INFORMACIJA DRAUDĖJUI
UADB ERGO Lietuva
(ERGO, ŪGDT, 2011) NR.039
ŪKINIų GYVŪNų DRAUDIMO TAISYKLĖS
Patvirtinta UADB „ERGO Lietuva“ generalinio direktoriaus 2011 m. spalio 06 d. įsakymu Nr. 212 Galioja nuo 2011
m. spalio 06 d.
INFORMACIJA DRAUDĖJUI
Pranešimai ir prašymai
Visus prašymus dėl draudimo sutarčių sudarymo ar su draudimo su- tarčių vykdymu susijusius pranešimus draudėjas turi teikti raštu, išsky- rus šiose taisyklėse numatytas išimtis, t. y. pirminj pranešimą apie žalą per 12 valandų pranešti draudikui telefonu arba kitomis prieinamomis priemonėmis, o per 48 valandas (išskyrus šventes ir išeigines dienas) po jvykio patvirtinti savo pranešimą raštu.
Informacija turi būti siunčiama raštu draudėjo ir draudiko adresais, nurodytais draudimo liudijime arba informaciniame pranešime apie adreso pasikeitimą, vienų iš šių būdų:
paštu registruotu laišku. Pranešimo gavimo (išsiuntimo) data nustato- ma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto jstaigos, turinčios tam teisę;
naudojantis kurjerio paslaugomis. Pranešimo gavimo data yra diena, kurią draudėjui ar draudikui yra jteikiamas pranešimas;
elektroninių paštu, faksimiliniu ryšiu. Pranešimo gavimo data yra kita darbo diena po pranešimo išsiuntimo dienos.
Draudimo tarpininkai nėra jgalioti priimti šiuos pranešimus.
Atkreipkite dėmesj, kad:
• per 3 (tris) darbo dienas draudėjas privalo raštu informuoti drau- diką, kai draudimo objekto nuosavybės teisė pereina kitam as- meniui. Šiuo atveju draudimo sutartis yra nutraukiama. Nauja- jam draudimo objekto savininkui pageidaujant, dėl šio objekto gali būti sudaroma nauja draudimo sutartis. Dėl šios draudimo sutarties sąlygų šalys derasi iš naujo, t. y. draudikas turi teisę iš naujo jvertinti riziką ir pateikti draudimo pasiūlymą:
• draudėjas privalo informuoti draudiką apie padidėjusią riziką;
• jei draudėjas sudarė draudimo sutartj kito asmens naudai, jo pareiga tinkamai supažindinti jj su šiomis draudimo taisyklėmis.
A. BENDROJI DALIS
1. DRAUDIMO SUTARTIES ŠALYS
2. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMO TVARKA
3. DRAUDĖJO IR DRAUDIKO TEISĖS IR PAREIGOS
4. DRAUDIMO SUTARTIES ĮSIGALIOJIMAS IR TRUKMĖ. DRAUDIMO ĮMOKA. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR TARPUSAVIO ATSISKAITYMAS
5. DVIGUBAS DRAUDIMAS. DRAUDIMAS DIDESNĖMIS SUMOMIS
6. DRAUDIMAS TREČIOJO ASMENS NAUDAI
7. RIZIKOS APLINKYBĖS. RIZIKOS PADIDĖJIMAS
8. TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTIS PERLEIDIMAS KITAM AR KITIEMS DRAUDIKAMS TVARKA
9. GINČŲ SPRENDIMO TVARKA
2. DRAUDIMO SUTARTIES ŠALYS
1.1. Draudėjas – turtinj interesą turintis asmuo, sudaręs gyvūnų draudimo sutartj pagal šias draudimo taisykles.
1.2. Draudikas – UADB „ERGO Lietuva“, Geležinio Vilko g. 6A, LT- 3507 Vilnius.
1.3. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra apdrausti ir kuris draudimo sutartyje nustatyto- mis sąlygomis turi teisę gauti draudimo išmoką.
1.4. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti draudi- mo objektą ir/ar rūpintis juo bei kiti jstatymų nustatyta tvarka jgalioti atstovai, taip pat susiję asmenys – draudėjo sutuoktinis, kiti kartu su draudėju gyvenantys ir bendro ūkio siejami asmenys.
2. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMO TVARKA
Draudimo sutartis sudaroma žemiau nurodyta tvarka:
2.1. Draudėjas raštu užpildo nustatytos formos prašymą, pateikia valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ir suteikia draudikui prašo- mą informaciją apie draudžiamus gyvūnus. Draudėjas taip pat privalo pateikti draudikui visą jam žinomą svarbią informaciją apie draudimo objektą, susijusią su draudimo rizikos jvertinimu (pvz.: žalų istorija, draudimo vietos specifika ir pan.).
2.2. Prašymas, pateiktas raštu ir pasirašytas, laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi. Draudėjas atsako už draudimo sutartyje nurodytų duomenų teisingumą.
2.3. Draudėjas savo prašymą sudaryti draudimo sutartj gali pareikšti ir žodžiu, kai anksčiau sudaryta draudimo sutartis yra pratęsiama ki- tiems draudimo metams tomis pačiomis sąlygomis.
2.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu ir patvirtinama draudiko iš- duodamu draudimo liudijimu.
2.5. Draudimo sutartj sudaro: draudimo liudijimas, draudimo taisy- klės, prašymas sudaryti draudimo sutartj, jei draudikas jo reikalauja, pasiūlymas, jei jis buvo pateiktas raštu, ir draudimo sutarties priedai.
2.6. Pasirašydamas draudimo sutartj arba sumokėdamas draudimo jmoką ar pirmąją jos dalj draudėjas patvirtina, kad:
• susipažino su draudimo sutarties sąlygomis ir jas supranta;
• sudaro draudimo sutartj, atsižvelgdamas j šias taisykles;
• gavo šių draudimo taisyklių kopiją.
2.7. Sudarydamos gyvūnų draudimo sutartj šalys vadovaujasi stan- dartinėmis draudimo sąlygomis. Tačiau su draudėju gali būti susitarta dėl individualių draudimo sąlygų, kurios turi pirmenybę prieš šias stan- dartines draudimo taisykles. Individualios draudimo sąlygos surašo-
mos draudimo liudijime arba priede prie draudimo sutarties (atskirame lape).
2.8. Draudėjui nusprendus sudaryti draudimo sutartj, draudikas atskiru raštu gali suteikti laikinąją draudimo apsaugą, kol bus baigtas rizikos vertinimas ir galutinai susitarta dėl draudimo sumos, draudi- mo sąlygų bei jmokos dydžio. Laikina draudimo apsauga suteikiama ne ilgesniam nei 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui ir pasibaigia pasirašius draudimo sutartj. Atsitikus draudžiamajam jvykiui laikinos draudimo apsaugos metu, draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis šiomis draudimo taisyklėmis, o nesumokėta metinė jmoka yra išskaičiuojama iš draudimo išmokos. Nepasirašius draudimo sutarties, laikinos draudi- mo apsaugos galiojimo metu patirta žala neatlyginama.
3. DRAUDĖJO IR DRAUDIKO TEISĖS IR PAREIGOS
Prieš sudarydami gyvūnų draudimo sutartj
3.1. Draudikas turi teisę:
3.1.1. reikalauti iš draudėjo pateikti reikalingą informaciją apie draudžiamus gyvūnus, jeigu ši informacija yra susijusi su draudimo sutartimi;
3.1.2. gauti duomenis, kurie reikalingi gyvūnų draudimo sutarčiai sudaryti, iš visų valstybinių bei privačių institucijų;
3.1.3. apžiūrėti draudžiamus gyvūnus ir jvertinti draudimo riziką;
3.1.4. teikti rekomendacijas dėl rizikos mažinimo priemonių jgyven- dinimo;
3.1.5. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodant priežasčių.
3.2. Draudikas privalo supažindinti draudėją su draudimo taisyklė- mis, draudimo jmokų dydžiais ir kita sutarčiai reikalinga informacija.
3.3. Draudėjas turi teisę:
3.3.1. susipažinti su draudimo taisyklėmis ir gauti jų kopiją;
3.3.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išsky- rus jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytas išimtis);
3.3.3. jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko pakeisti draudimo sutartj.
3.4. Draudėjas privalo:
3.4.1. pateikti teisingą informaciją apie norimus apdrausti gyvūnus ir jų draudimo vertę;
3.4.2. suteikti draudikui galimybę nevaržomai apžiūrėti draudžia- mus gyvūnus bei jvertinti jų laikymo sąlygas;
3.4.3. atsižvelgti j nurodymus, kaip geriau prižiūrėti ir apsaugoti gy- vūnus;
3.4.4. raštu pateikti draudikui teisingą informaciją apie sudarytas arba ketinamas sudaryti tų pačių gyvūnų draudimo sutartis su kitais draudikais;
3.4.5. suteikti visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo jmokos apskaičiavimui (dydžiui), draudžiamojo jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuos- tolių dydžiui, o taip pat turėti jtakos mūsų sprendimui dėl draudimo sutarties sudarymo.
Draudimo sutarties galiojimo metu
3.5. Draudėjas privalo:
3.5.1. draudimo sutartyje numatytais terminais mokėti draudimo jmokas. Draudimo jmokos nesumokėjimo teisinės pasekmės detaliai aptartos šių taisyklių 4.13. punkte;
3.5.2. pranešti apie visas draudžiamų gyvūnų tų pačių rizikų drau- dimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku su- darymo;
3.5.3. suteikti galimybę draudiko atstovams laisvai ir netrukdomai apžiūrėti apdraustus gyvūnus, nustatant, ar draudėjas laikosi drau- dimo sutarties sąlygų;
3.5.4. tinkamai pranešti naudos gavėjui, apie sudarytą draudimo sutartj ir jo pareigas;
3.5.5. ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas raštu informuoti apie padidėjusią riziką;
3.5.6. per 3 (tris) darbo dienas nuo sandorio sudarymo dienos raštu informuoti , jeigu draudėjo ir/ar apdraustųjų gyvūnų nuosavybės tei- sė perleidžiama kitam asmeniui;
3.5.7. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, telefono, elektroninio pašto ar fakso numeriui per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką;
3.5.8. gelbėti gyvūnus, pagal galimybes užkirsti kelią nuostoliams ir juos sumažinti, užtikrinti, kad gyvūnai būtų tinkamai, pagal nustaty- tus higieninius ir veterinarinius reikalavimus laikomi, prižiūrimi, še- riami, laiku atliekami profilaktiniai darbai bei tyrimai;
3.5.9. gyvūnui susirgus, atsiradus pradiniams ligos požymiams ar pastebėjus kitus gyvūno elgesio, sveikatos pasikeitimus, tuoj pat kreiptis j veterinarinę tarnybą, vykdyti veterinarijos gydytojo duotus nurodymus dėl gyvūnų gydymo ir profilaktikos.
3.6. Draudėjas turi teisę:
3.6.1. jstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudi- minio jvykio tyrimo eigą;
3.6.2. atsitikus draudžiamajam jvykiui pagal draudimo sutartyje nurodytas sąlygas per nurodytą terminą gauti draudimo išmoką.
3.7. Draudikas turi teisę:
3.7.1. reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia, jeigu po draudimo sutarties sudarymo paaiškėja, kad draudėjas suteikė me- lagingą informaciją apie esmines aplinkybes. Išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jtakos draudžiamajam jvykiui;
3.7.2. teikti rekomendacijas draudimo objekto apsaugai bei rizikos mažinimui.
3.8. Draudikas privalo:
3.8.1. po draudimo sutarties sudarymo paaiškėjus, kad draudėjas dėl neatsargumo nepateikė informacijos apie esmines aplinkybes, draudikas privalo ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo šių aplinky- bių sužinojimo raštu pasiūlyti draudėjui pakeisti draudimo sutarties sąlygas. Jeigu draudėjas atsisako tai padaryti ir per vieną mėnesj ne- priima pateikto pasiūlymo, draudikas turi teisę nutraukti draudimo sutartj;
3.8.2. jeigu draudėjas dėl neatsargumo nepateikė informacijos apie minėtas esmines aplinkybes, tai, atsitikus draudžiamajam jvykiui, draudikas privalo išmokėti draudimo išmokos, kuri būtų išmokama draudėjui jvykdžius savo pareigą, dalj, proporcingą sutartos draudi- mo jmokos ir draudimo jmokos, kuri būtų nustatyta, žinant nepateik- tą informaciją, santykiui;
3.8.3. draudėjo prašymu išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitų draudimo sutarties sudarymą patvirtinančių dokumentų kopi- jas;
3.8.4. saugoti ir neskelbti gautos informacijos apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtj, išskyrus jstatymų numatytus atvejus.
Atsitikus draudžiamajam jvykiui
3.9. Draudėjas privalo:
3.9.1. vagystės ar gyvūno dingimo, sunaikinimo atveju informuoti policiją per 2 valandas po to, kai draudėjui šis faktas tapo žinomas;
3.9.2. apie draudiminj jvykj per pirmąsias 12 valandų pranešti drau- dikui telefonu arba kitomis prieinamomis priemonėmis, o per 48 valandas (neskaitant švenčių ir išeiginių dienų) po jvykio patvirtinti savo pranešimą raštu;
3.9.3. atsižvelgiant j žalos pobūdj, pranešti atitinkamoms institu- cijoms. Dėl sveikatos sutrikimų (sužalojimų, susirgimų, traumų) ne- delsiant (ne vėliau kaip per 8 valandas) kreiptis j veterinarijos speci- alistus. Ir jeigu jmanoma, gauti ir vykdyti draudiko nurodymus dėl galimų priemonių, kurių reikėtų imtis, siekiant sumažinti nuostolius arba jų išvengti;
3.9.4. pateikti draudikui visus su jvykiu susijusius ir/ar nurodytus do- kumentus ir vykdyti visus draudiko nurodymus;
3.9.5. imtis prieinamų tinkamų priemonių galimai žalai išvengti ar jai sumažinti ir laikytis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai buvo duoti;
3.9.6. draudėjas neturi teisės atsisakyti ar kitaip apriboti savo rei- kalavimo teisių j žalą padariusj asmenj. Tokiais atvejais, kai teisių at- sisakoma arba jos apribojamos dėl kaltojo asmens, draudikas jgyja teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją mažinti tokia dali- mi, kokia apribotos subrogacijos teisės;
3.9.7. padėti jgyvendinti perduotą reikalavimo teisę – perduoti do- kumentus, suteikti visą svarbią informaciją apie žalos padarymo aplinkybes.
3.10. Draudikas privalo:
3.10.1. atsitikus draudžiamajam jvykiui LR Draudimo jstatyme ir šio- se taisyklėse nustatyta tvarka bei terminais išmokėti draudimo iš- moką;
3.10.2. atlyginti šiose taisyklėse nurodytas pagrjstas išlaidas;
3.10.3. tirdamas jvykio aplinkybes, remtis liudytojų parodymais, valstybės tarnybų išvadomis, ekspertizėmis ir kitais jrodymais.
3.11. Naudos gavėjas turi teisę:
3.11.1. gauti informaciją apie draudžiamojo jvykio tyrimą;
3.11.2. atsitikus draudžiamajam jvykiui nustatyta tvarka kreiptis dėl draudimo išmokos.
3.12. Naudos gavėjas privalo:
pagal draudiko reikalavimus, pateikti visą turimą informaciją bei doku- mentus, reikalingus tiriant draudžiamojo jvykio aplinkybes bei nusta- tant žalos dydj.
4. DRAUDIMO SUTARTIES ĮSIGALIOJIMAS IR TRUKMĖ. DRAUDIMO ĮMOKA. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR TARPUSAVIO ATSISKAITYMAS
Draudimo sutarties jsigaliojimas ir trukmė
4.1. Jei draudimo liudijime nenumatyta kitaip, draudimo sutarties jsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo jmokos sumo- kėjimu, t. y. draudimo sutartis jsigalioja tik po to, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo sutar- tyje numatyta visos ar pirmos draudimo jmokos diena, ar numatytas vėlesnis visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimo terminas:
4.1.1. jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma drau- dimo jmoka privalo būti sumokėta draudimo sutarties sudarymo dieną, ir draudėjas laiku ir tinkamai sumokėjo draudimo jmoką (t. y. pagal nurodytą terminą ir mokėjimo būdą sumokėjo visą ar pirmą draudimo jmoką), draudimo sutartis jsigalioja nuo sutartyje nuro- dyto numatomo draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigalioji- mo atsitikusiems draudžiamiesiems jvykiams;
4.1.2. jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma drau- dimo jmoka privalo būti sumokėta vėliau nei draudimo sutarties sudarymo dieną, ir draudėjas laiku ir tinkamai sumokėjo draudimo jmoką (t. y. pagal nurodytą terminą ir mokėjimo būdą sumokėjo visą ar pirmą draudimo jmoką), draudimo sutartis jsigalioja nuo draudi- mo jmokos sumokėjimo momento, o draudimo apsauga yra taikoma ir draudžiamiesiems jvykiams, atsitikusiems nuo sutartyje nurody- tos draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos iki sutarties jsi- galiojimo momento;
4.1.3. jei draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką, pralei- dęs draudimo sutartyje numatytą jmokos terminą, neatsižvelgda- mas j tai, ar draudimo jmoka privalėjo būti sumokėta sutarties su- darymo dieną, ar sutartyje buvo numatytas vėlesnis jos sumokėjimo terminas, draudimo sutartis jsigalioja tik nuo 3 (trečios) kalendorinės dienos po draudimo jmokos sumokėjimo, 00 valandų, o draudimo
apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigaliojimo atsitikus draudžiamiesiems jvykiams.
4.2. Visais šių taisyklių 4 skirsnyje numatytais atvejais, draudimo ap- sauga pradedama taikyti ne anksčiau nei draudimo sutartyje nurodyta numatomo draudimo laikotarpio pradžia.
4.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudi- mo sutartyje nenumatyta kitaip:
4.3.1. trumpalaike draudimo sutartimi laikoma sutartis, kurios ga- liojimo laikotarpis yra nuo 6 iki 11 mėnesių. Sutarties galiojimas pa- sibaigia sutartyje numatytu laiku;
4.3.2. ilgalaike draudimo sutartimi laikoma sutartis, kurios galioji- mo laikotarpis yra ilgesnis nei vieneri metai; sutarties galiojimas pa- sibaigia sutartyje numatytu laiku;
4.3.3. Jeigu draudikas prieš vieną mėnesj iki einamųjų draudimo metų pabaigos raštu neinformuoja draudėjo apie draudimo sąlygų pasikeitimus, draudimo sutartis kitais draudimo metais galioja tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir praėjusiais metais, ir draudimo jmoka turi būti mokama tokia pati ir tais pačiais terminais.
4.4. Pasibaigus eiliniams draudimo metams ir pasikeitus aplinky- bėms draudikas turi teisę pateikti draudėjui naujas sutarties sąlygas, atitinkančias padidėjusią riziką. Draudikas turi teisę iš naujo jvertinti riziką, t.y. galiojančios draudimo sutarties nuostolingumą, padidėjusios rizikos atvejus, ir tuo remdamasis perskaičiuoti draudimo jmoką, išskai- tą ar teikti kitas draudimo sutarties sąlygas.
Draudimo jmoka
Draudimo jmoka – tai draudimo sutartyje numatytas privalomas mo- kėjimas už draudimo apsaugą.
Draudėjas gali pasirinkti draudimo jmokos mokėjimo būdą – mokėti metinę draudimo jmoką iš karto arba dalimis. Jei pasirenkamas drau- dimo jmokos mokėjimas dalimis, tai priklausomai nuo mokėjimo būdo draudimo jmokos dalims gali būti taikomas priedas:
• mokant kas pusmetj – 3 %
• mokant kas ketvirtj – 5 %
4.5 Draudimo jmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant j draudėjo pateiktą informaciją apie draudžiamus gyvūnus.
4.6 Xxxxxxxx jmokos dydžiui xxxx jtakos:
4.6.1. pasirinkti draudžiamieji jvykiai;
4.6.2. pasirinktas mokėjimo būdas;
4.6.3. vieta, kurioje yra laikomi gyvūnai;
4.6.4. kiti faktoriai, kuriuos draudikas prašo jvardyti raštu prieš su- darydamas draudimo sutartj.
4.7. Xxxxxxxx xxxxxxxxx yra nurodoma metinė draudimo jmoka, jei- gu draudimo liudijime nenumatyta kitaip. Pasirašęs draudimo xxxxxxx, draudėjas privalo sumokėti metinę draudimo jmoką arba pirmą jos dalj iki sutartyje numatyto draudimo jmokos mokėjimo termino.
4.8. Kai sutariama mokėti metinę draudimo jmoką dalimis, po pir- mosios draudimo jmokos dalies visos kitos jmokos yra laikomos ati- dėtomis draudimo jmokos dalimis, nes jų mokėjimas atidedamas iki sutartyje numatyto mokėjimo termino. Visais atvejais mokėjimo būdas turi būti aptartas sutartyje.
4.9. Jeigu draudimo sutartis yra sudaryta trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui, tai draudimo jmoka apskaičiuojama nuo metinės jmokos:
• kai draudimo sutartis sudaroma 6–7 mėnesiams, mokama 75% metinės jmokos;
• kai draudimo sutartis sudaroma 8–9 mėnesiams, mokama 85% metinės jmokos;
• kai draudimo sutartis sudaroma 10–11 mėnesių, mokama 95% metinės jmokos.
4.10. Xxxxxxxx jmoka, draudimo suma ir besąlyginė išskaita drau- dimo liudijime gali būti nurodoma litais ir užsienio valiuta. Draudimo jmokos ir išmokos gali būti mokamos litais bei užsienio valiuta, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos jstatymams.
4.11. Metinė draudimo jmoka perskaičiuojama j litus sutarties sudary- mo dienos oficialiu valiutos kursu.
Draudimo sutarties nutraukimas ir tarpusavio atsiskaitymas. Drau- dimo apsaugos sustabdymas
4.12. Visais atvejais draudimo sutarties galiojimas siejamas su drau- dimo jmokų mokėjimu, t. y. draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj LR Draudimo jstatymo numatytais pagrindais, kai lai- ku nesumokamos draudimo jmokos. Kiti atvejai kai draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš terminą:
4.12.1. draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcin- ga draudimo sutarties galiojimo terminui;
4.12.2. draudikas turi teisę nutraukti draudimo sutartj prieš terminą, jeigu draudėjas nepranešė apie aplinkybes, dėl kurių padidėjo drau- dimo rizika. Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra pro- porcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
4.12.3. raštu jspėjęs draudėją, draudikas turi teisę vienašališkai nu- traukti draudimo sutartj, jei draudimo apsauga sustabdyta dėl drau- dimo jmokos dalies nesumokėjimo ir tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius. Draudikas turi teisę j visą draudimo jmoką;
4.12.4. kai draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam ar kitiems draudikams, draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
4.12.5. minimali jmoka, kurią pasilieka draudikas nutraukdamas su- tartj yra 10 % nuo sumokėtos draudimo jmokos, bet ne mažiau kaip 60 Lt. Draudikas turi teisę išskaičiuoti iš grąžintinos jmokos draudimo išmokas, mokėtas pagal tą draudimo sutartj;
4.12.6. draudikas turi teisę nutraukti draudimo sutartj pasikeitus draudimo objekto savininkui;
4.12.7. visais atvejais iš esmės pasikeitus aplinkybėms, draudimo su- tarties šalys gali tartis dėl kitų draudimo sąlygų. Draudikas turi teisę iš naujo jvertinti riziką, t. y. galiojančios draudimo sutarties nuosto- lingumą, turto verčių pasikeitimą, padidėjusios rizikos atvejus, ir tuo remdamasis perskaičiuoti draudimo jmoką, išskaitą ar teikti kitas draudimo sutarties sąlygas ir pateikti draudėjui naują draudimo pa- siūlymą;
4.12.8. abipusiu rašytiniu susitarimu, aptarus nutraukimo pasekmes.
4.13. Draudimo jmokos nesumokėjimo pasekmės:
4.13.1. draudimo sutartyje numatytu laiku nesumokėjus metinės draudimo jmokos arba pirmosios jos dalies draudimo sutartis laiko- ma nejsigaliojusia;
4.13.2. laiku nesumokėjus atidėtos draudimo jmokos dalies, draudi- kas raštu praneša draudėjui, nurodydamas, kad per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo nesumokėjus draudimo jmokos ar jos dalies, draudimo apsauga nuo prievolės nejvykdymo dienos bus su- stabdyta. Atsitikus draudžiamajam jvykiui tuo metu, kai draudimo apsauga sustabdyta, draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką;
4.13.3. jeigu draudėjas draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiu sumoka draudimo jmoką, draudimo apsauga pradeda galioti tik nuo 3 (trečios) kalendorinės dienos, einančios po draudimo jmokos su- mokėjimo, 00 valandų;
4.13.4. jei draudimo liudijime numatytas draudimo jmokos mokė- jimas dalimis ir jmokos dalis nesumokama sutartu laiku, draudikas turi teisę pareikalauti 0,02 % dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną.
5. DVIGUBAS DRAUDIMAS. DRAUDIMAS DIDESNĖMIS SUMOMIS
5.1. Dvigubas draudimas.
Jeigu draudėjas sudaro kitą draudimo sutartj ir apdraudžia jau ap- draustus gyvūnus (dvigubas draudimas) nuo vienos ar kelių jau ap- draustų rizikų, jis privalo nedelsdamas, vėliausiai po draudžiamojo jvykio atsitikimo per 7 (septynias) kalendorines dienas, raštu pranešti
draudikui apie kitą draudiką ir nurodyti kitos draudimo sutarties drau- dimo sumą. Jeigu draudėjas pažeis šią pareigą, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę teismine tvarka iš draudėjo susigrąžinti permokėtą draudimo išmokos sumą.
5.2. Besąlyginė išskaita esant dvigubam draudimui.
Kai esant dvigubam draudimui susitarta dėl besąlyginės išskaitos, draudimo išmoka pagal jvairias sutartis negali būti reikalaujama di- desnė, negu faktinė žalos suma atėmus besąlyginės išskaitos sumą.
5.3. Draudimo išmoka esant dvigubam draudimui.
Jeigu draudėjas reikalauja draudimo išmokos už tą pačią žalą pagal kelias draudimo sutartis, tai pagal šią sutartj reikalavimas sumažėja proporcingai tokia dalimi, kokia sumažinama draudimo suma pagal atitinkamą sutartj, t. y. draudimo sumos pagal šią draudimo sutartj ir suminės draudimo sumos pagal visas draudimo sutartis santykiu.
5.4. Draudimas didesnėmis sumomis: jeigu draudimo suma buvo pa- didinta dėl draudėjo apgaulės, draudikas turi teisę reikalauti draudimo sutartj pripažinti negaliojančia ir atlyginti draudėjui padarytus nuosto- lius, kiek jų nepadengia gauta draudimo jmoka.
6. DRAUDIMAS TREČIOJO ASMENS NAUDAI
6.1. Kai draudimo sutartis sudaryta trečiojo asmens (naudos gavėjo) naudai, už sutarties vykdymą atsakingas yra draudėjas. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudimo sutartj vykdytų naudos gavėjas, jeigu draudėjas sutarties nevykdė arba vykdė ją iš dalies, o naudos gavėjas reikalauja, kad jam būtų išmokėta draudimo išmoka.
6.2. Kai apdraustųjų gyvūnų nuosavybės teisė iš asmens, kurio inte- resais buvo sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, teisės ir pareigos pagal draudimo sutartj irgi pereina naujajam apdraustų gyvūnų savininkui, išskyrus atvejus, kai apdrausti gyvūnai iš pirminio savininko yra paimami priverstine tvarka. Draudėjas privalo per 3 (tris) darbo dienas raštu informuoti draudiką apie teisių ir pareigų perleidi- mą.
6.3. Draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą nau- dos gavėją kitu asmeniu, apie tai raštu pranešdamas draudikui, išsky- rus jstatymuose nustatytas išimtis.
6.4. Naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu, jeigu jis jvyk- dė kokias nors prievoles pagal draudimo sutartj arba pareikalavo išmo- kėti draudimo išmoką.
7. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS IR SUMAŽĖJIMAS
7.1. Sudarius draudimo sutartj draudėjas jsipareigoja per 7 (septy- nias) dienas prieš rizikos padidėjimą (arba nedelsiant, kai tik tapo žino- ma) raštu informuoti draudiką apie galimą arba esamą rizikos padidė- jimą.
7.2. Rizikos padidėjimu laikomi tokie atvejai, kai esamos aplinkybės pasikeičia taip, jog išauga draudžiamojo jvykio ir draudimo išmokos ti- kimybė arba padidėja galimas žalos dydis.
7.3. Draudikas, gavęs pranešimą apie rizikos padidėjimą, turi teisę nustatyti papildomą, padidėjusią riziką atitinkančią draudimo jmoką ir apie tai raštu informuoti draudėją.
7.4. Jeigu draudėjas nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ir sumokėti papildomą draudimo jmoką, draudikas turi teisę nutraukti arba pakeisti draudimo sutarties sąlygas, iš esmės pasikeitus rizikos aplinkybėms.
7.5. Jei iki draudimo sutarties nutraukimo atsitinka draudžiamasis jvykis, kuriam jtakos turėjo padidėjusi draudimo rizika, draudikas turi teisę sumažinti arba atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
7.6. Padidėjusią riziką draudėjas privalo mažinti, suderinęs su draudi- ku prevencines priemones.
7.7. Jei draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti pa- keisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo jmoką. Jei draudikas nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar sumažinti
draudimo jmokos, draudėjas turite teisę nutraukti draudimo sutartj iš esmės pasikeitus aplinkybėms.
8. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS KITAM AR KITIEMS DRAUDIKAMS
8.1. Jeigu draudikas ketina perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitam ar kitiems draudikams, jis privalo apie šj keti- nimą paskelbti dviejuose dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Respublikoje. Po paskelbimo dienraščiuose draudikas apie savo ketini- mą prieš du mėnesius asmeniškai raštu privalo informuoti draudėją. Dienraščių ir rašytinės informacijos skelbimuose privalo nurodyti laiko- tarpj (ne trumpesnj kaip 2 (du) mėnesiai), per kurj draudėjas turi teisę pareikšti savo prieštaravimą raštu dėl ketinimo perleisti teises ir parei- gas pagal draudimo sutartj.
8.2. Pasibaigus 2 (dviejų) mėnesių jspėjimo laikotarpiui, draudikas privalo kreiptis j Draudimo priežiūros komisiją dėl leidimo perleisti tei- ses ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo.
8.3. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartj kitam ar kitiems draudikams tik gavęs Draudimo priežiū- ros komisijos leidimą. Draudimo priežiūros komisijos leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
8.4. Jeigu draudėjas raštu pateikia prieštaravimą dėl mūsų ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam arba kitiems draudikams, tai draudimo sutartis nutraukiama anksčiau laiko. Draudi- kas prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų praneša draudėjui apie tai raštu.
9. GINČŲ SPRENDIMO TVARKA
Visi ginčai tarp draudiko ir draudėjo, kylantys dėl draudimo sutarties vykdymo ir aiškinimo, sprendžiami Lietuvos Respublikos jstatymų nu- statyta tvarka.
B. GYVŪNŲ DRAUDIMO SĄLYGOS
10. DRAUDIMO OBJEKTAS
11. PAPILDOMOS IŠLAIDOS
12. DRAUDIMO VIETA
13. BESĄLYGINĖ IŠSKAITA
14. DRAUDIMO SUMA
15. DRAUDIMO IŠMOKOS
16. DRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI
17. NEDRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI
18. IŠLYGA DĖL POLITINIŲ ĮVYKIŲ
10. DRAUDIMO OBJEKTAS
Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su apdraustųjų gyvū- nų žuvimu, gaišimu, dingimu, priverstiniu skerdimu, sunaikinimu dėl 16 skyriuje išvardytų bei draudimo liudijime nurodytų draudžiamųjų jvykių.
10.1. Draudimo objektai:
• galvijai;
• arkliai, žirgai;
• kiaulės;
• avys,ožkos;
• paukščiai;
• Atskiru susitarimu, nurodžius draudimo sutartyje, gali būti drau- džiami ir kiti gyvūnai.
10.2. Nedraudžiami objektai:
10.2.1. nejregistruoti gyvūnai, kurie pagal galiojančią tvarką turi būti registruojami;
10.2.2. gyvūnai, kurių laikymo arba ganymo vieta yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) nustatyto ligos židi- nio arba ligos apsaugos zonos teritorijoje, kurioje yra taikomos VMVT nustatytos ligų likvidavimo priemonės bei apribojimai (laikinai apri- botas gyvūnų judėjimas, uždrausta parduoti gyvūninės kilmės pro- duktus, t. y. pieno produktus, mėsą ir pan.);
10.2.3. sergantys gyvūnai arba kartu su sergančiais laikomi sveiki gyvūnai;
10.2.4. gyvūnai, kurie laikomi saugumo ir sanitarijos reikalavimų ne- atitinkančiuose pastatuose.
11. PAPILDOMOS IŠLAIDOS
11.1. Papildomai galima apdrausti draudžiamojo jvykio vietos tvarky- mo ir utilizavimo išlaidas. Apdraustos tos išlaidos, dėl kurių draudimo susitarta ir tai pažymėta draudimo liudijime.
11.2. Draudikas neatlygina:
11.2.1. priešgaisrinės apsaugos, teisėsaugos ar kitų organizacijų iš- laidų už suteiktą pagalbą;
11.2.2. gyvūno gydymo, lavono skrodimo, veterinaro pažymų išdavi- mo, lavono transportavimo ar kitų veterinarijos specialistų suteiktų paslaugų išlaidų, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip;
11.2.3. kitų išlaidų, dėl kurių draudimo nebuvo sutarta ir nėra pažy- mėta draudimo sutartyje.
12. DRAUDIMO VIETA
Draudimo apsauga galioja gyvūnų nuolatinio laikymo ir ganymo vieto- se bei jų vežimo metu draudimo vietoje. Draudimo vieta yra draudėjo ūkio adresas.
13. BESĄLYGINĖ IŠSKAITA
13.1. Besąlyginė išskaita – tai (suma), kurią kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju besąlygiškai apmoka pats draudėjas, t. y. apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma.
13.2. Besąlyginės išskaitos dydis nurodomas draudimo liudijime.
14. DRAUDIMO SUMA
14.1. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta didžiausia drau- diko mokėtina draudimo išmoka kiekvienam draudžiamajam jvykiui.
14.2. Draudimo suma nustatoma vadovaujantis:
14.2.1. buhalterine verte – gyvūno verte, nurodyta draudėjo buhalte- rinės apskaitos dokumentuose draudimo sutarties sudarymo dieną;
14.2.2. turto jsigijimo dokumentais.
14.2.3. Jei draudėjas nepateikia 14.2.1 ir 14.2.2 punktuose nurodytų turto vertę jrodančių dokumentų, draudimo suma nustatoma vado- vaujantis LR žemės ūkio ministro patvirtintomis, sutarties sudarymo metu galiojančiomis, „Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos nor- matyvinėmis kainomis“.
14.3. Xxxxxxxx xxxxxxxxx xxxxxxxx atskira kiekvieno gyvūno draudi- mo suma arba bendra, tai pačiai grupei priklausančių gyvūnų, draudi- mo suma.
14.4. Draudžiant didelę rotaciją turinčius gyvūnus (paukščių pulkus, kiaulių bandas ir pan.), jų bendra draudimo suma gali būti deklaruo- jama draudimo sutartyje nurodytais terminais. Tokiu atveju draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma yra didžiausia vienos dienos gyvū- nų vertė draudimo sutarties galiojimo metu. Galima didžiausia gyvūnų vertė nurodoma sutarties sudarymo dieną.
14.5. Periodiškai deklaruojant gyvūnus draudėjas metų pradžioje moka avansinę draudimo jmoką. Metų pabaigoje (likus ne mažiau kaip 10 dienų iki sutarties galiojimo pabaigos) galutinai atsiskaitoma pagal pateiktas deklaracijas. Jei apskaičiuota faktinė draudimo jmoka yra di- desnė už avansinę, draudėjas sumoka papildomą jmoką. Minimali me- tinė draudimo jmoka nėra mažesnė už avansinę draudimo jmoką.
15. DRAUDIMO IŠMOKOS
Draudimo išmokos apskaičiavimas
15.1. Kiekvieno žuvusio, nugaišusio, paskersto, sunaikinto ar dingusio gyvūno, kuriam nustatyta atskira draudimo suma, draudimo išmoka apskaičiuojama, jvertinus faktinj nuostolio dydj bei draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma), jverti- nus nuostolio dydj, negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus išskaitą.
15.2. Nuostolio dydj LR jstatymų nustatyta tvarka nustato draudikas.
15.3. Tuo atveju, kai veterinarijos gydytojo nurodymu sergantis gyvū- nas nukreipiamas j mėsos perdirbimo jmonę paskersti, draudimo iš- moka apskaičiuojama iš draudimo sumos išskaičiavus už gyvūno mėsą gautą pinigų sumą. Šiuo atveju draudėjas privalo pateikti tos jmonės pažymą. Mėsos vertė nustatoma:
15.3.1. kai priverstinai paskersto gyvūno mėsa pripažinta visiškai netinkama maistui, nuostolis apskaičiuojamas tokia pat tvarka, kaip už nugaišusj, žuvusj gyvūną;
15.3.2. kai gyvūnas priduodamas j mėsos perdirbimo jmonę ar sker- dyklą, nuostolis apskaičiuojamas remiantis šių jmonių išduoto doku- mento duomenimis;
15.3.3. po jvykusio vandalizmo akto, žuvimo, piktavališko gyvūno su- naikinimo esant galimybei parduoti gyvūno liekanas, nuostolis ap- skaičiuojamas iš gyvūno draudimo sumos išskaičiavus gautas pinigų sumas už parduotą gyvūninės kilmės produkciją.
Po draudimo išmokos draudimo suma yra neatstatoma, o už likusj draudimo sutarties laikotarpj draudimo jmoka nėra grąžinama. Jei draudėjas atnaujina bandą, už draudžiamus gyvūnus yra paskai- čiuojama papildoma draudimo jmoka likusiam draudimo laikotar- piui, arba sudaroma nauja draudimo sutartis metams.
15.4. Gyvūnui nugaišus, žuvus, dingus, priverstinai paskerdus, sunai- kinus draudėjas turi pateikti draudikui nuostolio dydj patvirtinančius dokumentus arba patvirtintas dokumentų kopijas: veterinarijos gydy- tojo išvadas, gyvūno lavono skrodimo protokolus, gaišenų važtaraš- čius, sąskaitas, kuriose nurodytos draudėjo gautos lėšos už realizuotus gyvūninius produktus ir kitus būtinus dokumentus, žalos faktui ir drau- dimo išmokos dydžiui nustatyti. Vagystės ir trečiųjų asmenų tyčinės veikos atveju – policijos aktus ar pažymas.
15.5. Draudikas turi teisę iš apskaičiuotos draudimo išmokos išskai- čiuoti laiku nesumokėtas draudimo jmokas, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs iki draudimo išmokos mokėjimo datos.
Draudimo išmokos mokėjimas
15.6. Draudimo išmoka fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 14 dienų, o juridiniam asmeniui – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, svarbi draudžiamojo jvy- kio faktui, aplinkybėms ir pasekmėms bei draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Draudikas, šiame punkte nustatytais terminais neišmokėjęs draudėjui draudimo išmokos, privalo raštu išsamiai informuoti draudė- ją (naudos gavėją) apie draudžiamojo jvykio tyrimo eigą.
15.7. Jei atsitikus draudžiamajam jvykiui, draudėjas ir draudikas ne- sutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mė- nesius.
15.8. Draudimo išmokos nemokėjimo pagrindai:
15.8.1. jeigu jvykis nedraudžiamasis ar nukentėjo neapdraustas tur- tas;
15.8.2. jeigu jvykio tyrimo metu draudėjas pateikia suklastotus do- kumentus arba bando suklaidinti draudiką klastodamas faktus, kurie turi jtakos draudimo išmokos pagrindui ir dydžiui nustatyti;
15.8.3. jeigu draudžiamasis jvykis atsitiko dėl draudėjo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas buvo socialiai vertingi (būtinosios ginties, pilietinės pareigos atlikimo ir pan.);
15.8.4. jeigu draudžiamasis jvykis atsitiko dėl karo veiksmų, politinių rizikų ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
15.8.5. jeigu žala padaryta dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunai- kinimo valstybės valdžios institucijų nurodymu;
15.9. Draudikas turi teisę nuo 15 % iki 50 % mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti:
15.9.1. jeigu draudėjas gavo visą ar dalinj žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl padarytos žalos apdraustam turtui;
15.9.2. jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti;
15.9.3. jeigu žala patirta dėl to, kad draudėjas (jo šeimos narys, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susiję asmenys nesiėmė priemonių gelbėti apdraustus gyvūnus draudiminio jvykio metu ir po jo, užtikrinti apsaugą ir užkirsti kelią dar didesnei žalai, atsižvelgiant j neatsargumo laipsnj;
15.9.4. jeigu žala patirta dėl rizikos padidėjimo ir draudėjas neinfor- mavo draudiko apie tai, kaip numatyta šiose taisyklėse;
15.9.5. jeigu draudėjas nejvykdė savo jsipareigojimų pagal draudi- mo sutartj – nesumokėjo draudimo jmokos ar jos dalių iki sutartyje numatyto mokėjimo termino, jskaitant terminą po priminimų apie jmokos sumokėjimą;
15.9.6. jeigu naudos gavėjas atsisakė savo reikalavimo teisės arba draudikui ją jgyvendinti tapo nejmanoma dėl naudos gavėjo kaltės; šiuo atveju draudikas turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą drau- dimo išmoką;
15.9.7. jei draudėjas nevykdo pareigų, numatytų 3 skirsnyje;
15.9.8. kitais Lietuvos Respublikos jstatymų, šiose taisyklėse ar drau- dimo liudijime numatytais atvejais.
15.10. Atgaunami gyvūnai:
15.10.1. Paaiškėjus dingusių gyvūnų buvimo vietai, draudėjas privalo apie tai nedelsdamas raštu pranešti draudikui ir imtis visų jmanomų priemonių turtui atgauti;
15.10.2. jeigu draudėjas atgauna dingusj gyvūną po to, kai jam buvo išmokėta draudimo išmoka, jis privalo grąžinti draudikui išmokėtą draudimo išmoką.
16. DRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI
Draudžiamuoju jvykiu yra laikomas gyvūno žuvimas, dingimas, gaiši- mas, priverstinis paskerdimas ar sunaikinimas, taip pat humaniškas gyvūno nužudymas VMVT patvirtintais metodais, kai sergantis gyvū- nas kenčia skausmus. Draudimo apimtj galima pasirinkti nuo šių že- miau išvardytų rizikų (draudiminio jvykio priežasčių), xxx xxxxxxxxx xxxx- dimo liudijime:
16.1. Ugnies – gaisro, sprogimo, tiesioginio žaibo jtrenkimo, valdomų skraidančių aparatų, jų dalių ar krovinių užkritimo, smūgio bangos.
Gaisras – nekontroliuojamas degimas, vykstantis ne tam skirtoje vieto- je, keliantis pavojų turtui. Atlyginami nuostoliai, patirti dėl dūmų ir suo- džių, staiga ir netikėtai išsiveržusių iš gaisro vietos ar šildymo jrenginio.
Sprogimas – dujų ar garų plėtimusi pagrjstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas.
Draudikas atlygina nuostolius, kuriuos sukelia valdomų skraidančių aparatų, jų dalių ar jais pervežamų krovinių užkritimas ant apdraustų gyvūnų ar pastato, kuriami jie laikomi.
16.2. Vagystės, piktavališkos trečiųjų asmenų veikos
16.2.1. Vandalizmas – tyčinis gyvūno naikinimas ar žalojimas.
16.2.2. Apiplėšimas – tai:
16.2.2.1. prieš draudėją ar jo šeimos narius naudojama prievarta, siekiant sumažinti galimybę priešintis prieš apdrausto gyvūno at- ėmimą. Prievartos nėra, jei nėra pasipriešinimo (paprasta vagystė, apgaulė);
16.2.2.2. draudėjas ar jo šeimos narys atiduoda ar leidžia atimti apdraustą gyvūną, nes draudimo vietoje grasinama fizinės prie- vartos veiksmais;
16.2.2.3. iš bejėgiškos būklės draudėjo ar jo šeimos narių atima- mas apdraustas gyvūnas, dėl šio jvykio ar dėl kitos ne dėl jo kaltės atsiradusios priežasties ir negali priešintis, išskyrus atvejus, kai draudėjas yra apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Apiplėšimo faktas turi būti patvirtintas policijos pažyma.
16.2.3. Piktavališka trečiųjų asmenų veika – tai bet koks tiesioginis apdrausto gyvūno žuvimas, sunaikinimas, sužalojimas ar dingimas dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų.
Nuostoliai dėl piktavališko gyvūno sunaikinimo, žuvimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų neatlyginami dėl transporto priemonės atsitrenkimo.
Nepaaiškinamojo dingimo atveju, žala yra neatlyginama.
16.3. Gamtos jėgų – audros, krušos, staigaus ir nenumatyto potvynio, liūties, sniego slėgio, grunto jkritimo, grunto nuslydimo, saulės, šilumos ar šalčio poveikio.
16.3.1. Audra – tai nuo klimato priklausančių oro masių judėjimas, esant vėjo stiprumui daugiau kaip 18 m/s. Draudimo išmoka yra mo- kama už nuostolius apdraustiems gyvūnams:
16.3.1.1. dėl tiesioginio audros poveikio;
16.3.1.2. dėl audros ant gyvūnų užverstų medžių ar kitų objektų;
16.3.2. Kruša – tai 10 mm skersmens ir didesnių ledo gabaliukų kritu- liai, dažniausiai būdingi šiltajam metų laikui.
16.3.3. Staigus ir nenumatytas potvynis – tai pastato ar ganyklos apsėmimas dėl paviršinių (stovinčių ar tekančių) vandenų išsiliejimo iš krantų; draudimo apsauga neapima nuostolių dėl potvynio, kuris draudimo vietoje buvo numatomas. Numatomu laikomas toks po- tvynis, kuris pagal statistinius duomenis draudimo vietoje būna daž- niau kaip 1 kartą per 10 metų;
16.3.4. Liūtis – tai trumpalaikis smarkus lietus, kai per 6 (šešias) va- landas ar trumpesnj laiką iškrinta 25 mm ir daugiau kritulių.
16.3.5. Sniego slėgis – tai smarkus snygis, kai per 12 valandų ar trum- pesnj laiką iškrinta 20 cm sniego, o to sniego ar ledo masių svoris sugadina pastatą ir dėl to nukenčia jame esantys apdrausti gyvūnai. Grunto jkritimas – tai natūralus žemės grunto jkritimas dėl atsira- dusių natūralių ertmių žemėje, raštu patvirtintas kompetentingų institucijų.
16.3.6. Grunto nuslydimas – tai natūralus uolienų, akmenų ar žemės nuslydimas ar jgriuvimas, raštu patvirtintas kompetentingų institu- cijų.
16.3.7. Saulės ar šilumos poveikis.
16.3.7.1. Saulės poveikis – tai perkaitimas nuo tiesioginių saulės spindulių, pasireiškiantis saulės smūgiu.
Šilumos poveikis (perkaitimas) – tai sveikatos būklės pablogėji- mas, kai pakyla kūno temperatūra, netenkama sąmonės, sutrinka širdies veikla.
16.3.7.2. Šalčio poveikis – tai sveikatos būklės pablogėjimas, at- sirandantis dėl bendros kūno temperatūros sumažėjimo veikiant šaldantiems aplinkos faktoriams (šalčiui, vėjui).
Nuostoliai dėl saulės ar šilumos bei šalčio poveikio neatlyginami, kai yra pažeidžiami Lietuvos Respublikoje galiojantys gyvūnų ge-
rovę reglamentuojantys teisės aktai ar dėl nerūpestingo draudėjo elgesio. Draudėjo pareiga jrodyti, kad buvo imtasi tinkamų gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygų.
16.4. Neužkrečiamų ligų ir traumų:
16.4.1. Neužkrečiamos ligos – tai ligos, kai sveiki gyvūnai vieni nuo kitų neužsikrečia, jos pasireiškia klinikiniais simptomais, kai pa- žeidžiami audiniai ar organai, sutrinka jų funkcijos, dėl kurių gy- vūnas gaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas. Nuostoliai gyvūnams dėl neužkrečiamųjų ligų neatlyginami, kai liga yra traumos pasekmė.
16.4.2. Traumos
Trauma – audinių arba organų sužalojimas, sukeltas išorinio fakto- riaus, dėl kurio gyvūnas žuvo, nugaišo ar buvo priverstinai paskers- tas.
Nuostoliai gyvūnams dėl traumų neatlyginami, kai sužaloti organai jau buvo pažeisti iki sutarties sudarymo.
16.5. Užkrečiamų, pavojingų ir labai pavojingų ligų:
Užkrečiamos pavojingos ir labai pavojingos ligos – tai ligos, kai gyvū- nai suserga, nugaišta yra priverstinai paskerdžiami arba sunaikinami. Vienu draudžiamuoju jvykiu yra laikomi galvijų gaišimai, priverstiniai paskerdimai, sunaikinimai, kai tokj nurodymą duoda VMVT. Įvykio pra- džia laikomas pirmas galvijo gaišimas (liga patvirtinta Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute), pabaiga – paskutinis gaišimas, sunaikinimas, priverstinis paskerdimas dėl tos pačios prie- žasties, kai tai patvirtina VMVT, tačiau vieno draudžiamojo jvykio laiko- tarpis yra neilgesnis kaip 80 dienų nuo jo pradžios.
16.6. Gyvūnų uždusimo:
Draudžiant kiaules ir paukščius galima pasirinkti gyvūnų uždusimo dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimo ir ventiliacijos sistemos gedimo riziką.
Uždusimas – tai patologinė organizmo būklė, kuri atsiranda dėl orga- nizmui nepakankamo deguonies kiekio.
17. NEDRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI
Nedraudžiamųjų jvykių nuostoliais laikomi nuostoliai:
17.1. dėl bet kokios rūšies karo veiksmų, vidaus neramumų, politinių rizikų, žemės drebėjimo ar branduolinės energijos tyrimo, naudojimo ar gaivalinio pasireiškimo, radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
17.2. dėl draudėjo ar jo šeimos narių ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būti- noji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
17.3. dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valstybės val- džios institucijų nurodymu;
17.4. dėl jvykio, apie kurj draudėjas ar naudos gavėjas raštu neprane- šė draudikui pagal šiose taisyklėse nustatytus terminus, atsižvelgiant j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudžiamąjj jvykj draudikas sužinojo laiku ir kai nepranešimas apie draudžiamąjj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
17.5. dėl jvykio, atsitikusio draudimo apsaugos sustabdymo dėl dali- nės draudimo jmokos nesumokėjimo metu;
17.6. dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Dideliu ne- atsargumu laikomas asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo rei- kalavimų, nebūtų padaręs (pvz.: asmens girtumas, apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų, taip pat kitos aplinkybės, patvirtinančios didelj asmens neatsargumą);
17.7. dėl nesilaikymo Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės ak- tuose nurodytų gyvūnų laikytojų pareigų: gyvūnus laiku gydyti, taikyti reikalingas veterinarines profilaktikos priemones, tinkamai šerti, eks- ploatuoti, nustatytu laiku gyvūnus karantinuoti ir laikyti pagal nustaty- tus veterinarinius, sanitarinius bei zoohigieninius reikalavimus (laikyti tinkamose patalpose, reguliariai valyti ir dezinfekuoti patalpas, inven- torių bei teritoriją, naikinti graužikus bei kitus ligų platintojus);
17.8. dėl apsinuodijimų pašarais, kai gyvūnai buvo xxxxxxx supeliju- siais, supuvusiais, sugedusiais, žemėtais pašarais;
17.9. dėl Lietuvos Respublikoje galiojančių gyvūnų gerovės sąlygas nustatančių teisės aktų pažeidimų;
17.10. dėl nesavalaikės, nekvalifikuotos pagalbos suteikimo, gyvūnui susirgus neužkrečiama liga, dėl to gyvūnas nugaišo arba buvo privers- tinai paskerstas;
17.11. dėl gyvūnų išbrokavimo, jei buvo priverstinai paskersti ar nugai- šę nuo mastitų, lėtinių ginekologinių ligų, senatvės ar nuo kitų ligų ir priežasčių, dėl kurių yra ekonomiškai nenaudingas gyvūno tolimesnis laikymas;
17.12. dėl pasikartojančių traumų, patvirtintų veterinarijos gydytojo išvadomis, atsiradusių dėl savininko kaltės; neapdairumo, kompeten- cijos stokos ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos gyvūnų globos draugijos išvados patvirtinimas).
17.13. Draudimo apsauga nuo vagystės, vandalizmo negalioja:
17.13.1. kai apdraustas gyvūnas dingo nepaaiškinamai arba jei apie vagystę nėra pranešta policijai;
17.13.2. kai gyvūnai dingsta, juos pasisavina ar pavagia iš gyvūnų laikymo patalpų, jeigu nėra jokių jsilaužimo žymių. Įrodyti jsilaužimo faktą yra draudėjo pareiga;
17.14. nuostoliai, kuriuos sukėlė žiurkės, vabzdžiai ar kiti parazitai;
17.15. dėl laukinių žvėrių sukeltų patologijų, vabzdžių sugėlimo;
17.16. dėl kitų jvykių, kurie draudimo sutartyje nėra jvardyti ar pažymė- ti kaip draudžiamieji.
18. IŠLYGA DĖL POLITINIŲ ĮVYKIŲ
18.1. Jeigu draudėjas ir draudikas nesusitarė kitaip, pagal šias taisy- kles neatlyginama bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos, kurios susijusios arba kurias tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė šie draudžiamieji jvykiai:
18.1.1. karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai (neatsižvel- giant j tai, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos naudojimo mastą;
18.1.2. bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai.
Neatsižvelgiama j tai, kad žalos, nuostolių, išlaidų atsiradimui ar jų dy- džiui galėjo turėti jtakos ir kitos priežastys bei aplinkybės.
Šiose taisyklėse terorizmo sąvoka reiškia pavojaus kėlimą daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams, naudojant arba grasinant naudoti jėgą (pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan.) dėl politinių, religi- nių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat turint tikslą paveikti ar jbau- ginti vyriausybę, visuomenę ar jos dalj.
Pagal šią išlygą taip pat neatlyginama žala, nuostoliai arba išlaidos, sukeltos arba susijusios su reagavimu, užkertant kelią 18.1.1. ir 18.1.2. nurodytiems veiksmams ir jvykiams arba juos nuslopinant.
Generalinis direktorius Xxxxxxx Xxxxxxxxxx
Valdybos pirmininkas
Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx