Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

PREaMBULĖ

EUROPOS SĄJUNGa (toliau – Sąjunga), ir

BELGIJOS KaRaLYSTĖ, BULGaRIJOS RESPUBLIKa, ČEKIJOS RESPUBLIKa, DaNIJOS KaRaLYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERaCINĖ RESPUBLIKa, ESTIJOS RESPUBLIKa,

aIRIJa,

GRaIKIJOS RESPUBLIKa,

ISPaNIJOS KaRaLYSTĖ,

PRaNCŪZIJOS RESPUBLIKa,

KROaTIJOS RESPUBLIKa,

ITaLIJOS RESPUBLIKa,

KIPRO RESPUBLIKa,

LaTVIJOS RESPUBLIKa,

LIETUVOS RESPUBLIKa,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJa,

MaLTOS RESPUBLIKa,

NYDERLaNDŲ KaRaLYSTĖ, aUSTRIJOS RESPUBLIKa,

LENKIJOS RESPUBLIKa,

PORTUGaLIJOS RESPUBLIKa,

RUMUNIJa,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKa,

SLOVaKIJOS RESPUBLIKa,

SUOMIJOS RESPUBLIKa,

ŠVEDIJOS KaRaLYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITaNIJOS IR ŠIaURĖS aIRIJOS KaRaLYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo susitariančiosios šalys (toliau – valstybės narės)

ir

KaNaDa,

toliau kartu – Xxxxx,

ĮKVĖPTOS ilgalaikės Europos ir Kanados gyventojų draugystės, kurią skatino platūs Europos ir Kanados istoriniai, kultūriniai, politiniai ir ekonominiai ryšiai,

aTSIŽVELGDaMOS j žingsnius, kurie buvo žengti 1976 m. sudarius Europos Bendrijų ir Kanados prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo pagrindų susitarimą, 1990 m. pasirašius Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kanados transat­ lantinių santykių deklaraciją, 1996 m. priėmus bendrą politinj pareiškimą dėl ES ir Kanados santykių ir patvirtinus bendrą ES ir Kanados veiksmų planą, 2004 m. patvirtinus ES ir Kanados partnerystės darbotvarkę ir 2005 m. Europos Sąjungai ir Kanadai sudarius susitarimą, kuriuo nustatomos Kanados dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos,

PaTVIRTINDaMOS

savo tvirtą jsipareigojimą paisyti Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nustatytų demokratijos

principų ir žmogaus teisių,

SUTIKDaMOS, kad masinio naikinimo ginklų platinimas kelia didelę grėsmę tarptautiniam saugumui,

REMDaMOSI savo ilgametėmis bendradarbiavimo palaikant tarptautinius taikos ir saugumo principus ir teisinę valstybę tradicijomis,

DaR KaRTĄ PaTVIRTINDaMOS savo pasiryžimą dvišaliais ir daugiašaliais kanalais kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu,

KaRTU ĮSIPaREIGODaMOS mažinti skurdą, skatinti integracinj ekonomikos augimą ir prisidėti prie besivystančių šalių pastangų jgyvendinti politines ir ekonomines reformas,

PRIPaŽINDaMOS savo troškimą skatinti darnų vystymąsi atsižvelgiant j ekonominj, socialinj ir aplinkosaugos aspektus,

DIDŽIUODaMOSI jvairiapusiškais savo piliečių tarpusavio ryšiais ir savo jsipareigojimu saugoti ir skatinti kultūrų raiškos jvairovę,

PRIPaŽINDaMOS, kad veiksmingos daugiašalės organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenj skatinant bendradarbiavimą ir siekiant teigiamų rezultatų sprendžiant pasaulinius klausimus ir uždavinius,

aTSIŽVELGDaMOS

j dinamiškus tarpusavio santykius prekybos ir investicijų srityse, kurie dar labiau suintensyvės

veiksmingai jgyvendinant išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą,

PRISIMINDaMOS, kad šio susitarimo nuostatos, patenkančios j Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinę dalj, Jungtinei Karalystei ir airijai privalomos ne kaip Europos Sąjungos daliai, o kaip atskiroms Susitarian­ čiosioms Šalims, nebent Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) airija drauge Kanadai praneštų, kad Jungtinei Karalystei ir (arba) airijai jos privalomos kaip Europos Sąjungos daliai pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Jei Jungtinė Karalystė ir (arba) airija pagal Protokolo Nr. 21 4a straipsnj nebėra saistomos kaip Europos Sąjungos dalis, Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) airija nedelsdamos praneša Kanadai apie bet kokj savo pozicijos pakeitimą; tokiu atveju susitarimo nuostatos joms privalomos kaip atskiroms Susitarian­ čiosioms Šalims. Ta pati taisyklė taikoma Danijai pagal prie minėtų sutarčių pridėtą Protokolą dėl Danijos pozicijos,

aTSIŽVELGDaMOS Į Europos Sąjungos institucinius pokyčius jsigaliojus Lisabonos sutarčiai,

PaTVIRTINDaMOS savo kaip strateginių partnerių statusą ir pasiryžimą toliau stiprinti ir puoselėti santykius ir tarpusavio pagarba ir dialogu grindžiamą tarptautinj bendradarbiavimą siekiant ginti bendrus interesus ir vertybes,

BŪDaMOS ĮSITIKINUSIOS, kad bendradarbiauti reikėtų nuosekliai, pragmatiškai ir atsižvelgiant j jgyvendinamą politiką,

SUSITaRĖ:

I aNTRaŠTINĖ DaLIS

BENDRADARBIAVIMO PAGRINDAS

1 straipsnis

Bendrieji principai

1. Šalys išreiškia savo paramą Jungtinių Tautų Chartijoje nustatytiems bendriems principams.

2. atsižvelgdamos j savo strateginius santykius, Šalys siekia nuosekliai plėtoti dvišalj, regioninj ir daugiašalj bendradar­ biavimą.

3. Šalys šj susitarimą jgyvendina remdamosi bendromis vertybėmis, dialogo, tarpusavio pagarbos, lygiavertės partnerystės, daugiašališkumo, konsensuso ir pagarbos tarptautinei teisei principais.

II aNTRaŠTINĖ DaLIS

ŽMOGAUS TEISĖS, PAGRINDINĖS LAISVĖS, DEMOKRATIJA IR TEISINĖ VALSTYBĖ

2 straipsnis

Demokratijos principų, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių puoselėjimas ir stiprinimas

1. Pagarba Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, galiojančiose tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse ir kituose teisiškai privalomuose dokumentuose, kurių susitariančiosios šalys yra ES arba jos valstybės narės ir Kanada, nustatytiems demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra Šalių atitinkamos nacionalinės ir tarptautinės politikos pagrindas ir šio susitarimo esmė.

2. Įgyvendindamos savarankišką politiką, Šalys siekia bendradarbiauti ir puoselėti šias teises ir principus, taip pat ragina kitas valstybes laikytis šių tarptautinių žmogaus teisių sutarčių ir teisiškai privalomų dokumentų ir jgyvendinti savo jsipareigojimus žmogaus teisių srityje.

3. Šalys jsipareigoja stiprinti demokratiją, taip pat ir vykdydamos tarptautinius standartus atitinkančius laisvus ir sąžiningus rinkimus. Xxxxx informuoja viena kitą apie savo vykdomas atitinkamas rinkimų stebėjimo misijas ir, kai tinkama, kviečia jose dalyvauti kitą Šalj.

4. Šalys pripažjsta teisinės valstybės reikšmę užtikrinant žmogaus teisių apsaugą ir veiksmingą valdymo institucijų veikimą demokratinėje valstybėje. Tai siejasi ir su nepriklausomos teismų sistemos buvimu, lygybe prieš jstatymą, teise j teisingą bylos nagrinėjimą ir pavienių asmenų galimybėmis naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis.

III aNTRaŠTINĖ DaLIS

TARPTAUTINĖ TAIKA IR SAUGUMAS IR VEIKSMINGAS DAUGIAŠALIŠKUMAS

3 straipsnis

Xxxxxxx naikinimo ginklai

1. Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo j taikinj priemonių platinimas valstybiniams ir privatiems subjektams kelia vieną didžiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui.

2. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir padėti užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo j taikinj priemonių platinimui, visapusiškai laikydamosi ir jgyvendindamos savo jsipareigojimus pagal tarptautinius nusigin­ klavimo ir ginklų neplatinimo susitarimus ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas. Be to, Šalys, kai tinkama, toliau bendradar­ biauja remdamos pastangas ginklų neplatinimo srityje ir dalyvauja jgyvendinant eksporto kontrolės režimus, kurių šalys jos yra. Šalys sutaria, kad ši nuostata yra labai svarbus šio susitarimo elementas.

3. Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir padėti užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo j taikinj priemonių platinimui:

a) kai tinkama, imdamosi priemonių, kad būtų pasirašytos ar ratifikuotos visos susijusios tarptautinės nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sutartys arba prie jų būtų prisijungta, ir visapusiškai jgyvendindamos visus sutartyse, kurių šalys jos yra, nustatytus jpareigojimus ir ragindamos kitas valstybes laikytis šių sutarčių;

b) jdiegdamos veiksmingą nacionalinę eksporto kontrolės sistemą, padedančią kontroliuoti eksportą ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai su masinio naikinimo ginklu susijusiais produktais ir jų tranzitui, jskaitant masinio naikinimo ginklų dvejopo panaudojimo technologijų galutinės paskirties kontrolę, ir nustatydamos veiksmingas sankcijas už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus;

c) kovodamos su cheminių, biologinių ir toksinių ginklų platinimu. Šalys susitaria bendradarbiauti susijusiuose forumuose ir stengtis sudaryti galimybes visuotinai laikytis tarptautinių konvencijų, jskaitant Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją (Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo) ir Biologinių ir toksinių ginklų konvenciją (Konvencija dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo).

4. Šalys susitaria rengti reguliarius ES ir Kanados aukšto lygio darbo grupės susitikimus, per kuriuos būtų keičiamasi nuomonėmis dėl tolesnio bendradarbiavimo būdų sprendžiant jvairius ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimus.

4 straipsnis

Šaulių ir lengvieji ginklai

1. Šalys pripažjsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų, jskaitant šaudmenis, gamyba, perdavimas ir platinimas, pernelyg didelių jų kiekių kaupimas, prastas tvarkymas, netinkama atsargų apsauga ir nekontroliuojamas jų paleidimas j apyvartą toliau kelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui.

2. Šalys susitaria jgyvendinti atitinkamus savo jsipareigojimus spręsti neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais, jskaitant šaudmenis, problemą pagal susijusius tarptautinius susitarimus, jskaitant JT veiksmų programą dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo visais aspektais, taip pat laikytis iš JT Saugumo Tarybos rezoliucijų kylančių pareigų.

3. Šalys stengiasi imtis priemonių neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais problemai spręsti, bendradarbiauti ir užtikrinti bendrų veiksmų koordinavimą, papildomumą ir sąveiką siekiant, kai tinkama, pasauliniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis padėti kitoms valstybėms spręsti neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais, jskaitant šaudmenis, problemą.

5 straipsnis

Tarptautinis baudžiamasis teismas

1. Šalys patvirtina, kad asmenys, atsakingi už tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturėtų likti nenubausti ir kad veiksmingas jų baudžiamasis persekiojimas būtų užtikrintas nacionalinėmis priemonėmis ir skatinant tarptautinj bendradarbiavimą, jskaitant bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (toliau – TBT).

2. Šalys kartu jsipareigoja remti visuotinj TBT Romos statuto ratifikavimą arba prisijungimą prie jo ir stengtis, kad valstybės, kurios yra TBT šalys, veiksmingai jgyvendintų Statutą nacionaliniu lygmeniu.

6 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su terorizmu

1. Šalys pripažjsta, kad kova su terorizmu yra bendras prioritetas, ir pabrėžia, kad su terorizmu turi būti kovojama paisant teisinės valstybės principo, tarptautinės teisės, visų pirma Jungtinių Tautų Chartijos, ir susijusių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų, žmogaus teisių, tarptautinės pabėgėlių teisės, humanitarinės teisės ir pagrindinių laisvių.

2. Šalys nuolat aukštu lygiu konsultuojasi kovos su terorizmu klausimais ir palaiko ad hoc ryšius, siekdamos didinti bendrų operatyvinių kovos su terorizmu veiksmų efektyvumą ir, kai jmanoma, stiprinti bendradarbiavimo mechanizmus. Bendradarbiaudamos šioje srityje Šalys, be kita ko, reguliariai keičiasi teroristų sąrašais, kovos su smurtiniu ekstremizmu strategijomis ir požiūriais j naujų kovos su terorizmu klausimų sprendimą.

3. Šalys kartu jsipareigoja remti visapusj tarptautinj požiūrj j kovą su terorizmu, kurj formuoja Jungtinės Tautos. Šalys visų pirma stengiasi bendradarbiauti siekdamos didinti tarptautinj sutarimą šioje srityje, kad remtų visapusj JT pasaulinės kovos su terorizmu strategijos ir, kai tinkama, susijusių JT Saugumo Tarybos rezoliucijų jgyvendinimą.

4. Šalys toliau glaudžiai bendradarbiauja pasauliniame kovos su terorizmu forume ir jo darbo grupėse.

5. Kovodamos su teroristų finansavimu, Šalys vadovaujasi tarptautinėmis rekomendacijomis, kurias parengė Finansinių veiksmų darbo grupė.

6. Šalys toliau, kai tinkama, dirba kartu, kad didintų kitų valstybių kovos su terorizmu pajėgumus ir užkirstų kelią teroristų veiklai, ją nustatytų ir j ją reaguotų.

7 straipsnis

Bendradarbiavimas didinant tarptautinę taiką ir stabilumą

Siekdamos jgyvendinti bendrus interesus, susijusius su tarptautinės taikos ir saugumo didinimu ir parama veiksmingoms daugiašalėms institucijoms ir politikai, Šalys:

a) atsižvelgdamos j pagrindinj dabartinės Europos ir Šiaurės amerikos transatlantinės saugumo sistemos vaidmenj, toliau stengiasi didinti transatlantinj saugumą;

b) drauge stiprina pastangas tvirčiau remti krizių valdymą ir pajėgumų didinimą, be to, toliau stiprina savo bendradar­ biavimą šiuo atžvilgiu, jskaitant dalyvavimą ES operacijose ir misijose. Šalys siekia palengvinti dalyvavimo šioje veikloje sąlygas, jskaitant išankstines konsultacijas ir dalijimąsi planavimo informacija, kai, Šalių manymu, tai yra reikalinga.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas daugiašaliuose, regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose ir organizacijose

1. Šalys jsipareigoja laikytis daugiašališkumo principo ir stengiasi didinti regioninių ir tarptautinių forumų ir organizacijų, pvz., Jungtinių Tautų ir su jomis susijusių specializuotųjų organizacijų ir agentūrų, Ekonominio bendradar­ biavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO), Šiaurės atlanto sutarties organizacijos (NaTO), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir kitų daugiašalių forumų, veiksmingumą.

2. Šalys sukuria veiksmingus konsultacijų mechanizmus, susijusius su daugiašalių forumų veiklos sritimis. Be Jungtinėse Tautose vykdomų dialogų žmogaus teisių ir demokratijos klausimais, Šalys, kai tinkama ir atsižvelgdamos j tarpusavio susitarimus, sukuria nuolatinių konsultacijų mechanizmus Žmogaus teisių taryboje, Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje, JT biuruose Vienoje ir kitose jstaigose.

3. Siekdamos, kad joms būtų tinkamai atstovaujama daugiašalėse organizacijose, Xxxxx taip pat stengiasi konsultuotis rinkimų klausimais.

IV aNTRaŠTINĖ DaLIS

EKONOMINĖ PLĖTRA IR DARNUS VYSTYMASIS

9 straipsnis

Dialogas ir pasaulinė lyderystė ekonomikos klausimais

Pripažindamos, kad tvari globalizacija ir didesnė gerovė gali būti užtikrinamos tik sukūrus atvirą pasaulio ekonomiką, pagrjstą rinkos principais, veiksmingu reguliavimu ir tvirtomis pasaulinėmis institucijomis, Šalys:

a) demonstruoja lyderystę remdamos skaidrią ekonominę politiką ir patikimą finansų valdymą tiek šalies viduje, tiek regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis;

b) siekdamos bendradarbiauti sprendžiant abiem pusėms svarbius klausimus, stengiasi palaikyti reguliarų aukšto lygio politinj dialogą makroekonomikos klausimais, jskaitant, kai tinkama, centrinių bankų atstovų dalyvavimą;

c) kai tinkama, stengiasi laiku pradėti veiksmingą dialogą ir bendradarbiavimą abiem pusėms svarbiais pasaulio ekonomikos klausimais daugiašalėse organizacijose ir forumuose, kuriuose jos dalyvauja, pvz., EBPO, G 7, G 20, Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), Pasaulio banke ir Pasaulio prekybos organizacijoje (toliau – PPO).

10 straipsnis

Laisvosios prekybos skatinimas ir investicijų didinimas

1. Šalys bendradarbiaus skatindamos abiem pusėms naudingą tvarų tarpusavio prekybos ir investicijų augimą ir plėtrą, kaip nustatyta išsamiame ekonomikos ir prekybos susitarime.

2. Šalys stengiasi bendradarbiauti, siekdamos toliau stiprinti PPO kaip veiksmingiausią tvirtos, integruotos ir taisyklėmis pagrjstos prekybos sistemos pagrindą.

3. Šalys toliau bendradarbiauja muitų srityje.

11 straipsnis

Bendradarbiavimas mokesčių srityje

Siekdamos stiprinti ir plėtoti savo ekonominj bendradarbiavimą, Šalys sutinka mokesčių srityje laikytis gero valdymo principų, t. y. skaidrumo, keitimosi informacija ir žalingos mokesčių praktikos vengimo principų, ir juos taikyti, kai tinkama, atsižvelgdamos j EBPO forumą dėl žalingos mokesčių praktikos ir Sąjungos verslo apmokestinimo elgesio kodeksą. Šalys bendromis pastangomis siekia skatinti ir gerinti šių principų jgyvendinimą tarptautiniu lygmeniu.

12 straipsnis

Darnus vystymasis

1. Šalys dar kartą patvirtina savo jsipareigojimą dabartinius poreikius tenkinti nepažeisdamos ateities kartų poreikių. Jos pripažjsta, kad, siekiant ilgalaikio gyvybingumo, ekonomikos augimas turi atitikti darnaus vystymosi principus.

2. Xxxxx toliau remia atsakingą ir veiksmingą išteklių naudojimą ir didina informuotumą apie ekonominius ir socialinius žalos aplinkai padarinius ir su ja susijusj poveikj žmogaus gerovei.

3. Šalys toliau stengiasi skatinti darnų vystymąsi palaikydamos dialogą, dalydamosi geriausia patirtimi ir užtikrindamos gerą valdymą ir patikimą finansų valdymą.

4. Šalys kartu siekia bendro tikslo mažinti skurdą ir remti integracinę ekonominę plėtrą visame pasaulyje, be to, Xxxxx, kai jmanoma, siekdamos šio tikslo, stengiasi dirbti kartu.

5. Šiuo tikslu Xxxxx užmezga reguliarų politinj dialogą vystomojo bendradarbiavimo klausimais, siekdamos geriau koordinuoti su bendrą susirūpinimą keliančiais klausimais susijusią politiką, taip pat didinti vystomojo bendradarbiavimo kokybę ir veiksmingumą pagal visuotinai patvirtintus pagalbos veiksmingumo principus. Siekdamos didesnės atskai­ tomybės ir skaidrumo, Xxxxx dirba kartu ir daugiausia dėmesio skiria vystymosi rezultatų gerinimui, be to, jos pripažjsta jvairių subjektų, jskaitant privatųjj sektorių ir pilietinę visuomenę, dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo srityje svarbą.

6. Šalys pripažjsta energetikos sektoriaus svarbą ekonomikos klestėjimui ir tarptautinei taikai ir stabilumui. Jos sutaria dėl poreikio tobulinti ir jvairinti energijos šaltinius, skatinti inovacijas ir didinti energijos vartojimo efektyvumą siekiant atverti energijos gamybos galimybes, didinti energetinj saugumą ir užtikrinti tvarią energiją už prieinamą kainą. Šalys palaiko aukšto lygio dialogą energetikos klausimais ir toliau bendradarbiauja naudodamos dvišales ir daugiašales priemones, kad remtų atvirą ir konkurencingą rinką, dalytųsi geriausia patirtimi, skatintų moksliškai pagrjstą ir skaidrų reguliavimą ir aptartų bendradarbiavimo energetikos srityje klausimus.

7. Šalys ypatingą svarbą teikia aplinkos apsaugai ir išsaugojimui ir pripažjsta, kad, siekiant išsaugoti aplinką ateities kartoms, būtina laikytis aukštų aplinkos apsaugos standartų.

8. Šalys pripažjsta pasaulinę klimato kaitos keliamą grėsmę ir poreikj nedelsiant imtis papildomų veiksmų siekiant mažinti išmetamuosius teršalus ir stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje iki tokio lygio, kad pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdytų klimato sistemos. Visų pirma Šalys siekia bendro tikslo, t. y. rasti naujoviškus sprendimo būdus sumažinti klimato kaitos padarinius ir prie jų prisitaikyti. Šalys pripažjsta, kad šis uždavinys yra pasaulinis, ir toliau remia tarptautines pastangas pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), kuri taikoma visoms ją pasirašiusioms šalims, sukurti sąžiningą, veiksmingą, visapusj ir taisyklėmis pagrjstą režimą, jskaitant bendrą darbą, susijusj su Paryžiaus susitarimo jgyvendinimu.

9. Siekdamos dalytis geriausia patirtimi ir skatinti veiksmingą ir integruotą bendradarbiavimą klimato kaitos ir kitais su aplinkos apsauga susijusiais klausimais, Šalys palaiko aukšto lygio dialogus aplinkos ir klimato kaitos klausimais.

10. Šalys pripažjsta dvišalio ar daugiašalio dialogo ir bendradarbiavimo užimtumo, socialinių reikalų ir deramo darbo srityse svarbą, visų pirma atsižvelgiant j globalizacijos sąlygas ir demografinius pokyčius. Šalys siekia aktyviau bendradar­ biauti ir keistis informacija bei patirtimi užimtumo ir socialinių reikalų srityje. Šalys taip pat patvirtina savo jsiparei­ gojimą gerbti visuotinai pripažintus darbo standartus, kurių jos jsipareigojo laikytis, jų paisyti ir juos jgyvendinti, pvz., 1998 m. Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir po jos priimtame dokumente nurodytų standartų.

13 straipsnis

Dialogas kitose abiem pusėms svarbiose srityse

Pripažindamos savo bendrą jsipareigojimą stiprinti ir plėsti ilgalaikj bendradarbiavimą, taip pat pripažindamos dabartinj bendradarbiavimą, Šalys siekia atitinkamuose dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose skatinti ekspertų dialogą ir geriausios patirties mainus abiem pusėms svarbiose politikos srityse. Tai, pvz., yra šios sritys: žemės ūkis, žuvininkystė, tarptautinė vandenynų ir jūrų politika, kaimo plėtra, tarptautinis vežimas, užimtumas, taip pat su poliariniu ratu susiję klausimai, jskaitant mokslą ir technologijas. Kai tinkama, šioms svarbioms sritims taip pat gali būti priskiriamas keitimasis teisėkūros, reguliavimo ir administracinės ir su sprendimų priėmimu susijusios praktikos patirtimi.

14 straipsnis

Piliečių gerovė

1. Pripažindamos tarpusavio dialogo ir bendradarbiavimo jvairiais klausimais, kurie daro poveikj piliečių ir platesnės tarptautinės bendruomenės gerovei, plėtojimo ir stiprinimo svarbą, Xxxxx skatina ir palengvina dialogą, konsultacijas ir, kai jmanoma, bendradarbiavimą sprendžiant dabartinius ir naujus abiem pusėms reikšmingus klausimus, kurie daro poveikj piliečių gerovei.

2. Šalys pripažjsta vartotojų apsaugos svarbą ir šioje srityje ragina keistis informacija ir geriausia patirtimi.

3. Šalys skatina tarpusavio bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, susijusia su pasauliniais sveikatos klausimais ir pasirengimu reaguoti j pasaulines visuomenės sveikatos krizes.

15 straipsnis

Bendradarbiavimas žinių, mokslinių tyrimų, inovacijų ir ryšių technologijų srityje

1. atsižvelgdamos j naujų žinių, kurių reikia norint spręsti pasaulinius uždavinius, svarbą, Xxxxx toliau skatina bendra­ darbiavimą mokslo, technologijų, tyrimų ir inovacijų srityje.

2. Sutikdamos, kad informacinės ir ryšių technologijos yra pagrindiniai šiuolaikinio gyvenimo ir socialinės ir ekonominės plėtros elementai, Šalys siekia, kai tinkama, bendradarbiauti ir keistis nuomonėmis dėl šios srities nacionalinės, regioninės ir tarptautinės politikos.

3. Pripažindamos, kad interneto, kuriame visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės, saugumas ir stabilumas yra pasaulinis uždavinys, Šalys stengiasi užmegzti dialogą ir keistis patirtimi, kad užtikrintų dvišalj ir daugiašalj bendra­ darbiavimą.

4. Šalys pripažjsta, kad, siekiant jgyvendinti Šalių socialinės, ekonominės, aplinkos ir tarptautinės politikos uždavinius, kosmoso sistemų naudojimas tampa vis svarbesnis. Xxxxx toliau aktyviai bendradarbiauja tobulindamos ir naudodamos kosmines technologijas piliečių, jmonių ir vyriausybinių organizacijų labui.

5. Šalys stengiasi toliau bendradarbiauti statistikos srityje, o ypatingą dėmesj skiria aktyviam dalijimuisi geriausia patirtimi ir politikos priemonėmis.

16 straipsnis

Kultūrų raiškos jvairovės, švietimo ir jaunimo ir žmonių ryšių skatinimas

1. Šalys didžiuojasi ilgalaikiais kultūriniais, kalbų ir tradicijų ryšiais, kurie padėjo didinti tarpusavio supratimą. Transatlantiniai ryšiai užmegzti visais vyriausybių ir visuomenės lygmenimis, jie daro labai didelę jtaką Kanados ir Europos visuomenei. Šalys stengiasi palaikyti šiuos ryšius ir ieško naujų būdų skatinti žmonių tarpusavio kontaktus. Šalys stengiasi naudotis mainų per nevyriausybines organizacijas ir „idėjų bankus“ priemonėmis, kurios padeda suvesti jaunimą ir kitus ekonominius ir socialinius partnerius, kad būtų plėtojami ir stiprinami šie ryšiai ir gausėtų idėjų, padedančių spręsti bendras problemas, srautas.

2. Pripažindamos jvairiapusiškus ilgą laiką plėtojamus santykius mokslo, švietimo, sporto, kultūros, turizmo ir jaunimo judumo srityse, Šalys teigiamai vertina ir skatina, kai tinkama, nuolatinj bendradarbiavimą siekiant plėsti šiuos ryšius.

3. Šalys stengiasi skatinti kultūrų raiškos jvairovę, jskaitant, kai tinkama, 2005 m. UNESCO konvencijoje dėl kultūrų raiškos jvairovės ir apsaugos skatinimo nustatytų principų ir uždavinių jgyvendinimą.

4. Šalys, kai tinkama, stengiasi skatinti ir palengvinti kultūros institucijų ir šio sektoriaus specialistų mainus, bendra­ darbiavimą ir dialogą.

17 straipsnis

Atsparumas nelaimėms ir ekstremalių situacijų valdymas

Siekdamos kuo labiau sumažinti gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių poveikj ir padidinti visuomenės ir infrastruktūros atsparumą, Šalys patvirtina savo bendrą jsipareigojimą remti prevencijos, pasirengimo, reagavimo ir atkūrimo priemones, jskaitant, kai tinkama, dvišalj ir daugiašalj bendradarbiavimą.

V aNTRaŠTINĖ DaLIS

TEISINGUMAS, LAISVĖ IR SAUGUMAS

18 straipsnis

Teisminis bendradarbiavimas

1. Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje Šalys siekia stiprinti esamą susijusiais tarptautiniais susitarimais pagrjstą bendradarbiavimą savitarpio teisinės pagalbos ir ekstradicijos srityse. Neviršydamos savo jgaliojimų ir kompetencijos, Xxxxx taip pat siekia stiprinti dabartinius mechanizmus ir, kai tinkama, apsvarsto galimybę sukurti naujus mechanizmus, kurie palengvintų tarptautinj bendradarbiavimą šioje srityje. Kai tinkama, tai galėtų apimti prisijungimą prie susijusių tarptautinių dokumentų ir jų jgyvendinimą, taip pat glaudesnj bendradarbiavimą su Eurojustu.

2. Šalys, kai tinkama, plėtoja teisminj bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose pagal atitinkamą savo kompetenciją, visų pirma susijusią su derybomis dėl daugiašalių teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose konvencijų, jskaitant Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje priimtas konvencijas tarptautinio teisinio bendradarbiavimo ir bylinėjimosi, taip pat vaikų apsaugos srityse, jų ratifikavimu ir jgyvendinimu.

19 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su neteisėtais narkotikais

1. Neviršydamos atitinkamų savo jgaliojimų ir kompetencijos, Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti suderintą ir integruotą požiūrj j su narkotikais susijusius klausimus. Šalys ypač stengiasi:

— stiprinti kovos su neteisėtais narkotikais institucijas;

— mažinti neteisėtų narkotikų tiekimą, prekybos apimtj ir paklausą;

— šalinti dėl piktnaudžiavimo neteisėtais narkotikais kylančias sveikatos ir socialines pasekmes ir

— užtikrinti kuo veiksmingesnę institucijų, kurių tikslas – mažinti cheminių medžiagų pirmtakų naudojimą neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai, veiklą.

2. Įgyvendindamos šiuos uždavinius Šalys bendradarbiauja, jskaitant, kai tinkama, techninės paramos programų koordinavimą, ir skatina to nepadariusias šalis ratifikuoti ir jgyvendinti galiojančias tarptautines narkotikų kontrolės konvencijas, kurių šalys yra Sąjunga arba valstybės narės ir Kanada. Šalys savo veiksmus grindžia visuotinai pripažjs­ tamais principais, jtvirtintais susijusiose tarptautinėse narkotikų kontrolės konvencijose, ir paisydamos pagrindinių tikslų, nustatytų 2009 m. JT politinėje deklaracijoje ir veiksmų plane dėl tarptautinio bendradarbiavimo siekiant parengti integruotą ir suderintą kovos su pasauline narkotikų problema strategiją.

20 straipsnis

Bendradarbiavimas teisėsaugos srityje ir kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija

1. Šalys jsipareigoja bendradarbiauti kovoje su organizuotu nusikalstamumu, ekonominiais ir finansiniais nusikal­ timais, korupcija, klastojimu, kontrabanda ir neteisėtais sandoriais, jskaitant veiksmingą bendradarbiavimą susigrąžinant turtą ar lėšas, kurios buvo gautos dėl korupcinių veiksmų, ir tai darydamos laikosi savo abipusių tarptautinių šios srities jsipareigojimų.

2. Šalys patvirtina savo jsipareigojimą plėtoti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, jskaitant nuolatinj bendradar­ biavimą su Europolu.

3. Be to, Šalys siekia bendradarbiauti tarptautiniuose forumuose, kad, kai tinkama, skatintų laikytis JT konvencijos prieš tarptautinj organizuotą nusikalstamumą ir prie jos pridedamų protokolų, kurių šalys jos yra, ir juos jgyvendinti.

4. Šalys, kai tinkama, taip pat stengiasi skatinti jgyvendinti JT konvenciją prieš korupciją, be kita ko, naudojant griežtą peržiūros mechanizmą ir atsižvelgiant j skaidrumo ir pilietinės visuomenės dalyvavimo principus.

21 straipsnis

Pinigų plovimas ir teroristų finansavimas

1. Šalys pripažjsta poreikj bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tam, kad jų finansų sistemos būtų naudojamos iš bet kokios nusikalstamos veiklos, jskaitant prekybą narkotikais ir korupciją, gautų pajamų plovimui, ir kovoti su terorizmo finansavimu. Šis bendradarbiavimas taip pat reiškia galimybę pagal atitinkamas Šalių teisines sistemas ir jstatymus konfiskuoti nusikalstamu būdu jgytą turtą arba lėšas.

2. Šalys, kai tinkama, atsižvelgdamos j savo atitinkamas teisines sistemas ir jstatymus, keičiasi susijusia informacija ir jgyvendina tinkamas priemones, skirtas kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, ir šiuo tikslu laikosi Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijų ir kitų šioje srityje veikiančių tarptautinių jstaigų patvirtintų standartų.

22 straipsnis

Elektroniniai nusikaltimai

1. Šalys pripažjsta, kad elektroniniai nusikaltimai yra visuotinė problema, j kurią reikia reaguoti pasauliniu mastu. Šiuo tikslu Xxxxx stiprina bendradarbiavimą, kad užkirstų kelią elektroniniams nusikaltimams ir, atsižvelgdamos j savo atitinkamas teisines sistemas ir jstatymus, su jais kovotų keisdamosi informacija ir praktinėmis žiniomis. Šalys, kai tinkama, siekia dirbti kartu ir teikti pagalbą bei paramą kitoms valstybėms kuriant veiksmingus jstatymus, formuojant politiką ir praktiką, susijusią su elektroninių nusikaltimų prevencija ir kova su jais, kad ir kur jie būtų padaromi.

2. Šalys, kai tinkama, atsižvelgdamos j savo atitinkamas teisines sistemas ir jstatymus, keičiasi informacija, jskaitant informaciją, susijusią su elektroninių nusikaltimų tyrėjų švietimu ir mokymu, elektroninių nusikaltimų tyrimų vykdymu ir skaitmenine teismo ekspertize.

23 straipsnis

Migracija, prieglobstis ir sienų valdymas

1. Šalys dar kartą patvirtina savo jsipareigojimą, atsižvelgdamos j savo atitinkamus jstatymus ir taisykles, bendradar­ biauti ir keistis nuomonėmis migracijos, jskaitant teisėtą migraciją, nelegalios migracijos, prekybos žmonėmis, migracijos ir vystymosi, prieglobsčio, integracijos, vizų ir sienų valdymo srityse.

2. Šalys siekia bendro tikslo – užtikrinti visiems savo piliečiams bevizj režimą Sąjungoje ir Kanadoje. Šalys dirba kartu ir deda visas pastangas, kad kuo greičiau užtikrintų visiems galiojantj pasą turintiems piliečiams bevizj režimą vykstant j kitos Šalies teritoriją.

3. Šalys susitaria bendradarbiauti, kad užkirstų kelią nelegaliai migracijai ir ją kontroliuotų. Šiuo tikslu:

a) Kanada valstybės narės prašymu ir netaikydama papildomų formalumų, išskyrus atvejus, kai konkrečiame susitarime nustatyta kitaip, priima atgal visus savo piliečius, kurie neteisėtai apsistojo tos valstybės narės teritorijoje;

b) kiekviena valstybė narė Kanados prašymu ir netaikydama papildomų formalumų, išskyrus atvejus, kai konkrečiame susitarime nustatyta kitaip, priima atgal visus savo piliečius, kurie neteisėtai apsistojo Kanados teritorijoje;

c) valstybės narės ir Kanada šiuo tikslu išduoda savo piliečiams atitinkamus kelionės dokumentus;

d) Šalys siekia derėtis dėl konkretaus susitarimo, kuriame būtų nustatyti su readmisija susiję jsipareigojimai, jskaitant trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės readmisiją.

24 straipsnis

Konsulinė apsauga

1. Kanada savo teritorijoje leidžia Sąjungos piliečiams naudotis bet kurios valstybės narės diplomatinių atstovybių ir konsulinių jstaigų teikiama apsauga, jeigu valstybė narė, kurios piliečiai jie yra, neturi Kanadoje prieinamos nuolatinės atstovybės.

2. Valstybės narės bet kurios valstybės narės teritorijoje leidžia Kanados piliečiams naudotis bet kurios Kanados paskirtos kitos valstybės diplomatinių atstovybių ir konsulinių jstaigų teikiama apsauga, jeigu Kanada tos valstybės narės teritorijoje neturi prieinamos nuolatinės atstovybės.

3. Pagal 1 ir 2 dalis nesiekiama taikyti kokių nors pranešimo ir sutikimo reikalavimų, kurie kitu atveju galiotų norint, kad Sąjungos arba Kanados piliečiams atstovautų kuri nors kita valstybė nei ta, kurios piliečiai jie yra.

4. Šalys kasmet peržiūri 1 ir 2 dalių administracinj veikimą.

25 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1. Šalys pripažjsta, kad būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, ir, siekdamos skatinti laikytis aukštų tarptautinių standartų, stengiasi dirbti kartu.

2. Šalys pripažjsta pagrindinių teisių ir laisvių, jskaitant teisę j privatumą asmens duomenų apsaugos požiūriu, apsaugos svarbą. Šiuo tikslu Xxxxx, atsižvelgdamos j savo atitinkamus jstatymus ir taisykles, pasižada paisyti savo jsiparei­ gojimų, susijusių su šiomis teisėmis, be to, jų laikosi vykdydamos terorizmo ir kitų sunkių tarptautinio pobūdžio nusikaltimų, jskaitant organizuotą nusikalstamumą, prevenciją ir kovodamos su jais.

3. Xxxxx, atsižvelgdamos j savo atitinkamus jstatymus ir taisykles, toliau užtikrina dvišalj ir daugiašalj bendradar­ biavimą, šiuo tikslu, kai tinkama, palaiko dialogą asmens duomenų apsaugos klausimais ir keičiasi su tuo susijusia patirtimi.

VI aNTRaŠTINĖ DaLIS

POLITINIS DIALOGAS IR KONSULTACIJŲ MECHANIZMAI

26 straipsnis

Politinis dialogas

Siekdamos remti plėtojamus tarpusavio santykius, Šalys stengiasi stiprinti veiksmingą ir pragmatišką dialogą ir konsul­ tacijas, kad, pasinaudodamos daugiašaliais mechanizmais, palaikytų ryšius ir paremtų bendrus interesus ir vertybes.

27 straipsnis

Konsultacijų mechanizmas

1. Užmegzdamos nuolatinius ryšius, keisdamosi informacija ir konsultuodamosi, Xxxxx pradeda dialogą, jskaitant:

a) paeiliui Sąjungoje ir Kanadoje vykstančius metinius arba pagal susitarimą rengiamus aukščiausiojo lygio vadovų susitikimus;

b) užsienio reikalų ministrų susitikimus;

c) ministrų lygmens konsultacijas dėl abiem pusėms svarbių politinių klausimų;

d) vyresniųjų pareigūnų ir darbines konsultacijas dėl abiem pusėms svarbių klausimų arba informacinius ar bendradar­ biavimo susitikimus pagrindiniais vidaus ar tarptautinių pokyčių klausimais;

e) Europos Parlamento ir Kanados parlamento delegacijų mainų rėmimą.

2. Jungtinis ministrų komitetas

a) Šiuo straipsniu jsteigiamas Jungtinis ministrų komitetas (toliau – JMK).

b) JMK:

i) pakeičia Transatlantinj dialogą;

ii) turi bendrus pirmininkus, t. y. Kanados užsienio reikalų ministrą ir Sąjungos vyriausiąjj jgaliotinj užsienio reikalams ir saugumo politikai;

iii) posėdžiauja kartą per metus arba pagal abipusj susitarimą, jei tai būtina atsižvelgiant j aplinkybes;

iv) tvirtina savo darbotvarkę ir darbo tvarkos taisykles;

v) sprendimus priima gavęs abiejų Šalių patvirtinimą;

vi) gauna Jungtinio bendradarbiavimo komiteto (toliau – JBK) parengtą metinę santykių būklės ataskaitą ir teikia susijusias rekomendacijas dėl JBK darbo, jskaitant rekomendacijas dėl naujų būsimų bendradarbiavimo sričių ir bet kokių su šio susitarimo jgyvendinimu susijusių ginčų sprendimą;

vii) sudaromas iš Šalių atstovų.

3. Jungtinis bendradarbiavimo komitetas

a) Šalys jsteigia Jungtinj bendradarbiavimo komitetą (toliau – JBK);

b) Šalys užtikrina, kad JBK:

i) teiktų rekomendacijas dėl prioritetų, susijusių su Šalių bendradarbiavimu;

ii) stebėtų Šalių strateginių santykių pokyčius;

iii) keistųsi nuomonėmis ir teiktų pasiūlymus dėl visų abiem pusėms svarbių klausimų;

iv) teiktų rekomendacijas dėl Šalių santykių veiksmingumo, didesnio efektyvumo ir tarpusavio sąveikos;

v) užtikrintų tinkamą šio susitarimo jgyvendinimą;

vi) teiktų JMK metinę santykių būklės ataskaitą, kurią Šalys skelbia viešai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies b punkto vi papunktyje;

vii) tinkamai spręstų bet kokj Šalių pagal šj susitarimą jam perduotą klausimą;

viii) steigtų pakomitečius, kurie padėtų JBK vykdyti savo pareigas. Tačiau šie pakomitečiai neturėtų dubliuoti pagal kitus Šalių sudarytus susitarimus jsteigtų jstaigų veiklos;

ix) nagrinėtų atvejus, kai kuri nors Šalis mano, kad dėl sprendimų priėmimo procesų bendradarbiavimo srityje, kuri nėra reguliuojama konkrečiu susitarimu, buvo arba galėjo būti pakenkta jos interesams;

c) Šalys užtikrina, kad JBK kartą per metus posėdžiautų paeiliui Sąjungoje ir Kanadoje; kad kurios nors Šalies prašymu būtų rengiami specialūs JBK posėdžiai; kad JBK pirmininkautų vienas vyresnysis Kanados pareigūnas ir vienas vyresnysis Sąjungos pareigūnas ir kad JBK susitartų dėl savo jgaliojimų, jskaitant dalyvavimo stebėtojo teisėmis jgaliojimus;

d) JBK sudaro Šalių atstovai, be to, nustatant dalyvavimo lygj, tinkamai atsižvelgiama j veiksmingumo ir ekonomiškumo aspektus;

e) Šalys susitaria, kad JBK, siekdamas išsamiai apžvelgti susiklosčiusius Šalių tarpusavio santykius, gali prašyti komitetų ir panašių jstaigų, jsteigtų pagal galiojančius Šalių sudarytus dvišalius susitarimus, reguliariai teikti JBK naujausią informaciją apie savo veiklą.

28 straipsnis

Įsipareigojimų vykdymas

1. atsižvelgdamos j šiame susitarime jtvirtintą abipusės pagarbos ir bendradarbiavimo principą, Šalys imasi bendrų arba konkrečių priemonių, kurios yra būtinos jų jsipareigojimams pagal šj susitarimą jvykdyti.

2. Iškilus kokiems nors klausimams arba nesutarimams dėl šio susitarimo jgyvendinimo ar aiškinimo, Xxxxx deda daugiau pastangų siekdamos konsultuotis ir bendradarbiauti, kad kilę klausimai būtų išspręsti laiku ir taikiai. Klausimai arba nesutarimai vienos iš Šalių prašymu perduodami JBK, kuriame jie toliau aptariami ir nagrinėjami. Xxxxx taip pat gali kartu nuspręsti perduoti šiuos klausimus specialiems JBK pavaldiems pakomitečiams. Šalys užtikrina, kad XXX arba paskirtas pakomitetis per pagrjstą terminą surengtų posėdj, kuriame, užtikrindamas išankstinj informavimą, išsamų faktinių aplinkybių nagrinėjimą, jskaitant ekspertų konsultacijas ir mokslinius jrodymus, ir veiksmingą dialogą, siektų išspręsti bet kokius su šio susitarimo jgyvendinimu ar aiškinimu susijusius nesutarimus.

3. Dar kartą patvirtindamos savo tvirtą bendrą jsipareigojimą žmogaus teisių ir ginklų neplatinimo srityse, Šalys mano, kad ypač rimtas ir esminis 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje aprašytų jpareigojimų pažeidimas gali būti laikomas ypatingos skubos atveju. Šalys mano, kad situacija gali būti pripažjstama esanti „ypač rimtas ir esminis 2 straipsnio 1 dalies pažeidimas“, jei jos sunkumas ir pobūdis yra išimtinis, pvz., coup d'État (valstybės perversmas) arba sunkūs nusikaltimai, kurie kelia grėsmę taikai, saugumui ir tarptautinės bendruomenės gerovei.

4. Tais atvejais, kai trečiojoje valstybėje susidariusi situacija dėl savo sunkumo ir pobūdžio gali būti laikoma prilygs­ tančia ypatingos skubos atvejui, Šalys vienos iš jų prašymu stengiasi kuo skubiau surengti konsultacijas, kad apsikeistų nuomonėmis dėl susidariusios situacijos ir apsvarstytų galimus reagavimo veiksmus.

5. Vienos iš Šalių teritorijoje jvykus netikėtam ir nelauktam jvykiui, kuris prilygsta ypatingos skubos atvejui, bet kuri Šalis klausimą gali perduoti JMK. JMK gali prašyti JBK per 15 dienų surengti skubias konsultacijas. Šalys teikia susijusią informaciją ir jrodymus, kurie yra reikalingi norint išsamiai išnagrinėti situaciją ir laiku priimti veiksmingą sprendimą. Jeigu JBK negali priimti sprendimo dėl susidariusios situacijos, jis klausimą gali perduoti skubiai spręsti JMK.

6. a) Ypatingos skubos atveju, kai JMK negali priimti sprendimo dėl susidariusios situacijos, bet kuri Šalis gali nuspręsti laikinai sustabdyti šio susitarimo nuostatų taikymą. Sąjungoje sprendimas dėl laikino sustabdymo turėtų būti priimamas vienbalsiai. Kanadoje sprendimą dėl laikino sustabdymo turėtų priimti Kanados vyriausybė, laikydamasi savo jstatymų ir taisyklių. Šalis nedelsdama raštu praneša kitai Šaliai apie sprendimą ir jj taiko trumpiausią laikotarpj, kuris yra būtinas klausimui išspręsti Šalims priimtinu būdu;

b) Šalys nuolat stebi, kaip kinta situacija, dėl kurios buvo priimtas tas sprendimas, ir, atsižvelgdamos j ją gali imtis kitų tinkamų šiame susitarime neaptartų priemonių. Šalis sprendimą dėl laikino sustabdymo arba kitas priemones atšaukia iš karto, kai tam atsiranda pagrindas.

7. Be to, Xxxxx pripažjsta, kad ypač rimtas ir esminis žmogaus teisių arba jsipareigojimo neplatinti ginklų pažeidimas, kaip apibrėžta 3 dalyje, taip pat gali tapti pagrindu nutraukti ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą pagal jo 30.9 straipsnj.

8. Šis susitarimas nedaro poveikio ir neturi jtakos kitų tarp Šalių sudarytų susitarimų aiškinimui arba taikymui. Visų pirma šio susitarimo nuostatos, kuriomis reglamentuojamas ginčų sprendimas, nepakeičia kitų tarp Šalių sudarytų susitarimų nuostatų dėl ginčų sprendimo ir nedaro joms jokio poveikio.

VII aNTRaŠTINĖ DaLIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Saugumas ir informacijos atskleidimas

1. Šis susitarimas negali būti aiškinamas pažeidžiant Sąjungos, valstybių narių arba Kanados jstatymus ir taisykles, susijusias su galimybe visuomenei susipažinti su oficialiais dokumentais.

2. aiškinant šj susitarimą, negali būti reikalaujama, kad Šalis pateiktų bet kokią informaciją, jei ta Šalis mano, kad

atskleidus tą informaciją bus pažeisti pagrindiniai jos saugumo interesai.

30 straipsnis

Įsigaliojimas ir nutraukimas

1. Xxxxx iš karto viena kitai praneša apie užbaigtas šiam susitarimui jsigalioti reikalingas vidaus procedūras. Šis susitarimas jsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai buvo išsiųstas paskutinis pranešimas.

2. Nepaisant 1 dalies, Sąjunga ir Kanada šio susitarimo dalis taiko laikinai, kaip nustatyta šioje dalyje, tol, kol šis susitarimas jsigalios pagal jų atitinkamas vidaus procedūras ir taikomus teisės aktus.

Susitarimas pradedamas laikinai taikyti pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai Sąjunga ir Kanada praneša viena kitai:

a) apie Sąjungos šiuo tikslu taikomų vidaus procedūrų užbaigimą ir nurodo laikinai taikomas susitarimo dalis ir

b) apie Kanados šiuo tikslu taikomų vidaus procedūrų užbaigimą ir nurodo laikinai taikomas susitarimo dalis.

3. Bet kuri Šalis gali raštu pranešti kitai Šaliai apie savo ketinimą denonsuoti šj susitarimą. Denonsavimas jsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo dienos.

31 straipsnis

Keitimas

Šalys šj susitarimą gali iš dalies pakeisti sudarydamos rašytinj susitarimą. Pakeitimas jsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai paskutinė Šalis pranešė kitai Šaliai apie visų pakeitimo jsigaliojimui reikalingų vidaus procedūrų užbaigimą.

32 straipsnis

Pranešimai

Visus 30 ir 31 straipsniuose nurodytus pranešimus Šalys teikia Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Kanados užsienio reikalų, prekybos ir vystymosi departamentui arba atitinkamiems jų teisių perėmėjams.

33 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis susitarimas taikomas teritorijose, kuriose galioja Sutartys, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, laikantis šiose Sutartyse nustatytų sąlygų, ir Kanadoje.

34 straipsnis

Šalių apibrėžtis

Įgyvendinant šj susitarimą sąvoka „Šalys“ – Europos Sąjunga arba jos valstybės narės, arba Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, atsižvelgiant j atitinkamą jų kompetenciją, ir Kanada.

Šis susitarimas parengiamas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, kiekvienas tekstas yra vienodai autentiškas.

TaI PaTVIRTINDaMI šj susitarimą pasirašė toliau nurodyti jgaliotieji atstovai.

Съставено в Брюксел на тридесети октомври през две хиляди и шестнадесета година. Hecho en Bruselas, el treinta de octubre de dos mil dieciséis.

V Bruselu dne třicátého října dva tisíce šestnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den tredivte oktober to tusind og seksten. Geschehen zu Brüssel am dreißigsten Oktober zweitausendsechzehn.

Kahe tuhande kuueteistkümnenda aasta oktoobrikuu kolmekümnendal päeval Brüsselis. Έγινε στις Βρυξέλλες, στις τριάντα Οκτωβρίου δύο χιλιάδες δεκαέξι.

Done at Brussels on the thirtieth day of October in the year two thousand and sixteen. Fait à Bruxelles, le trente octobre deux mille seize.

Sastavljeno u Bruxellesu tridesetog listopada godine dvije tisuće šesnaeste. Fatto a Bruxelles, addì trenta ottobre duemilasedici.

Briselē, divi tūkstoši sešpadsmitā gada trīsdesmitajā oktobrī.

Priimta du tūkstančiai šešioliktų metų spalio trisdešimtą dieną Briuselyje.

Xxxx Xxxxxxxxxxx, a kétezer-tizenhatodik év október havának harmincadik napján. Magħmul fi Brussell, fit-tletin jum ta' Ottubru fis-sena elfejn u sittax.

Gedaan te Brussel, dertig oktober tweeduizend zestien.

Sporządzono w Brukseli dnia trzydziestego października roku dwa tysiące szesnastego. Feito em Bruxelas, em trinta de outubro de dois mil e dezasseis.

Întocmit la Bruxelles la treizeci octombrie două mii șaisprezece. V Bruseli tridsiateho októbra dvetisícšestnásť.

V Bruslju, dne tridesetega oktobra leta dva tisoč šestnajst.

Tehty Brysselissä kolmantenakymmenentenä päivänä lokakuuta vuonna kaksituhattakuusitoista. Som skedde i Bryssel den trettionde oktober år tjugohundrasexton.

Voor het Koninkrijk België Pour le Royaume de Belgique Für das Königreich Belgien

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

За Република България

Za Českou republiku

For Kongeriget Danmark

Für die Bundesrepublik Deutschland

Eesti Vabariigi nimel

Thar cheann Na hÉireann For Ireland

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Por el Reino de España

Pour la République française

Za Republiku Hrvatsku

Per la Repubblica italiana

Για την Κυπριακή Δημοκρατία

Latvijas Republikas vārdā –

Lietuvos Respublikos vardu

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

Magyarország részéről

Għar-Repubblika ta' Malta

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Für die Republik Österreich

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

Pela República Portuguesa

Pentru România

Za Republiko Slovenijo

Za Slovenskú republiku

Suomen tasavallan puolesta För Republiken Finland

För Konungariket Sverige

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

За Европейския съюз Por la Unión Europea Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union Für die Europäische Union Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση For the European Union Pour l'Union européenne Za Europsku uniju

Per l'Unione europea Eiropas Savienības vārdā – Europos Sąjungos vardu az Európai Unió részéről Għall-Unjoni Ewropea Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo Euroopan unionin puolesta För Europeiska unionen

For Canada Pour le Canada