VALSTYBĖS ĮMONĖS REGISTRŲ CENTRO

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė ANDREJ,GROBOV Data: 2024-04-03 07:59:50

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė ROMANAS,XXXXXXXXXXXX Data: 2024-04-03 18:10:22


VALSTYBĖS ĮMONĖS REGISTRŲ CENTRO


FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA


UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2023 M. GRUODŽIO 31 D.




NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

3-6

FINANSINĖS ATASKAITOS:


FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

7

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

8

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

9

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

10

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

11 – 37


2

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Valstybės jmonės Registrų centro akcininkui:

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito Nuomonė

Mes atlikome Valstybės jmonės Registrų centro (toliau – „Įmonė“) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2023

m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, jskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Įmonės 2023 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtj ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės pagal Tarptautinių apskaitos profesionalų etikos standartų valdybos išleistą „Apskaitos profesionalų etikos kodekso vadovą“ (jskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TAPESV kodekso vadovas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito jstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito jstatymu ir TAPESV kodekso vadovu.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito jrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrjsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Įmonės taikomą

prielaidas, taikomas

Mūsų atliktos procedūras apėmė 2 pagrindines sritis:

1) pajamų ir pajamų dotacijų pripažinimo bei atitikties TFAS vertinimas; 2) testavimai, susiję su pajamų operacijų pilnumu, pagrjstumu bei tikslumu.

Vertindami pajamų ir pajamų dotacijų pripažinimą, be kitų, atlikome šias procedūras:

• Peržiūrėjome dotacijų pripažinimo tvarką, reglamentavimą ir

dotacijų pajamų pripažinimui, bei atlikome

svarstymus dėl jų pagrjstumo;

• Įvertinome poataskaitinių jvykių jtaką apskaitai (ir sprendimą, ar šie jvykiai yra koreguojantys, ar nekoreguojantys);

• Peržiūrėjome atskleidimus, susijusius su pajamomis bei pajamų dotacijos pateikimu;

• Atlikome detaliuosius testus (banko išrašų jplaukų sutikrinimą dėl gautų dotacijų ir kitas procedūras).

metodologiją bei


Įmonė teikia daug skirtingų su nekilnojimo turto, adresų registravimu, juridinių asmenų, gyventojų registravimu ir kitų susijusių paslaugų. Įmonė 2023 m. pripažino 58 778 tūkst. Eur pagrindinės veiklos pajamų (2022 m. – 64 655 tūkst. Eur), iš kurių 43 754 tūkst. Eur (2022 m. – 49 489 tūkst. Eur) sudarė pajamos iš sutarčių su klientais, kita dalis – 15 023 tūkst. Eur (2022 m. – 15 166 tūkst. Eur) - pajamų dotacijos iš valstybės už Įmonės neatlygintinai suteiktas paslaugas. Įmonės teikiamoms paslaugoms taikomi nustatyti reguliuojami jkainiai.

Vertindama pajamų dotacijų pripažinimą pagal TFAS, Įmonė turėjo atlikti reikšmingus svarstymus bei priimti sprendimus, susijusius su dotacijų pajamų sumos jvertinimu, atsižvelgiant j turimą informaciją ir pajamų dotacijos gavimo užtikrintumo, bei dėl jos pripažinimo atitinkame laikotarpyje. Dėl neapibrėžtumų, kurie detaliau aprašyti 19-oje finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastaboje, Įmonė nėra pripažinusi dotacijų pajamų už 2019-2023 m. laikotarpj, kurios

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant j finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas j jj yra aprašytas toliau.


Pajamų pripažinimas (žr. 18 ir 19 pastabos finansinėse ataskaitose)

Mūsų atsakas j audito dalyką

Pagrindinis audito dalykas

• Perskaičiavome pasirinktų paslaugų grupių pajamų sumas, naudodami Įmonės taikomus jkainius;

• Peržiūrėjome reikšmingus paslaugų pajamų pokyčius ir jų priežastis;

• Atlikome detaliuosius testus dėl pajamų

apskaitymo teisingame laikotarpyje;

• Atlikome bendrųjų IT kontrolių jvertinimą ir

testus.

pajamų

užregistruotomis

registruose

sumomis;

Vertindami pajamų operacijų pilnumą, pagrjstumą bei tikslumą, be kitų, atlikome šias procedūras:

• Įgijome supratimą apie Įmonės pajamų

apskaitos ir registravimo procesą;

• Patikrinome pajamų registrų pilnumą, peržiūrėjome ar užsakymai ir paslaugos registruojami iš eilės;

• Sulyginome iš banko išrašų surinktą informaciją apie pinigų jplaukas, susijusias su pajamų uždirbimu, su apskaitos

sudaro 25 688 tūkst. Eur (už 2019-2022 m. laikotarpj

- 14 974 tūkst. Eur).

Įmonė veikloje naudoja daug informacinių sistemų paslaugų teikimo operacijų registravimui. Pagrindinė iš naudojamų sistemų tokių operacijų registravimui – PAS. Atsižvelgiant j labai didelj tokių operacijų kiekj, bendroji IT aplinka yra svarbi pajamų registravimo ir pripažinimo procesui.

Atsižvelgiant j aukščiau aprašytus dalykus, jskaitant ir didelj operacijų kiekj, ir reikšmingus Įmonės svarstymus dėl pajamų dotacijų pripažinimo, šią sritj pasirinkome kaip pagrindinj audito dalyką.


Kiti dalykai

Įmonės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d., auditavo kitas auditorius, kuris 2023 m. balandžio 12 d. pareiškė nemodifikuotą nuomonę apie tas finansines ataskaitas.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija pateikta Įmonės veiklos ataskaitoje, jskaitant tvarumo (socialinės atsakomybės) ataskaitą, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos

užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai pateiktai finansinėse ataskaitose arba, mūsų žinioms, pagrjstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remiantis mūsų atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šj faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome jvertinti, ar Įmonės veiklos ataskaitoje, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar Įmonės veiklos ataskaita, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrjsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Įmonės veiklos ataskaitoje, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir

• Įmonės veiklos ataskaita buvo parengta laikantis LR valstybės ir savivaldybės jmonių jstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta atskira socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad atskira socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šj faktą. Pastebėjome, kad Įmonė pateikė nepilną Deleguotajame reglamente (ES) 2021/2139 reikalaujamą pateikti informaciją apie su taksonomija suderintas veiklas.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo jvertinti Įmonės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Įmonę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Įmonės finansinių ataskaitų rengimo procesą.


Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrjstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės jtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio

skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatome ir jvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką j tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito jrodymų mūsų nuomonei pagrjsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Suprantame su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą.

• Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrjstumą.

• Padarome išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais jrodymais, egzistuoja su jvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Įmonės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesj j susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrjstos audito jrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi jvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Įmonės negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinj, jskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir jvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtj ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, jskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateikiame už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informuojame apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrjstai vertinami, kaip turintys jtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal jstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrjstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Pagal viešo konkurso sąlygas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą sutartj Nr. ST-268 (5.7 Mr) buvome pirmą kartą paskirti atlikti Įmonės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra vieneri metai.

Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Įmonei ir Audito komitetui.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir jsitikinimu, Įmonei suteiktos paslaugos atitinka taikomų jstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų. Per audito vykdymo laikotarpj nesuteikėme kitų nei finansinių ataskaitų auditas paslaugų.

Audito, kurj atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Xxxxxxx

Xxxxxxxxxxxx.


Auditorius Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx

Auditoriaus pažymėjimas Nr. 000471


UAB „ROSK Consulting“

Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001514


Vilnius, Lietuva

2024 m. balandžio 3 d.


Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.



TURTAS

Pastabos

   2023  


   2022  

ILGALAIKIS TURTAS

Nematerialusis turtas


3


18 330 424



14 454 647

Nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai

4

44 601 309


29 273 980

Naudojimosi teise valdomas turtas

5

2 086 314


2 472 301

Kitas ilgalaikis turtas


190 015


481 480

Atidėtojo pelno mokesčio turtas


   916 974


   867 232

ILGALAIKIO TURTO IŠ VISO


66 125 036


47 549 640

TRUMPALAIKIS TURTAS





Atsargos

6

388 994


549 390

Išankstiniai apmokėjimai ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

7

1 676 521


1 763 886

Prekybos ir kitos gautinos sumos

8

14 389 733


15 055 550

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

9

   3 422 302


   8 572 849

TRUMPALAIKIO TURTO IŠ VISO


  19 877 550


  25 941 675

TURTO IŠ VISO


86 002 586


73 491 315


NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI





NUOSAVAS KAPITALAS





Įmonės savininko kapitalas

10

12 083 597


13 328 537

Privalomasis rezervas

10

1 588 700


1 588 700

Xxxx rezervai

10

20 890 648


18 545 968

Nepaskirstytasis pelnas


68 712


6 206 976

NUOSAVAS KAPITALAS, PRISKIRTINAS ĮMONĖS SAVININKAMS


34 631 657


39 670 181

NUOSAVO KAPITALO IŠ VISO


34 631 657


39 670 181

PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI





Finansinės skolos

11

15 770 140


-

Dotacijos ir subsidijos

12

14 245 859


10 458 229

Nuomos jsipareigojimas

5

1 462 436


1 868 312

Pensijų ir panašių jsipareigojimų atidėjiniai

13

819 562


677 336

Kiti atidėjiniai ir jsipareigojimai

14

   133 581


   628 421

PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO


32 431 578


13 632 297

PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI





Finansinės skolos

11

745 620


-

Dotacijos ir subsidijos

12

717 689


345 078

Nuomos jsipareigojimų einamųjų metų dalis

5

678 920


646 654

Pensijų ir panašių jsipareigojimų atidėjiniai

13

484 332


352 083

Kiti atidėjiniai ir jsipareigojimai

14

2 560 000


2 500 000

Sutarčių jsipareigojimai

15

3 297 135


2 904 712

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

16

5 770 962


9 272 611

Su darbo santykiais susiję jsipareigojimai

17

   4 684 692


   4 167 697

PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO


18 939 351


20 188 836

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO


86 002 586


73 491 315


Aiškinamasis raštas, pateikiamas 11-37 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.


Finansinės ataskaitos pasirašytos 2024 m. balandžio 3 d.:


Xxxxxxx Xxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxx Xxxxxx

Finansų valdymo departamento vadovas



Xxxxxxxx

2023


2022


Pardavimo pajamos


18


58 777 528



64 655 030

Pardavimo savikaina

20

(46 107 105)


(42 518 349)

BENDRASIS PELNAS


12 670 423


22 136 681

Veiklos sąnaudos

21

(12 585 932)


(12 589 767)

Pirkėjų skolų vertės sumažėjimas

8

63 797


35 829

Kitos veiklos rezultatai


69 956


45 338

VEIKLOS PELNAS


218 245


9 628 082


Finansinės veiklos pajamos



57 096



14 346

Finansinės veiklos sąnaudos


( 254 693)


( 37 039)

PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ


20 648


9 605 389

Pelno mokestis


49 743


(1 463 688)

GRYNASIS PELNAS


70 391


8 141 700

Kitos bendrosios pajamos

Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti j pelną (nuostolius)


13


( 138 110)



710 764

Straipsniai, kurie bus ar gali būti pergrupuoti j pelną (nuostolius)


-


-

LAIKOTARPIO BENDROSIOS PAJAMOS IŠ VISO


( 67 719)


8 852 464


Aiškinamasis raštas, pateikiamas 11-37 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.


Finansinės ataskaitos pasirašytos 2024 m. balandžio 3 d.:


Xxxxxxx Xxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxx Xxxxxx

Finansų valdymo departamento vadovas


Įmonės savininko

Privalomasis

Kiti

Nepaskirs-

  kapitalas

rezervas  

rezervai

tytasis pelna

Pastabos

Iš viso

s

                                 


Likutis


13 334 497 1 588 700 10 049 768 19 463 591 44 436 557

2021 m. gruodžio 31 d.                                                                                                                                                                    


Grynasis metų pelnas



8 141 700

8 141 700

Kitos bendrosios pajamos

                                   

    710 764

      -

   710 764

Bendrųjų pajamų iš viso


710 764

8 141 700

8 852 464


10

-

-

-

-

-

10

( 5 960)

-

-

-

( 5 960)

4

-

-

-

(1 934 725)

(1 934 725)


-

-

-

(11 678 155)

(11 678 155)


       -

     -

7 785 436

(7 785 436)

      -


13 328 537

1 588 700

18 545 968

6 206 976

39 670 181


- -


-


70 391


70 391

13

       -

     -

( 138 110)

     -

  ( 138 110)


-

-

( 138 110)

70 391

( 67 719)


-

-

-

-

-

10

(1 244 940)

-

-

-

(1 244 940)

4

-

-

-

( 1 679)

( 1 679)


-

-

-

(3 724 186)

(3 724 186)


       -

     -

2 482 790

(2 482 790)

      -


12 083 597

1 588 700

20 890 648

68 712

34 631 657

Įmonės savininko kapitalo didinimas

Įmonės savininko kapitalo mažinimas

Turto vertės sumažėjimas Į valstybės ar savivaldybės

biudžetą mokama jmonės pelno dalis

Pervedimai tarp rezervų

Likutis

2022 m. gruodžio 31 d.


Grynasis metų pelnas Kitos bendrosios pajamos Bendrųjų pajamų iš viso


Įmonės savininko kapitalo didinimas

Įmonės savininko kapitalo mažinimas

Turto vertės sumažėjimas Į valstybės ar savivaldybės

biudžetą mokama jmonės

pelno dalis Pervedimai tarp rezervų Likutis

2023 m. gruodžio 31 d.


Aiškinamasis raštas, pateikiamas 11-37 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.


Finansinės ataskaitos pasirašytos 2024 m. balandžio 3 d.:


Xxxxxxx Xxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxx Xxxxxx

Finansų valdymo departamento vadovas



Pastabos

   2023

   2022

PINIGŲ SRAUTAI IŠ PAGRINDINĖS VEIKLOS




Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą


20 648

9 605 389

Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:




Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos


5 754 857

3 869 251

Naudojimosi teise valdomo turto nusidėvėjimas


765 587

463 527

Dotacijų, susijusių su turtu, panaudojimas


(3 050 684)

(1 099 968)

Palūkanų sąnaudos


252 311

30 994

(Pelnas) nuostolis iš nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų perleidimo


( 925)

( 16 565)

Nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų, nematerialaus turto vertės sumažėjimas




(padidėjimas)




Nurašytas ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

3 189 199


412 711

Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai

  ( 189 530)


  ( 377 062)


4 784 412


3 145 669

Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:




Ilgalaikių gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

-


-

Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas

(1 084 544)


( 312 177)

Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas

378 830


(1 272 423)

Prekybos ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

729 614


189 695

Dotacijų, susijusių su pajamomis, padidėjimas (sumažėjimas)

372 611


( 65 500)

Su darbo santykiais susijusių jsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)

274 474


( 325 322)

Išmokų darbuotojams padidėjimas (sumažėjimas)

516 995


867 497

Sutarčių jsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)

392 423


636 786

Prekybos ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)

( 588 975)


1 985 556

(Sumokėtas) pelno mokestis

     -


  (3 572 048)


  991 429


  (1 867 936)

GRYNIEJI PAGRINDINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

5 796 489


10 883 122


INVESTICINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI




Nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų bei nematerialiojo turto (jsigijimas)

(29 559 951)


(12 586 487)

Nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų pardavimo pajamos

925


16 565

Gautos (grąžintos) dotacijos, susijusios su turtu

6 838 314


2 964 124

Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai (sumažėjimai)

     -


     -

GRYNIEJI INVESTICINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

(22 720 712)


(9 605 798)


FINANSINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI




Paskolų gavimas

16 778 920


-

Paskolų grąžinimas

( 263 160)


-

Nuomos mokėjimai

( 765 587)


( 463 527)

Sumokėtos palūkanos

( 252 311)


( 30 994)

Į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokama jmonės pelno dalis

  (3 724 186)


(11 678 155)

GRYNIEJI FINANSINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

11 773 675


(12 172 677)

GRYNASIS PINIGŲ SRAUTŲ PADIDĖJIMAS (SUMAŽĖJIMAS)

(5 150 548)


(10 895 353)

PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI LAIKOTARPIO PRADŽIOJE

  8 572 849


19 468 202

PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI LAIKOTARPIO PABAIGOJE

3 422 302


8 572 849


Aiškinamasis raštas, pateikiamas 11-37 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.




Finansinės ataskaitos pasirašytos 2024 m. balandžio 3 d.:




(1 936 403) ( 137 219)


Xxxxxxx Xxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxx Xxxxxx

Finansų valdymo departamento vadovas

1. Bendroji informacija

Valstybės jmonė Registrų centras (toliau – Įmonė) jregistruota 1997 m. liepos 30 d. Įmonės kodas – 124110246, buveinė – Lvovo g. 25-101, 09320 Vilnius.


Vadovaudamasi teisės aktais, Įmonė tvarko Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, Adresų registrą, Juridinių asmenų registrą, Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą, kuria, palaiko ir tobulina su šiais registrais susijusias informacines sistemas, teikia viešajam sektoriui informaciją iš registrų duomenų bazės, siūlymus dėl jstatymų, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, susijusių su tvarkomų registrų plėtra ir integravimu, projektų rengimo. Įmonė atstovauja ir pagal savo kompetenciją koordinuoja registrų kūrimą ir integraciją tarptautiniuose projektuose, dalyvauja vykdant šiuos projektus. Organizuoja ir rengia mokymo kursus, seminarus, kitus profesinius renginius, susijusius su Nekilnojamojo turto registru, Nekilnojamojo turto kadastru, Adresų registru, Juridinių asmenų registru, šių registrų informacinių sistemų kūrimu bei kitomis jmonės veiklos sritimis. Generuoja kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikatus, juos išduoda, administruoja sertifikavimo procesą ir teikia kitas, su šiais sertifikatais susijusias, paslaugas. Išduoda pažymas, patvirtinančias jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis apie viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantj tiekėją. Leidžia elektroninj leidinj „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Tvarko Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ir atlieka kitas jstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas šios sistemos tvarkymo funkcijas. Tvarko Antstolių informacinę sistemą, duomenis, susijusius su elektroninėmis varžytinėmis ir elektroniniais aukcionais, teikia elektroninių varžytinių ir elektroninių aukcionių paslaugas. Tvarko Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros, E. sąskaitos bei Licencijų informacines sistemas. Tvarko Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, su Gyventojų registru susijusias informacines sistemas, užtikrina sąveiką su susijusiais registrais ir valstybinėmis informacinėmis sistemomis. Tvarko Lietuvos Respublikos hipotekos registrą, Turto arešto aktų registrą, Testamentų, Vedybų sutarčių, Įgaliojimų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų bei Sutarčių registrus.


Įmonės organizacinėje struktūroje išskirta dešimt veiklos sričių tiesiogiai pavaldžių Įmonės generaliniam direktoriui. Kiekviena sritis kuruojama Įmonės aukščiausio lygio vadovų komandos. Veiklos sritys – registrų tvarkymas, klientų aptarnavimas, paslaugų valdymas, strateginis vystymas, finansai ir administravimas, informacinių technologijų centras, teisė, organizacijos vystymas, prevencija ir komunikacija.

Įmonės veikla reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktais, todėl aktų keitimas gali veikti Įmonės veiklos pajamas, sąnaudas ir plėtrą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo jstatymu Įmonė nuo 2019 m. sausio 1 d. privalo:

– neatlygintinai registruoti registro objektus, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos

ir jstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas (jstatymo 25 str. 3 d.);

– neatlygintinai teikti registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir jstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis (jstatymo 29 str. 3 d. 3 p.);

– neatlygintinai perduoti valstybės informacinės sistemos duomenis valstybės ir savivaldybių institucijoms ir jstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti (jstatymo 38 str. 2 d.).


Per 2023 m. dvylikos mėnesius Įmonės savininko kapitalas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo buvo sumažintas 1 244 940 Eur.


2023 m. gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius buvo 1 611 (2022 m. gruodžio 31 d. – 1 657).


2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra pateiktos eurais. Ši valiuta yra Įmonės funkcinė valiuta. Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina.

Finansiniai Įmonės metai sutampa su kalendoriniais metais.


Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas


Finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (toliau – TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.


Veiklos tęstinumo principas


Šios finansinės ataskaitos yra parengtos vadovaujantis veiklos tęstinumo principu.

Įmonės požiūris j likvidumo valdymą yra kaip galima labiau užtikrinti, kad jos likvidumas visada bus pakankamas tam, kad būtų laiku vykdomi finansiniai jsipareigojimai tiek normaliomis, tiek jtemptomis sąlygomis, nepatiriant dėl to nepriimtinų, toleruojamo (mažo) finansinio poveikio dydžio viršijančių, nuostolių pagal vertinimo metu galiojančią Rizikų valdymo politiką ir nerizikuojant pažeisti Įmonės reputacijos. Įmonė laikosi politikos nuolat turėti pakankamą pinigų ir jų ekvivalentų kiekj arba užtikrintą finansavimo galimybę.

Likvidumo valdymas yra pagrjstas Įmonės rezultatų pagerinimu diegiant naujas paslaugas, tobulinant esamas, didinant Įmonės veiklos efektyvumą – einamųjų išlaidų ir ilgalaikių investicijų valdymas, valdymo sprendimai, vykdant vidines pertvarkas. Vienas iš kertinių aspektų likvidumo plotmėje – aktyvi likvidumo rizikos kontrolė – pirkėjų skolų minimizavimas (nuolatinis gautinų sumų ir sutartinių mokėjimų pradelsimo monitoringas, sistemingos pradelstų skolų prevencijos ir išieškojimo procedūros), o taip pat atsiskaitymų su tiekėjais sąlygų sutartyse ir atsiskaitymų vykdymo optimizavimas. Siekdama turėti rezervą jsipareigojimų vykdymui, Įmonė reguliariai vertina turimas teisines prievoles ir


formuoja atidėjinius tikėtinoms patikimai apskaičiuojamoms būsimoms išmokoms. Taip pat viena iš likvidumo didinimo alternatyvų – lankstesnių kreditavimo sąlygų susitarimai su kredito jstaigomis arba finansinių jsipareigojimų grąžinimo grafikų pratęsimas.

Dėl aukščiau aprašytų priežasčių Įmonės vadovybė yra jsitikinusi, kad Įmonė tęs savo veiklą ne trumpiau nei vienerius metus.


Naujų ir pakeistų Tarptautinės finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) taikymas


(a) Nauji ir/arba pakeisti standartai bei jų aiškinimai, kurie taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.:


Šiuo metu galioja toliau išvardyti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) išleisti ir ES priimti persvarstyti standartai, egzistuojančių standartų papildymai ir išaiškinimai, kuriuos Įmonė pritaikė šiais metais:


– 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“; jskaitant 17-ojo TFAS pataisas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

– 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir TFAS praktikos ataskaitos Nr. 2: apskaitos politikos atskleidimas pataisos (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

– 8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių jvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos: apskaitinių jvertinimų apibrėžimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

– 12-ojo TAS „Pelno mokesčiai“ pataisos: Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir jsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

– 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“: Pirminis 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS taikymas – palyginamoji informacija (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

– 12-ojo TAS „Pelno mokesčiai“ pataisos: Tarptautinė mokesčių reforma – Pillar Two modelio taisyklės (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.).


Aukščiau išvardintų standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas, neturėjo reikšmingos jtakos Įmonės finansinėms ataskaitoms.


(b) Standartai, galiojančių standartų pataisos bei aiškinimai išleisti TASV, ES priimti, bet dar neįsigalioję:


Šių finansinių ataskaitų pasirašymo dieną Įmonė nepritaikė anksčiau laiko šių naujų ir peržiūrėtų TFAS standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų, kurie jau yra patvirtinti, bet dar nejsigalioję:

– 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos: Įsipareigojimų klasifikavimas j trumpalaikius ir ilgalaikius; Įsipareigojimų klasifikavimas j trumpalaikius ir ilgalaikius – jsigaliojimo datos atidėjimas; Ilgalaikiai jsipareigojimai su finansiniais rodikliais (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.);

– 16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisos: Nuomos jsipareigojimas parduodant ir taikant atgalinę nuomą (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.).


Įmonės vadovybė nesitiki, kad šių standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas turės reikšmingos jtakos Įmonės finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.


(c) Standartai, galiojančių standartų pataisos bei aiškinimai, kurie dar nėra įsigalioję ir kurie dar nėra patvirtinti ES:


Šiuo metu ES priimti TFAS beveik nesiskiria nuo standartų, patvirtintų TASV, išskyrus standartus, šiuo metu galiojančių standartų ir išaiškinimų pakeitimus, kurie dar nebuvo patvirtinti ES (galiojimo datos taikomos TFAS pilna apimtimi). Šie standartai, jų pakeitimų ir išaiškinimai yra pateikti žemiau:

– 7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ ir 7-ojo TFAS „Finansiniai instrumentai“ pataisos: atskleidimas: tiekėjo finansiniai susitarimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.);

– 21-ojo TAS „Užsienio valiutų kursų pokyčio jtaka“ pataisos: konvertavimo trūkumas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2025

m. sausio 1 d.).


Įmonės vadovybė nesitiki, kad šių standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas turės reikšmingos jtakos Įmonės finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.


Ilgalaikis nematerialusis turtas


Atskirai jsigyjamas nematerialusis turtas pradinio pripažinimo metu apskaitomas jsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas jsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpis gali būti apibrėžtas arba ne. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo nematerialiojo turto su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laikotarpiu.


Amortizacija Įmonėje pripažjstama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinj) metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai atliekant bet kokius pakeitimus apskaitiniame jvertinime.


Nustatytos šios nematerialiojo turto grupės ir turto naudingo tarnavimo laikas:


  Ilgalaikio nematerialiojo turto grupė  Naudingo tarnavimo laikas

Programinė jranga 3-25 metai

Patentai, licencijos 3-4 metai

Kitas nematerialusis turtas 3-23 metai

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą, kurią Įmonė tikisi gauti iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažjstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.


Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai


Nekilnojamuoju turtu, jranga ir jrengimais laikomas turtas, kurj Įmonė valdo ir kontroliuoja, iš kurio tikisi gauti ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais, kuris bus naudojamas ilgiau nei vienerius metus, kurio jsigijimo (pasigaminimo) savikaina galima patikimai nustatyti ir kurio vertė didesnė nei 500 Eur. Nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai yra apskaitomi jsigijimo (pasigaminimo) savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.


Pradinę nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų vertę sudaro jsigijimo kaina, jskaitant negrąžinamus jsigijimo mokesčius, kapitalizuotos skolinimosi išlaidos ir visos tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu j jo naudojimo vietą.


Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pavedimais gautą nekilnojamąjj turtą jmonė apskaito perdavimo – priėmimo dokumentuose jrašyta balansine verte didinant nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų vertę bei jmonės savininko kapitalą. Tais atvejais, kai indeksacija turi jtakos perimto turto vertei, toks turtas apskaitomas tikrąja verte, nustatyta turto perėmimo metu. Jeigu nustatomas turto vertės padidėjimas, jis registruojamas balanso ilgalaikio turto vertės padidėjimo ir nepaskirstytojo pelno sąskaitose. Nekilnojamo turto perdavimo kitoms valstybės institucijoms atveju, turtas perduodamas balansine verte atitinkamai koreguojant vertės padidėjimo ir jmonės savininko kapitalo sąskaitas.


Kai nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų dalys turi skirtingus naudingo tarnavimo laikotarpius, jie yra apskaitomi kaip atskiri nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų vienetai (pagrindiniai komponentai).


Nebaigta statyba apskaitoma jsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir jrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.


Nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiniu metodu. Nustatytos šios nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų grupės ir naudingo tarnavimo laikas:


Nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų grupės  Naudingo tarnavimo laikas

Pastatai ir statiniai 8-80 metų

Mašinos ir jrengimai 2-8 metai

Kita jranga, prietaisai, jrankiai ir jrenginiai 4-8 metai

Kitas materialusis turtas 4-10 metų


Kiekvienų metų pabaigoje Įmonė peržiūri nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų naudingo tarnavimo laikotarpius, likutinę vertę ir nusidėvėjimo metodus ir jvertina pakeitimo jtaką, jei tokia yra, kuri pripažjstama perspektyviai.


Remonto ir rekonstravimo išlaidos, susijusios su jau atiduotu j eksploataciją nekilnojamuoju turtu, jranga ir jrengimais, pridedamos prie apskaitinės nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų vertės, jei jos pailgina turto naudingo tarnavimo laikotarpj ar pagerina jo naudingąsias savybes ir tikėtina, kad ateityje bus gaunama ekonominė nauda. Visos kitos patirtos remonto ar rekonstravimo išlaidos pripažjstamos sąnaudomis tuo metu, kai jos yra patiriamos.


Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpj ar pagerina naudingąsias savybes, išlaidos yra priskiriamos turtui ir yra pripažjstamos sąnaudomis per likusj nuomos laikotarpj.


Nereikalingas arba pripažintas netinkamu naudoti turtas yra iškeltas j atsargų sąskaitą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo jstatymu, nusidėvėjęs, nereikalingas materialus turtas parduodamas viešo aukciono būdu, o nepardavus ir gavus Įmonės savininko teises ir pareigas vykdančios institucijos leidimą yra išardomas, utilizuojamas ir nurašomas.

Ilgalaikis turtas, ruošiamas parduoti ar perduoti, apskaitomas balansine verte, kuri yra mažesnė nei tokio turto tikroji vertė, atėmus pardavimo išlaidas.


Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo jsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, apskaitomi pelne (nuostoliuose).


Nefinansinio turto vertės sumažėjimas


Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą Įmonė peržiūri likutinę turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Įmonė jvertina šio turto atsiperkamąją vertę ir palygina ją su balansine verte tam, kad būtų galima jvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai nejmanoma jvertinti turto atsiperkamosios vertės, Įmonė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Kai gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas, Įmonės turtas yra paskirstomas atskiriems pajamas generuojančio turto vienetams arba Įmonės turtas yra paskirstomas mažesnėms pajamas generuojančio turto vienetų grupėms, kurioms gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas.


Atsiperkamoji vertė yra didesnė iš šių verčių: tikroji turto vertė atėmus pardavimo išlaidas arba to turto naudojimo vertė.

Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini grynieji būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant diskonto normą, jvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, dabartinę pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, j kurią nebuvo atsižvelgta jvertinant grynuosius būsimuosius pinigų srautus.


Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) jvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažjstami pelne (nuostoliuose), nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas, tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.


Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažjstamas pelne (nuostoliuose), nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas, tuo atveju, vertės sumažėjimo atstatymas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas.


Naudojimosi teise valdomas turtas ir su juo susiję įsipareigojimai


Sutarties pradžioje Įmonė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Įmonė pripažjsta naudojimosi teise valdomą turtą ir jsipareigojimus visoms nuomos sutartims, pagal kurias Įmonė yra nuomininkas, išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažaverčio turto nuomą, kurio vertė iki 500 Eur, tačiau atskirais atvejais atsižvelgiama j visos sutarties vertinimą, ne tik j tokio turto vertę. Tokioms nuomos sutartims Įmonė pripažjsta nuomos mokėjimus kaip veiklos sąnaudas ar pardavimų savikainą, priklausomai nuo pobūdžio, tiesiniu būdu per nuomos laikotarpj, nebent kitoks metodas labiau atspindi, kaip per laikotarpj yra gaunama nauda iš nuomojamo turto.


Nadojimosi teise valdomas turtas ir jsipareigojimai, susiję su nuoma, iš pradžių pripažjstami dabartine verte, diskontuojant nuomos sutarties palūkanų norma, jeigu ji gali būti nustatyta. Jei tokia palūkanų norma negali būti patikimai jvertinta, nuomininkas naudoja savo skolinimosi palūkanų normą.


Nuomos mokėjimai, kurie gali būti atliekami remiantis pakankamai tikėtinais nuomos sutarčių pratęsimais taip pat jtraukiami apskaičiuojant jsipareigojimą. Diskontavimo jtaka yra pripažjstama finansinių sąnaudų straipsnyje bendrųjų pajamų ataskaitoje. Naudojimosi teise valdomas turtas yra jvertinamas savikaina, susidedančia iš pradinio nuomos jsipareigojimo, pakoreguoto sumokėtais avansais. Naudojimo teisės turtas yra nudėvimas tiesiniu metodu per nuomos laikotarpj. Nusidėvėjimas yra apskaitomas kaip nusidėvėjimo sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje. Nuomos sutarties terminai yra koreguojami, jei Įmonės vadovybės vertinimu jie bus pratęsti. Naudojimosi teise valdomas turtas yra apskaitomas kaip ilgalaikis turtas, nuomos jsipareigojimai kaip Nuomos jsipareigojimai. Nustatant nuomos terminą, Įmonės vadovybė jvertina visus faktus ir aplinkybes, kurie gali suteikti ekonomines paskatas pratęsti nuomos sutartis, arba nuspręsti nepasinaudoti nutraukimo teise. Nuomos pratęsimo galimybės yra jtraukiamos j nuomos laikotarpj jei yra pakankamai tikėtina, kad nuoma bus pratęsta (arba nenutraukta). Jeigu nuomojamas turtas yra reikšmingai pagerintas ir jo likutinė vertė yra reikšminga Įmonei, laikoma pakankamai tikėtina, kad nuoma bus pratęsta (arba nenutraukta). Kitais atvejais Įmonė vertina kitas aplinkybes, jskaitant planus tęsti veiklą.


Atsargos

Atsargos yra apskaitomos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai kuri mažesnė. Grynoji realizacinė vertė yra jvertinta pardavimo kaina, esant jprastoms verslo sąlygoms, atėmus jvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas.


Atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Skaičiuodama prekių savikainą Įmonė priskiria dalj gautų nuolaidų dar neparduotoms iš tiekėjų jsigytoms prekėms.


Atsargos kelyje yra pripažjstamos, kai rizika ir nauda, susijusi su atsargomis, pereina Įmonei.


Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, pinigai kelyje ir pinigai atsiskaitomosiose sąskaitose bei kitos trumpalaikės iki trijų mėnesių nuo jsigijimo likvidžios investicijos, kurios gali būti lengvai iškeičiamos j žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.


Finansinis turtas

Finansinė priemonė yra bet koks susitarimas, kuris sąlygoja finansinio turto atsiradimą pas vieną ūkio subjektą ir finansinio jsipareigojimo ar nuosavybės priemonės atsiradimą pas kitą ūkio subjektą.


Finansinio turto pirminis pripažinimas ir vertinimas


Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas j vėliau apskaitomą amortizuota savikaina, tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius.


Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų srautų savybių ir Įmonės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos gautinas sumas, kurie neturi reikšmingo finansavimo komponento, Įmonė pirminio pripažinimu metu finansinj turtą jvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną (nuostolius), sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos, j kuriuos nejtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinami pagal 15-ojo TFAS reikalavimus nustatytą sandorio kainą.


Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai, atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.


Įmonės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Įmonė valdo savo finansinj turtą, kad šis generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų srautus, parduodant šj finansinj turtą ar naudojant abu variantus.

Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažjstamas sandorio sudarymo dieną, t.y. datą, kurią Įmonė jsipareigoja pirkti ar parduoti finansinj turtą.


Finansinio turto vėlesnis vertinimas


Po pirminio pripažinimo Įmonė finansinj turtą vertina:

- Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);

- Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai perkeliami j pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės). 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo tokių priemonių;

- Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai nėra perkeliami j pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo tokių priemonių;

- Tikrąja verte per pelną ar nuostolius. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo tokių priemonių.


Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (skolos finansinės priemonės)


Įmonė vertina finansinj turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

- Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelj, kurio tikslas - laikyti finansinj turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir

- Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis generuojami pinigų srautai, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.


Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EPN) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas.


Įmonės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas sumas.


Finansinio turto vertės sumažėjimas


Vadovaujantis 9-ojo TFAS reikalavimais, Įmonė pripažjsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Įmonė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažjstami trimis etapais atsižvelgiant j: j nešališką ir atsižvelgiant j tikimybę apskaičiuoti sumą, nustatytą jvertinus jvairius galimus rezultatus; pinigų laiko vertę ir pagrjstą ir patvirtintą ne per didelėmis išlaidomis ar pastangomis galimą gauti informaciją finansinių ataskaitų datą apie praeities jvykius, dabartines sąlygas ir būsimų ekonominių sąlygų prognozes. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl jsipareigojimų nejvykdymo jvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Xxxx kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusj kredito pozicijos galiojimo laikotarpj, neatsižvelgiant j jsipareigojimų nejvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN).


Įmonė laiko, kad skolininkas nejvykdė savo jsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo jsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., jsiskolinimo pradelsimų pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su jsipareigojimų nejvykdymu, pokyčių. Finansinis turtas yra nurašomas, kai nėra pagrjstų lūkesčių gauti sutartinius pinigų srautus (skolininkas bankrutavo ir nėra jokių galimybių atgauti sutartas sumas be nepagrjstai didelių kaštų ar pastangų arba skolininkas neturi turto padengti savo jsipareigojimus).


Įmonės vadovybės vertinimu, prekybos gautinos sumos neturi reikšmingo finansavimo komponento, atitinkamai prekybos gautinoms sumoms Įmonė taiko supaprastintą metodą TKN skaičiuoti, t.y. vadovybė jvertinta individualius tikėtinus kredito nuostolius remiantis kliento kredito


istorija, ateities veiksnius ir skolininkui būdingus rizikos veiksnius.


Bendru atveju Įmonė sudaro tikėtinų nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai.


Gautinų sumų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą.


Finansiniai jsipareigojimai


Finansiniai jsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi j finansinius jsipareigojimus apskaitomus tikrąja verte per pelną ar nuostolius arba finansinius jsipareigojimus, apskaitomus amortizuota savikaina (gautas paskolas ir mokėtinas sumas). Visi finansiniai jsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažjstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju – atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Įmonės finansiniai jsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas.


Vėlesnis vertinimas


Gautos paskolos ir kitos mokėtinos sumos


Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EPN). Pelnas ir nuostoliai yra pripažjstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai yra nutraukiamas finansinių jsipareigojimų pripažinimas, arba kai yra amortizuojami. Amortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant j nuolaidą ar priemoką jsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EPN dalis. EPN amortizacija jtraukiama j finansines sąnaudas pelno (nuostolių) ataskaitoje.


2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo jokių finansinių instrumentų, vertinamų tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje.


Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas – tai finansinio turto ir jsipareigojimų amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų ir sąnaudų paskirstymo per atitinkamą laikotarpj metodas. Efektyvi palūkanų norma – tai palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja jvertintus ateities pinigų srautus (jskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto ir jsipareigojimų laikotarpj arba (jei tinkama) per atitinkamą trumpesnj laikotarpj.


Dotacijos

Dotacija pripažjstama ir rodoma balanse, jei dotacijos gavėjas atitinka dotacijos suteikimo sąlygas ir yra dokumentas dėl priimto sprendimo ar yra kitų jrodymų, kad dotacija bus teikiama.


Įmonė dalyvauja projektų atrankose ir vykdo Europos Sąjungos finansuojamus projektus pagal:

- Europos Sąjungos fondų priemones(toliau – ESF);

- Europos infrastruktūros tinklų priemones (toliau – EITP).


ESF projektų atranka


ESF finansavimo laikotarpio lėšomis Įmonės jgyvendinami projektai yra atrenkami valstybės projektų planavimo būdu. Jeigu projektas neatitinka bent vieno projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyto reikalavimo, bendrojo reikalavimo arba specialiojo projektų atrankos kriterijaus, jgyvendinančioji institucija turi priimti sprendimą atmesti paraišką.


Projektų naudos ir kokybės vertinimo metu projektai vertinami pagal atitinkamos veiksmų programos priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytus prioritetinius projektų atrankos kriterijus. Kiekvienam kriterijui nurodomas galimas surinkti maksimalus balų skaičius. Didžiausia projektui galima skirti balų suma turi sudaryti 100 balų. Privalomą surinkti minimalią balų sumą ministerija turi nustatyti projektų finansavimo sąlygų apraše. Projektai, kurie per naudos ir kokybės vertinimo etapą nesurenka nustatytos minimalios balų sumos, nėra tinkami finansuoti ir paraiškos atmetamos.


EITP projektai


Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) yra svarbiausias Europos Sąjungos finansinės paramos teikimo transeuropiniams tinklams instrumentas, sukurtas siekiant remti transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros sektorių bendro intereso projektus ir išnaudoti galimą tų sektorių sinergiją.


Kvietimai teikti paraiškas organizuojami Europos mastu, juo skelbia Europos Komisijos agentūra INEA. Visi kvietimai yra konkursiniai – dėl finansavimo gavimo paraiškas gali teikti visos ES šalių narių ir kitų šalių jstaigos/organizacijos, atitinkančios paramos gavėjo kriterijus. Paraiškas vertina INEA, finansavimas skiriamas paraiškoms, kurios geriausiai atitinka kvietimo reikalavimus ir EITP programos tikslus.


Dotacijos sistemingai pripažjstamos pelnu arba nuostoliais laikotarpiais, kuriais ūkio subjektas pripažjsta sąnaudomis susijusias išlaidas, kurios turėtų būti kompensuojamos dotacijos lėšomis.


Dotacijos, susijusios su turtu

Dotacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios gaunamos ilgalaikiu turtu arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip jsigyti. Su


turtu susijusios dotacijos apskaitoje užregistruojamos nurodyta gauto turto verte arba tikrąja verte, jei šio turto vertė nebuvo nurodyta. Jei nurodyta gauto turto vertė reikšmingai viršija tikrąją jo vertę, gauta dotacija ir turto jsigijimo savikaina užregistruojama to turto tikrąja verte. Jeigu turto vertė nenurodyta ir jo tikrosios vertės nustatyti negalima, su turtu susijusios gautos dotacijos vertė yra nulis. Vėliau dotacijos pripažjstamos pajamomis mažinant turto nusidėvėjimo / amortizacijos sąnaudas per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpj.


Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus valstybės turtas, perduotas Įmonei naudoti patikėjimo teise, neapima dotacijų susijusių su turtu. Nutarimais gautas/perduotas valstybės institucijoms turtas apskaitomas Įmonės savininko kapitale.


Dotacijos, susijusios su pajamomis

Dotacijos, susijusios su pajamomis, apima dotacijas, gautas sąnaudoms ir negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visas kitas dotacijas, nepriskirtinas dotacijoms, susijusioms su turtu. Su pajamomis susijusių dotacijų panaudojimas parodomas tais laikotarpiais, kada patiriamos susijusios sąnaudos ar negaunamos pajamos, kurioms kompensuoti dotacija ar jos dalis buvo skirta (21, 22 pastaba).


Pajamų pripažinimas


Pajamos pagal sutartis su klientais


Pardavimo pajamos yra nustatomos remiantis atlygiu, kurj Įmonė tikisi gauti pagal sutartj su klientu ir neapima sumų, surenkamų trečiųjų šalių naudai. Pajamos pagal sutartis su klientais pripažjstamos tam tikru momentu, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Įmonė tikisi gauti, atėmus sumas, surinktas trečiųjų šalių naudai. Pardavimo pajamų suma nustatoma jvertinus (jei tokių yra) kintamo užmokesčio elementus, nepiniginio atlygio ar reikšmingus finansavimo elementus ir klientui mokėtiną atlygj. Pajamos pagal sutartis su klientais yra pripažjstamos atėmus pridėtinės vertės mokestj.


Įmonė nustatė, kad bendru atveju ji veikia kaip pagrindinė paslaugų sandorio šalis, nes Įmonė:

- kontroliuoja paslaugas prieš perduodama jas klientui;

- yra atsakinga už bendrą sutarties su klientu jvykdymą ir patiria nejvykdymo riziką;

- turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą.


Veiklos jsipareigojimai, kylantys iš Įmonės sutarčių su klientais yra jvykdomi ir pajamos pripažjstamos konkrečiu laiko momentu suteikus paslaugą.


Įmonės sutartys su klientais numato 14 kalendorinių dienų apmokėjimo terminą, atskiros sutartys – 30 kalendorinių dienų. Įmonės teikiamos paslaugos yra skirstomos j dvi pagrindines grupes: viešosios ir administracinės bei komercinės.

Viešosios ir administracinės paslaugos


Viešųjų ir administracinių paslaugos apima visas registrų ir informacinių sistemų teikiamas paslaugas – objektų registravimą ir duomenų teikimą. Įmonei pavestos Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo funkcijos nustatytos ir reglamentuotos teisės aktuose.


Paslaugų kainų ir pelningumo reguliavimas


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo jstatymu, gautino atlyginimo dydis neviršija paslaugų teikimo tiesioginių sąnaudų kartu su leistinu pelnu, jskaitant pagrjstą investicijų grąžą.

Tvarkomų registrų bei kadastro viešųjų ir administracinių paslaugų atlyginimo dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba atitinkamos informacinės sistemos valdytojas (atitinkamos ministerijos (valdytojo) ministro jsakymu).

2020 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtinto naujus valstybės jmonės Registrų centro tvarkomų registrų ir kadastro paslaugų gautino atlyginimo dydžius, kurie jsigaliojo 2020 m. spalio 1 d.


Komercinės veiklos paslaugos


Teikdama komercines paslaugas, Įmonė išduoda kvalifikuotus energinio naudingumo sertifikatus, atlieka individualų nekilnojamojo turto vertinimą, kadastrinius matavimus, išduoda elektroninius parašus bei teikia su juo susijusias paslaugas.

Atlygio už komercines paslaugas dydžiai tvirtinami Įmonės generalinio direktoriaus jsakymu.


Prekių pardavimo pajamos


Įmonė parduoda prekes, kurioms Įmonė turi nuosavybės kontrolę ir pajamos yra pripažjstamos tas prekes perdavus klientui.


Dotacijos, susijusios su pajamomis. Neatlygintinai jstatymo nustatytiems paslaugų gavėjams teikiamos paslaugos


Valstybės dotacijos, susijusios su neatlygintinai jstatymo nustatytiems paslaugų gavėjams teikiamomis paslaugomis, apskaitoje yra parodomos pajamų metodu, pagal kurj dotacija pripažjstama pelnu kaip vieno ar kelių laikotarpių pajamos laikotarpiais, kuriais Įmonė pripažjsta sąnaudomis susijusias išlaidas, kurios turėtų būti kompensuojamos dotacijos lėšomis.

Kadangi tokių dotacijų pajamų atskyrimas nuo sąnaudų leidžia lengviau palyginti minėtas pajamas su kitomis sąnaudomis, kurioms dotacijos nedaro jtakos, šios dotacijos pateikiamos kaip pelno dalis atskirai.

Valstybės dotacija pripažjstama tik tada, kai pagrjstai garantuojama, kad Įmonė atitinka visas dotacijai gauti keliamas sąlygas ar kad dotacija bus


gauta.


Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo jstatymu nustatoma, kad valstybės registruose esantys duomenys ir informacija yra neatlygintinai gaunami ir naudojami viešiesiems valstybės ir savivaldybių valdymo uždaviniams spręsti, taip pat valstybės bei savivaldybių institucijoms ir jstaigoms yra užtikrintas nemokamas duomenų registravimas valstybės registruose.

Įstatymu taip pat yra nustatyta, kad neatlygintino registro objektų registravimo ir registro, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo registro ir (ar) valstybės informacinės sistemos tvarkytojo paslaugos yra finansuojamos iš šiam tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.


Kitų pajamų pripažinimo principai


Kitos nereguliarios pajamos iš turto pardavimo yra pripažjstamos tam tikru momentu, kai klientui yra perduodama kontrolė. Nuomos, palūkanų ir kitos pajamos pripažjstamos kaupimo principu. Delspinigiai pripažjstami pajamomis tik juos gavus.


Sutarties turtas


Sutarties turtas – tai Įmonės teisė j atlygj mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo perduotos klientui. Jeigu Įmonė vykdo sutartj perduodama prekes ar paslaugas klientui prieš klientui sumokant atlygj arba prieš tai, kai jis yra mokėtinas, Įmonė pateikia tokią teisę j atlygj kaip sutarties turtą, išskyrus bet kokias sumas, kurios pateikiamos kaip gautinos sumos.


Gautina suma


Gautina suma – Įmonės teisė j atlygj, kuri yra besąlyginė, t. y. reikia tik kad praeitų tam tikras laikas, kol turės būti sumokėtas atlygis. Gautinos sumos apskaitomos pagal 9-ąjj TFAS.


Sutarties jsipareigojimas


Sutarties jsipareigojimas – Įmonės jsipareigojimas klientui perduoti prekes ar paslaugas, už kurias Įmonė iš kliento gavo atlygj (arba suma yra mokėtina). Jei klientas sumoka atlygj prieš Įmonei perduodant prekes ar paslaugas, mokėjimo metu pripažjstamas sutarties jsipareigojimas. Sutarties jsipareigojimas yra pripažjstamas pajamomis, kuomet Įmonė jvykdo veiklos jsipareigojimą pagal sutartj.


Dėl Įmonės verslo modelio, be to, kas aprašyta šioje pastaboje, vadovybė nepriėmė jokių kitų svarbių apskaitinių sprendimų, vertinimų ar prielaidų, susijusių su pajamų pagal sutartis su klientais pripažinimu, kadangi nebuvo sudėtingų/daugiakomponenčių prekių ar paslaugų, kintamo atlygio, finansavimo komponentų, sutarčių išlaidų ar mokėtinų sumų klientams.


Užsienio valiuta

Operacijos užsienio valiuta atvaizduojamos kita valiuta nei eurais yra konvertuojamos j eurus oficialiu Lietuvos banko skelbiamu valiutos santykiu operacijos atlikimo dieną, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, piniginiai vienetai denominuoti užsienio valiuta yra perkonvertuojami tos dienos valiutos kursu.


Nepiniginiai vienetai, denominuoti užsienio valiuta apskaitomi tikrąja verte, yra perkonvertuojami tos dienos valiutos kursu, kurią buvo nustatyta tikroji vertė. Nepiniginiai vienetai, apskaitomi jsigijimo savikaina jvertinti užsienio valiuta nėra konvertuojami.


Piniginis turtas ir jsipareigojimai yra konvertuojami j eurus finansinių ataskaitų sudarymo datos kursu. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginj turtą ar jsipareigojimus j eurus, jtraukiamos j ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą.


Tikroji vertė

Tikroji vertė – tai kaina, kuri būtų gauta pardavus turtą arba kuri būtų sumokėta perdavus jsipareigojimą jprasto tarp rinkos dalyvių jvykusio sandorio metu nustatymo dieną. Nustatant tikrąją vertę abiem atvejais siekiama to paties tikslo – apskaičiuoti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas jsipareigojimas pagal tvarkingą sandorj tarp rinkos dalyvių (t. y. galutinę kainą vertinimo dieną tam rinkos dalyviui, kuriam priklauso turtas arba jsipareigojimas). Nustatant nefinansinio turto tikrąją vertę atsižvelgiama j rinkos dalyvio gebėjimą gauti ekonominės naudos naudojant šj turtą pirmuoju ir geriausiu jo naudojimo būdu arba parduodant šj turtą kitam rinkos dalyviui, kuris jj naudotų pirmuoju ir geriausiu būdu. Nustatydamas tikrąją vertę, ūkio subjektas turi nustatyti visus šiuos dalykus:


– konkretų turtą arba jsipareigojimą, kurio tikroji vertė nustatoma (kartu su atitinkamu apskaitos vienetu);

– kai vertinamas nefinansinis turtas – vertinimo prielaidą, kuria tinka remtis nustatant tikrąją vertę (kartu su atitinkamu pirmuoju ir geriausiu to nefinansinio turto naudojimo būdu);

– pagrindinę (arba palankiausią) turto arba jsipareigojimo rinką;

– tikrajai vertei nustatyti tinkamą (-as) vertinimo metodiką (-as) atsižvelgiant j prieinamus duomenis, pagal kuriuos būtų parengti vertinimo duomenys, atitinkantys prielaidas, kuriomis rinkos dalyviai remtųsi jkainodami tą turtą arba jsipareigojimą, taip pat tikrosios vertės hierarchijos lygj, kuriam priskiriami šie duomenys.


Vertinimo metodikos taikymo tikslas – nustatyti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas jsipareigojimas pagal tvarkingą sandorj tarp rinkos dalyvių. Trys plačiai taikomos vertinimo metodikos yra:


a) Rinkos metodas – vertinimo metodika, pagal kurią naudojamos kainos ir kita svarbi informacija, gauta apie rinkos sandorius dėl tokio paties ar palyginamo (t. y. panašaus) turto, jsipareigojimų arba turto ir jsipareigojimų grupės (kaip antai verslo);

b) Išlaidų metodas – vertinimo metodika, pagal kurią nustatoma suma, kurios šiuo metu reikėtų turto naudojimo pajėgumui pakeisti (dažnai vadinama dabartinėmis turto atkūrimo išlaidomis);

c) Pajamų metodas – vertinimo metodikos, pagal kurias būsimos sumos (pavyzdžiui, pinigų srautai arba pajamos ir sąnaudos) perskaičiuojamos j vieną dabartinę (t. y. diskontuotą) sumą. Tikroji vertė nustatoma pagal vertę, atitinkančią dabartines rinkos prognozes dėl tų būsimų sumų.


Tikrosios vertės hierarchija

Siekiant, kad būtų nuosekliau ir palyginamiau nustatoma tikroji vertė ir atskleidžiama susijusi informacija, 13-ame TFAS nustatyta tikrosios vertės hierarchija, kurią taikant duomenys, naudojami pagal vertinimo metodikas tikrajai vertei nustatyti, skirstomi j tris lygius:


1-o lygio duomenys – tokio paties turto arba tokių pačių jsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose, j kurias ūkio subjektas gali patekti vertinimo dieną;

2-o lygio duomenys – tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi turto arba jsipareigojimo duomenys, išskyrus 1 lygiui priskiriamas kotiruojamas kainas; 3-o lygio duomenys – nestebimi turto arba jsipareigojimo duomenys.


Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos atspindi mokėtino einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sumą.


Einamųjų metų pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokestis yra mokamas atsižvelgiant j apmokestinamąjj pelną už metus. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje, nes jis neapima pajamų ar sąnaudų straipsnių, kurie kitais metais yra apmokestinami ar jskaitomi ir, be to, jis neapima straipsnių, kurie niekada neapmokestinami ar jskaitomi. Pelno mokestis apskaičiuojamos naudojant galiojusj ar iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos priimtą mokesčio tarifą. 2021 m. ir 2020 m. Įmonei taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.


Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis yra pripažjstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir jsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo pelno mokesčio jsipareigojimai yra bendrai pripažjstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažjstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjj pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir jsipareigojimai yra nepripažjstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba jei sandorio metu (kito nei verslo jungimas) pripažjstamas turtas ar jsipareigojimai nejtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.


Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Įmonė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjj pelną.


Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir jsipareigojimai yra jvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinus skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių jstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir jsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Įmonė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar jsipareigojimus.


Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir jsipareigojimai sudengiami, kai yra teisiškai leidžiama sudengti einamųjų metų mokesčio turtą ir jsipareigojimus ir kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų, ir Įmonė ketina sudengti einamųjų metų mokesčio turtą ir jsipareigojimus grynąja verte.


Einamųjų metų pelno ir atidėtasis pelno mokestis už laikotarpj

Einamųjų metų pelno ir atidėtasis pelno mokestis yra apskaitomi sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažjstamais ne pelne (nuostoliuose) (tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažjstamas ne pelne (nuostoliuose), arba jei jie atsirado verslo jungimo pirminio pripažinimo metu.


Atidėjiniai

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl jvykio praeityje Įmonė turi teisinj jsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam jvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir jsipareigojimo suma gali būti patikimai jvertinta. Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną Įmonė jvertina esamus atidėjinius ir koreguoja juos, kad geriausiai atitiktų dabartinius jvertinimus. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjinio suma yra lygi dabartinei vertei išlaidų, kurios, tikėtina, bus patirtos vykdant jsipareigojimą. Apskaitant diskontuota verte, atidėjinio padidėjimas dėl praėjusio laiko tarpo, yra apskaitomas kaip skolinimosi kaštai.


Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai jvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Įmonės padėtj finansinių ataskaitų sudarymo datą (koreguojantys jvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai jvykiai, kurie nėra koreguojantys jvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų jtaka reikšminga.


Svarbūs apskaitiniai įvertinimai ir pagrindiniai neaiškūs vertinimo šaltiniai

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybė priima tam tikrus sprendimus, prielaidas ir jvertinimus, kurie turi jtakos pateiktoms turto, jsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui finansinių ataskaitų dieną ir kitais finansiniais metais. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami jvertinimai, apima amortizaciją (3 pastaba), nusidėvėjimą (4 pastaba), atidėtojo pelno mokesčio pripažinimą (24 pastaba), nukainojimas atsargoms, vertės sumažėjimas gautinoms sumoms, nematerialiajam turtui bei nekilnojamajam turtui, jrangai ir jrengimams (3, 4, 6, 8 pastabos). Įvertinimai ir sprendimai yra nuolat vertinami ir


priklauso nuo vadovybės patirties bei kitų veiksnių, jskaitant esamomis aplinkybėmis numatomus ateities jvykius. Apskaitinių jvertinimų pasikeitimai yra apskaitomi tuo laikotarpiu, kuriuo jvertinimas peržiūrimas, jeigu pakeitimas turi jtakos tik tam laikotarpiui, arba pakeitimo laikotarpiu ir būsimais laikotarpiais, jeigu pakeitimas turi jtakos ir esamam, ir būsimam laikotarpiui.


Įstatymo nustatytiems paslaugų gavėjams neatlygintinai teikiamų paslaugų finansavimą reglamentuojantys norminiai aktai bei jprastinė verslo praktika neleidžia Įmonei jsitikinti, kad Įmonė turi pagrjstą garantiją, kad ši dotacija bus gauta. Įmonės vadovybė, vertindama tikimybę gauti iš asignavimų valdytojo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, finansavimą, be kitų neapibrėžtumų, jvertino ir neapibrėžtumą dėl valstybės biudžeto lėšų panaudojimo sudėtingomis makroekonominėmis sąlygomis. Todėl Įmonė pripažjsta pajamas iš tokių paslaugų dotacijos ta apimtimi, kuria faktiškai gavo arba pagrjstai tikisi gauti ateityje iš asignavimų valdytojo (19 pastaba).


Ankstesnių laikotarpių ataskaitų netikslumų taisymas

Rengiant ataskaitas už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. buvo identifikuota, jog pinigų srautų ataskaitoje už metus, pasibaigusius 2022

m. gruodžio 31 d., pateikti nepiniginiai pinigų srautai, susiję su naudojimosi teise valdomu turtu ir jsipareigojimais. Dėl šios priežasties buvo pakoreguota pinigų srautų ataskaitos už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. informacija. Šie koregavimai neturi jtakos Įmonės veiklos rezultatams ar nuosavam kapitalui:

Iki koregavimo Koregavimas Po koregavimo

(2 175 714)


2 175 714


-

( 397 967)


20 903


( 377 062)

4 182 173


(2 196 617)


1 985 556

Naudojimosi teise valdomo turto (padidėjimas) sumažėjimas

Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai Prekybos ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)

3. Nematerialusis turtas

Nematerialųjj turtą sudaro:


Patentai, licencijos


Programinė jranga


Kitas nematerialusis


Ruošiamas Iš viso

naudoti turtas

Įsigijimo vertė


2021 m. gruodžio 31 d.

7 457 759


9 972 085


3 104 663


2 265 295


22 799 803

- jsigijimai / pasigaminimai

1 088 684


847 076


-


4 232 255


6 168 016

- pripažintas turtas

-


-


3 303 082


-


3 303 082

- perleidimai ir nurašymai

( 176 629)


(1 717 739)


-


( 248 226)


(2 142 594)

- perklasifikavimai



3 486 917


828 095


(4 315 013)


-

2022 m. gruodžio 31 d.

8 369 814


12 588 340


7 235 840


1 934 312


30 128 306

- jsigijimai / pasigaminimai

255 457


309 302


539 885


6 137 038


7 241 683

- pripažintas turtas

-


-


-


-


-

- perleidimai ir nurašymai

( 859 630)


(1 048 494)


-


-


(1 908 124)

- perklasifikavimai

-


3 254 588


4 128 137


(7 382 725)


-

2023 m. gruodžio 31 d.

7 765 641


15 103 737


11 903 862


688 625


35 461 865

Sukaupta amortizacija










2021 m. gruodžio 31 d.

(4 911 638)


(6 153 667)


(1 809 300)


-


(12 874 605)

- amortizacija

(1 336 569)


( 755 251)


( 234 211)


-


(2 326 031)

- perleidimai ir nurašymai

-


-


(2 230 172)


-


(2 230 172)

- perklasifikavimai

176 629


1 580 520


-


-


1 757 149

- perkėlimas j trumpalaikj




turtą







                                                                

2022 m. gruodžio 31 d.

(6 071 577)


(5 328 398)


(4 273 683)


- (15 673 658)

- amortizacija

(1 353 994)


(1 223 205)


( 788 708)


- (3 365 906)

- pripažintas turtas

-


-


-


- -

- perleidimai ir nurašymai

859 630


1 048 494


-


- 1 908 124

- perklasifikavimai

-


-


-


- -

2023 m. gruodžio 31 d.

(6 565 941)


(5 503 109)


(5 062 391)


- (17 131 441)








-

Sukauptas vertės








sumažėjimas








2021 m. gruodžio 31 d.

-


( 137 219)


-


- ( 137 219)

- padidėjimas

-


-


-


- -

- atstatymas

-


137 219


-


- 137 219

2022 m. gruodžio 31 d.

-


-


-


- -

- padidėjimas







-

- atstatymas







-

2023 m. gruodžio 31 d.

-


-


-


-


-

Likutinė vertė:










2021 m. gruodžio 31 d.

2 546 121


3 681 199


1 295 363


2 265 295


9 787 979

2022 m. gruodžio 31 d.

2 298 237


7 259 941


2 962 157


1 934 312


14 454 647

2023 m. gruodžio 31 d.

1 199 700


9 600 628


6 841 471


688 625


18 330 424

          turtas                                                                            


- - - - -

                                                                                                   






Iš ES bei valstybės biudžeto projektų jgyvendinimui skirtų lėšų Įmonėje buvo sukurtos valstybės informacinės sistemos, kurių valdytojai yra jvairios valstybės institucijos.


2023 m. gruodžio 31d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo veikloje naudojamo nemokamai gauto nematerialiojo turto.


Įmonės ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacija buvo apskaityta bendrųjų pajamų ataskaitoje, pardavimo savikainos (20 pastaba) ir veiklos sąnaudų straipsniuose (21 pastaba), dalis amortizacijos sąnaudų buvo sudengta su dotacijomis susijusiomis su turtu.


Visiškai amortizuoto, tačiau vis dar naudojamo Įmonės veikloje ilgalaikio nematerialiojo turto jsigijimo savikaina gruodžio 31 d.:



   2023 m.  

   2021 m.  

Patentai, licencijos

4 767 342

3 337 860

Programinė jranga

1 685 055

2 175 384

Kitas nematerialusis turtas

    307 016

     101 096

Iš viso

6 759 413

5 614 339


Šio visiškai amortizuoto, vis dar naudojomo Įmonės veikloje nematerialiojo turto likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. yra lygi 0 Eur.


Iš viso

4. Nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai


Nekilnojamąjj turtą, jrangą ir jrengimus sudaro:


Įsigijimo vertė


Pastatai ir statiniai


Mašinos ir jrengimai



Transporto priemonės



Kita jranga, prietaisai, jrankiai ir jrenginiai


Kitas materialusis turtas



Ruošiamas naudoti turtas



2021 m. gruodžio 31 d. 19 457 486

9 679 494

19 500

795 761

1 459 565

655 483

32 067 289

- jsigijimai / pasigaminimai -

3 672 742

-

34 776

96 143

8 984 125

12 787 787

- atiduotas turtas -

( 5 638)

-

-

( 38 513)

-

( 44 151)

- perleidimai ir nurašymai -

( 156 448)

-

-

( 790)

-

( 157 238)

- perkėlimas j trumpalaikj turtą

      -

  (1 325 227)

      -

   ( 169 846)

   ( 260 058)

      -

  (1 755 131)

2022 m. gruodžio 31 d.

19 457 486

11 864 923

19 500

660 692

1 256 347

9 639 608

42 898 556

- jsigijimai / pasigaminimai

226 270

2 296 509

-

20 000

000 000

16 099 362

18 970 754

- atiduotas turtas

(4 187 918)

-

-

-

-

-

(4 187 918)

- perleidimai ir nurašymai

-

(1 813 745)

-

( 14 007)

( 5 073)


(1 832 825)

- perklasifikavimai

-

2 534 674

-

-

713 438

(3 248 112)

-

- perkėlimas j trumpalaikj turtą

   ( 7 861)

   ( 269 188)

      -

   ( 62 714)

   ( 130 455)

      -

   ( 470 219)

2023 m. gruodžio 31 d.

15 487 977

14 613 173

19 500

604 691

2 162 149

22 490 859

55 378 348


(tęsinys kitame puslapyje)



Sukauptas nusidėvėjimas


Pastatai ir statiniai



Mašinos ir jrengimai



Transporto priemonės


Kita jranga, prietaisai, jrankiai ir jrenginiai


Kitas materialusis turtas



Ruošiamas naudoti turtas



Iš viso


2021 m. gruodžio 31 d. (3 680 675)

(6 468 568)

( 19 500)

( 549 722)

(1 357 421)

-

(12 075 886)

- nusidėvėjimas ( 247 071)

(1 216 268)

-

( 47 278)

( 32 604)

-

(1 543 221)

- atiduotas turtas -

5 298

-

-

32 902

-

38 200

- perleidimai ir nurašymai -

156 447

-

-

-

-

156 447

- perkėlimas j trumpalaikj turtą   -

   1 306 318

      -

   168 490

   259 800

      -

   1 734 608

2022 m. gruodžio 31 d. (3 927 746)

(6 216 773)

( 19 500)

( 428 511)

(1 097 323)

-

(11 689 852)

- nusidėvėjimas ( 214 350)

(2 089 173)

-

( 49 897)

( 35 531)

-

(2 388 951)

- atiduotas turtas 1 006 574

-

-

-

-

-

1 006 574

- perleidimai ir nurašymai -

1 813 733

-

14 006

5 072

-

1 832 811

- perkėlimas j trumpalaikj turtą   7 861

   267 663

      -

    56 533

   130 321

      -

   462 378

2023 m. gruodžio 31 d. (3 127 662)

(6 224 549)

( 19 500)

( 407 868)

( 997 461)

- (10 777 040)

Sukauptas vertės sumažėjimas

2021 m. gruodžio 31 d. -


-


-


-


-


- -

- padidėjimas (1 934 725)

-

-

-

-

- (1 934 725)

- atstatymas         -

      -

      -

        -           -           -

      -

2022 m. gruodžio 31 d.

(1 934 725)

- - - - (1 934 725)

- padidėjimas

-

- - - - - -

- atstatymas

   1 934 725

      -

      -

       -          -

      -

   1 934 725

2023 m. gruodžio 31 d.

-

-

-

- -

-

-


Likutinė vertė:


                                   


                                   


                                   


                                   


                                   


                                   


                                   

2021 m. gruodžio 31 d.

  15 776 811

   3 210 926

      -

   246 039

   102 145

   655 483

  19 991 404

2022 m. gruodžio 31 d.

  13 595 015

   5 648 151

      -

   232 181

   159 024

   9 639 608

  29 273 980

2023 m. gruodžio 31 d.

  12 360 315

   8 388 624

      -

   196 823

   1 164 688

  22 490 859

  44 601 309


Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 23 d. nutarė, kad Įmonė turi perduoti valstybės jmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės nekilnojamąjj turtą Vilniuje, Vinco Kudirkos g. 18- 2 ir Vinco Kudirkos g. 18-3. Laukiamas šio perduodamo turto atsiperkamosios vertės ir balansinės vertės skirtumas buvo apskaitytas 2022-12-31 kaip 1 934 725 Eur. turto vertės sumažėjimo nuostolis, balanse koreguojant turto vertės bei nepaskirstytojo pelno sąskaitas.

2023 m. kovo 30 d. ir 2023 m. lapkričio 29 d. Įmonė perdavė valstybės jmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės nekilnojamąjj turtą Vilniuje, Vinco Kudirkos g. 18-2 ir Vinco Kudirkos g. 18-

3. Dėl šio turto perdavimo Įmonės savininko kapitalas sumažėjo 1 244 940 Eur. Šio perduoto turto bendra balansinė vertė sudarė 3 181 343 Eur, o atsiperkamoji vertė sudarė 1 244 940 Eur. Šių verčių skirtumu buvo atliktas 2022-12-31 sukaupto vertės sumažėjimo atstatymas 1 934 725 Eur sumai, o likusia 1 679 Eur dalimi koreguojama nepaskirstytojo pelno sąskaita.


Įmonės nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų nusidėvėjimas buvo apskaitytas bendrųjų pajamų ataskaitoje, pardavimo savikainos (20 pastaba) ir veiklos sąnaudų straipsniuose (21 pastaba), dalis nusidėvėjimo sąnaudų buvo sudengta su dotacijomis susijusiomis su turtu.

Visiškai nusidėvėjusių, tačiau vis dar naudojamų Įmonės veikloje nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų jsigijimo savikaina gruodžio 31 d.:



   2023 m.  

   2022 m.  

Pastatai ir statiniai

4 410

12 271

Mašinos ir jrengimai

2 521 056

4 061 732

Transporto priemonės

19 500

19 500

Kita jranga, prietaisai, jrankiai ir jrenginiai

296 341

328 775

Kitas materialusis turtas

     922 637

    1 017 066

Iš viso

3 763 944

5 439 343


Įmonėje naudojamo visiškai nusidėvėjusio nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. – 204 Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 264 Eur).


Įkeistas turtas


2023 m. gruodžio 31 d. pastatai, kurių likutinė vertė buvo 5 345 842 Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 3 156 110 Eur), yra jkeisti „Swedbank“, AB kaip paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė. Turto jkeitimo „Swedbank“, AB galiojimo terminas yra 2028 m. rugsėjo 12 d.


5. Naudojimosi teise valdomas turtas ir jsipareigojimai

Naudojimosi teise valdomą turtą sudarė:



Pastatai



Automobiliai


Kiti



Iš viso

Įsigijimo vertė

2021 m. gruodžio 31 d.


1 262 292




80 118




266 330



1 608 740

- jsigijimai

1 617 469



366 093



409 876


2 393 438

- perleidimai ir nurašymai

( 599 360)



( 81 229)



( 21 852)


( 702 441)

2022 m. gruodžio 31 d.

2 280 402



364 982



654 354


3 299 738

- jsigijimai

258 780



101 230



70 400


430 410

- perleidimai ir nurašymai

( 609 831)



( 24 512)



( 64 948)


( 699 291)

2023 m. gruodžio 31 d.

1 929 351



441 700



659 806


3 030 857

Sukauptas nusidėvėjimas










2021 m. gruodžio 31 d.

( 715 783)



( 65 557)



( 67 285)


( 848 626)

- nusidėvėjimas

( 276 041)


( 40 551)


( 146 934)


( 463 527)

- perleidimai ir nurašymai

382 130


81 229


21 358


484 716

2022 m. gruodžio 31 d.

( 609 695)


( 24 880)


( 192 862)


( 827 437)

- nusidėvėjimas

( 359 608)


( 146 727)


( 259 252)


( 765 587)

- perleidimai ir nurašymai

559 022


24 512


64 948


648 481

2023 m. gruodžio 31 d.

( 410 282)


( 147 095)


( 387 166)


( 944 543)

Likutinė vertė:








2021 m. gruodžio 31 d.

546 509


14 561


199 045


760 115

2022 m. gruodžio 31 d.

1 670 706


340 103


461 492


2 472 301

2023 m. gruodžio 31 d.

1 519 069


294 605


272 640


2 086 314

Įmonės naudojimosi teise valdomą turtą sudaro nuomojami pastatai, automobiliai ir kitas turtas. Įmonė nesubnuomoja turto.


Naudojimosi teise valdomo turto jsipareigojimus gruodžio 31 d. sudarė:



   2023 m.  

   2022 m.  

Iki vienerių metų

678 920

646 654

Nuo vienerių iki penkerių metų

1 123 827

1 344 271

Daugiau kaip 5 metai

     338 609

    524 040

Iš viso

2 141 356

2 514 966


Naudojimosi teise valdomo turto jsipareigojimų būsimųjų palūkanų suma 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 103 646 Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 114 218 Eur).

6. Atsargos

Atsargas sudarė:


Atsargų jsigijimo savikaina 2022 m. gruodžio 31 d.

Atimti: nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės

Atimti: vertės sumažėjimas lėtai judančioms atsargoms

Grynoji galimo realizavimo vertė 2022 m. gruodžio 31 d.


Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės


Produkcija


Ilgalaikis turtas, ruošiamas parduoti




Pirktos prekės, skirtos perparduoti


Iš viso


467 278

                                

-


- 173

                                                            

- -


81 939

                             

-


549 390

                             

-

-


- -


-


-

467 278


- 173


81 939


549 390


274 103

                                

-


-



- 74

                                                            

- -


- -



114 817

                             

-


-



388 994

                             

-


-

274 103


- 74


114 817


388 994

Atsargų jsigijimo savikaina 2023 m. gruodžio 31 d.

Atimti: nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės

Atimti: vertės sumažėjimas lėtai judančioms atsargoms

Xxxxxxx xxxxxx realizavimo vertė 2023 m. gruodžio 31 d.


7. Išankstiniai apmokėjimai ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

Išankstinius apmokėjimus ir būsimųjų laikotarpių sąnaudas gruodžio 31 d. sudarė:


   2023 m.


   2022 m.

Išankstiniai apmokėjimai

107 335

282 073

Būsimųjų laikotarpių sąnaudos, iš kurių:

1 569 186

1 481 813

Prenumeratos

17 898

13 413

Turto draudimo

28 779

27 902

Turto nuomos

87 756

267 394

Techninio aptarnavimo

1 429 284

1 154 705

Kitos per 1-us metus pripažintinos

5 469

18 399

Atimti: vertės sumažėjimas

       -

       -

Iš viso

1 676 521

1 763 886


8. Prekybos ir kitos gautinos sumos



Prekybos ir kitas gautinas sumas gruodžio 31 d. sudarė:





   2023 m.


   2022 m.

Pirkėjų skolos nominaliąja verte

2 569 338


3 154 047

Xxxxxxxx sumos iš valstybės biudžeto už neatlygintinai suteiktas paslaugas (20 pastaba)

11 369 000


11 077 000

Atimti: abejotinų pirkėjų skolų vertės sumažėjimas

   ( 378 621)


   ( 442 418)

Pirkėjų skolos, po vertės sumažėjimo

13 559 717


13 788 629

Piniginiai konkursų užtikrinimai

104 055


39 600

Kitos gautinos sumos

    725 961


   1 227 321

Kitos gautinos sumos iš viso

830 016


1 266 921

Iš viso

14 389 733


15 055 550

Įmonė naudoja tikėtinų nuostolių normų (TKN) matricą paskaičiuoti prekybos gautinų sumų tikėtinus kredito nuostolius (TKN). Tikėtinų kredito nuostolių normos paremtos klientų pradelsimo istorija, kurie yra sugrupuoti pagal kliento tipą. TKN matrica yra paremta Įmonės istorine informacija apie klientų jsipareigojimų nevykdymą. Įmonė patikslina matricos reikšmes, kad jos apimtų prognozuojamą ateities informaciją.

Vertinant prekybos gautinų sumų tikėtinus nuostolius, individualios klientų skolos yra sugrupuojamos pagal senėjimo laikotarpj. Žemiau pateiktos tikėtinų kredito nuostolių normos naudojamos TKN apskaičiavimui:


                                Senėjimas, dienomis               



Mažiau nei 30

31 -90

00-000

000-000

271-360

daugiau nei 360

2023 m.

0%

0%

50%

100%

100%

100%

2022 m.

0%

0%

50%

100%

100%

100%


Lentelėje žemiau pateikiama informacija apie galiojimo laikotarpio prekybos gautinų sumų TKN, jvertintus naudojant supaprastintą modelj, nustatytą 9 TFAS:



Bendrai jvertinti


Atskirai jvertinti


   Iš viso  

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.

( 260 677)


( 217 561)


( 478 238)

Sudarymas

( 48 556)


-


( 48 556)

Atstatymas

Nurašytos gautinos sumos

84 376

-


-

-


84 376

-

Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.

( 224 857)


( 217 561)


( 442 418)


Sudarymas


( 20 306)



-



( 20 306)

Atstatymas

Nurašytos gautinos sumos

84 103

-


-

-


84 103

-

Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.

( 161 060)


( 217 561)


( 378 621)


2023 m. ir 2022 m. gautinų sumų tikėtinų nuostolių pasikeitimas yra apskaitytas bendrųjų pajamų ataskaitoje, veiklos sąnaudų straipsnyje. Pirkėjų skolos yra be palūkanų ir jų apmokėjimo trukmė yra 14 - 360 dienų.

Iš pirkėjų gautinų sumų senaties analizė gruodžio 31 d. yra tokia:


                   Iš pirkėjų gautinos sumos, nominaliąja verte         


dienų

dienų

dienų

Dienų

dienų

dienų



2023 m.


2 115 355


284 941


15 965


6 909


3 668


142 500


2 569 338

2022 m.

2 573 030

329 911

52 497

13 482

9 735

175 392

3 154 047

mažiau nei 30

31 – 90

91 – 180

181 – 270

271 - 360

daugiau nei 360

Iš viso


Lentelėje pateikiamos sumos neapima gautinų sumų iš valstybės biudžeto dėl neatlygintinai suteiktų paslaugų (20 pastaba).


9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai


Pinigus ir pinigų ekvivalentus gruodžio 31 d. sudarė:



   2023 m.  

   2022 m.  

Pinigai banko sąskaitoje

966 859

8 570 620

Pinigai vienos nakties indėlyje

2 454 542

-

Pinigai kasoje

-

-

Pinigai kelyje

       901

      2 230

Iš viso

3 422 302

8 572 849

10. Kapitalas ir rezervai

a) Įmonės savininko kapitalas


2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. vienintelis Įmonės savininkas yra Lietuvos Respublikos valstybė.


Įmonei perdavus ilgalaikio turto kitoms valstybės institucijoms atliekamas jstatinio kapitalo mažinimas likutine verte. Per 2023 m. Įmonės savininko kapitalas dėl tokio turto perdavimo sumažintas 1 244 940 Eur (per 2022 m. – 5 960 Eur).


Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 23 d. nutarė, kad Įmonė turi perduoti valstybės jmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės nekilnojamąjj turtą Vilniuje, Vinco Kudirkos g. 18-2 ir Vinco Kudirkos g. 18-3, o turto vertės sumažėjimas turi būti registruojamas valstybės jmonės Registrų centro savininko kapitalo dalyje.

2023 m. kovo 30 d. ir 2023 m. lapkričio 29 d. Įmonė perdavė valstybės jmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės nekilnojamąjj turtą Vilniuje, Vinco Kudirkos g. 18-2 ir Vinco Kudirkos g. 18-3. Dėl šio turto perdavimo Įmonės savininko kapitalas sumažėjo 1 244 940 Eur.


b) Privalomas rezervas


Privalomas rezervas – tai Lietuvos Respublikos jstatymų numatytas privalomas rezervas. Į jj kasmet pervedami ne mažiau kaip 5 proc. grynojo paskirstytino pelno, kol privalomasis rezervas pasiekia 10 proc. jmonės savininko kapitalo.


2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. privalomas rezervas sudarė 1 588 700 Eur.


c) Kiti rezervai


Metinius atskaitymus j rezervus nustato Įmonės savininko teises ir pareigas jgyvendinanti institucija. Kiti rezervai gruodžio 31 d. sudarė:

2022

                                

Judėjimas

Padidėjimas  Sumažėjimas

2023

                                


Specialusis rezervas jmonės jsipareigojimams vykdyti


897 626


- -



897 626

Rezervas investicijoms

16 329 896

2 482 790 -


18 812 685

Rezervai naudojami darbuotojų premijoms, socialiniams,

kultūriniams ir panašiems tikslams

490 724

- -


490 724

Kitiems jstatuose nustatytiems tikslams jgyvendinti

116 959

-

-

116 959

Pensijų rezervas

   710 764

       -

  ( 138 110)

   572 654

Iš viso

18 545 968

2 482 790

( 000 000)

00 000 000


2023 m. j valstybės biudžetą sumokėta jmonės pelno jmoka sudarė sudarė 3 724 186 (2022 m. - 11 678 155 Eur).


11. Finansinės skolos

Finansines skolas sudarė skolos kredito jstaigoms:



  2023 12 31

   2022 12 31  

„Swedbank“, AB

   16 515 760

         -

Iš viso

16 515 760

-

Atėmus: skolas kredito jstaigoms, mokėtinas po vienų metų

15 770 140

-

Skolos kredito jstaigoms, mokėtinos per vienus metus iš viso

745 620

-

2023 m. rugsėjo 12 d. Įmonė su „Swedbank“, AB pasirašė kredito sutartj, pagal kurią suteikiama paskola yra skirta Įmonės anksčiau gauto kredito refinansavimui, o taip pat Įmonės investicinių projektų finansavimui (refinansavimui). Suteiktos eurais denominuotos paskolos palūkanų norma yra 6 mėn. Euribor +1,56 proc., grąžinimo terminas – 2028 m. rugsėjo 12 d.

Paskolos palūkanų norma nustatyta remiantis rinkos palūkanų norma, todėl paskolų apskaitinė vertė atitiko jų tikrąją vertę. 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. banko paskolos grąžinimas yra užtikrintas jkeistais Įmonės pastatais (4 pastabа). 2023 m. gruodžio 31 d. Įmonė buvo nepanaudojusi 5,9 mln. Eur ilgalaikės paskolos (2022 m. gruodžio 31 d. – 6,7 mln. Eur).

Įmonė jsipareigojo vykdyti sutartyse su "Swedbank"AB numatytus finansinius rodiklius: nuosavo kapitalo ir grynosios finansinės skolos/EBITDA rodiklius. 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė vykdė visų rodiklių reikalavimus.


  2023 12 31   2022 12 31


Per pirmus metus 745 620 -

Per antrus – penktus metus 15 770 140 -

Po penkerių metų - -


Iš viso 16 515 760 -


12. Dotacijos ir subsidijos

Dotacijų ir subsidijų judėjimą sudarė:


2023 m.


2022 m.


2023 m.


2022 m.


345 078



410 579



10 458 229



8 594 073

6 077 001


4 890 192


6 840 634


3 218 918

( 126 832)


( 122 566)


( 2 320)


( 254 794)

(5 577 558)

                                   


(4 833 125)

                                   


(3 050 684)

                                   


(1 099 968)

                                   

717 689


345 078


14 245 859


10 458 229

   Susijusių su pajamomis  Susijusių su ilgalaikio turto jsigijimais


Likutis laikotarpio pradžioje

Gautos dotacijos, subsidijos

Grąžintos nepanaudotos/pervestos partneriams dotacijos, subsidijos

Panaudotos dotacijos, subsidijos – pripažinta pajamomis bendrųjų pajamų ataskaitoje

Likutis laikotarpio pabaigoje


ES ir biudžeto projektuose jsigyto ilgalaikio turto panaudotų dotacijų amortizacija yra apskaitoma sąnaudų straipsnyje bendrųjų pajamų ataskaitoje ir sumažina susijusio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas, toks turtas jmonėje yra projektuose sukurtos informacinės sistemos, programinė jranga arba programinės jrangos licencijos.

Su pajamomis susijusios gautos ir panaudotos dotacijos yra 2023 m. ir 2022 m. pavestų specialiųjų jpareigojimų ir programos „Teisės sistema“ bei

„Sveikatos sistemos valdymo“ priemonei „E. sveikatos paslaugų gyventojams, pacientams, sveikatos priežiūros jstaigoms ir specialistams plėtojimas“ ir kitų projektų vykdymo sąnaudoms kompensuoti.

Nejvykdytų dotacijų suteikimo sąlygų nėra.


13. Išmokų darbuotojams jsipareigojimas

Įmonės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensijos amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos jstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimo dydžio išmoka. Įmonės vienkartinių išmokų išeinantiems iš Įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensijos amžiaus sudarė:



   2023 m.  

   2022 m.  

Laikotarpio pradžioje

1 029 419

1 354 741

Priskaityta per laikotarpj

457 165

425 451

Sumažėjimas per laikotarpj

    ( 182 691)

    ( 750 772)

Laikotarpio pabaigoje

1 303 894

1 029 419


Išmokų darbuotojams jsipareigojimas yra jvertintas dabartine verte atsižvelgiant j taikomą diskonto normą, mirtingumo, darbuotojų kaitos, atlyginimų augimo rodiklius. Pagrindinės prielaidos, taikytos jvertinant Įmonės ilgalaikių išmokų jsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:



  2023 12 31

  2022 12 31

Diskonto norma

3,50%

3,37%

Darbuotojų kaitos rodiklis

12,42%

15,04%

Metinis atlyginimų padidėjimas

5,00%

5,00%


Šių aktuarinių prielaidų pasikeitimo poveikis išmokų darbuotojams jsipareigojimo augimui per 2023 m. sudarė 138 110 Eur, šiuo dydžiu mažėjo pensijų rezervas bei kitos bendrosios pajamos (per 2012 m. šis rezervas didėjo 710 764 Eur).

Kita išmokų darbuotojams jsipareigojimo pasikeitimo dalis buvo apskaityta bendrųjų pajamų ataskaitoje, pardavimo savikainos (20 pastaba) ir veiklos sąnaudų straipsniuose (21 pastaba) kaip darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai.


Padidėjimas 2 procentais

    2023  

    2022  

Diskonto norma

(95 201)

( 65 826)

Darbuotojų kaitos rodiklis

(112 769)

( 80 229)

Metinis atlyginimų padidėjimas

114 510

77 273

14. Kiti atidėjiniai ir jsipareigojimai



Кitus atidėjinius ir jsipareigojimus gruodžio 31 d. sudarė:




   2023 m.

   2022 m.

Atidėjiniai jmonės jsipareigojimams pagal teisinius ginčus vykdyti (26 pastaba)

133 581

628 421

Atidėjinys kintamajai metinei atlygio daliai

2 560 000

2 500 000

Atidėjiniai kitoms reikmėms

       -

       -

Iš viso

2 693 581

3 128 421

Per 2023 m. darbuotojams už 2022 m. rezultatus skirtos kintamojo metinio atlygio dalies faktiškai išmokėta suma sudarė 2 634 902 (2022 m. - 2 180 582 Eur). Vadovaudamasi 2023 m. veiklos tikslų pasiekimo rezultatais, Įmonės vadovybė jvertino labiausiai tikėtiną darbuotojams mokėtiną kintamos metinės atlygio dalies dydj 2 560 000 suma. Atsižvelgiant j šj jsipareigojimą, apskaitytas ir finansinės būklės ataskaitos eilutėje „Kiti atidėjiniai ir jsipareigojimai“ bei bendrųjų pajamų ataskaitos eilutėje „Veiklos sąnaudos“ atspindėtas atitinkamos sumos atidėjinys.


15. Sutarčių jsipareigojimai


Įsipareigojimus pagal sutartis gruodžio 31 d. sudarė:



   2023 m.  


   2022 m.  

Gauti pirkėjų avansai

3 047 872


2 672 935

Kiti

     249 263


     231 776

Iš viso

3 297 135


2 904 712


16. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos




Prekybos ir kitas mokėtinas sumas gruodžio 31 d. sudarė:





   2023 m.  


   2022 m.  

Prekybos mokėtinos sumos Mokėtinas pelno mokestis

Kiti mokėtini mokesčiai

5 137 116

- 411 577


8 479 738

- 708 887

Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai jsipareigojimai

     142 606


     83 986

Iš viso

5 691 299


9 272 611


17. Su darbo santykiais susiję jsipareigojimai




Su darbo santykiais susijusius jsipareigojimus gruodžio 31 d. sudarė:





   2023 m.  


   2022 m.  

Mokėtinas darbo užmokestis

1 447


3 940

Atostoginių rezervas ir kiti su darbo santykiais susiję kaupiniai

3 875 427


3 414 470

Xxxxxxxxx VSD jmokos

807 738


745 828

Kitos su darbo santykiais susijusios mokėtinos sumos

       79


      3 459

Iš viso

4 684 692


4 167 697

18. Pardavimo pajamos

Per ataskaitinj laikotarpj pardavimo pajamas pagal suteiktų paslaugų pobūdj sudarė:



   2023 m.  

   2022 m.  

Viešųjų ir administracinių paslaugų pajamos

53 252 651

59 745 441

Nekilnojamojo turto registro ir kadastro

43 407 321

47 379 252

Juridinių asmenų registro

5 951 733

6 124 905

Gyventojų registro

6 959 330

6 458 300

Adresų registro

553 526

1 103 220

Hipotekos registro

-

( 632)

Testamentų registro

383 150

368 354

Vedybų sutarčių registro

148 922

121 603

Sutarčių registro

90 841

95 470

Turto arešto aktų registro

000 000

000 730

Įgaliojimų registro

393 718

436 734

Neveiksnių ir ribotai veiksnių

000 000

000 729

Antstolių informacinės sistemos paslaugų

617 062

500 704

Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos paslaugų

996 053

1 036 901

Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos paslaugų

1 196 648

1 268 007

Kitų nekomercinių

1 977 384

1 592 093

Neapibrėžtumo jtaka

   (10 714 606)

   (8 049 929)

Komercinių paslaugų pajamos

5 524 878

4 909 589

NT objektų kadastrinių matavimų

3 017 319

2 492 438

Turto vertinimo

240 555

214 675

Sertifikatų išdavimo

862 639

813 425

Kitų komercinių

    1 404 365

    1 389 051

Iš viso

58 777 528

64 655 030


Įmonės pardavimo pajamos už jvairių rūšių suteiktas paslaugas 2023 metais sudarė 58 777 528 Eur (2022 metais – 64 655 030 Eur), jvertinant neapibrėžtumo jtaką, ir buvo pripažjstamos konkrečiu laiko momentu. Išskyrus 19 pastaboje pateiktas sumas, visos pajamos buvo uždirbtos iš sutarčių su klientais.


Neapibrėžtumo jtaka yra prilyginama negautų dotacijų susijusių su pajamomis už neatlygintinai suteiktas viešąsias ir administracines paslaugas sumai. Šia neapibrėžtumo jtaka yra mažinamos Įmonės uždirbtos pajamos. Atskiras pajamų ir neapibrėžtumo pripažinimas už neatlygintinai suteiktas paslaugas nurodytas 19 pastaboje.

Įmonė kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje neturėjo reikšmingų nejvykdytų veiklos jsipareigojimų. Neatlygintinai suteiktų paslaugų pajamas, nevertinant pajamų gavimo neapibrėžtumo, pagal institucijų pobūdj sudarė:

2023

2022


Valstybinės institucijos


9 349 667



9 880 910

Savivaldybių administracijos

5 588 678


4 291 060

Teisėsaugos institucijos

3 443 637


3 461 664

Mokesčių administravimo institucijos

2 993 440


2 319 445

Antstoliai

1 402 978


1 048 933

Valstybinės jmonės

1 055 279


1 041 683

Ministerijos

1 433 126


865 763

Žiniasklaida

208 237


248 396

Kiti

237 018


46 446

Seniūnijos

20 296


5 997

Fiziniai asmenys

      5 550


      5 910

Iš viso

25 737 906


23 216 207

19. Informacija apie pajamų dotacijas, susijusias su neatlygintinai suteiktomis paslaugomis

Per ataskaitinj laikotarpj neatlygintinai suteiktas viešųjų ir administracinių paslaugų pajamas pagal registrus ir informacines sistemas sudarė:



   2023 m.  

   2022 m.  

Nekilnojamojo turto registro ir kadastro

14 829 209

12 684 545

Juridinių asmenų registro

3 042 693

3 126 025

Gyventojų registro

5 703 379

5 036 380

Adresų registro

531 558

1 026 361

Testamentų registro

115 213

83 821

Vedybų sutarčių registro

95 983

66 938

Sutarčių registro

8 325

7 138

Turto arešto aktų registro

281 094

293 794

Įgaliojimų registro

20 860

35 292

Neveiksnių ir ribotai veiksnių

215 728

79 936

Antstolių informacinės sistemos paslaugų

437 718

341 945

Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos paslaugų

456 068

426 881

Kitų nekomercinių

78

7 151

Neapibrėžtumo jtaka

   (10 714 606)

   (8 049 929)

Iš viso

15 023 300

15 166 278


Neatlygintinai suteiktų paslaugų sumos paskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763 „Dėl atlygio už valstybės jmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą“. Vadovaujantis 20-ojo TAS nuostatomis, viena iš būtinųjų valstybės dotacijų pripažinimo sąlygų yra pagrjsta garantija, kad dotacijos bus gautos. Įstatymo nustatytiems paslaugų gavėjams neatlygintinai teikiamų paslaugų finansavimą reglamentuojantys norminiai aktai, asignavimo valdytojo biudžete šioms dotacijoms numatytų lėšų dydis bei jprastinė verslo praktika neleidžia Įmonei jsitikinti, kad ji turi pagrjstą šios dotacijos gavimo garantiją. Todėl Įmonės vadovybė, vertindama tikimybę gauti iš asignavimų valdytojo finansavimą, jvertina šj neapibrėžtumą kaip skirtumą tarp suteiktų paslaugų ir tikėtinų gauti lėšų bei pripažino pajamas iš tokių paslaugų dotacijos per ataskaitinj laikotarpj ta apimtimi, kuria faktiškai gavo arba pagrjstai tikisi gauti ateityje iš asignavimų valdytojo.


Per 2023 m. Įmonė neatlygintinai suteikė paslaugų už 25 737 906 Eur (2022 m. - 23 216 207 Eur). Atsižvelgdama j asignavimo valdytojo numatytą finansavimą Įmonei, Įmonės vadovybė už 2023 m. neatlygintinai suteiktas paslaugas tikisi gauti 11 369 000 Eur sumą.

Per 2022 m. Įmonė neatlygintinai suteikė paslaugų už 23 216 207 Eur, iš kurių Įmonė 2022 m. buvo pripažinusi pajamomis 11 077 000 Eur. Už šias

paslaugas per 2023 m. Įmonė yra gavusi 14 731 300 Eur apmokėjimą iš asignavimų valdytojo, iš kurių 3 654 300 Eur Įmonė pripažino pajamomis 2023 m.


Xxxxxxxx sumos iš valstybės biudžeto už neatlygintinai suteiktas paslaugas yra nurodytos 8 pastaboje.


20. Pardavimo savikaina


Per ataskaitinj laikotarpj pardavimo savikainą sudarė:



   2023 m.  

   2022 m.  

Xxxxx užmokestis ir su juo susiję mokesčiai

34 251 809

30 872 037

Medžiagos

879 684

585 488

Komandiruotės

37 120

29 503

Ryšių patarnavimai

194 056

159 595

Nusidėvėjimas ir amortizacija

3 058 884

1 974 498

Patalpų išlaikymo sąnaudos

1 835 243

3 826 974

Automobilių išlaikymo sąnaudos

62 406

103 714

Aptarnavimo paslaugų sąnaudos

2 868 479

2 382 307

Kitos sąnaudos

    2 919 424

    2 584 231

Iš viso

46 107 105

42 518 349

21. Veiklos sąnaudos

Per ataskaitinj laikotarpj veiklos sąnaudas sudarė:




   2023 m.  

   2022 m.  

Xxxxx užmokestis ir su juo susiję mokesčiai

8 102 358

7 384 491

Medžiagos

61 501

35 382

Komandiruotės

14 513

10 631

Ryšių patarnavimai

3 825

3 444

Nusidėvėjimas ir amortizacija

782 436

667 630

Patalpų išlaikymo sąnaudos

130 257

184 327

Automašinų išlaikymo sąnaudos

801

5 650

Aptarnavimo paslaugų sąnaudos

362 614

350 185

Mokesčių sąnaudos

2 283 696

2 488 364

Kitos sąnaudos

     843 931

    1 459 662

Iš viso

12 585 932

12 589 767


22. Finansiniai ryšiai su jmonės vadovais


       2023 m.         2022 m.     

Administracijos darbuotojai1

Valdybos ir audito

komiteto nariai

Administracijos darbuotojai

Valdybos ir audito komiteto nariai

Trumpalaikės išmokos 000 000 000 742 720 851 89 621

Išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikui - - - -

Kitos ilgalaikės išmokos - - - -

Išeitinės išmokos 10 534 - 41 977 - Mokėjimas akcijomis - - - -

Iš viso 652 085 143 742 762 828 89 621


Vidutinis vadovų skaičius per periodą 5,5 9,4 6,8 8,8


23. Susijusių šalių operacijos


Pagal 24-ąjj TAS susijusios šalys gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jstaigos ir jmonės, kontroliuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Įmonės vadovybė ir jų artimi giminaičiai. Įmonės vadovybė susideda iš valdybos bei audito komiteto narių ir vadovų, priskirtų administracijos darbuotojams.


Pagal 24-ąjj TAS ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui leidžiama sumažinti atskleidimų kiekj apie sandorius ir likučius jskaitant jsipareigojimus su valstybės institucijomis, kurios kontroliuoja ataskaitas teikiantj ūkio subjektą arba daro jam reikšmingą jtaką. Įmonė pasinaudojo šiuo palegvinimu ir sandorių su valstybės ir savivaldybės institucijomis, jstaigomis bei jmonėmis neatskleidė.


Pagrindine Įmonės susijusia šalimi, darančia reikšmingą jtaką, laikoma Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri paskirta Įmonės savininko teises ir pareigas jgyvendinančia institucija, per kurią gaunamas apmokėjimas už neatlygintinai suteiktas paslaugas.


Kitomis susijusiomis šalimis Įmonė laiko valstybės, savivaldybių jmones bei biudžetines jstaigas, kurioms Įmonė teikia paslaugas.


Įmonės taikomos paslaugų kainodaros teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo jstatymas, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 45 „Dėl atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2020 m. parengta, patvirtinta bei jdiegta nauja kainodara, besiremianti Įmonės patiriamomis sąnaudomis paslaugai suteikti. Nauja kainodara jsigaliojo 2020 m. spalio 1 d.

Per 2023 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra atlikusi 14 731 300 Eur mokėjimą dalinai padengdama 2022 m. Įmonės patirtas sąnaudas (2022

m. sumokėta 15 089 278 Eur).


1 Administracijos darbuotojams priskiriami generalinis direktorius, finansų ir administravimo direktorius, IT centro direktorius, klientų aptarnavimo direktorius, paslaugų valdymo direktorius, registrų tvarkymo direktorius ir strateginio vystymo direktorius.

24. Pelno mokestis

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., pelno mokesčio sąnaudas (pajamas) sudarė:


2023 Proc. 2022 Proc.


Pelnas prieš apmokestinimą 20 648 9 605 389

Neapmokestinamos pajamos

( 4 187 674)


( 1 813 990)


Neleidžiami atskaitymai

1 044 021


2 073 227

Apmokestinamojo pelno bazė

( 3 123 005)


9 864 625

Pelno mokesčio sąnaudos taikant 15 proc. pelno mokestj

-

15

1 479 694

15

Atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimo jtaka

( 49 743)


82 513


Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio tikslinimas

       -  

      ( 98 519)   

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) apskaitytos pelne (nuostoliuose)

( 00 000)

0 000 000

Koregavimas pagal LR PM jstatymo reikalavimus



Gruodžio 31 d. atidėtąjj pelno mokestj sudarė:


    2023  


    2022  

Atidėtojo pelno mokesčio turtas

Perkeliami mokestiniai nuostoliai


468 451


-

Nepanaudotų atostogų kaupimas

581 314

512 170

Pensijų atidėjinių kaupimas

000 000

000 727

Atidėjinių kaupimas reikalavimų vykdymui

20 037

94 263

Kitų atidėjinių kaupimas

384 000

375 000

Atsargų vertės sumažėjimas

-

-

Gautinų sumų vertės sumažėjimas ir beviltiškų skolų nurašymas

56 793

66 363

Ilgalaikio materialiojo turto, perklasifikuoto j trumpalaikj dėl menkos vertės, likutinė vertė

629

933

Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo pokyčiai

247 504

250 995

Naudojimosi teise valdomo turto nusidėvėjimas

8 256

6 400

PVM priskyrimas ilgalaikio turto vertei

( 902 847)

( 425 173)

PVM priskyrimas būsimųjų laikotarpių sąnaudoms

( 44 301)

( 41 886)

Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpių peržiūra

( 98 446)

( 122 288)

Gauto/perduoto valstybės turto tikrosios vertės perskaičiavimas

         -

     ( 1 272)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas, iš viso

916 974

867 232

Atimti: sumažėjimas po jvertinimo

        -

        -

Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte

916 974

867 232


2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė, jvertindama atidėtojo pelno mokesčio turto ir jsipareigojimo komponentus, naudojo 15 proc. pelno mokesčio tarifą.


25. Finansinis turtas ir jsipareigojimai bei rizikos valdymas

Kredito rizika


Kredito rizika yra susijusi su rizika, kad sandorio šalis nejvykdys savo sutartinių jsipareigojimų jtakodama Įmonės finansinius nuostolius. Įmonės gautinų sumų senėjimo analizė pateikiama 8 pastaboje.


Įmonės pinigų ir pinigų ekvivalentų maksimali kredito rizika lygi pinigų ir pinigų ekvivalentų, kurie taip klasifikuojami finansinės būklės ataskaitų parengimo dieną, tikrajai vertei. Įmonės vadovybė mano, jog kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra nereikšminga, nes Įmonės pinigai laikomi Lietuvos komerciniuose bankuose, turinčiuose aukštus kredito reitingus (vertinama pagal Moody's ilgalaikio skolinimosi reitingus).


Įmonės lėšų bankuose pasiskirstymas gruodžio 31 d.:



    2023  

    2022  

Aa3 reitingas

91,8 %

53,5 %

A3 reitingas

6,6 %

28,0 %

Baa1 reitingas

1,3 %

0,0 %

Baa2 reitingas

0,0 %

18,4 %

Baa3 reitingas

0,2 %

0,0 %

Be reitingo

0,0 %

0,0 %

Likvidumo rizika


2023 m. gruodžio 31 d. Įmonė buvo nepanaudojusi 5,9 mln. Eur ilgalaikės paskolos (2022 m. gruodžio 31 d. – 6,7 mln. Eur ilgalaikės paskolos). Įmonės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir jsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir jsipareigojimų iš viso) rodikliai 2023 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,05 ir 1,03 (2022 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,28 ir 1,26).

Iki 1 mėn.

1-3 mėn.

3-12 mėn.

1-2 metai

2-5 metai

Po 5 metų

  Iš viso

78 000

000 000

1 440 662

3 121 061

15 558 092

-

20 350 682

3 297 135

-

-

-

-

-

3 297 135

5 770 962

                        

9 146 744

-

                         

152 220

-

                         

1 440 662

-

                     

3 121 061

-

                     

15 558 092

-

                     

-

5 770 962

                         

29 418 779


- 2 904 712


-

-


-

-


-

-


-

-


-

-


- 2 904 712

6 755 811

                        

1 510 080

                         

1 006 720

                         

-

                     

-

                     

-

                     

9 272 611

                         

9 660 523

1 510 080

1 006 720

-

-

-

12 177 323

Žemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių jsipareigojimų grąžinimo terminus 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis:


Finansinės skolos Sutarčių jsipareigojimai

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Finansinių jsipareigojimų iš viso 2023 12 31


Finansinės skolos Sutarčių jsipareigojimai

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Finansinių jsipareigojimų iš viso 2022 12 31


Palūkanų normos rizika


Dėl gautos paskolos su kintama palūkanų norma Įmonė susiduria su rizika dėl palūkanų normos kintamos dalies kitimo. Negrąžintas paskolos likutis 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 16 515 760 Eur, 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo negrąžintų paskolų. Kintama palūkanų dalis priklauso nuo EURIBOR palūkanų normos bazės, kuri bet kokiu atveju negali būti mažesnė negu nulis bei sutartos maržos su banku 1,56 proc., kuri pagal sutarties sąlygas yra fiksuota ir atitinka rinkos sąlygas. Palūkanų kintamos dalies periodas yra šeši mėnesiai. Paskolos palūkanų norma 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 5,53 proc (2022 m. gruodžio 31 d. - 3,37 proc), o artimiausia palūkanų keitimo diena yra 2024 m. kovo 12 d.

Įmonė apskaičiuoja poveikj pelnui ir nuostoliams, daugindama gautų paskolų laikotarpio pabaigos likučius iš jvertinto palūkanų normos pokyčio. Įmonės nuosavam kapitalui jtakos, išskyrus einamųjų metų pelno jtaką, nėra.

Įmonės pelno prieš apmokestinimą jautrumo galimiems palūkanų normos pokyčiams rizikos analizė yra pateikta lentelėje žemiau, laikant, kad visi kiti kintamieji nesikeis.


Padidėjimas baziniais punktais    2023 m. gruodžio 31 d.      2022 m. gruodžio 31 d.


EUR 000 000 000 -


2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo rekšmingas palūkanų pajamas generuojančio turto.


Finansinio turto ir jsipareigojimų tikroji vertė


2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d finansinėse ataskaitose Įmonė neturėjo pakartotinai arba vieną kartą tikrąja verte jvertinto turto ar jsipareigojimų. Turtą ir jsipareigojimus, kurių tikroji vertė atskleidžiama finansinėse ataskaitose sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, prekybos ir kitos gautinos sumos, finansinės skolos, prekybos ir kitos mokėtinos sumos. Įmonės vadovybė jvertino, kad minėto turto ir jsipareigojimų tikroji vertė apytiksliai prilygsta jų apskaitinei.


Kapitalo valdymas


Įmonė siekia palaikyti stiprią nuosavo kapitalo bazę lyginant su skolintomis lėšomis, tokiu būdu išlaikant kreditorių ir rinkos pasitikėjimą, palaikyti verslo vystymąsi ateityje. Įmonės prioritetas yra užtikrinti Įmonės veiklos tęstinumą bei Įmonės strategijoje numatytų tikslų pasiekimą.

Įmonė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant j ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Įmonė gali skolintis, pakeisti j valstybės biudžetą mokamą pelno dalj (pelno jmoką) ar grąžinti kapitalą savininkui.


2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų. 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d Įmonei nebuvo nustatyti jokie išoriniai kapitalo apribojimai.

26. Nebalansiniai jsipareigojimai ir neapibrėžtumai


Iš ES bei valstybės biudžeto projektų jgyvendinimui skirtų lėšų Įmonėje yra kuriamas ir naudojamas trečiosiom šalims priklausiantis nematerialusis turtas, kurio tvarkytoju Įmonė yra paskirta. 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė turėjo tokio turto už 711 825 Eur.


Nebalansinis turtas, esantis pas tvarkytoją:


Sukurtas/jsigytas ilgalaikis turtas     Turto valdytojas  Įsigijimo/sukūrimo vertė Panaudotų dotacijų suma



Licencijų informacinė sistema (LIS) Ekonomikos ir inovacijų ministerija


291 918 291 918

Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų

Kultūros ministerija 419 907 419 907

informacinė sistema (VIRSIS)                                                                                                

Iš viso 711 825 711 825


Įmonė administruoja Antstolių informacinę sistemą, kurioje yra vykdomos antstolių ir nemokumo administratorių elektroninės varžytynės. Šių varžytynių dalyvių sumokėti varžytynių dalyvio mokesčiai yra surenkami Registrų centro vardu atidarytose specialiose varžytynių banko sąskaitose, o pasibaigus varžytynėms yra pervedami varžytynių vykdytojui arba grąžinami varžytynių dalyviui, varžytynių nelaimėjimo atveju. 2023

m. gruodžio 31 d. Įmonė yra gavusi ir dar negrąžinusi 436 456 Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 211 641 Eur) varžytynių dalyvių mokesčių.


Teisiniai ginčai


2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Įmonė, kaip atsakovas, dalyvauja 131 bylоe bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose. Iš šių 131 bylos: 81 bylа susijusi su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkymu, 36 bylо – su Juridinių asmenų registro tvarkymu, likusios 14 bylų susijusios su kitomis Įmonės veiklos sritimis.


2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Įmonė, kaip atsakovas, dalyvavo 127 bylоse bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose. Iš šių 127 bylų: 87 bylos susijusios su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkymu, 30 bylų – su Juridinių asmenų registro tvarkymu, likusios 10 bylų susijusios su kitomis Įmonės veiklos sritimis.


2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Įmonė dalyvauja 3-ose bylose administraciniame teisme dėl žalos priteisimo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, kadangi atsakovas yra Lietuvos valstybė (bylos susijusios su valstybės registrų tvarkymu).


2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis Įmonė dalyvavo 2-jose bylose administraciniame teisme dėl žalos atlyginimo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, kadangi atsakovas yra Lietuvos valstybė (byla susijusi su su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bei Juridinių asmenų registro tvarkymu).


2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Įmonė, kaip ieškovas ar pareiškėjas, dalyvauja 15-oje bylų bendrosios kompetencijos teismuose. Iš šių 15 bylų: 10 bylų dėl skolos išieškojimo, 1 byla dėl draudimo išmokos išmokėjimo, 1 byla dėl nuostolių atlyginimo, 1 byla – dėl asmens duomenų apsaugos, 2 bylos - dėl kitų jmonės veiklos sričių.


2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Įmonė, kaip ieškovas ar pareiškėjas, dalyvavo 22-ose bylose bendrosios kompetencijos teismuose. Iš šių 22 bylų: 14 bylų dėl skolos išieškojimo, 1 byla dėl draudimo jmokos išmokėjimo ir 1 byla dėl nuostolių atlyginimo, 1 byla – dėl asmens duomenų apsaugos, 5 bylos - dėl kitų jmonės veiklos sričių.


2023 m. gruodžio 31 d. Įmonė suformavo atidėjinj dėl dalyvavimo 3-iose bylose dėl žalos atlyginimo. Tikėtina, kad šių bylų ir ginčų priteistos žalos dydis gali siekti 133 581 Eur, todėl šiai sumai buvo suformuotas atidėjinys galimai nepalankiai jų baigčiai (žr. 15 pastabą).


2022 m. gruodžio 31 d. Įmonė buvo suformavusi 628 421 Eur dydžio atidėjinj dėl dalyvavimo 6-iose bylose dėl žalos atlyginimo bei 2 bylose kaip trečioji šalis su rizika žalos atlyginimui.


Užtikrinimo priemonės


2023 m. gruodžio 31 d. Įmonė buvo gavusi 238 640 Eur (2022 m. gruodžio 31 d. - 622 912 Eur ) garantijų prekių/paslaugų tiekėjų jsipareigojimams užtikrinti. Garantijų laikotarpis 2024 m. gegužės 01 d. – 2026 m. spalio 13 d.


2023 m. gruodžio 31 d. Įmonė yra pateikusi užtikrinimų už 103.755 Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 39 600 Eur). Garantijų laikotarpis 2024 m. sausio 05 d. – 2026 m. rugpjūčio 21 d. Įmonės vadovybės nuomone, 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo sąlygų, dėl kurių suteiktomis garantijomis galėtų būti pasinaudota.


Karo Ukrainoje jtaka


Vykstantis karas Ukrainoje ir susijusios sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos Federaciją, gali turėti jtakos Europos ekonomikai ir globaliai. Bendrovė neturi jokių tiesioginių sąsajų su Ukraina, Rusija ar Baltarusija. Įtaka bendrai ekonominei situacijai gali reikalauti tam tikrų prielaidų ir jvertinimų peržiūros. Šiuo metu vadovybė negali patikimai jvertinti šių jvykių jtakos, nes situacija keičiasi kasdien.


Šių ataskaitų parengimo dienai nėra nustatyta reikšmingo karo poveikio Įmonės finansinei būklei.

Kiti neapibrėžtumai


Pagal galiojančius mokesčių jstatymus, mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 3-5 po ataskaitinių mokestinių metų iš eilės einančius metus atlikti Įmonės mokestinj patikrinimą bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas iš naujo jvertindama mokesčių skaičiavimą. Įmonės vadovybė tiki, kad visi mokesčiai yra teisingai apskaičiuoti ir sumokėti remiantis galiojančiais teisės aktais ir jai nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas jsipareigojimas dėl nesumokėtų mokesčių.


27. Pobalansiniai jvykiai


Jokių jvykių po 2023 m. gruodžio 31 d. iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo, kurie galėtų daryti reikšmingą jtaką finansinėms ataskaitoms ar turėtų būti papildomai atskleisti, nebuvo.


***


VALSTYBĖS ĮMONĖS REGISTRŲ CENTRO

2023 M. VEIKLOS ATASKAITA

2023 m. VEIKLOS ATASKAITA


1

Turinys

◥ GENERALINIO DIREKTORIAUS ŽODIS 4

◥ 1. INFORMACIJA APIE ĮMONĘ 6

◥ 1.1. Bendrosios nuostatos 6

◥ 1.2. Vykdomos veiklos aprašymas 7

◥ 1.3. Registrų centro veiklos modelis 7

◥ 1.4. Valdymas ir struktūra 8

◥ 1.5. Valdymo organai 9

◥ 1.5.1. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija 9

◥ 1.5.2. Valdyba 9

◥ 1.5.3. Audito komitetas 14

◥ 1.5.4. Vadovų komanda 18

◥ 1.6. Teikiamų paslaugų rinka 19

◥ 1.7. Kainodaros politika 19

◥ 1.8. Įmonės klientai 20

◥ 2. VEIKLOS STRATEGIJA IR TIKSLAI 21

◥ 3. STRATEGINIŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI 24

◥ 4. ĮMONĖS VEIKLOS REZULTATAI 25

◥ 4.1. Svarbiausi ir reikšmingiausi 2023 m. įvykiai 25

◥ 4.2. Svarbūs įvykiai po finansinių metų 26

◥ 4.3. Finansiniai rezultatai 26

◥ 4.4. Veiklos rodikliai 31

◥ 4.4.1. Suteiktų paslaugų apimtys 32

◥ 4.4.1.1. Administracinių paslaugų apimtys 33

◥ 4.4.1.2. Neatlygintinai teikiamų paslaugų apimtys 35

◥ 4.4.1.3. Komercinių paslaugų pajamos 37

◥ 4.4.2. Sąnaudos 38

◥ 4.4.3. Specialieji įpareigojimai 41

◥ 4.4.4. Investicijos 43

◥ 4.5. Informacinės technologijos 44

◥ 4.6. Atverti duomenys visuomenei 48

◥ 4.7. Veiklos plėtra 50

◥ 4.7.1. Strateginiai investiciniai projektai 50

◥ 4.7.2. Inovacijos 53

◥ 4.7.3. Procesų valdymas 56

◥ 4.7.4. Tarptautinis bendradarbiavimas 57

◥ 4.8. Klientų aptarnavimas 60

◥ 5. RIZIKŲ VALDYMAS 66

◥ 5.1. Vidaus kontrolė ir rizikų valdymas 66

◥ 5.2. Pagrindiniai rizikos veiksniai ir rizikų valdymo priemonės 67

◥ 6. DARBUOTOJAI IR DARBO UŽMOKESTIS 71

◥ 6.1. Organizacijos vystymo politika 71

◥ 6.2. Darbo užmokestis 72

◥ 7. ĮMONĖS PLANAI IR PROGNOZĖS 2024–2027 M. 77

◥ 8. TVARUMO ATASKAITA 81

◥ 8.1. Tvarumo politika 81

◥ 8.2. Tvarumo prioritetinės kryptys ir tikslai 83

◥ 8.3. Tvarumo valdymas 87

◥ 8.4. Suinteresuotos šalys 87

◥ 8.5. Suinteresuotų šalių lūkesčiai 89

◥ 8.7. Aplinkosauga 92

◥ 8.7.1. Klimato kaita 93

◥ 8.7.2. Elektros energija 93

◥ 8.7.3. Automobiliai 94

◥ 8.7.4. Popieriaus suvartojimas 95

◥ 8.7.5. Atliekų rūšiavimas 95

◥ 8.7.6. Kitos iniciatyvos aplinkosaugos srityje 96

◥ 8.8. Socialinė atsakomybė 96

◥ 8.8.1. Darbuotojų gerovė 96

◥ 8.8.1.1. Atlygio politika 98

◥ 8.8.1.2. Papildomos naudos 98

◥ 8.8.1.3. Darbo taryba 99

◥ 8.8.1.4. Darbuotojai 99

◥ 8.8.1.5. Mokymai 101

◥ 8.8.1.6. Naujokų integracija 103

◥ 8.8.1.7. Darbuotojų veiklos vertinimas 104

◥ 8.8.1.8. Lygios galimybės 104

◥ 8.8.1.9. Darbuotojų sveikata 107

◥ 8.8.1.10. Pavojų nustatymas, rizikų vertinimas ir incidentų tyrimas 107

◥ 8.8.1.11. Darbuotojų sveikatos paslaugos 108

◥ 8.8.1.12. Darbuotojų dalyvavimas, konsultavimas ir komunikacija saugos ir

sveikatos tema 109

◥ 8.9. Santykiai su skirtingomis visuomenės grupėmis 110

◥ 8.9.1. Skaidrumo skatinimas 110

◥ 8.9.2. Narystė organizacijose 111

◥ 8.9.3. Tiekimo grandinė 112

◥ 8.9.4. Socialinės ir bendruomeninės iniciatyvos 113

◥ 8.10. Valstybės pažanga 114

◥ 8.10.1. Korupcijos prevencija 114

◥ 8.10.2. Korupcijai atsparios aplinkos kūrimas 117

◥ 8.10.3. Asmens duomenų apsauga 119

◥ 8.10.4. Atviri duomenys 120

◥ 8.10.5. Kibernetinis saugumas 120

◥ 8.10.6. Robotinių procesų automatizavimo (RPA) sprendimai 121

◥ 8.11. Taksonomijos atskleidimas 122

◥ 9. XXXXX ĮMOKŲ POLITIKA 124

◥ 10. AUDITAS 125

◥ 11. INFORMACIJA APIE SKAIDRUMO UŽTIKRINIMO GAIRIŲ APRAŠO LAIKYMĄSI 126

◥ PRIEDAI 127

◥ Skaidrumo gairių vykdymas 127

◥ Veiklos strategijos rodikliai ir jų reikšmės 2023 m. 131

◥ Specialiųjų įpareigojimų atskleidimas (reikšmingi įmonės veiklai) 133

◥ Registrų centro vykdomų iš ES investicijų fondų ir Europos infrastruktūros tinklų

priemonės lėšų finansuojami projektai 137

◥ Gautos ir panaudotos dotacijos 139

◥ GRI standarto rodiklių sąrašas 145

◥ 2023 m. Tvarumo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita 148

◥ GENERALINIO DIREKTORIAUS ŽODIS


Gerbiami klientai, partneriai, darbuotojai,


praėjusiais 2023-iaisiais metais Registrų centras sėkmingai įgyvendino įmonei valstybės pavestas funkcijas – administruoti nacionalinės reikšmės registrus ir informacines sistemas bei užtikrinti juose esančių duomenų saugumą bei prieinamumą suinteresuotoms šalims. Siekdami iškeltų tikslų nuolat ieškome ir pritaikome inovatyvius sprendimus, pasitelkdami savo kompetencijas tobuliname valstybės registrų sistemą,

plečiame šiuose registruose esančių pagrindinių nacionalinių duomenų pritaikymą kuriant pažangias ir kokybiškas paslaugas savo klientams.

Duomenų prieinamumas ir stabilaus nacionalinės svarbos sistemų veikimo užtikrinimas yra vienas pagrindinių įmonės tikslų. Praėjusiais metais pradėjęs veikti naujasis Registrų centro duomenų centras, kuriam buvo suteiktas „Tier III“ sertifikatas ir kuris buvo įtrauktas į Valstybinių duomenų centrų sąrašą, buvo didelis ir reikšmingas žingsnis į priekį link šio tikslo. Padidinus fizinę nacionalinių informacinių išteklių apsaugą buvo padėti pamatai ir technologinei pažangai – pradėta diegti unikali IT aplikacijų valdymo sistema, leisianti valdyti ir vystyti sistemas remiantis šiuolaikiškais principais, sumažinti sutrikimų riziką.

Pagrindinių įmonės funkcijų – objektų registravimui ir duomenų teikimui – tobulinimui taip pat buvo skirtas didelis dėmesys. Registrų centras kiekvieną dieną priima ir apdoroja apie 10 tūkst. įvairių paslaugų užsakymų, fiziškai aptarnaujama po 2 tūkst. klientų, atsiliepiama į daugiau kaip 2 tūkst. klientų skambučių. Įgyvendinome ne vieną priemonę, skirtą klientų patirties gerinimui, o pasiektas rezultatas atsispindi reguliariai vykdomose klientų apklausose ir išaugusiame klientų pasitenkinimo rodiklyje (NPS), kuris pernai siekė +74.

Tinkamą ir efektyvų kasdienių užduočių įgyvendinimą organizacijoje užtikrina procesinio valdymo principai. Monotoniškų darbų delegavimas procesų automatizavimo (RPA) sprendimams įmonei leido per metus sutaupyti apie 90 tūkst. rutininių darbo valandų.

Stiprindami prižiūrimų nacionalinių informacinių išteklių ir juose esančių duomenų apsaugą lygiagrečiai žengiame į priekį ir duomenų atvirumo bei jų prieinamumo visuomenei srityje. Praėjusiais metais neatlygintinam ir pakartotiniam naudojimui visuomenei buvo atverti teisės aktais leistini ir nuasmeninti Įgaliojimų registro, Vedybų sutarčių registro, Testamentų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, taip pat Antstolių informacinės sistemos duomenys. Registrų centrui atvėrus pelno nesiekiančių organizacijų metinėse veiklos ataskaitose pateiktus duomenis apie savanorių veiklą paaiškėjo skaitlingiausios šalies savanorių organizacijos.

Atvirų duomenų poreikį įrodo skaičiai – iki šiol Registrų centro atvertais duomenų

rinkiniais jau pasinaudojo daugiau nei 50 tūkst. unikalių naudotojų, kurie vien per praėjusius

metus atsisiuntė beveik 600 tūkst. duomenų rinkinių. Daugiausiai dėmesio sulaukia pagrindinių registrų – Juridinių asmenų, Nekilnojamojo turto ir Adresų – duomenys.

Didindami Registrų centre sukauptų duomenų prieinamumą nuolat ieškome sprendimų, kurie leistų sukauptą informaciją pateikti visuomenei priimtinu ir patogiu būdu. Vienas iš tokių sprendimų yra Registrų centro vystomas geoinformacinės aplinkos žemėlapis REGIA, leidžiantis įvairius visuomenei aktualius duomenis pateikti geografiškai. 2023 metais šį žemėlapį papildėme didelio susidomėjimo sulaukusiais sluoksniais apie atsinaujinančius energijos išteklius, informacija apie saulės energijos potencialą pastatų stogams ir žemės sklypų savininkams aktualia informacija apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Plečiant skaitmeninių paslaugų spektrą praėjusiais metais Registrų centro savitarna pasipildė naujomis paslaugomis – sukurta galimybė klientams elektroniniu būdu įregistruoti subnuomos sutartis, sudaryti ir įregistruoti preliminariąsias nekilnojamojo turto (NT) pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, nuo praėjusių metų sukurta galimybė Europos Sąjungos (ES) piliečiams su savo šalyje išduotomis elektroninėmis atpažinties priemonėmis Lietuvoje įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę ar užsienio bendrovės filialą.

Prisidėdami prie skaidrumu ir tarpusavio pasitikėjimu grįstos visuomenės kūrimo pradėjome skelbti šalyje veiklą vykdančių virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių įmonių sąrašą. Skaidrumą informacinių išteklių valdyme leis užtikrinti ir praėjusiais metais atnaujintoje E. sveikatos interneto svetainėje sukurta galimybė visuomenei realiu laiku matyti sistemos būklę.

Siekdami strateginių tikslų didelį dėmesį skyrėme ir įmonės darbuotojų kompetencijų

ugdymui – vien per praėjusius metus darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui skirta apie

215 tūkst. eurų. Skatindami profesinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymą orientuojamės į įmonės veiklos efektyvumo didinimą, aukštų rezultatų pasiekimą, spartesnį įmonės vystymąsi.

Vykdant valstybės pavestas funkcijas klientas visuomet išliks paslaugų vystymo ir naujų sprendimų diegimo epicentre. Xxxxxx atsakingi už nacionalinės reikšmės informacinių išteklių priežiūrą ir turėdami reikalingas kompetencijas esame pasirengę demonstruoti lyderystę ir prisidėti prie visos šalies skaitmeninės pažangos. Ateinančiais metais strateginiu veiklos prioritetu išliks aukščiausius standartus atitinkantis klientų aptarnavimas, elektroninių paslaugų teikimo kanalų plėtra, technologinis sistemų atnaujinimas, naujų produktų bei paslaugų kūrimas, inovacijų pritaikymas ir tarptautinis bendradarbiavimas.


Registrų centro generalinis direktorius Xxxxxxx Xxxxx


◥ 1. INFORMACIJA APIE ĮMONĘ


◥ 1.1. Bendrosios nuostatos


Įmonė įregistruota

1997 m. liepos 30 d.

Įmonės kodas

124110246

Buveinė

Lvivo g. 25-101, Vilnius

Kontaktai

Tel. (0 0) 000 0000, el. p. xxxx@xxxxxxxxxxxxxxx.xx

Interneto svetainė

xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xx

Įmonės savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Kolegialus valdymo organas

Valdyba

Vienasmenis valdymo organas

Generalinis direktorius

50 klientų aptarnavimo vietų

Įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą, jos įgytą turtą valdo, naudoja

bei disponuoja juo patikėjimo teise. Įmonės teisinė forma yra valstybės įmonė.


Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras, įmonė) yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 742 „Dėl Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės įsteigimo“ įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.

Registrų centro veikla ir vykdomos funkcijos atitinka Lietuvos Respublikos teisės keliamus reikalavimus bei įmonės veiklos tikslus. Nuosekliai siekiant įgyvendinti įmonės įstatuose nustatytus ir valstybės keliamus socialinius bei politinius tikslus, siekiama priartinti paslaugas prie vartotojo, kad jos atitiktų kiekvieno asmens poreikius, būtų paprastos, prieinamos ir geros kokybės. Registrų centro teikiamos klientų aptarnavimo paslaugos turi būti standartizuotos, procesai aiškūs, kokybė gerinama diegiant vienodą klientų aptarnavimo sistemą.

Registrų centras yra stabiliai dirbanti valstybės įmonė, kuri, turėdama valstybės įmonės statusą, savarankiškai vykdo ūkinę veiklą ir padengia savo veiklos sąnaudas iš gaunamų pajamų. Pagrindinis Registrų centro siekis – moderni, efektyviai veikianti valstybės įmonė, kuri, įgyvendindama pažangius valdymo modelius, skaidriai ir atsakingai tenkina visuomenės interesus.

Pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą Registrų centras yra įtrauktas į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus.

2018 m. gegužės 9 d. įsigaliojo naujas specialiųjų įpareigojimų apibrėžimas. Laikoma, kad valstybės įmonė vykdo specialiuosius įpareigojimus, jeigu pareiga atlikti tam tikrą aiškiai apibrėžtą funkciją yra nustatyta įstatymo arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. Registrų centro vykdomos veiklos, priskiriamos specialiesiems įpareigojimams, pateikiamos specialiųjų įpareigojimų skiltyje ir prieduose.

◥ 1.2. Vykdomos veiklos aprašymas

Registrų centras tvarko esminius valstybės informacinius išteklius – registrus ir valstybės

informacines sistemas, kuriose kaupiami mūsų šaliai svarbūs duomenys.


Registrų centro tvarkomi registrai ir valstybės informacinės sistemos


Registrai Valstybės informacinės sistemos (IS)

• Nekilnojamojo turto registras

• Nekilnojamojo turto kadastras

• Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

• Lietuvos Respublikos adresų

registras

• Lietuvos Respublikos gyventojų

registras

• Įgaliojimų registras

• Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras

• Sutarčių ir teisių suvaržymų registras

• Testamentų registras

• Vedybų sutarčių registras

• Turto arešto aktų registras

• Antstolių IS

• Piniginių lėšų apribojimų IS

• Juridinių asmenų dalyvių IS

• Elektroninės sveikatos paslaugų ir

bendradarbiavimo infrastruktūros IS

• Licencijų IS

• Politinių partijų narių sąrašų IS

• IS „E. sąskaita“

• Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo IS

• Teisinės pagalbos paslaugų IS

• Vartotojų teisių IS

• Nacionalinė elektroninių siuntų

pristatymo, naudojant pašto tinklą, IS

„E. pristatymas“

• Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų

IS

• Išankstinės pacientų registracijos IS



Teikiamos paslaugos

Registrų centro teikiamos paslaugos yra skirstomos į dvi pagrindines grupes: viešąsias ir administracines (toliau – administracinės) bei komercines.

Administracinių paslaugų segmentui priskiriamos visos registrų ir valstybės informacinių sistemų teikiamos paslaugos – objektų registravimas ir duomenų teikimas.

Be administracinių paslaugų teikimo, Registrų centras vykdo ir komercinę veiklą – išduoda kvalifikuotus energinio naudingumo sertifikatus, atlieka individualų nekilnojamojo turto vertinimą, kadastrinius matavimus, analitinį duomenų apdorojimą.


◥ 1.3. Registrų centro veiklos modelis

Kaip jau minėta, Registrų centras teikia administracines paslaugas, kurių didžioji dalis priskiriama specialiesiems įpareigojimams, ir komercines paslaugas. Įmonė savo veikloje siekia skaidriai įsivertinti ir optimizuoti patiriamus kaštus bei nuolat didinti teikiamų paslaugų kokybę. Teikdama komercines paslaugas, įmonė uždirbtu pelnu palaiko savo finansinį stabilumą.

Registrų centro veiklos modelis


Pagrindinės veiklos:

duomenų registravimas; duomenų teikimas;

komercinės paslaugos.

Klientai:

valstybės institucijos; verslo subjektai; fiziniai asmenys; notarai;

advokatai; antstoliai.


Ištekliai:

infrastruktūra;

personalas;

išorės paslaugų tiekėjai.



Pajamų struktūra:

duomenų registravimo

pajamos;

duomenų teikimo pajamos; komercinių paslaugų pajamos.

Kaštų struktūra (sąnaudos):

darbo užmokesčio;

IT palaikymo ir veiklos

užtikrinimo; mokesčių;

patalpų išlaikymo;

veiklos.


Grąža valstybei –

pelno įmoka.


◥ 1.4. Valdymas ir struktūra

Registrų centro valdymas vykdomas remiantis procesiniu sisteminiu požiūriu. Įmonė

„matoma“ ir analizuojama kaip procesų visumos sistema, kuri nuolat stebima, nustatant valdymo efektyvumo rodiklius, kontrolės mechanizmus, darbuotojų skatinimo pagrindus.

2019 m. įsigaliojo nauja įmonės organizacinė struktūra įgyvendinus didelio masto organizacijos pertvarką, kuri padėjo stiprius pagrindus organizacijos veiklos procesų efektyvinimui ir standartizavimui, kokybinių veiklos matavimo rodiklių diegimui, strategijos tikslų ir užduočių kaskadavimui iki individualaus darbuotojo lygmens. Kokybinis organizacijos virsmas, tęsiamas visose įmonės veiklos srityse, leidžia nuosekliai tikėtis esminio organizacijos pasikeitimo ilgesniu laikotarpiu. 2023 m. įgyvendintas organizacinės struktūros atnaujinimas, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d. – įmonėje įsteigtas naujas Miškų kadastro skyriaus struktūrinis padalinys:



Miškų kadastro skyrius

atsakingas už tinkamą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo – teisių ir pareigų įgyvendinimą

registruojant kadastro objektus.

Reorganizavus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, Valstybinės miškų tarnybos vykdomas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo funkcijas nuo 2024 m. sausio 1 d. perduotos vykdyti Registrų centrui. Dėl šios priežasties 2023 m. patvirtinta nauja Registrų centro struktūra ir Registrų tvarkymo srityje įsteigtas naujas struktūrinis padalinys – Miškų kadastro skyrius, kuris atliks Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo funkcijas ir užtikrins Vyriausybės naujai pavestų funkcijų įgyvendinimą.

◥ 1.5. Valdymo organai



Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.


Kolegialus valdymo organas – valdyba.


Vienasmenis valdymo organas – generalinis direktorius.


◥ 1.5.1. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija


Registrų centras nuosavybės teise priklauso valstybei. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija atlieka šias nurodytas funkcijas:

• skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus, konkrečius įmonės vadovo mėnesinės algos pastoviosios dalies ir kintamosios dalies dydžius, konkrečius veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, susijusius su vadovo darbo užmokesčio nustatymu, skatina įmonės vadovą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

• skiria ir atšaukia valdybos narius;

• tvirtina įmonės įstatus;

• tvirtina įmonės veiklos strategiją;

• nustato įmonės veiklos rodiklius;

• tvirtina įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolių) paskirstymą;

• priima sprendimą dėl įmonės turto vertinimo;

• priima sprendimą reorganizuoti įmonę;

• įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priima sprendimą dėl lėšų įmonei skyrimo;

• tvirtina įmonės metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus, metines pajamų ir išlaidų sąmatas;

• sprendžia kitus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, įmonės įstatuose ir kituose teisės aktuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.


◥ 1.5.2. Valdyba


Valdyba yra kolegialus Registrų centro valdymo organas, kurio darbo tvarką nustato jos priimtas Valstybės įmonės Registrų centro valdybos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas). Valdyba veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, Registrų centro įstatais, Registrų centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos) sprendimais, Reglamentu ir kitais teisės aktais.


Valdybos atrankos principai

Valdybos atrankos principai ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės

valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631

„Dėl Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Registrų centre valdyba iš septynių narių sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatomis. Valdybos nariais skiriami:



Valstybės tarnautojai

Kiti fiziniai asmenys,

kurių skaičius ne mažiau

kaip ½ Registrų centro

įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus

Darbuotojų atstovai, kurie sudaro ne mažiau ⅕

Registrų centro įstatuose

nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną


Valdybos nariai turi atitikti bendruosius, specialiuosius ir (ar) nepriklausomumo reikalavimus.

Nepriklausomi valdybos nariai atrenkami taikant Aprašo nuostatas.

Registrų centro valdybos nariai skiriami Registrų centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos) sprendimu ketverių metų kadencijai. 2022 m. kovo 18 d. ketverių metų kadencijai Registrų centro valdybos nariais paskirti:


Vardas, pavardė Xxxxxxxxxxx, pareigos Xxxxxxxx Xxxxxxxxx,

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme

AB „Baltic


Išsilavinimas


Vilniaus universitetas,

valdybos pirmininkas

nuo 2022 m. balandžio 4 d., nepriklausomas narys nuo 2022 m. kovo 18 d.


Xxxxxxxxxx Xxxxxxx, nepriklausomas narys nuo 2022 m. kovo 18 d.


Xxxx Xxxxxx,

darbuotojų atstovė, valdyboje nuo 2022 m. kovo 18 d.

UAB „Baltic Clipper“,

generalinis direktorius; UAB „Executive Advisors“, partneris


UAB „Toksika“, valdybos pirmininkas, nepriklausomas valdybos narys (iki 2024 m. vasario 8 d.)

AB „Giraitės ginkluotės gamykla“, valdybos

pirmininkas, nepriklausomas valdybos narysUAB „Verslo konsultacijų spektras“, direktorius

UAB „Glass LT“, nepriklausomas patariamosios valdybos narys


Registrų centras, Turto

informacinių sistemų skyriaus vadovė

Underwriting

Agency“, stebėtojų tarybos narys


VĮ Žemės ūkio duomenų centras, nepriklausomas valdybos narys;

AB „Giraitės ginkluotės gamykla“ valdybos pirmininkas

bankininkystės ir finansų

magistro laipsnis; Baltic Management

Institute, e-MBA studijų

programa


Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnis;

Vilniaus universitetas, ekonomikos bakalauro laipsnis


Vilniaus universitetas,

teisės magistro laipsnis ir ekonomikos magistro laipsnis;

Xxxxxx Xxxxxxx

universitetas, teisės


Xxxxxxxx Xxxxxxx, nepriklausomas narys nuo 2022 m. kovo 18 d.


Xxxxxxx Xxxxxxx, nepriklausomas narys nuo 2022 m. kovo 18 d.


Xxxxxxx

Xxxxxxxxxxxx,

nepriklausoma narė nuo

2022 m. kovo 18 d.


Xxxx Xxxxxxxxxxxxxx, valdybos narė (valstybės tarnautoja) nuo 2022 m. birželio 27 d.


MB „Finit“, direktorius; UAB „Fsquare“, operacijų vadovas.


AB „Telia Lietuva“, klientų aptarnavimo nuotoliniais kanalais padalinio vadovas


VĮ „Regitra“, Veiklos

administravimo

departamento direktorė


Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyriausioji patarėja


UAB „Fsquare“, valdybos pirmininkas.

bakalauro laipsnis ir Vilniaus universitetas, ekonomikos bakalauro laipsnis

Vilniaus universitetas, informatikos bakalauro laipsnis;

Vilniaus universitetas, kompiuterinių mokslų bakalauro laipsnis

BMI institutas, tarptautinė verslo vadybos programa vadovams, verslo vadybos magistro laipsnis;

Vytauto Didžiojo universitetas, eksperimentinės fizikos magistro laipsnis; Vytauto Didžiojo universitetas, taikomosios matematikos ir informatikos bakalauro laipsnis

Xxxxxx Xxxxxxx universitetas, teisės magistro laipsnis;

Lietuvos teisės

universitetas, teisės

bakalauro laipsnis

Kauno technologijos universitetas, vadybos mokslo magistras.


Aktuali informacija apie Registrų centro valdybą ir jos veiklą skelbiama Registrų centro interneto svetainėje xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xx.

Pagrindinės valdybos funkcijos

Registrų centro valdyba atlieka šias nurodytas funkcijas:

• nustatyto Registrų centro struktūrą;

• derina lėšų skolinimosi, ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, įkeitimo klausimus, Registrų centro produkcijos, teikiamų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus;

• iš anksto pritaria Registrų centro sandoriams, kurių vertė viršija 400 000 Eur be PVM;

• teikia Registrų centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl Registrų centro veiklos strategijos projekto, paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, Registrų centro metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, ataskaitinių finansinių metų Registrų centro veiklos ataskaitos;

• turi galimybę teikti Registrų centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pasiūlymus dėl Registrų centro vadovo mėnesinės algos kintamosios dalies konkretaus dydžio nustatymo, Registrų centro vadovo skatinimo;

• tvirtina įmonės darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo taisykles;

• tvirtina įmonės komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą;

• tvirtina Registrų centro Etikos kodeksą ir Registrų centro politikas, reglamentuojančias esminius įmonės valdymo, kontrolės, rizikų valdymo klausimus;

• sudaro Registrų centro Audito komitetą ir tvirtinti jo nuostatus;

• atlieka kitas įstatymuose, kituose teisės aktuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas bei įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavedimus.


Valdybos posėdžiai

Eiliniai valdybos posėdžiai vyksta pagal valdybos patvirtintą metinį valdybos veiklos planą, įprastai vieną kartą per kalendorinį mėnesį. Eilinio valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi valdybos pirmininkas, jo nesant – kitas valdybos paskirtas valdybos narys. Taip pat gali būti šaukiami neeiliniai valdybos posėdžiai Reglamento nustatyta tvarka. Neeilinių valdybos posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi valdybos pirmininkas, valdybos nariai ir Registrų centro vadovas. Įprastai valdybos posėdžiai vyksta įmonės patalpose, tačiau Reglamente numatyta galimybė valdybos nariams dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu ar iš anksto balsuoti raštu.

Xxxxxxxxx posėdžiuose /

Posėdžių

Atlygis Eur,

Valdybos narių dalyvavimas posėdžiuose ir gaunamas atlygis:


Vardas, pavardė

posėdžių bendras skaičius

lankomumas

2023 m.

Xxxxxxxx Xxxxxxxxx

24/24

100%

20 400

Xxxxxxxxxx Xxxxxxx

24/24

100%

18 000

Xxxx Xxxxxx

22/24

92%

18 000

Xxxxxxxx Xxxxxxx

24/24

100%

18 000

Xxxxxxx Xxxxxxx

24/24

100%

18 000

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx

24/24

100%

18 000

Xxxx Xxxxxxxxxxxxxx

22/24

92%

18 000

2023 m. įvyko 24 valdybos posėdžiai. Registrų centro valdybos nariams 2023 m. skirta atlygio suma – 128 400,00 Eur (2022 m. – 76 261,85 Eur). Atlygio suma reikšmingai padidėjo 2023 m. dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 794 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1092 „Dėl Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybų narių atlygio skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valdybos narių civilinės atsakomybės draudimo“ pakeitimo“ (TAR, 2022-08-04, Nr. 2022-16703).

2023 m. xxxxxxx buvo suplanavusi svarstyti 68 klausimus. Per 2023 m. apsvarstė

182 klausimus (2022 m. – 120 klausimų).


Svarbiausi sprendimai ir siūlymai

Registrų centro valdyba, įgyvendindama 2023 m. veiklos gerinimo planą, daugiausiai dėmesio skyrė bendradarbiavimo su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovais stiprinimui, strateginių tikslų įgyvendinimui, pagrindinių įmonės veiklos rodiklių stebėsenai, periodiniam projektų valdymo ir vykdymo statuso bei rizikų aptarimui, kainodaros keitimo procesui, kitų įmonės veiklų pagrindinių rodiklių stebėsenai ir aptarimui, įsitraukimui į veiksmus, susijusius su teisinės formos keitimu, Registrų centro audito komiteto ir vidaus audito funkcijų stiprinimui. Taip pat pagal kompetenciją ir teisės aktų reikalavimus Registrų centro valdyba 2023 m.

priėmė šiuos svarbiausius sprendimus ir siūlymus:

• nustatyta nauja Registrų centro struktūra, kuri įsigalioja nuo 2024 m. balandžio 1 d.;

• suderintos įmonės teikiamų paslaugų kainos, įkainiai;

• iš anksto pritarta Registrų centro sandoriams, kurių vertė viršija 400 000 eurų be PVM;

• pateiktos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai išvados dėl įmonės veiklos strategijos projekto, paskirstytinojo pelno paskirstymo projekto, pajamų ir išlaidų sąmatos, turto įsigijimo ir skolinimosi plano, ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos;

• pateikti siūlymai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl Registrų centro vadovo mėnesinės algos kintamosios dalies konkretaus dydžio nustatymo ir jo skatinimo;

• patvirtinti Valstybės įmonės Registrų centro atlygio politikos, Valstybės įmonės Registrų centro atlygio valdymo metodikos ir Valstybės įmonės Registrų centro darbuotojų veiklos vertinimo politikos pakeitimai;

• patvirtintos Valstybės įmonės Registrų centro smurto ir priekabiavimo prevencijos

politika, Valstybės įmonės Registrų centro tvarumo politika;

• pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro etikos kodeksas, Valstybės įmonės Registrų

centro konfidencialios, komercinę (gamybos) paslaptį sudarančios informacijos sąrašas;

• patvirtinti Registrų centro rizikų žinynas ir rizikų žemėlapis;

• paskirti Registrų centro audito komiteto nepriklausomi nariai ir sudarytas Registrų

centro audito komitetas;

• pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro valdybos darbo reglamentas ir Valstybės įmonės Registrų centro audito komiteto veiklos nuostatai;

• Reguliariai peržiūrėtas Registrų centro vykdomų reikšmingiausių projektų įgyvendinimas.


Valdybos veiklos vertinimas

Registrų centro valdyba atliko savo veiklos vertinimą ir analizuodama vertinimo rezultatus už 2023 m. Bendras valdybos vertinimas geras. Valdybos nariai identifikavo tobulintinas sritis bei nustatė veiksmus valdybos darbo efektyvumui didinti. Didžiausias dėmesys 2024 m. bus skiriamas dialogo stiprinimui ir bendradarbiavimui su Registrų centro valdybos ir savininko

teises ir pareigas įgyvendinančia institucija – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bei įmonei aktualiems strateginės reikšmės klausimams.


Valdybos atlygio principai

Registrų centro valdybos nariams atlygis yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu ir Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 794 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1092 „Dėl Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybų narių atlygio skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valdybos narių civilinės atsakomybės draudimo“ pakeitimo“. Nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. valdybos nario iki valdybos nario kadencijos pabaigos mokamo mėnesinio atlygio dydis už valdybos nario veiklą yra 1 500 Eur (iki mokesčių), o valdybos nariui einant valdybos pirmininko pareigas Registro centro valdyboje – 1 700 Eur (iki mokesčių). Mėnesinio atlygio už valdybos nario veiklą dydis turi būti ne didesnis kaip 1/5 Registrų centro vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

Valdybos nariams numatytos papildomos naudos: valdybos narių veiklos sutartyse numatytas valdybos nario kelionės išlaidų kompensavimas.


Valdybos narių privačių interesų deklaracijos

Visi Registrų centro valdybos nariai yra deklaravę privačius interesus, kaip tai numato privačių interesų deklaravimą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas.


◥ 1.5.3. Audito komitetas


Audito komitetas yra valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinis uždavinys – didinti

finansų ir rizikų valdymo sistemų priežiūros efektyvumą.


Audito komiteto atrankos principai

Audito komiteto atrankos principai ir tvarka nustatyti Reikalavimų audito komitetams, audito komitetus sudarančių įmonės organų ir audito komitetų sudėties apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 383 „Dėl Reikalavimų audito komitetams, audito komitetus sudarančių įmonės organų ir audito komitetų sudėties aprašo patvirtinimo“. Pagrindiniai Audito komiteto sudėties reikalavimai:



Ne mažiau kaip 3 nariai Daugiau kaip ½ audito

komiteto narių nepriklausomi

nariai

Turi būti bent po vieną audito komiteto narį, turintį žinių

bent vienoje iš šių sričių: finansų, buhalterinės

apskaitos, finansinių ataskaitų audito ar sektoriaus, kuriame veikia įmonė


Bent vienas audito komiteto narys turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo

buhalterinės apskaitos ir (arba) finansinių ataskaitų

audito srityse patirtį

Audito komitetas sudaromas ir personalinė sudėtis tvirtinama Registrų centro valdybos

sprendimu.

Registrų centro audito komitetas yra sudaromas Registrų centro valdybos sprendimu. Registrų centro audito komiteto nuostatai patvirtinti Registrų centro valdybos 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu (2022 m. birželio 8 d. protokolas Nr. PR-180 (1.1 E) (toliau – Audito komiteto nuostatai). Audito komiteto nuostatų 9 punkte nustatyta, kad Audito komitetas sudaromas 4 metų kadencijai. Audito komiteto nariu asmuo gali būti skiriamas ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2023 m. vasario 22 d. sudarytas naujos kadencijos Audito komitetas:


Vardas, pavardė Xxxxxxxxxxx, pareigos Išsilavinimas


Xxxxxxxxxx Xxxxxxx

Audito komiteto pirmininkas nuo 2023 m. kovo 16 d.

Nepriklausomas narys nuo 2023 m. vasario 22 d.


Xxxxx

Xxxxxxxxxxxxxxx

Nepriklausoma narė

nuo 2023 m.

rugsėjo 1 d.


Xxxxxx Xxxxx

Nepriklausomas narys nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio

31 d.


Xxxxx Xxxxxxx

Nepriklausomas narys nuo 2023 m. sausio 25 d.

VĮ Registrų centras, nepriklausomas

valdybos narys

UAB „Toksika“, valdybos pirmininkas, nepriklausomas valdybos narys (iki 2024 m. vasario 8 d.)

AB „Giraitės ginkluotės gamykla“, valdybos pirmininkas, nepriklausomas valdybos narys

UAB „Verslo konsultacijų spektras“,

direktorius

UAB „Glass LT“, nepriklausomas

patariamosios valdybos narys


UAB „Maxima Grupė“, nepriklausoma audito komiteto narė, pirmininkė

AB „Ignitis grupė“, nepriklausoma audito komiteto narė, pirmininkė

UAB „Vilniaus viešasis transportas“, nepriklausoma audito komiteto narė


Lietuvos bankas,

Kapitalo rinkos priežiūros skyriaus

vadovas

UAB „Lietuvos monetų kalykla“,

valdybos narys


AB „Lietuvos geležinkeliai“,

Vidaus audito skyriaus vadovas


Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnis;

Vilniaus universitetas, ekonomikos bakalauro laipsnis


Vilniaus universitetas, Ekonomikos diplomas;

Teksaso universiteto tarptautinės apskaitos vystymo centras (JAV); Vilniaus universitetas,

Apskaitos ir audito dėstytojų

mokymo programa

Vilniaus universitetas, Taikomosios makroekonomikos magistro laipsnis;

Vilniaus universitetas, Finansinės apskaitos ir audito bakalauro laipsnis

Vilniaus universitetas, Bankininkystės magistro laipsnis;

Vilniaus universitetas, Ekonomikos bakalauro laipsnis




Ataskaitinio laikotarpio ir po finansinių metų audito komiteto narių

pasikeitimai

2023 m. rugsėjo 1 d. pasikeitė vienas Audito komiteto narys – vietoje Vaido Cibo įmonės valdybos buvo paskirta nepriklausoma narė Xxxxx Xxxxxxxxxxxxxxx. Daugiau šios kadencijos Audito komiteto narių pasikeitimų nebuvo. Nurodyti Audito komiteto nariai vykdė veiklą iki 2023 m. gruodžio 31 d.


Pagrindinės Audito komiteto funkcijos

Audito komiteto funkcijos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme ir Audito komiteto nuostatuose:

• informuoti audituojamos įmonės vadovą ar priežiūros organą valdybą apie finansinių ataskaitų audito rezultatus ir paaiškinti, kaip šis auditas prisidėjo prie finansinių ataskaitų patikimumo ir koks buvo Audito komiteto vaidmuo tai atliekant;

• stebėti finansinės atskaitomybės procesą ir teikti rekomendacijas dėl jo patikimumo užtikrinimo;

• stebėti įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos audituojamos įmonės finansinei atskaitomybei, įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, skirtų korupcijos, užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai veiksmingumą ir, kai taikytina, vidaus audito veiksmingumą, nepažeidžiant vidaus audito nepriklausomumo;

• stebėti metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, ypač atkreipiant dėmesį į jo atlikimą, atsižvelgiant į įmonės tikrinimo metu nustatytus finansinių ataskaitų audito trūkumus ir padarytas išvadas;

• reikalauti iš audito įmonės informacijos apie taikomas vidaus kontrolės procedūras ir ją vertinti;

• aptarti su audito įmone arba auditoriumi skaidrumo pranešimą, taip pat kitą prieinamą informaciją apie kompetentingų institucijų atliktų finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimų ir (arba) finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimų rezultatus.


Audito komiteto posėdžiai

Audito komiteto nuostatuose nustatyta, kad Audito komiteto eiliniai posėdžiai vyksta pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 4 kartus per metus. 2023 m. įvyko 11 Audito komiteto posėdžių. Eiliniai Audito komiteto posėdžiai vyksta pagal Audito komiteto patvirtintą metinį Audito komiteto veiklos planą.

Audito komiteto posėdžius šaukia Audito komiteto pirmininkas arba bet kuris kitas Audito komiteto narys, jei Audito komiteto primininkas dėl objektyvių priežasčių to negali padaryti. Audito komiteto posėdžio iniciatyvos teisę turi Audito komiteto pirmininkas, kiekvienas Audito komiteto narys, valdyba ir įmonės vadovas, pateikdamas rašytinį pranešimą apie inicijuojamą posėdį Audito komiteto pirmininkui.


2023 m. įvyko 11 Audito komiteto posėdžių.




Posėdžių bendras kiekis

lankomumas

2023 m.

Xxxxxxxxxx Xxxxxxx

11/11

100%

6 206,45

Xxxxxx Xxxxx

7/7

100%

2 632,26

Xxxxx Xxxxxxx

10/11

91%

4 583,23

Xxxxx Xxxxxxxxxxxxxxx

4/4

100%

1 920,00

Vardas, pavardė

Xxxxxxxxx posėdžiuose/

Posėdžių

Atlygis Eur,

Registrų centro Audito komiteto nariams 2023 m. skirta atlygio suma – 15 341,94 Eur (2022 m. – 13 359,56 Eur).

Per 2023 m. Audito komitetas apsvarstė 50 klausimų.


2023 m. Audito komiteto vykdyta pagrindinė veikla:

• stebėjo finansinės atskaitomybės procesą (už 3, 6, 9, 12 mėn.) bei teikė rekomendacijas dėl jo patikimumo užtikrinimo;

• stebėjo metinių finansinių ataskaitų audito procesą bei vertino įmonės tikrinimo metu nustatytus finansinių ataskaitų trūkumus ir audito padarytas išvadas;

• aptarė su auditoriumi audito planą ir informaciją apie taikomas vidaus kontrolės procedūras ir ją vertino;

• aptarė su auditoriumi skaidrumo pranešimą;

• teikė valdybai sprendimą apie finansinių ataskaitų audito rezultatus;

• stebėjo ir teikė rekomendacijas dėl Registrų centro vidaus kontrolės sistemos bei rizikų valdymo;

• stebėjo Tvarumo ataskaitų pagal ES tvarumo atskaitomybės standartą (ETAS) rengimo procesą.


Audito komiteto narių atlygio principai

2022 m. dirbusiai Audito komiteto kadencijai atlygis buvo mokamas pagal valandinį įkainį. Už Audito komiteto nario veiklą (dalyvavimas Audito komiteto posėdyje, pasirengimas Audito komiteto posėdžiui ir vykimas į posėdį) įmonė įsipareigojo mokėti 40 Eur valandinį įkainį, tačiau metinis atlygis kartu su visais mokesčiais už faktiškai vykdomą Audito komiteto nario veiklą negalėjo viršyti 4/75 dalies įmonės vadovui nustatyto viso metinio atlygio (pastoviosios ir kintamos dalių, metinės premijos ir su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių metinė suma). Atlygis Audito komiteto nariui buvo mokamas kas ketvirtį (maksimalus apmokamų Audito komiteto nario veiklai skirtų darbo valandų skaičius per metus – 72 val., Audito komiteto pirmininko veiklai skirtų darbo valandų skaičius per metus – 108 val.) apmokant ne daugiau nei 1/4 nurodyto maksimalaus apmokamo laiko. Audito komiteto nariui atlygis skiriamas įmonės valdybos sprendimu. Į Audito komiteto nariui mokamą atlygį buvo neįskaičiuoti Audito komiteto nario, kaip atlygio gavėjo, mokėtini mokesčiai ir įmokos, kuriuos privalėjo sumokėti įmonė.

Naujai sudaryto Audito komiteto narių atlygis bus skaičiuojamas mokant Audito komiteto nariui mėnesinį atlygį – 480 Eur (iki mokesčių), atlygio pagrindas – įmonės valdybos 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas, Audito komiteto pirmininkui mėnesinį atlygį – 650 Eur (iki mokesčių), atlygio pagrindas – įmonės valdybos 2023 m. vasario 22 d. sprendimas.

Registrų centro audito komiteto nariams atlygis yra nustatytas Audito komiteto nario veiklos sutartyse.


◥ 1.5.4. Vadovų komanda


Registrų centro vadovų komanda



IT centro direktorius

Xxxxxxx Xxxxxxxx


Strateginio vystymo direktorius

Xxxxxxx Xxxxx (iki 2023-06-25)


Paslaugų valdymo direktorė

Xxxxx Xxxxxx


Klientų aptarnavimo direktorė

Xxxxx

Xxxxxxxxxxxx


Registrų tvarkymo direktorius

Xxxxx Xxxxxxxxx


Generalinis direktorius

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx

(iki 2023-06-25)

Xxxxxxx Xxxxx (nuo 2023-06-26)


Registrų centro generalinis direktorius Xxxxxxx Xxxxx

Ankstesnės darbovietės, pareigos*

Nuo 2023 m. – Registrų centro generalinis direktorius 2019–2023 m. – Registrų centro Strateginio vystymo direktorius 2018–2019 m. – UAB „Franmax“ konsultantas

2018–2018 m. – UAB „Franmax“, Procesų ir kokybės valdymo centro vadovas


2016–2018 m. – ADB „Gjensidige“, Verslo vystymo departamento direktorius Baltijos šalims


2012–2016 m. – AB „TEO LT“ (dabar „Telia Lietuva“), Procesų valdymo padalinio vadovas ir procesų

architektas

2004–2012 m. – UAB „Ernst&Young Baltic“, vyresnysis konsultantas


Išsilavinimas

Vilniaus universitetas, Ekonomikos krypties studijų magistras


Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo krypties studijų bakalauras


*Gretutinių pareigų Xxxxxxx Xxxxx neturi.

◥ 1.6. Teikiamų paslaugų rinka

Paslaugų rinka Registrų centre yra segmentuojama:



GYVENTOJAMS


VERSLUI

VALDŽIOS

INSTITUCIJOMS

Paslaugų teikimas vykdomas tiesioginio aptarnavimo ir elektroniniu būdu. Elektroninis

aptarnavimas vykdomas savitarnos principu.

Paslaugos teikiamos popieriniu, elektroniniu bei sistema-sistema formatu. Vis daugiau

duomenų bei valdomos informacijos yra atveriama visuomenei.


◥ 1.7. Kainodaros politika

Registrų centre taikomos paslaugų kainodaros teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 45 „Dėl Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 1V-526 „Dėl Sąnaudų priskyrimo registro objekto registravimo ir (arba) dokumentų teikimo veikloms reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Kainodaros nustatymo principai:



Atlygis už paslaugas skaičiuojamas atsižvelgiant į faktiškai patirtas sąnaudas, įtraukiant pagrįstas būsimojo laikotarpio

investicijas bei sąnaudas.


Atlyginimo dydžiai nustatomi sąnaudų susigrąžinimo metodu (patirtos sąnaudos + leistinas pelnas (įskaitant pagrįstą investicijų grąžą)).


Vadovaujantis sąnaudų priskyrimo atskiroms registro objekto registravimo ir dokumentų teikimo veikloms tvarkos aprašu, kiekvienai veiklai naudojant norminius koeficientus

priskiriama sąnaudų dalis.


Kainodara diferencijuojama priklausomai nuo paslaugos teikimo būdo – popierinis, elektroninis, sistema-sistema.


Nauja kainodara patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763 „Dėl Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – LRV nutarimas) ir įsigaliojo nuo 2020 m. spalio 1 d. bei galioja šiandien su teisės aktų pakeitimais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 816 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 763 „Dėl atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo

patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyti atlyginimo už teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimą, ribų duomenų teikimą dydžiai.

Vadovaujantis 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymu, rengiamas naujas Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 45 „Dėl Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas.


◥ 1.8. Įmonės klientai


Registrų centro klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, privataus kapitalo ir valstybės valdomos įmonės bei institucijos.


Teikiamų paslaugų vartotojų grupės



Xxx xxxxxxxxx siejamos su profesija:

žemėtvarkininkai; matininkai; projektuotojai;

notarai ir jų padėjėjai; antstoliai ir jų padėjėjai; advokatai ir jų padėjėjai;

nekilnojamo turto srities darbuotojai;

teisėsaugos pareigūnai.

Kai paslaugos siejamos su sistema,

institucija, įmone, šaka ir pan.:

valstybės institucijos; žemėtvarkos skyriai; savivaldybės; teismai;

valstybės įgalioti pareigūnai; draudimo kompanijos; kredito įstaigos;

verslo plėtros agentūros.


2021 m.

tūkst.

2022 m.

2023 m.

Pavadinimas

vnt.

dalis proc.

tūkst.

vnt.

dalis

proc.

tūkst.

vnt.

dalis

proc.

1.1. lentelė. Registrų centro suteiktos paslaugos pagal paslaugų gavėjų (klientų) grupes



Juridiniai asmenys

585 100

97,8

644 391

97,98

689 284

98,17

Fiziniai asmenys

3 280

0,6

3 520

0,54

3 324

0,47

Notarai

7 759

1,3

7 878

1,20

7 370

1,05

Advokatai

309

0,01

295

0,04

332

0,05

Antstoliai

1 814

0,3

1 621

0,25

1 804

0,26

Iš viso:

000 000

000

000 705

100

702 114

100


◥ 2. VEIKLOS STRATEGIJA IR TIKSLAI


Misija – visuomenės poreikių tenkinimas, efektyviai ir patikimai tvarkant patikėtus valstybės informacinius išteklius.


Vizija – Europos Sąjungos lyderė, efektyviai ir inovatyviai tvarkanti valstybės informacinius išteklius ir jų pagrindu pažangias administracines paslaugas teikianti įmonė.

Vertybės:


Profesionalumas

Atsakingas požiūris į užduotis.

Nuolatinis domėjimasis viešaisiais interesais, verslo aplinka, klientų poreikiais. Darbuotojų tobulėjimo skatinimas.

Naujų, inovatyvių ir efektyvių projektų bei sprendimų kūrimas ir įgyvendinimas.



Bendradarbiavimas

Kiekvienas darbuotojas yra vertingas.

Komandinis darbas.

Vadovų ir pavaldinių lygiavertis bendradarbiavimas. Glaudus ryšys su klientais.

Konstruktyvus bendradarbiavimas su viešojo sektoriaus ir verslo partneriais. Dalijimasis žiniomis ir patirtimi.


Atsakomybė

Įstatymų viršenybė.

Tarnybinio bendradarbiavimo principai.

Atsakomybė prieš visuomenę.

Funkcijos atliekamos laiku ir kokybiškai.

Skaidrumo siekimas.

Abipusis pasitikėjimas tarp įmonės ir klientų.

Kryptingai įgyvendindamas misiją, siekdamas užsibrėžtos vizijos bei laikydamasis pagrindinių veiklos principų, Registrų centras nustato šias pagrindines strategines kryptis:


Specialiųjų

įpareigojimų kryptis

Nuoseklus ir pažangus nustatytų įpareigojimų vykdymas tvarkant

valstybės informacinius išteklius.

Efektyvumo ir kompetencijos kryptis


Veiklos efektyvumo

didinimas, darbuotojų

kompetencijų ugdymas.

Inovatyvių paslaugų

kryptis

Kompleksinių, inovatyvių didelės pridedamosios vertės sistemų ir paslaugų kūrimas bei teikimas.



Siekdamas užsibrėžtos vizijos, Registrų centras inovatyviais ir kompetentingais sprendimais tobulina valstybės registrų sistemą, plečia valstybės registrų duomenimis grindžiamų paslaugų spektrą. Registrų centre konsoliduoti pagrindiniai valstybės registrai ir daugelis valstybės informacinių sistemų leidžia verslo subjektams ir gyventojams teikti įvairiapusiškas paslaugas taikant vieno langelio principą. Sukaupti didelės vertės duomenų kiekiai ir atliktos jų integracijos leidžia ir toliau plėsti bei labiau pritaikyti teikiamas e. paslaugas, atsižvelgiant į kiekvieno kliento poreikius.


Pagrindiniai 2023–2026 m. veiklos principai



Veiklos skaidrumas

ir efektyvumas

Duomenų


Tvari veikla

prieinamumas




Profesionalūs ir įsitraukę darbuotojai


Kokybiškas klientų aptarnavimas

Inovacijos ir

lyderystė

Strateginiai tikslai ir jų įgyvendinimas


Registrų centras, numatęs savo veiklą plėtoti anksčiau minėtomis strateginėmis

kryptimis, 2023 m. kėlė sau 4 pagrindinius tikslus.

2023–2026 m. strateginiai tikslai






1 tikslas.

2 tikslas.

3 tikslas.

4 tikslas.

Valstybės registrų ir IS efektyvus tvarkymas

Pažangių paslaugų teikimas valstybei, verslui, visuomenei

Veiklos meistriškumo užtikrinimas

Darnios organizacijos vystymas


Parenkant tikslų ir uždavinių įgyvendinimo rodiklius, buvo stengtasi surasti optimalų balansą tarp rodiklio objektyvumo, vertinant iškeltus tikslus ir uždavinius, ir galimybės nesudėtingai išmatuoti rodiklį.

Strateginiai tikslai nustatomi ilgesniam nei metų laikotarpiui, tačiau vertinant trumpąją vienerių metų atkarpą, užsibrėžti tikslai buvo pasiekti ir viršyti.


◥ 3. STRATEGINIŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI


3.1. lentelė. Strateginių tikslų vertinimo rodikliai ir jų reikšmės


Eil. Nr.

Strateginių tikslų ir jų vertinimo rodiklių

pavadinimai ir matavimo vienetai

Vertinimo rodiklių reikšmės

2023 m. 2023 m.

planinė faktinė

reikšmė reikšmė


Įgyvendinimo

procentas

1 tikslas. Valstybės registrų ir IS efektyvus tvarkymas


1-0-1.

Kiekvienos I kategorijos

sistemos (registro ir IS) pasiekiamumas, proc.


99,6


99,9


100 proc.


1-0-2.

Einamaisiais metais į registrus įrašomų registrų objektų,

atitinkančių dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu jie

įrašomi, skaičius, proc.


99,9


99,9


100 proc.

2 tikslas. Pažangių paslaugų teikimas valstybei, verslui, visuomenei


2-0-1.

Klientų palankumo rodiklis

(angl. Net Promoter Score –

NPS)


≥35


73,5


100 proc.

3 tikslas. Veiklos meistriškumo užtikrinimas

3-0-1.

EBITDA marža, proc.

7,4

7

95 proc.

4 tikslas. Darnios organizacijos vystymas

4-0-1.

Gerojo valdymo indeksas pagal

VKC metodiką

A+(≥9)

A (8 - <9)

≥89 proc.


Visi Registrų centro 2023–2026 m. veiklos strategijos rodikliai pateikti šios ataskaitos 2 priede.


◥ 4. ĮMONĖS VEIKLOS REZULTATAI


◥ 4.1. Svarbiausi ir reikšmingiausi 2023 m. įvykiai


I ketvirtis


• Pradėjo veikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema

(VIRSIS).

• Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtinta 2023–2026 m. veiklos strategija.

• Patvirtintas Registrų centro 2023 m. veiklos planas.

• Atverti nuasmeninti Įgaliojimų registro, Vedybų sutarčių registro, Testamentų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, taip pat Antstolių informacinės sistemos duomenys.

• Nuo vasario 1 dienos pradėtas viešai skelbti Lietuvoje veiklą vykdančių virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių juridinių asmenų sąrašas.

• Įdiegta galimybė ES piliečiams elektroniniu būdu, prisijungus prie elektroninės savitarnos sistemos, įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę ar užsienio bendrovės filialą. Tokiu būdu užsieniečiams sutrumpėja ir atpinga bendrovės steigimas Lietuvoje.

• 2023 m. vasario 22 d. paskirtas naujos kadencijos Audito komitetas.

• Patvirtintas Tvarumo politikos įgyvendinimo 2023 m. veiksmų planas.

• Patobulinta vieša juridinių asmenų paieška. Nuo šių metų kovo mėnesio visi norintys neatlygintinoje Juridinių asmenų registro (JAR) viešoje paieškoje gali matyti informaciją apie tai, ar juridiniam asmeniui yra taikomos tarptautinės sankcijos. Be to, vieša ir neatlygintina JAR paieška nuo šiol gali būti atlikta ne tik pagal juridinio asmens pavadinimą ar juridinio asmens kodą, bet ir pagal buveinės adresą.

• Papildytas pelno nesiekiančių juridinių asmenų metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Tokiu būdu metines veiklos ataskaitas Registrų centrui teikiančios viešosios įstaigos, asociacijos ar labdaros ir paramos fondai turi galimybę pateikti informaciją apie savanorių veiklą: bendrą savanorių skaičių ir bendrą savanoriškos veiklos valandų skaičių.

• Informacinių technologijų centro darbuotojai iš Kudirkos g. persikėlė į atnaujintas patalpas Studentų g.

II ketvirtis


• 2023 m. birželio mėn. tarptautinė duomenų centrų sertifikavimo organizacija „Uptime institute“ naujajam Registrų centro Duomenų centrui ir jo projektiniams sprendimams suteikė

„Tier III“ sertifikatą, kuris patvirtina, kad jo patalpos, inžinerinė infrastruktūra ir viso duomenų

centro pasiekiamumas atitinka tarptautinius reikalavimus.

• Geoinformacinės aplinkos žemėlapis REGIA pasipildė naujais duomenų sluoksniais – nuo šiol čia galima atrasti informaciją apie atsinaujinančius energijos išteklius (AEI).

• Informacinės sistemos E. sveikata stabilumą ir greitesnį veikimą užtikrins naujausios kartos tarnybinės stotys (serveriai).

• Išrinktas naujas Registrų centro generalinis direktorius – Xxxxxxx Xxxxx, jis šias pareigas pradėjo eiti nuo birželio 26 d.

III ketvirtis


• Rugsėjo mėn. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimu Vilniuje esantis Registrų centrų duomenų centras įtrauktas į Valstybinių duomenų centrų sąrašą.

• Rugsėjo mėn. įgyvendinti du pirmieji Registrų centro ir VMI duomenų perdavimo etapai: nuo šiol duomenys iš Nekilnojamojo turto registro ir Verčių duomenys, GIS atributai ar apleistos žemės yra perduodami VMI per „Web Services”.

• Rugsėjo mėn. Registrų centras dalyvavo „Stipriausių darbdavių TECH mugėje 2023“.

IV ketvirtis


• Spalio mėn. Registrų centras atvertų duomenų rinkinių sąrašą praplėtė dar vienu aktualiu rinkiniu – Ne pelno siekiančių juridinių asmenų teikiamais duomenimis apie savanorystę.

• Spalio mėn. Registrų centras dalyvavo tarptautiniame verslo registrų forume.

• Spalio mėn. startavo informacinių sistemų analitikos programa, kuri sukurta Registrų centro iniciatyva kartu su technologijų ir skaitmeninių įgūdžių akademija „edON“. Programa skirta darbo patirties jau turintiems, bet persikvalifikuoti siekiantiems specialistams.

• Gruodžio mėn. Registrų centras geoinformacinės aplinkos žemėlapį REGIA papildė nauju duomenų sluoksniu, leidžiančiu įvertinti saulės energijos potencialą pastatų stogams.

• Registrų centro iniciatyva 2023 metais išregistruota per 23 000 neveikiančių juridinių asmenų.


◥ 4.2. Svarbūs įvykiai po finansinių metų


• Nuo 2024 metų sausio 1 dienos Registrų centras tapo Miškų kadastro tvarkytoju.

• Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtinta 2024–2027 m. veiklos strategija.

• Patvirtintas Registrų centro 2024 m. veiklos planas.

• 2024 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja Registrų centro organizacinė struktūra ir pareigybių sąrašas. Pakeitimai leis dar labiau standartizuoti ir efektyvinti veiklos procesus, užtikrinti reikiamų kompetencijų ir pareigybių kiekį, efektyviai ir tolygiai paskirstyti darbuotojų darbo krūvį ir atsakomybes, mažinti vadybinę hierarchiją, optimizuoti sprendimų priėmimą bei skirti daugiau dėmesio darbuotojų ugdymui.


◥ 4.3. Finansiniai rezultatai


Registrų centro finansiniai ištekliai yra turimos lėšos, skirtos veiklos sąnaudoms, finansiniams įsipareigojimams ir darbuotojų ekonominėms paskatoms įgyvendinti. Registrų centro pagrindiniai finansiniai ištekliai – pajamos už įmonės tvarkomų registrų (Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro, Adresų registro, Gyventojų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, Įgaliojimų registro, Sutarčių ir teisių suvaržymo registro, Testamentų registro, Vedybų sutarčių registro, Turto arešto aktų registro) ir valstybės informacinių sistemų duomenų registravimą bei jų teikimą, kadastrinių matavimų, turto vertinimo ir kitas komercines paslaugas bei valstybės biudžeto lėšos už neatlygintiną paslaugų teikimą.

Registrų centro vienas iš prioritetinių siekių – tvaraus finansavimo užtikrinimas. Esamas Registrų centro veiklos finansavimo modelis – pačios įmonės tiesiogiai gaunamos lėšos už suteiktas paslaugas bei valstybės biudžeto asignavimų dalis, skirta už neatlygintinai suteiktas

xxxxxxxxx, taip pat už kai kurių pavestų funkcijų vykdymą. Įmonė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu Nr. XI-1807 (toliau – Įstatymas), turi užtikrinti, kad valstybės registruose esantys duomenys ir informacija būtų neatlygintinai gaunama ir naudojama viešiesiems valstybės ir savivaldybių valdymo uždaviniams spręsti, taip pat kad valstybės bei savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būtų užtikrintas nemokamas duomenų registravimas valstybės registruose. Įstatymu nustatyta, kad dėl neatlygintino registro objektų registravimo ir valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo, registro ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojo patirtos sąnaudos finansuojamos iš šiam tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau augant neatlygintinų paslaugų teikimo apimtims ir asignavimų valdytojui neužtikrinant pagrįsto, atitinkančio suteiktoms paslaugoms finansavimo, matoma grėsmė įmonės finansiniam stabilumui ir tvarumui. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienais metais neatlygintinai teikiamų paslaugų apimtys sparčiai ir neprognozuojamai auga, ir tai apsunkina valstybės biudžeto lėšų poreikio planavimą patirtoms sąnaudoms padengti. Įmonei vykdant neatlygintiną paslaugų teikimą, valstybės skola už 2022 m. siekia 8 mln. Eur. Per 2023 metus įmonė suteikė neatlygintinų paslaugų už 25,7 mln. Eur, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Strateginiame veiklos plane neatlygintinai teikiamų paslaugų kompensavimui numatyta tik 11,4 mln. Eur suma. Prognozuojama dviejų metų negauta valstybės dotacija už neatlygintinai teikiamas paslaugas gali siekti apie 23 mln. Eur. Dėl minėtos priežasties įmonė privalo skolintis bankuose (pasirašyta paskolos sutartis 22,4 mln. Eur sumai), kad galėtų užtikrinti savo įsipareigojimus ir vykdyti suplanuotas bei pradėtas investicijas.

Įmonei reikalingas finansinis stabilumas bei laiku teikiama finansinė garantija, kad ji galėtų vykdyti plataus masto veiklą ir atliepti valstybės lūkesčius. Įmonei vykdant veiklą minėtomis sąlygomis, ateities finansiniai rezultatai sparčiai prastėja, nuo 2024 m. prognozuojama nuostolinga įmonės veikla. Valstybei neužtikrinant pagrįsto, atitinkančio suteiktoms paslaugoms finansavimo, šiandien matoma grėsmė įmonės finansiniam stabilumui ir tvarumui. Todėl siekiant išvengti augančios neapibrėžtumo grėsmės, skubos tvarka turi būti atnaujinta atlygio dydžių apskaičiavimo tvarka (su indeksavimo galimybe) bei visiškai užtikrintas neatlygintinai teikiamų paslaugų finansavimas.

Paslaugų suteikimo ir atsiskaitymo už šių paslaugų kompensavimo faktas prasilenkia metuose – tik kitų finansinių metų antroje pusėje paaiškėja įmonei skiriama lėšų suma už praeitus metus, o realus atsiskaitymas įvyksta paskutiniais metų mėnesiais. Taigi, augant neatlygintinų paslaugų teikimo apimtims ir valstybei neužtikrinant pagrįsto, atitinkančio suteiktoms paslaugoms finansavimo, matoma grėsmė įmonės finansiniam stabilumui.

Atkreiptinas dėmesys, kad susiklosčiusi finansinė situacija turi įtakos ir įmonės rodikliams. 2022 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 509 „Dėl valstybės valdomų įmonių siektinų pagrindinių finansinių veiklos rodiklių 2022–2024 metų laikotarpiu patvirtinimo“ patvirtinti valstybės valdomų įmonių siektini pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai 2022–2024 metams. Registrų centrui nustatytas metinis EBITDA pelningumas: 2023 m. – 18 proc., faktinė reikšmė – 7 proc. Valstybei kompensavus visą neatlygintinai suteiktų paslaugų vertę (vadovaujantis VIIVĮ) ir minėtas lėšas įtraukus į finansinę atskaitomybę, Registrų centrui nustatytas rodiklis būtų vykdomas.

Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose neatlygintinai teikiamos paslaugos (pajamos) apskaitomos tik ta dalimi, kuriai buvo gauta (planuojama gauti) valstybės biudžeto dotacija. Vadovaujantis 20-ojo TAS nuostatomis, viena iš būtinųjų valstybės dotacijų pripažinimo sąlygų yra pagrįsta garantija, kad dotacijos bus gautos. Įstatymo nustatytiems paslaugų gavėjams

neatlygintinai teikiamų paslaugų finansavimą reglamentuojantys norminiai aktai, asignavimo valdytojo biudžete šioms dotacijoms numatytų lėšų dydis bei įprastinė verslo praktika neleidžia įmonei įsitikinti, kad ji turi pagrįstą šios dotacijos gavimo garantiją. Todėl įmonės vadovybė, vertindama tikimybę gauti iš asignavimų valdytojo finansavimą, vertina šį neapibrėžtumą bei pripažįsta pajamas iš tokių paslaugų ta apimtimi, kurią faktiškai gavo arba pagrįstai tikisi gauti ateityje (pagal įmonės finansinio audito rekomendacijas).

Dėl minėtos apskaitos ypatybės pagrindiniai finansiniai rodikliai pateikiami naudojant apskaitos duomenis, o iš viso suteiktų paslaugų vertė, kuri dokumente įvardijama kaip suteiktų paslaugų apimtis (atlygintinai ir neatlygintinai suteiktų registravimo, duomenų teikimo ir komercinių paslaugų gautinų pajamų apimtys pagal paslaugų pobūdį), yra atskleidžiama pateikiant faktinius veiklos duomenis.



Registrų centro finansiniai rodikliai

4.1. lentelė. Finansiniai rodikliai ir jų reikšmės


2021 m.


2022 m.


2023 m.

2022/2021 m.

pokytis

2023/2022 m.

pokytis

+/-

%

+/-

%

PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI

1. Suteiktos paslaugos*

tūkst.

vnt.

598 262

657 705

702 114

59 443

10

44 409

7

2. Investicijos

tūkst.

Eur

9 653

20 029

26 776

4 293

107

10 376

34

PAGRINDINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI

PAJAMŲ ATASKAITA

3. Pajamų iš

viso:

tūkst.

Eur

65 258

64 714

58 907

-544

-1

-5 807

-9


3.1. Administracinių


tūkst.

Eur


59 772


67 795


63 967


8 023


13


-3 828


-6

Komercinių

3.2. paslaugų

pajamos

tūkst.

Eur


4 810


4 910


5 525


100


2


615


13

3.3. Kitos veiklos

pajamos

tūkst.

Eur

46

45

73

-1

-2

28

62

Finansinės ir

3.4. investicinės

veiklos pajamos


tūkst.

Eur


21


14


57


-7


-33


43


307

3.5. Neapibrėžtumo įtaka

tūkst.

Eur

608

-8 050

-10 715

-8 658

-1 424

-2 665

33

4. Sąnaudų iš

viso:

tūkst.

Eur

42 377

55 109

58 886

12 731

30

3 778

7

4.1. Pardavimo

savikaina

tūkst.

Eur

32 204

42 518

46 107

10 314

32

3 589

8

4.2. Veiklos

sąnaudos

tūkst.

Eur

10 136

12 553

12 522

2 417

24

-31

0


2021 m.


2022 m.


2023 m.

2022/2021 m.

pokytis

2023/2022 m.

pokytis

+/-

%

+/-

%

4.3. Kitos veiklos

sąnaudos

tūkst.

Eur

2

1

2

-1

-60

1

150

4.4. Finansinės

veiklos sąnaudos

tūkst.

Eur

35

37

255

2

6

218

589

FINANSINIAI REZULTATAI

5. EBITDA 1

tūkst.

Eur

25 109

12 270

4 060

-12 839

-51

-8 210

-67

6. Veiklos pelnas

tūkst.

Eur

22 895

9 628

218

-13 267

-58

-9 410

-98

7. Pelnas iki apmokestinimo

tūkst.

Eur


22 881


9 605


21


-13 276


-58


-9 584


-100

8. Grynasis pelnas

tūkst.

Eur

19 464

8 142

70

-11 322

-58

-8 072

-99

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

9. Turtas iš viso:

tūkst.

Eur

67 383

73 491

86 003

6 108

9

12 512

17

9.1. Ilgalaikis turtas

tūkst.

Eur

31 489

47 549*

66 125

16 060

51

18 576

39

9.2. Trumpalaikis turtas

tūkst.

Eur

35 894

25 942

19 878

-9 952

-28

-6 064

-23

10. Nuosavas kapitalas

tūkst.

Eur

44 437

39 670

34 632

-4 767

-11

-5 038

-13

11. Ilgalaikiai

įsipareigojimai

tūkst.

Eur


10 619


13 632


32 432


3 013


28


18 800


138

12. Trumpalaikiai

įsipareigojimai

tūkst.

Eur

12 327

20 189

18 939

7 862

64

-1 250

-6

SANTYKINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI

13. EBITDA marža2

proc.

39

19

7

-20

-51

-12

-63

14. Bendrojo pelno

marža3

proc.

51

34

22

-17

-33

-12

-35

15. Grynojo pelno

marža4

proc.

30

13

0,1

-17

-57

-13

-99

16. Turto grąža

(ROA)5

proc.

32

12

0,1

-20

-63

-12

-99

Nuosavo

17. kapitalo grąža

(ROE)6


proc.


48


19


0,2


-29


-60


-19


-99

18. Skolos / turto

santykis (D/A)

koef.

0

0

0,2

0

0

0

0



2021 m.


2022 m.


2023 m.

2022/2021 m.

pokytis

2023/2022 m.

pokytis

+/-

%

+/-

%

Bendrasis

19. likvidumo koeficientas

(Current ratio)7


koef.


2,9


1,3


1,1


-2


-55



0


-15

20. Turto apyvartumas8

koef.

1,1

0,9

0,7

0

-18


0

-22

GRĄŽA VALSTYBEI

21. Pelno įmoka tūkst. 11 678 3 724

Eur

58**

-7 954

-68

-3 666** -98**

Mokestis už

22. valstybės turto naudojimą

patikėjimo teise


tūkst.

Eur


318


267


267


-51


-16



0


0

KITI MOKESČIAI

23. Pelno mokestis tūkst. 3 417 1 464

Eur

-50

-1 953

-57

-1

514

-103

24. Įmokos „Sodrai“

tūkst.

Eur

549

657

730

108

20


73

11


1. EBITDA – pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos–finansines veiklos pajamos +

nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos.

2. EBITDA marža – EBITDA arba pajamos.

3. Bendrojo pelno marža – bendrasis pelnas arba pardavimų pajamos.

4. Grynojo pelno marža – grynasis pelnas arba pajamos.

5. Turto grąža (ROA) – grynasis pelnas arba vidutinė turto vertė.

6. Nuosavo kapitalo grąža (ROE) – grynasis pelnas arba vidutinė nuosavo kapitalo vertė.

7. Bendrasis likvidumo koeficientas (Current ratio) – trumpalaikis turtas arba trumpalaikiai įsipareigojimai.

8. Turto apyvartumas – pardavimų pajamos arba vidutinė turto vertė.

*Ilgalaikis turtas – 47 549 640 Eur. Lentelėje taikoma apvalinimo į mažesnę pusę taisyklė, siekiant neiškreipti

bendros turto sumos.

**Sprendimą dėl pelno paskirstymo ir pelno įmokos dydžio prima Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Nurodyta minimali suma.


Neatlygintinai suteiktų paslaugų sumos, kurios yra sudėtinė įmonės teikiamų administracinių ar viešųjų paslaugų dalis, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763 „Dėl atlygio už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą“. Vadovaujantis 20-ojo TAS nuostatomis, viena iš būtinųjų valstybės dotacijų pripažinimo sąlygų yra pagrįsta garantija, kad dotacijos bus gautos. Įstatymo nustatytiems paslaugų gavėjams neatlygintinai teikiamų paslaugų finansavimą reglamentuojantys norminiai aktai, asignavimo valdytojo biudžete šioms dotacijoms numatytų lėšų dydis bei įprastinė verslo praktika neleidžia įmonei įsitikinti, kad ji turi pagrįstą šios dotacijos gavimo garantiją. Todėl įmonės vadovybė, vertindama tikimybę gauti iš asignavimų valdytojo finansavimą, įvertino šį neapibrėžtumą kaip skirtumą tarp suteiktų paslaugų ir tikėtinų gauti lėšų bei pripažino pajamas iš tokių paslaugų dotacijos per 2023 m. ta apimtimi, kurią faktiškai gavo arba pagrįstai tikisi gauti ateityje. Neapibrėžtumo

įtaka yra prilyginama negautų dotacijų, susijusių su pajamomis už neatlygintinai suteiktas viešąsias ir administracines paslaugas, sumai. Šio neapibrėžtumo pokyčio įtaka yra koreguojamos įmonės uždirbtos pajamos. 2023 m. faktinė neatlygintinai suteiktų paslaugų apimtis yra 25 737,9 tūkst. Eur (2022 m. – 23 216,2 tūkst. Eur), о 2023 m. pripažintų dotacijų

pajamų suma sudarė 15 023,3 tūkst. Eur (2022 m. – 15 166,3 tūkst. Eur).


◥ 4.4. Veiklos rodikliai


Registrų centro veikla ir vykdomos funkcijos atitinka Lietuvos Respublikos teisės keliamus reikalavimus bei įmonės veiklos tikslus. Nuosekliai siekiant įgyvendinti įmonės strateginius bei įstatuose nustatytus ir valstybės keliamus socialinius bei politinius tikslus, siekiama priartinti paslaugas prie vartotojo, kad jos atitiktų kiekvieno asmens poreikius, būtų paprastos, prieinamos ir geros kokybės, procesai būtų aiškūs ir skaidrūs, kokybė gerinama diegiant vienodą klientų aptarnavimo sistemą.

Valstybės lūkesčių rašte dėl Registrų centro nurodoma, kad pagrindinė įmonės paskirtis – tvarkyti valstybės registrus ir valstybės informacines sistemas, teikti administracines ir viešąsias paslaugas, vykdyti specialiuosius įpareigojimus tinkamai kuriant, tvarkant, plėtojant registrus ir valstybės informacines sistemas, kurių tvarkytoja yra įmonė, ir tvarkant juose esančius duomenis. Įmonė taip pat gali teikti komercines paslaugas, jei jas teikiant neatsiras ir (ar) nebus sudarytos prielaidos atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Registrų centro teikiamų administracinių ir komercinių paslaugų santykis matosi ne tik suteiktų paslaugų struktūroje, tačiau yra proporcingai išreikštas paskirstant žmogiškuosius išteklius, naudojamas darbo priemonėms ir infrastruktūrai, planuojant įmonės veiklos plėtrą.


Pagrindiniai veiklos rodikliai


4.2. lentelė. Pagrindiniai veiklos rodikliai ir jų reikšmės



Rodiklių pavadinimai


2021 m.


2022 m.


2023 m.

2023 m.

pokytis nuo 2022 m.

Suteiktų paslaugų apimtys*, tūkst. Eur

64 582

72 705

69 492

-3 213

Suteikta paslaugų iš viso, tūkst. vnt.

598 262

657 705

702 114

44 409

iš jų:



Duomenų teikimas, tūkst. vnt.

96 992

61 120

48 878

-12 242

Registravimas, tūkst. vnt.

2 333

2 507

1 889

-618

Kitos administracinės paslaugos, tūkst. vnt.

2 598

3 001

4 755

1 754

Komercinės paslaugos, tūkst. vnt.

109 146

129 062

129 371

309

Kompensuojamas duomenų registravimas, tūkst.

vnt.

000

000

000

-218

Kompensuojamas duomenų teikimas, tūkst. vnt.

386 786

461 297

516 722

55 425

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius, vnt.

1 400

1 489

1 525

36

Vidutinis darbo užmokestis, Eur

1 949

2 151

2 237

86


* Suteiktų paslaugų apimtys – iš viso suteiktų paslaugų vertė, kuri dokumente įvardijama kaip suteiktų paslaugų apimtis (atlygintinai ir neatlygintinai suteiktų registravimo, duomenų teikimo ir komercinių paslaugų gautinų pajamų apimtys pagal paslaugų pobūdį).

◥ 4.4.1. Suteiktų paslaugų apimtys


Registrų centras yra stabiliai dirbanti valstybės įmonė, kuri, turėdama valstybės įmonės statusą, savarankiškai vykdo ūkinę veiklą ir padengia savo veiklos sąnaudas iš gaunamų pajamų.

Įmonės veiklos tikslas – teikti administracines paslaugas ir įgyvendinti specialiuosius įpareigojimus tinkamai kuriant, tvarkant, plėtojant registrus ir valstybės informacines sistemas, kurių tvarkytoja yra įmonė.

Administracinių paslaugų dalis sudaro 92,1 proc. visų įmonės suteiktų paslaugų. Įmonės tvarkomi registrai ir


4.3. grafikas. Suteiktų paslaugų apimtys, mln., Eur


72,7

69,5

64,6

2021 m. 2022 m. 2023 m.

didžioji dalis valstybės informacinių sistemų, teikdamos paslaugas, generuoja pajamas. Tačiau verta paminėti, kad pajamų generavimas nėra esminis Registrų centro siekis. Tvarkydama ir vystydama svarbias valstybės informacines sistemas, kurios negeneruoja pajamų, pvz.

E. sveikata, įmonė kuria tvarią pridėtinę vertę šalies ūkiui ir piliečiams.

Be pagrindinės įmonės veiklos – administracinių paslaugų teikimo – įmonė vykdo ir komercinę veiklą. Nors ir sudarydama nedidelę pajamų dalį (8 proc. įmonės suteiktų paslaugų), komercinė veikla yra vienas iš įmonės veiklos finansinio stabilumo užtikrinimo svertų.

2023 m. Registrų centro suteiktų paslaugų apimtys siekė – 69,5 mln. Eur, lyginant su 2022 m. – sumažėjo 6 proc. Šį mažėjimą lėmė administracinių paslaugų – pagrindinės įmonės veiklos – apimčių susitraukimas. Viena iš priežasčių, lėmusių 2023 m. pagrindinių pardavimo pajamų sumažėjimą, buvo 2022 metais Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų įgyvendinimas – teikiant paslaugas atliepiant minėtą įstatymą, 2022 m. pajamos padidėjo apie 4 mln. Eur. Taip pat 2023 m. pajamų sumažėjimą lėmė nepalankios skolinimosi sąlygos, dėl kurių sulėtėjo nekilnojamo turto rinka, įtempta geopolitinė ir neapibrėžta ekonominė situacija pasaulyje.

4.4. grafikas. 2023 m. suteiktų paslaugų apimčių struktūra, tūkst. Eur


Kitos monopolinės

paslaugos; 5.153; 7%


Komercinės paslaugos; 5.525; 8%


Duomenų teikimas; 32.391; 47%



Duomenų registravimas; 26.424; 38%



4.5. grafikas. Teikiamų paslaugų apimtys, mln. Eur



67,8

59,8

64,0

4,8

4,9

5,5

2021 m. 2022 m. 2023 m.

Administracinės paslaugos Komercinės paslaugos


◥ 4.4.1.1. Administracinių paslaugų apimtys


Vienas iš įmonės veiklos tikslų – teikti administracines (mokamas ir neatlygintinas) paslaugas. Jų dalis visose paslaugose sudaro 92,1 proc. Administracinių paslaugų apimtys 2023 m. sumažėjo 6 proc. lyginant su 2022 m. ir sudarė 64 mln. Eur. Analizuojant suteiktų paslaugų apimčių pokyčius, augimas fiksuotas tik kalbant apie neatlygintinai teikiamų duomenų teikimo paslaugas, o duomenų registravimo paslaugų apimtys mažėjo – tiek mokamų, tiek neatlygintinų paslaugų. Bendrai

mokamų paslaugų apimtys 2023 m. lyginant su 2022 m. sumažėjo 11,3 proc. arba 5,6 mln. Eur. Kaip jau buvo minėta, pagrindinė pajamų sumažėjimo priežastis

– 2022 metais Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir su tuo susijusios pajamos.

2023 m. suteiktų administracinių paslaugų struktūroje, kaip ir 2022 m., didžiausią dalį sudaro Nekilnojamojo

4.6. grafikas. Administracinių paslaugų apimtys, mln. Eur

67,8

64,0

59,8

2021 m. 2022 m. 2023 m.

turto kadastro ir registro paslaugos – 68 proc., t. y. 43 437 tūkst. Eur. Šio registro paslaugų apimtis susitraukė 8 proc. lyginant su 2022 m., taip pat mažėjo Juridinių asmenų, Adresų, Turto arešto, Sutarčių ir suvaržymų bei Įgaliojimų registrų pajamos, o iš informacinių sistemų pajamos susitraukė Piniginių lėšų apribojimo ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėse sistemose.

2023 m. lyginant su 2022 m. augo Juridinių asmenų, Gyventojų, Testamentų, Vedybų sutarčių ir Neveiksnių bei ribotai veiksnių registrų, E. pristatymo, Antstolių, E. sąskaitos informacinių sistemų pajamos.


4.7. grafikas. Administracinių paslaugų apimčių struktūra 2023 m., tūkst. Eur


Sutarčių ir suvaržymų registras Vedybų sutarčių registras

IS E sąskaita Testamentų registras Įgaliojimų registras Adresų registras

Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras


Antstolių IS Turto arešto aktų registras Juridinių asmenų dalyvių IS Piniginių lėšų apribojimo IS

IS E. pristatymas Juridinių asmenų registras Gyventojų registras

Nekilnojamojo turto kadastras ir registras


91


149


283


383


394


554


588


617


703


996


1.197


1.665


5.952


6.959

43.437

◥ 4.4.1.2. Neatlygintinai teikiamų administracinių paslaugų apimtys


Registrų centras vadovaudamasis 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu Nr. XI-1807, turi užtikrinti, kad valstybės registruose esantys duomenys ir informacija būtų neatlygintinai gaunama ir naudojama viešiesiems valstybės ir savivaldybių valdymo uždaviniams spręsti, taip pat, kad valstybės bei savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būtų užtikrintas nemokamas duomenų registravimas valstybės registruose. Įstatymu nustatyta, kad dėl neatlygintino registro objektų registravimo ir valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo, registro ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojo patirtos sąnaudos finansuojamos iš šiam tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Analizuojant 2018–2023 m. neatlygintinai teikiamų paslaugų retrospektyvą, po įstatymo įsigaliojimo matomas tendencingas neatlygintinai teikiamų paslaugų kiekių augimas, nežiūrint Registrų centro iniciatyvų neatlygintiną duomenų teikimą mažinti keičiant teisės aktus, teikiant pasiūlymus dėl efektyvesnio duomenų naudojimo, nuolat stebint pokyčius ir susisiekiant su duomenų gavėjais bei taip siekiant naštos valstybės biudžetui mažinimo. Paslaugos (tiek atlygintinos, tiek neatlygintinos) teikiamos vertinant teisėtą ir apibrėžtą duomenų teikimo tikslą bei teisinį pagrindą, tačiau tokiu būdu susidaro situacija, kad vertindamas duomenų teikimo atitiktį teisės aktų nuostatoms Registrų centras neturi įgaliojimų vertinti, kiek atsakingai vykdomas duomenų panaudojimas, bei galimybių vykdyti suteikiamų duomenų kiekių imties kontrolę.

2023 m. šių suteiktų paslaugų apimtys – 25,7 mln. Eur, 2022 m. – 23,2 mln. Eur, 2021 m.– 16,2 mln. Eur.


4.8. grafikas. Neatlygintinai teikiamų paslaugų apimtys, mln. Eur


25,7

23,2

16,2

2021 2022 2023

Neatlygintinų paslaugų teikimas 2021–2023 m. pagal registrus ir valstybės IS


4.9. lentelė. Neatlygintinų paslaugų teikimas pagal registrus ir valstybės IS


Pavadinimas


2021 m.

tūkst. vnt.


2022 m.

tūkst. vnt.


2023 m.

tūkst. vnt.

Pokytis, proc. lyginant 2022–2023 m.

Adresų registras

221 302

235 542

207 998

-12

Gyventojų registras

70 684

101 100

155 101

53

Nekilnojamojo turto kadastras ir registras

75 937

102 419

130 349

27

Juridinių asmenų registras

17 658

20 823

20 132

-3

Juridinių asmenų dalyvių IS

861

1 426

812

-43

Antstolių IS

328

407

521

28

Turto arešto aktų registras

88

91

85

-7

Testamentų registras

78

43

58

35

Įgaliojimų registras

31

94

28

-70

Vedybų sutarčių registras

42

33

45

36

Hipotekos registras

129

0

0

0

Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras

25

28

73

161

Sutarčių registras (nuo 2022 m. Sutarčių ir teisių suvaržymų

registras)


7


1


1


0

Licencijų IS

24

8

0

-100

Iš viso:

387 194

462 015

515 203

12


Neatlygintinų paslaugų augimui įtakos turėjo valstybinių institucijų duomenų paėmimas iš Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro, Vedybų sutarčių registro, Testamentų registro. Pagrindinės institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybės duomenų agentūra ir kt.

Neatlygintinų paslaugų teikimas 2021–2023 m. pagal institucijas

4.10. lentelė. Neatlygintinų paslaugų teikimas pagal institucijas


Pavadinimas


2021 m.

tūkst. vnt.


2022 m.

tūkst. vnt.


2023 m.

tūkst. vnt.

Pokytis, proc. lyginant 2022–2023 m.

Valstybinės institucijos*

197 690

236 216

269 680

14

Mokesčių administravimas

85 416

102 669

122 252

19

Ministerijos

56 006

34 703

46 355

34

Teisėsauga ir teisėtvarka

20 687

31 171

34 169

10

Savivaldybės administracijos

6 637

36 400

21 681

-40

Valstybės įmonės

18 916

19 145

19 022

-1

Antstoliai

1 727

1 546

1 732

12

Notarai

0

0

0

0

Kiti

115

165

312

89

Iš viso:

387 194

462 015

515 203

12

* Valstybinėms institucijoms įmonė priskiria institucijas, kurios nepatenka į kitas žemiau išvardintų institucijų grupes ir turi teisę neatlygintinai gauti paslaugas.


◥ 4.4.1.3. Komercinių paslaugų pajamos


Be pagrindinės įmonės veiklos – administracinių paslaugų teikimo – įmonė vykdo ir komercinę veiklą. Kuriant išskirtines kompleksines paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto objektų kadastriniais matavimais ir turto vertinimu, analitinių duomenų teikimu, įmonė gauna papildomų pajamų. Komercinės paslaugos 2023 m. sudarė nedidelę dalį pajamų, t. y. 8 proc. arba 5 525 tūkst. Eur. Tačiau lyginant su 2022 metais, pajamos iš komercinių paslaugų augo net 13 proc. Šį augimą lėmė


4.11. grafikas. Komercinių paslaugų pajamos, mln. Eur


5,5

4,8

4,9

2021 m. 2022 m. 2023 m.

pasirašytos didelės vertės sutartys dėl kadastrinių matavimų su AB „Litgrid“, AB „Ambergrid“, kurių bendra vertė siekė 490 tūkst. Eur.

Įmonė, vykdydama komercinę veiklą, kuria pridėtinę vertę piliečiams ir valstybei. Susijusių paslaugų buvimas vienoje vietoje užtikrina administracinės naštos mažinimą, patogumą ir prieinamumą. Taip pat tai leidžia mažinti įmonės sąnaudas. Komercinių paslaugų teikimas yra orientuotas į kokybišką kliento aptarnavimą ir turi užtikrinti teikiamos paslaugos pelningumą.

Registrų centras laikosi nuostatos – įmonė gali teikti komercines paslaugas, jei jas teikiant neatsiras ir (ar) nebus sudarytos prielaidos atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

4.12. grafikas. 2023 m. komercinių paslaugų pajamų struktūra, tūkst. Eur


Nekilnojamojo turto vertinimo; 241; 4%

Nestandartinių duomenų išrankų darbai; 349; 6%

Rinkos sandoriai; 357; 6%

Energetinio naudingumo

sertifikatų; 174; 3%


Kitų komercinių

paslaugų; 530; 10%


Nekilnojamojo turto

matavimų; 3.011; 55%


El. parašo sertifikatų;

863; 16%


◥ 4.4.2. Sąnaudos

Registrų centras per vykdomą pagrindinę veiklą įgyvendina valstybės tikslą, patiria su tuo susijusias sąnaudas, todėl pagrindinis įmonės siekis – ekonomiškas ir efektyvus finansinių išteklių naudojimas.

Registrų centras nuolat vykdo

biudžeto kontrolę, kiekvieno mėnesio finansiniai rezultatai aptariami su įmonės vadovybe bei įmonės valdyba.

2023 m. sąnaudos buvo 58,9 mln. Eur ir lyginant su 2022 m. padidėjo 3,1 mln. Eur. Bendru vertinimu, nors sąnaudų 2023 m. buvo patirta daugiau lyginant su prieš tai einančiais finansiniais metais, lyginant faktiškai patirtą sąnaudų sumą su planuota, matomas ryškus sąnaudų

4.13. grafikas. Sąnaudos, mln. Eur


55,1 58,9

42,4

2021 m. 2022 m. 2023 m.

sutaupymas (3,1 mln. Eur). Kaip buvo minėta ankščiau, didžiąją dalį sąnaudų padidėjimo lėmė susidariusi nepalanki geopolitinė ir ekonominė situacija ir su minėtais veiksniais išaugusios paslaugų, darbų, programinės įrangos bei technikos kainos.

Didžiąją dalį sąnaudų struktūroje sudaro darbo užmokesčio sąnaudos – 72 proc. 2023 m. įmonė buvo susikoncentravusi į šias pagrindines kryptis – nuosaikų darbo užmokesčio augimą, svarbių šalies mastu investicijų bei vidinių projektų, didinančių įmonės veiklos efektyvumą, įgyvendinimą. Siekiant įmonės Atlygio politikoje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo, buvo vykdomas nuosaikus darbo užmokesčio augimas – tai pirmiausia apėmė minimalios pareiginio atlygio ribos pagal Atlygio politiką nesiekiančių darbuotojų darbo užmokesčio augimą. Kituose sąnaudų straipsniuose patirtos naujo duomenų centro kūrimo ir įrengimo sąnaudos, sąnaudos vykdomiems vidiniams projektams.


4.14. grafikas. 2023 m. sąnaudų struktūra, tūkst. Eur


257; 0,44% 198; 0,34%

941; 1,60%

1.965; 3,34%

2.284; 3,88%

3.267; 5,55%


3.663; 6,22%


3.841; 6,52%


42.354; 71,93%

63; 0,11%

52; 0,09%

Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir

amortizacija Aptarnavimo paslaugos


Kitos sąnaudos Mokesčiai

Patalpų išlaikymas Medžiagos

Finansinės ir kitos veiklos sąnaudos

Ryšių aptarnavimas

Autotransporto išlaikymas

Komandiruotės


Detali sąnaudų straipsnių informacija ir pokyčių priežastys pateikiamos 4.15 lentelėje.


Sąnaudos tūkst. Eur

Pavadinimas

2021 m. 2022 m.

2023 m. 2023 m.

planas

faktas

2023 m.

plano vykdymas

Komentaras

4.15. lentelė. Sąnaudų plano vykdymas ir priežastys



Sąnaudos iš

viso:

42 377

55 108

61 994

58 950

-3 108


Darbo

užmokestis


30 860


36 822


40 057


41 697


1 639

Didesnis projektinių

darbuotojų skaičius dėl itin didesnių gautų ar uždirbtų matavimo

paslaugų pajamų, didesnis darbuotojų

darbo užmokestis nuo

išdirbio.

Kaupiniai






261

Dėl neišnaudotų atostogų didesni kaupiniai atostogoms.

atostogoms,

pensijoms ir

1 427

1 434

396

657

KMAD.





Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija


2 214


2 642


3 687


3 841


154

Didesni nematerialaus turto pirkimai 2022 m.

pabaigoje, todėl didesnės

nusidėvėjimo sąnaudos.


Medžiagų sąnaudos


387


621


672


941


269

Išaugus poreikiui (saugumo reikalavimas) daugiau įsigyta mobiliųjų telefonų, įsigyta mažesnės vertės nei

planuota kompiuterių monitorių, kurie buvo

numatyti investicijose.


Patalpų

išlaikymas


1 146


4 011


2 603


1


965


-637

2023 m. pabaigoje atsisakius Kudirkos g. 18 patalpų, sutaupyta apsaugos signalizacijos ir priežiūros sąnaudų, nevykdytas numatytas

dalis vamzdynų, elektros ir kitos įrangos remontas. Taip pat nevykdyti (bus 2024 m.) dideli numatyti darbai Kauno KAC – patalpų signalizacijos ir

gaisro aptikimo sistemų

remontas (180 000 Eur).

Autotransporto

išlaikymo sąnaudos


79


109


98


63


-34

Mažesnės sąnaudos dėl

atsinaujinusio

elektromobilių parko.

Ryšių

patarnavimo

sąnaudos


169


163


184


198


14

Komandiruočių sąnaudos


10


40


20


52


32

Dėl vykdomo projekto

TILTAS išaugęs

komandiruočių poreikis.


Aptarnavimo paslaugos


302


469


868


516


-352

Mažesnės bankų

patarnavimo, kortelių turėtojų aptarnavimo sąnaudos, RIVILĖ, NAV, atostogų modulio,

aptarnavimo sąnaudos.

Programinės įrangos aptarnavimo


1 269


2 054


2 794


2


510


-284

Dalis „Oracle” palaikymo sąnaudų, pasirašius naują sutartį, bus apskaitomas

2024 m.


Licencijų ir turto

nuoma


605


546


783


638


-145

Mažesnės programinės įrangos „Jira”,

„Confluence” ir jų įskiepių licencijų prenumeratos

sąnaudos.

Mokesčių

sąnaudos

1 492

2 488

3 347

2

284

-1 064

Dėl mažesnių pirkimų

mažesnės PVM sąnaudos.

Mokymai

245

265

254

204

-50


Gamybinės sąnaudos, susijusios su paslaugų

teikimu


1 236


1 804


3 446


1 800


-1 646


Ypač sumažėjo e. siuntų pristatymo apimtys ir šios IS sąnaudos.


Kitos sąnaudos


369


742


2 204


524


-1 681

Sumažinti nebeaktualūs kaupiniai teisminėms byloms (-494 840 Eur), taip pat mažesnės

(435 000 Eur) darbuotojų nuomos sąnaudos (skenavimo paslaugos),

IT saugos audito sąnaudos (300 000 Eur, perrašyta sutartis),

nebuvo numatytų išlaidų (200 000 Eur) keičiant Registrų centro statusą iš valstybės įmonės į akcinę

bendrovę.

Kolektyvinės

sutarties

įgyvendinimas


530


860


540


740


200

Daugiau išmokėta pašalpų, didesnės

sveikatinimo išlaidos.

Kitos veiklos

sąnaudos

2

-1

0

2

2

Finansinės

veiklos

sąnaudos


35


37


41


255


214

Sumokėtos palūkanos už paskolą.


◥ 4.4.3. Specialieji įpareigojimai

Laikoma, kad valstybės įmonė vykdo specialiuosius įpareigojimus, jeigu pareiga atlikti tam tikrą aiškiai apibrėžtą funkciją yra nustatyta įstatymo arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. Pagal 2021 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymą „Dėl Valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų sąrašo patvirtinimo“ Nr. 4-193 yra įvardinti specialieji įpareigojimai.

Visi specialieji įpareigojimai, išskyrus Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą, generuoja pajamas. Specialiųjų įpareigojimų veiklos rezultatas apskaičiuojamas įvertinus tiesiogiai ir netiesiogiai priskirtas sąnaudas.

4.16. lentelė. Specialiųjų įpareigojimų finansiniai duomenys, tūkst. Eur

2021 m. 2022 m. 2023 m.


Pajamos

Sąnaudos

Rezultatas*

Pajamos

Sąnaudos

Rezultatas*

Pajamos

Sąnaudos

Rezultatas*

2023 m.

dotacijos

Specialusis

įpareigojimas


Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkymas Juridinių asmenų registro tvarkymas Adresų registro tvarkymas

Gyventojų registro

tvarkymas

Teisių registrų

(Turto arešto aktų

registro,

Testamentų registro, Įgaliojimų registro, Sutarčių ir teisių suvaržymų registro, Vedybų sutarčių registro,

Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro) tvarkymas (iki 2022 m. ir Hipotekos registras)

E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros

informacinės sistemos tvarkymas Nacionalinė

elektroninių siuntų

pristatymo,

naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos

(E. pristatymo sistema) tvarkymas


42 624


5 720


638


4 268


3 644


0


634


25 321


4 733


536


1 830


2 901


480


842


17 303


987


102


2 438


743


-208


-480


40 725


5 546


1 089


6 185


1 993


1 278


32 206


6 306


900


2 777


2 809


1 565


105


8 519


-760


189


3 408


-816


-287


-105


37 264


4 684


332


4 585


2 002


0


1 665


34 404


6 247


656


3 326


3 107


109


2 126


2 860


-1 563


-324


1 259


-1105


-109


-461


8 668


2 032


770


3 753


368


4 663


200


57 528

36 643

20 885

56 816

46 668

10 148

50 532

49 975

557

18 858

Iš viso


*Pelnas arba nuostolis

Veiklos ataskaitos 3 priede „Specialiųjų įpareigojimų atskleidimas (reikšmingi įmonės veiklai)“ pateikiama detali informacija apie vykdomus specialiuosius įpareigojimus, pateikiant specialiojo įpareigojimo aprašymą, nurodant teisės aktus, kuriais remiantis vykdomi specialieji

įpareigojimai, specialiųjų įpareigojimų finansavimo šaltinius ir specialiesiems reikalavimams

taikomus rodiklius.


◥ 4.4.4. Investicijos

Siekdama užtikrinti kokybišką administracinių paslaugų teikimą, įmonė privalo investuoti.

Planuodama investicijas įmonė susikoncentravusi į svarbių šalies mastu investicijų bei vidinių

projektų, didinančių įmonės veiklos efektyvumą, įgyvendinimą. Vykdydama specialiuosius įsipareigojimus, įmonė kelia tikslus efektyviai valdyti išteklius, atliepiant valstybės keliamus reikalavimus, ir nuosekliai vystyti bei modernizuoti tvarkomus registrus ir valstybės informacines sistemas. Registrų centro išlaidos investicijoms yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, siekiant tobulinti įmonės veiklą, atnaujinti pasenusią

4.17. grafikas. Investicijos, tūkst. Eur

26.776

20.029

9.653

2021 m. 2022 m. 2023 m.

įrangą, modernizuoti sistemas ir užtikrinti jų optimalų veikimą. 2023 m. planuota įgyvendinti investicijų už 37 729 tūkst. Eur, įgyvendinta už 26 776 tūkst. Eur (71 proc.).


Didžiausios 2023 m. įgyvendintos investicijos:

• Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos plėtra – 2 473 tūkst. Eur (VB ir ES lėšos);

• Modernizuojamo Lietuvos Respublikos gyventojų registro bei metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos modernizavimas, priežiūra ir vystymas – 954 tūkst. Eur (ES ir VB lėšos);

• Projektavimo ir duomenų centro įrengimo darbai ir įranga Studentų g. 39, Vilnius –

15 660 tūkst. Eur (įmonės ir skolintos lėšos).


Bendra investicijų suma, skirta registrų ir valstybės informacinių sistemų modernizavimui, 2023 m. siekė 7 480 tūkst. Eur (VB, ES, skolintos ir įmonės lėšos).

Siekdama tvarumo aplinkosaugos srityje ir atsižvelgdama į griežtėjančius reikalavimus, įmonė patiria papildomų investicijų poreikį: administracinių patalpų atnaujinimui, remiantis tvarumo principais, įmonės valdomų pastatų efektyvaus energetinių išteklių valdymo sistemos įsigijimui. Šiandien įmonė ne tik atnaujino automobilių parką, bet ir įrengė automobilių įkrovimo stoteles didžiuosiuose regionuose.

Ne visas planuotas investicijas pavyko sėkmingai įgyvendinti. Dėl rangovų darbo kokybės įstrigo dokumentų skaitmeninimo ir suskaitmenintų dokumentų programinės įrangos diegimas (627 tūkst. Eur, įmonės lėšos), dalis informacinių sistemų modernizavimo planų buvo perkelta į 2024 m. Taip pat iš 2023 m. numatytų (planuotų) investicijų duomenų bazių tarnybinės stotys (2,6 mln. Eur, ES lėšos), komutatoriai bei optiniai moduliai (452 tūkst. Eur, įmonės ir VB lėšos) buvo įsigyti dar 2022 m. gruodžio mėnesį, tad ir investicijos atsispindėjo 2022 m. finansinėse ataskaitose.

4.18. grafikas. Investicijų struktūra 2023 m., tūkst. Eur



Mašinos, įranga,

kompiuterinė technika; 2 297; 9%

Programinė įranga, licencijos; 1 192; 4%



Kitas nematerialus turtas; 7 049; 26%


Kitas materialus

turtas; 16 239; 61%


4.19. grafikas. Investicijų lėšų šaltiniai 2023 m., tūkst. Eur



Valstybės biudžeto lėšos; 545; 2%


ES lėšos; 4.664; 17% ◥


Įmonės lėšos/banko

paskola; 21.567; 81%


4.5. Informacinės technologijos


Registrų centro veikla daugiausia grindžiama informacinių technologijų taikymu, todėl įmonė jautriai reaguoja į technologinių veiksnių pokyčius, stengiasi juos numatyti ir pasirinkti optimalius, ilgalaikius sprendimus. Siekiant užtikrinti aukštą Registrų centro teikiamų paslaugų kokybę, per paskutiniuosius metus didelis dėmesys buvo skiriamas registrų ir valstybės informacinių sistemų priežiūros, kūrimo ir vystymo procesams, informacinių technologijų infrastruktūros komponentų gyvavimo ciklui, kibernetiniam saugumui, informacinių technologijų paslaugų efektyviam valdymui bei informacinių technologijų architektūros modernizavimui.

Siekiant aukštesnės valdymo brandos ir aukštų valdymo standartų 2023 m. buvo peržiūrėti ir patobulinti visi informacinių technologijų veiklos valdymo procesai. Taikydamas naujai sukurtus registrų ir valstybės informacinių sistemų kūrimo bei modernizavimo grupės procesus, Registrų centras tęsė svarbų procesinį bei struktūrinį pokytį, kuriame diegia naują pokyčių vystymo metodiką – klasikinis kaskadinis (angl. Waterfall) metodas praplečiamas

„Agile“ metodais, skirtais programinės įrangos kūrimo veikloms įgyvendinti. Tai ne tik procesinių pokyčių, bet ir organizacinių pokyčių reikalaujanti veikla. Ši veikla buvo pradėta įgyvendinti 2021 m. ir vykdoma iki šiol: sukurti procesai ir pagal juos adaptuotas „JIRA“ įrankis, pakeista IS vystymo departamento organizacinė struktūra sukuriant IS produktų vystymo grupes, vykdomi „Agile Scrum“ metodikos pagrindų mokymai Registrų centro darbuotojams bei vykdomi išsamūs IS produktų vystymo komandų mokymai, siekiant kuo daugiau komandų išmokyti taikyti minėtą metodiką IS kūrime. 2023 m. parengta „Agile“ metodų taikymo informacinių sistemų kūrimo bei modernizavimo procesuose brandos vertinimo metodika, kuri padės nustatyti esamą brandos lygį bei pasirengti jos kėlimo veiksmų planą. Taikant „Agile“ metodus IS vystymo procesas tampa efektyvesnis ir greitesnis. Esminis „Agile“ metodų taikymo privalumas tas, kad pirmiausia įgyvendinami tik svarbūs ir reikalingi pokyčiai, o tai leidžia reikšmingai sutaupyti laiko ir lėšų bei itin sutrumpinti projektų bei pokyčių įgyvendinimo trukmę. Pasaulinė praktika rodo, kad bendras sutaupymas pritaikius „Agile“ metodus yra ne mažesnis nei 20 proc. lyginant su klasikiniais metodais.

Siekiant užtikrinti kibernetinę saugą, nuolat skiriamas didelis dėmesys kibernetinio saugumo techninių ir organizacinių priemonių diegimui. 2023 m. įsigyta saugos informacijos ir įvykių stebėjimo sistema bei jos administravimo (SOC) paslaugos, atnaujintos ugniasienės ir kt. Nuolat didinamas tiek Kibernetinės saugos skyriaus, tiek ir visų įmonės darbuotojų sąmoningumas ir įgūdžiai kibernetinio saugumo srityje: organizuojami mokymai su žinių patikrinimo testais, vykdomos kibernetinio saugumo pratybos. Atsižvelgiant į gerąsias praktikas ir informacijos saugos valdymo metodinius dokumentus tobulinami informacijos saugumo valdymą reglamentuojantys procesai.

Modernizuojant IT architektūrą 2023 m. buvo vykdomi du technologiniai aplikacijų modernizavimo projektai: IS ir registrų duomenų bazių (toliau – DB) ir aplikacijų dekomponavimas (toliau – KADA DB dekomponavimo projektas) bei IS pritaikymas darbui su diakritiniais ženklais (toliau – UTF-8 projektas).

KADA DB dekomponavimo projekte imtasi veiksmų sistemų architektūrinių sprendimų modernizavimui, kurie yra paremti dekomponuotomis aplikacijomis ir paslaugomis, tarpusavyje išlaikant integracines sąsajas. Tai užtikrins lokalizuotą incidentų įtaką, didesnį pokyčių kūrimo ir diegimo tempą. Tai reiškia, kad pieš daugiau kaip 20 metų sukurta monolitinė aplikacijų architektūra bus išskaidoma į atskiras komponentes, kurios bus orientuotos į paslaugomis moduliuotą, suskirstytą architektūrą. 2023 m. įgyvendintas pirmasis šio projekto etapas – įsigytos licencijos, įranga ir paslaugas, kurių pagrindu sukurta dekomponuotų aplikacijų produkcinė aplinka – platforma. Taip pat suformuota ir apmokyta įmonės darbuotojų komanda platformos priežiūrai, atliktas vienos pilotinės aplikacijos migravimas. Sukurta platforma atitinka šiuolaikinius iššūkius: gali dirbti su keliais duomenų centrais, operatyviai kurti neprodukcines aplinkas bei atitikti daugybę kitų šiuolaikinių reikalavimų. Atlikus pirmojo etapo darbus planuojama parengti pirminį galimą aplikacijų perkūrimo ar dekomponavimo planą ir tuomet pradėti glaudų bendradarbiavimą su valdytojais dėl darbų prioritetų bei reikalingų finansinių išteklių.

Registrų centras, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą ir siekdamas sudaryti technines galimybes vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, susijusius su asmenvardžių rašymu lotyniško pagrindo rašmenimis su kitų kalbų diakritiniais ženklais, 2022 m. viduryje pradėjo vykdyti UTF-8 projektą, kurio tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro bei susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų naudojamos duomenų kodavimo sistemos būtų pritaikytos tvarkyti duomenis lotyniško

pagrindo rašmenimis su kitų kalbų diakritiniais ženklais. Registrų centras, atlikęs detalią duomenų bazių ir aplikacijų analizę, nustatė, kad, siekiant užtikrinti lotyniško pagrindo rašmenų su kitų kalbų diakritiniais ženklais tvarkymą (įvedimą, saugojimą, redagavimą) duomenų bazėje, kurią naudoja Gyventojų registras, bus reikalingas UTF-8 koduotės pritaikymas atliekant visų Registrų centro duomenų bazių ir jose esančių schemų konvertavimą bei atitinkamų registrų ir informacinių sistemų, naudojančių tose duomenų bazėse esančią informaciją. 2023 m. buvo parengtas investicinis projektas, vykdomi duomenų bazių struktūros ir programinio kodo pakeitimai paruošiant duomenų bazes konvertavimui.

Įmonė plečia tvarkomų informacinių sistemų bei registrų sąrašą. Nuo 2023 m. pabaigos perimta Miškų kadastro priežiūra ir tvarkymas. Sukurta ir įdiegta LT-ID elektroninio parašo aplikacija, kurią planuojama vystyti ir plėsti ateinančiais metais

Įmonės 24/7 IT priežiūros centras užtikrina nenutrūkstamą valstybės informacinių sistemų bei registrų priežiūrą ir operatyvų reagavimą į sutrikimus. Įmonė vykdo ir stiprina 24/7 sistemų stebėseną, kuri atliekama tiek automatinėmis priemonėmis, tiek ir gyvai. Tai leidžia operatyviai reaguoti į sistemų sutrikimus ir juos operatyviai ir sparčiai spręsti.

Registrų ir valstybės informacinių sistemų priežiūros, incidentų sprendimų, diegimo procesų tobulinimas yra vienas iš įmonei iškeltų tikslų po Valstybės kontrolės atlikto audito, kuris buvo paremtas COBIT metodika. Įmonė, kryptingai siekdama tobulinti incidentų sprendimo procesą, šiandien jau pasiekė aukštų rezultatų – laikantis nustatytų terminų (SLA) išspręstų incidentų procentas 2023 m. siekė 94 proc., ir tai viršijo Valstybės kontrolės nustatytą rodiklį – 85 proc. Pagrindinės priežastys, nulėmusios spartų rodiklio augimą – pagal pasaulines praktikas sukurti ir nuolat tobulinami IT incidentų, problemų, užklausų ir įvykių valdymo procesai, pritaikyti specializuoti įrankiai ir paskirstytos atsakomybės įmonės darbuotojams, IT pagalbos padalinio sustiprinimas, išaugusi incidentų registravimo IT pagalbos sistemoje branda.

Taip pat pažymėtina, kad įmonė išlaiko stabilų pasiekiamumo rodiklį ir P1 bei P2 incidentų skaičių net keletą metų iš eilės.

4.20. grafikas. 2020–2023 m. svarbių IT incidentų statistika pagal prioritetą



14.310

12.812

9.190

3.517

1.390 2.174 1.283

2.766

43 7

2

4 147 61 39 40

P1-Kritinis P2-Aukštas P3-Vidutinis P4-Žemas


2020 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m.


Aukščiausio lygio incidentų mažėjimą lėmė kelios priežastys:

• kilusių problemų priežasčių nustatymas ir jų sprendimas;

• nuolatinis IT įrangos atnaujinimas ir plėtra;

• darbai, susiję su greitaveikos sistemų gerinimu.


Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą registrų ir valstybės informacinių sistemų veiklą, įgyvendinta dviejų geografiškai nutolusių duomenų centrų architektūra: 2023 m. įrengtas naujas duomenų centras, sėkmingai permigruota IT infrastruktūros įranga iš buvusio duomenų centro (V. Kudirkos g., Vilnius). Naujojo duomenų centro kokybė buvo įvertinta jį sertifikuojant

„TIER III“ sertifikatu. Tai yra itin aukšto patikimumo duomenų centro patvirtinimas. Be to, įmonės registruose ir valstybės informacinėse sistemose esančių duomenų kopijos saugomos ir už Lietuvos ribų – NATO duomenų saugyklose. Tai užtikrina sistemų dubliavimą, pamainumą ir stabilų veikimą, įvykus gedimams viename iš duomenų centrų, bei užtikrina šiuolaikinius standartus atitinkantį duomenų saugojimą ir nepertraukiamą įmonės paslaugų teikimą.

Visi anksčiau išvardyti atlikti darbai tiesiogiai prisidėjo prie to, kad 2023 m. Registrų centro tvarkomų pirmos kategorijos valstybės informacinių sistemų ir registrų pasiekiamumas išliko stabilus – svarbiausių sistemų ir registrų vidutinis metinis pasiekiamumas siekė 99,93 proc.


4.21. grafikas. Tvarkomų registrų ir valstybės IS pasiekiamumas 2023 m., proc.


99,95

99,95

99,93

99,94

99,92

99,94

99,88

99,6

AR GR STSR JAR NTR TAAR ESPBI

Nuo 2023 metų pradžios Pasiekiamumo rodiklio reikšmė

◥ 4.6. Atverti duomenys visuomenei


2023 m. buvo mažesnės duomenų atvėrimo apimtys lyginant su 2022 m., nes daugiausiai laiko buvo skirta nematomiems duomenų atvėrimo darbams:

• projektavimo ir programavimo darbai, kurių metu integruotasi su unifikuotu DVLT integratoriumi „Spinta“, užtikrinančiu vartotojams atvertų duomenų pasiekimą per vieningą API. „Spinta“ leidžia suformuoti duomenų struktūros aprašą, kurį privaloma pateikti į portalą, atveriant duomenų rinkinį ir jį aprašant metaduomenimis. Atverto duomenų rinkinio duomenų struktūros aprašas atvertiems duomenims suteikia didesnį brandos lygį. „Spinta“ yra atviro kodo komandų eilutės priemonė, leidžianti automatiškai generuoti duomenų struktūros aprašus, atitinkančius duomenų struktūros aprašo specifikaciją (DSA), nuskaityti duomenis pagal parengtą DSA ir juos publikuoti duomenų saugykloje, iš kurios duomenis galima atsisiųsti įvairiais formatais, aukščiausiu brandos lygiu. Ši priemonė glaudžiai integruota su Lietuvos atvirų duomenų katalogu ir yra sudedamoji Lietuvos atvirų duomenų portalo dalis, leidžianti automatizuoti daugelį duomenų atvėrimo veiklų;

• įrankių, skirtų automatizuotam atveriamų duomenų publikavimui per IVPK sukurtus atviro kodo ETL įrankius, kurais naudojantis galima atlikti duomenų atvėrimą, sinchronizavimas, kad, pvz., su „Talend Open Studio” pavyktų paimti duomenis iš pirminių šaltinių („Oracle“,

„Teradata“, „Microsoft SQL server“, Duomenų sandėlio ir kt.), juos transformuoti, sujungti,

nuasmeninti ir pan. bei sukelti į Lietuvos atvirų duomenų portalą (naudojant skirtą REST API).


Taip pat padarytas didžiulis įdirbis ne tik atveriant tvarkomų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis, bet ir nuolatos, pagal patvirtintus grafikus atnaujinant jau ankstesniais metais atvertus duomenų rinkinius.


4.22. grafikas. Duomenų atvėrimas 2023 m.


Planuojami atverti duomenys 2024 m.; 1%

Teisės aktais neleidžiamų atverti pagrindinių registrų duomenų dalis; 16%



Atverti duomenys visuomenei; 83%

Registrų centro pagrindinės veiklos duomenų atvėrimo srityje 2023 m.:

• Prižiūrimi jau atverti duomenų rinkiniai (atnaujinimas, testavimas, publikavimas, brandos kėlimas ir t. t.). Atvertų Nekilnojamojo turto registro, Adresų registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, Testamentų registro, Vedybų sutarčių registro, Įgaliojimų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, Sutarčių ir teisių suvaržymų registro, Antstolių informacinės sistemos bei jos posistemės, E. varžytynės, ESPBI IS (E. sveikatos informacinės sistemos), E. recepto posistemės, Licencijų informacinės sistemos, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos duomenų nuolatinė priežiūra, nuolatinis duomenų atnaujinimas pagal nustatytus grafikus.

• Atverti Turto arešto aktų registro duomenys ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos duomenys.

• Papildyta JAR „Juridinių asmenų pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai – balanso ataskaitos“ duomenų rinkinio struktūra (pridėti iki 2023 m. dar neatverti FAD rodikliai).

• Papildyta JAR „Juridinių asmenų pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai – pelno (nuostolių) ataskaitos“ duomenų rinkinio struktūra (pridėti iki 2023 m. dar neatverti FAD rodikliai).

• Atverti 2 nauji JAR „Juridiniai asmenys – duomenys apie savanorystę“ ir „Duomenų

teikimas apie naudos gavėjus (JANGIS)“ duomenų rinkiniai.

• Peržiūrėti jau atverti duomenų rinkiniai, atsižvelgiant į naudotojų poreikius – papildyti, išskiriami svarbiausi ir dažniausiai naudojami duomenų rinkiniai, kuriems reikia sukurti atvirąsias taikomųjų programų sąsajas API ir (arba) dažniau atnaujinti duomenų paketus.

Nekilnojamojo turto registro, Adresų registro, Gyventojų registro ir Juridinių asmenų registro duomenys priskiriami prie aukštos vertės duomenų rinkinių (angl. High Value Datasets), todėl šių registrų duomenų atvėrimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų prieinamumą verslui bei visuomenei. Publikavus visų Registrų centro tvarkomų registrų duomenis, atvertų duomenų dalis pagal 2020 m. parengtą metodiką siekia 83 proc. visų Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų duomenų. Įvertinant, kad 16 proc. nuo visų tvarkomų duomenų patenka į teisės aktais neleidžiamų atverti duomenų aibę, 2023 m. atverta duomenų dalis nuo visų tvarkomų ir leidžiamų atverti duomenų sudaro 99 proc. Taip pat pagal Registrų centro duomenų atvėrimo strategiją, įgyvendinome IV ir V duomenų atvėrimo etapus:


• IV etapas. Vidutinio prioriteto duomenų atvėrimas. Parengiami ir publikuojami vidutinio prioriteto duomenų rinkiniai – Hipotekos registro duomenys, Turto areštų registro duomenys.

• V etapas. Atvirųjų taikomųjų programų sąsajų API sukūrimas. Šiame etape užtikrinama, kad svarbiausių duomenų rinkiniai būtų pasiekiami per API sąsajas bei išplečiamas duomenų teikimo formatų pasirinkimas.

◥ 4.7. Veiklos plėtra


◥ 4.7.1. Strateginiai investiciniai projektai


Registrų centras, vykdydamas savo veiklą, vidutiniškai vysto apie 50 projektų – su išoriniu finansavimu ir savo lėšomis. Dalis projektų vystomi todėl, kad jų vykdymą įpareigoja teisės aktai ar pavestos funkcijos.

Projektų inicijavimas yra siejamas su Registrų centro prioritetais, pagal kuriuos nustatomas projektų eiliškumas, planuojami pokyčiai. Pagrindinių vykdomų projektų detali informacija pateikiama 4 priede.

Pagrindinės projektinio valdymo gairės Registrų centre:



Įmonės strategijos ir

projektinės veiklos sąveika siekiant ilgalaikių įmonės tikslų įgyvendinimo


Įmonės išteklių taupymas standartizuojant projektinę veiklą ir sukuriant jos palaikymo priemones


Kokybiškas projektų įgyvendinimas laiku ir

neperžengiant biudžeto ribų

Atsižvelgiant į strateginių tikslų įgyvendinimo perspektyvas, Registrų centre nuo 2020 m. veikia Projektų portfelio komitetas, kurio pagrindinės funkcijos: planuoti ir inicijuoti Registrų centro projektus ir projektų programas, suderinti projektus ir projektų programas su įmonės žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais, valdyti projektų įgyvendinimo procesą.


„TILTAS“ (KAC skaitmeninimas)

2023 m. kovo mėn. pradėti skaitmeninti visi JAR paslaugų užsakymui pateikiami popieriniai dokumentai klientų padaliniuose. Vasario–kovo mėn. užbaigta planšečių pirkimo procedūra, atlikti planšetės ir PAS pasirašymo testavimo drabai, kurių metu identifikuotos kelios problemos, reikalaujančios atlikti sprendimo architektūros pakeitimus ir Paslaugų apskaitos sistemos (PAS) programavimo darbus. 2023 m. liepos mėn. parengtas naujas pasirašymo planšete techninis sprendimas dėl parašo patikimumo ir integralumo. Techninis sprendimas parengtas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos „Dėl skaitmeniniu būdu užfiksuoto rašytinio parašo sprendimų techninių reikalavimų rekomendacijų projekto“ dokumentu ir ISO/IEC19794-7 standartu. 2023 m. lapkričio mėn. pradėtas nesudėtingų ir mažareikšmių PAS prašymų pasirašymas parašu „paveiksliuku“. 2024 m. bus tęsiami saugumo priemonių parinkimo ir procesų apsirašymo darbai (BDAR dalis), kurie reikalingi realizuojant visų PAS prašymų pasirašymą patikimu parašu.


„TILTAS“ (NTR skaitmeninimas)

2023 m. buvo tęsiami įsigytos programinės įrangos analizės ir programavimo darbai. SCE dokumentų skaitmeninimo sprendimas su pirmo prioriteto funkcionalumais 2023 m. gruodžio pabaigoje praėjo mūsų vidinį funkcionalumo testavimo etapą, tačiau atlikus IT saugumo pažeidžiamumo testus buvo rasta aukšto prioriteto neatitikčių. Šiuo metu tiekėjas taiso šiuos neatitikimus. Tiekėjo vertinimu, pataisytą versiją, kurią galėtumėme pradėti testuoti, žadama pateikti iki kovo vidurio.

Šiuo metu NTR dokumentų skaitmeninimo procesas yra realizuotas SCE Bandomosios versijos („Vilniaus linijos“) pagrindu. Buvo planas šią versiją naudoti iki 2023 m. vasaros, tačiau dėl užsitęsusio SCE sprendimo diegimo „Vilniaus linija“ vis dar naudojama. Šiuo metu „Vilniaus linijos“ licencijos pratęstos iki 2024 m. kovo 27 dienos.


ST39

Registrų centras 2021 m. perėmė patikėjimo teise valdyti 3 pastatų objektą, esantį Studentų g. 39, Vilniuje. Registrų centras priėmė sprendimą dalyje perimtų patalpų įrengti duomenų centrą, likusias patalpas pritaikyti administracinei veiklai ir iš dviejų Vilniuje esančių pastatų perkelti didžiąją dalį darbuotojų.

2023 m. buvo pabaigtas įrengti duomenų centras ir šalia esančios 78 darbo vietos, į kurias persikėlė Informacinių technologijų centro darbuotojai (apie 150 darbuotojų). Taip pat pasirašyta rangos sutartis antrai pastato daliai (8 000 kv. m., 500 darbo vietų) įrengti. Per 2023 m. taip pat nupirkta visa reikiama įranga patalpų įrengimui. 2024 m. I ketv. planuojama perkelti likusius darbuotojus.


Elektroninių paslaugų ir savitarnos vystymo programa

Vystant Registrų centro interneto svetainę ir savitarną planuojama sujungti kliento kelionę svetainėje ir savitarnoje (angl. Logged in sessions), užtikrinti naudojimąsi mobiliaisiais prietaisais bei parengti tvarią technologinę platformą greitam ir plačiam Registrų centro paslaugų skaitmenizavimui.

2023 m. parengtas atnaujintas įmonės svetainės ir savitarnos prototipas, užbaigta techninė specifikacija ir pradėtas analizės bei programavimo etapas. Paruoštas paslaugų adaptavimo naujai savitarnai gidas (būsimos savitarnos karkasas su 3 naujo technologinio pavyzdžio paslaugomis, parašytomis trimis skirtingomis kalbomis), 2024 m. atnaujintas prototipas, akcentuojant naudojimąsi paslaugomis, pradėta rengti dizaino elementų biblioteka. Registrų centro paslaugų adaptacija, planuojama, prasidės 2024 m. II ketvirtį ir tęsis iki 2025 m. I ketvirčio.

„GoSign“ (elektroninių dokumentų pasirašymas ir mainai) modernizavimas – projektas, įgyvendinamas siekiant pagerinti esamų „GoSign“ paslaugų (elektroninių dokumentų pasirašymas ir mainai) teikimą bei sukurti naujas e. dokumentų pasirašymo paslaugas. 2023 m. modernizuota architektūra, taikant sistemų dekomponavimo principus. Sukurta programinė įranga pavienių ir srautinių elektroninių dokumentų pasirašymui bei tvirtinimui „LT ID“ parašu ar spaudu. Taip pat sukurta „GoSign“ žiniatinklio paslaugų, skirtų automatiniam dokumentų tvirtinimui „LT ID“ spaudu, bandomoji versija.

Elektroninio parašo sertifikatų užsakymo savitarnos sukūrimas – projektas, įgyvendinamas siekiant sudaryti sąlygas klientams internetu užsakyti e. parašo sertifikato išdavimą ir atnaujinimą. 2023 m. metais sukurta ir pardėtas eksploatuoti „LT ID“ paslaugų užsakymo per Registrų centro savitarnos portalą modulis, leidžiantis užsisakyti ir gauti „LT ID“

e. parašo ir spaudo kūrimo priemones.

Nuotolinio kvalifikuoto elektroninio parašo ir spaudo paslaugų sukūrimas – projektas, įgyvendintas siekiant sukurti įmonės patikimumo užtikrinimo paslaugų plėtros strategijoje numatytas nuotolinio kvalifikuoto e. parašo ir e. spaudo paslaugas. Projekte numatytos veiklos:

• nuotolinio kvalifikuoto e. parašo ir e. spaudo kūrimo bei išdavimo IT infrastruktūros sukūrimas;

• nuotolinio kvalifikuoto e. parašo ir e. spaudo sertifikatų užsakymo savitarnos sistemos sukūrimas bei integravimas Registrų centro savitarnoje;

• asmens tapatybės duomenų pasirašymo (prisijungimui prie sistemų), e. dokumentų

pasirašymo ir spaudavimo aplikacijų sukūrimas;

• sąsajų su Registrų centro sistemomis (prisijungimui, e. dokumentų pasirašymui, spaudavimui) ir registrais (fizinių asmenų teikiančių nuotolinio e. parašo ar spaudo užsakymus duomenų patikrinimui) sukūrimas;

• paslaugų atsparumo įsilaužimui ir pažeidžiamumui vertinimas;

• paslaugų atitikties eIDAS reikalavimams auditas ir sertifikavimas.

2022 m. rugsėjo mėn. sukurta nuotolinio kvalifikuoto e. parašo ir e. spaudo išdavimo, ir kūrimo programinė bei techninė infrastruktūra „LT ID“. Sukurtos sąsajos su Registrų centro

e. dokumentų pasirašymo sistema „GoSign“, sertifikatų užsakymo savitarnos sistema, sertifikatų užsakymo ir išdavimo sistema, sertifikatų tarnyba (angl. Certificate Authority). 2023 m. spalio–lapkričio mėn. atliktas paslaugų infrastruktūros atsparumo įsilaužimui ir pažeidžiamumui vertinimas bei patikimumo užtikrinimo paslaugų auditas (sertifikuotos paslaugos). 2023 m. kovo mėn. sukurtas fizinių asmenų autentifikavimo „LT ID“ parašo sertifikatų sprendimas „iPasas“ sistemoje. 2023 m. balandžio mėn. sukurti „LT ID“ parašo ir spaudo sertifikatų užsakymo bei naudotojų registravimo funkcionalumai mobiliose ir darbalaukio (angl. Desktop) aplikacijose. 2023 m. gruodžio mėn. sukurtos „LT ID“ sąsajos su kitomis Registrų centro sistemomis ir paslaugos paleistos į gamybą. 2024 metais planuojama pradėti aktyvius komercinės paslaugos pardavimus ir rinkodaros veiksmus.


Klientų aptarnavimo gerinimo programa

2023 m. ypač daug dėmesio buvo skiriama klientų aptarnavimo efektyvumui, skaitmenizavimui ir klientų patirčių gerinimui. Įgyvendindami veiksmus vadovavomės Registrų centro ilgalaike privačių klientų ir verslo klientų aptarnavimo vizija 2021–2025 m.:

„Profesionaliai, efektyviai ir patikimai tenkinti klientų poreikius.“

Registrų centre įgyvendinama klientų aptarnavimo gerinimo programa, kuri paremta klientų aptarnavimo 2021–2025 m. vizija ir apima tris pagrindines sritis:

1. klientų aptarnavimo kanalus;

2. klientų patirties gerinimą;

3. darbuotojų pasitenkinimą kompetencija.

Išsami informacija apie klienų aptarnavimą pateikiama 4.8. skyriuje „Klientų

aptarnavimas“.


Klientų patirties gerinimas

Gerinant klientų patirtį buvo reguliariai vykdomos klientų apklausos (NPS) bei klientų aptarnavimo standarto atitikimo vertinimai. Pagal veiksmų gerinimo planą buvo atnaujinti DUK, patobulintas komercinių paslaugų užsakymas savitarnoje, klientams suteiktos konsultacijos savitarnos zonose, klientų aptarnavimo padaliniuose. Apklausos (NPS) vykdytos iškart po suteiktos paslaugos, todėl augo respondentų kiekis bei gauti objektyvesni vertinimai. Konsultuojant klientus vadovautasi bendra klientų aptarnavimo žinių baze, nes tai leidžia

efektyviau ir kokybiškiau parengti rašytinius atsakymus klientams, naudojant standartizuotus netipinių atsakymų šablonus. Taip pat stebėta ir analizuota prašymų priėmimo kokybė, suteikta daugiau kokybiškesnių konsultacijų ar paslaugų visais klientų aptarnavimo kanalais, kuriais kreipėsi klientai. Vykdyta ir vykdoma darbuotojų edukacija, atlikti pagrindinių programų funkcionalumo patobulinimai.

Registrų centras nuo 2020 m. vykdo klientų pasitenkinimo stebėseną. 2022 m. IV ketvirtį buvo atliktas klientų patirties tyrimas (NPS tyrimas), kurio rezultatas – NPS rodiklis +53 (2020 m. – +30 ir 2021 m. – +27, o 2022 m. I ketvirtį – +28), 2023 m. – +74. Pagal tyrimo rezultatus sudarytas ir įgyvendinamas klientų aptarnavimo pokyčio veiksmų planas.

Siekiant užtikrinti vienodą, kokybišką klientų aptarnavimą ir standarto laikymąsi, nuosekliai buvo matuojama, kaip laikomasi standarto ir kaip užtikrinama aptarnavimo kokybė visuose Registrų centro klientų aptarnavimo ir komercinių paslaugų padaliniuose.


IT architektūros modernizavimas ir sistemų dekomponavimas

Siekiant sumažinti incidentų įtaką, itin svarbu transformuoti aplikacijų architektūrą išskaidant dabartinę monolitinę architektūrą į SOA, t. y. į paslaugas orientuotą architektūrą. 2023 metais viešojo pirkimo būdu įsigytos paslaugos ir programinė įranga (angl. Red Hat Open Shift), kurios leis sukurti dekomponuotų aplikacijų produkcinę aplinką, platformą. Platforma leidžia dirbti su keliais duomenų centrais, operatyviai kurti neprodukcines aplinkas bei atitinka daug kitų šiuolaikinių reikalavimų. Taip pat ši platforma sukuria naujų projektų įgyvendinimo erdvę bei dalinai sukuria šiuolaikinį techninį projektų įgyvendinimo standartą. Po sėkmingo platformos diegimo buvo atlikta sprendimo POC (angl. Proof of concept), migruojant vieną aplikaciją iš esamos platformos į naują. Taip pat 2023 m atlikta architektūrinė KADA DB naudojančių aplikacijų analizė, apibendrinus jos išvadas likusių aplikacijų dekomponavimas ir palaipsninis migravimas į konteinerizacijos platformą planuojamas iki 2030 m.


◥ 4.7.2. Inovacijos

Inovacijų skyriaus 2023 m. biudžetas buvo nedidelis, tačiau tai nesutrukdė pasiekti puikių rezultatų. Blokų grandinių technologijos pagrindu (angl. Block chain) sukurtas Nekilnojamojo turto nuomos prototipas:

• Atliktas NT nuomos blokų grandinių modelio aprašymas, technologinis išmaniųjų kontraktų (angl. Smart contract) sukūrimo proceso detalizavimas ir bendras technologijos pristatymas.

• Organizuoti mokymai blokų grandinių ir dirbtinio intelekto temomis. Mokymams skirta

– 8 000 Eur.

• Įgyvendinama teisinė blokų grandinių technologijos pritaikomumo ir panaudojimo

analizė ir galimybių studija.

• Dalyvaujame Europos Komisijos inicijuojamoje tarptautinėje smėliadėžėje „Block chain Sandbox“ kartu su Estija, Malta ir Olandija.

• Pateiktos paraiškos finansavimui gauti: šešios GOVTECH ir viena Ekonomikos ir

inovacijų ministerijai.

• Užmegztas bendradarbiavimas su mokslo bendruomene – Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu, ISM universitetu.

• Užmegztas bendradarbiavimas su Dirbtinio intelekto asociacija ir Kripto ekonomikos

asociacija bei su startuolių bendruomene.


Šio prototipo vertė 30 000 eurų. Nauda gaunama per „European Digital Innovation Hubs” projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos.


Prototipo tikslas – sukurti skaidresnę, saugesnę ir efektyvesnę nuomos rinkos aplinką, naudojant blokų grandinių technologiją, kuri leidžia automatizuoti sandorius ir mažinti tarpininkų skaičių. Šis projektas ne tik atneštų teigiamų pokyčių Lietuvos nekilnojamojo turto nuomos rinkai, bet ir demonstruotų šalies pažangą kuriant inovatyvius produktus ir įveiklinant inovatyvias technologijas viešojo sektoriaus procesuose.

Blokų grandinės technologijos naudojimas nekilnojamojo turto nuomos srityje gali ne tik spręsti esamas problemas, bet ir atverti naujas galimybes tiek rinkos dalyviams, tiek reguliuojančioms institucijoms. Projektas būtų skirtas ne tik nuomos rinkos dalyviams, tokiems kaip nuomininkai, nuomotojai ir tarpininkai, bet ir valstybės institucijoms, kurios galėtų lengviau stebėti ir reguliuoti rinką. Blokų grandinės technologija padeda išvengti sukčiavimo atvejų, sumažina su dokumentų klastojimu susijusias rizikas ir įveiklina duomenų patikrinimą realiuoju laiku. Taip pat ši technologija gali sumažinti administracinę naštą ir susijusias išlaidas, kadangi nuomos procesas tampa automatizuotas ir mažiau priklausomas nuo žmogiškųjų klaidų.


Projektas skirtas spręsti keletą svarbių problemų:

• Didinti sandorių skaidrumą ir saugumą – blokų grandinių technologija užtikrina, kad visi sandoriai būtų viešai užregistruoti ir nekeičiami, nes tai didina pasitikėjimą tarp šalių ir mažina sukčiavimo riziką.

• Automatizuoti nuomos procesus – išmaniųjų kontraktų naudojimas leidžia automatizuoti nuomos sutarčių sudarymą ir įvykdymą, taip mažinant laiko sąnaudas ir klaidų tikimybę.

• Mažinti administracines išlaidas – mažesnis tarpininkų skaičius ir automatizuoti procesai reiškia mažesnes operacines išlaidas nuomotojams ir nuomininkams.

• Užtikrinti duomenų vientisumą ir prieigą – centralizuotas duomenų saugojimas blokų grandinių sistemoje užtikrina lengvą ir greitą prieigą prie nuomos istorijos ir kitų svarbių dokumentų.

• Sukurtas prototipas leidžia fiksuoti ir saugoti nekilnojamojo turto nuomos faktą decentralizuotai, užtikrinant duomenų nekintamumą ir patikimumą, bei automatiškai nuskaityti nuomos mokestį iš nuomininko nuomotojui.


Inovacijų vystymas

Inovatyvesni sprendimai, kurie geriau tenkina visuomenės poreikius, yra Registrų centro 2024–2027 m. prioritetinė kryptis. Įkurtas Inovacijų skyrius, kurio tikslas – sukurti įmonės inovacijų politiką, inovacijų vystymo ir taikymo metodiką, įgyvendinti eksperimentinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (angl. Research and development, RnD) projektus, paremtus naujausiomis technologijomis ir moksliniais tyrimais, išnagrinėti skirtingas technologijų kryptis, nustatyti prioritetinius taškus ir parengti veiksmų planą jų įgyvendinimui,

įvertinti dirbtinio intelekto ir blokų grandinių technologijos potencialą įmonės veikloje, nustatyti prioritetines technologijų kryptis.


Kryptys inovacijų srityje:

• Skatinama inovacijų pažanga ir lyderystė, įveiklinant naujausias technologijas ir įgyvendinant pridėtinę vertę teikiančius sprendimus, kurie prisidės prie viešoje erdvėje matomo įmonės augimo ir ilgalaikės sėkmės.

• Sistemingas tyrimų ir eksperimentų su pažangiomis technologijomis įgyvendinimas, įskaitant dirbtinį intelektą, mašininį mokymąsi ir blokų grandines.

• Inovatyvių sprendimų kūrimas, konsultuojantis su verslo specialistais, siekiant sukurti ne tik šiuolaikinėmis technologijomis paremtus, tačiau ir praktiškus sprendimus, sukuriančius pridėtinę vertę Lietuvos gyventojams. Naujų technologijų išbandymas įmonės procesuose, siekiant įvertinti jų potencialą ir naudą veikloje. Technologijų pritaikymo Registrų centro veiklos srityse bei organizacijos valdyme įsivertinimas.

• Projektų, kurie optimizuos įmonės procesus bei gerins klientų patirtį ir skatins teikiamų inovatyvių paslaugų augimą, įgyvendinimas.

• Sprendimų prototipų kūrimas, grindžiamas moksliniais tyrimais ir naujomis technologijomis. Prototipų realiuose scenarijuose testavimas, siekiant pirmiausia įvertinti jų veiksmingumą ir patikimumą.

• Įmonės efektyvumo didinimas. Stiprios inovacijų kultūros kūrimas įmonėje, organizuojant inovacijų iššūkius, dirbtuves ir idėjų forumus, siekiant įtraukti visus įmonės darbuotojus į inovacijų procesą.

• Didelis dėmesys darbuotojų mokymui ir tobulėjimui, mokymų programų organizavimas, seminarų ir švietimo iniciatyvų, siekiant plėsti žinias, kompetencijas ir kelti įmonės technologinių žinių ir skaitmenizacijos brandą.

• Partnerystės ryšių su akademinėmis institucijomis, mokslinių tyrimų institutais, tarptautinėmis ir Lietuvos nepelno siekiančiomis organizacijomis kūrimas ir bendradarbiavimas, dalyvavimas Europos Sąjungos rengiamose kūrybinėse dirbtuvėse ir tarptautiniuose projektuose.

• Įmonė, kurdama inovacijų politiką, ketina atlikti labai svarbų vaidmenį ne tik optimizuodama savo vidaus procesus, bet ir skatindama inovacijas valstybėje. Įmonės veikla yra itin reikšminga užtikrinant valstybės ekonomikos konkurencingumą, augimą ir technologinį progresą.

Pagrindinės iniciatyvos inovacijų srityje:

• Dėmesys mokymams, kurių tikslas – gilinti žinias apie šiuolaikines technologijas ir jų pritaikomumą įskaitant dirbtinį intelektą, blokų grandinių technologiją, dizaino mąstyseną, bet neapsiribojant jais. Šios strateginės pastangos yra skirtos padidinti įmonės skaitmeninę brandą ir suteikti mūsų komandai patirties, reikalingos kuriant paslaugas, atitinkančias šiuolaikinės rinkos poreikius, skatinti nuolatinio mokymosi kultūrą ir pritaikyti dizaino mąstysenos principus kuriant paslaugas visuomenei. Ši iniciatyva leis reaguoti į dinamiškus įmonės suinteresuotųjų šalių poreikius, užtikrinant ne tik technologiškai pažangių, bet ir į vartotoją orientuotų paslaugų plėtrą.

• Bus įgyvendintas pirmasis vidinis organizacijos hakatonas (angl. Hackathon), kuriame pagrindinis dėmesys bus skiriamas dirbtiniam intelektui, dabartinių sistemų tobulinimui, novatoriškų produktų ir paslaugų kūrimui bei atvirų duomenų ir prognozių tyrinėjimui. Šia iniciatyva siekiama išnaudoti įmonės komandos kūrybinį potencialą ir įžiebti naujovių kultūrą

įmonėje. Hakatonas bus novatoriškų idėjų inkubatorius, skatinantis kurti naujus produktus ir

paslaugas.

• Remdamasi 2023 m. iniciatyva, įmonė tęs nuodugnią blokų grandinių technologijos analizę, siekdama išsiaiškinti technologijos pritaikomumą. Įmonės tikslas – atskleisti technologijos panaudojimo potencialą bei galimybes nekilnojamojo turto ar skirtingų rinkos dalyvių procesuose, didinti rinkos skaidrumą ir dalyvių saugumą. Įmonė yra pasiruošusi atskleisti transformuojančius sprendimus, kurie dar labiau sustiprins jos, kaip viešojo sektoriaus subjekto, poziciją.

Naudodamasi dirbtiniu intelektu įmonė sieks:

• atnaujinti požiūrį į klientų pasitenkinimo supratimą ir didinimą. Išnaudojant dirbtinio intelekto potencialą galima gauti gilesnių įžvalgų, supaprastinti procesus ir teikti labiau pritaikytas paslaugas, atitinkančias unikalius klientų poreikius. Bus ieškoma galimybių įgalinti balso asistentą, kuris padėtų klientui efektyviai naudotis sistemomis;

• supaprastinti archyvinių bylų nuskaitymo operacijas, optimizuoti dokumentų paieškos darbų eigą;

• pritaikyti dirbtinį intelektą nustatant sklypo ribas geografinių duomenų tikslumu.


◥ 4.7.3. Procesų valdymas


2023 m. aprašyti visi identifikuoti įmonės procesai (581 procesas). Procesų savininkai (250 darbuotojų) ir procesų vadovai (70 darbuotojų) buvo skatinami aprašyti naujus veiklos procesus pagal galiojančias procesų valdymo metodikas.

Įgyvendinti visuotiniai procesų valdymo mokymai organizacijos darbuotojams, kurių

metu buvo apmokyti 94 proc. darbuotojų nuo 1 600 identifikuotų.

Taip pat pradėta vykdyti kasmetinė procesų peržiūra ir stebėsena. Procesų peržiūros 2023 m. pagal keltas rekomendacijas ir peržiūrų plano atlikimą buvo įgyvendintos 98 proc. (numatyta siekiama reikšmė buvo > 90 proc. nuo visų esamų procesų peržiūrų).

Aprašius organizacijos procesus, pradėtas procesų tobulinimas. Siekiant įgalinti darbuotojus pačius keisti savo darbinę aplinką įgyvendinant procesų tobulinimo iniciatyvas, apmokyti 325 darbuotojai (procesų savininkai ir vadovai) procesų tobulinimo teorinėmis bei praktinėmis žiniomis. Taip pat startavo „Renkuosi tobulinti“ konkursas, kuriame jau spėjo dalyvauti 16 komandų. 8 iš jų buvo apdovanotos už įgyvendintus savo veiklų patobulinimus, kurie bendrai leido sutaupyti 11 FTE.

2023 m. buvo skirtas didelis dėmesys patvirtintų procesų žinomumui ir panaudojimo veikloje didinimui, įmonės darbuotojai buvo skatinami teikti grįžtamąjį ryšį siekiant įvertinti procesą ir jį tobulinti. Pradėta kurti sistema, kuri padėtų susipažinti su procesais ir jų atnaujinimais.

Taip pat iš esmės buvo atnaujintos veiklos valdymo taisyklės, kuriomis siekta pereiti prie veiklos reglamentavimo proceso aprašais ir mažinti vidinių tvarkų skaičių organizacijoje.


Robotinių procesų automatizavimas (RPA)

2023 m. procesų automatizavimo (RPA) sprendimų komandoje didžiausias dėmesys skirtas veiklos optimizavimui – optimizuoti RPA robotų programavimo procesai bei metodika, komandoje atsirado specializacijos, kurios pagerino RPA veiklos efektyvumą ir kokybę.

2023 m. buvo sukurta 24.19 FTE per metus potencialiai taupančių procesų, kuriuos pridėjus prie anksčiau sukurtų RPA sprendimų 2024 metais potencialiai jau bus galima sutaupyti 60.65 FTE.

Įmonės organizuotame viešame seminare dalinomės ne tik robotų kūrimo ir priežiūros žiniomis, bet ir patirtimi apie įmonėje naujai išbandytą „UiPath Action Center” platformą. Taip pat pradėjome procesų automatizacijos projektą su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.


◥ 4.7.4. Tarptautinis bendradarbiavimas


Registrų centras dalyvauja tarptautinių asociacijų, organizacijų ir darbo grupių veikloje, tarptautiniuose renginiuose ir projektuose. Jų metu Registrų centro specialistai susipažįsta su tarptautine praktika ir Registrų centrui aktualių veiklos sričių plėtros kryptimis, kitų šalių patirtimi ir praktika, keičiasi gerąja patirtimi, tai padeda veiksmingiau prisidėti įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktus. Įmonės atstovai taip pat pristato Registrų centro pasiekimus ir didina jos žinomumą tarptautinėje arenoje. Nuolat rengiama informacija apie ES naujienas, iniciatyvas, priimtus teisės aktus ir dokumentus, paskelbtas studijas, užsienio šalių institucijų gerąją praktiką, kuri padeda geriau suprasti aktualių sričių plėtros tendencijas bei numatyti ateities planus ir kryptis.

2023 m. Registrų centras dalyvavo šių pagrindinių tarptautinių organizacijų veikloje:


Europos nacionalinių kartografavimo ir nekilnojamojo turto kadastro bei registro institucijų asociacijoje

(angl. EuroGeographics)


Europos verslo registrų

asociacijoje (angl. EBRA)


Europos žemės registrų

asociacijoje (angl. ELRA)



Nuolatiniame kadastro

komitete Europos Sąjungoje

(angl. PCC)

Tarptautinėje vertintojų

asociacijoje (angl. IAAO)

Tarptautinio turto mokesčio

institute (angl. IPTI)

Viešųjų archyvų ir kitas dokumentų valdymu

suinteresuotas organizacijas vienijančioje organizacijoje (angl. DLM Forum)

2023 m. Registrų centro atstovai dalyvavo daugiau nei 30-yje tarptautinių seminarų, konferencijų ir posėdžių.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas dvišaliams susitikimams nuotoliniu būdu Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, Juridinių asmenų registro ir Gyventojų registro klausimais. Iš viso per 2023 m. surengta 14 dvišalių susitikimų. Susitikimai Nekilnojamojo turto kadastro ir registro klausimais vyko su Suomijos, Švedijos, Čekijos, Nyderlandų ir Ispanijos institucijų atstovais. Susitikimai Juridinių asmenų registro ir naudos gavėjų registravimo klausimais surengti su Slovėnijos, Maltos, Danijos, Nyderlandų ir Austrijos institucijų atstovais. Susitikimai Gyventojų registro klausimais organizuoti su Airijos, Danijos ir Norvegijos institucijų atstovais. Dvišalių susitikimų metu aptarti strateginiai, teikiamų paslaugų, kainodaros, atvirų ir kadastro

duomenų turinio, servitutų įteisinimo, 3D kadastro kūrimo ir ateities institucijų plėtros klausimai, pristatyta Registrų centro veikla, pasiekimai ir ateities planai.

2023 m. Registrų centre lankėsi Azerbaidžano Respublikos generalinės prokuratūros atstovų delegacija, kuriai pristatyta Registrų centro veikla, funkcijos, tvarkomi registrai ir informacinės sistemos, taip pat nekilnojamojo turto masinio vertinimo ir individualaus vertinimo aspektai, Registrų centro teikiamos elektroninės paslaugos, e. aukcionų ir varžytinių organizavimo procesas Lietuvoje. Įmonėje apsilankė Armėnijos teisingumo ministerijos ir Aukščiausiosios Teismų Tarybos atstovų delegacija. Šio susitikimo metu pristatytos Registrų centro teikiamos paslaugos ir klientų aptarnavimas, Gyventojų registro veikla, Juridinių asmenų registras ir naudos gavėjų registravimas, elektroninė paslauga nekilnojamojo turto sandoriams sudaryti (NETSVEP), nekilnojamojo turto masinis vertinimas ir REGIA. Taip pat Registrų centre įvyko susitikimas su Palestinos ryšių ir informacinių technologijų ministerijos viceministru, ministro patarėju ir verslo įmonių atstovais, kurio metu pristatyta Registrų centro veikla, funkcijos, tvarkomi registrai ir informacinės sistemos bei Registrų centro IT vystymo klausimai.

Spalio mėnesį Registrų centras surengė 5 dienų trukmės seminarą delegacijai iš Azerbaidžano, kurią sudarė Azerbaidžano valstybinių institucijų turto vertinimo, NT registro ir kadastro, duomenų analizės sričių vadovai ir ekspertai. Seminaro metu mokymų dalyviams pristatytas Nekilnojamojo turto kadastras ir registras, geoerdvinė infrastruktūra, Lietuvos masinio vertinimo sistema, teisinė bazė, masinio vertinimo procesuose naudojama programinė įranga, duomenų surinkimas, GIS panaudojimas masiniame vertinime ir daugelis kitų temų.

Registrų centro atstovai susitiko su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo atstovais dėl informacijos, susijusios su Lietuvos peržiūra dėl keitimosi informacija, gavus prašymą standarto, įgyvendinimo.

2023 m. buvo viešinama Registrų centro veikla: „EuroGeographics“ metinės veiklos apžvalgoje paskelbta informacija apie specialių žemės naudojimo sąlygų registravimą Lietuvoje. Taip pat spalio mėnesį „EuroGeographics“ surengtame nuotoliniame seminare Registrų centro atstovai pristatė pranešimą „Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimas ir pažymėjimas kadastro žemėlapyje“. Be to, Europos verslo registrų asociacijos (EBRA) interneto svetainėje paskelbtas spaudos pranešimas apie verslo steigimą Lietuvoje.

Per 2023 metus atsakyta į 18 įvairių klausimynų apie masinio vertinimo procesą Lietuvoje, asmens identifikavimą, didelės vertės duomenų rinkinius, Lietuvos skaitmeninį viešąjį administravimą, kadastro institucijų vaidmenį ir indėlį į saugumą ir gerovę, paveldėjimą ir pažeidžiamų asmenų apsaugą, apie pastatų duomenis kadastre, apie kadastro vaidmenį nekilnojamojo turto vertinime ir apmokestinime, dėl sklypo identifikatorių ir nekilnojamojo turto pardavimo ne ES valstybių narių piliečiams bei kitais klausimais.


Registrų centro dalyvavimas tarptautiniuose projektuose

Įgyvendinant Europos Sąjungos programas, iniciatyvas, Registrų centras dalyvauja ir numato toliau pagal poreikį tęsti dalyvavimą tarptautiniuose projektuose.


Projekto

pavadinimas

Projekto tikslas ir aprašymas

„Lietuvos

nacionalinis

E. sveikatos

kontaktų centras

(LNKC) ir

tarpvalstybinės paslaugos“


Lietuvos nacionalinis

kontaktų centras ir tarpvalstybinių paslaugų vystymas – paciento sveikatos istorijos santraukos

įgyvendinimas


„LEILA – link daugiakalbės Europos

teisminių aukcionų

platformos“ (angl. santrumpa LEILA –

multilingual European platform for judicial Auctions)

Tikslas – parengti, išbandyti, įdiegti ir valdyti tarpvalstybinę paslaugą, kuri skirta keistis informacija apie e. receptą ir (arba) vaisto e. išdavimą (angl. ePrescription / eDispension) per E. sveikatos priežiūros nacionalinį kontaktinį centrą.

Projektas įgyvendintas remiantis ES keliamais teisiniais ir techniniais reikalavimais, atliktas ES teisinis ir techninis auditas, kurio tikslas – įvertinti LNKC e. recepto ir (arba) vaisto išdavimo, ES eHDSI reikalavimų atitiktį. Dalyvauta ES organizuojamose IS testavimo sesijose su kitomis ES šalimis (PPT). Atlikus LNKC auditą, projektas įvertintas teigiamai, gautos teigiamos testavimo rezultatų išvados ir pagal ES komisijos procedūras atliktas IS perkėlimas į gamybą. Taip pat atlikti Elektroninės tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos – e. recepto testavimai gamybinėje aplinkoje, kurių metu vyko duomenų apsikeitimas su Lenkija ir Latvija.

Projekto biudžetas su PVM – 524,9 tūkst. Eur.

Projekto terminas – nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.

Tikslas – parengti, išbandyti, įdiegti ir valdyti tarpvalstybinę paslaugą, kuri skirta keistis paciento sveikatos istorijos elektroninės santraukos (angl. Patient summary exchange) informacija per nacionalinį E. sveikatos kontaktų centrą remiantis pažangiausia praktika ir gerąja patirtimi, tinkamai susiejant ją su esama regionine ir nacionaline E. sveikatos infrastruktūra.

Atlikta išsami ES teisinių ir techninių reikalavimų analizė, kurios metu nustatytas LT paciento suvestinėje klasifikatorių trūkumas. Paslaugos teikėjas parengė ir pateikė RC derinti ir tvirtinti projektavimo dokumentus, kuriuos Registrų centras išanalizavo ir patvirtino.

Projekto biudžetas su PVM – 394,3 tūkst. Eur.

Projekto terminas – nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.

Tikslas – pašalinti nustatytus sektoriaus trūkumus ir suteikti piliečiams bei įmonėms galimybę be tarpininkų lengvai gauti informaciją apie prekes, kurios turi būti parduodamos teismo aukcionuose (Lietuvoje atitikmuo – varžytynės), vykstančiuose kitose valstybėse narėse, per unikalų daugiakalbį bandomąjį interneto portalą, veikiantį „vieno langelio“ principu.

Registrų centras įgyvendino ES Teisingumo programos projektą „LEILA – link daugiakalbės Europos teisminių aukcionų platformos“. Projekto metu sukurta Europos teisminių aukcionų platforma LEILA, kuri sujungia kelių šalių elektronines varžytynių platformas ir leidžia ES gyventojams, ieškantiems objektų keliose šalyse, vienodu formatu rasti duomenis apie vykstančias varžytynes prisijungusiose ES šalyse. Registrų centras sukūrė IT sprendimą, leidžiantį perduoti duomenis apie Antstolių informacinėje sistemoje vykdomas varžytynes tiesiai į LEILA platformą, kurioje jie atvaizduojami daugiakalbėje aplinkoje ir yra pasiekiami visiems Europos Sąjungos gyventojams. Registrų centras kartu su kitomis šiame projekte dalyvavusiomis šalimis dalyvavo aprašant duomenų apie varžytynes apsikeitimo standartus bei LEILA platformos funkcionalumo principus, pagal kuriuos sukurta LEILA platforma. Dalyvavusios šalys: projekto iniciatorius – Italijos teisingumo ministerija; projekto šalys dalyvės – Lietuva, Čekija, Latvija, Vengrija, Portugalija, Prancūzija.

Projekto biudžetas su PVM – 1,2 mln. Eur.

Projekto terminas – nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.


◥ 4.8. Klientų aptarnavimas


2023 m. ypač daug dėmesio buvo skiriama klientų aptarnavimo efektyvumui, skaitmenizavimui ir klientų patirčių gerinimui. Įgyvendindami veiksmus vadovavomės Registrų centro ilgalaike privačių klientų ir verslo klientų aptarnavimo vizija 2021–2025 m.:

„Profesionaliai, efektyviai ir patikimai tenkinti klientų poreikius.“ Registrų centro klientų aptarnavimo kryptys:


2021 m.

Kokybė

2022 m.

Efektyvumas

2023 m.

Skaitmenizacija

2024–2025 m.

Optimizacija


Registrų centre įgyvendinama klientų aptarnavimo gerinimo programa, kuri paremta klientų aptarnavimo 2021–2025 m. vizija, apima tris pagrindines sritis:



Klientų aptarnavimo

kanalus


Klientų patirties gerinimą


Darbuotojų pasitenkinimą, kompetenciją


Klientų aptarnavimo kanalai

Registrų centras tobulindamas klientų aptarnavimo kanalus, per 2021–2023 m. pagal naują konceptą atnaujino didžiuosius padalinius – Marijampolės, Telšių, Panevėžio, Utenos, Šiaulių, Alytaus ir Vilniaus, bei pritaikydamas naujo koncepto elementus atnaujino mažuosius padalinius – Pasvalio, Šilutės, Šalčininkų, Plungės, Trakų, Vilkaviškio, Mažeikių. Tauragės klientų aptarnavimo padalinyje įrengta eilių valdymo sistema, kuri jau veikia dešimtyje didžiųjų padalinių. Vizualiai atnaujintos klientų aptarnavimo centrų patalpos lemia geresnę Registrų centro klientų aptarnavimo patirtį. Daug dėmesio skirta sukurti patogesnėms, ergonomiškesnėms darbuotojų darbo vietoms.

Padaliniuose integruotos planšetės, skirtos klientų pasirašymui. Skaitmeninami klientų teikiami dokumentai. Didelis dėmesys buvo skiriamas neįgalių klientų aptarnavimui, patobulinti procesai. Siekiant gerinti klientų aptarnavimo kanalus, buvo patobulintas klientų aptarnavimo padalinių efektyvaus valdymo monitoringo procesas ir automatizuotos ataskaitos bei peržiūrėti ir atnaujinti klientų aptarnavimo procesai, eliminuoti pertekliniai veiksmai ir pritaikyti RPA sprendimai. Procesai standartizuoti visuose klientų aptarnavimo padaliniuose. Įgyvendintas rašytinių užklausų centralizuotas valdymas. Atrinktos paslaugos, kurios klientams teikiamos realiu laiku. Patobulintas verslo klientų aptarnavimas, sukurtas efektyvus bendros sutarties modelis, siekiama kuo daugiau sutarčių sudaryti pagal bendros sutarties modelį.

2023 m. klientų aptarnavimo padaliniuose vidutiniškai per mėnesį buvo aptarnaujama 47 000 klientų – kasdien vidutiniškai 2 300 klientų, atitinkamai 2022 metais – 50 000 klientų ir 2 500 klientų. Bendras priimtų prašymų skaičius per 2023 metus sumažėjo apie 11 proc. Lyginant su 2022 m., per 2023 m. vidutinis klientų laukimo laikas aptarnavimo padaliniuose itin sutrumpėjo – nuo 8 min. 29 sek. iki 4 min. 13 sek. Šį teigiamą pokytį lėmė darbų organizavimas pagal standartizuojamus procesus, kurie leido suvaldyti klientų srautus ir vidutinį laukimo laiką sumažinti, dirbant tam pačiam klientus aptarnaujančių darbuotojų

skaičiui. Tačiau pagrindinė vidutinio aptarnavimo laiko ilgėjimo priežastis buvo daugiau laiko reikalaujantys Juridinių asmenų dokumentų skaitmeninimo darbai, kurių atlikimo trukmė vėliau stabilizavosi.

Buvo ieškoma sprendimų dėl mobilios darbo vietos, buvo atliktas rinkos tyrimas apie mobilias paslaugų teikimo vietas („SEB busturas“, „Luminor-MUR“), išanalizuotos klientų aptarnavimo mobilios darbo vietos įrengimo galimybės ir poreikis Registrų centro klientams. Nuspręsta atnaujinti KAC darbo laiko ir pavadavimo tvarką, teisiniu aspektu įvertintas ir patvirtintas procesas „Organizuoti KA padalinių veiklą pagal darbo laiko grafiką‘‘.


4.23. grafikas. 2022–2023 m. priimti prašymai, vidutinis laukimo laikas paslaugoms gauti ir

vidutinis aptarnavimo laikas


627.175

559.579

04:13

12:40

08:29

10:16

2022 m. 2023 m.

Priimti prašymai, vnt.

Vidutinis laukimo laikas paslaugoms gauti, min. Vidutinis aptarnavimo laikas, min.



4.24. grafikas. 2022–2023 m. gauti ir atsakyti skambučiai, vidutinis mėnesio skaičius per ketvirtį



86%

83%

87%

83%

77%

64%

52%

42%

57.380

47.801

41.420

39.197

48.144

37.234

38.008

36.366

38.872

38.090

37.920

37.183

33.516

32.951

35.205

34.501

2022 m. I 2022 m. II 2022 m. III 2022 m. IV 2023 m. I 2023 m. II 2023 m. III 2023 m. IV


Skambučių skaičius Atsakyti skambučiai Atsiliepta per 30 sek.

4.25. grafikas. 2022–2023 m. Registrų centro bendrųjų temų atsakytos užklausos, vidutinis

mėnesio skaičius per ketvirtį

158

163

172

165

162

144

117

103

2.156

2.410

3.027

3.298

3.361

3.393

3.447

3.667

2022 m. I 2022 m. II 2022 m. III 2022 m. IV 2023 m. I 2023 m. II 2023 m. III 2023 m. IV

Atsakytos užklausos Atsakyta, vidurkis per d. d.


4.26. grafikas. Skambučių skaičiaus vidurkis ir atsiliepiamumas, skambinant verslo klientų informacijos numeriu,

2022–2023 m. dinamika, per ketvirtį



99%

97%

97%

96%

96%


436


495


774


763


805

821

93%

943

91%

1.051

97%

2022 m. I 2022 m. II 2022 m. III 2022 m. IV 2023 m. I 2023 m. II 2023 m. III 2023 m. IV

Skambučių skaičiaus vidurkis Atsiliepiamumas, 70%/30

Document Metadata

Filed: March 28th, 2024