AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Nuo finansų krizės pradžios Europos Sąjunga (toliau – Sąjunga) ir jos valstybės narės vykdė esminę finansų reglamentavimo ir priežiūros peržiūrą.

Bankininkystės srityje Sąjunga inicijavo kelias reformas, siekdama sukurti saugesnę, patikimesnę, skaidresnę ir atsakingesnę finansų sistemą, kuri būtų naudinga ekonomikai ir plačiajai visuomenei. Tačiau Sąjungos bankų sektorius absoliučia (42,9 trilijonų EUR) ir santykine (beveik 350 proc. Sąjungos BVP) išraiška išlieka didelis. Atskirų didžiausių Sąjungos bankų dydis pagal turtą apytikriai panašus į buveinės šalies BVP arba jam artimas. Šie bankai vis dar per dideli, kad jiems būtų leista žlugti ir kad juos būtų galima išgelbėti, ir per sudėtingi, kad juos būtų galima pertvarkyti.

Šiomis aplinkybėmis Komisijos narys X. Xxxxxxx 2011 m. lapkričio mėn. paskelbė, kad steigiama aukšto lygio ekspertų grupė, kuriai suteikti įgaliojimai įvertinti Sąjungos bankų sektoriaus struktūrinių reformų poreikį ir kuriai pirmininkaus Suomijos banko valdytojas Xxxxx Xxxxxxxxxx.^¹ 2012 m. spalio mėn. pateikta ataskaita, kurioje teigiama, kad bankų restruktūrizavimas būtinas, norint papildyti vykdomas reformas, ir rekomenduojama privalomai atskirti prekybą savo sąskaita ir kitą didelės rizikos prekybos veiklą, bankų grupėje sukuriant atskirą juridinį subjektą. Atskyrimas būtų privalomas tik bankams, kurių atskirtina veikla sudaro didelę bankų veiklos dalį.^² 2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamentas (EP) didele balsų dauguma priėmė pranešimą savo iniciatyva „ES bankų sektoriaus struktūros reforma“^³, kuriame palankiai įvertino struktūrinių reformų priemones Sąjungos lygmeniu bankų, kurie yra „per dideli, kad jiems būtų leista žlugti,“ problemai spręsti^⁴.

Šis pasiūlymas yra labai svarbi dilemos „per didelis, kad jam būtų leista žlugti“ Sąjungos sprendimo dalis. Juo siekiama neleisti, kad likusi nevaldoma Sąjungos bankų sistemos rizika taptų realybe. Juo bus apribojamas dirbtinis bankų balansų išplėtimas, ypač tos veiklos, kuri vien spekuliatyvi, taigi bus sumažinta rizika, kad sunkumų patiriančius bankus turėtų gelbėti mokesčių mokėtojai, o prireikus sumažins bet kokio pertvarkymo sąnaudas ir sudėtingumą. Juo taip pat svariai papildoma Direktyva, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema (BGPD).^⁵

Kol kas struktūrinė reforma nebuvo įtraukta į tarptautinę reformų darbotvarkę, dėl kurios susitarė G 20. Tačiau kai kuriose pasaulio jurisdikcijose priimtos arba pasiūlytos priemonės minėtoms problemoms spręsti. Pastaraisiais metais kelios valstybės narės (Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Belgija) inicijavo reformas. Jungtinės Valstijos neseniai priėmė vadinamąją Volckerio taisyklę, pagal kurią bankams draudžiama prekiauti savo sąskaita. Be to, tarptautinės organizacijos paragino pasauliniu mastu apsvarstyti bankų struktūras ir verslo modelius. Kadangi šios srities reformų iniciatyvų daugėja, taip pat siekiant išvengti dubliavimo arba nesuderinamų priemonių, kurios turi poveikį tarptautiniu mastu veikiantiems bankams, G 20 lyderiai paskutiniame aukščiausiojo lygio susitikime Sankt Peterburge paragino Finansinio stabilumo tarybą įvertinti struktūrinių bankų sektoriaus reformų tarpvalstybinį nuoseklumą ir poveikį pasaulio finansiniam stabilumui. Šiuo pasiūlymu ypač atsižvelgiama į atsirandančias tarptautines pastangas derinti veiksmus ir pripažįstama, kad reikia užkirsti kelią galimam reguliaciniam arbitražui.

Šis pasiūlymas teikiamas su tiesiogiai susijusiu pasiūlymu, kuriuo reaguojama į dar vieną finansų krizių plitimo aspektą, būtent rinkos dalyvių, įskaitant sisteminės svarbos bankus, tarpusavio sąsajas per neskaidrius prekybos ryšius vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriuose. 2012 m. kovo 19 d. Komisijos pateiktoje Žaliojoje knygoje dėl šešėlinio bankų sektoriaus^⁶ pripažįstama, kad bet koks griežtesnis bankų sektoriaus reglamentavimas galėtų priversti nemažą dalį banko veiklos perkelti už tradicinio bankų sektoriaus ribų į šešėlinį, kurį galima apibrėžti kaip „kredito tarpininkavimo sistemą, apimančią įprastai bankų sistemai nepriklausančius subjektus ir veiklą“^⁷. 2012 m. lapkričio 20 d. EP priėmė rezoliuciją dėl šešėlinės bankininkystės^⁸, kurioje pabrėžė, kad reikia užtikrinti didesnį finansų įstaigų struktūros ir veiklos skaidrumą ir kad priežiūros institucijoms būtina turėti bent bendro pobūdžio žinių apie šešėlinės bankininkystės veiklos mastą, kaip antai atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių skolinimą. 2013 m. rugsėjo 4 d. Komunikate dėl šešėlinės bankininkystės^⁹ Komisija pabrėžė, kad vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, pavyzdžiui, atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių skolinimo, taip pat kitų lygiaverčių sandorių ir pakartotinio įkeitimo skaidrumo didinimas bus labai svarbus, kad būtų galima stebėti riziką, susijusią su tarpusavio sąsajomis, pernelyg dideliu svertu ir procikliškomis tendencijomis.

Likusioje šio pasiūlymo aiškinamojo memorandumo dalyje aprašomas kredito įstaigų struktūrinis atskyrimas.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Ne kartą konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis. Per savo įgaliojimų laikotarpį aukšto lygio ekspertų grupė susitiko su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis ir surengė viešas konsultacijas su bankais, verslo klientais ir mažmeniniais klientais bei jų asociacijoms.^¹⁰ 2012 m. spalio mėn. Komisija taip pat surengė viešas konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis.^¹¹ Diskusijose su valstybėmis narėmis taip pat buvo aptarta struktūrinė bankų sektoriaus reforma ir būtinybė derinti veiksmus Sąjungos lygmeniu.

Rengdama poveikio vertinimą Komisija 2013 m. pavasarį surengė papildomas viešas konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, per kurias ragino bankus nustatyti, kokį poveikį turėtų skirtingų tipų galimos struktūrinių reformų priemonės.^¹² 500 su konsultacijomis susijusių atsakymų atskleidė, kad skiriasi ir bankų nuomonės, ir vartotojų bei ne bankų finansų įstaigų nuomonės. Didžioji dauguma bankų buvo prieš struktūrinį atskyrimą, o vartotojai ir ne bankų finansų įstaigos – daugiausia už. Kitų kategorijų šalių nuomonės buvo labiau subalansuotos.

2013 m. kovo mėn. buvo įsteigta Tarnybų iniciatyvinė bankų sektoriaus struktūrinės reformos grupė. Ją sudarė COMP, ECFIN, EMPL, ENTR, JUST, MARKT, SG, SJ, TAXUD generalinių direktoratų ir JRC atstovai. Ši Tarnybų iniciatyvinė grupė posėdžiavo 2013 m. kovo, balandžio ir rugsėjo mėn. ir padėjo rengti poveikio vertinimą.

Poveikio vertinimo projektas 2013 m. rugsėjo 19 d. xxxxxxxxx Xxxxxxxx vertinimo valdybai ir su ja aptartas 2013 m. spalio 16 d. 2013 m. spalio 18 d. Poveikio vertinimo valdyba pateikė rekomendacijų, kaip jį patobulinti. Pagrindinės rekomendacijos: i) patobulinti problemos aprašymą ir pagrindinį scenarijų; ii) geriau aprašyti ir paaiškinti galimas reformų priemones; iii) geriau įvertinti poveikį ir geriau parodyti galimų reformų priemonių veiksmingumą; iv) geriau pateikti suinteresuotųjų šalių požiūrius ir v) projektą papildyti terminų žodynėliu. 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos tarnybos vėl pateikė peržiūrėtą poveikio vertinimą kartu su atskiru dokumentu, kuriame Poveikio vertinimo valdybai paaiškinta, kaip atsižvelgta į jos rekomendacijas. 2014 m. sausio 15 d. Poveikio vertinimo valdyba pateikė teigiamą nuomonę, kartu pateikdama rekomendacijų, ką dar patobulinti, ir visų pirma prašydama sustiprinti siūlomų priemonių pagrindimo, alternatyvių galimų reformų priemonių, poveikio ir suinteresuotųjų šalių nuomonių dėl skaidrumo priemonių, kurios buvo išdėstytos tik iš naujo pateiktame galutiniame poveikio vertinimo dokumente, analizę. Poveikio vertinimo valdyba taip pat rekomendavo toliau stiprinti galimų struktūrinių reformų priemonių pateikimą ir pasirinktų galimų reformų priemonių poveikio ir veiksmingumo vertinimą. Galutiniame poveikio vertinimo dokumente ypač išplėsta skaidrumo reformų priemonių analizė ir labiau detalizuoti su kitomis dviem Poveikio vertinimo valdybos rekomendacijomis susiję veiksmai.

Kai buvo atliekamas šio pasiūlymo poveikio vertinimas, bendros sąnaudos ir nauda vertintos atliekant kokybinę analizę ir kiekybinį modeliavimą. Poveikio vertinime prieita prie išvados, kad netiesioginės subsidijos yra reikšmingos, nors jos priklauso nuo banko dydžio ir banko tarpusavio sąsajų. Tinkamai atsižvelgiant į Europos bankininkystės modelių įvairovės teikiamą neabejotiną naudą, šiame pasiūlyme ketinama užtikrinti, kad būtų išlaikyta trapi sisteminės rizikos prevencijos ir tvaraus ekonomikos augimo finansavimo pusiausvyra.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1. Teisinis pagrindas ir subsidiarumas

Teisinis šio reglamento pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnio 1 dalis, kuria leidžiama priimti priemones valstybių narių nuostatoms, skirtoms vidaus rinkai sukurti ir gerai veikti, suderinti.

Vienodos bankų struktūroms taikomos taisyklės sustiprins Sąjungos finansinį stabilumą, geriau integruos finansų rinkas, palengvins tvarkingą grupės pertvarkymą ir atgaivinimą, sustiprins paslaugų teikimą tarpvalstybiniu mastu ir įsisteigimą kitose valstybėse narėse, taip pat sumažins konkurencijos iškraipymo atvejų ir užkirs kelią reguliaciniam arbitražui.

Kelios valstybės narės pasiūlė nacionalinių bankų sistemų struktūrinių reformų priemonių arba jas priėmė. Nesuderinti nacionalinės teisės aktai, kuriais nesiekiama tų pačių politikos tikslų taip, kad jie būtų suderinti su šiame reglamente numatytais mechanizmais arba jiems lygiaverčiai, didina tikimybę, kad sprendimai dėl kapitalo judėjimo ir investicijų bus iškraipyti. Jeigu nebus Sąjungos masto požiūrio, bankai bus priversti pritaikyti savo struktūrą ir veiklą prie nacionalinių nuostatų, todėl jie taps dar sudėtingesni ir didės susiskaidymas.

Be to, nesuderinti nacionalinės teisės aktai trukdytų kurti bendrą taisyklių sąvadą, taikomą visoje vidaus rinkoje, ir veiksmingą bankų sąjungą, nes jie ribotų bendro priežiūros mechanizmo^¹³ ir būsimo bendro pertvarkymo mechanizmo veiksmingumą.^¹⁴ Dėl nesuderintų teisės aktų tarpvalstybines įstaigas valdyti sunkiau ir brangiau.

Šiuo reglamentu numatytas derinimas Sąjungos lygmeniu gali užtikrinti, kad Sąjungos bankų grupės, kurių dauguma veikia keliose valstybėse narėse, būtų reguliuojamos pagal bendrą struktūrinių reikalavimų sistemą: būtų užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos, supaprastintas reguliavimas, išvengiama nereikalingų reikalavimų laikymosi išlaidų, kai vykdoma tarpvalstybinė veikla, skatinama tolesnė Sąjungos rinkos integracija ir padedama šalinti reguliacinio arbitražo galimybes.

Atsižvelgdama į tikslus padėti vidaus rinkai veikti, valstybė narė, kuri anksčiau priėmė teisės aktus, kuriais kredito įstaigoms, priimančioms fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, draudžiama vykdyti investicijų operacijas savo sąskaita ir turėti prekybinio turto, gali prašyti Komisijos leisti nuo III skyriaus (tam tikros prekybos veiklos atskyrimo) nuostatų nukrypti kredito įstaigai, kuriai taikoma su to skyriaus nuostatomis suderinta nacionalinė teisė. Dėl to valstybėms narėms, kurios jau įgyvendino visiškai lygiavertes priemones, nereikėtų brangaus esamų veiksmingų nuostatų derinimo su šiomis nuostatomis. Siekiant užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktų poveikis nesukeltų pavojaus vidaus rinkos tikslui ar veikimui, nacionalinės teisės aktų tikslai turi būti tokie patys, kokie nustatyti šiame pasiūlyme; o nacionalinė teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo sistema turi užtikrinti, kad kredito įstaigos laikytųsi teisiškai privalomų reikalavimų, kurie yra suderinami su šiuo pasiūlymu.

Šiame pasiūlyme tinkamai atsižvelgiama į sparčiai kintančias finansų rinkas ir finansines inovacijas, taip pat į Sąjungos reguliavimo ir priežiūros sistemų raidą. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią priežiūrą, taip pat parengti bendrą bankams taikomą taisyklių sąvadą, šiame pasiūlyme svarbus vaidmuo numatytas Europos bankininkystės institucijai (EBI). Su EBI konsultuosis kompetentingos institucijos, kai priims tam tikrus sprendimus, kaip nustatyta šiame pasiūlyme, be to, ji parengs techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus ir Komisijai teiks ataskaitas. Tai ypač svarbu 9, 10, 13 ir 21 straipsniuose aprašytose situacijose.

3.2. Proporcingumas

Pagal proporcingumo principą, nustatytą ES sutarties 5 straipsnyje, Sąjungos veiksmų turinys ir forma neturi viršyti to, kas būtina Sutarčių tikslams pasiekti.

Pasiūlytu reglamentu didelėms Sąjungos kredito įstaigoms ir bankų grupėms draudžiama vykdyti prekybą savo sąskaita ir tam tikrą susijusią veiklą.

Nuosavybės atskyrimas galėtų būti veiksmingiausia struktūrinės reformos priemonė siekiant konkrečių tikslų – palengvinti pertvarkymą ir apriboti neatsakingo elgesio riziką, interesų konfliktus ir netinkamą kapitalo bei išteklių paskirstymą. Galima prekybos savo sąskaita draudimo nauda būtų ypač didelė, nes jis mažintų riziką, sudėtingumą, tarpusavio sąsajas ir interesų konfliktus. Tačiau atsižvelgiant į sunkumus, kylančius dėl to, kad sunku atskirti prekybą savo sąskaita nuo kitos panašios prekybos veiklos, visų pirma rinkos formavimo, šios priemonės proporcingumas grindžiamas glausta veiklos, kuri draudžiama, apibrėžtimi. Tai, kad į draudimo taikymo sritį neįtraukiami mažesni bankai, pagrindžiama galimu neproporcingu tokio draudimo poveikiu tiems bankams, jeigu jie būtų verčiami atsisakyti savo portfelių dalies.

Pasiūlytu reglamentu taip pat reikalaujama, kad kompetentinga institucija imtųsi sisteminės tam tikros kitos veiklos, būtent rinkos formavimo, investicijų į pakeitimą vertybiniais popieriais ir (arba) jo rėmimą bei prekybą tam tikromis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, peržiūros. Šių rūšių veikla įvardyta kaip veikla, kur kyla didžiausia rizika, kad prekyba savo sąskaita galėtų būti vykdoma nepaisant draudimo ir dėl kurios galėtų kilti pagrindinių funkcijų kredito įstaigų ir Sąjungos finansų sistemos stabilumo rizika. Kompetentingai institucijai suteikiamas įgaliojimas reikalauti atskyrimo. Šis įgaliojimas reikalauti atskyrimo nėra nustatomas kaip visa apimanti priemonė: vietoj to, kompetentingai institucijai leidžiama, atsižvelgus į suderintus vertinimo parametrus, pačiai spręsti. Tik tam tikromis aplinkybėmis, kai rizika viršija lygį, nustatytiną naudojant suderintus vertinimo parametrus, kompetentingos institucijos reikalaujama užtikrinti atskyrimą. Šis požiūris laikomas proporcingu, nes atskyrimas vykdomas tik tam tikromis sąlygomis ir po nuodugnios tokios veiklos poveikio rizikai ir pagrindinių funkcijų kredito įstaigos rizikos pobūdžio elgesio peržiūros.

Pasiūlytas reglamentas skirtas didelėms kredito įstaigoms ir bankų grupėms. Tai, kad pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – spręsti Sąjungos finansų sistemos likusios sisteminės rizikos klausimą, pasiūlytas priemones taikyti visoms kredito įstaigoms būtų neproporcinga ir galbūt susidarytų nepagrįstų sąnaudų, ypač mažoms kredito įstaigoms.

Kredito įstaigoms, kurios neviršija pasiūlytu reglamentu nustatytų ribų, numatytos struktūrinės priemonės netaikomos. Tai reiškia, kad valstybės narės arba kompetentingos institucijos gali nuspręsti panašias priemones taikyti ir mažesnėms kredito įstaigoms.

Pasiūlytame reglamente atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintas pagrindines teises ir laikomasi principų, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų.

3.3. Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

Šiame skirsnyje glaustai aprašomos pagrindinės šio reglamento dalys.

3.3.1. Struktūrinio atskyrimo tikslai ir dalykas

Pasiūlytu reglamentu siekiama stiprinti Sąjungos finansinį stabilumą vykdant didelių bankų struktūrinę reformą – taip prisidėti prie Sąjungos lygmeniu jau vykdomų finansų sektoriaus reguliavimo reformų. 1 straipsnyje apibūdinamas tikslas ir uždaviniai, kuriais grindžiama reforma.

2 straipsnyje apibūdinamas dalykas, t. y. nustatyti bankų, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista žlugti, struktūrinių pakeitimų taisykles: uždrausti prekybą savo sąskaita ir galbūt atskirti tam tikrą prekybos veiklą.

3.3.2. Taikymo sritis

3 straipsnyje nustatoma, kad pasiūlytas reglamentas taikomas bankams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus ir viršija tam tikras ribas:

reikalavimai taikomi Europos bankams, kurie priskiriami prie pasaulinės sisteminės svarbos bankų;
reikalavimai taikomi bankams, kurie trejus metus iš eilės viršija šias ribas: a) banko bendras turtas viršija 30 mlrd. EUR^¹⁵ ir b) banko bendras prekybinis turtas ir įsipareigojimai viršija 70 mlrd. EUR arba 10 proc. jo bendro turto.

22 ir 23 straipsniuose toliau išsamiai paaiškinama, kaip prekybos veikla (kad kompetentinga institucija atliktų peržiūrą, po kurios galimas atskyrimas nuo kredito įstaigos) turėtų būti apskaičiuojama. Atsižvelgiant į tai, kad bankų struktūrinė reforma skirta bankų veiklai, 23 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad finansinių konglomeratų atveju į skaičiavimą neturi būti įtraukta draudimo ir ne finansų įmonių veikla.

Pasiūlytas reglamentas bus taikomas Sąjungos kredito įstaigoms ir jų ES, taip pat ir trečiosiose šalyse, esančioms patronuojančiosioms įmonėms, patronuojamosioms įmonėms ir filialams. Jis taip pat bus taikomas Sąjungoje veikiantiems trečiosiose šalyse įsteigtų bankų filialams ir patronuojamosioms įmonėms. Tokia plati teritorinė taikymo sritis pagrindžiama siekiu užtikrinti vienodas sąlygas ir išvengti veiklos perkėlimo už Sąjungos ribų, kad reikalavimus būtų galima apeiti. Tačiau Sąjungos bankų užsienio patronuojamosioms įmonėms ir užsienio bankų filialams ES reikalavimai galėtų būti netaikomi, jeigu jiems taikomos lygiavertės atskyrimo taisyklės (4 ir 27 straipsniai). 4 straipsnio 2 dalyje numatoma dar viena galima išimtis: priežiūros institucijoms suteiktas įgaliojimas atskyrimo netaikyti savarankiškos geografinės decentralizuotos struktūros grupių užsienio patronuojamosioms įmonėms, kurios laikosi sudėtinės (angl. Multiple Point of Entry) pertvarkymo strategijos.

Taikant atskyrimo reikalavimą visoje pasaulinėje įmonių grupėje, nepaisant geografinės vietovės, panaikinama galimybė bankams apeiti atskyrimo reikalavimą tam tikrą veiklą perkeliant už Sąjungos ribų. Be to, plačią teritorinę taikymo sritį papildant trečiosios šalies lygiaverčio režimo nuostata, sumažinamas galimas neteritorinių trečiosios šalies jurisdikcijų aspektų poveikis. Reikalaujant, kad užsienio bankai atskirtų savo veiklą Sąjungoje, taip pat užtikrinamos vienodos sąlygos vidaus rinkoje, taigi sumažinama nesąžiningos konkurencijos rizika.

3.3.3. Prekybos savo sąskaita draudimas (II skyrius)

Pasiūlyto reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tos pačios grupės kredito įstaiga ir subjektai finansinėmis priemonėmis ir biržos prekėmis savo sąskaita prekiauti negali. Nors nuoseklių Sąjungos lygmens duomenų apie konkrečią bankų veiklą nėra daug, iš turimų duomenų galima spręsti, kad prekyba savo sąskaita sudaro nedidelę bankų balanso dalį.^¹⁶ Tačiau tam tikri duomenys rodo, kad tokia prekyba buvo reikšminga iki krizės ir, kai nėra reguliavimo, nėra garantijos, kad tokios veiklos ateityje vėl nebus daugiau.

Sunku apibrėžti prekybą savo sąskaita ir ją atskirti nuo rinkos formavimo. Pagal 5 straipsnio 4 dalį, kurioje prekyba savo sąskaita apibrėžta glaustai, būtų draudžiama komandų, skyrių, padalinių ar pavienių prekybinių operacijų vykdytojų veikla, specialiai skirta pozicijoms prisiimti siekiant pelno savo naudai, be jokio ryšio su klientų veikla arba subjekto rizikos draudimu.

6 straipsnio 2 dalyje paaiškinama, kad jeigu kredito įstaigos, patenkančios į pasiūlyto reglamento taikymo sritį, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose, valdo pinigų rinkos priemonėms pirkti ir parduoti skirtas struktūras pinigų valdymo tikslais, joms šis draudimas netaikomas. Draudimas (6 straipsnio 2 dalies a punktas) taip pat netaikomas prekybai Sąjungos vyriausybių obligacijomis, siekiant užkirsti kelią neigiamiems padariniams šiose labai svarbiose rinkose. Šia išimtimi atspindima išimtis, taikoma prekybai vyriausybės obligacijomis ir susijusi su veiklos vertinimu (pagal 8 straipsnio 2 dalį).

Nors iš esmės prekybos savo sąskaita draudimas galėtų būti taikomas visiems bankams, siūloma draudimą taikyti tik 3 straipsnyje nurodytiems bankams. Kad bankai neapeitų draudimo, pavyzdžiui, valdydami rizikos draudimo fondus arba į juos investuodami, 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatoma, kad bankams, kuriems taikomas draudimas prekiauti savo sąskaita, taip pat draudžiama investuoti į rizikos draudimo fondus arba subjektus, kurie prekiauja savo sąskaita arba remia rizikos draudimo fondus, arba turėti jų akcijų (arba su jais susijusių sertifikatų ir (arba) išvestinių finansinių priemonių). Finansinio sverto netaikantiems ir uždaro tipo fondams – daugiausiai privataus kapitalo, rizikos kapitalo ir socialinio verslumo fondams – šis draudimas netaikomas, atsižvelgiant į jų vaidmenį remiant realiosios ekonomikos finansavimą (6 straipsnio 3 dalis). Kredito įstaigos, kurioms taikomi šie draudimai, galės toliau teikti banko ir (arba) saugojimo saugyklose, seifuose paslaugas rizikos draudimo fondams.

3.3.4. Galimas tam tikros prekybos veiklos atskyrimas (III skyrius)

Bankai vykdo tam tikrą kitą prekybos ir investicinės bankininkystės veiklą, įskaitant rinkos formavimą, skolinimą rizikos kapitalo ir privataus kapitalo fondams, investavimą ir rizikingo pakeitimo vertybiniais popieriais rėmimą, išvestinių finansinių priemonių pardavimą ir prekybą jomis ir kt. Bankų grupėms bus leidžiama toliau vykdyti tą kitą veiklą, jeigu ją savo nuožiūra leis kompetentinga institucija, kuri bus įpareigota peržiūrėti prekybos veiklą ir turės įgaliojimą (taip pat tam tikromis aplinkybėmis ir įpareigojimą) atskirti tam tikras veiklos (rinkos formavimo, rizikingo pakeitimo vertybiniais popieriais, sudėtingų išvestinių finansinių priemonių) dalis, jeigu bus viršijami tam tikri parametrai. Taip siekiama išvengti rizikos, kad bankai apeis 6 straipsnyje nustatytą draudimą įsitraukdami į paslėptą prekybos savo sąskaita veiklą ir kad nedraudžiama prekybos veikla taps per daug reikšminga arba jai bus taikomas didelis svertas. Pagrindinis pasiūlyto reglamento principas – bankų grupėse indėlius priimantys subjektai šioje veikloje gali dalyvauti tiktai tol, kol kompetentinga institucija nenusprendžia, kad tą veiklą turi vykdyti atskiras prekybos subjektas.

3.3.4.1. Veikla, kuriai taikomas atskyrimo reikalavimas

8 straipsnyje plačiai apibrėžiama prekybos veikla: nustatoma, kad tai kita veikla negu, pavyzdžiui, indėlių, tinkamų indėlių draudimui, priėmimas, skolinimas, mažmeninės mokėjimo paslaugos ir tam tikra kita veikla. 8 straipsnio 2 dalyje Sąjungos vyriausybių obligacijoms toliau netaikomas įpareigojimas peržiūrėti ir įgaliojimas atskirti. Tokia išimtis suderinama su dabartine nulio rizikos koeficiento Kapitalo reikalavimų reglamente ir direktyvoje^¹⁷ (KRR / KRD IV) praktika. Vis dėlto 8 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Komisija gali deleguotuoju aktu išplėsti išimties taikymo sritį ir įtraukti ne Sąjungos vyriausybių obligacijas, jeigu jos atitinka tam tikras sąlygas.

3.3.4.2. Pareiga peržiūrėti veiklą

Pasiūlytu reglamentu kompetentinga institucija bus įpareigota peržiūrėti bankų, kurie viršija tam tikras ribas, prekybos veiklą, įskaitant trijų rūšių veiklą, kuri arba yra labai artima prekybai savo sąskaita ir todėl gali rodyti paslėptą prekybą savo sąskaita (rinkos formavimas), arba atliko svarbų vaidmenį per finansų krizę (pvz., investavimo ir rėmimo veikla, susijusi su rizikingu pakeitimu vertybiniais popieriais, ir prekyba kitomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nei konkrečiai leidžiama siekiant apdairaus rizikos valdymo). Kompetentingos institucijos įvertins šią veiklą atsižvelgdamos į tam tikrus parametrus, kurie turi būti patikslinti naudojant priežiūros duomenis. Parametrai rodo santykinį dydį, svertą, sudėtingumą, pelningumą, susijusią rinkos riziką, taip pat tarpusavio sąsajas (9 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti, kad parametrai būtų nuosekliai nustatomi ir taikomi, 9 straipsnio 4 dalimi EBI pavedama parengti privalomus įgyvendinimo techninius standartus, kuriuos turi patvirtinti Komisija.

3.3.4.3. Įgaliojimas atskirti

10 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad kompetentinga institucija turi reikalauti veiklos atskyrimo, jeigu nustatoma, kad bankų prekybos veikla (rinkos formavimas, investavimas į rizikingą pakeitimą vertybiniais popieriais ir jo rėmimas bei prekyba tam tikromis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis) ir susijusi rizika viršija tam tikras ribas ir atitinka tam tikras sąlygas, susijusias su parametrais. Jeigu bankas kompetentingai institucijai priimtinai įrodo, kad ši veikla nekelia pavojaus Sąjungos finansiniam stabilumui, atsižvelgiant į pasiūlyto reglamento tikslus, kompetentinga institucija gali nuspręsti nereikalauti veiklos atskirti.

10 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad kompetentinga institucija gali reikalauti atskirti ypatingą prekybos veiklą, jeigu mano, kad ta veikla kelia grėsmę banko arba Sąjungos finansiniam stabilumui, atsižvelgiant į bet kuriuos pasiūlyto reglamento tikslus.

Kompetentinga institucija turėtų tartis su EBI prieš priimdama 10 straipsnyje nurodytą sprendimą ir šiai institucijai pranešti galutinį sprendimą.

10 straipsnio 5 dalimi Komisija įgaliojama priimti deleguotąjį aktą, kuriame būtų nurodomas kiekvieno parametro neviršytinas lygis ir sąlygos, įskaitant parametrų, kuriuos reikia viršyti, kad veikla būtų atskirta, skaičių. Be to, Komisija bus įgaliota patikslinti, kokios rūšies pakeitimas vertybiniais popieriais pagal kriterijų sąrašą nelaikomas keliančiu grėsmę finansiniam stabilumui, taigi jį galėtų vykdyti pagrindinių funkcijų kredito įstaiga.

3.3.4.4. Bankų nuosavos rizikos valdymas (pinigų valdymas)

Jeigu veikla toliau atskiriama, 11 straipsnio 1 dalyje paaiškinama, kad indėlius priimančiam bankui vis dar leidžiama valdyti savo riziką. Vis dėlto tai turėtų būti leidžiama nustatant tam tikras apsaugos priemones, nes valdant pinigus gali būti pradėta prekiauti savo sąskaita, o valdant likvidumą – prisiimtos tam tikros spekuliacinės pozicijos.

3.3.4.5. Rizikos valdymo paslaugų teikimas klientams

12 straipsnyje paaiškinama, kad pagrindinių funkcijų kredito įstaiga vis dar gali parduoti tam tikrus rizikos valdymo produktus (t. y. išvestines finansines priemones) ne finansų ir ne bankų sektoriaus klientams. Tačiau parduodamas išvestines finansines priemones klientams bankas susiduria su didesne rizika, kuri gali ypač apsunkinti jo pertvarkymą, todėl jam bus taikomos skirtingo masto apsaugos priemonės ir kontrolė. Šios rizikos problemoms spręsti nustatyta, kad pagrindinių funkcijų įstaiga gali parduoti palūkanų normos išvestines finansines priemones, užsienio valiutos išvestines finansines priemones, kredito išvestines finansines priemones, apyvartinių taršos leidimų išvestines finansines priemones ir biržos prekių išvestines finansines priemones, atitinkančias pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos reikalavimus, savo ne finansų klientams, draudimo įmonėms ir įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų išmokų skyrimą, bet tik siekdama apsidrausti nuo palūkanų normos, užsienio valiutos ir kredito rizikos, biržos prekių ir apyvartinių taršos leidimų kainos rizikos ir atsižvelgdama į apribojimus, taikomus susidariusios pozicijos rizikai. Tam tikrų išvestinių finansinių priemonių pripažinimas toliau skatina bankus standartizuoti tas išvestines finansines priemones – tai atitinka Europos rinkos infrastruktūros reglamento (ERIR) politikos tikslus.^¹⁸

3.3.4.6. Prekybos veiklos atskyrimo taisyklės

Jeigu kompetentingos institucijos reikalauja atskirti minėtą prekybos veiklą ir ta veikla bus toliau vykdoma bankų grupėje, tada ji turėtų būti perduota atskiram juridiniam subjektui (prekybos subjektui). To subjekto teisiniai, ekonominiai, valdymo ir veiklos ryšiai su likusia grupės dalimi turėtų būti apriboti, kad veikla būtų veiksmingai atskirta. 13 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu veikla atskiriama, grupė turi būti pertvarkyta į homogeninius funkcinius pogrupius, kuriuos, viena vertus, sudarytų pagrindinių funkcijų kredito įstaigos, kita vertus – prekybos subjektai. Pasiūlyto reglamento 13 straipsnio 5–13 dalyse nurodytos sąlygos, kurios bus taikomos siekiant užtikrinti griežtą teisinį, ekonominį, valdymo ir veiklos atskyrimą. Atskyrus veiklą, tuose straipsniuose nurodyti rizikos ribojimo reikalavimai atskiriems pogrupiams turėtų būti taikomi atskirai arba iš dalies konsoliduotai.

Be to, 13 straipsnio 11 dalyje numatytos nuo KRR leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su tam tikrų reikalavimų atsisakymu, siekiant užtikrinti, kad rizikos ribojimo (nuosavų lėšų, likvidumo ir informacijos atskleidimo) reikalavimai atitinkamiems pogrupiams būtų taikomi iš dalies konsoliduotai. Savidraudos įmonėmis, kooperatyvais, taupymo įstaigomis arba panašiomis įstaigomis laikomos grupės dalyvauja rizikingoje prekybos veikloje, todėl joms taikomi šio pasiūlymo reikalavimai. Tačiau šių įstaigų nuosavybės ir ekonominė struktūra labai ypatinga ir jos atlieka svarbų vaidmenį finansuojant vietos ir regionų ekonomiką. Norint taikyti kai kurias su atskyrimu susijusias taisykles, galbūt tektų radikaliai pakeisti tokių subjektų organizacinę struktūrą. Jeigu tiems subjektams reikėtų visiškai pakeisti savo įmonės tapatybę, pakeitimas galėtų būti neproporcingas naudai. Todėl kompetentinga institucija gali nuspręsti leisti pagrindinių funkcijų kredito įstaigoms, atitinkančioms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalies a arba b punkte nustatytus reikalavimus, turėti prekybos subjekto kapitalo priemonių arba balsavimo teisių, jei kompetentinga institucija mano, kad tokio subjekto kapitalo priemonių arba balsavimo teisių turėjimas yra būtina grupės veikimo sąlyga ir kad imtasi pakankamų priemonių atitinkamai rizikai tinkamai sumažinti.

Dar viena pagrindinė pagrindinių funkcijų kredito įstaigos ir prekybos subjekto ekonominio atskyrimo dalis yra didelių pozicijų apribojimai. Dėl to 14–17 straipsniuose nustatomos atitinkamos taisyklės. Šiose taisyklėse nurodomos grupės viduje ir ne grupės viduje atskiroms ir bendroms didelėms pozicijoms taikomos ribos.

3.3.4.7. Atskyrimo planas

Prieš faktinį prekybos veiklos atskyrimą atitinkami bankai įpareigojami kompetentingoms institucijoms pateikti atskyrimo planą. 18 straipsnyje nustatyta, kad šį planą turėtų patvirtinti kompetentinga institucija, kuri turi galimybę reikalauti atitinkamai pakeisti planą arba pati nustatyti veiklos atskyrimo planą, jeigu atitinkamas bankas nesiima veiksmų.

3.3.4.8. Kompetentingų institucijų ir pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas

BGPD numatyta, kad pertvarkymo institucijos planuodamos pertvarkymą gali reikalauti, kad bankai padarytų struktūrinių pakeitimų (pvz., pakeistų savo teisinę ir organizacinę struktūrą), jeigu pertvarkymo institucija mano, kad tai būtina veiksmingo pertvarkymo kliūtims pašalinti. Nors pasiūlytu reglamentu siekiama daugiau tikslų, ne tik pertvarkymo, reikia užtikrinti, kad atitinkamos institucijos palaikytų tarpusavio ryšius. Todėl 19 straipsnyje nustatoma, kad jeigu kompetentinga institucija nusprendžia reikalauti atskirti veiklą, ji privalo pranešti pertvarkymo institucijoms (19 straipsnio 1 dalis) ir atsižvelgti į pertvarkymo institucijų atliekamą arba turimą sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą, kaip nustatyta BGPD 13 ir 13a straipsniuose. Panašiai, vertindama sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybę, pertvarkymo institucija turi atsižvelgti į kompetentingos institucijos paskelbtą atskyrimo sprendimą.

3.3.4.9. Prekybos subjektui draudžiama veikla

20 straipsnyje nustatoma, kad prekybos subjektas negali vykdyti tam tikros veiklos. Tai yra priimti indėlius, kuriems gali būti taikoma apsauga pagal indėlių garantijų sistemas, ir teikti mažmenines mokėjimo paslaugas, kaip apibrėžta Mokėjimo paslaugų direktyvoje^¹⁹.

3.3.4.10. Leidžianti nukrypti nuostata

Kadangi pasiūlytu reglamentu nustatomos vienodos vidaus rinkoje veikiančių bankų struktūrinės reformos tikslui, uždaviniams ir priemonėms taikomos taisyklės, 21 straipsniu kredito įstaigoms, kurioms taikomi nacionalinės teisės aktai, kurie yra lygiaverčiai pasiūlymo III skyriaus nuostatoms, gali būti leidžiama nukrypti nuo III skyriaus veiklos atskyrimo reikalavimų. Šią leidžiančią nukrypti nuostatą valstybės narės prašymu suteiks Komisija, kai ta valstybė narė gaus teigiamą kompetentingos institucijos, atsakingos už bankų, dėl kurių prašoma suteikti leidžiančią nukrypti nuostatą, priežiūrą, nuomonę. Kad leidžianti nukrypti nuostata būtų suteikta, nacionaliniai pirminės teisės aktai turi būti priimti iki 2014 m. sausio 29 d. ir atitikti 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Tai reiškia, kad nacionalinės teisės tikslas, materialinė taikymo sritis ir nuostatos, susiję su indėlius priimančio subjekto teisiniu, ekonominiu ir valdymo atskyrimu, turi būti panašūs į pasiūlyto reglamento tikslą, materialinę taikymo sritį ir nuostatas.

3.3.5. Reikalavimų laikymasis: subjektai ir kompetentingos institucijos (V skyrius)

Dauguma bankų, kuriems taikomas 3 straipsnis, vykdo veiklą keliose šalyse: tiek per filialus, tiek per patronuojamąsias įmones. Juos prižiūri kelios skirtingos institucijos, tiek buveinės (patronuojančiąją įmonę ir patronuojamąsias įmones skirtingose valstybėse narėse), tiek priimančiojoje valstybėje narėje (filialus). Norint užtikrinti, kad struktūrinė reforma būtų efektyvi ir veiksminga grupės lygmeniu, pagal 26 straipsnį galutinį žodį dėl struktūrinio atskyrimo sprendimų taria pagrindinė priežiūros institucija, kuriai suteikta atsakomybė už konsoliduotą grupę. Tai kai kuriuose nacionalinių reformų pasiūlymuose pasirinktas metodas. Pagrindinė priežiūros institucija, prieš priimdama bet kokį sprendimą, turėtų pasitarti su svarbių grupės patronuojamųjų įmonių buveinės valstybės narės priežiūros institucija.

3.3.6. Santykiai su trečiosiomis šalimis (VI skyrius)

27 straipsniu numatoma priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama pripažinti trečiųjų šalių struktūrines reformas lygiavertėmis, kai jos atitinka tam tikras sąlygas.

3.3.7. Administracinės sankcijos ir priemonės (VII skyrius)

VII skyriuje apžvelgiama dabartinė horizontalioji sankcijų ir priemonių taikymo politika finansinių paslaugų sektoriuje. Jame aprašomas bendras požiūris į pagrindinius pasiūlyto reglamento pažeidimus ir nustatomos administracinės sankcijos ir priemonės, kurias kompetentingos institucijos turėtų būti įgaliotos taikyti pagrindinių pažeidimų atvejais.

3.3.8. Ataskaitų teikimas ir peržiūra (VIII skyrius)

Priėmus šį pasiūlymą, būtų nustatytas pirmasis Sąjungos lygmeniu bankams taikomų struktūrinių atskyrimo taisyklių rinkinys. Todėl svarbu įvertinti, ar pirmiau apibūdintos taisyklės yra veiksmingas ir rezultatyvus būdas struktūrinės reformos tikslui ir uždaviniams įgyvendinti. Todėl paskutiniame skyriuje išvardijamos kelios sritys, kurių sistemą Komisija apskritai ir konkrečiai peržiūrės (34 straipsnis). Pavyzdžiui, peržiūrint dėmesys bus sutelktas į ribų taikymą, 6 straipsnyje numatyto draudimo taikymą ir veiksmingumą, peržiūrėtinos veiklos mastą ir parametrų tinkamumą bei taikymą.

3.3.9. Tvarkaraštis

Čia nurodomos svarbiausios datos, susijusios su pagrindinių šio pasiūlymo nuostatų priėmimu ir įgyvendinimu, jei EP ir Taryba galutinį reglamento tekstą priims iki 2015 m. birželio mėn.:

iki 2016 m. sausio 1 d. Komisija priima reikiamus pagrindinėms nuostatoms įgyvendinti skirtus deleguotuosius aktus;
2016 m. liepos 1 d. ir vėliau kasmet skelbiamas bankų, kuriems reglamentas taikomas ir kuriems netaikomas, sąrašas;
2017 m. sausio 1 d. įsigalioja prekybos savo sąskaita draudimas;
2018 m. liepos 1 d. įsigalioja nuostatos dėl prekybos veiklos atskyrimo nuo kredito įstaigų.

4. Poveikis biudžetui

Pasiūlymo finansinis poveikis ir poveikis biudžetui nurodytas pridedamoje teisės akto pasiūlymo finansinėje pažymoje.

2014/0020 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę^²⁰, atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę^²¹,

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu^²²,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Sąjungos finansų sistemai priklauso daugiau kaip 8 000 įvairaus dydžio bankų, įmonių struktūrų ir verslo modelių, iš kurių keletas yra didelės bankų grupės, vykdančios labai plataus profilio veiklą. Tos grupės apima sudėtingą juridinių subjektų ir vidinių grupės santykių tinklą. Tarpbankinio skolinimosi bei skolinimo ryšiais ir per išvestinių finansinių priemonių rinkas jos yra labai susijusios tarpusavyje. Galimo šių didelių bankų žlugimo poveikis gali būti ypač platus ir didelis;

(2) finansų krizė atskleidė Sąjungos bankų tarpusavio priklausomybę ir dėl to finansų sistemai kylančią riziką. Todėl bankų pertvarkymas iki šiol buvo sunkus uždavinys, apimantis ištisas bankų grupes, o ne tik negyvybingas jų dalis ir vykdomas iš esmės valstybės lėšomis;

(3) nuo finansų rinkų krizės pradžios Sąjunga ir jos valstybės narės vykdė esminę bankų veiklos reglamentavimo ir priežiūros pertvarką, įskaitant pirmųjų bankų sąjungos kūrimo veiksmų nustatymą. Turint omenyje finansų krizės gilumą ir poreikį užtikrinti, kad būtų įmanoma pertvarkyti visus bankus, reikėjo įvertinti, ar reikia daugiau priemonių, kuriomis būtų toliau mažinama didžiausių ir sudėtingiausių bankų žlugimo tikimybė ir poveikis. Tokie įgaliojimai suteikti Xxxxx Xxxxxxxxx pirmininkaujamai aukšto lygio darbo grupei. Ji rekomendavo privalomai atskirti prekybą savo sąskaita nuo kitos labai rizikingos prekybos veiklos, didžiausių ir sudėtingiausių bankų atveju tam sukuriant atskirą bankų grupės juridinį subjektą;

(4) įgyvendinus vykdomą bankų veiklos reglamentavimo reformą gerokai padidės tiek atskirų bankų, tiek viso bankų sektoriaus atsparumas. Tačiau keletas didžiausių ir sudėtingiausių Sąjungos bankų grupių vis dar tebėra per didelės, kad joms būtų leista žlugti ir kad jas būtų galima išgelbėti, ir per sudėtingos, kad jas būtų galima valdyti, prižiūrėti ir pertvarkyti. Todėl struktūrinės reformos yra svarbus papildomas veiksnys šalia kitų reglamentavimo iniciatyvų ir priemonių, nes jos būtų vienas iš būdų, kaip betarpiškiau spręsti vidinio grupės sudėtingumo, grupės vidaus subsidijų ir per didelės rizikos prisiėmimo paskatų klausimus. Kelios valstybės narės ėmėsi arba svarsto galimybę imtis priemonių struktūrinėms savo bankų sistemų reformoms įgyvendinti;

(5) 2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamentas paragino Komisiją numatyti principinį požiūrį į Europos bankų sektoriaus struktūrines reformas;

(6) teisinis šio reglamento pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnio 1 dalis, kuria leidžiama priimti priemones nacionalinėms nuostatoms, skirtoms vidaus rinkai sukurti ir jos tinkamam veikimui užtikrinti, suderinti;

(7) nenuoseklūs nacionalinės teisės aktai, kuriais nesiekiama tų pačių politikos tikslų taip, kad jie būtų suderinti su šiame reglamente numatytais mechanizmais arba jiems prilygtų, didina tikimybę, kad bus daromas neigiamas poveikis rinkos dalyvių sprendimams dėl kapitalo judėjimo, nes skirtingos ir nenuoseklios taisyklės bei praktika gali labai padidinti tarpvalstybiniu mastu veikiančių kredito įstaigų veiklos sąnaudas ir kartu nulemti mažiau veiksmingą išteklių bei kapitalo paskirstymą negu tuomet, kai kapitalo judėjimui taikomos panašios ir nuoseklios taisyklės. Dėl tų pačių priežasčių skirtingos ir nenuoseklios taisyklės taip pat neigiamai veiks rinkos dalyvių sprendimus, susijusius su tarpvalstybinių finansinių paslaugų teikimo vieta ir būdais. Be to, skirtingos ir nenuoseklios taisyklės gali nenumatytai skatinti geografinį arbitražą. Kapitalo judėjimas ir tarpvalstybinių paslaugų teikimas – esminiai tinkamo Sąjungos vidaus rinkos veikimo elementai. Nesant Sąjungos masto požiūrio, kredito įstaigos bus priverstos pritaikyti savo struktūrą ir operacijas prie nacionalinių nuostatų, todėl jos taps dar sudėtingesnės ir didės susiskaidymas vidaus rinkoje;

(8) nacionalinės teisės aktų nenuoseklumas taip pat trukdo kurti visoje bendrojoje rinkoje taikomą bendrą taisyklių sąvadą. Dėl to taip pat būtų ribojamas bendro priežiūros mechanizmo^²³ veiksmingumas, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) prižiūrimoms kredito įstaigoms turėtų taikyti skirtingus ir nenuoseklius teisės aktus, todėl išaugs priežiūros sąnaudos ir sudėtingumas. Dėl nenuoseklių teisės aktų tarpvalstybines kredito įstaigas valdyti sunkiau ir brangiau, visų pirma turint omenyje skirtingų ir galbūt nenuoseklių taisyklių laikymosi užtikrinimą. Panašiai ir bendro pertvarkymo mechanizmo^²⁴ atveju tektų pertvarkyti kredito įstaigas, kurioms galbūt taikomi skirtingi nacionaliniai organizacinės ir veiklos struktūros reikalavimai;

(9) nustačius vienodas Sąjungos masto taisykles galima užtikrinti, kad Sąjungos bankų grupės, kurių dauguma veikia keliose valstybėse narėse, būtų prižiūrimos pagal bendrą struktūrinių reikalavimų sistemą, taip išvengiant konkurencijos iškraipymo, supaprastinant reglamentavimą, išvengiant tarpvalstybinės veiklos reikalavimų laikymosi nepagrįstų išlaidų, skatinant tolesnę Sąjungos rinkos integraciją ir padedant šalinti reguliacinio arbitražo galimybes;

(10) siekiant tikslo prisidėti prie vidaus rinkos veikimo, turėtų būti įmanoma kredito įstaigai taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo tam tikros prekybos veiklos atskyrimo nuostatų, jeigu iki 2014 m. sausio 29 d. valstybė narė yra priėmusi nacionalinės pirminės teisės aktus (įskaitant vėliau priimtus antrinės teisės aktus), kuriais kredito įstaigoms, priimančioms fizinių asmenų ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) indėlius, draudžiama vykdyti investicijų operacijas savo sąskaita ir laikyti prekybinį turtą. Todėl valstybė narė turėtų turėti teisę prašyti Komisijos taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo tam tikros prekybos veiklos atskyrimo nuostatų, kredito įstaigai, kuriai taikomi tas nuostatas atitinkantys nacionalinės teisės aktai. Taip būtų sudarytos sąlygos valstybėms narėms, jau priėmusioms pirminės teisės aktus, kurių poveikis lygiavertis šiam reglamentui ir jį atitinka, išvengti esamų galiojančių nuostatų derinimo. Siekiant užtikrinti, kad tų nacionalinės teisės aktų ir vėlesnių įgyvendinimo priemonių poveikis nekeltų grėsmės vidaus rinkos tikslui ar veikimui, tais nacionalinės teisės aktais ir susijusia priežiūros bei vykdymo užtikrinimo tvarka turėtų būti užtikrinama, kad kredito įstaigos, priimančios reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, laikytųsi teisiškai privalomų reikalavimų, kurie yra lygiaverčiai šio reglamento nuostatoms ir jas atitinka. Kredito įstaigą, kuriai taikomi aptariami nacionalinės teisės aktai, prižiūrinti kompetentinga institucija turėtų parengti nuomonę, kuri turėtų būti pridėta prie prašymo taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą;

(11) pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013^²⁵ 4 straipsnio 1 dalies i punktą ECB įgaliojamas vykdyti priežiūros uždavinius, susijusius su struktūriniais pokyčiais, kurių reikalaujama iš kredito įstaigų, kad būtų užkirstas kelias finansiniams sunkumams ar žlugimui, kai tie uždaviniai kompetentingoms institucijoms aiškiai nurodyti atitinkamoje Sąjungos teisėje;

(12) šiuo reglamentu ketinama sumažinti šių reiškinių mastą: per didelės rizikos prisiėmimo ir spartaus balanso augimo, sunkaus pertvarkymo, sunkios stebėsenos, interesų konfliktų, konkurencijos iškraipymų ir netinkamo kapitalo paskirstymo. Juo taip pat ketinama apsaugoti įstaigas, vykdančias veiklą, kuriai vertėtų taikyti viešąsias apsaugos nuo nuostolių, patiriamų dėl kitos veiklos vykdymo, priemones. Todėl būtinos taisyklės turėtų padėti bankams grįžti prie savo esminio į santykius orientuoto vaidmens, t. y. būti naudingiems realiajai ekonomikai, ir neleisti per daug bankų kapitalo skirti prekybai, užuot skolinus ne finansų ekonomikai;

(13) šis reglamentas bus taikomas tik toms kredito įstaigoms ir grupėms, kurių prekybos veikla siekia reglamente nustatytas ribas. Tai atitinka apibrėžtą siekį daugiausia dėmesio skirti ribotam skaičiui didžiausių ir sudėtingiausių kredito įstaigų ir grupių, kurios nepaisant kitų teisėkūros aktų vis dar yra per didelės, kad joms būtų leista žlugti ir kad jas būtų galima išgelbėti, ir per sudėtingos, kad jas būtų galima valdyti, prižiūrėti ir pertvarkyti. Todėl šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos tik toms Sąjungos kredito įstaigoms ir grupėms, kurios arba yra laikomos esančiomis pasaulinės sisteminės svarbos, arba viršija tam tikras santykines ir absoliučias apskaitines prekybos veiklos arba absoliutaus dydžio ribas. Valstybės narės arba kompetentingos institucijos gali nuspręsti panašias priemones taikyti ir mažesnėms kredito įstaigoms;

(14) siekiant užtikrinti, kad nebūtų iškreipta konkurencija ir nebūtų leidžiama apeiti reikalavimų, teritorinė šio reglamento taikymo sritis turėtų būti plati. Tačiau jeigu į šio reglamento taikymo sritį patenkančioms ES patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms trečiosiose šalyse arba trečiosiose šalyse įsteigtų kredito įstaigų ES filialams yra taikomos priemonės, kurių poveikis, Komisijos nuomone, laikomas lygiaverčiu šio reglamento priemonių poveikiui, šis reglamentas jiems neturėtų būti taikomas. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų turėti galimybę šio reglamento netaikyti ES patronuojančiąją įmonę turinčių grupių užsienio patronuojamosioms įmonėms, jei jos yra autonomiškos ir jei jų žlugimo poveikis visai grupei būtų ribotas;

(15) turėtų būti draudžiama tai pačiai grupei priklausančioms kredito įstaigoms ir subjektams savo naudai pirkti ir parduoti finansines priemones ir biržos prekes, nes šios veiklos pridėtinė vertė visuomenės naudos požiūriu yra ribota arba nulinė ir ji yra rizikinga iš esmės;

(16) prekybą savo sąskaita sunku atskirti nuo rinkos formavimo. Siekiant įveikti šį sunkumą, prekybos savo sąskaita draudimas turėtų galioti tik konkrečiai prekybai savo sąskaita skirtoms komandoms, skyriams, padaliniams ar pavieniams prekybinių operacijų vykdytojams. Bankai neturėtų turėti galimybės draudimą apeiti valdydami prekyba savo sąskaita užsiimančius nebankinius subjektus arba naudodamiesi investicijomis į tuos subjektus;

(17) siekiant užtikrinti, kad subjektai, kuriems taikomas prekybos savo sąskaita draudimas, galėtų toliau prisidėti prie ekonomikos finansavimo, jiems turėtų būti leidžiama investuoti į fondus, įtrauktus į ribotą sąrašą. Į šį baigtinį sąrašą turėtų būti įtraukti uždaro tipo ir finansinio sverto netaikantys alternatyvaus investavimo fondai (AIF), Europos rizikos kapitalo fondai, Europos socialinio verslumo fondai ir Europos ilgalaikių investicijų fondai. Siekiant užtikrinti, kad šie fondai nekeltų pavojaus į juos investuojančių kredito įstaigų gyvybingumui ir finansiniam patikimumui, labai svarbu, kad uždaro tipo ir finansinio sverto netaikančius AIF, į kuriuos kredito įstaigoms vis dėlto galima investuoti, valdytų AIF valdytojai, kuriems leidimas išduotas ir kurie prižiūrimi pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES^²⁶ nuostatas, ir kad tie AIF būtų įsteigti Sąjungoje arba, jei jie įsteigti ne Sąjungoje, jų investiciniai vienetai arba akcijos Sąjungoje būtų platinami pagal tos direktyvos taisykles;

(18) subjektams, kuriems taikomas prekybos savo sąskaita draudimas, turėtų būti leidžiama vykdant pinigų valdymą investicijoms naudoti nuosavą kapitalą. Pinigų valdymas turėtų būti veikla, kurios tikslas – apsaugoti nuosavo kapitalo vertę, kartu kredito riziką paskirstant kelioms sandorio šalims ir maksimaliai padidinant nuosavo kapitalo likvidumą. Valdydami pinigus subjektai, kuriems taikomas prekybos savo sąskaita draudimas, neturėtų siekti tikslo gauti didesnę grąžą nei pinigų rinkos palūkanų normos, kai lyginamuoju dydžiu laikoma trijų mėnesių aukštos kokybės vyriausybės obligacijos grąžos norma;

(19) pinigų ekvivalentų turtas – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, pvz., iždo ir savivaldybių vekseliai, indėlių sertifikatai, komerciniai vekseliai, bankų akceptai, trumpalaikiai vekseliai arba reguliuojamų pinigų rinkos fondų vienetai ar akcijos. Siekiant uždrausti skolintų vertybinių popierių pardavimą, kad galėtų parduoti pinigų ekvivalentų turtą, kredito įstaiga turėtų prieš tai jį turėti;

(20) atlygio politika, kuria skatinama prisiimti pernelyg didelę riziką, gali pakenkti patikimam ir veiksmingam bankų rizikos valdymui. Papildydamos svarbius esamus Sąjungos teisės aktus šioje srityje, atlygio nuostatos turėtų padėti neleisti apeiti prekybos savo sąskaita draudimo. Be to, taip turėtų būti apribota likusi arba paslėpta pagrindinių funkcijų kredito įstaigų prekybos savo sąskaita veikla, kai vykdomas apdairus rizikos valdymas;

(21) subjektų, kuriems taikomas prekybos savo sąskaita draudimas, valdymo organas turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi šio draudimo;

(22) be prekybos savo sąskaita, didelės kredito įstaigos užsiima įvairia kita prekybos veikla, pvz., su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusiu rinkos formavimu, vertybinių popierių leidimu, investicijomis ir rėmimo veikla arba sudėtingų išvestinių finansinių priemonių sandorių struktūrizavimu, organizavimu ar vykdymu. Ši prekybos veikla dažnai yra susijusi su klientų veikla, bet vis tiek gali kelti nerimą. Tačiau atsižvelgiant į galimą šios veiklos naudingumą, ji neturėtų būti tiesiogiai draudžiama. Tačiau tokią veiklą ir toliau turėtų ex post vertinti kompetentinga institucija ir jai galėtų būti taikomas atskyrimo nuo likusios grupės veiklos reikalavimas;

(23) jei vertindama prekybos veiklą kompetentinga institucija padaro išvadą, kad ta veikla viršija tam tikrus santykinio dydžio, sverto, sudėtingumo, pelningumo, susijusios rinkos rizikos ir tarpusavio sąsajų parametrus, ji turėtų reikalauti ją atskirti nuo pagrindinių funkcijų kredito įstaigos, nebent pagrindinių funkcijų kredito įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad ta prekybos veikla nekelia grėsmės pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus tikslus;

(24) ypatingų klausimų kyla dėl rinkos formavimo. Tai, kad didelėje bankų grupėje vykdoma prekyba ir turimas didelis finansinių priemonių portfelis, gali trukdyti sėkmingai pertvarkyti banką, nes atskiros prekybos pozicijos vykstant pertvarkymui traktuojamos vienodai, nepaisant to, ar jos atsiranda dėl klientų veiklos nulemto rinkos formavimo, ar spekuliavimo. Xxxxxx formuotojai tarpusavyje taip pat susiję su kitomis didelėmis bankų grupėmis. Be to, rinkos formuotojams gali kilti didelė sandorio šalies rizika, o konkretus rinkos formavimo veikimas gali skirtis priklausomai nuo skirtingų finansinių priemonių ir rinkos modelių. Todėl kompetentinga institucija atlikdama vertinimą turėtų tai veiklai skirti ypatingą dėmesį;

(25) tam tikra su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusi veikla sudarė sąlygas kredito įstaigoms greitai sukaupti didelę riziką, riziką sukoncentruoti svertą naudojančiame sektoriuje, tarp finansinių tarpininkų labai padidinti priklausomybę nuo trumpalaikės skolos ir gerokai sustiprinti finansinių tarpininkų tarpusavio sąsajas. Jei pakeitimas vertybiniais popieriais neatitinka tam tikrų minimalių kriterijų, kad būtų laikomas aukštos kokybės pakeitimu vertybiniais popieriais, kredito įstaigoms vis dar kyla didelė likvidumo rizika. Be to, investuojant į vertybiniais popieriais pakeistus rizikingus produktus gali atsirasti finansų įstaigų tarpusavio sąsajų, kurios trukdo tvarkingai ir greitai jas pertvarkyti. Todėl kompetentinga institucija atlikdama vertinimą šiai veiklai turi skirti ypatingą dėmesį;

(26) siekiant užtikrinti veiksmingą atskyrimą teisiniu, ekonominiu, valdymo ir veiklos požiūriu, pagrindinių funkcijų kredito įstaigos ir prekybos subjektai turėtų laikytis kapitalo, likvidumo ir didelių pozicijų taisyklių funkcinio pogrupio pagrindu. Jie turėtų turėti tvirtą nepriklausomą valdymą ir atskirus valdymo organus;

(27) savidraudos įmonėmis, kooperatyvais, taupymo įstaigomis arba panašiomis įstaigomis laikomų grupių nuosavybės ir ekonominė struktūra yra specifinė. Norint taikyti kai kurias su atskyrimu susijusias taisykles, gali prireikti radikaliai pakeisti tų subjektų organizacinę struktūrą, o tokio pakeitimo sąnaudos galėtų būti neproporcingos naudai. Jei tos grupės patenka į reglamento taikymo sritį, kompetentinga institucija gali nuspręsti leisti pagrindinių funkcijų kredito įstaigoms, atitinkančioms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalies a arba b punkte nustatytus reikalavimus, turėti prekybos subjekto kapitalo priemonių arba balsavimo teisių, jei kompetentinga institucija mano, kad tokio subjekto kapitalo priemonių arba balsavimo teisių turėjimas yra būtina grupės veikimo sąlyga ir kad pagrindinių funkcijų kredito įstaiga ėmėsi pakankamų priemonių atitinkamai rizikai tinkamai sumažinti;

(28) nustatant didelių pozicijų ribas siekiama apsaugoti kredito įstaigas nuo rizikos patirti nuostolių dėl per didelės koncentracijos į vieną klientą arba susijusių klientų grupę. Tų apribojimų taikymas tarp atskirtų kredito įstaigos arba grupės dalių ir tarp pagrindinių funkcijų kredito įstaigos ir išorės subjektų, vykdančių prekybos veiklą, – neatskiriama šio reglamento dalis. Tačiau, nepaisant atskirų pozicijų ribų, bendros didelės pozicijos vis tiek gali būti labai didelės. Todėl, be atskirų ribų, reikėtų nustatyti bendrų didelių pozicijų ribą. Siekiant apriboti viešųjų apsaugos priemonių taikymą veiklai, kuriai taikomi atskyrimo reikalavimai, ir aiškiai atskirti prekybos subjekto veiklą nuo pagrindinių funkcijų kredito įstaigos veiklos, prekybos subjektams turėtų būti draudžiama priimti indėlius, kurie atitinka indėlių draudimo reikalavimus. Šis draudimas neturėtų neleisti pasikeisti užtikrinimo priemone, kai tai tiesiogiai susiję su jų prekybos veikla. Kad neišnyktų papildomas kredito šaltinis, prekybos subjektui vis dėlto reikėtų leisti suteikti kreditą visiems klientams. Be to, prekybos subjektui gali reikėti teikti didmenines mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo paslaugas, todėl jis neturėtų dalyvauti teikiant mažmenines mokėjimo paslaugas;

(29) nepaisant atskyrimo, pagrindinių funkcijų kredito įstaiga vis dėlto turėtų turėti galimybę valdyti savo riziką. Todėl reikėtų leisti vykdyti tam tikrą prekybos veiklą, jei ji yra vykdoma siekiant apdairiai valdyti pagrindinių funkcijų kredito įstaigos kapitalą, likvidumą ir finansavimą ir nekelia grėsmės jos finansiniam stabilumui. Pagrindinių funkcijų kredito įstaigoms taip pat reikia turėti galimybę savo klientams teikti tam tikras būtinas rizikos valdymo paslaugas. Tačiau tas turėtų būti daroma nesukeliant nebūtinos rizikos pagrindinių funkcijų kredito įstaigai ir grėsmės jos finansiniam stabilumui. Apsidraudimo veikla, atitinkanti reikalavimus apdairaus pačios įstaigos rizikos valdymo tikslais ir norint klientams teikti rizikos valdymo paslaugas, gali, bet nebūtinai turi būti laikoma apsidraudimo apskaita pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus;

(30) siekiant padidinti šiuo reglamentu numatytos sprendimų priėmimo procedūros veiksmingumą ir kuo geriau užtikrinti priemonių, nustatytų pagal šį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, Direktyvą [Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, BGPD] ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES^²⁷, nuoseklumą, kompetentingos institucijos ir atitinkamos pertvarkymo institucijos visomis aplinkybėmis turėtų glaudžiai bendradarbiauti pagal visus įgaliojimus, joms suteiktus atitinkamoje Sąjungos teisėje. Bendradarbiavimo pareiga turėtų galioti visais procedūros etapais iki kompetentingos institucijos galutinio sprendimo taikyti struktūrines priemones;

(31) atskyrimas turi didelį poveikį bankų grupių teisinei, organizacinei ir veiklos struktūrai. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir rezultatyvų atskyrimo taikymą ir užkirsti kelią grupių atskyrimui geografiniu principu, atskyrimo sprendimus grupės lygmeniu turėtų priimti konsoliduotos priežiūros institucija, prireikus pasikonsultavusi su bankų grupės svarbių patronuojamųjų įmonių kompetentingomis institucijomis;

(32) skaidrumo ir teisinio tikrumo, kuris bus naudingas visoms suinteresuotosioms šalims rinkoje, skatinimo sumetimais Europos bankininkystės institucija (EBI) savo interneto svetainėje turėtų paskelbti ir nuolat atnaujinti kredito įstaigų ir grupių, kurioms taikomi reikalavimai dėl prekybos savo sąskaita draudimo ir tam tikros prekybos veiklos atskyrimo, sąrašą;

(33) jeigu atskleidžiant informaciją, susijusią su riziką ribojančia priežiūra ir reikalingą taikant šį reglamentą, tvarkomi asmens duomenys, tokie duomenys turėtų būti visapusiškai saugomi pagal Sąjungos teisinę sistemą. Visų pirma, asmens duomenys kompetentingos institucijos laikomi tik tokį laikotarpį, kuris būtinas pagal taikomas duomenų apsaugos taisykles^²⁸;

(34) atskyrimas reiškia atitinkamų bankų grupių teisinės, organizacinės ir veiklos struktūros pokyčius, o dėl jų susidaro sąnaudų. Siekiant apriboti riziką, kad sąnaudos bus perkeltos klientams, ir kredito įstaigoms duoti laiko, kuris būtinas atskyrimo sprendimui tvarkingai įvykdyti, atskyrimas turėtų būti taikomas ne iškart po reglamento įsigaliojimo, bet nuo [Leidinių biuro prašoma įterpti tikslią datą: 18 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos];

(35) įvairūs subjektai, pagal šį reglamentą nustatyti įgyvendinus struktūrinius pokyčius, privalomus didelėms, sudėtingoms ir tarpusavyje susijusioms kredito įstaigoms, visas ar dalį reguliariai ar profesionaliai teikiamų investicinių paslaugų arba vykdomos veiklos turėtų teikti arba vykdyti laikydamiesi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB^²⁹ nuostatų. Kai šiame reglamente nustatyta papildomų apribojimų, taikomų šių subjektų galimybei teikti investicines paslaugas, palyginti su Direktyvoje 2004/39/EB nustatytais apribojimais, viršenybė turėtų būti teikiama šio reglamento nuostatoms. Šioms investicinėms paslaugoms teikti arba veiklai vykdyti turi būti iš anksto gautas veiklos leidimas laikantis Direktyvos 2004/39/EB nuostatų, išskyrus kredito įstaigas, veiklos leidimą gavusias pagal Direktyvą 2013/36/ES;

(36) Komisija turėtų bendradarbiauti su trečiųjų šalių valdžios institucijomis, siekdama išnagrinėti abipusiai naudingus sprendimus, kad būtų užtikrintas šio reglamento nuostatų ir trečiųjų šalių nustatytų reikalavimų suderinamumas. Todėl Komisija turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad trečiosios šalies teisinė sistema, taip pat jos teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka lygiavertė šiam reglamentui;

(37) siekiant užtikrinti, kad subjektai, kuriems taikomas šis reglamentas, laikytųsi pagal jį nustatytų įpareigojimų ir kad jiems visoje Sąjungoje būtų taikomas panašus požiūris, reikėtų užtikrinti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines sankcijas ir priemones. Todėl šiuo reglamentu nustatytos administracinės sankcijos ir priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, kuriems taikoma sankcija arba priemonė, dėl kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant sankciją arba priemonę, dėl sankcijų arba priemonių skelbimo, pagrindinių įgaliojimų taikyti sankcijas ir administracinių piniginių sankcijų dydžių;

(38) siekiant patikslinti šiame reglamente nustatytus reikalavimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šių neesminių elementų: vyriausybės obligacijų rūšių, kurios neturėtų būti draudžiamos pagal 6 straipsnį ir kurių kompetentingos institucijos neturi peržiūrėti arba apsvarstyti galimybės joms taikyti atskyrimą, sąrašo išplėtimo; atitinkamų ribų ir sąlygų, kada kompetentinga institucija daro prielaidą, kad tam tikrą prekybos veiklą būtina atskirti, nustatymo; priemonių, kurias leidžiama naudoti pačios kredito įstaigos rizikai valdyti, sąrašo išplėtimo; priemonių, dėl kurių kredito įstaiga gali sudaryti sandorius klientų rizikai valdyti, sąrašo išplėtimo; ribos, kurią viršijus išvestinių finansinių priemonių negalima parduoti arba įrašyti į pagrindinių funkcijų kredito įstaigos balansą, apskaičiavimo; didelių pozicijų ir kredito rizikos mažinimo metodų pripažinimo masto; prekybos veiklos sąvokos, naudojamos siekiant nustatyti šio reglamento II ir III skyrių taikymo sąlygas, sudedamųjų dalių keitimo; patikslinimo, kokių rūšių pakeitimas vertybiniais popieriais nekelia grėsmės pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniams stabilumui arba Sąjungos finansų sistemai; trečiųjų šalių teisinių ir priežiūros sistemų lygiavertiškumo vertinimo kriterijų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(39) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma 21 ir 27 straipsnių nuostatų atžvilgiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(40) techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus suderinamumas ir pakankama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EBI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga. EBI, rengdama techninius standartus, turėtų užtikrinti veiksmingas administracines ir informacijos teikimo procedūras;

(41) Komisija turėtų priimti EBI parengtus techninių reguliavimo standartų projektus dėl nuoseklaus parametrų, susijusių su ribos, kurią viršijus prekybos veikla turėtų būti atskirta, apskaičiavimu, vertinimo ir taikymo metodikos, priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010^³⁰ 10–14 straipsnius. Komisija ir EBI turėtų užtikrinti, kad tuos standartus visos atitinkamos įstaigos galėtų taikyti tokiu būdu, kuris būtų proporcingas šių įstaigų ir jų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui;

(42) Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EBI parengtus techninius įgyvendinimo standartus dėl kredito įstaigų ir grupių vykdomos prekybos veiklos sumos apskaičiavimo metodikos, vienodą informacijos teikimo apie kredito įstaigų ir patronuojančiųjų įmonių vykdomos prekybos veiklos bendrą sumą bei sudedamąsias dalis šabloną ir informacijos apie sankcijas keitimosi su EBI procedūrų bei formų nustatymo, priimant įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį;

(43) pagal proporcingumo principą, siekiant tikslo užkirsti kelią didelių, sudėtingų ir tarpusavyje susijusių kredito įstaigų sisteminei rizikai, finansiniams sunkumams ar žlugimui, būtina ir tikslinga nustatyti taisykles dėl prekybos savo sąskaita draudimo ir tam tikros prekybos veiklos atskyrimo. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(44) pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 straipsnį yra pripažįstama laisvė užsiimti verslu laikantis Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės bei praktikos. Kiekvienas asmuo Sąjungoje turi teisę pradėti verslą arba toliau juo užsiimti nediskriminuojamas ir nepatirdamas nebūtinų apribojimų. Be to, kaip nuosavybė pagal Chartijos 17 straipsnį yra saugoma akcijų nuosavybė. Akcininkai turi teisę valdyti savo nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti ir teisę į tai, kad ši nuosavybė be jų sutikimo nebūtų iš jų atimta. Šiame reglamente numatytas prekybos savo sąskaita draudimas ir tam tikros prekybos veiklos atskyrimas gali turėti įtakos laisvei užsiimti verslu, taip pat akcininkų teisėms į nuosavybę, nes jie tokiu atveju negali laisvai disponuoti savo nuosavybe;

(45) laisvės užsiimti verslu ir akcininkų teisių apribojimai turėtų atitikti Chartijos 52 straipsnį. Šių teisių ribojimas neturėtų būti neproporcingas. Todėl reikėtų reikalauti uždrausti arba atskirti prekybos veiklą tik tuomet, kai tai atitinka viešąjį interesą skatinant tinkamą Sąjungos bankininkystės rinkos veikimą ir finansinį stabilumą. Atitinkamiems akcininkams turėtų būti užtikrinta galimybė pasinaudoti kitomis juridinėmis teisėmis, pvz., teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą;

(46) šiame reglamente laikomasi Chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir principų, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teisės į gynybą ir ne bis in idem principo laikymąsi. Šis reglamentas turi būti taikomas atsižvelgiant į šias teises ir principus;

(47) kadangi subjektams, kuriems bus taikomas prekybos savo sąskaita draudimas, reikės pakankamai laiko draudimui įgyvendinti, šiame reglamente numatoma, kad draudimas taikomas nuo [Leidinių biuro prašoma įterpti tikslią datą: 18 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo]. Be to, šiame reglamente numatytos procedūros, susijusios su nuostatomis, pagal kurias kompetentinga institucija priima sprendimą, kad prekybos veiklą reikia atskirti nuo pagrindinių funkcijų kredito įstaigos, ir procedūros, grupėms taikomos po tokio sprendimo priėmimo, yra sudėtingos ir reikia laiko ne tik joms atlikti, bet ir toms priemonėms atsakingai bei tvariai įgyvendinti. Todėl reikėtų, kad tokios nuostatos būtų taikomos nuo [Leidinių biuro prašoma įterpti tikslią datą: 36 mėnesiai nuo šio reglamento paskelbimo],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Tikslai

Šiuo reglamentu siekiama užkirsti kelią didelių, sudėtingų ir tarpusavyje susijusių finansų sistemos subjektų, visų pirma kredito įstaigų, sisteminei rizikai, finansiniams sunkumams ar žlugimui ir pasiekti šiuos tikslus:

sumažinti per didelės rizikos prisiėmimo mastą kredito įstaigoje;
panaikinti reikšmingus interesų konfliktus tarp skirtingų kredito įstaigos dalių;
išvengti netinkamo išteklių paskirstymo ir skatinti skolinti lėšas realiajai ekonomikai;
padėti užtikrinti neiškreiptas konkurencijos sąlygas visoms kredito įstaigoms vidaus rinkoje;
mažinti sisteminę riziką keliančias tarpusavio sąsajas finansų sektoriuje;
lengvinti veiksmingą kredito įstaigos valdymą, stebėseną ir priežiūrą;
lengvinti tvarkingą grupės pertvarkymą ir gaivinimą.

2 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:

prekybos savo sąskaita draudimo;
tam tikros prekybos veiklos atskyrimo.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas šiems subjektams:

bet kuriai kredito įstaigai arba ES patronuojančiajai įmonei, įskaitant visus filialus ir patronuojamąsias įmones, kad ir kur jie būtų, kai taikant Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnį nustatoma, kad ji yra pasaulinės sisteminės svarbos finansų įstaiga (G-SII);
bet kuriam iš toliau nurodytų subjektų, kurio bendras turtas trejus metus iš eilės sudaro mažiausiai 30 mlrd. EUR ir kurio prekybos veikla sudaro mažiausiai 70 mlrd. EUR arba 10 procentų jo bendro turto:

i) bet kuriai Sąjungoje įsteigtai kredito įstaigai, kuri nėra nei patronuojančioji, nei patronuojamoji įmonė, įskaitant visus jos filialus, kad ir kur jie būtų;

ii) ES patronuojančiajai įmonei, įskaitant visus filialus ir patronuojamąsias įmones, kad ir kur jie būtų, kai vienas iš grupės subjektų – Sąjungoje įsteigta kredito įstaiga;

iii) trečiosiose šalyse įsteigtų kredito įstaigų ES filialams.

4 straipsnis

Netaikymo sritis

1. Šis reglamentas netaikomas:

trečiosiose šalyse įsteigtų kredito įstaigų ES filialams, jei jiems taikomos taisyklės, kurios laikomos lygiavertėmis pagal 27 straipsnio 1 dalį;
trečiosiose šalyse įsteigtoms ES patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, jei joms taikoma teisinė sistema, kuri laikoma lygiaverte pagal 27 straipsnio 1 dalį;
subjektams, nurodytiems Direktyvos 2013/36/ES 2 straipsnio 5 dalies 2–23 punktuose.

2. Be 1 dalies b punkto, III skyriaus reikalavimų kompetentinga institucija gali netaikyti trečiosiose šalyse, neturinčiose taisyklių, kurios laikomos lygiavertėmis 10–16 ir 20 straipsniams, įsteigtoms ES patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, jei ta kompetentinga institucija įsitikina, kad:

yra parengta pertvarkymo strategija, dėl kurios susitarė grupės lygmens pertvarkymo institucija Sąjungoje ir trečiosios šalies priimančioji institucija;
trečiojoje šalyje įsteigtos ES patronuojančiosios įmonės patronuojamosios įmonės pertvarkymo strategija neturi neigiamo poveikio valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (kuriose) įsteigta ES patronuojančioji įmonė ir kiti grupės subjektai, finansiniam stabilumui.

5 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1. kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013^³¹ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

2. grupė – patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės;

3. pertvarkymas – pertvarkymas, kaip apibrėžta Direktyvos [Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos, BGPD] 2 straipsnio 1 punkte;

4. prekyba savo sąskaita – bet kokių finansinių priemonių ar biržos prekių pirkimas, pardavimas ar kitoks įsigijimas arba perleidimas naudojant nuosavą kapitalą arba skolintas lėšas, siekiant tik gauti pelno savo naudai ir nesiejant to nei su faktinio ar numatomo kliento veikla, nei su subjekto rizikos dėl faktinio ar numatomo kliento veiklos apdraudimu, kai pozicijos įgyjamos ir pelnas gaunamas per tam skirtus skyrius, padalinius ar pavienius portfelių valdytojus, įskaitant prekybą per specializuotas internetines prekybos savo sąskaita platformas;

5. ES patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė valstybėje narėje, kuri nėra kitos įmonės bet kurioje valstybėje narėje patronuojamoji įmonė;

6. patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES^³² 2 straipsnio 10 punkte;

7. kompetentinga institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte, įskaitant ECB pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013;

8. įstaiga – įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

9. patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 9 punkte, įskaitant įstaigą, finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę ir mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją bendrovę;

10. finansinės priemonės – finansinės priemonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje;

11. valdymo organas – valdymo organas, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, arba lygiavertis organas, kai atitinkamas subjektas nėra įstaiga;

12. rinkos formavimas – finansų įstaigos įsipareigojimas reguliariai ir nuolat užtikrinti rinkos likvidumą skelbiant konkrečios finansinės priemonės pasiūlos ir paklausos kursus (kotiruotes) arba įprastine tvarka vykdant klientų pavedimus arba jų prekybos prašymus, bet abiem atvejais reikšminga rinkos rizika nekyla;

13. rėmėjas – rėmėjas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

14. pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 61 punkte;

15. prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis – išvestinių finansinių priemonių pirkimas arba pardavimas;

16. pagrindinių funkcijų kredito įstaiga – kredito įstaiga, kuri bent jau priima indėlius, kurie atitinka indėlių garantijų sistemos reikalavimus pagal Direktyvą 94/19/EB^³³;

17. biržos prekė – biržos prekė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006^³⁴ 2 straipsnio 1 punkte;

18. grupės subjektas – grupei priklausantis juridinis subjektas;

19. finansų subjektas – vienos iš toliau nurodytų kategorijų subjektas:

finansų sektoriaus subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte;
uždaro tipo ir finansinio sverto netaikantys alternatyvaus investavimo fondai (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/61/ES^³⁵, jei tie AIF įsteigti Sąjungoje arba, jei jie įsteigti ne Sąjungoje, jų investiciniai vienetai arba akcijos Sąjungoje platinami pagal Direktyvos 2011/61/ES 35 arba 40 straipsnį, reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 345/2013^³⁶ 3 straipsnio b punkte, reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 346/2013^³⁷ 3 straipsnio b punkte, ir AIF, turintys leidimą vykdyti Europos ilgalaikių investicijų fondo (EIIF) veiklą pagal Reglamentą (ES) Nr. [XXX/XXXX]^³⁸;
KIPVPS, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB^³⁹ 1 straipsnio 2 dalyje;
specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 66 punkte;

20. mažoji arba vidutinė įmonė (MVĮ) – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurios metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR ir (arba) metinė balanso suma neviršija 43 mln. EUR;

21. investicijų operacijų vykdymas savo sąskaita – vertybinių popierių arba sutartimi grindžiamų investicijų pirkimas, pardavimas, pasirašymas arba platinimas savo sąskaita;

22. konsoliduotos priežiūros institucija – kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančiosios įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių konsoliduotą priežiūrą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 48 punkte.

II skyrius

Draudžiama veikla

6 straipsnis

Tam tikros prekybos veiklos draudimas

1. 3 straipsnyje nurodytiems subjektams neleidžiama:

užsiimti prekyba savo sąskaita;
naudojant nuosavą kapitalą arba skolintas lėšas ir siekiant tik gauti pelno savo naudai:

i) įsigyti arba išlaikyti AIF, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, investicinių vienetų ar akcijų;

ii) investuoti į išvestines finansines priemones, sertifikatus, indeksus ar kitas finansines priemones, kurių rezultatai susieti su AIF akcijomis arba investiciniais vienetais;

iii) turėti subjekto, užsiimančio prekyba savo sąskaita arba įsigyjančio AIF investicinių vienetų ar akcijų, investicinių vienetų ar akcijų.

2. 1 dalies a punkte nurodytas draudimas netaikomas:

finansinėms priemonėms, išleistoms valstybių narių centrinės valdžios institucijų arba subjektų, išvardytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnyje;
tuo atveju, kai 3 straipsnyje nurodytas subjektas atitinka visas šias sąlygas:

i) vykdydamas savo pinigų valdymo procesus jis naudoja nuosavą kapitalą;

ii) jis turi, perka, parduoda ar kitaip įsigyja ar perleidžia tik piniginį arba pinigų ekvivalentų turtą. Pinigų ekvivalentų turtas turi būti labai likvidžios investicijos nuosavo kapitalo bazine valiuta, jis gali būti lengvai konvertuojamas į žinomą pinigų sumą, jam turi būti būdinga nedidelė vertės pasikeitimo rizika, jo terminas turi neviršyti 397 dienų ir jo grąža turi būti ne didesnė negu trijų mėnesių aukštos kokybės vyriausybės obligacijos norma.

3. 1 dalies b punkte nustatyti apribojimai nėra taikomi uždaro tipo ir finansinio sverto netaikantiems AIF, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/61/ES, jei tie AIF įsteigti Sąjungoje arba, jei jie įsteigti ne Sąjungoje, jų investiciniai vienetai arba akcijos Sąjungoje platinami pagal Direktyvos 2011/61/ES 35 arba 40 straipsnį, reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 345/2013 3 straipsnio b punkte, reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 346/2013 3 straipsnio b punkte, ir AIF, turintiems leidimą vykdyti EIIF veiklą pagal Reglamentą (ES) Nr. [XXX/XXXX].

4. Kiekvieno 3 straipsnyje nurodyto subjekto valdymo organas užtikrina, kad būtų laikomasi 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

5. 1–4 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi nuo [Leidinių biuro prašoma įterpti tikslią datą: 18 mėnesių nuo reglamento paskelbimo].

6. Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 1 dalies a punkte nurodyto draudimo netaikymo:

2 dalies a punkte nenurodytoms finansinėms priemonėms, išleistoms trečiųjų šalių, taikančių priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai, vyriausybių, kurių pozicijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnį priskiriamas 0 procentų rizikos koeficientas;
finansinėms priemonėms, išleistoms valstybių narių regioninės valdžios institucijų, kurių pozicijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnį priskiriamas 0 procentų rizikos koeficientas.

7 straipsnis

Taisyklės dėl atlygio

Nedarant poveikio Direktyvoje 2013/36/ES nustatytoms atlygio taisyklėms, 3 straipsnyje nurodytų subjektų atlygio politika parengiama ir įgyvendinama taip, kad ja darbuotojai nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai skatinami vykdyti 6 straipsnio 1 dalyje draudžiamą veiklą arba jiems nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai už tai atlyginama.

III skyrius

Tam tikros prekybos veiklos atskyrimas

8 straipsnis

Veiklos sritis

1. Šiame skyriuje prekybos veikla apima veiklą, kuri nėra:

indėlių, atitinkančių indėlių garantijų sistemos reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB^⁴⁰, priėmimas;
skolinimas, įskaitant vartojimo kreditą, su nekilnojamuoju turtu susijusias kredito sutartis, faktoringo operacijas su atgręžtinio reikalavimo teise arba be jos, komercinių sandorių finansavimą (įskaitant teisės į turtą perėmimą);
finansinė nuoma;
mokėjimo paslaugos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB^⁴¹ 4 straipsnio 3 punkte;
kitų mokėjimo priemonių, pvz., kelionės čekių ir vekselių, išdavimas ir tvarkymas, kai tokia veikla nėra įtraukta į d punktą;
tarpininkavimas pinigų rinkoje, vertybinių popierių saugojimas ir tvarkymas;
informacijos apie kreditavimą paslaugos;
saugojimo saugyklose, seifuose paslaugos;
elektroninių pinigų leidimas.

2. Šio skyriaus reikalavimai netaikomi finansinių priemonių, išleistų valstybių narių centrinės valdžios institucijų arba subjektų, išvardytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnyje, pirkimui arba pardavimui.

3. Komisijai pagal 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl reikalavimų netaikymo finansinėms priemonėms:

nenurodytoms 2 dalies a punkte ir išleistoms trečiųjų šalių, taikančių priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai, vyriausybių, kurių pozicijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnį priskiriamas 0 procentų rizikos koeficientas;
išleistoms valstybių narių regioninės valdžios institucijų, kurių pozicijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnį priskiriamas 0 procentų rizikos koeficientas.

9 straipsnis

Pareiga peržiūrėti veiklą

1. Kompetentinga institucija vertina toliau nurodytų subjektų prekybos veiklą, visų pirma įskaitant rinkos formavimą, investavimą į pakeitimą vertybiniais popieriais bei pakeitimo vertybiniais popieriais rėmėjo veiklą ir prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios nėra pagal 11 ir 12 straipsnius leidžiamos išvestinės finansinės priemonės:

Sąjungoje įsteigtos pagrindinių funkcijų kredito įstaigos, kuri nėra nei patronuojančioji, nei patronuojamoji įmonė, įskaitant visus jos filialus, kad ir kur jie būtų;
ES patronuojančiosios įmonės, įskaitant visus filialus ir patronuojamąsias įmones, kad ir kur jie būtų, kai vienas iš grupės subjektų – Sąjungoje įsteigta pagrindinių funkcijų kredito įstaiga;
trečiosiose šalyse įsteigtų kredito įstaigų ES filialų.

2. Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą, kompetentinga institucija naudoja šiuos parametrus:

santykinį prekybinio turto dydį, kuris nustatomas prekybinį turtą padalijus iš bendro turto;
prekybinio turto svertą, kuris nustatomas prekybinį turtą padalijus iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo;
santykinę sandorio šalies kredito rizikos svarbą, kuri nustatoma išvestinių finansinių priemonių tikrąją vertę padalijus iš bendro prekybinio turto;
santykinį prekybinių išvestinių finansinių priemonių sudėtingumą, kuris nustatomas 2 ir 3 lygių prekybinių išvestinių finansinių priemonių turtą padalijus iš prekybinių išvestinių finansinių priemonių ir iš prekybinio turto;
santykinį prekybos pajamų pelningumą, kuris nustatomas prekybos pajamas padalijus iš visų grynųjų pajamų;
santykinę rinkos rizikos svarbą, kuri nustatoma apskaičiavus skirtumą tarp prekybinio turto ir įsipareigojimų absoliučiąja verte ir jį padalijus iš prekybinio turto ir prekybinių įsipareigojimų paprasto vidurkio;
tarpusavio sąsajas, kurios nustatomos pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 18 dalyje nurodytą metodiką;
kredito ir likvidumo riziką, kurią kelia pagrindinių funkcijų kredito įstaigos prisiimti įsipareigojimai ir suteiktos garantijos.

3. Kompetentinga institucija vertinimą užbaigia iki [Leidinių biuro prašoma įterpti datą: 18 mėnesių nuo reglamento paskelbimo datos], o po to vertinimus atlieka reguliariai, bent kartą per metus.

4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslina, kaip nustatyti parametrus, ir prireikus patikslina 2 dalyje nurodytų parametrų elementus ir jų nustatymą naudojant priežiūros duomenis. Techniniuose reguliavimo standartų projektuose kompetentingai institucijai taip pat pateikiama nuoseklaus parametrų nustatymo ir taikymo metodika.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biuro prašoma įterpti datą: 1 mėnuo nuo reglamento paskelbimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

10 straipsnis

Kompetentingos institucijos įgaliojimas reikalauti, kad pagrindinių funkcijų kredito įstaiga nevykdytų tam tikros veiklos

1. Jei atlikusi 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą kompetentinga institucija padaro išvadą, kad tenkinamos ribos ir sąlygos, susijusios su 9 straipsnio 2 dalies a–h punktuose nurodytais ir 5 dalyje nurodytame deleguotajame akte patikslintais parametrais, ir dėl to ji mano, kad kyla grėsmė pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai, atsižvelgiant į 1 straipsnyje nurodytus tikslus, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo to vertinimo užbaigimo ji pradeda procedūrą 3 dalies antroje pastraipoje nurodytam sprendimui priimti.

2. Jei 1 dalyje nurodytos ribos ir sąlygos netenkinamos, kompetentinga institucija vis tiek gali pradėti procedūrą 3 dalies trečioje pastraipoje nurodytam sprendimui priimti, jei atlikusi 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą ji padaro išvadą, kad pagrindinių funkcijų kredito įstaigos vykdoma prekybos veikla, išskyrus prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios nėra pagal 11 ir 12 straipsnius leidžiamos išvestinės finansinės priemonės, kelia grėsmę pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai, atsižvelgiant į 1 straipsnyje nurodytus tikslus.

3. Kompetentinga institucija pagrindinių funkcijų kredito įstaigai praneša 1 arba 2 dalyje nurodytas išvadas ir suteikia galimybę raštu pateikti pastabas per du mėnesius nuo pranešimo datos.

Jeigu per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį pagrindinių funkcijų kredito įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu neįrodo, kad priežastys, dėl kurių padarytos tos išvados, yra nepagrįstos, kompetentinga institucija priima pagrindinių funkcijų kredito įstaigai skirtą sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad ji nevykdytų tose išvadose nurodytos prekybos veiklos. Kompetentinga institucija nurodo sprendimo priežastis ir jį viešai paskelbia.

Taikant 1 dalį, nusprendusi leisti pagrindinių funkcijų kredito įstaigai vykdyti tą prekybos veiklą, kompetentinga institucija taip pat nurodo tokio sprendimo priežastis ir jį viešai paskelbia.

Taikant 2 dalį, nusprendusi leisti pagrindinių funkcijų kredito įstaigai vykdyti prekybos veiklą, kompetentinga institucija priima atitinkamą pagrindinių funkcijų kredito įstaigai skirtą sprendimą.

Prieš priimdama šioje dalyje nurodytą sprendimą, kompetentinga institucija su EBI konsultuojasi dėl priežasčių, kuriomis grindžiamas numatomas jos sprendimas, ir dėl tokio sprendimo galimo poveikio Sąjungos finansiniam stabilumui ir vidaus rinkos veikimui. Kompetentinga institucija EBI taip pat praneša savo galutinį sprendimą.

Kompetentinga institucija galutinį sprendimą priima per du mėnesius nuo pirmoje pastraipoje minėtų pastabų gavimo raštu.

1. 3 dalies antroje pastraipoje nurodytus sprendimus kompetentinga institucija peržiūrės kas 5 metus.

2. Komisija iki [Leidinių biuro prašoma įterpti teisingą datą: 6 mėnesiai nuo šio reglamento paskelbimo] pagal 35 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose:

dėl parametrų patikslina:

sąlygas, įskaitant tai, kiek parametrų ir kokiu deriniu turi viršyti atitinkamą ribą, kad kompetentinga institucija pradėtų 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą;

patikslinant ii punkto sąlygas nurodomas atitinkamos prekybos veiklos bendros didelės rizikos lygis, susidarantis keliems parametrams viršijus i punkte nurodytas atitinkamas ribas;

patikslina, kokios rūšies pakeitimas vertybiniais popieriais nelaikomas keliančiu grėsmę pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai, kiek tai susiję su kiekvienu iš šių aspektų:

i) tokiais struktūriniais požymiais kaip įterptinis termino keitimas ir struktūros paprastumas;

ii) pagrindinio turto kokybe ir susijusių užtikrinimo priemonių ypatybėmis;

iii) pakeitimo vertybiniais popieriais ir jo pagrindinio turto įtraukimo į biržos sąrašus ir skaidrumo požymiais;

iv) platinimo procesų patikimumu ir kokybe.

11 straipsnis

Apdairus pačios įstaigos rizikos valdymas

1. Pagrindinių funkcijų kredito įstaiga, kuriai taikomas 10 straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimas, gali vykdyti prekybos veiklą, jei tos veiklos tikslas apsiriboja tik apdairiu jos kapitalo, likvidumo ir finansavimo valdymu.

Užtikrindama apdairų kapitalo, likvidumo ir finansavimo valdymą ir siekdama apsidrausti nuo bendros balanso rizikos, pagrindinių funkcijų kredito įstaiga gali naudoti tik palūkanų normos išvestines finansines priemones, užsienio valiutos išvestines finansines priemones ir kredito išvestines finansines priemones, atitinkančias pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos reikalavimus. Pagrindinių funkcijų kredito įstaiga kompetentingai priežiūros institucijai įrodo, kad apsidraudimo veikla skirta specifinei, identifikuojamai pagrindinių funkcijų kredito įstaigos atskirų arba bendrų pozicijų rizikai sumažinti ir kad ją vykdant ta rizika akivaizdžiai arba reikšmingai sumažinama.

2. Nedarant poveikio Direktyvoje 2013/36/ES nustatytoms atlygio taisyklėms, pagrindinių funkcijų kredito įstaigos darbuotojams, dalyvaujantiems vykdant apsidraudimo veiklą, taikoma atlygio politika:

siekiama užkirsti kelią likusiai arba paslėptai prekybos savo sąskaita veiklai, kuri maskuojama kaip rizikos valdymas arba kitaip;
atspindi teisėtus visos pagrindinių funkcijų kredito įstaigos apsidraudimo tikslus ir užtikrina, kad suteikiamas atlygis tiesiogiai priklausytų ne nuo pelno, gauto iš tokios veiklos, bet nuo bendro rizikos mažinimo veiklos veiksmingumo.

Valdymo organas, vadovaudamasis rizikos komiteto rekomendacijomis, jei toks komitetas įsteigtas pagal Direktyvos 2013/36/ES 76 straipsnio 3 dalį, užtikrina, kad pagrindinių funkcijų kredito įstaigos atlygio politika atitiktų pirmos pastraipos nuostatas.

3. Komisijai pagal šio reglamento 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais 1 dalyje nurodytos finansinės priemonės papildomos kitomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant kitų rūšių išvestines finansines priemones, visų pirma tokias, kurioms taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012^⁴² 11 straipsnyje nustatyti įpareigojimai, siekiant atsižvelgti į finansines priemones, kurios turi tokį patį poveikį finansiniam stabilumui kaip ir priemonės, kurios 1 dalyje nurodytos apdairaus kapitalo, likvidumo ir finansavimo valdymo tikslais.

12 straipsnis

Rizikos valdymo paslaugų teikimas klientams

1. Pagrindinių funkcijų kredito įstaiga, kuriai taikomas 10 straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimas, palūkanų normos išvestines finansines priemones, užsienio valiutos išvestines finansines priemones, kredito išvestines finansines priemones, apyvartinių taršos leidimų išvestines finansines priemones ir biržos prekių išvestines finansines priemones, atitinkančias pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos reikalavimus, ir apyvartinius taršos leidimus gali parduoti savo ne finansų klientams, finansų subjektams, nurodytiems 5 straipsnio 19 punkto antroje ir trečioje įtraukose, draudimo įmonėms ir įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų išmokų skyrimą, kai laikomasi šių sąlygų:

vienintelis tokio pardavimo tikslas – apsidrausti nuo palūkanų normos rizikos, valiutos kurso rizikos, kredito rizikos arba rizikos, susijusios su biržos prekėmis arba apyvartiniais taršos leidimais;
pagrindinių funkcijų kredito įstaigos nuosavų lėšų reikalavimai pozicijos rizikai, kylančiai dėl išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų, neviršija viso su rizika susijusio kapitalo reikalavimo procentinės dalies, kuri turi būti nurodyta Komisijos deleguotajame akte pagal 2 dalį.

Kai nesilaikoma b punkto reikalavimo, pagrindinių funkcijų kredito įstaiga išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų negali nei parduoti, nei įrašyti į savo balansą.

2. Komisija įgaliojama pagal 35 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais:

leidžiama šio straipsnio 1 dalyje išvardytų rūšių klientams apsidraudimo nuo rizikos tikslu parduoti kitas finansines priemones, kurios nėra nurodytos 1 dalyje, visų pirma tokias, kurioms taikomi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnyje nustatyti įpareigojimai;
nurodoma pagrindinių funkcijų kredito įstaigos nuosavų lėšų reikalavimų procentinė dalis, kurią viršijus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išvestinių finansinių priemonių negalima parduoti arba įrašyti į pagrindinių funkcijų kredito įstaigos balansą.

13 straipsnis

Taisyklės dėl atskirtų grupės subjektų

1. Kai kompetentinga institucija pagal 10 straipsnio 3 dalį yra priėmusi sprendimą, kad pagrindinių funkcijų kredito įstaiga negali vykdyti tam tikros prekybos veiklos, ir jeigu pagrindinių funkcijų kredito įstaiga priklauso grupei, tai atskirtiną prekybos veiklą gali vykdyti tik tas grupės subjektas, kuris teisiškai, ekonomiškai ir veiklos požiūriu atskirtas nuo pagrindinių funkcijų kredito įstaigos (prekybos subjektas).

2. Kai 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas savo iniciatyva nusprendė nuo pagrindinių funkcijų kredito įstaigos atskirti prekybos veiklą, kuriai taikomas 9 straipsnis, ir jo atskyrimo planas patvirtinamas pagal 18 straipsnyje nustatytą procedūrą, atskirtiems subjektams taikomi šio straipsnio 3–13 dalyse ir 14–17 bei 20 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

3. ES patronuojančioji įmonė užtikrina, kad grupės, kuriai priklauso pagrindinių funkcijų kredito įstaigos ir prekybos subjektai, struktūra būtų tokia, kad iš dalies konsoliduotai būtų sukurti du atskiri pogrupiai, o pagrindinių funkcijų kredito įstaigos būtų tik viename iš jų.

4. Pagrindinių funkcijų kredito įstaigos ES patronuojančioji įmonė tiek, kiek būtina, užtikrina, kad prekybos subjekto nemokumo atveju pagrindinių funkcijų kredito įstaiga galėtų toliau vykdyti savo veiklą.

5. Pagrindinių funkcijų kredito įstaiga neturi prekybos subjekto kapitalo priemonių arba balsavimo teisių.

Nepaisant pirmos pastraipos, kompetentinga institucija gali nuspręsti leisti pagrindinių funkcijų kredito įstaigoms, atitinkančioms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalies a arba b punkte nustatytus reikalavimus, turėti prekybos subjekto kapitalo priemonių arba balsavimo teisių, jei kompetentinga institucija mano, kad tokio subjekto kapitalo priemonių arba balsavimo teisių turėjimas yra būtina grupės veikimo sąlyga ir kad pagrindinių funkcijų kredito įstaiga ėmėsi pakankamų priemonių atitinkamai rizikai tinkamai sumažinti.

Pagrindinių funkcijų kredito įstaigai, kuri nėra nei centrinė, nei regioninė kredito įstaiga, bet kokiu atveju neleidžiama tiesiogiai turėti jokio prekybos subjekto kapitalo priemonių arba balsavimo teisių.

Prieš priimdama sprendimą pagal šią dalį, kompetentinga institucija konsultuojasi su EBI.

Kompetentinga institucija EBI praneša savo sprendimą. EBI skelbia įstaigų, kurioms taikoma ši dalis, sąrašą.

6. Pagrindinių funkcijų kredito įstaiga ir prekybos subjektas individualiai arba iš dalies konsoliduotai leidžia savo skolos vertybinius popierius, jei tai neprieštarauja pertvarkymo planui, kuriam pagal Direktyvą [BGPD] pritarė atitinkamos pertvarkymo institucijos.

7. Visos sutartys ir kiti sandoriai, kuriuos tarpusavyje sudaro pagrindinių funkcijų kredito įstaiga ir prekybos subjektas, yra tiek pat palankūs pagrindinių funkcijų kredito įstaigai kaip panašios sutartys ir sandoriai, kurie sudaromi su tam pačiam pogrupiui nepriklausančiais subjektais arba kuriuose dalyvauja tokie subjektai.

8. Dauguma atitinkamai pagrindinių funkcijų kredito įstaigos ir prekybos subjekto valdymo organo narių yra asmenys, kurie nėra to kito subjekto valdymo organo nariai. Nė vienas bet kurio iš šių subjektų valdymo organo narys nevykdo vykdomųjų funkcijų abiejuose subjektuose, išskyrus patronuojančiosios įmonės rizikos valdymo pareigūno funkcijas.

9. Pagrindinių funkcijų kredito įstaigos, prekybos subjekto ir jų patronuojamųjų įmonių valdymo organas privalo laikytis atskyrimo tikslų.

10. Pagal taikomą nacionalinę teisę prekybos subjekto ir pagrindinių funkcijų kredito įstaigos tikrinis arba bendrinis pavadinimas yra toks, kad visuomenei būtų lengva nustatyti, kuris subjektas yra prekybos subjektas ir kuris – pagrindinių funkcijų kredito įstaiga.

11. Struktūriškai atskirtos įstaigos įpareigojimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antroje, trečioje, ketvirtoje, šeštoje, septintoje ir aštuntoje dalyse ir Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinėje dalyje, laikosi iš dalies konsoliduotai pagal šio straipsnio 3 dalį.

12. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 575/2013 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio, to reglamento antroje–ketvirtoje ir aštuntoje dalyse nustatyti įpareigojimai taikomi iš dalies konsoliduotai pagal šio straipsnio 3 dalį.

13. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 575/2013 6 straipsnio 4 dalies ir 8 straipsnio, to reglamento šeštos dalies reikalavimai taikomi iš dalies konsoliduotai pagal šio straipsnio 3 dalį.

14 straipsnis

Didelių grupės vidaus pozicijų ribos

1. Apskaičiuojant grupės vidaus didelės pozicijos ribą pagal 2 dalį, visi subjektai, priklausantys tam pačiam pogrupiui pagal 13 straipsnio 3 dalį, yra laikomi vienu klientu arba viena susijusių klientų grupe, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte.

2. Kai imtasi priemonių pagal šį skyrių, pagrindinių funkcijų kredito įstaiga subjekto, nepriklausančio tam pačiam pogrupiui kaip pagrindinių funkcijų kredito įstaiga, atžvilgiu neįgyja grupės vidaus pozicijos, kuri viršytų 25 procentus pagrindinių funkcijų kredito įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo. Grupės vidaus pozicijos riba taikoma iš dalies konsoliduotai ir atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo ir išimčių poveikį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399–403 straipsnius ir šio reglamento 16 straipsnį.

15 straipsnis

Didelių ne grupės pozicijų ribos

1. Be Reglamento (ES) Nr. 575/2013 395 straipsnio 1 dalies nuostatų, kai imtasi priemonių pagal šį skyrių, pagrindinių funkcijų kredito įstaiga neįgyja šių pozicijų:

didelės pozicijos finansų subjekto atžvilgiu, kuri viršytų 25 procentus pagrindinių funkcijų kredito įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo. Ta pozicijos riba taikoma individualiai ir iš dalies konsoliduotai, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo ir išimčių poveikį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399–403 straipsnius ir šio reglamento 16 straipsnį;
didelių pozicijų finansų subjektų atžvilgiu, kurių bendra suma viršytų 200 procentus pagrindinių funkcijų kredito įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo. Ta pozicijos riba taikoma individualiai ir iš dalies konsoliduotai, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo ir išimčių poveikį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399–403 straipsnius ir šio reglamento 16 straipsnį.

2. Komisija įgaliojama pagal 35 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais koreguojamas 1 dalies b punkte nustatytos bendrų didelių ne grupės pozicijų ribos dydis, atsižvelgiant į tai, kokiu mastu pripažįstamas kredito rizikos mažinimas.

16 straipsnis

Kredito rizikos mažinimo metodai

Be Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399–403 straipsnių nuostatų, kai imtasi priemonių pagal šį šio reglamento skyrių, siekiant laikytis šio reglamento 14 ir 15 straipsniuose nurodytų didelių pozicijų ribų, pozicijų verčių apskaičiavimui yra taikomi kredito rizikos mažinimo metodų pripažinimo apribojimai.

Komisija įgaliojama pagal 35 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais patikslinama, kokiu mastu, taikant pirmą pastraipą, pripažįstami kredito rizikos mažinimo metodai, įskaitant reikalavimus atitinkančio kredito užtikrinimo rūšis ir ribas, kad kredito rizikos mažinimo metodai būtų veiksmingi pasitvirtinus rizikai ir būtų įmanomas veiksmingas kredito užtikrinimo susigrąžinimas.

17 straipsnis

Nukrypimas nuo pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl didelių pozicijų

Darant išimtį dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 493 straipsnio 3 dalies, toje dalyje nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos netaikomos pozicijoms, įgytoms pagrindinių funkcijų kredito įstaigų, kurioms pagal šį reglamentą taikomos struktūrinės priemonės.

18 straipsnis

Atskyrimo planas

1. Kompetentingai institucijai pagal 10 straipsnio 3 dalį priėmus sprendimą, kad pagrindinių funkcijų kredito įstaiga negali vykdyti tam tikros prekybos veiklos, pagrindinių funkcijų kredito įstaiga arba prireikus jos ES patronuojančioji įmonė per šešis mėnesius nuo 10 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodyto sprendimo priėmimo dienos kompetentingai institucijai pateikia atskyrimo planą.

Taip pat 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas, nusprendęs nuo pagrindinių funkcijų kredito įstaigos atskirti prekybos veiklą, kuriai taikoma peržiūros pareiga pagal 9 straipsnį, 9 straipsnyje nurodyto vertinimo laikotarpio pradžioje pateikia planą, kuriame išsamiai apibūdinamas jos atskyrimas. Plane pateikiama bent informacija, kurios reikalaujama šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose.

2. Atskyrimo plane išsamiai paaiškinamas atskyrimo procesas.

Plane pateikiama bent ši informacija:

turto ir veiklos, kurie bus atskirti nuo pagrindinių funkcijų kredito įstaigos, nurodymas;
išsami informacija apie 13 straipsnyje nurodytų taisyklių taikymą;
atskyrimo tvarkaraštis.

3. Kompetentinga institucija įvertina 1 ir 2 dalyse nurodytus planus ir per šešis mėnesius nuo atskyrimo plano pateikimo priima sprendimą jį patvirtinti arba reikalauja jį pakeisti.

4. Jei kompetentinga institucija reikalauja pakeisti atskyrimo planą, per tris mėnesius nuo kompetentingos institucijos prašymo pagrindinių funkcijų kredito įstaiga arba prireikus jos ES patronuojančioji įmonė iš naujo pateikia atskyrimo planą su reikalaujamais pakeitimais.

5. Kompetentinga institucija per mėnesį nuo pakartotinio plano pateikimo priima sprendimą jį patvirtinti arba atmesti. Atmetusi planą, kompetentinga institucija per mėnesį nuo atmetimo priima sprendimą, kuriame nustatomas atskyrimo planas su būtinais patikslinimais.

6. Jei pagrindinių funkcijų kredito įstaiga arba prireikus jos ES patronuojančioji įmonė nepateikia 1 dalyje reikalaujamo atskyrimo plano, kompetentinga institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos priima sprendimą, kuriame nustatomas atskyrimo planas.

7. Jei pagrindinių funkcijų kredito įstaiga arba prireikus jos ES patronuojančioji įmonė iš naujo nepateikia atskyrimo plano su kompetentingos institucijos reikalaujamais pakeitimais, kompetentinga institucija ne vėliau kaip per mėnesį nuo 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos priima sprendimą, kuriame nustatomas atskyrimo planas.

8. Pagrindinių funkcijų kredito įstaiga arba prireikus jos ES patronuojančioji įmonė kompetentingai institucijai įrodo, kad patvirtintą planą įgyvendino.

9. Kredito įstaigos arba ES patronuojančiosios įmonės valdymo organas užtikrina, kad atskyrimo planas būtų įgyvendintas atsižvelgiant į kompetentingos institucijos patvirtinimą.

19 straipsnis

Kompetentingų institucijų ir atitinkamų pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas

1. Prieš priimdama 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą, kompetentinga institucija apie tai praneša atitinkamai pertvarkymo institucijai, paskirtai pagal Direktyvos [BGPD] 3 straipsnį.

2. Atlikdama vertinimą pagal 9 straipsnį ir reikalaudama iš pagrindinių funkcijų kredito įstaigos nevykdyti tam tikros veiklos pagal 10 straipsnį, kompetentinga institucija atsižvelgia į sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimus, kuriuos pagal Direktyvos [BGPD] 13 ir 13a straipsnius tuo metu atlieka arba anksčiau atliko atitinkamos pertvarkymo institucijos.

3. Kompetentinga institucija bendradarbiauja su atitinkama pertvarkymo institucija ir keičiasi atitinkama informacija, kuri laikoma būtina jos pareigoms atlikti.

4. Kompetentinga institucija užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi pagal šį skyrių, derėtų su priemonėmis, kurių imtasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 13 straipsnio b punktą, Reglamento (ES) Nr. [bendro pertvarkymo mechanizmo priemonės] 8 straipsnio 9 dalį, Direktyvos [BGPD] 13, 13a, 14 ir 15 straipsnius ir Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį.

20 straipsnis

Prekybos subjektui draudžiama veikla

Prekybos subjektui neleidžiama:

priimti indėlius, atitinkančius indėlių garantijų sistemos reikalavimus pagal Direktyvą 94/19/EB, išskyrus atvejus, kai tokie indėliai susiję su pasikeitimu užtikrinimo priemone vykdant prekybos veiklą;
teikti mokėjimo paslaugas, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 3 punkte, susijusias su a punkte nurodyta veikla, išskyrus atvejus, kai tokios mokėjimo paslaugos yra papildomos ir absoliučiai būtinos norint pasikeisti užtikrinimo priemone vykdant prekybos veiklą.

21 straipsnis

Nukrypimas nuo III skyriaus reikalavimų

1. Valstybei narei paprašius, Komisija gali leisti nuo šio skyriaus reikalavimų nukrypti fizinių asmenų ir MVĮ indėlius priimančiai kredito įstaigai, kuriai taikomi nacionalinės pirminės teisės aktai, priimti iki 2014 m. sausio 29 d., kai nacionalinės teisės aktai atitinka šiuos reikalavimus:

jais siekiama užkirsti kelią finansiniams sunkumams ar žlugimui ir sisteminei rizikai, kaip nurodyta 1 straipsnyje;
jais neleidžiama kredito įstaigoms, priimančioms reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, užsiimti reguliuojama investicijų operacijų vykdymo savo sąskaita veikla ir laikyti prekybinį turtą; tačiau nacionalinės teisės aktais gali būti numatyta ribotų išimčių, kad kredito įstaigoms, priimančioms fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, būtų leidžiama vykdyti rizikos mažinimo veiklą siekiant apdairiai valdyti savo kapitalą, likvidumą ir finansavimą ir teikti ribotas rizikos valdymo paslaugas klientams;
jei kredito įstaiga, priimanti reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, priklauso grupei, ji užtikrina, kad kredito įstaiga būtų teisiškai atskirta nuo grupės subjektų, užsiimančių reguliuojama investicijų operacijų vykdymo savo sąskaita veikla arba laikančių prekybinį turtą, ir nacionalinės teisės aktuose nurodyta, kad:

i) kredito įstaiga, priimanti reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, turi galimybę priimti sprendimus nepriklausomai nuo kitų grupės subjektų;

ii) kredito įstaiga, priimanti reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, turi valdymo organą, kuris yra nepriklausomas nuo kitų grupės subjektų ir nuo pačios kredito įstaigos;

iii) kredito įstaigai, priimančiai reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, taikomi jos lygmens kapitalo ir likvidumo reikalavimai;

iv) kredito įstaiga, priimanti reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, sutartis ar sandorius su kitais grupės subjektais gali sudaryti tik panašiomis sąlygomis, kaip nurodyta 13 straipsnio 7 dalyje.

2. Valstybė narė, prašanti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą kredito įstaigai, kuriai taikomi minėti nacionalinės teisės aktai, Komisijai atsiunčia prašymą kartu su teigiama kredito įstaigą, kuriai prašoma taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, prižiūrinčios kompetentingos institucijos nuomone. Tame prašyme pateikiama visa informacija, būtina nacionalinės teisės aktams įvertinti, ir nurodomos kredito įstaigos, kurioms prašoma taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą. Manydama, kad neturi visos būtinos informacijos, Komisija kreipiasi į atitinkamą valstybę narę per du mėnesius nuo prašymo gavimo ir nurodo, kokios informacijos jai trūksta.

Gavusi visą informaciją, kurią ji laiko būtina, kad galėtų įvertinti prašymą taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, Komisija per mėnesį praneša prašymą pateikusiai valstybei narei, kad gavo reikiamą informaciją.

Per penkis mėnesius nuo antroje pastraipoje nurodyto pranešimo, Komisija, pasikonsultavusi su EBI dėl priežasčių, kuriomis grindžiamas numatomas jos sprendimas, ir dėl tokio sprendimo galimo poveikio Sąjungos finansiniam stabilumui ir vidaus rinkos veikimui, priima įgyvendinimo sprendimą, kuriuo nacionalinės teisės aktai paskelbiami neprieštaraujančiais šiam skyriui ir leidžiama taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą 1 dalyje nurodytame prašyme nurodytoms kredito įstaigoms. Ketindama paskelbti, kad nacionalinės teisės aktai prieštarauja šiam skyriui, ir neleisti taikyti leidžiančios nukrypti nuostatos, Komisija išsamiai išdėsto prieštaravimus ir prašymą pateikusiai valstybei narei suteikia galimybę raštu pateikti pastabas per mėnesį nuo Komisijos prieštaravimų pranešimo datos. Per tris mėnesius nuo pastabų pateikimo termino Komisija priima įgyvendinimo sprendimą, kuriuo leidžiama taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą arba neleidžiama jos taikyti.

Jei nacionalinės teisės aktai iš dalies pakeičiami, valstybė narė apie pakeitimus praneša Komisijai. Komisija gali peržiūrėti trečioje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo sprendimą.

Jei nacionalinės teisės aktai, paskelbti neprieštaraujančiais šiam skyriui, nebėra taikomi kredito įstaigai, kuriai leista taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo šio skyriaus reikalavimų, tos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas tai kredito įstaigai atšaukiamas.

Komisija savo sprendimus praneša EBI. EBI skelbia kredito įstaigų, kurioms leidžiama taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą pagal šį straipsnį, sąrašą. Sąrašas nuolat atnaujinamas.

IV skyrius

Subjektai, kuriems taikomi II ir III skyrių reikalavimai

22 straipsnis

Ribų apskaičiavimo taisyklės

1. Taikant 3 straipsnio b punkto ii papunktį, ribų apskaičiavimas grindžiamas ES patronuojančiosios įmonės konsoliduotosiomis ataskaitomis.

2. Taikant 3 straipsnio b punkto iii papunktį, ribų apskaičiavimas grindžiamas Sąjungoje vykdyta veikla.

3. Draudimo ir perdraudimo įmonių bei kitų ne finansų įmonių turtas ir įsipareigojimai į apskaičiavimą neįtraukiami.

4. Iki [Leidinių biuro prašoma įterpti teisingą datą: 12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo] kompetentinga institucija nustato kredito įstaigas ir grupes, kurioms pagal 3 straipsnį taikomas šis reglamentas, ir apie jas nedelsdamos praneša EBI.

Po to, kai kompetentinga institucija apie jas praneša, EBI iš karto skelbia pirmoje pastraipoje nurodytą sąrašą. Sąrašas nuolat atnaujinamas.

23 straipsnis

Prekybos veiklos apskaičiavimas

1. Taikant 3 straipsnį, prekybos veikla pagal taikomą apskaitos tvarką apskaičiuojama taip:

prekybos veikla = (prekybos vertybiniais popieriais turtas + prekybos vertybiniais popieriais įsipareigojimai + išvestinių finansinių priemonių turtas + išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimai)/2, kai:

prekybos vertybiniais popieriais turtas – viso valdomo portfelio dalis, iš kurios pastaruoju metu gauta trumpalaikio pelno, bet kuri neapima išvestinių finansinių priemonių turto;
prekybos vertybiniais popieriais įsipareigojimai – artimiausiu metu vykdytini trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie yra viso valdomo portfelio dalis, iš kurios pastaruoju metu gauta trumpalaikio pelno, bet kuri neapima išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų;
išvestinių finansinių priemonių turtas – išvestinės finansinės priemonės, turinčios teigiamą rinkos vertę, išskyrus apsidraudimui naudojamas arba įterptąsias išvestines finansines priemones;
išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimai – išvestinės finansinės priemonės, turinčios neigiamą rinkos vertę, išskyrus apsidraudimui naudojamas priemones.

2. Draudimo ir perdraudimo įmonių bei kitų ne finansų įmonių turtas ir įsipareigojimai į prekybos veiklos apskaičiavimą neįtraukiami.

3. Atsižvelgdama į taikomos apskaitos tvarkos skirtumus, EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatoma 1 dalyje nurodytos prekybos veiklos apskaičiavimo metodika, projektus.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biuro prašoma įterpti tikslią datą: 1 mėnuo nuo reglamento paskelbimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

4. Kad būtų atsižvelgta į taikomos apskaitos tvarkos pakeitimus, Komisija pagal 35 straipsnį įgaliojama deleguotaisiais aktais iš dalies pakeisti šio straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytos prekybos veiklos sudedamąsias dalis.

24 straipsnis

Informacijos apie prekybos veiklą teikimas kompetentingai institucijai

1. 3 straipsnyje nurodyti subjektai kompetentingai institucijai pirmą kartą [Leidinių biuro prašoma įterpti datą: 9 mėnesiai nuo šio reglamento paskelbimo datos] ir vėliau kasmet pateikia svarbią informaciją apie savo prekybos veiklos ir jos sudedamųjų dalių bendrą sumą, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalyje.

2. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustato vienodą 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo šabloną ir pateikia nurodymus dėl tokio šablono naudojimo, projektus.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biuro prašoma įterpti tikslią datą: 1 mėnuo nuo reglamento paskelbimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

V skyrius

Reikalavimų laikymasis

Pirmas skirsnis

Subjektai

25 straipsnis

Subjektų, kuriems taikomas šis reglamentas, pareigos

1. Subjektai, kuriems taikomas šis reglamentas, imasi tinkamų priemonių, kad kompetentingos institucijos gautų informaciją, kurios reikia norint įvertinti, ar laikomasi šio reglamento.

2. Subjektai, kuriems taikomas šis reglamentas, kompetentingai institucijai pateikia visą informaciją, kurios reikia norint įvertinti, ar jos laikosi šio reglamento, įskaitant informaciją, kurios reikia 9 straipsnio 2 dalyje nurodytam parametrais grindžiamam vertinimui atlikti. Tie subjektai taip pat užtikrina, kad jų vidaus kontrolės mechanizmai, administracinės ir apskaitos procedūros leistų bet kuriuo metu stebėti, kaip jie laikosi šio reglamento.

3. Subjektai, kuriems taikomas šis reglamentas, registruoja visus savo sandorius ir dokumentų sistemas bei procesus, naudojamus taikant šį reglamentą, taip, kad kompetentinga institucija galėtų bet kuriuo metu stebėti, kaip laikomasi šio reglamento.

Antras skirsnis

Kompetentingos institucijos

26 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai ir pareigos

1. Vykdydamos pagal šį reglamentą joms pavestas pareigas, kompetentingos institucijos naudojasi joms suteiktais įgaliojimais pagal atitinkamą Sąjungos teisę.

2. Kompetentinga institucija stebi subjektų, kuriems taikomas šis reglamentas, veiklą ir nuolatos vertina, ar laikomasi šio reglamento, bei užtikrina jo laikymąsi.

3. Kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai prašyti ES patronuojančiosios įmonės, kuri nėra reguliuojamas subjektas, bet kuri turi nors vieną patronuojamąją įmonę, kuri yra reguliuojamas subjektas, užtikrinti, kad reguliuojamos jos patronuojamosios įmonės laikytųsi šio reglamento.

4. Taikant šį reglamentą, konsoliduotos priežiūros institucija laikoma visų grupės subjektų, kurie priklauso tai pačiai grupei kaip ir ES patronuojančioji įmonė ir kuriems taikomas šis reglamentas, kompetentinga institucija.

Jeigu ES patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė įsteigta kitoje valstybėje narėje ir jos priežiūrą vykdo kita nei ES patronuojančiosios įmonės priežiūrą vykdanti priežiūros institucija ir jeigu patronuojamoji įmonė yra svarbi pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalį, konsoliduotos priežiūros institucija tariasi su tos svarbios patronuojamosios įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija dėl bet kokio pagal šį reglamentą konsoliduotos priežiūros institucijos priimamo sprendimo.

VI skyrius

Santykiai su trečiosiomis šalimis

27 straipsnis

Trečiosios šalies teisinės sistemos lygiavertiškumas

1. Valstybės narės arba trečiosios šalies kompetentingos institucijos prašymu arba savo iniciatyva Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad:

trečiosios šalies teisine, priežiūros bei vykdymo užtikrinimo tvarka užtikrinama, kad tos trečiosios šalies kredito įstaigos ir patronuojančiosios įmonės laikosi privalomų reikalavimų, kurie yra lygiaverčiai 6, 10–16 ir 20 straipsniuose išdėstytiems reikalavimams;
tos trečiosios šalies teisine sistema numatoma veiksminga lygiavertė struktūrinių priemonių, nustatytų pagal trečiosios šalies nacionalinės teisės sistemą, pripažinimo sistema.

2. Komisija gali iš dalies pakeisti arba panaikinti savo sprendimą, jeigu nebesilaikoma sąlygų, kurių pagrindu sprendimas buvo priimtas.

3. Komisija pagal šio reglamento 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi vertinimo, ar trečiosios šalies teisinė ir priežiūros sistema lygiavertė šiam reglamentui, kriterijai.

Komisija priima deleguotąjį aktą [Leidinių biuro prašoma įterpti tikslią datą: per 24 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo].

4. EBI sudaro bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų šalių, kurių teisinės ir priežiūros sistemos pagal 1–3 dalis pripažintos lygiavertėmis šiam reglamentui, kompetentingomis institucijomis. Tokiuose susitarimuose bent nurodoma abiejų jurisdikcijų atitinkamų kompetentingų institucijų dalijimosi būtiniausia informacija tvarka.

VII skyrius

Administracinės sankcijos ir priemonės

28 straipsnis

Administracinės sankcijos ir priemonės

1. Nedarant poveikio kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimams, nurodytiems 26 straipsnyje, ir valstybių narių teisei numatyti bei taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės pagal nacionalinę teisę kompetentingoms institucijoms suteikia įgaliojimus taikyti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones bent jau dėl šių pažeidimų:

draudimo, nustatyto 6 straipsnyje, pažeidimo;
bet kokio manipuliavimo informacija, kuri turi būti teikiama pagal 24 straipsnio 1 dalį.

Valstybės narės kompetentingoms institucijoms suteikia įgaliojimus kredito įstaigai arba bet kokiam grupės subjektui, įskaitant mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją bendrovę, draudimo arba perdraudimo įmonę, taikyti administracines sankcijas ir priemones.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytos nuostatos taikomos juridiniams asmenims, pažeidimo atveju valstybės narės kompetentingoms institucijoms suteikia įgaliojimus, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, taikyti sankcijas valdymo organo nariams ir kitiems pagal nacionalinę teisę už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims.

2. Pagal 1 dalį taikomos administracinės sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

3. Jeigu valstybės narės nustatė baudžiamąsias sankcijas už 1 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jos užtikrina, kad būtų parengtos atitinkamos priemonės, kurias taikant kompetentingai institucijai būtų suteikti visi reikiami įgaliojimai palaikyti ryšius su savo jurisdikcijos teisminėmis institucijomis, kad gautų konkrečią informaciją apie pradėtą baudžiamąjį tyrimą arba procesą dėl galimų 6 straipsnio pažeidimų ir dėl manipuliavimo informacija, kuri turi būti pateikiama pagal 24 straipsnio 1 dalį, ir tokią informaciją teiktų kitoms kompetentingoms institucijoms ir EBI ir taip įvykdytų įpareigojimą bendradarbiauti tarpusavyje ir prireikus su EBI taikant 1 dalį.

Kompetentingos institucijos taip pat gali bendradarbiauti su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, kad palengvintų įgaliojimų taikyti sankcijas vykdymą.

4. Jeigu padaromi 1 dalyje nurodyti pažeidimai, pagal nacionalinę teisę valstybės narės kompetentingoms institucijoms suteikia įgaliojimus taikyti bent šias administracines sankcijas ir kitas priemones:

nurodyti, kad pažeidimą padaręs asmuo nutrauktų neteisėtą veiklą ir nebekartotų tokių veiksmų;
reikalauti grąžinti dėl pažeidimo gautą pelną ar atlyginti nuostolius, kurių dėl pažeidimo buvo išvengta, jeigu tą pelną ar nuostolius galima nustatyti;
paskelbti viešą įspėjimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas asmuo ir to pažeidimo pobūdis;
panaikinti veiklos leidimą arba sustabdyti jo galiojimą;
laikinai uždrausti bet kokiam fiziniam xxxxxxxx, kuris laikomas atsakingu, vykdyti 3 straipsnyje nurodyto subjekto valdymo funkcijas;
pakartotinių pažeidimų atveju visam laikui uždrausti bet kokiam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti 3 straipsnyje nurodyto subjekto valdymo funkcijas;
skirti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis yra bent tris kartus didesnis nei padarius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, kai tą sumą galima nustatyti;
fizinio asmens atžvilgiu taikyti maksimalią administracinę piniginę sankciją, kurios dydis – bent 5 000 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą šio reglamento įsigaliojimo dieną;
juridinio asmens atžvilgiu taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – ne mažiau kaip 10 proc. juridinio asmens bendros metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas; jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Direktyvos 2013/34/ES reikalavimus, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą apskaitos tvarką pagal paskutines turimas pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintas konsoliduotąsias ataskaitas.

Valstybės narės gali kompetentingoms institucijoms suteikti kitus įgaliojimus taikyti sankcijas, be nurodytųjų šioje dalyje, ir gali numatyti platesnę sankcijų taikymo sritį ir didesnes sankcijas, nei nustatyta šioje dalyje.

5. Iki [Leidinių biuro prašoma įterpti tikslią datą: 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės praneša Komisijai ir EBI apie 1 dalyje nurodytas taisykles. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir EBI apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

29 straipsnis

Naudojimasis priežiūros ir sankcijų taikymo įgaliojimais

1. Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos dėl administracinių sankcijų ir kitų priemonių rūšies bei dydžio kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas atitinkamas aplinkybes, prireikus įskaitant:

pažeidimo sunkumą ir trukmę;
už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;
už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip bendra apyvarta juridinio asmens atveju arba metinės pajamos fizinio asmens atveju;
už pažeidimą atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;
už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, neapribojant reikalavimo užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų dėl pažeidimo gautą pelną ar atlygintų nuostolius, kurių dėl pažeidimo buvo išvengta;
ankstesnius už pažeidimą atsakingo asmens pažeidimus;
priemones, kurių už pažeidimus atsakingas asmuo ėmėsi, kad jie nepasikartotų;
visas galimas sistemines pažeidimo pasekmes.

30 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1. Kompetentinga institucija nustato veiksmingus mechanizmus, kaip pranešti apie faktinius ar galimus 28 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus.

2. Pagal 1 dalį taikomais mechanizmais reglamentuojami bent šie aspektai:

specialios pranešimų apie pažeidimus gavimo ir su jais susijusių tolesnių veiksmų procedūros, įskaitant tokių pranešimų perdavimo saugių kanalų nustatymą;
pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, kurie praneša apie pažeidimus arba kurie kaltinami padarę pažeidimus, tinkama apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito nesąžiningo elgesio;
asmens duomenų, susijusių tiek su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, tiek su fiziniu asmeniu, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, apsauga, įskaitant jų tapatybės konfidencialumo apsaugą, visais procedūros etapais, nedarant poveikio informacijos atskleidimui, reikalaujamam pagal nacionalinę teisę, kai atliekamas tolesnis tyrimas arba vėliau vykdomas teisminis procesas.

3. Valstybės narės reikalauja, kad darbdaviai įdiegtų tinkamas vidines procedūras, pagal kurias jų darbuotojai praneštų apie pažeidimus, nurodytus 28 straipsnio 1 dalyje.

4. Valstybės narės pagal nacionalinę teisę gali nustatyti finansines paskatas asmenims, teikiantiems svarbią informaciją apie galimus šio reglamento pažeidimus, kai tokie asmenys anksčiau neturėjo kitos teisinės ar sutartinės prievolės pranešti tokią informaciją ir kai tokia informacija yra nauja ir jos pagrindu taikoma administracinė sankcija ar kita priemonė už šio reglamento pažeidimą arba baudžiamoji sankcija.

31 straipsnis

Keitimasis informacija su EBI

1. Kompetentingos institucijos kasmet EBI pateikia apibendrintą informaciją apie visas pagal 28 straipsnį taikytas administracines priemones ir sankcijas. EBI tą informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

2. Jeigu valstybės narės nusprendė nustatyti baudžiamąsias sankcijas už 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jų kompetentingos institucijos EBI kasmet pateikia anoniminius apibendrintus duomenis apie visus pradėtus baudžiamuosius tyrimus ir taikytas baudžiamąsias sankcijas. EBI tą informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

3. Jeigu kompetentinga institucija viešai atskleidė informaciją apie administracines sankcijas, baudas ir kitas priemones, taip pat baudžiamąsias sankcijas, ji apie tai kartu praneša ir EBI.

4. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatoma 1 ir 2 dalyse nurodyto keitimosi informacija procedūros ir formos, projektą.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biuro prašoma įterpti tikslią datą: 12 mėnesių nuo reglamento paskelbimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

32 straipsnis

Sprendimų skelbimas

1. Vadovaudamasi trečia pastraipa, kompetentinga institucija skelbia bet kokį sprendimą taikyti administracinę sankciją ar kitą priemonę už 6 straipsnio pažeidimą ir manipuliavimą teikiama finansine informacija, nurodyta 28 straipsnio 1 dalyje, paskelbia savo interneto svetainėje iš karto po to, kai apie sprendimą informuojamas asmuo, kuriam jis taikomas.

Skelbiant informaciją pagal pirmą pastraipą nurodoma bent pažeidimo rūšis ir pobūdis ir asmens, kuriam taikomas sprendimas, tapatybė.

Pirma ir antra pastraipos netaikomos sprendimams, kuriais skiriamos tiriamojo pobūdžio priemonės.

Kai kompetentinga institucija, įvertinusi kiekvieną atskirą atvejį, mano, kad juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų asmens duomenų paskelbimas būtų neproporcingas, arba kai toks paskelbimas sukeltų pavojų vykdomam tyrimui ar finansų rinkų stabilumui, ji renkasi vieną iš šių galimybių:

atideda sprendimo paskelbimą iki to laiko, kol nebeliks priežasčių skelbimą atidėti;
skelbia sprendimą anonimiškai, laikydamasi nacionalinės teisės, jeigu taip užtikrinama veiksminga susijusių asmens duomenų apsauga, ir, kai tinka, atideda atitinkamų duomenų skelbimą pagrįstam laikotarpiui, kai galima iš anksto numatyti, kad per tą laikotarpį priežasčių duomenis skelbti anonimiškai nebeliks;
neskelbia sprendimo tuo atveju, jei kompetentinga institucija mano, kad skelbiant sprendimą pagal a ir b punktus būtų nepakankamai užtikrinta:

i) kad nebūtų pakenkta finansų rinkų stabilumui;

ii) kad tokių sprendimų paskelbimas būtų proporcingas atsižvelgiant į priemones, kurios laikomos nesvarbaus pobūdžio.

2. Tuo atveju, kai sprendimas gali būti apskųstas nacionalinei teisminei, administracinei ar kitai institucijai, kompetentinga institucija taip pat nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia tokią informaciją ir bet kokią vėlesnę informaciją apie tokio skundo rezultatus. Sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas sprendimas, taip pat paskelbiamas.

3. Kompetentinga institucija užtikrina, kad bet koks pagal šį straipsnį paskelbtas sprendimas jos interneto svetainėje būtų prieinamas bent penkerius metus po jo paskelbimo. Į tuos sprendimus įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos interneto svetainėje yra paliekami tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikomomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.

VIII skyrius

Ataskaitos ir peržiūra

33 straipsnis

EBI ataskaitos

EBI, bendradarbiaudama su EVPRI, parengia toliau nurodytas ataskaitas ir jas pateikia Komisijai per [Leidinių biuro prašoma įterpti tikslią datą: 12 mėnesių nuo reglamento paskelbimo]:

ataskaitą dėl galimos 9 straipsnio 2 dalies a–h punktuose nurodytų parametrų ribos ir pakeitimo vertybiniais popieriais rūšis, kurios, EBI nuomone, nekelia grėsmės pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui ar Sąjungos finansų sistemai;

ataskaitą dėl to, ar derėtų įtraukti kitų rūšių išvestines finansines priemones ir kitų rūšių finansines priemones nei tos, kurios išvardytos siekiant apdairaus pagrindinių funkcijų kredito įstaigos nuosavos rizikos valdymo;
ataskaitą dėl to, ar būtų galima leisti parduoti klientams kitas rizikos draudimo finansines priemones nei tos, kurios išvardytos 12 straipsnio 1 dalyje, ir dėl nuosavų lėšų reikalavimų procentinės dalies, kurią viršijus, išvestinės finansinės priemonės negalėtų būti parduodamos, kaip nurodyta 12 straipsnio 2 dalies b punkte.

34 straipsnis

Peržiūra

Komisija reguliariai stebi šiuo reglamentu nustatytų taisyklių poveikį siekiant 1 straipsnyje nurodytų tikslų ir bendro Sąjungos finansų sistemos stabilumo, atsižvelgdama į rinkos struktūros pokyčius ir šiuo reglamentu reguliuojamų subjektų pokyčius ir veiklą, ir teikia tinkamų pasiūlymų. Vykdant peržiūrą ypatingas dėmesys bus skiriamas 3 straipsnyje nurodytų ribų taikymui, 6 straipsnyje numatyto draudimo taikymui ir veiksmingumui, 8 straipsnyje nurodytos veiklos mastui ir 9 straipsnyje nustatytų parametrų tinkamumui. Komisija, atsižvelgdama į kompetentingų institucijų nuomones, iki 2020 m. sausio 1 d., o vėliau periodiškai Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą, taip pat praneša apie pirmiau minėtus klausimus, prireikus prie ataskaitos pridėdama teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą.

IX skyrius

Baigiamosios nuostatos

35 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio antroje pastraipoje, 23 straipsnio 4 dalyje ir 27 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 38 straipsnyje nurodytos datos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio antroje pastraipoje, 23 straipsnio 4 dalyje ir 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 6 straipsnio 6 dalį, 8 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio antrą pastraipą, 23 straipsnio 4 dalį ir 27 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nepareikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

36 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo įsigaliojimo datos, išskyrus 6 straipsnį, kuris taikomas nuo [Leidinių biuro prašoma įterpti tikslią datą: 18 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo] ir 13–18 bei 20 straipsnius, kurie taikomi nuo [Leidinių biuro prašoma įterpti tikslią datą: 36 mėnesiai nuo šio reglamento paskelbimo].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Xxxxxxx Xxxxxxxxxx

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1 PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4. Tikslas (-ai)

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl struktūrinių priemonių ES bankų atsparumui didinti

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje^⁴³

Xxxxxx xxxxx – finansų rinkos

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

1.4. Tikslas (-ai)

1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Padėti mažinti finansinio stabilumo riziką ir atkurti investuotojų bei kitų rinkos dalyvių pasitikėjimą finansų rinkomis.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus bendruosius tikslus, reglamentu siekiama sisteminės rizikos, finansiškai nepalankių sąlygų arba didelių, sudėtingų ir tarpusavyje susijusių bankų žlugimo prevencijos ir kelių kitų tikslų:

sumažinti per didelės rizikos prisiėmimo mastą kredito įstaigoje;
panaikinti reikšmingus interesų konfliktus tarp skirtingų kredito įstaigos dalių;
išvengti netinkamo išteklių paskirstymo ir skatinti skolinti lėšas realiajai ekonomikai;
užtikrinti neiškreiptas konkurencijos sąlygas visoms įstaigoms vidaus rinkoje;
mažinti sisteminę riziką keliančias tarpusavio sąsajas finansų sektoriuje;
lengvinti veiksmingą kredito įstaigos valdymą, stebėseną ir priežiūrą ir
lengvinti tvarkingą grupės pertvarkymą ir gaivinimą.

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

sumažinti rizikos prisiėmimo mastą kredito įstaigoje;

sumažinti interesų konfliktų tarp skirtingų kredito įstaigos dalių;

sumažinti netinkamo išteklių paskirstymo atvejų ir daugiau skolinti realiajai ekonomikai;

mažiau iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje;

mažinti tarpusavio sąsajų finansų sektoriuje;

didinti kredito įstaigos valdymo veiksmingumą, stebėseną ir priežiūrą;

tvarkingiau pertvarkyti ir gaivinti didžiausias ir sudėtingiausias bankų grupes.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Xxxxxx svarbūs pasiūlymo vertinimo rodikliai:

bankų, kuriems taikomi struktūrini atskyrimo reikalavimai, skaičius ir dydis;
veiklos paskirstymas indėlius priimantiems arba prekybos subjektams;
sandorių dydis, skirtumai arba likvidumas atitinkamose rinkose;
bankų, kuriems taikytinas struktūrinis atskyrimas, akcijų rinkoje tendencijos;
veiklos, kuriai taikytinas struktūrinis atskyrimas, rinkos koncentracija;
nauji veiklos, kuriai taikytinas struktūrinis atskyrimas, rinkos dalyviai;
bankų, kuriems taikytinas struktūrinis atskyrimas, pelningumo tendencijos;
numanomų valstybės subsidijų dydžiui taikomos priemonės;
bankų, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista žlugti, finansavimo sąnaudų pranašumo priemonės;
bankų, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista žlugti, prekybai ir paskolų teikimo veiklai taikomos priemonės.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Nuo finansų krizės pradžios Europos Sąjunga (ES) ir jos valstybės narės vykdė esminę bankų veiklos reglamentavimo ir priežiūros pertvarką.

Bankininkystės srityje ES inicijavo kelias reformas, kuriomis siekiama didinti bankų atsparumą ir mažinti bankų žlugimo tikimybę bei poveikį. Siekta sukurti saugesnę, patikimesnę, skaidresnę ir atsakingesnę finansų sistemą, kuri būtų naudinga ekonomikai ir plačiajai visuomenei (žr. visų pirma naująjį Kapitalo reikalavimų reglamentą ir direktyvą (KRR / KRD IV), taip pat pasiūlytą Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, BGPD).

Tačiau ES bankų sektorius ir pavieniai bankai absoliučia ir santykine išraiška išlieka dideli. Didžiausi bankai taip pat aktyviau vykdo prekybos veiklą ir per daugybę juridinių subjektų aktyviau veikia tarpvalstybiniu mastu.

Todėl kai kurios ES valstybės narės, taip pat trečiosios šalys ėmėsi tolesnių priemonių ir įgyvendino arba rengiasi įgyvendinti savo bankų sektoriaus struktūrines reformas, siekdamos išspręsti problemas, susijusias su didžiausiomis ir sudėtingiausiomis finansų įstaigomis. Be to, tarptautinės institucijos, kaip antai G 20, Finansinio stabilumo taryba, Tarptautinis atsiskaitymų bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžė tokių reformų vaidmenį, pavyzdžiui, pertvarkant bankus, ir paragino plačiai pasauliniu mastu aptarti bankų verslo modelius.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, ketinimas imtis veiksmų ES lygmeniu yra tvirtai pagrįstas. Nors nacionalinėmis reformomis apskritai siekiama to paties tikslo, pačių reformų elementai skiriasi. Taigi bus iškraipomi steigimosi sprendimai, nes bankai, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista žlugti, savo veiklą galbūt perkels į kitą valstybę narę arba joje įsisteigs. Todėl bendras ES atsakas būtų veiksmingesnis. Vienodų taisyklių ypač reikia dėl bankų sąjungos, kad būtų lengviau vykdyti priežiūrą pagal bendrą priežiūros mechanizmą ir pertvarkymo veiksmus pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Netaikoma

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

ES jau inicijavo kelias reformas, kad padidintų bankų atsparumą ir sumažintų bankų žlugimo galimybę bei poveikį. Tarp šių reformų – priemonės, kuriomis stiprinamas bankų mokumas (KRR / KRD IV dokumentų rinkinio kapitalo ir likvidumo reikalavimų dalis); priemonės, kuriomis stiprinamas bankų pertvarkymas (pasiūlyta BGPD); priemonės, kuriomis suteikiamos geresnes indėlių garantijos (peržiūrėta Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų, IGSD); priemonės, kuriomis didinamas skaidrumas ir sprendžiami išvestinių finansinių priemonių rizikos klausimai bei gerinama rinkos infrastruktūra (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas (ERIR) ir susijusios Finansinių priemonių rinkų direktyvos (FPRD) peržiūros). Be to, siekdama suardyti valstybės ir bankų rizikos neigiamus tarpusavio priklausomybės ryšius ir atkurti pasitikėjimą euru ir bankų sistema, Europos Komisija paragino toliau plėtoti bankų sąjungą, taip pat bendrą taisyklių sąvadą, kuris bus taikomas visiems ES bankams. Tai apima bendrą priežiūros mechanizmą ir bendrą pertvarkymo mechanizmą, kurie bus privalomi euro zonos nariams, bet kuriuos taikant galės savanoriškai dalyvauti ir visos kitos valstybės narės.

Nepaisant šios plataus užmojo reformų darbotvarkės, reikia tolesnių priemonių bankų, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista žlugti, žlugimo galimybei ir poveikiui sumažinti. Tokios priemonės remiamos tarptautiniu mastu – tai parodė neseniai padaryti G 20 vadovų ir ministrų pareiškimai.

Sprendžiant žlugimo poveikio klausimą, BGPD bus sudarytos tvarkingo įprastų ES bankų pertvarkymo sąlygos ir labai sumažintas tokių bankų žlugimo poveikis viešiesiems finansams. Bus nelengva vykdyti bankų, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista žlugti, pertvarkymo įgaliojimus, nes jie ypač dideli, sudėtingi, o jų balansas ir struktūros – ypač integruotos. Todėl nors ir galimybės naudoti viešą paramą akivaizdžiai sumažinamos, jos vis dar gali būti nepanaikintos, jeigu įgaliojimai nebus visapusiškai vykdomi visais atvejais. Todėl didelių ir sudėtingų bankų žlugimo poveikis vis dar gali būti didelis. Visu tuo galima paaiškinti likusių numanomų subsidijų rinkos vertinimą ir raginimą toliau paaiškinti galimas papildomas struktūrines priemones. Struktūrinės reformos suteiks daugiau galimybių valdžios institucijoms sprendžiant žlungančių bankų grupių klausimą. Padidinus pasitikėjimą tvarkingu pertvarkymu, taip pat ex ante padidės rinkos drausmė ir banko balanso dinamika. Dėl struktūrinių reformų naujai BGPD suteikti įgaliojimai galėtų būti veiksmingesni bankų, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista žlugti, atveju, nes pertvarkymo institucijos turėtų reikalų su atskirais, atskirtais ir paprastesniais balansais. Dėl to būtų lengviau stebėti ir vertinti skirtingus bankų grupės subjektus – išplečiamos galimybės, kuriomis gali naudotis pertvarkymo institucijos. Papildomos bankams, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista žlugti, taikomos priemonės būtų suderintos su proporcingumo principu pagal BGPD.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

 Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

Numatomas įsigaliojimas ir taikymo pradžia – 2015–2017 m., atsižvelgiant į prekybos savo sąskaita uždraudimą nuo 2017 m. sausio mėn. ir galimus atskyrimo reikalavimus nuo 2018 m. liepos mėn.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)^⁴⁴

Iš 2014 m. biudžeto

 Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas

 jos departamentai, įskaitant jos darbuotojus Sąjungos delegacijose;
 vykdomosios įstaigos;

 Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, deleguojant įgyvendinimo užduotis:

 trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;
 tarptautinėms organizacijoms ir jų įstaigoms (nurodyti);
EIB ir Europos investicijų fondui;
 įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;
 viešosios teisės įstaigoms;
 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;
 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;
 asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte.
Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

EBI yra reguliavimo agentūra, kurios veiklą prižiūri Komisija.

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Pasiūlymu numatoma, kad Komisija periodiškai turėtų peržiūrėti siūlomų priemonių veiksmingumą.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1. Nustatyta rizika

Siekiant teisiškai, ekonomiškai, produktyviai ir veiksmingai naudoti pasiūlymo įgyvendinimui skirtus asignavimus, tikimasi, kad įgyvendinant pasiūlymą nebus sudarytos sąlygos atsirasti naujai rizikai, dar nenumatytai pagal egzistuojančią EBI vidaus kontrolės sistemą.

2.2.2. Informacija apie vidaus kontrolės sistemos nustatymą

n. d.

2.2.3. Kontrolės priemonių rizikos ir naudos bei numatomo klaidų rizikos lygio įvertinimas

n. d.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, EBI be jokių apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nuostatos.

EBI prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems EBI darbuotojams.

Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiose įgyvendinimo priemonėse aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir XXXX prireikus gali atlikti EBI skirtų lėšų gavėjų ir už tų lėšų skyrimą atsakingų darbuotojų patikrinimus vietoje.

Reglamento, kuriuo įsteigiama EBI, 64 ir 65 straipsniuose nustatytos nuostatos dėl EBI biudžeto vykdymo bei kontrolės ir taikomos finansinės taisyklės.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

DA / NDA
⁽^⁴⁵⁾

ELPA šalių^⁴⁶

šalių kandidačių^⁴⁷

trečiųjų šalių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

1.a

12.0302

Europos bankininkystės institucija (EBI)

TAIP

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

Šios teisėkūros iniciatyvos poveikis išlaidoms bus toks:

EBI įdarbinami du nauji laikini darbuotojai (TA) (2 TA nuo 2016 m. sausio mėn.). Daugiau informacijos apie jų vaidmenis ir išlaidų apskaičiavimą (40 % finansuos ES, o 60 % – valstybės narės) žr. priede.
Naujos užduotys bus atliekamos naudojant turimus žmogiškuosius išteklius pagal metinio biudžeto skyrimo procedūrą, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, taikomus visoms ES įstaigoms, ir pagal agentūroms skirtą finansinį programavimą. Visų pirma išteklių, agentūrai reikalingų naujoms užduotims atlikti, poreikiai bus suderinami su EBI skirtu žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimu, kuris nustatytas neseniai priimtu Komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai „2014–2020 m. decentralizuotų agentūrų žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimas“ (COM(2013) 519).

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorija

Numeris

1a Pažangus ir integracinis augimas – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

GD: MARKT			2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	IŠ VISO
 Veiklos asignavimai
12.0302 Europos bankininkystės institucija (EBI)	Įsipareigojimai	(1)	0,00	0,00	0,16	0,15	0,15	0,15	0,15	0,76
12.0302 Europos bankininkystės institucija (EBI)	Mokėjimai	(2)	0,00	0,00	0,16	0,15	0,15	0,15	0,15	0,76
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis^⁴⁸
Biudžeto eilutės numeris		(3)
IŠ VISO asignavimų MARKT GD	Įsipareigojimai	=1+1a +3	0,00	0,00	0,16	0,15	0,15	0,15	0,15	0,76
IŠ VISO asignavimų MARKT GD	Mokėjimai	=2+2a +3	0,00	0,00	0,16	0,15	0,15	0,15	0,15	0,76

 IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)
 IŠ VISO veiklos asignavimų	Mokėjimai	(5)
 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1.a IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	=4+ 6	0,00	0,00	0,16	0,15	0,15	0,15	0,15	0,76
	Mokėjimai	=5+ 6	0,00	0,00	0,16	0,15	0,15	0,15	0,15	0,76
	Mokėjimai	=5+ 6

Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorija

Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		N metai	N + 1 metai	N + 2 metai	N + 3 metai	atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
GD:
 Žmogiškieji ištekliai
 Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N
metai^⁴⁹

N +1
metai

N +2
metai

N +3
metai

atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Įsipareigojimai

Mokėjimai

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus



N
metai

N + 1
metai

N + 2
metai

N + 3
metai

atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis^⁵⁰

Vidutinės rezultato išlaidos

Išlaidos

Bendras skaičius

Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS XXXXXXX^⁰⁰...

- Rezultatas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS...

- Rezultatas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO IŠLAIDŲ

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1. Suvestinė

 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai nenaudojami
 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N
metai^⁵²

N + 1
metai

N + 2
metai

N + 3
metai

atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinės išlaidos
Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ^⁵³
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

IŠ VISO

Administracinio pobūdžio asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau priskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami
 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

		N metai	N + 1 metai	N + 2 metai	N + +3 metai	atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
 Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)
XX 01 01 02 (Delegacijos)
XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
 Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))^⁵⁴
XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose)
XX 01 04 yy^⁵⁵	- būstinėje
XX 01 04 yy^⁵⁵	- delegacijose
XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 02 (CA, INT, SNE — tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
IŠ VISO

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
Išorės personalas

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

 Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą
Visų pirma išteklių, EBI reikalingų naujoms užduotims atlikti, poreikiai bus suderinami su 2014–2020 m. DFP ir su EBI skirtu žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimu, kuris nustatytas neseniai priimtu Komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai „2014–2020 m. decentralizuotų agentūrų žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimas“ (COM(2013) 519).
 Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

 Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą^⁵⁶

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Iš viso
Valstybės narės	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

 Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms
 Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

 nuosaviems ištekliams

 įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė

Einamųjų metų biudžeto asignavimai

Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis^⁵⁷

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

…………. straipsnis

0,00

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

Priedas dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti

EBI sąmata

Komisijos pasiūlyme numatytos nuostatos, pagal kurias EBI turi parengti keturis deleguotuosius aktus ir šešis techninius standartus, kad būtų užtikrinta, jog labai techninės nuostatos būtų nuosekliai įgyvendinamos visoje ES.

Komisija turėtų priimti EBI parengtus techninius reguliavimo standartus dėl nuoseklaus vertinimo metodikos ir parametrų taikymo apskaičiuojant ribas, kurias viršijus, prekybos veikla turėtų būti atskiriama. Komisija ir EBI turėtų užtikrinti, kad tuos standartus visos atitinkamos įstaigos galėtų taikyti tokiu būdu, kuris būtų proporcingas šių įstaigų ir jų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Be to, priimdama įgyvendinimo aktus, Komisija taip pat turėtų priimti EBI parengtus techninius įgyvendinimo standartus dėl prekybos veiklos, kurioje dalyvauja kredito įstaigos ir patronuojančiosios įmonės, sumos apskaičiavimo metodikos ir kredito įstaigų bei patronuojančiųjų įmonių bendros sumos ir sudėtinių dalių pateikimo šablono. Dėl numatyto darbo reikės rengti dvišalius ir daugiašalius susitikimus su suinteresuotosiomis šalimis, analizuoti ir vertinti galimybes, rengti konsultacijoms skirtus dokumentus, viešas konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, steigti ir administruoti nuolatines ekspertų grupes, kurias sudarytų valstybių narių priežiūros įstaigų atstovai, steigti ir administruoti ad hoc ekspertų grupes, analizuoti per konsultacijas pateiktus atsakymus, rengti sąnaudų ir naudos analizes ir rengti teisinius tekstus.

Numatoma, kad reglamentas įsigalios 2015 m. pabaigoje. Todėl papildomi ištekliai XXX bus reikalingi tik nuo 2016 m. Reikės dviejų laikinųjų darbuotojų etatų reikiamoms užduotims vykdyti ilguoju laikotarpiu:

Komisijos deleguotieji aktai

Parametrai: nuginčijamosios prezumpcijos lygis, skaičius
Rizikos valdymo produktų teikimas: riba, kurią viršijus rizikos valdymo produktus turi teikti prekybos subjektas
Atskyrimo taisyklės – didelės pozicijos: reikalavimus atitinkantys kredito rizikos mažinimo metodai
Teritorinė taikymo sritis: lygiavertiškumo kriterijai

Komisijos techniniai standartai

Prekybos savo sąskaita draudimas: prekybos savo sąskaita veiklos apskaičiavimas siekiant nustatyti bendrą ribą
Prekybos savo sąskaita draudimas: vienodas prekybos veiklos pateikimo šablonas
Atskyrimas: parametrai: nuoseklus vertinimas ir taikymas
Išsami informacija apie ataskaitų teikimo įpareigojimą ir įsigaliojimą
Sandorių duomenų saugyklų registracija
Valdžios institucijos, kurios turi prieigą prie sandorių duomenų saugyklų duomenų

Papildomų išteklių prielaida:

Du papildomi AD7 pareigų grupės ir lygio laikinųjų darbuotojų etatai.
Vidutinis atlyginimas įvairioms darbuotojų kategorijoms nustatomas remiantis BUDG GD nurodymais.
Londonui taikomas korekcinis koeficientas – 1,344.
Numatomos komandiruočių išlaidos – 10 000 EUR.
Su samdymu susijusios išlaidos (kelionės, viešbučiai, medicininis sveikatos patikrinimas, įsikūrimo ir kitos pašalpos, persikraustymo išlaidos ir pan.) – apie 12 700 EUR.

Kitų trejų metų būtino biudžeto padidinimo apskaičiavimo metodas išsamiau pristatytas toliau pateikiamoje lentelėje. Šis skaičiavimas rodo, kad iš Sąjungos biudžeto finansuojama 40 proc. išlaidų.

Išlaidų rūšis	Skaičiavimas	Suma (tūkstančiais)
Išlaidų rūšis	Skaičiavimas	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Iš viso
Išlaidos darbuotojams
11 atlyginimai ir pašalpos	=2 x 132 x1,344	355	355	355	1,064
12 Su samdymu susijusios išlaidos	=2 x 13	25			25
13 Misijų išlaidos	=2 x 10	20	20	20	60
Iš viso : Išlaidos darbuotojams		000	000	000	1,150

Iš jų Bendrijos įnašas (40 proc.)		160	150	150	460
Iš jų valstybių narių įnašas (60 proc.)		240	225	225	690

1Įgaliojimai ir narių sąrašas pateikiami xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx_xxxxxx/xxxx/xxxx/xxxx-xxxxx_xxxxxx_xxxxx/xxxxxxx_xx.xxx.

2Be minėtos aukšto lygio ekspertų grupės rekomendacijos, rekomenduota: 2) kad būtina gaivinimo ir pertvarkymo plano sąlyga gali būti papildomos veiklos atskyrimas; 3) kaip pertvarkymo priemonę naudoti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę; 4) peržiūrėti prekybinio turto ir su nekilnojamuoju turtu susijusių paskolų kapitalo reikalavimus ir 5) taikyti priemones, kuriomis siekiama sustiprinti bankų valdymą ir kontrolę, kad sustiprėtų bankų priežiūra ir rinkos drausmė.

3Europos Parlamentas (McCarthy 2013 m.), „ES bankų sektoriaus struktūros reforma“, 2013/2021 (INI).

4Numatyta, kad „per didelis, kad jam būtų leista žlugti“ taip pat apima ir „per daug svarbus, kad jam būtų leista žlugti“, „per daug susijęs su kitais, kad jam būtų leista žlugti“ ir „per daug sudėtingas, kad jam būtų leista žlugti“. Taip pat žr. Europos Komisijos dokumentą (2013b).

5Europos Parlamento ir Tarybos direktyva xx/xxxx/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB bei 82/891/EB, direktyvos 2001/27/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB bei 2011/35/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L--xxx

6COM(2012) 102 final, xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx_xxxxxx/xxxx/xxxx/xxxxxx/xxxxx-xxxxx_xx.xxx.

7Ši apibrėžtis suformuluota 2011 m. spalio 27 d. FST šešėlinės bankininkystės priežiūros ir reguliavimo griežtinimo ataskaitoje, xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxxxxx/x_000000x.xxx.

8P7_TA(2012)0427, xxxx://xxx.xxxxxxxx.xxxxxx.xx/xxxxx/xxxXxx.xx?xxxxxXX&xxxxxxxxxxX0-XX-0000-0000&xxxxxxxxxXX.

9Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Šešėlinė bankininkystė. Naujų finansų sektoriaus rizikos šaltinių valdymas“, COM(2013) 614 final.

10Aukšto lygio ekspertų grupės konsultacijos dėl ES bankų sektoriaus struktūros reformos, 2012 m. gegužės–birželio mėn., xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx_xxxxxx/xxxxxxxxxxxxx/0000/xxxxxxx_xxxxxx_xx.xxx. Aukšto lygio ekspertų grupė gavo 83 atsakymus, daugiausia iš bankų ir kitų finansų įstaigų, nemažai atsakymų iš mažmeninių klientų ir jų asociacijų ir galiausiai iš verslo klientų.

11Konsultacijos dėl aukšto lygio ekspertų grupės rekomendacijų dėl ES bankų sektoriaus struktūros, xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx_xxxxxx/xxxxxxxxxxxxx/0000/xxxx-xxxxxxx_xx.xxx. Iš 89 gautų atsakymų, beveik pusė buvo iš bankų sektoriaus.

12Komisijos vykdomos konsultacijos dėl bankų sektoriaus struktūrinės reformos, xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx_xxxxxx/xxxxxxxxxxxxx/0000/xxxxxxx-xxxxxxxxxx-xxxxxx/xxxxx_xx.xxx. Komisijos tarnybos gavo daugiau negu 500 atsakymų. Juos pateikė bankai ir kitos finansų įstaigos, verslo klientai, investuotojai, valdžios institucijos ir vartotojų asociacijos ir pavieniai asmenys – gauti 439 pavienių asmenų atsakymai ir 11 vartotojų asociacijų atsakymų.

13Jis nustatytas 2013 m. spalio 15 d. priėmus Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

14Jis nustatytas priėmus [bendro pertvarkymo mechanizmo priemonę].

15Tai Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 naudojama riba svarbioms įstaigoms.

16Žr. poveikio vertinimo 6 priedą.

17Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, OL L 176, 2013 6 27, p. 1; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

182012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

192007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (OL L 319, 2007 12 5, p. 1–36).

20OL C , , p. .

21OL C […], […], p. […].

22OL C […], […], p. […].

23Jis nustatytas 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

24Jis nustatytas [bendro pertvarkymo mechanizmo priemone].

252013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

262011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES

dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010.

272013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

282000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

292004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

302010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

312013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013

dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

322013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB, OL L 182, 2013 6 29, p. 19.

331994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų, OL L 135, 1994 05 31, p. 0005–0014.

342006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų (OL L 241, 2006 9 2, p. 1).

352011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

362013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 1).

372013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18).

38Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. xx/xxxx dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų, OL L xx/xx.

392009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

401994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 135, 1994 05 31, p. 0005–0014).

412007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (OL L 319, 2007 12 5, p. 1–36).

422012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012

dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų.

43VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

44Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ xxxx://xxx.xx.xxx/xxxx/xxx/xxxxxxxxx/xxxxxxxxx_xx.xxxx.

45DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

46ELPA: Europos laisvosios prekybos asociacija.

47Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

48Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

49N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

50Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

51Kaip apibūdinta 1.4.2 dalyje. „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“.

52N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

53Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

54CA – sutartininkas („Contract staff“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“). INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“).

55Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

56Žr. Tarpinstitucinio susitarimo (2007–2013 m. laikotarpiui) 19 ir 24 punktus.

57Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.

LT LT

Document Metadata

Table of Contents

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Document Metadata