PRIEMONĖS NR. 05.5.1-APVA-V-018 „BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGA“ ĮGYVENDINIMO PLANO PAKEITIMO PROJEKTAS

Projekto

lyginamasis variantas

PRIEMONĖS NR. 05.5.1-APVA-V-018 „BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGA“ ĮGYVENDINIMO PLANO PAKEITIMO PROJEKTAS

1. Priemonės Nr. 05.5.1-APVA-V-018 „Biologinės įvairovės apsauga“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. saugomų teritorijų dokumentų ir saugomų rūšių veisimo programų, saugomų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo dokumentų parengimas;

1.3.2. saugomų teritorijų monitoringo ir tvarkymo pajėgumų stiprinimas;

1.3.3. gamtosaugos ir gamtotvarkos priemonių saugomose (įskaitant Natura 2000 teritorijas) ir kitose, saugomų teritorijų statuso neturinčiose, teritorijose, kuriose taikytinos saugomų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių reguliavimo priemonės, įgyvendinimas;

1.3.4. gyvųjų genetiškai modifikuotų organizmų rizikos vertinimas ir valdymaskontrolės stiprinimas;

1.3.5. augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir atkūrimo užtikrinimui reikalingos įrangos įsigijimas;

1.3.6. saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas;

1.3.7. Saugomų teritorijų valstybės kadastro modernizavimas;

1.3.8. ekosistemų ir jų paslaugų vertinimas;

1.3.9. biologinės įvairovės informacinės platformos sukūrimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos ministerija;

1.4.2. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.3. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

1.4.4. Augalų genų bankas Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba;

1.4.5. Saugomų teritorijų direkcijos;

1.4.6. VĮ Telšių miškų urėdija Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas;

1.4.7. Lietuvos zoologijos sodas.;

1.4.8. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Aplinkos ministerija;

1.5.2. saugomų teritorijų direkcijos;

1.5.3. savivaldybių administracijos;

1.5.4. miškų urėdijosVĮ Valstybinių miškų urėdija;

1.5.5. viešosios įstaigos;

1.5.6. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.5.7. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

1.5.8. Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.333	„Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurių palanki apsaugos būklė, dalis“	Procentai	20	40
P.B.223	„Buveinių, kurių palankiai apsaugos būklei palaikyti ar atkurti buvo skirtos investicijos, plotas“	Hektarai	0	1 150
P.N.080	„Parengti saugomų teritorijų planavimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo dokumentai “	Skaičius	143	248382
P.N.081	„Įsigyti įrangos, reikalingos saugomų teritorijų ir genetinių išteklių apsaugai, komplektai“	Kom-plektų skaičius	150	99
P.N.082	„Įgyvendintos gamtotvarkinės ir / ar gamtosauginės priemonės	Skaičius	0	170
P.N.083	„Parengti GMO rizikos vertinimo, valdymo ir stebėsenos dokumentai“	Skaičius	1	4
P.N.084	„Įrengta Atnaujinta GMO/GMM stebėsenos ir kontrolės laboratorija“	Skaičius	10	1
P.N.085	„Modernizuotas Saugomų teritorijų valstybės kadastras“	Skaičius	0	1
P.N.086	„Įvertintos ekosisteminės paslaugos“	Skaičius	0	24
P.N.087	„Sukurta biologinės įvairovės informacinė platforma“	Skaičius	0	1

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
28.382.76229.882.762	0	0		0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
28.382.76229.882.762	0	0		0	0	0	0

________________

PRIEMONĖS
NR. 05.6.1-APVA-V-020 „UŽTERŠTŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS“ FINANSAVIMO LENTELĖS PAKEITIMO PROJEKTAS

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
17.325.301	0	911.858	15.296	896.562		0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0		0	0
3. Iš viso
17.325.301	0	911.858	15.296	896.562		0	0

______________

NACIONALINIŲ RODIKLIŲ P.N.080, P.N.083 IR P.N.084 APRAŠŲ PAKEITIMO PROJEKTAS

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičiavimo tipas	Skaičiavimo būdas		Duomenų šaltinis		Pasiekimo momentas		Institucija
15.1.	P.N.080	„Parengti saugomų teritorijų planavimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo dokumentai“	Skaičius	Saugomų teritorijų dokumentai suprantami kaip: Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės (šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas) Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentai – gamtotvarkos planai, tikslinės programos, veiksmų planai, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos (monitoringo) programos, rengiami prireikus ir nustatantys prioritetinius tikslus ir veiksmus, saugomose teritorijose arba vietovėse, atitinkančiose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, esančių objektų tvarkymo ir apsaugos priemones, jų įgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas (šaltinis: Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709) Biologinė įvairovė reiškia visų gyvų organizmų, įskaitant, šalia kitų, antžemines, jūros ir kitų vandenų ekosistemas ir ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę ir ekosistemų įvairovę (šaltinis: Biologinės įvairovės konvencija). Metodikos, studijos, rekomendacijos ir kt. dokumentai – saugomų teritorijų ir Europos bendrijos svarbos rūšių būklės vertinimui, apsaugos ir tvarkymo efektyvumui skirti dokumentai Saugomos rūšies apsaugos planas – dokumentas, kuriame nustatomos tam tikros saugomų gyvūnų, augalų ar grybų rūšies, jos radaviečių ir augaviečių apsaugos ir tvarkymo prioritetinės kryptys, planuojamos priemonės, finansavimo šaltiniai ir veiksmų planai (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas) Saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų, augalų arba grybų rūšis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas) Saugomų rūšių veisimo programos – tai dokumentai, kuriuose numatomi saugomų rūšių veisimo ir adaptavimo gyventi laisvėje reikalavimai Kai kurių saugomų rūšių būklės ataskaita – tai dokumentas, kuriame įvertinta kai kurių saugomų rūšių būklė Lietuvoje. Ataskaita parengta atlikus mokslinius stebėjimus. Invazinė rūšis – augalų, gyvūnų ar grybų svetimžemė rūšis, porūšis arba žemesnio taksono egzemplioriai, introdukuoti už jų natūralaus paplitimo arealo ribų ir kurių įsikūrimas arba plitimas kelia grėsmę arba daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms, ekonomikai ar kenkia žmonių sveikataiInvazinės rūšys– rūšys, kurių įsikūrimas ekosistemoje turi žalingą ekologinį, ekonominį poveikį ar kenkia žmonių sveikatai (šaltinis: Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352) Svetimžemė rūšis – augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšies, porūšio arba žemesnio taksono individai, dėl žmogaus veiklos patekę už savo natūralaus arealo ribų (šaltinis: Terminų bankas) Kai kurių iInvazinių ir kitų svetimžemių rūšių būklės ataskaitosa – tai dokumentais, kuriuoseame įvertinta kai kurių invazinių ir kitų svetimžemių rūšių būklė Lietuvoje. Ataskaitosa parengtosa atlikus mokslinius stebėjimus. Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas) Rizikos aplinkai vertinimas – tiesioginės arba netiesioginės, greitos arba uždelstos rizikos, kurią žmonių sveikatai ir aplinkai gali kelti apgalvotai į aplinką išleisti ar tiekti rinkai genetiškai modifikuoti organizmai, įvertinimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas)	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant parengtus saugomų teritorijų dokumentus;, biologinės įvairovės išsaugojimo dokumentus: saugomų rūšių veisimo programas; ir dokumentus, numatančius saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones; bei dokumentus, numatančius invazinių rūšių gausos reguliavimo priemones;, ir ataskaitas apie kiekvienos tiriamos kai kurių saugomosų, ir invazinėsių ir kitos svetimžemės rūšiesų būklę; galimai genetiškai modifikuotų augalų rūšių rizikos aplinkai vertinimo dokumentus	Pirminiai šaltiniai: paslaugų suteikimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas paslaugų suteikimo aktas		Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas
15.4.	P.N.083	„Parengti GMO rizikos vertinimo, valdymo ir stebėsenos dokumentai“	Skaičius	GMO rizikos vertinimo, valdymo ir stebėsenos programa, metodikos- gyvų modifikuotų organizmų, atsirandančių taikant šiuolaikinę biotechnologiją ir galinčių daryti neigiamą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui ir tausiam jos naudojimui, atitinkamo apsaugos lygmens užtikrinimas šių organizmų saugaus perdavimo, apdirbimo ir naudojimo srityje, atsižvelgiant ir į riziką žmogaus sveikatai bei ypač į jų tarpvalstybinį judėjimą. Vadovaujantis atsargumo principu: GMO rizikos vertinimo plano sudarymas, rizikos vertinimo atlikimas, rizikos valdymo priemonių strategijos parengimas, stebėsenos tikslų ir plano sukūrimas, indikatorių ir parametrų, metodų, trukmės, dažnio ir vietų parinkimas Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas) Rizikos aplinkai vertinimas – tiesioginės arba netiesioginės, greitos arba uždelstos rizikos, kurią žmonių sveikatai ir aplinkai gali kelti apgalvotai į aplinką išleisti ar tiekti rinkai genetiškai modifikuoti organizmai, įvertinimas Rizikos valdymas – priemonių ir metodų visuma, leidžianti sumažinti ar pašalinti GMO poveikio žmonių sveikatai bei aplinkai riziką. Konkretūs rizikos valdymo procesai priklauso nuo: GMO naudojimo, GMO rūšies, bendro buveinės tipo, žemės ūkio buveinės rūšies, natūralios buveinės rūšies (šaltinis: Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų, genetiškai modifikuotų organizmų arba jų, kaip atskirų produktų ar esančių kituose produktuose, rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo tvarkos aprašas) Rizika – tai pavojaus pasekmių, jei jų yra, dydžio derinys ir tikimybė, kad pasekmių bus (šaltinis: Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų, genetiškai modifikuotų organizmų arba jų, kaip atskirų produktų ar esančių kituose produktuose, rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo tvarkos aprašas) GMO ir jų naudojimo stebėsena – sistemingas GMO ir jų naudojimo poveikių žmonių sveikatai ir aplinkai, jų kitimo laiko atžvilgiu stebėjimas, informacijos kaupimas, vertinimas ir prognozė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintos Patiektų rinkai genetiškai modifikuotų organizmų ar jų produktų stebėsenos plano rengimo taisyklės).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant GMO rizikos vertinimo, valdymo ir stebėsenos programą ir metodikas		Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas
15.5.	P.N.084	„Įrengta Atnaujinta GMO/GMM stebėsenos ir kontrolės laboratorija“	Skaičius	Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas) Genetiškai modifikuotas mikroorganizmas (GMM) – mikroorganizmas, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas). Pagal šią apibrėžtį genetinė modifikacija įvyksta taikant: rekombinantinių nukleorūgščių metodus, kuriais gaunami nauji genetinės medžiagos junginiai įterpiant kokiu nors būdu į bet kurį virusą, bakterines plazmides ar kitas vektorių sistemas už organizmo ribų paimtas nukleorūgšties molekules ir įvedant jas į šeimininką, kuriame tokių molekulių nepasitaiko, tačiau kuriame jos gali toliau daugintis; metodus, kuriais į organizmą tiesiogiai įterpiama ne pačiame organizme paruošta paveldima medžiaga, įskaitant mikroinjekcijas, makroinjekcijas ir mikrokapsuliavimą; ląstelių suliejimo (įskaitant protoplazminį suliejimą) ar hibridizacijos metodus, kai gaunamos naujos gyvos ląstelės su naujais paveldimos genetinės medžiagos junginiais, suliejant dvi ar daugiau ląstelių tokiais metodais, kurie natūraliai gamtoje neegzistuoja. Pagal šį apibrėžimą genetinė modifikacija neįvyksta, jei rekombinantinės nukleorūgšties molekulės gautos taikant kitus, nei nurodyta šios Tvarkos 6.3.1 punkte, metodus arba jei nesukurti genetiškai modifikuoti organizmai: in vitro apvaisinimas; tokie natūralūs procesai kaip konjugacija, transdukcija, transformacija; poliploidų sužadinimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. 413 „Dėl Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“) GMO ir jų naudojimo stebėsena – sistemingas GMO ir jų naudojimo poveikių žmonių sveikatai ir aplinkai, jų kitimo laiko atžvilgiu stebėjimas, informacijos kaupimas, vertinimas ir prognozė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintos Patiektų rinkai genetiškai modifikuotų organizmų ar jų produktų stebėsenos plano rengimo taisyklės) Genetiškai modifikuoto organizmo ar produkto saugos kontrolė – valstybės institucijų ir įstaigų pagal kompetenciją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos arba Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos vykdoma genetiškai modifikuoto organizmo ar produkto saugos kontrolė, siekiant nustatyti, ar apgalvotai išleidžiamas į aplinką teikiamas į rinką genetiškai modifikuotas organizmas produktas atitinka privalomus saugos reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas) Laboratorija – bandymams ir tyrimams įrengta patalpa, aprūpinta reikiama įranga gamybos ar mokslo bandymams, tyrimams, kontrolei ir kt. darbams atlikti, tuos darbus atliekantis padalinys ar įstaiga (šaltinis: Terminų žodynasbankas)	Automatiškai apskaičiuojamas	Rodiklio vertė bus pasiekta, atnaujinusįrengus GMO/ GMM laboratoriją		Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai, laboratorijos akreditavimo pažymėjimas Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai išduodamas laboratorijos akreditavimo pažymėjimas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

___________________

NAUJŲ NACIONALINIŲ RODIKLIŲ P.N.086 IR P.N.087 APRAŠŲ PROJEKTAS

Eil. Nr. Rodiklio kodas Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetai Sąvokų apibrėžtys Apskaičiavimo tipas Skaičiavimo būdas Duomenų šaltinis Pasiekimo momentas Institucija

15.7.	P.N.086	„Įvertintos ekosisteminės paslaugos“	Skaičius	Ekosistema – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos sieja tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos ir energijos kaitos sistema (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas). Ekosisteminės paslaugos – tiesioginiai ir netiesioginiai ekosistemų teikiniai žmonių gerovei, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkte (šaltinis: Terminų bankas). Vertinimas – sistemiškas įvairaus pobūdžio duomenų kaupimas, kad jų pagrindu būtų galima priimti sprendimus (šaltinis: Terminų bankas)	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant ekosistemines paslaugas, kurioms atliktas tiek būklės vertinimas, tiek socioekonominis vertinimas.	Pirminiai šaltiniai: ekosisteminių paslaugų socioekonominio vertinimo atlikimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomi ekosisteminių paslaugų socioekonominio vertinimo atlikimo aktai	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas
15.8.	P.N.087	„Sukurta biologinės įvairovės informacinė platforma“	Skaičius	Biologinė įvairovė reiškia visų gyvų organizmų, įskaitant, šalia kitų, antžemines, jūros ir kitų vandenų ekosistemas ir ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę ir ekosistemų įvairovę (šaltinis: Biologinės įvairovės konvencija) Biologinės įvairovės informacinė platforma – tai informacinė sistema, kurioje yra duomenys apie Europos Bendrijos svarbos ir saugomas rūšis, invazines ir kitas svetimžemes rūšis ir pan. Platforma (informacinė) – programinė ir (arba) aparatinė kompiuterinė sistema, reikalinga tam tikrai programinei įrangai paleisti ir naudoti. Yra įvairių lygių platformų: aparatinės įrangos, operacinės sistemos, virtualiosios mašinos, dinaminių bibliotekų arba kitos programinės įrangos (šaltinis: Terminų bankas)	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojama įdiegta informacinė platforma	Pirminiai šaltiniai: informacinės platformos priėmimo–perdavimo aktas Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas įdiegtos informacinės platformos priėmimo-perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

__________________