SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS

SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMO PASLAUGŲ TEIKIMO SAVIVALDYBĖSE APRAŠAI (4).

KONSULTAVIMAS ALKOHOLIO POVEIKIO ŽMOGAUS SVEIKATAI KLAUSIMAIS

(paslauga skirta 10–15 m. vaikams bei jaunimui, kurie, kaip manoma, priklauso aukštos alkoholio vartojimo rizikos grupei)

Vilnius, 2017

Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo savivaldybėse aprašai (4).

Konsultavimas alkoholio poveikio žmogaus sveikatai klausimais (paslauga skirta 10–15 m. vaikams bei jaunimui, kurie, kaip manoma, priklauso aukštos alkoholio vartojimo rizikos grupei)

Metodiniai patarimai

Parengė:

Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx

Kalbos redaktorė:

Xxxx Xxxxxxxxxx

Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo savivaldybėse aprašai (4) yra 2015 m. metodinių patarimų „Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo savivaldybėse aprašai ir modeliai“, skirtų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, kitų savivaldybės įstaigų ir padalinių, užsiimančių visuomenės sveikatos stiprinimo veikla ar jos priežiūra, darbuotojams, papildymas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro

Sveikatos mokykla, 2017

KONSULTAVIMAS ALKOHOLIO

POVEIKIO ŽMOGAUS SVEIKATAI KLAUSIMAIS

Paslaugos pavadinimas:

Konsultavimas alkoholio poveikio žmogaus sveikatai klausimais (paslauga skirta 10–15 m. vaikams bei jaunimui, kurie, kaip manoma, priklauso aukštos alkoholio vartojimo rizikos grupei).

Paslaugų grupė: konsultavimas (vaikų ir jaunimo, kurie vartoja alkoholį, konsultavimas alkoholio poveikio sveikatai ir kt. klausimais).

Poveikio sritis: alkoholio vartojimo prevencija.

Tikslinė (poveikio) grupė: alkoholį vartojantys 10–15 m. vaikai ir jaunimas (toliau – rizikos grupės moksleiviai).

Xxxxxx xxxxxxxxx teikėjai (vykdytojai), jų partneriai: savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (toliau – VSB). Partneriai: švietimo įstaigos, bendruomenių namai, žiniasklaida (informacijos sklaidai) ir kt.

Kvalifikaciniai reikalavimai paslaugos teikėjui: konsultavimo paslaugą teikiantys specialistai privalo turėti aukštąjį universitetinį biomedicinos mokslų studijų srities, visuomenės sveikatos krypties arba jam prilygintą išsilavinimą (bakalauro ar magistro kvalifikacinis laipsnis).

Numatomos paslaugos teikimo vietos: savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, švietimo įstaigos, bendruomenių namai ir kt.

Paslaugos teikimo laikas (trukmė, periodiškumas): konsultavimas vykdomas reguliariai bei pagal kintančias aplinkybes, atsižvelgiant į paslaugos poreikį. Rekomenduojama informaciją apie rizikos grupės moksleiviams teikiamą paslaugą skleisti per žiniasklaidą, švietimo įstaigas, bendruomenes ir kt.

Paslaugos teikimo trukmė – individuali konsultacija trunka iki 30 min. (priklausomai nuo atvejo sudėtingumo ir konsultuojamųjų motyvacijos ir pajėgumo priimti teikiamą informaciją), grupinis užsiėmimas/paskaita trunka iki 1 val. Paslaugos teikimo laikas – rizikos grupės moksleiviai konsultuojami darbo dienomis pagal suderintą grafiką. Rizikos grupės moksleivių tėvai ar globėjai, bendruomenės nariai konsultuojami pagal atskirą susitarimą.

Paslaugos teikimo aprašas:

VSB, sudarydamas metinį veiklos planą, šią priemonę įtraukia į planą, atsižvelgdamas į esamą alkoholio vartojimo tarp vaikų ir jaunimo situaciją savivaldybėje. Gali būti planuojama individuali arba grupinė konsultacija, kuri teikiama reguliariai pagal sudarytą konsultacijų grafiką. Jeigu savivaldybėje yra itin didelis alkoholio vartojimas tarp vaikų ir/ar jaunimo, nusikalstamumas ir kt., tuomet reikia planuoti papildomas konsultacijas arba mokymus tikslinėms grupėms. Taip pat teikiama

neplaninė konsultavimo alkoholinių gėrimų vartojimo klausimais paslauga, atsižvelgiant į paslaugos poreikį, pavyzdžiui, pastebėjus ar atpažinus neįprastų, neigiamų pokyčių konsultuojamųjų elgesyje, išsiaiškinus naujus alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tarp moksleivių atvejus, kreipiantis suinteresuotiems asmenims (pavyzdžiui, tėvams ar globėjams) ir/ar organizacijoms (pavyzdžiui, bendruomenei). Turi būti nuolat tikslinamas paslaugos poreikis, jos poveikis konsultuojamam asmeniui, jo šeimai, vertinamas konsultavimo metodo efektyvumas (pavyzdžiui, individualaus ar grupinio konsultavimo privalumai), konsultavimo aplinka ir kitos aplinkybės.

Ataskaita apie teikiamą paslaugą rizikos grupės moksleiviams, pasiektus tikslus, tendencijas ar pokyčius ir rezultatus pristatoma einamųjų metų pabaigoje per žiniasklaidą, įvairių renginių metu ar kt. Papildomai informacija viešojoje erdvėje teikiama ar atnaujinama, atsižvelgiant į tam tikrus atvejus ar aplinkybes (pavyzdžiui, naujų teisės aktų priėmimą, alkoholio vartojimo paplitimo mastą, ligotumą, traumas, nelaimingus atsitikimus, nusikalstamumą ir kt.).

Paslaugos teikimo tikslas, prognozuojami (planuojami, siekiami) paslaugos teikimo rezultatai: pateikti mokslu pagrįstu ir aiškius atsakymus į rizikos grupės moksleivių klausimus apie alkoholinių gėrimų poveikį ir žalą sveikatai, kitas socialines ir psichologines pasekmes bei skatinti juos atsisakyti šio žalingo įpročio.

Prognozuojami rezultatai – išugdytos neigiamos nuostatos dėl alkoholio vartojimo ir rizikingos gyvensenos pokyčiai. Tikėtina, jog ateityje paslaugų gavėjai gebės adaptuotis pasikeitus sąlygoms, produktyviai naudosis specialiai išmoktais įveikos metodais, siekdami išvengti atkryčio. Rizikos grupės moksleiviai vengs ne tik alkoholio, bet ir tabako, kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Suinteresuotų asmenų ir organizacijų konsultavimas leis laiku pastebėti rizikingą atvejį (pavyzdžiui, ūmų ar lėtinį apsinuodijimą alkoholiu, psichozę, asmenybės sutrikimus, veiklos ir įpročių pasikeitimą, išvaizdos pokyčius ir kt.), kuomet reikalinga specialistų pagalba.

Paslaugos teikimo vertinimo kriterijai: konsultuotų asmenų skaičius, suteiktų individualių ir grupinių konsultacijų skaičius; paslaugos gavėjų, pakeitusių nesaugų elgesį į pozityvų ir sveikatą tausojantį, procentas nuo visų konsultuotų rizikos grupės moksleivių; statistinių duomenų stebėsena ir analizė (pavyzdžiui, Tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas, Lietuvos statistikos departamento, Higienos instituto duomenys ir kt.)

Papildoma informacija paslaugos teikėjui:

Alkoholis – labiausiai paplitusi psichoaktyvioji medžiaga, kuri vartojama, siekiant pakeisti savo mąstymą, emocijas ar elgesį. Ši medžiaga gali sukelti priklausomybę, kuri pagal tarptautinę ligų klasifikaciją vadinama „psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį“ [1]. Ankstyvame amžiuje pradėtas vartoti alkoholis gali lemti piktnaudžiavimą kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis bei sukelti priklausomybę ateityje [2]. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, kasmet dėl šios priklausomybės miršta apie 3,3 mln. žmonių visame pasaulyje ir tai sudaro 5,9 proc. visų mirčių. Net 25 proc. visų mirčių, susijusių su alkoholiu, yra tarp 20–39 metų amžiaus žmonių [3]. PSO teigimu, žalingas alkoholio vartojimas yra viena iš keturių pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų, kurių galima išvengti, pakeitus gyvenimo būdą [4]. Pastebėta, kad šios lėtinės neinfekcinės ligos lemia traumas, psichikos ir elgesio sutrikimus, tuberkuliozę ir net sergamumą ŽIV/AIDS [3]. Moterims,

kurios vartoja alkoholinius gėrimus nėštumo metu, padidėja rizika susilaukti kūdikio su sunkiais pažeidimais, o sunkiausia pasekmė – vaisiaus alkoholinis sindromas. Tai nepagydomas sutrikimas, kurį sukelia pernelyg didelis ar ilgalaikis alkoholio vartojimas nėštumo metu [1].

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet dėl alkoholio sukeltų ligų miršta maždaug 4 tūkst. gyventojų. Tiesa, alkoholio ligų nulemtas mirtingumas mažėja. 2010 m. tarp visų mirčių alkoholio nulemtos mirtys sudarė 10,9 proc., o 2015 m. šis skaičius sumažėjo iki 9,4 proc. [5]. Pastebėta, jog nežymiai mažėja suvartoto alkoholio kiekis, tenkantis vienam 15 m. ir vyresniam šalies gyventojui. Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2016 m. vienam gyventojui teko 13,2 l alkoholio, 2015

m. – 14 l, o 2011 m. – 14,7 l [6]. Visgi neramina PSO duomenys, jog Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo su alkoholiu susijusių mirties priežasčių (apsinuodijimo alkoholiu, alkoholinės kepenų ligos, kepenų cirozės ir fibrozės, alkoholinės kepenų ligos) yra net 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Be to, Lietuvos vyrai nuo apsinuodijimo alkoholiu miršta beveik 10 kartų dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje [6].

Analizuojant ir vertinant tarptautinius ir Lietuvos duomenis pastebėta, kad kasmet daugėja ligų, kurios siejamos su alkoholio vartojimu. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2016 m. dėl alkoholio sukeltų ligų buvo užregistruoti 29 176 asmenys – tai net du kartus daugiau nei 2010 m. Didžiausias vyrų ir moterų sergamumas buvo tarp jaunimo, ypač 35–44 metų amžiaus grupėje [5]. Pastaraisiais metais alkoholio sukeltomis ligomis vis dažniau suserga jauni žmonės dėl ankstyvame amžiuje pradedamo vartoti alkoholio. Alkoholizmas sukelia ir kitas opias problemas: smurtą, traumas (įskaitant sužalojimus eismo įvykių metu), nesaugų lytinį gyvenimą, ankstyvą mirtį. Girtavimas ankstyvoje jaunystėje gali sukelti sveikatos problemų vyresniame amžiuje, taip pat gali turėti poveikį gyvenimo trukmei [8].

2013–2014 m. buvo atliktas šeštasis Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (toliau

– HBSC), kurio metu tirti 11, 13, 15 metų amžiaus vaikai daugiau nei 40 Europos šalių, JAV ir Kanadoje. Buvo nustatyta, kad Lietuvoje 13 metų ar anksčiau alkoholinius gėrimus išmėgina 25 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių (respondentai – 15 metų amžiaus). Iš visų tyrime dalyvavusių valstybių pagal 13 metų ar anksčiau pirmą kartą paragavusių alkoholio vaikų skaičių pirmauja Lietuva, po to seka Estija, Bulgarija, Latvija (HBSC bendras vidurkis šioje grupėje sudaro – 8 proc., o pagal lytį – 10 proc. berniukų ir 7 proc. mergaičių). Lietuvoje bent 2 kartus per savaitę alkoholį vartoja 16 proc. 13 metų amžiaus berniukų ir 8 proc. mergaičių (HBSC bendras vidurkis – 5 proc., o pagal lytį – 6 proc. berniukų ir 4 proc. mergaičių). Šiame sąraše pirmauja Bulgarija, po to seka Lietuva, Kroatija. Su amžiumi alkoholį bent 2 kartus per savaitę vartojančiųjų skaičius didėja: net 41 proc. 15 metų amžiaus berniukų ir 33 proc. mergaičių (HBSC bendras vidurkis – 22 proc., o pagal lytį – 24 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių). Daugiausia vartojančių alkoholį šios amžiaus grupės jaunuolių nustatyta Danijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje [9]. Tyrimo išvados patvirtina, kad nors girtavimas dažniau pasitaiko tarp berniukų, tačiau lyčių skirtumai mažėja (ypač 13 metų ir 15 metų grupėje). Lietuvos moksleiviai, palyginti su kitų šalių paaugliais, žymiai anksčiau pradeda piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir taip įpranta ne tik prie alkoholio, bet ir narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.

HBSC tyrimas parodė, kad šeimos turtas neturi didelės įtakos paauglių alkoholio vartojimui. Išvados rodo, kad žymiai svaresnis motyvas vartoti alkoholį yra tėvų pavyzdys, tėvų santykis su vaikais, taip pat paauglių socialinis statusas ir komunikacija su bendraamžiais [9].

HBSC tyrimo išvados įrodo, jog reikia spęsti problemą, kuri susijusi su alkoholio vartojimo padidėjimu 13–15 metų grupėje. Neišspęsta šiuo laikotarpiu problema gali turėti rimtų pasekmių vėlesniame amžiuje. Tarptautinė patirtis rodo, kad veiksmingiausia politika, padedanti mažinti paauglių girtavimą – alkoholio prieinamumo mažinimas, kainų didinimas ir reklamos draudimas. Lietuvoje 2017 m. birželio 1 d. priimtos naujos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios įsigalioja 2018 m. ir 2020 m. Jos numato ilginti amžių, nuo kurio galima vartoti alkoholį (asmenys iki 20 m. negalės įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinių gėrimų), taip pat bus ribojamas alkoholio prieinamumas, bus trumpinamas prekybos alkoholiu laikas, draudžiama alkoholio reklama. Nuo 2020 m. įsigalios tam tikri draudimai prekiauti alkoholiniais gėrimais nestacionariose prekybos ir maitinimo vietose [10]. Griežtesnė politika, kintančios socialinės normos, asmeninis pavyzdys – darbas ar tiesiog griežtas pasisakymas prieš alkoholį ne tik apsaugos Lietuvos jaunimą, bet ir visą visuomenę nuo sunkios alkoholio priklausomybės.

Švietimo įstaigose dirbančių visuomenės sveikatos specialistų pareiga bei rūpestis – apsaugoti moksleivius nuo alkoholio. Kaip tai efektyviausiai atlikti? Moksliniai tyrimai įrodo, kad visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugos savivaldybėse, įvairios psichosocialinės prevencinės programos, skirtos sveikos gyvensenos įpročiams formuoti, gali ne tik pagerinti moksleivių sveikatą, bet ir ženkliai sumažinti riziką pradėti vartoti alkoholį. Šios programos ir intervencijos ypač veiksmingos ir gali turėti didelį poveikį, jeigu skirtos ne tik paaugliams, bet ir jų tėvams, bendruomenės nariams. Tad specialistai, dirbantys švietimo įstaigose, turi susitelkti rimtam prevenciniam darbui. Jie privalo ne tik gebėti profesionaliai pateikti atsakymus į rizikos grupės moksleivių užduodamus klausimus apie alkoholinių gėrimų poveikį ir žalą sveikatai, kitas socialines ir psichologines pasekmes, bet ir motyvuoti juos atsisakyti šio žalingo įpročio.

Literatūra

1. Xxxxx X., Xxxxxxxxxx N., Xxxxxx A., Xxxxxxxxxxxx M., Xxxxxxx X. Alkoholis ir nėštumas. Vilnius. 2007.

2. Narkotikų kontrolės departamentas. Kartu su vaiku. Vilnius. 2010. 0.Xxxxx Health Organization. Alcohol. 2015.

Prieiga internete: xxxx://xxx.xxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxx/xx000/xx.

4. World Health Organization. Global strategy to reduce harmful use of alcohol. 2010. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxx.xxx/xxxxxxxxx_xxxxx/xxxxxxxxxx/xxxxxx/xx.

5. Higienos institutas. Kasmet alkoholis pasiglemžia 4 tūkst. gyvybių. 2017. Prieiga internete:

xxxx://xxx.xx.xx/xxxxxxx/xxx/xxxxxxxxxx%00xxxxxxx/0000/Xxxxxx%00xxxxxxxxx%00xxxxxxxxxxx%000

%20tukst.%20gyvybiu_2017.05.15.pdf.

6. Lietuvos statistikos departamentas. Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2016 m. 2017. Prieiga internete: xxxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx?xxxxxxxXxx0000000.

7. World Health Organization. The European health report 2015.

Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxx.xxx.xxx/xx/xxxx-xxx-xxxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxx-xxxxxx/xxxxxxxx- health-report-2015/ehr2015.

8. World Health Organization. Adolescents: health risks and solutions. 2017. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxx/xx000/xx.

9. World Health Organization. World Health Organization. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people's health and well-being. Health Behaviour in School-aged Children (HBSC) study: international report from the 2013/2014 survey. 2016.

Prieiga internete: file:///D:/M%20A%20N%20O/Desktop/smlpc/hbsc_tyrimai/who_HSBC_2013_2014_anglu_kl.pdf.

10. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 16-1, 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas. Vilnius. 2017.

Prieiga internete: xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/0x00xx000xxx00x0000xx00xxxxx0x00.