TURINYS
TURINYS
1. KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR METODAI |
2 |
2. KORUPCIJOS RIZIKA DAUGIABUČIŲ NAMŲ BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKTŲ ADMINISTRATORIŲ ATRANKOS VYKDYMO, SKYRIMO TVARKOS NUSTATYMO IR ĮGYVENDINIMO SRITYSE |
4 |
2.1. Savivaldybės organizuojama fizinių ir juridinių asmenų, pretenduojančių teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, atrankos procedūra yra formalaus pobūdžio |
5 |
2.2. Savivaldybė nepakankamai užtikrina, kad butų ir kitų patalpų savininkai gautų išsamią ir visapusišką informaciją apie pretendentų į bendrojo naudojimo objektų administratorius veiklą |
10 |
2.3. Savivaldybės vidaus teisės aktuose nėra reglamentuotų administratorių parinkimo kriterijų bendrojo naudojimo objektams, kuriuose dauguma butų nuosavybės teise priklauso Savivaldybei |
12 |
2.4. Savivaldybė neužtikrina administratoriaus skyrimo procedūros skaidrumo naujai pastatytiems daugiabučiams |
16 |
2.5. Savivaldybė nepakankamai užtikrina tinkamą butų ir kitų patalpų savininkų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimą, gyventojams pasirinkus kitą bendrojo naudojimo objektų administratorių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomam daugiabučiui administruoti |
19 |
3. KORUPCIJOS RIZIKA SAVIVALDYBEI VYKDANT PASKIRTŲ DAUGIABUČIŲ NAMŲ BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKTŲ ADMINISTRATORIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRĄ IR KONTROLĘ |
22 |
3.1. Savivaldybės vykdoma Administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė yra nepakankama, o planuojamų tikrinti Administratorių atrankos kriterijai gali būti taikomi nevienodai dėl Savivaldybės darbuotojams suteiktos diskrecijos |
23 |
3.2. Savivaldybės vidaus teisės aktuose nėra reglamentuotos neplaninių Administratorių veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos |
29 |
3.3. Savivaldybės veikla, vykdant bendrojo naudojimo objektų administratorių pirkimų kontrolę ir priežiūrą, nėra efektyvi |
35 |
4. MOTYVUOTOS IŠVADOS |
47 |
5. PASIŪLYMAI |
52 |
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS |
60 |
PRIEDAS |
62 |
|
|
KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR METODAI
Tikslas:
Nustatyti korupcijos rizikos veiksnius, galinčius sudaryti prielaidų korupcijai pasireikšti analizuojamose Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) veiklos srityse1, ir pateikti pasiūlymus, kurie galėtų padėti mažinti ir valdyti nustatytą korupcijos riziką, taip pat didintų korupcijos prevencijos veiksmingumą.
Uždaviniai:
1. Nustatyti, ar nacionaliniai bei Savivaldybės vidaus teisės aktai pakankamai aiškiai ir detaliai reglamentuoja veiklą analizuojamose veiklos srityse.
2. Išanalizuoti ir nustatyti antikorupciniu požiūriu ydingas procedūras analizuojamose srityse.
3. Pasiūlyti Savivaldybei korupcijos rizikos veiksnius mažinančias priemones.
Objektas:
Savivaldybės veikla daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos vykdymo, skyrimo tvarkos nustatymo ir įgyvendinimo srityje.
Savivaldybės veikla, vykdant paskirtų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę.
Subjektas:
Savivaldybė.
Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai:
1. Teisės aktų ir dokumentų turinio analizė.
2. Interviu metodas (darbuotojams elektroniniu paštu ir telefonu pateikti klausimai).
3. Viešai skelbiamos informacijos stebėjimas ir analizavimas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Savivaldybės bei jos teritorijoje veikiančių daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratorių interneto svetainėse viešai skelbiama informacija, informacija žiniasklaidoje ir pan.).
4. STT gautų skundų dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos analizė.
Atliekant korupcijos rizikos analizę išnagrinėta ir (ar) įvertinta:
1. Išvados dėl korupcijos rizikos analizės 1 priede nurodyti teisės aktai, dokumentai ir informacija.
2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Savivaldybės, daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratorių interneto svetainėse skelbiama informacija, susijusi su analizuojamomis veiklos sritimis.
3. Per susitikimus ir elektroniniu paštu gauta informacija apie darbo praktiką analizuojamose veiklos srityse Savivaldybėje.
Korupcijos rizikos analizės išvados padarytos remiantis nurodytų dokumentų ir duomenų analize, vertinant:
1. Sociologinių tyrimų duomenis (,,Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“).
2. Galimybę vienam darbuotojui priimti sprendimus analizuojamose srityse.
3. Darbuotojų ir padalinių atstumą nuo centrinio padalinio.
4. Darbuotojų savarankiškumą priimant sprendimus ir sprendimų priėmimo diskreciją.
5. Darbuotojų ir padalinių priežiūros ir kontrolės lygį.
6. Reikalavimus laikytis įprastos darbo tvarkos.
7. Analizuojamose procedūrose dalyvaujančių įstaigų darbuotojų rotacijos lygį.
8. Atliekamos veiklos ir sudaromų sandorių dokumentavimo reikalavimus.
9. Teisės aktų priėmimo ir vertinimo sistemą.
10. Analizuojamos veiklos, dokumentų viešumą ir prieinamumą visuomenei.
Jeigu Savivaldybė ar Savivaldybės teritorijoje veikiantys daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai prašomų pateikti dokumentų ar duomenų nepateikė, laikoma, kad jų nėra.
KORUPCIJOS RIZIKA DAUGIABUČIŲ NAMŲ BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKTŲ ADMINISTRATORIŲ ATRANKOS VYKDYMO, SKYRIMO TVARKOS NUSTATYMO IR ĮGYVENDINIMO SRITYSE
Savivaldybės kompetencija daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių (toliau – Administratoriai) atrankos vykdymo, skyrimo tvarkos nustatymo ir įgyvendinimo srityse yra grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis. Pagal šį kodeksą2,jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, yra skiriamas Administratorius. Sprendimą dėl Administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą Administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka Administratoriaus, teisinė prievolė priimti sprendimą dėl Administratoriaus parinkimo „pereina“ savivaldybės vykdomajai institucijai. Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarka dėl Administratoriaus pasirinkimo yra reglamentuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše, o Administratoriaus atrankos vykdymo bei skyrimo tvarkos nustatymo ir įgyvendinimo teisiniai pagrindai yra apibrėžti Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 (toliau – Aprašas). Analizės metu ypač dėmesys buvo skiriamas korupcijos rizikos veiksnių nustatymui Savivaldybei praktikoje įgyvendinant Apraše įtvirtintas prievoles, ar Savivaldybės priimtuose administraciniuose aktuose bei jų procedūriniuose dokumentuose yra įtvirtinti aiškūs, objektyvūs ir pakankami administratorių atrankos ir skyrimo kriterijai, kuriais būtų galima racionaliai motyvuoti priimamus sprendimus, ar Savivaldybėje taikoma darbo praktika bendrojo naudojimo objektų valdymo srityje yra pakankamai atspari korupcijai.
Savivaldybė pateikė informaciją3, kad yra paskyrusi 36 administratorius, kurie teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas apie 4 tūkst. namų. Daugiausia bendrojo naudojimo objektų Vilniaus mieste šiuo metu administruoja „Naujamiesčio būstas“ – 710 namų, „Senamiesčio ūkis“ – 631 namus, „Naujininkų ūkis“ – 503 namus, „Žirmūnų būstas“ – 440 namus ir „Priemiestis“ – 332 namus, todėl aiškus bei skaidrus Administratorių atrankos vykdymo, skyrimo tvarkos nustatymo ir įgyvendinimo procedūrinis reguliavimas pagal Savivaldybės kompetenciją turi didelę reikšmę formuojant antikorupcinę aplinką.
2.1. Savivaldybės organizuojama fizinių ir juridinių asmenų, pretenduojančių teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, atrankos procedūra yra formalaus pobūdžio
Susipažinus su teisiniu reglamentavimu, teisės normų praktiniu įgyvendinimu ir apibendrinus susitikimų su Savivaldybės atstovais metu gautą informaciją apie Savivaldybės organizuojamą fizinių ir juridinių asmenų, pretenduojančių teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas Vilniaus mieste (toliau – Pretendentai), atrankos procedūrą, nustatyta, kad:
1. Savivaldybės organizuojama Pretendentų atrankos procedūra yra tik formalaus pobūdžio, nes Pretendentų gebėjimai ir pasirengimas vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus funkcijas nėra vertinami (nustatomi). Analizuojant Savivaldybės pateiktus dokumentus, nustatyta, kad atrankos vykdymo metu Savivaldybės darbuotojai tik <...> peržiūri Pretendentų prašymus ir deklaracijose4 pateiktą informaciją, kad ji būtų užpildyta. Atmesti prašymą galima tik tuo atveju, jei deklaracijoje pateikta informacija neatitinka Aprašo 5 punkto reikalavimų. Už duomenų teisingumą ir teisėtumą atsako Pretendentas <..>“5. Įvertinus Savivaldybės interneto svetainėje viešai paskelbtų Pretendentų deklaracijų turinį6, nustatyta, kad jose pateikiama labai skirtingo turinio ir apimties informacija, kurios ne visada pakanka objektyviai įvertinti, ar visi Pretendentai iš tikrųjų yra pasiruošę tinkamai prižiūrėti daugiabučių bendrojo naudojimo objektų savininkų jiems patikėtą turtą. Paminėtini keletas pavyzdžių: UAB „Orenus“ 2017-08-01 deklaracijoje Nr. O-170801/2, pateikdama informaciją apie pasirengimą vykdyti bendrojo naudojimo objektų administravimą7, nurodo, kad „<...> administruoja daugiabučius gyvenamuosius namus, užtikrina bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų reikalavimus bei pagal namo gyventojų priimtus sprendimus ir siekdamas sukurti gražią, šiltą ir jaukią gyvenamąją aplinką jų daugiabučiame gyvenamajame name <...>“, UAB „Šilėja“ 2018-03-29 deklaracijoje Nr. R3-D-137, nurodo, kad „<...> įmonė pilnai pasirengusi vykdyti bendrojo naudojimo objektų administravimą ir vykdyti funkcijas pagal Vyriausybės patvirtintus administravimo nuostatus <...>“, UAB Administravimo centras „Vilnietis“ 2018-09-05 deklaracijoje Nr. R2-31 ir UAB Būsto renovacijos agentūra 2018-03-27 deklaracijoje Nr. 1 tik išvardina teisės aktus, kuriais vadovaudamosi planuoja teikti paslaugas, UAB „Būsto valda“, be administratoriui priskirtų vykdyti funkcijų, reglamentuotų atitinkamuose teisės aktuose, išvardijimo, 2018-07-12 deklaracijoje Nr. S-949 taip pat nurodo, kad „<...> ilgametė UAB „Būsto valda“ patirtis, atsakingas požiūris į klientą, geras daugiabučių namų priežiūros veiklos teisinės bazės išmanymas ir aukšti veiklos standartai leidžia užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą <...>“, UAB „Castrade Service“ 2014-05-14 deklaracijoje Nr. 202 ir UAB „Inservis“ 2018-03-23 deklaracijoje Nr. 2018/03/23-07, apskritai nepateikia informacijos, kaip (kokiu būdu) planuoja vykdyti bendrojo naudojimo objektų administravimą, UAB „Miesto butų ūkis“ 2018-03-29 deklaracijoje Nr. 3 tik nurodo bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo dydį, o apie pasirengimą vykdyti bendrojo naudojimo objektų administravimą nurodo, jog „<...> savivaldybės vykdomajai institucijai atrinkus bendrovę teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, bus sudarytos sutartys su darbuotojais, kurie užtikrins tinkamą administravimo nuostatų įgyvendinimą. Bendrovė maksimaliai ir visapusiškai rūpinsis gyventojų turto priežiūra, savo įsipareigojimų tinkamu vykdymu, sieks klientų pasitikėjimo ir užtikrins, kad gyventojams būtų teikiamos aukščiausios kokybės paslaugos <...>“, UAB „Srėdė ir Ko“ 2017-10-05 deklaracijoje Nr. 2017/10/01 taip pat tik nurodo, kad „<...> savivaldybės vykdomajai institucijai atrinkus (paskyrus) bendrovę teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, bus sudarytos sutartys su darbuotojais <...>“, kurie „<...> užtikrins tinkamą administravimo nuostatų įgyvendinimą <...>“. Korupcijos rizikos analizės metu įvertinus Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių Pretendentų atrankos procedūros organizavimą, nuostatas, nustatyta, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos prievolės Savivaldybei, kaip Pretendentų atranką organizuojančiam subjektui, atrankos metu tikrinti pretendentų dalykinių savybių, profesinių žinių bei gebėjimų vykdyti administratoriams nustatytas funkcijas. Šį teiginį pagrindžia ir Savivaldybės pateikta medžiaga apie 2018 metais vykdytą atranką dėl UAB „Dainavos būstas“ ir UAB „Nemuno būstas“ įrašymo į pretendentų sąrašą. Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, minėti Pretendentai elektroniniu paštu pateikė prašymus Savivaldybei įtraukti juos į sąrašą, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaracijas, įmonių registracijos pažymėjimus bei jų įstatų kopijas. Savivaldybės teigimu, patikrinus UAB „Nemuno būstas“ ir UAB „Dainavos būstas“ deklaracijas, buvo nustatyta, kad deklaracijas užpildytos nepilnai, t. y. Pretendentai deklaracijose nenurodė, kaip planuoja atlikti bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas, nurodytas Vyriausybės patvirtintuose Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, tad buvo prašoma jas patikslinti per nurodytą terminą. Tačiau patikslintos deklaracijos nebuvo pateiktos. Atsižvelgiant į tai, Pretendentų prašymai toliau nebuvo nagrinėjami ir jos į įmonių, pretenduojančių teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas Vilniaus mieste sąrašą nebuvo įrašytos. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (pateikta per Vilniaus apygardos administracinį teismą), adresuotame pareiškėjų UAB „Nemuno būstas“ ir UAB „Dainavos būstas“ apeliaciniame skunde „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. el-983-535/2019“, pareiškėjai nurodė, kad „<...>nesutinka su tuo, kad savivaldybė pagrįstai jų neįtraukė į sąrašą <...>“ ir „<...> nustatė trūkumus, kurie yra visiškai nepagrįsti, nes joks teisės aktas nenumato, koks turi būti turinys ar apimtis aprašant kaip bus planuojama teikti paslaugas, todėl vertinti, kad šiuo atveju pareiškėjai teikdami deklaracijas pažeidė teisės aktus yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga jų atžvilgiu. Todėl toks ginčijamas sprendimas akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjų teises, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl privalo būti panaikintas <...>“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad aukščiau išdėstyti teisinio reguliavimo trūkumai didina korupcijos pasireiškimo tikimybę, nes suteikia galimybę Savivaldybei, esant vienodoms sąlygoms, priimti skirtingus sprendimus8 pareiškėjų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad jau anksčiau antikorupcinio vertinimo išvadoje9 esame pažymėję, kad galiojančiame teisiniame reguliavime10 apskritai nėra nustatytų bent minimalių kriterijų, kuriuos turėtų atitikti fizinis ar juridinis asmuo, pretenduojantis teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, kurie atranką vykdantiems savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtiems atsakingiems tarnautojams suteiktų galimybę objektyviai įvertinti pretendentų pasiruošimą ir tinkamumą tokias paslaugas teikti (pavyzdžiui, patirties šioje ar panašioje veikloje turėjimas, atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų turėjimas, nepriekaištinga reputacija, skundų dėl vykdomos veiklos ar teisminių ginčų dėl administruotam turtui padarytos žalos neturėjimas ir pan. Korupcijos rizikos analizės atlikimo metu įvertinus Savivaldybės interneto svetainėje paskelbtą informaciją apie Pretendentus, nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu paslaugas Vilniaus mieste pretendavo teikti visiškai skirtingos trukmės patirtį bei kvalifikaciją daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje turinčios įmonės11, taip pat – įmonės, kurių filialai yra ne Vilniaus mieste12. Todėl kilo pagrįstų abejonių, ar tikrai visi be išimties į asmenų, pretenduojančių teikti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą įrašyti pretendentai sugebėtų maksimaliai užtikrinti bendrojo naudojimo objektų patalpų savininkų interesą gauti kokybiškas, jų interesus atitinkančias daugiabučių namų priežiūrai būtinas paslaugas, ar maksimaliai bus apgintas viešasis interesas užtikrinti tinkamą daugiabučių namų eksploatavimą ir išsaugojimą. Neišsamus nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nėra numatytos prievolės vertinti Pretendentų pasirengimo vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus funkcijas ir bent minimalių kvalifikacinių reikalavimų fiziniams ir juridiniams asmenims, pretenduojantiems teikti daugiabučių administratorių paslaugas stoka, neatitinka atvirumo, skaidrumo ir konkurencingumo principų. Dėl teisinio reguliavimo stokos Pretendentų teikti administratoriaus paslaugas atranka gali būti vykdoma pernelyg formaliai ir neobjektyviai, neeliminuojant neobjektyvaus ar nesąžiningo įvertinimo galimybių. Tokia situacija mažina Administratorių pasirinkimo ir skyrimo procedūrų skaidrumą, nepakankamai užtikrina, kad daugiabučių administravimo paslaugas teiktų tinkamą kvalifikaciją turinčios įmonės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose13 ne kartą pažymėjo, kad vienas iš esminių konstitucinių teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių.
Pasiūlymas Savivaldybei:
Pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad jos priimami sprendimai neįrašyti Pretendentų į Bendrojo naudojimo objektus administruoti siekiančių įmonių sąrašą būtų išsamiai detalizuoti ir rengiami vadovaujantis sąžiningumo bei objektyvumo principais visų Pretendentų atžvilgiu.
Pasiūlymas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai:
Tikslinti Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567, nuostatas ir jame papildomai reglamentuoti:
- minimalius kriterijus fiziniams ir juridiniams asmenims, pretenduojantiems teikti daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratorių paslaugas, kurie atranką vykdantiems savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtiems atsakingiems tarnautojams suteiktų galimybę objektyviai įvertinti pretendentų pasiruošimą ir tinkamumą tokias paslaugas teikti;
- prievolę savivaldybės vykdomajai institucijai organizuojamos atrankos metu vertinti Pretendentų pasirengimą vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus funkcijas, taip pat išsamiau detalizuoti Pretendentų deklaracijoje pateikiamos informacijos apie tai, kaip jie planuoja teikti paslaugas, turinio ir apimties reikalavimus.
2. Korupcijos rizikos analizės atlikimo metu taip pat nustatyta, kad Savivaldybės vidaus teisės aktuose nėra reglamentuotos kandidatų į bendrojo naudojimo objektų administratorius iš užsienio valstybių pateiktų prašymų nagrinėjimo tvarkos. Nors, kaip minėta, nacionaliniuose teisės aktuose Savivaldybei yra įtvirtinta priemonė organizuoti pretendentų atrankos procedūrą, nėra aišku, kaip praktiškai Savivaldybė turėtų patikrinti14, kad Pretendentų iš užsienio valstybių deklaruoti duomenys atitinka tikrovę ir jie bus pajėgūs vykdyti teisės aktuose nustatytas administravimo funkcijas. Tokia situacija vertintina kaip ydinga antikorupciniu požiūriu, nes suteikia Savivaldybei pernelyg plačią diskreciją spręsti dėl vieno ar kito Pretendento teikti siūlomas paslaugas ir jo įtraukimo į daugiabučius administruoti pretenduojančių asmenų sąrašą.
Pasiūlymas Savivaldybei:
Reglamentuoti gautų prašymų iš užsienio valstybių pretendentų nagrinėjimo Savivaldybėje tvarką, taip pat kitas su užsienio valstybių Pretendentų atrankos procesu susijusias procedūras. Pavyzdžiui, nustatyti užsienio valstybių pretendentų prašymus nagrinėsiančius subjektus, etapus – „žingsnius“, kaip organizuoti Pretendentų atranką, t. y., įvertinti jų pasirengimą tinkamai vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus funkcijas.
Pasiūlymas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai:
Tikslinti Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567, nuostatas ir jame papildomai reglamentuoti minimalius kriterijus kandidatams į bendrojo naudojimo objektų administratorius iš užsienio valstybių, leidžiančius patikrinti, kad pretendento deklaruoti duomenys atitinka tikrovę ir jis pajėgus vykdyti teisės aktuose nustatytas funkcijas.
2.2. Savivaldybė nepakankamai užtikrina, kad butų ir kitų patalpų savininkai gautų išsamią ir visapusišką informaciją apie pretendentų į bendrojo naudojimo objektų administratorius veiklą
Pagal Aprašą, jei į Pretendentų sąrašą įtrauktas asmuo neketina teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų arba pasikeitė deklaracijoje nurodyti jo duomenys, arba jis nebeatitinka Aprašo 5 punkte nurodytų sąlygų, šis asmuo per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių atsiradimo privalo raštu, elektroniniu paštu arba elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją su prašymu išbraukti jį iš sąrašo arba patikslinti jame nurodytus duomenis. Tuomet Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi asmens prašymą, per 5 darbo dienas, atsižvelgdama į prašymo turinį, patikslina jame nurodytus prašymą pateikusio asmens duomenis. Korupcijos rizikos analizės atlikimo metu nustatyta, kad Savivaldybė pati neinicijuoja Pretendentų deklaracijose paskelbtų duomenų ar kitokio pobūdžio informacijos reguliaraus atnaujinimo procedūros, kad įsitikintų, jog Pretendentai atitinka bendrojo naudojimo objektų administravimo veiklai keliamus reikalavimus. Taip pat Savivaldybė nekontroliuoja, ar deklaracijose paskelbta informacija apie Pretendentus yra aktuali. Savivaldybės teigimu, aktualią informaciją apie Pretendentų veiklą interneto svetainėje ji skelbia tik gavusi Pretendentų prašymą raštu, o „<...> prievolės užtikrinti / kontroliuoti, kad į sąrašą jau įtrauktų pretendentų deklaracijose būtų pateikti aktualūs duomenys, neturi <...>“15. Praktinio vykdymo aspektu STT įvertinus Pretendentų sąrašo duomenų atnaujinimo tendencijas, nustatyta, kad kai kurių Pretendentų (pavyzdžiui, UAB „Castrade Service“, UAB „Orenus“, UAB „Fabeta“, UAB „Devilmora“, UAB „Būsto švara“) deklaracijos nėra atnaujintos net nuo 2014 metų. Taip pat atskirai paminėtina UAB „Šilėja“ 2018-03-29 deklaracija Nr. R3-D-137, kurioje įmonė nurodo, kad yra prisijungusi prie Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų (toliau – Būsto rūmai16) veiklos elgesio kodekso. Patikrinus Elgesio kodekso įsipareigojimų saistomų įmonių sąrašą17, nustatyta, kad UAB „Šilėja“ narystė yra sustabdyta. Be to, atkreiptas dėmesys, kad nei viena įmonė, kuri yra prisijungusi prie Būsto rūmų veiklos elgesio kodekso, pateiktose deklaracijose nenurodo privalomos pateikti informacijos už šio kodekso taikymą atsakingo subjekto įmonėje paskyrimą, nors, STT nuomone, tokio pobūdžio (ar kitų duomenų) trūkumas turėtų būti nustatytas jau pirminės deklaracijų peržiūros metu, Savivaldybei organizuojant Pretendentų atrankos procedūras18. Būsto rūmai pažymi, kad „<...> Elgesio kodekso įsipareigojimų saistomos įmonės yra priėmusios papildomus įsipareigojimus dėl teikiamų paslaugų kokybės ir papildomai yra kontroliuojamos Elgesio kodekso laikymosi priežiūros komisijos. Kai kurios įmonės, norėdamos pateikti save kaip labai patikimas, savo deklaracijose skelbia, kad yra saistomos Elgesio kodekso normomis ir taip siekia užsitikrinti palankesnį gyventojų požiūrį. Suprantama, kad Elgesio kodekso saistymas turėtų būti laikoma privalomumu ir pirmenybe prieš kitas įmones, bet patikrinus, pasirodo, kad taip nėra <...>“ „<...> kai kurių įmonių deklaracijose nurodomi klaidinantys duomenys <...>“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad Savivaldybei, kaip Administratorių veiklos kontrolę ir priežiūrą vykdančiam subjektui, teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės užtikrinti, kad Pretendentų teikiama informacija apie jų veiklą būtų išsami patikima ir reguliariai atnaujinama19. Butų ir kitų patalpų savininkams, besirenkantiems Administratorių arba siekiantiems pasikeisti esamą, nėra sudaromo pakankamos galimybės gauti išsamią, visapusišką ir objektyvią informaciją. Tikslios ir išsamios informacijos trūkumas apie teikiamas paslaugas mažina gyventojų galimybę jomis domėtis ir gauti patikimą informaciją, o tai didina nepasitikėjimą ir paslaugas teikiančia įstaiga, didina korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Pasiūlymai Savivaldybei:
1. Pretendentų atrankos organizavimo metu maksimaliai kontroliuoti ir užtikrinti (atkreipiant dėmesį į tai, kokią informaciją Pretendentai teikia pirminėse deklaracijose apie pasirengimą vykdyti administravimo funkcijas), kad Pretendentų deklaracijose pateikiama informacija apie jų veiklą būtų išsami.
2. Svarstyti galimybę reguliariai kreiptis į Pretendentus, kad jie pateiktų Savivaldybei informaciją apie savo veiklą (pavyzdžiui, ne rečiau kaip vieną kartą per pusę metų) ir tada atnaujinti Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamą informaciją.
Pasiūlymai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai:
1. Tikslinti Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567, nuostatas ir papildomai reglamentuoti, kokiu periodiškumu ir terminais turėtų būti peržiūrimi ir atnaujinami pretendentų sąrašai, jų deklaracijoje pateikti, kiti aktualūs duomenys.
2. Nustatyti prievolę savivaldybėms užtikrinti Pretendentų deklaracijose paskelbtų duomenų ar kitokio pobūdžio informacijos reguliarų atnaujinimą, tikrinti jau įtrauktų į Pretendentų sąrašą administratorių deklaracijose pateiktos informacijos aktualumą, kad įsitikintų, jog jie atitinka bendrojo naudojimo objektų administravimo veiklai keliamus reikalavimus.
Savivaldybės vidaus teisės aktuose nėra reglamentuotų administratorių parinkimo kriterijų bendrojo naudojimo objektams, kuriuose dauguma butų nuosavybės teise priklauso Savivaldybei
Išanalizavus teisinį reglamentavimą, teisės normų praktinį įgyvendinimą ir apibendrinus susitikimų su Savivaldybės atstovais metu gautą informaciją, nustatyta, kad Administratorių parinkimo srityje bendrojo naudojimo objektuose, kuriuose dauguma patalpų nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, yra korupcijos rizika, dėl šių korupcijos rizikos veiksnių:
1. Savivaldybės vidaus teisės aktuose nėra nustatytų Administratorių parinkimo kriterijų bendrojo naudojimo objektams, kuriuose dauguma patalpų nuosavybės teise priklauso Savivaldybei. Todėl neaišku, kokiais duomenimis, iš kurių konkrečių šaltinių ir registrų, už kokį laikotarpį ir pan. yra atrenkamas tinkamiausias Administratorius tam tikram bendrojo naudojimo objektui administruoti. Šiuos teiginius pagrindžia Savivaldybės pateiktų dokumentų, kuriuose atsispindi administratorių parinkimo ir paskyrimo procedūrų konkretiems bendrojo naudojimo objektams, praktinis atlikimas 2017 – 2018 metais, analizė. Analizės metu nustatyta, kad balsavimo teisę dėl Administratorių parinkimo turi Savivaldybės kontroliuojama įmonė „Vilniaus miesto būstas“, kuri Savivaldybei nuosavybės teise priklausančius butus valdo ir disponuoja jais patikėjimo teise. Įvertinus šios įmonės valdomų bendrojo naudojimo objektų (kuriems analizuojamu laikotarpiu buvo paskirti Administratoriai) sąrašą, pastebima, kad dauguma gyvenamųjų patalpų juose priklauso Savivaldybei20. Tad tokiais atvejais ji turi lemiamą balsą Administratorių parinkimo procese. Nors korupcijos rizikos analizės atlikimo metu tiesioginės korupcijos atvejai organizuojant Administratorių parinkimo procedūras nebuvo nustatyti21, pastebėta, kad procedūros medžiagoje neatsispindi Administratorių konkretiems bendrojo naudojimo objektams parinkimo motyvai22. Pavyzdžiui, susipažinus su Administratoriaus parinkimo procedūra bendrojo naudojimo objekte Linksmoji g. 139, kuriame visos gyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, nustatyta, kad daugumos namo patalpų savininkų balsų sprendimu bendrojo naudojimo objektų administratore pasirinkta UAB „Rasų valda“. Savivaldybės Būsto administravimo skyriaus darbuotojai parengė Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl UAB „Rasų valda“ skyrimo objekto Xxxxxxxxxxx x. 000 administratore23. Susipažinus su Administratoriaus pakeitimo procedūra objekte Subačiaus g. 49, nustatyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Savivaldybę informavo, kad „<..> įmonė išnagrinėjo asmenų, pretenduojančių teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą ir atsižvelgiant į nurodytą administravimo paslaugų tarifą bei įmonės bendradarbiavimo su sąraše pateiktomis administruojančiomis įmonėmis patirtį, nutarė pritarti gyventojų prašymui namo bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB „Rasų valda“ <...>“. Korupcijos rizikos analizės atlikimo metu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-02-21 pranešimu Nr. A121-3382/19(2.1.19-MB) papildomai Savivaldybę informavo, kad praktikoje „<...> namų administratorių atrankose balsavo / balsuoja vadovaujantis Įmonės turima bendradarbiavimo su potencialiais Namų administratoriais patirtimi bei atsižvelgiant į susiformavusią gerąją praktiką <...>, taip pat „<...> priimant sprendimus yra atsižvelgiama į butų gyventojų, nuomininkų, savininkų prašymus, išsakytas pastabas, skundus; iškilusių problemų, susijusių su eksploatuojamų patalpų / pastatų technine būkle, sprendimo būdais, įskaitant savalaikį reagavimą ir kokybiškai atliktą darbą; Įmonei pateikiamų (atliktų darbų/defektinių aktų, SF ir kt.) dokumentų turinio atitiktį esamai situacijai ir kt. <...>“.
2. Savivaldybė, kaip už SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiklos kontrolę atsakinga institucija, nėra patvirtinusi vidaus teisės akto, reglamentuojančio balsavimo Administratorių atrankose, pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kompetenciją, procedūros. Pavyzdžiui, nėra aišku, kas turi įgaliojimus balsuoti: ar atskiri įmonės darbuotojai, ar sudaroma komisija. Jei sudaroma komisija, nėra aišku, kokiu principu ji yra sudaroma, kokia tvarka yra išrenkamas šios komisijos pirmininkas, ar į komisijos posėdžius kviečiamas patalpų savininkų atstovas iš gyventojų pusės, per kiek laiko po komisijos posėdžio turi būti užpildytas ir pasirašytas balsavimo rezultatus įforminantis protokolas ir pan. Todėl tokia situacija gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad teisinio reguliavimo trūkumai didina korupcijos pasireiškimo tikimybę, nes šios Administratorių parinkimo procedūros tvarka bei motyvai ar kriterijai yra nepakankami, neišsamūs ir neužtikrina korupcijai atsparios aplinkos kūrimo, nes sudaro sąlygas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojams diskriminuoti ar proteguoti kai kuriuos administravimo paslaugų teikėjus. Pažymėtina, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra ne privati, o Savivaldybės kontroliuojama įmonė, kurios pagrindinis tikslas – laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Savivaldybės interesams, valdyti, naudoti ir disponuoti Savivaldybės perduotu turtu24. Įmonės (skirtingai nei privačių gyvenamųjų patalpų savininkų) priimami sprendimai Administratorių parinkimo procese turi būti argumentuoti, juose privaloma aiškiai nurodyti konkrečius juridinius argumentus bei motyvus. Pažymėtina ir tai, kad bendrojo naudojimo objektų gyvenamųjų patalpų savininkų (gyventojų), Savivaldybės valdomuose būstuose paprastai yra tik mažuma. Jie be Savivaldybės pritarimo, neturi teisinių galimybių inicijuoti Administratoriaus parinkimo bei pakeitimo procedūrų25. Pavyzdžiui, susipažinus su Administratoriaus UAB „Antakalnio būstas“, valdančios daugiabutį namą, esantį Antakalnio g. 94, keitimo procedūra, nustatyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nepritarė bendrosios nuosavybės administratoriaus UAB „Antakalnio būstas“ pakeitimui, nes „<...> šios administruojančios įmonės teikiamų paslaugų tarifas nustatytas vadovaujantis LR teisės aktais, be to – įmonė turi ilgametę patirtį administruojant gyvenamąsias ir negyvenamąsias namo Antakalnio g. 94 patalpas <...>“.
2. Atliekant korupcijos rizikos analizę nustatyta, kad Savivaldybės vidaus teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuotos tvarkos, kaip Savivaldybė parenka Administratorių bendrojo naudojimo objektams tais atvejais, kai patys gyventojai to nepadaro26. Nors dokumentų analizės metu nustatyta, kad paprastai Savivaldybė „eiti pareigas“ palieka tą patį Administratorių, kuris prieš tai teikė administravimo paslaugas27, tačiau teisinio reglamentavimo stoka suteikia Savivaldybei pernelyg plačią diskreciją pasirenkant administratorių.
Pasiūlymas Savivaldybei:
patvirtinti vidaus teisės aktą, kuriame būtų tikslinga nustatyti:
- kas ir kokiu būdu turi įgaliojimus balsuoti Administratorių atrankose pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kompetenciją;
- kaip turėtų būti įforminami pretendentų vertinimo rezultatai;
- kurie Administratoriai galėtų dalyvauti atrankos procese;
- kas ir kokiu būdu kontroliuoja priimtų sprendimų dėl Administratoriaus pasirinkimo, teisėtumą ir pan.;
- Administratorių parinkimo Savivaldybei nuosavybės teise valdomiems bendrojo naudojimo objektams, kriterijus;
- Administratoriaus konkrečiam bendrojo naudojimo objektui parinkimo tvarką tais atvejais, kai gyventojai jo nepasirenka patys;
- įvertinti galimybę Savivaldybei nustatyti prievolę reguliariai atlikti bendrojo naudojimo objektus administruojančių įmonių veiklos kokybės analizes, papildomai įvardinant tokio pobūdžio analizes atliksiančius subjektus, nustatyti analizių atlikimo periodiškumą, analizių formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
2.4. Savivaldybė neužtikrina administratoriaus skyrimo procedūros skaidrumo naujai pastatytiems daugiabučiams
Analizės metu nustatyta, kad kai kuriais atvejais Savivaldybė neužtikrino Administratoriaus skyrimo procedūros naujai pastatytiems bendrojo naudojimo objektams pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas tinkamo vykdymo. Nustatyti atvejai, kai Administratoriaus skyrimo procedūrą naujai pastatytiems daugiabučiams organizavo pats statytojas, pasirašydamas sutartį su jo nuožiūra pasirinkta administravimo paslaugas teikiančia įmone. Telefonu susisiekus su nekilnojamojo turto brokeriais, parduodančiais naujai pastatytus gyvenamųjų namų kompleksus Vilniaus mieste, nustatyta, kad:
Gyvenamųjų namų komplekso Pašilaičių mikrorajone statytojas, savo iniciatyva, nesikreipdamas į Savivaldybę, pasirašė sutartį su UAB „Servico“ dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimo. Nekilnojamojo turto brokerio teigimu, visi butai jau yra „priduoti“ ir beveik visi „išpirkti“. Pasidomėjus, dėl kokių priežasčių buvo sudaryta sutartis būtent su UAB „Servico“, darbuotojas patikino, kad „<...> po to gyventojai galės persirinkti, jei norės <...>“;
Naujai pastatytų gyvenamųjų apartamentų ir komercinių patalpų komplekso Senamiestyje statytojas administravimo paslaugas teikiančios įmonės dar nėra pasirinkęs28 ir objektus tvarko pats. Tačiau, „<..> kai statybos bus pilnai baigtos, jis pats „konkursuos“ (tokia privilegija statytojui nėra suteikta nei viename Lietuvos Respublikos teisės akte (STT pastaba), administratorių, atsižvelgdamas į jo pasiūlytą kainą bei turimą patirtį“. Vėliau gyventojai galės perrinkti, jei norės <...>“.
Naujai pastatytų loftų Naujojoje Vilnioje statytojas laukia komercinio pasiūlymo iš UAB „Antakalnio būstas“ dėl administravimo paslaugų teikimo. Pasidomėjus, dėl kokių priežasčių laukiama pasiūlymo tik iš UAB „Antakalnio būstas“, kai Vilniaus mieste tokio pobūdžio paslaugas teikia apie 40 administravimo veikla užsiimančių įmonių, nurodyta, kad UAB „Antakalnio būstas“ teikia administravimo paslaugas netoliese loftų esantiems kitiems bendrojo naudojimo objektams, be to, neigiamų atsiliepimų dėl šios įmonės vykdomos administravimo veiklos nebuvo gauta.
Analogiška situacija nustatyta ir susisiekus su gyvenamųjų namų bei komercinių patalpų komplekso Fabijoniškių mikrorajone atstovais, kurie nurodė, kad statytojas, savo iniciatyva, be gyvenamųjų patalpų savininkų žinios, nesikreipdamas į Savivaldybę, pasirašė sutartį su UAB „Admi“ dėl administravimo paslaugų teikimo.
Mažo aukštingumo gyvenamųjų namų kvartale Santariškėse butus parduodanti įmonė savo interneto svetainėje skelbia būsto įsigijimo tvarkos taisykles, kuriose nurodoma, jog prieš gaunant būsto raktus, pirkėjas „<...> turi pasirašyti sutartį su pastatą administruojančia įmone <...>“.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakyme „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo, Nr. D1-878, 107 punkte yra imperatyviai nurodoma, kad statytojas, pagal Statybos įstatymo nuostatas užbaigęs daugiabučio namo statybą ir įregistravęs statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, saugo su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūri bei atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, statytojas raštu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas. Galima konstatuoti, kad situacija, kai daugiabučių bendrojo naudojimo objektų statytojai patys vykdo administravimo paslaugas teikiančių įmonių atranką ir patys sudaro sutartis su administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, nesikreipdami į Savivaldybę, neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatų. Papildomai Savivaldybės paprašius pateikti visus Vilniaus mieste naujai pastatytus daugiabučius administruojančių įmonių sąrašą, nustatyta, kad ji tokio pobūdžio duomenų neturi. Savivaldybės teigimu, ji, kaip numatyta Reglamente, organizuoja Administratorių skyrimo procedūras tik tokiu atveju, jei patalpų savininkai patys kreipiasi į Savivaldybę. Todėl situacija, kai Administratorių skyrimo procedūras naujai pastatytiems daugiabučiams organizuoja patys statytojai, nesikreipdami į Savivaldybę, yra ydinga, nes silpnina Savivaldybės vykdomos Administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės efektyvumą – Savivaldybei nesudaromos galimybės, planuojant kompleksinius planinius Administratorių veiklos patikrinimus, įvertinti realaus Administratorių valdomų daugiabučių bendrojo naudojimo objektų masto, kad galėtų priimti sprendimą, su kuriuo administruojamu konkrečiu daugiabučiu susijusi dokumentacija bus tikrinama, kai jau yra pasirinktas tikrinimui Administratorius. Taip pat nesudaromos sąlygos Savivaldybei organizuoti ir Administratorių perskyrimo procedūros pasibaigus administravimo terminui Civilinio kodekso 4.84 str. nustatytais pagrindais.
Išdėstytos aplinkybės STT leidžia daryti išvadą, kad Savivaldybė, kaip statybos užbaigimo procedūroje dalyvaujantis ir administratorių veiklos priežiūrą bei kontrolę vykdantis subjektas, nekontroliuoja, kaip yra skiriamas Administratorius naujai pastatytuose bendrojo naudojimo objektuose29, taip pat neužtikrina, kad teisės aktuose nustatytos procedūros būtų vykdomos tinkama tvarka. Kai kurių naujai pastatytų daugiabučių statytojų taikoma praktika savarankiškai organizuoti Administratorių paskyrimo procedūras lemia galimas prielaidas proteguoti atskirus administravimo paslaugų teikėjus, sukuria sąlygas neobjektyviam pretendentų vertinimui ir nesąžiningiems susitarimams ir tai gali būti vertinamas kaip korupcijos rizikos veiksnys.
Pasiūlymai Savivaldybei:
1. Užtikrinti glaudesnį Savivaldybės struktūrinių padalinių bendradarbiavimą30 Administratorių skyrimo srityje.
2. Reguliariai kreiptis į VĮ Registrų centrą (pavyzdžiui, vieną kartą per ketvirtį), kad pateiktų Savivaldybei informaciją apie Vilniaus mieste naujai pastatytų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo juridinius faktus. Tada Savivaldybė turės galimybę užtikrinti tinkamą Administratoriaus skyrimo naujai pastatytuose bendrojo naudojimo objektuose (jei yra nusprendžiama pasirinkti tokią daugiabučio valdymo formą) procedūros organizavimą tinkama tvarka.
3. Įvertinus VĮ Registrų centro pateiktą informaciją, patikrinti, ar visos naujai pastatytus objektus administruojančios įmonės buvo paskirtos vadovaujantis galiojančiuose teisės aktuose nustatytomis procedūromis. Jei ne, kreiptis į patalpų savininkus ir informuoti, kad jie gali kreiptis į Savivaldybę dėl administratorių skyrimo ir (ar) paskirtų administratorių keitimo procedūrų organizavimo. Kita alternatyva – Savivaldybei svarstyti galimybę inicijuoti sprendimų dėl Administratorių skyrimo ne teisės aktų nustatyta tvarka panaikinimo. Tokiu būdu būtų užtikrintas Savivaldybės vykdomos veiklos Administratorių atrankos vykdymo, skyrimo tvarkos nustatymo ir įgyvendinimo srityse sistemiškumas ir korupcijos prevencija.
2.5. Savivaldybė nepakankamai užtikrina tinkamą butų ir kitų patalpų savininkų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimą, gyventojams pasirinkus kitą bendrojo naudojimo objektų administratorių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomam daugiabučiui administruoti
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija), 7.11 punkte yra įtvirtinta prievolė Administratoriui per 30 dienų nuo administravimo pabaigos perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas Savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui). Korupcijos rizikos analizės atlikimo metu įvertinus minėtų Nuostatų 7.11 punkte įtvirtintos prievolės praktinį vykdymą, nustatyti atvejai, kai prieš tai bendrojo naudojimo objektus administravusios įmonės neperdavė (ir iki šiol neperduoda) naujam Administratoriui valdomo objekto dokumentacijos ir duomenų, skundė teismui Savivaldybės priimtus sprendimus dėl administratorių skyrimo. Savivaldybės teigimu, analizuojamu laikotarpiu Savivaldybės administracijos direktorius31 UAB „Adminsta“, UAB „Antakalnio būstas“, UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB Namų priežiūros centras, UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Vilkpėdės būstas“, UAB „Žirmūnų būstas“ kai kurių daugiabučių namų administratoriais paskyrė terminuotam laikotarpiui – 5 metams (įgaliojimai tęsėsi nuo 2013-01-01 iki 2017-12-31). Savivaldybė neužtikrino patalpų savininkų balsavimo raštu procedūros dėl Administratorių pasirinkimo vykdymo32, todėl Savivaldybės Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3400 buvo pratęsti jau paskirtų administratorių įgaliojimai bei administravimo veikla iki 2018-12-31. Atsižvelgdama į tai, 2018-07-11, likus mažiau nei 6 mėnesiams iki paskirtų administratorių įgaliojimų pabaigos, Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktuose priskirtą funkciją, pradėjo organizuoti masines bendrojo naudojimo objektų administratorių rinkimo procedūras. Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Savivaldybės administracijos balsavimo komisijos apibendrintus butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo rezultatus, nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. priėmė įsakymus, kuriais buvo paskirti nauji arba buvę daugiabučius namus administruojantys verslo subjektai (balsavimas buvo vykdytas daugiau nei 3 364 daugiabučiuose namuose, dauguma butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus į kitą nekeitė). Tačiau šiuo metu yra 60 daugiabučių namų, kurių valdymas nebuvo perduotas naujai savininkų išrinktiems administratoriams, nors Savivaldybės administracijos direktoriaus nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. priimti įsakymai yra galiojantys ir nenuginčyti. Savivaldybės teigimu, nors iki 2019-01-01 iš esmės buvo paskirti visi administratoriai ir, atsižvelgiant į šią aplinkybę, turėjo būti realizuota daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų valia, iki šiol užfiksuoti tik keli atvejai, kai daugiabučių namų valdymas buvo perduotas naujai išrinktam administratoriui (daugiabučius namus perduoda tik UAB „Senamiesčio būstas“ ir UAB „Verkių būstas“). Administratoriai, kurie nebuvo perrinkti toliau administruoti, savo veiksmus dėl objektų neperdavimo naujai paskirtiems Administratoriams motyvuoja tuo, kad Savivaldybė neteisėtai organizavo visą administratorių rinkimo procedūrą, nesivadovaudama 2013-01-01 įsigaliojusiu CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-2005 (toliau – Įstatymas Nr. XI-2005). Savivaldybės teigimu, 2013-01-01 įsigaliojusio CK pakeitimo įstatymas Nr. XI-2005 yra taikomas tik Administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai, tuo tarpu visi Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakyme nurodyti administratoriai 2012 m. priimtais įsakymais buvo paskirti 5 metų terminui (terminuotai), todėl, remiantis CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsniu, CK pataisa terminuotai paskirtiems administratoriams negali būti taikoma. „Senieji“ Administratoriai, neperduodami daugiabučių namų valdymo naujai išrinktiems administratoriams, užkerta kelią butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti savo valią, taip pat gauti kokybiškas administravimo paslaugas. Pavyzdžiui, gyventojai skundžiasi, kad juridiniai asmenys tinkamai nevykdo renovacijos procedūros, taip pat rengia projektus, kuriems išeikvoja butų ir kitų patalpų savininkų lėšų daugiau nei yra siūloma rinkoje, netinkamai organizuoja savininkų balsavimus, ignoruoja savininkų prašymus susipažinti su kaupiamųjų lėšų ir atliktų ar planuojamų atlikti darbų dokumentais, neperduoda kaupiamųjų lėšų naujai paskirtiems administratoriams; savininkams atsiunčiamos neadekvačios sąskaitos – įtraukti darbai, kurių administratorius neatliko arba į sąskaitą buvo įtraukti darbai, už kuriuos administratoriui buvo sumokėta iš administravimo (namo priežiūros) lėšų, tačiau gyventojams nėra pateikiamas detalus paaiškinimas, net ir jų reikalavimu. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamos 57 panašaus pobūdžio bylos, kuriose ginčijami konkretūs Savivaldybės administracijos direktoriaus priimti įsakymai ir šios civilinės bylos tampa pagrindu neperrinktų juridinių asmenų direktoriams neperduoti daugiabučių namų valdymo33. Dėl to labiausiai kenčia butų ir kitų patalpų savininkai, nes jų namų kokybiškai neadministruoja nei valdymo neperduodantys juridiniai asmenys, nei naujai savininkų išrinkti administratoriai, nes, kol jiems neperduotas daugiabučių namų valdymas, savininkų laisva valia išrinkti verslo subjektai objektyviai negali vykdyti administravimo funkcijų. Savivaldybės teigimu, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai nuolat kreipiasi į Savivaldybę, teiraudamiesi apie civilinių bylų eigą, ar yra priimtas nors vienas teismų sprendimas, kokius sprendimus ji gali pasiūlyti, kad būtų įvykdyta jų valia (daugiabučius namus administruotų jų norimas verslo subjektas), kokių priemonių gyventojai galėtų imtis, paspartinant daugiabučių namų perdavimo procedūrą. Pažymėtina, jog Savivaldybė, praktikoje gindama tiek daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų, tiek savo teises ir teisėtus interesus, surašo administracinio nusižengimo protokolus bei atstovauja administracinio nusižengimo ir civilinėse bylose (Savivaldybės administracijos darbuotojai jau daugiau nei 66 teismo posėdžiuose gynė butų ir kitų patalpų savininkų ir Savivaldybės interesus, tačiau tik keliose civilinėse bylose yra priimtas teismo sprendimas). Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys (juridinių asmenų direktoriai) nemoka nei paskirtų baudų, nei perduoda daugiabučių namų valdymo, motyvuodami būtent pradėtomis civilinėmis bylomis ir apskųstais Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad nacionaliniai teisės aktai reglamentuoja daugiabučių namų administratorių balsavimo bei jų paskyrimo procedūrų tvarką, tačiau nesuteikia Savivaldybei veiksmingų priemonių ginti butų ir kitų patalpų savininkų pažeistas teises ir teisėtus interesus tais atvejais, kai dėl vykstančių teisminių ginčų ar panašių aplinkybių nėra užtikrinamas sklandus administravimo perdavimas kitam Administratoriui. Tokia situacija yra ydinga, nes neužtikrina tinkamo Administratoriaus skyrimo procedūrų vykdymo efektyvumo bei maksimalios jų veiklos kontrolės savivaldos lygmeniu, taip pat didina korupcijos pasireiškimo tikimybę Administratorių skyrimo srityje.
Pasiūlymas Savivaldybei:
Svarstyti teisines galimybes aktyviau ginti butų ir kitų patalpų savininkų pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais inicijuoti daugiabučio bendrojo naudojimo objekto perdavimo procedūrą naujai paskirtam administratoriui, kartu su naujai paskirtu administratoriumi, patalpų savininkų atstovu ir (ar) antstoliu vykstant „į vietą“ bei užfiksuojant namo perdavimo ar neperdavimo faktą bei konstatuojant faktines aplinkybes34. Užfiksavus namo neperdavimo faktą, kreiptis į teismą su prašymu skirti laikinąsias apsaugos priemones35, t. y. prašyti teismo paskirti laikiną administratorių butų ir kitų patalpų savininkų turtui administruoti arba uždrausti Administratoriui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, arba imtis tam tikrų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo objekto administravimu, arba kreiptis į antstolius, kad tarpininkautų gyventojams (ir Savivaldybei) vykdant turtines prievoles (Administratoriams, neperduodantiems namų, skaičiuotų delspinigius už kiekvieną praleistą namo perdavimo dieną) ir pan.
KORUPCIJOS RIZIKA SAVIVALDYBEI VYKDANT PASKIRTŲ DAUGIABUČIŲ NAMŲ BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKTŲ ADMINISTRATORIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRĄ IR KONTROLĘ
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Ketvirtojoje knygoje Daiktinė teisė 4.83 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkte įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija – gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė. Šios funkcijos turinys yra apibrėžiamas pavyzdinėse Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse36, kuriomis vadovaudamasi Savivaldybė parengė ir patvirtino savo veiklos teritorijoje taikomas tokio pobūdžio taisykles. nors pavyzdinėse taisyklėse yra reglamentuoti esminiai valdytojų37 priežiūros ir kontrolės organizavimo ir vykdymo pagrindai, kompleksinių planinių patikrinimų bei neplaninių patikrinimų metu planuojamų tikrinti valdytojų atrankos kriterijai, tačiau jų tikrinimo eiliškumas, neplaninių patikrinimų procedūros organizavimo ir vykdymo tvarka nėra detaliau reglamentuojama. Aiškus ir skaidrus Administratorių veiklos priežiūros procedūrų reguliavimas pagal Savivaldybės kompetenciją turi didelę reikšmę formuojant antikorupcinę aplinką.
3.1. Savivaldybės vykdoma Administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė yra nepakankama, o planuojamų tikrinti Administratorių atrankos kriterijai gali būti taikomi nevienodai dėl Savivaldybės darbuotojams suteiktos diskrecijos
Korupcijos rizikos analizės atlikimo metu nustatyta, kad Savivaldybės vykdoma Administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė yra nepakankama, o planuojamų tikrinti Administratorių atrankos kriterijai gali būti taikomi nevienodai dėl Savivaldybės darbuotojams suteiktos diskrecijos. Administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės srityje yra korupcijos rizika.
Šį teiginį pagrindžia tai, kad:
1. Praktikoje kompleksinių planinių Administratorių veiklos patikrinimų metu planuojamų tikrinti subjektų skaičius yra nustatomas Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus darbuotojų nuožiūra, jiems sudarant einamųjų metų planinio kompleksinio bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos patikrinimų grafiką38. Kasmetinis kompleksinių planinių Administratorių veiklos patikrinimų planas, kuriame būtų nustatytas tikslus kompleksinių planinių patikrinimų metu privalomų patikrinti subjektų skaičius, nėra rengiamas. Tai sudaro galimybes patikrinimus planuojantiems darbuotojams savo nuožiūra pasirinkti tiek subjektų, kiek jiems subjektyviai tais metais atrodo būtina ir antikorupciniu požiūriu tokia situacija vertinama neigiamai. Šį teiginį pagrindžia tai, kad analizuojamu laikotarpiu Savivaldybė Administratorių veiklą tikrino nepakankamai. Pavyzdžiui, 2017 metais Savivaldybė atliko tik 2 Administratorių veiklos kompleksinius planinius patikrinimus, o 2018 metais – 3 (suplanuoti buvo 8 patikrinimai), nors analizuojamu laikotarpiu Vilniaus mieste bendrojo naudojimo objektus administravo 33 Administratoriai39. Pažymėtina, kad Savivaldybės vidaus teisės aktuose taip pat nėra nustatytos ir kompleksinių planinių patikrinimų trukmės40 ir tokia situacija sudaro galimybes kontrolės subjektui piktnaudžiauti, vykdant patikrinimus.
2. 2017–2018 metų atliktų kompleksinių planinių patikrinimų dokumentuose neatsispindi analizuojamu laikotarpiu tikrintų Administratorių pasirinkimo pagrindai, pavyzdžiui, informacija, kuriais Savivaldybės vidaus teisės aktuose reglamentuotais kriterijais buvo vadovautasi, priimant sprendimus įtraukti konkrečius valdytojus į kompleksinių planinių patikrinimų grafikus41. Atkreiptinas dėmesys, kad visi analizuojamu laikotarpiu kompleksinių planinių tikrinimų metu patikrinti administratoriai administravo palyginti nedaug namų – nuo 15 iki 88, kai paprastai dauguma administratorių administruoja nuo 200 iki 70042.
3. Savivaldybės vidaus teisės aktuose43 reglamentuoti tikrintinų subjektų atrankos kriterijai yra nepakankami rizikingiausių Administratorių atrinkimui ir gali būti taikomi nevienodai konkrečių subjektų atžvilgiu. Šį teiginį pagrindžia tai, kad:
Kriterijus „valdytojas buvo įrašytas į praėjusių kalendorinių metų sąrašą, tačiau valdytojui nepateikus patikrinimui prašomų dokumentų jo veikla nebuvo patikrinta“ sudaro sąlygas valdytojui piktnaudžiauti, taip pat didina riziką, kad tikrintinas subjektas kiekvienais metais gali būti įtraukiamas į patikrinimų sąrašą, tačiau taip ir nebus patikrintas. Kontrolierius gali tikslingai nesiimti jokių veiksmų dokumentų nepateikusio valdytojo atžvilgiu, todėl sudaromos galimybės korupcijos rizikos požymių turinčiai diskrecijai taikant šį kriterijų, o reglamentavimo stoka gali sudaryti sąlygas Savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims aplaidžiai vykdyti savo pareigas, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir išvengti atsakomybės. Taip pat pažymėtina, jog tai, kad valdytojas nepateikė Savivaldybei patikrinti prašomų dokumentų, nėra tinkama priežastis neatlikti kompleksinio planinio jo veiklos patikrinimo. STT nuomone, administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę vykdantis subjektas privalo imtis priemonių, pavyzdžiui, pakartotinai paraginti, pratęsti dokumentų pateikimo terminą, svarstyti galimybę organizuoti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą vykstant į vietą ir pan.
Kriterijaus „praėjusiais kalendoriniais metais gauta pagrįstų butų ir kitų patalpų savininkų, viešojo administravimo subjektų ar kitų asmenų skundų, pretenzijų, pranešimų dėl valdytojo netinkamai atliekamų funkcijų ir valdytojas nebuvo įrašytas į einamųjų metų sąrašą“ praktinio taikymo procedūra nėra plačiau detalizuojama. Nenurodyta, kokiu atveju tikrintinas subjektas į kompleksinių planinių patikrinimų grafiką gali būti įrašomas taikant šį kriterijų, o kokiu atveju priimant sprendimą atlikti neplaninį jo veiklos patikrinimą. Taip pat išsamiau nekonkretinama, į kokį gautų skundų ir pretenzijų skaičių turėtų būti atsižvelgiama (ar užtektų 1 gauto skundo dėl valdytojo veiklos, ar daugiau), priimant sprendimus dėl planuojamų tikrinti subjektų. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra detalizuotas ir „pagrįstų skundų, pranešimų, pretenzijų“ sąvokų turinys. „Pagrįstų skundų, pranešimų, pretenzijų“ kriterijus yra vertinamojo pobūdžio, priklausantis nuo jį taikančio asmens subjektyvaus vertinimo, todėl galima situacija, kad vieni Administratoriai galės būti tikrinami nuolat organizuojant veiklos planinius ir neplaninius patikrinimus, o kiti netikrinami. Tokia situacija vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys, nes egzistuoja tikimybė, kad tam tikras skundas gali būti nepagrįstai pripažintas nepagrįstu ir mažareikšmiu.
Nėra išsamiau detalizuota kriterijaus „planuotas valdytojo veiklos patikrinimas nebuvo atliktas“ taikymo procedūra. Šį teiginį pagrindžia tai, kad Savivaldybės vidaus teisės aktuose nenurodomos aplinkybės, kurioms atsiradus iš anksto suplanuotas kompleksinis konkretaus Administratoriaus veiklos patikrinimas gali būti neatliekamas44. Pavyzdžiui, 2018 metų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos kompleksinio planinio patikrinimo grafike nurodyta, kad buvo planuota tikrinti 8 Administratorius, tačiau buvo patikrinti tik 3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu ir gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.
Korupcijos rizikos analizės atlikimo metu nustatyta, jog Savivaldybė nekaupia ir nesistemina informacijos apie visų jos teritorijoje veikiančių administratorių veiklą, kuri padėtų įvertinti jų vykdomos veiklos rezultatyvumą, racionaliau organizuoti bei planuoti patikrinimų procedūras. Analizuojamu laikotarpiu nei vienas Administratorius Savivaldybei neteikė informacijos apie savo veiklą, jei nebuvo priimtas sprendimas atlikti planinį ar neplaninį kompleksinį patikrinimą jo atžvilgiu. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, kaip nustatanti plačią Savivaldybės darbuotojų diskreciją, neaišku, kaip praktikoje Savivaldybė taiko vidaus teisės aktuose reglamentuotą 3.7 kriterijų45, atsirinkdama planuojamus tikrinti Administratorius, kokiu būdu priežiūros ir kontrolės vykdytojas nustato Administratorius, kurie galimai netinkamai vykdo jam pavestas funkcijas.
4. Savivaldybės vidaus teisės aktuose nereglamentuota tvarka, pagal kurią būtų atrenkama, su kuriuo administruojamu konkrečiu daugiabučiu susijusi dokumentacija bus tikrinama, kai jau yra pasirinktas tikrinti Administratorius. Įvertinus patikrinimų medžiagą, nustatyta, kad praktikoje Savivaldybė patikrina apie 5–10 valdytojo administruojamų namų. Savivaldybės teigimu, pasirenkant konkrečius daugiabučius, visų pirma „<...> žiūrima, ar buvo gauta pagrįstų skundų tuose namuose, taip pat stengiamasi rinktis namus su skirtingais namo ypatumais (su skirtingais aukštingumais, su skirtingomis inžinerinėmis sistemos su liftu, be lifto ir pan.)46. Pažymėtina, kad nenustačius tvarkos, kuria vadovaujantis būtų atrenkama, kokio konkrečiai daugiabučio dokumentacija bus tikrinama ir pan., taip pat – konkrečių daugiabučių atrankos kriterijų, galima situacija, kad pirmiau bus patikrinti ne daugiausia problemų keliantys Administratoriai ir (ar) ne problemiškiausių daugiabučių administravimo tvarka ir teisėtumas. Korupcijos riziką didina ir tai, kad konkretų daugiabutį (jau atrinkus Administratorius tikrinti) parenka Savivaldybės darbuotojas savo nuožiūra. Ši kontrolieriams suteiktų įgaliojimų gausa ir pačių kontrolierių kontrolės stoka gali sudaryti sąlygas korupcijai pasireikšti.
5. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktuose nėra fiksuotų tikrinimo metu nustatytų mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktų47, taip pat nėra nurodyto pažeidimo pašalinimo fakto ir tai patvirtinančių įrodymų. Savivaldybės darbuotojų teigimu, praktikoje tokio pobūdžio pažeidimai tikrinamiems subjektams yra nurodomi telefonu ir ištaisomi tiesiogiai (angl. on line). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje kontrolieriai, atlikdami kompleksinius planinius Administratorių veiklos patikrinimus, pas valdytojus nevyksta. Dėl to sumažėja Savivaldybei galimybių vykdyti veiksmingą valdytojų kontrolę, t. y. vykti „į vietą“ ir patiems įsitikinti, kad faktinė padėtis atitinka užpildytų dokumentų turinį. Be to, atkreiptas dėmesys, kad nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, nei Savivaldybės vidaus teisės aktuose mažareikšmio pažeidimo sąvoka ir kriterijai, kuriais remiantis pažeidimas galėtų būti pripažintas mažareikšmiu, nėra detalizuojami. Paliekama galimybė apie jų reikšmingumą spręsti patikrinimą atliekančiam asmeniui, tai gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.
6. Savivaldybė nėra patvirtinusi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktų saugojimo tvarkos, nors tokia prievolė įtvirtinta jos vidaus teisės aktuose48. Korupcijos rizikos analizės metu nustatyta, kad valdytojų patikrinimų medžiagą kiekvienas kontrolierius saugo savo nuožiūra: deda dokumentus į segtuvus, formuoja aplankus kompiuteryje ir pan. Analizuojant Savivaldybės pateiktus dokumentus, atkreiptas dėmesys, kad patikrinimų bylų medžiaga tiek segtuvuose, tiek kompiuteryje sukurtuose aplankuose (angl. folders) ne visada tinkamai sisteminama, dėl to Administratorius ir kitus valdytojus kontroliuojantiems Savivaldybės darbuotojams gali kilti sunkumų norint tinkamai vykdyti jų veiklos priežiūros procedūrą.
Pasiūlymas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai:
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612, detalizuoti mažareikšmio pažeidimo sąvoką ir kriterijus, kuriais remiantis pažeidimas galėtų būti pripažintas mažareikšmiu.
Pasiūlymai Savivaldybei:
1. Rengti kasmetinius kompleksinių planinių Administratorių veiklos patikrinimų planus ir juos patvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Planuose nurodyti kompleksinių planinių patikrinimų metu planuojamų patikrinti Administratorių skaičių bei kriterijus, pagal kuriuos jie buvo atrinkti. Rekomenduotina kriterijus, kurie buvo taikyti sudarant patikrinimų planus, skelbti viešai.
2. Savivaldybės vidaus teisės aktuose numatyti aplinkybes, kurioms atsiradus kasmetinių kompleksinių planinių Administratorių veiklos patikrinimų planai galėtų būti pakeisti. Pavyzdžiui, nustatyti, kad tokio pobūdžio planai galėtų būti koreguojami dėl į planą įrašyto valdytojo fizinio asmens mirties, kai į planą įrašytas valdytojas juridinis asmuo yra likviduojamas arba bankrutuoja, kai paaiškėja, kad į planą įrašytas fizinis ar juridinis asmuo nebėra valdytojas.
3. Savivaldybės vidaus teisės aktuose49 reglamentuoti vienodą kompleksinių planinių patikrinimų tvarką ir trukmę visų valdytojų atžvilgiu arba išsamiai detalizuoti aplinkybes, kurioms atsiradus patikrinimų trukmė galėtų būti diferencijuojama, kad nebūtų sudarytos galimybės piktnaudžiauti įgaliojimais.
4. Reguliariai kaupti ir sisteminti informaciją apie visų Vilniaus mieste veikiančių Administratorių veiklą, nepriklausomai nuo to, ar buvo priimti sprendimai atlikti kompleksinius veiklos patikrinimus konkrečių Administratorių atžvilgiu.
5. Savivaldybės vidaus teisės aktuose reglamentuoti objektyvius ir lengvai pamatuojamus kompleksinių planinių patikrinimų metu planuojamų tikrinti Administratorių atrankos kriterijus, pavyzdžiui: Administratoriaus veikla netikrinta 3 metus, ankstesnių Administratoriaus veiklos kompleksinių patikrinimų metu jo veikloje buvo nustatyta teisės aktų pažeidimų ir už juos buvo taikyta administracinė atsakomybė, Administratoriaus atliktų pirkimų per tam tikrą laikotarpį skaičius, Administratoriaus valdomų namų skaičius ir (ar) jo teikiamų administravimo paslaugų konkretiems objektams trukmė, Administratoriaus patirtis didesnė nei 3 metai, skundų skaičius dėl konkretaus Administratoriaus veiklos ir pan.
6. Savivaldybės vidaus teisės aktuose reglamentuoti procedūrą (tvarką), kuria vadovaujantis būtų atrenkama, su kuriuo administruojamu konkrečiu daugiabučiu susijusi dokumentacija bus tikrinama kompleksinių planinių patikrinimų metu, kai jau yra pasirinktas tikrinti Administratorius, taip pat konkrečių daugiabučių tikrinimo atrankos kriterijus.
7. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktuose fiksuoti kompleksinių planinių administratorių veiklos patikrinimų metu nustatytus mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktus, pažeidimo pašalinimo faktą ir tai patvirtinančius įrodymus.
8. Vykdyti Planuojamų tikrinti daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-19 įsakymu Nr. 30-260, 9 punktą, vidaus teisės aktuose papildomai reglamentuojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktų saugojimo tvarką.
3.2. Savivaldybės vidaus teisės aktuose nėra reglamentuotos neplaninių Administratorių veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos
Susipažinus su Savivaldybės pateikta informacija apie analizuojamu laikotarpiu atliktus neplaninius50 Administratorių veiklos patikrinimus, nustatyta, kad Savivaldybė analizuojamu laikotarpiu Administratorių veiklą tikrino nepakankamai. Šį teiginį pagrindžia tai, kad 2017 metais Savivaldybė atliko tik vieno Administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą51, o 2018 metais – 752 Administratorių. Paminėtina, kad iš 13 Savivaldybės atliktų neplaninių patikrinimų 3 buvo inicijuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių rekomendacijų pagrindu. Pažymėtina, kad praktikoje neplaninių Administratorių veiklos patikrinimų pagrindas dažniausiai yra Savivaldybės gauti skundai dėl valdytojų veiklos, kadangi:
1. Nors sprendimus atlikti neplanuotą konkretaus valdytojo patikrinimą „ <...> pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį <...>“ gali priimti arba pats priežiūros ir kontrolės vykdytojas arba Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės vidaus teisės aktuose plačiau nereglamentuota sprendimų dėl neplaninių patikrinimų atlikimo priėmimo tvarka kiekvienu nurodytu atveju53, taip pat nėra aišku, ar ir (ar) tinkamai užtikrinamas keturių akių principo įgyvendinimas, priežiūros ir kontrolės vykdytojui priimant tokio pobūdžio sprendimus. Savivaldybės teigimu, 2017–2018 metais sprendimus dėl neplaninių patikrinimų atlikimo konkrečių Administratorių atžvilgiu priėmė Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus darbuotojai, kurie analizuojamu laikotarpiu taip pat patys dalyvavo Administratorių veiklos patikrinimų procese. Teisinio reguliavimo neišsamumas didina korupcijos pasireiškimo tikimybę, taip pat sudaro sąlygas korupcijos rizikos požymių turinčiai diskrecijai kilti, Savivaldybės darbuotojams praktiškai vykdant vidaus teisės aktuose įtvirtintas normas.
2. 2017–2018 metais atliktų neplaninių patikrinimų medžiagoje neatsispindi pasirinktų tikrinti Administratorių pasirinkimo motyvai. Nors, kaip minėta, neplaninių Administratorių patikrinimų pagrindas yra Savivaldybės gauti skundai dėl valdytojų veiklos, analizuojamu laikotarpiu Savivaldybė neatliko (ir šiuo metu neatlieka) Administratorių rizikos vertinimo procedūrų54. Taip pat analizuojamu laikotarpiu nebuvo atlikta ir Savivaldybės gautų skundų dėl Administratorių veiklos turinio analizė55, siekiant atrinkti rizikingiausius neplaninių patikrinimų metu tikrintinus subjektus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017-01-01 – 2017-03-31 laikotarpiu Savivaldybė gavo virš 300 skundų, o 2018-01-01 – 2018-03-31 laikotarpiu – virš 400 skundų, susijusių su Administratorių veikla, todėl nėra aišku, kokiais skundų atrankos kriterijais vadovaujasi Savivaldybė, atrinkdama tikrintinus valdytojus. Nesant konkrečių kriterijų ir objektyviai pamatuojamų rizikos veiksnių, kuriais remiantis visi Administratoriai būtų sąlyginai suskirstyti į tam tikras rizikos grupes, gali susidaryti situacija, kad pirmiau bus patikrinti ne daugiausia problemų keliantys valdytojai. Teisinio reguliavimo trūkumai ir Savivaldybės darbuotojams suteikti per platūs įgaliojimai veikti savo nuožiūra, t. y. vertinti skunde pateiktas aplinkybes ir priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, yra korupcijos rizikos veiksnys.
3. Nėra aišku, kokiu principu Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus darbuotojams yra paskirstomi neplaninio patikrinimo metu tikrintini Administratoriai. Savivaldybės vidaus teisės aktuose taip pat nėra detalizuota, kiek Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus darbuotojų turi dalyvauti atliekant neplaninius Administratorių veiklos patikrinimus (kaip ir kompleksinius planinius veiklos patikrinimus). Savivaldybės vidaus teisės aktuose nėra reglamentuota ir valdytojų priežiūrą bei kontrolę vykdančių Savivaldybės tarnautojų atrankos tvarka, pavyzdžiui, kokie reikalavimai jiems yra taikomi, kaip turėtų būti užtikrinama jų rotacija, kokiu būdu apskaičiuotina kontrolierių kadencija ir pan. Dokumentų analizės metu nustatyta, kad 2018 metais neplaninius Administratorių patikrinimus atliko 4 Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus vyriausieji specialistai: E. P. atliko 5 patikrinimus, M. B. – 5, M. J. – 2, K. J. – 1. Pažymėtina, kad išsamiau nedetalizuotas darbuotojų, atliekančių patikrinimus, kompetencijos ribų apibrėžtumas gali turėti įtakos nepakankamai skaidriam Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus veiklos reglamentavimui ir ribotai vidaus kontrolei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pavedus patikrinimą atlikti vienam darbuotojui, didėja patikrinimą vykdančio darbuotojo ir tikrintino valdytojo neteisėtų susitarimų tikimybė. Tai gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.
4. Susipažinus su 2018 metais Savivaldybės atliktų neplaninių Administratorių patikrinimų medžiaga, atkreiptinas dėmesys į UAB „Naujininkų ūkis“ patikrinimo procedūros dokumentus56. Nors patikrinimo atlikimo metu Savivaldybė paprašė UAB „Naujininkų ūkis“ pateikti medžiagą, susijusią su 2017 metais organizuotais stogo remonto darbų pirkimais, valdytojas Savivaldybei prašomos informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į tai, Savivaldybė už netinkamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijų atlikimą surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 str. 3 d. bei patikrinimo ataskaitoje konstatavo, kad UAB „Naujininkų ūkis“ kontrolė yra baigta. STT nuomone, šiuo konkrečiu atveju Savivaldybės taikyta praktika tik surašyti administracinio nusižengimo protokolą UAB „Naujininkų ūkis“ atžvilgiu ir baigti šio Administratoriaus tolesnę kontrolę yra ydinga, nes neužtikrino tinkamo viešojo intereso „užtikrinti tinkamą daugiabučių namų eksploatavimą ir išsaugojimą“ gynimo. Taip pat pažymėtina, jog tai, kad valdytojas nepateikė Savivaldybei patikrinti prašomų dokumentų, nėra tinkama priežastis užbaigti Administratoriaus veiklos patikrinimo procedūrą. STT nuomone, Savivaldybė privalo imtis papildomų priemonių pareiškėjų teisėtų lūkesčių įgyvendinimui: pavyzdžiui, pakartotinai paraginti, pratęsti dokumentų pateikimo terminą, svarstyti galimybę organizuoti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, prašyti kitos viešojo administravimo institucijos tarnybinės pagalbos ir pan. Panašūs atvejis nustatytas ir analizuojant UAB „Naujamiesčio būstas“ 2018-10-25 atlikto neplaninio patikrinimo medžiagą Nr. A32-3641/18(2.9.2.29 – UK9). Administratorius, organizuodamas namo balkono remonto darbų pirkimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-12-14 įsakymu Nr. D1-913 patvirtintomis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinėmis taisyklėmis, nes neorganizavo paslaugos pirkimo konkurso būdu57. Taip pat Administratorius patikrinimo metu nepateikė Savivaldybei, kaip jo veiklos priežiūrą ir kontrolę vykdančiam subjektui, dokumentų, susijusių su minėto pirkimo vykdymu. Savivaldybė patikrinimo metu priėjo prie išvados, kad Administratorius pažeidė teisės aktų reikalavimus, taip pat įpareigojo UAB „Naujamiesčio būstas“ iki 2018-11-30 pateikti su pirkimo organizavimu susijusius dokumentus, taip pat konstatavo, kad šio valdytojo kontrolė yra baigta.
Pažymėtina, kad korupcijos rizikos analizės metu atlikta Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratorių ir kitų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės procedūrą, analizė leidžia daryti išvadą, kad teisinis reglamentavimas nesuteikia galimybių Savivaldybei taikyti veiksmingų poveikio priemonių efektyviai Administratorių veiklos kontrolei užtikrinti ir tai yra korupcijos rizikos veiksnys. Šį teiginį pagrindžia tai, kad buvo nustatyti atvejai, kai Administratoriai neteikė Savivaldybei su jų vykdoma veikla susijusios informacijos. Tokiais atvejais Savivaldybė už netinkamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijų atlikimą turi teisę teikti reikalavimus trūkumus pašalinti, taip pat taikyti administracinę atsakomybę Administratoriui dėl teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, skirti įspėjimą arba baudą58. Savivaldybė neturi teisinio pagrindo įpareigoti Administratorius ir kitus valdytojus panaikinti kokius nors dokumentus ar priimtus konkretaus namo patalpų savininkų sprendimus ar taikyti kitokio pobūdžio poveikio priemones (pavyzdžiui, priimti sprendimą išbraukti Administratorių iš pretendentų sąrašo tais atvejais, kai Administratorius, kuriam taikyta administracinė atsakomybė už priskirtų funkcijų ir pareigų nevykdymą, ir toliau nevykdo tų pačių funkcijų ir pareigų)59. Tai nesudaro pakankamų galimybių užtikrinti veiksmingos Savivaldybės vykdomos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos kontrolės ir priežiūros bei didina korupcijos pasireiškimo tikimybę šioje Savivaldybės veiklos srityje.
Pasiūlymai Savivaldybei:
1. Savivaldybės vidaus teisės aktuose nustatyti detalią neplaninių patikrinimų organizavimo, atlikimo bei sprendimų dėl tokio pobūdžio patikrinimų priėmimo ir kontrolės tvarką, taip pat priimtų sprendimų formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
2. Apsvarstyti galimybes, atsižvelgiant į turimus žmogiškuosius išteklius:
2.1. Užtikrinti keturių akių principo įgyvendinimą ir reglamentuoti, kiek tarnautojų turi atlikti patikrinimus, kokia tvarka jie turi būti rotuojami siekiant išvengti glaudžių ryšių užmezgimo ir nesąžiningo elgesio galimybių.
2.2. Reguliariai vykdyti visų Administratorių vykdomos veiklos stebėseną, analizuoti, vertinti ir lyginti jų vykdomos veiklos veiksmingumą, kaupti informaciją, padedančią vertinti Administratorių veiklą, nepriklausomai nuo to, ar buvo priimti sprendimai atlikti kompleksinius planinius bei neplaninius patikrinimus konkrečių valdytojų atžvilgiu (pavyzdžiui, kiekvienam kontroliuojamam subjektui sudaryti bylą, skirtą jo pateiktiems duomenims sistemingai kaupti ir pan.).
2.3. Siekiant atrinkti rizikingiausius planinių kompleksinių ir neplaninių Administratorių veiklos patikrinimų metu tikrintinus Administratorius, siūlytina reguliariai (pavyzdžiui, vieną kartą per metus prieš sudarant ateinančių kalendorinių metų metinius valdytojų planinių patikrinimų planus) atlikti visų Administratorių rizikos vertinimą ir juos suskirstyti į tam tikras rizikos grupes. Taip pat užtikrinti rizikos vertinimo ir patikrinimų atlikimo funkcijų atskyrimą, siekiant mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
2.4. Reguliariai atlikti Savivaldybės gautų skundų dėl Administratorių veiklos analizę, siekiant tinkamai atrinkti kompleksinių planinių ir neplaninių Administratorių veiklos patikrinimų metu tikrintinus subjektus ir nustatyti patikrinimų prioritetus.
2.5. Savivaldybės vidaus teisės aktuose nustatyti, kad planinius ir neplaninius patikrinimus atliktų skirtingi Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus tarnautojai, užtikrindami keturių akių principo įgyvendinimą.
2.6. Visais atvejais imtis papildomų priemonių viešojo intereso gynimui užtikrinti, vykdant Administratorių ir kitų valdytojų kompleksinius planinius ir neplaninius patikrinimus. Pavyzdžiui, pakartotinai paraginant, pratęsiant dokumentų pateikimo terminą, svarstant galimybę organizuoti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kreipiantis į kitas viešojo administravimo institucijas dėl tarnybinės pagalbos, kreiptis į atitinkamas elgesio kodekso kontrolės komisijas ir pan., jei negavo patikrinimui reikalingų dokumentų.
3. Viešojoje erdvėje skatinti butų ir kitų patalpų savininkus aktyviau dalyvauti Administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės procese, pavyzdžiui, informuoti juos apie galimybę išsirinkti atstovą (atstovus), kurie stebėtojų teisėmis galėtų dalyvauti namų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir kitų paslaugų pirkimų, atliktų darbų priėmimo procedūrose ir pan., o tuo atveju, jei esamo administratoriaus teikiamų paslaugų kokybė ir (ar) kaina būtų ir kitų patalpų savininkų netenkina, – įgyvendinti savo teisę pakeisti šį administratorių į kitą.
Pasiūlymai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai:
1. Svarstyti galimybę inicijuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies 4 punkto pakeitimus ir reglamentuoti, kad Savivaldybės vykdomoji institucija einamaisiais metais nustačiusi atvejus, kai paskirtas daugiabučio namo administratorius neatlieka teisės aktuose nustatytų pareigų ir ne mažiau kaip tris kartus taiko administracinio poveikio priemones, nesuėjus penkerių metų laikotarpiui, inicijuoja daugiabučio namo administratoriaus skyrimo procedūras iš naujo60.
2. Jeigu būtų pritarta pirmajam siūlymui, svarstytina galimybė keisti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintą Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 15 punktą ir reglamentuoti, kad Savivaldybės vykdomoji institucija gali priimti sprendimą išbraukti asmenį iš sąrašo, kai nustato, kad:
Administratorius butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas naudoja ne pagal paskirtį;
Administratorius, kuriam taikyta administracinė atsakomybė už priskirtų funkcijų ir pareigų nevykdymą, ir toliau nevykdo tų pačių funkcijų ir pareigų;
Administratorius neorganizuoja pastato techninės priežiūros, kyla grėsmė pastato naudojimo funkcionalumui ir saugumui61.
3. Kaip alternatyvą svarstyti galimybę papildomus Administratorių įrašymo į pretendentų teikti administravimo paslaugas sąrašą, reikalavimus bei išbraukimo iš šio sąrašo atvejus reglamentuoti Aplinkos ministerijos rengiamame Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projekte.
4.Tobulinti62 Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdines taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612, kadangi šiuo metu galiojanti pavyzdinių taisyklių redakcija yra nedetali, neaiški, kelianti teisinį neaiškumą bei neužtikrinanti veiksmingos daugiabučių namų valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės. Pavyzdžiui, šiose Taisyklėse nedetalizuojama, kokia apimtimi, tvarka ir terminais turi būti atliekamas valdytojo neplanuotas patikrinimas pagal gautus daugiabučių namų patalpų savininkų skundus ir pan.
3.3. Savivaldybės veikla, vykdant bendrojo naudojimo objektų administratorių pirkimų kontrolę ir priežiūrą, nėra efektyvi
Korupcijos rizikos analizės atlikimo metu susipažinus su Savivaldybės veikla, vykdant Administratorių pirkimų kontrolę ir priežiūrą, nustatyta, kad ji nėra efektyvi ir tai yra korupcijos rizikos veiksnys. Šį teiginį pagrindžia tai, kad:
1. Per 2017–2018 metus Savivaldybės atliktų kompleksinių planinių Administratorių veiklos patikrinimų metu kompleksiškai buvo įvertinta tik 5 Administratorių veikla, o 2018 metais atliktų neplaninių patikrinimų metu įvertinta tik 11 skundų, susijusių su pirkimų vykdymu63. Papildomai įvertinus Savivaldybės pateiktą statistinę informaciją apie Administratorių 2017–2018 metais vykdytus pirkimus, kurių vertė buvo nuo 10 tūkst. Eur, nustatyta, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ per 2017–2018 metus įvykdė 50 pirkimų, UAB „Senamiesčio ūkis“ – 17, UAB „Antakalnio būstas“ – 8, UAB „Priemiestis“ – 3, UAB „Lazdynų būstas“ – 10, UAB „Naujininkų ūkis“ – 7, UAB „Karoliniškių būstas“ – 20, UAB Namų priežiūros centras – 6 , UAB „Justiniškių būstas“ – 4, UAB „Šilėja“ – 10, UAB „Verkių būstas“ – 7, UAB „Pašilaičių būstas“ – 6 ir t. t. Neatmetama prielaida, kad analizuojamu laikotarpiu vykdytų pirkimų skaičius dar labiau išaugtų, jei būtų vertinta statistinė informacija apie visus Administratorių vykdytus pirkimus konkurso būdu. Administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės stoka didina korupcijos pasireiškimo tikimybę šioje Savivaldybės veiklos srityje.
2. Administratorių vykdomų pirkimų priežiūros ir kontrolės procedūrų tvarka ar etapai ir turinys (pagal Savivaldybės kompetenciją) jos vidaus teisės aktuose plačiau nėra reglamentuojama, nors Administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės funkcija yra priskirta Savivaldybėms64. Atliekant korupcijos rizikos analizę nustatyta, kad Administratorių vykdomų pirkimų priežiūra praktikoje apsiriboja tik atliekant kompleksinius planinius ir neplaninius patikrinimus, kurių metu yra tikrinami konkrečiuose objektuose vykdyti pirkimai65. Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio tarnautojai nekaupia statistinio pobūdžio informacijos apie visų jos teritorijoje veikiančių Administratorių vykdytus pirkimus, nors manytina, kad Administratorių veiklos stebėsena yra sudėtinė kontrolės dalis. Savivaldybės teigimu, Administratoriams prievolė teikti informaciją apie savo veiklą Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatyta (kaip ir Savivaldybei prievolė kaupti tokio pobūdžio informaciją). Informaciją apie Administratorių veiklą Savivaldybė dažniausiai gali gauti, jei priima sprendimus atlikti kompleksinį planinį ar neplaninį patikrinimą konkrečių valdytojų atžvilgiu. STT nuomone, iš Savivaldybei suteiktos funkcijos „vykdyti Administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę“ išplaukia ir prievolė užtikrinti šios funkcijos vykdymo efektyvumą, pavyzdžiui, priimant atitinkamus kontrolės ir priežiūros procedūros vykdymo tvarką detalizuojančius vidaus teisės aktus, su turimu prisijungimo prie konkretaus Administratoriaus intraneto svetainės slaptažodžiu kontroliuojant Administratorių pateikiamą informaciją daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams apie planuojamus vykdyti paslaugų ir darbų pirkimus, taip pat reguliariai prašant Administratorius teikti Savivaldybei už tam tikrą laikotarpį vykdytų pirkimų suvestinę. Pažymėtina, kad Administratorių bei kitų valdytojų vykdomų pirkimų priežiūros ir kontrolės procedūrų tvarkos teisinio reglamentavimo stoka sukuria papildomas korupcijos rizikas, taip pat gali lemti neracionalų ir neskaidrų butų ir kitų patalpų savininkų lėšų panaudojimą.
3. Įvertinus 2017–2018 metais atliktų kompleksinių planinių Administratorių veiklos patikrinimų medžiagą, nustatyta, kad Savivaldybė vidaus teisės aktuose66 įtvirtintą funkcija „tikrinti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų organizavimą“ kai kuriais atvejais atliko ne iš esmės. Tai patvirtina šių Administratorių kompleksinių planinių veiklos patikrinimų duomenys:
Įvertinus UAB „Servico“ kompleksinio planinio veiklos patikrinimo medžiagą67, nustatyta, kad minėtas Administratorius Savivaldybei patikrinimo metu pateikė tik 2015-08-17 patvirtintas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų taisykles bei informaciją apie einamaisiais metais vykdytus pirkimus. Tuo tarpu duomenų apie valdytojo 2017 metų sausio – spalio mėnesiais vykdytus namų paslaugų ir rangos darbų pirkimus (visus) dokumentų valdytojas Savivaldybei nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad Administratorius nepateikė Savivaldybei iki jos nurodyto termino patikrinimų akte nurodytų reikalavimų ir trūkumų pašalinimą patvirtinančių dokumentų, UAB „Servico“ atstovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas68 pagal 505 str. 2 d. ir konstatuota, kad šio valdytojo kontrolė yra baigta. Bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų organizavimo praktinis vykdymas toliau nebuvo analizuojamas.
Įvertinus UAB „Naujoji pilaitė“ kompleksinio planinio veiklos patikrinimo medžiagą69, nustatyta, kad tikrintinu laikotarpiu Administratorius namų paslaugų ir rangos darbų pirkimų neorganizavo. Savivaldybė patikrinimo akte užfiksavo tik Administratoriaus pateiktų taisyklių, kuriomis vadovaudamasis jis organizuoja namų paslaugų ir rangos darbų pirkimus, pateikimo faktą, o jų turinio plačiau neanalizavo70. Pažymėtina, kad analogiški trūkumai buvo nustatyti ir kai kurių kitų Savivaldybės pateiktų kompleksinių planinių patikrinimų medžiagoje.
4. Nors Savivaldybės darbuotojai, tikrindami Administratorių vykdomus pirkimus, įvertina, ar pirkimų procedūros buvo vykdomos vadovaujantis Administratorių pirkimų taisyklėmis (pavyzdžiui, Savivaldybės darbuotojai, atsižvelgdami į patikrinimų metu vertinamo pirkimo sumą, nustato, ar pirkimas turėjo būti vykdytas konkurso, ar apklausos būdu ir pan., ar apie planuojamą pirkimą buvo paskelbta viešojoje erdvėje, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ir pan.), Savivaldybė pažymėjo, kad patikrinimų metu nėra vertinamas finansinių dokumentų turinys ir atliekamų darbų kokybė, taip pat nevertinamas administratorių organizuotų remonto darbų sąmatose nurodytų kainų pagrįstumas. Savivaldybės Pastatų administravimo poskyrio darbuotojai, vykdydami valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, nevykdo ekspertinės veiklos ir negali įvertinti, kiek ir kokių medžiagų reikia konkretiems daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbams atlikti, ar atliktų remonto darbų kokybė atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Savivaldybės teigimu, Administratorių kaip ir kitų juridinių asmenų ūkinės, finansinės veiklos valstybinę priežiūrą vykdo atitinkamos valstybinės institucijos. Taip pat namo administratoriaus finansinės veiklos kontrolės funkcija daugiabučio namo atveju tenka ir butų bei kitų patalpų savininkams.
Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų politiką įgyvendina Viešųjų pirkimų tarnyba. Taip pat ši tarnyba vykdo Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant viešojo pirkimo sutartis ir vidaus sandorius. Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu, įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba vertina vykdomus viešuosius pirkimus tik tų juridinių asmenų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos apibrėžimą, įtvirtintą Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius dažniausiai nėra perkančioji organizacija71, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme, todėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas ir atnaujinimo darbus administratoriai, atsižvelgę į Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdines taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913, perka vadovaudamiesi savo nusistatytomis pirkimo taisyklėmis. Taigi galima teigti, kad savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių vykdomų pirkimų ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą priežiūros ir kontrolės stoka ir galimi tokių pirkimų priežiūros ir kontrolės teisinio reglamentavimo trūkumai gali lemti neracionalų ir neskaidrų butų ir kitų patalpų savininkų lėšų naudojimą, nes sudaro galimybes Administratoriams piktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais ir neužtikrinti butų savininkų interesų, teikiant paslaugas už mažiausią kainą. Tai gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys. Šį teiginį pagrindžia STT ir Savivaldybės gauti skundai dėl Administratorių vykdytų pirkimų. Paminėtini šie pavyzdžiai:
2019-06-13 raštu Nr. (14)-D8-2251 STT buvo persiųstas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos gautas daugiabučio namo72 patalpų savininkų skundas dėl UAB „Karoliniškių būstas“ veiksmų, perkant remonto darbų paslaugas šio namo laiptinių langams keisti ir galimai dirbtinai išpučiant rangovo sąmatos kainą. Skunde nurodoma, kad minėto daugiabučio namo gyventojams savo iniciatyva atlikus rinkos tyrimą, siekiant nustatyti realią tokio pobūdžio darbų kainą, rasta įmonė, kuri sutiko langus pakeisti už 4 000 Eur vienai namo laiptinei. Apie tai buvo pranešta namą administruojančiai įmonei UAB „Karoliniškių būstas“. Įmonė gyventojus patikino, kad jų pasiūlyta įmonė bus įtraukta skelbiant darbų konkursą. Gyventojų teigimu, po kelių mėnesių namo laiptinės lentoje rado Administratoriaus skelbimą, kad langų keitimo darbus atliks konkurso būdu pasirinkta įmonė UAB „Euroskaiva“, kuri pasiūlė mažiausią kainą – 6 284,84 Eur vienai laiptinei. Gyventojams pasiteiravus Administratoriaus, kodėl pasirinkta ne gyventojų pasiūlyta įmonė, buvo atsakyta, kad įmonė nepateikė komercinio pasiūlymo. Tada gyventojai patys kreipėsi į įmonę UAB „Euroskaiva“, kurią pasirinko UAB „Karoliniškių būstas“ su prašymu atsiųsti komercinį pasiūlymą langų keitimo darbams atlikti. Gyventojų teigimu, jiems ši įmonė pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame nurodytų darbų kaina yra 4 490,06 Eur, t. y. 1 794,78 Eur mažesnė, nei jiems buvo nurodžiusi daugiabutį administruojanti įmonė.
2018-03-29 STT gavo skundą, STT registracijos Nr. 5-01-3135, dėl UAB „Naujininkų ūkis“ veiksmų, galimai dirbtinai išpučiant rangovo sąmatos kainą. Daugiabučio namo, esančio Dzūkų g. 14, Vilniuje, gyventojas nurodė, kad 2018 m. sausio mėn. gavo pranešimą už suteiktas gruodžio mėn. paslaugas, kuriame nurodoma, kad už šio daugiabučio pastato stogo remontą turi sumokėti 1 898,51 Eur. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pastate jam nuosavybės teise priklauso pusrūsis – 38,29 m2 negyvenamosios patalpos. Pareiškėjas, nuvykęs apžiūrėti, kokie darbai buvo atlikti, nustatė, kad atlikti darbai yra akivaizdžiai prastos kokybės ir yra nedidelės apimties, palyginti su jų kaina. Papildomai susitikus su UAB „Naujininkų ūkis“ direktoriumi dėl atliktų darbų apimties bei kokybės, nustatyta, kad šiferinės stogo 240 m2 dangos pakeitimą atliko UAB „Lenavis“ už 15 354,90 Eur, t. y. už 1 m2 buvo sumokėta 63,98 Eur. Pareiškėjo teigimu, daugiabučio namo savininkai nei apie organizuojamą stogo dangos keitimą, nei apie UAB „Naujininkų ūkis“ organizuotą rangovo atrankos procedūrą pranešimo negavo. Savivaldybė informavo, kad atliko neplanuotą UAB „Naujininkų ūkis“ veiklos patikrinimą, surašė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktą Nr. A32-1398/18(2.9.2.29-UK9). Šiuo aktu buvo teikiami reikalavimai Administratoriui veiklos trūkumus pašalinti. Iš 2018-05-21 Administratoriaus teiktų dokumentų ir paaiškinimų atsakant į Savivaldybės 2018-04-27 raštą Nr. A51-34431/18(3.3.2.26E-UK) įvertinta ir nustatyta, kad Administratorius organizuodamas Namo stogo remonto darbus (2017 m.) padarė veiklos pažeidimų, todėl Pareiškėjo pranešimai laikomi pagrįstais. Administratoriui už netinkamą Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijų atlikimą 2018-06-19 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-24160-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 3 dalį.
2018-06-19 Savivaldybė gavo skundą dėl UAB „Naujininkų ūkis“ veiksmų, galimai dirbtinai išpučiant rangovo sąmatos kainą. Pareiškėjas informavo, kad 2018-06-12 Administratorius daugiabučio namo, esančio Kalviškių g. 6, Vilniuje, gyventojus informavo, kad atliko šio daugiabučio namo siūlų užtaisymo darbams viešuosius pirkimus ir jau nustatė laimėtoją, kurio pateikto komercinio pasiūlymo kaina yra 6 860,70 Eur. Tuo tarpu dar 2017 metų rugpjūčio mėnesį UAB „Naujininkų ūkis“ sudaryta pirkimų komisija bei pakviestas specializuotas ekspertas iš UAB „Mano būstas“ buvo atlikęs apžiūrą ir pateikęs namo tarpblokinių siūlių užtaisymo komercinį pasiūlymą už 3 930,60 Eur ir pasiūlymas galioja vienus metus.
2017-10-25 Savivaldybė gavo skundą dėl UAB „Priemiestis“ veiklos, vykdant daugiabučio namo, esančio Gerovės g. 37, Vilniuje, veiklą. Pareiškėjo teigimu, Administratorius iš techninei priežiūrai skirtų lėšų apmokamus darbus atlieka atmestinai arba visai neatlieka. Pavyzdžiui, 2012 metais butų savininkams buvo priskaičiuota mokėti už šilumos trasos remontą, nors remontuotas vamzdis buvo už namo ribų, taip pat butų savininkams buvo pateikta sąmata už santechnikos darbus, kurie yra įtraukti į techninės priežiūros darbų sąrašą. Pareikalavus grąžinti neteisėtai priskaičiuotą mokestį, tik dalis jo buvo grąžinta. 2013 metais šis Administratorius pradėjo savavališkai rinkti kaupiamąsias lėšas stogo remontui, nors jo remontas metiniame plane nebuvo numatytas. 2014 m. spalio mėn., neinformavus įgaliotinių, gyventojams buvo priskirta mokėti už kanalizacijos stovo remonto darbus pagal neadekvačiai didelę UAB „Sistela“ programa sudarytą sąmatą. Į atliktų darbų aktą buvo įtraukti darbai, kurie nebuvo atlikti. Pareikalavus pagrįsti tokių darbų atlikimo faktą, pareiškėjo teigimu, darbai sąmatoje buvo pakeisti kitais. Pažymėtina, kad Savivaldybė nagrinėjo pareiškėjų Ž. B. ir E. S. skundą, kuriame aprašyta šio Administratoriaus veikla nuo 2010 metų. Savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punktu, tikrino Administratoriaus veiklą, vykdytą nuo 2017 m. iki skundo pateikimo dienos. Skunde nurodyti faktai dėl informacijos skelbimo pasitvirtino, todėl Administratorius buvo įpareigotas paskelbti informaciją interneto svetainėje ir pateikti atsakymą į pareiškėjų skundą. Administratorius įvykdė Skyriaus įpareigojimus, todėl Administratoriaus kontrolė buvo baigta. Pakartotinių skundų negauta.
Taip pat korupcijos rizikos analizės metu nustatyta, kad Savivaldybė kompleksinių patikrinimų metu lyginamuoju aspektu nevertina Administratorių pirkimų taisyklių turinio ir tai didina korupcijos pasireiškimo tikimybę, kadangi atskirų Savivaldybės teritorijoje veikiančių Administratorių taisyklės gali būti parengtos nevienodai, su Administratoriui naudingais „patobulinimais“ ir tokia antikorupciniu požiūriu ydinga situacija gali sudaryti sąlygas ta pačia veikla užsiimantiems asmenims veikti neobjektyviai, neužtikrinti ir racionalaus bei skaidraus patalpų savininkų lėšų naudojimo. Pažymėtina, kad korupcijos rizikos analizės atlikimo metu papildomai įvertinus atsitiktiniu atrankos būdu pasirinktų kai kurių Administratorių pirkimo taisykles, nustatyta, kad:
UAB „Priemiestis“ daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių73 6 p., UAB „Senamiesčio ūkis“74 daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių 5 p., UAB „Naujininkų ūkis“ daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių75 6 p. nustatyta, kad pirkimo vertė yra nustatoma pirkimo pradžioje ir gali kisti tiekėjams pateikus konkrečius siūlymus. Tokia nuostata svarstytina antikorupciniu požiūriu, nes galimai sudaro sąlygas potencialiems tiekėjams dirbtinai pakelti kainą pirminiame pasiūlymų teikimo etape. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta maksimali riba, koks nuokrypis nuo pirkimo pradžioje nustatytos vertės leistinas, ar kitas panašias priemones, kurios leistų sumažinti su neplanuotai išaugusia pirkimo verte susijusias rizikas.
UAB „Priemiestis“ taisyklių 14 p., UAB „Lazdynų būstas“ taisyklių 10 p., UAB „Naujininkų ūkis“ 11 p. ir UAB „Fabeta“76 11 p. yra reglamentuota, kad pirkimų komisijų darbe stebėtojo teisėmis gali dalyvauti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas atstovas (jei yra išrinktas). STT nuomone, siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų pirkimų vykdymą, į komisijas visais atvejais turėtų būti įtrauktas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas atstovas. Taip pat korupcijos rizikos analizės atlikimo metu įvertinus šios teisės normos taikymą praktikoje, paminėtina, jog analizuojant UAB „Priemiestis“ vykdytų pirkimų medžiagą, buvo nustatyta, kad pirkimų komisijų darbe daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų išrinkti atstovai nedalyvavo, nors, Administratoriaus teigimu, jie buvo supažindinti su pirkimų rezultatais ir pritarė rangovų pasirinkimui. Analizuojant UAB „Senamiesčio ūkis“ pateiktų pirkimų medžiagą, nustatyta, kad gyventojai buvo informuoti apie konkrečiuose objektuose planuojamus pirkimus ir įvykusių pirkimų rezultatus, bet daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinkti atstovai pirkimo komisijų darbe nedalyvavo, nes, Administratoriaus teigimu, gyventojų atstovai bendrojo naudojimo objektuose, kuriuose buvo organizuoti pirkimai, nėra išrinkti. UAB „Senamiesčio ūkis“ nepateikė dokumentų, įrodančių, kad analizuojamu laikotarpiu daugiabučiuose, kuriuose vykdė pirkimus, organizavo patalpų savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu dėl atstovo (atstovų) išrinkimo, kol jis (jie) išrenkamas (išrenkami)77. Gyventojų atstovų įtraukimas į pirkimų komisijas ir (ar) kitas procedūras vertintinas teigiamai, todėl turėtų būti siekiama, kad jie dalyvautų kuo aktyviau (daugiau procedūrų, kuriose galima dalyvauti).
UAB „Priemiestis“ taisyklių 17 p., UAB „Fabeta“ 14 p., UAB „Lazdynų būstas“ taisyklių 13 p. ir UAB „Naujininkų ūkis“ 14 p. yra įtvirtinta nuostata, kad Administratorius, užtikrindamas pirkimo principų laikymąsi, derybas gali vykdyti su visais tiekėjais, pateikusiais Administratoriaus nustatytus minimalius reikalavimus atitikusius pirminius pasiūlymus. STT nuomone, tokia situacija, kai Administratorius ne privalo, o gali vykdyti derybas su visais tiekėjais, pateikusiais Administratoriaus nustatytus minimalius reikalavimus atitikusius pirminius pasiūlymus, yra ydinga antikorupciniu požiūriu. Galima situacija, kad bus sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams, iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai.
UAB „Fabeta“ daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių 10 p., UAB „Lazdynų būstas“ daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių 9 p. ir UAB „Naujininkų ūkis“ daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių 10 p. yra reglamentuota, kad Administratorius privalo informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus apie organizuotų pirkimų rezultatus. STT nuomone, gyventojams turi būti užtikrinta teisė žinoti ir apie planuojamus pirkimus. Kitu atveju yra eliminuojama galimybė savininkams kontroliuoti Administratorių vykdomų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų procedūras78 ir tokia situacija gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.
UAB „Senamiesčio ūkis“ daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių 2 priedo „Skelbimas teikti pasiūlymą priežiūros paslaugoms / darbams pirkti“ pavyzdinėje formoje yra nurodoma, kad dokumentus ir informaciją, būtinus pasiūlymui parengti (pirkimo dokumentus), galima gauti sumokėjus Administratoriui 30 Eur mokestį ir pateikus mokestinio pavedimo kopiją per interneto svetainę xxx.xxxxxxx.xx., plačiau nenurodant tokio pobūdžio „rinkliavos“ pagrindo ir teisinio reglamentavimo.
UAB „Fabeta“ daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių 3.5 p. nustatyta, kad gali būti rengiamas supaprastintas konkursas, kai paslaugų ar įrengimų pirkimo sąlygos ir pasiūlymų pateikimo terminai elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamos keletui paslaugų (įrenginių) tiekėjų, tačiau pirkimai neskelbiami spaudoje ar pirkėjo internetinėje svetainėje ir kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą, kuriuos vertina supaprastintų pirkimų komisija. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio konkursų rengimo pagrindai, procedūros tvarka, pirkimo suma, kuriai susidarius gali būti rengiamas tokio pobūdžio konkursas, plačiau nėra reglamentuojama ir tai sudaro papildomas korupcijos rizikas.
Pasiūlymai Savivaldybei:
1. Aktyviau planuoti ir organizuoti Administratorių kompleksinius planinius ir neplaninius patikrinimus ir taip didinti efektyvumą Administratorių veiklos kontrolės ir priežiūros pirkimų organizavimo srityje bei kitose Administratorių veiklos srityse.
2. Svarstyti galimybę parengti vidaus teisės aktą ir jame plačiau reglamentuoti Administratorių vykdomų pirkimų priežiūros ir kontrolės procedūrų vykdymo tvarką ir vykdomos kontrolės apimtis (turinį) pagal savo kompetenciją.
3. Kaupti statistinio pobūdžio informaciją apie Savivaldybės teritorijoje veikiančių Administratorių vykdytus pirkimus ir vykdyti reguliarią Administratorių veiklos pirkimų srityje stebėseną. Pavyzdžiui, periodiškai prašyti Administratorius teikti Savivaldybei statistinio pobūdžio informaciją apie kalendoriniais metais vykdytus paslaugų ir darbų pirkimus bei jų vertę, analizuoti Administratorių interneto svetainių turinį ir pan.
4. Siekiant didinti pirkimų skaidrumą, rekomenduoti Administratoriams, atliekant daugiabučio namo modernizavimą, naudotis CPO LT sukurtu elektroniniu įrankiu „Elektroninių pirkimų centras“79.
5. Lyginamuoju aspektu įvertinti visų Administratorių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių nuostatas, kad būtų sumažinta korupcijos pasireiškimo tikimybė.
Pasiūlymai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai:
1. Inicijuoti Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimus dėl papildomų kontrolės galimybių išplėtimo savivaldos lygmeniu. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse plačiau reglamentuoti Administratorių vykdomų pirkimų priežiūros ir kontrolės procedūrų vykdymo tvarką ir vykdomos kontrolės apimtis (turinį) pagal savivaldybės, vykdomosios institucijos, kompetenciją. Reglamentuoti pakeitimus, suteiksiančius teisę savivaldybių administracijoms tikrinant daugiabučių namų valdytojų veiklą, tikrinti ir daugiabučių namų valdytojų organizuojamų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų ir kitų darbų sąmatas, jų pagrįstumą ir planuojamų bei nupirktų paslaugų ar darbų kainos atitiktį vidutinėms rinkos kainoms. Nustačius, kad daugiabučio namo valdytojo sudarytos remonto sąmatos yra nepagrįstos arba darbų ar paslaugų kainos ženkliai viršija vidutines rinkos kainas, o išlaidos paskirstytos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinti teisines galimybes taikyti finansines poveikio priemones.
2. Detalizuoti šiuo metu galiojančių Taisyklių 6.5 papunktį „namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų organizavimas – ar pirkimai organizuojami ir vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka“ ir nurodyti, kurie pirkimų aspektai turi būti tikrinami80.
3.3. Savivaldybės vykdoma bendrojo naudojimo objektų administratorių pirkimų kontrolė ir priežiūra yra formali, o kai kurie Administratoriai pirkimus organizuoja nesivadovaudami pirkimų taisyklėmis
Įvertinus kai kurių Administratorių vykdytų pirkimo procedūrų atlikimą, nustatyta, kad:
1. Korupcijos rizikos analizės atlikimo metu Savivaldybė Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 str. 2 d. 5 p. įtvirtintą nuostatą vykdė ne iš esmės, nes neužtikrino, kad Administratoriai pateiktų visą informaciją apie savo veiklą. Šį teiginį pagrindžia tai, kad STT, papildomai paprašiusiai pateikti atsitiktiniu atrankos būdu pasirinktų Administratorių analizuojamu laikotarpiu vykdytų pirkimų procedūrų medžiagą (nuo pirkimo inicijavimo momento iki sutarties pasirašymo), teko konstatuoti, jog ICOR grupė (UAB „Antakalnio būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Žirmūnų būstas“) tik aprašė pirkimus, bet dokumentų nepateikė. Taip pat pirkimų medžiagos Savivaldybei nepateikė ir UAB „Karoliniškių būstas“ bei UAB „Naujamiesčio Būstas“, todėl STT neturėjo galimybės antikorupciniu požiūriu tinkamai įvertinti šių Administratorių vykdytų pirkimų procedūrų praktinio atlikimo.
2. UAB „Priemiestis“, vykdydamas šildymo daliklinės sistemos įrengimo ir suderinimo darbų / paslaugų pirkimo darbus konkurso būdu81, konkurse dalyvauti kvietė tik įmonę AB „Axis Industries“, o vykdydamas lietaus nuvedimo sistemos įrengimo, sumontuojant naujus lietvamzdžius ir latakus darbų / paslaugų pirkimo konkursą82, konkurse dalyvauti kvietė tik įmonę UAB „Elmatas“. Administratorius nepateikė dokumentų, įrodančių, kad informacija apie šiuos pirkimus būtų paskelbta nacionaliniame šalies dienraštyje arba regioninėje spaudoje ir Administratoriaus interneto svetainėje, kad kiekvienas suinteresuotas tiekėjas galėtų pateikti savo pasiūlymą pagal Administratoriaus nustatytas pirkimo sąlygas83. Manytina, kad vertinant tik vieną pasiūlymą neužtikrinamos galimybės rinktis iš daugiau konkurentų ir gauti geresnį kainos pasiūlymą. Pažymėtina, kad aukščiau minėtus pirkimus laimėjusios įmonės nėra vienintelės šalyje, galinčios atlikti aukščiau nurodytus darbus84. Sprendimai kviesti dalyvauti konkursuose tik nurodytas įmones yra svarstytini, nes mažina pirkimų skaidrumą bei didina korupcijos riziką šioje srityje. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad UAB „Priemiestis“ vykdytų pirkimų komisijų darbe stebėtojų teisėmis galėjo dalyvauti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų išrinkti atstovai, tačiau minėtų pirkimų organizavimo metu komisijų darbe jie nedalyvavo. Tai mažina pirkimų procedūrų skaidrumą ir nesudaro maksimalių galimybių patalpų savininkams kontroliuoti jų lėšų panaudojimo. UAB „Priemiestis“ teigimu, nors daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas atstovas komisijų darbe nedalyvavo ir konkursų protokoluose jis nėra nurodytas, su pirkimų rezultatais buvo susipažinęs ir patvirtino parinkto subrangovo tinkamumą.
Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės veiklą bei darbo praktiką daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos vykdymo, skyrimo tvarkos nustatymo ir įgyvendinimo srityse darytina išvada, kad šiose srityse yra korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių85:
1. Savivaldybės organizuojama fizinių ir juridinių asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas atrankos procedūra yra tik formalaus pobūdžio, nes pretendentų gebėjimai ir pasirengimas vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus funkcijas nėra vertinami (nustatomi). Kyla rizika, kad daugiabučio gyventojų, dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, mažesnio siūlomo bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo, pasirinkusių tokį administratorių, arba kuriems toks administratorius teisės aktuose numatytais atvejais buvo parinktas savivaldybės vykdomosios institucijos, interesai dėl efektyviausio ir naudingiausio jų bendrojo turto administravimo negalės būti tinkamai įgyvendinti.
2. Nacionaliniuose teisės aktuose nėra reglamentuotų bent minimalių kriterijų, kuriuos turėtų atitikti fizinis ar juridinis asmuo, pretenduojantis teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, kurie atranką vykdantiems savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtiems atsakingiems tarnautojams suteiktų galimybę objektyviai įvertinti pretendentų pasiruošimą ir tinkamumą tokias paslaugas teikti.
3. Savivaldybės vidaus teisės aktuose nėra reglamentuotos kandidatų į bendrojo naudojimo objektų administratorius iš užsienio valstybių pateiktų prašymų nagrinėjimo tvarkos, nors nacionaliniuose teisės aktuose Savivaldybei yra įtvirtinta priemonė organizuoti pretendentų atrankos procedūrą. Nėra aišku, kaip Savivaldybė turėtų patikrinti86, kad pretendentų iš užsienio valstybių deklaruoti duomenys atitinka tikrovę, ar jie bus pajėgūs vykdyti teisės aktuose nustatytas administravimo funkcijas. Tokia situacija vertintina kaip ydinga antikorupciniu požiūriu, nes suteikia Savivaldybei pernelyg plačią diskreciją spręsti dėl vieno ar kito pretendento teikti siūlomas paslaugas ir jo įtraukimo į daugiabučius administruoti pretenduojančių asmenų sąrašą.
4. Savivaldybei, kaip Administratorių veiklos kontrolę ir priežiūrą vykdančiam subjektui, teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės užtikrinti, kad pretendentų teikiama informacija apie jų veiklą būtų išsami, patikima ir reguliariai atnaujinama. Butų ir kitų patalpų savininkams, besirenkantiems Administratorių arba siekiantiems pasikeisti esamą, nėra sudaromos pakankamos galimybės gauti išsamią, visapusišką ir objektyvią informaciją. Tikslios ir išsamios informacijos trūkumas apie teikiamas paslaugas mažina gyventojų galimybę jomis domėtis ir gauti patikimą informaciją, tai didina ir nepasitikėjimą paslaugas teikiančia įstaiga, ir korupcijos pasireiškimo tikimybę.
5. Savivaldybė nėra patvirtinusi vidaus teisės aktų, reglamentuojančių balsavimo Administratorių atrankose pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kompetenciją, procedūros. Nėra aišku, kas turi įgaliojimus balsuoti: ar atskiri įmonės darbuotojai, ar sudaroma komisija. Jei sudaroma komisija, nėra aišku, kokiu principu ji yra sudaroma, kokia tvarka yra išrenkamas šios komisijos pirmininkas, ar į komisijos posėdžius kviečiamas patalpų savininkų atstovas iš gyventojų pusės, per kiek laiko po komisijos posėdžio turi būti užpildytas ir pasirašytas balsavimo rezultatus įforminantis protokolas ir pan. Tai gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.
6. Savivaldybės vidaus teisės aktuose nėra nustatytų bendrojo naudojimo objektų administratorių parinkimo kriterijų objektams, kuriuose dauguma patalpų nuosavybės teise priklauso Savivaldybei. Nėra aišku, kokiais duomenimis, iš kurių konkrečių šaltinių ir registrų, už kokį laikotarpį ir pan. yra atrenkamas tinkamiausias Administratorius tam tikram bendrojo naudojimo objektui administruoti.
7. Savivaldybės vidaus teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuotos tvarkos, kaip Savivaldybė parenka Administratorių bendrojo naudojimo objektams tais atvejais, kai patys gyventojai to nepadaro87. Teisinio reglamentavimo stoka suteikia Savivaldybei pernelyg plačią diskreciją pasirenkant administratorių ir tai gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.
8. Savivaldybė neužtikrino bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procedūros naujai pastatytiems daugiabučiams pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas, tinkamo vykdymo ir tai gali būti vertinamas kaip korupcijos rizikos veiksnys.
9. Savivaldybė neužtikrina tinkamo butų ir kitų patalpų savininkų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, gyventojams pasirinkus kitą bendrojo naudojimo objektų administratorių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomam daugiabučiui administruoti, kai prieš tai bendrojo naudojimo objektus administravusios įmonės neperduoda naujam Administratoriui administruojamo objekto dokumentacijos ir duomenų, skundžia teismui Savivaldybės priimtus sprendimus dėl administratorių skyrimo. Tai yra ydinga, nes neužtikrina tinkamo Administratoriaus skyrimo procedūrų vykdymo efektyvumo bei maksimalios jų veiklos kontrolės savivaldos lygmeniu, taip pat didina korupcijos pasireiškimo tikimybę Administratorių skyrimo srityje.
Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės veiklą bei darbo praktiką vykdant paskirtų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę, darytina išvada, kad šiose srityse yra korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių88:
1. Savivaldybės vykdoma bendrojo naudojimo objektų Administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė yra nepakankama, o planuojamų tikrinti Administratorių atrankos kriterijai gali būti taikomi nevienodai dėl Savivaldybės darbuotojams suteiktos diskrecijos. Tai sudaro galimybes patikrinimus planuojantiems darbuotojams savo nuožiūra pasirinkti tiek subjektų, kiek jiems subjektyviai tais metais atrodo būtina ir antikorupciniu požiūriu tokia situacija vertinama neigiamai.
2. 2017–2018 metų atliktų kompleksinių planinių patikrinimų dokumentuose neatsispindi analizuojamu laikotarpiu tikrintų bendrojo naudojimo objektų administratorių pasirinkimo pagrindai. Atkreiptinas dėmesys, kad visi analizuojamu laikotarpiu kompleksinių planinių tikrinimų metu patikrinti administratoriai administravo gana nedaug namų – nuo 15 iki 88, kai paprastai administratoriai administruoja nuo 200 iki 700.
3. Savivaldybės vidaus teisės aktuose reglamentuoti kompleksinių planinių patikrinimų metu tikrintinų subjektų atrankos kriterijai yra nepakankami rizikingiausių Administratorių atrinkimui ir gali būti taikomi nevienodai konkrečių subjektų atžvilgiu.
4. Savivaldybės vidaus teisės aktuose nereglamentuota tvarka, pagal kurią būtų atrenkama, su kuriuo administruojamu daugiabučiu susijusi dokumentacija bus tikrinama, kai jau yra pasirinktas tikrinti Administratorius. Nenustačius tvarkos, kuria vadovaujantis būtų atrenkama, su kuriuo administruojamu konkrečiu daugiabučiu susijusi dokumentacija bus tikrinama ir pan., taip pat konkrečių daugiabučių atrankos kriterijų, galima situacija, kad pirmiau bus patikrinti ne daugiausia problemų keliantys valdytojai ir (ar) ne problemiškiausių daugiabučių administravimo tvarka ir teisėtumas. Korupcijos riziką didina ir tai, kad konkretų daugiabutį (jau atrinkus Administratorius tikrinti) parenka Savivaldybės darbuotojas savo nuožiūra. Kontrolieriams suteiktų įgaliojimų gausa ir pačių kontrolierių kontrolės stoka gali sudaryti sąlygas korupcijai pasireikšti.
5. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktuose nėra fiksuojami tikrinimo metu nustatyti mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktai, taip pat pažeidimo pašalinimo faktas ir tai patvirtinantys įrodymai.
6. Savivaldybė nėra patvirtinusi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktų saugojimo tvarkos, nors tokia prievolė įtvirtinta jos vidaus teisės aktuose. Korupcijos rizikos analizės metu nustatyta, kad valdytojų patikrinimų medžiagą kiekvienas kontrolierius saugo savo nuožiūra: deda dokumentus į segtuvus, formuoja aplankus kompiuteryje ir pan. Analizuojant Savivaldybės pateiktus dokumentus, atkreiptas dėmesys, kad patikrinimų bylų medžiaga ir kompiuteryje, ir bylose, ne visada tinkamai sisteminama, dėl to Administratorius ir kitus valdytojus kontroliuojantiems Savivaldybės darbuotojams gali kilti sunkumų tinkamai vykdyti jų veiklos priežiūros procedūrą.
7. Nors sprendimus atlikti neplanuotą konkretaus valdytojo patikrinimą „ <...> pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį <...>“ gali priimti arba pats priežiūros ir kontrolės vykdytojas arba Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės vidaus teisės aktuose plačiau nereglamentuota sprendimų dėl neplaninių patikrinimų atlikimo priėmimo tvarka kiekvienu nurodytu atveju, taip pat nėra aišku, ar tinkamai užtikrinamas keturių akių principo įgyvendinimas, priežiūros ir kontrolės vykdytojui priimant tokio pobūdžio sprendimus. Teisinio reguliavimo neišsamumas didina korupcijos pasireiškimo tikimybę, taip pat sudaro sąlygas korupcijos rizikos požymių turinčiai diskrecijai kilti, Savivaldybės darbuotojams praktiškai vykdant vidaus teisės aktuose įtvirtintas normas.
8. 2017–2018 metais atliktų neplaninių patikrinimų medžiagoje neatsispindi pasirinktų tikrinti Administratorių pasirinkimo motyvai. Nesant konkrečių kriterijų ir objektyviai pamatuojamų rizikos veiksnių, kuriais remiantis visi valdytojai būtų suskirstyti į tam tikras rizikos grupes, gali susidaryti situacija, kad pirmiau bus patikrinti ne daugiausia problemų keliantys valdytojai. Teisinio reguliavimo trūkumai ir Savivaldybės darbuotojams suteikti per platūs įgaliojimai veikti savo nuožiūra, t. y. vertinti skunde pateiktas aplinkybes ir priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, yra korupcijos rizikos veiksnys.
9. Nėra aišku, kokiu principu Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus darbuotojams yra paskirstomi neplaninio patikrinimo metu tikrintini Administratoriai. Išsamiau nedetalizuotas darbuotojų, atliekančių patikrinimus, kompetencijos ribų apibrėžtumas gali turėti įtakos nepakankamai skaidriam Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus veiklos reglamentavimui ir ribotai vidaus kontrolei.
10. Korupcijos rizikos analizės metu atlikta Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratorių ir kitų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės procedūrą, analizė leidžia daryti išvadą, kad teisinis reglamentavimas nesuteikia galimybių Savivaldybei taikyti veiksmingų poveikio priemonių efektyviai Administratorių veiklos kontrolei (įskaitant pirkimų kontrolę) užtikrinti ir tai yra korupcijos rizikos veiksnys.
11. Savivaldybės vykdoma bendrojo naudojimo objektų administratorių pirkimų kontrolė ir priežiūra nėra efektyvi ir tai yra korupcijos rizikos veiksnys.
12. Administratorių vykdomų pirkimų priežiūros ir kontrolės procedūrų tvarka, etapai ir turinys (pagal Savivaldybės kompetenciją) jos vidaus teisės aktuose plačiau nėra reglamentuojami, nors Administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės funkcija yra priskirta Savivaldybėms.
13. Įvertinus 2017–2018 metais atliktų kompleksinių planinių Administratorių veiklos patikrinimų medžiagą, nustatyta, kad Savivaldybė vidaus teisės aktuose įtvirtintą funkciją „tikrinti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų organizavimą“ kai kuriais atvejais atliko ne iš esmės.
14. Korupcijos rizikos analizės atlikimo metu Savivaldybė Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 str. 2 d. 5 p. įtvirtintą nuostatą vykdė ne iš esmės, nes neužtikrino, kad Administratoriai pateiktų visą informaciją apie savo veiklą.
PASIŪLYMAI89
Siekdami mažinti korupcijos riziką daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos vykdymo, skyrimo tvarkos nustatymo ir įgyvendinimo srityse, siūlome:
1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – AM), kaip institucijai, formuojančiai valstybės politiką daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos vykdymo, skyrimo tvarkos nustatymo ir įgyvendinimo srityse:
1.1. Tikslinti Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567, nuostatas ir reglamentuoti:
1.1.1. Minimalius kriterijus fiziniams ir juridiniams asmenims, pretenduojantiems teikti daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratorių paslaugas, kurie atranką vykdantiems savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtiems atsakingiems tarnautojams suteiktų galimybę objektyviai įvertinti pretendentų pasiruošimą ir tinkamumą tokias paslaugas teikti.
1.1.2. Prievolę savivaldybės vykdomajai institucijai organizuojamos atrankos metu vertinti pretendentų pasirengimą vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus funkcijas, detalizuoti pretendentų deklaracijoje pateikiamą informaciją, kaip jie planuoja teikti paslaugas, turinio ir apimties reikalavimus.
1.1.3. Minimalius kriterijus kandidatams į bendrojo naudojimo objektų administratorius iš užsienio valstybių, leidžiančių patikrinti, kad tokio pretendento deklaruoti duomenys atitinka tikrovę ir jis pajėgus vykdyti teisės aktuose nustatytas funkcijas.
1.1.4. Kokiu periodiškumu ir terminais turėtų būti peržiūrimi ir atnaujinami pretendentų sąrašai, jų deklaracijoje pateikti, kiti aktualūs duomenys.
1.1.5. Nustatyti prievolę savivaldybėms užtikrinti pretendentų ir jau paskirtų administratorių deklaracijose paskelbtų duomenų ar kitokio pobūdžio informacijos reguliarų atnaujinimą, tikrinti jau įtrauktų į pretendentų sąrašą administratorių deklaracijose pateiktos informacijos aktualumą, kad įsitikintų, jog jie atitinka bendrojo naudojimo objektų administravimo veiklai keliamus reikalavimus.
2. Savivaldybei, kaip institucijai, įgyvendinančiai valstybės politiką daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos vykdymo, skyrimo, tvarkos nustatymo ir įgyvendinimo srityse:
2.1. Pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad Savivaldybės priimami sprendimai neįrašyti fizinių ir juridinių asmenų, pretenduojančių teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, į bendrojo naudojimo objektus administruoti siekiančių įmonių sąrašą būtų išsamiai detalizuoti ir rengiami vadovaujantis sąžiningumo bei objektyvumo principais visų pretendentų atžvilgiu.
2.2. Reglamentuoti gautų prašymų iš užsienio valstybių pretendentų nagrinėjimo Savivaldybėje tvarką, taip pat kitas su užsienio valstybių pretendentų atrankos procesu susijusias procedūras. Nustatyti užsienio valstybių pretendentų prašymus nagrinėsiančius subjektus, etapus – „žingsnius“, kaip organizuoti pretendentų atranką, t. y. įvertinti jų pasirengimą tinkamai vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus funkcijas.
2.3. Pretendentų atrankos organizavimo metu maksimaliai kontroliuoti ir užtikrinti (atkreipiant dėmesį į tai, kokią informaciją pretendentai teikia pirminėse deklaracijose apie pasirengimą vykdyti administravimo funkcijas), kad pretendentų deklaracijose pateikiama informacija apie jų veiklą būtų išsami.
2.4. Reguliariai kreiptis į pretendentus, kad jie pateiktų Savivaldybei aktualią informaciją apie savo veiklą (pavyzdžiui, ne rečiau kaip vieną kartą per pusę metų), ir atnaujinti Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamą informaciją.
2.5. Patvirtinti vidaus teisės aktą ir nustatyti: kas ir kokiu būdu turi įgaliojimus balsuoti Administratorių atrankose pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kompetenciją; kaip turėtų būti įforminami pretendentų vertinimo rezultatai; kurie Administratoriai galėtų dalyvauti atrankos procese; kas ir kokiu būdu kontroliuoja priimtų sprendimų dėl Administratoriaus pasirinkimo teisėtumą ir pan.; Administratorių parinkimo Savivaldybei nuosavybės teise valdomiems bendrojo naudojimo objektams kriterijus; Administratoriaus konkrečiam bendrojo naudojimo objektui parinkimo tvarką tais atvejais, kai gyventojai jo nepasirenka patys; įvertinti galimybę Savivaldybei nustatyti prievolę reguliariai atlikti bendrojo naudojimo objektus administruojančių įmonių veiklos kokybės analizę, papildomai įvardinant tokio pobūdžio analizę atliksiančius subjektus, nustatyti analizės atlikimo periodiškumą, jos formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
2.6. Užtikrinti glaudesnį Savivaldybės struktūrinių padalinių bendradarbiavimą90 Administratorių skyrimo srityje.
2.7 Reguliariai kreiptis į VĮ Registrų centrą (pavyzdžiui, vieną kartą per ketvirtį), kad pateiktų Savivaldybei informaciją apie Vilniaus mieste naujai pastatytų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo juridinius faktus. Tada Savivaldybė turės galimybę efektyviau užtikrinti tinkamą Administratoriaus skyrimo naujai pastatytuose bendrojo naudojimo objektuose (jei yra nusprendžiama pasirinkti tokią daugiabučio valdymo formą) procedūros organizavimą ir jos vykdymą tinkama tvarka.
2.8. Įvertinus VĮ Registrų centro pateiktą informaciją, atlikti patikrinimą, ar visos naujai pastatytus objektus administruojančios įmonės buvo paskirtos vadovaujantis galiojančiuose teisės aktuose nustatytomis procedūromis. Jei ne visos, – kreiptis į patalpų savininkus ir informuoti, kad jie gali kreiptis į Savivaldybę dėl administratorių skyrimo ar paskirtų administratorių keitimo procedūrų organizavimo. Kita alternatyva – Savivaldybei svarstyti galimybę inicijuoti sprendimų dėl Administratorių skyrimo ne teisės aktų nustatyta tvarka panaikinimo. Taip būtų užtikrintas Savivaldybės vykdomos veiklos Administratorių atrankos vykdymo, skyrimo tvarkos nustatymo ir įgyvendinimo srityse sistemiškumas ir korupcijos prevencija.
2.9. Svarstyti teisines galimybes aktyviau ginti butų ir kitų patalpų savininkų pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais inicijuoti daugiabučio bendrojo naudojimo objekto perdavimo procedūrą naujai paskirtam administratoriui, kartu su naujai paskirtu administratoriumi, patalpų savininkų atstovu ir (ar) antstoliu vykstant „į vietą“ bei užfiksuojant namo perdavimo, neperdavimo faktą bei konstatuojant faktines aplinkybes91. Užfiksavus namo neperdavimo faktą, kreiptis į teismą su prašymu skirti laikinąsias apsaugos priemones92, t. y. prašyti teismo paskirti laikiną administratorių butų ir kitų patalpų savininkų turtui administruoti arba uždrausti Administratoriui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, arba imtis tam tikrų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo objekto administravimu, arba kreiptis į antstolius, kad tarpininkautų gyventojams (ir Savivaldybei) vykdant turtines prievoles (Administratoriams, neperduodantiems namų, skaičiuotų delspinigius už kiekvieną praleistą namo perdavimo dieną) ir pan.
Siekdami mažinti korupcijos riziką daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės srityse, siūlome:
3. AM, kaip institucijai, formuojančiai valstybės politiką daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės srityse, siūlome:
3.1. Svarstyti galimybę inicijuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies 4 punkto pakeitimus ir reglamentuoti, kad Savivaldybės vykdomoji institucija einamaisiais metais nustačiusi atvejus, kai paskirtas daugiabučio namo administratorius neatlieka teisės aktuose nustatytų pareigų ir ne mažiau kaip tris kartus taiko administracinio poveikio priemones, turi teisę, nesuėjus penkerių metų laikotarpiui inicijuoti daugiabučio namo administratoriaus skyrimo procedūras iš naujo93.
3.2. Jeigu būtų pritarta pirmajam siūlymui, svarstytina galimybė keisti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintą Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 15 punktą ir reglamentuoti, kad Savivaldybės vykdomoji institucija gali priimti sprendimą išbraukti asmenį iš sąrašo, kai nustato, kad: Administratorius butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas naudoja ne pagal paskirtį; Administratorius, kuriam taikyta administracinė atsakomybė už priskirtų funkcijų ir pareigų nevykdymą, ir toliau nevykdo tų pačių funkcijų ir pareigų; Administratorius neorganizuoja pastato techninės priežiūros, kyla grėsmė pastato naudojimo funkcionalumui ir saugumui.94
3.3. Kaip alternatyvą svarstyti galimybę papildomus Administratorių įrašymo į pretendentų teikti administravimo paslaugas sąrašą reikalavimus bei išbraukimo iš šio sąrašo atvejus reglamentuoti Aplinkos ministerijos rengiamame Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projekte.
3.4. Tobulinti95 Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdines taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612, kadangi šiuo metu galiojanti pavyzdinių taisyklių redakcija yra nedetali, neaiški, kelianti teisinį neaiškumą bei neužtikrinanti veiksmingos daugiabučių namų valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės. Pavyzdžiui, šiose Taisyklėse nedetalizuojama, kokia apimtimi, tvarka ir terminais turi būti atliekamas valdytojo neplanuotas patikrinimas pagal gautus daugiabučių namų patalpų savininkų skundus ir pan.
3.5. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612, detalizuoti mažareikšmio pažeidimo sąvoką ir kriterijus, kuriais remiantis pažeidimas galėtų būti pripažintas mažareikšmiu.
3.6. Inicijuoti Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimus dėl papildomų kontrolės galimybių išplėtimo savivaldos lygmeniu. Pavyzdžiui Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse plačiau reglamentuoti Administratorių vykdomų pirkimų priežiūros ir kontrolės procedūrų vykdymo tvarką ir vykdomos kontrolės apimtis (turinį), pagal savivaldybės vykdomosios institucijos kompetencijos ribas. Reglamentuoti pakeitimus, suteiksiančius teisę savivaldybių administracijoms tikrinant daugiabučių namų valdytojų veiklą, tikrinti ir daugiabučių namų valdytojų organizuojamų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų ir kitų darbų sąmatas, jų pagrįstumą ir planuojamų bei nupirktų paslaugų ar darbų kainos atitiktį vidutinėms rinkos kainoms. Nustačius, kad daugiabučio namo valdytojo sudarytos remonto sąmatos yra nepagrįstos arba darbų ar paslaugų kainos ženkliai viršija vidutines rinkos kainas, o išlaidos paskirstytos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinti teisines galimybes taikyti finansines poveikio priemones.
3.7. Detalizuoti šiuo metu galiojančių Taisyklių 6.5 papunktį „namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų organizavimas – ar pirkimai organizuojami ir vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka“ ir aiškiai išskirti, kokie pirkimų aspektai turi būti tikrinami96.
4. Savivaldybei, kaip institucijai, įgyvendinančiai valstybės politiką daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių kontrolės ir priežiūros srityse:
4.1. Rengti kasmetinius kompleksinių planinių Administratorių veiklos patikrinimų planus ir juos patvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Planuose nurodyti kompleksinių planinių patikrinimų metu planuojamų patikrinti Administratorių skaičių bei kriterijus, pagal kuriuos jie buvo atrinkti. Rekomenduotina kriterijus, kurie buvo taikyti sudarant patikrinimų planus, skelbti viešai.
4.2. Vidaus teisės aktuose numatyti aplinkybes, kurioms atsiradus kasmetinių kompleksinių planinių Administratorių veiklos patikrinimų planai galėtų būti pakeisti, pavyzdžiui, nustatyti, kad tokio pobūdžio planai galėtų būti koreguojami dėl į planą įrašyto valdytojo fizinio asmens mirties, kai į planą įrašytas valdytojas juridinis asmuo yra likviduojamas arba bankrutuoja, kai paaiškėja, kad į planą įrašytas fizinis ar juridinis asmuo nebėra valdytojas.
4.3. Vidaus teisės aktuose reglamentuoti vienodą kompleksinių planinių patikrinimų trukmę visų valdytojų atžvilgiu arba išsamiai detalizuoti aplinkybes, kurioms atsiradus patikrinimų trukmė galėtų būti diferencijuojama.
4.4. Reguliariai kaupti ir sisteminti informaciją apie visų Vilniaus mieste veikiančių Administratorių veiklą, nepriklausomai nuo to, ar buvo priimti sprendimai atlikti kompleksinius veiklos patikrinimus konkrečių Administratorių atžvilgiu.
4.5. Vidaus teisės aktuose reglamentuoti objektyvius ir lengvai pamatuojamus kompleksinių planinių patikrinimų metu planuojamų tikrinti Administratorių atrankos kriterijus, pavyzdžiui: Administratoriaus veikla netikrinta 3 metus, ankstesnių Administratoriaus veiklos kompleksinių patikrinimų metu buvo nustatyta teisės aktų pažeidimų ir už juos buvo taikyta administracinė atsakomybė, Administratoriaus atliktų pirkimų per tam tikrą laikotarpį skaičius, Administratoriaus valdomų namų skaičius ir (ar) jo teikiamų administravimo paslaugų konkretiems objektams trukmė, Administratoriaus patirtis didesnė nei 3 metai, skundų skaičius dėl konkretaus Administratoriaus veiklos ir pan.
4.6. Vidaus teisės aktuose reglamentuoti procedūrą (tvarką), kuria vadovaujantis būtų atrenkama, su kuriuo konkrečiai administruojamu daugiabučiu susijusi dokumentacija bus tikrinama kompleksinių planinių patikrinimų metu, kai jau yra pasirinktas tikrinti Administratorius, taip pat konkrečių daugiabučių tikrinimo atrankos kriterijus.
4.7. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktuose fiksuoti kompleksinių planinių administratorių veiklos patikrinimų metu nustatytus mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktus, pažeidimo pašalinimo faktą ir tai patvirtinančius įrodymus.
4.8. Vykdyti Planuojamų tikrinti daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-19 įsakymu Nr. 30-260, 9 punktą, vidaus teisės aktuose reglamentuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktų saugojimo tvarką.
4.9. Savivaldybės vidaus teisės aktuose nustatyti detalią neplaninių patikrinimų organizavimo, atlikimo bei sprendimų dėl tokio pobūdžio patikrinimų priėmimo ir kontrolės tvarką, priimtų sprendimų formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
4.10. Apsvarstyti galimybes, atsižvelgiant į turimus žmogiškuosius išteklius: užtikrinti keturių akių principo įgyvendinimą ir reglamentuoti, kiek tarnautojų turi atlikti patikrinimus, kokia tvarka jie turi būti rotuojami siekiant išvengti glaudžių ryšių užmezgimo ir nesąžiningo elgesio galimybių; reguliariai vykdyti visų Administratorių vykdomos veiklos stebėseną, analizuoti, vertinti ir lyginti jų vykdomos veiklos veiksmingumą. Kaupti informaciją, padedančią vertinti Administratorių veiklą, nepriklausomai nuo to, ar buvo priimti sprendimai atlikti kompleksinius planinius bei neplaninius patikrinimus konkrečių valdytojų atžvilgiu (pavyzdžiui, kiekvienam kontroliuojamam subjektui sudaryti bylą, skirtą jo pateiktiems duomenims sistemingai kaupti ir pan.); siekiant atrinkti rizikingiausius planinių kompleksinių ir neplaninių Administratorių veiklos patikrinimų metu tikrintinus Administratorius, siūlytina reguliariai (pavyzdžiui, vieną kartą per metus prieš sudarant ateinančių kalendorinių metų metinius valdytojų planinių patikrinimų planus) atlikti visų Administratorių rizikos vertinimą, juos suskirstant į tam tikras rizikos grupes. Taip pat užtikrinti rizikos vertinimo ir patikrinimų atlikimo funkcijų atskyrimą, siekiant mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę; reguliariai atlikti Savivaldybės gautų skundų dėl Administratorių veiklos analizę, siekiant tinkamai atrinkti kompleksinių planinių ir neplaninių Administratorių veiklos patikrinimų metu tikrintinus subjektus ir nustatyti patikrinimų prioritetus; Savivaldybės vidaus teisės aktuose nustatyti, kad planinius ir neplaninius patikrinimus atliktų skirtingi Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus tarnautojai, užtikrinant keturių akių principo įgyvendinimą; visais atvejais imtis papildomų priemonių viešojo intereso gynimui užtikrinti, vykdant Administratorių ir kitų valdytojų kompleksinius planinius ir neplaninius patikrinimus. Pavyzdžiui, pakartotinai paraginant, pratęsiant dokumentų pateikimo terminą, svarstant galimybę organizuoti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kreipiantis į kitas viešojo administravimo institucijas dėl tarnybinės pagalbos, kreiptis į atitinkamas elgesio kodekso kontrolės komisijas ir pan., jei negavo patikrinimui reikalingų dokumentų.
4.11. Viešojoje erdvėje skatinti butų ir kitų patalpų savininkus aktyviau dalyvauti Administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės procese, pavyzdžiui, informuoti juos apie galimybę išsirinkti atstovą (atstovus), kurie stebėtojų teisėmis galėtų dalyvauti namų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir kitų paslaugų pirkimų, atliktų darbų priėmimo procedūrose ir pan., o jei esamo administratoriaus teikiamų paslaugų kokybė ir (ar) kaina butų ir kitų patalpų savininkų netenkina, – įgyvendinti savo teisę pakeisti šį administratorių į kitą.
4.12. Svarstyti galimybę parengti vidaus teisės aktą ir plačiau reglamentuoti Administratorių vykdomų pirkimų priežiūros ir kontrolės procedūrų vykdymo tvarką ir vykdomos kontrolės apimtis (turinį) pagal savo kompetenciją.
4.13. Kaupti statistinio pobūdžio informacijos apie Savivaldybės teritorijoje veikiančių Administratorių vykdytus pirkimus ir vykdyti reguliarią Administratorių veiklos pirkimų srityje stebėseną, pavyzdžiui, periodiškai prašyti Administratorius teikti Savivaldybei statistinio pobūdžio informaciją apie kalendoriniais metais vykdytus paslaugų ir darbų pirkimus bei jų vertę, analizuoti Administratorių interneto svetainių turinį ir pan.
4.14. Siekiant didinti pirkimų skaidrumą, rekomenduoti Administratoriams, atliekantiems daugiabučio namo modernizavimą, naudotis CPO LT sukurtu elektroniniu įrankiu „Elektroninių pirkimų centras“.
4.15. Lyginamuoju aspektu įvertinti visų Administratorių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių nuostatas, kad būtų galima sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
L. e. direktoriaus pareigas Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx
Xxxxx Xxxxxxxxx, tel. (8 706) 63 414, el. p. xxxxx.xxxxxxxxx@xxx.xx
Rengėjos tiesioginis vadovas Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx, tel. (8 706) 62745,
el. p. xxxxxxxxx.xxxxxxxxxx@xxx.xx
Išvados dėl korupcijos rizikos analizės
1 priedas
ANALIZUOTI TEISĖS AKTAI IR DOKUMENTAI
1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.
2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. VIII-1864.
3. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869.
4. Lietuvos Respublikos statybų įstatymas.
5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.
6. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas.
7. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas.
8. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567.
10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ Nr. D1-878, patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
11. Pavyzdinės Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612.
12. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-12-14 įsakymu Nr. D1-913.
13. Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390.
14. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251.
ANALIZUOTI IR VERTINTI TEISĖS AKTAI, DOKUMENTAI IR INFORMACIJA
1. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2014-09-24 sprendimu Nr. 1-2011.
2. Planuojamų tikrinti daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių sąrašo sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės 2017-10-19 sprendimu Nr. 30-2620.
3. KRA atlikimo metu elektroninio pašto adresu xxxxx.xxxxxxxxx@xxx.xx iš Savivaldybės gauta informacija ir paaiškinimai.
4. Darbo susitikimų, vykusių Savivaldybėje, metu gauta procedūrų medžiaga ir kita informacija.
_________________________
Išvados dėl korupcijos rizikos analizės
2 priedas
PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ ĮGYVENDINIMAS97
Eilės Nr. |
STT pasiūlymai ir rekomendacijos |
Įstaigos planuojamos įgyvendinti priemonės |
|
||
|
Išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės nurodyti pasiūlymai, susiję su antikorupciniu atskirų veiklos sričių vertinimu. |
Atsižvelgta – detalizuoti, nurodyti kaip? Atsižvelgta iš dalies – detalizuoti, nurodyti kaip? Pagrįsti, kodėl atsižvelgta tik iš dalies? Neatsižvelgta – pagrįsti kodėl? |
_________________
1 Savivaldybės veikla daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos vykdymo, skyrimo tvarkos nustatymo ir įgyvendinimo srityse ir paskirtų daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės, įskaitant pirkimų vykdymą, srityse.
2 Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė, 4.84 straipsnis “Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties”.
3 Savivaldybės interneto svetainėje xxx.xxxxxxx.xx skelbiama informacija (žiūrėta 2019-01-22) ir Savivaldybės 2019-02-26 gautame elektroniniame laiške nurodyti duomenys.
4 Aprašo priede nurodytoje Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaracijos formoje nustatyta, kad joje pretendentai, be bendrosios informacijos apie save, galimų interesų ir Savivaldybės teritorijoje teikiamų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų tarifo, Eur/m,2 turi aprašyti savo veiklos sritis ir teikiamas paslaugas, susijusias su daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimu, naudojimu ir priežiūra, (išskiriant pagrindinę veiklos sritį ir kitas veiklos sritis, susijusias su bendrojo naudojimo objektų administravimu, naudojimu ir priežiūra), taip pat – nurodyti turimą patirtį bendrojo naudojimo objektų administravimo ir (ar) pastatų naudojimo ir priežiūros srityje, išsamiai aprašyti, kaip jis planuoja atlikti bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas.
5 Savivaldybės 2019-01-25 elektroniniu paštu pateikta informacija.
6 Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?0000000000
7 Deklaracijoje turėtų būti išsamiai aprašoma, kaip asmuo planuoja atlikti bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas, nurodytas Vyriausybės patvirtintuose Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose.
8 Kaip minėta, Pretendentų deklaracijose yra pateikiama labai skirtingo turinio ir apimties informacija. STT nuomone, kai kurie Pretendentai pateikė dar mažiau informacijos negu UAB „Nemuno būstas“ ir UAB „Dainavos būstas apie tai, kaip planuoja atlikti bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas. Nepaisant to, visi jie buvo įrašyti į bendrojo naudojimo objektus administruoti pretenduojančių įmonių sąrašą.
9 2017-12-27 antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos bei veiklos priežiūros“ Nr. 0-00-00000.
10 Pažymėtina, kad CK 4.84 str. „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties“ 7 d. yra reglamentuota, kad Bendrojo naudojimo objektų administratoriais negali būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 56, yra reglamentuota, kad prašymus teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas savivaldybės teritorijoje gali Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ar kiti fiziniai asmenys, ES valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie naudojasi ES teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, atitinkantys CK 4.84 straipsnio 7 dalies nuostatas, ir kurių teikiamų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų tarifo dydis neviršija tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką, dydžio. STT nuomone, minėtuose teisės aktuose reglamentuotos teisės normos yra tik bendrojo pobūdžio ribojimai, o ne kriterijai, padedantys objektyviai įvertinti bendrojo naudojimo objektus administruojančių įmonių pasiruošimą ir tinkamumą teikti administravimo paslaugas.
11 Pavyzdžiui, UAB „Naujoji Pilaitė“, UAB „Viršuliškių būstas“ bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia nuo 1992 metų, UAB Namų priežiūros centras – nuo 2001 metų, UAB „Arkada“ – nuo 2006 metų, L. Šukio PĮ „Aupaira“ – nuo 2010 metų, UAB Administravimo centras „Vilnietis“ – nuo 2018 metų, UAB „Miesto butų ūkis“ bei UAB „Srėdė ir Ko“ neturi patirties bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos teikimo srityje.
12 Pavyzdžiui, UAB „Būsto valda“ yra įsikūrusi Kauno mieste, UAB „Debreceno valda“, UAB „Vitės valdos“, UAB „Ozo miestas“ ir UAB „Dominus projektai“ yra įsikūrusios Klaipėdos mieste, UAB „Merlangas“ yra įsikūrusi Panevėžio mieste.
13 Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai.
14 Savivaldybės teigimu, kol kas tokio pobūdžio prašymų nėra gavusi.
15 Savivaldybės 2019-01-25 elektroninis laiškas.
16 Pažymėtina, kad gindami vartotojų, būsto savininkų teises, Būsto rūmai nagrinėja gaunamus skundus ir teikia išvadas valstybės institucijoms. Esant rimtiems pažeidimams, nagrinėja nesąžiningų narių veiksmus Elgesio kontrolės komisijoje ir priima sprendimus. Būsto rūmai aktyviai dalyvauja valstybės būsto politikos formavime, įgyvendina Valstybės būsto strategijoje numatytus uždavinius, taip pat padeda valstybės institucijoms įgyvendinti Vyriausybės nutarimus būsto valdymo, priežiūros, eksploatacijos srityje.
17 Paskelbtas interneto svetainėje xxxx://xxxxxxxxxx.xx/xxxxxxx-xxxxxxxx.
18 Pažymėtina, kad interneto svetainėje xxx.xxxxxxxxxx.xx yra imperatyviai nurodyta, kad įmonės privalo informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą apie Elgesio kodekso priėmimą ir apie už elgesio kodeksus atsakingus subjektus, todėl galima teigti, kad tokie subjektai įmonėse turi būti paskirti.
19 Pažymėtina, kad korupcijos rizikos analizės projekto derinimo metu Savivaldybė papildomai informavo, kad yra įpareigojusi Administratorius Savivaldybės sistemoje skelbti informaciją apie savo veiklą, bet šio įpareigojimo jie nevykdo, nes ši prievolė nėra numatyta pagrindiniame dokumente.
20 Pavyzdžiui, name Alšėnų g. 8 iš viso yra 4 gyvenamosios patalpos, iš kurių Savivaldybei nuosavybės teise priklauso 3, name Dzūkų g. 54 iš viso yra 5 gyvenamosios patalpos, iš kurių Savivaldybei nuosavybės teise priklauso 4, Gerovės g. 59 iš viso yra 62 gyvenamosios patalpos, iš kurių Savivaldybei nuosavybės teise priklauso 60, Linksmojoje g. 129 iš viso yra 20 gyvenamųjų patalpų, iš kurių visos (20) priklauso Savivaldybei, Vydūno g. 20 iš viso yra 40 gyvenamųjų patalpų, iš kurių 30 nuosavybės teise priklauso Savivaldybei ir pan.
21 Nustatyti procedūrų pažeidimai: įmonės nedalyvavimas pirminėje balsavimo procedūroje, nes negavo balsavimo raštu biuletenių dėl administratoriaus pasirinkimo objektuose, adresais Vaivorykštės g. 2, Subačiaus g. 49, Linksmoji g. 125, Linksmoji g. 127, Linksmoji g. 129, ir pan.
22 Pavyzdžiui, nėra aišku, kuo vadovautis turėtų „SĮ Vilniaus miesto būstas“ darbuotojai, kaip įmonės įstatyminiai atstovai, pavyzdžiui, priimdami sprendimus dėl „Administratoriaus A“, o ne „Administratoriaus B“, pasirinkimo.
23 2018-07-04 aiškinamasis raštas Nr. A121-16745/18(2.119-UK9).
24 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatai, patvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-16 įsakymu Nr. 30-130.
25Administratorių pasirinkimo ir pakeitimo procedūrų tvarką reglamentuojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose yra imperatyviai nurodoma, kad norėdami pakeisti (pasirinkti kitą) administratorių, ne mažiau kaip 1/4 butų savininkų turi raštu kreiptis į Savivaldybę, kuri vadovaudamasi Administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu pati organizuos administratoriaus pakeitimo procedūras. Administratorius pakeičiamas, jei pakeitimui pritaria dauguma butų savininkų.
26 Pavyzdžiui, neįvyko pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas dėl Administratoriaus skyrimo.
27 Savivaldybės teigimu, atsižvelgiama į administravimo patirtį ir taikomus administravimo tarifus konkrečiam namui, tačiau nėra duomenų, kad būtų atsižvelgiama į gautus skundus dėl Administratorių veiklos ar kitus objektyvius vertinamuosius rodiklius.
28 2019-01-28 duomenys.
29 Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus pastatų administravimo poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2015-07-20 įsakymu Nr. 40-239, 7.2. p.
30 Pažymėtina, kad Savivaldybė, valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės tikslais, sudaro jos teritorijoje esančių daugiabučių bendrojo naudojimo objektų ir jų valdytojų sąrašus, taip pat Savivaldybės atstovai dalyvauja ir statybų užbaigimo procedūrose.
31 2012-08-31 įsakymu Nr. 30-1715, 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1949, 2012-07-20 įsakymu Nr. 30-1525, 2012-09-28 įsakymu Nr. 30-1859, 2012-07-20 įsakymu Nr. 30-1522, 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948, 2012-09-28 įsakymu Nr. 30-1917, 2012-09-28 įsakymu Nr. 30-1919, 2012-12-20 įsakymu Nr. 30-2551.
32 Savivaldybė neturėjo galimybės organizuoti patalpų savininkų balsavimo raštu procedūrų dėl Administratorių pasirinkimo dėl didelės darbuotojų kaitos ir per mažo darbuotojų skaičiaus.
33 Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1189-936/2019 (ieškinys atsiimtas), e2-1183-936/2019 (ieškinys atsiimtas), e2-1246-918/2019, e2-1190-918/2019 (2019-02-06 sprendimu ieškinys atmestas), e2-2409-1080/2019, e2-3053-1077/2019, e2-43683-294/2018, e2-3052-960/2019, e2-2392-1089/2019, e2-1631-608/2019, e2-2540-807/2019, e2-3055-545/2019, e2-3458-545/2019, e2-3827-854/2019 (byla nutraukta), e2-3549-987/2019, e2-3546-862/2019, e2-3051-433/2019, e2-3845-905/2019 (ieškinys paliktas nenagrinėtas), e2-3054-819/2019, e2-4251-466/2019, e2-4577-465/2019, e2-3536-432/2019, e2-4404-862/2019, e2-4698-566/2019, e2-4483-808/2019, e2-3548-862/2019, e2-4403-933-2019, e2-4476-862/2019, e2-4896-294/2019, e2-5057-987/2019, e2-4976-566/2019, e2-5075-861/2019, e2-4401-933/2019, e2-4064-933/2019, e2-4779-918/2019, e2-5947-235/2019, e2-6029-465/2019, e2-6040-608/2019, e2-6611-433/2019, e2-5950-433/2019, e2-6003-466/2019, e2-6778-534/2019 (byla nutraukta), e2-4061-1080/2019, e2-5998-934/2019, e2-4035-845/2019, e2-5997-562/2019, e2-6612-933/2019, e2-6608-925/2019, e2-6779-925/2019 (byla nutraukta), e2-6040-608/2019, e2-7383-465/2019, e2-5969-608/2019, e2-7501-967/2019, e2-5983-989/2019, e2-7502-734/2019, e2-8305-925/2019, e2-9302-1089/2019, e2-10190-466/2019, e2-9476-934/2019, e2-9475-934/2019, e2-11064-294/2019, e2-9477-1089/2019. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7995-599/2018, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-983-535/2019 (2019-02-05 sprendimu atmestas pareiškėjų skundas, tačiau buvo pateiktas apeliacinis skundas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2018-12-19 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė nagrinėjamą dar vieną nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-30980-1077/2018.
34 Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 str. 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.
35 Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-681-611/2010). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. STT nuomone, prevenciniu tikslu teismo skiriamos laikinosios apsaugos priemonės galėtų efektyviau prisidėti prie teismo sprendimų įvykdymo palengvinimo.
36 Patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612.
37 Apie daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotus asmenis bei administratorius.
38 Pavyzdžiui, įvertinus 2016–2019 metų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos kompleksinių patikrinimų grafikus, nustatyta, kad remiantis 2016 metų grafiku planuota patikrinti 23 administratorius, 2017 metais – 2, 2018 metais – 8 (patikrinti 3), 2019 metais – 8.
39Savivaldybės interneto svetainėje paskelbta informacija, xxxxx://xxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxx-xx-xxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxx-xxxxxxxx/xxxx-xxxxxxxx-xxxx-xxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxx-xxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxxxxxxxxx/.
40 Savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1-2011, 5 punkte, nustatyta, kad Priežiūros ir kontrolės vykdytojas organizuoja ir vykdo valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurios turinį sudaro „ <...> kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės vykdytojo sudarytą grafiką ir planuojamų tikrinti valdytojų sąrašą (pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytus tikrinamų valdytojų sąrašo sudarymo kriterijus, patikrinimų tvarką ir trukmę) <...>“.
41 Atkreiptinas dėmesys, kad Planuojamų tikrinti daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 000-00-00 įsakymu Nr. 30-2620, 3 p. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valdytojai į planuojamų tikrinti valdytojų sąrašą įrašomi, jeigu atitinka bent vieną kriterijų. Taip pat nustatyta, kad Savivaldybė valdytojus, kurių veiklą planuoja tikrinti kompleksinių planinių patikrinimų metu informuoja tik apie planuojamo atlikti patikrinimo faktą, plačiau nedetalizuodama Administratoriaus pasirinkimo tikrinimui motyvų.
42 Savivaldybės interneto svetainėje skelbiama informacija, xxxxx://xxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxx-xx-xxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxx-xxxxxxxx/xxxx-xxxxxxxx-xxxx-xxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxx-xxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxxxxxxxxx/.
43 Planuojamų tikrinti daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių sąrašo sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-19 įsakymu Nr. 30-2620.
44 Savivaldybės teigimu, atskiri planiniai kompleksiniai valdytojų veiklos patikrinimai analizuojamu laikotarpiu nebuvo atlikti dėl darbuotojų kaitos, taip pat – viena iš priežasčių „<...> priežiūros vykdytojai nesuspėja, nes daug skundų, reikia vykti į neplaninius; kt. prioritetai – pagalba Administratorių skyrime <...“.
45 „Savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius neteikia Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių 6.1 punkte <...>“ „<...>nurodytų duomenų ir informacijos arba pateikus šią informaciją priežiūros ir kontrolės vykdytojui kyla pagrįstų abejonių dėl tinkamo administratoriui pavestų funkcijų vykdymo“
46 2019-03-19 elektroninis laiškas.
47 Savivaldybės vidaus teisės aktuose yra reglamentuota, kad „<...> jei valdytojas, vykdydamas savo funkcijas, padaro mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą, kurį įmanoma ištaisyti nedelsiant priežiūros ir kontrolės vykdytojo akivaizdoje, priežiūros ir kontrolės vykdytojas duoda jam žodinę pastabą ištaisyti nustatytus trūkumus <...>“ ir „<...> visais atvejais šio pažeidimo faktas ir duota žodinė pastaba ar rašytinis nurodymas pažymimi akte <...>“.
48 Planuojamų tikrinti daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-19 įsakymu Nr. 30-260, 9 p.
49 Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2014-09-24 sprendimu Nr. 1-2011, 5 punkte yra reglamentuota, kad kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės vykdytojo sudarytą grafiką ir planuojamų tikrinti valdytojų sąrašą yra organizuojamas ir vykdomas pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytus tikrinamų valdytojų sąrašo sudarymo kriterijus, patikrinimų tvarką ir trukmę.
50 Neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo metu yra vertinama konkreti, su tam tikru skundu susijusi situacija.
51 Buvo tikrinama UAB „Senamiesčio ūkis veikla“.
52 2018 metais vadovaujantis gautais skundais 2 kartus buvo tikrinama UAB „Senamiesčio ūkis“ veikla, 3 kartus - „Naujininkų ūkis“ veikla, 4 kartus – UAB „Naujamiesčio būstas“ veikla, 1 kartą – UAB „Priemiestis“ veikla, 1 kartą - UAB „Ozo miestas“ veikla, 1 kartą – UAB „Fabeta“ veikla, 1 kartą – UAB „Žirmūnų būstas“ veikla.
53 Pavyzdžiui, kada sprendimus dėl konkrečių neplaninių patikrinimų atlikimo tam tikrų valdytojų atžvilgiu priima Savivaldybės administracijos direktorius, o kada – pats priežiūros ir kontrolės vykdytojas, taip pat tokio pobūdžio sprendimų priėmimo tvarka, jų formai ir turiniui keliami reikalavimai, kokia tvarka, periodiškumu ir kokį laiko tarpą neplaninis patikrinimas turi būti vykdomas, ar atlikimo terminas gali būti pratęsiamas, kaip įforminami neplaninio patikrinimo rezultatai, kaip kontroliuojamas jų teisėtumas ir pan.
54 Pavyzdžiui, nereitinguoja tikrinti atrinktinų Administratorių pagal balus: „patirtis didesnė nei 5 metai“ + 5 balai, „skundų skaičius dėl konkretaus Administratoriaus veiklos“ – 5 balai, „administruojamų namų skaičius didesnis nei 10“ + 3 balai ir pan.).
55 Paskutinį kartą skundų analizė buvo atlikta 2013 metais.
56 2018-05-21 neplaninis patikrinimas Nr. A32-1398/18(2.9.2.29-UK9), pagal 2018-04-27 gautą skundą, Nr. A50-14323/18; A50-14982/18.
57 Taisyklėse reglamentuota, kad paslaugos pirkimas turi būti organizuojamas konkurso būdu, jei paslaugos kaina yra didesnė nei 3000 Eur. Nagrinėjamu atveju pirkimo vertė buvo 99 248,23 Eur.
58 atlikusi jo veiklos patikrinimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 str. 3 d. ir skirti baudą, kurių dydis, STT nuomone, ne visada yra proporcingas padaryto administracinio nusižengimo mastui.
59 Pavyzdžiui, Savivaldybė 2016-01-20 rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nr. A51-5117/16 (3.3.2.17-TD2) nurodė dėl nacionalinio teisinio reguliavimo spragų kilusią situaciją, kai ji vykdydama Administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę nustatė grubius teisės aktų pažeidimus (pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad kaupiamųjų lėšų sąskaitoje faktiškai nėra butų ir kitų patalpų savininkų sukauptų lėšų, jos galimai panaudotos ne pagal paskirtį kitiems įmonės savininkų tikslams). Atsižvelgdama į tai, Savivaldybė surašė administratoriui administracinių teisės pažeidimų protokolą pagal 1582 str. už administravimo paslaugų nevykdymą, administratorius baudą sumokėjo. Tada Savivaldybė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl administratoriaus galimai nusikalstamos veiklos, apie šį faktą savo svetainėje ir spaudoje informavo visuomenę ir bendrovės administruojamų namų savininkus, siūlydama jiems steigtis bendrijas, sudaryti jungtinės veikos sutartis ar pasirinkti kitą administratorių. Savivaldybė išnaudojo visas teisės aktais nustatytas galimybes. Taip pat nurodytame rašte Savivaldybė pažymėjo, kad nei vienas administruojamas namas nesusidomėjo jos pateiktais pasiūlymais.
60 Savivaldybės siūlymas.
61 Savivaldybės siūlymas.
62 Nors išvados dėl korupcijos rizikos analizės projekto derinimo su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija metu Ministerija STT informavo, kad parengė aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. D1-612 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą, šis projektas nėra patvirtintas.
63 2017 metais Savivaldybė atliko tik 2 Administratorių veiklos kompleksinius planinius patikrinimus, o 2018 metais – 3. Tokio pobūdžio patikrinimų metu turėjo būti tikrintos ir namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų organizavimo procedūros.
64 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p.
65 Pavyzdžiui, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612, nurodoma, kad kompleksinių patikrinimų metu turi būti patikrinama ir „ <...> namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų organizavimas – ar pirkimai organizuojami ir vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka <...>“. Savivaldybė 2019-03-05 elektroniniu laišku informavo, kad praktikoje tikrindama Administratorių vykdomus pirkimus ji „<..> pirmiausia žiūri į darbų kainą ar Administratorius turėjo vykdyti pirkimus konkurso būdu ar apklausos būdu. Kai pirkimai buvo organizuojami konkurso būdu, tikriname, ar pirkimo skelbimas dėl priežiūros paslaugų teikimo ir (ar) darbų atlikimo pagal administratoriaus nustatytas pirkimo sąlygas yra publikuojamas nacionaliniame šalies dienraštyje arba regioninėje spaudoje ir Administratoriaus interneto svetainėje. Tada prašome pateikti visus dokumentus, žiūrime, ar buvo kviestas įgaliotas atstovas, ar paskelbta apie pirkimus teisės aktų nustatyta tvarka interneto svetainėje apie pirkimų pradžią ir rezultatus, tuo pačiu tikriname ar pirkimų taisyklės atitinka pavyzdines, tada žiūrime ar viskas atlikta <...>“.
66 Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklės, patvirtintos Savivaldybės tarybos 2014-09-24 sprendimu Nr. 1-2011, 8.5 p.
67 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo 2017-12-22 aktas Nr. A32-3040/17(2.9.2.29-UK9).
68 2018-03-20, Nr. SAVAD -13 ANR_P 9401-2018.
69 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo 2018-01-10 aktas Nr. A32-67/18(2.9.2.29-UK9).
70 Pažymėtina, kad visi Savivaldybės veiklos teritorijoje administravimo paslaugas teikiantys Administratoriai nėra perkančiosios organizacijos ir jų vykdomi pirkimai dažniausiai nėra Viešųjų pirkimų tarnybos priežiūros dalykas. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas ir atnaujinimo darbus Administratoriai perka vadovaudamiesi savo patvirtintomis pirkimo taisyklėmis, kurios turėtų būti parengtos vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinėmis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913. Šios Taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio.
71 Savivaldybės veiklos teritorijoje paslaugas teikiantys administratoriai nėra perkančiosios organizacijos.
72 L. Asanavičiūtės g. 4, Vilnius.
73 Patvirtintos UAB „Priemiestis“ direktoriaus 2017-02-14 potvarkiu Nr. G-13.
74 Patvirtintos UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriaus 2017-09-20 įsakymu Nr. V-1.2-14.
75 Patvirtintos UAB „Naujininkų ūkis“ direktoriaus 2016-01-28 įsakymu Nr. V-04.
76 Patvirtintos2016-02-14 įsakymu Nr. G-16/013.
77 Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (įsigaliojo 2015-08-13) 16 punkte nustatyta, kad patalpų savininkai susirinkime arba balsuodami raštu gali iš patalpų savininkų rinkti atstovą (atstovus) atstovauti patalpų savininkams turint santykių su administratoriumi: stebėtojo teisėmis dalyvauti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų ir kitų paslaugų pirkimo, atliktų darbų priėmimo; balsuojant raštu ‒ balsų skaičiavimo komisijose, vykdant namo technines apžiūras, tikrinant šilumos, elektros energijos apskaitos, karšto vandens ir kitų matavimo prietaisų rodmenis. Administratorius apie sudaromas komisijas ar organizuojamus patikrinimus, kuriuose turi teisę dalyvauti patalpų savininkų atstovas (atstovai), informuoja jį (juos) su juo (jais) sutartu būdu. Patalpų savininkų atstovą (atstovus) gali rinkti namo ar jo dalies (laiptinės) patalpų savininkai sutartam laikotarpiui arba atšaukti. Patalpų savininkų atstovas (atstovai) gali būti perrenkamas (perrenkami) ar atšaukiamas (atšaukiami) nustatytam terminui nepasibaigus. Administratorius raštu per 3 darbo dienas praneša patalpų savininkų sprendimą atšauktam (atšauktiems) patalpų savininkų atstovui (atstovams). Patalpų savininkų atstovas (atstovai) gali atsisakyti atstovavimo raštu apie tai pranešdamas administratoriui ir patalpų savininkams. Jeigu atstovas (atstovai) neišrenkamas (neišrenkami), administratorius ne rečiau kaip kartą per metus organizuoja patalpų savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu dėl atstovo (atstovų) išrinkimo, kol jis (jie) išrenkamas (išrenkami).
78 Pavyzdžiui, patalpų savininkai, neturėdami informacijos apie planuojamus paslaugų ir darbų pirkimus, neturės galimybių pasiūlyti jų nuomone tinkamų rangovų, o Administratoriai galės kviesti dalyvauti konkursuose jiems parankius tiekėjus.
79 Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pateikta rekomendacija. Ministerija, atsakydama į STT 2018-05-09 raštą Nr. 4-01-3575, informavo, kad siekiant optimizuoti pirkimo procedūrų vykdymą daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir kitiems subjektams, kuriems Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos netaikomos 2017 metais viešoji įstaiga CPO LT sukūrė elektroninį įrankį „Elektroninių pirkimų centras“, kuris sudaro galimybę daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir Administratoriams greičiau, skaidriau, konkurencingiau ir racionaliau naudojant daugiabučių namų gyventojų lėšas įsigyti paslaugas ir darbus, reikalingus atliekant daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą). Šiuo metu jau yra administruojami šie pirkimų moduliai: rangos darbai su ir be projektavimo, statinio statybos techninė priežiūra, statinio projekto ekspertizės paslaugos, techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos, investicijų planas ir energetinio naudingumo sertifikatai.
80 Iš šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo nėra aišku, kokias pirkimų sritis pagal kompetenciją Administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės vykdytojas gali tikrinti, ar tai gali apimti visas valdytojo atliekamos veiklos valdant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, ar tai apima ne visas sritis.
81 Darželio g. 9, Vilnius.
82 A. Xxxxxxxxxxxxx g. 87, Vilnius.
83 UAB „Priemiestis“ daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių 3.5 p.
84 Pavyzdžiui, analizuojant informaciją apie lietaus nuvedimo sistemos įrengimo, sumontuojant naujus lietvamzdžius ir latakus darbų / paslaugų pirkimo konkurse dalyvavusią įmonę UAB „Elmatas“, nustatyta, kad pagrindinė įmonės veikla – pastatų ir statinių elektros tinklų įrengimas.
85 Išvadas pagrindžiantys motyvai pateikti išvados dėl korupcijos rizikos analizės antrajame skyriuje.
86 Savivaldybės teigimu, kol kas tokio pobūdžio prašymų nėra gavusi.
87 Pavyzdžiui, neįvyko pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas dėl Administratoriaus skyrimo.
88 Išvadas pagrindžiantys motyvai pateikti išvados dėl korupcijos rizikos analizės trečiajame skyriuje.
89 Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome per 3 mėnesius nuo šios išvados ir pasiūlymų gavimo dienos pateikti STT informaciją apie šioje išvadoje pateiktų (Jūsų įstaigai aktualių) pasiūlymų numatomą įgyvendinimą Jūsų įstaigoje.
90 Savivaldybė valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės tikslais sudaro jos teritorijoje esančių daugiabučių bendrojo naudojimo objektų ir jų valdytojų sąrašus, taip pat Savivaldybės atstovai dalyvauja ir statybų užbaigimo procedūrose.
91 Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 str. 1 d., faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.
92 Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-681-611/2010). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso etape. STT nuomone, prevenciniu tikslu teismo skiriamos laikinosios apsaugos priemonės galėtų efektyviau prisidėti prie teismo sprendimų įvykdymo palengvinimo.
93 Savivaldybės siūlymas.
94 Savivaldybės siūlymas.
95 Nors derinant išvados dėl korupcijos rizikos analizės projektą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Ministerija STT informavo, kad parengė aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. D1-612 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą, šis projektas nėra patvirtintas.
96 Iš šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo nėra aišku, kokias pirkimų sritis pagal kompetenciją Administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės vykdytojas gali tikrinti, ar tai gali apimti visas valdytojo atliekamos veiklos valdant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, ar tai apima ne visas sritis.
97 Informaciją apie išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės nurodytų pasiūlymų vykdymą ar numatomą įgyvendinimą STT pateikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo išvados dėl korupcijos rizikos analizės gavimo dienos.