. grynasis pelnas + pelno mokestis + finansinės veiklos sąnaudos. | EBIT – veiklos pelnas. EBIT yra labai svarbus rodiklis, kadangi iš veiklos pelno mokami visi įsipareigojimai kreditoriams. Šis rodiklis gerai atspindi kompanijos galimybes generuoti pinigų srautą. |
EBT | Pelnas prieš apmokestinimą, t.y. grynasis pelnas + pelno mokestis. | Pelnas neatskaičiavus investicinės ir finansinės veiklos grynąja verte ir pelno mokesčio. |
Vidutinė turto grąža [ROA] | Paskutinių 12 mėnesių veiklos pelno ir paskutinių 12 mėnesių viso turto vidurkio santykis. | Šis rodiklis parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių |
Nuosavybės pelno norma [ROE] | Paskutinių 12 mėnesių laikotarpio (grynojo) pelno ir paskutinių 12 mėnesių nuosavo kapitalo vidurkio santykis. | Nuosavo kapitalo pelningumas (arba nuosavo kapitalo grąža) parodo, kiek eurų grynojo pelno tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Šis rodiklis svarbus akcininkams, įvertinant jų praeito laikotarpio investicijų į įmonės grąžą. |
Pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis [ROCE] | Paskutinių 12 mėnesių veiklos pelno (EBIT) bei finansinės veiklos pajamų sumos ir paskutinių 12 mėnesių naudojamo kapitalo vidurkio santykis. | ROCE pelningumo rodiklis vertina įmonės pastoviai veiklai būtinų lėšų atsiperkamumą. Jis dažnai lyginamas su tuo metų rinkoje esančiomis paskolų palūkanų normomis. Laikoma, kad įmonės ROCE rodiklis turi būti didesnis nei skolinto kapitalo kaina tuo metu. |
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis | Įsipareigojimai/Nuosavas kapitalas | Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kokia bendrų įmonės ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų suma tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. |
Skolos ir turto santykis | Finansinės skolos (ilgalaikės+ trumpalaikės)/ Turtas | Tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės finansines skolas su jos visu turtu. Koeficientas parodo, kokia įmonės turto dalis yra finansuojama iš skolintų lėšų. |
Skolos ir nuosavo kapitalo | Finansinės skolos (ilgalaikės+ | Tai vienas iš pagrindinių finansinių sverto |
santykis | trumpalaikės)/Nuosavas kapitalas | rodiklių. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis |
parodo, kiek eurų trumpalaikių ir ilgalaikių | ||
skolų tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. | ||
Apskaičiuojant skolas, įvertinami visi su | ||
palūkanų mokėjimu susiję įmonės | ||
įsipareigojimai. | ||
Skolos koeficientas | Įsipareigojimų ir turto santykis | Skolos koeficientas atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. |
Bendrasis likvidumo | Trumpalaikio turto ir trumpalaikių | Einamojo likvidumo koeficientas parodo |
koeficientas | įsipareigojimų santykis | įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius |
įsipareigojimus, panaudojus turimą | ||
trumpalaikį turtą. | ||
P/E (akcijos kainos ir | Akcijos kaina laikotarpio pabaigoje / | Akcijos kainos ir akcijos pelno santykis |
pelno santykis) | (Grynasis pelnas/Akcijų kiekis) | atspindi, kiek investuotojas moka už vieną |
įmonės praeitu laikotarpiu uždirbto grynojo | ||
pelno eurą. | ||
Pelnas tenkantis vienai akcijai | Grynasis pelnas/Akcijų kiekis | Vienos akcijos pelnas parodo, kiek įmonės uždirbto grynojo pelno tenka vienai apyvartoje esančiai akcijai. |
Pelno/( nuostolių) ataskaita
2020 m. AB „Rokiškio sūris“ grupės pardavimų pajamos sudarė 210 829 tūkst. eurų, ir tai išliko beveik tame pačiame lygmenyje kaip ir 2019 m. (2019 m. grupės pardavimų pajamos sudarė 210 423 tūkst. eurų).
2020 m. pagrindinę pajamų dalį 45,2 proc. (2019 m. – 52,7 proc.) sudarė fermentinio sūrio pardavimų pajamos. Kiekine išraiška per 2020 m. fermentinių sūrių parduota 11 proc. mažiau, negu 2019 metais.
Tai įtakojo dėl pandemijos sumažėjusios sūrių pardavimo apimtys į Italiją.
Didesnės pardavimų apimtys pasiektos išrūginių pieno produktų rinkoje. Tai buvo pasiekta padidinus išrūginių pieno produktų pardavimų kiekius, jų asortimentą bei kainas. Sviesto pardavimai eksportui išaugo virš 2000 tonų. Šių pieno produktų kainos išliko beveik tame pačiame lygyje.
2020 m. šviežių pieno produktų pardavimo pajamos padidėjo 1,9 mln. eurų, lyginant su 2019 metais.
Sąnaudos:
2020 metais AB „Rokiškio sūris“ grupė patyrė 189 441 tūkst. eurų pardavimo sąnaudų (2019 metais tai sudarė 188 521 tūkst. eur). Per 2020 metus pardavimo sąnaudos padidėjo 0,5 proc. arba 920 tūkst. eur. Toks nežymus pokytis įvyko dėl žaliavos supirkimo kainų padidėjimo. Sąnaudos vienam pardavimų eurui išliko beveik tame pačiame lygyje, kaip 2019 metais.
Didžiausią sąnaudų dalį (147 359 tūkst. eur) sudarė žaliava ir komplektavimo gaminiai.
2020 metais pardavimo, rinkodaros ir bendrosios administracinės sąnaudos nuo apyvartos sudarė 8,31 proc. (17 524 tūkst. eur), 2019m. (18 111 tūkst. eur) – 8.61 proc.
2020 m. pardavimų ir rinkodaros sąnaudos sumažėjo 21 proc. (10 692 tūkst. eur), tuo tarpu 2019 metais tai sudarė (13 554 tūkst. eur). Pardavimų ir rinkodaros sąnaudų sunažėjimas susijęs su sūrių pardavimų sumažėjimu į Italiją ir tiesioginiu sūrių pardavimu į JAV.
Pelnas:
AB „Rokiškio sūris“ grupės 2020 metų konsoliduotas audituotas grynasis pelnas 4 061 tūkst. eurų,
t.y. 40 tūkst. eur mažesnis, negu 2019 m.(4 101 tūkst. eur).
Grynojo pelno skaičiavime įvertintos tiesioginės ir netiesioginės gamybos sąnaudos bei sąnaudos nesusijusios su tiesiogine veikla. Kadangi pelnas išliko beveik tame pačiame lygyje, sumažėjusias sūrių pardavimo apimtis padengė išaugę laktozės, sviesto, eksportui grietinėlės, IBK pardavimai, taip pat šviežių pieno produktų pardavimų išaugimas.
2020 m. AB „Rokiškio sūris“ grupės grynojo pelno marža sumažėjo iki 1,93 proc. (2019 m. – 1,95 proc.). Nežymus grynojo pelningumo kritimas rodo, kad bendrovės ir grupės gaminami produktai buvo parduodami pelningai, nepaisant dėl pandemijos sumažėjusių pardavimo apimčių ir kainų.
EBITDA 2020 m. 13 431 tūkst. eur, t.y 2,92 proc. mažiau lyginant su 2019 metais (13 834 tūkst.
eur). EBITDA marža 2020 m. 6,37 proc. (2019 m. – 6,57 proc.).
18. Įmonių grupės veikla pagal segmentus
AB „Rokiškio sūris“ Grupės veiklą sudaro šie segmentai: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.
Pagrindiniai du Grupės verslo finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai yra šie:
- Švieži pieno produktai
- Sūris ir kiti pieno produktai
Kitą grupės veiklą pagrinde sudaro žaliavinio pieno surinkimas, šis segmentas nėra pakankamo dydžio, kad būtų atskleidžiamas atskirai. Sandoriai tarp segmentų vykdomi normaliomis prekybinės veiklos sąlygomis. Šviežio pieno produktų segmente yra 2 išoriniai klientai, kurių kiekvieno individualiai pajamos sudaro daugiau nei 10% visų segmento pajamų.
Žemiau pateikiama informacija apie kiekvieno iš veiklos segmentų įtaką Grupės finansiniams veiklos rezultatams.
2020 | 2019 | Pokytis (%) | |
Pardavimo pajamos iš viso (tūkst. EUR): | 000 000 | 000 423 | 0,19 |
Švieži pieno produktai | 76 698 | 73 652 | 4,14 |
Sūris ir kiti pieno produktai | 132 356 | 134 355 | -1,49 |
Kiti segmentai | 1 775 | 2 416 | -26,53 |
Bendrasis pelnas iš viso (tūkst. EUR): | 21 388 | 21 902 | -2,35 |
Švieži pieno produktai | 11 067 | 11 983 | -7,64 |
Sūris ir kiti pieno produktai | 8 852 | 8 613 | 2,77 |
Kiti segmentai | 1 469 | 1 306 | 12,48 |