ĮŽANGA 1

8. IŠVADOS 126

9. PASIŪLYMAI 130

ĮŽANGA

2008 m. bus minimas Lietuvoje priimto Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo dešimtmetis. Dar po metų veiklos dešimtmetį minės ir šį įstatymą prižiūrinti lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Artėjančios pirmos ryškesnės svarbaus dokumento bei tarnybos veiklos sukaktys bus gera proga apžvelgti praėjusį laikotarpį, įvertinti pasiekimus bei iškelti tolesnius svarbiausius uždavinius.

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (Nr. 771/2006/EB) 2007-ieji buvo paskelbti Europos lygių galimybių visiems metais. Šio sprendimo pagrindinis tikslas buvo užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų taikomas ir remiamas nediskriminavimo principas bei būtų sustiprinta nacionalinė lygių galimybių ir kovos su diskriminacija politika. Koordinuojančia metų minėjimo renginių institucija Lietuvoje buvo paskirta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Šis sprendimas davė didelį postūmį lygių galimybių įgyvendinimui 2007 metais. Apibendrinant Europos lygių galimybių visiems metų veiklos rezultatus, buvo priimta rezoliucija, parodanti laimėjimus, išryškinanti išliekančias problemas, išskirianti būtinus ateityje atlikti darbus.

2007 m. Pasaulio ekonomikos forumas Lietuvai suteikė 14 vietą pasaulyje ir pripažino, kad lyčių lygybės srityje padaryta didelė pažanga (2006 m. mūsų šaliai buvo suteikta 21 vieta). Tačiau dėl kitų diskriminacijos pagrindų Lietuva kol kas negali pasigirti dideliais pasiekimais. Tyrimai rodo, jog netolerancija netradicinėms religijoms, seksualinėms mažumoms bei kitos rasės žmonėms yra viena didžiausių Europoje.

2007 m. Lietuvoje taisyti bei priimti įvairūs įstatymai: įteisinta Tėvo diena, įteisintos tėvystės atostogos, prailgintos vaiko priežiūros atostogos, padidintos motinystės (tėvystės) pašalpos, parengti ar jau priimti Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų pakeitimų projektai ir kt.

2007 m. pirmą kartą Lietuvoje atlikti ir pristatyti penki nauji tyrimai: romų bendruomenės socialinės integracijos galimybių; neįgaliųjų įdarbinimo ir mokslo galimybių; amžiaus diskriminacijos viešajame sektoriuje; diskriminacijos dėl religijų; gėjų bendruomenės socialinės atskirties. Tyrimai atskleidė, kad įstatymuose pastebima prieštaravimų; dalis patyrusių diskriminaciją neviešina įvykio; aukos jaučiasi itin nesaugiai; mechanizmai, turintys apsaugoti asmenis, padavusius skundus dėl diskriminacijos, nėra veiksmingi; sprendimai dėl personalo politikos bei darbuotojų santykiai grindžiami išankstinėmis nuostatomis, mitais ir stereotipais; darbinė veikla dažnai yra rizikinga aplinka, kur dirbantysis kiekviename karjeros etape gali susidurti su diskriminacija dėl amžiaus; didžioji dalis neįgaliųjų susidūrė su diskriminacija ir išankstinėmis nuostatomis švietimo srityje, žmonėms, turintiems skirtingas negalias, sudaromos nevienodos sąlygos įgyti išsilavinimą; dauguma homoseksualių žmonių slepia savo seksualinę orientaciją, priversti izoliuotis ir slėptis; daugiausiai patyčių ir smurto

homoseksualai patiria mokymo institucijose, didžioji jų dalis patyrė patyčias, užgauliojimus ir įžeidimus šeimoje, darbe, mokykloje ar draugų tarpe po homoseksualumo atsiskleidimo; 80% gyventojų neigiamai nusistatę įvairių religijų atžvilgiu; diskriminaciją dėl religijos patyrė tiek dominuojančios katalikų bažnyčios, tiek ir religinių mažumų atstovai.

Tenka apgailestauti, jog Vilniuje 2007 m. vis dar nepradėjo darbo (dėl nepaskirtos vadovybės ir nesuformuoto personalo) Europos Tarybos sprendimu įsteigtas lyčių lygybės institutas. Tikimasi, kad dėl to Lietuva ateityje turėtų tapti europinės lyčių lygybės strategijos kūrimo ir įgyvendinimo ašimi.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pasiekimus labai gerai įvertino Jungtinių Tautų specialus pranešėjas šiuolaikinių rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais Xxxxxx Xxxxx savo vizito Lietuvoje metu.

Lietuvos Konstitucijos 29 straipsnis teigia, jog žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Lygias galimybes užtikrina ne tik pagrindinis šalies įstatymas, bet ir nuo 2005 m. sausio 1 dienos įsigaliojęs Lygių galimybių įstatymas bei nuo 1999 m. veikiantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Tačiau nepaisant gerų įstatymų, neretai kyla problemų juos tinkamai įgyvendinant.

Lygios galimybės - tai tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas, nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios,

rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Lygybės principas grindžiamas lygiomis teisėmis, atsakomybe,

galimybėmis visose gyvenimo srityse.

1. PADĖTIES APŽVALGA

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pradėjus veiklą 1999 m., tiriamų galimų diskriminacijos atvejų skaičius nuolat didėjo. Ypač skundų padaugėjo nuo 2005 m., kai įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas, išplėtęs įstatymu draudžiamų diskriminacijos pagrindų sąrašą iki šešių pagrindų – lyties, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, religijos ir įsitikinimų, etninės bei rasinės diskriminacijos. Stebimas savo iniciatyva pradėtų tyrimų skaičiaus mažėjimas, kuris, tikėtina, susijęs su žmonių aktyvumo didėjimu, ginant savo teises. Nukentėję nuo diskriminacijos ėmė dažniau informuoti apie galimus Lygių galimybių ar Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų pažeidimus.

1 pav. Skundų ir kontrolieriaus iniciatyva atliktų tyrimų skaičiaus palyginimas:

18705

17605

16505

15405

14305

13205

12105

11005

1990500

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

m. m. m. m. m. m. m. m. m.

Skundai

Tyrimai kontrolierės

i n i c i a t y v a

1999 m. buvo gautas 31 skundas, kontrolieriaus iniciatyva atlikti 4 tyrimai; 2000 m. gauti 52 skundai, kontrolieriaus iniciatyva atlikti 5 tyrimai; 2001 m. gauti 63 skundai ir kontrolieriaus iniciatyva atlikta 10 tyrimų; 2002 m. gauti 72 skundai ir kontrolieriaus iniciatyva atlikti 34 tyrimai; 2003 m. gauta 50 skundų, kontrolieriaus iniciatyva atlikta 15 tyrimų; 2004 x. xxxxx 57 skundai, kontrolieriaus iniciatyva atlikta 17 tyrimų; 2005 m. gauti 128 skundai, kontrolieriaus iniciatyva atlikti 5 tyrimai; 2006 m. gauta

130 skundų, kontrolieriaus iniciatyva atlikti 5 tyrimai; 2007 m. gauti 162 skundai, kontrolieriaus iniciatyva atlikti 2 tyrimai.

Per visą laikotarpį nuo 1999 m. iki 2007 m. tik vienais metais (2000 m.) vyrų skundų buvo gauta daugiau, nei moterų. Visais kitais atvejais dažniau skundėsi moterys. Jei anksčiau vidutiniškai būdavo 40

proc. vyrų bei 60 proc. moterų skundų, tai 2007 m. vyrų ir moterų skundų skaičius beveik išsilygino. Ši tendencija, rodanti lyčių disproporcijos nykimą statistikoje apie skundų pareiškėjus, gerai iliustruoja Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo reikalingumą ir naudą abiems lytims bei paneigia kai kurias skeptiškas prielaidas, kad šis įstatymas tarnaus tik moterims.

2 pav. Asmenų, pateikusių skundus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, pasiskirstymas pagal lytį ataskaitiniais laikotarpiais:

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

m. m. m. m. m. m. m. m. m.

Moterys

Vyrai

1999 m. moterys pateikė 87 % skundų, vyrų skundai sudarė 13 %; 2000 m.: moterys – 42 %, vyrai – 58 %; 2001 m.: moterys – 59 %, vyrai – 41 %; 2002 m.: moterys – 57 %, vyrai – 43 %; 2003 m.: moterys – 56 %, vyrai – 44 %; 2004 m.: moterys – 69 %, vyrai – 31 %; 2005 m.: moterys – 59 %, vyrai – 41 %; 2006 m.: moterys – 60 %, vyrai – 40 %; 2007 m.: moterys – 52 %, vyrai – 48 %.

***

Nuo 1999 iki 2004 m. (išskyrus 2000 m.) moterų skundų dėl diskriminacijos lyties pagrindu buvo gaunama daugiau, negu tokio pobūdžio vyrų skundų. Nuo 2005 iki 2007 m. moterų ir vyrų skundų skaičius nežymiai skyrėsi, o 2007 m. jis beveik susilygino. Tokius poslinkius lėmė tai, jog nuo 2005 m. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas ir žmonėms atsirado galimybė skųstis dėl įvairių diskriminacijos rūšių. Dėl šios priežasties toliau bus tarpusavyje pagal atskiras diskriminacijos rūšis lyginami duomenys nuo 2005 m., kadangi tik nuo tada (po Lygių galimybių įstatymo įsigaliojimo) galima matyti išsamų vaizdą apie skundus dėl visų 6 diskriminacijos rūšių.

***

Diskriminacijos dėl lyties tyrimo atvejų 2007 m. padidėjo daugiau nei trečdaliu. Skundų dėl lyties diskriminacijos gaunama daugiausiai. Įdomu pažymėti, kad dėl lyties gaunama nemažai vyrų skundų, ypač švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos bei darbo santykių srityje, o taip pat pastebėtina, jog vyrai kreipėsi ne tik dėl jų pažeidžiamų teisių, bei ir dėl jų artimų ar pažįstamų moterų diskriminavimo.

Darytina išvada, kad visuomenė labiau susipažinusi su šia diskriminacijos rūšimi, žmonės tampa tam nepakantūs. Daugelis skirtingo moterų ir vyrų vertinimo atvejų, laikytų anksčiau norma ar tradicija, jau suvokiami kaip galiojančio Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimai. Nebekelia skeptiškų nuotaikų atliekami įvairūs sociologiniai tokio pobūdžio tyrimai, moterų ir vyrų darbo užmokesčio, įsidarbinimo galimybių lyginimai, vienodo indėlio šeimos ir buities reikaluose skatinimas.

3 pav. Diskriminacijos dėl lyties tyrimo atvejai

44

32

33 Diskriminacija dėl lyties

2007 m.

2006 m.

2005 m.

Diskriminacija dėl lyties

2005 m. tirti 33 galimos diskriminacijos dėl lyties atvejai sudarė 25 procentus visų tų metų tyrimų, 32 tyrimai dėl lyties 2006 m. sudarė 24 procentus, o 44 tyrimai 2007 m. – 27 procentus visų tyrimų.

***

Skirtingai nuo lyties diskriminacijos, skundų dėl amžiaus diskriminacijos gaunama gerokai mažiau. 2007 m. amžiaus diskriminacijos tyrimų skaičių pralenkė ne tik lyties, bet ir etninės diskriminacijos tyrimai. Amžiaus diskriminacijos atvejų mažėjimą, tikėtina, įtakojo aktyvūs emigracijos procesai, kurie sąlygojo tai, kad darbdaviai atsigręžė į vyresnės kartos žmones ir ėmė juos įdarbinti. Taip pat šiuos skaičius galėjo lemti ilgalaikė tarnybos veikla, draudžiant diskriminuojančius (daugiausiai dėl amžiaus) skelbimus dėl darbo – jų pastaraisiais metais ženkliai sumažėjo.

4 pav. Diskriminacijos dėl amžiaus tyrimo atvejai

17

26

30 Diskriminacija dėl amžiaus

2007 m.

2006 m.

2005 m.

Diskriminacija dėl amžiaus

2005 m. tirti 30 galimos diskriminacijos dėl amžiaus atvejų sudarė 23 procentus visų tų metų tyrimų, 26 tyrimai dėl amžiaus 2006 m. sudarė 19 procentų, o 17 tyrimų 2007 m. – 10 procentų visų tyrimų.

***

2007 m. ėmė daugėti skundų dėl negalios. Tam, be abejo, turėjo įtakos Europoje paskelbtų Lygių galimybių visiems metų renginiai bei vis plačiau pradėtos taikyti specialios priemonės neįgaliesiems integruoti į darbo rinką bei kitas socialinio gyvenimo sritis. Vis drąsiau į tarnybą ėmė kreiptis neįgalūs sportininkai, negavę banko paskolų neįgalieji. Tai nereiškia, kad padidėjo neįgaliųjų diskriminacija. Xxxxxxx, jie labiau pradėjo ginti savo pažeistas teises, ėmė nesitaikstyti su egzistuojančiu “izoliavimo” principu. Neįgalieji dažniausiai rašė skundus dėl jų teisių pažeidimų prekių ir paslaugų, švietimo srityse; pastaruoju metu padaugėjo skundų ir darbo santykių srityje.

5 pav. Diskriminacijos dėl negalios tyrimo atvejai

17

11

13 Diskriminacija dėl negalios

2007 m.

2006 m.

2005 m.

Diskriminacija dėl negalios

2005 m. tirti 13 galimos diskriminacijos dėl negalios atvejų sudarė 10 procentų visų tų metų tyrimų, 11 tyrimų dėl negalios 2006 m. sudarė 8 procentus, o 17 tyrimų 2007 m. – 10 procentų visų tyrimų.

***

Skundų bei savo iniciatyva pradėtų tyrimų dėl religijos skaičius 2005-2007 m. kito. 2006 m. buvo gauta nemažai skundų dėl neigiamų komentarų apie tam tikros religijos išpažinimą ar tikinčiuosius. 2007

m. tokių atvejų buvo mažiau. Neigiamas požiūris ar tam tikrų prieštaringų aplinkybių pateikimas (natūralus ar išprovokuotas) dėl tradicinių ir netradicinių religijų taip pat buvo pagrindas rašyti skundus.

6 pav. Diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų tyrimo atvejai

4

7

2 Diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų

2007 m.

2006 m.

2005 m.

Diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų

2005 m. tirti 2 galimos diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų atvejai sudarė apie 1,5 procento visų tų metų tyrimų, 7 tyrimai 2006 m. sudarė 5 procentus, o 4 tyrimai 2007 m. – apie 2,5 procentus visų tyrimų.

***

Diskriminacijos dėl rasės ar etninės priklausomybės atvejų nuolat daugėjo. Tokių skundų jau gaunama daugiausiai po diskriminacijos dėl lyties. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus sienoms, į Lietuvą dirbti ar mokintis atvyksta vis daugiau kitos rasės ar etninės priklausomybės žmonių. Neseniai atlikti tyrimai parodė, jog Lietuvos gyventojai yra nepakantūs kitoms etninėms grupės, ypač kitos rasės žmonėms. Natūralu, jog didėjant imigrantų skaičiui, didėja ir skundų dėl etninės bei rasinės diskriminacijos. Šios kategorijos skundų didėjimą lėmė ir tai, jog vis aktyviau savo teises gina Lietuvoje gyvenantys romai.

7 pav. Diskriminacijos dėl rasės ar etninės priklausomybės tyrimo atvejai

23

20

18 Diskriminacija dėl rasės ar etininės priklausomybės

2007 m.

2006 m.

2005 m.

Diskriminacija dėl rasės ar etininės priklausomybės

2005 m. tirti 18 galimos diskriminacijos dėl rasės ar etninės priklausomybės atvejų sudarė apie 14 procentų visų tų metų tyrimų, 20 tyrimų dėl rasės ar etninės priklausomybės 2006 m. sudarė 15 procentų, o 23 tyrimai 2007 m. – 14 procentų visų tyrimų.

***

2007 m. išaugo skundų dėl seksualinės orientacijos skaičius. Šis padidėjimas susijęs su tuo, jog gauta daug pavienių skundų iš tarptautinės organizacijos “Amnesty International” narių, nurodančių į homoseksualių žmonių teisių suvaržymus Lietuvoje. Taip pat gauti skundai dėl Vilniaus mero veiksmų, dėl kurių į Vilnių nebuvo įleistas “eurovilkikas”, su lygių galimybių visiems įgyvendinimo projekto sklaida važiavęs į beveik visas Europos Sąjungos šalis.

8 pav. Diskriminacijos dėl lytinės orientacijos tyrimo atvejai

18

2 Diskriminacija dėl lytinės orientacijos

2007 m.

2006 m.

2005 m.

Diskriminacija dėl lytinės orientacijos

2005 m. tirti 2 galimos diskriminacijos dėl lytinės orientacijos atvejai sudarė apie 1,5 procento visų tų metų tyrimų, 2 tyrimai dėl lytinės orientacijos 2006 m. sudarė apie 1,5 procento, o 18 tyrimų 2007

m. – 11 procentų visų tyrimų.

2. TARNYBOS BENDRADARBIAVIMAS SU VALDŽIOS IR VALDYMO INSTITUCIJOMIS BEI NEVYRIAUSYBINĖMIS ORGANIZACIJOMIS

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba prižiūri, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos lygios teisės ir vykdomi Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymai. Ataskaitiniu laikotarpiu, vykdydama jai įstatymų paskirtas funkcijas tarnyba sėkmingai bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos Seimo komitetais ir komisijomis, ypač su Žmogaus teisių komitetu bei kitomis valdžios ir valdymo institucijomis, kurioms buvo teikiami pasiūlymai dėl teisės aktų pakeitimo bei papildymo.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojai parengė keletą analitinių informacinių pranešimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei – dėl Lietuvos institucijų vykdomų funkcijų ekonominės migracijos procese vertinimo, dėl valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007-2009 metų plano patvirtinimo, dėl Vyriausybės veiklos Europos integracijos srityje ir kt., Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – dėl Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2007-2010m., Užsienio reikalų ministerijai – Dėl Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro memorandumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Socialinių tyrimų institutui, kai kurioms Lietuvos nevyriausybinėms institucijoms, veikiančioms žmogaus teisių užtikrinimo ir priežiūros srityje, dėl diskriminacijos bylų tyrimo, tendencijų, problematikos, prevencinės veiklos. Tokios analitinės informacijos rengimas ir pateikimas Užsienio reikalų ministerijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (periodiniams pranešimams Jungtinių Tautų Organizacijai apie Lietuvos Respublikos situaciją ir pastangas dėl JTO konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, dėl JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo), Socialinių tyrimų institutui ir Lietuvos žmogaus teisių centrui (kasmetinėms ataskaitoms Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai –FRA) tampa papildoma nuolatinio pobūdžio Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos funkcija.

Tarnyba organizavo JT specialiojo pranešėjo šiuolaikinių rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais priėmimą, parengė jam informaciją apie tarnybos darbą. Šiais klausimais ypač glaudūs bendradarbiavimo ryšiai sieja su Užsienio reikalų ministerija. Keičiamasi būtina informacija apie planuojamus ir įvykusius tarptautinius renginius žmogaus teisių užtikrinimo srityse – etninės, rasinės diskriminacijos, lyčių lygybės ir kitais aktualiais klausimais bei priimtus tokiuose renginiuose sprendimus.

Vadovaudamiesi Lygių galimybių įstatymo 12 straipsniu, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi bei remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo 2007-09-25 nutarimo Nr. X- 1284 “Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2006 m. veiklos ataskaitos“ 2 straipsnio 1 punkte išdėstytu pasiūlymu Lietuvos Respublikos Vyriausybei, pateikėme siūlymą Vyriausybei Lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio ir Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 15 punkto bei 27 straipsnio pagrindu sudaryti tarpžinybinę Lygių galimybių komisiją, kurios kompetencija apimtų:

1. valstybės institucijų ir įstaigų veiklos įgyvendinant lygių galimybių neatsižvelgiant į amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją ar įsitikinimus politiką, koordinavimą;

2. pasiūlymų ir išvadų Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei kitoms valstybės institucijoms dėl lygių teisių ir galimybių principo įgyvendinimo, teikimą;

3. lygių galimybių idėjų propagavimo skatinimą.

Lygių galimybių komisija galėtų būti formuojama Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos, sudarytos 2000-03-07 Vyriausybės nutarimu Nr. 266 „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“, pavyzdžiu. Lygių galimybių komisijos nuostatus būtų tikslinga pavesti parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Glaudus bendradarbiavimas tarnybą sieja su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atstovaujama Nacionalinėje koordinavimo taryboje, kuri suformuota sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr.703 patvirtintos Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005-2010 metų programos 23 punktu (Žin., 2004, Nr.93-3403). Parengta ataskaita apie programos priemonių, už kurias buvo atsakinga tarnyba, vykdymą, susitikimo su departamento vadovybe metu numatytos konkrečios veiklos gairės tolimesniam bendradarbiavimui.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba aktyviai bendradarbiavo su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, rengiant Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymo pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, kad tarnyba dalyvauja Europos Komisijos Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto veikloje ir kartu atstovauja Lietuvos Respublikai minėtame komitete, tarnyba teikia pasiūlymus ir išvadas dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri yra atsakinga už teisės aktų derinimą su ES teisės aktais lyčių lygybės užtikrinimo darbo ir užimtumo srityje. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai teikė pastabas ir pasiūlymus Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos vykdymui, teikė informaciją ir pasiūlymus už konkrečių priemonių įgyvendinimą atsakingoms institucijoms, Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos nariams. Siekiant užtikrinti Komisijos narių informuotumą įvairiais lygių

galimybių klausimais, jos nariai nuolat kviečiami dalyvauti tarnybos renginiuose, tuo tarpu tarnybos darbuotojai nuolat dalyvauja svarstant lygių galimybių politikos įgyvendinimo gaires bei klausimus.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dažnai teikė siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl įvairių teisės aktų projektų derinimo, siekiant suvienodinti Europos Sąjungos teisės aktus su nacionalinės teisės nuostatomis.

Tarnyba išreiškė savo poziciją dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių profesines socialinės apsaugos sistemas. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia nustatyti, kokios apskritai Lietuvoje yra profesinės socialinės apsaugos sistemos, kiek jų yra, kokios numatytos ir taikomos pašalpos, lengvatos, draudimas nuo galimos rizikos ir kt. Iš direktyvos teksto neaišku, ar ši direktyva taikoma statutinių kategorijų, t.y. policijos, muitinės, krašto apsaugos sistemos darbuotojams. Tačiau, bet kokiu atveju, nediskriminavimo dėl lyties principas minėtose profesinės socialinės apsaugos sistemose turi būti taikomas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba valdžios ir valdymo institucijoms teikia pastabas ir pasiūlymus dėl teisės aktų projektų lygių galimybių įgyvendinimo prasme. Skundų tyrimo procese tarnyba labai dažnai kreipiasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Finansų ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Teisingumo ministeriją, Užsienio reikalų ministerija, Socialinių tyrimų instituto, Teisės instituto, M. Romerio universiteto, Vilniaus universiteto ir kitų institucijų kompetentingus specialistus ir prašo pateikti informaciją ar išvadas, reikalingą skundo tyrimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarnyba tęsė bendradarbiavimą su Valstybine darbo inspekcija lyčių lygybės bei Darbo kodekso pažeidimų prevencijos srityje. Pagal bendrą susitarimą viena ar kita institucija, įžvelgusi skunduose galimų įstatymo pažeidimų, persiunčia skundą kompetentingai institucijai, kad būtų atliktas tyrimas dėl galimos lyčių diskriminacijos ar darbo teisinių santykių pažeidimų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna paklausimų ir skundų dėl galimo Lygių galimybių ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų pažeidimų sporto srityje. Skundžiamasi dėl neaiškios sportininkų apdovanojimo sistemos, diskriminuojančių premijavimo nuostatų, nevienodo Vyriausybės požiūrio į įvairių sporto šalių sportininkus ,,nuolat diskriminuojamų kitų (ne krepšinio) sporto šalių sportininkų, nevienodo dėmesio vyrų ir moterų sportui, neįgaliųjų sportininkų pasiekimus nevertinimo, sporto komentatorių transliacijos metu pasakytų komentarų, iškilmingų krepšininkų sutiktuvių metu renginio vedėjų pasakytų frazių, todėl buvo inicijuotas susitikimas su Kūno kultūros ir sporto departamentu. Susitikimo metu buvo diskutuota visais paminėtais klausimais, ypatingai dėl tolygaus sportininkų finansavimo, ieškoma būdų, kaip paskatinti neįgaliuosius sportininkus, numatyta nuolat keistis informacija šioje srityje.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojai atstovauja tarnybai įvairiuose valstybiniuose komitetuose bei tarpžinybinėse grupėse pagal tarnybos kompetenciją: Statistikos departamento Statistikos taryboje, Kultūros ministerijoje,

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo stebėsenos komitete, Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti komitete, Europos socialinės chartijos (pataisytos) ataskaitos darbo grupėje. Tarnybos atstovas taipogi yra darbo grupėje, rengiančioje JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvinio protokolo ratifikavimo galimybes, tarpinstitucinėje darbo grupėje, sudarytoje Narkotikų kontrolės departamento direktoriaus 2006 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. TI-48 ir kt.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba buvo paskirta Lygių galimybių metų (2007 m.) koordinuojančia institucija Lietuvoje ir tarnybos atstovas buvo deleguotas į Europos Komisijos Lygių galimybių metų patariamąjį komitetą, kuris buvo sudarytas vieneriems 2007 metams.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – tarnyba) aktyviai bendradarbiauja su ESBO žmogaus teisių gynimo srityje. 2006 m., ESBO Almatos centro darbuotojų kvietimu, tarnybos darbuotojai viešėjo Kazachstano Respublikoje. Darbuotojai buvo kviečiami ekspertais kuriant ir svarstant Kazachstano lygių galimybių įstatymo (įtvirtinančio lyčių lygybės principą) projektą. Viešnagės metu lankytasi Kazachstano parlamente, bendrauta su šios įstatymo rengėjų darbo grupe. 2007 m. balandžio mėnesį Lietuvoje su atsakomuoju vizitu lankėsi Kazachstano parlamentarai bei ESBO darbuotoja. Svečius domino Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų nuostatų įgyvendinimo praktika Lietuvoje. Svečiai lankėsi Seime bei tarnyboje.

Ataskaitiniu laikotarpiu tarnyba suaktyvino bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis – Policijos departamentu, Prokuratūra. Nusiuntus Policijos generaliniam komisarui raštą dėl smurto prieš moteris propagavimo interneto svetainėje xxxx://xxxxxxx.xxx/. Pagirtina, kad palyginus greitai buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir byla pasiekė teismą.

Kaip mus informavo Lietuvos generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyrius, atsižvelgiant į tarnybos pateiktą informaciją dėl žiniasklaidoje publikuojamų viešų pasisakymų, kurstančių neapykantą juodaodžiams, homoseksualiems žmonėms buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai pagal požymius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 str. 1 ir 2 d. Kaip nurodoma Lietuvos generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus darbo ataskaitoje, pastaruoju laiku buvo atkreiptas dėmesys ir į minėtos kategorijos nusikalstamu veikų, t.y. diskriminavimo dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės bei neapykantos kurstymo nusikalstamų veikų padarymo faktų latentiškumą. Apibendrinimo metu išnagrinėti duomenys patvirtino, kad tiesiogiai nuo tokių veikų nukentėję asmenys ar juos atstovaujančios (ar pagal savo veiklos pobūdį galinčios atstovauti)

nevyriausybinės organizacijos ar net valstybės institucijos nesikreipia arba tiesiog kreiptis į teisėsaugos institucijas (visu pirma prokuratūrą) dėl diskriminacijos ar kurstymo faktų ikiteisminio tyrimo ir kaltininku baudžiamojo persekiojimo. 2007 metais buvo jaučiama kitokia tendencija: visuomenė, įvairios nevyriausybinės organizacijos, asmenų lygiateisiškumo srityje veikiančios valstybės institucijos pradeda reaguoti į šių nusikalstamų veikų padarymo faktus, aktyviau praneša, kreipiasi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo dėl šios kategorijos veikų pradėjimo. 2007 m. Lietuvos generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorai inicijavo 32 ikiteisminius tyrimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 169 str. ir 170 str. Atlikus ikiteisminį tyrimą apylinkių teismams pernai buvo perduota 13 baudžiamųjų bylų 13 asmenų atžvilgiu. Visose bylose asmenys buvo įtariami neapykantos kurstymu (BK 170 str. 1 arba 2d.) internetinėje erdvėje. Minėtose apylinkių teismams perduotuose bylose išteisintų asmenų nebuvo.

Šiuo metu galiojančiame Baudžiamajame kodekse nėra normų, kuriose būtų tiesiogiai nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežtinama, jei nusikalstama veika padaryta dėl nukentėjusiojo priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Galiojančio kodekso normose įtvirtinta tik bendra nuostata, kad atsakomybe sunkinančia aplinkybe yra laikoma tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, t. y. siekiant pademonstruoti panieką nukentėjusiajam ir visuomenei dėl menkavertės ar išvis be jokios dingsties. Manytume, kad kuo greičiau reikėtų pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamam Baudžiamojo kodekso papildymo projektui, kuriuo siekiama mažinti „neapykantos nusikalstamų veikų“ skaičių bei formuoti atvirą ir tolerantišką visuomenę.

Projektu siūloma sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už vadinamąsias „neapykantos nusikalstamas veikas“ (angl. hate crimes), kitaip tariant, už nusikalstamas veikas, padaromas dėl nukentėjusiojo asmens priklausymo tam tikrai socialinei grupei (dėl jo amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų).

Baudžiamąjį kodeksą papildžius nauja norma („veika padaryta dėl nukentėjusio asmens amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“), būtų patobulinta valstybės baudžiamoji politika, sugriežtinant atsakomybę už grubius, itin jautrių vertybių pažeidimus, kuriems šiuo metu nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Baudžiamąjį kodeksą papildžius minėta norma, būtų pabrėžta aiški ir itin neigiama valstybės politika ne tik „neapykantos nusikalstamų veikų“, bet netiesiogiai ir kitų formų diskriminacijos atžvilgiu. Projekto nuostatos taip pat prisidėtų ne tik prie nusikalstamų veikų prevencijos bei teisingumo principo įgyvendinimo, bet ir prie tolerancijos ugdymo visuomenėje.

Pažymėtinas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos bendradarbiavimas su mokslo ir studijų įstaigomis. Tarnybos darbuotojai skaitė paskaitas M. Romerio universiteto organizuojamose konferencijose, kontrolierė susitiko su studentais ir universiteto administracijos darbuotojais.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje 2007 metais praktiką atliko 4 Xxxxxx Xxxxxxx, 2 Kauno technologijos bei 2 Vilniaus universiteto studentai. Praktikos metu jie buvo supažindinti su tarptautiniais teisės aktais, ginančiais žmogaus teises, bylų dėl diskriminacijos dėl žmogaus lyties tyrimo ypatumais, savarankiškai rinko medžiagą apie diskriminacinius skelbimus spaudoje, rengė kitą informaciją lygių galimybių klausimais. Dažnai studentai į tarnybą kreipiasi dėl informacijos pateikimo apie tarnybos vykdomas funkcijas, teiraujasi tarnybos nuomonės apie pokyčius lyčių lygybės srityje, vykdomus visuomenės švietimo projektus ir t.t., o taip pat vis daugiau studentų lygių galimybių tematika rašo baigiamuosius bakalauro ir magistrų darbus.

Ataskaitiniu laikotarpiu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba toliau tęsė bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis. Dalyvauta daugelyje nevyriausybinių organizacijų rengtų konferencijų, kuriose buvo skaityti pranešimai apie tarnybos veiklą lygių galimybių politiką Lietuvoje ir užsienyje. Nevyriausybinių organizacijų atstovai lankosi tarnyboje, konsultuojasi įvairiais lygių galimybių įgyvendinimo klausimais, kreipiasi dėl informacijos apie Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo taip pat Lygių galimybių įstatymo įgyvendinimą. Tarnyba taip pat teikia šių organizacijų atstovams rekomendacijas dėl parengtų projektų tikslingumo, konsultuoja dėl konfliktinių situacijų sprendimo bei žmogaus teisių gynimo būdų. Pažymėtina, kad bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis yra abipusiai naudingas, o svarbiausia duodantis puikių rezultatų visuomenės švietimo, informacinės sklaidos srityje lyčių lygybės aspektu, o taip pat kitais diskriminavimo pagrindais.

Nevyriausybiniai partneriai ypač svarbūs įgyvendinant tarptautinius visuomenės švietimo lygių galimybių srityje projektus. Šioje srityje ypač pabrėžtinas bendradarbiavimas su Lygių galimybių plėtros centru, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centru, Lietuvos gėjų lyga, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, Žmogaus teisių centru, Socialinių inovacijų fondu, Kauno moters užimtumo ir informacijos centru, Vilniaus moterų informacijos centru, Pagyvenusių žmonių asociacija „Gabija“, Tautinių bendrijų taryba. Kaip ir anksčiau, taip ir ataskaitiniu laikotarpiu, aktyviai dalyvaujant tarnybos patarėjams Žmogaus teisių centras tęsė mokymų antidiskriminacinės teisės ciklą. Toks mokymas įvyko 2007 m. rudenį advokatams, advokatų padėjėjams bei nevyriausybinių organizacijų teisininkams ,,Asmenų lygybės principas Europos Sąjungos Rasių lygybės (2000/43/EB) ir Užimtumo pagrindų (2000/78/EB) direktyvose lygių galimybių praktinis įgyvendinimas. Seminare dalyvavo daugiau nei dvidešimt praktikuojančių teisininkų. Dalyviai turėjo galimybę susipažinti su užsienio valstybių praktika, pasigilinti į diskriminacijos sampratos suvokimą, panagrinėti Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų nuostatas. Seminaro antrojoje dalyje dalyviai rungėsi teisminės

inscenizacijos procese, kurio metu sprendė bylą, pritaikydami teorines žinias praktikoje. Kiek vėliau, nevyriausybinių organizacijų teisininkams vyko mokomasis seminaras ,,Visuomenės gebėjimų stiprinimas antidiskriminacinėje srityje“. Panašaus pobūdžio seminarai buvo organizuoti ir regioninės žiniasklaidos atstovams.

Tarnybos darbuotojai buvo kviečiami informuoti apie diskriminaciją draudžiančių įstatymų nuostatas bei kitus lygių galimybių klausimus darbo biržos skyrių, policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybų, priešgaisrinės apsaugos tarnybų, ministerijų organizuojamuose seminaruose ir mokymuose. Dėmesys skirtas ir Lietuvoje gyvenančių pabėgėlių problematikai: kontrolierė kaip ekspertė dalyvavo Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos organizuotuose mokymuose nevyriausybinėms organizacijoms.

3. LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ XXXXXXXXŲ ĮSTATYMO BEI LYGIŲ XXXXXXXXŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

KONTROLĖ IR SKUNDŲ TYRIMAS

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pavesta vykdyti dviejų įstatymų, t.y. Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymų priežiūrą. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo paskirtis – uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi. Lygių galimybių įstatymo paskirtis - uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Taigi Lygių galimybių įstatymas, kaip ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas nustato galutinį diskriminacijos rūšių sąrašą. Tačiau pateikiamuose skunduose žmonės nurodo ir kitus diskriminavimo pagrindus, kurie formaliai nėra nurodyti įstatymuose. Pavyzdžiui, diskriminavimas dėl gyvenamosios vietos, socialinės padėties ar profesijos nėra numatytas minėtuose įstatymuose, tačiau žmonių skundų dėl šių diskriminacinių motyvų sulaukiama. Svarstytinas diskriminacijos pagrindų išplėtimo klausimas įstatymuose.

Lygių galimybių įstatymas, kaip ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, nustato pareigą įgyvendinti lygias galimybes šiems subjektams:

-valstybės ir savivaldybių institucijoms,

-švietimo įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms (priimant mokytis, studijuoti, vertinant žinias, parenkant mokymo programas ir kt.)

-visų nuosavybės formų darbdaviams (priimant į darbą, nustatant darbo sąlygas, nustatant kvalifikacijos kėlimo sąlygas, darbo užmokestį ir kt.).

- prekių bei paslaugų teikėjams, reklamos gamintojams bei platintojams (įstatyme nustatyta pareiga prekių pardavėjui, gamintojui ar paslaugų teikėjui įgyvendinti lygias galimybes nepriklausomai nuo asmens amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų).

Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymų nuostatos yra nuolatos keičiamos, išplečiant šių įstatymų taikymo sritį. Visi šie pakeitimai ir papildymai daromi atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.

2007 m. gruodžio 29 dieną įsigaliojo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo papildymai, išplečiantys įstatymo taikymo sritį, t.y. pagal naujas nuostatas draudžiama diskriminacija dėl lyties narystės ir dalyvavimo darbuotojų ir darbdavių organizacijose ar kitose organizacijose (asociacijose), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą, pagrindu.

Kadangi minėtas įstatymo papildymas įsigaliojo tik 2007 metų pabaigoje, skundų dėl šios nuostatos nevykdymo dar nebuvo gauta.

Svarbu pažymėti, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas papildytas svarbia nuostata, suteikiančia daugiau garantijų asmenims, liudijantiems dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Taigi naujausi įstatymo papildymai įpareigoja darbdavius imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus, būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos.

Kiekvienas žmogus turi turėti vienodas galimybes siekti mokslo, profesinio tobulėjimo, karjeros, turi turėti vienodas galimybes saviraiškai kultūros ir meno srityje. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų turi teisę siekti išsimokslinimo, pretenduoti dirbti mėgstamą darbą ir už jį gauti atlyginimą, kuris priklausytų nuo atlikto darbo kokybės, profesinių ir dalykinių sugebėjimų, bet ne nuo žmogui būdingų individualių požymių. Kiekvienas žmogus, neatsižvelgiant į jį identifikuojančias savybes, turi teisę naudotis paslaugomis ar įsigyti prekes vienodomis sąlygomis su kitais visuomenės nariais.

Remiantis minėtais įstatymais, diskriminaciniai veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys žmogaus teises. Už Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymų pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė. Teisinės atsakomybės už diskriminacinius veiksmus įtvirtinimas drausmina potencialius įstatymo pažeidėjus ir verčia juos įvertinti savo neteisėtų veiksmų riziką.

Įstatymuose įtvirtinta galimybė kiekvienam žmogui kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir ginti savo pažeistas teises teisėtomis priemonėmis. Žmonių aktyvumas didėja: vis dažniau žmonės stengiasi atskleisti įvairius diskriminacijos faktus, juos pašalinti bei užkirsti kelią tokių diskriminacinių pažeidimų atsiradimui ateityje. Pastebėtina, kad žmonės gina ne tik savo pažeistas teises, bet savo iniciatyva praneša apie savo kolegas, draugus, artimuosius, kurie nukentėjo nuo diskriminacinių veiksmų, tačiau patys nedrįsta arba nemato prasmės imtis aktyvių veiksmų diskriminacijos apraiškoms panaikinti. Todėl konstatuotina, kad nepakantumas bet kokiai diskriminacijai visuomenėje nuolat auga. Be abejonės tai liudija apie bendrą demokratijos raidą valstybėje, demokratinių principų laikymosi valstybės ir visuomenės gyvenime svarbą.

Per ataskaitinį laikotarpį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 162 skundus.

Kontrolieriaus iniciatyva pradėti 2 tyrimai dėl galimų lygių teisių pažeidimų (9 pav.).

9 pav. Gauti skundai ir kontrolieriaus iniciatyva atlikti tyrimai:

Skundai - 162

Tyrimai kontrolieriaus iniciatyva -2

162

Aptariant kontrolieriaus iniciatyva pradėtus tyrimus, reikėtų pažymėti, kad per šį ataskaitinį laikotarpį inicijuota mažiau tyrimų, nes negatyvios diskriminacijos apraiškos įgyja kitą formą, t.y. nors jos ir egzistuoja, tačiau yra labiau slepiamos, mažiau viešinamos ir todėl objektyviai sunkiau nustatyti glimus pažeidimus iš visuomenės informavimo priemonių ar kitų šaltinių. Darbdaviai stengiasi nebedaryti akivaizdžių įstatymo pažeidimų ir nebeskelbti diskriminacinių skelbimų spaudoje apie priėmimą į darbą ar mokytis, kuriuose teikiamos pirmenybės tam tiktų grupių žmonėms. Taigi čia itin ryški diskriminacijos latentiškumo problema. Jos paplitimo mastus siekiama mažinti prevencinėmis priemonėmis, mokomąją – švietėjiška veikla, nediskriminacijos principų sklaida, pasinaudojant visuomenės informavimo priemonėmis.

Apžvelgiant pasiskundusių asmenų (tų asmenų, kurie pateikė duomenis apie save) lytį, galima pastebėti, kad 2007 metais moterys šiek tiek dažniau nei vyrai kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl pažeistų teisių . (10 pav.).

100

2007

Moterys-52%

Vyrai-48%

10 pav. Asmenų, pateikusių

skundus, pasiskirstym as pagal lytį (procentais):

Aptariant regionus, kurių gyventojai pateikė skundus, pažymėtina, kad 2007 metais, kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi Vilniaus apskrities, o tiksliau Vilniaus gyventojai. Tačiau galima atkreipti dėmesį, kad 2007 metais pirmą kartą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė skundų iš visų Lietuvos apskričių gyventojų.

Seminarų, susitikimų su rajonų, miestelių gyventojais metu tenka išgirsti nuomonę, kad rajonuose gyvenantiems žmonėms yra neparanku apie savo problemas, pažeistas teises pranešti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai arba kitoms Vilniuje esančioms institucijoms. Vis dar gaji nuomonė, kad mažo miestelio problemos neturi būti viešinamos už šio miestelio ribų. Teigiama, kad esą tokie „narsuoliai“, nepabijoję kreiptis į Vilniuje reziduojančias institucijas, bus pasmerkti savo kaimynų, bendradarbių ir kt., be to jų nesupras didmiesčio „valdžia“.

Centrinė žiniasklaida skiria didesnį dėmesį nei regionų žiniasklaida diskriminacijos problemoms nagrinėti. Regionuose gyvenantys žmonės dažniausiai skaito tik regioninę žiniasklaidą ir todėl neturi galimybės susipažinti su centrinėje žiniasklaidoje publikuojama informacija lygių galimybių tema. Taigi informacijos lygių galimybių tematika stoka regioninėje žiniasklaidoje yra viena iš priežasčių, dėl kurių regionų gyventojai dar nėra tokie aktyvūs savo teisių gynėjai. Tuo pačiu regioninės žiniasklaidos atstovai nėra suinteresuoti rašyti lygių galimybių tema, jei neturi iš to ekonominės naudos.

Darytina išvada, kad švietimas, teisinio sąmoningumo ugdymas, pasitikėjimo savimi skatinimas yra būtinos priemonės, kurias privalu naudoti diskriminacijos atvejams pažaboti ir šias priemones Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba itin aktyviai įgyvendino 2007 metais, kurie buvo paskelbti Lygių galimybių visiems metais Europos Sąjungoje.

11 pav. Apskritys, iš kurių gauti skundai ir pradėti tyrimai kontrolieriaus iniciatyva:

	2%
	3%
		18%
		5%
61%		1% 4%
		2%
		2%
		4%
Alytaus apskr. - 2%	Šiaulių apskr.-3% Kauno apskr. - 17%
Klaipėdos apskr.-5%	Marijampolės apskr.-1% Panevėžio apskr.-4%
Tauragės apskr. - 2%	Telšių apskr. - 2% Utenos apskr.-4%
Vilniaus apskr.-60%

Apibendrinus gaunamų skundų bei kontrolieriaus iniciatyva atliktų tyrimų tematiką, galima išskirti dvi diskriminacijos rūšis, dėl kurių gaunama daugiausiai skundų ir dėl kurių atlikta daugiausiai tyrimų kontrolieriaus iniciatyva-tai diskriminacija dėl lyties ir dėl rasės ar etninės priklausomybės. (12 pav.).

12 pav. Skundų bei kontrolieriaus iniciatyva atliktų tyrimų tematika:

14% 26%

25%

10%

11% 10%

Diskriminacija dėl lyties 26% Diskriminacija dėl amžiaus 10% Diskriminacija dėl negalios 10%

Diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų 3 % Seksualinis priekabiavimas 1%

Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos 11%

Atsisakyti nagrinėti, kai aplinkybių netiria kontrolerius 25% Diskriminacija dėl etninės priklausomybės 14%

Aptariant skundų bei kontrolieriaus iniciatyva atliktų tyrimų sritis 2007 metais, būtina pastebėti, kad dažniausiai žmonės skundžiasi dėl diskriminavimo vienu ar kitu pagrindu prekių ir paslaugų teikimo srityje bei darbo santykių srityje. Galima teigti, kad skundų dėl diskriminavimo prekių ir paslaugų teikimo srityje yra daugiau, nei kitose srityse (darbo santykiai, švietimas ir pan.) todėl, kad vartotojas dažniausiai jaučiasi saugus ta prasme, kad rašydamas skundą, nerizikuoja prarasti darbą, patirti materialinę ar moralinę žalą ir t.t.

Skundų tyrimo praktika rodo, kad daug problemų iškyla dėl abipusio (darbdavio ir darbuotojo) nesusikalbėjimo ar nenoro ieškoti dialogo. Vyrauja išankstinio darbuotojo ar darbdavio įsitikinimas, kad vienas ir antras nesupras problemos ir nesieks derybų keliu surasti galimo sprendimo. Todėl žmonės dažniausiai linkę nutylėti savo teisių pažeidimus darbe, nes savo asmeninės problemos iškėlimas net ir vietiniame lygmenyje darbuotojui sukelia išankstines baimes prarasti darbą ir susilaukti darbdavio nemalonės. Lietuvoje vis dar egzistuoja neigiamas „teisybės ieškotojo“ vertinimas ir net kolegos linkę apie matytus ir girdėtus pažeidimus nutylėti. Todėl visų pirma yra svarbu keisti visuomenės požiūrį į žmogų, siekiantį apginti savo pažeistas teises, ugdyti nepakantumą diskriminavimui ir žmogaus teisių pažeidimams.

Žmonės dažnai skundžiasi ir dėl to, kad valstybės institucijos savo priimtuose teisės aktuose įtvirtina tam tikras diskriminacines nuostatos, kurios yra nepalankios tam tikrų grupių žmonėms ir todėl šie žmonės patiria diskriminaciją dėl lyties, amžiaus, tautybės ir pan.

Aptariant skundus, kurie apibūdinami kaip nepriskirti lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, būtina pažymėti, kad būtent šie skundai rodo, jog žmonės įžvelgia žymiai daugiau diskriminacijos pagrindų, nei numato įstatymai. Ypač dažnai žmonės skundžiasi dėl diskriminavimo socialinės padėties, profesijos pagrindu, o taip pat daugėja skundų, kuriuose žmonės susiduria su diskriminacijos atvejais dėl jų fizinės išvaizdos (pavyzdžiui viršsvoris, kūno defektai ir kt.). Žmonės skundžiasi ir dėl smurto atvejų, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimo, dėl sutuoktinių turto dalybų ir visais šiais atvejais pareiškėjai įžvelgia diskriminacijos dėl lyties, amžiaus ar kitų pagrindų apraiškas. Toks aktyvus žmonių kreipimasis ir prašymas suteikti kokią tik įmanomą pagalbą rodo žmonių pasitikėjimą Tarnyba, bei Tarnybos veiklos informuotumą ir viešumą, padedantį žmonėms spręsti įvairaus pobūdžio nelygybės problemas įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse.

Kiekvienais metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna daug skundų, kurių nagrinėjimas ir tyrimas, pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepriskirtas lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencijai, ši nuostata taikoma ir Lygių galimybių įstatymui. Tokie skundai turi būtį gražinami pareiškėjui, per įstatymo nustatytą terminą t.y. per 15 dienų, nurodant atsisakymo nagrinėti pagrindus ir instituciją į kurią tuo klausimu galėtų kreiptis.

Didelę dalį su tokiais skundais besikreipiančių į tarnybą asmenų sudaro pensinio amžiaus asmenys, asmenys gyvenantys ne didžiuosiuose miestuose, kurie skundžiasi dėl nevienodų pensijų, taip pat dėl to, kad yra diskriminuojami kai atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, dėl teismų sprendimų, šeimos ar privataus gyvenimo problemų, socialinės padėties, jų teisių pažeidimų kitose srityse kurios nėra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencijoje. Visais šias atvejais tarnybos darbuotojai aiškinasi ar tikrai neįmanoma šiems asmenims padėti, jei tokių galimybių nėra dėl įgaliojimų stokos, stengiamasi vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi informuoti, į kokią instituciją šie asmenys turėtų kreiptis, dėl jų skunde išdėstytų dalykų. Dažnai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pareigūnai, padeda neįgaliems asmenims ar neraštingiems asmenims surašyti skundus ar kreipimusis į kitas institucijas.

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą gyventojai turi teisę kreiptis ne tik su rašytiniais skundais, prašymais, pareiškimais, bet ir žodžiu, paskambinti telefonu ar parašyti paklausimą elektroniniu paštu. Atokesnių Lietuvos kampelių gyventojams, taip pat ir ne Vilniaus gyventojams dažnai būna sudėtinga atvykti į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir gauti reikiamą konsultaciją. Dažnai žmonės būna nenusiteikę rašyti skundo, bet nori pasitarti dėl galimų problemos sprendimo būdų, sužinoti savo teises, kurias nustato įstatymai, išsiaiškinti, kaip galima apsisaugoti nuo galimų diskriminacinių veiksmų. Per metus į tarnybą žodžiu ir elektroninių paštu kreipiasi per 420 interesantų, kurie teiraujasi apskritai dėl visų Lietuvos teisės aktų nuostatų, jų manymu, pažeidžiančių lygias galimybes. Labai dažnai į tarnybą kreipiasi moterys, esančios nėštumo atostogose ar auginančios vaiką iki 2 metų amžiaus, ir teiraujasi dėl joms įstatymų suteikiamų garantijų grįžti į darbą, pasibaigus šioms atostogoms. Visiems interesantams suteikiama teisinė konsultacija, jeigu tokios konsultacijos neįmanoma suteikti iš karto, interesantui paskambinama vėliau.

Džiugu pastebėti , jog daug reklamos užsakovų ir kūrėjų kreipiasi ir konsultuojasi su Lygių galimybių tarnybos darbuotojais dėl kuriamų reklamų, taip pat konsultuojasi dėl dviprasmiškų situacijų įvairių akcijų metu. Didelę dali paklausimų sudaro, dėl problemų iškilusių darbo santykių, prekių – paslaugų teikimo, švietimo ir mokslo, poilsio, viešųjų renginių organizavimo srityse, taip pat dėl įvairių pasisakymų visuomenės informavimo priemonėse interpretavimo.

13 pav. Skundų bei kontrolieriaus iniciatyva atliktų tyrimų sritys - 2007 metai

19%

40%

37%

Seksualinis priekabiavimas 1% Valdžios ir valdymo institucijos 19% Švietimo įstaigos 3%

Darbo santykiai 37% Prekės ir paslaugos 40%

3.1. SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS IR VYKDYMAS

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnis suteikia teisę Lygių galimybių kontrolieriui priimti vieną iš žemiau išvardytų sprendimų:

• perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai;

• kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus ar panaikinti su tuo susijusį aktą;

• nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;

• atmesti skundą, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai;

• nutraukti tyrimą, jeigu pareiškėjas skundą atsiima arba kai trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, arba kai pareiškėjas ir pažeidėjas susitaiko, arba kai lygias teises pažeidžiančios veikos nutraukiamos, arba kai lygias teises pažeidžiantis teisės aktas panaikinamas;

• įspėti dėl padaryto pažeidimo;

• laikinai sustabdyti tyrimą, jei asmuo, kurio skundas ar apskundžiami veiksmai tiriami, serga arba yra išvykęs;

• laikinai, kol bus priimtas galutinis sprendimas, uždrausti skleisti reklamą, jeigu yra pakankamai duomenų, kad paskleista ar numatoma paskleisti reklama gali būti pripažinta kurstančia tautinę, rasinę, religinę, lyčių, lytinės orientacijos, negalios, įsitikinimų, amžiaus neapykantą ir padarytų visuomenės interesams esminės žalos, žemintų žmogaus garbę ir orumą bei pažeistų visuomenės moralės principus;

• įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus bei sąlygas.

Ištyrus skundą dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo, sprendimas vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi taip pat priimamas pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnį.

Ženklią dalį ataskaitiniais metais priimtų lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų sudarė siūlymai nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus ar panaikinti su tuo susijusį aktą (14 pav.). Pažymėtina, jog iš visų priimamų sprendimų siūlymas panaikinti ar atitinkamai pakeisti lygias teises pažeidžiantį aktą pasižymi plačiausiu poveikiu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šis sprendimas yra

rekomendacinio pobūdžio, būtinas ir teisės aktą priėmusios institucijos geranoriškas bendradarbiavimas. Pvz. tarnybai pavyko pasiekti, jog kai kurių bankų vidaus tvarkos taisyklės būtų palankesnės aptarnaujamiems asmenims, turintiems regėjimo negalią. Pasiūlymų dėl teisės aktų keitimo teikta ir Lietuvos Respublikos Seimui bei kai kurioms ministerijoms.

Kita priimtų sprendimų dalis - įspėjimai dėl padaryto Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo ar Lygių galimybių įstatymo pažeidimo.

14 pav. Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai

20%

31%

21%

16%

Nutraukti tyrimą,trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą-31%

Įspėti dėl padaryto pažeidimo-8%

Nutraukti tyrimą, kai pareiškėjas ir pažeidėjas susitaiko-1%

Siūlyti nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus ar panaikinti su tuo susijusį aktą- 16%

Atmesti skundą, nepasitvirtinus pažeidimams

- 21%

Perduoti tyrimo medžiagą prokuratūrai-3%

Nutraukti tyrimą, kai lygias teises pažeidžiantys veiksmai nutraukiami-20%

Administracinės baudos skyrimas, tarnybos nuomone - tikrai ne pati geriausia poveikio priemonė siekiant panaikinti visuomenėje diskriminacijos fenomeną, dažniausiai sprendimas skirti administracinę baudą neužtikrina konflikto išsprendimo.

Ataskaitiniais metais yra buvę atvejų, kuomet pradėjus tyrimą dėl galimo lygių teisių pažeidimo paaiškėdavo nusikalstamos veikos požymiai. Tuomet tyrimo medžiaga būdavo perduodama prokuratūrai. Pvz. tyrimo medžiaga perduota nustačius galimo diskriminacijos kurstymo, sąvadavimo, pornografinio turinio informacijos platinimo požymius.

Praktikoje, deja, taip pat pasitaikė nemažai atvejų, kuomet skundo tyrimą tekdavo nutraukti trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Dažnai atliekant tyrimą tenka susidurti su liudytojų trūkumu, dokumentų ir kitų įrodymų stoka. Tačiau pažymėtina, jog šis sprendimas nereiškia skundo atmetimo, šiuo atveju kalbama apie tai, jog pilnai ir visapusiškai atlikus tyrimą, trūksta pakankamai objektyvių duomenų tiek atmesti skundą, tiek pripažinti skundžiamą asmenį pažeidus

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo ar Lygių galimybių įstatymo nuostatas. Šio sprendimo priėmimas nepaneigia galimybės atnaujinti tyrimą gavus papildomų duomenų.

Kalbant apie kontrolieriaus sprendimus nutraukti tyrimą pareiškėjui ir pažeidėjui susitaikius, pažymėtina, jog tarnyba, remdamasi šia įstatyme numatyta galimybe, taikė neformalią mediacijos procedūrą, kurios metu, dalyvaujant kontrolierei ir suinteresuotoms šalims, yra pavykę kilusį konfliktą išspręsti taikiai, abiem šalims priimtinu būdu.

Neretai gavus skundą bei pradėjus tyrimą dėl galimo lygių teisių pažeidimo pakakdavo vien kreipimosi į skundžiamą asmenį tam, kad lygias teises pažeidžiantys veiksmai būtų nutraukti. Pvz. interneto portalo xxx.xx registracijos forma leido portale registruotis asmenims, ne vyresniems, negu 68 metų amžiaus. Po kreipimosi į interneto portalo savininką registracijos forma buvo pataisyta.

Ataskaitiniais metais kaip ir anksčiau išliko didelis visuomenės informavimo priemonių susidomėjimas tarnyboje tiriamais skundais ir diskriminacijos problematika apskritai. Tokios publikacijos visuomenės informavimo priemonėse turi didelę įtaką ugdant visuomenėje diskriminacijos problematikos suvokimą. Pažymėtina, jog vadovaudamasi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 28 straipsniu, tarnyba informaciją apie skundo tyrimą spaudai ir kitoms visuomenės informavimo priemonėms teikė tik pareiškėjui sutikus.

3.2. DISKRIMINACIJA DĖL AMŽIAUS. SKUNDŲ TYRIMAI

Svarbu pažymėti, kad 2007 metais, palyginus su 2005 ir 2006 metais, ženkliai sumažėjo skundų, kuriuose būtų aprašyti diskriminavimo atvejai dėl amžiaus. Viena iš priežasčių, dėl kurios sulaukta mažiau nusiskundimų dėl amžiaus, galėtų būti besitęsianti dirbančių žmonių emigracija, atlaisvinanti darbo vietas, į kuria gali pretenduoti vyresnio amžiaus žmonės. Ankstesniais metais jau 45 ir 50 metų amžiaus žmonės skųsdavosi, kad jiems sunku rasti savo vietą darbo rinkoje. Xxxxxxxxxx, sužinoję apie pretendento amžių, atsisakydavo netgi išklausyti tokio amžiaus pretendentus, o priėmimo į darbą klausimas nebuvo aptariamas su jais apskritai. Tačiau prognozuojamas visuomenės senėjimas visoje Europos Sąjungoje, palankūs vyresnio amžiaus žmonių integravimo į socialinę aplinką procesai turės vykti natūraliai, netaikant net valstybinio reguliavimo mechanizmų. Darbo rinkoje neišvengiamai turės atsirasti darbo vietų vyresniems darbuotojams, o verslo, socialinių ir kitų paslaugų struktūros privalės atsigręžti į vyresnio ir pagyvenusio amžiaus žmonių poreikius.

Vyksta pokyčiai ir versle: prekių bei paslaugų teikėjai stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas įsigyti įvairius produktus visų amžiaus grupių žmonėms bei taikyti „lankstesnes“ paslaugų teikimo formas visiems vartotojams.

Apžvelgiant besiskundžiančių dėl amžiaus diskriminacijos žmonių lytį, reikia pažymėti, kad 2007 metais dėl šios diskriminacijos rūšies gauta daugiau vyrų skundų. Galima pasakyti, kad vyrai dažniau skundėsi dėl tam tikrų apribojimų, nustatytų prekių ir paslaugų teikimo srityje, o taip pat dėl teisės aktų nuostatų, apribojančių žmonių teises dėl amžiaus. Moterys skundėsi daugiau dėl pažeidimų darbo santykių srityje (įdarbinimas, darbo sąlygų nustatymas).

Pastebėtina, kad visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos ar net asmenų grupės taip pat pateikė skundus, prašymus, kuriuose dažniausiai buvo prašoma ištirti, ar tam tikras teisės aktas nesuteikia pirmenybės tam tikro amžiaus grupės asmenims, ar neapribojamos jaunesnių ar vyresnių žmonių teisės dėl amžiaus.

15 pav. Asmenų, pateikusių skundus dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu, pasiskirstymas pagal lytį (procentais):

2007

Asmenų grupės,organi zacijos-18%

Vyrai - 47%

Moterys - 35%

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gaunami skundai, paklausimai rodo, kad labiausiai dėl savo amžiaus yra pažeidžiami pagyvenę, pensinio amžiaus žmonės. Mūsų valstybėje diskriminacija dėl amžiaus dažniausiai yra tapatinama su pagyvenusių žmonių diskriminacija, kurios apraiškų bei nusiskundimų dėl jos yra žymiai daugiau, lyginant su jaunų žmonių diskriminacija.

Aptariant amžiaus temą užimtumo srityje, reikėtų pažymėti, kad amžius daugiau neigiamai įtakoja moters socialinį gyvenimą nei vyro, t.y. galima būtų kalbėti apie daugialypę diskriminaciją, su kuria žymiai dažniau susiduria moterys nei vyrai. Ypač daugialypė diskriminacija atsispindi darbo rinkoje, kurioje vyresnio amžiaus moterims žymiai sunkiau konkuruoti nei tokio paties amžiaus vyrams.

Pastebėtina, kad jaunas amžius taip pat neigiamai atsiliepia jaunų moterų įsidarbinimo ar karjeros darymo galimybėms: jaunos moterys yra nepriimamos į darbą dėl galimo nėštumo, gimdymo ir pasitraukimo iš darbo tam tikram laiko tarpui. O taip pat jaunos moterys nėra labai pageidaujamos, nes jos dažniausiai prižiūri vaiką namuose jam sergant ir trumpiau ar ilgiau nebūna darbe. Taigi šiuo požiūriu darbdaviui jaunos moterys „sukuria“ daugybę problemų, kurios gali būti sprendžiamos, jeigu darbdavys siekia išsaugoti personalą ir sukurti savo darbuotojams palankią darbo aplinką.

Kita problema yra ta, kad darbdaviai pretendentams dažnai nepagrįstai nustato reikalingą darbo stažo reikalavimą, kurio jauni žmonės dažniausiai neturi ir negali pretenduoti į šias pareigas. Vertinant tokių reikalavimų pagrįstumą, visada reikėtų atsižvelgti, ar darbinės patirties turėjimas yra lemiantis ir būtinas faktorius tai pareigybei užimti, ar tas darbines funkcijas galėtų vykdyti žmogus, neturintis specialios profesinės patirties.

Beje stažo reikalavimas taip pat labiau neigiamai atsiliepia moterų įsidarbinimo galimybėms, nes būtent jaunos moterys, baigusios mokslus, gimdo vaikus, augina juos ir dėl šių priežasčių jos objektyviai neturi galimybės įgyti reikalaujamos darbo patirties.

Aptariant vyresnio amžiaus žmonių problemas užimtumo srityje reikėtų pastebėti, kad:

* Darbdaviai nenori įdarbinti vyresnio amžiaus asmenų dėl to, kad jie, jų manymu, sunkiai adaptuosis kolektyve (ypač jauname kolektyve) ir turės bendravimo sunkumų su jaunesniais kolegomis, neturės pakankamai užsienio kalbos žinių bei darbo su kompiuteriais įgūdžių ir esą tai ekonomiškai nuostolinga.

* Darbdaviai nesiunčia vyresnių darbuotojų į brangiai kainuojančius kvalifikacijos kėlimo kursus ar mokymus dėl to, kad jie greit bus išleisti į senatvės pensiją.

* Didesnė tikimybė būti atleistam iš darbo visada yra pagyvenusiam, o ne jaunam darbuotojui.

* Xxxxxxxx vyresnio amžiaus darbuotojų profesinis orientavimas ir konsultavimas.

* Vyresnių (ir jaunesnių) moterų patiriama diskriminacija darbe dažniausiai pasireiškia kaip daugialypė diskriminacija, nes ją dažniausiai patiria vyresnio (ar jaunesnio) amžiaus moterys (vyrai dėl amžiaus darbe patiria žymiai mažiau suvaržymų ir nepatogumų).

Kalbant apie diskriminavimą dėl amžiaus, būtina aptarti ir stereotipus, kurie daro ypač didelę žalą žmonių pažiūrų formavimuisi bei diskriminacijos dėl amžiaus apraiškų pasireiškimui. Aiškiai vyraujant jauno, gražaus, patrauklaus žmogaus kultui, vyresniam žmogui skiriama mažiau dėmesio ne tik žiniasklaidoje, bet ir visose kitose visuomeninio gyvenimo srityse.

Kalbant apie šią diskriminacijos rūšį, vertėtų pažymėti, kad daugiausiai skundų, kaip ir ankstesniais metais, sulaukta dėl pažeidimų prekių ir paslaugų teikimo srityje, t.y. žmonės jautėsi diskriminuojami dėl savo amžiaus kada jie norėdavo įsigyti prekes ir paslaugas, o taip pat dėl diferencijuotų draudimo paslaugų teikimo, atsižvelgiant į amžių.

Per 2007 metus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 17 skundų dėl amžiaus diskriminacijos.

16 pav. Skundų bei kontrolieriaus iniciatyva atliktų tyrimų dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu galimų pažeidimų sritys (procentais):

Darbo santykiai-35%

Prekių ir paslaugų teikimas-47%

Valdžios ir valdymo institucijų veiksmai, priimti teisės akta-18%

47%

35%

18%

Toliau pateikiami skundų dėl amžiaus diskriminacijos aprašymai.

* * *

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gautas V. Š. skundas dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu. Skundo autorius xxxxxx, kad pagal Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 str., mokslininko stažas skaičiuojamas „...ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai”. Aktyviai dirbančiam mokslinį darbą ir rašančiam straipsnius, bet turinčiam daugiau nei 65 metus mokslininkui, nebeskaičiuojamas stažas mokslininko pensijai gauti. Pasak pareiškėjo, tai diskriminavimas dėl amžiaus.

Xxxxxxx skundą buvo kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir paprašyta pateikti paaiškinimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Xxxxxxxx Xxxxxxxx paaiškino, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daktaro stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą - mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai. Mokslinio darbo stažas turi būti įgytas dirbant Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemą, mokslininkų ir tyrėjų profesinės veiklos teises ir pareigas ir kitus mokslo ir studijų klausimus reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vyresni kaip 65 metų mokslo darbuotojai ar kiti tyrėjai gali dirbti mokslinių tyrimų įstaigoje, jei įstaigos taryba pritaria, kad su jais būtų sudaroma terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Ši nuostata įtvirtina bendrą taisyklę, kad nuolatiniai mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo santykiai paprastai trunka iki šiems asmenims xxxxxxx 00 xxxxx. Taip pat numatytos sąlygos, kurioms esant dar gali būti pratęstas mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo laikas šiose institucijose. Analogiška nuostata dėl dėstytojų ir mokslo darbuotojų skyrimo į pareigas tvarkos įtvirtinta ir Aukštojo mokslo įstatymo straipsnio 5 dalyje, t.y. nustatyta, kad vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti aukštojoje mokykloje, jei senatas (akademinė taryba) pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad įsigaliojus Aukštojo mokslo įstatymui 2000 metais, galios neteko daugelio Lietuvos aukštųjų mokyklų statutai. Iki Aukštojo mokslo įstatymo priėmimo galioję atskiri Lietuvos aukštųjų mokyklų statutai, beveik visi nustatė, kad mokslo darbuotojai ir dėstytojai sulaukę 65 metų gali dirbti tik sudarius terminuotą darbo sutartį ir fakulteto tarybai ar kitam kolegialiam organui leidus.

Valstybės sekretorius Xxxxxxxx Xxxxxxxx pažymėjo, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas nustato tik mokslinio darbo mokslininkų valstybinei pensijai gauti apskaičiavimo tvarką. Jis nevaržo mokslininkų, atitinkančių reikalavimus šiai pensijai skirti, teisės į šią pensiją. Šiame įstatyme yra nustatytos tam tikros mokslinio darbo stažo apskaičiavimo sąlygos, kurios yra būdingos ir

kitoms valstybinėms pensijoms, nors šias pensijas reglamentuojančiuose pensijų įstatymuose amžiaus riba tiesiogiai nenustatyta.

Valstybės sekretorius Xxxxxxxx Xxxxxxxx paaiškino, kad vyresnių negu 65 metų mokslo darbuotojų moksliniam darbui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose yra nustatytos papildomos sąlygos. Dėl to Mokslininkų valstybinių pensijų laikinajame įstatyme ir įtvirtinta nuostata, kad į mokslinio darbo stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti įskaitomas tik iki 65 metų įgytas stažas. Pažymėtina, kad taip yra skatinama mokslo darbuotojų kaita, siekiama suteikti daugiau galimybių jauniems mokslininkams aktyviai pasireikšti mokslo bendruomenėje, o išėjusiems iš darbo mokslo darbuotojams, tyrėjams ir dėstytojams, atitinkantiems Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, garantuojama teisė gauti mokslininkų kvalifikaciją atitinkančią pensiją. Be kita ko, Aukštojo mokslo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad vyresniems kaip 65 metų profesoriams ir vyriausiesiems mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui universiteto statuto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje ir mokama universiteto senato nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka. „Taigi 65 metus sukakusio mokslininko nuopelnai vystant bei plėtojant mokslą yra įvertinami papildomai, skiriant jam profesoriaus emerito mėnesinę išmoką. Manome, kad toks teisinis reguliavimas leidžia įvertinti konkretaus mokslininko nuopelnus būtent po 65 metų sukakties“ – teigia Valstybės sekretorius Xxxxxxxx Xxxxxxxx.

Valstybės sekretorius Xxxxxxxx Xxxxxxxx paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą nagrinėjo klausimus dėl Lietuvos Respublikos pensijų įstatymų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vienas iš šio teismo nutarimų pensijų klausimais – 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas Šiame ir kituose nutarimuose Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisinio reguliavimo pakeitimai, kuriais bloginamas pensinis aprūpinimas, galimi tik tada, kada valstybėje susidaro ypatinga situacija (ekonominė krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.). V. Š. atveju yra atvirkščiai: pagal pensijų teisės aktus, galiojusius iki 1994-1995 metų pensijų sistemos reformos, jis galėtų gauti tik vieną pensiją. Teisę gauti valstybinę pensiją įgyja asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (invalidais), kartu su pastarąja jie turi teisę gauti ir valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Valstybinė pensija vis dėlto yra papildomas asmens pragyvenimo šaltinis, o asmenims, gaunantiems tik vieną ir gana mažą pensiją, pragyventi daug sunkiau. Tokie žmonės jaučiasi nuskriausti ir dažnai piktinasi ne tik mažais pensijų dydžiais, bet ir valstybinių pensijų buvimu. Šiuo metu V. Š. turi teisę gauti dvi pensijas: valstybinę socialinio draudimo ir mokslininkų valstybinę. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinė pensija yra antroji, papildoma pensija, šiai pensijai gauti gali būti keliami specialūs reikalavimai. Be to, Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas valstybinę pensiją, kuri mokama iš valstybės biudžeto (kaip kad mokslininkų valstybinės pensijos), turi diskreciją nustatyti ir maksimalų tokios pensijos dydį. Manome, kad tai galioja ir mokslinio darbo stažo apribojimams mokslininko valstybinei pensijai gauti, kurie iš esmės ir sudaro pagrindą maksimaliam mokslininkų valstybinės pensijos dydžiui.

Valstybės sekretorius Xxxxxxxx Xxxxxxxx paaiškino, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinajame įstatyme šiuo metu nenustatyta galimybė, įgijus papildomą stažą po mokslininkų valstybinės pensijos paskyrimo, perskaičiuoti šią pensiją. „Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija artimiausiu metu ketina inicijuoti Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo atitinkamas pataisas, kuriose būtų nustatyta galimybė mokslininkų valstybines pensijas skirti iš naujo, t.y. ketinama nustatyti, kad asmenys, įgiję ne mažesnį kaip 2 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą po mokslininkų valstybinės pensijos paskyrimo ir dar nesukakę 65 metų, turi teisę kreiptis dėl mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo iš naujo“ – teigia Valstybės sekretorius Xxxxxxxx Xxxxxxxx.

Mokslininkų valstybinių pensijų laikinajame įstatyme nenustatyta galimybė, įgijus papildomą stažą po mokslininkų valstybinės pensijos paskyrimo, perskaičiuoti šią pensiją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija artimiausiu metu ketina inicijuoti Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo atitinkamas pataisas, kuriose būtų nustatyta galimybė mokslininkų valstybines pensijas skirti iš naujo, t.y. ketinama nustatyti, kad asmenys, įgiję ne mažesnį kaip 2 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą po mokslininkų valstybinės pensijos paskyrimo ir dar nesukakę 65 metų, turi teisę kreiptis dėl mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo iš naujo.

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 3 straipsnyje yra nurodyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad visuose rengiamuose ir priimamuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės neatsižvelgiant į amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę, ar etninę priklausomybę, religiją ar įsitikinimus.

Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir skundo tyrimo metu surinktus duomenis, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 13 straipsniu ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai inicijuoti Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo atitinkamas pataisas, kuriose būtų nustatyta galimybė mokslininkų valstybines pensijas skirti iš naujo, t. y. nustatyti, kad asmenys, įgiję ne mažesnį kaip 2 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą po mokslininkų valstybinės pensijos paskyrimo ir dar nesukakę 65 metų, turi teisę kreiptis dėl mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo iš naujo.

* * *

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gautas pensinio amžiaus asmens paklausimas dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu. Skundo autorius teigia, kad norėjo įsigyti mobiliojo interneto paslaugas „Omnitel“ salone. Tačiau jam buvo paaiškinta, kad pensininkams tokios paslaugos neteikiamos. Elektroniniu paštu pasiteiravęs apie šios paslaugo suteikimą pensininkams, jis gavo atsakymą, kad įsigyti nešiojamą kompiuterį su mobiliuoju internetu galimybė yra ir kad reikia atvykti su nurodytais dokumentais.

Pareiškėjas dar kartą paskambino į Omnitel saloną ir ten jam buvo paaiškinta, kad tokios paslaugos jam suteikti negalima, nes esą toks yra Omnitel nurodymas.

Šio paklausimo tyrimo metu kreiptasi į UAB „Omnitel“ ir paprašyta paaiškinti, kodėl senatvės pensininkams nėra sudaromos galimybės įsigyti nešiojamą kompiuterį su mobiliuoju internetu bei informuoti, kokiais teisės aktais vadovaujantis ši paslauga pensininkams neteikiama. Kartu prašyta informuoti, ar daug senatvės pensininkų kreipiasi dėl galimybės įsigyti nešiojamą kompiuterį su mobiliuoju internetu ir ar jų prašymai tenkinami, jei ne-dėl kokių priežasčių.

UAB „Omnitel“ informavo, kad tais atvejais kaip privatus asmuo, sudarydamas sutartį dėl judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, kartu pageidauja įsigyti lengvatinėmis sąlygomis telefono aparatą ar nešiojamąjį kompiuterį, siekiant įsitikinti, kad jis galės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, atliekamas jo mokumo vertinimas. UAB „Omnitel“ rašte pažymima, kad visiems privatiems asmenims yra taikomi vienodi mokumo reikalavimai, t.y. privatūs asmenys, taip pat ir pensininkai, gali įsigyti kompiuterį ar telefoną, jeigu jie tenkina nustatytus mokumo reikalavimus.

UAB „Omnitel“ paaiškino, kad visiems, pageidaujantiems įsigyti mobilųjį internetą kartu su nešiojamuoju kompiuteriu, 2007 m. rugsėjo 1 d. buvo keliami šie reikalavimai:

- asmuo turi būti neskolingas UAB „Omnitel“ ar kitiems ūkio subjektams,

- šio asmens pajamos per ketvirtį turi būti ne mažesnės kaip 1500 litų.

Jeigu šie reikalavimai netenkinami, asmuo gali sudaryti sutartį dėl mobiliojo interneto paslaugų teikimo, neįsigyjant nešiojamo kompiuterio. Rašte taip pat informuojama, kad visiems pensininkams, atitinkantiems nustatytus mobiliojo interneto ir nešiojamo kompiuterio įsigijimo reikalavimus, buvo suteikta galimybė ir yra sudaromos galimybės įsigyti šią prekę ir paslaugą lengvatinėmis sąlygomis.

Paklausimo tyrimo metu nenustatyta, kad tam tikro amžiaus grupės asmenims būtų sudarytos nevienodos sąlygos įsigyti nešiojamąjį kompiuterį ir mobilųjį internetą, taip pat nebuvo nustatyta, kad vyresnio ar jaunesnio amžiaus asmenims apskritai nebūtų sudaryta galimybė šias prekes ir paslaugas įsigyti UAB „Omnitel“ salonuose.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 13 straipsniu ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuspręsta nutraukti tyrimą, nes trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą.

Įvertinus tą faktą, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo ne vieną rašytinį ir žodinį pensinio amžiaus asmens skundą dėl to, kad jiems suteikiama neišsami informacija dėl mobiliojo interneto paslaugos suteikimo ar mobiliojo telefono, nešiojamojo kompiuterio įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis, siūlytume UAB „Omnitel“ atstovams visapusiškai informuoti savo potencialius pirkėjus apie galimus šių prekių ir paslaugų įsigijimo būdus lengvatinėmis sąlygomis ir tuo pačiu užkirsti kelią galimiems skundams dėl vartotojų teisių pažeidimų.

* * *

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje atliktas tyrimas pagal Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pateiktą informaciją dėl galimos diskriminacijos lyties ir amžiaus pagrindu darbo santykių srityje. Pateikta informacija, jog UAB „Trikampis žiedas“ generalinio direktoriaus patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 26 punkte įtvirtinta, kad į šią saugos tarnybą priimami vyrai apsaugos darbuotojo pareigoms – nuo 19 iki 50 metų, moterys – nuo 20 iki 45 metų.

Atliekant tyrimą UAB „Trikampis žiedas“ administracijai išsiųstas užklausimas su prašymu informuoti, kuo vadovaujantis bendrovės darbo tvarkos taisyklėse nustatytas amžiaus cenzas priimamiems darbuotojams, bei kodėl šis amžiaus cenzas skiriasi vyrams ir moterims.

UAB „Trikampis žiedas“ generalinis direktorius paaiškino, jog amžiaus cenzas priimamiems darbuotojams darbo tvarkos taisyklėse buvo įrašytas dėl neapdairios klaidos. Bendrovės vadovas užtikrino, kad ši nuostata nebuvo niekada taikoma praktikoje bei pateikė duomenis, jog šiuo metu bendrovėje dirba 83 darbuotojai, kurių amžius neatitinka minimose taisyklėse įtvirtintų amžiaus apribojimų. Paaiškinime taip pat nurodyta, jog šiuo metu ruošiamos naujos darbo tvarkos taisyklės, dėl jose numatytų darbo sąlygų deramasi su įmonės profesinės sąjungos atstovais.

Atlikus tyrimą nustatyta, jog UAB „Trikampis žiedas“ generalinio direktoriaus patvirtintose darbo tvarkos taisyklėse įtvirtinta nuostata, numatanti amžiaus cenzą priimamiems darbuotojams, bei skirtingas įsidarbinimo sąlygas vyrams ir moterims prieštarauja Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytiems reikalavimams, draudžiantiems darbdaviui taikyti skirtingus atrankos kriterijus priimamam į darbą asmeniui dėl jo lyties ar amžiaus. Remiantis pateiktais duomenimis, bendrovėje „Trikampis žiedas“ reikalavimas dėl priimamų į darbą asmenų amžiaus cenzo nebuvo taikomas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta pasiūlyti UAB „Trikampis žiedas“ generaliniam direktoriui keisti patvirtintas darbo tvarkos taisykles, naikinant jose nuostatą dėl skirtingų atrankos

kriterijų priimamiems į darbą asmenims dėl jų amžiaus ir lyties.

3.3. DISKRIMINACIJA DĖL LYTIES. SKUNDŲ TYRIMAI

1998 m. buvo priimtas labai prieštaringai vertintas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, tuomet laikytas pirmuoju tokio pobūdžio įstatymu Rytų ir Centrinėje Europoje. Tuomet visuomenėje buvo išsakytos nuomonės, kad tai esą įstatymas moterų teisėms ginti bei seksualiniam priekabiavimui pažaboti. Tačiau praktika parodė, kad problemų esama ir, kad lyčių lygybė aktuali ne tik moterims, bet ir vyrams. Žmonės dažniausiai nesuvokė lyčių nelygybės apraiškų, laikydami jas norma ar tradicija. Jeigu šios nelygybės pasireiškimai nėra draudžiami įstatymų, nėra numatyta teisinė atsakomybė už juos, jie yra tiesiog ignoruojami arba su jais susitaikoma.

Taigi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktika rodo, kad per Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo galiojimo dešimtmetį, lyčių lygybės problemos nepraranda savo aktualumo. Galima daryti išvadą, kad žmonės geriau suvokia lyčių nelygybės atvejus ir išdrįsta nesitaikstyti su pažeidimais. Skundai dėl moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimų, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir priekabiavimą, ir šiais metais užima pirmaujančią vietą tarp kitų skundų dėl kitų diskriminacijos rūšių. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 44 skundus dėl moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimo. Dėl nevienodų moterų ir vyrų teisių dažniau skundėsi moterys nei vyrai.

17 pav. Asmenų, pateikusių skundus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, pasiskirstymas pagal lytį (procentais):

2007

Asmenų grupės,orga nizacijos-7%

Vyrai - 33%

Moterys - 60%

2007 metais moterys dažniausiai skundėsi dėl galimos diskriminacijos prekių ir paslaugų įsigijimo srityje bei darbo santykių srityje (vienodų galimybių įsidarbinti, siekti paaukštinimo pareigose, gauti vienodą darbą užmokestį už vienodos vertės darbą).

2007 metais nemažėjo skundų dėl prekių ir paslaugų reklamos, kur moterys vis dar vaizduojamos stereotipiškai: išryškinamos tam tikros kūno dalys, akcentuojamos moters silpnumas, ji vaizduojama kaip lengvabūdė, neprotinga būtybė, galinti tik vilioti ir gundyti vyrus. Reklamoje vis dar randama vaizdų, kuriuose moterys lyginamos su daiktais, prekėmis ir taip formuojamos visuomenės nuostatos, kad moterys yra mažiau vertinamos nei vyrai, jos dažnai reklamoje yra sudaiktinamos ir priešpastatomos protingo, intelektualaus vyro įvaizdžiui. Teigiami poslinkiai šioje srityje yra tie, kad reklamos užsakovai ir gamintojai dažnai iš anksto konsultuojasi su tarnybos specialistais dėl būsimos reklamos etiškumo, tariasi, kaip kurti reklamą, kaip vaizduoti reklamuojamus produktus, kad nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, jog tam tikra asmenų grupė yra labiau vertintina nei kita.

2007 metais, kaip ir ankstesniais metais, sulaukta nedaug skundų dėl seksualinio priekabiavimo. Darytina išvada, kad ši tema vis dar yra tabu mūsų visuomenėje dėl išankstinio neigiamo požiūrio į seksualinio priekabiavimo auką. Kita svarbi priežastis, dėl kurios gaunama mažai skundų dėl seksualinio priekabiavimo, yra sudėtingas įrodinėjimo procesas bei įrodymų nebuvimas apskritai: liudytojai teigia nieko nematę ir negirdėję apie seksualinį priekabiavimą, o jeigu ir girdėjo, tai atsisako liudyti. Visgi dažniausiai priekabiavimas vyksta nedalyvaujant kitiems asmenims, t.y. niekam negirdint ir nematant ir todėl įrodyti tokių veiksmų buvimą ar nebuvimą yra labai sudėtinga. Todėl nukentėjusieji dažniausiai netenka vilties apsiginti. Kyla neaiškumų, kokie įrodymai gali patvirtinti seksualinio priekabiavimo fakto buvimą ar nebuvimą. Kadangi įrodymų rinkimo ir vertinimo klausimas yra neaptartas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, iškyla neaiškumų dėl įrodymų vertinimo kiekvieno skundo tyrimo procese. Todėl svarstytinas yra Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo papildymas, numatant įrodymų rinkimo ir vertinimo procedūrą diskriminacijos atvejų tyrimo procese.

Būtina pažymėti, kad esamas seksualinio priekabiavimo apibrėžimas, nustatytas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, yra gana komplikuotas ir sudėtingas, nes praktikoje seksualinio priekabiavimo buvimą įrodyti yra apskritai labai sudėtinga dėl įrodymų trūkumo, o pagal esamą teisinį reguliavimą dar būtina įrodyti priekabiautojo tikslus pakenkti žmogaus orumui ir sukurti priešišką aplinką arba dėl seksualinio priekabiavimo atsiradusias neigiamas pasekmes priekabiavimo aukai, t.y. sukurtą priešišką aplinką, įžeistą orumą. Vienos esamas seksualinio priekabiavimo apibrėžimas atitinka Europos Sąjungos direktyvų nuostatas.

Gaunami skundai dėl diskriminacijos lyties pagrindu ir dėl įžvelgiamų pažeidimų tose srityse, kuriose netaikomas įstatymas, pavyzdžiui, dėl moterų ar vyrų menkinimo žiniasklaidoje, televizijos laidose, dėl sutuoktinio įžeidinėjimo ir kt.

18 pav. Skundų bei kontrolieriaus iniciatyva atliktų tyrimų dėl diskriminacijos lyties pagrindu galimų pažeidimų sritys (procentais):

	7%	7%
7%			29%
7%
			43%
Darbo santykiai-29% Prekių ir paslaugų teikimas-43% Valdžios ir valdymo institucijų veiksmai, priimti teisės aktai-7% Švietimas-7% Seksualinis priekabiavimas,priekabiavimas-7% Kiti - 7%

Toliau pateikiami skundų dėl lyties diskriminacijos aprašymai.

* * *

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje buvo gautas ir išnagrinėtas skundas dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu. Skunde nurodyta, jog Xxxxxxxxx Atominės Elektrinės kolektyvinėje sutartyje yra nustatytos skirtingos išmokos vyrams ir moterims gimus vaikui.

Skundo tyrimo metu kreiptasi į VĮ Xxxxxxxxx Atominės Elektrinės vadovybę ir paprašyta paaiškinti dėl kokių priežasčių, motyvų, moterims- mamoms ir vyrams-tėčiams kolektyvinėje sutartyje nustatytos skirtingos vienkartinės išmokos gimus vaikui.

VĮ Ignalinos Atominės Elektrinės generalinis direktorius paaiškino, kad „VĮ Ignalinos atominės elektrinės Kolektyvinė sutartis priimta įmonės darbuotojų konferencijoje, kurioje numatytos papildomos vienkartinės išmokos: IAE darbuotojo šeimoje gimus vaikui, jeigu žmona nedirba IAE ir moterims, dirbančioms IAE.“

Jokių konkrečių paaiškinimų ir motyvų, kodėl moterims-mamoms ir vyrams-tėčiams kolektyvinėje sutartyje nustatytos skirtingos vienkartinės išmokos gimus vaikui, direktorius nepateikė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba išsiuntė pakartotiną paklausimą, kuriame parašė VĮ Xxxxxxxxx atominės elektrinės Generalinio direktoriaus pakartotinai paaiškinti motyvus ir priežastis, kodėl Ignalinos Atominės Elektrinės kolektyvinėje sutartyje yra nustatytos skirtingos išmokos vyrams ir moterims gimus vaikui.

Buvo gautas atsakymas iš VĮ Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus, jog „VĮ Ignalinos atominės elektrinės Kolektyvinėje sutartyje 24 str. 5ir 6 punktuose buvo priimtos skirtingos nuostatos dėl papildomų išmokų išmokėjimo gimus vaikui, atsižvelgiant į nepilnavertę šeimą (viena motina augina vaiką) ir moters padėtį pagimdžius vaiką bei jo priežiūrą iki 3 metų. Šiuo laikotarpiu moterims valstybės mokamos pašalpos yra žymiai mažesnės už darbe gaunamą atlyginimą“.

Pasak generalinio direktoriaus vyras, dirbantis įmonėje, gauna pastovų atlygį šeimos išlaikymui, kuris žymiai viršija vidutinį atlyginimą Lietuvoje. Taip pat generalinis direktoriaus informavo, jog šiuo metu įmonės administracija kreipėsi į VĮ IAE jungtinę profsąjungų vadovybę su prašymu peržiūrėti minėtas nuostatas, nes darbdavys vienašališkai daryti Kolektyvinėje sutartyje pakeitimų negali.

Buvo gautas raštas iš VĮ Xxxxxxxxx atominės elektrinės Nepriklausomos profsąjungos, kuriame paaiškinta, jog VĮ IAE jungtinė profesinių sąjungų atstovybė, siūlydama darbdaviui įvesti papildomas išmokas, nurodytas VĮ IAE Kolektyvinės sutarties (SEKorg-1465-1B7) 24 straipsnio 5 ir 6 punktuose, visų pirma vadovavosi tuo, kad gimdo moteris. Prieš gimdymą ir po gimdymo moteris yra nedarbinga ir gauna valstybės nustatytą ligos pašalpą, mažesnę negu jos darbo užmokestis. Vyras, dirbantis IAE, gimus vaikui, jeigu jo žmona nedirba IAE, gauna papildomą išmoką ir visą darbo užmokestį šeimos išlaikymui.

Skundo tyrimo metu nustačius, jog pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį, motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Taip pat pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį nuo 2007 metų liepos 1 d. motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis 6 mėnesiai, yra 100 procentų, o likusį laiką 85- procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Taigi iš šių straipsnių matyti, jog pašalpos mokamos tikrai ne mažesnės, kaip Tarnybą informavo VĮ Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius ir VĮ Ignalinos atominės elektrinės nepriklausoma profsąjunga.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 2 punktas įpareigoja Darbdavį įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe ir sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, taip pat teikti vienodas lengvatas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nustačius, kad VĮ Ignalinos atominės elektrinės Kolektyvinės sutarties 24 str. 5 ir 6 punktų nuostatos pažeidžia Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, ir vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta kreiptis į VĮ Xxxxxxxxx atominės elektrinės generalinį direktorių ir siūlyti kartu su VĮ

IAE jungtine profesinių sąjungų atstovybe panaikinti ir atitinkamai pakeisti VĮ IAE Kolektyvinės sutarties (SEKorg-1465-1B7) 24 straipsnio 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas taip, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės vyrams ir moterims gauti pinigines išmokas gimus vaikui.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba buvo informuota, kad atsižvelgus į Lygių galimybių kontrolieriaus siūlymus, VĮ IAE iš dalies pakeitė Kolektyvinės sutarties, SEKorg-1465-1B7, IV skyriaus

24 straipsnio 5 punktą ir išdėstė jį taip: „VĮ IAE darbuotojo šeimoje gimus vaikui, pateikus patvirtinančius dokumentus, vienam iš dirbančių VĮ IAE tėvų (tėvui arba motinai) išmokama 500 Lt vienkartinė išmoka iš VĮ IAE valdybos patvirtintų lėšų, kurios skirtos VĮ IAE Kolektyvinės sutarties socialinės programos vykdymui, jų nesant – iš darbuotojų darbo apmokėjimui skirtų lėšų.“

* * *

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjos R.P, dirbančios viename Lietuvos policijos komisariatų KP NTS ENTG tyrėja, skundas, kuriame teigiama, jog pareiškėja dalyvavo atrankoje užimti aukštesnes pareigas, tačiau nebuvo priimta dėl to, kad šiuo metu laukiasi kūdikio ir greitu laiku žada išeiti vaiko priežiūros atostogų. Pareiškėjos teigimu ji diskriminuojama kaip moteris. Taip pat pareiškėja prie skundo pridėjo atrankos į laisvas pareigas komisijos posėdžio protokolo kopiją, kurioje aiškiai parašyta, jog pareiškėja X.X. xxxx tinkamą išsilavinimą, žinių ir patirties, tačiau jau antrą kartą išeina vaiko priežiūros atostogų, todėl per pastaruosius keletą metų nesimato jos darbo rezultatų, dėl šių priežasčių komisijos buvo pasiūlyta neskirti pareiškėjos į aukštesnes pareigas.

Skundo tyrimo metu buvo kreiptasi į pareiškėjos darbovietę t.y. Policijos komisariato vadovą ir paprašyta paaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėja nebuvo paaukštinta pareigose. Taip pat, taikant (meditacijos) šalių sutaikymo procedūrą, buvo pakviesti Policijos komisariato vadovai ir pareiškėja atvykti į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, pabandyti išsiaiškinti visas bylos aplinkybes ir rasti tinkamą šios bylos sprendimą abiems pusėms. Buvo nuspręsta, kad komisariato vadovai ieškos abiems pusėms palankaus problemos sprendimo varianto.

Policijos komisariato vadovai savo paaiškinimuose akcentavo, jog pareiškėja turėjo greitu laiku išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, todėl siekė užimti aukštesnes pareigas, nes nuo to priklausytų jai priklausančios socialinės išmokos. Policijos komisariato vadovų manymu, pareiškėja nebuvo diskriminuojama.

Pažymėtina, jog pagal skundo tyrimo metu surinktą medžiagą matyti, jog tik vienintelės pareiškėjos kandidatūra užimti aukštesnes pareigas visiškai atitiko keliamus reikalavimus, o kartu atrankoje dalyvavusių vyrų kandidatų net išsilavinimas neatitiko keliamų reikalavimų užimti aukštesnes pareigas.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo paskirtis yra uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjos X.X. xxxxxxxx sustabdyti tyrimą, kol pareiškėja pagimdys ir galės pati dalyvauti skundo svarstyme ir tyrime.

Vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str. 7p. nuspręsta laikinai sustabdyti

tyrimą.

Tačiau atsižvelgiant į susidariusią padėtį ir siekiant išvengti tokių pažeminimų ateityje Lygių

galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojai skaitė Lietuvos policijos komisariatų pareigūnams paskaitų ciklus apie moterų ir vyrų lygių galimybių principo taikymo praktiniame darbe svarbą, bei lygių galimybių reglamentavimą Europos ir nacionalinėje teisėje.

* * *

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje išnagrinėtas X.X. xxxxxxx dėl galimos diskriminacijos dėl lyties, kuriame teigiama, kad skundo autorė norėjo pasinaudoti išperkamosios nuomos paslauga prekybos tinklo „Topo centras“ esančio Panevėžio miete adresu Klaipėdos g. 143 a, prekybos tinkle Babilonas II, tačiau pareiškėjai UAB „Topo centre“ buvo paaiškinta, kad lizingo paslaugos neteikiamos ir nesudaromos sutartys su asmenimis esančiais vaiko priežiūros atostogose , tai pat pareiškėjai prekybos centro darbuotojai pasiūlė „padirbėti mėnesį“ ir tada ateiti pirkti. Pareiškėja teigia, kad ji pagal LR DK yra dirbanti ir kol vaikui sukaks 3 metai yra socialiai apdrausta. Autorės teigimu, moterys, kurios yra nėštumo ir gimdymo atostogose bei vaiko priežiūros atostogose yra diskriminuojamos.

Skundo tyrimo metu buvo kreiptasi į Prekybos centro Babilonas II UAB „Topo centras“ vadovą ir paprašyta paaiškinti, dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis pareiškėja J.U. taip pat kiti asmenys išėję vaiko priežiūros atostogų negali pasinaudoti išperkamosios nuomos paslaugomis. Taip pat buvo kreiptasi į Bendrovės „Topo centras“ generalinį direktorių ir paprašyta paaiškinti ar visuose „Topo Centro“ prekybos tinkluose asmenims esantiems vaiko priežiūros atostogose nesuteikiamos išperkamosios nuomos paslaugos?

Iš Bendrovės „Topo centras“ generalinio direktoriaus buvo gautas paaiškinimas, kuriame teigiama, jog tikrai 2007 lapkričio 19 dieną UAB „Topo centras“ esančiame Klaipėdos g. 143 A, Panevėžyje, lankėsi pareiškėja J. U. ir norėjo įsigyti prekę lizingo būdu. UAB „Topo centras“ darbuotoja, atsakinga už prekių pardavimą lizingo būdu, pateikė užklausą UAB „Snoro lizingui“. Xxxxxxx bendrovei davus neigiamą atsakymą ir pasiūlius kreiptis į ekspertus, J. U. Atsisakė tai padaryti. Generalinis direktorius patikino, jog panašūs į J. U. atvejai yra labai reti, tačiau nesant UAB „Topo centro“ bendrovės kaltės, trukdo asmenims pasinaudoti galimybe įsigyti norimą prekę lizingo būdu.

Norint pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visas su skundu susijusias aplinkybes buvo papildomai kreiptasi ir į UAB „Snoro lizingas“ vadovą ir paprašyta paaiškinti ar tikrai asmenys išėję vaiko priežiūros atostogų negali pasinaudoti išperkamosios nuomos paslauga UAB „Snoro lizingo“ bendrovėje. Kartu buvo nurodyta, kad pagal statistinius duomenis Lietuvoje vyrų esančių vaiko priežiūros atostogose yra tik 2 %, todėl ribojimas galimybės pasinaudoti išperkamosios nuomos paslauga asmenims esantiems tokiose atostogose gali būti pripažintas netiesiogine moterų diskriminacija dėl lyties. Taip pat buvo paprašyta paaiškinti, kodėl asmenims išėjusiems vaiko priežiūros atostogų sudaromos prastesnės sąlygos pasinaudoti išperkamosios nuomos paslauga, bei kodėl tokiems asmenims reikia papildomai kreiptis į lizingo ekspertus.

UAB „Snoro lizingas“ generalinis direktorius savo rašte paaiškino, jog UAB „Snoro lizingas“ (toliau – Bendrovė) klientus vertina automatiniu ir ekspertiniu būdu. Subjektas, kuriam Xxxxxxxx negali automatiniu būdu pasiūlyti įsigyti prekę (paslaugą) išsimokėtinai, turi teisę pabandyti ją gauti kitu būdu. Bendrovės generalinis direktorius informavo, jog Xxxxxxxx, vertindama asmenų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų mokumą, neatsižvelgia, kokios lyties asmuo į ją kreipėsi. Generalinio direktoriaus teigimu, asmeniui vien todėl, kad jis yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, Xxxxxxxx nėra sukūrusi kitokių sąlygų pasinaudoti Bendrovės teikiamomis paslaugomis, todėl asmenys, esantys vaiko priežiūros atostogose, lygiai su kitais asmenimis negavę Bendrovės sutikimo suteikti finansavimą automatiniu būdu turi vienodą teisę kreiptis į Bendrovę dėl ekspertinio vertinimo.

Atlikus tyrimą darytinos tokios išvados:

Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą netiesioginė diskriminacija apibrėžiama, kaip veikimas ar neveikimas, teisės norma, vertinimo kriterijus ar praktika, kurie formaliai yra vienodi moterims ir vyrams, bet juos įgyvendinant ar taikant, vienos lyties asmenys gali atsidurti ar atsiduria tam tikroje mažiau palankioje padėtyje negu kitos lyties asmenys, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą, vertinimo kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Pastebėtina, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 7(1) straipsnio 1 punkte prekių pardavėjo, gamintojo ar paslaugų teikėjo veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises jei dėl asmens lyties taikomos skirtingos apmokėjimo sąlygos ar garantijos už tokias pačias ir tokios pačios vertės prekes, paslaugas bei gaminius ar nustatomos skirtingos prekių ir paslaugų pasirinkimo galimybės.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo paskirtis yra uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi.

Pagal surinktą tyrimo medžiaga matyti, jog nei Bendrovė „Topo centras“, nei jos padalinys Panevėžio miete, nesiekia, jog moterys – motinos esančios vaiko priežiūros atostogose arba auginančios

vaikus iki 3 metų atsidurtų mažiau palankesnėse sąlygose ir negalėtų pasinaudoti UAB „Topo centro“ teikiamomis paslaugomis. Taip pat pažymėtina, jog UAB „Topo centras“ yra tik pardavėjas ir yra sudaręs sutartį su lizingo davėju , šiuo atvejų UAB „Snoro lizingo“ bendrove , kuri sprendžia ar galima sudaryti lizingo sutartį su pirkėju ar ne.

Kadangi tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos J.

U. teiginį, jog ji nebuvo informuota, UAB „Topo Centro“ darbuotojų, apie galimybę pasinaudoti lizingo eksperto paslauga, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuspręsta : nutraukti tyrimą kai trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Pasiūlyta AB „AG Group“ bendrovės „Topo centras“ vadovui atkreipti dėmesį, jog visų „Topo centro“ prekybos tinklų darbuotojai, tinkamai ir aiškiai, informuotų asmenis - pirkėjus, jog UAB „Snoro lizingas“ klientus vertina automatiniu ir ekspertiniu būdu. Tai pat pasiūlyta AB „AG Group“ bendrovės „Topo centras“ vadovui, apsvarstyti galimybę kreiptis ir pareikšti pretenzijas UAB „Snoro lizingo“ vadovybei, dėl lizingo bendradarbiavimo sutarties pakoregavimo, jog ateityje būtų išvengta galimų diskriminavimo faktų.

* * *

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje atliktas tyrimas dėl diskriminuojančio darbo skelbimo internetiniame tinklalapyje xxx.xxxxxxxx.xx .

Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad skelbimuose priimti į darbą ar mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę vienai iš lyčių, reikalauti iš darbo ieškančių asmenų informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių (išskyrus įstatyme numatytus atvejus), privatų gyvenimą ir šeimos planus. Nepaisant šio įstatymo reikalavimų, minėtame interneto tinklalapyje buvo išplatintas darbo skelbimas, kuriame nurodyta, kad odontologijos klinikai reikalinga „vakarinė registratorė“. Papildomuose reikalavimuose nurodoma, jog darbas siūlomas būtent merginai.

Atliekant tyrimą, buvo išsiųstas užklausimas odontologijos klinikos vadovui dėl informacijos, susijusios su atliekamu tyrimu pateikimo. Negavus atsakymo, buvo išsiųstas papildomas užklausimas registruotu paštu. Savo atsakyme įmonės, kuriai priklauso odontologijos klinika „Neodenta“, savininkė paaiškino, jog skelbime nurodymas, jog vakarinės administratorės pareigos siūlomos tik moterims, įvyko dėl techninės klaidos ir išreiškė apgailestavimą dėl šios klaidos bei pasižadėjo ateityje tokių klaidų nedaryti.

Tyrimo metu nustatyta, jog įmonės savininkė, t.y. darbdavys, padarė pažeidimą, numatytą Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tai yra, nurodydamas darbo skelbime,

jog darbas siūlomas tik moteriškos lyties asmenims, taikė asmeniui mažiau (daugiau) palankias įdarbinimo sąlygas dėl lyties ir apribojo vyrų teises užimti minėtas pareigas..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuspręsta įspėti darbdavį dėl padaryto pažeidimo.

3.4. DISKRIMINACIJA DĖL LYTINĖS ORIENTACIJOS. SKUNDŲ TYRIMAI

Per 2007 metus gauta 18 skundų dėl diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu. Lyginant su ankstesniais metais, galima pastebėti, kad skundų dėl diskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu ženkliai padaugėjo. Tačiau apibendrinant galima pasakyti, kad tai yra tik kiekybinis, bet ne probleminis skundų padaugėjimas, t.y. skundų daugėja, o skundžiamos aplinkybės visuose skunduose yra analogiškos arba labai panašios. Būtina atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis skundų ( faktiškai buvo registruoti tik keli šios organizacijos narių skundai, kiti skundai prijungti prie jau esančių, nes skundžiamasi dėl to paties dalyko) buvo gauta iš Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“, kuriuose reiškiami nusiskundimai dėl homoseksualių žmonių teisinės padėties Lietuvoje. Aptariant pasiskundusiųjų asmenų lytį, reikia pastebėti, kad dažniausiai dėl šios diskriminacijos rūšies skundžiasi vyrai.

19 pav. Asmenų, pateikusių skundus dėl diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu, pasiskirstymas pagal lytį (procentais):

2007

Asmenų grupės,organiz acijos-17%

Vyrai - 55%

Moterys - 28%

Aptariant šios rūšies skunduose aprašytą problematiką, nusiskundimų sritis, būtina atkreipti dėmesį, kad netradicinės lytinės orientacijos žmonės mažiausiai skundžiasi dėl savo teisių pažeidimų darbo santykių srityje. Gėjai ir lesbietės dažniau apskundžia valdžios ir valdymo institucijų veiksmus ir priimtus teisės aktus, kurie, jų manymu, pažeidžia moterų ir vyrų teisės dėl lytinės orientacijos. Tai skundai dėl įvairių komisijų, tarybų sudėties formavimo, atsižvelgiant į tai, kad būtų atstovaujami

netradicinės orientacijos žmonių interesai. Gauti skundai ir dėl teisės aktų nuostatų, tiesiogiai ir netiesiogiai diskriminuojančių homoseksualus.

Minėti „Amnesty International“ skundai-raštai yra adresuojami Lietuvos vidaus reikalų ministrui arba Vilniaus miesto merui ir pasirašyti Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Amerikos valstybių gyventojų. Šiuos „Amnesty International“ raštus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna ir dabartiniu metu.

Susipažinus su visų „Amnesty International“ bei pavienių asmenų persiųstų skundų-raštų turiniu, galima pastebėti, kad visuose skunduose-raštuose reiškiamas susirūpinimas gėjų ir lesbiečių teisėmis Lietuvoje ir įžvelgiami šie nepagarbos homoseksualių žmonių teisėms aspektai:

1. Primenamas Vilniaus mero sprendimas atsisakyti išduoti leidimą renginio „Už įvairovę. Prieš diskriminavimą“ organizavimui 2007 m. (kurio metu turėjo atvykti eurovilkikas), o taip pat primenamas Vilniaus mero sprendimas neišduoti leidimo iškelti vaivorykštės vėliavą Vilniaus rotušės aikštėje 2007

m. Tarptautinės gėjų, lesbiečių ir transseksualų konferencijos metu;

2. Reiškiamas susirūpinimas rengiama Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisa, numatančia, kad nepilnamečiams neigiamą poveikį daro informacija, propaguojanti homoseksualius santykius, nes nėra apibrėžta propagandos sąvoka ir reiškiamas nuogąstavimas, kad bet kokia diskusija šiuo klausimu gali būti pripažinta kaip neteisėta veika;

3. Reiškiamas reikalavimas priimti ir vystyti specialias švietimo, mokymo programas, skatinančias suvokti lytinės orientacijos įvairovę ( konkrečiai minimi gėjai, lesbietės, transseksualai).

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad skundų dėl diskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu apskritai gaunama labai mažai dėl šių priežasčių:

a) gėjai arba lesbietės dažniausiai visomis įmanomomis priemonėmis ir būdais slepia savo lytinę orientaciją nuo darbdavių ir savo kolegų, siekdami garantuoti sau „ramų“ gyvenimą ir nežeminančią darbo aplinką;

b) netradicinės seksualinės orientacijos žmonės linkę nutylėti savo problemas, nes nenori sulaukti priešiškos darbdavių ir kolegų reakcijos, o taip pat galimo persekiojimo;

c) netradicinės seksualinės orientacijos žmonės yra itin netoleruojami Lietuvoje (tai rodo tyrimų ir apklausų duomenys) ir todėl jie bevelia apskritai nešnekėti apie konkrečius diskriminavimo atvejus, nes nemano, kad tokiais veiksmais galima pakeisti viešąją nuomonę ir sulaukti užuojautos ar palaikymo visuomenėje.

20 pav. Skundų bei kontrolieriaus iniciatyva atliktų tyrimų dėl diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu galimų pažeidimų sritys (procentais):

Darbo santykiai-6%

Prekių ir paslaugų teikimas-33%

Valdžios ir valdymo institucijų veiksmai, priimti teisės akta-43% Švietimas-7%

Žiniasklaida-11%

43%

33%

11%

Toliau pateikiami skundų dėl diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu aprašymai.

* * *

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gauti grupės asmenų skundai dėl galimos diskriminacijos dėl lytinės orientacijos. Skundo autoriai nurodė, kad pastaruoju metu AB SEB Vilniaus bankas suteikia galimybę banko klientui susikurti norimo dizaino debetines ar kreditines korteles.

Skundo autoriai paaiškino, kad jie AB SEB Vilniaus banke bandė užsisakyti vaivorykštės spalvų korteles, tačiau gavo neigiamą atsakymą, kuriame buvo nurodyta, „Pasirinktas vaizdas neatitinka šio reikalavimo punkto: reklaminė medžiaga“.

Skundo autoriai paaiškino, kad AB SEB Vilniaus bankas neteisėtai atmetė jų pasirinktą dizainą. Vaivorykštės vėliava simbolizuoja ne tik toleranciją seksualinėms mažumoms, bet taip pat tai – taikos simbolis, arba taikos vėliava. Vaivorykštės vėliava taipogi simbolizuoja tarptautinį solidarumą. Ir galiausiai – tai gamtos reiškinio spalvos. Skundo autorių teigimu VISA nedraudžia vaivorykštės spalvų derinio ant kortelės. Vaivorykštė simbolizuoja skirtingus dalykus, ji nepriklauso jokiai konkrečiai organizacijai, vėliava nėra jokios prekės ženklas ir ji jokiu būdu nereklamuoja jokios paslaugos.

„Tačiau net jei bankai vaivorykštę laiko tik seksualinių mažumų simbolį, tai negali būti traktuojama kaip reklama, nes neįmanoma reklamuoti orientaciją, toleranciją. Tai nėra materialūs dalykai. Mano nuomone, bankai prisidengdami neva griežtomis taisyklėmis, diskriminuoja vartotojus. Iki

kokio absurdo galima prieti, jei elementarią vaivorykštę AB SEB Vilniaus bankas laiko reklamine medžiaga“, teigia I. Ž.

Xxxxxxx skundą buvo užklaustas SEB Vilniaus banko prezidentas ir AB „Hansabankas" valdybos pirmininką.

SEB Vilniaus banko prezidentas Xxxxxxx Xxxxxxx paaiškino, kad SEB Vilniaus bankas , išnagrinėjęs pateiktą Mano Visa kortelės dizainą, nusprendė banko klientams suteikti galimybę užsisakyti vaivorykštės spalvų kortelės dizainą.

Banko prezidentas X. Xxxxxxx paaiškino, kad SEB Vilniaus banko išleidžiamos mokamosios kortelės yra banko nuosavybė, kurių dizainą bankas tvirtina suderinęs su tarptautine kortelės organizacija (Visa international). Išleisdamas Mano Visa kortelę bankas suteikė klientams papildomą galimybę patiems pasirinkti kortelės dizainą. Tokia kliento teisė yra ribojama atsižvelgiant į Visa International reikalavimus ir į papildomus banko nustatytus apribojimus, kurie yra susiję su galima neteisėto kortelės dizaino naudojimo ir reputacine rizika.

Banko prezidentas X. Xxxxxxx paaiškino, kad Mano Visa kortelės dizaino tinkamumo patikrinimo paslaugą SEB Vilniaus bankui teikia tretieji asmenys, kurie klientų pateikiamus kortelės dizainus tikrina „keturių akių" principu, vadovaudamiesi Visa International ir banko nustatytais reikalavimais. Šie reikalavimai yra parengti siekiant apsaugoti kortelės leidėją nuo galimų rizikų ir yra bendro pobūdžio, pvz., draudžiama spausdinti provokuojančius, rasistinius vaizdus, taip pat vaizdus, kuriais siekiama išaukštinti save, vaizdus politine tematika, bet kokius autorinėmis teisėmis apsaugotus vaizdus, medžiagą, įžeidžiančią kultūrines ar religines vertybes, reklaminę medžiagą, olimpinę simboliką, logotipus, skiriamuosius ženklus, simbolius, konkuruojančius su kortelės ar banko simbolika, kortelės vardą, jos savybes menkinančius ar išjuokiančius vaizdus, smurtą ar bet kokį kitą viešosios tvarkos ar trečiųjų asmenų teisių pažeidimą skatinančius vaizdus, dizainas neturi pažeisti ar kelti grėsmės banko geram vardui, reputacijai ir interesams, negali būti pavaizduoti simboliai ar vaizdai, kurie prieštarautų kortelės saugumui ir t. t. Kortelės dizainą atrenkantys asmenys dėl didelio bankui klientų pateikiamų kortelių dizaino kiekio, dizainą patvirtina arba atmeta nedelsdami, vadovaudamiesi savo vidiniu apsisprendimu ir įsitikinimu, kad atitinkamas dizainas atitinka ar neatitinka Visa International ar banko nustatytus reikalavimus. Banko pareiga yra veikti rūpestingai ir apdairiai, todėl, suvokdamas riziką, susijusią su neteisėtu kortelės dizaino panaudojimu, bankas, dizainus atrenkantiems asmenims, rekomenduoja dizaino netvirtinti, jeigu jiems kyla pagrįstų abejonių dėl dizaino atitikimo reikalavimams.

AB „Hansabankas" Elektroninės bankininkystės departamento direktorius Xxxxxxx Xxxxxxx paaiškino, kad pati vaivorykštė ir jos spalvų deriniai Bankui jokių neigiamų asociacijų nekelia, todėl negalima tvirtinti, kad Bankas netoleruoja seksualinių mažumų. Bankas kartu pareiškė, jog skundo, adresuoto Tarnybai, autoriai yra neteisūs, darydami išvadą, kad Bankui amoralią ir su lygiomis

galimybėmis nesuderinamą įtaką daro vaivorykštės vėliavos išskleidimą uždraudusios Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas.

Departamento direktorius Xxxxxxx Xxxxxxx paaiškino, kad Bankas, priimdamas sprendimus dėl atvaizdų, talpinamų ant Banko išleidžiamų mokėjimo kortelių, priimtinumo, vadovaujasi tik Banko ir jo partnerių patvirtintomis taisyklėmis, kurios visiems Banko klientams taikomos vienodai ir su kuriomis galima susipažinti viešai internete adresu xxxx://xxxxxxxxx.xxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxx/xx. Šios taisyklės yra vieningai taikomos Banko leidžiamoms tiek VISA Classic, VISA Electron, tiek MasterCard Standart, Maestro mokėjimo kortelėms ir yra suderintos su tarptautinėmis mokėjimo kortelių organizacijomis

„VISA International" ir „MasterCard International".

„Vaivorykštės spalvos, t.y. horizontaliai išdėstytos vaivorykštės spalvų juostos, taip pat vaivorykštės kaip gamtos reiškinio atvaizdas nepažeidžia Banko ir jo partnerių nustatytų taisyklių, todėl įvykusi klaida buvo ištaisyta ir D. S. yra leista užsisakyti vaivorykštės spalvų kortelę“, - teigia X. Xxxxxxx.

Kaip matyti iš pateiktų paaiškinimų bankai išdavė kreditines korteles su pareiškėjų norimais atvaizdais, t. y. įvykdė pareiškėjų prašymus ir nutraukė lygias teises pažeidžiančius veiksmus.

Kadangi skunde iškeltos problemos buvo išspręstos vadovaujantis Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuspręsta tolesnį skundo tyrimą nutraukti.

3.5. DISKRIMINACIJA DĖL RELIGIJOS IR ĮSITIKINIMŲ. SKUNDŲ TYRIMAI

Lietuvos Respublikos teisės aktai užtikrina visas asmens teises, susijusias su tikėjimo ir įsitikinimų laisve, laisvę išpažinti ir skleisti savo tikėjimą, laisvai privačiai ir viešai jį praktikuoti ir iš jo mokyti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje deklaruojama asmens teisė turėti įsitikinimus, laisvai juos reikšti, ieškoti ir skleisti informaciją. 26 straipsnio 1 dalis deklaruoja, kad konkreti „minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma“. Šio straipsnio 2 dalyje teigiama, kad

,,kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo“. Trečiojoje dalyje pabrėžiama, kad „niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą“. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.

Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Šis principas įtvirtintas Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje ir reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus.

Ataskaitiniu laikotarpiu kaip ir ankstesniais metais Xxxxxxx gavo skundų, kuriuose pareiškėjai nurodo, kad ir šioje srityje jaučiasi diskriminuojami – 75 proc. besikreipiančiųjų buvo netradicinių religijų atstovai, Kaip parodė reprezentatyvus sociologinis kiekybinis Lietuvos gyventojų nuostatų ateistų, naujųjų ir tradicinių religinių bendruomenių narių atžvilgiu tyrimas, valstybėje pastebima diskriminacijos apraiškų naujųjų, netradicinių religijų atžvilgiu. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo Septintosios dienos adventistų bažnyčios prašymą dėl valstybės pripažinimo šiai bažnyčiai. Xxxx xxxxxxxx xxxxxxx, visi pripažinimui reikalingi dokumentai pateikti Lietuvos Respublikos Seimui 2003 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali pretenduoti į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą praėjus 25 metams nuo jų pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje Septintosios dienos adventistų bažnyčia veikia nuo XX a. trečiojo dešimtmečio. Iš Tarnybai pateiktos medžiagos duomenų galima daryti išvadą, kad ši bažnyčia atitinka Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio nuostatas religinėms bendrijoms, kurioms galima suteikti valstybės pripažinimą, tačiau šis statusas jai iki šiol nesuteiktas.

Analizuojant minėto sociologinio tyrimo išvadas galima prognozuoti, kad ateityje šios rūšies skundų gali padaugėti.

Lietuvoje juridinio asmens teisės yra įformintos 967 tradicinėms religinėms organizacijoms Pripažinimo klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas gavęs Teisingumo ministerijos išvadą. Tradicinių religinių organizacijų skaičių rodo žemiau pateikiama lentelė (21 pav.):

0%

4%

1%

5%

2%

01%

86%

Lotynų apeigų katalikų Graikų apeigų katalikų Evangelikų liuteronų

Evangelikų reformatų Stačiatikių

Sentikių Judėjų

Musulmonų sunitų

Karaimų

%

Kaip matyti iš lentelės, lotynų apeigų katalikų religinių organizacijų yra daugiausia-net 826, po vieną organizaciją turi graikų apeigų katalikai ir karaimai, kiek daugiau – 6 musulmonai sunitai ir 7 – judėjai, evangelikai reformatoriai turi 14 organizacijų, sentikiai – 21, evangelikai liuteronai – 40 ir stačiatikiai 51. Tokio statuso jau keletą metų siekia Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia, Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių – sekmininkų sąjunga, Lietuvos naujoji apaštalų bažnyčia ir jau minėta Septintosios dienos adventistų bažnyčia.

Pastebėtina, kad skundžiantis dėl patiriamos diskriminacijos aktyvesni buvo vyrai. Tai rodo pateikiama lentelė:

22 pav. Asmenų, pateikusių skundus dėl diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu, pasiskirstymas pagal lytį (procentais):

100

2007

Moterys-25%

Vyrai-75%

Ataskaitiniu laikotarpiu asmenys skundėsi švietimo klausimais, konkrečiai imant dėl reikalavimų tikybos mokytojams, taip pat netinkama valstybinės valdžios ir valdymo institucijų veikla. Pusę skundų buvo dėl netradicinių religinių bendruomenių diskriminavimo žiniasklaidoje. Vieši pasisakymai (tame tarpe žiniasklaidos priemonėse) nepriskirti Lygių galimybių įstatymo reguliavimo sričiai, nes Lygių galimybių įstatymas, kaip ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas nėra taikomas žiniasklaidos turiniui, viešiems pasisakymams visuomenės informavimo priemonėse, todėl pareiškėjams patarta kreiptis į teismą arba į Žurnalistų etikos inspektorių.

23 pav. Skundų bei kontrolieriaus iniciatyva atliktų tyrimų dėl diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu galimų pažeidimų sritys (procentais):

25%

50%

25%

Švietimas-25%

Valdžios ir valdymo institucijų veikla-25 Kita-50%

2007 metais Tarnyboje gauti skundai dėl religijos ir įsitikinimų sudarė 3 procentus.

* * *

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gautas paklausimas dėl tikybos mokytojams nustatytų diskriminuojančių reikalavimų. Paklausime teigiama, kad Švietimo įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tikybos mokyti pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų) gali asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą bei pedagogo kvalifikaciją arba turintis tam reikalingą specialųjį pasirengimą. Toks asmuo privalo turėti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės nustatyta tvarka išduotą leidimą (siuntimą) mokyti tikybos. Paklausėjo nuomone, reikalavimas dėl būtinumo tikybos mokytojui turėti religinės bendruomenės leidimą mokyti tikybos yra diskriminuojantis dėl religijos ir įsitinimų.

Paklausime taip pat atkreipiamas dėmesys į Švietimo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kuriame nustatytas vienas iš atvejų kada asmuo negali dirbti mokytoju, t.y. mokyti tikybos pagal

formaliojo švietimo programas negali asmuo, netekęs religinės bendrijos ar bendruomenės vadovybės leidimo (siuntimo).

Paklausime teigiama, kad kitiems mokytojams, dėstantiems tam tikrą mokymo programą mokykloje, nereikia gauti atitinkamų organizacijų ar bendruomenių leidimo dėstyti atitinkamą discipliną. Todėl daroma išvada, kad atitinkama aukštojoje mokykloje įgyta kvalifikacija dėstyti tikybą nesuteikia galimybės tikybos mokytojams dėstyti tikybą mokykloje, nes jiems keliami didesni reikalavimai nei kitų mokymo programų mokytojams ir todėl tokia nuostata yra diskriminuojanti tikybos mokytojus. Paklausime daroma išvada, kad atitinkamos Švietimo įstatymo nuostatos galimai pažeidžia Lygių galimybių įstatymą.

Paklausimo tyrimo metu kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Teisingumo ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją bei Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetą ir paprašyta pateikti nuomonę, paaiškinimus dėl Švietimo įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo tikybos mokytojams turėti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės nustatyta tvarka išduotą leidimą (siuntimą) mokyti tikybos pagrįstumo ir reikalingumo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2008-01-14 rašte Nr. (8.3.44.)-7R-316 paaiškino, kad Švietimo įstatymo 31 straipsnio 5 dalis atitinka Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje 3 straipsnio 2 dalį, kurioje teigiama, kad katalikų tikybos mokytojai privalo turėti raštišką vietinio vyskupo siuntimą mokyti tikybos. Teisingumo ministerijos rašte cituojama Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalis, kad „Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Xxxx tėvų pageidavimu mokoma tikybos“. Teisingumo ministerijos nuomone, tam tikrų reikalavimų nustatymas tikybos mokytojams, kurie netaikomi kitų specialybių mokytojams, yra pagrįstas. Pasak teisingumo ministro, atsižvelgiant į konstitucinį valstybės ir bažnyčios atskirumo principą suprantama ir tai, kad valstybė nesiima tikrinti tikybos mokytojų atitikimo religinės bendruomenės ar bendrijos iškeltiems reikalavimams bei pasitiki tokios religinės bendruomenės ar bendrijos išduotu leidimu. Rašte preziumuojama, kad asmuo, pasirinkęs tikybos mokytojo specialybę, yra susipažinę su religinės bendruomenės ar bendrijos jam keliamais reikalavimais ir sąmoningai pasirinkęs jų laikytis.

Teisingumo ministras Xxxxxx Xxxxxxx kartu pažymi, kad tikybos mokytojai yra rengiami ir valstybiniuose universitetuose valstybės lėšomis ir šiais atvejais atsakomybę dėl tikybos mokytojo specialybę besirenkančių asmenų supažindinimo su religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės jiems keliamais reikalavimais turėtų prisiimti valstybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris Xxxxxx Xxxxxxxxxx 2008-01-25 rašte Nr. 12-639 cituoja Švietimo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies nuostatas ir Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos

sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje 3 straipsnio 2 dalies nuostatas (identiškos, aprašytoms Teisingumo ministerijos rašte).

Atkreiptinas dėmesys, kad Švietimo ir mokslo ministerija bei Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas paaiškinimų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nepateikė.

Paklausimo tyrimo metu nustatyta, kad:

1. Švietimo įstatymo 31 straipsnio, reglamentuojančio teisę mokytis tikybos, 5 dalyje nustatytas reikalavimams tikybos mokytojams: „Tikybos mokyti pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų) gali asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą bei pedagogo kvalifikaciją arba turintis tam reikalingą specialųjį pasirengimą. Toks asmuo privalo turėti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės nustatyta tvarka išduotą leidimą (siuntimą) mokyti tikybos.“

Švietimo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato atvejį, kada asmuo negali dirbti mokytoju, t.y. mokyti tikybos pagal formaliojo švietimo programas negali asmuo, netekęs religinės bendrijos ar bendruomenės vadovybės leidimo (siuntimo).

Taigi tikybos mokytojams nustatytas papildomas reikalavimas turėti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės nustatyta tvarka išduotą leidimą (siuntimą) mokyti tikybos yra taikomos tik šios specialybės mokytojams.

Švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje švietimo ir mokslo ministrui suteikti įgaliojimai nustatyti kvalifikacinius reikalavimus mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštesniųjų studijų programas. Švietimo ir mokslo ministras 2005 m. kovo 29d. įsakymu Nr. 506 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, aprašo patvirtinimo“ patvirtino kvalifikacinius reikalavimus mokytojams.

Pastebėtina, kad nei Švietimo įstatyme, nei Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.506 patvirtintuose kvalifikaciniuose reikalavimuose mokytojams papildomi specialūs reikalavimai greta jau numatytų kvalifikacinių reikalavimų numatyti tik tikybos mokytojams, gi kitų specialybių mokytojams tokie reikalavimai nenumatyti.

2. Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas 2000 m. gegužės 5 d., siekdamos reglamentuoti santykius tarp Katalikų Bažnyčios ir Lietuvos Respublikos švietimo ir kultūros srityje, pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (sutartis ratifikuota ir įsigaliojo 2000-09-16). Šios sutarties 3 straipsnio 1 dalis numato, kad katalikų tikybos mokytojo kvalifikacija suteikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Vyskupų Konferencijos nustatytas normas.

Tos pačios sutarties 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja reikalavimus tikybos mokytojams :

„Katalikų tikybos mokytojai privalo turėti raštišką vietinio vyskupo siuntimą (missio canonica) mokyti tikybos. Šis siuntimas yra būtina tikybos mokytojo kvalifikacinių reikalavimų dalis. Nuo siuntimo panaikinimo momento mokytojas praranda teisę mokyti katalikų tikybos. Informavimo apie siuntimo netekimą procedūrą Lietuvos Respublikos įgaliota institucija ir Lietuvos Vyskupų konferencija nustato atskiru susitarimu.“

Sutarties 3 straipsnio 3 dalis garantuoja tikybos mokytojams valstybinėse arba savivaldybių mokyklose tokias pačias teisės ir pareigas kaip ir kitų dalykų mokytojams.

Atkreiptinas dėmesys, kad šios sutarties 7 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas dėl tikybos mokytojo atestacijos, pagal kurią katalikų tikybos mokytojo atestacija ir darbo priežiūra vykdoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, kartu dalyvaujant Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovams.

3. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių privalomumą, 2 dalis nustato, kad „Jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.“

Atkreiptinas dėmesys, kad Lygių galimybių įstatymas, draudžiantis diskriminaciją dėl religijos ar įsitikinimų, įsigaliojo Lietuvoje 2005 m. sausio 1 d. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, aptariant Švietimo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies bei 48 straipsnio 5 dalies 1 punkto atitikimą Lygių galimybių įstatymo reikalavimams, konstatuotina, kad minėtos Švietimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Lygių galimybių įstatymo reikalavimams, nes šiuo atveju Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto 2000 m. gegužės 5 d. sutartis turi viršenybę Švietimo ir mokslo įstatymo bei Lygių galimybių įstatymų atžvilgiu.

4. Aptariant paklausime reiškiamą nuomonę dėl darbdavio veiksmų, galimai pažeidžiančių Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nes jis esą taiko asmeniui (tikybos mokytojui) mažiau palankias įdarbinimo sąlygas, būtina pastebėti, kad darbdavys yra mokyklos vadovas. Švietimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis numato, kad mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Pagal to paties 43 straipsnio 1 dalį mokykla savo veikloje vadovaujasi atitinkamai Švietimo ir Biudžetinių įstaigų arba Viešųjų įstaigų įstatymais. Taigi darbdavys yra įpareigotas vykdyti įstatymų reikalavimus.

5. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir, vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 13 straipsniu bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 5 punktu, paklausimo tyrimas nutrauktas, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą.

3.6. DISKRIMINACIJA DĖL NEGALIOS. SKUNDŲ TYRIMAI

2007 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje buvo gauta 17 skundų dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu. Tai sudaro apie 10 % visų 2007 metais tarnyboje atliktų tyrimų. Praėjusiais metais tyrimų dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu atlikta 55 % daugiau nei 2006 metais. Pažymėtina, jog dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje srityje, į tarnybą vienodai kreipėsi ir vyrai ir moterys (po 47 %), 6 % skundų gauti iš juridinių asmenų (24 pav.).

24 pav. 2007 metais gauti skundai dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu pagal pareiškėjus.

6

47 Gauti skundai %

Juridiniai asmenys

Moterys

Vyrai

Po 41 % skundų buvo gauta dėl valstybės, savivaldybių įstaigų veikos bei prekių ir paslaugų teikimo srityje, 18 % skundų dėl galimų pažeidimų darbo santykių srityje. Dėl galimų neįgaliųjų teisių pažeidimų švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veiklos srityje, skundų nebuvo gauta (25 pav.).

25 pav. 2007 metais gauti skundai dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu pagal sritis.

Gauti skundai %

41

18

41 Prekių ir paslaugų sritis

Darbo santykiai

Valstybės, savivaldybės įstaigos

Padidėjęs skundų dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu skaičius, anaiptol nerodo, jog padidėjo neįgaliųjų diskriminacijos atvejų. Akivaizdu, jog neįgalieji aktyviau pradėjo ginti savo pažeistas teises. Tai įtakojo didesnė informacijos sklaida apie teisių gynimo galimybes. Didelę įtaką tam turėjo įvairūs projektai vykdyti 2007 metais „Lygių galimybių metų visiems“ priemonių plano rėmuose. Praėjusiais metais radijo ir televizijos laidų metu buvo dažnai nagrinėjamos problemos, su kuriomis susiduria neįgalieji įgyvendindami savo teises.

Praėjusiais metais nemažai skundų buvo gauta dėl valstybės, savivaldybių įstaigų veikos. Neįgalieji dažnai skundėsi dėl savo nelygiavertės padėties viešųjų renginių metu (sporto, kultūrinių renginių ir pan.). Dažnai tokie renginiai organizuojami išimtinai tik neįgaliesiems, tuo tarpu visuotiniai viešieji renginiai nėra prieinami neįgaliesiems dėl jų nepritaikymo neįgaliųjų poreikiams. Tokia padėtis išties didina neįgaliųjų socialinę atskirtį, įtakoja stigmatizacijos neįgaliųjų atžvilgiu stiprinimą ir prieštarauja neįgaliųjų socialinės integracijos programos esminiams principams.

Dažnai visuomenės nariai, neįgalius asmenis sutapatina su judėjimo negalią turinčiais asmenimis. Be abejo, asmenims, kurių vienintelė judėjimo priemonė yra vežimėlis reikalingas ypatingas dėmesys pritaikant jiems fizinę aplinką (pastatus, šaligatvius, viešąjį transportą ir t.t.). Tačiau dažnai pamirštama, jog kitas negalios rūšis turintys asmenys turi visiškai skirtingų, specifinių poreikių. Pavyzdžiui, regos ir klausos sutrikimus turintiems asmenims išlieka daug neįveikiamų barjerų siekiant išsilavinimo dėl nepritaikytų jų poreikiams mokymosi priemonių. Proto bei psichikos sutrikimus turinčių asmenų teisės į saviraišką, ypač darbo santykių srityje, yra dažnai ribotos dėl nepagrįstų kitų visuomenės narių baimių šių asmenų atžvilgiu, nemokėjimo su tokiais asmenimis elgtis.

Viena iš aktualių problemų išlieka nereginčių arba silpno regėjimo asmenų teisių įgyvendinimas viešajame gyvenime. 2007 metais tarnyboje papildomai buvo nagrinėta situacija dėl nereginčių asmenų aptarnavimo šalies bankuose bei kredito įstaigose. Pasak pareiškėjų, aklieji, norintys gauti didesnę nei 200 litų grynųjų pinigų sumą per dieną, privalo atvykti su įgaliotu asmeniu, kurio įgaliojimą privalo tvirtinti notaras. Toks diferencijuotas paslaugų teikimas akliesiems, pareiškėjų teigimu, diskriminuoja juos dėl negalios. Kitame skunde pateikiama informacija, kad aklajam gali būti išmokama tik 500 litų grynųjų pinigų suma per dieną, didesnė pinigų suma negali būti išmokama, nes esą neregys negali pasirašyti ant banko dokumentų.

Kita skunduose aprašyta problema yra ta, kad bankai akliesiems neišduoda įprastinių banko mokėjimo kortelių, nes jiems pagal klientų aptarnavimo tvarką gali būti išduodamos tik specializuotos akliesiems skirtos riboto funkcionalumo „Maestro“ debetinės kortelės, kuriomis negalima susimokėti parduotuvėse už įsigyjamas prekes. Dėl šių bankų nustatytų klientų aptarnavimo taisyklių apribojimų pareiškėjai jaučiasi diskriminuojami dėl savo negalios paslaugų teikimo srityje ir įžvelgia Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Atliekant tyrimą, bankai padarė nemažai vidaus darbo taisyklių pakeitimų, suteikiančių asmenims su regos sutrikimais savarankiškai atlikti tam tikras operacijas bei gauti paslaugas šiose įstaigose. Tačiau akliesiems teikiamos paslaugos išlieka ribotos lyginant su kitais asmenimis. Bankų atstovų teigimu, ribodami nereginčių asmenų teises, jie vadovaujasi Civilinio kodekso 1.76 straipsniu, pagal kurio nuostatas, jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras arba kiti straipsnyje nurodyti asmenys. Kontrolierės nuomone, ši Civilinio kodekso nuostata neregintiems asmenims taikoma nepagrįstai, kadangi neregystė tikrai nėra fizinis trūkumas, dėl kurio asmuo negalėtų pasirašyti sandorio dokumentų. Dėl šios kodekso nuostatos išaiškinimo išsiųsti prašymai pateikti nuomonę Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Teisės institutui, Xxxxxx Xxxxxxx bei Vilniaus universitetams, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

2007 metais pirmą kartą gauti keli skundai dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu darbo santykių srityje. Deja, ne visais atvejais tarnybai pavyko pilnai išspręsti skunduose keliamas problemas, tačiau tarnyba bendradarbiaudama su Lietuvos darbo birža siekė maksimaliai padėti neįgaliesiems įsitvirtinti darbo rinkoje.

Praėjusiais metais tarnyboje ištirtas neįgalaus asmens skundas, kuris negavo darbo viename iš Lietuvos pašto skyrių. Pareiškėjas, kuriam nustatytas 40 proc. darbingumas, pateikė informaciją, jog. jis kreipėsi dėl darbo į centrinio pašto skyrių, kur buvo siūlomas laiškanešio darbas (4 vietos). Į šią darbo vietą jis nebuvo priimtas.

Tiriant skundą, buvo išsiųsti užklausimai šio pašto skyriaus administracijai bei teritorinės darbo biržos vadovui.

Pašto skyriaus direktorius informavo, jog pareiškėjas pateikė neįgalumo pažymą, kurioje nurodoma, jog jis gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą 2-3 valandas per dieną, jam draudžiama dirbti padidintu psichoemociniu krūviu. Kadangi laiškininko darbas yra priskirtinas padidintos rizikos darbams, bendrovė negalėjo įdarbinti pareiškėjo į šias pareigas. Direktorius taip pat paaiškino, jog į siūlomas užimti laiškininko pareigas įeina pensijų ir piniginių perlaidų išmokėjimas, mokesčių už komunalines paslaugas priėmimas, pašto prekių pardavimas, šis darbas yra gana rizikingas ir atsakingas. Taip pat pateikiama informacija, jog laiškanešio darbo laikas yra nuo 4,5 iki 7 valandų per dieną. Direktorius apgailestavo, kad pareiškėjui šiuo metu nėra galimybės sudaryti jam palankių darbo sąlygų ir jį įdarbinti.

Darbo biržos skyriaus direktorė informavo, jog nežiūrint į tai, jog pareiškėjas kandidatavo į darbo vietą pašto skyrių savarankiškai, t.y. be darbo biržos nukreipimo, darbo birža išnagrinėjo pateiktą informaciją dėl darbo biržos paslaugų teikimo pareiškėjui ir išsiuntė paklausimą pašto skyriaus administracijai. Atsakyme informuojama, jog siūlomos pareigos pašte neatitiko specialių sąlygų, būtinų

pareiškėjui dėl jo sveikatos būklės. Šiuo metu pareiškėjas dalyvauja Profesinės reabilitacijos programoje, kurią baigus jis galės būti siunčiamas įsidarbinti su darbo biržos siuntimu.

Tyrimo metu nustatyta, jog pašto skyriaus administracija motyvuotai atsisakė priimti į darbą pareiškėją, bei pagrindė aplinkybes, dėl kurių šiuo metu jie negali sudaryti pareiškėjui būtinų darbo sąlygų. Kadangi Lietuvos darbo birža įgyvendina neįgaliųjų asmenų integracijos į darbo rinką funkcijas, pareiškėjui pasiūlyta kandidatuoti į laisvas darbo vietas pagal darbo biržos parengtą individualų įsidarbinimo planą su jų siuntimu. Šiuo atveju darbo biržos atstovai gali kontroliuoti, ar darbdavys motyvuotai atsisako priimti darbo ieškantį asmenį į darbą.

3.7. DISKRIMINACIJA DĖL RASĖS IR ETNINĖS PRIKLAUSOMYBĖS. SKUNDŲ TYRIMAI

2007 m. skundai dėl rasės ir etninės priklausomybės sudarė 14 procentų visų skundų , kuriuos tyrė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiais metais šiek tiek mažiau negu trečdalį skundų parašė asmenų grupės, ar organizacijos, absoliuti jų dauguma buvo įvairios nevyriausybinės organizacijos. Tai pasakytina apie Romų visuomenės centrą, Teisės ir tolerancijos institutą, Lietuvos Kolpingo draugiją. Keli skundai buvo persiųsti iš Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo bei žmogaus teisių komitetų. Nagrinėti ir advokatų kontoros paklausimai romų ir žydų diskriminavimo klausimais. Lyginant su praeitais metais, šiek tiek daugiau, 17 procentų skundų gauta iš užsieniečių. Viename jų buvo nagrinėjamas atvejis, kai juodaodį studentą iš Klaipėdos troleibuso kontrolierė įžeidė pavadindama jį rusų kalba ,,beždžione“. Savivaldybės įmonės ,,Susisiekimo paslaugos“ administracijai ištyrus įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad kontrolierė V.K. vykdydama keleivių kontrolę, nemandagiai elgėsi su keleiviu ir jį įžeidė, tuo padarydama darbo drausmės pažeidimą, už kurį jai buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Įvertinusi aukščiau išdėstytus faktus ir tai, kad savivaldybės įmonės ,,Susisiekimo paslaugos“ administracija pritaikė kontrolierei drausminę nuobaudą bei vadovaudamasi Lygių galimybių įstatymo 12 straipsniu ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktu, buvo nuspręsta nutraukti tyrimą kai lygias teises pažeidžiančios veikos nutraukiamos ir rekomenduota Savivaldybės įmonės ,,Susisiekimo paslaugos“ administracijai užtikrinti etišką savo tarnautojų elgesį, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatų. Nagrinėti ir pabėgėlių skundą – skundai čečėnų tautybės asmuo dėl šeimos susijungimo. Abu sutuoktiniai yra Rusijos Federacijos piliečiai, tačiau pabėgėlio statusą turi skirtingose valstybėse. Skundo tyrimo metu diskriminacijos nenustatyta. Pažymėtina, kad skirtingų užsieniečių teisinių statusų ir su šiais statusais susijusių teisių bei pareigų skirtumų egzistavimas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje savaime nėra traktuojamas, kaip diskriminacija Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio prasme. 2007 m. 13 proc. skundų gauta iš romų tautybės asmenų, 17 proc. – rusų tautybės. Du skundai gauti iš lietuvių tautybės asmenų, kurie jautėsi diskriminuojami Vilniaus rajono savivaldybės administracijos.

Pareiškėjų pasiskirstymą pagal lytį rodo žemiau pateikiama lentelė:

26 pav. Asmenų, pateikusių skundus dėl diskriminacijos rasės ir etninės priklausomybės pasiskirstymas pagal lytį (procentais):

100

2007

Asmenų grupės, organizacijos 30%

Vyrai-35 %

Moterys -35%

Daugiausia skundžiamasi valdžios ir valdymo institucijų veikla – 48proc., netinkamais darbo santykiais – 35 proc., socialinės apsaugos klausimu – 4 proc. Būsto ir švietimo klausimais skundų nebuvo, išskyrus tai, kad viena pareiškėja kreipėsi, nurodydama, kad Žydų religinė bendruomenė

,,Chassidei Chabat Lubavitch“ organizuoja vasaros poilsį tik žydų vaikams, esą diskriminuodama tuo kitų tautybių vaikus. Kadangi šią stovyklą organizavo religinė bendruomenė, skunde diskriminacijos nenustatyta. Tiriant skundą dėl termino <romas> vietoje <čigonas> vartojimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba susidūrė su problema, kad Lietuvoje termino ,,romai“ nereglamentuoja nei vienas teisės aktas. Pirmą kartą Lietuvoje terminas <romai> atsirado Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2000 metais patvirtinus Romų integracijos į Lietuvos visuomenę programą. Šios programos iniciatorius buvo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Minimo termino vartojimą įtakojo 1971 m. Londone I – ajame čigonų kongrese, kuriame dalyvavo 14 valstybių atstovai, priimtas sprendimas nenaudoti termino

<čigonai> kaip diskriminuojančio ir vadinti šiuos asmenis romais. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį termino „romai“ (anglų k.–„roma“, prancūzų k. – „les roms“) vartojimas nuosekliai įsitvirtino tarptautinių organizacijų dokumentuose vietoje angliško termino

„gypsies“ arba prancūziško – „tsiganes“. Tačiau Užsienio reikalų ministerija neturi informacijos, kad būtų priimta kokių nors teisiškai įpareigojančių tarptautinių dokumentų šiuo klausimu. Tarptautinės žmogaus teisių apsaugos institucijos yra priėmusios rekomendacinio pobūdžio dokumentų, kuriuose

valstybėms siūloma vartoti tokį romų bendruomenės pavadinimą, kuris yra priimtinas šios bendruomenės nariams. Taip pat siūloma, kad formuojant ir įgyvendinant vyriausybės politiką ir sprendimus šios tautinės grupės atžvilgiu, turi visapusiškai dalyvauti šios bendruomenės atstovai. Šiuo metu skundo tyrimo metu surinkta medžiaga yra pateikta Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Tikimasi palankaus komisijos sprendimo, kad terminas romas atsirastų Dabartinės lietuvių kalbos žodyne.

Kaip pasiskirstė skundai pagal sritis rodo žemiau pateikiama lentelė:

27 pav. Skundų bei kontrolieriaus iniciatyva atliktų tyrimų dėl diskriminacijos rasės ir etninės priklausomybės galimų pažeidimų sritys (procentais):

13%

48%

35%

Darbo santykiai - 35%

Socialinė apsauga, sveikatos priežiūra - 4%

Valdžios bei valdymo institucijų veikla - 48% Kita - 13%

Pažymėtina, kad kaip ir ankstesniais metais, taip ir 2007 – aisiais skundėsi lietuvių tautybės asmenys, gyvenantys Vilniaus rajono teritorijoje, kad jie susiduria su sunkumais tvarkant reikalus Vilniaus rajono savivaldybėje vien todėl, kad jie lietuviai. Tai pasakytina apie Vilniaus rajono savivaldybės vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrių (skundo aprašymas pridedamas žemiau). Pareiškėja X.X. xxxxxxxx, kad ji jaučia diskriminaciją darbo santykiuose – jai kaip medicinos felčerei buvo sumažintas darbo krūvis vien todėl, kad ji lietuvė ir Konservatorių partijos narė. (sprendimas šioje byloje dar nepriimtas).

Darbo santykiuose dominavo romų skundai, kuriuose nurodoma, kad turint darbo biržos rekomendacijas įsidarbinti, potencialūs darbdaviai atsisakė romes įdarbinti vien todėl, kad jos romės. Čia puikiai galioja taisyklė, kad darbuotojas darbo santykiuose yra silpnesnė teisinių santykių šalis, visi darbdaviai aiškina, kad jau buvo susitarę su kitais pretendentais, vienu atveju , kad darbuotoją buvo priėmusi kita administratorė ir panašiai. Nagrinėjant vieną skundą buvo patarta kreiptis į teismą, šiuo metu ši byla bus nagrinėjama Vilniaus II apylinkės teisme. Aukštas romų nedarbo lygis neliko

nepastebėtas ir Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) Trečiojoje ataskaitoje apie Lietuvą, kur griežtai rekomenduota ,, imtis Lietuvoje gyvenančių romų bendruomenės užimtumo padėties gerinimo priemonių“.

Kaip parodė EQUAL vykdomi projektai tautinių mažumų įtraukimo į darbo rinką klausimais, kol kas daugiausiai užimtumo rėmimo, profesinės integracijos priemonių yra skirta vyrų ir moterų lygybei užtikrinti bei neįgaliųjų socialinei ir profesinei integracijai. 2006 m. priimtas Užimtumo rėmimo įstatymas pakeitė anksčiau galiojusį Bedarbių rėmimo įstatymą Naujuoju įstatymu pakeistas bedarbių rėmimas, nustatant kvotas kai kurių bedarbių grupių įdarbinimui, į užimtumo rėmimą – numatant finansinį skatinimą darbdaviams įdarbinti papildomai darbo rinkoje remiamus asmenis bei intensyvesniu aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymu. Naujajame įstatyme išplėstas papildomai remiamų darbo rinkoje asmenų sąrašas. Taip pat išplėstos jau buvusių remiamų grupių sampratos, pvz.: išplėsta ilgalaikių bedarbių samprata, ji apima asmenis iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbusius 2 m. ir ilgiau. Tai paranku asmenims, kurie neturėjo darbo, tačiau nebuvo užsiregistravę darbo biržoje. Išplėsta rėmimo pagal amžių samprata. Visgi užimtumo rėmimo įstatymas dar neapima visų socialinę atskirtį patiriančių grupių. Reikėtų Užimtumo rėmimo įstatyme nustatyti naują papildomai remiamą asmenų grupę – tautines mažumas bei nustatyti papildomos paramos priemones tautinių mažumų integracijai į darbo rinką.

Rengiant naują Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymą, reikėtų nustatyti kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų įsipareigojimus imtis priemonių dėl tautinių mažumų integravimo į darbo rinką, kaip to yra reikalaujama Tarptautinės Darbo Organizacijos konvencijos Nr. 111 „Dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje“ 3 straipsnyje. Įgyvendinant Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodeksą teisės norma nustatančia įpareigojamą Vyriausybei imtis priemonių tautinių mažumų užimtumui didinti bei gilesnei integracijai į visuomenę skatinti. Tokias išvadas pateikė EQUAL projektų vykdytojai.

Globalėjančios ekonomikos iššūkių, senėjančios visuomenės, demografinės kaitos, darbo jėgos didelės migracijos kontekste socialinė atskirtis neabejotinai tampa prabanga ir valstybei nuostolinga, todėl Europos Sąjungos lygių galimybių klausimai tampa vis aktualesni sprendžiant demografines, ekonomines ar socialines problemas; nepamirštama ir žmogaus teisių įtvirtinimo įvairiuose teisės aktuose svarba.

Nepaisant Lietuvoje tautinėms mažumoms garantuojamų teisių, ryškėja nepakantumo kitos tautybės, rasės, odos spalvos asmenims požymiai: išpuoliai prieš juodaodžius viešose vietose, neapykantos kurstymas kitos etninės priklausomybės žmonėms. Pastebėtina, kad nuo 1990 m. nepakantumas tautinėms mažumoms nuolatos augo. Tai rodo žemiau pateikiama lentelė.

	1990	1999	2005	2007
Romai	59	62	77	68
Musulmonai	34	31	51	60
Kitos rasės žmonės	20	-	36	38
Žydai	18	21	31	18

Klausimas:

,,Čia išvardintos įvairios žmonių grupės. Prašome pasakyti, su kuo nenorėtumėte gyventi

xxxxxxxxxxxx?“

Nepakantumo hierarchija pastaraisiais metais Lietuvoje išlieka stabili – labiausiai nemėgiama grupe visuomenės daugumai yra romai. Jų temperamentinga kultūra, aprangos stilius, savita išvaizda kaskart patraukia bendruomenės narių dėmesį. Kadangi jie yra ryškūs ir matomi, dėl savo išvaizdos, akcento ar kultūros jie tampa labiau atpažįstami ir labiau pažeidžiami, o jų gyvenimo, buities, išsilavinimo, socialinės integracijos problemos išlieka aktualios. Įvairios tarptautinės organizacijos, rengusios raportus apie Lietuvą rekomendavo Lietuvos Respublikos institucijoms spręsti romų etninės mažumos visaverčio integravimo į Lietuvos visuomenės gyvenimą klausimą ( Į tai orientuoja 2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento Rezoliucija dėl Europos romų strategijos).

Visa tai atsispindi elektroninėse visuomenės informavimo priemonėse. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje specialiųjų tyrimų skyriuje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl internetiniame naujienų tinklapyje xxx.xxxxx.xx paskelbto straipsnio ,,Čigonų taborui bus nutrauktas elektros tiekimas“ parašytų komentarų dėl galimo viešo neapykantos kurstymo bei skatinimo smurtauti. Šiame skyriuje pagal 2007 m. birželio 4 d. pateiktą Lygių galimybių kontrolieriaus informaciją pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo viešo kurstymo ir skatinimo neapykantos bei kurstymo smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl jų rasės, tautybės, seksualinės orientacijos, t. y. požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. 1 d. ir 2

d. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2007 m. gegužės 31 d. interneto tinklapyje xxx.xxxxxx.xx publikavus straipsnį ,,Sostinėje – atakos prieš juodaodžius“ nenustatytos tapatybės asmenys, pasivadinę slapyvardžiais, šalia minėto straipsnio, savo parašytais komentarais galimai viešai kurstė ir skatino neapykantą, tyčiojosi, niekino bei kurstė smurtauti ir fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai

priklausančiu asmeniu dėl jų tautybės. Ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, Lygių galimybių pareigūnas tiekė prokuratūrai dėl šių ir kitų bylų išvadas.

* * *

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo lietuvių tautybės A.V. skundą, kuriame jis nurodo, kad 2005 metais yra pateikęs Vilniaus rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriui prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, jam buvo atsakyta, kad projektavimo sąlygų sąvadas bus išduotas tik pateikus notariškai patvirtintą bendrasavininkio nelietuvių tautybės S.Š. sutikimą. Tuo tarpu bendrasavininkiui X.X. 2007 metais buvo išduotas projektavimo darbų sąvadas Nr. 396/2006-04-10 ir leidimas statybai Nr.0411/2007-05-03, nesant bendrasavininkio X.X. xxxxxxxx, o jam ne. Pareiškėjo nuomone, jokio skirtumo, išskyrus tautybę tarp namo bendrasavininkių nėra, todėl jis jaučiasi diskriminuojamas tautiniu pagrindu.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje buvo pradėtas tyrimas. Tyrimo metu kreiptasi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašant pateikti savo atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Svetlikovskis 2007 m. birželio 26 d. raštu Nr. A33-2299(4.21) informavo, kad 40/100 namo, esančio Kranto g. 7, Nemenčinės m., Vilniaus rajone, priklauso A.V., o 60/100 priklauso S.Š. Pastarasis nuo 1996 m. yra UAB ,,Vilniaus vandenys“ abonentas ir vanduo į S.Š. namo dalį buvo tiekiamas per AV. priklausančią namo dalį. AV. 2005 m. kovo 10 d. pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriui prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti savo dalies namo rekonstrukcijai. Projektavimo sąlygų sąvadas nebuvo išduotas, nes A.V. nepristatė namo bendrasavininkio sutikimo, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento 1.05.07.2002 ,,Statinio projektavimo sąlygų sąvado“ 10.2 punktas. UAB

,,Vilniaus vandenys“ 2005 m. birželio 8 d. išdavė AV. projektavimo sąlygas geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms šalinti. Tų pačių metų rugsėjo 28 d. pareiškėjas be suderinto projekto ir statybos leidimo ir be perspėjimo vykdydamas tinklų rekonstrukcijos darbus nutraukė geriamo vandens tiekimą X.X. priklausančiai namo daliai, tuo pažeidė X.X. xxxxxxxxx teises bei vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles.

A.V. 2006 m. kovo 9 dieną pateikė Vilniaus rajono nuolatinės statybos komisijai gyvenamo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų techninį projektą. Projektui nepritarta, nes buvo gautas S.Š. prašymas nederinti bendrasavininkio techninio projekto.

S.Š. 2006 m. kovo 28 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrių prašydamas išduoti jam projektavimo darbų sąvadą gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklams projektuoti. Kadangi S.Š. nuo 1996 m. yra UAB ,,Vilniaus vandenys“ abonentas ir tuo metu jo namo dalis nebuvo aprūpinta vandeniu, jam buvo išduotas projektavimo sąlygų

sąvadas. Pagal patvirtintą projektą vandentiekio įvadas į S.Š. gyvenamąjį namą neina pro A.V. žemės sklypą bei namo dalį. Projekte yra numatyta sklendė perspektyviniams vartotojams prisijungti prie suprojektuotų tinklų, tokia galimybė palikta ir A.V.

Pabaigoje daroma išvada, kad jeigu A.V. nebūtų neteisėtai nutraukęs vandens tiekimo UAB

,,Vilniaus vandenys“ abonentui X.X., šios konfliktinės situacijos nebūtų, nes iki statybos leidimo išdavimo X.X. skundų iš AV. dėl S.Š. veiksmų Vilniaus rajono savivaldybė nėra gavusi.

Tyrimo metu nustatyta, kad ne tik S.Š., bet ir AV. yra UAB,,Vilniaus vandenys“ abonentas. Tai matyti iš 2005 m. rugsėjo 28 d. A.V. kreipimosi į UAB,,Vilniaus vandenys“ Nemenčinės cecho viršininką, kuriuo buvo prašoma laikinai nutraukti šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį ryšium su tuo, kad pratrūko visiškai surūdijęs vandentiekio įvadas, teka neapskaitomas vanduo ir semia namo rūsį. Tuo pačiu buvo informuotas ir kaimynas, kad bus nutrauktas vandens tiekimas ir jam. Apie avarinę vandentiekio būklę X.X. kelis kartus buvo informuotas, buvo pateiktos ir ekspertų išvados, bet kaip bendro vandentiekio naudotojas ne tik nedalyvavo sprendžiant vandens įvado stovį, bet trukdė ir tebetrukdo įrengti naują vandentiekio įvadą. Minėtą kreipimąsi yra vizavęs UAB

,,Vilniaus vandenys“ Nemenčinės cecho viršininko pavaduotojas Xxxxxxx Xxxx.

Pažymėtina, kad nors Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriui buvo žinoma, kad tarp bendrasavininkių vyksta ginčas, tas ginčas netgi pasiekė teismą, vis tiek S.Š., pažeidžiant Statybos techninio reglamento 1.05.07.2002 ,,Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ nustatytą tvarką nesant bendrasavininkio sutikimui buvo rekomenduota išduoti projektavimo darbų sąvadą ir vėliau buvo išduotas leidimas statybai. Tokiu buvo A.V. atsidūrė žymiai nepalankesnėje padėtyje. Pareiškėjo manymu jam nebuvo išduotas projektavimo darbų sąvadas tik todėl, kad jis yra lietuvis, o X.X. kitatautis. Lygių galimybių kontrolieriaus paklausime Vilniaus rajono savivaldybės administracijai buvo akcentuojamas galimas A.V. diskriminavimas tautiniu pagrindu, tačiau savo atsakyme Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai Vilniaus rajono savivaldybės administracija apie tai nepasisakė ir atsisakyme rekomenduoti išduoti A.V. projektavimo darbų sąvadą nurodė du motyvus – kad A.V. nėra UAB ,,Vilniaus vandenys“ abonentas ir tai, kad negautas bendrasavininkio sutikimas, nes bendrasavininkiams nepavyko susitarti geruoju ir ginčas dėl to yra teisme. Tačiau nurodytos aplinkybės nebuvo kliūtis teigiamai spręsti analogiškus klausimus X.X. naudai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnis aiškiai nurodo subjektus, galinčius apriboti nuosavybės teisę: „Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu“. Lygių galimybių įstatymo 3 straipsnis įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas įgyvendinti lygias galimybes.

A.V. teiginio dėl jo diskriminacijos dėl tautybės Vilniaus rajono savivaldybės administracija nepaneigė, tačiau kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių tiesioginę diskriminaciją dėl tautybės negauta, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ir vadovaudamasi Lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio

1 ir 2 punktais, numatančiais valdžios ir valdymo institucijų pareigą įgyvendinti lygias teises ir galimybes, Lygių galimybių įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta rekomenduoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriui nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus.

3.8. DISKRIMINACINIAI SKELBIMAI

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 straipsnis nustato, jog skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę vienai iš lyčių, reikalauti iš darbo ieškančių asmenų informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių (išskyrus įstatyme numatytus atvejus), privatų gyvenimą ar šeimos planus.

Lygių galimybių įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, jog skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę tam tikro amžiaus, tam tikros lytinės orientacijos asmenims, sveikiems asmenims, tam tikros rasės ar etninės priklausomybės asmenims, asmenims, išpažįstantiems tam tikrą religiją, tam tikrų įsitikinimų asmenims.

2007 metais Tarnybos darbuotojai stebėjo skelbimus spaudoje bei internete. Pasitaikė atvejų, kai asmenys apie pastebėtus, jų nuomone, įstatymams prieštaraujančius skelbimus informuodavo elektroniniu paštu.

Per ataskaitinius metus skelbimuose priimti į darbą ar valstybės tarnybą neužfiksuota diskriminacinio pobūdžio reikalavimų dėl asmenų lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Skelbimuose, kviečiančiuose mokytis, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo ar Lygių galimybių įstatymo nuostatas pažeidžiančių reikalavimų nebuvo pastebėta.

Tarp pastebėtų įstatymų nuostatoms prieštaraujančių darbo skelbimų kaip ir anksčiau dominavo skelbimai, kuriuose pareigų pavadinimas būdavo išreikštas moteriškosios giminės daiktavardžiu, nors pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1999 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 5(74) pareigų, profesijų, teisinio statuso, rangų, titulų, mokslo laipsnių ir panašūs pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais. Kai kurie Lietuvos darbdaviai iki šiol linkę tam tikras pareigas (pvz. siuvėjo, kirpėjo, buhalterio, sekretoriaus) laikyti išskirtinai moteriškomis. Daug rečiau pageidaujama kandidato lytis būdavo nurodoma tiesiogiai. Pastebėtina džiuginanti tendencija, jog kai kurie darbdaviai (pvz. saugos tarnybos) darbo skelbimuose neretai aiškiai nurodo, jog į kai kurias tradiciškai vyriškomis laikomas pareigas (pvz. apsaugos darbuotojo) priima abiejų lyčių pretendentus.

Nepagrįsti pretendentų amžiaus apribojimai darbo skelbimuose – kitas gana dažnai pasitaikęs reiškinys. Pažymėtina, jog amžiaus apribojimai pretendentams yra teisėti tik tuo atveju, jei tokius apribojimus nustato įstatymai.

Pastebėjus darbo skelbimą, neatitinkantį minėtų įstatymų nuostatų, darbdaviui būdavo išsiunčiamas įspėjimas bei reikalaujama paaiškinti, dėl kokių motyvų darbo skelbime nurodyti diskriminacinio pobūdžio reikalavimai pretendentams. Dažni darbdavių pasiteisinimai, kurių sulaukdavo Tarnyba – nepakankamas teisės aktų išmanymas, skelbimą rengusio darbuotojo nepatyrimas ar tiesiog rašybos klaida, tačiau darbdaviai neigdavo, jog teikia pirmenybę tam tikros lyties ar amžiaus

pretendentams bei nurodydavo, jog iš tikrųjų jiems svarbu ne pretendento lytis ar amžius, o kvalifikacija ir sugebėjimai. Darbdaviai dažniausiai būdavo linkę atsiprašyti už, jų teigimu, „neapsižiūrėjimą“, padėkoti už informaciją apie įstatymų reikalavimus bei užtikrinti, jog panašaus pobūdžio klaidų nekartos.

Pakartotinai, po Tarnybos kreipimosi, to paties darbdavio skelbtų diskriminacinių skelbimų nebuvo pastebėta.

Kaip ir visais Tarnybos veiklos metais, daugiausia neatitikimų Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo bei Lygių galimybių įstatymo nuostatoms buvo pastebėta privataus sektoriaus įmonių darbo skelbimuose (28 pav.) Tačiau paminėtinas atvejis, kuomet leidinyje „Informaciniai pranešimai“ buvo paskelbtas Užsienio reikalų ministerijos skelbimas dėl konkurso į ministro kabineto specialistės pareigas (nurodant pareigų pavadinimą moteriškąja gimine), nors URM interneto tinklapyje analogiškame skelbime šių pareigų pavadinimas išreikštas vyriškosios giminės daiktavardžiu.

Ataskaitiniais metais taip pat pasitaikė atvejų, kai įmonės savo interneto tinklapiuose darbo ieškantiems asmenims siūlydavo užpildyti anketas, kurių klausimai prieštaravo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme nustatytam draudimui reikalauti iš darbo ieškančių asmenų informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių (išskyrus įstatyme numatytus atvejus), privatų gyvenimą ar šeimos planus, pvz. teirautasi informacijos apie vaikus, sutuoktinį ir pan. Po kreipimosi į įmonę dėl tokio pobūdžio klausimų anketos būdavo koreguojamos.

28 pav. Paklausimų dėl diskriminacinio pobūdžio skelbimų valstybinėms įstaigoms ir privačioms įmonėms santykio pokytis

100

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

m. m. m. m. m. m. m. m. m.

Valstybinis sektorius

Privatus sektorius

4. INFORMACINĖ VEIKLA

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbo viešumas išlieka esminiu veiklos prioritetu. Viešumas ne tik padeda informuoti visuomenę apie tarnybos tikslus ir priimamus sprendimus, bet ir apie nagrinėjamus skundus, vykdomus projektus, tobulinamus Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymus. Tarnybos viešieji ryšiai siejami ne tik su visuomenės informavimu, abipusio dialogo su įvairiomis auditorijomis užmezgimu ir palaikymu, švietimu, bet taip pat ir su prevencine veikla, kadangi ryškiausių diskriminacijos atvejų paviešinimas kartais yra pranašesnė priemonė už kitas įstatyme numatytas ir lygių galimybių kontrolieriaus taikomas sankcijas.

Vertinant Europos lygių galimybių metų visiems veiklos rezultatus, buvo paskelbti geriausiai apie lygias galimybes skelbę Lietuvos žurnalistai. Žiniasklaidos atstovai vertinti trijose kategorijose: televizijos, radijo, spaudos ir internetinės žiniasklaidos.

Siekiant pagerinti lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir žiniasklaidos tarpusavio supratimą ir optimizuoti darbą, siekiant bendro rezultato, 2007 m. buvo surengti mokymai regioninės žiniasklaidos atstovams. Mokymai buvo skirti organizaciniams bendradarbiavimo įgūdžiams gerinti bei komunikacijos tobulinimui. Svarbus kursų tikslas buvo išsiaiškinti visų šalių (tarnybos, žiniasklaidos, auditorijos) poreikius bei ieškoti būdų jiems patenkinti.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje sėkmingai diegiama strateginių viešųjų ryšių idėją – tai reiškia, jog siekiama, kad tarnybos misija, vizija būtų vykdoma, neatsiejant nuo viešųjų ryšių reikalavimų aspekto. Aktyviai ir nuolat puoselėjamos viešumo idėjos, palaikoma viešumo kaip tarnybos veiklos prioriteto svarba. Lygių galimybių užtikrinimo sėkmę garantuoja ne tik tarnybos veiklos profesionalumas, viešumas, bet ir skaidrumas. Pažymėtina, jog 2004 m. pabaigoje tarptautinės organizacijos „Transparency International - Lietuva“ darytame tyrime Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba buvo pripažinta kaip viena iš 5 skaidriausių valstybės institucijų Lietuvoje.

2007 m. išliko ankstesnės darbo su žiniasklaida tendencijos bei buvo pastebėta nauja: neretai piliečiai į tarnybą kreipdavosi žinodami, jog jų pareiškime minimos aplinkybės nepriskiriamos tarnybos kompetencijai, bet tikėdamiesi, jog tarnyba padės paviešinti ir atkreipti visuomenės dėmesį į vieną ar kitą skaudžią problemą. Tokiu būdu tarnyba su žiniasklaidos pagalba padėdavo spręsti jai nepriklausančias privataus, šeimos gyvenimo, smurto šeimoje („kaimo erelio“ atvejis) bei neapykantos kurstymo internetinėje žiniasklaidoje problemas.

Siekiant lygių galimybių, labai svarbu puoselėti žiniasklaidos atstovų toleranciją ir lygių galimybių problematikos išmanymą. Reikia pastebėti, kad žurnalistai nušviesdavo visas temas - neignoravo bei neteikė pirmenybės jokioms diskriminacijos formoms; mažiau buvo jaučiama išankstinių

nusistatymų bei subjektyvių skeptiškų vertinimų; žurnalistai stengdavosi objektyviai pateikti visapusį požiūrį ir esmę. Straipsniuose ir reportažuose atsirado daugiau ekspertų vertinimų, skaičių ir faktų, lyginimų su kitų šalių patirtimi. Neretai patys žurnalistai informuodavo tarnybą apie pastebėtus lygių galimybių pažeidimus.

2007 m. tarnybos darbui vis aktualesnė buvo internetinė žiniasklaida, kadangi atsirado nauji naujienų portalai, dar daugiau tradicinės žiniasklaidos priemonių išplėtė savo veiklą ir virtualių naujienų pateikimo srityje. Kaip papildoma alternatyva tradiciniam pranešimų spaudai siuntimui į naujienų agentūras bei kitas žiniasklaidos priemones, sėkmingai naudotasi elektronine naujienų platinimo sistema

„BNS kurjeris“, kuri leido ne tik savarankiškai patalpinti norimą informaciją BNS naujienų agentūros puslapyje, bet ir papildomai išsiųsti informaciją pasirinktiems iš sąrašo gavėjams (įvairioms nacionalinėms, regioninėms, specializuotoms žiniasklaidos priemonėms).

Žiniasklaida informavo visuomenę apie svarbiausius kontrolierės priimtus sprendimus, tarnybos vykdomus projektus, atliktus tyrimus. Viešumo dažnai būdavo siekiama ir pačių skundus pateikusių asmenų bei žiniasklaidos atstovų iniciatyva.

Tarnybos veiklos viešumą reglamentuoja Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 28 straipsnis. Jame nustatyta, kad informacija žiniasklaidai apie skundo dėl lygių teisių pažeidimo tyrimą teikiama tik pareiškėjui sutikus. Svarbu, kad nukentėjusysis asmuo galėtų kreiptis į kontrolierių ir nebijotų, jog be jo sutikimo bus viešai paskelbta apie pareiškimo tyrimo aplinkybes. Tarnybos darbuotojai visada kreipiasi į pasiskundusį asmenį dėl sutikimo pateikti informaciją žiniasklaidai. Dažniausiai taip daroma tada, kai tyrimo eiga ir išvados gali informuoti platesnę auditoriją apie galimą diskriminaciją dėl lyties. Šiuo atveju galima pažymėti, jog pastaruoju metu didėjo pateikusių skundus asmenų skaičius, kurie ne tik sutikdavo su viešumu, bet netgi reikalavo viešumo. Todėl Lygių galimybių tarnybai tai būdavo ne tik kaip papildoma galimybė, o ir tam tikra prievolė.

Tarp žiniasklaidos atstovų ir tarnybos išlaikoma aktyvi dvipusė simetrinė komunikacija – bendravimas su žiniasklaida neapsiriboja vien vienpusiais tarnybos platinamais pranešimais spaudai ar kitokiu informacijos pateikimu. Šalys viena kitai nuolat išreiškia pageidavimus, komentarus, reaguoja į viena kitos veiksmus. Žurnalistams, besikreipiantiems į tarnybą, pagal galimybes stengiamasi suteikti juos dominančią informaciją. Tarnyba rengia visuomenės informavimo planus, kaupia spaudos straipsnių apie tarnybos veiklą archyvą, atskirų projektų rėmuose taip pat sudaromas tų projektų komunikacijos planas. Xxxxxxxxx paskirtas už informacinį darbą atsakingas darbuotojas. Apie reikšmingesnius tarnybos veiklos įvykius platinami oficialūs informaciniai pranešimai per agentūras BNS ir ELTA, daugelį jų paskelbia spauda, radijas, televizija. Sukurta ir toliau tobulinama tarnybos interneto svetainė xxx.xxxxxx.xx. Pagal galimybes interneto svetainės kuriamos ir vykdomiems svarbesniems

tarptautiniams projektams. Internete galima rasti būtiniausią informaciją apie tarnybos paskirtį, skundo padavimo tvarką ir kitus norminius dokumentus.

5. MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ KONTROLĖ

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje nustatyta švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų pareiga įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises. To paties straipsnio 1 dalies 1 punktas švietimo ir mokslo įstaigas įpareigoja užtikrinti moterims ir vyrams vienodas priėmimo į profesinio mokymo įstaigas, aukštesniąsias, aukštąsias mokyklas sąlygas.

Remiantis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų 8 straipsnio 1 punktu reglamentuojančiu teisę tikrinti, kaip lygias moterų ir vyrų galimybes įgyvendina švietimo, mokslo ir studijų institucijos, bei 6 punktu, kuriame nurodyta stebėtojų teisėmis dalyvauti egzaminų ar priėmimo į švietimo įstaigas, mokslo ir studijų institucijas metu, tarnybos darbuotojai, kaip ir kasmet, stebėjo asmenų priėmimą į aukštąsias mokyklas ir kolegijas.

Visoms aukštosioms bei daugumai kolegijų buvo išsiųsti prašymai raštu suteikti informaciją apie stojančiųjų mokytis pasiskirstymą pagal lytį.

1 lentelė. Studentų priėmimas į aukštąsias mokyklas

Eil. Nr.	Aukštosios mokyklos pavadinimas	2007 m.
		Pateikta prašymų			Priimta studentų
		Iš viso	Vyrų	Moterų	Iš viso	Vyrų	Moterų
1.	Vilniaus Universitetas	54303	17413 32,07%	36890 67,93%	4994 9,20%	1834 36,72%	3160 63,28%
2.	Mykolo	41592	11711	29881	5555	1485	4070
	Romerio		28,16%	71,84%	13,36%	26,73%	73,27%
	universitetas
3.	Klaipėdos	21257	7733	13524	2236	789	1447
	universitetas		36,38%	63,62%	10,52%	35,29%	64,71%
4.	Generolo	444	253	191	60	55	5
	Jono		56,98%	43,02%	13,51%	91,67%	8,33%
	Žemaičio
	Lietuvos karo
	akademija
5.	Lietuvos				383	122	261
	veterinarijos					31,85%	68,15%
	akademija
6.	Kauno	17408	9446	7962	5973	3547	2426
	technologijos		54,26%	45,74%	34,31%	59,38%	40,62%
	universitetas
7.	Kauno	6044	1186	4858	000	000	000
	medicinos		19,62%	80,38%	8,87%	21,08%	78,92%
	universitetas
8.	Vilniaus	10715	0000	0000	0000	2191	849

	Gedimino technikos universitetas		72,23%	27,77%	28,37%	72,07%	27,93%
9.	Lietuvos žemės ūkio universitetas	26382	14056 53,28%	12326 46,72%	4032 15,28%	2170 53,82%	1862 46,18%
10.	Šiaulių universitetas	14976	6455 43,10%	8521 56,90%	3136 20,94%	1207 38,49%	1929 61,51%
11.	Lietuvos muzikos ir teatro akademija	600	220 36,67%	380 63,33%	207 34.50%	80 38,65%	127 61,35%
12	Vytauto	17531	4612	12919	1969	554	1415
	Didžiojo		26,31%	73,69%	11,23%	28,14%	71,86%
	universitetas
13.	Vilniaus	19369	6766	12603	2614	930	1684
	pedagoginis		34,93%	65.07%	13,50%	35,58%	64,42%
	universitetas
14.	Vilniaus	1117	312	805	594	148	446
	dailės		27,93%	72,07%	53,18%	24,92%	75,08%
	akademija

Lyginant su 2006 m. aukštosiose mokyklose studentų skaičius kito. Kaip matyti iš pateiktos 1 lentelės, kai kuriose aukštose mokymo įstaigose šiek tiek daugėja studijuojančių vyrų. Studenčių skaičius sparčiai auga; beveik visose aukštosiose mokyklose jų yra dauguma. Tik Generolo Xxxx Xxxxxxxx Lietuvos karo akademija, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Lietuvos žemės ūkio universitetas studijoms priėmė daugiau vyrų. Pažeidimų priimant studentus į aukštąsias mokyklas nebuvo nustatyta, o tokį lyčių pasiskirstymą tikėtina lėmė rengiamų specialistų būsimo darbo specifika bei vadinamųjų „moteriškųjų“ ir „vyriškųjų“ profesijų stereotipai.

2 lentelė. Studentų, priimtų į kolegijas, pasiskirstymas pagal lytį:

Eil. Nr.

Kolegijos pavadinimas

2007 m.

Pateikta prašymų

Priimta studentų

Iš viso

Vyrų

Moterų

Iš viso

Vyrų

Moterų

Alytaus

kolegija

907

617

68,03%

290

31,97%

455

50,17%

249

54,73%

206

45,27%

Utenos

kolegija

1191

470

39,46%

721

60,54%

751

63,06%

290

38,62%

461

61,38%

Kauno

kolegija

5301

2008

37,88%

3293

62,12%

2870

54,14%

1064

37,07%

1806

62,93%

Vilniaus

kolegija

46151

16836

36,48%

29315

63,52%

3008

6,52%

1053

35,01%

1955

64,99%

Klaipėdos verslo ir

technologijų kolegija

3143

1899

60,42%

1244

39,58%

946

30,10%

559

59,09%

387

40,91%

Vilniaus statybos ir dizaino

kolegija

1840

1468

79,78%

372

20,22%

887

48,21%

704

79,37%

183

20,63%

Šiaulių

kolegija

1416

642

45,34%

774

54,66%

987

69,70%

455

46,10%

532

53,90%

Panevėžio

kolegija

1160

476

41,03%

684

58,97%

715

61,64%

298

41,68%

417

58,32 %

Marijampolės

kolegija

1055

380

36,02%

675

63,98%

683

64,74%

242

35,43%

441

64,57%

10.

Lietuvos

jūreivystės kolegija

485

370

76,29 %

115

23,71%

410

84,54%

322

78,54%

21,46%

11.

Kauno technikos

kolegija

1073

1048

97,67%

2,33%

542

50,51%

533

98,34%

1,66%

12.

Kauno miškų ir aplinkos

inžinerijos kolegija

385

254

65,97%

131

34,03%

385

100,00%

254

65,97%

131

34,03%

Klaipėdos

kolegija

1650

147

8,91%

1503

91,09%

482

29,21%

11,20%

428

88,80%

Žemaitijos

kolegija

931

486

52,20%

445

47,80%

755

81,10%

359

47,55%

396

52,45%

15.

Vilniaus

teisės ir verslo kolegija

4524

2301

50,86%

2223

49,14%

2891

63,90%

1391

48,11%

1500

51,89%

Kaip matyti iš pateiktos 2 lentelės, 5 kolegijose (Alytaus, Klaipėdos verslo ir technologijų, Vilniaus statybos ir dizaino, Lietuvos jūreivystės, Kauno technikos ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos) vaikinų priimta mokytis daugiau, negu merginų. Lyginant 2006 metus su 2007 metais studentų, priimtų į kolegijas skaičius, kito tiek praėjusiais, tiek šiais mokslo metais.

Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo gauta skundų dėl švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų moterų ir vyrų lygias galimybes pažeidžiančių veiksmų, t.y. moterims ir vyrams skirtingų reikalavimų ir sąlygų priimant mokytis ar studijuoti, vertinant žinias, nustatymo.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas ir kolegijas taisyklės nenumatė vieną ar kitą lytį diskriminuojančių lengvatų ar kvotų. Tačiau išlieka tradiciškai „moteriškų” ir „vyriškų” specialybių problema. Skatinant jaunimą rinktis netradicines profesijas, būtinos tikslinės švietimo programos,

visuomenės informavimo kampanijos, laikinos specialiosios švietimo, užimtumo ir politikos priemonės, skirtos moters ir vyro socialinio vaidmens stereotipams panaikinti.

Informaciją apie stojančiųjų mokytis į aukštąsias mokyklas ir kolegijas pasiskirstymą pagal lytį tarnyba renka jau keli metai, tačiau tarnybai pavesta kontroliuoti ir kitas diskriminacijos rūšis. Tarnybą domina informacija kaip neįgalieji integruojasi į visuomenę, o viena iš sudedamųjų dalių yra mokymasis aukštosiose mokyklose. Neįgaliųjų mokymasis aukštojoje mokykloje – esminė jų integravimosi į socialinį visuomenės gyvenimą priemonė, kurianti atvirumo kitoniškumui aplinką bei ją humanizuojanti. Xxxxxx Xxxxxxx universitete 2007 metais studijavo 26 neįgalūs studentai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kitais mokslo metais surinks iš visų universitetų duomenis apie studijuojančius neįgalius studentus.

Dėl galimybės teikti papildomą informaciją apie pretenduojančių stoti ir studijuojančių asmenų lytį, negalią, amžių, rasę ar etninę priklausomybę, religiją ar įsitikinimus, seksualinę orientaciją buvo konsultuotasi su įvairiais universitetais. Kadangi tokios informacijos asmenys apie save neprivalo teikti, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kitais mokslo metais tik pagal galimybę surinks iš visų universitetų duomenis.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į galiojantį mokslo visą gyvenimą principą universitetai įsipareigojo teikti turimą informaciją apie stojančiųjų bei studijuojančių asmenų amžių.

6. TARNYBOS DALYVAVIMAS PROJEKTUOSE Lyčių lygybė – būtina sąlyga regionų plėtrai

Projekto trukmė: 2006 x. xxxxxx – 2007 m. gruodis (15 mėn.)

Projekte dalyvavusios Lietuvos savivaldybės:

• Širvintų rajono savivaldybė

• Ukmergės rajono savivaldybė

• Šiaulių miesto savivaldybė

Projekto tikslai:

• Ugdyti ir tobulinti savivaldybių tarnautojų įgūdžius lyčių lygybės srityje;

• Padidinti savivaldybių politikos jautrumą lyčių lygybės aspektams;

• Skatinti diskusijas apie lyčių lygybės politikos reikalingumą Bulgarijos, Lietuvos ir Estijos vietinės valdžios institucijose;

• Parengti rekomendacijas, kurios vietinei valdžiai padėtų formuoti ir įgyvendinti lyčių efektyvią lyčių lygybės politiką.

Projekto tikslinės grupės Lietuvoje:

• Širvintų, Ukmergės, Šiaulių ir kitų Lietuvos savivaldybių darbuotojai, kurie turi tiesioginę įtaką vietinės politikos sprendimams bei paslaugų ir įvairių struktūrų plėtrai, taip yra atsakingi už jų įgyvendinimą.

• Vietinė žiniasklaida, informuojanti bendruomenę apie vykdomą lygybės politiką. Žiniasklaidos pagalba buvo keičiami visuomenėje susiformavę stereotipai, formuojamas pozityvus, modernus požiūris į vaidmenų pasidalijimą tarp lyčių šeimoje.

Pagrindiniai projekto rezultatai:

1. Keturi seminarai-apmokymai savivaldybių darbuotojams, apimantys ir 3R metodą, skirtą lyčių lygybės situacijos analizei ir lyčių aspekto įtraukimui vertinant esamą padėtį, paskirstant išteklius ir numatant veiksmų planus, esamai padėčiai pakeisti.

2. 2007m. birželio 17-21d. mokomasis-pažintinis savivaldybių darbuotojų vizitas į Švedijos savivaldybes. Lietuvos, Bulgarijos ir Estijos savivaldybių darbuotojai susitiko su Švedijos valstybės ir savivaldybių įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų, dirbančių lyčių lygybės srityje, atstovais.

3. Širvintų, Ukmergės ir Šiaulių savivaldybių darbuotojų mažos apimties 3R tyrimai. Tyrimuose buvo atskleista moterų ir vyrų padėtis konkrečios savivaldybės kasdieniame darbe.

4. Patirties sklaidos seminarai/ apvalaus stalo diskusijos: 2007m. gruodžio 13d. Ukmergės savivaldybėje ir 2007m. gruodžio 14d. Šiaulių savivaldybėje.

5. 2007 m. lapkričio 19-20d. Vilniuje vyko tarptautinė baigiamoji projekto konferencija „ Lyčių lygybė savivaldybėse: faktai, priemonės, perspektyvos“

6. Šiuo metu leidžiamas gerosios praktikos vadovas savivaldybių darbuotojams, suteiksiantis naudingos informacijos lyčių lygybės įgyvendinimo klausimais kasdienėje savivaldybių darbuotojų veikloje.

7. Informacinis projekto bukletas „Lyčių lygybė – būtina sąlyga regionų plėtrai“.

Pirmasis projekto renginys: 2006 m. gruodžio 12-13 d. Širvintų rajone įvyko įvadinis dviejų dienų seminaras Šiaulių, Ukmergės ir Širvintų rajono darbuotojams.

Antrasis projekto renginys: 2007 m. kovo 13-15 d. Trakuose.

Trečiasis projekto renginys: 2007 m. gegužės 14-16 d. Druskininkuose.

Ketvirtasis projekto renginys: 2007m. rugsėjo 26-28d. Palangoje.

Projektą koordinavo: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Projekto partneriai: Lietuvoje – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lygių galimybių plėtros centras, Šiaulių miesto savivaldybė; Estijoje – Lyčių lygybės komisaro biuras; Bulgarijoje – Moterų studijų ir politikos centras.

Atviri ir saugūs xxxxx.xx

Projekto trukmė: 2005 m. birželio mėn. – 2007 m. gruodžio mėn.

Projekto tikslai:

• mažinti darbuotojų diskriminaciją dėl lytinės orientacijos;

• stiprinti profesinę ir teisinę tikslinės grupės atstovų kompetenciją;

• didinti bendruomeninį ir pilietinį tikslinės grupės aktyvumą;

• ugdyti visuomenės toleranciją;

• diegti nepakantumą homofobijos apraiškoms Lietuvos visuomenėje.

Projekto rezultatai:

• sukurta interneto svetainė xxxx://xxx.xxxxxx.xx/;

• atliktas tyrimas „Gėjų, lesbiečių ir biseksualų padėtis Lietuvos darbo rinkoje“ Šį tyrimą 2006 m. atliko Vytauto Didžiojo universiteto sociologai. Šiuo tyrimu siekta atskleisti gėjų ir lesbiečių padėtį mūsų visuomenėje, lyginant bei analizuojant šių žmonių sovietinę ir posovietinę patirtį Lietuvoje, gilinantis į jų bendruomeninį gyvenimą ir problemas, su kuriomis jie susiduria viešose ir privačiose erdvėse, darbo rinkoje. Tyrimas parodė, jog homoseksualūs asmenys yra viena iš labiausiai diskriminuojamų visuomenės grupių. Taip manančių žmonių tarpe didžiausią dalį (55%) sudaro jaunimas iki 30 metų amžiaus, turintys aukštesnį išsilavinimą ir didesniuose miestuose gyvenantys asmenys.

• parengtas „Lygių galimybių modelis“, skirtas darbdaviams. Šiuo metu modelis jau taikomas keliuose privačiose įmonėse bei nevyriausybinėse organizacijose.

Kitos projekto veiklos priemonės:

• Teisinių diskriminacijos sąvokų išaiškinimas, remiantis LR ir ES egzistuojančiais teisės aktais bei praktika; išleista knyga „Lygių galimybių politikos apžvalga ir teisinės rekomendacijos“.

• Teisinės rekomendacijos asmenims, patyrusiems diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos darbo rinkoje ar kitose įstatymo reglamentuojamose srityse (keliant kvalifikaciją, renkantis mokymo programas, gaunant informaciją ar įsigyjant prekes ir paslaugas, kt.), taip pat tiems, kurie yra diskriminacijos rizikos grupėje;

• Teisinės rekomendacijos darbdaviams (LR ir ES teisės aktų jiems keliami reikalavimai ir prievolės sudarant darbo sąlygas, priimant ir atleidžiant darbuotojus iš darbo, sudarant palankią darbo aplinką, kt.); išleista knyga „ Praktinis vadovas darbdaviams ir darbuotojams. Kaip įgyvendinti lygių galimybių politiką“

• Rekomendacijos profesinių sąjungų atstovams seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų darbo teisių gynimo srityje;

• Teisminės praktikos, kuomet ES teismuose buvo nagrinėjami homoseksualių ar biseksualių asmenų teisių pažeidimo atvejai, pavyzdžiai;

• Seminarai sprendimų priėmėjams, valstybės ir savivaldybių tarnautojams, darbo biržų ir įdarbinimo agentūrų darbuotojams, darbdaviams, akademinei bendruomenei. Priklausomai nuo tikslinės grupės ir laikotarpio, kuomet vyksta renginys, seminaruose/apskritųjų stalų

diskusijos buvo aptariamos skirtingos temos: teisiniai ir praktiniai diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos aspektai, LR ir ES praktika šioje srityje, atskirų diskriminacijos aspektų teisinis reglamentavimas LR ir ES (pvz., diskriminacijos formos, draudimo ribos, žalos kompensavimo klausimai ir t.t.), geros praktikos pavyzdžiai, spręstinos problemos ir jų sprendimo būdai, taikomi kitose valstybėse, kt. Seminarų metu dalyviams buvo pristatoma homoseksualių asmenų ir kitų diskriminuojamų grupių situacija darbo rinkoje, įsidarbinimo problemos, darbdavių požiūris į tokius asmenis ir kitus socialinės atskirties aspektus. Seminarais buvo siekiama paskatinti darbo biržos darbuotojus ir darbdavius įsigilinti į problemas ir supratimą apie atskirties grupes ir jų integraciją į darbo rinką. Xxxxxxxx susipažino su Lietuvoje ir užsienyje egzistuojančiomis lygių galimybių problemomis darbe, įgijo konfliktinių situacijų dėl seksualinės orientacijos tarp darbdavio ir darbuotojo sprendimų patirties. Dalyviai įgytą patirtį galės pritaikyti savo darbovietėje ir vadovautis ja formuojant konkrečią įstaigos politiką. Projekto metu iš viso surengta 16 seminarų visoje Lietuvoje, seminarai aprėpė 11 skirtingų Lietuvos miestų.

Spalio 23-24d. Vilniuje vyko tarptautinė baigiamoji EQUAL projekto konferencija. Jos metu buvo pristatyti projekto rezultatai, jų veiksmingumas bei nauda, aptariamos įgyvendintų veiklų ir pasiektų rezultatų tęstinumo galimybės bei jų sklaida ateityje.

EQUAL Vystymo bendrijos partneriai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos gėjų lyga, Lygių galimybių plėtros centras, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centras, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“, UAB „Gaumina“.

Projektas finansuotas EQUAL programos lėšomis.

“Įvairovė, lygybė. Veiksmas!”

Projekto trukmė: 2006 m. gruodis - 2007 x. xxxxxxxxx

2006 m. pabaigoje pradėtu vykdyti plataus masto projektu, skirtu kovai su diskriminacija ir nelygybe, buvo prisidedama prie 2007 metų – Europos lygių galimybių metų visiems – deramo paminėjimo ir priemonių įgyvendinimo.

Projektą sudarė keletas tarpusavyje susijusių veiklų, kurių pagrindinis tikslas buvo – atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančią įvairialypę diskriminaciją bei sutelkti bendras pastangas jai pasipriešinti:

• 2007m. gegužės 17-18 d. Druskininkuose vyko seminaras nevyriausybinėms organizacijoms;

• 2007 m. spalio 2-4 seminaras teisininkams Druskininkuose;

• 2007 m. lapkričio 13d. bei lapkričio 28-29d. seminarai profesinių sąjungų nariams bei savivaldybių ir bendruomenių atstovams;

• 2007m. lapkričio 30d. seminarai darbdaviams;

• 2007m. balandžio 20d. – gegužės 5d. viešoji kampanija prieš diskriminaciją ;

• 2007 m. balandžio 25-29 d. Vilniuje ir 2007 m. gegužės 2-4 x. Xxxxx, filmų festivalis, skirtas žmogaus teisių tematikai

Projektą koordinavo: Lietuvos žmogaus teisių centras

Projekto partneriai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lygių galimybių plėtros centras

Projektas finansuotas Europos Komisijos lėšomis pagal Bendrijos kovos su diskriminacija veiksmų programą (2001-2006).

Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimas užimtumo srityje: priemonės, praktika, pokyčiai

Projekto trukmė: 2006 m. gegužės mėn. – 2008 m. gegužės mėn.

Esama situacija

Tyrimai rodo, kad moterų ir vyrų nevienoda padėtis užimtumo srityje dažniausiai yra sąlygojama tradicinių stereotipų apie moters ir vyro vaidmenis šeimoje, darbe ir visuomenėje. Nacionaliniu lygmeniu veikia specializuotos institucijos, kuriamos programos ir įgyvendinamos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama pagerinti esamą padėtį. Tačiau vietiniame lygmenyje nėra pakankamai pasirengta lyčių lygybės įgyvendinimo politikai. Užimtumo strategiją ir darbo rinkos politiką formuojančių institucijų (savivaldybių, darbo biržų, darbo rinkos mokymų tarnybų, darbo inspekcijų) darbuotojai, darbdaviai, profesinių sąjungų atstovai nėra pakankamai kvalifikuoti, kad galėtų integruotai spręsti lyčių lygybės klausimus. Savivaldybių lygmenyje iki šiol nėra moterų ir vyrų lygių galimybių komisijų, ar kitų struktūrų, kurios būtų atsakingos už lyčių lygybės užimtumo srityje įgyvendinimą.

Pagrindinis projekto tikslas - siekti moterų ir vyrų lygių galimybių užimtumo srityje efektyvaus įgyvendinimo regioniniame lygmenyje bei užtikrinti pokyčių monitoringą

Projekto tikslinės grupės:

• dešimt pilotinių savivaldybių (po vieną kiekvienoje apskrityje).

• atsakingi asmenys, dalyvaujantys projekto metu sudarytose visuomeninėse moterų ir vyrų lygių galimybių komisijose pilotinėse savivaldybėse. Šios visuomeniniais pagrindais veikiančios komisijos, kurių nariais tapo savivaldybių, socialinių partnerių, darbo rinkos institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, sieks užtikrinti, kad Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos tikslai ir prioritetai būtų praktiškai realizuojami regioniniu mastu.

• Pilotinių savivaldybių nevyriausybinių organizacijų bei profesinių sąjungų darbuotojai, kurie tiesiogiai susiduria su diskriminaciją užimtumo srityje patiriančiais piliečiais.

• Darbdaviai ir darbdavių organizacijų atstovai pilotinėse savivaldybėse.

Projekto veiklos:

• Visuomeninių moterų ir vyrų lygių galimybių komisijų mokymai lygių galimybių klausimais.

• Visuomenėje vyraujančių stereotipinių nuostatų tyrimas, kurio pasėkoje bus siūlomos efektyviausios priemonės kovai su stereotipinėmis nuostatomis, darančiomis neigiamą įtaką moterų ir vyrų lygioms galimybėms užimtumo srityje.

• 3 mokymo programų parengimas:

o Pagal programą „Lyčių lygybės formavimas ir įgyvendinimas užimtumo srityje savivaldybių lygmenyje“ bus apmokyta 100 visuomeninių moterų ir vyrų lygių galimybių komisijų narių, formuojančių moterų ir vyrų lygiateisiškumo politiką užimtumo srityje vietiniame lygmenyje.

o Pagal programą „Lyčių lygybės konsultantų paruošimas nevyriausybinėse organizacijose ir profesinėse sąjungose“ bus apmokyta 100 nevyriausybinių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovų, tapsiančių lyčių lygybės agentais-konsultantais (angl. Gender Agent).

o Pagal programą „Lyčių lygybės planavimas įmonėse“ bus apmokyta 50 darbdavių ir darbdavių organizacijų atstovų, kurie pakeis tradicinį stereotipinį požiūrį apie moterų ir vyrų vaidmenis bei taikys lyčių lygybės principus praktikoje.

• Sukurtas pokyčių monitoringo modelis.

Didžiąją dalį projekto veiklų įgyvendins Nevyriausybinių organizacijų koalicija moterų teisėms ginti, kurios veiklą nuo 2000 m. koordinuoja Socialinių inovacijų fondas.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

„Lyčių aspekto integravimas: nuo idėjos prie veiksmo“

Projekto trukmė: 2007 m. gruodis - 2008 x. xxxxxxxxx

Lietuvoje yra pasiekta ženkli pažanga, siekiant įtvirtinti lygias galimybes teisės aktuose, tačiau faktinė moterų ir vyrų nelygybė išlieka. Apie tai liudija didėjantis bedarbių moterų procentas (64,9% visų registruotų bedarbių), nevienodos moterų galimybės siekti mokslo karjeros, netolygus moterų atstovavimas priimant ekonominius ir politinius sprendimus (moterys sudaro 22% Seimo narių ir 8% stambių privačių kompanijų vadovų) ir išliekantis vidutinis 18% vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas.

Iki šiol lyčių lygybės integravimo iniciatyvas skatino bei įgyvendino nevyriausybinės organizacijos. Valstybinė lyčių lygybės politika ir programos stokoja nuoseklumo ir efektyvumo dėl valstybės pareigūnų bei politikų nepakankamo lyčių lygybės klausimų išmanymo ir lyčių aspekto integravimo svarbos suvokimo.

Tikslinės grupės: valstybės tarnautojai, Seimo nariai, Seimo komitetų biurų personalas

Projekto tikslai:

• Apmokyti tikslines grupes ES ir Lietuvos lyčių lygybę reglamentuojančių įstatymų ir programinių dokumentų klausimais;

• Organizuoti mokymus valstybės tarnautojams bei politikams; mokymų metu suteikti informaciją ir priemones, įgalinančias integruoti lyties aspektus projekto dalyvių veiklos ir kompetencijos sferose valstybės įstaigose;

• Surinkti trūkstamą lyties pagrindu segreguotą informaciją, medžiagą pasirinktose viešosios politikos sferose (tame tarpe atliekant keletą lyčiai jautraus biudžeto pilotinių analizių);

• Parengti adaptuotą informacinę metodinę medžiagą lyčių lygybės politikos

Projekto veiklos:

• 3 pilotinės lyčių lygybės aspekto integravimo analizės valstybiniame sektoriuje (pasitelkiant lyčiai jautraus biudžeto metodą);

• Lyčių lygybės politikos įgyvendinimo (tame tarpe ir lyčiai jautraus biudžeto) vadovas valstybės sektoriuje dirbantiems tarnautojams;

• Seminarų, skirtų valstybės tarnautojams, ciklas;

• Patrauklios informacinės medžiagos, platinamos tarp projekto dalyvių ir naudojamos jų darbo vietose, leidyba;

• Pirma Lietuvoje nacionalinė konferencija lyčiai jautraus biudžeto ir kitų lyčių aspekto integravimo strategijos klausimais.

Pirmasis projekto renginys: 2008m. vasario 28-29d. Druskininkuose. Projekto vadovaujantis partneris: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Projekto partneris: Lygių galimybių plėtros centras

Projektas finansuojamas pagal ES užimtumo ir socialinio solidarumo programą PROGRESS (2007- 2013).

„Lygybės dialogas: politika ir švietimas“

Projekto trukmė: 2008 m. sausis - 2008 m. gruodis (12 mėnesių)

Projekto rėmuose siekiama apjungti įvairias veiklas, kuriomis skatinamas visuomenės atvirumas, pagarba asmenų lygybei, multikultūriškumui ir nediskriminavimo principui.

Tikslinės grupės: ekspertai, valstybės tarnautojai, pedagogai.

Pagrindiniai projekto tikslai:

• gilinti visuomenės žinias asmenų lygiateisiškumo srityje, keisti nusistovėjusius stereotipus ir neigiamą požiūrį į atskiras socialines asmenų grupes.

• paskatinti visuomenėje atviras diskusijas apie multikultūriškumą, įvairovę, pažeidžiamų asmenų grupių integraciją.

Projekto veiklos:

• Nacionalinių mokymų vadovų nediskriminavimo srityje mokymai, kuriuose tarptautiniai ekspertai pristatys naujausius nediskriminavimo įgūdžių ugdymo metodus, padės nacionaliniams

ekspertams pasirengti mokymams ateityje. Nacionaliniai mokymų vadovai parengs metodinę medžiagą (leidinį ir kompaktinį diską), kuri bus naudojami nacionaliniuose mokymuose;

• Mokymai valstybės tarnautojams, dirbantiem socialinės integracijos ir asmenų nediskriminavimo srityse, taip pat mokyklų pedagogams, dėstantiems socialinės pakraipos dalykus mokymo įstaigose ir formuojantiems moksleivių požiūrį į lygybę, socialines bei atskirties grupes.

• Projekto rėmuose bus surengtas jau antrus metus vyksiantis žmogaus teisių kino festivalis „Ad hoc: nepatogus kinas“, kuriame planuojame žiūrovams parodyti 25 filmus žmogaus teisių, multikultūriškumo ir nediskriminavimo temomis. Festivalį lydės viešoji kampanija prieš diskriminaciją.

Projekto koordinatorius: Lietuvos žmogaus teisių centras

Projekto partneriai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lygių galimybių plėtros centras

Projektas finansuojamas pagal ES užimtumo ir socialinio solidarumo programą PROGRESS (2007- 2013).

7. EUROPOS LYGIŲ GALIMYBIŲ VISIEMS METŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE

2006 m. gegužės 17 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 771/2006/EB, 2007-uosius skelbiantis Europos lygių galimybių visiems metais. Nepaisant įstatymų, įteisinančių nediskriminavimą, gausos (jais Europos Sąjunga pagrįstai didžiuojasi), suvokiama, kad norint juos sėkmingai įgyvendinti, būtina visuomenės parama ir politinė valia. Europos lygių galimybių visiems metais (toliau – Europos metai) buvo siekiama atkreipti visuomenės ir sprendimų priėmėjų dėmesį į diskriminacijos ir socialinės atskirties problemas nacionaliniu mastu, paskatinti valstybes nares įgyvendinti Bendrijos lygybės ir nediskriminacijos teisės aktus.

Vienas pagrindinių Europos metų principų - decentralizacija. Vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu, Europos Komisija įpareigojo kiekvieną valstybę narę paskirti nacionalinę įgyvendinimo instituciją, atsakingą už Europos metų nacionalinę strategiją, prioritetus, individualių veiksmų atranką ir vykdymą. Nacionalinė įgyvendinimo institucija turi atsižvelgti į konkrečios valstybės pažangą lygių galimybių ir nediskriminavimo srityje, pasiekimus įstatymų leidybos, įvairiose socialinėse-ekonominėse ir kultūros srityse. Rengdama nacionalinę strategiją kiekviena valstybė turėjo atsižvelgti į pagrindinius Europos metų tikslus: teises, atstovavimą, pripažinimą ir pagarbą.

Teisės. Visuomenės, ir ypač diskriminaciją patiriančių žmonių, informavimas apie teisę į lygybę ir nediskriminavimą, nepaisant lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

Atstovavimas. Nepakankamas atstovaujamų grupių dalyvavimas visuomenėje, proporcingo vyrų ir moterų dalyvavimo skatinimas.

Pripažinimas. Idėjos apie visų žmonių, nepriklausomai nuo jų lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, teigiamą indėlį kuriant visuomenę puoselėjimas.

Pagarba. Stereotipų ir prievartos naikinimas, visų visuomenės narių gerų santykių skatinimas.

Nustatydamos nacionalinius prioritetus ir veiksmus valstybės narės taip pat privalėjo užtikrinti harmoningą požiūrį į visas Sutarties 13 straipsnyje išvardytas diskriminacijos priežastis, visapusiškai atsižvelgti į lyčių lygybę ir daugialypės diskriminacijos problemą.

Lietuvoje nacionaliniu lygmeniu šias priemones organizavo ir įgyvendino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, atsakinga už nacionalinės strategijos ir prioritetų Europos metais nustatymą ir individualių veiksmų, kuriuos buvo pasiūlyta finansuoti Bendrijos lėšomis, pasirinkimą. Siekiant užtikrinti efektyvų dialogą su pilietine visuomene planuojant ir įgyvendinant Europos metų priemones, buvo sukurtas Lygių galimybių visiems metų patariamasis komitetas (toliau – Patariamasis komitetas), sudarytas iš valstybės įstaigų ir socialinių partnerių atstovų, nevyriausybinių organizacijų, įskaitant ir tas organizacijas, kurios atstovauja asmenų, kuriems potencialiai gresia diskriminacija, interesams.

Siekdama apibrėžti konkrečias metų prioritetų ir galimų veiksmų kryptis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pakvietė įvairiausias organizacijas teikti pasiūlymus dėl Europos metų veiklos Lietuvoje. Kartu su Patariamuoju komitetu, Tarnyba įvertino apie 25 pasiūlymus. Didžiąją pasiūlymų dalį pateikė nevyriausybinės organizacijos. Vadovaujantis pateiktais pasiūlymais buvo įvardintos esminės problemos ir iššūkiai Lygių galimybių visiems metai bei suformuluoti nacionaliniai prioritetai.

Nacionaliniai prioritetai:

I. Nelygybės studijos kuo platesniu mastu. Šis prioritetas atskleidžia informacijos apie esamą diskriminacijos lygį, jos pasireiškimą ir matomumą trūkumus arba visišką tokios informacijos nebuvimą, įvairių ir kompleksinių tyrimų metodų stygių, tyrimų duomenų ignoravimą vykdomojoje politikoje.

II. Lygios galimybės, siekiant platesnio socialinio dialogo. Nors socialiniai partneriai ir nevyriausybinės organizacijos aktyviai įtraukiamos į valstybės iniciatyvų įgyvendinimą, įvairias diskriminacijos formas sprendžiančių nevyriausybinių organizacijų efektyvaus bendradarbiavimo problema, neproporcingas dėmesys skirtingoms diskriminacijos sritims (pvz., diskriminacijai dėl negalios arba seksualinės orientacijos) ir tam tikrų diskriminacijos pagrindų neigimas yra akivaizdus. Būtina užtikrinti įvairioms socialinėms grupėms atstovaujančių institucijų lygiavertį dalyvavimą konsultaciniame procese, aktyviai plėsti lygių galimybių socialinį dialogą.

III. Bendrojo visuomenės supratimo didinimas lygių galimybių srityje.

Norint praktiškai užtikrinti lygias galimybes visiems, būtini elgesio ir mąstymo pokyčiai. Šis prioritetas buvo iškeltas atsižvelgus į aukštą netolerancijos lygį Lietuvoje ir nepakankamą įtakingų visuomenės grupių (žurnalistų, privačių darbdavių, politikų, mokytojų, socialinių partnerių ir t.t.) dėmesį įvairovės, nediskriminavimo, lygių galimybių temoms.

Nacionalinės strategijos įgyvendinimui buvo numatyta 300 000 eurų, iš kurių 50 procentų sudaro Europos Sąjungos skirtas finansavimas, o likusias lėšas skyrė . Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Nacionalinę antidiskriminacinę 2006-2008 metų programą.

Nacionalinės priemonės

Nacionalinės priemonės buvo suplanuotos atsižvelgus į nacionalinius prioritetus, Europos metų tikslus ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendime išdėstytas rekomendacijas. Toliau pateikiamas

patvirtintų nacionalinės strategijos priemonių, atrinktų projektų ir jų vykdytojų sąrašas.

Priemonė	Veikla	Vykdytojas
4.1.1-A	Neįgaliųjų įsidarbinimo ir mokslo galimybių tyrimas	Vytauto Didžiojo universitetas
4.1.1-B	Romų bendruomenės socialinės integracijos galimybių tyrimas	Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras
4.1.1.-C	Diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų: fenomeno paplitimas Lietuvoje ir ateities perspektyvos	Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras
4.1.1.-D	Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) teisių apsaugos ir socialinės atskirties tyrimas	Vytauto Didžiojo universitetas
4.1.1.-E	Diskriminacija dėl amžiaus viešajame sektoriuje	Regioninis pilietinės edukacijos centras
4.1.2.	Televizija ir radijas	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
4.1.3.	Socialinė reklama (stendai gatvėse, televizijos reklama, atvirukai, brošiūra)	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
4.1.4.	„Lygybės dienos – 2007“	Nevyriausybinės

organizacijos

4.1.5.

Žiniasklaida už lygybę

Nevyriausybinė

organizacija

4.1.6.

Darbdaviai už lygybę

Lygių galimybių

kontrolieriaus tarnyba

Priemonei „Lygybės dienos – 2007“ įgyvendinti buvo paskelbtas nevyriausybinių organizacijų projektų konkursas. Kitoms priemonėms pagal Europos Komisijos patvirtintą biudžetą buvo numatyti pirkimai. Projektų konkursą bei pirkimus vykdė Viešųjų pirkimų komisija Europos lygių galimybių visiems metų veiklai įgyvendinti, kurią sudarė 7 (septyni) Patariamojo komiteto ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai.

Sociologiniai tyrimai

Neįgaliųjų įsidarbinimas ir mokslo galimybės

Tyrimą atlikto Vytauto Didžiojo universiteto sociologai doc.xx. Xxxxxxx Xxxxxxxxxx ir doktorantė Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx.

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti neįgaliųjų situaciją darbo rinkoje, atskleisti trūkumus, ir, suvokiant, kad išsilavinimas yra viena pagrindinių sėkmingos integracijos į darbo rinką sąlygų, ištirti neįgaliųjų išsimokslinimo galimybes. . Neįgalūs asmenys susiduria su sunkumais švietimo ir užimtumo srityje, nes neretai jie suvokiami kaip priklausomi, pasyvūs, nekompetentingi ir nepatikimi. Tyrime aptariama, kaip patys neįgalieji vertina išsilavinimo ir profesijos įgijimo galimybes Lietuvoje, pateikiamos ir analizuojamos neįgalių asmenų išsimokslinimo ir užimtumo patirtis. Tyrime paneigiamos visuomenėje susiformavusios stereotipinės nuomonės apie neįgalųjį, kaip nesugebantį pasirūpinti savimi asmenį.

Didžioji dalis Lietuvoje atliktų tyrimų, analizuojančių neįgaliųjų išsimokslinimo ir įsidarbinimo galimybes, yra kiekybinės studijos, negalinčios dėl metodologinių ypatumų giliau pažvelgti į neįgaliųjų patirtis. Šiame tyrime pasitelktas kokybinio tyrimo metodas - pusiau struktūruotas interviu – leidžia atskleisti pačiam informantui svarbius tiriamos temos momentus.

Tyrimo metu buvo atlikti 49 interviu: 30 interviu su neįgaliais vyrais ir moterimis, 8 interviu su Vilniaus, Kauno ir Šiaulių neįgaliųjų verslo plėtros bendrijų ir darbo biržų darbuotojais, 5 interviu su neįgalius

asmenis įdarbinusiais darbdaviais, 4 su neįgaliųjų organizacijų nariais ir 2 interviu su ekspertais, nagrinėjančiais neįgaliųjų švietimo ir užimtumo problemas.

Interviu su neįgaliaisiais metu susitelkta ties jų išsilavinimo, persikvalifikavimo, profesijos įgijimo patyrus negalią patirtimis ir galimybėmis, darbo patirtimis, darbo paieška, sunkumais ieškant darbo ir pradėjus dirbti, darbo įgūdžiais ir gebėjimais bei darbo reikšme pačiam neįgaliajam. Tyrime apklausti darbingo amžiaus neįgalūs vyrai ir moterys su fizine ir proto bei psichikos negalia, skirtingo išsilavinimo, darbingumo lygio, skirtingas darbo paieškos ir darbinimosi patirtis. Atsižvelgta į nagrinėjamos problemos įvairovę, todėl tyrime buvo apklausti tiek neįgalūs nuo vaikystės, tiek ją įgiję vėliau. Analizuojami amžiaus ir tautybės aspektai, kaip negalia susijusi su kitomis diskriminacijos formomis.

Ekspertai ir tyrime dalyvavę neįgaliųjų organizacijų darbuotojai bei darbo biržų darbuotojai, įsigilinę į neįgalių asmenų įsidarbinimo ir mokymosi problemas, pasirinkti tikslingai. Atliekant interviu su darbdaviais, įdarbinusiais neįgaliuosius, buvo siekta atskleisti sėkmingas įdarbinimo patirtis, iškylančius sunkumus ir jų įveikimo strategijas.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių neįgalių vyrų ir moterų išsilavinimo siekė jau būdami neįgalūs. Didžioji dalis informantų susidūrė su diskriminacija ir išankstinėmis nuostatomis švietimo srityje. Tyrime vertinant neįgaliųjų išsilavinimo ir profesijos įgijimo galimybes išaiškėjo, kad patys neįgalieji itin pabrėžė savo motyvaciją siekti išsilavinimo bei artimųjų palaikymą, taip pat sakė, kad žmonėms, su skirtinga negalia, sudaromos skirtingos sąlygos įgyti išsilavinimą.

Tyrimas atskleidė profesinio rengimo, reabilitacijos ir persikvalifikavimo nepakankamumą Lietuvoje. Profesinio rengimo, reabilitacijos ir perkvalifikavimo paslaugas teikiančios įstaigos siūlo nepaklausias darbo rinkoje specialybes, kursus ir programas, todėl baigę šias programas ir kursus neįgalieji, nesugeba įsitvirtinti darbo rinkoje.

Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad dauguma informantų darbo ieškojo per asmenines pažintis ir ryšius, nesinaudojo tarpininkaujančių įdarbinimo institucijų paslaugomis. Šis faktas atskleidžia neįgaliųjų nepasitikėjimą tarpininkaujančiomis institucijomis, nes dauguma netiki, kad sulauks reikiamos šių institucijų pagalbos.

Pabrėždami užimtumo svarbą neįgaliajam, tyrime dalyvavę ekspertai kritikavo tradicinį požiūrį į darbą. Jie tvirtino, kad labai svarbu atsižvelgti ne tik į darbo rezultatą, bet ir į procesą, o į neįgalaus asmens įdarbinimą reiktų žvelgti individualiau, nesureikšminant nustatyto jo darbingumo lygio. Tyrimo rezultatai

atskleidė, kad svarbu ne tik pagerinti neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes, bet ir užtikrinti paramą darbo vietoje.

Tyrimas atskleidė nemažai sėkmingų neįgaliųjų įsidarbinimo ir savo verslo įkūrimo patirčių. Motyvacija, aktyvumas, optimizmas, profesiniai gebėjimai bei darbo patirtis buvo laikomi pagrindiniais sėkmingo įsidarbinimo veiksniais. Tyrimo rezultatai rodo, kad nedidelį darbingumo lygį turintys informantai (tiek vyrai, tiek moterys) dirba, kai kurie iš jų netgi visą darbo dieną, derina kelis darbus, taip pat dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje. Tai atskleidžia darbingumo lygio nustatymo prieštaravimus ir individualaus įvertinimo svarbą.

Neįgaliųjų informantų nuomone, neįgaliam žmogui sunku įsidarbinti dėl nepritaikytos aplinkos, neigiamo darbdavių ir bendradarbių požiūrio, pačių neįgaliųjų motyvacijos dirbti stokos, negalios sukeliamų apribojimų ir negalėjimo dirbti kai kurių darbų. Neįgaliųjų verslo plėtros bendrijų ir darbo biržų konsultantai tvirtina, kad viena didžiausių kliūčių neįgaliesiems įsidarbinti yra jų pačių nenoras dirbti, taip pat ilgai trukęs nedarbas, darbo patirties trūkumas, negalios sukeliami apribojimai, neigiamas darbdavių požiūris. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad įsidarbinimas dažnai priklauso ir nuo negalios pobūdžio, darbingumo lygio procento bei darbo apribojimų. Darbo biržų, neįgaliųjų verslo plėtros bendrijų konsultantai ir neįgaliųjų organizacijų nariai, ekspertai ir patys neįgalieji vieningai tvirtina, kad sunkiau įsidarbinti žmonėms su psichikos ir proto negalia, o lengviau - fiziškai neįgaliems. Kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios sunkiau įdarbinti žmones su psichikos negalia, minėtų įstaigų konsultantai nurodo darbdavių nenorą juos priimti, baimę ir informacijos trūkumą apie psichikos negalią turinčius asmenis.

Dalyvavę tyrime neįgalieji nurodo, kad amžius turi didesnės įtakos darbinantis nei lytis ar etninė priklausomybė. Darbo biržų, neįgaliųjų verslo plėtros bendrijų konsultantai taip pat nepastebi didelio skirtumo įdarbinant skirtingų lyčių asmenis.

Tyrimas atskleidė, kad Valstybinė neįgaliųjų socialinės integracijos programa vertinama palankiai, problemos kyla ją įgyvendinant: nepakankama programą įgyvendinančių specialistų kvalifikacija ir motyvacija dirbti šį darbą, menkas pačių neįgaliųjų aktyvumas bei nepakankamas neįgaliųjų organizacijų kooperavimasis, lėšų, skirtų programos įgyvendinimui, trūkumas.

Rekomendacijos:

• užtikrinti švietimo įstaigose dirbančių pedagogų ir kitų darbuotojų lygiavertį ir pozityvų požiūrį į neįgaliuosius, sudaryti galimybes neįgaliųjų ir sveikųjų mokymuisi (studijoms) kartu . Būtina skatinti neįgaliuosius dalyvauti formuojant ir įgyvendinant švietimo politiką;

• gerinti profesinio rengimo, profesinės reabilitacijos bei perkvalifikavimo įstaigų teikiamas paslaugas, orientuojant jas į darbo rinkos poreikius ir siekiant aktyvaus šių įstaigų, darbo biržų (taip pat kitų organizacijų, teikiančių tarpininkavimo įsidarbinant paslaugas) ir potencialių darbdavių bendradarbiavimo;

• užtikrinti tinkamą su neįgaliaisiais dirbančių specialistų paruošimą, suteikiant jiems reikalingų žinių apie skirtingas negalias ir bendravimą su neįgaliaisiais;

• palaikyti ir skatinti kiekvieno neįgalaus darbuotojo individualų vertinimą, nes suteiktas darbingumo lygis ne visada tiksliai atspindi neįgaliojo sugebėjimus ir galimybes dirbti;

• kurti priemones, skatinančias neįgaliųjų motyvaciją siekti išsilavinimo ir darbo; kuriant šias priemones įtraukti neįgalius asmenis;

• plėsti tarpininkavimo įsidarbinant paslaugas teikiančių organizacijų tinklą ir įvairovę, skatinant pačius neįgaliuosius įsitraukti į jų veiklą. Būtina skleisti informaciją apie šių organizacijų teikiamas paslaugas ir gerinti šių organizacijų bendradarbiavimą su darbdaviais, neįgaliųjų organizacijomis ir ugdymo įstaigomis bei tarpusavyje;

• skatinti neturinčių negalių ir neįgaliųjų darbą kartu, jų neatskiriant ir taip užtikrinti, kad visuomenei būtų žinomos neįgaliųjų problemos, kad keistųsi neigiama visuomenės nuomonė apie neįgaliuosius;

• siekti įgyvendinti neįgaliems asmenims palankias įdarbinimo programas: skatinti lanksčias darbo vietas (sudaryti galimybę dirbti namuose), sudaryti lanksčius darbo grafikus. Būtina užtikrinti šių programų įgyvendinimą;

• į į(si)darbinimą žvelgti visapusiškai: ne tik siekti pagerinti neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes, bet ir užtikrinti paramą įsidarbinus;

• skatinti neįgaliuosius ir jų artimuosius aktyviai įsitraukti į Valstybinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos įgyvendinimą.

Romų bendruomenės socialinės integracijos galimybių tyrimas

Tyrimą atliko Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras. Ekspertų grupės vadovas – xx. Xxxxx Xxxxxxxxx.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinės politikos kontekstą bei įvertinti romų padėtį, realaus romų įsitraukimo į formalią ir neformalią darbo rinką mastą, struktūrines kliūtis, ribojančias ar neskatinančias minėto įsitraukimo. Pagrindinis dėmesys šiame tyrime skirtas romų darbo patirties, socialinės paramos ir užimtumo skatinimo klausimams. Siekiama atskleisti ne tik romų atskirtį, bet ir neišnaudotas galimybes, iki šiol neveiksmingą socialinę politiką padaryti efektyvesne.

Pirmojoje tyrimo dalyje pateikiama socialinės politikos priemonių apžvalga, kurioje vertinama, kiek atsižvelgiama į marginalizuotą romų bendruomenę; antrojoje dalyje pristatomi darbingo amžiaus Lietuvos romų apklausos rezultatai, tyrimo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos, kurių įgyvendinimas išplėstų socialinės romų integracijos galimybes.

Nors užimtumo didinimo priemonių gausėja, remiamų grupių ratas išplėstas, o paramos formų įvairovė didėja, romai išlieka darbo rinkos užribyje ir pasižymi itin menku dalyvavimu įsidarbinant. Analizuodami Lietuvos užimtumo rėmimo sistemą, tyrėjai pastebi, kad romams, kaip grupei, sunku priskirti požymį, pagal kurį jie galėtų būti veiksmingai remiami. Romai neįvardijami tarp socialinių grupių, kurioms reikia papildomo rėmimo priemonių. Didžiausia jų dalis nėra užsiregistravusi darbo biržoje ir todėl pagal nedarbo socialinio draudimo įstatymą nelaikomi bedarbiais. Romams galėtų būti plėtojamos užimtumo rėmimo priemonės, taikomos nepasirengusiems darbo rinkai asmenims, tačiau daugiadimensinę atskirtį patiriančios grupės integracija gali būti veiksminga tik tuomet, jei priemonės taikomos ne po vieną, o kompleksiškai.

Pabrėžiama, kad siekiant romų profesinės ir socialinės integracijos ir įgyvendinant užimtumo rėmimo priemones, reikalinga tarpinė grandis, kuri padėtų pasinaudoti teisės aktų numatytomis priemonėmis, prieinamomis tik užsiregistravus darbo biržoje. Šiandien trūksta aktyvaus tarpininko, kuris veiktų siekdamas daugiau romų įtraukti į darbo biržos ir kitų su darbo rinka susijusių organizacijų akiratį.

Socialinės politikos priemonių apžvalga atskleidžia, jog nepaisant egzistuojančio socialinės paramos ir užimtumo rėmimo priemonių spektro, priemonių kūrimas ir plėtra nevertinamos pagal tai, ar jos padeda keisti tokių grupių kaip romai padėtį. Siekiant daugiau sužinoti apie aktualią romų patirtį ir tai, ar joje pastebimas rėmimo politikos poveikis, buvo atlikta romų apklausa.

Tyrimo metu apklausti 109 16–60 metų amžiaus romai, turintys kokios nors darbinės patirties arba

ieškantys darbo. Apklausa vyko Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Ukmergėje ir Eišiškėse. Nors apklausa

neaprėpė visų Lietuvos romų (pvz. Kauno), tikėtina, kad jos rezultatai atkleidžia dalies ekonomiškai aktyvaus amžiaus romų savybes, aktualias norint planuoti konkrečias socialinės integracijos, visų pirma per darbo rinką, priemones.

Apklausos rezultatai paneigia stereotipą apie romų nedarbą bei nenorą dirbti. Dauguma (73 proc.) romų teigia šiuo metu norintys įsidarbinti ar pakeisti darbą. Dauguma jų kritiškai ir realistiškai vertina savo galimybes ir yra pasirengę imtis įvairaus žemos kvalifikacijos darbo. Suvokiamos ir patiriamos kliūtys, kai norima dalyvauti darbo rinkoje. Su šia problema susidūrė daugelis apklaustų romų. Beveik trečdalis romų ne tik deklaravo sunkumus, bet ir nurodė konkrečius darbdavius, į kuriuos jie kreipėsi, tačiau negavo darbo per paskutinius penkerius metus.

Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių romų nurodo, kad, jų manymu, nėra laisvų darbo vietų arba jie nežino, kur ieškoti darbo. Tai rodo, jog statistinis darbo jėgos trūkumas pats savaime nereiškia, jog integracijos į darbo rinką kanalai marginalizuotai grupei yra atviri ir prieinami.

Tyrimų duomenys taip pat rodo, jog egzistuojantys integracijos į darbo rinką mechanizmai (visų pirma – darbo birža) nėra efektyvūs ne tik romų, bet ir darbdavių požiūriu. Romų apklausos duomenimis, tik keli asmenys sulaukė efektyvios pagalbos ieškodami darbo iš socialinių darbuotojų. Pagal šį rodiklį nustatyta, kad nepanaudojamos socialinio darbo galimybės.

Visoje šalyje trūksta tiesioginio darbo su romų bendruomene vietose.

Rekomendacijos socialinės politikos planavimui:

• siekiant efektyviau išnaudoti esamas priemones, skirti papildomą dėmesį tarpininkavimo mechanizmų plėtrai; plėtoti teritoriniu principu taikomas paramos formas (įskaitant konkrečias programas);

• dėl romų atskirties masto pripažinti šią grupę kaip socialinės politikos objektą, ir, atsižvelgus į romų poreikius, numatyti integracijai skirtas priemones. Nepripažinus romų tiksline grupe, sunku pasiekti, kad jų integracijai skirtos priemonės būtų kompleksinės, papildančios viena kitą;

• suderinti tikslinių grupių sąrašus socialinės politikos dokumentuose ir priemonėse (pvz.,

„Nacionalinis pranešimas apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2006–2008 m.“, Užimtumo rėmimo įstatymas, Socialinių įmonių įstatymas ir kt.).

Rekomendacijos užimtumo rėmimo srityje:

• įtraukti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas į socialinių paslaugų katalogą. Šiuo metu galiojančiame socialinių paslaugų kataloge tarpininkavimo paslaugos nenumato profesionalios pagalbos įsidarbinant. Remiamas įdarbinimas, kai ieškančiajam darbo teikiama kompleksinė individuali pagalba (apimanti darbo paiešką, atstovavimą, darbo ir socialinių įgūdžių mokymą darbo vietoje, lydimąją pagalbą, tarpininkavimą sprendžiant problemas darbo kolektyve), yra pasiteisinęs ES valstybėse;

• supaprastinti subsidijų skyrimo procedūras pagal Užimtumo rėmimo įstatymą: reikalauti pažymų iš Sodros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos tik po to, kai prašymas dėl subsidijos skyrimo apsvarstytas; nereikalauti pažymos iš registrų centro. Pagal dabartinę tvarką, subsidijų gavimas trunka apie mėnesį, dėl to dalis darbdavių valstybės parama ir galimybe įdarbinti remtiną asmenį nepasinaudoja;

• lanksčiau planuoti užimtumo rėmimo priemonių finansavimą, nes susiduriama su situacija, kai metų pabaigoje darbdaviai negali gauti subsidijos dėl to, kad visos lėšos jau išnaudotos;

• Socialinių įmonių įstatyme išplėsti remiamų darbuotojų ratą įtraukiant Užimtumo rėmimo įstatymu nustatytus darbuotojus, t.y. remiamais darbuotojais socialinėse įmonėse pripažinti bedarbius, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbo dvejus ir daugiau metų;

• užtikrinti, kad parama pasiektų visus pagal įstatymą remtinus ilgalaikius bedarbius, neatsižvelgiant, ar iki užsiregistravimo darbo biržoje jie yra dirbę, ar ne.

Rekomendacijos socialinės politikos plėtrai savivaldos lygiu:

• atlikti vykdomų tikslinių konkrečios savivaldybės programų (pvz. Vilniaus miesto savivaldybės programos, skirtos romų integracijai ir segregacijos mažinimui) poveikio vertinimą;

• plėtoti socialinę paramą ne tik materialinės paramos formomis, bet ir socialinio darbo priemonėmis. Siekiant šio tikslo reiktų nustatyti, kiek socialinių darbuotojų tiesiogiai dirba su romų bendruomene ir padidinti jų skaičių, rengti socialinių darbuotojų dirbo su romų bendruomene planus, kryptingai ugdyti jų kompetenciją, reguliariai vertinti vykdomo socialinio darbo organizavimo ir veiklos efektyvumą.

Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) teisių apsauga ir socialinė atskirtis

Tyrimą atliko Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimo centro darbuotojai Xxxxxxx Xxxxxxxxx ir Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx.

Tyrimo tikslas – esant aukštam nepakantumo lygiui LGBT, įvertinti netradicinės seksualinės orientacijos žmonių teisių apsaugą Lietuvoje, identifikuoti šių teisių apsaugos ir įgyvendinimo trūkumus bei pateikti galimus jų gynimo būdus. Kitas tyrimo tikslas - analizuoti socialinės atskirties sąvoką ir pristatyti 2007

m. rugpjūčio – spalio mėn. kiekybinio ir kokybinio gėjų ir lesbiečių tyrimo rezultatus.

Iš to, kad ikiteisminių tyrimų dėl diskriminavimo seksualinės orientacijos pagrindu pradėta nedaug bei iš Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projekto svarstymo Seime, galima spręsti, kad žinių dėl žmogaus teisių ir diskriminacijos stinga ir teisėsaugos pareigūnams, įstatymo leidėjams. Kreipusysis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl teisių pažeidimo, asmuo geriausiu atveju gali tikėtis, kad pažeidėjui pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bus skirta administracinė bauda, tačiau į teismą kreiptis dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo asmuo neturi galimybės, nes tokia galimybė nėra numatyta pagal galiojantį Lygių galimybių įstatymą. Dėl direktyvos įgyvendinimo trūkumų, LGBT nevyriausybinės organizacijos neturi teisės atstovauti diskriminacijos aukoms teismuose. Šiuo metu net ir kreipęsis į teismą diskriminaciją patyręs asmuo susidurtų su įrodinėjimo sunkumas, nes kitaip nei numatyta Direktyvoje, įrodinėjimo našta nėra perkeliama atsakovui. Atsižvelgus į tai, kad įstatymas tik iš dalies įgyvendina Direktyvą 2000/78/EB, nevyriausybinės organizacijos turėtų skatinti įstatymo pakeitimo projekto priėmimą bei svarstyti galimybę apie šešėlinės ataskaitos rengimą dėl Direktyvos įgyvendinimo trūkumų ir jos pateikimo Europos Komisijai.

Lietuvoje neretai kurstoma neapykanta prieš gėjus ir lesbietes, tačiau pažeidėjams retai taikoma Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucija užtikrina visų asmenų lygybę prieš įstatymą, kiekvienam asmeniui garantuojama saviraiškos ir susirinkimų laisvė, tačiau homoseksualiems asmenims Lietuvoje ypač sudėtinga pasinaudoti šiomis laisvėmis. Vilniaus miesto savivaldybė 2007 m. gegužės mėn. atsisakydama išduoti leidimus viešajai akcijai, suvaržė homoseksualių asmenų Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą teisę į taikius susirinkimus, neįvykdė valstybės pareigos užtikrinti asmenų teisės į taikių susirinkimų gyvendinimą ir pažeidė Lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Nuo 2003 m. Lietuvoje įsigaliojusi asmens teisė į lyties pakeitimą - tik deklaratyvi. Priėmus keletą teisės aktų buvo numatyta asmens galimybė pasikeisti asmens dokumentus – gimimo liudijimą, asmens tapatybės kortelę bei pasą, tačiau vadovaujantis Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas, o įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmens kodo pirmasis skaitmuo atitinka asmens lytį (skaičius 4 – mot. g., skaičius – 3 vyr. g.). Taigi net

jei asmuo pasikeistų lytį ir gautų naujus asmens dokumentus, kuriuose būtų pagal lytį pakeistas asmens vardas ir pavardė, asmens buvusią lytį išduotų asmens kodas.

Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus, LGBT neturi teisės į santuoką, partnerystės įregistravimą ar įvaikinimą. Reikia pažymėti, kad partnerystės įregistruoti negali ne tik LGBT, bet ir heteroseksualios poros. Kadangi nėra galimybių sudaryti santuoką ar įregistruoti partnerystę, LGBT poros patiria diskriminaciją norėdamos gauti vienas ar kitas socialines išmokas.

Antrojoje šios studijos dalyje pateikiamas homoseksualių žmonių socialinės atskirties tyrimas. Siekdami gauti kokybinę informaciją apie gėjų ir lesbiečių gyvenimo istorijas, buvo atlikti 42 pusiau struktūruoti interviu ir nestruktūruoti pokalbiai su LGBT bendruomene. Kiekybinio tyrimo pagrindas - 2007 m. rugsėjo-spalio mėn. atlikta internetinė Lietuvos gėjų ir lesbiečių apklausa. Toks apklausos būdas pasirinktas todėl, kad taip buvo tikimasi sulaukti daugiau norinčių joje dalyvauti, be to, taip buvo galima užtikrinti didesnį respondentų anonimiškumą.

Interviu atlikti naudojant sniego gniūžties metodą, t.y. informantai buvo atrenkami įvairių gėjų ir

lesbiečių pažinčių tarnybose, vėliau buvo prašoma nurodyti kitų asmenų, suinteresuotų sudalyvauti interviu, kontaktus. Kai kurie interviu buvo labiau orientuoti į tam tikras temas, pvz., situaciją darbe, švietimo institucijose, atsivėrimo procesą, Apklausų metu buvo siekiama išgauti kuo daugiau

informacijos apie informantams rūpimas problemas, tačiau laikantis iš anksto nustatytos klausimų struktūros. Interviu buvo atlikti su 28 gėjais, 11 lesbiečių, 2 biseksualiais vyrais ir viena transseksualia

moterimi iš Vilniaus, Kauno, Druskininkų ir Šiaulių (informantų amžius 18-70 metų). Kiekybinio tyrimo, kuriam buvo sukurta originali anketa, metu, siekta sužinoti apie LGBT žmonių psichinę sveikatą, diskriminaciją įvairiose aplinkose ir jų nuomonę apie socialinės kaitos galimybes. Iš viso anketą užpildė 468 respondentai. Kiekybinio tyrimo reprezentatyvumo neįmanoma įvertinti, nes tikslus homoseksualių, biseksualių ir transseksualių žmonių skaičius Lietuvoje nėra žinomas.

Išvados ir rekomendacijos:

• Homofobijos ir homoseksualių žmonių socialinės atskirties priežastys yra įvairios, tačiau svarbiausios iš jų turbūt yra heteronormatyvi ir heteroseksistinė visuomenė, kurioje homoseksualumas yra stigmatizuojamas, nepageidaujamas, baudžiamas ir diskriminuojamas. Jeigu homofobijos priežastis yra informacijos trūkumas ir baimė dėl nežinojimo, socialinės atskirties priežasčių reikia ieškoti valstybės politikoje. Gėjų ir lesbiečių socialinė atskirtis iki šiol nėra Lietuvos socialinės apsaugos politikos objektas. Iš šio tyrimo matyti, kad homoseksualiems žmonėms dar labai trūksta socialinės apsaugos, todėl homofobijos ir LGBT žmonių atskirties

problemoms reikalingas didesnis Lietuvos Vyriausybės dėmesys ir atskirų valstybės institucijų, tokių kaip Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ministerijų dėmesys.

• Dauguma homoseksualių žmonių slepia savo seksualinę orientaciją, t.y. didžioji dalis LGBT žmonių priversti patys izoliuotis ir slėptis. Tai homoseksualiems žmonėms sukelia psichologinę įtampą, kuri verčia juos slopinti savo žmogiškąją prigimtį, slėptis, emigruoti ar netgi nusižudyti. Gėjų ir lesbiečių psichinė sveikata iki šiol netyrinėta, tačiau ja turėtų labiau rūpintis ir pačios gėjų organizacijos ir valstybinės institucijos.

• Gėjų ir lesbiečių atvirumas dažnai iššaukia išankstinį nusistatymą ir homofobiškus išpuolius, todėl atsivėrimas (coming-out) nėra išeitis, tai dažnai netgi neracionalus sprendimo būdas gėjų ir lesbiečių psichinei sveikatai ir gerovei. Paviešinus homoseksualumą, atsiskleidus arba kitiems jį atskleidus didžioji dalis respondentų patyrė patyčias, užgauliojimus ir įžeidimus šeimoje, darbe, mokykloje ar tarp draugų, todėl reikia programų keičiančių visuomenės stereotipus ir homofobines nuostatas.

• Kaip parodė tyrimo rezultatai, daugiausiai išankstinio neigiamo nusistatymo, dažniausiai pasireiškiančio moksleivių, studentų, mokytojų patyčiomis, moksleivių smurtu, homoseksualūs asmenys patiria mokymo įstaigose. Mokyklose homoseksualių žmonių problemos nutylimos, tačiau reikia siekti, kad mokymo įstaigos pripažintų, kad viena iš patyčių priežasčių yra neapykanta gėjams ir lesbietėms. Norint išspręsti šią problemą reiktų pasitelkti įvairias priemones, nukreiptas pirmiausia į pedagogų švietimą. Pedagogai turėtų suvokti homofobijos problemas ir padėti homoseksualiam jaunimui integruotis į visuomenę. Aukštojo mokslo sistemoje taip pat pastebimas aukštas homofobijos lygis, todėl Lietuvos universitetuose ir kolegijose rekomenduotinos įvairios švietimo ir visuomenės informavimo programos.

• Dar viena svarbi homoseksualių žmonių socialinės atskirties priežastis - diskriminacija darbe. Heteronormatyvumas darbe labai dažnai pasireiškia pašaipomis, juokeliais, panieka homoseksualiems žmonėms ar netgi atleidimu iš darbo. Norint spręsti šią problemą, reikia įvairių švietimo ir visuomenės informavimo programų, padedančių darbdaviams, profesinėms sąjungoms ir darbuotojų organizacijoms suvokti, kad homoseksualūs darbuotojai taip pat naudingi, ir kad šių žmonių teisės lygiai taip pat svarbios kaip ir kitų mažumų.

• Žiniasklaidos ir kai kurių Lietuvos politikų neapykantos kurstymas turi savo kainą. Nemažai gėjų ir lesbiečių patiria smurtą ir neapykantą savo šeimose, tarp draugų, bendruomenėje ir viešumoje. Labai dažnai smurtą patyrę gėjai ir lesbietės niekur nesikreipia, nes nesitiki valstybės institucijose sulaukti paramos. Smurtas ir neapykantos nusikaltimai prieš gėjus - dar netyrinėta tema, tačiau ji

taip pat privalo susilaukti didesnio tyrinėtojų ir politikų dėmesio. Dėl homofobijos žiniasklaidoje panaikinimo taip pat turėtų susirūpinti valstybės institucijos.

Diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje

Tyrimą atliko Naujųjų religijų informacijos ir tyrimų centras.

Tyrimo tikslas – siekti lygių galimybių Lietuvos Respublikoje įvairias religijas išpažįstantiems žmonėms ir jų grupėms, panaikinti diskriminaciją religiniu pagrindu ir įgyvendinti sąžinės laisvės principus.

Tyrimą sudarė keli etapai: reprezentatyvus sociologinis kiekybinis tyrimas, kokybinis tyrimas apie diskriminaciją dėl religijos ir įsitikinimų bei Lietuvos Respublikos teisinės bazės, susijusios su tikėjimo ir įsitikinimų laisve, analizė.

Sociologinį tyrimą Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro (NRTIC) užsakymu atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimas atskleidė, kad iki 80% Lietuvos gyventojų būdingos neigiamos nuostatos įvairių religinių bei pasaulėžiūrinių grupių atžvilgiu. Mažiausiai tokių nuostatų užfiksuota tradicinėms Lietuvos Respublikoje krikščionių bendruomenėms (apie 14-15%), žymiai daugiau - alternatyviems pasaulėžiūriniams judėjimams (53-63%), dar daugiau (74-80%) respondentų nurodė, kad nereikėtų garantuoti pagrindinių pilietinių teisių (tokių kaip žodžio, susirinkimų laisvė, teisė į darbą) įvairių naujųjų religinių judėjimų (NRJ) nariams.

Remiantis tyrimo metu užfiksuotų bendrųjų palankumo įvairioms religinėms grupėms bei pasaulėžiūriniams judėjimams rodiklių procentiniu pasiskirstymu, Lietuvos visuomenės palankumas minėtoms grupėms gali būti išreikštas taip:

1) tradiciniams krikščionims – 85,6%;

2) ateistams – 46,6%;

3) pagonims – 39,2%;

4) dvasinio savęs tobulinimo grupėms – 36,9%;

5) rytų kilmės religinėms grupėms – 25,5%;

6) naujiesiems krikščionims – 24,5%;

7) gamtos jėgų garbintojams – 22,1%;

8) krikščioniškos kilmės grupėms – 20,7%;

9) musulmonams – 20,3%;

10) satanistams – 5,3%

Document Metadata

Table of Contents

ĮŽANGA 1

Document Metadata