UAB FMĮ OSUM SECURTIES
PATVIRTINTA
UAB FMĮ OSUM Securities 2023 m. gruodžio 11 d.
Valdybos nutarimu Nr. 1-OS-1112/2023
Versija | V.02 |
Galioja nuo: | 2023-12-11 |
Kita peržiūra: |
UAB FMĮ OSUM SECURTIES
FINANSINĖMS PRIEMONĖMS BŪDINGOS RIZIKOS APRAŠYMAS
1. TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS
1.1. Šios UAB FMĮ OSUM Securities („Bendrovė“) finansinėms priemonėms būdingos rizikos aprašymo („Aprašymas“) tikslas – pateikti apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingų rizikų aprašymą.
1.2. Šis Aprašymas yra paruoštas remiantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo („FPRĮ“), 2018 m. birželio 20 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-111 patvirtintų Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklių („Taisyklės“) reikalavimais.
2. SĄVOKOS
2.1. Šiame Aprašyme, išskyrus, jeigu kontekstas aiškiai reikalautų kitos reikšmės, toliau nurodytos sąvokos, parašytos iš didžiosios raidės, turi tokias reikšmes:
Bendrovė UAB FMĮ OSUM Securities, juridinio asmens kodas 300153084, adresas Vilnius, X. Xxxxxxx g. 5-102;
Finansinės priemonės bet kuri iš priemonių, nurodytų FPRĮ 3 straipsnio 15 dalyje, įskaitant priemonę, kuri išleista naudojant paskirstytojo registro technologiją;
FPRĮ Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas;
Klientas fizinis arba juridinis asmuo, su kuriuo Bendrovė yra sudariusi sutartį dėl finansinių operacijų vykdymo ir kuriam Bendrovė teikia investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas;
Taisyklės 2018 m. birželio 20 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-111 patvirtintos Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklės.
3. BENDROSIOS NUOSTATOS
3.1. Šiame Aprašyme investuotojui yra pateikiama pagrindinė apibendrinta informacija apie skirtingų tipų Finansines priemones (produktus), su kuriomis susijusias investicines paslaugas teikia Bendrovė ir investavimo į šias Finansines priemones (produktus) riziką.
3.2. Išankstinis tikslinės/netikslinės rinkos apibūdinimas pateikiamas dėl skirtingų Finansinių priemonių (produktų) tipų, neatsižvelgiant į informaciją bei aplinkybes, susijusias su konkrečiu investuotoju ir/ar susitarimais dėl konkrečios Finansinės priemonės (produkto) platinimo.
3.3. Šiame Aprašyme nepateikiamos visos rizikos rūšys ir kiti svarbūs aspektai, susiję su investavimu į Finansines priemones. Atsižvelgiant į riziką, Klientas turėtų sudaryti sandorius tik jei supranta jų pobūdį bei Klientui priimtiną rizikos laipsnį.
3.4. Bendrovė neįsipareigoja teikti asmeninių rekomendacijų, jei dėl to nėra sutarta atskirai. Dėl šios priežasties Klientų turėtų rūpestingai apsvarstyti, ar investavimas į Finansines priemones yra jam tinkamas, atsižvelgiant į Kliento patirtį, tikslus, finansines galimybes, prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir kitas svarbias aplinkybes.
4. BENDROS GALIMOS RIZIKOS
4.1. Investuojant į Finansines priemones susiduriama su tam tikromis rizikomis, kurias prieš pasirinkdamas Klientas turi suprasti ir įvertinti. Rizikos, su kuriomis galima susidurti:
4.1.1. Šalies rizika. Bendra politinė ir ekonominė rizika, kylanti iš socialinių, ekonominių ir teisinių faktorių konkrečioje šalyje, dėl kurios gali sumažėti investicijų vertė toje šalyje. Besivystančių šalių rinkoms būdingos papildomos rizikos, pvz., politinė rizika, pasireiškianti turto nacionalizavimu, dideliais mokesčių tarifais, ekonominiu ir socialiniu nestabilumu, galimo karo rizika. Paprastai šioms rinkoms būdingas mažesnis likvidumo laipsnis, didesnės prekybos sąnaudos, daug didesni kainų svyravimai.
4.1.2. Valiutos rizika. Kliento turtas gali būti investuojamas į užsienio šalies, kurios valiutos kursas yra nestabilus arba kintantis, Finansines priemones. Dėl nepalankių valiutų kursų pokyčių investicijų vertė gali žymiai sumažėti.
4.1.3. Likvidumo rizika. Tai rizika, kad investuotų lėšų nebus galima atsiimti norimu laiku ir už teisingą kainą (pvz. tuo metu gali nebūti akcijų, kurias norima parduoti, pirkėjo). Taigi norint skubiai parduoti Finansinę priemonę, gali tekti sumažinti jos kainą.
4.1.4. Infliacijos rizika. Tai rizika, kai dėl kylančių įvairių vartojimo prekių ir paslaugų kainų sumažėja pinigų perkamoji galia, tai yra už tam tikrų pinigų suma galima nupirkti mažiau.
4.1.5. Kredito rizika. Tai rizika, kylanti dėl galimo emitento finansinės padėties pablogėjimo, kai emitentas nebegali sumokėti palūkanų arba padengti įsiskolinimų. Šią riziką įvertina kredito reitingai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jie atspindi tik agentūros nuomonę ir situacija gali būti pasikeitusi. Taip pat reitingas nėra absoliutus finansinės priemonės kokybės garantas.
4.1.6. Emitento rizika. Finansinės priemonės vertė gali sumažėti dėl priežasčių, kurios atsirado dėl emitento, tai gali būti veiklos rezultatai, finansiniai įsiskolinimai, sumažėjusi paklausa emitento produkcijai ir kt.
4.1.7. Rinkos rizika. Tikimybė, kad visa tam tikro turto klasės rinka patirs nuosmukį, ir tai paveiks turto kainą ir vertę.
4.1.8. Teisinė rizika. Su Finansinėmis priemonėmis susijusių teisės aktų pasikeitimo rizika, dėl ko gali sumažėti jos likvidumas, kaina, gali būti nustatytos papildomos prievolės investuotojams (pvz. kai investuojama į mažai žinomos šalies rinką, galima patirti nuostolių dėl netikėtų teisės aktų nuostatų pasikeitimų) .
4.1.9. Kitos sandorio šalies rizika. Rizika patirti nuostolių dėl kitos sandorio šalies nesugebėjimo įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
4.1.10. Komunikacijų tinklų ir įrenginių rizika. Su informacinių technologijų įranga, ryšių tinklais susijusi rizika, dėl kurios atsiranda tikimybė, jog laikinai nebus galimybės atlikti operaciją norimu laiku bei sąlygomis.
4.2. Be aukščiau išvardintų rizikų, galimos ir kitos investavimo į Finansines priemones rizikos, kurios pateikiamos žemiau.
5. AKCIJOS IR DEPOZITORIUMO PAKVITAVIMAI DĖL AKCIJŲ
5.1. Akcijos - tai nuosavybės vertybiniai popieriai, dalyvavimą akciniame kapitale ir suteikiantys jų savininkams neturtines (pvz. teisę dalyvauti Bendrovės valdyme, jeigu įstatymai nenustato kitaip) ir turtines teises (pvz. teisę gauti dividendą, teisę į dalį Bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo) ir kitas įstatymų nustatytas teises.
5.2. Depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų yra užsienio įmonės akcijų turėjimą patvirtinanti finansinė priemonė (dokumentas), kuris suteikia jų turėtojui tokias pačias teises, kokios jam būtų suteiktos, jeigu jis iš tikrųjų turėtų tokias akcijas. Depozitoriumo pakvitavimais gali būti prekiaujama taip, kaip akcijomis.
5.3. Rizika ir pelningumas:
5.3.1. tai viena rizikingiausių vertybinių popierių rūšių, tačiau galinčių duoti didžiausią investicinę grąžą. Akcijų kaina priklauso nuo akcijų paklausos ir pasiūlos, įmonės padėties rinkoje, prognozuojamų įmonės finansinių rodiklių ir pelno dalies vienai akcijai, galimos įmonės prekių ar paslaugų paklausos ateityje, planuojamų susijungimų ir įsigijimų, šalies ir pasaulinės ekonomikos sąlygų. Investuojant reikia prisiminti, kad akcijos vertė ir mokami dividendai gali kristi taip pat, kaip ir augti. Už akciją gaunami dividendai yra išmokami iš uždirbto įmonės pelno, tačiau nėra garantijų, kad jie bus mokami kasmet. Akcijos yra neterminuoti vertybiniai popieriai, todėl, norint atsiimti investuotas lėšas, akcijas reikia parduoti antrinėje rinkoje.
5.3.2. depozitoriumo pakvitavimų kaina dažniausiai svyruoja atsižvelgiant į akcijų, kurios pagrindu išleisti depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų, kainos kitimą užsienio prekybos vietoje.
6. OBLIGACIJOS (SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI)
6.1. Skolos vertybiniai popieriai (Obligacijas) - tai vertybinių popierių leidėjo (emitento) įsipareigojimas skolintojui (investuotojui), pasibaigus skolos vertybinio popieriaus terminui, sumokėti skolos vertybinių popierių nominaliajai vertei lygią sumą ir metų palūkanas. Šie įsipareigojimai paprastai nurodomi sprendime išleisti obligacijas ir obligacijų pasirašymo sutartyje.
6.2. Obligacijos - santykinai mažesnės rizikos turto rūšis, pasižyminti iš anksto fiksuotomis pajamomis. Obligacijas leidžia vyriausybės ir privačios įmonės. Vyriausybės obligacijos laikomos viena patikimesnių investicijų, kadangi įsipareigojimai yra dengiami iš valstybės biudžeto – stabilaus pajamų šaltinio. Įmonių obligacijos pasižymi didesne rizika, nes visada išlieka tikimybė, kad įmonei nepavyks uždirbti pajamų ir ji nesugebės padengti savo įsipareigojimų. Kuo aukštesnės įmonės obligacijų palūkanos, tuo ši obligacija yra rizikingesnė.
6.3. Euroobligacijos - skolos vertybiniai popieriai, kuriuos užsienio valiuta tarptautinėse rinkose išleidžia vyriausybė bei įmonės.
6.4. Rizika ir pelningumas:
6.4.1. investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Valstybių išleistos obligacijos yra nerizikingos, kadangi praktiškai neegzistuoja rizika, kad jos bus neišpirktos;
6.4.2. obligacijos kaina ateityje gali ir išaugti, ir nukristi. Obligacijos kainą įtakoja įvairūs veiksniai – obligacijas išleidusio subjekto veiklos ypatumai ir finansiniai rodikliai (esami ir būsimi, prognozuojami) rinkos palūkanų normos, rinkos dalyvių lūkesčiai ir pan.;
6.4.3. obligacijų pelningumas yra išmokamas periodinių ar vienkartinių palūkanų forma. Kai kuriais atvejais obligacijas išleidžiančio subjekto pasirinkimu gali būti išleistos diskontuotos obligacijos – t. y. periodinės palūkanos nemokamos, o obligacija platinama už žemesnę kainą negu nominali kaina, o išperkama už nominalią kainą.
7. PINIGŲ RINKOS PRIEMONĖS
7.1. Pinigų rinkos priemonės – likvidžios skolos investicinės priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę galima tiksliai nustatyti bet kuriuo metu. Pinigų rinkos priemonės – tai iždo vekseliai (priskiriami ir trumpalaikiai iki vienerių metų trukmės Vyriausybės vertybiniai popieriai), indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai ir t.t.
7.2. Rizika ir pelningumas:
7.2.1. investuojant į pinigų rinkos priemones riziką lemia pinigų rinkos priemonių kainos kitimas. Įprastai investavimas į pinigų rinkos priemones yra trumpos trukmės, todėl mažiau rizikingos, bet ir pajamingumas dažniausiai yra nedidelis. Bet kokiais atvejais būtina įvertinti ir galimą emitento bankroto riziką.
7.2.2. valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai) yra nerizikingos, kadangi praktiškai neegzistuoja rizika, kad jos bus neišpirktos.
7.2.3. įprastai investicinė grąža iš pinigų rinkos priemonių yra gaunama palūkanų ar kitų periodinių/vienkartinių išmokų forma. Pinigų rinkos priemonės gali būti realizuotos rinkoje neišlaukus šių finansinių priemonių išpirkimo ar palūkanų/išmokų mokėjimo. Tokiu atveju reikia įvertinti, kad pinigų rinkos priemonių kaina įprastai priklauso nuo termino likusio iki tokių finansinių priemonių išpirkimo ar palūkanų/išmokų mokėjimo.
8. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VERTYBINIAI POPIERIAI
8.1. Kolektyvinio investavimo subjektas („KIS“) – tai daugelio investuotojų sutelktos lėšos, siekiant jas bendrai investuoti. Investiciniai fondai visas savo lėšas (gautas pardavus investicinius vienetus arba akcijas investuotojams) investuoja į akcijas, skolos vertybinius popierius, išvestinius instrumentus, pinigų rinkos priemones ar jų derinius. Tai būna iš anksto nustatyta KIS taisyklėse.
8.2. Rizika ir pelningumas:
8.2.1. KIS vieneto vertė kinta kasdien pagal finansinių priemonių, sudarančių KIS, rinkų pokyčius. Kai KIS turimų vertybinių popierių vertė didėja - atitinkamai didėja ir investicinių vienetų vertė, kai KIS turimų vertybinių popierių vertė mažėja – atitinkamai mažėja ir investicinių vienetų vertė;
8.2.2. investuojant į KIS vertybinius popierius, susiduriama su rizika, kaip ir investuojant į akcijas arba obligacijas. Riziką lemia KIS rezultatai, kurie priklauso nuo to, kaip kinta kaina to turto, į kurį yra investavęs fondas;
8.2.3. yra kelių skirtingų rūšių KIS (akcijų, skolos vertybinių popierių, mišrūs, pinigų rinkos ir t. t.), kurie atitinkamai skiriasi ir rizikos laipsniu. Akcijų fondai turi daugiau galimybių ilgu laikotarpiu smarkiai išaugti nei skolos vertybinių popierių. Tai taip pat reiškia, kad jų rizikos laipsnis aukštesnis, nes kainų svyravimas platesnis nei skolos vertybinių popierių;
8.2.4. KIS taisyklės bei investavimo strategijos skiriasi, todėl skiriasi investavimo sąnaudos bei pirkimo ir pardavimo procedūros. Kiekvienu atveju yra būtina susipažinti su KIS, į kurio investicinius vienetus ar akcijas yra investuojama, taisyklėmis.
9. IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS
9.1. Išvestinės finansinės priemonės – tai investicinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių investicinių priemonių. Išvestinės finansinės priemonės leidžia apsidrausti nuo vertybinių popierių, valiutų kursų bei kito finansinio turto kainos svyravimo rizikos. Naudojant šias priemones galima tiksliau planuoti savo pajamas bei išlaidas.
9.2. Bazinio turto kainos svyravimas sukelia išvestinės priemonės kainos pasikeitimą. Pažymėtina, kad atitinkamas išvestinės priemonės kainos pokytis dažnai yra didesnis negu susijusio turto kainos pokytis. Tai svertų efektas. Todėl investicijos į išvestines finansines priemones gali duoti didesnę grąžą
negu tiesioginės investicijos į bazinį turtą. Sėkmingai investavus, investuotas kapitalas gali greitai padidėti keletą kartų ir atvirkščiai – svertų efektas gali būti nenaudingas investuotojui, nes yra tikimybė patirti didesnį nuostolį iš investicijos į išvestines priemones, negu jis būtų patyręs investuodamas tiesiogiai į bazinį turtą.
9.3. Maržinė prekyba (angl. margin trading), arba prekyba naudojant svertą (angl. leverage), leidžia investuotojui prekiauti finansinėmis priemonėmis ar valiutomis neturint pilnos sandoriui įvykdyti reikalingos lėšų sumos. Pakanka, kad investuotojas bendrovei pateiktų sąlyginai nedidelį užstatą (depozitą), ne mažesnį kaip reikalaujama marža (angl. margin requirement), išreikšta procentais nuo sandorio vertės. Pavyzdžiui, prekyba valiutų rinkoje (FOREX). Jeigu tam tikrai valiutų porai maržos reikalavimas yra 1 proc., tai investuotojas norėdamas pirkti / parduoti 100 000 valiutos vienetų, privalo maržinėje sąskaitoje laikyti ne mažiau kaip 1 000 valiutos vienetų. Šiuo atveju investuotojas gal naudoti iki 1/100 svertą.
9.4. Išankstinis (ateities) sandoris (angl. „forward“) – tai įsipareigojimas pirkti bei atitinkamai parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto (vertybiniai popieriai, valiutos, akcijų indeksai, palūkanų normos ir pan.) sutartą dieną ateityje už iš anksto nustatytą kainą.
9.5. Pasirinkimo sandoris (angl. „options“) – tai sandoris, suteikiantis teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto (vertybiniai popieriai, valiutos, akcijų indeksai, palūkanų normos, žaliavos ir pan.) sutarta kaina ir sutartą dieną ateityje.
9.6. Pasirinkimo sandorio išleidėjas (opciono pardavėjas) privalo ateityje už sutartą kainą pirkti arba parduoti turtą, dėl kurio toks sandoris sudarytas. Pasirinkimo sandorio turėtojas (opciono pirkėjas) už šią teisę sumoka mokestį (premiją) opciono pardavėjui. Tokios teisės realizavimas priklausomas kur sudarytas pasirinkimo sandoris - Europoje pasirinkimo sandoris suteikia teisę jo turėtojui pasinaudoti pasirinkimo sandoriu tik pasibaigus jo galiojimo laikotarpiui, o Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirinkimo sandoris gali būti vykdomas bet kuriuo galiojimo laikotarpio momentu.
9.7. Apsikeitimo sandoris (angl. „swap“) - susitarimas, kuriuo sandorio šalys susitaria periodiškai apsikeisti palūkanomis ar valiutomis (pvz. fiksuotos palūkanų normos mokėjimai keičiami į kintamos palūkanų normos mokėjimus arba šalys apsikeičia valiutomis).
9.8. Sandoriai dėl skirtumų (angl. Contract for Difference) („CFD“) – susitarimas tarp dviejų šalių, t. y. pirkėjo ir pardavėjo, pagal kurį viena iš šalių sumoka kainų skirtumą tarp pagrindinės finansinės priemonės esamos kainos ir pradinės kainos sandorio sudarymo dieną.
9.9. Rizika ir pelningumas:
9.9.1. sprendimas investuoti į išvestines priemones priimamas remiantis lūkesčiais dėl turto ar kitų rodiklių (kurie yra išvestinės priemonės pagrindas) vertės kitimo per tam tikrą laiko tarpą. Investuotojas prisiima riziką, susijusią tiek su išvestinėmis priemonėmis, tiek su jų pagrindą sudarančiu turtu. Išsamesnės informacijos apie riziką, susijusią su tam tikru produktu, paprastai galima rasti produkto prospekte;
9.9.2. investicinė grąža gali būti aukšta, tačiau nepalankiai susiklosčius aplinkybėms rinkoje investuotojas gali patirti ir xxxxxxxx nuostolius, įskaitant ir visišką investuotos pinigų sumos praradimą;
9.9.3. investuotojas privalo aiškiai suvokti savo investavimo tikslą ir rizikos laipsnį, o taip pat būti pasirengęs imtis veiksmų, siekiant išvengti nuostolių, jei rinkoje įvyktų nepalankūs ir staigūs pokyčiai. Tik esant šioms prielaidoms investuotojas gali pasirinkti išvestinę priemonę arba priemonių derinį su investuotojui priimtina rizika.
10. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
10.1. Šis Aprašymas įsigalioja nuo jo patvirtinimo Valdyboje momento.
10.2. Už šio Aprašymo periodinę peržiūrą ir savalaikį atnaujinimą atsako Bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
10.3. Šis Aprašymas turi būti bent vieną kartą per metus peržiūrimas ir, esant poreikiui, atnaujinamas.
10.4. Su Aprašymu supažindinami Bendrovės klientai, kuriems Bendrovė teikia investicines paslaugas.
10.5. Aprašymas gali būti keičiamas ir (ar) pildoma tik Valdybos sprendimu dėl jos pakeitimo ir (ar) papildymo.