TURINYS
2021
TURINYS
1. LIETUVOS VERSLO ĮMONIŲ TYRIMO METODOLOGIJA 4
2. TYRIME DALYVAVUSIŲ LIETUVOS VERSLO ĮMONIŲ CHARAKTERISTIKA 6
3. LIETUVOS VERSLO ĮMONIŲ APKLAUSOS REZULTATAI 9
3.1. Žinios apie LR konkurencijos įstatymą 9
3.2. Žinios apie LR konkurencijos tarybą ir jos veiklą 18
3.3. LR konkurencijos tarybos darbo vertinimas 19
3.4. Įmonių pastangos ir motyvai laikytis sąžiningos konkurencijos principų 20
3.5. Sąžiningos konkurencijos principų pažeidimo rizika, jos mažinimo būdai ir informacijos apie pažeidimus kanalai 22
ĮŽANGINIS ŽODIS
Sąžiningos konkurencijos principų laikymasis yra ne tik būtinas, bet ir naudingas pačiam verslui. Sąžininga konkurencija yra saugoma ir ginama konkurencijos įstatymais ir joks verslas, nepaisant jo dydžio ir veiklos sektoriaus, negali išvengti atsakomybės už antikonkurencinius veiksmus.
Didesnis LR konkurencijos įstatymo žinojimas didina praktinį sąžiningos konkurencijos principų laikymąsi tarp verslo įmonių, padeda išvengti antikonkurencinių veiksmų, kenkiančių ne tik vartotojams ir įmonėms, bet ir visai ekonomikai, ir tiesiogiai prisideda bei stiprina sąžiningos konkurencijos kultūros formavimąsi šalyje.
Lietuvos verslo subjektų žinių apie LR konkurencijos įstatyme numatytas teises ir pareigas tyrimą iniciavo LR konkurencijos taryba 2020 m. lapkričio mėn. Tyrimo paslaugų teikėjas – Kauno technologijos universitetas (Sutarties Nr. SV9 – 3697).
Tyrimu siekta sužinoti informaciją pagal tris temines sritis:
I. Lietuvos verslo įmonių žinios apie LR konkurencijos įstatyme numatytus draudimus ir atsakomybę;
II. Lietuvos verslo subjektų žinios apie LR konkurencijos tarybą ir jos veiklą;
III. Lietuvos verslo subjektų LR konkurencijos tarybos darbo vertinimas.
Siekiant sužinoti, kaip verslas linkęs pats prisidėti prie sąžiningos konkurencijos užtikrinimo, į tyrimą papildomai buvo įtrauktos dar dvi teminės sritys:
IV. Įmonių pastangos ir motyvai laikytis sąžiningos konkurencijos principų;
V. Sąžiningos konkurencijos principų pažeidimo rizika ir jos mažinimo būdai.
Tyrimą atliko Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkės prof. xx. Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx, prof. xx. Xxxxx Xxxxxxxxxxx ir doc. xx. Xxxxx Xxxxxxxxxx.
1. LIETUVOS VERSLO ĮMONIŲ TYRIMO METODOLOGIJA
Lietuvos verslo įmonių žinomumo apie LR konkurencijos įstatyme numatytus draudimus ir atsakomybę ir LR konkurencijos tarybos veiklą tyrimas buvo vykdomas 2021 metų gegužės – lapkričio mėnesiais. Tyrimas atliktas naudojant apklausos (internetu ir tiesioginės) duomenų rinkimo metodą. Iš viso buvo apklaustos Lietuvoje veiklą vykdančios 302 įmonės, reprezentuojančios įvairias ekonomines veiklos sekcijas pagal EVRK 2 red.
Tyrimo tikslas – pagal verslo įmonių apklausos rezultatus įvertinti: a) kiek verslui žinomi LR konkurencijos įstatyme numatyti draudimai ir atsakomybė; b) ką ūkio subjektai žino apie LR konkurencijos tarybą ir jos veiklą ir c) kaip jie vertina LR konkurencijos tarybos darbą.
Lietuvos verslo įmonių apklausa atlikta pagal iš anksto parengtą klausimyną (žr. Priedą Nr. 1). Klausimynas parengtas atlikus mokslinės literatūros analizę, atsižvelgiant į 2018 metų Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo „Konkurencijos teisės tyrimas 2018“ metodologiją1 ir suderinus su LR konkurencijos taryba.
Klausimyną sudarė 30 klausimų, suskirstytų į 7 teminius blokus:
• I. Bendra informacija apie įmonę. Klausimai susiję su įmonės veiklos sritimi, veiklos rinka, įstatinio kapitalo kilme, įmonėje dirbančių darbuotojų skaičiumi ir pardavimo pajamomis už praėjusius metus bei įmonės veiklos amžiumi.
• II. Žinios apie LR konkurencijos įstatymą. Klausimai nukreipti į respondentų žinias apie tai, kas atsakingas Lietuvoje už konkurencijos priežiūrą, veiksmus, pažeidžiančius LR konkurencijos įstatymą, sritis, už kurias yra atsakinga LR konkurencijos taryba, bei pasekmes, gresiančias nustačius LR konkurencijos įstatymo pažeidimą.
• III. Įmonės politika dėl konkurencijos užtikrinimo. Klausimai nukreipti į respondentų motyvus nepažeisti LR konkurencijos įstatymo, įmonės taikomas priemones ir veiksmus, siekiant išvengti LR konkurencijos įstatymo pažeidimo.
• IV. Xxxxxxxx, pastebėjus konkurencijos pažeidimą. Klausimai nukreipti į respondentų veiksmus pastebėjus galimą konkurencijos pažeidimą įmonės viduje ir konkurentų veikloje bei į žinias apie galimybę būti atleistam nuo baudos ar jos sumažinimą bei piniginį atlygį už informacijos suteikimą apie LR konkurencijos įstatymo pažeidimą.
• V. Nuomonė apie LR konkurencijos tarybos veiklą. Klausimai nukreipti sužinoti, kaip respondentai vertina pačios LR konkurencijos tarybos veiklą, t. y. kompetenciją, pajėgumus vykdant konkurencijos priežiūrą bei LR konkurencijos tarybos veiklos naudą.
• VI. Atgrasymo nuo pažeidimo priemonės. Klausimai nukreipti sužinoti, kokios priemonės labiausiai padėtų užtikrinti LR konkurencijos įstatymo laikymąsi šalyje ir kokį atgrasomąjį efektą jos sukuria.
• VII. Informacija apie respondentą. Klausimai nukreipti sužinoti respondento pareigas ir patirtį dirbant organizacijoje.
Visi klausimai buvo uždaro tipo, pasirenkant vieną ar kelis galimus atsakymus. Papildomai buvo sudaryta galimybė įrašyti savo atsakymą. Tam tikriems klausimams buvo naudota tribalė skalė (taip, ne, negaliu atsakyti) arba keturbalė skalė (visiškai sutinku, iš dalies sutinku, visiškai nesutinku, neturiu nuomonės).
xxxxx://xxxxxx.xxxxxxxxxx.xxxxxxx.xxx.xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxx/xxxxxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxx_xxxx/xxxx/000000/xxx_xxxxxxxxx_xx
a_competition_law_research_2018.pdf
4
1
Klausimynas buvo patalpintas į XxxxxxXxxxxx.xxx platformą. Klausimyno elektroninė nuoroda ir QR kodas buvo siunčiami tiesiogiai elektroniniais laiškais verslo įmonėms, kviečiant dalyvauti tyrime ir užpildyti klausimyną. Taip pat buvo siunčiama verslo įmones jungiančioms organizacijoms (asociacijoms), Prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Verslo konfederacijai, Pramonininkų konfederacijai, Lietuvos pramonės parkams, Laisvosioms ekonominėms zonoms, prašant juos kvietimą dalyvauti tyrime tikslingai perduoti savo nariams.
Klausimynas taip pat buvo siunčiamas verslo įmonėms pagal LR konkurencijos tarybos pateiktą sąrašą, kurios 2014–2020 m. buvo pažeidusios LR konkurencijos įstatymą. Sąrašą sudarė 77 įmonės. Renkant kontaktinius duomenis apie šias įmones buvo nustatyta, kad iš jų 4 įmonės yra bankrutavusios, 1 įmonė šiuo metu nevykdo veiklos, 2 įmonės apsijungė. Iš viso tikslinėms įmonėms buvo išsiųstas 71 klausimynas.
Siekiant paskatinti didesnį aktyvumą dalyvauti tyrime, buvo skambinama verslo įmonėms ir prašoma jų užpildyti klausimyną. Po tam tikro laikotarpio (1–2 savaičių) verslo įmonėms buvo perskambinta, primenant apie prašymą užpildyti klausimyną. Įmonių atstovams pageidaujant, klausimynas buvo siunčiamas MS Word formatu. Iš viso buvo išsiųsti 34 klausimynai MS Word formatu, iš jų sugrįžo 29.
Iš viso buvo išsiųsti 573 elektroniniai laiškai su kvietimu dalyvauti tyrime. Gauta užpildytų anketų – 302 vnt. Grįžtamumas – 52,7 proc.
Surinktų duomenų analizė atlikta MS Excel bei MS SPSS programine įranga. Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai ir jų pasiskirstymai pagal įvairias respondentų charakteristikas. Taip pat naudoti statistiniai kriterijai ir rodikliai:
• χ2 kriterijus, kuris leidžia patikrinti statistines hipotezes, ar vienas kokybinis kintamasis priklauso nuo kito kokybinio kintamojo (pvz., ar žinios apie LR konkurencijos įstatymą priklauso nuo įmonės veiklos srities). Remiantis šiuo kriterijumi tikrinamos hipotezės:
H0: kintamieji nepriklauso vienas nuo kito (nėra ryšio tarp jų) H1: kintamieji priklauso vienas nuo kito (yra ryšys tarp jų)
Išvados formuluojamos 95 proc. patikimumu, t. y. tikrinant hipotezes imamas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Hipotezė H0 priimama, jei apskaičiuota χ2 kriterijaus tikimybė (p) viršija 0,05.
• Ryšio tarp dviejų kokybinių rodiklių stiprumui įvertinti naudojamas asociacijos koeficientas nominaliems duomenims, kai abu kintamieji turi po dvi galimas reikšmes, ir Spirmeno ranginis koreliacijos koeficientas ranginiams duomenims.
2. TYRIME DALYVAVUSIŲ LIETUVOS VERSLO ĮMONIŲ CHARAKTERISTIKA
Apklausoje dalyvavo 302 įmonių atstovai iš įvairių veiklos sričių (žr. 1 pav.). Didžiausia dalis respondentų atstovavo didmeninės ir mažmeninė prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (20,8 proc.), apdirbamosios gamybos (19,1 proc.) ir statybos (11,9 proc.) veikloms. Šias tris veiklas reprezentuoja 51,8 proc. visų respondentų.
1 pav. Įmonių veiklos sritis
Tyrime dalyvavusių įmonių pasiskirstymas gana gerai atspindi visų Lietuvoje veikiančių įmonių pasiskirstymą. Statistikos departamento duomenimis, minėtų trijų veiklos sričių įmonės 2020 m. sudarė 47,9 proc. visų veikiančių įmonių. 2020 m. 9,8 proc. sudarė transporto ir saugojimo įmonės, kurių šiame tyrime išlaikyta panaši dalis apklaustųjų. Gana didelę dalį respondentų tyrime sudarė įmonių, užsiimančių kita aptarnavimo veikla, atstovai (10,6 proc.). Tai galima paaiškinti tuo, kad dalis respondentų galimai negalėjo savo atstovaujamos įmonės veiklos vienareikšmiškai priskirti vienai ar kitai veiklos sričiai dėl ribotų žinių apie klasifikatorių (kokios veiklos priskiriamos konkrečiai grupei).
Didžioji dalis (76 proc.) tyrime dalyvavusių verslo įmonių yra lietuviško kapitalo (žr. 2 pav.). 50,2 proc. pateikusių duomenis verslo įmonių veikia tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje rinkoje (žr. 3 pav.).
2 pav. Įmonių įstatinis kapitalas 3 pav. Įmonių veiklos rinka
Tyrime dominuoja mažos įmonės (nuo 11 iki 50 darbuotojų) 45 proc. ir vidutinės įmonės (nuo 51 iki 250 darbuotojų) 27,5 proc. (žr. 4 pav.). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. mažos įmonės sudarė 14,3 proc., vidutinės – 2,8 proc., didelės – 0,5 proc., o net 82,4 proc. – labai mažos įmonės. Tyrime dalyvavusių įmonių pasiskirstymas pagal dydį ir amžių tik iš dalies atitinka rinkoje veikiančių įmonių struktūrą, nes šių proporcijų neišlaikymo reikalavo pati tyrimo specifika. Nors Lietuvoje didžiąją dalį ūkio subjektų sudaro labai mažos (iki 10 darbuotojų) įmonės, tačiau, remiantis moksliniais tyrimais daryta prielaida, kad sąžiningos konkurencijos principo pažeidimo požiūriu labiau rizikingos yra didesnės įmonės (turinčios daugiau nei 10 darbuotojų), tad būtent jos buvo pasirinktos pagrindiniu tyrimo objektu.
4 pav. Įmonių darbuotojų skaičius 5 pav. Įmonių amžius
70 proc. pateikusių duomenis įmonių savo veiklą vykdo daugiau nei 10 metų (žr. 5 pav.), kurios turi konkuravimo rinkoje patirties ir žino pagrindinius ar visus savo konkurentus.
Didžioji dalis (67,3 proc.) klausimyną užpildžiusių respondentų užėmė vadovaujančias pareigas (žr.
6 pav.) bei įmonėje dirbo ilgiau nei 5 metus (59,3 proc.) (žr. 7 pav.).
6 pav. Respondentų pareigos 7 pav. Respondentų darbo patirtis įmonėje
Atsižvelgiant į tyrime dalyvavusiųjų respondentų charakteristikas galima konstatuoti, kad imtis yra gana reprezentatyvi ir leidžia užtikrinti patikimus tyrimo rezultatus.
3. LIETUVOS VERSLO ĮMONIŲ APKLAUSOS REZULTATAI
3.1. Žinios apie LR konkurencijos įstatymą
Kas atsakingas už konkurencijos priežiūrą Lietuvoje? 90,8 proc. respondentų žino, kad už konkurencijos priežiūrą Lietuvoje yra atsakinga LR konkurencijos taryba (žr. 8 pav.). Tačiau iš jų 22,2 proc. mano, kad už konkurencijos priežiūrą atsakinga ne tik LR konkurencijos taryba, bet ir kitos institucijos: LR ekonomikos ir inovacijų ministerija (13,8 proc.), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8,4 proc.), LR teisingumo ministerija (6,2 proc.). Tik 5,3 proc. respondentų negalėjo visai nurodyti, kas užtikrina sąžiningą konkurenciją Lietuvoje, t.y. pasirinko atsakymą „negaliu atsakyti“.
8 pav. Respondentų atsakymai, kas atsakingas už konkurencijos priežiūrą Lietuvoje
9,2 proc. respondentų nežinojo, kas Lietuvoje atsakingas už konkurencijos priežiūrą (5,3 proc. pasirinko atsakymą „negaliu atsakyti“, o likusi respondentų dalis (3,9 proc.) nurodė kitas institucijas, bet ne LR konkurencijos tarybą. Tarp tokių respondentų dominuoja didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, statybos ir kitos aptarnavimo veiklos įmonės (žr. 9 pav.). Būtent šių įmonių yra daugiausiai tyrimo imtyje. Atsižvelgiant į respondentų skaičių kiekviename sektoriuje galima matyti, kad nežinančiųjų, kas atsakingas už konkurencijos priežiūrą, dalis kiekviename šių sektorių yra mažesnė nei 17 proc., o apskaičiuotas χ2 kriterijus ir jo tikimybė (p = 0,12) rodo, kad nėra statistiškai reikšmingo nežinančiųjų skaičiaus skirtumo skirtingose veiklos srityse (žr. 1 lentelę).
a) pagal veiklos sritį b) pagal rinką
c) pagal įstatinį kapitalą d) pagal darbuotojų skaičių
e) pagal įmonės veiklos trukmę f) pagal įmonės atstovo darbo patirtį
g) pagal įmonės atstovo pareigas
9 pav. Vidutinės statistinės įmonės, nežinančios, kad LR konkurencijos taryba yra atsakinga už konkurencijos priežiūrą Lietuvoje, profilis
1 lentelė. χ2 kriterijus ir jo tikimybė
Kriterijus, su kuriuo lyginamas nežinančiųjų, kad už konkurencijos priežiūrą Lietuvoje yra atsakinga LR konkurencijos taryba, skaičius | χ2 | p |
Veiklos sritis | 22,62 | 0,1244 |
Rinka | 9,50 | 0,0086 |
Įstatinis kapitalas | 1,26 | 0,5334 |
Darbuotojų skaičius | 0,60 | 0,8966 |
Įmonės veiklos trukmė | 5,03 | 0,1697 |
Įmonės atstovo darbo patirtis | 8,03 | 0,0455 |
Įmonės atstovo pareigos | 2,29 | 0,8077 |
Dauguma nežinančių, kas Lietuvoje atlieka konkurencijos priežiūrą, yra lietuviško kapitalo įmonės ir vykdo veiklą vietinėje rinkoje. Apskaičiuotas χ2 kriterijus ir jo tikimybė (p = 0,01) rodo, kad nežinančiųjų skaičius statistiškai reikšmingai išsiskiria analizuojant rinkas, kurioje įmonė veikia, tačiau nepriklauso nuo įmonės įstatinio kapitalo (χ2 = 1,26, p = 0,53).
Nors nežinančių, kas atlieka konkurencijos priežiūrą, daugiausia yra tarp mažų įmonių, tačiau atsižvelgiant į imtį įtrauktų įmonių skaičių pagal jų dydį, nežinančiųjų skaičius jose statistiškai reikšmingai nesiskiria, t. y. nežinančiųjų dalis yra panaši visose įmonių dydžio grupėse (χ2 =0,60, p=0,90).
Tarp nežinančiųjų dominuoja daugiau nei 10 metų veikiančios įmonės, o daugiausia nežinančiųjų yra patyrę, daugiau nei 10 metų dirbantys darbuotojai. χ2 kriterijus ir jo tikimybė rodo, kad nežinančiųjų skaičius nepriklauso nuo įmonės veiklos trukmės bei įmonės atstovo pareigų, tačiau priklauso nuo darbuotojo, užpildžiusio anketą, patirties (žr. 1 lentelę). Didesnė tikimybė, kad nežino, kas atsakingas už konkurencijos priežiūrą Lietuvoje, tas darbuotojas, kuris dirba įmonėje iki 2 m., taip pat 5–10 m. dirbantieji. Tai suponuoja prielaidą, kad, minėtos įmonės nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susidūrusios su konkurencijos pažeidimo atvejais.
Kur ieškotumėte informacijos konkurencijos teisės tema, jei jos prireiktų? Respondentai, atsakydami į šį klausimą, nurodė, kad pagrindiniai šaltiniai, kur jie ieškotų informacijos konkurencijos teisės tema, yra LR konkurencijos tarybos interneto svetainė ir „Google“ paieška (žr. 10 pav.).
10 pav. Populiariausi informacijos šaltiniai
Kokie veiksmai pažeidžia LR konkurencijos įstatymą? Didžioji dalis respondentų žino pagrindines sąžiningos konkurencijos nuostatas (žr. 11 pav.). Reikia pastebėti, kad atsakymai į klausimą parodė, jog verslo įmonės daugiausia žinių turi apie draudžiamus susitarimus.
11 pav. Verslo įmonių nuomonė, ar nurodyti veiksmai pažeidžia LR konkurencijos įstatymą Išskirtini aspektai, kurie mažiausiai aiškūs verslo įmonėms:
a) beveik kas antras respondentas mano, kad įmonė gali nustatyti kainą, už kurią tarpininkai gali perparduoti jos produkciją, nors tai yra draudžiama;
b) tik kas trečias žino, kad įmonė pažeidžia LR konkurencijos įstatymą, jeigu neleidžiama perparduoti savo produktų pardavėjo internetinėje parduotuvėje (leidžiama tik fizinėje parduotuvėje).
Žinios apie tam tikrų veiksmų leistinumą (ar draudžiamumą) iš esmės nėra susijusios su tuo, ar respondentas apskritai žino, kas atsakingas už konkurencijos priežiūrą šalyje, ar ne, t. y. abiejose grupėse (žinančių ir nežinančių apie LR konkurencijos tarybą) yra panašus procentas nežinančių dėl tam tikrų veiksmų, kurie gali pažeisti /ar nepažeisti LR konkurencijos įstatymą.
Galima tik išskirti veiksmus: „Įmonė su konkurentais tariasi dėl pardavimo rinkų ar klientų pasidalijimo“, „Įmonė su konkurentais susitaria riboti prekybos apimtį” ir „Įmonės tarpusavyje derina komercinius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose”, kuriuos nurodė kaip leistinus arba negalėjo nurodyti (ar tai galimas, ar negalimas veiksmas), daugiau tų, kurie nežino ir apie LR konkurencijos tarybą. Taip pat nemaža dalis nežinančiųjų, kas vykdo konkurencijos priežiūrą nurodė, jog “Įmonė užima dominuojančią padėtį rinkoje” yra pažeidžiantis įstatymą veiksmas (žr. 2 lentelę).
2 lentelė. LR konkurencijos įstatymą pažeidžiančių veiksmų žinojimas atsižvelgiant į respondentų charakteristikas (pateikiamos χ2 kriterijaus tikimybės)
Veiksmai | Žinojimas* | Veiklos sritis | Rinka | Įstatinis kapitalas | Darbuotojų skaičius | Įmonės amžius | Respon- dento pareigos | Respon- dento patirtis |
Įmonė su konkurentais tiesiogiai ar per asociaciją dalijasi komerciškai jautria informacija | 0,0708 | 0,4768 | 0,5030 | 0,0405 | 0,0022 | 0,2475 | 0,3707 | 0,6770 |
Įmonė su savo konkurentais susitaria nustatyti vienodas kainas | 0,2196 | 0,0013 | 0,9719 | 0,1472 | 0,3604 | 0,0041 | 0,0621 | 0,0009 |
Įmonė nustato kainą, už kurią tarpininkai gali perparduoti jos produkciją | 0,3161 | 0,0000 | 0,3509 | 0,0035 | 0,0046 | 0,0256 | 0,0012 | 0,0301 |
Įmonė su konkurentais tariasi dėl pardavimo rinkų ar klientų pasidalijimo | 0,0002 | 0,0034 | 0,1136 | 0,0332 | 0,2571 | 0,0370 | 0,9419 | 0,0088 |
Įmonė su konkurentais susitaria riboti prekybos apimtį | 0,0026 | 0,0280 | 0,7112 | 0,1518 | 0,1245 | 0,2154 | 0,2042 | 0,5127 |
Įmonės tarpusavyje derina komercinius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose | 0,0000 | 0,0017 | 0,4535 | 0,3466 | 0,0396 | 0,0011 | 0,0021 | 0,0076 |
Dominuojančią padėtį užimanti įmonė sutartyse su atskirais ūkio subjektais nustato nevienodas sąlygas | 0,8432 | 0,0000 | 0,1410 | 0,0216 | 0,0822 | 0,1767 | 0,1614 | 0,7143 |
Dominuojančią padėtį užimanti įmonė nustato prekių kainas, kurios yra žemesnės negu prekių savikaina | 0,9506 | 0,0004 | 0,0391 | 0,9970 | 0,2975 | 0,5825 | 0,4701 | 0,7012 |
Įmonė kainų formavimui naudoja algoritmus (pvz., dirbtinio intelekto, vidutinės rinkos kainos ir pan.) | 0,5930 | 0,0000 | 0,0065 | 0,1489 | 0,7951 | 0,8360 | 0,2976 | 0,6951 |
Įmonė užima dominuojančią padėtį rinkoje | 0,0315 | 0,0000 | 0,3414 | 0,6612 | 0,0846 | 0,0466 | 0,0009 | 0,0234 |
Įmonė neleidžia perparduoti savo produktų pardavėjo internetinėje parduotuvėje (leidžia tik fizinėje parduotuvėje) | 0,6182 | 0,0000 | 0,0011 | 0,9615 | 0,0003 | 0,3255 | 0,0314 | 0,6390 |
* Ar žino, kad už konkurencijos priežiūrą Lietuvoje yra atsakinga LR konkurencijos taryba
Analizuojant respondentų atsakymus apie veiksmus, galinčius pažeisti LR konkurencijos įstatymą, tikslinga išryškinti charakteristikas tų respondentų, kurie mažiausiai žino apie veiksmų draudžiamumą ar leistinumą.
Respondentų, kurie mažiausiai žino (nurodė atsakymą „Ne“ arba „negaliu atsakyti“ ), kad veiksmas
„Įmonė su konkurentais tiesiogiai ar per asociaciją dalijasi komerciškai jautria informacija” pažeidžia LR konkurencijos įstatymą, charakteristika:
• lietuviško kapitalo įmonės (37 proc.);
• labai mažos ir mažos įmonės (41 proc.).
Respondentų, kurie mažiausiai žino (nurodė atsakymą „Ne“ arba „negaliu atsakyti“ ), kad veiksmas
„Įmonė su savo konkurentais susitaria nustatyti vienodas kainas” pažeidžia LR konkurencijos įstatymą, charakteristika:
• veiklos sritis: informacija ir ryšiai (50 proc.), administracinė ir aptarnavimo veikla (40 proc.), transportas ir saugojimas (31 proc.);
• jaunos iki 3 metų veikiančios įmonės (42 proc.);
• iki 2 metų dirbantys įmonės darbuotojai (33 proc.).
Respondentų, kurie mažiausiai žino (nurodė atsakymą „Ne“ arba „negaliu atsakyti“ ), kad veiksmas
„Įmonė nustato kainą, už kurią tarpininkai gali perparduoti jos produkciją“ pažeidžia LR konkurencijos įstatymą, charakteristika:
• veiklos sritis: nekilnojamojo turto operacijos (100 proc.), informacija ir ryšiai (88 proc.), profesinė, mokslinė ir techninė veikla (80 proc.), administracinė ir aptarnavimo veikla (80 proc.);
• lietuviško kapitalo įmonės (65 proc.);
• labai mažos (71 proc.), vidutinės (67 proc.) ir mažos (57 proc.) įmonės;
• iki 3 metų veikiančios įmonė (100 proc.);
• mažesnį darbo stažą (2–5 metus) turintys įmonių darbuotojai (69 proc.);
• kitas pareigas užimantys įmonės darbuotojai (90 proc. visų jų), projektų vadovai (77 proc.) ir įmonių vadovai (67 proc.).
Respondentų, kurie mažiausiai žino (nurodė atsakymą „Ne“ arba „negaliu atsakyti“ ), kad veiksmas
„Įmonė su konkurentais tariasi dėl pardavimo rinkų ar klientų pasidalijimo“ pažeidžia LR konkurencijos įstatymą, charakteristika:
• įmonių veiklos sritis: informacija ir ryšiai (63 proc.);
• lietuviško kapitalo įmonės (23 proc.);
• iki 3 metų veikiančios įmonės (50 proc. iš jų);
• iki 2 metų dirbantys įmonės darbuotojai (33 proc.).
Respondentų, kurie mažiausiai žino (nurodė atsakymą „Ne“ arba „negaliu atsakyti“ ), kad veiksmas
„Įmonė su konkurentais susitaria riboti prekybos apimtį“ pažeidžia LR konkurencijos įstatymą, charakteristika:
• veiklos sritis: informacija ir ryšiai (50 proc.).
Respondentų, kurie mažiausiai žino (nurodė atsakymą „Ne“ arba „negaliu atsakyti“), kad veiksmas
„Įmonės tarpusavyje derina komercinius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose“ pažeidžia LR konkurencijos įstatymą, charakteristika:
• veiklos sritis: informacija ir ryšiai (50 proc.);
• labai mažos įmonės (27 proc. iš jų);
• veikiančios iki 3 m. įmonės (50 proc. iš jų);
• iki 2 m. darbo stažą turintys įmonių darbuotojai (35 proc. iš jų);
• kitas pareigas užimantys darbuotojai (50 proc. iš jų).
Respondentų, kurie mažiausiai žino (nurodė atsakymą „Ne“ arba „negaliu atsakyti“ ), kad veiksmas
„Dominuojančią padėtį užimanti įmonė sutartyse su atskirais ūkio subjektais nustato nevienodas sąlygas“
pažeidžia LR konkurencijos įstatymą, charakteristika:
• veiklos sritis: transportas ir saugojimas (83 proc.), informacija ir ryšiai (75 proc.) bei kasyba ir karjerų eksploatavimas (67 proc.);.
• lietuviško kapitalo įmonės (44 proc.).
Respondentų, kurie mažiausiai žino (nurodė atsakymą „Ne“ arba „negaliu atsakyti“), kad veiksmas
„Dominuojančią padėtį užimanti įmonė nustato prekių kainas, kurios yra žemesnės negu prekių savikaina“ pažeidžia LR konkurencijos įstatymą, charakteristika:
• veiklos sritis: kasyba ir karjerų eksploatavimas (visos 100 proc.), meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla (80 proc.), informacija ir ryšiai (75 proc.);
• tarptautinėje rinkoje veikiančios įmonės (58 proc. iš jų).
Respondentų, kurie mažiausiai žino (nurodė atsakymą „Ne“ arba „negaliu atsakyti“), kad veiksmas
„Įmonė neleidžia perparduoti savo produktų pardavėjo internetinėje parduotuvėje (leidžia tik fizinėje parduotuvėje)“ pažeidžia LR konkurencijos įstatymą, charakteristika:
• veiklos sritis: vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas (100 proc.), meninė, pramoginė veikla ir poilsio organizavimas (100 proc.), apdirbamoji gamyba (90 proc.), transportas ir saugojimas (50 proc.);
• tarptautinėje rinkoje veikiančios įmonės (visos 100 proc.), vietinėje, tiek užsienio rinkose veikiančios įmonės (74 proc.);
• vidutinės (86 proc.) ir labai mažos (77 proc.) įmonės;
• kitas pareigas užimantys darbuotojai (90 proc. iš jų), įmonių vadovai (78 proc.) bei vyr. specialistai (76 proc.).
Veiksmas „Įmonė kainų formavimui naudoja algoritmus (pvz., dirbtinio intelekto, vidutinės rinkos kainos ir pan.)“ negali būti vertinamas vienareikšmiškai kaip pažeidžiantis ar nepažeidžiantis LR konkurencijos įstatymo, nes vertinimas priklauso nuo konkrečios situacijos. Panašu, kad respondentams šis klausimas nebuvo iki galo aiškus, ir vertinti, ar respondentai žino ar nežino, būtų neteisinga. Galima tik paminėti, kad daugiausia neaiškumo, ar šis veiksmas yra leistinas ar antikonkurencinis, buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (100 proc.), statybos (58 proc.) bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (50 proc.) įmonių atstovams.
Respondentų, kurie mažiausiai žino (nurodė atsakymą „Taip“ – pažeidžia įstatymą arba „negaliu atsakyti“), kad veiksmas „Įmonė užima dominuojančią padėtį rinkoje“ nepažeidžia LR konkurencijos įstatymo, charakteristika:
• veiklos sritis: apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (100 proc.), nekilnojamojo turto operacijos (50 proc.);
• 3–5 metus veikiančios įmonės (50 proc. iš jų);
• daugiau nei 10 metų dirbantys įmonių darbuotojai (42 proc. iš jų);
• įmonių vadovai (41 proc. iš jų).
Galima tik samprotauti, xxxxx respondentai šį veiksmą nurodė kaip pažeidžiantį LR konkurencijos įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad šį veiksmą kaip pažeidžiantį LR konkurencijos įstatymą nurodė nemaža
dalis įmonių vadovų ir didelę darbo patirtį turintys darbuotojai, galima manyti, kad jie neteisingai suprato klausimo esmę, t. y. dominavimas rinkoje dar nereiškia piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.
Apibendrinta informacija apie verslo įmonės, mažiau žinančios apie veiksmus, pažeidžiančius LR konkurencijos įstatymą, charakteristiką pateikta 3 lentelėje.
3 lentelė. Įmonių, kurios mažiau žino apie konkurenciją pažeidžiančius veiksmus, charakteristika
Veiksmas, pažeidžiantis LR konkurencijos įstatymą | Vidutinė statistinė įmonė, kuri mažiau žino, kad veiksmas pažeidžia LR konkurencijos įstatymą |
Įmonė su konkurentais tiesiogiai ar per asociaciją dalijasi komerciškai jautria informacija | Lietuviško kapitalo labai mažos ir mažos įmonės |
Įmonė su savo konkurentais susitaria nustatyti vienodas kainas | Jaunos, iki 3 metų veikiančios informacijos ir ryšių (50 proc.), administracinėje ir aptarnavimo veiklos (40 proc.) bei transporto ir saugojimo (31 proc.) srityje įmonės, kurių darbuotojų patirtis yra iki 2 metų (33 proc. jų atsakė neteisingai). |
Įmonė nustato kainą, už kurią tarpininkai gali perparduoti jos produkciją | Lietuviško kapitalo labai mažos (71 proc.), mažos (57 proc.) ir vidutinės (67 proc.) įmonės, jaunos, veiklą vykdančios iki 3 metų. Daugiausia įmonės, veiklą vykdančios nekilnojamojo turto operacijų (100 proc.), informacijos ir ryšių (88 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (80 proc.) bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (80 proc.) srityse. Mažiau žinių turi arba mažą stažą turintys darbuotojai (2–5 metus dirbantys (69 proc.)), arba didelį stažą (daugiau nei 10 metų (64 proc.)), užimantys kitas pareigas (90 proc.) ir projektų vadovai (77 proc.) Ypač aukštu šio kaip antikonkurencinio veiksmo žinojimo lygiu išsiskiria apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonės. |
Įmonė su konkurentais tariasi dėl pardavimo rinkų ar klientų pasidalijimo | Lietuviško kapitalo jaunos iki 3 metų veikiančios įmonės (50 proc. jų), kuriose dirba iki 2 metų darbo patirtį turintys darbuotojai, ypač informacijos ir ryšių srityje. Ypač aukštu šio kaip antikonkurencinio veiksmo žinojimo lygiu išsiskiria žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, kasybos ir karjerų eksploatavimo, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimu bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityse veikiančios įmonės. |
Įmonė su konkurentais susitaria riboti prekybos apimtį | Mažiausiai žinių turi informacijos ir ryšių srityje dirbančios įmonės. Ypač aukštu šio kaip antikonkurencinio veiksmo žinojimo lygiu išsiskiria, kasybos ir karjerų eksploatavimo, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimu bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityse veikiančios įmonės. |
Įmonės tarpusavyje derina komercinius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose | Labai mažos, iki 3 m. veikiančios, kuriose dirba iki 2 metų darbo patirtį turintys darbuotojai, užimantys kitas pareigas. Mažiausiai žinių turi informacijos ir ryšių srityje dirbančios įmonės. Ypač aukštu šio kaip antikonkurencinio veiksmo žinojimo lygiu išsiskiria kasybos ir karjerų eksploatavimo, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimu bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos srityse veikiančios įmonės. |
Dominuojančią padėtį užimanti įmonė sutartyse su atskirais ūkio subjektais nustato nevienodas sąlygas | Lietuviško kapitalo įmonė, veikianti transporto ir saugojimo (83 proc.), informacijos ir ryšių įmonės (75 proc.) bei kasybos ir karjerų eksploatavimo (67 proc.) srityje. |
Ypač aukštu šio kaip antikonkurencinio veiksmo žinojimo lygiu išsiskiria vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimu bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, srityse veikiančios įmonės. | |
Dominuojančią padėtį užimanti įmonė nustato prekių kainas, kurios yra žemesnės negu prekių savikaina | Į tarptautinę rinką orientuota kasybos ir karjerų eksploatavimo (visos 100 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo (80 proc.) bei informacijos ir ryšių (75 proc.) srityje veikianti įmonė. Ypač aukštu šio kaip antikonkurencinio veiksmo žinojimo lygiu išsiskiria elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės. |
Įmonė kainų formavimui naudoja algoritmus (pvz., dirbtinio intelekto, vidutinės rinkos kainos ir pan.) | Daugiausia neaiškumų, ar ir kada šis veiksmas yra leistinas ar antikonkurencinis, buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (100 proc.), statybos (58 proc.) bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (50 proc.) įmonėms. |
Įmonė neleidžia perparduoti savo produktų pardavėjo internetinėje parduotuvėje (leidžia tik fizinėje parduotuvėje) | Labai mažos (77 proc.) ir vidutinės įmonės (86 proc.) įmonės, veiklą vykdančios vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo (100 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo (100 proc.), apdirbamosios gamybos (90 proc.), bei transporto ir saugojimo (50 proc.) srityse. Mažiau žinių turėjo tiek kitas pareigas užimantys darbuotojai (90 proc. visų jų), tiek ir įmonių vadovai (78 proc.) bei vyr. specialistai (76 proc.). Ypač aukštu šio kaip antikonkurencinio veiksmo žinojimo lygiu išsiskiria apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės. |
Kokios pasekmės gresia nustačius konkurencijos pažeidimą? Didžioji dalis respondentų žino pasekmes, kurios gresia nustačius konkurencijos pažeidimą (žr. 12 pav.). Labiausiai žinomos sankcijos įmonei, tokios kaip bauda bei diskvalifikavimas iš viešųjų pirkimų (65 proc. žinančių respondentų), tačiau apie vadovo atsakomybę žino mažiau – tik 42,2 proc. respondentų. Taip pat panaši dalis apklaustųjų (43,4 proc.) nežino, kad nustačius konkurencijos pažeidimą įmonė gali būti įpareigota parduoti dalį savo verslo.
12 pav. Žinios apie pasekmes, kurios gresia nustačius konkurencijos pažeidimą
Apie lengvinančias aplinkybes (atleidimą nuo baudos ar jos sumažinimą), kai įmonės informuoja LR konkurencijos tarybą apie savo dalyvavimą konkurenciją ribojančiame susitarime, žino tik kas antras respondentas (žr. 13 pav.).
13 pav. Žinios apie atleidimą nuo baudų sistemą 14 pav. Žinios apie atlygį, pateikus įrodymus
Ypač mažas (žr. 14 pav.) tarp verslo įmonių žinomumas apie tai, jog asmenims, pateikusiems įrodymų apie galimai konkurenciją ribojantį susitarimą, gali būti išmokėtas atlygis iki 100 tūkst. Eur. Apie tai žino tik 13 proc. respondentų.
3.2. Žinios apie LR konkurencijos tarybą ir jos veiklą
Didžioji dalis apklaustųjų žino apie LR konkurencijos tarybą ir už kokias veiklos sritis institucija yra atsakinga (žr. 15 pav.).
15 pav. Žinios apie LR konkurencijos tarybos veiklą
Net devyni iš dešimties respondentų žino, jog LR konkurencijos taryba atsakinga už draudžiamų (kartelinių) susitarimų prevenciją, t. y. panašiai tiek pat, kiek yra žinančių, jog būtent LR konkurencijos taryba yra atsakinga už konkurencijos priežiūrą Lietuvoje. Asociacijos koeficientas tarp šių dviejų klausimų atsakymų yra 0,76, t. y. egzistuoja stiprus ryšys. Šių dviejų klausimų atsakymų glaudus ryšys leidžia daryti išvadą, jog anketos užpildytos kokybiškai ir rezultatai patikimi.
Daugiausiai neaiškumo verslo įmonėms kyla dėl įmonių susijungimų kontrolės ir valstybės pagalbos priemonių išdavimo. Verslo įmonių nevienodi atsakymai rodo, kad įmonės greičiau daugiau žino nei nežino, kad dėl koncentracijos vykdymo reikia pranešti LR konkurencijos tarybai, tačiau mažiau žino sąlygas, kada privaloma ir kada neprivaloma pranešti.
16 pav. Informacijos apie LR konkurencijos tarybos veiklą šaltiniai
Kas antras apklaustasis apie LR konkurencijos tarybos veiklą žino iš spaudos (laikraščiai, žurnalai, lankstinukai ir kt.), o kiek daugiau nei trečdalis – iš interneto portalų, televizijos ir verslo aplinkos (žr. 16 pav.).
3.3. LR konkurencijos tarybos darbo vertinimas
Beveik pusė respondentų neturi nuomonės dėl LR konkurencijos tarybos darbo kokybės (žr. 17 ir 18 pav.), tikėtina dėl to, kad su ja nesusidūrė. Iš galinčių įvertinti jos veiklą 76 proc. vertino ją patenkinamai ar gerai.
Analizuojant rezultatus galima pastebėti atvirkštinį ryšį tarp LR konkurencijos tarybos veiklos vertinimo ir įmonių nurodytos rizikos pažeisti LR konkurencijos įstatymą – Spirmeno ranginis koreliacijos koeficientas tarp jų (-0,42), t.y. egzistuoja reikšminis vidutinio stiprumo ryšys. Tai reiškia, kad įmonės, kurios nurodė mažą ar labai mažą riziką pažeisti LR konkurencijos įstatymą, LR konkurencijos tarybos veiklą vertino pakankamai gerai, tuo tarpu įmonės, nurodžiusios didelę ar labai didelę įstatymo pažeidimo riziką, buvo labiau linkusios LR konkurencijos tarybos darbą vertinti prasčiau.
17 pav. LR konkurencijos tarybos darbo kokybės vertinimas
18 pav. LR konkurencijos tarybos darbo kokybės vertinimas
Didžioji dalis respondentų sutinka, kad LR konkurencijos taryba savo veikla prisideda prie veiksmingos konkurencijos Lietuvoje užtikrinimo (73,8 proc. visiškai ar iš dalies sutinka) ir kuria naudą vartotojams ir sąžiningai dirbančiam verslui (73,0 proc. visiškai ar iš dalies sutinka). Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų negali atsakyti, ar LR konkurencijos taryba turi pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad užtikrintų veiksmingą konkurenciją.
3.4. Įmonių pastangos ir motyvai laikytis sąžiningos konkurencijos principų
Laikytis sąžiningos konkurencijos principų labiausiai įmonės linkusios dėl savo reputacijos (taip atsakė 88 proc. respondentų). Taip pat kas antram respondentui didelės įtakos turi ir baudos (žr. 19 pav.).
19 pav. Priežastys, dėl kurių įmonės yra suinteresuotos nepažeisti LR konkurencijos įstatymo
Vis dėlto 43,2 proc. apklaustų įmonių neturi jokio dokumento, kuriame būtų išdėstytos nuostatos, kaip įmonė laikosi sąžiningos konkurencijos principų. 28,4 proc. respondentų tai yra nusimatę elgesio (etikos) kodekse, beveik kas penktas – konkurencijos atitikties programoje (žr. 20 pav.).
20 pav. Dokumentai, kuriuose įmonės deklaruoja savo požiūrį į sąžiningos konkurencijos principų laikymąsi
Įmonių, kurios turi konkurencijos atitikties programą, charakteristika:
• 31 proc. priklauso didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos sričiai, 17 proc. – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos sričiai.
• 48 proc. nacionalinėje ir tarptautinėje rinkoje, 43 proc. – tik nacionalinėje rinkoje.
• 53 proc. yra lietuviško kapitalo, 34 proc. – užsienio kapitalo.
• 43 proc. sudaro mažos įmonės, 28 proc. – vidutinės įmonės, 22 proc. – didelės įmonės.
• 78 proc. iš jų yra daugiau nei 10 metų veikiančios įmonės.
52,8 proc. apklaustų įmonių nurodė, kad už sąžiningos konkurencijos principų laikymąsi yra atsakingas įmonės direktorius, o 27,4 proc. įmonių visai neturi už šią sritį atsakingo žmogaus (žr. 21 pav.). Tarp pasirinkusiųjų atsakymą „kita“ dominuoja atsakymas, jog už sąžiningos konkurencijos principų laikymąsi yra atsakingi visi įmonės darbuotojai.
21 pav. Asmenys, atsakingi už sąžiningos konkurencijos principų laikymąsi įmonėje
LR konkurencijos įstatymo nuostatų klausimas nėra labai dažnas įmonėje diskusijų objektas. Beveik 72 proc. apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių įmonėje nebuvo diskutuota apie priimamų sprendimų atitikimą konkurencijos teisės reikalavimams (žr. 22 pav.), o 77,3 proc. nurodė, kad per pastaruosius 3 metus įmonės darbuotojai nedalyvavo mokymuose dėl konkurencijos užtikrinimo (23 pav.).
22 pav. Įmonėje vykdomos diskusijos apie priimamų sprendimų atitikimą konkurencijos teisės reikalavimams
23 pav. Darbuotojų dalyvavimas mokymuose dėl konkurencijos užtikrinimo
Taip pat 2 iš 3 įmonių atstovų nurodė, kad per pastaruosius 5 metus nereikėjo atsisakyti jokios iniciatyvos arba idėjos, kurios buvo siekiama, dėl abejonių, ar tai atitinka LR konkurencijos įstatymo reikalavimus (žr. 24 pav.).
24 pav. Iniciatyvų atsisakymas dėl abejonių, ar tai nepažeidžia LR konkurencijos įstatymo
reikalavimus
Tik 5–8 proc. apklaustųjų nurodė, jog teko atsisakyti vienos ar kitos idėjos dėl šios priežasties.
3.5. Sąžiningos konkurencijos principų pažeidimo rizika, jos mažinimo būdai ir informacijos apie pažeidimus kanalai
Respondentai mano, jog jų atstovaujame sektoriuje rizika pažeisti sąžiningos konkurencijos principus yra labiau nedidelė nei didelė (žr. 25 pav.).
25 pav. Tikimybė pažeisti LR konkurencijos įstatymą
Verslo nuomone, didžiausia rizika yra statybos ir vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo sektoriuose (žr. 26 pav.).
26 pav. Rizika pažeisti LR konkurencijos įstatymo reikalavimus pagal įmonių veiklos sritis
Tarp rizikingų veiklų taip pat minimos meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla, finansinė ir draudimo veikla bei transportas ir saugojimas, tačiau reikšmingą dalį čia sudaro ir manantys atvirkščiai,
t. y. nurodė nedidelę riziką pažeisti LR konkurencijos įstatymo reikalavimus. Tuo tarpu vieningai sutariama, kad administracinė ir aptarnavimo veikla, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, informacija ir ryšiai bei kasyba ir karjerų eksploatavimas yra nerizikingi sektoriai LR konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimo aspektu.
Konkurencijos pažeidimo rizikos vertinimas atsižvelgiant į įmonės įstatinį kapitalą ar rinką, kurioje ji veikia, statistiškai reikšmingai nesiskiria. Tuo tarpu, vertinant atsakymus pagal įmonės dydį, galima pastebėti, kad didelės įmonės (daugiau nei 250 žm.) labiau buvo linkusios nurodyti didelę riziką, kai tuo tarpu mažos įmonės (11–50 žm.) atvirkščiai – nurodė mažą riziką. Taip pat pastebima, kad jaunos (iki 3 metų veikiančios) įmonės visos nurodė vidutinę, didelę ar labai didelę riziką, kai tuo tarpu ilgiau veikiančios įmonės labiau buvo linkusios nurodyti mažą ar labai mažą riziką. Tikėtina, kad įmonės, vertindamos riziką pažeisti LR konkurencijos įstatymo reikalavimus, atsižvelgė į savo konkurencinę padėtį rinkoje. Įmonių siekis kuo greičiau įsitvirtinti rinkoje gali skatinti jas imtis ir neleistinų priemonių, tuo tarpu gilesnis žinojimas, kaip veikia ta pati rinka, gali padėti vengti jų ir ieškoti kitų (t.y. LR konkurencijos įstatymą nepažeidžiančių) rinkos išlaikymo priemonių.
Didžioji dalis apklaustųjų nurodė, kad, pastebėjus įmonėje galimai konkurencijos teisės reikalavimus pažeidžiančius kolegų veiksmus ar ketinimus, pirmiausiai problemą spręstų įmonės viduje, t. y. tiesiogiai pasikalbėtų su tuo (tais) kolega (-omis) ir perspėtų ar informuotų įmonės vadovybę, akcininkus (žr. 27 pav.). Nieko nedarytų tik 2,6 proc. respondentų.
27 pav. Veiksmai, pastebėjus galimai konkurencijos teisės reikalavimus pažeidžiančius veiksmus
įmonės viduje
Pastebėję, kad konkurentai, tiekėjai ar klientai galimai pažeidžia / ketina pažeisti konkurencijos teisės reikalavimus, didžioji dalis įmonių darbuotojų taip pat pirmiausiai informuotų savo įmonės vadovybę, akcininkus, o kiek daugiau nei trečdalis apie tai kalbėtųsi su pažeidėju ar kreiptųsi į LR konkurencijos tarybą (žr. 28 pav.).
28 pav. Veiksmai, pastebėjus galimai konkurencijos teisės reikalavimus pažeidžiančius konkurentų/tiekėjų/ klientų veiksmus
Pagrindiniai informacijos šaltiniai, iš kur respondentai sužino apie konkurencijos pažeidimo atvejus ir pažeidėjams pritaikytas sankcijas, yra spauda (laikraščiai, žurnalai, lankstinukai ir kt.), interneto portalai ir televizija (žr. 29 pav.).
29 pav. Informacijos šaltiniai, iš kur respondentai sužino apie konkurencijos pažeidimo atvejus ir
pažeidėjams pritaikytas sankcijas
Informacija apie konkurencijos pažeidimo atvejus įvairiai paveikia įmonių atstovus, vis dėlto labiausiai tai paskatina atkreipti dėmesį į konkurentų veiksmus ir situaciją rinkoje bei peržiūrėti įmonės veiklas ir įsitikinti, ar viskas vykdoma pagal LR konkurencijos įstatymą (žr. 30 pav.).
30 pav. Viešos informacijos apie nustatytą konkurencijos pažeidimą ir už jį paskirtas sankcijas poveikis
Respondentų nuomone (64,4 proc.) koncentruotas ir aiškus LR konkurencijos įstatymo nuostatų išaiškinimas būtų geriausia priemonė, leidžianti užtikrinti LR konkurencijos įstatymo laikymąsi šalyje (žr. 31 pav.).
31 pav. Priemonės, galinčios labiausiai padėti užtikrinti LR konkurencijos įstatymo laikymąsi šalyje Tarp kitų svarbių priemonių minimas ir didesnis pažeidėjų bei jiems skirtų baudų viešinimas (49,2
proc.) bei rengiami mokymai, seminarai (43,6 proc.).
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
I. Žinios apie veiksmus, pažeidžiančius LR konkurencijos įstatymą:
Didžioji dalis apklaustų verslo įmonių žino pagrindinius sąžiningos konkurencijos principus.
Verslo įmonės turi daugiau žinių apie draudžiamus susitarimus (kartelius) nei apie piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Labiausiai verslo įmonės žino, kad kainų, rinkų ir klientų bei komercinių pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose derinimas su konkurentais yra antikonkurencinis veiksmas.
Mažiausiai žinių ir aiškumo verslas turi apie veiksmus, susijusius su perpardavimo kainų ribojimais:
- beveik kas antra verslo įmonė (46,3 proc.) mano, kad gali nustatyti kainą, už kurią tarpininkai gali perparduoti jos produkciją;
- kas antra verslo įmonė (46,6 proc.) mano, kad gali neleisti tarpininkams parduoti savo produktų jų internetinėje parduotuvėje (leisti tik fizinėje parduotuvėje).
Žinojimas apie LR konkurencijos tarybą ir jos veiklą tiesiogiai koreliuoja su žinojimu, kas yra antikonkurencinis veiksmas. Verslo įmonės, kurios geriau žino apie LR konkurencijos tarybą ir jos veiklą, geriau žino, kad kainų, rinkų ir klientų bei komercinių pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose derinimas su konkurentais yra antikonkurencinis veiksmas. Įmonės, kurios mažiau žino apie LR konkurencijos tarybą ir jos veiklą, mažiau žino ir apie piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.
Didžioji dalis verslo įmonių žino, kad už konkurencijos pažeidimą gresia finansinės pasekmės: bauda, diskvalifikavimas iš viešųjų pirkimų (65 proc.) ir privatūs ieškiniai dėl žalos atlyginimo (57 proc.). Mažiau žinoma individuali vadovo atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad verslo įmonės iš esmės mažiau žino apie dominavimo rinkoje problematiką, atsiranda verslui didesnis neaiškumas, susijęs su įpareigojimu parduoti dalį savo verslo.
Tik 50 proc. verslo įmonių žino apie atleidimą nuo baudų sistemą. Verslas nežino (87 proc.) apie galimybę gauti atlygį (iki 100 tūkst. Eur.) xxxxxxxx, pateikusiems įrodymų apie galimą konkurenciją ribojantį susitarimą.
Ypač aukštu antikonkurencinio veiksmo žinojimo lygiu išsiskiria apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonės.
II. Žinios apie LR konkurencijos tarybą ir jos veiklą:
Verslo įmonės (90,8 proc.) žino, kad už konkurencijos priežiūrą Lietuvoje yra atsakinga LR konkurencijos taryba. Kas ketvirta įmonė (22,2 proc.) mano, kad už konkurencijos priežiūrą Lietuvoje (be LR konkurencijos tarybos) taip pat yra atsakingos ir kitos institucijos (LR ekonomikos ir inovacijų ministerija (13,8 proc.); Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8,4 proc.); LR teisingumo ministerija (6,2 proc.)).
Verslo įmonės žino, kokias sritis kuruoja LR konkurencijos taryba: prižiūri, kad būtų užtikrinamos sąžiningos konkuravimo sąlygos ir nereguliuoja kainų. LR konkurencijos taryba labiausiai siejama su draudžiamų (kartelinių) susitarimų prevencija (92 proc.), piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tyrimais (82 proc.) ir baudų skyrimu įmonėms, kurios pažeidžia LR konkurencijos įstatymą. Mažiausiai
verslas šią instituciją sieja su valstybės pagalbos koordinavimu. Verslas sieja LR konkurencijos tarybą su koncentracijų priežiūra, tačiau turi mažiau specifinių žinių, nuo kada privalo pranešti apie koncentraciją.
Vidutinė statistinė Lietuvos įmonė, nežinanti, kuri institucija atsakinga už konkurencijos priežiūrą Lietuvoje, gali būti charakterizuojama kaip lietuviško kapitalo maža ir vidutinė įmonė, savo veiklą vykdantį vietinėje rinkoje. Nežinojimo lygis nepriklauso nuo įmonės veiklos srities ir amžiaus. Žinių lygiui įtakos turi darbuotojo patirtis. Didesnė tikimybė, kad nežino darbuotojas, įmonėje dirbantis iki 2 m.
Tarptautinėje vertės grandinėje ir į eksportą orientuotos, ilgesnę darbo patirtį, mišraus ar tarptautinio kapitalo įmonės dažniau sąžiningos konkurencijos principų laikymąsi atsispindi formalizuotuose įmonės strateginiuose dokumentuose.
Dažniausiai verslo įmonės ieškotų informacijos konkurencijos teisės tema LR konkurencijos tarybos interneto svetainėje ir per „Google“.
Daugiausia informacijos verslas apie LR konkurencijos tarybos veiklą, rinkoje įvykusius konkurencijos pažeidimo atvejus ir pažeidėjams pritaikytas sankcijas sužino iš šių informacinių kanalų: spaudos, interneto portalų, televizijos ir verslo aplinkos. Verslą atstovaujančių asociacijų, radijo, LR konkurencijos tarybos interneto svetainės ir socialinių tinklų, kaip informacijos šaltinio, potencialas nėra išnaudotas.
III. LR konkurencijos tarybos darbo vertinimas:
Beveik pusė apklaustų verslo įmonių neturi nuomonės dėl LR konkurencijos tarybos darbo kokybės ir turimų žmogiškųjų bei finansinių išteklių, tikėtina dėl to, kad su ja tiesiogiai nesusidūrė. Iš įvertinusių jos veiklą 76 proc. vertino ją gerai ar patenkinamai.
Verslas pritaria ir mato LR konkurencijos tarybos veiklos reikalingumą per sąžiningos konkurencijos sąlygų užtikrinimą (73,8 proc.) ir suteikiamą naudą vartotojams ir sąžiningai dirbančiam verslui (73,0 proc.).
Pastebėta tendencija, kad įmonės, kurios atstovaujamame sektoriuje nurodė mažą ar labai mažą riziką pažeisti LR konkurencijos įstatymą, LR konkurencijos tarybos veiklą vertino pakankamai gerai, tuo tarpu įmonės, nurodžiusios didelę ar labai didelę įstatymo pažeidimo riziką, buvo labiau linkusios šios institucijos darbą vertinti prasčiau.
IV. Įmonių pastangos ir motyvai laikytis sąžiningos konkurencijos principų:
Laikytis sąžiningos konkurencijos principų labiausiai įmonės linkusios dėl savo reputacijos (88 proc.) ar finansinių motyvų (didelės baudos ar galimi ieškiniai dėl žalos atlyginimo). Laikytis sąžiningos konkurencijos principų visoje tiekimo grandinėje reikalavimų potencialas (per reikalavimus, kuriuos kelia lyderiaujančios įmonės ar prekės ženklai) nėra įveiklintas tarp Lietuvos verslo įmonių.
Tarp Lietuvos įmonių dominuoja fragmentinis sąžiningos konkurencijos laikymosi dokumentavimas (įforminimas). 43,2 proc. apklaustų įmonių neturi jokio dokumento, 44 proc. sąžiningos konkurencijos nuostatas yra nusimatę elgesio (etikos) kodekse ar sąžiningo konkuravimo principai integruoti į formalizuotą verslo strategiją. Tik maža dalis įmonių (19 proc.) turi konkurencijos atitikties programą. Vidutinė statistinė Lietuvos įmonė, kuri turi konkurencijos atitikties programą, gali būti charakterizuojama kaip daugiau nei 10 metų veikianti (78 proc.) didmeninės ir mažmeninės prekybos,
variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos (31 proc.) ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (17 proc. ) srityje įmonė.
Tarp Lietuvos verslo įmonių dominuoja situacija, kai už sąžiningo konkuravimo principų laikymąsi atsakingas direktorius (52,8 proc.) arba tokio žmogaus iš viso nėra (27,4 proc.).
LR konkurencijos įstatymo nuostatų klausimas nėra labai dažnas įmonių diskusijų objektas ar darbuotojų kvalifikacijos kėlimo tematika.
V. Sąžiningos konkurencijos principų pažeidimo rizika ir jos mažinimo būdai:
Lietuvos verslo įmonės mano, kad rizika pažeisti sąžiningos konkurencijos principus Lietuvoje yra labiau nedidelė nei didelė.
Vidutinė statistinė Lietuvos įmonė, kuri tikimybiškai dažniau yra linkusi pažeisti LR konkurencijos įstatymą, yra didelė statybos ir vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo srityje dirbanti įmonė ar jauna iki 3 metų veikianti įmonė (linkusi labiau rizikuoti dėl įsitvirtinimo rinkoje).
Galimybė komunikuoti verslo įmonei su LR konkurencijos taryba, esant potencialiai grėsmei pažeisti LR konkurencijos įstatymą įmonės viduje, yra mažai matoma / svarstoma iš verslo įmonės pusės. Pirmiausia problemą bandytų spręsti įmonės viduje ir savo jėgomis - pasikalbėtų su kolega ir / ar informuotų įmonės vadovybę, akcininkus.
Aktyvesnę komunikaciją su LR konkurencijos taryba verslo įmonės mato tuo atveju, jei pastebėtų, jog konkurentai, tiekėjai ar klientai galimai pažeidžia / ketina pažeisti konkurencijos teisės reikalavimus.
Koncentruotas ir aiškus LR konkurencijos įstatymo nuostatų išaiškinimas (64,4 proc.), mokymai ir seminarai (43,6 proc.) yra priimtiniausios verslui priemonės. Svarbų atgrasomąjį ir tuo pačiu mokymosi iš kitų klaidų vaidmenį atlieka didesnis pažeidėjų bei jiems skirtų baudų viešinimas (49,2 proc.).
Antikonkurencinio veiksmo viešinimas yra didelį prevencinį poveikį turinti priemonė, ypač (46,9 proc.) paskatinanti atkreipti dėmesį į konkurentų veiksmus ir situaciją rinkoje bei (45,2 proc.) peržiūrėti įmonės veiklas ir įsitikinti, ar viskas vykdoma pagal LR konkurencijos įstatymą.
Rekomendacijos:
- Formuoti LR konkurencijos tarybos, kaip draugiškos ir siekiančios padėti verslui institucijos įvaizdį, skirtą padrąsinti verslo įmones tiesiogiai kreiptis dėl įmonės viduje iškilusių klausimų, susijusių su sąžiningos konkurencijos užtikrinimu;
- Tęsti ir intensyvinti LR konkurencijos įstatymo nuostatų išaiškinimą, mokymus ir seminarus, ypač akcentą dedant perpardavimo kainų ribojimo (tiek fizinėje, tiek ir elektroninėje prekyboje) klausimams.
- Plėsti informacijos apie sąžiningos konkurencijos principų laikymąsi sklaidą per asociacijas ir kitas verslą jungiančias organizacijas.
- Skatinti tarptautinėje vertės grandinėje lyderiaujančias įmones ar prekės ženklus kelti tiekėjams tikslinius sąžiningos konkurencijos laikymosi reikalavimus.
- Didinti LR konkurencijos tarybos interneto svetainės ir „Facebook“ paskyros žinomumą.
- Akcentuoti žinutę, kad sąžiningos konkurencijos principų laikymasis didina įmonės reputaciją tarp tiekėjų ir vartotojų.
- Tęsti antikonkurencinio veiksmo viešinimą, kaip prevencijos priemonę.
- Skatinti įmones turėti Konkurencijos atitikties programas, pravedant tikslinus mokymus.
Konkrečioms priežastims ir situacijoms, nulėmusioms verslo įmonių vertinimą apie LR konkurencijos tarybos darbą, rekomenduotina atlikti giluminį tikslinių įmonių (kurios turėjo tiesioginį kontaktą) tyrimą (interviu).
PRIEDAS: KLAUSIMYNAS
Xxxxxxxxx respondente,
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkai kartu su LR konkurencijos taryba atlieka Lietuvoje veikiančių verslo įmonių apklausą, kurios metu siekiama nustatyti, ar verslo subjektams žinomi LR Konkurencijos įstatyme numatyti draudimai ir atsakomybė, ką įmonės žino apie Konkurencijos tarybos veiklą ir kaip vertina institucijos darbą.
Dalyvavimas tyrime yra anoniminis. Jūsų atsakymai bus naudojami tik tyrimo tikslais. Tyrimo apklausai naudojama elektroninė platforma yra patikima, leidžianti apsaugoti tyrimo duomenis ir užtikrinanti konfidencialumą.
Iškilus klausimams, maloniai prašome kreiptis el. paštu xxxxx.xxxxxxxxxxx@xxx.xx
I. INFORMACIJA APIE ĮMONĘ
Bendra informacija
Kokia yra Jūsų įmonės veiklos sritis? | ☐ Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė ☐ Kasyba ir karjerų eksploatavimas ☐ Apdirbamoji gamyba ☐ Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas ☐ Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas ☐ Statyba ☐ Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas ☐ Transportas ir saugojimas ☐ Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla ☐ Informacija ir ryšiai ☐ Finansinė ir draudimo veikla ☐ Nekilnojamojo turto operacijos ☐ Profesinė, mokslinė ir techninė veikla ☐ Administracinė ir aptarnavimo veikla ☐ Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas ☐ Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla ☐ Kita aptarnavimo veikla |
Kokioje rinkoje veikia Jūsų įmonė? | ☐ Tik nacionalinė ☐ Nacionalinė ir tarptautinė ☐ Tik tarptautinė |
Kokios kilmės Jūsų įmonės įstatinis kapitalas? | ☐ Lietuviško kapitalo ☐ Užsienio kapitalo ☐ Mišraus kapitalo |
Koks yra visą darbo dieną Jūsų įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius? | ☐ 1–10 ☐ 11–50 ☐ 51–250 ☐ Daugiau nei 250 |
Kokios buvo Jūsų įmonės grynosios pajamos 2020 m.? | ☐ 1–700 000 Eur ☐ 700 001–8 000 000 Eur ☐ 8 000 001–40 000 000 Eur ☐ Daugiau nei 40 000 000 Eur |
Kiek metų veikia Jūsų įmonė? | ☐ 0–3 m. ☐ 3–5 m. ☐ 5–10 m. ☐ Daugiau nei 10 m. |
II. ŽINIOS APIE LR KONKURENCIJOS ĮSTATYMĄ
Jūsų nuomone, kas atsakingas už konkurencijos priežiūrą Lietuvoje? | ☐ LR teisingumo ministerija ☐ LR ekonomikos ir inovacijų ministerija ☐ LR konkurencijos taryba ☐ Policija ☐ Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ☐ Kita (įrašykite) ☐ Negaliu atsakyti |
Kur ieškotumėte informacijos konkurencijos teisės tema, jei jos prireiktų? (galimi keli atsakymo variantai) | ☐ Per „Google“ paiešką ☐ Konkurencijos tarybos interneto svetainėje ☐ Skambinčiau į Konkurencijos tarybą ☐ Vyriausybės interneto svetainėje ☐ Kreipčiausi į advokatų kontorą ☐ Kreipčiausi į asociaciją, kuriai priklauso įmonė ☐ Kita (įrašykite) ☐ Negaliu atsakyti |
Jūsų nuomone, ar šie veiksmai pažeidžia LR Konkurencijos įstatymą?
Taip | Ne | Negaliu atsakyti | |
Įmonė su konkurentais tiesiogiai ar per asociaciją dalijasi komerciškai jautria informacija | |||
Įmonė su savo konkurentais susitaria nustatyti vienodas kainas | |||
Įmonė nustato kainą, už kurią tarpininkai gali perparduoti jos produkciją | |||
Įmonė su konkurentais tariasi dėl pardavimo rinkų ar klientų pasidalijimo | |||
Įmonė su konkurentais susitaria riboti prekybos apimtį | |||
Įmonės tarpusavyje derina komercinius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose | |||
Dominuojančią padėtį užimanti įmonė sutartyse su atskirais ūkio subjektais nustato nevienodas sąlygas | |||
Dominuojančią padėtį užimanti įmonė nustato prekių kainas, kurios yra žemesnės negu prekių savikaina | |||
Įmonė kainų formavimui naudoja algoritmus (pvz., dirbtinio intelekto, vidutinės rinkos kainos ir pan.) | |||
Įmonė užima dominuojančią padėtį rinkoje | |||
Įmonė neleidžia perparduoti savo produktų pardavėjo internetinėje parduotuvėje (leidžia tik fizinėje parduotuvėje) |
Jūsų nuomone, už ką yra atsakinga Konkurencijos taryba?
Taip | Ne | Negaliu atsakyti | |
Už įmonių, kurios užima dominuojančią padėtį ir nepagrįstai naudojasi savo rinkos galia, veiksmų tyrimus | |||
Už draudžiamų (kartelinių) susitarimų prevenciją | |||
Už prekių ir paslaugų kainų reguliavimą | |||
Už leidimų valstybės pagalbos priemonėms išdavimą | |||
Už teisės aktų ir teisės aktų projektų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams vertinimą | |||
Už baudų skyrimą įmonėms, kurios pažeidžia Konkurencijos įstatymą | |||
Už baudų skyrimą viešojo administravimo institucijoms, kurios pažeidžia Konkurencijos įstatymą | |||
Už įmonių susijungimų, kurie galėtų riboti konkurenciją tam tikrose rinkose, uždraudimą | |||
Už visų įmonių susijungimų kontrolę | |||
Už didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių konkrečių nesąžiningų veiksmų tiekėjų atžvilgiu tyrimus |
Jūsų nuomone, kokios pasekmės gresia nustačius konkurencijos pažeidimą?
Taip | Ne | Negaliu atsakyti | |
Bauda už konkurencijos teisės pažeidimą gali siekti iki 10 proc. bendrųjų metinių pasaulinių pajamų, t. y. ūkio subjekto gautų pajamų visose veiklos šalyse, praėjusiais ūkiniais metais | |||
Individuali atsakomybė bendrovės vadovui – draudimas nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas bei bauda iki 14 481 EUR | |||
Už konkurenciją ribojantį susitarimą galimas iki 3 metų diskvalifikavimas iš viešųjų pirkimų | |||
Įmonė gali būti įpareigota parduoti dalį savo verslo | |||
Įmonė gali sulaukti privačių ieškinių dėl žalos atlyginimo |
III. ĮMONĖS POLITIKA DĖL KONKURENCIJOS UŽTIKRINIMO
Dėl kokių priežasčių Jūsų įmonė yra suinteresuota nepažeisti LR Konkurencijos įstatymo reikalavimų? (galimi keli atsakymo variantai) | ☐ Tai svarbu įmonės reputacijai ☐ Tai sukuria įmonei konkurencinį pranašumą ☐ To reikalauja verslo partneriai / klientai ☐ To reikalauja įmonės vadovybė ☐ To reikalauja pagrindinė (motininė) bendrovė / akcininkai ☐ Atgraso didėlės baudos ☐ Atgraso galimi ieškiniai dėl žalos atlyginimo ☐ Kita (įrašykite) ☐ Negaliu atsakyti |
Kokiame įmonės dokumente deklaruojamas įmonės požiūris į sąžiningos konkurencijos principų laikymąsi? (galimi keli atsakymo variantai) | ☐ Elgesio (etikos) kodekse ☐ Konkurencijos atitikties programoje ☐ Įmonės požiūris integruotas į formalizuotą verslo strategiją ☐ Tokio dokumento įmonė neturi ☐ Kita (įrašykite) |
Kas Jūsų įmonėje yra atsakingas už įmonės sąžiningos konkurencijos principų laikymąsi? (galimi keli atsakymo variantai) | ☐ Direktorius ☐ Yra atsakingas įmonės darbuotojas ☐ Samdomas teisės konsultantas iš išorės ☐ Nėra atsakingo darbuotojo ☐ Kita (įrašykite) |
Ar per pastaruosius 12 mėnesių Jūsų įmonėje buvo diskutuota apie priimamų sprendimų atitikimą konkurencijos teisės reikalavimams? | ☐ Taip ☐ Ne |
Ar per pastaruosius 3 metus Jūsų įmonės darbuotojai dalyvavo mokymuose dėl konkurencijos užtikrinimo? | ☐ Taip ☐ Ne |
Kaip manote, kokia yra tikimybė, kad Jūsų sektoriuje veikiančios įmonės pažeis LR Konkurencijos įstatymo reikalavimus? | ☐ Labai didelė ☐ Gana didelė ☐ Vidutinė ☐ Gana nedidelė ☐ Labai nedidelė ☐ Negaliu atsakyti |
Ar per pastaruosius 5 metus, kilus abejonių dėl atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams, atsisakėte iniciatyvos arba idėjos, kuria buvo siekiama: | Taip | Ne | Negaliu atsakyti |
- pradėti / plėsti internetinę prekybą | |||
- bendradarbiaujant su konkurentais kurti naują produktą | |||
- bendradarbiaujant su konkurentais keisti produkto kainodarą | |||
- bendradarbiaujant su konkurentais diegti bendrus standartus ir kitus geros valios susitarimus (pvz., gyvūnų gerovės, produkto kokybės ir saugos, ir pan.) |
IV. VEIKSMAI PASTEBĖJUS KONKURENCIJOS PAŽEIDIMĄ
Ką darytumėte, jeigu savo įmonėje pastebėtumėte galimai konkurencijos teisės reikalavimus pažeidžiančius kolegų veiksmus / ketinimus? (galimi keli atsakymo variantai) | ☐ Tiesiogiai pasikalbėčiau su tuo (tais) kolega (-omis) ir perspėčiau ☐ Kreipčiausi į Konkurencijos tarybą ☐ Informuočiau įmonės vadovybę / akcininkus ☐ Nieko nedaryčiau ☐ Kita (įrašykite) ☐ Negaliu atsakyti |
Ką darytumėte, jeigu pastebėtumėte, kad Jūsų konkurentai, tiekėjai ar klientai galimai pažeidžia / ketina pažeisti konkurencijos teisės reikalavimus? (galimi keli atsakymo variantai) | ☐ Informuočiau konkurentą, kad jo veiksmai galimai pažeidžia konkurencijos teisės reikalavimus ☐ Xxxxxxxxxxx į Konkurencijos tarybą ☐ Informuočiau savo įmonės vadovybę / akcininkus ☐ Nieko nedaryčiau ☐ Kita (įrašykite) ☐ Negaliu atsakyti |
Ar Jūs žinote, kad įmonės, informavusios Konkurencijos tarybą apie savo dalyvavimą konkurenciją ribojančiame susitarime, gali būti atleistos nuo baudos ar tikėtis baudų sumažinimo | ☐ Taip ☐ Ne |
Ar Jūs žinote, kad xxxxxxxx, pateikusiems įrodymų apie galimą konkurenciją ribojantį susitarimą, gali būti išmokėtas atlygis iki 100 tūkst. Eur. | ☐ Taip ☐ Ne |
V. NUOMONĖ APIE LR KONKURENCIJOS TARYBOS VEIKLĄ
Iš kur dažniausiai sužinote apie Konkurencijos tarybos veiklą? (galimi keli atsakymo variantai) | ☐ Iš verslo aplinkos ☐ Iš spaudos (laikraščiai, žurnalai, lankstinukai ir kt.) ☐ Iš televizijos ☐ Iš radijo ☐ Iš interneto portalų ☐ Iš Konkurencijos tarybos interneto svetainės ☐ Iš advokatų ir kitų teisininkų ☐ Iš viešų renginių ☐ Iš verslui atstovaujančių organizacijų (asociacijų, konfederacijų) ☐ Iš socialinių tinklų ☐ Domiuosi pats ☐ Kita (įrašykite) ☐ Nežinau / Negirdėjau apie ją |
Kaip vertinate Konkurencijos tarybos veiklą? | ☐ Labai gerai ☐ Gerai ☐ Patenkinamai ☐ Blogai ☐ Neturiu nuomonės |
Kaip vertinate teiginius: | Visiškai sutinku | Iš dalies sutinku | Visiškai nesutinku | Neturiu nuomonės |
Konkurencijos taryba taiko pagrįstas sankcijas ūkio subjektams už konkurencijos ribojimus | ||||
Konkurencijos taryba vienodai principingai vertina tiek privataus verslo, tiek viešųjų institucijų veiksmus | ||||
Konkurencijos tarybos nuomonė yra vertinama ir į ją atsižvelgia tiek verslas, tiek viešosios institucijos | ||||
Konkurencijos taryba savo veikla prisideda prie veiksmingos konkurencijos Lietuvoje užtikrinimo | ||||
Konkurencijos taryba savo veikla kuria naudą vartotojams ir sąžiningai dirbančiam verslui | ||||
Konkurencijos tarybai numatyti įgaliojimai yra pakankami siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją | ||||
Konkurencijos taryba turi pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius užtikrinti veiksmingą konkurenciją |
Jūsų nuomone, kokios priemonės labiausiai padėtų užtikrinti LR Konkurencijos įstatymo laikymąsi šalyje? (pažymėkite 3, Jūsų manymu, svarbiausias) | ☐ Koncentruotas ir aiškus Konkurencijos įstatymo nuostatų išaiškinimas ☐ Anoniminės konsultacijos dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų ☐ Didesnis pažeidėjų ir jiems paskirtų baudų viešinimas ☐ Didesnės nuobaudos įmonėms už įstatymo pažeidimą ☐ Xxxxxxxx baudžiamoji atsakomybė ☐ Daugiau tyrimo teisių Konkurencijos tarybai suteikimas ☐ Didesnis tyrimus atliekančių tyrėjų skaičius ☐ Piniginis atlygis už informacijos apie Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir pažeidėjus pateikimą ☐ Rengiami mokymai, seminarai ☐ Kita (įrašykite) ☐ Negaliu atsakyti |
V. PAŽEIDIMŲ VIEŠINIMO ATGRASOMASIS EFEKTAS
Iš kur dažniausiai sužinote apie konkurencijos pažeidimo atvejus ir pažeidėjams pritaikytas sankcijas? (galimi keli atsakymo variantai) | ☐ Iš spaudos (laikraščiai, žurnalai, lankstinukai ir kt.) ☐ Iš televizijos ☐ Iš radijo ☐ Iš interneto portalų ☐ Iš Konkurencijos tarybos interneto svetainės ☐ Iš socialinių tinklų ☐ Iš viešų renginių ☐ Iš verslui atstovaujančių organizacijų (asociacijų, konfederacijų) ☐ Iš verslo partnerių (tiekėjų, užsakovų, investuotojų ir kt.) ☐ Iš pirkėjų ☐ Iš konkurentų ☐ Iš advokatų ir kitų teisininkų ☐ Kita (įrašykite) ☐ Nesu apie tai girdėjęs |
Xxxx Xxx paveikia vieša informacija apie nustatytą konkurencijos pažeidimą ir už jį paskirtas sankcijas? (galimi keli atsakymo variantai) | ☐ Paskatina peržiūrėti įmonės veiklas ir įsitikinti, ar viskas vykdoma pagal Konkurencijos įstatymą ☐ Paskatina atkreipti dėmesį į konkurentų veiksmus ir situaciją rinkoje ☐ Paskatina apie konkurencijos užtikrinimą padiskutuoti su įmonės darbuotojais ☐ Atsiranda poreikis pasikonsultuoti su Konkurencijos tarybos atstovais ☐ Atsiranda poreikis pasikonsultuoti su teisininkais ☐ Atsiranda poreikis mokymams konkurencijos užtikrinimo klausimais ☐ Nesukelia jokios reakcijos ☐ Kita (įrašykite) ☐ Nesu girdėjęs apie konkurencijos pažeidimus |
VI. INFORMACIJA APIE RESPONDENTĄ
Kokios yra Jūsų pareigos šioje įmonėje? | ☐ Įmonės vadovas ☐ Padalinio vadovas ☐ Projektų vadovas ☐ Vyr. specialistas ☐ Specialistas ☐ Kita (įrašykite) |
Kiek metų dirbate šioje įmonėje? | ☐ Iki 2 m. ☐ 2–5 m. ☐ 5–10 m. ☐ Daugiau kaip 10 m. |
Dėkojame Jums už skirtą laiką ir atsakymus!